biokuro gamyklos „rapsoila“, ukrinų km., mažeikių raj. · mažeikių raj. eksploatacija....

2016 m.

Biokuro gamyklos „Rapsoila“, Ukrinų km., Mažeikių raj.

eksploatacija

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): UAB „Vaizga“

PAV ataskaitos rengėjas: UAB „AF-Consult“

UAB AF-Consult, Lvovo g. 25, LT-09320, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 2107210, [email protected], www.afconsult.com

Į.k. 135744077, PVM mok. k. LT357440716, sertifikuota ISO 9001, ISO 14001 ir OHSAS 18001

Biokuro gamyklos „Rapsoila“, Ukrinų km.,

Mažeikių raj. eksploatacija

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITA

Kontaktiniai asmenys:

Erika Arlauskaitė

Aplinkosaugos konsultantė

AF-Consult UAB

Data

2016-03-22

Versijos Nr.

01

Tel. +370 5 2722537

[email protected]

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): UAB „Vaizga“

PAV ataskaitos rengėjas:

UAB „AF-Consult“

Atsakingas asmuo: Erika Arlauskaitė


Tikrino ir tvirtino: Rasa Alkauskaitė-Kokoškina

Aplinkosaugos padalinio vadovė

http://www.afconsult.com/

Biokuro gamyklos „Rapsoila“

Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija

PAV ataskaita 2016-03-22 3

© AF-Consult UAB 2016

Turinys

ĮVADAS ............................................................................................................................................................... 8

1 BENDRIEJI DUOMENYS..................................................................................................................... 9

1.1 Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) .............................................................................. 9 1.2 Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas .......................................................................................... 9 1.3 Planuojama ūkinė veikla, gaminama produkcija ............................................................................................. 9 1.4 Planuojamos ūkinės veiklos vieta ...................................................................................................................... 11 1.5 PAV dokumentų sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais................................................................ 14

2 INFORMACIJA APIE ŪKINĘ VEIKLĄ, TECHNOLOGINIAI PROCESAI ............................... 15

2.1 Technologinių procesų aprašymas ................................................................................................................... 15 2.2 Veiklos palyginimas su geriausiai prieinamais gamybos būdais (GPGB) ............................................. 19

3 ATLIEKOS .............................................................................................................................................. 20

3.1 Eksploatacijos metu susidarančios atliekos ................................................................................................... 20

4 GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS ...................................... 21

4.1 Įvadas ......................................................................................................................................................................... 21 4.2 Paviršinis ir požeminis vanduo ........................................................................................................................... 21 4.3 Aplinkos oras ........................................................................................................................................................... 27 4.4 Poveikis klimato kaitai .......................................................................................................................................... 34 4.5 Dirvožemis ir žemės gelmės ............................................................................................................................... 36 4.6 Saugomos teritorijos ir biologinė įvairovė ..................................................................................................... 37 4.7 Kraštovaizdis ............................................................................................................................................................ 37 4.8 Socialinė ir ekonominė aplinka .......................................................................................................................... 39 4.9 Kultūros paveldas ................................................................................................................................................... 41 4.10 Visuomenės sveikata ............................................................................................................................................. 41 4.11 Poveikio visuomenės sveikatai prognostinis vertinimas ............................................................................ 49 4.12 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų aprašymas ................................................................ 50

5 ALTERNATYVŲ ANALIZĖ ................................................................................................................ 54

6 TARPVALSTYBINIS POVEIKIS ........................................................................................................ 54

7 MONITORINGAS ............................................................................................................................... 54

8 RIZIKOS VERTINIMAS ...................................................................................................................... 55

8.1 Pažeidžiami objektai .............................................................................................................................................. 55 8.2 Pavojaus šaltiniai .................................................................................................................................................... 55 8.3 Rizikos analizės rezultatai .................................................................................................................................... 56

9 PROBLEMŲ APRAŠYMAS ............................................................................................................... 56

NETECHNINIO POBŪDŽIO SANTRAUKA ............................................................................................ 57

10 LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................................. 58

TEKSTINIAI IR GRAFINIAI PRIEDAI:

1 PRIEDAS Registrų centro išrašai, raštai

2 PRIEDAS PAV ataskaitos rengėjų kvalifikacijos dokumentų kopijos

3 PRIEDAS Situacijos schema su Biokuro gamyklos "Rapsoila"

pastatų ir įrenginių išsidėstymu sklype

Technologinės schemos

4 PRIEDAS Skyriaus ”Vanduo” schemos





Situacijos planas su vandens paėmimo ir nuotekų išleidimo vietomis

Nuotekų valymo įrenginių technologinė schema

5 PRIEDAS Skyriaus ”Aplinkos oras” schemos

Trašos šaltinių išsidėstymas sklype

Oro taršos sklaidos modeliavimo žemėlapiai

6 PRIEDAS Triukšmo lygio matavimų protokolas

7 PRIEDAS Viešinimo dokumentai

8 PRIEDAS PAV programos derinimo ir tvirtinimo raštai

9 PRIEDAS Naudojamų cheminių medžiagų duomenų saugos lapai

Ataskaitos lentelių sąrašas:

Lentelė 1. Duomenys apie gaminius (produkciją)...................................................................................................9 Lentelė 2. Kuro ir energijos vartojimas ..................................................................................................................... 10 Lentelė 3. Kuro ir energijos vartojimas ..................................................................................................................... 10 Lentelė 4. Duomenys apie naudojamas žaliavas ir medžiagas....................................................................... 10 Lentelė 5. Žaliavų ir medžiagų saugojimas ............................................................................................................. 11 Lentelė 6. Susidarančių atliekų kiekis ........................................................................................................................ 20 Lentelė 7. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį planuojama išleisti nuotekas

................................................................................................................................................................................................... 26 Lentelė 8. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir / arba išleistuvus ................................................................. 26 Lentelė 9. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas .......................................................................................... 27 Lentelė 10. Objekte / įrenginyje naudojamos nuotekų kiekio ir taršos mažinimo priemonės ......... 27 Lentelė 11. Mažeikių rajono savivaldybės klimatinės ypatybės (LHMT duomenys) .............................. 28 Lentelė 12. Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys ................................................................................. 29 Lentelė 13. Tarša į aplinkos orą UAB „Vaizga“, biokuro gamykla „Rapsoila“ ........................................... 30 Lentelė 14. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 4 lengvųjų automobilių (kuras – dyzelinas) ........................ 31 Lentelė 15. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 22 vilkikų (kuras – dyzelinas) .................................................... 32 Lentelė 16. Gamyklos pagrindiniai oro taršos šaltiniai bei tarša į aplinkos orą ...................................... 32 Lentelė 17. Foninės vidutinės metinės teršalų koncentracijos netoli PŪV ................................................ 33 Lentelė 18. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai ............................................................... 33 Lentelė 19. Teršalų kiekis išsiskiriantis iš vidaus degimo variklių .................................................................. 35 Lentelė 20. Teršalų kiekis išsiskiriantis ištraktorių ir kitų įrenginių su vidaus degimo variklių .......... 35 Lentelė 21. Artimiausia nagrinėjama aplinka ir pastatai. .................................................................................. 42 Lentelė 22. Sergamumas ligomis, kurias gali sukelt triukšmas, oro tarša ir kvapai 2014 m.

Mažeikių r. sav. ................................................................................................................................................................... 43 Lentelė 23. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (HN 33:2011) .......................................................................................... 51 Lentelė 24. Išmetamų teršalų apskaičiuotos didžiausios koncentracijos aplinkos ore buvo

palygintos su jų kvapo slenkstinėmis koncentracijomis. .................................................................................. 52 Lentelė 25. Rapsoila gamykloje eksploatuojami pavojingi įrenginiai .......................................................... 55

Ataskaitos paveikslų sąrašas:

Pav.1“Rapsoila”gamyklos teritorija ............................................................................................................................ 10 Pav. 2. “Rapsoila”gamyklos rezervuarų parkas ...................................................................................................... 10 Pav. 3. Ūkinės veiklos vieta ............................................................................................................................................ 12 Pav. 4. PŪV teritorija ......................................................................................................................................................... 12 Pav. 5. Artimiausia gyvenamoji aplinka PŪV atžvilgiu ....................................................................................... 13 Pav. 6. Mažeikių rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniai ties PŪV................................................... 14 Pav. 7. “Rapsoila”gamyklos patalpų ir įrenginių išsidėstymas ........................................................................ 15 Pav. 8. Upių baseinų rajonai, šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra ............................................................. 22 Pav. 9. Paviršinių vandenų apsaugos juostos ir zonos (https://uetk.am.lt) ............................................... 22 Pav. 10. Vandens gręžinių ir valymo įrenginių vieta ........................................................................................... 24 Pav. 11. Nuotekų valymo įrenginių vieta PŪV teritorijoje ................................................................................ 25





Pav. 12. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės

struktūros (http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Biomorfo.jpg).................................... 38 Pav. 13. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės

struktūros (http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Fiziomorfo.jpg) ................................. 39 Pav. 14. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav., 2011 – 2016 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos

departamentas) .................................................................................................................................................................. 40 Pav. 15. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav. pasiskirstymas pagal amžiaus grupes , 2011 – 2016 m.

(Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas) ........................................................................................................ 40 Pav. 16. Artimiausia gyvenamoji aplinka ir visuomeniniai pastatai PŪV atžvilgiu .................................. 42 Pav. 17. Mirties priežasčių struktūra 2014 m. Mažeikių r. sav. ........................................................................ 43 Pav. 18. Telšių apskrities gyventojų savo sveikatos vertinimas ...................................................................... 44 Pav. 19. Mirtingumas 1000 gyv. .................................................................................................................................. 45 Pav. 20. Gimstamumas 1000 gyv. ............................................................................................................................... 45 Pav. 21. Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) 100000 gyv. ...................................................... 46 Pav. 22. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) 100000 gyv............................................... 46 Pav. 23. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) 100000 gyv. .............................................. 47 Pav. 24. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) 100000 gyv............................................... 47 Pav. 25. Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis,

skaičius 1000 darbingo amžiaus gyventojų ........................................................................................................... 48 Pav. 26. Vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius 1000 vaikų ............. 48





Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjų sąrašas:

PAV ataskaitos rengėjų kvalifikacijos dokumentų kopijos pateikiamos 2 priede.

PAV ataskaitos versijų lentelė:

Versija Data Aprašymas

01 2016-03-22 Visuomenės informavimas apie parengtą PAV ataskaitą

Nr. Rengėjas Organizacija Kontaktai Parengti

skyriai Parašas

1

Rasa Alkauskaitė –Kokoškina

Aplinkosaugos padalinio vadovė

Aplinkos inžinerijos bakalauras

AF-Consult [email protected]

8 5 2722536 5, 8

2

Erika Arlauskaitė


Matavimų inžinerijos magistras

AF-Consult

[email protected]

8 5 2722537

1.3, 1.4, 1.5,

1.6, 1.7, 2,1, 3,

4.2, 4.5, 4.6,

4.7, 4.9, 4.10

3

Rūta Blagytė


Aplinkos inžinerijos magistras

AF-Consult Rūta.blagnytė@afconsult.com

8 5 2722537 4.3, 4.4

4 Marius Davidavičius

Energetikos bakalauras


8 5 2722537 Grafinė dalis

5

Ilona Burkauskienė

Visuomenės sveikatos konsultantė

Visuomenės sveikatos magistras

AF-Consult Ilona.burkauskienė@afconsult.com

8 5 2722536 4.10

6

Kristina Pečeliūnaitė

Ekonomistė

Ekonomikos bakalauras


8 5 2722537 4.8

mailto:[email protected]


mailto:Rūta.blagnytė@afconsult.com


mailto:Ilona.burkauskienė@afconsult.com






Naudojami terminai

AAA Aplinkos apsaugos agentūra

AM Aplinkos ministerija

BAST Buveinių apsaugai svarbi teritorija

DLK Didžiausiai leidžiama koncentracija

ES Europos Sąjunga

GPGB Geriausiai prieinami gamybos būdai

LR Lietuvos Respublika

LGT Lietuvos geologijos tarnyba

LRR Laisvos riebalų rūgštys

NMT Natrio arba kalio hidroksido ir metanolio tirpalas

PAV Poveikio aplinkai vertinimas

PAST Paukščių apsaugai svarbi teritorija

PŪV Planuojama ūkinė veikla

PVSV Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas

RC Registrų centras

RV Ribinė vertė

RAAD Regiono aplinkos apsaugos departamentas

RRME Riebalų rūgščių metilo esteris

SAZ Sanitarinė apsaugos zona

VSTT Saugomų teritorijų tarnyba





Įvadas

Ūkinė veikla, kuriai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) – esamos biokuro gamyklos

„Rapsoila“ Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija. Gaminama produkcija - riebalų rūgščių metilo

esteris – RRME. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – UAB „Vaizga“.

„Rapsoila“ gamykla pastatyta 2002 m. 2006 m. ir 2011 m. atlikta gamyklos plėtra, modernizacija.

Gamyklai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60. Prieš statybos

ir rekonstrukcijos darbus buvo atliktos PAV atrankos procedūros, gautos Šiaulių regiono aplinkos

apsaugos departamento (RAAD) atrankos išvados, kad PAV neprivalomas.

PAV procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos (toliau LR) planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – PAV įstatymas) (Žin., 1996,, Nr. 82-1965; 2000,

Nr. 39-1092; 2005, Nr. 84-3105) bei kitais galiojančiais LR teisės aktais. Ūkinė veikla patenka į PAV

įstatymo 1 priedo 6.1 punktą „6.1. Organinių cheminių medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų

... gamyba pramoniniu būdu.“

Vadovaujantis PAV įstatymu bei Aplinkos apsaugos agentūros 2015-06-04 raštu Nr. (15.9)-A4-

6188, pridedamas 1 Priede, kur nurodoma, jog prieš teikiant paraišką TIPK leidimui gauti būtina

atlikti PAV procedūras, esamai biokuro gamyklai „Rapsoila“ atliekamos poveikio aplinkai vertinimo

procedūros.

PAV procedūros atliekamos esamai veiklai - biokuro gamyklos „Rapsoila“ Ukrinų km.,

Mažeikių raj. eksploatacija. Naujų veiklos pokyčių – modernizacijos, gamybos išplėtimo, kt.

neplanuojama.

Pagrindiniai PAV ataskaitos tikslai – i) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį

ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, aplinkos komponentams, socialinei ekonominei

aplinkai ir materialinėms vertybėms, kultūros paveldui bei šių komponentų tarpusavio sąveikai; ii)

sumažinti ūkinės veiklos poveikį, numatyti poveikio aplinkai mažinimo priemones.

PAV ataskaita parenkta pagal atsakingos institucijos – aplinkos apsaugos agentūros 2016-03-07

patvirtintą PAV programą, vadovaujantis PAV programos ir ataskaitos rengimo nuostatais (Žin.,

2010, Nr. 54-2663).

Visuomenė apie parengtą PAV atskaitą informuojama vadovaujantis Visuomenės informavimo ir

dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašu (Žin.,

2005, Nr. 93-3472).

Visuomenė informuota apie parengtą PAV ataskaitą respublikinėje spaudoje, Mažeikių rajono

savivaldybės spaudoje, Mažeikių rajono savivaldybės bei Židikų seniūnijos skelbimų lentose,

Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje. Su PAV ataskaita galima susipažinti per 10

d.d. iki viešo svarstymo PAV dokumentų rengėjo internetiniame puslapyje

http://www.afconsult.com/en/contact/our-locations/lithuania/ Židikų seniūnijoje (M.

Pečkauskaitės g. 10, Židikų mstl., Mažeikių r.) ir veiklos organizatoriaus buveinėje (Ukrinų km.,

Židikų seniūnija, Mažeikių r.)

Iki PAV ataskaitos viešinimo pradžios suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nebuvo gauta.

Planuojamos ūkinės veiklos PAV vertinimo subjektai, kurie nagrinės PAV ataskaitą:

Mažeikių rajono savivaldybės administracija;

Telšių visuomenės sveikatos centras;

Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba;

Kultūros paveldo departamento Telšių skyrius, vadovaudamasis PAV įstatymo 8 straipsnio 6

punktu, PAV programos derinimo etape informavo, kad nepageidauja nagrinėti PAV ataskaitos.

Atsakinga institucija - Aplinkos apsaugos agentūra prie LR aplinkos ministerijos – priima sprendimą

dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

http://www.afconsult.com/en/contact/our-locations/lithuania/





1 Bendrieji duomenys

1.1 Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)

Organizacija: UAB „Vaizga“

Adresas korespondencijai: Montuotojų g. 2, LT-89101 Mažeikiai

Kontaktinis asmuo: Sigitas Aušra, inžinierius – technologas

Telefonas: 8 686 36838

Faksas: 8 443 43020

El. paštas: [email protected]

1.2 Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas

Organizacija: UAB „AF-Consult“ www.afconsult.com

Adresas korespondencijai: Lvovo g. 25, 09320 Vilnius

Kontaktinis asmuo: Erika Arlauskaitė, aplinkosaugos konsultantė

Telefonas: 8 5 2722537, 8-5-2107210

Faksas: 8-5-2107211, [email protected]

El. paštas: [email protected]

1.3 Planuojama ūkinė veikla, gaminama produkcija

Planuojama ūkinė veikla (PŪV)– esamos biokuro gamyklos „Rapsoila“ Ukrinų km., Mažeikių raj.

eksploatacija.


Gamyklai išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60.



neplanuojama.

Gamyklos „Rapsoila“ pagrindinė gaminama produkcija - biokuras (riebalų rūgščių metilo esteris

RRME). Projektinis gamybinis pajėgumas – 30 000 tonų RRME per metus. Šalutinė produkcija: rapsų

išspaudos, glicerinas.

Esamos veiklos pakeitimų, gamyklos plėtros ar modernizacijos – nenumatoma.

Biokuras naudojamas kaip ekologiškai švarus automobilių kuro komponentas. Rapsų išspaudos

naudojamos gyvulių pašarų ruošimui. Glicerinas naudojamas gyvulių pašarų ruošimui, žaliava

techninio glicerolio gamybai, pašaras biodujų gamybai, dozuojami glicerino kiekiai nuotekų

valymo įrengimuose reikiamam fosfatų ir ChDS palaikymui.

Biokuro gamyba susideda iš procesų:

1. Rapsų aliejaus gamyba;

2. Rapsų aliejaus esterifikacija metilo spiritu;

3. Rapso - metilo esterio gryninimas.

Technologinio proceso aprašymas, informacija apie naudojamas žaliavas ir chemines medžiagas

pateikiama PAV ataskaitoss 2.1 skyriuje.

Lentelė 1. Duomenys apie gaminius (produkciją)

Pavadinimas Mato vnt., t, m3, vnt. it kt. Kiekis per metus

1 2 3

Biokuras (riebalų rūgščių

metilo esteris RRME)

t 30 000

http://www.afconsult.com/







Pavadinimas Mato vnt., t, m3, vnt. it kt. Kiekis per metus

1 2 3

Rapsų išspaudos t 19570

Glicerinas t 4382

Pav.1“Rapsoila”gamyklos teritorija

Pav.

2.

“Rapsoila”gamyklos rezervuarų parkas

Gamykla veikia visą parą 2 pamainomis. Didžiausiu pajėgumu gamykla veikia rugpjūčio-rugsėjo

mėnesiais. Šaltuoju laikotarpiu įmonė veikia apie 60 % pajėgumu.

Kuro ir energijos suvartojimas pateiktas lentelėse žemiau:

Lentelė 2. Kuro ir energijos vartojimas

Energetiniai ir

technoliginiai ištekliai

Matavimo vnt., t, m3,

kWh ir kt.

Sunaudojamas kiekis

per metus

Išteklių gavimo

šaltiniai

1 2 3 4

a) elektros energija kWh 7 000 000 UAB Eso

b) suskystintos dujos t 800 AB „ORLEN Lietuva“

UAB „Naftos dujos“

c) dyzelinas t 6 AB „ORLEN Lietuva“

Lentelė 3. Energijos gamyba

Energijos rūšis Planuojama pagaminti

1 2

Šiluminė energija, kWh 13 000 000

Katilinėse įrengti 78 KW bei 92 kW našumo vandens šildymo katilai, 350 kW ir 1750 Kw našumo

garo katilai. Naudojamas kuras suskystintos propano – butano dujos. Bendras katilinės dujų

sunaudojimas: Q=21,8 nm3/h.

Duomenys apie naudojamas ir saugomas žaliavas ir medžiagas pateikiami 4 lentelėje.

Lentelė 4. Duomenys apie naudojamas žaliavas ir medžiagas

Žaliavų ir

medžiagų

pavadinimas

Kiekis per metus

Cheminės medžiagos ar preparato klasifikavimas ir

ženklinimas

Kategorija pavojaus nuoroda rizikos fazės

1 2 3 4 5

Rapsai 25000 t - - -

Rapsų aliejus 23750 t - R9 -

https://www.google.se/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=5&cad=rja&uact=8&ved=0ahUKEwi_pNj657jLAhVqIJoKHdS_D0YQFggxMAQ&url=http%3A%2F%2Fwww.info.lt%2Fimones%2FEso-UAB-Energijos-skirstymo-operatorius-klient%25C5%25B3-aptarnavimo-centras-Gil%25C4%2597-AB%2F2047904&usg=AFQjCNFDANAxWQGVpZ9MVOuu6JQzEWRqOg&bvm=bv.116573086,d.bGs





Fosforo rūgštis 400 t - - rizika

Natrio

hidroksidas

270 t - rizika

Sieros rūgštis 30 t 1761 R7, R8, R9 rizika

Metanolis 5500t R7, R8, R9 rizika

Citrinos rūgštis 150 t - - -

Depresantas 15 t - -

Antioksidantas 1 t - -

Geležies sulfatas 10 t - -

Karbamidas 2 t R9 rizika

Freonai 0,1 t - rizika

Lentelė 5. Žaliavų ir medžiagų saugojimas

Eil.

Nr.

Žaliavų ir medžiagų

pavadinimas

Transportavimo

būdas

Kiekis saugomas

vietoje t.,m3

Saugojimo būdas

1 2 3 4 5

1. Rapsai X 25000 t saugyklos

2. Rapsų aliejus X 1625 m3 talpyklos

3. Fosforo rūgštis X 50 t konteineriai

4. Natrio hidroksidas X 35 t Maišai ant palečių

5. Sieros rūgštis X 8 t konteineriai

6. Metanolis X 100 m3 talpyklos

7. Citrinos rūgštis X 35 t Maišai ant palečių

8. Depresantas X 10 t konteineriai

9. Antioksidantas X 2 t konteineriai

10. Geležies sulfatas X 4 t konteineriai

11. Karbamidas X 2 t Maišai ant palečių

12. Freonai X 0,9 t Šaldymo įrangoje

Naudojamų cheminių medžiagų duomenų saugos lapai pateikiami 9 priede.

Įmonėje tirpikliai nenaudojami.

1.4 Planuojamos ūkinės veiklos vieta

Ūkinės veiklos vieta – Biokuro gamykla „Rapsoila“ įsikūrusi Povilo Plechavičiaus g. 8, Ukrinų

kaimas, Židikų seniūnija, Mažeikių rajonas (žr. Pav. 3).

Tiriamos teritorijos sąlyginio centro plokštuminės geografinės koordinatės pagal LKS–94

koordinačių sistemą: X: 6 243 199, Y: 381 272. Gamykla nutolusi apie 5 km į rytus nuo Židikų, 17

km. nuo Mažeikių miesto, apie 11 km nuo Latvijos Respublikos sienos, apie 9 km nuo AB „Orlen

Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos, šalia kelio 170 Mažeikiai-Skuodas, kairiajame Varduvos upės

krante (ties Kvistės upės žiotimis). Greta teritorijos nėra taršių šaltinių.

Prieš įsikuriant biokuro gamyklai „Rapsoila“, teritorijoje veikė buvusio kolūkio mechaninės

dirbtuvės. Registrų centro duomenimis, „Rapsoila“ žemės sklypo su statiniais savininkas UAB

„Vaizga“. Unikalus daikto (žemės sklypo) Nr. 4400-2689-7474. Viso statinių žemės sklype yra 49, jų

unikalūs daikto numeriai pateikti priede Nr.1. Registrų centro duomenimis, žemės sklypo plotas

yra 3.06007 ha. (unikalus daikto numeris: 4400-2689-7474) naudojimo paskirtis – žemės ūkio,

ūkinės veiklos būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (žr. priedą Nr. 1).





Pav. 3. Ūkinės veiklos vieta

Pav. 4. PŪV teritorija

Esama UAB „Rapsoila“ pastatų patalpų eksplikacija ir išsidėstymas pateiktas 3 Priede. Į sklypą

patenkama iš P.Plechavičiaus gatvės. Sklypas nepatenka į saugomas bei kultūros paveldo

teritorijas.

1.4.1 Artimiausia gyvenamoji aplinka

Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV nutolusi per 40 m vakarų kryptimi (Plane Nr.1) ir šiaurės

vakarų kryptimi nutolusi 110 m (Plane Nr.2) (žr. Pav.5).

Biokuro gamykla „Rapsoila“,

Ukrinų km. Mažeikių raj.





Pav. 5. Artimiausia gyvenamoji aplinka PŪV atžvilgiu

Artimiausios švietimo įstaigos:

Mažeikių r. Ukrinų pagrindinė mokykla nuo PŪV nutolusi 670 m pietų kryptimi.

Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla nuo PŪV nutolusi 4,89 km

vakarų kryptimi.

Artimiausios gydymo įstaigos:

Ukrinų medicinos punktas nutolęs į šiaurės rytus nuo PŪV apie 445 m.

Židikų ambulatorija-medicinos punktas nutolęs į vakarus nuo PŪV apie 4,79 km.

1.4.2 Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos

RC duomenimis, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (žr. 1 Priedą):

Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (0.7455

ha);

Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei

įrenginiai (0.9741 ha);

Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (3.0607

ha);

Elektros linijų apsaugos zonos (0.08 ha);

Kelių apsaugos zonos (0.2295 ha);

Ryšių linijų apsaugos zonos (0.0046 ha).

Remiantis 2004 m. rugpjūčio 19 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl sanitarinės

apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ priedo 12.18 punktu, gamyklai

taikoma sanitarinė apsaugos zona (toliau SAZ) – 300 m.





Vadovaujantis 2004 m rugpjūčio 19 d. LR SAM įsakymu Nr. V-586, PAV proceso metu bus

atliekamas SAZ tikslinimas atsižvelgiant į fizikinę ir cheminę taršą, jų sklaidos sąlygas, esamų ir

planuojamų lygių vertes gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje.

1.5 PAV dokumentų sąsaja su planavimo ir projektavimo

etapais

„Rapsoila“ gamykla šiuo metu eksploatuojama.

Gamykla pastatyta 2002 m. 2006 m. ir 2011 m. atlikta gamyklos plėtra, modernizacija. Gamyklai

išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas Nr. 60. Prieš statybos ir

rekonstrukcijos darbus buvo atliktos PAV atrankos procedūros, gautos Šiaulių regiono aplinkos

apsaugos departamento (RAAD) atrankos išvados, kad PAV neprivalomas.

Vadovaujantis PAV įstatymu bei Aplinkos apsaugos agentūros 2015-06-04 raštu Nr. (15.9)-A4-

6188, pridedamas 1 Priede, kur nurodoma, jog prieš teikiant paraišką TIPK leidimui gauti būtina

atlikti PAV procedūras, esamai biokuro gamyklai „Rapsoila“ atliekamos poveikio aplinkai vertinimo

procedūros.

Pagal Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, PŪV patenka į esamos

pramonės teritoriją. Ties šiaurine PŪV teritorijos dalimi eina kultūros vertybių koridorius, nuo PŪV

rytų kryptimi yra nutolęs gamtinio karkaso migracijos koridorius (žr. Pav.6).

Pav. 6. Mažeikių rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniai ties PŪV





2 Informacija apie ūkinę veiklą,

technologiniai procesai

2.1 Technologinių procesų aprašymas

Biokuro gamyba susideda iš procesų:

1. Rapsų aliejaus gamyba;

2. Rapsų aliejaus esterifikacija metilo spiritu;

3. Rapso - metilo esterio gryninimas.

Pagrindiniai „Rapsoila“ gamyklos technologiniai įrenginių ir gamybinių patalpų išsidėstymas

pavaizduotas paveiksle žemiau bei 3 priede.

Visi gamybiniai ciklai vykdomi automatiniu režimu, visus ciklų parametrus kontroliuoja kompiuteris.

Pagal būtinybę galima dirbti ir rankiniu režimu.

Pav. 7. “Rapsoila”gamyklos patalpų ir įrenginių išsidėstymas

Rapsų aliejaus gamyba

Rapsų grūdai priimami aikštelėje, kurioje iš autotransporto supilami į grūdų priėmimo bunkerį, iš

kurio transporteriu ir vertikaliu ekvatoriumi patenka į grūdų valymo įrenginius.

Valymo įrenginiuose grūdai išvalomi. Valymo atliekos (šiaudeliai, grūdų lukštai) patenka į atliekų

talpą, o dulkės nuo valymo įrenginių nusiurbiamos ir nusodinamos ciklone. Išvalyti grūdai

nukreipiami tiesiogiai į džiovyklą:

Džiovykla šildoma suskystintomis dujomis.

Sausi grūdai kaupiami sandėliavimo talpose.

Iš išdžiovintų grūdų presais spaudžiamas rapsų aliejus, išspaustas aliejus filtruojamas.

Filtravimo aliejus paduodamas į esterifikacijos cechą.

Rapsų išspaudos kartu su filtratu surenkamos talpoje.

Išspaudos parduodamos kaip pašarai.

Rapsų aliejaus esterifikacija metilo spiritu

- Esterifikacijos ceche vyksta rapso-metanolio esterio gamyba. Metanolis paduodamas į

reakcinio mišinio talpą. Taip pat į talpą paduodamas natrio arba kalio šarmas.

Esterifikacijos procesas vykdomas dviejuose reaktoriuose. Aliejus ir reakcinis mišinys

pumpuojami/reaktorius, kuriuose pagaminamas esteris. Išsiskyręs reakcijos metu





glicerinas grąžinamas į rapso aliejaus padavimo liniją drėgmės bei aliejaus drebučių

ekstrakcijai. Rapso-metilo esteris nukreipiamas gryninimui, o nesureagavusių organinių

medžiagų sluoksnis išleidžiamas į glicerino apdirbimo reaktorių.

- Glicerino apdirbimo reaktoriuje organinis sluoksnis fosforo rūgšties pagalba išsiskaido į

glicerino fazę ir aliejaus fazę. Vakuuminės distiliacijos būdu iš glicerino ištraukiamas ir

kondensuojamas patekęs esterifikacijos reaktoriuje į organinį sluoksnį metanolis. Visi trys

produktai išleidžiami į skirtingas talpas.

- Neapdorotas biokuras (rapsų metilo esteris) paduodamas į garintuvą, kuriame išgaruoja

laisvas metanolis. Metanolio garai patenka į kondensatorių, kur pilnai susikondensuoja.

Kondensatas siurbliu perpumpuojamas į surinkimo talpą ir grąžinamas į technologinį

procesą esterifikacijai. Esteris nukreipiamas galutiniam valymui. Biokuras atvėsinamas ir

paduodamas į separatorių, kuriame atskiriamos esterifikacijos reakcijos metu

nesureagavę organiniai junginiai. Šie junginiai grąžinami į esterifikacijos reaktorius

pakartotinam apdorojimui. Biokuras išleidžiamas į pagamintos produkcijos tarą.

- Biokuro cecho suskystintų dujų vartotojai yra katilinės ir rapsų džiovykla. Katilinėse įrengti

du (78 bei 92 kW našumo) vandens šildymo katilai, vienas 0,5 t/h (350 kW) ir vienas 0,5

t/h (1750 kW) našumo garo katilai. Naudojamas kuras suskystintos propano – butano

dujos . Bendras katilinės dujų sunaudojimas: Q=21,8 nm3/h.

- Rapsų džiovinimui atviroje aikštelėje įrengta džiovykla. Džiovykla komplektuojama su

„MAXON“ firmos suskystintų dujų 3000 kW našumo degikliu NP-1. Dujų sunaudojimas 40

nm3/h. Bendras esamas biokuro cecho dujų sunaudojimas 26,3 nm3/h (60 kg/h) arba 0,20

m3/h skystos fazės.

- Katilinėms ir rapsų džiovyklai dujos tiekiamos iš esamos suskystintų dujų saugyklos.

Suskystintų dujų ūkiui numatyti du požeminiai po 10,5 m3 talpos rezervuarai. Įvertinant,

kad rezervuarai yra užpildomi nedaugiau kaip 85 % tūrio, bendra visų rezervuarų talpa

sudarys 17,85 m3 skystos fazės dujų. Rezervuarai įrengti ant žemės paviršiaus, užpilant

virš rezervuarų 60 cm žemės sluoksnį ir suformuojant iš trijų pusių 45° šlaitą. Prieš

rezervuarų frontą įrengta 35 cm storio gelžbetoninė siena. Suskystintų dujų išgarinimui

numatytas 200 kg/h našumo netiesioginio šildymo išgarintuvas. Išgarintuvo kaitintuvo

galingumas - 30 kW.

RRME gamybos aprašymas

- Filtruotas rapsų aliejus iš talpyklų, esančių presavimo ceche, ir/arba iš aliejaus

sandėliavimo rezervuarų bei talpyklų rezervuarų parke per debito masės matuoklius yra

pumpuojamas į esterifikacijos reaktorius. Pratekantis aliejus vandens garo pagalba yra

pašildomas plokšteliniuose šilumokaičiuose iki darbinės temperatūros.

- RRME gamybos procese naudojamas natrio arba kalio hidroksido ir metanolio tirpalas

(toliau – NMT), kuris yra paruošiamas atskiroje maišymo talpoje. Reikiamas kiekis

metanolio iš lauke esančių talpyklų siurbliu paduodamas į tirpalo paruošimo talpyklą.

Padavus reikiamą metanolio kiekį, įjungiamas maišytuvas ir į talpyklą yra įberiamas

nustatytas kiekis granuliuoto natrio arba kalio hidroksido. Maišoma iki visiško hidroksido

ištirpimo. Ištirpus hidroksidui, laboratorijoje nustatoma gauto NMT koncentracija.

Paruoštas NMT yra perpumpuojamas į NMT talpyklas, iš kurių siurbliais per debito masės

matuoklius palaipsniui yra dozuojamas į esterifikacijos reaktorius.

- Po aliejaus pašildymo ir padavimo į esterifikacijos reaktorius, į reaktorius siurbliais

paduodamas NMT reaktorių turinys yra intensyviai maišomas maišyklėmis. Praėjus

nustatytam laikui, maišymas yra išjungiamas ir toliau seka nusodinimo stadija. Po atskirų

sluoksnių nusėdimo sunkesnioji glicerolio fazė (t.y. glicerinas ir riebalų rūgščių muilai)

siurbliais perpumpuojama įglicerolio fazės surinkimo talpyklas. Gautas nedistiliuotas

RRME siurbliais yra perpumpuojamas į RRME surinkimo talpyklas. Talpyklos pildomos

paeiliui, t.y. pripildžius vieną talpyklą iki maksimalaus leistino lygio, pildoma kita talpykla.

Iš šių talpyklų RRME siurbliais paduodamas į vakuuminę distiliaciją, kurios paskirtis –

esterifikacijos reakcijos metu nesureagavusio arba perteklinio metanolio pašalinimas iš

RRME. Vakuuminės distiliacijos procesas atliekamas specialiame inde (ilgų kanalų

garintuvuose). RRME iš surinkimo talpyklų siurbliais per šilumokaičius, kuriuose jis





vandens garais pašildomas iki reikiamos darbinės temperatūros, tolygiai paduodamas

į ilgų kanalų garintuvus. Dirbant vakuuminiams siurbliams, garintuvų viduje yra

sudaromas vakuumas, kuris užtikrina, esant tam tikrai temperatūrai,nesureagavusio

metanolio išdistiliavimą iš RRME. Metanolio garai yra siurbiami vakuuminiais siurbliais.

Technologinėje grandinėje tarp garintuvų ir vakuuminių siurblių yra sumontuoti freoniniai

šaldytuvai, kuriuose metanolio garai kondensuojasi ir metanolis skystame būvyje

surenkamas į metanolio surinkimo talpyklas. Iš šių talpyklų metanolis siurbliais

pumpuojamas į lauke esančias metanolio sandėliavimo talpyklas iš kurių vėliau

paduodamas į gamybos procesą. Distiliuotas RRME (be metanolio) siurbliais per vandens

šaldytuvus yra paduodamas į aušinimo talpyklas, turinčias dvigubas sieneles, kuriose

cirkuliuoja šaltas vanduo iš šalto vandens paruošimo sistemos. Ataušintas RRME

nukreipiamas į separavimą.

- Po metanolio pašalinimo RRME sudėtyje lieka pašalinių reakcijos produktų (glicerinas ir

riebalų rūgščių muilai). Siekiant visiškai atskirti nurodytas frakcijas nuo pagrindinio

produkto, RRME yra aušinamas aušinimo talpyklose ir po to siurbliais paduodamas į

separatorius (centrifugas). Separatoriuose glicerinas bei riebalų rūgščių muilai atskiriami

nuo RRME ir pneumosiurbliais yra perpumpuojami į glicerolio fazės surinkimo talpyklas.

Separatoriuose būgno praplovimui periodiškai naudojamas technologinis vanduo, kuris

paduodamas į separatorius iš įmonės technologinio vandens sistemos. Vanduo (su

nedideliu kiekiu RRME ir laisvų riebalų rūgščių muilų) iš separatorių patenka į

nusėsdintuvus. Juose atskirtas vanduo savitaka išleidžiamas į gamybinių nuotekų

kanalizaciją, kuria nuotekos nukreipiamos į nuotekų valymo įrenginius. Nusėsdintuvuose

atskirti RRME ir laisvų riebalų rūgščių muilai paduodami į glicerolio fazės surinkimo

talpyklas.

- Švarus RRME po separatorių siurbliais paduodamas į talpyklas. Įmonės laboratorijoje

atliekamas produkto kokybės įvertinimas.

- Kokybiškas produktas siurbliais per filtrus ir debito masės matuoklius išpumpuojamas į

rezervuarų parke esančias RRME sandėliavimo talpyklas ir rezervuarus.

- Glicerolio fazė iš surinkimo talpyklų siurbliais paduodama į glicerolio fazės apdirbimo

reaktorius, kur per dvigubos sienelės tarpą vandens garo pagalba yra pašildoma iki

reikiamos darbinės temperatūros. Reaktoriuose maišyklių pagalba glicerolio fazė

intensyviai maišoma. Siekiant atskirti glicerolį nuo riebalų rūgščių muilų, vykdomas

glicerolio fazės apdorojimas fosforo rūgštimi (75-85% konc.).

- Fosforo rūgštis laikoma plastikinėse talpyklose atskirose rūgšties saugojimo patalpose.

Fosforo rūgštis pneumosiurbliais paduodama į glicerolio fazės apdirbimo reaktorius, kur

tuo pačiu metu vyksta maišymas ir technologinio vandens padavimas. Pasibaigus

rūgšties

- padavimui, maišymas dar tam tikrą laiką tęsiamas. Pasibaigus nustatytam maišymo laikui,

glicerolio fazės apdirbimo reaktoriuose vyksta nusodinimo stadija. Glicerinas, kuris pagal

lyginamąjį svorį yra sunkesnis už laisvas riebalų rūgštis (pastaba:laisvos riebalų rūgštys,

toliau – LRR, susidaro apdirbant riebalų rūgščių muilus fosforo rūgštimi) nusėda apatinėje

reaktorių dalyje, iš kur siurbliais perpumpuojamas į glicerino distiliacijos reaktorius, kur

per dvigubos sienelės tarpą vandens garo pagalba yra pašildomas iki darbinės

temperatūros.

- Reaktoriuose maišyklių pagalba glicerinas intensyviai maišomas. Tuo pačiu metu

paleidžiami vakuuminiai siurbliai metanolio bei vandens garų išsiurbimui. Vakuuminės

distiliacijos metu iš glicerino distiliacijos reaktorių yra išsiurbiami metanolio bei vandens

garai, kurie susikondensuoja freoniniuose šaldymo įrenginiuose ir surenkami į antrinio

metanolio surinkimo talpyklas. Iš šių talpyklų antrinis metanolis siurbliais yra

išpumpuojamas į rezervuarų parke esančią antrinio metanolio laikymo talpą. Pasibaigus

vakuuminės distiliacijos procesui, glicerinas (78-82% konc.) iš reaktorių siurbliais

paduodamas į glicerino perdirbimo cechą.

- Išpumpavus iš glicerolio fazės apdirbimo reaktorių gliceriną, reaktoriuose lieka LRR, kurios

siurbliais paduodamas į LRR sandėliavimo talpyklą. Iš šios talpyklos LRR siurbliu per debito

masės matuoklį ir vamzdinį šilumokaitį, kuriame vandens garu pašildomos iki reikiamos





darbinės temperatūros, paduodamos į rūgštinės esterifikacijos koloną. Į kolonos apačią

taip pat atskiru siurbliu iš metanolio surinkimo talpos paduodamas metanolis. Rūgštinės

esterifikacijos procese kaip katalizatorius naudojama koncentruota sieros rūgštis (96-98%

konc.), kuri siurbliu iš rūgšties sandėliavimo talpyklos paduodama į LRR vamzdyną, einantį

į koloną. Sieros rūgštis laikoma plastikinėje talpoje atskiroje rūgščių saugojimo patalpoje.

Rūgštinės esterifikacijos proceso metu nesureagavę metanolio garai ir nedidelė dalis

šildymo kuro (pastaba: šildymo kuru įvardinta laisvų riebalų rūgščių (35-45% mas.) ir

RRME (55-65% mas.) mišinys) iš kolonos patenka į plokštelinį aušintuvą, kuriame šalto

vandens (paduodamo siurbliu iš vandens aušinimo sistemos) pagalba ataušinami ir

susikondensavę surenkami į antrinio metanolio surinkimo talpyklą. Iš šios talpyklos

šildymo kuras siurbliu išpumpuojamas į šildymo kuro sandėliavimo talpyklas rezervuarų

parke. Antrinis metanolis atskiru siurbliu išpumpuojamas į antrinio metanolio

sandėliavimo talpyklą rezervuarų parke. Rūgštinės esterifikacijos proceso metu gautas

RRME iš kolonos paduodamas į neutralizavimo reaktorių, kuriame vandens - natrio arba

kalio hidroksido tirpalu (10% konc.) neutralizuojamas iki 6.5-7.0 pH. Natrio arba kalio

hidroksido tirpalas ruošiamas talpykloje, esančioje atskiroje patalpoje. Tirpalo padavimo

į neutralizavimo reaktorių metu maišyklės pagalba reaktoriuje vykdomas intensyvus

maišymas. Iš reaktoriaus paimamas produkto mėginys ir įmonės laboratorijoje atliekamas

kokybės patikrinimas. RRME iš neutralizavimo reaktoriaus siurbliu per debito masės

matuoklį išpumpuojamas į tarpinę talpą, iš kurios siurbliais paduodamas į RRME

vamzdynus prieš separatorius.

- Antrinis metanolis iš rezervuarų parke esančios sandėliavimo talpyklos siurbliu per debito

masės matuoklį ir šilumokaičius, kuriuose produktų iš rektifikacijos kolonos bei garo

pagalba pašildomas iki reikiamos darbinės temperatūros, paduodamas į rektifikacijos

koloną.

- Metanolio garai išeinantys ir rektifikacijos kolonos viršaus patenka į vandeninius

aušintuvus, kuriuose šalto vandens (iš šalto vandens paruošimo sistemos) pagalba yra

ataušinami ir sukondensuoti surenkami į tarpinę distiliuoto metanolio surinkimo talpyklą.

Iš šios talpyklos dalis distiliuoto metanolio siurbliu paduodama į rektifikacijos kolonos

viršutinę dalį (kolonos temperatūrinio režimo reguliavimui). Iš surinkimo talpyklos atskiru

siurbliu distiliuotas metanolis per šilumokaitį, kuriame atiduoda dalį šilumos antrinio

metanolio pašildymui, paduodamas į tarpinę metanolio sandėliavimo talpyklą, iš kurios

siurbliu per debito masės matuoklį išpumpuojamas į metanolio sandėliavimo talpyklas

rezervuarų parke. Vanduo (t.y. šalutinis metanolio rektifikacijos bloko produktas) iš

kolonos apačios siurbliu per šilumokaitį, kuriame atiduoda dalį šilumos antrinio metanolio

pašildymui, paduodamas į gamybinių nuotekų kanalizaciją, kuria nuotekos nukreipiamos

į nuotekų valymo įrenginius.

- Glicerinas (78-82% konc.) iš vakuuminės distiliacijos reaktorių siurbliais paduodamas į

sumaišymo reaktorių, iš kurio siurbliu paduodamas į filtrą-presą neištirpusių druskų (kalio

fosfato) pašalinimui. Iš filtro-preso glicerinas per debito masės matuoklį paduodamas į

neutralizavimo reaktorių, kuriame vandens-kalio hidroksido tirpalu (30% konc.)

neutralizuojamas iki 6.5-7.0 pH. Vandens-kalio hidroksido tirpalas ruošiamas talpykloje,

esančioje atskiroje patalpoje.Tirpalo padavimo į neutralizavimo reaktorių metu maišyklės

pagalba reaktoriuje vykdomas intensyvus maišymas bei glicerino cirkuliacija, kurią

užtikrina siurblys, paduodantis gliceriną iš reaktoriaus apačios į reaktoriaus viršutinę dalį.

Po neutralizacijos reakcijos glicerinas iš reaktoriaus siurbliu paduodamas į filtrą-presą

papildomam susidariusių druskų pašalinimui. Išfiltruotos druskos (kalio fosfatas) iš filtro-

preso juostiniu transporteriu paduodamos sandėliavimui į plastikinius 1 m3 talpos maišus.

- Pasibaigus vakuuminės distiliacijos procesui, glicerinas (85-92% konc.) iš reaktoriaus

siurbliu paduodamas į tarpinę glicerino sandėliavimo talpyklą iš kurios atskiru siurbliu

paduodamas į sandėliavimo talpyklas, esančias rezervuarų parke.

- Visi gamybiniai ciklai vykdomi automatiniu režimu, visus ciklų parametrus kontroliuoja

kompiuteris. Pagal būtinybę galima dirbti ir rankiniu režimu.





2.2 Veiklos palyginimas su geriausiai prieinamais gamybos

būdais (GPGB)

Vadovaujantis informaciniu dokumentu, pateiktu Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje

(nuoroda http://193.219.133.6/aaa/Tipk/tipk/2_santraukos/10s.pdf), įmonei Geriausiai Prieinami

Gamybos Būdai nėra taikomi. Ištrauka iš informacinio dokumento: „...Norint keistis informacija apie

GPGB organinės chemijos pramonė buvo suskirstyta į „Organinių medžiagų gamybos dideliais

kiekiais“, „Polimerų“ ir „Tiksliosios organinės sintezės cheminių medžiagų“ sektorius. TIPK

direktyvoje nėra termino „Dideliais kiekiais gaminamos organinės medžiagos“, taigi nėra ir

apibrėžimo. Tačiau techninės darbo grupės supratimu, jis apima veiklą, nurodytą 96/61/EB

direktyvos 1 priedo 4.1 (a) - 4.1 (g) skyriuose- jei gamybos apimtis yra didesnė kaip 100 kilotonų

per metus...“





3 Atliekos Šiame skyriuje analizuojamos įmonės UAB „Vaizga“eksploatacijos metu susidariusios atliekos, jų

kiekiai, savybės, atliekų susidarymo šaltiniai ir atliekų tvarkymo būdai.

3.1 Eksploatacijos metu susidarančios atliekos

Įmonėje susidarančių atliekų kiekis pateiktas lentelėje žemiau. Nuotekų valymo įrenginių

eksploatacijos metu susidaro nuotekų valymo dumblas, kuris kaip produkcija parduodamas laukų

tręšimui, sutarties dokumentai pateikiami Priede Nr.10

Lentelė 6. Susidarančių atliekų kiekis1

Technologinis

procesas

Atliekos Atliekų saugojimas

objekte

Numatomi

atliekų

tvarkymo

būdai pavadinimas kiekis Agreg

atinis

būvis

Kodas

pagal

atliekų

sąrašą

pavojingumas Laikymo

salygos

Didžiaus

ias kiekis

t/dieną t/metus

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Eksploatacijos

metu

Mišrios

komunalinės

atliekos

0,05 20 kietos 20 03 01 Nepavojinga Konteine-

riuose

770 l R1-R10

Nuotekų

valymas

Smėliagaudžių

atliekos

0,01 4 kietos 19 08 02 Nepavojinga Konteine-

ris-talpa

770 l R1-R10

Atliekos susidarrančios eksploatacijos metu tvarkomos vadovaujantis Atliekų tvarkymo

taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30d.

įsakymu Nr.722).

1 UAB ”Vaizga” biokuro kamyklos ”Rapsoila” TIPK leidimas Nr. 60





4 Galimas poveikis įvairiems aplinkos

komponentams

4.1 Įvadas

Veikos poveikio aplinkai pagrindiniai šaltiniai:

„Rapsoila“ gamyklos eksploatacija (oro tarša, nuotekos, triukšmas, kvapai);

Autotransportas (oro tarša, triukšmas);

Atliekų susidarymas eksploatacijos metu.

Nagrinėjamas poveikis:

PAV ataskaitos rengimo metu išsamiai išnagrinėti reikšmingi tiesioginiai, netiesioginiai, ilgalaikiai,

trumpalaikiai, teigiami ir neigiami poveikiai.

Nagrinėjami aplinkos komponentai:

Žmogus ir socialinė aplinka (visuomenės sveikata, kvapai, triukšmas, oro kokybė,

nekilnojamosios kultūros vertybės, socialinė-ekonominė aplinka).

Gamtinės aplinkos komponentai (dirvožemis ir žemės gelmės, paviršinis ir požeminis

vanduo, saugomos teritorijos).

Poveikio aplinkai vertinimo ir prognozavimo metodai:

Vertinant galimą poveikį atskiriems aplinkos komponentams, numatoma pirminių ir antrinių

informacijos duomenų, statistinių duomenų analizė, ekspertinis vertinimas, naudojamos

kompiuterinės modeliavimo programos, geoinformacinė sistema (GIS).

Naudotini vertinimo ir prognozavimo metodai konkrečiam aplinkos komponentui pateikti

tolimesniuose skyriuose.

4.2 Paviršinis ir požeminis vanduo

4.2.1 Esama situacija

Nagrinėjama teritorija priklauso Varduvos upės baseinui (Pav. Nr. 8). PŪV vieta nutolusi nuo

paviršinių vandens telkinių bei nepatenka į jų apsaugos zonas (žr. Pav. 9). Arčiausiai esantys

vandens telkiniai yra Kvistės upė, nutolusi apie 150 m., Varduvos upė nutolusi apie 1,25 km ir

melioracijos griovys Gabižius nutolęs apie 300 m. [12].

Kvistės upės apsaugos juosta esanti arčiausiai PŪV nutolusi apie 35 m, apsaugos zona nutolusi

apie 108 m. Išvalytos gamybinės nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį- upelį Gabižių, kuris

vėliau įteką į Kvistės upę.

„Rapsoila“ gamyklos teritorija į artimiausių vandenviečių SAZ juostas nepatenka, iki Ukrinių kaimo

vandenvietės yra 1,7 km. Įmonė vykdo požeminio vandens monitoringą, išleidžiamų nuotekų taršos

monitoringą.





Pav. 8. Upių baseinų rajonai, šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

Pav. 9. Paviršinių vandenų apsaugos juostos ir zonos (https://uetk.am.lt)

https://uetk.am.lt/





4.2.2 Vykdomo požeminio vandens monitoringo rezultatų analizė

Ūkio subjektas priskirtinas prie objektų grupės, kai taršos šaltinis kelia potencialią grėsmę

požeminio vandens vartotojams ar kitiems aplinkos objektams. Tai objektas, kuriame yra vienas

koncentruotas taršos šaltinis. Gruntas bei gruntinis vanduo gali būti užteršti augalinės kilmės

angliavandeniliais perpilant kurą į antžeminius rezervuarus, kuro perpylimo aikštelėje ar prakiurus

rezervuarams.

Pagal teršiančių medžiagų patekimo į aplinką pobūdį – grunto bei gruntinio vandens teršimas gali

būti epizodinis bei santykinai pastovus. Epizodiškai aplinka gali būti teršiama avarinių išsiliejimų

metu žemės paviršiuje. Santykinai pastovus teršimas susiformuoja nedidelėms teršalų

koncentracijoms kaupiantis žemės paviršiuje ir su atmosferiniais krituliais infiltruojantis į požemį.

Teršalams patekus į gruntinį vandenį, kinta jo cheminė sudėtis. Tuo atveju, kai vandenyje

neaptinkama taršos požymių – vandens cheminės sudėties stebėjimai tarnauja kaip informacija

apie antropogeninį poveikį požeminei hidrosferai.

Požeminio vandens monitoringo vykdymui ,,Rapsoila“ biokuro gamyklos Rapsoila teritorijoje 2006

m., atlikus ekogeologinius tyrimus, buvo įrengtas monitoringo tinklas. Jį sudaro du stebimieji

gręžiniai – nr. 40069 ir nr. 40070 (7 lent.; 10 pav.). Gręžiniai įrengti į gruntinio vandens sluoksnį

atsižvelgiant į gruntinio vandens tekėjimo kryptį, teritorijos užterštumą bei gamyklos teritorijoje

esančių objektų išdėstymą. Monitoringo gręžiniai įregistruoti LGT gręžinių registre.

Nuo 2007 m. vykdytas pagal patvirtintą monitoringo programą. Teritorijoje buvo vykdytas

kontrolinio pobūdžio monitoringas. Jis vykdomas tų ūkio subjektų, kurių ūkinė veikla, turėdama

neigiamą poveikį požeminio vandens kokybei, dėl pačių subjektų padėties ar hidrogeologinių

sąlygų specifikos nekelia tiesioginio pavojaus požeminio vandens vartotojams ar gamtinės

aplinkos objektams. Pagrindinis šio pobūdžio monitoringo tikslas yra požeminio (gruntinio)

vandens kokybės pokyčių kontrolė.

Pagrindinės monitoringo vykdymo kryptys:

gruntinio vandens lygio matavimai;

fizikinių-cheminių parametrų matavimas;

gruntinio vandens cheminės sudėties tyrimai;

surinktų duomenų apdorojimas ir išvados.

Remiantis monitoringo ataskaitų duomenimis, 2007–2011 m laikotarpiu UAB ,,Vaizga“ biokuro

gamyklos „Rapsoila“ vykdytos veiklos ryškaus neigiamo poveikio gruntiniam vandeniui

nenustatyta. Nei viena iš tirtų rodiklių vertė nustatytų RV ar DLK neviršijo.

Remiantis paskutiniais 2013 m. monitoringo ataskaitoje pateiktais duomenimis, biokuro gamyklos

teritorijoje gruntinio vandens kokybė buvo gana gera, nei vieno tirto rodiklio vertė RV ar DLK

neviršijo. Lyginant su praeitais metais, ženklių vandens kokybės pokyčių nenustatyta. Šiais metais

buvo didokas tik vandens kietumas. Naftos produktų teritorijos gruntiniame vandenyje neaptikta,

todėl biokuro gamyklos tiesioginės ūkinės veiklos neigiamos įtakos požeminiam vandeniui

nenustatyta.

Atsižvelgiant į monitoringo ataskaitų duomenis ir išvadas, kad nei vieno tirto rodiklio vertė RV

ar DLK neviršijo, naftos produktų neaptikta, ženklių vandens kokybės pokyčių nenustatyta,

biokuro gamyklos veiklos neigiamo poveikio gruntiniam vandeniui neužfiksuota.





4.2.3 Vandens suvartojimas

Gamybos ir buities poreikiams įmonė naudoja 2 požeminio vandens gręžinius. Gręžinių

dokumentai ir informacija pateikiami Priede Nr.4 ir lentelėje žemiau.

Pav. 10. Vandens gręžinių ir valymo įrenginių vieta

Lentelė 7. Požeminio vandens gręžinių informacija:

Gręžinys Nr.40986 Gręžinys Nr.30883

Koordinatės X/Y 6243298/381364 6243294/381340

Gręžinio gylis m 113,0 110,0

Gręžinio įrengimo data 2006 12 27 2002 05 30

Gręžinio paskirtis Požeminis vanduo/ Gavybos Požeminis vanduo/ Gavybos

SAZ m 5 15

Geologinio pjūvio aprašymas

(pado gylis nuo ž.p., m/sluoksnio

geologinis indeksas/pagrindinė

sluoksnio uoliena)

24,0/lgIIIbl/molis

60,0/gIIIgr/priemolis

64,0/agIII-IIImd-nm3/smėlis

96,0/T1/molis

113,0/P2/klintis

14, 0/gIIIbl /priemolis

29,0/gIIIbl-gr/smėlis

74,0/agIII-Iižm-vr/smėlis

102,0/T1/molis

110,0/P2/klintis

Hidrografinės charakteristikos:

pH

Bendrasis kietumas

NO2

NO3

Fe2+Fe3+

NH4

6,5

5,0

0,022

0,9

0,77

2,55

7,28

5,80

0,000

0,000

1,16

2,45





4.2.4 Paviršinių ir gamybinių nuotekų tvarkymas

Visos buitinės bei gamybinės nuotekos teritorijoje esančiais tinklais yra nuvedamos į olandų

įmonės „Nijhuis Water Technology“ suprojektuotą biologinį aerobinį nuotekų valymo įrenginį su

aliejaus/ riebalų atskirtuvu, iš kurio išvalytos nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį (Gabižiaus

upelį). Nuotekų valymo įrenginių vieta teritorijoje pateikta Pav.11.

Paviršinės nuotekos nuo teritorijos nuvedamos į debito paskirstymo šulinį, smėlio sėsdintuvą ir

paviršinių lietaus nuotekų valymo įrenginius – naftos gaudyklę, iš kur nuvedamos į kanalizacijos

tinklus ir išleidžiamos į melioracijos griovį (Gabižiaus upelį).

Valymo įrenginių schemos pateiktos 4 Priede.

Pav. 11. Nuotekų valymo įrenginių vieta PŪV teritorijoje





Lentelė 8. Informacija apie paviršinį vandens telkinį (priimtuvą), į kurį išleidžiamos

nuotekos2

Eil.

Nr.

Vandens telkinio

pavadinimas,

kategorija ir kodas

80 %

tikimybės

sausiausio

mėnesio

vidutinis

debitas,

m3/s

(upėms)

Vandens

telkinio

plotas,

ha

(stovinčio

vandens

telkiniams)

Vandens telkinio būklė

Parametras Mato

vnt.

reikšmė Mato

vnt.

reikšmė

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1.

Melioracijos

griovysupelis

Gabižius

30011357

0,004

-

pH - 8,4 - -

Skendinčios

med˛iagos

mg/l 18 mg/l 30

Naftos

produktai

mg/l <0,05 mg/l 5

Chloridai - 9,7 - -

Aliejus/riebalai - 0,2 - -

Fosfatai mgP/l 0,022 - -

Bendras

fosforas

mgP/l 0,086 - -

Amonio azotas mgN/l 0,024 - -

Nitritai mgN/l 0,005 - -

Nitratai mgN/l 0,039 - -

Bendras azotas mgN/l 0,30 - -

ChDS mgN/l 11 - -

BDS7 mgO2/l 1,4 mgO2/l 28,8

Lentelė 9. Duomenys apie nuotekų šaltinius ir / arba išleistuvus

Eil.

Nr.

Koordinatės

Priimtuvo

numeris

Planuojamų

išleisti nuotekų

aprašymas

Išleistuvo tipas /

techniniai

duomenys

Išleistuvo vietos

aprašymas

Numatomas išleisti

didžiausias

nuotekų kiekis

m3/d. m3/m.

1 2 3 4 5 6 7 8

1. X 6243257,65

Y 381375,42

1 Buitines

nuotekos

Nuotekų išleistuvo

tipas – krantinis.

Išleistuvo skersmuo

400 mm.

Atstumas iki upės

žiočių 0,8 km.

Kairysis krantas

2,740 1000

2. X 6243257,65

Y 381375,42

1 Gamybinės

nuotekos




400 mm.

Atstumas iki upės

žiočių

0,8 km. Kairysis

krantas

24,260 8855

3. X 6243257,65

Y 381375,42

1 Paviršinės

nuotekos




400 mm.

Atstumas iki upes

˛iočiu

0,8 km. Kairysis

krantas

60,274 22000

2 UAB ”Vaizga” biokuro kamyklos ”Rapsoila” TIPK leidimas Nr. 60





Lentelė 10. Planuojamų išleisti nuotekų užterštumas

Lentelė 11. Objekte / įrenginyje naudojamos nuotekų kiekio ir taršos mažinimo priemonės

Eil.

Nr.

Nuotekų

šaltinis /

išleistuvas

Priemonės ir jos paskirties

aprašymas

Įdiegimo

data

Priemonės projektinės savybės

rodiklis mato

vnt.

reikšmė

1 2 3 4 5 6 7

1.

1,2 Biologinis aerobinis nuotekų

valymo įrenginys, kurio sudėtyje yra

aliejaus/riebalų atskirtuvas

2008 Našumas

BDS7

Bendras azotas

Bendras fosforas

Skendinčios

medžiagos

Debitas

m3/d

mg/l

mg/l

mg/l

mg/l

l/s

27

6344

20

12

100

50

2.

3 Smėlio sėsdintuvas su paviršinių

nuotekų valymo įrenginiu – naftos

gaudykle

2008

4.2.5 Galimas poveikis ir priemonės

Papildomos vandenų apsaugos nuo taršos priemonės nenumatomos.

Įvertinus esamą situaciją ir nuotekų valymo įrenginius, PŪV galimas poveikis vandens telkiniams

ir požeminiai vandeniui nenumatomas, kadangi paviršinės nuotekos ir gamybinės nuotekos yra

valomos.

4.3 Aplinkos oras

4.3.1 Vietovės meteorologinės sąlygos

Meteorologinės sąlygos yra svarbus veiksnys teršalų kaupimosi ar išsisklaidymo atžvilgiu, todėl

meteorologiniai parametrai (aplinkos oro temperatūra, oro drėgnis, slėgis, vėjo kryptis ir greitis)

svarbūs taršos sklaidai aplinkos ore nagrinėti.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau – LHMT) duomenimis, Mažeikių rajono savivaldybė

priklauso Žemaičių klimatiniui rajonui, Ventos vidurupio žemumos parajoniui.

Pagrindinės parajonio klimatinės ypatybės pateikiamos 11 lentelėje.





Lentelė 12. Mažeikių rajono savivaldybės klimatinės ypatybės (LHMT duomenys)

Rajonas Žemaičių

Parajonis Ventos vidurupio žemumos

Oro

temperatūra, ○C

Vidutinė metų 6,8

Šilčiausias mėnuo ir jo vidutinė

temperatūra

Liepa; 17,7

Šalčiausias mėnuo ir jo

vidutinė temperatūra

Sausis-vasaris; -3,2-3,0

Absoliutūs minimumai -32,0

Absoliutūs maksimumai 35,4

Kritulių kiekis per metus (mm) ~670

Laikotarpio su sniego danga trukmė (dienomis) ~60

Saulės spindėjimo trukmė (valandomis) ~1880

Svarbiausi veiksniai ir procesai, lemiantys

klimato ypatumus

1. Drėgnų oro masių kilimas vakariniais ir

pietvakariniais aukštumų šlaitais;

2. Vietos aukščių poveikis.

4.3.2 Į aplinkos orą išmetami teršalai

2013 m UAB „Vaizga“ atliko aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos

ataskaitą (žr. priedą Nr.5). Žemiau pateikiami pagrindiniai technologiniai procesai, kuriuose į

aplinkos orą išmetami teršalai.

Katilinės. Šiluminės energijos gamybai įmonėje įrengtos 2 suskystintomis angliavandenilių

dujomis kūrenamos katilinės. Pagrindinėje riebiųjų rūgščių metilo esterio (toliai - RRME) cecho

garo katilinėje įrengtas garo katilas HDK-3000. Katilo nominali šiluminė galia – 1,950 MW,

galingumas – 3000 kg/val. garo. 2012 metais buvo sukūrenta 355,2 t dujų bei pagaminta 4229,57

Gcal šiluminės energijos. Katilo kūrenimo metu per katilinės kaminą (taršos šaltinis Nr. 007) į

aplinką patenka kuro degimo produktai - anglies monoksidas ir azoto oksidai, sieros dioksido

išmetamosiose dujose nerasta.

Administracinių patalpų šildymui įrengta katilinė, kurioje sumontuoti du identiški vandens

šildymo katilai „Dakon 90“ (taršos šaltinis Nr. 006). Katilai veikia šaltojo sezono metu. Kiekvieno

katilo nominali šiluminė galia 90 kW. Bendras taršos šaltinio šiluminis galingumas - 180 kW. Katilo

kūrenimo metu per katilinės kaminą (taršos šaltinis Nr. 009) į aplinką patenka kuro degimo

produktai - anglies monoksidas ir azoto oksidai.

Garo katilas LOOS-350 U-HD-350-10 (taršos šaltinis Nr. 005), kurio nominali šiluminė galia 230 kW,

galingumas – 350 kg/h garo. Katilas neeksploatuojamas.

Rapsų grūdų sandėliavimo ūkis. Iškrovimo metu į aplinkos orą išmetamos kietosios dalelės. Tarša

klasifikuojama kaip neorganizuotas taršos šaltinis Nr. 601.

Į rapsų valomosios „Schmidt-Seeger AG TAS154A-4“ patenkančių rapsų šiukšlingumas yra apie 6

% masės, o likutinis rapsų šiukšlingumas po valymo - apie 2 %. Valymo metu užterštas nuo

valomosios dulkėmis oras patenka į cikloną, jame apvalomas ir per taršos šaltinį Nr. 001 šalinamas

į aplinką. Proceso metu į atmosferą patenka kietosios dalelės.

Nuovalų iškrovimas į autotransportą (taršos šaltinis Nr. 602). Byrėjimo į autopriekabą metu į

aplinkos orą nudulka 0,03 kg dulkių 1 tonai atliekų.

Rapsų grūdų džiovinimas. Iš virš džiovyklos viršuje esančio bunkerio džiovinimo metu rapsai juda

žemyn vienu kanalu. Oras nuo degiklio ventiliatoriais pučiamas aukštyn kitais kanalais. Džiovinimo

agentas - oro ir dujų degimo produktų mišinys. Grūdai išdžiūsta, kontaktuodami su įkaitusiomis

kanalų sienelėmis. Panaudotas džiovinimo agentas pašalinamas į aplinką per 3 džiovyklos viršuje

esančius ortakius (taršos šaltiniai Nr. 002, 003, 004). Proceso metu į aplinką išmetami dujų degimo





produktai – anglies monoksidas, azoto oksidai ir nuo rapsų dalis šiukšlinių priemaišų kietųjų dalelių

pavidale.

Rapsų išspaudų granuliavimas. Iš pradžių išspaudos patenka į kondicionavimo įrenginį, kuriame

įterpiamas aliejus. Po to šis mišinys tiekiamas į granuliavimo presą, kuriame suspaudžiamas į

granules. Preso projektinis našumas yra 4 t/val., darbinis valandinis – 2 t/val. Gamybos metu

granulės įkaista. Jos vėsinamos patalpos oru aušintuve. Užterštas dulkėmis oras iš aušintuvo

išvalomas ciklone ir per taršos šaltinį Nr. 020 išmetamas į aplinką.

Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys ir taršos į aplinkos orą duomenys buvo paimti iš 2015

m TIPK paraiškos.

Lentelė 13. Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys

Taršos šaltiniai Išmetamųjų dujų rodikliai

pavyzdžių paėmimo (matavimo)

vietoje

teršalų

išmetimo

trukmė,

val./m. pavadinimas Nr. Koordinatės

X; Y

aukštis,

m

išmetimo

angos

matmenys, m

srauto

greitis,

m/s

temperat

ūra,

°C

tūrio debitas,

Nm3/s

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Rapsų valomoji 001 X- 6243171;

Y-381291

8,0 Ø 0,600 4,47 14,7 1,216 552

Rapsų džiovykla

002 X- 6243164;

Y-381272

16,5 1,00*1,00 16,47 37,4 14,575 976

003 X- 6243164;

Y-381275

16,5 1,00*1,00 16,01 36,9 14,190 976

004 X- 6243164;

Y-381277

16,5 1,00*1,00 16,66 37,1 14,757 976

Garo katilas

„LOOS-350 U-

HD-350-10“

005 X- 6243182;

Y-381291

8,2 Ø 0,200 - - - 0

Vandens šildymo

katilai „Dakon“ (2

vnt.)

006 X- 6243178;

Y-381297

9,7 Ø 0,150 1,46 140 0,031 4380

Garo katilas

„HDK-3000“

007 X- 6243193;

Y-381350

14,8 Ø 0,500 6,07 152 0,716 8760

Metanolio talpos

(2 vnt.)

008 X- 6243264;

Y-381267

3,8 Ø 0,050 5,0 0 - 8760

Riebiųjų rūgščių

metilo esterio

talpos (11 vnt.)

009 X- 6243282;

Y-381267

9,8 Ø 0,200 3,0 0 - 8760

011 X- 6243250;

Y-381254

3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760

012 X- 6243250;

Y-381257

3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760

013 X- 6243250;

Y-381260

3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760

014 X- 6243250;

Y-381263

3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760

015 X- 6243250;

Y-381267

3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760

016 X- 6243250;

Y-381271

3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760





Taršos šaltiniai Išmetamųjų dujų rodikliai

pavyzdžių paėmimo (matavimo)

vietoje

teršalų

išmetimo

trukmė,

val./m. pavadinimas Nr. Koordinatės

X; Y

aukštis,

m

išmetimo

angos

matmenys, m

srauto

greitis,

m/s

temperat

ūra,

°C

tūrio debitas,

Nm3/s

1 2 3 4 5 6 7 8 9

017 X- 6243250;

Y-381276

3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760

018 X- 6243250;

Y-381280

3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760

019 X- 6243250;

Y-381284

3,01 Ø 0,050 3,0 0 - 8760

021 X- 6243282;

Y-381254

9,8 Ø 0,200 3,0 0 - 8760

Aušintuvas 020 X- 6243177;

Y-381313

9,0 Ø 0,400 10,26 66,3 1,052 7656

Priėmimo duobė 601 X- 6243164;

Y-381300

2,0 Ø 0,500 3,0 0 - 109,6

Nuovalų talpa 602 X- 6243168;

Y-381289

3,0 Ø 0,300 3,0 0 - 552

Lentelė 14. Tarša į aplinkos orą UAB „Vaizga“, biokuro gamykla „Rapsoila“

Veiklos

rūšies

kodas

Cecho ar kt.

pavadinimas

arba Nr.

Taršos

šaltiniai

Teršalai Numatoma (prašoma leisti) tarša

Nr. pavadinimas kodas Vienkartinis dydis Metinė,

t/m vnt. maks.

1 2 3 4 5 6 7 8

040527 Riebiųjų rūgščių metilo esterio

gamybos cechas. Valomųjų blokas.

Rapsų valymas

001 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,05443 0,096

040527

Riebiųjų rūgščių metilo esterio

gamybos cechas. Rapsų

džiovinimas

002 Anglies monoksidas

(B)

5917 g/s 0,01822 0,043

Azoto oksidai (B) 5872 g/s 0,14939 0,455

Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,14287 0,481


(B)

5917 g/s 0,01774 0,062




(B)

5917 g/s 0,01845 0,043



040527 Rapsų išspaudų granuliavimo linija 020 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,02790 0,722

040527 Rapsų iškrovimas iš autotransporto 601 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,33455 0,132





Veiklos

rūšies

kodas

Cecho ar kt.

pavadinimas

arba Nr.

Taršos

šaltiniai

Teršalai Numatoma (prašoma leisti) tarša

Nr. pavadinimas kodas Vienkartinis dydis Metinė,

t/m vnt. maks.

1 2 3 4 5 6 7 8

040527 Nuovalų iškrovimas į autopriekabą 602 Kietosios dalelės (C) 4281 g/s 0,00171 0,0034

040522 Pirminio metanolio saugykla. 008 Metanolis 3555 g/s 0,44832 0,159

040522

Riebiųjų rūgščių metilo esterio

saugykla

009

Riebalų rūgščių

metilo esteris (LOJ) 308 g/s

0,00233

0,020

011 0,00233

012 0,00233

013 0,00233

014 0,00233

015 0,00233

016 0,00233

017 0,00233

018 0,00233

019 0,00233

021 0,00233

020103 Katilinė. Šilumos gamyba 005 Anglies monoksidas

(A)

177 mg/Nm3 - 0

Azoto oksidai (A) 250 mg/Nm3 - 0


(A)

177 mg/Nm3 4765,0 0,358

Azoto oksidai (A) 250 mg/Nm3 102,5 0,115

020103 Riebiųjų rūgščių metilo esterio

gamybos cechas. Katilinė. Šilumos

gamyba.


(A)

177 mg/Nm3 16,3 4,105

Azoto oksidai (A) 250 mg/Nm3 86,1 1,650

Iš viso įrenginiui: 10,3614

Naudojami mobilieji taršos šaltiniai

Šiuo metu įmonei žaliavas atveža iki 537 vnt. sunkiųjų automobilių reisų per metus, sezono metu

daugiausiai iki 22 sunkvežimių per dieną, modeliuojant oro taršą iš sunkiasvorių automobilių

pasirinktas blogiausias variantas, t.y. 22 vnt. per dieną sunkiasvoriai automobiliai produkcijos

išvežimui. Įmonė eksploatuoja 4 dyzelinius lengvuosius automobilius.

Išsiskiriančių teršalų kiekiai apskaičiuoti pagal EMEP/CORINAIR Tier 1 transporto taršos

metodologiją, paremtą tešalų kiekio apskaičiavimu pagal vidutines kuro sąnaudas.

Lentelė 15. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 4 lengvųjų automobilių (kuras – dyzelinas)

Automobilių

tipas

Naudojamas

kuras

Tipinės

kuro

sąnaudos,

kg/km

CO NOx

g/kg g/h* g/s g/kg g/h g/s

Lengvieji

automobiliai Dyzelinas 0,06 3,33 0,7992 0,0002 12,96 3,110 0,001





Automobilių

tipas

Naudojamas

kuras

Tipinės

kuro

sąnaudos,

kg/km

LOJ KD10 KD2,5

g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s g/s

Lengvieji

automobiliai Dyzelinas 0,06 0,70 0,168 0,00005 1,10 0,264 0,0001

0,00001

Lentelė 16. Išsiskiriančių teršalų kiekiai iš 22 vilkikų (kuras – dyzelinas)

Automobilių

tipas

Naudojamas

kuras

Tipinės

kuro

sąnaudos,

kg/km

CO NOx

g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s

Sunkiasvoris

transportas Dyzelinas 0,24 7,580 40,022 0,011 33,370 176,194 0,049

Automobilių

tipas

Naudojamas

kuras

Tipinės

kuro

sąnaudos,

kg/km

LOJ KD10 KD2,5

g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s g/s

Sunkiasvoris

transportas Dyzelinas 0,24 1,920 10,138 0,003 0,940 4,963 0,0017 0,0007

* Emisijų kiekis 1 km atkarpoje (gramais per 1 valandą) apskaičiuojamas:

Tipinės kuro sąnaudos x teršalų kiekio (g/kg) x (autotransporto kiekis per 1 valandą);

Emisijų kiekis (g/s) = emisijos (g/1val) / 3600


Gamykloje įdiegti 2 ciklonai kietųjų dalelių surinkimui. Valymo efektyvumas 97-98 %.

Lentelė 17. Gamyklos pagrindiniai oro taršos šaltiniai bei tarša į aplinkos orą

Taršos

šaltinio

Nr.

Valymo įrenginiai Teršalai Prieš valymą Po valymo Valymo

efektyvumas,

% pavadini

mas

kodas pavadinima

s

koda

s

maks.

vienk.

g/s

t/metus

maks.

vienk.

g/s

t/metus

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

001 Ciklonas 30 Kietosios

dalelės (C) 4281 2,17536 3,691 0,05443 0,096 97,41

020 Ciklonas 30 Kietosios

dalelės (C) 4281 3,63079 68,564 0,02790 0,722 98,95

4.3.3 Aplinkos oro užterštumo prognozė

Teršalų sklaidos modeliavimas buvo atliktas BREEZE AERMOD ISC matematiniu modeliu, skirtu

pramoninių šaltinių išmetamų teršalų sklaidai aplinkoje simuliuoti.

BREEZE AERMOD ISC modeliu atliekant teršalų sklaidos matematinį modeliavimą konkrečiu atveju

buvo naudojamas LHMT parengtas 2011-2014 metų meteorologinių duomenų paketas. Į paketą

įtrauktos kasvalandinės reikšmės tokių meteorologinių parametrų: aplinkos temperatūra, oro

drėgnumas, atmosferinis slėgis, vėjo greitis ir kryptis, krituliai, debesuotumas, debesų pado aukštis

ir saulės spinduliavimo į horizontalų paviršių suma.

Pažemio koncentracijos matematiniuose modeliuose skaičiuojamos tam tikruose taškuose –

receptoriuose. Jie apibrėžiami suformuojant tam tikru atstumu vienas nuo kito išdėstytų taškų

aibę (tinklą). Kuo taškai yra arčiau vienas kito, tuo tikslesni gaunami modeliavimo rezultatai, nes

sumažėja interpoliacijos intervalai tarpinėms koncentracijoms tarp gretimų taškų skaičiuoti, tačiau

ilgėja skaičiavimo (modeliavimo) trukmė, todėl modeliuojant buvo ieškomas optimalus sprendimas





atstumui tarp gretimų taškų parinkti, kad rezultatų tikslumas ir patikimumas būtų įtakojamas kuo

mažiau, modeliavimo trukmę mažinant iki minimumo.

Šiuo atveju skaičiuojant oro taršos sklaidą buvo sudarytas receptorių tinklas. Tinklo LKS’94

sistemoje kampai: PV X – 380506.0, Y- 6242661.0; ŠR X - 382449.0, Y- 6243811.0. Oro tarša buvo

skaičiuojama kas 20 m, receptorių tinklą sudaro 5782 receptoriai.

Modeliuojant teršalų koncentracijos buvo skaičiuojamos 1,5 m aukštyje - laikoma, kad tai aukštis,

kuriame vidutinio ūgio žmogus įkvėpia oro.

Vertinami taršos šaltiniai ir į aplinkos orą išmetami teršalai

Teršalų sklaidos skaičiavimuose buvo vertinami stacionarūs (duomenys iš 12 ir 13 lentelių) ir

mobilūs taršos šaltiniai (lengvieji automobiliai, vilkikai) bei įvertintas aplinkos oro foninis

užterštumas, vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu

Nr. AV-112 patvirtintomis Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos

poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis.

Teršalų emisijos iš automobilių variklių buvo apskaičiuotos vadovaujantis CORINAIR metodika

(anglų kalba – EMEP/CORINAIR Atmospheric emission inventory guidebook, 2009), įrašytą į

aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 395 (Žin., 1999, Nr. 108-3159; 2005, Nr. 92-

3442).

Išmetamų teršalų ribinės koncentracijos aplinkos ore

Vidutinės metinės teršalų foninės koncentracijos buvo naudojamos pasikonsultavus su AAA oro

taršos sklaidos modeliavimo specialistu bei iš aplinkos apsaugos agentūros parengtų ataskaitų.

Lentelė 18. Foninės vidutinės metinės teršalų koncentracijos netoli PŪV

Teršalas CO, µg/m3 NOx, µg/m3 KD10, µg/m3 KD2,5, µg/m3

Vidutinė metinė koncentracija 150 7,2 15,0 7,5

4.3.4 Poveikis orui, poveikio mažinimo priemonės

Lentelė 19. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai

Teršalas Ribinė vertė

Apskaičiuota didžiausia

koncentracija

planuojamoje teritorijoje

Esama foninė

koncentracija

vidurkis µg/m3 vidurkis µg /m3 µg /m3

Anglies monoksidas (CO) 8 valandų 10000 8 valandų 161,817 150

Azoto oksidai (NOx) 1 valandos 200 1 valandos 23,336 -

metų 40 metų 8,227 7,2

Kietosios dalelės (KD10) paros 50 paros 15,035 -

metų 40 metų 15,016 15,0

Kietosios dalelės (KD2,5) metų 25 metų 7,516 7,5

Lakūs organiniai junginiai

(LOJ) 1 valandos 5000 1 valandos 82,94 -

Išvada: Stacionarių ir mobilių taršos šaltinių modeliavimo rezultatai, įvertinus esamą teršalų foninį

užterštumą, parodė, kad dėl PŪV, teršalų (CO, NOx, KD10, KD2,5, metanolis ir LOJ) didžiausios vienos

valandos, 8 valandų, paros bei vidutinės metinės koncentracijos aplinkos orui įtakos turi, tačiau

neviršija ribinių verčių nustatytų žmonių sveikatos apsaugai. Poveikio mažinimo priemonės –

nenumatomos.





Metanolis paros 500 paros 9,7445 -

Aplinkos oro taršos sklaidos modeliavimo žemėlapiai pateikti 5 priede.

4.4 Poveikis klimato kaitai

Europoje pagrindinė biodyzelino gamybos žaliava yra rapsai. Rapsai augdami naudoja anglies

dioksidą ir paverčia jį deguonimi bei angliavandeniliais, kurie sukaupti rapsų sėklose. Iš rapsų sėklų

išspaustas aliejus patenka į peresterinimo reaktorių, kur yra paverčiamas biodyzelinu.

Biodyzelino naudojimas, lyginant su iškastinio kuro naudojimu, turi teigiamą poveikį

klimato kaitai. Pagal mokslininkų pateiktus duomenis, sudeginus 1000 litrų mineralinio dyzelino,

į aplinką yra išmetama apie 265 kg. CO2. Toks pat sudegintas biodyzelino kiekis į aplinką išmeta

apie 50 kg. CO2, t.y. apie 5 kartus mažiau nei mineralinis dyzelinas. Degalams sudegus variklyje,

į atmosferą išskiriamas beveik toks pat anglies dioksido kiekis, kuris buvo sunaudotas augant

augalams. Pakeitus mineralinius degalus biodegalais, santykinai sumažėja CO2 kiekis atmosferoje.

Naudojant biodyzeliną sumažėja kenksmingų junginių koncentracijos variklių deginiuose. Varikliui

dirbant grynu biodyzelinu, santykinis CH kiekis deginiuose sumažėja 74 %, o dirbant biodyzelino

ir mineralinio dyzelino mišiniu, deginių dūmingumas mažėja proporcingai biodyzelino kiekiui

mišinyje.

Biodyzelinas gamtoje greitai suyra- per 21 parą suyra iki 98 % gryno RME, tuo tarpu per tą patį

laiką suyra tik 60 % mineralino dyzelino.

CO2 teršalų kiekis PŪV eksploatacijos metu iš vidaus degimo variklių. Pagrindiniai aplinkos

oro taršos šaltiniai PŪV eksploatacijos metu – transporto priemonių bei aptarnaujančios technikos

vidaus degimo varikliai.

Pagal LR aplinkos ministerijos 1998 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 125 patvirtintą „Teršiančių

medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais, vertinimo metodiką“ teršalų

kiekio (t) iš vidaus degimo variklių statybų metu skaičiavimai pateikti žemiau.

Mobilių taršos šaltinių su vidaus degimo varikliais išmetamų į atmosferą teršiančių medžiagų

bendras kiekis apskaičiuojamas pagal formules:

, (1)

W – bendras teršalų kiekis;

W (k,i) – k-osios teršiančios medžiagos kiekis sudegus i-osios rūšies degalams;

k – teršiančios medžiagos: CO, CH, NOx, SO2, kietos dalelės;

i – degalų rūšis (dyzelinis kuras).

Teršiančios medžiagos “k” kiekis sudegus “i” rūšies degalams apskaičiuojamas:

W (k,i)= m x Q(i) x K1(k,i) x K2(k,i) x K3(k,i), (2)

kur:

Q – degalų sąnaudos (t);

m – lyginamasis teršiančios medžiagos kiekis „k“ sudegus „i“ rūšies degalams (kg/t);

K1 – koeficientas, įvertinantis mobilių taršos šaltinių vidaus degimo variklio darbo sąlygų įtaką

(vertinama mobilių taršos šaltinių eksploatavimas su dyzeliniais varikliais);

K2 – vidaus degimo variklio amžiaus įtaka (vertinami nuo 8 iki 10 m. senumo varikliai);

K3 – koeficientas, įvertinantis mašinos, naudojančios „i“ rūšies degalus, konstrukcijos ypatumų įtaką

teršiančios medžiagos „k“ kiekiui (vertinama, kad vidaus degimo variklio konstrukcijos neturi

patobulinimų).

K1, K2, K3 koeficientai nustatyti pagal iš teršiančių medžiagų, išmetamų į atmosferą iš mašinų su

vidaus degimo varikliais, vertinimo metodiką.





Eksploatacijos metu numatoma, kad metinis preliminarus dyzelinio kuro sunaudojimas bus apie -

6,995 t.

CO teršalų kiekis

Wco= (130*6,995*1,364*1,1*1,0)/1000=1,364 t

Analogiškai atlikti skaičiavimai kitiems teršalams pateikiami lentelėje žemiau.

Lentelė 20. Teršalų kiekis išsiskiriantis iš vidaus degimo variklių

Teršalai/kuras Dyzelinis

kuras, kg/t

Sunaudojam

as dyzelio

kiekis, t

K1 K2 K3 Teršalų kiekis, t

CO 130,0 6,995 1,364 1,1 1,0 1,364

CH 40,7 1,100 1,1 1,0 0,344

NOx 313 0,984 1,05 1,0 2,262

SO2 1,0 1,0 1,0 1,0 0,007

Kietosios dalelės 4,3 0,8 1,05 1,0 0,025

CO2 teršalų kiekis iš lengvųjų automobilių vidaus degimo variklių

Anglies dioksido (CO2) emisija į atmosferą apskaičiuojama pagal formulę:

, (3)

kur:

W(CO2,i) - anglies dioksido kiekis sudegus “i” rūšies degalams,

Q(i) - sunaudotas “i” rūšies degalų kiekis, t

W(CO,i), W(CH,i), W(k.d.i) - anglies monoksido, angliavandenilių ir kietų dalelių kiekis sudegus “i”

rūšies degalams (Lietuvos Respublikos...1998),

W(CO2,i) = 44,011 x (0,537-0,049 -0,025-0,002)=20,289 t/m

CO2 teršalų kiekis PŪV eksploatacijos metu iš traktorių ir kitų mechanizmų su vidaus degimo

varikliais.

Eksploatacijos metu numatoma, kad metinis preliminarus dyzelinio kuro sunaudojimas bus apie -

5,576 t.

Koeficientai priimti 8-10 m. senumo traktorių be papildom konstrukcijos ypatumų, kuras –

dyzelinas.

CO teršalų kiekis

Wco= (130*5,576*0,909*1,5*1,0)/1000=0,988 t

Analogiškai atlikti skaičiavimai kitiems teršalams pateikiami lentelėje žemiau.

Lentelė 21. Teršalų kiekis išsiskiriantis ištraktorių ir kitų įrenginių su vidaus degimo variklių

Teršalai/kuras Dyzelinis

kuras, kg/t

Sunaudojam

as dyzelio

kiekis, t

K1 K2 K3 Teršalų

kiekis, t

CO 130,0 5,576 0,909 1,5 1,0 0,988

CH 40,7 1,010 1,6 1,0 0,367

NOx 313 0,973 0,95 1,0 1,613

SO2 1,0 1,0 1,0 1,0 0,006

Kietosios dalelės 4,3 1,231 1,0 1,0 0,030

CO2 teršalų kiekis iš kitų įrenginių su vidaus degimo variklių

W(CO2,i) = 44,011 x (0,428-0,035 -0,026-0,002)=16,064 t/m

WQ W W W

CO i

i CO i CH i k d i

( , )

( ) ( , ) ( , ) ( , , ), (

. . . . .)2 44 011

12 011 1008 28 011 1385 12 011





Bendras CO2 kiekis iš įmonės automobilių, traktorių ir kitų įrenginių su vidaus degimo varikliais:

20,289 +16,064 =36.353 t

Numatoma, kad elektros energijos PŪV eksploatacijai bus sunaudojama 7000 MWh/m.

MCO2=elektros energijos suvartojimas (MWh) x CO2 emisijos faktorius, (Šiltnamio dujų... 2008)

MCO2=700 x 0,707 =494,9 t CO2/m

Šiluminė energijai pagaminti sunaudojama 800 t suskystintų dujų, CO2 emisijos faktorius – 3,005

cCO2/vnt.

800 t* 3,005 = 2040 t CO2

Viso CO2 emisijų PŪV eksploatacijos metu susidarytų: 36.353+494,9+2040=2571.25 t CO2

4.5 Dirvožemis ir žemės gelmės

4.5.1 Esama situacija

Nagrinėjamos teritorijos absoliutiniai aukščiai kinta nuo 71,2 iki 73,2 m. Gruntinis vanduo sutiktas

0,54 – 5,43 m gylyje (72,32 – 65,78 m, a. a.). Gruntinis vanduo juda rytų – šiaurės rytų link [10].

Beveik visą gamyklos teritoriją nuo 0,5 iki 1,2 m gylio dengia piltas įvairus gruntas. Tai priemolis,

žvyras bei technogeninė važiuojamųjų dalių danga [10].

Įmonė vykdo požeminio vandens monitoringą 2 gręžiniuose. Ištirtoje teritorijoje rastas keturių tipų

gruntas. Tai paskutiniojo Baltijos apledėjimo dugninė morena g III bl (žalsvai pilkas priemolis) ir

kraštinė morena gt III bl (gelsvai rudas priemolis). Šiaurės rytiniame ir pietrytiniame kampuose

rastas fliuvioglacialinis smėlis f III bl bei pietrytinėje dalyje balų nuogulos bIV (durpės).

Gruntinį vandenį teritorijoje talpina tiek moreniniai, tiek fliuvioglacialiniai dariniai. Moreniniuose

dariniuose gruntinis vanduo sutinkamas gana arti žemės paviršiaus (0,54 – 2,13 m),

fliuvioglacialiniuose dariniuose jis jau slūgso gerokai giliau (4,62 – 5,43 m). Moreninio priemolio

vidutinis filtracijos koeficientas kvid≈0,05 m/p, įvairiagrūdžio smėlio filtracijos koeficientas galėtų

siekti iki 5 m/p.

Bendras kvartero darinių storis tiriamajame rajone sudaro 70–80 metrų. Kvartero storymėje

išskiriami du tarpmoreniniai vandeningieji horizontai. Tai medininkų ir dzūkijos-dainavos smėlingi

dariniai. Į šiuos horizontus dėl nedidelio jų našumo įrengiami pavieniai eksploataciniai gręžiniai.

Tuo tarpu pagrindinis geriamojo vandens šaltinis čia yra poringa klintis, kurią dengia regioninės

triaso vandensparos tankus molis.

4.5.2 Galimas poveikis dirvožemiui ir žemės gelmėms, priemonės

Riamentis 2013 m. monitoringo ataskaita, biokuro gamyklos teritorijoje gruntinio vandens kokybė

buvo gana gera, nei vieno tirto rodiklio vertė RV ar DLK neviršijo. Lyginant su praeitais metais,

ženklių vandens kokybės pokyčių nenustatyta. Šiais metais buvo didokas tik vandens kietumas.

Naftos produktų teritorijos gruntiniame vandenyje neaptikta, todėl biokuro gamyklos tiesioginės

ūkinės veiklos neigiamos įtakos požeminiam vandeniui nenustatyta.

2014 m. biokuro gamyklos teritorijoje gruntinio vandens kokybė buvo gera – nei vieno tirto rodiklio

vertė nebuvo padidėjusi ir RV ar DLK neviršijo. Lyginant su praėjusiais metais, ženklių vandens

rodiklių pokyčių nenustatyta. Gruntinis vanduo išliko kalcio hidrokarbonatinio tipo. Abiejuose

gręžiniuose rasta tik nežymi amonio jonų koncentracija, nitratų aptikta tik gręžinyje Nr. 40070, o

nitritų kiekis nesiekė metodo aptikimo ribos. Naftos produktų teritorijos gruntiniame vandenyje

neaptikta, todėl biokuro gamyklos tiesioginės ūkinės veiklos neigiamos įtakos požeminiam

vandeniui nenustatyta.





Remiantis požeminio vandens ataskaitų duomenimis, požeminis vanduo PŪV teritorijoje nėra

užterštas. Paviršinis vanduo nuo teritorijos yra surenkamas ir išvalytas išleidžiamas į netoliese

esantį melioracijos kanalą.

Atsižvelgiant į įmonėje vykdomą veiklą, dirvožemiui ir gruntui terša nenumatyta.

4.6 Saugomos teritorijos ir biologinė įvairovė

Šalia nagrinėjamos teritorijos nėra saugomų teritorijų. Saugomos ir Europos ekologinio tinklo

NATURA 2000 teritorijos, kurios nutolusios nuo analizuojamos teritorijos, pateikiamos lentelėje

žemiau bei Priede Nr.6. [2].

Saugoma teritorija Atstumas, km

Šerkšnės hidrografinis draustinis ir Šerkšnės upės Natura 2000 BAST 4,34 km

Dautarų miškas, Natura 2000 BAST 8,05 km

Ventos upės slėnis, Natura 2000 PAST 8,80 km

Gamtos paveldo objektas, Margininkų ąžuolas 8,16 km

Arti esamos gamyklos nėra miškų, saugomų teritorijų. Poveikis biologinei įvairovei ir

saugomoms teritorijoms nebus daromas ir toliau PAV ataskaitoje nenagrinėjamas.

4.7 Kraštovaizdis

Poveikis kraštovaizdžiui vertinamas vadovaujantis LR kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir

jos tipų identifikavimo studija.

Aplink PŪV teritoriją vyrauja pievos, miškai, žemės ūkio paskirties teritorijos. Vadovaujantis

kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija, ties PŪV horizontalioji

biomorfotopų struktūra porėta foninė, vertikalioji biomorfotopų struktūra pereinama,

kontrastingumas vidutinis. Vyraujantys kraštovaizdžio biomorfostruktūros elementai

agrokompleksai (žr. Pav. 12).





Pav. 12. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio

erdvinės struktūros (http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Biomorfo.jpg)

Aplink PŪV vyrauja lygumų rajonai (VI14), gamtinis ladšaftas - prieledyninė upinė lyguma. Bendrasis

gamtinio karkaso pobūdis sukultūrinimo, vyrauja eglių, baltalksnių ir liepų medynai. Smėlingų ir

molingų lygumų kraštovaizdis. Kraštovaizdžio sukultūrinimo pobūdis – agrarinis (žr. Pav. 13).

http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Biomorfo.jpg





Pav. 13. Kraštovaizdžio biomorfotopai. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio

erdvinės struktūros (http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Fiziomorfo.jpg)

Atsižvelgiant į LR kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studiją,

poveikis kraštovaizdžiui nenumatomas. Ūkinės veiklos teritorijoje nėra saugomų kraštovaizdžio

elementų, kraštovaizdžio draustinių.

4.8 Socialinė ir ekonominė aplinka

4.8.1 Metodas

Socialinis ir ekonominis aplinkos vertinimas buvo atliktas naudojantis antriniais informacijos

šaltiniais bei atliekant statistinių duomenų analizę.

Pagrindiniai duomenų šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, MATIF biržos duomenys,

Lietuvos biomasės energetikos duomenys bei vidinė „Rapsoila“ įmonės informacija.

4.8.2 Esama socialinė-ekonominė aplinka

Remiantis Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, 2016 m. Mažeikių rajono savivaldybėje

gyventojų skaičius siekė 54788. 2011 – 2016 m. laikotarpiu nuolatinių gyventojų skaičius šioje

savivaldybėje vidutiniškai mažėjo po 1,3% kiekvienais metais (žr. 14 paveikslą). 2015 m.

duomenimis, didžiausią gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus gyventojų grupė (žr. 15 paveikslą).

Tačiau per paskutiniuosius trejus metus darbingo amžiaus žmonių grupė sumažėjo vidutiniškai 1%.

Taip pat sumažėjimas yra pastebimas ir gyventojų amžiaus grupėje nuo 0 – 15 metų, kurio vidutinis

http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Fiziomorfo.jpg





metinis sumažėjimas siekia 2%. Pastebima ir įregistruotų bedarbių Mažeikių r. sav. mažėjimo

tendencija. 2015 m. duomenimis, įregistruota net 14% mažiau nei 2014 m. Tarp dirbančiųjų, didžioji

dalis priskiriami paslaugų sektoriui, toliau seka pramonė, statyba bei žemės ūkis.

Pav. 14. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav., 2011 – 2016 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos

departamentas)

Pav. 15. Gyventojų sk. Mažeikių r. sav. pasiskirstymas pagal amžiaus grupes , 2011 – 2016

m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

Vidaus ir tarptautinė migracija šiame regione 2014 m. duomenimis padidėjo 9% lyginant su 2013

m. laikotarpiu. Išvykusių asmenų buvo 517 daugiau nei atvykusiųjų.

Tiesioginės užsienio investicijos tenkančios vienam gyventojui taip pat tendencingai mažėjo 2011

-2014 m. laikotarpiu. Didžiausias pokytis yra pastebimas 2014 m. kuomet investicijos sumažėjo net

70% ir pasiekė 5063 Eur./vienam gyventojui. Viso, į Mažeikių r. sav., buvo investuota 280,68 mln.

eur.

4.8.3 Galimas poveikis

Biodyzelinas yra ekologiškai švarūs degalai, skirti dyzeliniams varikliams. Jis yra gaminamas iš

biologinės kilmės riebalų sudarant metilo (etilo) esterį, kuris prilygsta dyzelino kokybei ir yra skirtas

naudoti kaip biokuras. Dyzeliniuose varikliuose jį galima naudoti gryną (B100) arba įvairių santykių

mišiniuose su mineraliniu dyzelinu. Daugelyje šalių biologinių dyzelinių degalų mišinys yra

sudaromas iš 35% biodyzelino bei 65% mineralinio dyzelino. Tačiau svarbiausia, kad jis atitiktų ES

standartą nr. EN 14214, kuris nurodo, kad minimalus kiekis biodyzelino kuro mišinyje turi sudaryti

ne mažiau kaip 7%. Sumaišytas su mineraliniu dyzelinu pagerina jo ekologinius parametrus. Taip

pat savo sudėtyje jis neturi sieros junginių ir aromatinių priedų. Dėl šių priežaščių biodyzelinas

mažina tiesioginę aplinkos taršą. Pagal mokslininkų pateiktus duomenis, sudeginus 1000 litrų

mineralinio dyzelino, į aplinką yra išmetama apie 265 kg. CO2. Toks pat sudegintas biodyzelino

kiekis į aplinką išmeta apie 50 kg. CO2, t.y. apie 5 kartus mažiau nei mineralinis dyzelinas.

58431

5745756773

5611955441

54788

52000

53000

54000

55000

56000

57000

58000

59000

2011 2012 2013 2014 2015 2016

Gyventojai (0–15

metų amžiaus)

Darbingo amžiaus

gyventojai

Pensinio amžiaus

gyventojai





Lietuvoje, biodyzelinas ir bioetanolis yra vieni iš labiausiai paplitusių degalų rūšių. 2014 m.

duomenimis šalyje buvo suvartota 65,1 tūkst. tonų biodyzelino ir 10,5 tūkst. tonų bioetanolio, t.y.

net 9% daugiau nei 2013 m. Didžioji dalis suvartojamo biodegalų kiekio priskiriama transporto bei

žemės ūkio sektoriams, kurie atitinkamai suvartojo 36,3% ir 29.1% viso 2014 m. kiekio. Tokios

biodyzelino vartojimo tendencijos ir toliau numatomai išliks nepakitusios dėl augančio degalų

poreikio šalyje bei ES direktyvų numatančių aplinkos taršos mažinimą bei biodyzelino naudojimą.

Dėl augančio biodyzelino poreikio šalyje galimas teigiamas poveikis žemės ūkiui bei naujų darbo

vietų kūrimuisi. Biologiniams degalams skirtų žaliavų auginimas ir perdirbimas skatins didesnį

žaliavų auginimą, kuris atsispindės naujai sukurtose darbo vietose.

Kitas numatomas teigiamas poveikis, tai mažėjanti šalies energetinė priklausomybė. Toks

teigiamas veiksnys yra numatomas dėl vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, kurie

sumažintų ūkio subjektų priklausomybę nuo mineralinių išteklių ir padėtų išvengti pasekmių,

susijusių su energijos aprūpinimo sutrikimais.

Atsiranda ir galimybė eksportuoti šalyje pagamintą biokurą. Taip didinama masto ekonomija, kuri

leidžia gamintojams gaminti didesnėmis apimtimis sumažinant kaštus bei kainas. Taip pat,

tarptautinės prekybos galimybė skatina konkurencinės aplinkos kūrimąsi, kuri priverčia šalies

gamintojus taikyti technikos naujoves, skatina mažinti prekių gamybos kaštus bei kainas, gerinti jų

kokybę.

Išvados: Biodegalų/ biokuro naudojimas ir PŪV turi teigiamą poveikį socialinei ir

ekonominei aplinkai: i) biodegalų naudojimas sumažintų transporto priemonių išmetamųjų

kenksmingų medžiagų kiekį; ii) auganti biodyzelino paklausa šalyje skatins žemės ūkio plėtra

bei naujų darbo vietų kūrimąsi; iii) biodyzelino gaminimo šalyje augimas mažins šalies

energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro; iv) augantys biodyzelino poreikiai paskatins

vidinę šalies konkurenciją bei skatins mažinti kainas bei gerinti produkcijos kokybę.

4.9 Kultūros paveldas

Analizuojama PŪV vietą (esama biokuro gamykla „Rapsoila“) nepatenka į registruotų nekilnojamų

kultūros vertybių teritoriją. Artimiausios registruotos kultūros vertybės pateikiamos lentelėje

žemiau [3].

Kultūros paveldas Atstumas, m

Ukrinų dvaro sodyba (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre – 278) 110

Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios pastatų kompleksas (kodas 1509) 710

Ukrinų k. stačiatikių senosios kapinės (kodas 20728) 913

Atsižvelgiant, kad gamykla nepatenka į kultūros vertybių teritorijas ir jų apsaugos zonas,

poveikis kultūros paveldo objektams nenumatomas.

4.10 Visuomenės sveikata

4.10.1 Metodika

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslas yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą

planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, esant reikalui - pasiūlyti pašalinti arba

sumažinti kenksmingą poveikį visuomenės sveikatai tinkamomis priemonėmis.





Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu

2005-12-23 d. Nr. D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo

nuostatų patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009-06-01 parengtu

„Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo vadovu“.

Vertinant vietovės demografinius bei sveikatos rodiklius buvo naudotasi Lietuvos statistikos

departamento, Higienos instituto Informacinio sveikatos centro pateiktais statistiniais duomenimis.

Remiantis jais buvo atlikta visuomenės sveikatos būklės analizė.

Poveikio sveikatai vertinimo netikslumai ir klaidos gali būti tuo atveju, jei ūkinės veiklos

organizatorius poveikio visuomenės sveikatai vertintojui pateikė nepilną ar neteisingą informaciją

apie nagrinėjamą ūkinę veiklą bei veiklos lemiamus fizinės aplinkos veiksnius, darančius įtaką

sveikatai.

4.10.2 Artimiausia gyvenamoji aplinka ir visuomeninės paskirties objektai

Išnagrinėti visi atstumai nuo PŪV vietos iki artimiausių gyvenamųjų namų ar įregistruotų pastatų.

Artimiausia gyvenamoji aplinka nuo PŪV nutolusi per 40 m vakarų kryptimi (Plane Nr.1) ir šiaurės

vakarų kryptimi nutolusi 110 m (Plane Nr.2) (žr. Pav.16).

Lentelė 22. Artimiausia nagrinėjama aplinka ir pastatai.

Eil. Nr. Artimiausia nagrinėjama aplinka Atstumas, m

1 Pastatas įregistruotas 40

2 Pastatas įregistruotas 110

3 Mažeikių r. Ukrinų pagrindinė mokykla 670

4 Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla 4890

5 Ukrinų medicinos punktas 445

6 Židikų ambulatorija-medicinos punktas 4790

Pav. 16. Artimiausia gyvenamoji aplinka ir visuomeniniai pastatai PŪV atžvilgiu

4.10.3 Regiono gyventojų demografiniai rodikliai

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2016 m. pradžioje Mažeikių r. sav. gyveno 54 788

asmenys, kasmet gyventojų skaičius vis mažėja. 2014 m. Mažeikių r. sav. bendrasis gimstamumo

rodiklis buvo 10,3 /1000 gyv., gimė 572 asmenys, bendrasis mirtingumo rodiklis – 13,1/1000 gyv.,

mirė 733 asmenys. Kūdikių mirtingumas – 3,5/1000 gyvų gimusių. Natūralus prieaugis 1000





gyventojų 2014 m. buvo -2,9. Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenimis 2014

m. Mažeikių r. sav. vyrai sudarė 46,79 proc. populiacijos, moterys atitinkamai – 53,22 proc. 0-17 m.

amžiaus gyventojų dalis buvo 20,05 proc., 18-44 m. – 35,06 proc., 45-64 m. - 29,26 proc., 65 m. ir

vyresnių – 15,67 proc. Miesto gyventojai sudarė 69,26 proc., kaimo - 30,74 proc. visų Mažeikių

rajono gyventojų. Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenimis 2014 m. Mažeikių

r. sav. daugiausia žmonių mirė dėl kraujotakos sistemos ligų, antroje vietoje buvo piktybiniai

navikai, trečioje – išorinės mirties priežastys. Mirties priežasčių struktūra 2014 m. Mažeikių r. sav.

pateikta Pav.17.

Pav. 17. Mirties priežasčių struktūra 2014 m. Mažeikių r. sav.

4.10.4 Gyventojų sergamumo rodiklių analizė

Biokuro gamyklos darbo metu žmonių sveikatą gali veikti triukšmas, oro tarša ir kvapai. Triukšmas

turi įtakos sergamumui kraujotakos, virškinimo ir nervų sistemos ligomis. Oro tarša turi įtakos

gyventojų sergamumui kvėpavimo organų (astma, obstrukcinės plaučių ligos ir kt.) ir kraujotakos

sistemos ligomis. Sergamumas pagrindinėmis ligomis, kurias gali sukelti triukšmas, oro tarša ir

kvapai, 2014 m. Mažeikių r. sav. pateiktas 22 lentelėje (Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės

sistemos duomenys).

Lentelė 23. Sergamumas ligomis, kurias gali sukelt triukšmas, oro tarša ir kvapai 2014 m.

Mažeikių r. sav.

Rodiklis Reikšmė

Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) 100000 gyv. 4105,41

Sergamumas nervų sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.

2218,64

Sergamumas nervų sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus

grupėje 100000 gyv.

5814,35

Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) 100000 gyv. 4288, 28

Sergamumas kraujotakos sist. ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.

688,85

Sergamumas kraujotakos sist. ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.

9213,69

Sergamumas hipertenzinėmis ligomis (I10-I15) 100000 gyv. 1247,76

Sergamumas miokardo infarktu (I21-I22) 100000 gyv. 84, 26

Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) 100000 gyv. 27547,5





Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje

100000 gyv.

61638,9

Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus


13185,3

Sergamumas lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų ligomis (J40-J47) 100000

gyv.

1733,6

Sergamumas lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis (J40-J44) 100000

gyv.

1265,69

Sergamumas astma (J45-J46) 100000 gyv. 521,69

Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) 100000 gyv. 7454,28

Sergamumas virškinimo sistemos ligomis 0-17 m. amžiaus grupėje 100000

gyv.

12372,5

Sergamumas virškinimo sistemos ligomis vyresnių nei 65 m. amžiaus


6821,56

Sergamumas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis (K25-K28) 100000

gyv.

279,91

Apmokėtų laikino nedarbingumo dienų sk. 1-am apdraustajam 7,64

Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc.

darbingumo lygis, skaičius 1000 darb.amž.gyv.

6,54

Vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius 1000

vaikų

3,31

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 m. dauguma Telšių apskrities gyventojų savo

sveikatą vertino vidutiniškai (38,4 proc.). Labai gerai savo sveikatą vertino 19 proc. gyventojų, gerai

- 32 proc., blogai – 7,5 proc., labai blogai – 3,1 proc. (Pav. 18).

Pav. 18. Telšių apskrities gyventojų savo sveikatos vertinimas

4.10.5 Duomenų palyginimas su visos populiacijos duomenimis

Mažeikių r. sav. gyventojų mirties priežasčių struktūra panaši kaip ir visos Lietuvos. Pirmoje vietoje

pagal mirties priežastis yra kraujotakos sistemos ligos, antroje – piktybiniai navikai, o trečioje –

išorinės mirties priežastys.

Mirtingumas Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.





Pav. 19. Mirtingumas 1000 gyv.

Gimstamumas Mažeikių r. sav. iki 2014 m. buvo didesnis negu Lietuvoje, 2014 m. tapo toks pats

kaip ir Lietuvoje.

Pav. 20. Gimstamumas 1000 gyv.

Sergamumas nervų sistemos ligomis Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.





Pav. 21. Sergamumas nervų sistemos ligomis (G00-G99) 100000 gyv.

Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.

Pav. 22. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) 100000 gyv.

Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo didesnis nei Lietuvoje.





Pav. 23. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) 100000 gyv.

Sergamumas virškinimo sistemos ligomis Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo mažesnis nei Lietuvoje.

Pav. 24. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis (K09-K93) 100000 gyv.

Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, skaičius ir

vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius Mažeikių r. sav. 2014 m. buvo

mažesni nei Lietuvoje.





Pav. 25. Dirbančiųjų suaugusiųjų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo

lygis, skaičius 1000 darbingo amžiaus gyventojų

Pav. 26. Vaikų (0-17 m.), kuriems pirmą kartą nustatytas invalidumas, skaičius 1000 vaikų

4.10.6 Sveikatai darančių įtaką veiksnių ir aplinkos sveikatos rodiklių, susijusių su

nagrinėjama veikla, analizė

Svarbiausi PŪV poveikio aplinkai komponentai yra triukšmo, oro, požeminio ir paviršinio vandens

galima tarša, kuri negatyviai veikia gyvenamosios aplinkos, bei požeminio ir paviršinio vandens

kokybę.

„Rapsoila“ gamyklos teritorija į artimiausią vandenviečių SAZ juostas nepatenka. Įmonė vykdo

požeminio vandens ir išleidžiamų nuotekų taršos monitoringą.





Oro tarša

Atlikus oro taršos sklaidos modeliavįmą, įvertinant įmonės stacionarius ir mobilius šaltinius, gauti

rezultatai parodė, kad dėl PŪV, teršalų (CO, NOx, KD10, KD2,5, metanolis ir LOJ) didžiausios vienos

valandos, 8 valandų, paros bei vidutinės metinės koncentracijos aplinkos orui įtakos turi, tačiau

neviršija ribinių verčių nustatytų žmonių sveikatos apsaugai.

Triukšmas

Vertinimu nustatyta, kad didžiausias leidžiamas ribinis triukšmo lygis ties artimiausia gyvenamąja

aplinka neviršys HN 33:2011 ribinių verčių nustatytų stacionariems triukšmo šaltiniams visais paros

periodais. Daugiau informacijos apie triukšmą žr. 4.12.5 skyriuje.

4.11 Poveikio visuomenės sveikatai prognostinis vertinimas

4.11.1 Sveikatai darančių įtaką veiksnių analizė

Dėl „Rapsoila“ gamyklos keliamos gruntinio ir paviršinio vandens, oro taršos, galimi šie sveikatai

darantys įtaką veiksniai:

Fizinės aplinkos veiksniai:

Vandens kokybė

Maisto kokybė

Dirvožemis

Nelaimingų atsitikimų rizika

Psichologiniai

Estetinis vaizdas

Galimi konfliktai

Kiti

4.11.2 Rizikos grupių populiacijoje analizė

Remiantis ankstesniame skyriuje išnagrinėtais sveikatai darančiais įtaką veiksniais, nustatyta, kad

PŪV sveikatai įtaką darantys veiksniai poveikio visuomenės sveikatai neturės nei gyventojams, nei

pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

4.11.3 Fizinės aplinkos veiksnių poveikio kiekybinis įvertinimas (rizikos vertinimas)

Fizinės aplinkos veiksniai poveikio visuomenės sveikatai neturės.

4.11.4 Kitų sveikatai darančių įtaką veiksnių poveikio visuomenės sveikatai kokybinis

įvertinimas

Kiti sveikatai įtaką darantys veiksniai poveikio visuomenės sveikatai neturės.

4.11.5 Netikslumų, klaidų įvertinimas ir aprašymas

Nėra.





4.11.6 Nagrinėjamos ūkinės veiklos poveikio atskiroms ūkio šakoms įvertinimas

Nevertinamas.

4.11.7 Poveikio ypatybių įvertinimas, siekiant nustatyti identifikuoto ir išanalizuoto

poveikio svarbą ir mokslinį pagrįstumą

Rengiant ataskaitą nebuvo identifikuota poveikių visuomenės sveikatai.

4.12 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų

aprašymas

4.12.1 Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai poveikio vertinimo metodai

Vandens taršai buvo įvertinta aplinkos monitoringo 2012/2013 m. monitoringo

ataskaita.

Triukšmas buvo įvertintas atsižvelgiant į 2016 vasario 2 d. UAB „SDG“ atliktų fizikinių

dydžių parametrų matavimus įmonės teritorijos (matavimų protokolas pridedamas

priede Nr. 6).

Oro taršos poveikis buvo įvertintas atsižvelgiant į oro taršos sklaidos modeliavimo

rezultatus.

Kvapai įvertinti atsižvelgiant į „Kvapų valdymo metodines rekomendacijas“ (2012 m.),

oro taršos sklaidos modeliavimo rezultatai buvo palyginti su kvapo slenkstinėmis

koncentracijomis;

Dirvožemio taršai buvo įvertinta požeminio vandens ir grunto tyrimų rezultatai.

4.12.2 Metodų paskirtis, tikslas, pasirinkimo priežastis

Monitoringo ataskaitos įvertinimo tikslas buvo įvertinti ar PŪV metu skleidžiamos vandens,

triukšmo, oro taršos lygiai atitinka LR teisės aktuose numatytas normas.

4.12.3 Metodų tikslumas, objektyvumas, taikytos prielaidos, vertinimo problemos

Monitoringo ataskaitos vertinimas yra tikslus ir objektyvus, kadangi:

Triukšmas buvo įvertintas atsižvelgiant į 2016 vasario 2 d. UAB „SDG“ atliktų fizikinių

dydžių parametrų matavimus įmonės teritorijoje.

Oro skalaidos skaičiavimai atlikti remiantis įmonės pateiktomis taršos šaltinių

inventorizacijos ataskaitomis.

4.12.4 Sanitarinė apsaugos zona

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Toliau - Įstatymas) 24

straipsnio „Sanitarinės apsaugos zonos“ 1 dalis nurodo, kad asmenys, projektuojantys, statantys,

rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys

nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su

žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato

sanitarinės apsaugos zonas (toliau- SAZ). Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir

įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Lietuvos

Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymo 24 straipsnio 4 dalis nurodo, kad ūkinei veiklai, kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios

aplinkos tarša, nustatytose ir įteisintose SAZ draudžiama statyti gyvenamosios paskirties

pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo,

poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus,





susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti

rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio

reikmėms.

SAZ bei jų dydžiai nustatomos Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės

ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau- Specialiosios sąlygos) bei Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintose SAZ ribų

nustatymo ir režimo taisyklėse (toliau- Taisyklės) nurodytais atvejais.

Taisyklių II skyriaus 6-tas punktas nurodo, kad yra du SAZ ribų nustatymo būdai:

pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius.

atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio

aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

SAZ ribos turi būti nustatomos tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro

tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose

aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar)

visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių.

4.12.5 Veiklos sąlygojamas triukšmas

Triukšmui labiausiai jautrios vietos (pagal PSO) yra gyvenamosios patalpos, poilsio zonos, kurortai,

mokyklos, ikimokyklinės įstaigos, gydymo įstaigos. Akustinio triukšmo ribines vertes nusako

Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (2011 m birželio 13 d., Nr. V-604). Triukšmas

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir

(ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos žemiau

lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.

Lentelė 24. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės

paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (HN 33:2011)

Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros

paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą

Triukšmo

ribiniai dydžiai

Ekvivalentin

is garso

lygis, dB(A)

Maksimalu

s garso

lygis,

dB(A)

Paros

laikas,

val.

Triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami

aplinkos triukšmo kartografavimo

rezultatams įvertinti

Ldvn Ldienos Lvakaro Lnakties

Dienos 55 60 6-18

55 55 50 45 Vakaro 50 55 18-22

Nakties 45 50 22-6

Eksploatacijos metu pagrindiniai triukšmo šaltiniai – technologinė įranga, autotransportas.

2016 vasario 2 d. UAB „SDG“ atliko fizikinių dydžių parametrų matavimus įmonės teritorijos

(matavimų protokolas pridedamas priede Nr. 6).

Matavimai buvo atlikti 2 taškuose: taškas nr.1 prie gamyklos sklypo teritorijos ribos, nuo artimiausio

gyvenamojo namo pusės; taškas nr.2 prie gamyklos sklypo teritorijos ribos, nuo artimiausio

gyvenamojo namo pusės, į pietus nuo taško nr. 1.

Pažymėtina, kad matavimai atlikti dienos (13.30 val.), vakaro (19.20 val.) ir nakties (22:15) periodu,

įvertinant visuminį aplinkos triukšmą, įskaitant gamyklos keliamą triukšmą.





Vertinimu nustatyta, kad didžiausias leidžiamas ribinis triukšmo lygis ties artimiausia gyvenamąja

aplinka neviršys HN 33:2011 ribinių verčių nustatytų stacionariems triukšmo šaltiniams visais paros

pariodais.

Matavimo rezultatai parodė, kad ties tašku nr. 1, ekvivalentinis triukšmo lygis nuo planuojamos

ūkinės veiklos dienos metu (Ldiena) sieks 44,1 dBA, vakaro metu (Lvakaras) sieks 42,1 dBA, nakties metu

(Lnaktis) 40,1 dBA.

Ties tašku nr. 2, ekvivalentinis triukšmo lygis nuo planuojamos ūkinės veiklos dienos metu (Ldiena)

sieks 43,6 dBA, vakaro metu (Lvakaras) sieks 41,4 dBA, nakties metu (Lnaktis) 39,7 dBA.

4.12.6 Veiklos sąlygojami kvapai

Nagrinėjamoje ūkinėje veikloje į aplinkos orą išsiskiria teršalai turintys kvapą: azoto dioksidas,

metanolis, riebiųjų rūgščių metilo esteris (LOJ), taip pat kvapai sklinda rapsų presavimo metu.

Kvapas tai organoleptinė savybė, kurią junta uoslės organas, įkvepiant tam tikrų lakiųjų medžiagų

[HN 121:2010]. Kvapams apibūdinti ir jų intensyvumui nustatyti priimtas kvapų vertinimo kriterijus

- europinis kvapo vienetas.

Europinis kvapo vienetas – kvapiosios medžiagos (kvapiųjų medžiagų) kiekis, kuris išgarintas į 1

kubinį metrą neutraliųjų dujų standartinėmis sąlygomis sukelia kvapo vertintojų grupės fiziologinį

atsaką (aptikimo slenkstis), ekvivalentišką sukeliamam vienos europinės pamatinės kvapo masės

(EROM), išgarintos į vieną kubinį neutraliųjų dujų metrą standartinėmis sąlygomis.

Cheminės medžiagos kvapo slenksčio vertė – pati mažiausia cheminės medžiagos koncentracija,

kuriai esant 50 % kvapo vertintojų (ekspertų), vadovaudamiesi dinaminės olfaktometrijos metodu,

nustatytu LST EN 13725:2004/AC:2006 „Oro kokybė. Kvapo stiprumo nustatymas dinamine

olfaktometrija“, pajunta kvapą. Cheminių medžiagų kvapo slenksčio vertė prilyginama vienam

Europos kvapo vienetui (1 OUE/m3).

Išmetamų teršalų apskaičiuotos didžiausios koncentracijos aplinkos ore buvo palygintos su jų

kvapo slenkstinėmis koncentracijomis. Nei vieno teršalo koncentracija aplinkos ore nesiekia jo

slenkstinės kvapo koncentracijos, t.y. šių teršalų kvapas aplinkos ore nebus juntamas.

Lentelė 25. Išmetamų teršalų apskaičiuotos didžiausios koncentracijos aplinkos ore buvo

palygintos su jų kvapo slenkstinėmis koncentracijomis.

Teršalas

Apskaičiuota didžiausia

koncentracija planuojamoje

teritorijoje

Kvapo slenkstis

vidurkis µg /m3 µg /m3

Azoto oksidai (NOx) 1 valandos 23,336

350 metų 8,227

Lakūs organiniai junginiai (LOJ) 1 valandos 82,94 Nenustatytas

Metanolis paros 9,7445 187, 92 (141 ppm)

Pažymėtina, kad riebiųjų rūgščių metilo esteris (LOJ) neturi nustatytos kvapo slenksčio ribinės

vertės. CAS Nr. 85586-25-0 saugos duomenų lape parašyta, kad pavojaus sveikatai nėra. Kvapas -

švelnaus aliejaus kvapo.





Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenimis3, žmogus pradeda jausti

angliavandenilių kvapą, kai ore jų koncentracija yra 0,3 mg/m3. Šiuo atveju, sumodeliuota

maksimali LOJ koncentracija – 82,94 µg /m3, t.y. 0.08294 mg/m3.

4.12.7 Galimas poveikis ir priemonės

Prevencinės priemonės nenumatomos, kadangi oro taršos, triukšmo, kvapų ir požeminio

vandens ribinės vertės nėra viršijamos už sklypo ribų.

4.12.8 Rekomendacijos dėl SAZ nustatymo

Remiantis LR Vyriausybės 1992 m. Gegužės 12 d. Nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško

naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992 ir vėlesni pakeitimai) sanitarinė apsaugos zona (toliau

SAZ) gamyklai – 300 m.

Atlikus oro taršos modeliavimą, triukšmo tyrimus bei kvapų skaičiavimus, siūloma SAZ tapatinti su

PŪV sklypo riba, kadangi oro taršos, triukšmo ir kvapų ribinės vertės nėra viršijamos už sklypo ribų.

3 http://www.oilunion.lt/lit/Specialistu_komentarai/76/97/837

http://www.oilunion.lt/lit/Specialistu_komentarai/76/97/837





5 Alternatyvų analizė Biokuro gamykla „Rapsoila“ jau eksploatuojama nuo 2002 m, todėl vietos, technologinės

alternatyvos nėra nagrinėjamos.

6 Tarpvalstybinis poveikis Ūkinės veiklos teritorija nesiriboja su kitų valstybių teritorijomis, Ukrinų kaimas nutolęs apie 11 km.

nuo Latvijos Respublikos sienos, todėl reikšmingas neigiamas tarpvalstybinis poveikis

nenumatomas.

7 Monitoringas Įmonė vykdo aplinkos monitoringą:

Nuo 2007 metų įmonė vykdo požeminio vandens monitoringą 2 gręžiniuose vieną kartą

metuose (pavasarį);

2013 m. buvo atlikta oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita.

Ataskaitos rengiamos vieną kartą metuose;

Buitinės ir gamybinės nuotekos yra nuvedamos į biologinius aerobinius nuotekų valymo

įrenginius, išvalytos nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį. Lietaus nuotekos nuo

teritorijos nuvedamos į debito paskirstymo šulinį, smėlio sėsdintuvą ir paviršinių lietaus

nuotekų valymo įrenginį – naftos gaudyklę, iš kur išleindžiamos į melioracijos griovį.

Monitoringas nuotekoms nevykdomas.





8 Rizikos vertinimas Biokuro gamykla eksploatuojama nuo 2002 m., įmonei parengta pavojaus ir rizikos analizė4 bei

avarijų likvidavimo planas5. PAV ataskaitoje apžvelgiami atliktos pavojaus ir rzikos analizės

rezultatai, taip pat aprašomod įmonėje įdiegtos ir taikomos prevencinės priemonės avarijoms

išvengti ir likviduoti.

Įmonės technologinis procesas aprašytas ataskaitos 2 skyriuje.

Remiantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gamyklos normatyvinė SAZ – 300 m. PAV

apimtyje atliktame poveikio visuomenės sveikatai vertinime buvo atlikti PŪV oro taršos, kvapų

sklaidos kompiuterinio modeliavimo ir skaičiavimai, triukšmo lygio matavimai objekte, gauti

rezultatai - cheminė ir fizikinė tarša neviršija ribinių verčių, rekomenduojama SAZ sutapatinti su

gamyklos sklypo riba.

„Rapsoila“ biokuro gamyklos saugomų pavojingų medžiagų kiekiai neviršija nustatytų rribų, todėl

įmonei netaikomas 2008 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 913

patvirtino naują Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai

8.1 Pažeidžiami objektai

Artimiausias gyvenamosios paskirties sklypas nuo PŪV sklypo ribos nutolęs apie 40 m6. vakarų

kryptimi ir 110 m. šiaurės vakarų kryptimi. Atstumas nuo artimiausios sodybos iki įmonės sklypo

ribos – 80 m. Mažeikių r. Ukrinų pagrindinė mokykla nutolusi 670 m., Ukrinų medicinos punktas

nutolęs į šiaurės rytus apie 445 m. Gamykla nutolusi apie 5 km į rytus nuo Židikų, 17 km. nuo

Mažeikių miesto, apie 11 km nuo Latvijos Respublikos sienos.

Arti PŪV nėra kultūros paveldo objektų, saugomų teritorijų. Arčiausiai esantys vandens telkiniai yra

Kvistės upė nutolusi apie 170 m. ir Varduvos upė, nutolusi apie 1,25 km.

PŪV nutolusi apie 9 km nuo AB „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos, apie 300 m. iki

Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.170 Mažeikiai-Skuodas.

8.2 Pavojaus šaltiniai

„Rapsoila“ gamyklos technologiniai įrenginių patalpų išsidėstymas pavaizduotas paveiksle žemiau

bei 2 priede.

Visi gamybiniai ciklai vykdomi automatiniu režimu, visus ciklų parametrus kontroliuoja kompiuteris.

Pagal būtinybę galima dirbti ir rankiniu režimu. Pagal pavojingumo charakteristiką, išorinio

įrenginio kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų atitinka Asgi. Pastatai be rūsių.

Įmonėje esantys pavojingi įrenginiai pateikti lentelėje žemiau:

Lentelė 26. „Rapsoila“ gamykloje eksploatuojami pavojingi įrenginiai

Pavadinimas Gamybos

metai

Valstybės registro

registravimo kodas

Įrenginio

talpa

Laikomos medžiagos, slėgis

Suskystintų dujų talpykla

T1

2002 SI-01-00374 10,5 m3 Suskystintos naftos dujos,

P=15,6 bar

Suskystintų dujų talpykla

T2

2002 SI-01-00373 10,5 m3 Suskystintos naftos dujos,

P=15,6 bar

4 UAB „Rapsoila“biodegalų gamyklos Ukrinų kaime, Mažeikių raj. pavojaus ir rizikos analizė, UAB „Sabelija“,

2008 5 UAB „Rapsoila“biodegalų gamyklos Ukrinų kaime, Mažeikių raj. Avarijų likvidavimo planas, UAB „Sabelija“,

2008 6 www.registrucentras.lt

http://www.registrucentras.lt/





Metanolio talpykla T21 2003 Neregistruojama 49,9 m3 Metanolis, P atmosferinis

Metanolio talpykla T22 2003 Neregistruojama 49,9 m3 Metanolis, P atmosferinis

Fosforo rūgšties talpykla 2003 Neregistruojama 15 m3 Fosforo rūgštis, P atmosferinis

Fosforo rūgšties talpykla 2006 Neregistruojama 6 m3 Fosforo rūgštis, P atmosferinis

8.3 Rizikos analizės rezultatai

Rizikos analizėje nustatyta, kad didelių avarinių situacijų metu galimas reikšmingas poveikis

aplinkos oro kokybei, laikinai padidėja oro taršos ir kvapo emisijos. Poveikis yra laikinas, likvidavus

avarijos padarinius oro taršos ir kvapo emisijos grįžta į normalios eksploatacijos metu apskaičiuotus

lygius.

Avarinės situacijos reikšmingai neįtakos poveikio paviršiniams vandens šaltiniams, dirvožemiui ir

žemės gelmėms, biologinei įvairovei. Bendrovė jau turi parengusi reagavimo priemones numačiusi

reikiamus materialinius ir žmonių resursus. „Rapsoila“ gamykla eksploatuojama nuio 2002 m.,

įmonės išplėtimas ar pakeitimas PAV dokumentuose nenagrinėjamas, poveikio rizikos ir visai

poveikio mastai nustatyti ir įvertinti Bendrovės rizikos valdymo dokumentuose.

Bendrovė turi parengtą rizikos ir pavojaus analizę, avarijų likvidavimo planą, kuriuose numatytos

visos reikiamos priemonės reikšmingo poveikio, taip pat ir galimo reikšmingo poveikio aplinkos

komponentams, sumažinimui, avarinių situacijų likvidavimui ir darbo atnaujinimui po avarijų

likvidavimo.

9 Problemų aprašymas Atliekant biokuro gamyklos “Rapsoila” poveikio aplinkai vertinimą, nebuvo susidurta su

problemomis, kurios neleistų įvertinti aplinkos komponentų.

sads





Netechninio pobūdžio santrauka

Ūkinė veikla, kuriai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (toliau PAV) – esamos biokuro gamyklos

„Rapsoila“ Ukrinų km., Mažeikių raj. eksploatacija. Gaminama produkcija - riebalų rūgščių metilo

esteris – RRME. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – UAB „Vaizga“.



neplanuojama.

Pagrindiniai PAV ataskaitos tikslai – i) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį

ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, aplinkos komponentams, socialinei ekonominei

aplinkai ir materialinėms vertybėms, kultūros paveldui bei šių komponentų tarpusavio sąveikai; ii)

sumažinti ūkinės veiklos poveikį, numatyti poveikio aplinkai mažinimo priemones.



Ūkinė veikla patenka į PAV įstatymo 1 priedo 6.1 punktą ir jai atliekamas poveikio aplinkai

vertinimas:

„6.1. Organinių cheminių medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų ... gamyba pramoniniu būdu.“

PAV ataskaita parenkta pagal atsakingos institucijos – aplinkos apsaugos agentūros 2016-03-07

patvirtintą PAV programą.

Visuomenė informuota apie parengtą PAV ataskaitą respublikinėje spaudoje, Mažeikių rajono

savivaldybės spaudoje, Mažeikių rajono savivaldybės bei Židikų seniūnijos skelbimų lentose,

Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje. Su PAV ataskaita galima susipažinti per 10

d.d. iki viešo svarstymo PAV dokumentų rengėjo internetiniame puslapyje

http://www.afconsult.com/en/contact/our-locations/lithuania/ Židikų seniūnijoje (M.

Pečkauskaitės g. 10, Židikų mstl., Mažeikių r.) ir veiklos organizatoriaus buveinėje (Ukrinų km.,

Židikų seniūnija, Mažeikių r.)

Projekto aplinka ir galimas poveikis aplinkai buvo vertinamas remiantis esamais duomenų šaltiniais

(kadastrais, aplinkos ministerijos ir kitų valstybės institucijų skaitmeninėmis duomenų bazėmis,

statistiniais duomenimis, kt.). naudojamas ekspertinis vertinimas, aprašomasis kokybinis

vertinimas, kompiuterinės modeliavimo programos prognozinio poveikio vertinimui, laboratoriniai

matavimai.

http://www.afconsult.com/en/contact/our-locations/lithuania/





10 Literatūros sąrašas

1. Mažeikių rajono savivaldybės bendrasis planas;

2. LR saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapiai: https://stk.am.lt/portal/

3. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos: http://www.kpd.lt/

4. LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas;

5. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-636 dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir

ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo;

6. LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-370 Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo PŪV

PAV procese tvarkos aprašo patvirtinimo;

7. 2004 m rugpjūčio 19 d. LR SAM įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų

nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo”;

8. UAB „Vaizga“ biokuro gamyklos „Rapsoila“ Ukrinų km., Mažeikių raj. TIPK leidimas Nr. 60;

9. UAB ,,Vaizga“ biokuro gamyklos Rapsoila, esančios Ukrinių k., Mažeikių raj., poveikio

požeminiam vandeniui monitoringo 2007-2011 m. ataskaita ir poveikio požeminiam

vandeniui monitoringo programa;

10. „Rapsoila“ aplinkos monitoringo programa 2012 m.;

11. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo

studija http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Biomorfo.jpg;

12. https://uetk.am.lt;

13. Europos Komisijos rekomendacijos „Guidance on Integragrating Climate Change and

Biodiversity into EIA“;

14. UAB „Rapsoila“biodegalų gamyklos Ukrinų kaime, Mažeikių raj. pavojaus ir rizikos analizė,

UAB „Sabelija“, 2008;

15. UAB „Rapsoila“biodegalų gamyklos Ukrinų kaime, Mažeikių raj. Avarijų likvidavimo

planas, UAB „Sabelija“, 2008;

https://stk.am.lt/portal/

http://www.kpd.lt/

http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/leidiniai/Biomorfo.jpg

https://uetk.am.lt/





PRIEDAI

biokuro gamyklos „rapsoila“, ukrinų km., mažeikių raj. · mažeikių raj. eksploatacija....

Documents