be ko pasaka nebūtų pasaka virginija stukaitė …...2019/09/24 · pasaka apie batus iš...
TRANSCRIPT
Lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla "Bitė“
www.mokyklabite.co.uk
Be ko pasaka nebūtų pasaka
Virginija Stukaitė-Laniauskienė
2019-09 - 25
Lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla "Bitė“
www.mokyklabite.co.uk
Ar prisimenate jums pasakas skaitančius tėvus, senelius?
Koks jausmas?
Ar skaitote pasakas sau ir vaikams?
Kokių iškyla klausimų vaikams?
Jei pasakų neskaitote, kodėl? Arba kokių pasakų nesirenkate
skaityti (pristatyti mokyklose)?
Pasakų maišai. Kas tai?
Lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla "Bitė“
www.mokyklabite.co.uk
Didžiausią lietuvių liaudies pasakojamosios tautosakos dalį
sudaro pasakos. Tai pasakomieji fantastiniai kūriniai, kurių
svarbiausias bruožas yra meninė išmonė.
Kokia yra pasakos sekimo prasmė?
Įsisąmoninti įvykius, priežastis, pasekmes, t.y. “išmokti
pamoką” ir ją prireikus pritaikyti.
(Vilkas ir septyni ožiukai)
Suvokti realybę (melų pasakos)
Buitiniai santykiai
Mitologiniai dėsningumai ir pan.
Lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla "Bitė“
www.mokyklabite.co.uk
Vedybos su mitiniu gyvūnu (susitikimas su mitiniu gyvūnu)
“Privalomumo” elementas
Herojaus (-ų) elgesys
Bausmė
Mitinis gyvūnasVokiečių pasakose veikia raganaSkandinavų pasakose veikia fantastinės žuvys arruoniaiLietuvių pasakose veikia raganos, žalčiai, žuvys, įv.paukščiaiPasakose dažniausiai veikia tokie gyvūnai, kurie galibūti (yra) sutinkami gyvenamoje aplinkoje ar turintystam tikrų N šalies gyvūnams būdingų bruožų. Jie visiatlieka panašią funkciją, kaip ir mitiniai lietuviškųpasakų gyvūnai: pateikia išbandymų, ir atrodogrėsmingi, dalyvauja santuokoje ir pan.
Tarptautinis kontekstas
Žmogus veda (išteka) mitinį gyvūną
Žmogus susitinka mitinį gyvūną
Eglė žalčių karalienėGulbė - karaliaus pati
Skandinavų pasakose vyras žvejys veda ruonę
Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė (sutinka Raganą)
Joniukas ir Grytutė (sutinka Raganą)
Lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla "Bitė“
www.mokyklabite.co.uk
Eglė žalčių karalienė nusipelno atskiro dėmesio. Chrestomatinė pasakos versija yra taip nutolusi nuo kai
kurių savo variantų, kad pastarieji būtų net sunkiai siejami su dabar visiems gerai žinoma pasaka.
Pasaka apie batus iš utėlės odos D. Saukos sudarytame rinkinyje pateikiama, kaip Eglės žalčių
karalienės variantas ir, beje, turi labai aiškių sąsajų.
Lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla "Bitė“
www.mokyklabite.co.uk
Santuoka (susitikimas) su mitiniu gyvūnu
Galingesnis yra tas, kuris veikia savo sferoje. Herojui, kuris veikia ne
savo laiku, ne savo erdvėje nesuteikiama galimybė pergudrauti varžovo
tol, kol tam nesusidaro tam tikros sąlygos. Sakmėse gudrus žmogus
iškart žino (ar bando) pergudruati Laumes, Raganas, Velnius. Pasakose
rezultato tenka laukti iki pat siužeto pabaigos arba kol sumažėja varžovo
budrumas, jis pats sukuria sąlygas herojui jį nugalėti ir pan.Pasakose negalioja kasdieniai logikos dėsniai, vykstantis veiksmas negali būti
suvoktas tiesiogiai. Veiksmas, kuris vyksta yra simbolinis, ne tikras.
Ragana gali paveikti tik tą herojų, kuris jai yra pasiekiamas pagal “savumą”.
Ji negali Elenytės “pasiekti” tol, kol sėdi jos vežime. Ji veikia tik tarpininką
(kiškį), kuris trukdo sukurti išbandymus. Ir Ragana, ir kiškis – abu priklauso
miško sferai.
Manoma, kad tokio tipo pasakos, kaip “Devyniabrolė”, “Devyni broliai ir jų
sesuo Elenytė” atspindi tam tikrus iniciacijų elementus.
Mergina (Eglė) lieka skalbti rūbų (vakaras,
vanduo)
Gulbės atlekia lesti (niokoti) žmogaus pasėlių
Elenytė raganą (kiškį, šunelį) sutinka miške ar
lauke
IšbandymaiHerojui dažniausiai pateikiami trys išbandymai (prašoma atlikti 3 darbus, kartu
gyvenama 3 metus, sulaukiama 3 vaikų ir pan.). Juos pateikiant yra tarsi
simboliškai tikrinama, ar herojus sugebės pereiti į pasirinktą (kitokį) gyvenimo
etapą. Kai kurių tyrinėtojų manymu, išbandymai atspindi ne tik iniciacijas, tačiau
ir tam tikrų papročių raidą.
Lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla "Bitė“
www.mokyklabite.co.uk
“Privalomumo” aspektas
Herojaus kelias
Pasaka be išbandymų nesivysto
Elenytei bando padėti kiškelis
Eglei bando padėti gegutė, žiniuonė
Gulbei – skrendančios gulbės arba “padeda” jos pačios vyras
Pagrindiniam herojui tiesiog privaloma sukurti tam tikras nepalankias sąlygas, kuriose jis turi išgyventi, su kuriomis jis turi
kovoti ir pan. Kaip ir minėta, kai kurie tyrinėtojai mano, jog tai gali būti susiję su iniciacijomis. Čia irgi turime galvoti ne apie
bkasdienę logiką ir svarstyti, kas tinka herojui ar netinka, kiek kartų ir kodėl jis turi būti išbandomas. Bandymu paveikti yra
tikrinamas herojaus pasirengimas pereiti į kitą gyvenimo etapą, pasirengimas sutikti savo giminę, kuri gali būti priešiškai
nusiteikusi, taip pat yra tikrinamas išbandomojo gudrumas, budrumas ir pan. Chtoniškasis pasaulis ir jo veikėjai dažniausiai
įtraukia žmogų į gaivališką įvykių sūkurį, iš kurio norint ištrūkti reikia didelės drąsos, gudrumo ir pasirengimo.
Galiausiai, įvyksta net savybių, požymių susikeitimas: Ragana apsirengia Elenytės rūbais, o Elenytė vilki išbandytojos
drabužius; Gulbei patikimi šeimininko raktai ir pasakoma paslaptis – išbandymas ir pan., Eglė, nors ir pamato, kad jos vaikai
“sugadinti” brolių, vis tiek leidžia juos išbandyti toliau ir t.t.
Lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla "Bitė“
www.mokyklabite.co.uk
Herojaus elgesys : Antipodo elgesys
Kaip elgiasi Elenytė suradusi brolius?Nieko nepasakodama tampa svetimesne, nei yra iš tiesų
Kaip elgiasi ragana atvykusi pas Elenytės brolius?Toliau plėtoja “savos” vaidmenį, nes tai daryti įgalina svetimidrabužiai.Pamažu Raganos prigimčiai svetima erdvė darosi nepalanki.
Sava ir svetima erdvėIšbandymai vis sunkesni, paskutinis yra lemiamas ir sunkiausias. Sava erdvė turėtų būti palanki Elenytei (ji galiausiai tarp brolių), tačiau čiaišlieka svarbus savybių susikeitimo aspektas. Dabar Elenytė padeda Raganai kurti išbandymą broliams. Ji nieko nepasakoja. Ji dalyvaujaatpažinimo išbandyme, kai Ragana yra tarsi jos suokalbininkė – ji tiria brolius, ar jie atpažins seserį, ar pripažins ją, raganą, seserimi.Išbandytojos vaidmuo dabar jau priklauso abiems veikėjoms. Eglė, grįžusi namo, leidžia savo broliams išbandyti vaikus. Nors broliai vaikus“sugadina”, naktigonėn išleidžiami visi. Herojui savoje (palankioje) erdvėje išbandymai tęsiasi. Emociškai tie išbandymai yra stipriausi: ar Eglępriims savi ir kaip jie toleruos jos kitoniškumą? Ar broliai atpažins Elenytę? Ar gulbės išmes pakankamai plunksnų, kad mergina išskristų – arpripažins ją sava? Ar mergina ras savo sparnus (apdarą) netikėtai atrakintame kambaryje (skrynioje)?
RezultatasRezultatas pasiekiamas labai netikėtai, susidarius tam tikromnepaprastom sąlygom: praskrendančiom gulbėm išmetus pakankamaiplunksnų (ar tik vieną plunksną) jie transformuojasi į sparnus; Elenytėsašara padeda atpažinti seserį ir pan.
Lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla "Bitė“
www.mokyklabite.co.uk
“Bausmė”
Ar tikrai antipodas yra nubaudžiamas?
Mitinis gyvūnas (su)kūrė tam tikras sąlygasRezultatas pasiektas
Mitiniam gyvūnui nebėra, ką veikti. Jis grįžta į savo erdvę, padedamas tam tikrų gyvūnų ar pan.
Reiktų vengti sakyti, kad pabaigoje “gėris nugali blogį” ir panašiai. Pasaką reiktų analizuoti pasitelkus mitologinę, ne kasdienę logiką, kuri nei pasakose, nei sakmėse tiesiog negalioja.
Nebent tos pasakos yra buitinės.
Lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla "Bitė“
www.mokyklabite.co.uk
“Paradoksalu, kad baisumas ypač akcentuojamas dabar, kai kasdien ir kas valandą televizija rodo baisius dalykus. Pasakų žiaurumai motyvuoti – kartais žudomi neteisingai pasielgę ir bandymo neišlaikę personažai, baudžiami skriaudikai, šmeižikai, apgavikai.Nereikia pamiršti, kad žodis ir paveikslas veikia nevienodai. Kai pasakoje pasakoma, kad raganą nužudė, suvokiama, kad ji to nusipelnė. Vargu ar kas įsivaizduoja patį žudymo aktą. O kaip veikia kompiuteriniai žaidimai, kuriuose šaudoma, sprogdinama, kaip veikia nuolat televizoriaus ekrane matomi kruvini kūnai, jau žinoma. <...>Po Antrojo pasaulinio karo anglų okupacinė valdžia Vokietijoje sudarė komisiją, kuri apkaltino pasakas išugdžius fašizmą. Tai buvo labai menkos kvalifkacijos žmonės: jie nežinojo, kad pasakos atkakliai saugomos žmonių atmintyje, kad jos įvairiose tautose panašios, o fašizmas susiformavo tik kai kur. Vokietijoje pasakos buvo uždraustos. Vokiečiai reagavo labai teisingai: jie ėmė propaguoti pasakas. Šiuo metu Vokietijoje ir Austrijoje yra apie 500 profesionalių pasakų sekėjų. Jie seka įvairių tautų pasakas (tarp jų – ir lietuvių) ir skleidžia išmintį. <...> Pasakų išmintis ir jose sukauptos žinios apie žmogaus prigimtį nesensta.” (dr.B. Kerbelytė)
“Man keista, kad bijome „baisių“ pasakų, kuriose vilkas suėda ožiukus, ragana už visas
savo piktadarystes nubaudžiama mirtimi ant laužo ir pan., bet leidžiame savo vaikams
žiūrėti žiauriausius filmus ar žaisti mirtį aplink sėjančius kompiuterinius žaidimus.” (dr.
L. Anglickienė)