biometriniŲ duomenŲ skaitytuvai
DESCRIPTION
Informatikos referatas tema ''Biometrinių duomenų skaitytuvai''. VGTU, 1 kursas, 2011-2012 metai.TRANSCRIPT
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS FAKULTETAS
FUNDAMENTINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ KATEDRA
BIOMETRINIŲ DUOMENŲ SKAITYTUVAI
Informacinų technologijų kurso referatas
Atliko: Mf11/1 gr. st. Gediminas Liška
Įvertino: lekt. Živilė Petravičiūtė
Vilnius, 2011
2
1. TURINYS
1. ĮVADAS ............................................................................................................................. 4
2. BIOMETRINIAI KŪNO POŽYMIAI ................................................................................. 5
3. BIOMETRINIAI ELGSENOS POŽYMIAI ......................................................................... 5
4. PIRŠTŲ ANTSPAUDAI ..................................................................................................... 6
4.1 Pirštų antspaudus nulemiantys veiksniai ................................................................... 6
4.2 Pirštų antspaudų rašto požymiai ............................................................................... 7
4.3 Kaip veikia pirštų antspaudų skaitytuvai? ................................................................. 7
4.4 Jutiklių tipai ............................................................................................................... 8
4.5 Piršto paviršių nuskaitantys jutikliai ......................................................................... 8
4.6 Poodinį piršto sluoksnį nuskaitantys jutikliai. ........................................................... 9
4.7 Trūkumai .................................................................................................................. 10
5. 3D VEIDO ATPAŽINIMAS ............................................................................................. 11
6. AKIES RAINELĖ ............................................................................................................. 12
7. AKIES TINKLAINĖ ......................................................................................................... 12
8. VENŲ RAŠTAS ................................................................................................................ 13
9. BIOMETRINIŲ SISTEMŲ PALYGINIMAS .................................................................... 14
10. BIOMETRIJA VISUOMENINIAME GYVENIME ........................................................... 15
11. IŠVADOS ......................................................................................................................... 17
12. INFORMACIJOS ŠALTINIAI ........................................... Error! Bookmark not defined.
3
2. PAVEIKSLĖLIŲ SĄRAŠAS
pav. 1: Žmogus ir biometrija ............................................................................................................. 6
pav. 2: Piršto antspaudas .................................................................................................................. 8
pav. 3: Terminio jutiklio sandara ...................................................................................................... 9
pav. 4: Slėgio jutiklio sandara ........................................................................................................... 9
pav. 5: Ultragarsinio jutiklio sandara ............................................................................................. 10
pav. 6: Radijo dažnio jutiklio sandara ............................................................................................ 10
pav. 7: 3D veido atpažinimas .......................................................................................................... 11
pav. 8: Akies tinklainė...................................................................................................................... 13
pav. 9: Biometrinių sistemų apibrėžimas trimis vertėmis ................................................................ 15
4
3. ĮVADAS
Turbūt daugelis iš mūsų yra girdėję terminą – biometrija,tačiau nežino,kas tai yra.Tai
terminas, apibrėžiamas kaip tam tikras žmogaus tapatybės atpažinimo metodas, besiremiantis
unikaliomis kūno (pirštų atspaudai, akies rainelė, veido bruožai) arba elgesio (eisena, rašysena ir
kt.) savybėmis. Biometrinė technologija yra tokia žmogaus tapatybės nustatyto sistema, kuri lygina
pateikiamą asmens savybę su duomenų bazėje įvestais asmens biometriniais duomenimis.Ši
technologija turi dvi pagrindines šakas: vienam žmogui būdingų kūno bruožų nustatymą ir žmogaus
elgsenos nustatymą.
5
4. BIOMETRINIAI KŪNO POŽYMIAI
Asmeniui atpažinti pasitelkiami šie išskirtiniai bruožai:
pirštų atspaudai;
vidinė 3D pirštų struktūra (naujovė);
pirštų ar delnų forma;
akies rainelė;
akių tinklainė;
ausies forma ir ausies kanalo aidas;
lūpos;
veido forma, 3D veido vaizdas, veido termograma;
venų raštas;
amžius;
DNR.
Vienos kūno savybės yra labai patikimos, kitos pasitelkiamos tik kaip pagalbinė
identifikavimo priemonė. Kartais naudinga pasitelkti ir vadinamuosius neišskirtinius bruožus: akių
ir odos spalvas, ūgį, lytį, etninę grupę ir pan.Tarkime, amžių nustatantys įtaisai labai praverstų:
įsivaizduokite parduotuves, kuriose alaus įsigeidusiems paaugliams nereikėtų pateikti asmens
dokumento – skaitytuvas nurodytų tikslų amžių.
5. BIOMETRINIAI ELGSENOS POŽYMIAI
Dažniausiai naudojami šie biometriniai elgsenos požymiai:
Balso atpažinimas (žmogus atpažįstamas pagal balso toną, dažnį ir garsų aukštį).
Rašto (dažniausiai – parašo) atpažinimas (matuojamas rašiklio spaudimo stiprumas,
rašymo sparta).
Pelės judesiai, klaviatūra renkamo teksto dinamika (remiantis statistikos duomenimis,
žmogus atpažįstamas pagal jam būdingus laiko tarpus tarp klavišų spustelėjimų, teksto
rašymo spartą, vartojamus žodžius bei jų derinius).
Akių judesiai.
Žmogaus atpažinimas iš eisenos, judesių.
6
pav. 1: Žmogus ir biometrija
Teigiama, kad visos biometrinės sistemos vienu metu remiasi fiziologiniais ir elgsenos
duomenimis. Pvz., pirštų atspaudai (kūno savybė) yra unikalūs, būdingi tam tikram asmeniui, tačiau
tai, kaip žmogus uždeda pirštą ant skaitytuvo, priklauso nuo elgsenos.
6. PIRŠTŲ ANTSPAUDAI
6.1 Pirštų antspaudus nulemiantys veiksniai
Net ir identiški dvyniai turi nevienodus pirštų antspaudus.Taip yra dėl to, kad iškilimų
ir griovelių formavimąsi lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. DNR rodo, kaip turi vystytis
embrionas, tačiau pirštų atspaudams įtakos turi ir atsitiktiniai dalykai: vaisiaus padėtis gimdoje
tam tikru metu, gimdos skysčio sudėtis ir tankis. Dėl to net identiški dvyniai (ir, tikėtina, klonuoti
žmonės), turi panašius, tačiau vis dėlto skirtingus pirštų atspaudus. Identiškus dvynius geba atskirti
tik tobulesni pirštų atspaudų skaitytuvai.
Nėra tiksliai nustatyta, kokia tikimybė pasaulyje sutikti du žmones, turinčius vienodus
pirštų atspaudus. Netgi manoma, kad sutampančių atspaudų apskritai nėra. Nuo 1924 metų, kai
FTB pradėjo kaupti pirštų atspaudų duomenų bazę, nepasitaikė nė vienos sutampančios poros.
Nustatyta, kad branduolio perkėlimo (nuclear transfer) būdu klonuoti primatai turi skirtingus pirštų
atspaudus.
Nėra tiksliai nustatyta, kokia tikimybė pasaulyje sutikti du žmones, turinčius vienodus
pirštų atspaudus. Netgi manoma, kad sutampančių atspaudų apskritai nėra. Nuo 1924 metų, kai
FTB pradėjo kaupti pirštų atspaudų duomenų bazę, nepasitaikė nė vienos sutampančios poros.
Nustatyta, kad branduolio perkėlimo (nuclear transfer) būdu klonuoti primatai turi skirtingus pirštų
atspaudus.
7
6.2 Pirštų antspaudų rašto požymiai
Skiriami trijų lygių pirštų atspaudų rašto požymiai. I lygmens savybės – tai, ką mes
esame įpratę vadinti pirštų atspaudais: tam tikros plika akimi matomos iškilios linijos. Raštas
skirstomas į lankus, kilpas, vijas ir dar mažesnes kategorijas bei jų derinius. Pirmojo lygmens
duomenų nepakanka patikimoms biometrinėms sistemoms sukurti. Tačiau šie duomenys tinkami
pirštų atspaudams klasifikuoti, o tai padeda sparčiau tikrinti nuskaitytus atspaudus.
II lygmens savybės – tai tam tikri taškai, kuriuose išsiskiria ar baigiasi linijos. Šie
taškai dažnai vadinami detalėmis (minutiae) arba Galtono1 savybėmis. Antrojo lygmens duomenų
pakanka siekiant sąlygiškai patikimai nustatyti tapatybę.
Dauguma šiuolaikinių sistemų remiasi tik I ir II lygmenų savybėmis, nes skaitytuvams
nepakanka raiškos. Pvz., AFIS (Automated Fingerprint Identification Systems) sistemose naudojami
500 dpi raiškos jutikliai. Tokios mažiausios raiškos reikalauja ir JAV Federalinis tyrimų biuras,
kad skaitytuvus būtų galima užtikrintai naudoti tapatybei nustatyti.
Nagrinėjant III lygmens duomenis, daugiausia dėmesio skiriama iškilimų matmenims,
formai, linijų krypties nukrypimams, krašto kontūrams, trūkiams, raukšlėms, randams, prakaito
poroms ir kitoms nekintamoms piršto savybėms. III lygmens detalės yra taip pat nekintamos ir
savitos, tad tinkamai panaudotos jos suteiktų naudingos informacijos identifikuojant žmones. Taigi
trečiojo lygmens duomenys padidintų biometrinių sistemų patikimumą. Tačiau tam reikia tikslesnių
įtaisų, kurių jutiklių raiška yra ≥1000 dpi, o tai dar – retenybė.
6.3 Kaip veikia pirštų antspaudų skaitytuvai?
Visais skaitytuvais siekiama sukurti piršto atvaizdą.
1. Žmogus pirštą uždeda ant jutiklio paviršiaus arba per jį perbraukia.
2. Jutiklis vienokiu ar kitokiu būdu sukuria detalų piršto atspaudo atvaizdą. Tai priklauso nuo
skaitytuvo jutiklio tipo.
3. Procesorius, remdamasis tam tikrais algoritmais, ištiria piršto raštą bei smulkiausias jo
detales ir gauna tam tikrą savybių rinkinį. Pirštų atspaudų duomenų bazėse visi atvaizdai
dažniausiai nesaugomi – tik svarbiausios, išskirtinės atspaudų detalės, lemiančios tikslų
tapatybės nustatymą.
1 Francis Galtonas (1822–1911), įvairiomis sritimis domėjęsis Viktorijos laikų eruditas, yra parašęs apie 340 veikalų.
Jis sukūrė pirštų atspaudų klasifikavimo sistemą, kuri vėliau pradėta taikyti teismo medicinos praktikoje.
8
4. Jeigu reikia tik patvirtinti, kad žmogus yra tikrai tas, kuriuo prisistato (nurodo savo
vartotojo vardą sistemoje), gautas savybių rinkinys palyginamas su vienu ar keliais
saugomais šablonais (1:1, 1:keletas). Tačiau prireikus nustatyti tapatybę (žmogus
neprisistatė), savybių rinkinį tenka lyginti su visais duomenų bazėje esančiais šablonais
(1:n). Tai itin daug išteklių reikalaujantis procesas, todėl pirštų atspaudų skirstymas pagal
būdingus požymius (pvz., rašto tipus) yra būtinas – tik taip galima užtikrinti spartų sistemos
veikimą mažinant lyginamų atspaudų skaičių.
5. Atsižvelgiant į rezultatus, žmogaus tapatybė patvirtinama arba ne, jam leidžiama arba
draudžiama naudotis sistema.
pav. 2: Piršto antspaudas
6.4 Jutiklių tipai
Dauguma pirštų skaitytuvų tiria paviršinį piršto raštą – tai, ką galima pamatyti plika
akimi ir pro mikroskopą. Tokie skaitytuvai jautresni piršto odos pažeidimams, purvui, riebalams.
Modernesni jutikliai geba „matyti“ poodinį sluoksnį, tiksliai atitinkantį paviršiaus savybes. Šiems
jutikliams netrukdo paviršinio odos sluoksnio randai ar nešvarūs pirštai. Kai kuriems jutikliams
gali pakenkti elektromagnetinė iškrova (populiariai kalbant, kai pirštai „trankosi“ elektra
prisilietus prie kito žmogaus ar daikto).
6.5 Piršto paviršių nuskaitantys jutikliai
Optiniai – naudojami CCD ar CMOS vaizdo jutikliai (analogiškai fotoaparatams).
Piršto atspaudas apšviečiamas ir nufotografuojamas (kartais taikomas liuminescencijos efektas).
Optiniai skaitytuvai gali būti kontaktiniai arba nekontaktiniai. Nekontaktiniai veikia kaip įprasti
fotoaparatai – atspaudą nufotografuoja per atstumą, tačiau jiems reikalingi papildomi pirštų
9
laikikliai („gidai“), užtikrinantys tikslumą. Kituose optiniuose įtaisuose pirštas uždedamas ant tam
skirtos plokštelės. Optiniai atspaudų skaitytuvai jau nepopuliarūs, nes nėra patikimi.
pav. 3: Terminio jutiklio sandara
Terminiai jutikliai atspaudo atvaizdą sukuria naudodamiesi temperatūrų skirtumu tarp
odos iškilimų ir grioveliuose likusio oro. Kadangi prilietus temperatūros greitai susilygina, pirštą
reikia braukti per jutiklį, o skaitytuvas, į vientisą vaizdą sujungęs daugybę siaurų „juostelių“,
duomenis perduoda atspaudo analizavimo įtaisui.
El. talpinės varžos jutiklio elementai matuoja varžą: ten, kur yra piršto griovelis
(oras), varža mažesnė, o tose vietose, kurias liečia oda, – didesnė. Šie jutikliai dažnai yra jautrūs
elektromagnetinei iškrovai.
Slėgio jutiklio kiekvienas elementas (pixel) matuoja jam tenkantį slėgį, o iš visų gautų
duomenų sudaromas atspaudo vaizdas.
pav. 4: Slėgio jutiklio sandara
6.6 Poodinį piršto sluoksnį nuskaitantys jutikliai.
Ultragarsiniai – ant pagrindo padėtas pirštas nuskaitomas labai aukšto dažnio
ultragarsu (nuo 20 MHz iki kelių gigahercų). Ši technologija nuo seno taikoma medicinoje ir neturi
jokių žinomų neigiamų reiškinių. Žmogaus organizmas skirtingai praleidžia ultragarsą: kai kurie
audiniai jam skaidrūs, kai kurie – „atspindi“. Ultragarso impulsų aidas nuo tam tikrų audinių
naudojamas atspaudo vaizdui gauti.
10
pav. 5: Ultragarsinio jutiklio sandara
Radijo dažnių indukcijos (moduliacijos) jutikliai radijo bangų impulsais nuskaito
poodinį piršto sluoksnį. Itin populiarūs bendrovės „Authentec“ jutikliai, veikiantys pagal
patentuotą TruePrint technologiją. Bendrovė jau yra pardavusi daugiau nei 20 milijonų pirštų
atspaudų skaitytuvų. Jei turite „Acer“, „Asus“, „Fujitsu“, HP, „Hitachi“, HTC, „Lenovo“, „LG
Electronics“, „Samsung“ ar „Toshiba“ kompiuterį su pirštų skaitytuvu, greičiausiai šis yra
„Authentec“ įtaisas. „Authentec“ gaminiai naudojami net 95 proc. mobiliųjų telefonų, kuriuose
įrengti pirštų atspaudų skaitytuvai (dviejuose trečdaliuose visų gaminių su atspaudų skaitytuvais).
pav. 6: Radijo dažnio jutiklio sandara
6.7 Trūkumai
Vienas iš biometrijos „šalutinių reiškinių“ gali būti padidėjusi agresija turto savininkų
atžvilgiu. Pvz., plėšikai, norėdami patekti į butą, kuriame įrengta biometrinė spyna, iš žmogaus
negali atimti rakto. Kadangi raktas yra pats žmogus, galimi tik du būdai: išlaužti duris arba
atsitempti savininką per prievartą ir pridėti jo pirštą (parodyti akį ir pan.). Precedentų jau yra.
Antai 2005 metais Malaizijoje vagys, norėdami pagrobti S klasės „Mercedes-Benz“ automobilį,
nupjovė savininkui pirštą. Tačiau tokių įvykių dar nedaug, nes biometriniai užraktai nėra
populiarūs. Beje, kai kurios sistemos patikrina, ar pirštą prilietęs žmogus yra gyvas – tokiu atveju
panašūs nusikaltimai netenka prasmės.
Nerimaujama ir dėl to, kad vagišiai, kartą pavogę biometrinius asmens duomenis
(pvz., suklastoję pirštų atspaudus), galėtų prisijungti prie bankų, įvairių svetainių, patekti į patalpas
11
ir padaryti daug žalos. Kadangi pirštų atspaudų, kitaip nei PIN kodų ar slaptažodžių, pakeisti
negalima, žmogus būtų tarsi pasmerktas ir daugiau negalėtų saugiai naudotis tuo identifikavimo
būdu. Tai būtų galima pavadinti beveik idealia asmenybės vagyste (identity theft).
Tačiau daug priežasčių dėl to nerimauti nėra. Šiuolaikinės sistemos kuriamos taip, kad
kiekvieno asmens identifikavimo metu būtų tikrinamas realus, gyvas žmogus. Žmogaus kūno tyrimas
– tai ne absoliutus PIN kodas, kuris niekada nekinta. To paties asmens pirštų atspaudai ir kiti
duomenys nuskaitomi kaskart vis kitaip, bet surinktus duomenis išanalizavę įtaisai gauna tą patį
galutinį rezultatą. Jeigu būtų naudojamas idealus suklastotas „raktas“ (pirštų atspaudas, veidas),
biometrinio užrakto sistema galėtų nustatyti per daug didelį sutapimą su šablonu ar ankstesniais
matavimais ir neduoti leidimo tokiam „savininkui“. Skaitant gilesnį odos sluoksnį, suklastoti pirštų
atspaudus dar sudėtingiau.
7. 3D VEIDO ATPAŽINIMAS
Tai patobulintas žmogaus atpažinimo pagal veidą būdas. Iš pradžių dėl techninių
priemonių ribotumo buvo taikomas dviejų matavimų vaizdo (nuotraukos) analizavimo metodas.
Sparčiai plečiantis technologijoms, šiandien 3D veido kopiją galima tirti pasitelkus įprastą įrangą.
3D skaitytuvų neklaidina veido išraiškos, skirtingos apšvietimo sąlygos, makiažas ar galvos padėtis.
Pavyzdys: Bioscrypt VisionAccess 3D veido skaitytuvas.
Greičiau nei per sekundę iš 40 tūkst. detalių sudaromas trijų matavimų veido atvaizdas
ir palyginamas su šablonu. Naudojami infraraudonieji spinduliai, tad įtaisas vienodai gerai veikia
tamsoje ir šviesoje. Žmonėms nereikia liesti skaitytuvo: stovima 1–2 m atstumu. Papildomai galima
naudoti korteles ir PIN kodus. Skaitytuvas saugo iki 4000 vartotojų veidų šablonų. Kasdieniai veido
pokyčiai (neskusta barzda ir pan.) įtakos neturi.
EER: 0,1 proc. FAR ir FRR lygį gali nustatyti patys vartotojai.
pav. 7: 3D veido atpažinimas
12
8. AKIES RAINELĖ
Akies rainelė – matomas spalvotas skritulys aplink juodą lęšiuką – yra tokia pat
išskirtinė kaip ir pirštų atspaudai. Dėl painaus rašto nelengva sukurti rainelės analizavimo
algoritmus. Mes dažniausiai pastebime akių spalvą, tačiau biometrijoje tai visiškai nesvarbu
(nebent vadinamojoje soft biometrics srityje). Viską lemia unikalus rainelės raštas.
Pastaraisiais metais tyrimai šioje srityje suaktyvėjo, mat 2005 m. nustojo galioti
Leonardo Flomo ir Arano Safiro patentas (suteiktas 1987 m.), kuriame aprašomas identifikavimo
pagal akies rainelę metodas. 1994 m. Johnas Daugmanas gavo sudėtingo akies rainelės rašto
tyrimo patentą. Šiuo metu šis patentas priklauso bendrovei „Iridian Technologies“, parduodančiai
licencijas savo partneriams. OKI, „Panasonic“, „Securimetrics“, „IrisGuard“ ir daug kitų
bendrovių naudojo „Iridian“ licenciją.
Apmaudu, kad netobula patentų sistema stabdė inovacijas identifikavimo pagal akies
rainelę srityje. Dažnai bendrovės ar atskiri asmenys gauna patentą, tačiau jo niekur nepritaiko.
Tenka laukti, kol baigsis jo galiojimo laikas. Didžiosios bendrovės dėl visa ko patentuoja viską iš
eilės, kad tik konkurentai neužbėgtų už akių. Kartais atsiranda net tokių, kurie, sukaupę strategiškai
vertingus patentus, užsiima patentiniu reketu: paduoda kitas bendroves į teismą ir gauna
milijonines kompensacijas už neteisėtą patentuotų technologijų panaudojimą.
ICE 2006 – pirmasis nepriklausomas akies rainelės algoritmų palyginimas. Paaiškėjo,
kad kol kas akies rainelės biometrinės sistemos nėra gerokai pranašesnės už veido atpažinimo
sistemas, nors dažnai teigiama priešingai. Taip yra todėl, kad veido atpažinimo technologijos
plėtojosi laisvai ir gerokai sparčiau, tuo tarpu perspektyvus atpažinimas pagal akies rainelę buvo
dirbtinai pristabdytas.
9. AKIES TINKLAINĖ
Akies obuolio dugne išsiraizgiusios kraujagyslės suformuoja unikalų raštą, kurį galima
panaudoti asmenybei nustatyti. Tai daroma akį apšviečiant nežalingais mažo intensyvumo
infraraudonaisiais spinduliais. Kraujagyslės sugeria daugiau šių spindulių, tad jas įmanoma
nufotografuoti ir gautą vaizdą išanalizuoti. Tačiau tam žmogus turi stovėti nejudėdamas mažu
atstumu priešais vaizdo kamerą. Tinklainės privalumas – ne tik nesikartojantis raštas, bet ir tai, kad
skaitoma vidinė dalis, kurios neįmanoma imituoti.
13
Vis dėlto tinklainę veikia įvairios ligos (diabetas, glaukoma ar katarakta), tad ilgainiui
sistema gali neatpažinti vartotojo. Tačiau pritaikius tinkamus algoritmus skaitytuvai ne tik
identifikuotų asmenį, bet aptikę pakitimų įspėtų apie galimą ligą.
pav. 8: Akies tinklainė
10. VENŲ RAŠTAS
Nustatyti asmens tapatybę pagal venų struktūrą pasiūlyta gana neseniai – tik 1992
metais. Tokia mintis pirmą kartą išdėstyta Hokaido (Japonija) universitete rašytoje disertacijoje.
„Fujitsu“ taiko identifikavimą pagal delno venų raštą. Jis veiksmingas tuo, kad venos yra tokios pat
unikalios kaip ir pirštų atspaudai (galima atskirti net identiškus dvynius) ir dėl vidinės struktūros
jas sunkiau pažeisti ar suklastoti. Išoriniai rankos nešvarumai, randai, įpjovimai, tatuiruotės ar
odos spalva neturi įtakos skaitytuvo darbui. Venų išsidėstymas nulemiamas dar vaisiui esant
gimdoje ir žmogui augant nesikeičia. Be to, „Fujitsu“ įtaisai nustato asmenybę be kontakto: ranka
tiesiog kelioms akimirkoms palaikoma virš skaitytuvo.
Kaip tai veikia? Skaitytuvas ranką apšviečia infraraudonojo spektro šviesa. Pro odą
tokia šviesa prasiskverbia, tačiau deguonies netekęs veninis kraujas (hemoglobinas) ją sugeria ir
tampa matomas. Kapiliarai ir arterijos, kuriais teka deguonies prisotintas hemoglobinas, yra
„permatomi“. Gaunamas vaizdas panašus į juodų venų raizginį. Kadangi sistemai būtina gyva
ranka, nėra tikslo žaloti žmogaus siekiant pavogti jo „raktą“ (nupjauti ranką). Lieka tikėtis, kad
plėšikai tai irgi žino. Be to, žmonės ant daiktų nepalieka venų atspaudų (kitaip nei pirštų atspaudų),
tad juos nukopijuoti itin sudėtinga.
Venų raštui taikomi specialūs algoritmai, nustatantys duomenų taškus: venų skaičių, jų
susikirtimus. Gauti duomenys suglaudinami, užkoduojami ir išsaugomi duomenų bazėje. Vėliau
procedūra kaskart kartojama ir gautas „raktas“ lyginamas su išsaugotu šablonu. Fujitsu“ sistema
nusipelno pagarbos už ypatingą patikimumą: FRR: 0,01 proc. (tik 1 iš 10 000 užsiregistravusių
žmonių neatpažįstamas) FAR: 0,00008 proc. (tik 1 iš daugiau nei 1 000 000 neregistruotų žmonių
pripažįstamas savu).
14
Bendrovė tikisi skaitytuvą sumažinti tiek, kad jis tiktų net delninukams ar mobiliesiems
telefonams. Tokyo-Mitsubishi bankas naudoja venų rašto skaitytuvus savo bankomatuose, o šių
metų vasarą Karolinos (JAV) ligoninėse venų rašto skaitytuvai buvo pasirinkti pacientų duomenims
registruoti ir apsaugoti. Carolinas HealthCare System ligoninės ilgai ieškojo tinkamos
nekontaktinės biometrinės sistemos, o „Fujitsu“ pasirodė tiksliausia ir ergonomiškiausia.
11. BIOMETRINIŲ SISTEMŲ PALYGINIMAS
Kompiuterių sistemose taikant slaptažodžių metodą, dažniausiai kalbama apie
tikimybę atspėti slaptažodį arba laiką, reikalingą jam rasti, bandant visus įmanomus variantus
(brute force attack). Taip savotiškai apibūdinamas sistemos saugumas. Nurodžius slaptažodžius,
sistema beveik negali apsirikti: pateikus galiojantį slaptažodį, leidžiama prisijungti. Ar tą
slaptažodį parašė tikrasis vartotojas, ar piktavalis programišius, visiškai nesvarbu. Biometrijoje
absoliutaus „slaptažodžio“ nėra. Įtaisai privalo įvertinti šimtus ar net tūkstančius atskirų kūno
detalių sąlygiškam „raktui“ sukurti, kuris kiekvieno skaitymo metu gali būti vis kitoks. Tačiau
vartotojas atpažįstamas tol, kol „raktas“ per daug nenukrypsta nuo iš anksto numatytų normų.
Biometrinių sistemų patikimumas apibrėžiamas trimis vertėmis:
FAR (False Acceptance Rate) – tikimybė, kad biometrinė sistema svetimą žmogų atpažins
kaip savą. 0,0001 proc. rodo, kad vieną žmogų iš milijono sistema gali atpažinti, nors jo
piršto atspaudo duomenų bazėje nėra. FAR turi būti kuo mažesnė, ypač tuo atveju, jei
biometriniai skaitytuvai pasikliauja tik vieno tipo asmenybės patvirtinimu (pvz., piršto
atspaudu) ir nereikalauja papildomai įvesti kodo ar pateikti kortelės.
FRR (False Rejection Rate) – tikimybė, kad registruotas vartotojas bus neatpažintas (reikės
dar kartą nuskaityti asmens duomenis). Tai nepavojinga, tačiau kelia nepatogumų
vartotojams.
EER (Equal Error Rate) – FAR ir FRR verčių aukso vidurys. Sujungus FAR ir FRR
diagramas, EER taške tikimybė būti neteisingai atpažintam ar visai neatpažintam yra
vienoda. Kuo EER vertė mažesnė, tuo geriau.
15
pav. 9: Biometrinių sistemų apibrėžimas trimis vertėmis
Mažesnės FAR ir FRR vertės – geresnė sistema. Deja, mažinant FAR vertę (didinant
patikimumą) dažniausiai padidėja FRR ir atvirkščiai. Beveik kiekvieną biometrinę sistemą galima
sureguliuoti taip, kad beveik nė vienas pašalinis asmuo nebūtų atpažintas kaip savas. Tačiau tokiu
atveju ir registruoti vartotojai dažnai neatpažįstami. Nei FAR, nei FRR verčių atskirai nepakanka
sistemai tinkamai apibūdinti. Geriausia remtis EER duomenimis. Realiomis sąlygomis veikianti
sistema turėtų būti vertinama esant FAR=0 (kai blogiukai apskritai negali prisijungti).
12. BIOMETRIJA VISUOMENINIAME GYVENIME
Vakaruose jau seniai suprantama, jog, kai kalbama apie atsiskaitymus parduotuvėje ar
restorane be grynųjų, omenyje turimos ne mokėjimo kortelės, o biometrinės technologijos.
Pavyzdžiui, kai kuriuose Vokietijos prekybos centruose įdiegtos biometrinės technologijos: piršto
antspaudų atpažinimo prietaisai bei duomenų bazė, kurioje saugomi asmenų biometriniai
duomenys. Pirkėjas, savanoriškai sutikęs, kad jo biometriniai duomenys būtų įtraukti į duomenų
bazę, atsiskaityti gali tiesiog savo piršto antspaudu. Mat duomenų bazėje jo biometriniams
duomenims suteikiamas tam tikras algoritmas, kuris susiejamas su pirkėjo mokėjimo kortelės ar
sąskaitos banke numeriu, iš kurios pirkimo metu tiesiog nuskaitoma atitinkama suma. Žinoma, čia
iškart gali kilti prieštaravimų, esą biometrinės technologijos naudingos tik komerciniam sektoriui,
kurio tikslas tik vienas - vartotojams sudaryti kuo palankesnes sąlygas pinigų išleidimui. Tačiau tai,
galbūt, būtų teisinga, jei biometrinės technologijos visuomenėje nebūtų taikomos dar plačiau.
Pavyzdžiui, įsivaizduokite, jog patekote į avariją. Esate sunkiai sužeistas, be sąmonės,
negalite bendrauti. Gabendami jus į reanimaciją medikai nerimauja, nes nežino, ar jūs esate
alergiškas novokainui bei kitiems nuskausminamiems preparatams. Jie taip nežino nei jūsų kraujo
grupės, nei ligų, kuriomis esate sirgę ankščiau. Galų gale nežino nei kas jūs toks, negali apie jūsų
16
buvimo vietą pranešti artimiesiems. Siekdami išgelbėti jūsų gyvybę, jie yra priversti rizikuoti. Ši
situacija būtų visai kitokia, jei sveikatos paslaugų sektoriuje būtų taikoma biometrija. Pavyzdžiui,
savanorišką sutikimą davusio piliečio sveikatos istorija būtų perkelta į duomenų bazę, o su ja būtų
susietas to piliečio biometrinių duomenų algoritmas. Medikai, norėdami greitai išsiaiškinti kuo šis
pilietis yra sirgęs, kokia jo kraujo grupė, kam jis yra alergiškas, naudodamiesi veido, piršto
antspaudų ar akies rainelės atpažinimo technologijomis greitai identifikuotų asmens tapatybę ir
gautų reikalingus jo ligos istorijos duomenis. Taip žmogui būtų greičiau suteikiama pagalba.
17
13. IŠVADOS
Biometrinės technologijos padeda atpažinti žmogų, identifikuoti jo asmenybę.
Šiuolaikinė visuomenė be to negalėtų išsiversti .Mes negalėtume naudotis bankų paslaugomis,
telefonais, negalėtume pasirašyti sutarčių, nes mus identifikuoti būtų neįmanoma. Taigi, biometrinė
technologija yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis.
18
14. INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Iš www.technologijos.lt:
1. http://www.technologijos.lt/n/technologijos/technologiju_rinka/straipsnis?name=straipsnis-
5833&t=/129/183/189/2378&l=4
Iš www.elektronika.lt:
2. http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/9714/akys-nemeluoja-pirstai-garantuoja/