beth critchley charlton knygos „neformaliojo vertinimo strategijos“ pristatymas
TRANSCRIPT
LYDERIŲ LAIKAS
2009 – 2011 m.
2011 – 2013 m.
Švietimo kaitos ir paramosšvietimo lyderiams projektas
Projekto tikslas
- skatinti švietimo bendruomenių savarankiškumą;
- tobulinti pasiektus rezultatus, įgyvendinant naujus projektus;
- konsultuoti dėl mokymo ir mokymosi veiksmingumo didinimo.
Knygų pristatymų tikslas – supažindinti auditoriją su knygų idėjomis, konsultuoti, kaip skaityti knygą ir kokias knygos idėjas įsidėmėti.
Beth Critchley Charlton
Neformaliojo vertinimo strategijos
Tyto Alba, 2009
Turinys
Įvadas
1. Ką daryti, kad pamoka pasisektų
2. Neformaliojo vertinimo link
3. Formuojamasis skaitymo vertinimas
4. Kaip stebėti ir žymėtis mokinio darbą su tekstu
5. Kaip vertinti suvokimą
Turinys
6. Galimybės kasdien vertinti klasėje
7. Savarankiškas skaitymas – laikas vertinti
8. Kaip pasitelkti vertinimo rezultatus mokymui pasirinkti
9. Tolesnės pamokos Išvados
Tiražas 1200 egz.
Iš anglų kalbos vertė Ieva Simanavičiūtė
Įvadas
„Ar žmogus gudrus, gali spręsti iš jo atsakymų.
Ar žmogus protingas, gali spręsti iš jo klausimų.”
Naguibas Mahfouzas, Nobelio premijos laureatas
Profesinę ir asmeninę sėkmę pelnydavo tose srityse,
kur kėlė klausimus,
nepaliovė mąstyti,
metė iššūkius,
įsitraukė į debatus.
Klausimai leidžia ugdyti 16 proto įpročių, dėl kurių mokymas tampa našesnis:
1) būti atkakliam,
2) aiškiai ir tiksliai mąstyti ir kalbėti,
3) suvaldyti impulsyvumą,
4) kaupti duomenis pasitelkus visus pojūčius,
5) klausytis įsijautus ir siekiant suprasti,
6) kurti, įsivaizduoti ir diegti naujoves,
7) mąstyti lanksčiai,
8) atsakyti su nuostaba ir susižavėjimu,
9) mąstyti apie mąstymą (metasuvokimas),
10) rizikuoti atsakingai,
11) siekti kruopštumo,
12) užčiuopti humorą,
13) nagrinėti ir kelti klausimus,
14) mąstyti įvairiapusiškai,
15) įgytas žinias taikyti naujose situacijose,
16) nesiliauti nuolat mokytis.
Tinkamai suformuluoti klausimai yra formuojamojo vertinimo klasėje dalis ir mokymo ir mokymosi dermės pamatas.
Neformalusis mokinių vertinimas nėra vienkartinis.
Mokytojai svarsto: “Kaip išmokyti mokinius gerai klausyti?” “Kaip perprasti, ką mokinys geba?” “Kaip numatyti mokymo kryptį?” “Kaip mokinius įtraukti į mokymosi
procesą?” “Kaip suplanuoti pamokas taip, kad
mokiniai stabtelėtų ir pamąstytų apie savo mokymąsi?”
“Kaip žinoti, kad jau laikas judėti toliau?”
Formuojamasis vertinimas skatina mokytoją pasitikėti savimi, suteikia galimybę įsitikinti, kad jam sekasi vis labiau.
Ir mokytojas, ir mokiniai jaučiasi kontroliuojantys padėtį.
1. Ką daryti, kad pamoka pasisektų
Geri ketinimai ir kompetencija yra būtinas dalykas, bet to nepakanka, kad mokymasis būtų vykęs.
Mokymas nebūtinai skatina mokytis. Mokinių veikla turėtų būti akivaizdžiausia
pamokos dalis.
Apie sėkmę byloja kur kas daugiau dalykų nei vien tai, kad mokinys atliko užduotį.
„Miauksėjo“ - mokiniui perskaityti sunku „Kąsniavimas“ - miau... k, miauk... sėjo,
miauksėjo. „Abudu“ - neturi žodis prasmės. „Kąsniavimas“ - abu... du, abudu.
„Mažai dalykų gyvenime teikia tokį malonumą, kokį jauti susikaupdamas prie sudėtingos užduoties, pasitelkdamas visus įgūdžius, žinodamas ką reikėtų daryti.“
H. Gardner ir kt., 2001
„Įsitraukę į srautą jaučiamės visiškai panirę, nugrimzdę į, atrodytų, pastangų nereikalaujančią veiklą.“
M. Csikzsentmihalyi
Formuojamojo vertinimo tikslas
Mūsų kultūroje žodis „vertinimas“ turi įvairių prasmių:
siejamas su teisumu ar neteisumu,
su laimėjimu ar susikirtimu,
su leidimu judėti toliau ar priežastimi likti vietoje.
Dar viena jo reikšmė – aptikti ir apibrėžti mokinių silpnąsias ypatybes.
Angliškas žodis assessment - „vertinimas“ - turi lotynišką šaknį, o lotynų kalbos žodis assidere reiškia „sėdėti šalia.“
„Vertinimą“ apverčiame aukštyn kojomis: užuot pasitelkę jį ir stebėję, kas negerai, ieškome to, kas yra gerai – mokinio stipriųjų ypatybių.
Mokytojo vaidmuo nėra interpretuoti ar teisti, daryti išvadas, paremtas ankstesniu bendravimu su mokiniu ar jo tėvais.
Formuojamasis vertinimas apima visą pastebėjimų apie mokinio gebėjimus spektrą:
kasdienis darbas,
pokalbiai,
testai, projektai ir kt.,
įsidėmėti ką mokinys daro gerai, ir numatyti tolesnius žingsnius.
2. Neformaliojo vertinimo link
Veiksmingas klausymas – sukurti jaukią atmosferą ir pasitelkti bendrą patirtį.
„Turime dvi ausis ir vieną burną, todėl reikėtų klausytis du kartus daugiau nei kalbėti.“
Epiktetas
Nėra teisinga:
pateikti kelias užuominas, kad paskubintumėte mokinį perskaityti sudėtingą žodį.
Veiksmingiau:
luktelėti kelias sekundes ir stebėti mokinio pastangas.
Rugsėjo užrašai
Mokinio vardas: Džimas
Skaitymas Taisyklingai geriausiai 1 – 3 žodžių frazes Pastebi sudėtingus žodžius ir prašo pagalbos
juos perskaityti. Sklandžiai perskaitė eilėraštį apie ledo ritulį.
Rašymas
Pažeria daugybę minčių per užduotis prieš rašymą.
Kreipiasi pagalbos susidūręs su sudėtinga rašyba.
Nori būti tikras, kad parašė taisyklingai.
Kalbėjimas/Klausymasis:
Dėmesingas, kai kalba klasės draugai. Klausosi garsiai skaitomų pasakojimų su
malonumu. Nenuleidžia akių nuo kalbančiojo.
3. Formuojamasis skaitymo vertinimas
„Skaitymas – tai prasmės kūrimo ir problemų sprendimo veikla, kuri yra juo našesnė ir lankstesnė, juo dažniau yra taikoma.“
Marie Clay
Vertinti – vadinasi, stebėti, o ne mokyti.
Skaitymo aprašymas: pokalbis su mokiniu, metodas nustatyti, kaip taisyklingai
mokinys skaito, metodas nustatyti, kaip sklandžiai mokinys
skaito,
žymenys apibūdinti mokinio skaitymą, metodas analizuoti klaidas ir gebėjimą
spręsti problemas, suvokimo vertinimas, baigiamasis pokalbis su mokiniu.
Kiekybinė informacija: taisyklingumo rodiklis, sklandumo lygis, mokomojo skaitymo lygis, mokinio savarankiško skaitymo lygis.
Kokybinė informacija: kaip mokinys vertina save kaip skaitytoją, kaip mokinys vertina skaitymo procesą, informacijos šaltiniai, kuriais mokinys
naudojasi dirbdamas su tekstu, mokinio taikomų problemų sprendimo
būdai, mokinio pasitelkiamos įvairios teksto
suvokimo strategijos.
Taisyklingumas: formulė ir pavyzdys (44 p.) tinkamas mokyti taisyklingumo rodiklis 90 –
94 procentai. jei skaitant 100 žodžių padaroma 10 klaidų,
derėtų parinkti kitą tekstą, nes per mažai jėgų lieka pagalvoti apie teksto prasmę.
Pasitaisymai: formulė ir pavyzdys (45 p.) santykis 1:3 reiškia, kad mokinys pasitaiso vieną
iš 3 klaidų. santykis 1:4 ir mažiau rodo, kad mokinys pastebi
klaidas ir suvokia, kaip jas reikėtų pataisyti. santykis 1:4, byloja, kad mokinį derėtų pamokyti,
kaip stebėti savo skaitymą.
Sklandumas - atkreipti dėmesį į: prasmingus žodžių junginius, išraiškingumą, intonaciją, skyrybos paisymą, žanrą atitinkančius kriterijus.
Yra pateikti 4 sklandumo lygiai.
Skaitymo lygiai Mokymo lygis – tai palankiausios sąlygos
kurti tokias pamokas, kai mokymas atitinka mokymąsi.
Kai mokiniams duosime skaityti mokymo lygio tekstą, jiems atrodys, kad jie skaito gerai.
Skaitymo aprašymas pateikiamas kaip rašytinis kodas, kurį gali iššifruoti mokytojas ar tėvai.
Skaitymo aprašymas
Vardas:
Data: Pavadinimas:
Lygis:
Taisyklingumas (90%+):
Sklandumas (3 ar 4 lygis):
Pastabos, jei neatitinka sėkmės kriterijų:
Pastabos, apie sėkmingą skaitymą (klaidų pavyzdžiai, naudoti informacijos šaltiniai, klaidų tendencijos, problemų sprendimų būdai):
Sutelkti dėmesį į:
4. Kaip stebėti ir žymėtis mokinio darbą su tekstu
Trys informacijos šaltiniai:
Mokinio skaitymo aprašymas (59 p.)
P – prasmė, S – struktūra, Va – vaizdinis atitikimas
Mokinio skaitymo aprašymas (60 - 61 p.)
5. Kaip vertinti suvokimą
Sąveika įvairių kognityvinių ir emocinių procesų vadinama suvokimo strategija.
Kaip pradėti mokyti teksto suvokimo strategijų?
Mokytojo žinios apie mokinio mokymąsi – taigi mokymas prasideda formuojamuoju vertinimu.
Šis vertinimas tinka bet kuriam dalykui.
Klausimai, susiję su tekstu, yra užduodami prieš skaitant, skaitymo metu ir perskaičius ištrauką.
Atsakymų būdai kuo įvairesni – žodžiu ir raštu.
Pasitelkus klausymosi įgūdžius reikėtų įsiklausyti ką mokinys sako, o ne susitelkti ką tikimės išgirsti.
Suvokimo vertinimas. Trumpoji forma.
Turi kelias minutes peržvelgti ištrauką.
1 klausimas.
Į ką sutelkti dėmesį: prielaidų darymas. Apie ką bus šis tekstas...?
Pastabos:
2 klausimas.
Į ką sutelkti dėmesį: įgytų žinių pasitelkimas.
Ką jau žinai apie šią temą, laikotarpį ir kt.?
Pastabos:
3 klausimas.
Nustatymas kas svarbu. Nusakyk pagrindinę mintį ir paremk ją keliomis teksto vietomis.
Pastabos:
4 klausimas.
Nauja susiliejimas su tuo kas jau žinoma. Ką primena ši dalis?
Pastabos:
5 klausimas.
Darbas su žodžiais ir žodyno gausinimas. Ką reiškia šie žodžiai...?
Pastabos:
6 klausimas.
Išvadų darymas. Kaip priėjai tokias išvadas?
Pastabos:
7 klausimas.
Klausimų kėlimas. Kokių tau kilo klausimų?
Pastabos:
8 klausimas.
Vaizdinių ir kitų jutiminių vaizdų sudarymas. Kokį vaizdą susikūrei mintyse, kokie žodžiai paskatino tave susikurti tokį vaizdą?
Pastabos:
9 klausimas.
Į ką sutelkti dėmesį: informacijos apibendrinimas
Keliais sakiniais apibūdink, kas sieja šio teksto informacijos dalis į vieną.
Pastabos:
Apibendrinamosios pastabos: stipriosios mokinio ypatybės ir tai ko jis gali mokytis toliau.
Leidžiama kopijuoti tik kaip medžiagą klasės veiklai(!?)
6. Galimybės kasdien vertinti klasėje
Svarbiausia sukaupti informacijos apie kiekvieno mokinio įsitraukimą į visą mokymosi procesą.
Iš šios informacijos mokytojas sužino: kaip mokinys reaguoja į mokymąsi mažomis,
didelėmis grupėmis, individualias pamokas. ar mokinys užduodamas klausimų jaučiasi laisvai. apie mokinio gebėjimą klausytis.
Surinkti šių duomenų galima įvairiais būdais ir nesvarbu kurių pamokų metu.
Mokytojui reikia pasitelkti bendravimo įgūdžius, kurių pagrindas yra veiksmingas klausymasis.
Veiksmingos pamokos žingsniai
1. Trumpai papasakoti apie temą, paaiškinti kodėl toks pamokos uždavinys.
2. Išsamiai paaiškinti pasirinktą strategiją (veiksmų planas).
3. Paraginti mokinius įsitraukti į veiklą, stebėti jų reakcijas.
4. Skirti savarankiškų užduočių.
5. Kol mokiniai dirba savarankiškai, stebėti ir komentuoti jų darbą.
6. Remiantis pastebėjimais grįsti tolesnį mokymą.
Prieš atsakant į mokinio klausimus luktelėti kelias minutes.
Pačiam formuluoti klausimus taip, kad jie parodytų, ką mokinys daro gerai.
Neakcentuoti klaidų.
Užmegzti postūmį duodantį dialogą, kuris tampa ciklo vertinimas – pamoka – mokymas – vertinimas ašimi.
Sėkmingiausios pamokos – kai mokiniai: aktyviai ir pagarbiai dalyvauja diskusijose,
debatuose, noriai sprendžia problemas.
Diskusijos žemėlapis
„Kai mokinys pakelia ranką kalbėti, iki jo nubrėžiu įsivaizduojamą liniją ir mintyse ištariu jo vardą.“
Diskusijai tęsiantis žiūriu į kiekvieną kalbantį mokinį, tyliai ištariu jų vardus ir brėžiu įsivaizduojamas linijas nuo vieno kalbančiojo link kito.
Diskusijai rutuliojantis tiksliai įsivaizduoju, kaip išsiraizgo ši linija ir kokius mokinius ji jungia.
Vėliau mintyse sukuriu diskusijos žemėlapį ir pasižymiu diskusijoje dalyvavusių mokinių vardus.
Informacija, kurią gaunu atkurdama diskusiją, - stulbinama!
Labai dažnai tos linijos sujungia tuos pačius mokinius.
Galbūt ne tokia pačia tvarka, bet visada sustoja ties tais pačiais mokiniais.
Tik iš pažiūros atrodo gyva klasės diskusija, iš tikrųjų tėra diskusija, į kurią įsitraukia mažiau kaip pusė klasės mokinių ir mokytoja.
Kiti jaučiasi visiškai nesmagiai.
Kaip padėti jaustis geriau?
Reikalavimai yra tokie: išlaikyti loginę diskusijos giją,
nenukrypti nuo temos į asmenines istorijas,
veiksmingai klausytis,
formuluojant klausimus pasiremti surinkta informacija,
patvirtinant ar pakeičiant nuomonę pasitelkti sukauptą informaciją,
aiškiai formuluoti mintis,
parodyti, kad yra paisoma klasės draugų nuomonės.
„Kodėl aš taip manau?“
Mokiniams reikia padėti suvokti, kad nuomonė nėra atsitiktinė mintis.
Ji atsiranda dėl kokių nors priežasčių: asmeninės patirties, tam tikros temos išmanymo, kitų žmonių nuomonės.
Kaip vertinti raštingumą?
Pildyti Raštingumo vertinimo žurnalą, kuriame atsispindi pastabos apie pamokas ir mokinių grįžtamasis ryšys.
Ypač naudinga užduotis atliekant grupėmis, kai užduotis atitinka gyvenimiškas situacijas.
Kaip dirbti grupėmis?
Efektyvus grupės darbas priklauso nuo pagrindinių įgūdžių – veiksmingo klausymosi, vaidmenų bei atsakomybės pasidalijimo.
Prieš tai tinka „pasitreniruoti“: Parašyti bendrą pasakojimą – kiekvienas iš
grupės narių turi sukurti po trumpo pasakojimo dalį (kas, su kuo, kaip, kur, kada, ką veikė)
Tada komandos nariai iš šių gabaliukų kartu sukuria istoriją.
Dar viena „treniruotė“:
Sukurti grupės piešinį – pirmas komandos narys pradeda nuo viršaus, o kiti paeiliui tęsia piešdami vis žemiau.
Rezultatai dažniausiai būna labai juokingi.
Labai svarbu, kad mokiniai ir mokytojas būtų įsitraukę į projekto vertinimą.
Pagrindiniai grupės narių tarpusavio bendravimo taisyklių nuostatai:
dalyvavimo grupės darbe aktyvumas, gebėjimas klausytis kitų, darbo krūvio pasidalijimas, kitų grupės narių siūlymų svarstymas.
Yra mokinių, kurie puikiai atsakinėja raštu, bet labai nenoriai įsitraukia į diskusijas.
Ar jie nenusipelno galimybės išsiugdyti gebėjimą reaguoti ir bendrauti kitais būdais?
Yra mokinių, kurie be galo trokšta dalyvauti diskusijose, bet jų rašto darbai silpni.
Taigi ar užtenka pripažinti tokias mokinių stipriąsias ypatybes nesukuriant jiems progos išmokti, kaip reaguoti ir bendrauti kitais būdais?
Atsiranda galimybė sukurti klasėje srauto (?) būseną (krepšinio rinktinės varžybos).
7. Savarankiškas skaitymas – laikas vertinti
Kad ir kokia būtų klasė, kad ir kokio dalyko būtų mokoma, laiko savarankiškam skaitymui turi atsirasti.
Mokiniams reikia suteikti galimybę paskaityti: jų pačių pasirinktų knygų, knygų, susijusių su mokomuoju dalyku, skaityti tekstus, kurių sudėtingumo lygis atitinka
mokinio gebėjimus.
Štai kas yra naudingai praleistas laikas.
Kai kurių Europos mokyklų tvarkaraščiuose kasdien ar kas savaitę yra numatytas laikas savarankiškam skaitymui.
Tuo metu visi: mokytojai, mokiniai, pagalbinis personalas ir savanoriai – kurį laiką vien skaito.
Tikslas – įdiegti mokiniams suvokimą, kad skaityti yra svarbu.
Problemos
Silpnesni skaitytojai dažnai imasi per sudėtingų knygų, nes tokias skaito jų draugai.
Jie ima tinginiauti ir išmoksta, kaip apsimesti skaitančiuoju – tyliai sėdi įbedę akis į knygą ir kartkartėmis perverčia lapą.
Edukacinės literatūros leidėjai išleidžia žemesnio lygio knygų, kurios būtų įdomios ir vyresniems skaitytojams.
Kiekvienas mokinys, skaitydamas pagal savo sėkmės lygį, nustatoma pasitelkus formuojamąjį skaitymo vertinimą, turi galimybę kartkartėmis pasitarti su mokytoju bei pasidalyti su kitais mokiniais savo mintimis apie skaitymą.
Kitaip sakant, šitaip savarankiškai skaitydamas mokinys tartum grįžta iš užribio ir įsitraukia į žaidimą.
Knygoje akcentuojama, kad laikas, skirtas vertinti, turi būti malonus ir mokytojui, ir mokiniui.
Mokinio ir mokytojo bendravimas Mokinio priedermė:
skaityti, aptarti su mokytoju skaitymą, gerbti kitus klasės mokinius.
Mokytojo priedermė:
užpildyti Skaitymo aprašymą (57 p.) ir Trumpąją skaitymo vertinimo formą (102 p.),
kiekvienam mokiniui pasakyti ką jis daro gerai,
taip pat ištaikius tinkamą akimirką pasiūlyti, ką jam dar reikėtų išmėginti,
nepaliauti stebėjus, kaip mokiniai pasitelkia skaitymo strategijas.
Dalijimasis mintimis su bendraklasiais
Mokinio priedermė:
būti pasirengus diskutuoti apie išmoktus, pastebėtus, klaustus ar susijusius dalykus.
Mokytojo priedermė:
suteikti galimybę mokiniams pasidalyti informacija apie tai, ką jie perskaitė, arba apie strategiją, kuri buvo veiksminga skaitant.
Kelios mokinių mintys: Ne visi suprantame, kad tikrovė yra kitokia ir
mūsų dar laukia tolimas kelias. Sėkmė daro kelionę vertą tų pastangų. Nė nenumaniau, kad turiu galvoti, kai skaitau. Iš tiesų svarbiausia yra suvokti teksto prasmę, o
ne vien taisyklingai perskaityti žodžius. Dabar, kai galiu skaityti ne tik tai, ką liepia
mokytoja, - skaityti man patinka. Skaitymas veža!
Tolesnės pamokos
Tikslas – dėmesys gerų skaitytojų įgūdžiams. Bei skatinimas suprasti kaip strategijos veikia kartu. (12)
Kaip pripažinti stipriąsias ypatybes, Kaip pasirinkti knygą savarankiškai skaityti, Kaip suvokti ką iš tiesų veikiame skaitydami, Kaip pasiremti jau įgytomis žiniomis,
Kaip nustatyti, kas tekste yra svarbu, Kaip susieti informacijos dalis, Kaip apibendrinti informaciją, Kaip daryti išvadas, Kaip iškelti klausimą, Kaip atskleisti žodžių prasmę, Kaip sukurti jutiminių vaizdų, Kaip prognozuoti.
8. Kaip pasitelkti vertinimo rezultatus mokymui pasirinkti
Jeigu pamokos per daug ar per mažai sudėtingos, mokiniai ima dykaduoniauti – tik tada, kai pamokų sudėtingumo lygis būna tinkamas, mokiniai įsitrauks į jas, tekstą, užduotis ir ims mokytis.
Planuojant optimalaus mokymo lygio arba artimiausios plėtros srities pamoką tikslinga atsakyti į klausimus:
Ar aišku, kaip per pamoką žinomus dalykus papildys nauja informacija?
Ko mokiniams reikėtų dar išmokti? Ar atsižvelgiau į savo mokinių gebėjimus? Kokio mokymo lygio tekstą taikysiu? Koks bus įrodymas, kad mokymasis atitinka
mokymą?
„Ką manai apie skaitymą?“
Trečiokų atsakymai: Skaitymas man – kaip filmas, nes skaitydamas
įsivaizduoju tekstą galvoje, o tada narplioju, ką reiškia tas vaizdas.
Skaitymas leidžia matyti dalykus skirtingai. Skaitau ieškodamas atsakymo, bet kai baigiu
skaityti, klausimų iškyla dar daugiau.
Dešimtokų atsakymai: Kartais susipainioju, bet skaitydamas toliau
atrandu, kad viskas atsistoja į savo vietas. Skaitydamas galiu keisti savo nuomonę apie
įvairius dalykus. Turi suprasti, kad kartais tai, ką skaitai, nėra tikra.
Turi mokėti išsiaiškinti kaip dera galvoti.
Šie atsakymai byloja apie mokinių ir teksto ryšį.
Kai mokiniai nesinaudoja visu praktiniu veiksmų sąrašu, jiems skaityti sekasi ne taip gerai.
Aštuntokų atsakymai: Aš skaitau gerai, tik nesuprantu, ką skaitau. Tiesiog nematau prasmės skaityti! Mieliau meistraučiau nei skaityčiau. Man nesiseka skaityti – reikia prisiminti per daug
žodžių. Kai tik ką nors perskaitau, iškart užmirštu.
9. Tolesnės pamokos
Tokio pobūdžio pamokos tobulinamos viso pasaulio mokytojų.
Mokiniams svarbu žinoti ir tai, kad pirmoje ar paskutinėje klasėje, ar baigus mokyklą pasitelkiami tie patys skaitymo būdai – skiriasi tik teksto s u d ė t i n g u m a s.
Autorės palinkėjimas mokykloms: kad kiekvienoje klasėje būtų kuo įvairesnių grožinės ir negrožinės literatūros tekstų. Labai svarbu, kad mokiniai turėtų galimybę rinktis, ką skaityti, iš gausios ir įvairios literatūros.
Skaitymo valandos mokykloje turi būti reguliarios. Jos turi būti organizuojamos taip, kad mokiniai į jas aktyviai įsitrauktų.
Mokytoja Miller pasakojo, kad jos mokiniai aktyviai dalyvauja diskusijose. Tik bėda ta, kad po diskusijų jie dažnai grįždavo prie senų įpročių pertraukti, dūsavimais palydėti komentarus ir atsakyti į klausimus nepaisydami pašnekovo jausmų.
Jie nepradėjo elgtis kaip dera, nes aš jiems to neparodžiau.
Pasakojau mokiniams, kad reikia būti pagarbiam, protingam ir maloniam, bet neparodžiau, kaip tai daryti.
Mes, mokytojai, per pamokas turime kruopščiai ir nuoširdžiai mokiniams pademonstruoti, kaip derėtų klausytis.
Reikėtų perdėtai pavaizduoti, ką reiškia nemokėti klausytis: ką nors knebinėti, pertraukti pasakojimą, pradėti pasakoti savo istoriją ir pan.
5 pirštų taisyklė
Mokinių savarankiško skaitymo lygis paremtas 95 procentų skaitymo taisyklingumu.
Skaitant padėti pirštą ant stalo kaskart, kai susiduriama su sudėtingu žodžiu. Sudėtingas žodis yra toks, kurio nesupranti arba nepajėgi iškoduoti. Jeigu perskaitęs mažiau kaip 100 žodžių ant stalo padėsi 5 pirštus – knyga tau yra per sudėtinga.
Savarankiškai skaitydami mokiniai turi būti skatinami pažinti įvarius žanrus – šis laikas neturi būti skirtas vien pasakoms ir romanams.
Mokinių dažnai prašoma radus frazę ar sakinį, kuris juos priverstų stabtelėti ar pamąstyti apie tai, nusirašyti citatą, nurodant puslapį ir įsidėti į įmautę.
Antra – savo veiksmus: „dėl to susidariau vaizdą...“, „supratau tai, nes...“, „tai naudinga, nes...“.
Kadangi formuojamasis vertinimas yra mokymo proceso sudedamoji dalis, vadinasi, yra pagrindo mokytojui planuoti pamokas suvokiant, ką mokiniai geba.
Įsitraukdami mokiniai mokydamiesi galės lengviau panirti į srauto būseną.
IšvadosMihaly'o Csikzsentmihalyi'o aprašyta (1997) srauto
būsena klasėje.
Į srauto būseną panyrama, kai viskas, kas yra daroma, eina kaip sviestu patepta.
Srauto būsena patiriama, kai visiškai įsitraukiame į užduotį žinodami, kad kliūtis įveiksime ir šitai leis mums bei skatins mus siekti įveikti naujas kliūtis.
Mokiniams svarbiausia, kokių jausmų kelia sėkmė. Ji leidžia patirti srauto būseną.
„Ką manai apie skaitymą?“ Skaitymas iškart įtraukia į knygą, ir veikėjai
kalbasi su tavimi. Skaityti – jėga. Man tai – lyg žiūrėti filmą, nes kai
skaitau, įsivaizduoju, kas aprašyta, veikėjus, siužetą ir įvykius.
Skaityti – tai suprasti žodžius ir žinoti, kad tau patinka juos apmąstyti.
Ačiū Dievui, aš moku skaityti. Nežinau, ką daryčiau, jei nemokėčiau!
Skaitymas nepanašus į darbą. Jis panašus į pomėgį.
Srautas...
