Eil. Nr.

Pernašos būdas

Ar reikalinga energija

Apibūdinimas Pavyzdžiai

Pasyvioji pernaša:

1 Difuzija Ne.

Vykstant difuzijai molekulės juda iš didesnės jų koncentracijos vietos link

mažesnės. (pagal koncentracijos gradientą)

Molekulė difunduoja tol, kol abiejose plazmolemos pusėse pasiskirsto vienodai.

Difunduojamos yra dujos (O2 iš plaučių į kraują, CO2 iš kraujo į plaučius), ištirpusios

druskos (į šakniaplaukius).

2

Palengvintoji pernaša

(palengvintoji difuzija)

Ne.

Šiuo būdu molekulės pro plazminę membraną juda iš didesnės koncentracijos tirpalo link mažesnės. Nors ATP energija

nereikalinga,bet būtini specialūs membranos baltymai: kanalo baltymas ir

baltymas nešiklis. Jie yra specifiški t.y. padeda pereiti tik vinos rūšies

medžiagoms.

Kanalo baltymas sudaro tunelį pro plazmolemą ir

juo gali judėti jonai. Baltymai nešikliai padeda pernešti

gliukozę, aminorūgštis.

Aktyvioji pernaša:Šiuo būdu molekulės jonai juda prieš koncentracijos gradientą, t.y. iš mažesnės koncentracijos tirpalo link didesnės. Molekulėms pernešti pro membraną reikalingas baltymas nešiklis ir ATP energija . Aktyviosios pernašos būdu jodas iš kraujo pernešamas ir kaupiamas skydliaukės ląstelėse, iš žarnyno gliukozę įsiurbia

virškinamojo trakto epitelio ląstelės.

3 Endocitozė Taip.

Šiuo būdu į ląstelę patenka makro molekulės: baltymai, polisacharidai arba

polinukleodai. Šios molekulės per didelės, kad jas galėtų pernešti baltymas nešiklis.

Joms pernešti į ląstelę susiformuoja plazminės membranos pūslelės:

membranos dalis įlinksta, apgaubia medžiagą ir nugrimzta į ląstelės vidų.

3.1 Fagocitozė Taip. Į ląstelę pernešamos didelės dalelės ar net ląstelės.

Pirmuonis ameba taip minta kitais

mikroorganizmais, žmogaus fagocitai

praryja bakterijas ar susidėvėjusias ląsteles.

3.2 Pinocitozė Taip.Į ląstelę patenka skystosios medžiagos. Pūslelės susidaro daug mažesnės negu

vykstant fagocitozei.

Pinocitozės būdu medžiagos patenka

inksto kanalėlį išklojančiais bei

virškinamojo trakto sienelių ląstelės.

4 Egzocitozė Taip.

Šiuo būdu medžiagos išskiriamos iš ląstelės. Dažniausiai jos esti Goldžio aparate susidariusiose mebraninėse

pūslelėse. Pūslelės juda link plazmolemos, susilieja su ja, ir pūslelėje esanti medžiaga

patenka į ląstelės išorę.

Egzocitozės būdu iš kasos ląstelių išskiriamas insulinas, iš pieno liaukų

ląstelių – pienas. Toks procesas vadinamas

sekrecija.