Visi tam tikroje vietoje kartu gyvenantys Visi tam tikroje vietoje kartu gyvenantys organizmai sudaro ekologinorganizmai sudaro ekologinęę bendrij bendrijąą..

Bendrija galima laikyti Bendrija galima laikyti visus vieno evisus vieno ežero, žero, upės, miško, pievos ar upės, miško, pievos ar pelkės organizmus. pelkės organizmus. EžeroEžero bendrija – tai bendrija – tai visi šiame ežere visi šiame ežere gyvenantys gyvenantys organizma, organizma, giriosgirios – tai – tai visi gyvi organizmai, visi gyvi organizmai, kurie auga ir gyvena kurie auga ir gyvena šiame miške. šiame miške.

Bendrijos gali buti labai Bendrijos gali buti labai įvairaus dydžio. Trūnijantis įvairaus dydžio. Trūnijantis kelmas, skrusdėlynas, kelmas, skrusdėlynas, medžio lajos ar kamieno medžio lajos ar kamieno organizmai – tai organizmai – tai mažos mažos bendrijosbendrijos. Jose gyvena . Jose gyvena visai nedaug rūšių. Šios visai nedaug rūšių. Šios nedidelės organizmų nedidelės organizmų grupės priklauso grupės priklauso didesnėms bendrijoms, didesnėms bendrijoms, tokioms kaip miškas, tokioms kaip miškas, pieva, pelkė. Sudėtingoje pieva, pelkė. Sudėtingoje bendrijoje gali būti šimtai bendrijoje gali būti šimtai augalų, grybų, gyvūnų ir augalų, grybų, gyvūnų ir mikroorganizmų rūšių.mikroorganizmų rūšių.

Kartais vienos rūšies populiacija Kartais vienos rūšies populiacija gali išstumti kitos rūšies populiacija.gali išstumti kitos rūšies populiacija. Populiacija izoliuota nuo Populiacija izoliuota nuo

aplinkos neišgyventų ir yra aplinkos neišgyventų ir yra priklausoma nuo daugelio priklausoma nuo daugelio kitų rūšių. Tarp skirtingų kitų rūšių. Tarp skirtingų rūšių populiacijų rūšių populiacijų pasireiškia pasireiškia konkurencija, konkurencija, plėšrūnystė, parazitizmas, plėšrūnystė, parazitizmas, mutualizmasmutualizmas ir kiti ir kiti tarprūšiniai santykiai, tarprūšiniai santykiai, nulemiantys organizmų nulemiantys organizmų tarpusavio priklausomybę. tarpusavio priklausomybę. Pvz., plėšrūnai, misdami Pvz., plėšrūnai, misdami kitais gyvūnais, juos kitais gyvūnais, juos naikina ir mažina savo naikina ir mažina savo mitybinius išteklius. mitybinius išteklius. Sumažėjus augalėdžių Sumažėjus augalėdžių populiacijai, sumažės ir populiacijai, sumažės ir plėšrūnų.plėšrūnų.

Bendrijai būdinga: tam tikra rūšinė Bendrijai būdinga: tam tikra rūšinė sudėtis, kai kurių rūšių pakeitimas sudėtis, kai kurių rūšių pakeitimas kitomis, individų skaičiaus kitomis, individų skaičiaus savireguliacija, atitinkamas teritorijos savireguliacija, atitinkamas teritorijos ar erdvės dydis. Jų oasikeitimai ar erdvės dydis. Jų oasikeitimai vadinami vadinami bendrijų kaita,bendrijų kaita, arba arba sukcesijasukcesija. Gali buti pirminė kaita ir . Gali buti pirminė kaita ir antrinė kaita.antrinė kaita.

Ežero sukcesijos schema (pagal O. Owen, 1971). Ežero sukcesija

prasideda (pradinė stadija) nuo dugno (be bentosinių organizmų) iki miško biocenozės (klimakso):1 — plikas dugnas; 2 — bentosinė augalija po vandeniu; 3 — bentosinė augalija vandenyje ir virš vandens; 4 — lieka akivarai, aplink formuojasi pievos; 5 — miško biocenozė

Pirmine kaitaPirmine kaita – tai – tai bendrijos bendrijos vystymasis neapgyventoje vystymasis neapgyventoje teritorijoje, kur nėra dirvožemio.pvz., teritorijoje, kur nėra dirvožemio.pvz., nuošliaužose, supustytuose nuošliaužose, supustytuose smėlynuose, ant ataušusios lavos smėlynuose, ant ataušusios lavos arba jūros, ežero pakrantėje vėjas arba jūros, ežero pakrantėje vėjas suneša smėlio kopas. Bangos išmeta suneša smėlio kopas. Bangos išmeta ant smėlio tam tikrą kiekį negyvų ant smėlio tam tikrą kiekį negyvų organizmų liekanų, kurias čia pat organizmų liekanų, kurias čia pat suvartoja skaidytojai.suvartoja skaidytojai.

Smėlyje atsiranda šiek Smėlyje atsiranda šiek tiek azoto, fosforo ir tiek azoto, fosforo ir kitų neorganinių kitų neorganinių junginių. Čia jau gali junginių. Čia jau gali įsikurti įsikurti žoliniai augalai.žoliniai augalai. Nunykusios ir Nunykusios ir suskaidytos jų dalys suskaidytos jų dalys per kelis per kelis dešimtmečius dešimtmečius suformuoja toky suformuoja toky dirvožemį, kad jame dirvožemį, kad jame pradeda augti krūmai. pradeda augti krūmai. KrūmaiKrūmai ir ir žolėsžolės paruošia dirvą paruošia dirvą medžiams.medžiams.

Buvusių kopų vietoje iš Buvusių kopų vietoje iš medžių pirmosios įsikuria medžių pirmosios įsikuria pušys. Po kelių dešimčių pušys. Po kelių dešimčių metų jos užauga ir gerokai metų jos užauga ir gerokai užtemdo saulės šviesą užtemdo saulės šviesą apačioje augantiems apačioje augantiems augalams, o kartu ir augalams, o kartu ir jaunoms pušaitėms, todėl jaunoms pušaitėms, todėl šios ima skursti. Šiame šios ima skursti. Šiame etape galima rasti etape galima rasti nedidelių ąžuoliukų, nedidelių ąžuoliukų, uosiukų, alksniukų, uosiukų, alksniukų, berželių. Šie medeliai ne berželių. Šie medeliai ne tokie reiklūs šviesai kaip tokie reiklūs šviesai kaip pušys. Po 100-200 metų pušys. Po 100-200 metų pušyno vietoje atsiranda pušyno vietoje atsiranda mišrus miškas. Kintant mišrus miškas. Kintant augalijai, keičiasi ir augalijai, keičiasi ir gyvunijos rūšinė sudėtis.gyvunijos rūšinė sudėtis.

Antrinė kaitaAntrinė kaita – vyksta ten, kur dirvožemis jau yra, – vyksta ten, kur dirvožemis jau yra, pavyzdžiui, po miško gaistro toje vietoje gali pavyzdžiui, po miško gaistro toje vietoje gali formuotis naujas miškas arba ežeras ilgainiui formuotis naujas miškas arba ežeras ilgainiui užpelkėja, o pelkė vėliau gali virsti mišku. Šios užpelkėja, o pelkė vėliau gali virsti mišku. Šios kaitos priežasčių reikia ieškoti pačioje bendrijoje. kaitos priežasčių reikia ieškoti pačioje bendrijoje. Organizmai iš lėto keičia negyvąją aplinką sau Organizmai iš lėto keičia negyvąją aplinką sau nepalankia linkme. Tada ji pasidaro tinkama nepalankia linkme. Tada ji pasidaro tinkama kitiems organizmams, atvykėliams. Šie įsikuria ir kitiems organizmams, atvykėliams. Šie įsikuria ir išstumia pirmuosius. Tačiau ir jų laukia panaši išstumia pirmuosius. Tačiau ir jų laukia panaši dalia. Po kelių dešimčių metų jie vėl pakeičia dalia. Po kelių dešimčių metų jie vėl pakeičia terpę taip, kad ši tampatinkamesnė kitoms terpę taip, kad ši tampatinkamesnė kitoms rūšims.rūšims.

Sausumos antrinės sukcesijos schema. Kirtavietėje greitai formuojasi beržynas ar kiti minkštieji lapuočiai, o juos pamažu keičia eglė ir galutinai susiformuoja ilgalaikė eglyno biocenozė

Taigi po kurio laiko įsigali nauji Taigi po kurio laiko įsigali nauji augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai. augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai. Galiausiai, pasibaigus bendrijos Galiausiai, pasibaigus bendrijos kaitai, susiformuoja stabilios kaitai, susiformuoja stabilios bendrijos, kurios metų metais bendrijos, kurios metų metais nesikeičia, Jos vadinamos nesikeičia, Jos vadinamos brandžiomis bendrijomisbrandžiomis bendrijomis. Pvz. Tokie . Pvz. Tokie yra seni miškai – Labanoro giria, yra seni miškai – Labanoro giria, Vidugirio miškas. Vidugirio miškas.

Pasikeitimai, vykstantys gamtoje per Pasikeitimai, vykstantys gamtoje per metus, yra metus, yra sezoninė bendrijų kaitasezoninė bendrijų kaita. .

Ji trunka vienus metus. Vykstant šiai Ji trunka vienus metus. Vykstant šiai kaitai , bendrija nei jaunėja, nei kaitai , bendrija nei jaunėja, nei bręsta. Tai atsakomoji reakcija į bręsta. Tai atsakomoji reakcija į sezoninius terpės pokyčius.sezoninius terpės pokyčius.

Ačiū už dėmesį Ačiū už dėmesį

Darbą atlikoDarbą atliko Valda Kochanskytė Valda Kochanskytė 10a10a