Bioekonomikos plėtra Lietuvoje

Prof. dr. Vlada Vitunskienė(Aleksandro Stulginskio universitetas)

Diskusija

BIOEKONOMIKOS SĄSAJOS SU ŽEMĖS ŪKIU, ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE IR PERSPEKTYVOS

ŽŪM, 2017 m. kovo 1 d.

1

PRANEŠIMO TEMATIKA

Apie „Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studijos“ rengimo projektą ir pagrindinius rezultatus

Bioekonomikos samprata ir aprėptis pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK2)

Lietuvos bioekonomikos plėtros apžvalga(fokusuojant į žemės ūkio produkcijos/biomasės gamybos tendencijas)

Dėl Lietuvos bioekonomikos plėtros strategijos pagrindimo.

2

„Lietuvos bioekonomikosplėtros galimybių studijos“ rengimo projektas ir pagrindiniai rezultatai

3

LIETUVOS BIOEKONOMIKOS PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJOS PARENGIMO

Studija parengta pagal 2017 m. kovo 24 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. 8-49, pasirašytos tarp Ūkio ministerijos ir ASU, techninės specifikacijos tikslą, uždavinius ir sąlygas.

Studijos tikslas – įvertinus Lietuvos bioekonomikos būklę ir potencialą bei atsižvelgus į ES valstybių narių ir Norvegijos gerąją praktiką, pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos bioekonomikos plėtros ir inovacijų skatinimo priemonių šiame sektoriuje, identifikuoti bioekonomikos sritis, kuriose Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimas turi didžiausią potencialą, ir nustatyti dvišalio bendradarbiavimo skatinimo priemones.

Studiją rengė ASU tyrėjų grupė, taip pat buvo pasitelkti Lietuvos energetikos instituto, Norvegijos bioekonomikos tyrimų instituto ir Latvijos žemės ūkio universiteto tyrėjai.

4

PAGRINDINIAI STUDIJOS REZULTATAI (I)

pateiktos rekomendacijos dėl bioekonomikos apibrėžties ir sudėties;

išanalizuota Lietuvos bioekonomikos būklė ir pokyčiai nuo 2005 m.,

parengtos jos vystymosi projekcijos iki 2030 m.;

įvertintas aplinkos veiksnių palankumas ir poveikis bioekonomikos vystymuisi Lietuvoje;

identifikuoti didžiausią potencialą Lietuvoje turintys bioekonomikos sektoriai bei jų plėtros veiksniai;

įvertintas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bioekonomikoje potencialas;

5

PAGRINDINIAI STUDIJOS REZULTATAI (II)

įvertinta ES valstybių geroji patirtis ir parengtos rekomendacijos šia patirtimi pasinaudoti Lietuvoje;

parengtos rekomendacijos Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimui bioekonomikos srityje skatinti;

pagrįstas Lietuvos bioekonomikos strategijos tikslingumas;

numatytos Lietuvos bioekonomikos inovacijų skatinimo kryptys;

pateiktos rekomendacijos (priemonių planas) dėl Lietuvos bioekonomikos plėtros ir inovacijų skatinimo.

6

STUDIJOS ŠALTINIAI INTERNETE

Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija. Akademija, Kauno r., 2017.

http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lietuvos%20Bioekonomikos%20studija_LT.pdf

Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija: santrauka. Akademija, Kauno

r., 2017.http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lietuvos%20Bioekonomikos%20studija_LT(1).pdf

Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija: priedai. Akademija, Kauno r.,

2017.http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lietuvos%20bioekonomikos%20Studijos%20Priedai_LT.pdf

Lithuanian Bioeconomy Development Feasibility Study. Akademija, Kauno r.,

2017.

https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lithuanian%20Bioeconomy%20Study_EN(1).pdf

Lithuanian Bioeconomy Development Feasibility Study Summary. Akademija,

Kauno r., 2017.

http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lithuanian%20Bioeconomy%20Development%20Study%20Summary_EN.pdf

Lithuanian Bioeconomy Development Feasibility Study Annexes. Akademija,

Kauno r., 2017.

http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lithuanian_Bioeconomy_Study_Annexes_EN.pdf 7

Bioekonomikos samprata ir aprėptis pagal EVRK2

8

Pagal ES, EBPO ir ES šalių dokumentuose pateiktas apibrėžtis, bioekonomika yra ekonomikos dalis, siejama su:

tvaria bioišteklių/ biomasės gamyba ir jų/jos perdirbimu į pri-dėtinės vertės produktus;

atsinaujinančiais sausumos ir vandens bioištekliais (augalais, gyvūnais, mikroorganizmais) ir vien iš jų arba iš dalies iš jų pagamintais gaminiais;

ekonominės veiklos rūšimis (arba ekonomikos sektoriais), susijusiomis su biologinių išteklių, tokių kaip augalai, gyvūnai, mikroorganizmai ir jų produktai, gamyba, apdorojimu ar per-dirbimu;

pažangių technologijų, tokių kaip biotechnologija, nanotechno-logija, informacinės ir komunikacinės technologijos, naudoji-mu greta tradicinių.

Pažangios technologijos vertinamos kaip pagrindinė šiuolaikinės bioekonomikos plėtros prielaida, o žiniomis grįsta bioekonomikagali būti esminė gyvybingos ir tvarios ekonominės sistemos dalis .9

BIOEKONOMIKOS APIBRĖŽTIS

Bioekonomika – ekonomikos dalis, kuri apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą, jų ir bioatliekųperdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus (maistas, pašarai, kiti bioproduktai) ir bioenergiją.

Biologiniais laikomi produktai, kurie gauti vien ar iš dalies iš biologinės kilmės medžiagų, neįskaitant geologinėse formacijose glūdinčių ar fosilizuotų medžiagų.

Bioekonomika remiasi mokslais, tokiais kaip gyvybės mokslai, molekulinė biologija, biofizika, biochemija, biotechnologija, nanotechnologija, inžinerija, informacinės ir ryšių technologijos, socialiniai ir kt.

Europos Komisijos komunikatas „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika

Europai“ (2012)

10

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ PRISKYRIMAS BIOEKONOMIKAI

Įvairiuose politiniuose dokumentuose, mokslinėse studijose, statistinėse apžvalgose analizuojama skirtinga bioekonomikos sudėtis pagal ekonominės veiklos rūšis (arba sektorius).

Ekonominės veiklos rūšių (arba sektorių) priskyrimas bioekonomikai gali būti grindžiamas įvairiais požiūriais, kurių praktinis pritaikymas gali priklausyti nuo siekiamų tikslų, kriterijų ar kitokių veiksnių.

Bioekonomikos aprėptis nėra baigtinė, ji keičiasi laikui bėgant, nes bioekonomikos veiklos vystosi.

11

BIOEKONOMIKOS SEKTORIŲ KLASIFIKACIJA

✓ Biomasės gamybos sektoriai – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė.

✓ Pilnutinai biogrįsti apdirbamosios gamybos sektoriai, kuriuose biomasė perdirbama į didesnės pridėtinės vertės produktus. Tai maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių, medienos ir jos gaminių, popieriaus ir jo gaminių gamyba.

✓ Dalinai biogrįsti apdirbamosios gamybos sektoriai, kuriuose biomasė naudojama kaip dalis žaliavos. Tai biogrįsta tekstilės, chemijos, vaistų ir farmacinių preparatų, guminių ir plastikinių gaminių, baldų ir kt. gamyba.

12

BIOENERGETIKOS APRĖPTIS

13

EVRK2

kodasEVRK2 veiklų visas pavadinimas

PGPK aba PRODCOM produktų

pavadinimas

A0220 Medienos ruoša Malkos, medžio anglys, pagamintos miške

C1610 Medienos pjaustymas ir obliavimas Medienos skiedros arba smulkiniai

C1629 Kitų medienos gaminių gamyba Briketai, granulės ir kitas biokuras iš medienos,

miško kirtimo atliekų ir šiaudų

C2014 Kitų pagrindinių organinių chemikalų

gamyba

Nedenatūruotas ir denatūruotas etilo alkoholis,

aglomeruotos arba neaglomeruotos medžio

anglys

C2059 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių

medžiagų gamyba

Biodegalai (dyzelino pakaitalas)

D3521 Dujų gamyba Dujos, gautos apdorojant šalutinius žemės ūkio

produktus ir atliekas

E3821 Atliekų tvarkymas ir šalinimas (siekiant

išgauti biodujas)

Nepavojingųjų atliekų šalinimo paslaugos,

siekiant išgauti biodujas

Biobased Industries Consortium (BIC) metinėje ataskaitoje išskirtos dvi bioenergetikos sritys – biodegalai (bioetanolis ir biodyzelinas) ir bioenergija (biodujos ir kieta biomasė) šilumai ir elektrai gaminti.

EVRK2 bioenergetika integruota į tokias ekonominės veiklos rūšis, kaip medienos ruoša, medienos ir cheminių medžiagų apdirbamoji gamyba, dujų gamyba ir atliekų tvarkymas.

BIOTECHNOLOGIJŲ SEKTORIUS

Pagal EBPO apibrėžimą, biotechnologija yra mokslo ir technologijų taikymas gyviems organizmams, taip pat jų dalims, produktams ir modeliams, siekiant pakeisti gyvąsias ar negyvąsias medžiagas žinioms gauti, prekėms gaminti ir paslaugoms teikti.

Pagrindinės biotechnologijų sektoriaus ekonominės veiklos rūšys:

✓ biotechnologijos MTEP, apimantys 1) biotechnologijos metodų ir biotechnologinių procesų ar produktų kūrimą ir 2) žinias, gautas atliekant MTEP. Išskirtos keturios biotechnologijos MTEP sritys, t. y. aplinkosaugos biotechnologija, pramoninė biotechnologija, medicininė biotechnologija, ir žemės ūkio biotechnologija;

✓ gamyba, tokia kaip 1) biotechnologijos metodų naudojimas biologiniams produktams gaminti ir 2) biotechnologinių procesų naudojimas gamyboje, įskaitant aplinkos apsaugos tikslus;

✓ medicinos ir veterinarijos paslaugos, naudojančios biotechnologijos metodus.

14

PAGRINDINĖS BIOTECHNOLOGIJŲ TAIKYMO ES EKONOMIKOJE SRITYS

✓ Sveikatos ir farmacijos srityse biotechnologijos paskatino pažangių vaistų, gydymo, diagnostikos ir vakcinų atradimą ir plėtrą.

✓ Žemės ūkyje, akvakultūroje ir veterinarijoje biotechnologijos pagerino pašarus, vakcinų gyvuliams gamybą ir patobulino ligų diagnozę, pagerino augalų selekciją ir sukūrė genetiškai modifikuotus organizmus.

✓ Pramoniniuose procesuose bei apdirbamojoje gamyboje biotechnologijos paskatino fermentų naudojimą ploviklių, celiuliozės ir popieriaus, tekstilės gaminių, biomasės, biodegalų ir kitų biologinių medžiagų gamyboje, fermentacijos ir fermentinės biokatalizės panaudojimas vietoj tradicinės cheminės sintezės padidino pramoninių procesų efektyvumą, sumažino energijos ir vandens suvartojimą, dėl to sumažėjo nuodingosios atliekos. 15

Lietuvos bioekonomikosplėtros apžvalga

(fokusuojant į biomasės gamybos sektoriaus problematiką)

16

BIOEKONOMIKOS APYVARTOS IR UŽIMTUMO PROPORCIJOS

Bioekonomikos apyvarta sudaro šeštadalį (11 562 mln. EUR – 2015 m.) visos nefinansinių įmonių apyvartos.

Bioekonomikojeužimta beveik 18 proc. (234,4 tūkst.) dirbančių asmenų. Beveik du trečdaliai jų buvo užimti maisto sektoriuje.

17

Maisto produktų,

gėrimų ir tabako

gamyba; 39,6%

Žemės ūkis;

23,0%Biogrįsta baldų

ir kita gamyba;

9,6%

Medienos ir jos

gaminių gamyba;

9,4%

Biogrįsta tekstilės,

drabužių ir odos

gaminių gamyba;

7,1%

Popieriaus ir jo

gaminių gamyba;

3,6%

Miškininkystė ir

medienos ruoša;

3,5%

Biogrįsta vaistų ir

farmacinių

preparatų gamyba;

1,9%

Biogrįsta chemijos

produktų gamyba;

1,7%

Žvejyba ir

akvakultūra;

0,6%

Apyvarta (2015 m.)

Žemės ūkis;

44,9%

Maisto produktų,

gėrimų ir tabako

gamyba; 18,4%

Biogrįsta baldų

ir kita gamyba;

9,5%

Medienos ir jos

gaminių gamyba;

9,2%

Biogrįsta tekstilės,

drabužių ir odos

gaminių gamyba; 9,0%

Miškininkystė ir

medienos ruoša;

5,8%

Popieriaus ir jo

gaminių gamyba;

2,0%

Žvejyba ir

akvakultūra; 0,8%

Biogrįsta chemijos

produktų gamyba;

0,3%

Biogrįsta vaistų

ir farmacinių

preparatų

gamyba; 0,1%

Darbuotojai (2015 m.)

BIOEKONOMIKOS APYVARTA ES ŠALYSE

2014 m. ES šalių bioekonomikos apyvarta sudarė apie 2,2 trilijono EUR, čia dirbo apie 18,6 milijono žmonių. Bioekonomika sudaro svarbią visos ES ekonomikos dalį (apie 9 proc.).

2004–2014 m. dirbančių asmenų ES bioekonomikos veikloje sumažėjo 2,2 milijonais (10,5 proc.), o bioekonomikos apyvarta išaugo 140 mlrd. EUR (7 proc.). Lietuvoje, atitinkamai, – 33,4 ir 75 proc. (2005–2015 m.)

18

9,59 8,8

6,9 6,7 6,5 6,2

5,1 5 4,84,4 4,1 3,8 3,7

3,3 3,3 3,2 3 3

2,8

2,7 2,5 2,5 2,4 2,31,8 1,8

0,7

337,1

406,8

293,1

11,3

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Air

ija

Su

om

ija

Dan

ija

Bel

gij

a

Ny

derl

andai

Šv

edij

a

Au

stri

ja

Pra

ncū

zija

Vo

kie

tija

Itali

ja

Est

ija

Isp

anij

a

Lie

tuv

a

Po

rtu

gali

ja

Jung

tin

ė K

aral

yst

ė

Latv

ija

Slo

vėn

ija

Lenk

ija

Liu

kse

mbu

rgas

Ček

ija

Kip

ras

Gra

ikij

a

Ven

gri

ja

Kro

ati

ja

Slo

vak

ija

Rum

un

ija

Bulg

ari

ja

Mal

ta

tūkst. EUR / dirbančiam asmeniui

mlrd. EUR

Parengta pagal European Commission. 2017. JRC Science for Policy Report: Bioeconomy Report 2016. EUR 28468 EN.

BIOEKONOMIKOS SEKTORIŲ AUGIMAS 2010–2015 m.

5%

19%

20%

35%

38%

60%

EU(28)

Austria

Poland

Belgium

Ireland

Lithuania (1)

Popieriaus ir jo gaminių gamyba

-4%

17%

33%

38%

43%

54%

EU(28)

Poland

Slovakia

Lithuania (3)

Bulgaria

Estonia

Medienos ir jos gaminių gamyba

10%

19%

20%

21%

26%

41%

EU(28)

Lithuania (5)

Belgium

Poland

Germany

Ireland

Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba

-1%

-66%

-4%

53%

317%

3308%

EU(28)

Slovakia

Lithuania (16/3)

Ireland

Cyprus

Romania

Žvejyba ir akvakultūra

14%

26%

43%

62%

62%

89%

EU(28)

Lithuania (7)

United Kingdom

Estonia

Romania

Greece

Miškininkystė ir medienos ruoša

4%

20%

28%

36%

52%

88%

EU(28)

Czech Republic

Lithuania (4)

Ireland

Slovakia

Latvia

Žemės ūkis

Bendrosios pridėtinės vertės apimties pokytis (proc.)

IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ REIKŠMINGUMAS BIOEKONOMIKOS VYSTYMUISI (BALAIS)

Verslo apklausa (n=102, kai p<α=0,1) atskleidė, kad bioekonomikosverslo išorinė aplinka vertinama kaip lėtai ir vidutiniškai kintanti.

Didesnės svarbos grėsmės dažniausiai akcentuojamos ekonominėje, socialinėje ir teisinėje aplinkose.

Daugiau galimybių įžvelgiama tik technologinėje aplinkoje ir paramos verslui bei tvariam išteklių naudojimui priemonėse.

20

0,2

0,2

0,1

0,0

0,1

0,0

1,9

2,3

2,7

3,1

2,7

2,7

2,9

3,2

3,2

3,5

0,5

0,4

0,2

0,1

5,0 4,0 3,0 2,0 1,0 ,0 1,0 2,0 3,0 4,0 5,0

Neadekvati poreikiams darbo rinka

Kitų gamybos išteklių brangimas

Darbo jėgos brangimas

Mokesčių našta

Gyventojų senėjimo tendencijos

Gyventojų emigracija iš Lietuvos

ES, nacionalinė ir savivaldybių parama verslui

Parama inovacijoms

Inovacijų sklaida ir prieinamumas

Biotechnologijos mokslo būklė Lietuvoje

2017–2021 m.: Grėsmės Galimybės

VERSLO LŪKESČIAI PAREMTOS BIOEKONOMIKOS SEKTORIŲ AUGIMO PROJEKCIJOS IKI 2030 m.

21

9,1

16,8

23,7

6,1

8,5

7,3

27,3

32,4

27,8

13,7

13,1

10,5

0 20 40 60 80 100 120 140

Pardavimų apimtys vidaus rinkoje

Pardavimų apimtys užsienio rinkoje

Materialinės investicijos

Išlaidos MTEP

Darbuotojų skaičius įmonėje

Kvalifikuotų darbuotojų skaičius įmonėje

Maisto sektorius: pokytis (± proc.)

2016–2030

2016–2025

2016–2020

30,8

19,2

-1,6

0,9

28,8

9,1

31,3

22,7

3,4

6,3

0,1

2,5

-20 0 20 40 60 80 100 120 140

Pardavimų apimtys vidaus rinkoje

Pardavimų apimtys užsienio rinkoje

Materialinės investicijos

Išlaidos MTEP

Darbuotojų skaičius įmonėje

Kvalifikuotų darbuotojų skaičius įmonėje

Miškininkystė, medienos, popieriaus ir baldų gamyba: pokytis (± proc.)

2016–2030

2016–2025

2016–2020

47,0

14,0

45,0

31,7

30,0

30,0

129,0

10,0

90,0

43,8

23,8

26,0

0 20 40 60 80 100 120 140

Pardavimų apimtys vidaus rinkoje

Pardavimų apimtys užsienio rinkoje

Materialinės investicijos

Išlaidos MTEP

Darbuotojų skaičius įmonėje

Kvalifikuotų darbuotojų skaičius įmonėje

Chemijos ir vaistų pramonė: pokytis (± proc.)

2016–2030

2016–2025

2016–2020

11,3

1,0

16,3

5,0

5,0

5,0

15,7

4,0

21,4

8,0

4,3

9,3

0 20 40 60 80 100 120 140

Pardavimų apimtys vidaus rinkoje

Pardavimų apimtys užsienio rinkoje

Materialinės investicijos

Išlaidos MTEP

Darbuotojų skaičius įmonėje

Kvalifikuotų darbuotojų skaičius įmonėje

Bioatliekų sektorius: pokytis (± proc.)

2016–2030

2016–2025

2016–2020

8,0

9,6

13,5

4,0

7,5

5,8

22,9

26,1

33,5

10,0

13,0

6,9

0 20 40 60 80 100 120 140

Pardavimų apimtys vidaus rinkoje

Pardavimų apimtys užsienio rinkoje

Materialinės investicijos

Išlaidos MTEP

Darbuotojų skaičius įmonėje

Kvalifikuotų darbuotojų skaičius įmonėje

Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba: pokytis (± proc.)

2016–2030

2016–2025

2016–2020

Žemės ūkio biomasės gamybos ir panaudojimo

tendencijos Lietuvoje

22

ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS STRUKTŪRA (proc.)

2005 2015

Ta

rpin

is v

art

oji

ma

s01 Žemės ūkyje 20,3 4,1

10-12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje 13,9 22,5

13-15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyboje 0,4 0,1

20 Chemijos produktų gamyboje 0,3 4,2

46-47 Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje 0,2 0,9

Kitose veiklose 0,6 0,2

Iš viso tarpinis vartojimas 35,7 32,0

Namų ūkių vartojimas 47,5 30,4

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2,4 1,0

Atsargų pasikeitimai 0,9 -2,0

Eksportas 13,4 38,7

Iš viso (panaudota išteklių) 100 100

23

2015 m. žemės ūkio produkcijos (bazinėmis kainomis) vidaus gamyba sudarė 70,8 proc.,

importas – 29,2 proc., o 2005 m., atitinkamai – 87,3 ir 12,7 proc.

Grūdų sektoriaus rodikliai

24

4,6

19,4

33,4

-7,5

-9,8

-13,4

4,3

-2,9

9,7

-5,8

23,0

1,4

0,6

10,4

2,8

-0,5

Gamyba

Importas

Eksportas

Suvartota vidaus reikmėms

Suvartota pašarams*

Nuostoliai

Sunaudota pramonėje

Gyventojų vartojimo fondas

Vidutinis metinis pokytis (± proc.)

2011-2016

2004-2008

198 172 170 193 193 200 247 244348 344 302 339

441 408489

622522

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Grūdų gamyba / suvartojimas vidaus reimėms (proc.)

52,2%

28,7%

5,1%

10,9%

1,5%

53,6%

23,1%

37,3%

19,2%

4,0%

6,5%

1,6%

79,9%

15,7%

Suvartota vidausreikmėms/gamyba

Suvartota pašarams*/gamyba

Sunaudota pramonėje/gamyba

Gyventojų vartojimofondas/gamyba

Nuostoliai/gamyba

Eksportas/gamyba

Importas/suvartota vidausreikmėms

Santykiniai rodikliai

2016

2008

LIETUVA – EKOLOGINĖ SKOLININKĖ

Ekologinis deficitas – raudona

teritorija

Ekologinis rezervas – žalia

teritorija

Ekologinis deficitas/rezervas –

skirtumas tarp šalies biologinio

pajėgumo ir ekologinio pėdsako.

Ekologinis deficitas atsiranda, kai

ekologinis pėdsakas viršija biologinį

pajėgumą, o ekologinis rezervas –

atvirkščiai.

Ekologinis pėdsakas – tai

biologiškai produktyvus žemės ir

vandens paviršiaus plotas,

reikalingas išgauti visus išteklius,

kuriuos sunaudoja gyventojai, ir

absorbuoti dėl jų veiklos

susidarančias atliekas.

Biologinis pajėgumas – tai

ekosistemų pajėgumas atsinaujinti,

t. y. atkurti biologinius išteklius,

kuriuos sunaudoja žmonės, ir

absorbuoti dėl jų veiklos

susidariusiaus atliekas. 25

2013

1961

ŠESD IŠMETIMŲ INTENSYVUMAS ŽEMĖS ŪKYJELietuvos žemės ūkyje ŠESD išmetimo intensyvumas gerokai didesnis už ES-28 vidurkį. Pagal 2015 m. duomenis Lietuva 9-oji tarp ES šalių.

26

2,8 2,7 2,7 2,7 2,6 2,8 2,8 2,7 2,63,0

2,7 2,5 2,5 2,4 2,5 2,5

6,7 6,9 6,6 6,7 6,6

5,5 5,4 5,34,8

7,8

6,3

4,8

3,74,1 4,4 4,2

234

258243 249

260

197 193 201184

261

239

191

150

175 178165

0

50

100

150

200

250

300

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

10,0

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Žemės ūkio ŠESD emisija, tenkanti BPV (CO2 ekv. kg /EUR )

ES(28) Lietuva Indeksas, kai EU(28)=100

Ūkių perėjimas prie technologijų, su mažais ŠESD išmetamais ar išlai-kančių sukauptą anglies dioksidą, yra tiek pat svarbus ir neatidėliotinas, kaip ir ūkių atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimas.

Dėl Lietuvos bioekonomikosplėtros strategijos

27

BIOEKONOMIKA – SPARČIAI AUGANTIS SEKTORIUS

Bioekonomika yra vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje. Iki 2030 m. prognozuojamas ne mažiau kaip 7 proc. metinis bioproduktų rinkos augimas.

Perėjimas prie bioekonomikos turi didelį ekonomikos augimo, kaimo vystymosi, priklausomybės nuo iškastinių išteklių mažėjimo ir ŠESD išmetimų mažinimo poten-cialą.

Taip pat – didelį potencialą palaikyti ir skatinti ekonomi-kos augimą ir darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse bei pramoninėse zonose, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pagerinti pirminės gamybos ir perdir-bimo sektorių tvarumą ekonominiu ir aplinkos požiūriu.

V. Vitunskienė. Kaunas, 2017 11

2728

Bioekonomikoje iššūkiai auga beveik taip greitai, kaip ir visuomenės supratimas apie galimą jos naudą

✓ Auga biomasės paklausa, didėja biomasės ir bioatliekų daugkartinio panaudojimo poreikis, didėja biomasės panaudojimas didesnės vertės produktams gaminti ir stiprėja konkurencija dėl bioišteklių.

✓ Dėl intensyvesnio biologinių išteklių naudojimo padidėja konfliktas su svarbiomis ekosistemų funkcijomis, biologine įvairove, ekono-miniais skirtumais ir aprūpinimu maistu.

✓ Biogrįstos gamybos kaštų konkurencingumas išlieka nepakankamas iškastiniais šaltiniais grįstos gamybos kaštų atžvilgiu.

✓ Investicijų į mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą ir diegimą, taip pat investicijų į naujas technologijas didelis poreikis, o inovacijos yra itin rizikinga sritis, todėl ne visi verslininkai linkę rizikuoti.

✓ Naujo produkto įvedimo į rinką rizika labai didelė – net 75 proc. naujų produktų rinkoje patiria nesėkmę, o produkto įvedimo į rinką procesas yra brangus.

✓ Biotechnologijos produktų komercinimo procesas ilgas dėl regulia-vimo suvaržymų, menko vartotojų informuotumo apie produktus, kurių privalumas ir funkcijos nėra pakankamai aiškios;

✓ ir t. t., ir t. t. 29

LIETUVOS BIOEKONOMIKOS STRATEGIJOS TIKSLINGUMAS GRINDŽIAMAS

REMIANTIS:

✓ Lietuvos bioekonomikos reguliavimo skirtingomis sektorinė-mis politikomis patirtimi bei didėjančiu nuoseklios tarpsek-toriniu papildomumu ir sąveika grindžiamos politikos bio-ekonomikos srityje poreikiu;

✓ ES ir pažangių Europos šalių patirtimi, sprendžiant bioekono-mikos strateginio vystymo klausimus;

✓ Baltijos jūros regiono šalių bioekonomikos strateginio vystymo patirtimi;

✓ verslo, valdžios ir mokslo institucijų atstovų pareikšta nuomone, kad bioekonomikos strategija yra svarbi Lietuvai.

30

BIOEKONOMIKOS STRATEGIJOS POREIKIO LIETUVAI VERTINIMAS

Verslo subjektų (N = 102), verslo asociacijų (N = 14), valdžios institucijų (N = 8) ir mokslo institucijų (N = 11) atstovų apklausos duomenys

31

3,9

3,7

3,6

3,7

4,1

4,8

4,8

Verslo subjektai (100% bio apdirbamosios gamybos)

Verslo subjektai (<100% bio apdirbamosios gamybos)

Verslo subjektai (bioomasės gamybos)

Verslo subjektai (vidutiniškai)

Valdžios institucijos

Verslo asocijacijos

Mokslo institucijos

1 balas – labai mažai svarbu, 5 balai – labai svarbu

AČIŪ UŽ DĖMESĮ

32

BIOTECHNOLOGIJOS METODŲ IR PROCESŲ APRAŠAS

33

DNR / RNR: genomika, farmakogenomika, genų žymenys, genų inžinerija, DNR / RNR

sekos nustatymas / sintezė / amplifikacija, genų raiškos analizė ir priešprasmių DNR /

RNR technologijos taikymas.

Baltymai ir kitų molekulių: baltymų ir peptidų (įskaitant didelės molekulės masės

hormonų); didelės molekulinės masės chemoterapinių junginių tikslinės pernašos

metodų gerinimas; proteomika, baltymų išskyrimas ir gryninimas, signalų perdavimo

sistemų tyrimas, ląstelės receptorių nustatymas.

Ląstelių ir audinių kultūra ir inžinerija: ląstelių / audinių kultūros, audinių

inžinerija (įskaitant audinių karkasus ir biomedicininę inžineriją), ląstelių suliejimas,

vakcinos / imuniteto stimuliatoriai, manipuliavimas embrionais.

Biotechnologiniai procesai: fermentavimas naudojant bioreaktorius, biologinis

apdorojimas, biologinis druskų išplovimas, biologiniai pulpos gamybos metodai,

biologinis balinimas, biologinis sieros pašalinimas, biologinis atstatymas, biofiltravimas

ir fitoatstatymas.

Genų ir RNR vektoriai: genų terapija, virusiniai vektoriai.

Bioinformatika: genomų, baltymų sekų duomenų bazių kūrimas; sudėtingų biologinių

procesų modeliavimas ir sistemų biologija.

Nanobiotechnologijos: nano/mikrogamybos įrankių ir procesų panaudojimas, kuriant

prietaisus, skirtus biologinių sistemų tyrimui, tikslinei vaistų pernašai, diagnostikai ir kt.

Šaltinis: A framework for biotechnology statistics. OECD, 2005

34

Ekologinis deficitas / rezervas

ES VALSTYBIŲ GEROJI PATIRTIS

ES valstybių geroji patirtis plėtojant bioekonomiką išanalizuota ir apibendrinta nacionalinių strategijų, valdymo bioekonomikosklasterių ir mokslinių tyrimų bei sukurtų bioproduktųkomercializavimo gerosios patirties pavyzdžių lygmenimis.

Analizė atskleidė šias bioekonomikos plėtros tendencijas:

1) bioekonomikos sektorių integravimas;

2) atliekų, kaip biomasės, panaudojimas;

3) biomasės panaudojimas didelės pridėtinės vertės produktams gaminti;

4) vienos biomasės pakeitimas kita;

5) alternatyvių biomasės formų paieška;

6) žiedinės ekonomikos vystymas.

Šios tendencijos lemia ir Lietuvos bioekonomikos vystymosi trajektorijas. Gerosios patirties pritaikymo Lietuvoje galimybės įvertinos atsižvelgiant į Lietuvos bioekonomikos sektorių būklę.

35

NORVEGIJOS GEROSIOS PATIRTIES PRITAIKYMAS LIETUVOJE

Verslo srityje:

✓ priedų iš naftos pakeitimas biologiniais priedais iš medžio celiuliozės chemijos pramonėje;

✓ medienos ir žemės ūkio šalutinių produktų ir atliekų perdirbimas į didesnės pridėtinės vertės chemines biožaliavas;

✓ žvejybos ir akvakultūros atliekų perdirbimas į maistą ir pašarus;

✓ bioatliekų tvarkymas ir perdirbimas į naujus produktus, biodujų gamyba iš atliekų.

Aplinkosaugos tikslų siekiančio verslo ir vietinės savivaldos bendradrabiavimo srityje:

✓ vietinės biomasės energijos grandinės vystymas partnerystės, pagrindu;

✓ vietinėse nuotekų valyklose pagamintų biodujų panaudojimas miesto transportui, vietinei valdžiai subsidijuojant biodujų kainų skirtumą;

✓ statybos sprendimai, siekiant didinti medienos ir kitų biomedžiagų naudojimą viešųjų pastatų statybose, bendradarbiaujant su vietos valdžia. 36

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS BIOEKONOMIKOS PLĖTROS IR INOVACIJŲ SKATINIMO

Priemonių plane numatyti bioekonomikos plėtros ir inovacijų skatinimo tikslai, uždaviniai ir priemonės.

1-asis tikslas – siekti darnaus ir strategiškai orientuoto bioekonomikos vystymosi

1.1. Užtikrinti visų suinteresuotų šalių tarpinstitucinę sąveiką sprendžiant bioekonomikos strateginio vystymo problemas (3 priemonės).

1.2. Užtikrinti strategiškai orientuotą bioekonomikos vystymąsi (3 priemonės).

1.3. Informuoti ir šviesti Lietuvos verslo sektorių ir visuomenę bioekonomikos klausimais (6 priemonės).

37

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS BIOEKONOMIKOS PLĖTROS IR INOVACIJŲ SKATINIMO

2-asis tikslas – padidinti biomasės gamybos, perdirbimo ir bioatliekų panaudojimo efektyvumą ir tvarumą

2.1. Didinti paklausios biomasės gamybos apimtis panaudojant laisvus šiai gamybai tinkamus išteklius (2 priemonės).

2.2. Didinti bioenergijos gamybą ir naudojimą (4 priemonės).

2.3. Didinti biomasės logistikos efektyvumą (2 priemonės).

2.4. Plėtoti MTEP naujoms inovacijoms kurti (4 priemonės).

2.5. Intensyvinti inovatyvių technologijų (ypač biotechnologijos metodų ir procesų) bei bioproduktų prototipų kūrimą ir diegimą (6 priemonės).

2.6. Daugiau biomasės naudoti didesnės pridėtinės vertės produktų gamybai, efektyviau tvarkyti bioatliekas (4 priemonės). 38

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS BIOEKONOMIKOS PLĖTROS IR INOVACIJŲ SKATINIMO

3-asis tikslas – padidinti bioproduktų paklausą ir pagerinti jų vartojimą

3.1. Gerinti bioproduktų pardavimo sąlygas (5 priemonės).

3.2. Mažinti maisto švaistymą (3 priemonės).

39