bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. a. brazas, 2012

1

UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”

P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius

Tel./faksas (8-5) 2102 178

Mob. tel. : +370 687 76633

[email protected], [email protected]

Alfonsas Brazas

Direktorius

Bioskaidžių atliekų biologinis apdorojimas:

reikalavimai, kompostavimo ir anaerobinio

apdorojimo procesai bei technologijos,

komposto (ir digestato) naudojimas ir kitkas

Bioatliekos:

namų ūkių maisto/virtuvės atliekos,

maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo įstaigų,

maisto atliekos iš prekybos įmonių ir prekyviečių,

maisto gamybos pramonės atliekos

žaliosios atliekos (medžių šakos, lapai, žolė)

2

Bioskaidžios atliekos

Kitos biologiškai suyrančios atliekos:

popieriaus/kartono atliekos

medienos atliekos

natūralios tekstilės ir odos atliekos

miškininkystės atliekos

žemės ūkio atliekos (mėšlas, šiaudai, kitos augalininkystės atliekos)

pramoninės bioskaidžios atliekos

muotekų valymo įrenginių dumblas

mišrių komunalinių atliekų bioskaidi frakcija

5

Bioskaidžių atliekų biologinis apdorojimas

(Aerobinis)

kompostavimas • Namudinis (dėžėse)

• Atviruose neaeruojamuose

kaupuose

• Aeruojamuose kaupuose

• Uždaruose (uždengtuose)

kaupuose

• Konteineriuose

• Uždaruose įvairaus tipo

tuneliuose

• Vertikaliose kompostavimo

kamerose (silo)

Anaerobinis apdorojimas

(rauginimas, fermentavimas)

- biodujų išgavimas

“Šlapia” arba “sausa” technologija,

priklausomai nuo to, kokios

žaliavos apdorojamos

Anaerobinis (alkoholinis)

fermentavimas –

bioetanolio gamyba

Iš atliekų - kol kas, deja, tik

demonstracinės technologijos

• Kompostavimas - tai biologinis organinių medžiagų suirimas

(skaidymasis) kontroliuojamose aerobinėse sąlygose, sukeltas sparčiai

besidauginančių mikroorganizmų (mikrobų bei dirvožemio pirmuonių ir

bestuburių), kurio metu išsiskiria šiluma ir susidaro vanduo, anglies

dvideginis bei mineraliniai azoto junginiai - organinės medžiagos yra

stabilizuojamos (mineralizuojamos ir iš dalies humifikuojamos),

pagaminamas humusu praturtintas organinis produktas kompostas.

Kompostavimas – tai sudėtingas kompleksinis kontroliuojamas

mikrobiologinis – biocheminis – fizikinis procesas, kurį (kurio

rezultatą) galima nusakyti tokia bendra formule:

bioskaidžios atliekos + O2 → kompostas + CO2 + H2O + šiluma

• Kompostas – organinė trąša/dirvožemio pagerintojas – higienizuotas

stabilus homogeniškas rupus (rupios, purios struktūros) juodos spalvos

organinis produktas, susidedantis iš organinų medžiagų irimo likučių,

praturtintas humusu, gaunamas organinių medžiagų kompostavimo

metu.

6

Kompostavimas

• Karštas kompostavimas – organinių medžiagų kompostavimas

termofilinėje (> 45oC) temperatūroje.

Pastaba: tai yra pilnavertis kompostavimas, kai procesas prasidėjęs

mezofilinėje temperatūroje mikroorganizmų veiklos pasekmėje pasiekia

termofilinę fazę ir joje išbuvęs gana ilgą laiką palaipsniui vėl pereina į

mezofilinę fazę ir po to temperatūra stabilizacijos/brendimo metu labai lėtai

palaipsniui susilygina su aplinkos temperatūra.

• Šaltas kompostavimas – organinių medžiagų kompostavimas mezofilinėje

(< 45oC) temperatūroje.

Pastaba: šaltas mezofilinis organinių medžiagų kompostavimas vyksta tada,

kai dėl didelio C:N santykio temperatūra nepasiekia termofilinio lygio.

• Vermikompostavimas – tai procesas, vykstantis mezofilinėse sąlygose,

kurio metu sliekai (lot. Vermis) sąveikoje su mikroorganizmais paverčia

organines medžiagas humusu (gausiai humusu praturtintu kompostu), kuris

kartais dar vadinamas tiesiog biohumusu.

Sliekų biomasė yra vadinama vermikultūra, o organinės atliekos (kompostas)

perdirbtos sliekų - vermikompostu arba tiesiog humusu, kartais biohumusu.

7

Kompostavimas

• Humifikacija – organinių medžiagų liekanų irimas komposte ir dirvoje,

veikiant mikroorganizmams (mikrobams, pirmuonims ir bestuburiams) ir

kitiems veiksniams, kurių rezultate susidaro humusas.

Šio proceso metu hemiceliuliozė, celiuliozė, lignoceliuliozė, ligninas ir

kitos organinės medžiagos virsta humusinėmis medžiagomis (fulvo

rūgštimis, huminėmis rūgštimis, humatomelaninėmis rūgštimis ir huminu

(netirpiomis humusinėmis medžiagomis – nehidrolizuotomis organinėmis

liekanomis, lipoidais, vaškais, dervomis, bitumais)).

• Humusas (lot. humus 'žemė, dirvožemis'), puvenos – organinė

dirvožemio arba komposto dalis, susidaranti dėl augalų ir mikroorganizmų

liekanų destrukcijos, biologinio (metabolinio) ir biocheminio kitimo metu,

lygiagrečiai vykstant irimo ir sintezės procesams.

Humusą sudaro humusinės medžiagos (fulvo ir huminės rūgštys,

humatomelaninės rūgštys ir huminas (netirpios humusinės medžiagos –

nehidrolizuotos organinės liekanos, lipoidai, vaškai, dervos, bitumai)).

8

Kompostavimas

9

Kompostavimas

10

Kompostavimas

• Anaerobinis apdorojimas (rauginimas, fermentavimas) -

angl. Anaerobic Digestion – tai organinių medžiagų (atliekų) suirimo

procesas, kurį atlieka mikrobai anaerobinėje aplinkoje (t. y. aplinkoje

neturinčioje deguonies arba jo turinčioje labai mažai).

Tai yra kompleksinis biologinis (mikrobiologinis/biocheminis) procesas,

kurį atlieka anaerobiniai ir fakultatyviniai mikrobai, susidedantis iš kelių

sekančių vienas po kito mikrobiologinių/biocheminių procesų, vykstančių

aplinkoje be deguonies.

Bendrai procesas nusakomas formule:

C6H12O6 → 3CO2 + 3CH4

Bet iš tikrųjų tai yra sudėtingas (kompleksinis) mikrobiologinis ir

biocheminis procesas.

11

Anaerobinis apdorojimas – biodujų išgavimas

12


13


14


Anaerobinės degradacijos procesas taip pat yra naudojamas ir bioetanoliui

gaminti.

Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija – tai bendrai sakant yra

gliukozės alkoholinės fermentacijos procesas, nusakomas formule:

C6H12O6 → 2C2H5OH + 2CO2

Tačiau realiai tai yra sudėtingas mikrobiologinis/biocheminis procesas.

15

Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija –

bioetanolio gamyba

• Įprastai bioetanolis yra gaminamas iš grūdų (dažniausiai – kvietrugių) – kuriuos

hidrolizuojant lengvai gaunama gliukozė ir kiti monosacharidai bei alkoholiai.

Toliau gliukozė ir kiti monosacharidai yra skaidomi iki piruvato ir naudojant

anaerobinę alkoholinę fermentaciją yra gaunamas bioetanolis.

• Bioetanolį išgauti iš bioskaidžių atliekų yra žymiai sudėtingiau negu iš grūdų,

nes didžiąją jų dalį sudaro hemiceliuliozės, celiuliozės, lignoceliuliozės ir lignino

junginiai. Įprasti anaerobinio rauginimo ar anaerobinės fermentacijos mikrobai šių

junginių paprastai neskaido. Todėl pirmiausia reikia šiuos junginius suskaidyti iki

gliukozės ir kitų monosacharidų. Tai atliekama vykdant taip vadinamą fermentinę

hidrolizę (angl. Enzymatic Hydrolysis) arba hidrolizę fermentais (į paruoštą

hidrolizei biomasę įterpiant fermentų).

• Celiuliozės, lignoceliuliozės ir lignino hidrolizę galima atlikti ir cheminiu būdu,

naudojant rūgštį – paprastai tam tikslui yra naudojama sieros rūgštis.

16

Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija –

bioetanolio gamyba

• Pastaba: bioetanolis iš daug lignino ir lignoceliuliozės junginių turinčių

medžiagų jau yra išgaunamas ir įvairiais termo-cheminių technologijų

būdais.

• Digestatas (anaerobinis raugas) – tai organinė medžiaga, likusi

po organinių medžiagų ar bioskaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo

(rauginimo, fermentavimo) – biodujų išgavimo ar anaerobinės alkoholinės

fermentacijos – bioetaniolio išgavimo.

Digestatas (anaerobinis raugas) gaunamas tiek

acidogenezės/acetogenezės, tiek ir metanogenezės metu – jie vienas

nuo kito skiriasi.

• Acetogeninis digestatas (anaerobinis raugas) turi daug pluošto (pluoštinių

medžiagų), kurį sudaro augalų struktūrinės dalys – ligninas,

lignoceliuliozė ir celiuliozė. Šis digestatas pasižymi didelėmis vandens

sugėrimo (sulaikymo) savybėmis. Jame taip pat gausu mineralų bei

mikrobų liekanų.

• Metanogeninis digestatas (anaerobinis raugas) dažniausiai yra dumblo

pavidalo, kartais vadinamas anaerobinio fermentavimo likeriu (tirpalu).

Jame gausu maistinių medžiagų, tokių kaip nitratai ir fosfatai.

17

Anaerobinis apdorojimas –

digestatas (anaerobinis raugas)

• Komposto (ir digestato) kaip trąšos/dirvos pagerintojo kokybė -

vertinama pagal tręšimo maistingųjų medžiagų (pirmiausia - azoto,

fosforo, kalio, magnio) vertę, sausosios medžiagos kiekį, organinės

medžiagos kiekį, humusinių medžiagų kiekį, pH, C:N santykį, ištirpusių

druskų kiekį (nustatoma pagal elektrinį laidį), mikroelementų kiekį ir kitus

parametrus.

• Aplinkosauginę komposto (ir digestato) kokybę ir jo klases lemia galimų

teršalų koncentracijos komposte:

Apibūdinant galimą cheminę taršą, svarbiausi yra sunkieji metalai:

kadmis (Cd), švinas (Pb), gyvsidabris (Hg), chromas (Cr), cinkas (Zn),

varis (Cu), nikelis (Ni), o taip pat arsenas (As).

Organinės priemaišos – tai visų pirma patvarieji organiniai junginiai:

PCBs – polichlorbifenilai ir PAHs – poliaromatiniai angliavandeniliai.

Fizinė tarša – tai įvairios kietosios nepageidaujamos medžiagos -

priemaišos, kurių dalelės > 2 mm (pvz., plastikai, stiklo duženos).

Biologinė tarša – tai komposte (ir digestate) galintys būti žmonėms,

gyvūnams ir augalams pavojingi įvairūs patogenai bei piktžolių sėklos.

18

Reikalavimai kompostui ir digestatui

• Europos Komisija savo darbo dokumentuose (angl. Working

Documents) 2010 m. numatė visą eilę priemonių dėl galiojančiose ES

direktyvose, reglamentuose ir Europos komisijos darbo dokumentuose

apibrėžtų reikalavimų ir nuostatų, susijusių su bioatliekomis - kurios bus

įgyvendintos artimiausiu metu (per artimiausius kelis metus); tame tarpe

bus:

nustatyti bioatliekų tapimo produktu kriterijai kompostui ir digestatui,

peržiūrėta 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva (86/278/EEB) dėl

aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų

dumblą,

peržiūrėta (iki 2014 m. pabaigos) Europos parlamento ir Tarybos direktyva

2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (Pagrindų direktyva

dėl atliekų), numatant galimybę nustatyti užduotis atskiram bioatliekų

surinkimui ir perdirbimui (gaminant atsinaujinančią energiją ir/ar aukštos

kokybės kompostą ar digestatą),

peržiūrėtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2003/2003/EB dėl

trąšų, visų pirma turint omenyje reikalavimus organinėms trąšoms ir

organiniams dirvos pagerintojams.

19


• Bioatliekų tapimo produktu (kokybišku kompostu ir

digestatu) kriterijai

Bioatliekų tapimo produktu (angl. End-of-Waste) kriterijų nustatymo

tikslas – bendri visai ES standartai kokybiškam kompostui ir

digestatui.

Komisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių

Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235

galutinis, 2010 m. gegužės 18 d., Briuselis) 7.1.3. punkte rašoma:

„Turėtų būti nustatyti komposto ir anaerobinio apdorojimo liekanų

(angl. – digestate) standartai siekiant sudaryti sąlygas jų laisvai

apyvartai vidaus rinkoje ir leisti juos naudoti nebeatliekant

tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo ir

kontrolės (paryškinta – mūsų).

Veiksmingiausias būdas tokiems standartams nustatyti pagal PDA

(mūsų pastaba – Pagrindų direktyvoje dėl atliekų) galėtų būti

procedūra, pagal kurią nustatoma, nuo kada atliekos

nebelaikomos atliekomis (paryškina- mūsų)“.

20


• Bioatliekų tapimas produktu - bioatliekų statuso pabaiga

• Bioatliekų atveju atliekų statuso pabaiga reiškia, kad perdirbtos

(apdorotos) bioatliekos nustojo būti laikomos atliekomis ir tapo medžiaga

(produktu) – kokybišku kompostu (ar digestatu), saugiu naudoti ir

vertingu, turinčiu paklausą rinkoje.

• T. y. bioatlieka nustoja būti atlieka, kai, ją anaerobiškai ir/ar aerobiškai

apdorojant (perdirbant), pagaminamas saugus ir naudingas produktas

(kokybiškas kompostas ar digestatas), turintis paklausą rinkoje.

• Atliekos tapimo produktu kriterijų nustatymo pagrindinis principas:

atlieka net ir apdorota lieka atlieka (turi atliekos statusą), jeigu jai ir

toliau būtina taikyti reglamentavimą ir kontrolę pagal atliekų tvarkymo

teisės aktus, tam, kad apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą;

visais kitais atvejais laikoma, kad perdirbta (apdorota) atlieka tampa

produktu, tokiu būdu skatinant atliekų perdirbimą ir (gauto produkto)

panaudojimą.

21


• Europos Komisija priima domėn (numato), kad ne visos

bioskaidžios atliekos taps produktu (aukštos kokybės

kompostu ar digestatu) po jų biologinio apdorojimo.

Komisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių Europos

Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235 galutinis, 2010 m.

gegužės 18 d., Briuselis) 7.1.3. punkte rašoma:

„Tikėtina, kad ne visos biologiškai apdorotos atliekos atitiks produktams

nustatytus standartus.

Vis dėlto saugiai naudojamos tos medžiagos galėtų būti labai vertingos siekiant

padidinti anglies kiekį dirvožemyje.

Atsižvelgiant į skirtingas vietos sąlygas (pvz., dirvožemio kokybę ir poreikius), šio

klausimo visos ES mastu visiškai suderinti nebūtų įmanoma, tačiau reikėtų, kad

ES nustatytų būtinąsias saugumo taisykles, kurios padėtų išvengti nesaugaus

naudojimo.

Šiuo metu Komisija ieško būdų, kaip šiuos būtinuosius reikalavimus įtraukti į šiuo

metu persvarstomą Nuotekų dumblo direktyvą (mūsų pastaba – 86/278/EEB)“.

22


• T.y. Europos Komisijos pozicija yra tokia, kad,

šalia aukščiau įvardintų bendrų ES standartų kokybiškam kompostui ir

digestatui, kaip produktui iš bioatliekų –

ES mastu turėtų būti nustatyti (atskirame dokumente) ir minimalūs

reikalavimai kompostui (ir digestatui) pagamintam iš NVĮ dumblo.

Tai turėtų būti realizuota per peržiūrimą Nuotekų dumblo direktyvą

(86/278/EEB).

• Tačiau kol kas (kol kriterijai ES lygiu nėra nustatyti) dėl minimalių

reikalavimų kompostui (ir digestatui) pagamintam iš NVĮ dumlo

nustatymo paliekama (teisė) spręsti kiekvienai ES šaliai – narei

pačiai.

• Kas liečia stabilatą ir techninį kompostą, pagamintą iš mišrių

komunalinių atliekų bioskaidžios frakcijos, gautos MBA gamykloje – tai

Europos komisija taip pat siūlo palikti tai reglamentuoti kiekvienai ES

šaliai – narei pačiai.

23


• Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, galime pastebėti, kad Europos

komisija siūlo nustatyti „trijų lygių sistemą“ kompostams (digestatams)

bei NVĮ dumblui ir kitoms (apdorotoms) bioatliekoms, o taip pat

apdorotoms bioskaidžioms atliekoms – kurias būtų galima naudoti žemės

ūkyje, miškininkystėje ir kitiems tikslams (apželdinimui ir rekultivacijai):

1) Aukštos kokybės kompostas (digestatas) – pagal bioatliekų tapimo produktu

kriterijus, nustatomi bendri visai ES standartai kokybiškam kompostui ir

digestatui, kai leidžiama juos naudoti nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam

jis naudojamas, stebėjimo ir kontrolės

2) Vidutinės ir žemos kokybės kompostas (digestatas) iš NVĮ dumblo – nustatomi

minimalūs reikalavimai (standartai) pagal peržiūrimą Nuotekų dumblo direktyvą

(86/278/EEB). Pastaba – kol kas tuos minimalius reikalavimus (standartus)

nusistato kiekviena ES šalis – narė pati, jeigu mato, kad tai (daryti) reikalinga .

Pastaba – analogiškai minimalūs reikalavimai nustatomi ir kitokiam žemos

kokybės kompostui (pvz. – techniniam kompostui).

3) Kokybė žemiau minimalių reikalavimų (standartų) – visoms likusioms

biologiškai apdorotoms bioskaidžioms atliekoms (pvz. stabilatui), nu(si)stato

kiekviena ES šalis – narė pati, jeigu mato, kad tai (daryti) reikalinga.

24


25


* It should be ensured, though, that sludge and bio-waste from mixed municipal waste are exempt as much

as possible of non-organic material (e.g. metal, plastic, glass).

"PRODUCT" QUALITY

COMPOST/DIGESTATE

(END OF WASTE)

MINIMUM QUALITY FOR

SLUDGE AND BIO-WASTE

BELOW MINIMUM

QUALITY LIMITS

Input

material

Source segregated

waste

All biodegradable waste

(including mixed municipal

waste and sewage sludge)*

All biodegradable waste*

Use Not restricted Allowed to be used in

agriculture, however not on

soils subject to high risk of

contamination

Not to be use in

agriculture, possible use

on non-agri soils, for land

reclamation or for

construction purposes

Monitoring Only in production

phase

During production and use

on soils, also periodic

monitoring of soils

Not regulated on EU

level (left for national

regulation)

Regulated

by:

Regulation on end of

waste criteria for bio-

waste

Revised sewage sludge

directive

Left for national

regulation

26


27


• Apibrėžiant bioatliekų tapimo produktu (kokybišku kompostu ir

digestatu) kriterijus, šiuo metu jau yra:

pagrįstos bioatliekų tapimo produktu prielaidos, išplaukiančios iš Pagrindų

direktyvos dėl atliekų 2008/98/EB 6 straipsnio nuostatų,

aprašyta kriterijų nustatymo metodologija ir principai,

pagrįsti ir aprašyti reikalavimai produkto (komposto ir digestato) kokybei ir

pasiūlyti kokybės parametrai bei komposto (digestato) testavimo (tyrimo)

tvarka,

išsamiai aptartos kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui) tinkamos

bioatliekos (kurios tinkamos produktui (kompostui/digestatui) gaminti),

Pastaba - NVĮ dumblas ir mišrių komunalinių atliekų bioskaidi frakcija, gauta

MBA gamykloje – į tinkamų produktui (kompostui/digestatui) gaminti bioatliekų

sąrašą neįtrauktos.

aprašyti reikalavimai kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo procesui,

aprašyti reikalavimai produkto iš bioatliekų – komposto ir digestato –

charakteriztikų deklaravimui ir produkto žymėjimui,

pateikti pasiūlymai produkto (komposto ir digestato) kokybės užtikrinimo

sistemų įdiegimui.

28

1) Kompostas – produktas ir digestatas (anaerobinis raugas) –

produktas

Kompostas, kuris atitinka bioatliekų tapimo produktu kriterijus – vadinamas kompostu –

produktu (angl. Qality Compost).

Digestatas, kuris atitinka bioatliekų tapimo produktu kriterijus – vadinamas digestatu –

produktu (angl. Qality Digestate).

Pastaba

Deja, parinkti tinkamus lietuviškus pavadinimus šiems produktams yra nelengva.

Vadinti juos – tiesiogiai pagal aglišką atitikmenį - kokybišku kompostu ir kokybišku

digestatu nesinori; nes išeitų, kad kitas kompostas (pvz., iš NVĮ dumblo) tiesiog yra

nekokybiškas (nors įvairių teršalų jame gali būti ir visai nedaug).

2) Kompostas (ir digestatas) bei techninis kompostas (ir digestatas) iš

NVĮ dumblo

3) Techninis kompostas ir stabilatas iš mišrių komunalinių atliekų

bioskaidžiosios frakcijos


Komposto ir digestato klasės (grupės)

29

• Pagal siūlomus suderintus bioatliekų tapimo produktu kriterijus –

kompostu - produktu (ar, atitinkamai, digestatu – produktu) – būtų

laikomas tik kompostas (ar digestatas) pagamintas iš atskirai surinktų

bioatliekų ir įvairių pramonės bioskaidžių atliekų (tinkamų atliekų sąrašas

yra derinamas).

Tokiam kompostui-produktui (ir digestatui – produktui) bus nustatyti bendri

visai ES standartai ir šiuos produktus bus galima laisvai parduoti visoje ES

teritorijoje be jokių biurokratinių barjerų bei leidžiama juos naudoti

nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo ir

kontrolės.

Todėl žemiau pateikiami siūlomi teršalų limitai yra tokie pat kaip kad rekomenduoja Europos

komisija ir Europos komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) bei ECN – European Compost

Network.

Taip daroma dar ir todėl, kad ateityje - po to, kai bus įteisinti bendri ES standartai - tų

nustatytų teršalų limitų nebereikėtų peržiūrėti ir keisti.

Omenyje turima ir tai, kad jau artimiausioje ateityje bus įteisinti bendri visai ES komposto

(produkto) ir digestato (produkto) kokybės reikalavimai ir kokybės užtikrinimo procedūros

bei sertifikavimo tvarka ir visoje ES galiojančio sertifikato išdavimo tvarka.

Reikalavimai kompostui ir digestatui Kompostas- produktas ir digestatas - produktas

30

Teršalų limitai

kompostui - produktui ir digestatui- produktui • Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui-produktui ir

digestatui - produktui, pagamintam iš bioatliekų, kurioms taikomi Europos

komisijos rengiami bioatliekų tapimo produktu (angl. End-of-Waste) kriterijai

• Kompostas – produktas (ir digestatas – produktas) gali būti gaminamas iš bioatliekų

(maisto/virtuvės atliekų ir žaliųjų atliekų), o taip pat iš maisto ir alkoholio pramonės atliekų,

žemės ūkio atliekų, įskaitant mėšlą, šiaudus ir pan.

• Kompostas - produktas ir digestatas – produktas naudojami žemės ūkyje kaip organinės

trąšos/organiniai dirvos pagerintojai.

Teršalai mg/kg s.m.

(sausųjų medžiagų)

Cd Cr

Cu Hg Ni Pb Zn PAHs PCBs Priemaišos (> 2 mm) % s.m.

Piktžolių sėklos vnt./litre

Salmonelės 25 g

mėginyje

E. Coli Kol. sk./g.

Kompostas -produktas

<1,5

<100

<200

<1,0

<50

<100

<400

-

-

<0,5

<2

nerasta

<3

Digestatas -produktas

<1,5

<100

<200

<1,0

<50

<100

<400

-

-

<0,5

<2

nerasta

<3

31

Teršalų limitai kompostui ir digestatui,

pagamintiems iš NVĮ dumblo • Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui ir

digestatui, pagamintiems iš NVĮ dumblo



Cd Cr



Salmonelės 25 g

mėginyje

E. Coli Kol. sk./g.

Kompostas iš NVĮ dumblo

<1,5

<100

<200

<1,0

<50

<100

<400

-

-

<0,5

<2

nerasta

<3

Digestatas iš NVĮ dumblo

<1,5

<100

<200

<1,0

<50

<100

<400

-

-

<0,5

<2

nerasta

<3

Techninis kompostas

iš NVĮ dumblo

<10

<400

<1000

<8

<300

<500

<2500

<4,0

<1,0

<1,0

<3

nerasta

<3

Techninis digestatas

iš NVĮ dumblo

<10

<400

<1000

<8

<300

<500

<2500

<4,0

<1,0

<1,0

<3

nerasta

<3

Techninis kompostas ir

digestatas Iš NVĮ dumblo

PERSPEKTYVOJE

< 3

<300

<500

<3

<100

<200

<800

<4,0

<1,0

<1,0

<3

nerasta

<3

32

Kompostas ir digestatas,

pagaminti iš NVĮ dumblo

• Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo, neįgis produkto statuso

(t.y. ir toliau bus laikomi atliekomis), kad ir kiek mažai beturėtų teršalų.

• Kompostui ir digestatui, pagamintiems iš NVĮ dumblo – juos naudojant

žemės ūkyje – turi būti taikomas atitinkamas (kaip atliekai) reglamentavimas

ir kokybės kontrolė bei atliekama dirvožemio, kuriam tręšti jis naudojamas,

stebėjimas ir kontrolė.

• Taigi, kompostą ir digestą, pagamintus iš NVĮ dumblo, galima naudoti

žemės ūkyje, tik nuolat kontroliuojant jų kokybę bei vykdant dirvožemio

kontrolę ir stebėjimą.

• Techninis kompostas ir techninis digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo gali

būti naudojami tik apželdinimui bei rekultivacijai.

• Techninį kompostą ir techninį digestatą, pagamintus iš NVĮ dumblo

neleidžiama naudoti žemės ūkyje.

Gal būt - tikėtina - galima leisti naudoti tik techninėms kultūroms bei energetinių

augalų plantacijoms ir miškams tręšti – bet tai būtina aptarti atskirai.

33

Techninis kompostas ir techninis digestatas,

pagaminti iš NVĮ dumblo • Problema ta, kad techninis kompostas (techninis digestatas) iš NVĮ dumblo

paprastai yra tapatinamas su dabar LAND 20-2005 apibrėžtu II kategorijos

apdorotu (termiškai, chemiškai ar biologiškai (anaerobiniu būdu ar

kompostuojant)) dumblu.

• Šiam II kategorijos (apdorotam) dumblui yra nustatyti gana dideli teršalų

limitai (žr. žemiau) ir šį dumblą dabar (pagal LAND 20-2005) yra leidžiama

naudoti net žemės ūkyje, išskyrus daržoves !!!

• Tikėtina, kad peržiūrint Dumblo direktyvą bei, atitinkamai, LAND 20-2005 –

visi šitie reikalai bus tinkamai sureguliuoti: nustatant mažesnius (žr.

ankstesnėje skaidrėje – perspektyvoje) teršalų limitus.

Dumblo

kategorija

Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg

Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn

I < 1,5 < 140 < 75 < 1,0 < 50 < 140 < 300

II < 20 < 400 < 1000 < 8,0 < 300 < 750 < 2500

34

Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo –

pasiūlymai LAND 20-2005 korektūrai

• Dabar LAND 20-2005 yra nustatyti tokie sunkiųjų metalų limitai apdorotam

(termiškai, chemiškai ar biologiškai) NVĮ dumblui:

• Sunkųjų metalų limitai I kategorijos apdorotam dumblui praktiškai atitinka mūsų siūlomus

limitus kompostui (digestatui) iš NVĮ dumblo: tik šiek tiek sumažintos leistinos koncentracijos

Cr ir Pb bei padidintos – Cu ir Zn.

• Bet problema ta, kad II kategorijos apdorotam dumblui yra nustatytos akivaizdžiai per

didelės leistinos sunkiųjų metalų koncentracijos bei LAND 20-25 leidžia šį apdorotą dumblą

naudoti žemės ūkyje, išskyrus daržovių ir pievų tręšimą.

• Nustatyti limitai II kategorijos apdorotam dumblui aplamai neišlaiko jokios kritikos!

•

Dumblo

kategorija



I < 1,5 < 140 < 75 < 1,0 < 50 < 140 < 300

II < 20 < 400 < 1000 < 8,0 < 300 < 750 < 2500

III > 20 > 400 > 1000 > 8,0 > 300 > 750 > 2500

35



• Akivaizdu tai, kad LAND 20-2005 nustatyti sunkiųjų metalų limitai apdorotam dumblui

turi būti iš esmės pakoreguoti.

• Atliekant korekcijas, reikėtų domėn priimti ir Europos Komisijos siūlymus

koreguojamai Nuotekų dumblo direktyvai 98/278/EEB:

Elementai

EK siūlomos – peržiūrint direktyvą -

koncen-tracijų

NVĮ dumble ribinės vertės

mg/kg s.m.

Koncen-tracijų

NVĮ dumble ribinės vertės

mg/kg s.m.

Koncen-tracijų

dirvožemyje ribinės vertės

mg/kg s.m.

Įterpimo limitai

(ribinės vertės)

kg/ha/metus

EK siūlomi – peržiūrint direktyvą - įterpimo limitai

(ribinės vertės)

kg/ha/metus

Cd 10 20-40 1-3 0,15 0,015 Cr (total) 1000 - - - 3 Cr(VI) - - - - 0,15 Cu 1000 1000-1750 50-140 12 3 ,00 Hg 10 16-25 1-1,5, 0,1 0,01 Ni 300 300-400 30-75 3 0,75 Pb 500 750-1200 50-300 15 1 Zn 2500 2500-4000 150-300 30 7,5

36



• Turėdami omenyje aukščiau išdėstytą informaciją bei priimadami domėn žemiau pateiktą

informaciją dėl teršalų limitų techniniam kompostui iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios

frakcijos, siūlome apdorotam NVĮ dumblui nustatyti tokius sunkiųjų metalų limitus:

Dumblo

kategorija



I < 1,5 < 100 < 200 < 1,0 < 50 < 100 < 400

II 1,5-3 100-300 200-500 1-3 50-100 100-200 400-800

III 3-10 300-1000 500-1000 3-10 100- 300 200-500 800- 2500

• Tada sunkųjų metalų limitai I kategorijos apdorotam dumblui pilnai atitiktų mūsų siūlomus

limitus kompostui (digestatui) iš NVĮ dumblo.

• Sunkiųjų metalų limitai II kategorijos apdorotam dumblui atitiktų mūsų siūlomus (nustatyti

perspektyvoje) limitus techniniam kompostui (digestatui) iš NVĮ dumblo. Šį II kategorijos

apdorotą dumblą būtų galima naudoti techninėms kultūroms, energetinių augalų

plantacijoms ir miškams tręšti.

• Siūlomi (nustatyti) sunkiųjų metalų limitai III kategorijos apdorotam dumblui būtų pagrįsti

bei sutaptų su Europos komisijos siūlymai direktyvos 98/278/EEB peržiūrai (revizijai). Šį III

kategorijos apdorotą dumblą būtų galima naudoti tik apželdinimui ir rekultivacijai.

37

Teršalų limitai techniniam kompostui ir stabilatui,

pagamintiems iš mišrių komunalinių atliekų

• Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) techniniam

kompostui ir stabilatui, pagamintiems iš mišrių komunalinių atliekų

bioskaidžios frakcijos



Cd Cr



Salmonelės 25 g

mėginyje

E. Coli Kol. sk./g.

Techninis kompostas

iš mišrių komunalinių

atliekų bioskaidžios

frakcijos

< 3

<300

<500

<3

<100

<200

<800

<4

<2

<2

<3

nerasta

<3

Stabilatas

3÷20

300÷1000

500÷ 1750

3÷25

100÷ 400

200÷ 1200

800÷ 4000

> 4

>2

>2

>3

nerasta

<3

38

Techninis kompostas ir stabilatas, pagaminti iš

mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios frakcijos

• Techninis kompostas gali būti naudojamas urbanizuotų teritorijų (skverų,

parkų, pakelių ir kt.) apželdinimui ir rekultivacijai pažeistų teritorijų, kurios

vėliau nebus naudojamos maistui skirtų augalų auginimui (karjerų,

neeksploatuojamų durpynų, kelių sankasų ir kt.).

• Draudžiama techninį kompostą naudoti žemės ūkyje, šiltnamių ūkiuose, mėgėjų

daržininkystėje ir gėlininkystėje.

• Techninio komposto, pagaminto iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios

frakcijos, naudojimas energetinių augalų plantacijoms ir miškams tręšti turi

būti aptariamas atskirai.

• Draudžiama stabilatą naudoti žemės ūkyje, šiltnamių ūkiuose, mėgėjų

daržininkystėje, gėlininkystėje, miškų ir energetinių augalų tręšimui, taip

pat pažeistų teritorijų rekultivacijai.

• Stabilatas gali būti naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose.

39

Kadmio (Cd) koncentracijos

įvairiuose Lietuvoje gaminamuose kompostuose

© K. Bernotaitytė, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija, 2012

40

Švino (Pb) koncentracijos



41

Vario (Cu) koncentracijos



42

Komposto ir digestato

kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas

• ES šalyse – narėse yra įdiegtos įvairios komposto kokybės užtikrinimo

sistemos - nuo paprasčiausių ir mažai reglamentuotų iki detaliai reglamentuotų ir

gana sudėtingų; jos yra privalomos arba laisvanoriškos.

• Vis daugiau ES šalių – narių šalia komposto kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo

sistemų įdiegia ir digestato kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistemas.

• Apibendrinusi įvairių šalių patirtį, 2010 m. European Compost Network ECN e.V.

parengė išsamų komposto kokybės užtikrinimo vadovą (ECN –QAS Quality

Manual).

• Pagrindiniai ECN-QAS komposto kokybės užtikrinimo sistemos principai:

žaliavų kokybė (tinkamų bioatliekų naudojimas) – tinkamų atliekų

sąrašas,

proceso kokybė – įmonės (aikštelės, gamyklos) sertifikavimas,

produkto kokybė - produkto sertifikavimas,

produkto naudojimo kokybė (tinkamas produkto naudojimas) – produkto

deklaracija ir žymėjimas bei naudojimo rekomendacijos (gera praktika) ir

specifikacijos.

43



• Komposto ar digestato kokybės užtikrinimo sistema susideda iš

tokių elementų: išorinio monitoringo: nuolatinės ir nepriklausomos produkto kokybės

kontrolės,

vidinio monitoringo: imonės vykdomo kompostavimo proceso kontrolė ir

dokumentavimas,

kokybės kriterijų: produkto kokybės standartizacija,

kokybės ženklinimo: produkto kokybės charakterizavimas,

privalomo deklaravimo: produkto sudėties ir esminių produkto charakteristikų

aprašymas,

(pri)taikymo rekomendacijos (vadovai, specifikacijos ir pan.),

atitikimo teisės aktų reikalavimams įrodymas.

• Komposto ar digestato mėginiai turi būti imami: pirmaisiais įmonės (gamyklos, aikštelės, įrenginio) veikimo metais –

mažiausiai 4 kartus per metus, ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai;

vėlesniais metais – jeigu nėra nukrypimų nuo normų, mėginiai gali būti imami

ir rečiau.

44


kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas • Siūlomi (tirti) komposto kokybės rodikliai

Pagrindiniai komposto kokybės rodikliai Papildomi komposto kokybės rodikliai

pHKCl

pHH2O

Sausoji medžiaga Suminis kalcis (Ca)

Organinė medžiaga Suminis magnis (Mg)

Humusinės medžiagos

(pastaba – pasiūlyta mūsų)

Suminė siera (S)

Suminis azotas (N) Vandenyje tirpus kalcis (Ca)

Suminis fosforas (P) Vandenyje tirpus magnis (Mg)

Suminis kalis (K) Sulfatai (SO4)

Elektrinis laidis Chloridai (Cl)

C:N santykis Judrusis boras (B)*

Vandenyje tirpus azotas ir/arba

mineralinis azotas (N-NH4+N-NO

3)

Judrioji geležis (Fe)*

Vandenyje tirpus fosforas (P) Judrusis manganas (Mn)*

Vandenyje tirpus kalis (K) Judrusis molibdenas (Mo)*

45



• Tikslinga būtų nustatyti keletą komposto ir digestato

kokybės standartų: Komposto - produkto kokybės (užtikrinimo) standartas

Digestato - produkto kokybės (užtikrinimo) standartas.

Komposto (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas

Digestato (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas

Techninio komposto (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo)

standartas

Techninio digestato (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo)

standartas

Techninio komposto (stabilato) iš mišrių komunalinių atliekų

bioskaidžiosios frakcijos) kokybės (užtikrinimo) standartas

46



• Stabilumas gali būti apibrėžiamas kaip tam tikras rodiklis,

parodantis iki kokio laipsnio palyginti lengvai suyrančios

bioskaidžios medžiagos yra su(si)skaidytos.

Medžiaga, jeigu joje yra palyginti didelė dalis gan lengvai

(su)yrančių organinių junginių, palaikančių (užtikrinančių) aukštą

mikroorganizmų aktyvumą - yra laikoma nestabilia.

Kvėpavimas (angl. respiration) yra pagrindinis parametras,

parodantis mikroorganizmų aktyvumo laipsnį.

• Brandumas yra pagrindinė sąlyga apibūdinanti komposto

tinkamumą naudoti – tik brandus kompostas yra tinkamas

naudojimui; nes jame jau nebėra fitotoksinių junginių (tokių kaip NH3

ir/arba lakiųjų (trumpos grandinės) organinių rūgščių) arba jų yra

nereikšmingai mažai.

• Yra tiesioginis ryšys tarp komposto brandumo ir jo stabilumo - nes

jeigu kompostas yra pakankamai stabilus, jis kaip taisyklė jau yra ir

brandus, nes nebebūna fitotoksiškas.

47

Komposto stabilumas ir brandumas

• Komposto stabilumo rodikliai ne visada tiksliai parodo ar

kompostas yra taip pat ir brandus, nes tai nėra vienas ir tas pats

(nors kaip taisyklė, jeigu kompostas yra stabilus – tai jis paprastai

yra ir brandus) - kadangi komposto brandumas yra labiau susijęs su

fitotoksiškumu (tiksliau su jo nebuvimu).

• Kompostas yra brandus, kai jis tampa nebetoksiškas augalams –

t. y. kai jame nebėra augalams toksiškų junginių arba jų yra

nereikšmingai mažai, nes fitotoksiški junginiai stabdo augalų

augimą. Tie galimai fitotoksiški junginiai – tai fitopatogenai,

amoniakas (HN3), lakiosios (trumpos grandinės) organinės rūgštys,

pieno rūgštis, acto rūgštis ir kt.

• Vertinant komposto brandumą domėn priimama daug faktorių:

temperatūra, C:N santykis, NO3-N / NH4-N, stabilumas, daigumo

testai ir kt.

48


• Komposto stabilumo rodikliai ne visada tiksliai parodo ar

kompostas yra taip pat ir brandus, nes tai nėra vienas ir tas pats

(nors kaip taisyklė, jeigu kompostas yra stabilus – tai jis paprastai

yra ir brandus) - kadangi komposto brandumas yra labiau susijęs su

fitotoksiškumu (tiksliau su jo nebuvimu).

• Kompostas yra brandus, kai jis tampa nebetoksiškas augalams –

t. y. kai jame nebėra augalams toksiškų junginių arba jų yra

nereikšmingai mažai, nes fitotoksiški junginiai stabdo augalų

augimą. Tie galimai fitotoksiški junginiai – tai fitopatogenai,

amoniakas (HN3), lakiosios (trumpos grandinės) organinės rūgštys,

pieno rūgštis, acto rūgštis ir kt.

• Vertinant komposto brandumą domėn priimama daug faktorių:

temperatūra, C:N santykis, NO3-N / NH4-N, stabilumas, daigumo

testai ir kt.

• Vertinant komposto brandumą - pirmiausia įvertinamas C:N

santykis; po to komposto stabilumas (kriterijus A) ir fitotoksiškumas

(kriterijus B).

49


• Komposto brandumo priklausomybė nuo jo stabilumo ir

fitotoksiškumo

50


Fitotoksiškumas Nėra Žemas Aukštas

Stabilumas

Labai stabilus

Labai

brandus

Brandus

Nebrandus

Stabilus

Brandus

Nestabilus

Nebrandus

• Kompostavimo proceso metu – pagrindinai jo brendimo fazėje – intensyviai susidaro

humusinės medžiagos (humusinės rūgštys, folvo rūgštys ir huminai).

• Gerai subrandintame komposte humusinių rūgščių koncentracijos sudaro iki 8-10% visos

komposto organinės medžiagos.

51

Komposto brandumas (stabilumas) ir

humusinių medžiagų koncentracija

• Komposto ir stabilato biostabilumo priklausomybė nuo

kompostavimo trukmės

52


• Fizikiniai: struktūra - rupi, drėgnumas 30÷45%, priemaišų: žvyro (>5 mm) < 5%, kitų

priemaišų (plastikų, metalų, stiklo, keramikos ir pan. > 2mm) < 0,5% arba nėra

• Sunkiųjų metalų koncentracijos – mažiau negu nustatė (nustatys) Aplinkos ministerija

• Kvapai: neturi jokių blogų kvapų ir kvepia kaip juodžemis iš miško

• Maistinės medžiagos:

• pH - 6,5÷8,5

• Anglies/azoto santykis C:N < 17:1

• Organinės medžiagos - 20÷40%

• Huminės ir fulvo rūgštys - 5÷15%

• N+P2O5+K2O - 2÷5%

• Bendras azotas - 1÷2%

• Nitratai - 250÷350 ppm (mg/kg)

• Amonis – 0% arba tik pėdsakai

• Sulfidai – 0 ppm

• Mikrobiologiniai:

• Stabilumas: dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2 / kg SM (sausųjų medžiagų) per 1 val. arba statinis

kvėpavimo indeksas <10 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų) po 4 parų pagal AT4 testą

• Brandumas: brandumo indeksas > 50%

• Salmonelių – nėra 5-iuose 25 g mėginiuose, helmintų – nėra 5-iuose 1,5 g mėginiuose, žarnyno lazdelių:

klostridijų – nėra 5-iuose 1 g mėginiuose, E.Coli arba Enteraccocae < 5000 bet kuriame iš 5-ių 1 g mėginių

arba < 1000 4-5-iuose 1 g mėginiuose arba < 3 Kol. sk./g.

• Fitosanitariniai: daigių piktžolių sėklų < 2 / litre

53

Kokybiško (gero) komposto parametrai

• Lietuvoje šiuo metu galioja įvairūs teisės aktai, kurie reglamentuoja

organinių medžiagų (trąšų) naudojimą:

Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai.

LAND 20-2005, galiojanti redakcija patvirtinta LR Aplinkos ministro

2005-11-28 įsakymu Nr. D1-575;

Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti, patvirtinti LR Aplinkos ir

Žėmės ūkio ministrų 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342;

LR Aplinkos ministro 2011-04-18 įsakymas Nr. D1-327 „Dėl

bioskaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių

reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos

dirvožemyje. Lietuvos higienos norma HN 60:2004, patvirtinta LR

Sveikatos apsaugos ministyro 2004-03-08 įsakymu Nr. V-114.

54

Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje

• Lietuvos higienos normoje HN 60:2004 yra nustatytos tokios didžiausios

leidžiamos pavojingų medžiagų koncentracijos (DLK) dirvožemyje ir jų

(cheminių medžiagų) leidžiami foniniai kiekiai dirvožemyje:

55


Medžiagos pavadinimas

Didžiausia leidžiama

koncentracija (DLK), mg/kg

Foninis cheminės medžiagos kiekis, mg/kg

Smėlio ir priesmėlio

dirvožemyje

Priemolio ir molio

dirvožemyje

Kadmis (Cd) 3 0,15 0,2

Chromas (Cr) 100 30 44

Varis (Cu) 100 8,1 11

Gyvsidabris (Hg) 1,5 0,075 0,1

Nikelis (Ni) 75 12 18

Švinas (Pb) 100 15 15

Cinkas (Zn) 300 26 36

• Dirvožemių tipų matrica:

56


• LAND 20-2005 yra nustatytos tokios didžiausios leidžiamos sunkiųjų

metalų koncentracijos (DLK) skirtingų tipų dirvožemiuose:

57


• LAND 20-2005 taip pat yra nustatyti didžiausi leidžiami sunkiųjų metalų

kiekiai, kurie gali patekti į dirvožemį tręšiant apdorotu dumblu per metus:

Dirvožemio tipas



Smėliai, priesmėliai 1,0 50 50 0,6 50 50 160

Moliai, priemoliai 1,5 80 80 1,0 60 80 260

Dirvožemio tipas

Sunkiųjų metalų kiekis, kg/ha per metus




• ES Dumblo direktyvoje 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos

naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumlą – kuria buvo remiamasi tiek nustatant

sunkiųjų metalų DLK higienos normoje HN 60:2004, tiek DLK ir metinius įterpimo

limitus LAND 20-2005 - yra nustatytos tokios sunkiųjų metalų koncentracijos

dirvožemyje ribinės vertės (mk/kg sausųjų medžiagų dirvožemio, turinčio pH 6-7):

58


• Atitinkamai direktyvoje 86/278/EEB nustatytos sunkiųjų metalų, kurie gali būti

įterpiami (kartu su apdorotu NVĮ dumblu) žemės ūkio paskirties dirvoje, ribinės

vertės yra:

Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg s.m.


1-3 - 50-140 1-1,5 30-75 50-300 150-300

Sunkiųjų metalų kg/ha per metus


0,15 - 12 0,1 3 15 30

• Perspektyvoje, peržiūrint Dumblo direktyvos nuostatas - didžiausias leistinas

sunkiųjų metalų koncentracijas dirvožemyje, jį tręšiant apdorotu dumblu ir

kompostu (iš NVĮ dumblo), numatoma detalizuoti pagal dirvožemio pH ir

sumažinti.

• Europos Komisijos darbo dokumente - European Commission Working

Document „Sludge and Biowaste“, 21 September 2010, Brussels –

rekomenduojama nustatyti tokias ribines koncentracijas:

59


Elementai

Sunkiųjų metalų koncentracijų dirvožemyje ribinės vertės (mg/kg s.m.)

5pH(CaCl2)<6

6pH(CaCl2)<7

pH(CaCl2)7

Cd 0,5 1 1,5 Cr (total) 50 75 100 Cu 40 50 100 Hg 0,2 0,5 1 Ni 30 50 70 Pb 50 70 100 Zn 100 150 200

• Europos komisija, peržiūrint Nuotekų dumblo direktyvą, taip pat siūlo mažinti į

dirvožemį (per metus) įterpiamų sunkiųjų metalų koncentracijų ribines leistinas

vertes:

60


Elementai

Direktyvoje 86/278/EEB nustatyti įterpimo limitai (ribinės vertės)

kg/ha/metus

EK siūlomi – peržiūrint direktyvą - įterpimo limitai (ribinės vertės)

kg/ha/metus

Cd 0,15 0,015 Cr (total) - 3 Cr(VI) - 0,15 Cu 12 3 ,00 Hg 0,1 0,01 Ni 3 0,75 Pb 15 1 Zn 30 7,5

• Tačiau dabar – iki bus peržiūrėta direktyva 86/278/EEB - nustatant sunkiųjų

metalų didžiausias leistinas koncentracijas dirvožemyje, jį trešiant kompostu ir

metinius galimus sunkiųjų metalų, įterpiamų su kompostu į dirvožemį, limitus –

visų pirma siūlome vadovauti direktyva 86/278/EEB, priimant domėn higienos

normoje HN 60:2004 jau nustatytas DLK (jos negali būti didesnės) bei turint

omenyje rodiklius, nustatytus LAND 20-2005.

61


• Taigi, didžiausias leistinas koncentracijas sunkiųjų metalų dirvožemyje, jį

tręšiant kompostu, dabar siūlome nustatyti tokias:

Dirvožemio tipas

Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg s.m.


Smėliai, priesmėliai 1 50 50 1 30 50 150

Moliai, priemoliai 3 100 100 1,5 75 100 300

• Metinius galimus sunkiųjų metalų, įterpiamų su kompostu į dirvožemį,

kiekius (limitus) dabar siūlome nustatyti tokius:

Dirvožemio tipas





62

Techninio komposto (digestato) naudojimas

• Naudojant techninį kompostą miškų ar energetinių plantacijų tręšimui

dabar siūlome nustatyti tokius reikalavimus (apribojimus) DLK kaip kad yra

nustatyti higienos normoje HN 60:2004:

• Per metus įnešamiems (naudojant techninį kompostą) į dirvožemį

teršalams dabar siūlome nustatyti tokius limitus:

Dirvožemio tipas



Visi tipai 3 100 100 1,5 75 150 300

Dirvožemio tipas



Visi tipai 0,15 3 12 0,1 3 15 30

63

Komposto naudojimas apželdinimui ir rekultivacijai

• Naudojant kompostą - produktą), kompostą iš dumblo ar techninį

kompostą landšafto tvarkymui (apželdinimui) bei pažeistų teritorijų

rekultivacijai – siūlome aukščiau nustatytas (naudojant techninį

kompostą miškų ar energetinių plantacijų tręšimui) sunkiųjų metalų DLK

grunte padidinti bent 3 kartus, o metinius įterpimo limitus - padidinti 10

kartų, atitinkamai nustatant leidžiamus (pa)naudoti pažeistų teritorijų

rekultivacijai bei landšafto tvarkymui (apželdinimui) komposto at

techninio komposto kiekius iki 100 tonų/ha (kartą per 10 metų).

64

• LAND 20-2005 nustatyta, kad „maksimali tręšimo dumblu norma turi

užtikrinti, kad į dirvožemį nepatektų: azoto – daugiau kaip 170 kg/ha per

metus, fosforo – 40 kg/ha per metus“.

• Mes taip pat siūlome nustatyti, kad:


maksimali tręšimo kompostu norma turi užtikrinti, kad į dirvožemį nepatektų:

azoto – daugiau kaip 170 kg/ha per metus, fosforo – daugiau 40 kg/ha per metus.

• Praktiškai tai reikš, kad į dirvožemį komposto negali būti įterpiama:

per 3-jus metus - daugiau kaip 15 tonų (s.m.) /ha arba

per 1-rius metus – daugiau kaip 5 tonų (s.m.) /ha.

• Priešingu atveju - bus viršyti į dirvožemį įterpiamo fosforo limitai (<40 kg/ha per

metus).

• Į dirvožemį įterpiant tokį kiekį komposto – iki 15 tonų (s.m.) / ha per 3-jus metus

arba iki 5 tonų (s.m.) / ha per metus – metinis vidutinis įterpiamo azoto kiekis

sudarys 5÷15 kg/ha (didžiausias galimas azoto kiekis – naudojant iš mėšlo

pagamintą kompostą – neviršys 25 kg/ha).

Šiais dydžiais būtina koreguoti trešimo azotinėmis trąšomis normas, kad nebūtų

viršyti leidžiami azoto limitai (< 170 kg/ha per metus).

65


• Digestatui (anaerobiniam raugui) siūlome nustatyti tokius bendrus

apribojimus:

azoto – ne daugiau kaip 170 kg/ha per metus,

fosforo – ne daugiau kaip 40 kg/ha per metus.

Kokį kiekį digestato būtų galima įterpti į dirvožemį, neviršijant aukščiau

nustatytų limitų – iš anksto sunku pasakyti, nes tai priklausytų nuo

digestato charakteristikų (reikėtų atlikti reprezentatyvius tyrimus).

• Limitus sunkiųjų metalų koncentracijoms ir metinius galimo įterpimo

limitus – digestatui siūlome nustatyti tokius pat kaip ir komposto atveju.

66


• Manome, kad būtų tikslinga parengti atskirą teisės aktą, kuris

reglamentuotų organinių trąšų bei organinių dirvos pagerintojų -

komposto, mėšlo, šiaudų, durpių, sapropelio ir kt. – naudojimą.

• Į šį teisės aktą turėtų būti perkeltos visos racionalios nuostatos, dabar

esančios šiuose teisės aktuose:

Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti, patvirtinti LR Aplinkos ir

Žėmės ūkio ministrų 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342;

Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai.

LAND 20-2005, galiojanti redakcija patvirtinta LR Aplinkos ministro

2005-11-28 įsakymu Nr. D1-575;

LR Aplinkos ministro 2011-04-18 įsakymas Nr. D1-327 „Dėl

bioskaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių

reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

68

Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų

kompostavimui

• Reikalavimai pagrindinai yra susiję su siekiu išvengti patogeninės,

fitopatogeninės ir fitosanitarinės taršos.

• Kompostavimo metu turi būti nukenksminti:

žmogaus ir gyvūnų patogenai (salmonelės, žarnyno lazdelės (E.

Coli), enterokokai, helmintai, klostridijos, virusai ir kt.);

fito- arba augalų patogenai (patogeniniai mikrogrybai (mikromicetai)

ir bakterijos bei virusai ir kt.);

fitoteršalai (piktžolių sėklos, įvairiomis ligomis užkrėsti augalai ir jų

dalys bei kt.).

• Tai pasiekiama kompostavimo metu užtikrinant reikalaujamą termofilinės

temperatūros režimą nustatytą laiko trukmę.

69


kompostavimui

• Taigi, termofilinė kompostavimo fazė yra labai svarbi – ji yra būtina

norint išvengti patogeninės, fitopatogeninės ir fitosanitarinės taršos; nes

gyvūnų ir žmogaus patogenai (salmonelės, žarnyno lazdelės, helmintai,

klostridijos, virusai ir kiti), fitopatogenai bei fitosanitarinė tarša (piktžolių

sėklos ir kitkas) sunaikinami (suardomi) tik palaikant termofilinę

temperatūrą (mažiausiai > 55oC) pakankamai ilgą laiką (trukmė ir

temperatūra priklauso nuo kompostuojamų bioskaidžių atliekų (nes

skirtinga patogeninės ir fitopatogeninės ar fitosanitarinės taršos rizika) ir

kompostavimo būdo (technologijos.

• Įvairiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad termofilinė > 55°C temperatūra,

kompostavimo metu išlaikoma pakankamą laiko tarpą, nukenksmina

praktiškai visus fitopatogenus ir piktžolių sėklas.

• Termofilinis kompostavimas, garantuojant > 55°C temperatūrą

pakankamai ilgą laiko tarpą, taip pat efektyviai nukenksmina ir žmogaus

bei gyvūnų patogenus.

70


kompostavimui

• Faktiškai pakaktų palaikyti > 55°C temperatūrą nuo keletos valandų iki paros, kad

būtų nukenksminti praktiškai visi patogenai.

• Tačiau, deja, dėl įvairių aplinkybių yra gana sudėtinga garantuoti tai, kad

reikalaujama temperatūra būtiną laiko trukmę bus tikrai užtikrinta visoje

kompostuojamoje biomasėje.

• Tai pasiekti ypač sudėtinga bioskaidžias atliekas kompostuojant kaupuose

(rietuvėse), ypatingai atvirose, nes temperatūra juose pasiskirsto labai netolygiai -

kaupų (rietuvių) centre būna aukšta, o arčiau paviršiau – daug žemesnė.

• Problemos, kylančios dėl temperatūros netolygaus pasiskirstymo kaupuose

(rietuvėse), sprendžiamos labai paprastai – nustatoma daug ilgesnė

(reikalaujama) laiko trukmė (nuo 1 iki 3 savaičių), kurios metu būtina palaikyti >

55°C temperatūrą arba reikalaujama užtikrinti tam tikrą nustatytą laiko tarpą (nuo

kelių iki keletos dienų) aukštesnę temperatūrą – paprastai 60÷65°C; taip pat

nustatomas reikalavimas kaupus (rietuves) vartyti tam tikrą kartų skaičių (nuo 2 iki

5).

• Tokiu būdu pasiekiama, kad būtiną minimalią laiko trukmę (bent keletą valandų, o

praktiškai parą) reikalaujamoje (> 55°C) temperatūroje išbūna praktiškai visa

kompostuojama bioskaidžių atliekų masė.

71


kompostavimui

• Kompostuojant bioskaidžias atliekas uždaruose reaktoriuose

(konteineriuose, besisukančiuose uždaruose cilindruose, tuneliuose), o

taip pat kompostavimo loviuose (tranšėjose) – temperatūra

kompostuojamoje biomasėje pasiskirsto žymiai tolygiau negu komposto

kaupuose (rietuvėse).

• Tačiau nedideli (5÷15°C) temperatūrų pasiskirstymo netolygumai

egzistuoja net ir uždaruose kompostavimo reaktoriuose.

• Todėl reikalaujama temperatūra ir laiko trukmė taip pat nustatomos

gerokai didesnės negu jų pakaktų (teroriškai) pagal įvairių

laboratorinių tyrimų duomenis.

72


anaerobiniam apdorojimui

• Anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) įrenginiuose

(reaktoriuose) temperatūra pasiskirsto žymiai tolygiau negu

kompostavimo įrenginiuose – praktiškai yra beveik vienoda visame

reaktoriaus tūryje (paprastai dėl to, kad šie įrenginiai būna šildomi

vamzdynų, įrengtų ant įrenginių sienų iš vidaus arba pačiose

sienose/grindyse, pagalba).

• Todėl dažniausiai yra nustatomas bendras reikalavimas –

anaerobinio proceso metu palaikyti > 55°C temperatūrą nuo 5 val. iki

24 val. Taip pat reikalaujama, kad bioskaidžios atliekos įrenginyje būtų

išlaikomos (hidraulinio išlaikymo trukmė) > 2 savaičių.

• Jeigu yra naudojama mezofilinio (<45°C) anaerobinio apdorojimo

(rauginimo, fermentavimo) technologija, tai paprastai yra reikalaujama,

kad bioskaidžios atliekos, kuriose gali būti žmogaus ir/ar gyvūnų

patogenų, būtų pasterizuotos/higienizuotos arba reikalaujama, kad

digestatas būtų kompostuojamas laikantis tokių bioskaidžių atliekų

kompostavimui nustatytų reikalavimų.

73



• Kita vertus, moksliškai yra įrodyta, kad anaerobinio apdorojimo

(rauginimo, fermentavimo) metu patogenai yra nukenksminami net ir

esant mezofilinei (< 45°C) temperatūrai – tik išlaikymo anaerobinėse

sąlygose trukmė (hidraulinio išlaikymo trukmė) turi būti pakankamai ilga.

• Taigi, daugelyje šalių pvz., mėšlą/srutas leidžiama apdoroti anaerobinio

apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) būdu, įrenginiuose, kur palaikoma

mezofilinė temperatūra.

• Tačiau ši nuostata negalioja anaerobiškai apdorojant 3 kategorijos

šalutinius gyvulinius produktus (ŠGP) tame tarpe maisto/virtuvių atliekas

(maitinimo įstaigų ir namų ūkių virtuvių atliekas ir maisto produktus,

kuriems pasibaigė galiojimo terminas).

• Šios bioatliekos turi būti arba pasterizuojamos/higienizuojamos, arba turi

būti palaikoma termofilinė temperatūra > 55°C ilgiau kaip 5 val. (kai

kuriose šalyse – net iki 1 paros), o pats nepertraukiamas anaerobinis

procesas (hidraulinio išlaikymo trukmė) turi tęstis ilgiau kaip 2 savaites.

74

• Kompostuojant vietoje (savo individualioje namų valdoje) maisto/virtuvės

atliekas (angl. Catering Waste) ir žaliąsias atliekas (angl. Green Waste) jokie

reikalavimai netaikomi.

• Bet jeigu šios atliekos iš individualių namų valdų yra surenkamos ir

kompostuojamos centralizuotai (pvz. net ir kelios namų valdos kartu) – taikomi

žemiau išvardinti reikalavimai žaliosioms atliekoms ir, savaime suprantama,

maisto/virtuvės atliekoms (angl. Catering Waste) pilnoje apimtyje.

• Pastaba

Tai turėtų turėti omenyje įvairių pagreitinto (per 1 parą ar dar greičiau?)

kompostavimo aparatų pardavėjai. Nes, pavyzdžiui, maisto/virtuvės atliekų

kompostavimas vaikų darželiuose, mokyklose ar visuomeninio maitinimo įmonėse

tikrai nėra joks namudinis kompostavimas. Todėl turi ir turės būti laikomasi

reikalavimų maisto/virtuvės atliekų kompostavimui.

• Taigi, namudiniam kompostavimui nenumatoma nustatyti jokių privalomų

vykdyti reikalavimų.

Tik rekomenduojama, kad kompostuojant individualioje namų valdoje būtų

stengiamasi pasiekti termofilinę temperatūrą (nes manome, kad namų valdų

savininkai irgi bus suinteresuoti, jog jų kompostavimo dėžėse esantis kompostas

nekeltų patogeninės, fitopatogeninės ir fitosanitarinės rizikos).

Reikalavimai namudiniam kompostavimui

75

• Lietuvoje dabar nėra nustatyta jokių temperatūrinio režimo reikalavimų.

• Tačiau kompostuojant augalines atliekas, tame tarpe žaliąsias atliekas yra reali rizika kartu

su kompostu išplatinti ir įvairius fitopatogenus bei įvairių piktžolių sėklas.

• Turėdami omenyje tai, kad augalinių, o ypač žaliųjų atliekų kompostavimas Lietuvoje yra

labiausiai paplitęs ir plečiasi toliau – o bet kokie reikalavimai bus sutikti neigiamai (nors

šiems reikalavimams yra objektyvus pagrindas), siūlome juos nustatyti mažiausius

įmanomus (bet efektyvius).

• Mažiausi galimi ir pakankami fitopatogenams bei fitoriziką keliančių piktžolių sėkloms

nukenksinti temperatūriniai reikalavimai yra tokie:

Reikalavimai žaliųjų atliekų

ir kitų augalinių atliekų kompostavimui

kompostuojant susmulkintas iki 5÷50 mm žaliasias ir kitas augalines bioskaidžias

atliekas:

užtikrinti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 2 savaites; atvirų kaupų atveju

atliekant bent 3 vartymus, arba

užtikrinti > 60°C temperatūrą ne mažiau kaip 1 savaitę; atvirų kaupų atveju atliekant

bent 2 vartymus, arba

(kompostuojant uždaruose reaktoriuose) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 3 paras.

76

• Virtuvės (maitinimo įstaigų ir namų ūkių) atliekos bei maisto produktai,

kuriems pasibaigė galiojimo terminas yra 3 kategorijos šalutiniai gyvūniniai

produktai (ŠGP); todėl jiems yra taikomi bendri ES reglamentų 1069/2009 ir

142/2011 reikalavimai:

kompostuojant (anaerobiškai apdorojant) susmulkintas < 12 mm,

maisto/virtuvės atliekas turi būti užtikrinama kontroliuojama > 70°C

temperatūra > 1 val.,

arba, sterilizavus susmulkintas iki < 50 mm maisto/virtuvės atliekas > 133°C

temperatūroje > 20 min., esant > 3 bar slėgiui – po to jas galima kompostuoti

(apdoroti anaerobiškai) bet kokiu būdu prie bet kokios temperatūros;

arba jie turi būti perdirbami vienu iš 7 standartinių perdirbimo metodų ar vienu

iš 7 alternatyvių perdirbimo metodu, kurie yra išvardinti reglamento (ES)

142/2011 priede IV (pastaba – visi išvardinti metodai vienaip ar kitaip numato

ir terminį apdorojimą).

• Tačiau aukščiau minėtuose reglamentuose yra numatyta išimtis, jog

maisto/virtuvės atliekoms ES narės – šalys gali nustatyti savo nacionalinius

kitokius reikalavimus, kurie garantuoja, kad bus pasiekti reikalaujami

patogenų nukenksminimo parametrai (rodikliai).

Reikalavimai maisto/virtuvės atliekų

kompostavimui arba anaerobiniam apdorojimui

77

• Lietuvoje dabar jokių kitokių reikalavimų – apart tiesiogiai taikomų ES reglamentų

1069/2009 ir 142/2011 nuostatų - maisto/virtuvės atliekų kompostavimui ar

anaerobiniam apdorojimui - nustatyta nėra.

• Todėl turi būti taikomi aukščiau įvardinti bendri ES reglamentų 1069/2009 ir

142/2011 reikalavimai – nors šituos reikalavimus užtikrinti yra brangu, o garantuoti

> 70°C temperatūra > 1 val. kompostavimo ar anaerobinio apdorojimo proceso

metu technologiškai yra gana sudėtinga.

• Tačiau Reglamento (ES) 142/2011 V priedo 2 skirsnio 2 dalis leidžia ES

valstybės – narės kompetetingai institucijai taikyti konkrečius kitokius

reikalavimus, nei aukščiau įvardinti (tik tuos reikalavimus reikia (būtina) nustatyti)

• Įvertinę mokslinę literatūrą ir kitų šalių patirtį maisto/virtuvės atliekų

kompostavimui siūlome nustatyti tokius reikalavimus:


kompostavimui

kompostuojant susmulkintas iki < 60 mm maisto/virtuvės atliekas kaupuose

(rietuvėse) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 14 dienų, atliekant ≥ 3 vartymus

kompostuojant susmulkintas iki < 60 mm maisto/virtuvės uždaruose

reaktoriuose (konteineriuose, besisukančiuose cilindruose, tuneliuose ir pan.)

užtikrinti > 65° C temperatūrą > 3 dienas arba > 60°C temperatūrą > 7 dienas

78

• Europos Komisijos darbo dokumente - European Commission Working

Document „Biological Treatment of Biowaste“, 2nd draft, 12 February

2001, Brussels – rekomenduojama nustatyti tokius reikalavimus:

• anaerobiškai apdorojant 3 kategorijos ŠGP turi būti nepertraukiamai

palaikoma > 55oC temperatūra > 24 val., o hidraulinio išlaikymo trukmė

reaktoriuje > 20 parų, arba

• neužtikrinant šių reikalavimų:

bioatliekos, turinčios ŠGP, turi būti apdorotos (prieš anaerobinį

apdorojimą) > 1 val. > 70oC temperatūroje, arba

gautas digestatas turi būti apdorojamas > 1 val. > 70oC temperatūroje,

arba

digestatas turi būti kompostuojamas, užtikrinant kompostavimui

keliamus reikalavimus.


ir kitų 3 kat. ŠGP anaerobiniam apdorojimui

79

• Apdorojant maisto/virtuvės atliekas anaerobinio apdorojimo (rauginimo,

fermentavimo) - biodujų išgavimo įrenginiuose, mes siūlome taikyti

tokius reikalavimus:



• Jei apdorojant maisto/virtuvės atliekas anaerobinio pūdymo/rauginimo

(fermentavimo) – biodujų išgavimo įrenginiuose, aukščiau nustatyti reikalavimai

neužtikrinami – tai gautas digestatas turi būti kompostuojamas laikantis

aukščiau nustatytų reikalavimų kompostavimui (tuo atveju, kai naudojama

šlapio anaerobinio pūdymo/rauginimo (fermentavimo) technologija – turi būti

kompostuojama „sausoji“ digestato frakcija, gaunama po jo apdorojimo

centrifugoje/prese).

garantuoti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 6 val.,

užtikrinant, kad bioskaidžios atliekos įrenginyje bus išlaikomos (hidraulinio

išlaikymo trukmė) ne mažiau kaip 2 savaites

80

• Lietuvoje dabar yra nustatyti tokie reikalavimai:

Aplinkos ministro 2007-01-25 įsakyme Nr. D1-57 „Dėl biologiškai

skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų

patvirtinimo“ nustatyta, kad „dumblo kompostavimo proceso metu

dumblo temperatūra turi būti išlaikoma ne žemesnė kaip 70°C,

išlaikant šią temperatūrą ne trumpiau kaip 1 savaitę“ (16 punktas)“

LAND 20-2005, patvirtintame Aplinkos ministro 2005-11-28 įsakymu

Nr. D1-575, rašoma, kad „18. Mikrobiologinių-parazitologinių rodiklių

nustatymas nebūtinas, kai dumblas:

18.1. apdorojamas temperatūrą pakeliant aukščiau 70°C ir palaikant ją

ilgiau negu 1 val.;

18.6. kompostuojamas, komposto temperatūrą palaikant aukščiau 55°C

ne trumpiau kaip 2 savaites“.

• Akivaizdus įvairių normų (2005-140-28 įsakymo Nr. D1-575 ir 2007-01-25

įsakymo Nr. D1/57) nesuderinamumas tarpusavyje, todėl neaišku koks

reikalavimas iš aukščiau išvardintų yra iš tikrųjų privalomas?

Reikalavimai NVĮ dumblo kompostavimui

81

• Siūlome nustatyti tokius praktiškus ir technologiškai palyginti

nesudėtingai įgyvendinamus reikalavimus kompostuojant NVĮ dumblą:

Reikalavimai NVĮ dumblo

kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui

• Atitinkamai, apdorojant NVĮ dumblą anaerobinio apdorojimo

(rauginimo, fermentavimo) - biodujų išgavimo įrenginiuose, siūlome

taikyti tokius reikalavimus:

kompostuojant kaupuose (rietuvėse) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 14 dienų,

atliekant ≥ 3 vartymus

kompostuojant uždaruose reaktoriuose (konteineriuose, besisukančiuose

cilindruose, tuneliuose ir pan.) užtikrinti užtikrinti > 65° C temperatūrą > 3 dienas

arba > 60°C temperatūrą > 7 dienas

užtikrinti, kad NVĮ dumblas įrenginyje bus išlaikomas (hidraulinio išlaikymo

trukmė) - ne mažiau kaip 2 savaites.

82

• Šiaip jau, anaerobiškai apdorojant NVĮ dumblą, reikėtų taikyti tokius pat

reikalavimus kaip ir apdorojant maisto/virtuvės atliekas; nes paprastai NVĮ dumble

beveik visada yra žmogaus ir gyvūnų patogenų:

Reikalavimai NVĮ dumblo anaerobiniam apdorojimui

• Tačiau artimiausiu metu tokių reikalavimų įgyvendinimas Lietuvoje yra

nerealus – nes visuose NVĮ dumblo apdorojimo įrenginiuose, kurie veikia

mezofilinės temperatūros aplinkoje, reikėtų statyti NVĮ dumblo

pasterizavimo/higienizavimo įrenginius.

• Kita vertus, reikalavimas apdorojant NVĮ dumblą taikyti termofilinį (tame tarpe,

bent kelias valandas ÷ 1 parą > 55°C) temperatūrinį režimą kol kas nėra

privalomas pagal jokį ES teisės aktą.

• Taip pat būtina priimti omenin faktą, kad praktiškai visuose Lietuvos NVĮ dumblo

anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginiuose yra numatytas gauto

digestato terminis džiovinimas (temperatūra 110÷170°C) arba jo kompostavimas;

taigi, likę po anaerobinio apdorojimo patogenai bus nukenksminti visais atvejais.

garantuoti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 6 val.,

užtikrinant, kad NVĮ dublas įrenginyje bus išlaikomas (hidraulinio išlaikymo trukmė)

- ne mažiau kaip 2 savaites.

Panašūs reikalavimai yra taikomi kai kuriose ES šalyse.

83

• Turi būti taikomi bendri ES reglamentų 1069/2009 ir 142/2011

reikalavimai:

Reikalavimai 3 kategorijos ŠGP kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui

kompostuojant (anaerobiškai apdorojant) susmulkintus < 12 mm, 3 kategorijos ŠGP uždaruose kompostavimo reaktoriuose turi būti užtikrinta kontroliuojama > 70°C temperatūra > 1 val.,

arba mažesnius kaip 150 mm ŠGP gabalus nepertraukiamai pakaitinus > 125 min., kai užtikrinama > 100°C temperatūra , ar 120 min. - kai temperatūra > 110°C temperatūra, ar > 50 min. - kai temperatūra > 120°C, arba mažesnius kaip 30 mm ŠGP gabalus nepertraukiamai pakaitinus > 95 min., kai užtikrinama > 100°C temperatūra , ar 55 min. - kai temperatūra > 110°C temperatūra, ar > 13 min. - kai temperatūra > 120°C – po to juos galima kompostuoti (apdoroti anaerobiškai) bet kokiu būdu prie bet kokios temperatūros,

arba, sterilizavus susmulkintas iki < 50 mm 3 kategorijos ŠGP > 133°C temperatūroje > 20 min., esant > 3 bar slėgiui – po to juos galima kompostuoti (apdoroti anaerobiškai) bet kokiu būdu prie bet kokios temperatūros.

• Reglamentas (EB) 1069/2009 leidžia ES šalims – narėms naudotis teise

tam tikrose srityse veikti savo pačių nuožiūra, jeigu jos (šalys) taip

nusprendžia.

Viena iš tokių sričių, kaip jau minėjome aukščiau, yra maisto/virtuvės atliekų

kompostavimas (anaerobinis pūdymas/rauginimas (fermentavimas) – biodujų išgavimas).

Kita sritis galėtų būti mėšlo/srutų kompostavimas (anaerobinis

apdorojimas (rauginimas, fermentavimas) – biodujų išgavimas).

• Mėšlas/srutos pagal ES reglamentus 1069/2009 ir 142/2011 yra 2 kategorijos ŠGP, kurio

kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui) turėtų būti taikomi bendri reikalavimai, taikomi

3 kategorijos ŠGP kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui). Deja, tai yra labai

brangu ir bent artimiausiu laikotarpiu praktiškai sunkiai įgyvendinama.

• Išimtis mėšlui/srutoms iš bendrųjų ES reglamentų 1069/2009 ir

142/2011 reikalavimų juo labiau yra logiška turint omenyje tai, kad

mėšlui/srutoms dabar praktiškai yra taikoma kita išimtis (nors ir

neįteisinta) – jis be jokio apdorojimo yra naudojamas dirvų tręšimui.

• Taigi, bet koks mėšlo/srutų apdorojimas prieš dirvų tęšimą juo - bus

teigiamas žingsnis, mažinantis galimą patogenų plitimą.

85

Reikalavimai mėšlo/srutų


• Todėl siūlytume mėšlo ir mėšlo/srutų mišinio biologiniam

apdorojimui dabar nustatyti tokius minimalius reikalavimus:

86

Reikalavimai mėšlo/srutų


kompostuojant:

užtikrinti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 2 savaites; atvirų kaupų atveju


užtikrinti > 60°C temperatūrą ne mažiau kaip 1 savaitę; atvirų kaupų atveju


(kompostuojant uždaruose reaktoriuose) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 3 paras;

apdorojant anaerobiškai:

užtikrinti, kad anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) - biodujų

išgavimo įrenginyje mėšlas/srutos bus išlaikomas (hidraulinio išlaikymo

trukmė) - ne mažiau kaip 2 savaites.

• Šiame pranešime mes aptarėme reikalavimus tik biologinio apdorojimo –

kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo (biodujų išgavimo) – metodams (būdams),

kurie gali būti taikomi apdorojant 3 kategorijos šalutinius gyvūninius produktus (ŠGP), o taip

pat kai kuriuos 2 kategorijos ŠGP (pvz., mėšlą ir srutas). Šie reikalavimai šalutinių gyvūninių

produktų (ŠGP) ir jų gaminių transformacijai į biodujas ir kompostavimui yra išdėstyti

reglamento (ES) 142/2011 priede V.

• Likusieji 2 kategorijos ŠGP ir visi 1 kategorijos ŠGP turi būti perdirbami (apdorojami), taikant

tinkamus (atitinkamai ŠGP kategorijai) perdirbimo metodus, išvardintus reglamento (ES)

142/2001 priede IV – t. y., jeigu kompetetinga institucija nereikalauja taikyti terminės –

slėginės sterilizacijos (1 metodas), 1 ir 2 kategorijos ŠGP gali būti perdirbami ir taikant 2-5

standartinius metodus.

• Tuo tarpu 3 kategorijos ŠGP gali būti apdorojami (perdirbami) 1-7 standartiniais metodais;

be kita ko, visi 1- 7 standartiniai metodai (tame tarpe ir savo esme yra terminiai (nes visais

atvejais numatytas vienoks ar kitoks terminis apdorojimas).

• Taikant 7 perdirbimo metodą: turi būti registruojama ir stebima informacija apie gabalų dydį

ir atitinkamai kritinę temperatūrą, absoliučią trukmę, slėgio profilį, žaliavos tiekimo ir riebalų

perdirbimo spartą. Kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą

instituciją apie jos turimą su leidžiamu perdirbimo metodu susijusią informaciją.

• Pastaba. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pati nesiima

vertinti ir leisti taikyti kitus perdirbimo metodus – kurie dar nėra įteisinti (leisti) kitose

ES šalyse – narėse, nes (kaip teigia ji pati) neturi tam reikalingų resursų.

87

Reglamento (ES) 142/2011 reikalavimai –

trumpas komentaras

• Šalia aukščiau reglamento (ES) 142/2001 priede IV įvardintų 7 standartinių

metodų – kurie visi yra terminiai metodai, egzistuoja dar ir alternatyvūs

perdirbimo metodai; iš viso jų taip pat yra 7:

Šarminės hidrolizės procesas,

Aukšto slėgio ir aukštos temperatūros hidrolizės procesas,

Biodujų aukšto slėgio hidrolizės procesas

Biodyzelino gamybos procesas,

Brookes dujinimo procesas,

Gyvūninių riebalų deginimo terminiame boileryje procesas,

Termomechaninis biodegalų gamybos procesas.

• Pastaba: norime pastebėti, kad visi 7 alternatyvūs perdirbimo metodai taip pat yra

terminiai.

88


trumpas komentaras

• Kaip jau minėjome aukščiau reikalavimai šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) ir jų

gaminių anaerobiniam apdorojimui (biodujų išgavimui) ir kompostavimui yra

išdėstyti Reglamento (ES) 142/2011 priede V.

• Standartiniai transformacijos parametrai yra tokie (Reglamento (ES) 142/2011 V

priedo III skyriaus 1 skirsnis) - 3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava biodujų

įmonėje ar kompostavimo įmonėje, turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:

didžiausias į reaktorių patenkančių gabalų dydis: 12 mm,

mažiausia visos medžiagos tenmperatūra reaktoriuje: 70oC,

mažiausia trukmė be pertraukos: 60 minučių.

• Alternatyvūs transformacijos parametrai biodujų ir kompostavimo įmonėms yra

aprašyti Reglamento (ES) 142/2011 V priedo III skyriaus 2 skirsnyje.

• Kadangi dėl šių alternatyvių transformacijos parametrų biodujų ir kompostavimo įmonėms

Lietuvoje dažnai yra reiškiamos įvairios spekuliacijos, tai atkreipiame dėmesį į tai, kad tie

alternatyvūs metodai numato terminį ir/ar cheminį apdorojimą ir, be kita ko, Enterococcus

faecalis ar Salmonella bendras pavojus turi būti sumažinti 5 log10 (t. y. 100 000 kartų !), o

karščiui atsparių virusų ar atsparių parazitų– 3 log10 (t.y. 1000 kartų).

Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuos pavojaus sumažinimo rodiklius pasiekti yra labai sunku.

89


trumpas komentaras

• Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

(VMVT) pati nesiima vertinti ir leisti taikyti kitus perdirbimo metodus – kurie dar nėra

įteisinti (leisti) kitose ES šalyse – narėse, nes (kaip teigia ji pati) neturi tam reikalingų

resursų.

• Todėl Lietuvoje gali būti naudojami tik tie alternatyvūs metodai, kurie jau yra įteisinti kitose

ES šalyse – narėse.

• Beje, dėl bet kokio alternatyvaus metodo (transformacijos parametro) įteisinimo visais

atvejais reikia kreiptis į Europos maisto saugos tarnybą (European Food Safety Authority –

EFSA), kuri randasi Parmos mieste, Italijoje.

• Siūlomi reikalavimai alternatyviems transformacijos parametrams biodujų ir kompostavimo

įmonėms perdirbant maisto/virtuvės atliekas yra aprašyti šiame pranešime aukščiau.

Konkretūs pasiūlyti įteisinti Lietuvoje maisto/virtuvės atliekų kompostavimo ar anaerobinio

apdorojimo procesų alternatyvūs transformacijos parametrai jau yra taikomi daugelyje ES

šalių – narių; todėl dėl jų taikymo praktikoje nekils jokių problemų.

• Tuo tarpu įvairūs nepagrįsti teiginiai apie tai, jog probiotikų naudojimas ar

vermikompostavimas taip pat yra kur nors (kokioje nors ES šalyje – narėje) įteisinti kaip

alternatyvūs transformacijos parametrai (metodai) - neišlaiko elementarios kritikos.

90


trumpas komentaras

• Daug dėmesio turėtų būti skiriama kompostavimo aikštelių (ar uždarų

kompostavimo įrenginių) bei biodujų išgavimo įrenginių vietos parinkimui ir jų

tinkamam įrengimui – tam, kad būtų užtikrinti (garantuoti) nustatyti

aplinkosauginiai ir visuomenės sveikatos reikalavimai.

• Pagrindiniai aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos faktoriai,

priimami domėn, yra šie:

galima cheminė oro tarša ir su šia tarša susijusi nemalonių kvapų – smarvės

problema,

galima paviršinių ir požeminių vandenų tarša dėl kompostavimo metu

susidarančios sunkos,

galima darbo aplinkos tarša dulkėmis ir organinės kilmės rūku

(bioaerozoliais),

galima tarša žmogaus ir gyvūnų patogenais, fitopatogenais ir piktžolių

sėklomis,

galimas triukšmas.

91

Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo

aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei

anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)

• Daugumoje senųjų ES šalių - narių bei JAV, Kanadoje, Australijoje ir

Naujoje Zelandijoje kompostavimo aikštelių ir kompostavimo gamyklų

įrengimas (uždarų kompostavimo įrenginių instaliavimas), o taip pat

anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) - biodujų išgavimo

įrenginių instaliavimas yra licencijuojamas (po planuojamos ūkinės

veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir poveikio visuomenės

sveikatai vertinimo (PVSV) procedūrų yra rengiama atitinkama paraiška

licencijai gauti – kurią, kaip taisyklė, išduoda Aplinkos apsaugos

agentūros.

• Licencija yra išduodama, įvertinus numatomą naudoti technologiją (būdą

ir įrenginius), tik griežtai konkrečiam bioskaidžių atliekų sąrašui (pagal

Atliekų sąrašo kodus) ir konkrečiam atliekų kiekiui (per metus ir per dieną)

apdoroti.

92




• Norint kompostuoti (pastaba – ar anaerobiškai pūdyti/rauginti (fermentuoti) ir po to

kompostuoti digestatą) 3 kategorijos (taip pat dalį 2 kategorijos) ŠGP ar vien tik

maisto/virtuvės atliekas ir maisto produktus, kuriems pasibaigęs galiojimo

terminas (angl. catering waste and foodstuff) – privalu gauti dar ir atitinkamą

papildomą licenciją ar leidimą (prie aukščiau aprašytos bendros licencijos).

• Licencijas (leidimus) – ŠGP apdoroti - išduoda arba atitinkamos maisto ir

veterinarijos tarnybos, arba integruotos tokių tarnybų ir ministerijų struktūros (pvz.,

Anglijoje – DEFRA (Department of Environmental, Food and Rural Affairs)) – jeigu

numatoma naudoti technologija (kompostavimo būdas (metodas) ir numatomi

naudoti įrenginiai atitinka nustatytus reikalavimus (garantuoja tų reikalavimų

įvykdymą).

• Licencijoje ir leidime būtinai nurodomas (baigtinis) galimų apdoroti bioskaidžių

atliekų sąrašas (pagal Atliekų sąrašo kodus) ir konkretus (baigtinis) galimų

apdoroti ŠGP sąrašas – pagal atitinkamus ŠGP kodus; taip pat būtinai nurodomas

maksimalus leistinas apdoroti bioskaidžių atliekų ir konkrečiai ŠGP kiekis – per

metus ir kiek ŠGP galima priimti apdorojimui per parą.

93




• Skirtumas tarp licencijavimo (kokia yra praktika daugumoje ES šalių) tvarkos ir

pas mus Lietuvoje išduodamų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės - TIPK

leidimų tvarkos, tas, kad:

licencija yra išduodama būsimai kompostavimo aikštelei ar būsimam (numatomam)

instaliuoti uždaram kompostavimo įrenginiui (gamyklai), remiantis planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rezultatais

bei pateiktu atitinkamu prašymu (licencijai gauti) – dar iki techninio projekto rengimo

pradžios, o

TIPK leidimas, kaip taisyklė, yra išduodamas po to, kai kompostavimo aikštelė ar

uždari kompostavimo įrenginiai jau suprojektuoti ir pastatyti (arba baigiami statyti), t. y.

kai iš esmės jau mažai ką begalima pakeisti (pataisyti).

• Pastaba. TIPK leidimai yra išduodami ir tose šalyse, kur yra numatytas

kompostavimo aikštelių ir kompostavimo (ar anaerobinio apdorojimo) įrenginių

projektavimo ir statybos (įrengimo) licencijavimas; t. y. pirma išduodama licencija

(teisė) projektuoti ir statyti, o jau po to (baigiant statyti) – TIPK leidimas

(eksploatavimui).

94




• Vieta atviroms kompostavimo aikštelėms įrengti ir didelio pajėgumo

įrenginiams instaluoti turi būti atokiau nuo gyvenviečių ar sodybų, pavėjinėje

(nuo jų) vyraujančių vėjų krypties pusėje.

Turi būti patogus privažiavimas į aikštelę (vietą).

Aikštelės dydis (sklypas) turi būti pakankamas numatyto (planuojamo) bioskaidžių atliekų

kiekio kompostavimui – t. y. ne per mažas.

Aikštelėje – visame jos kompostavimo plote - turi būti įrengta kieta danga

(rekomenduojama – asfaltbetonio).

Aikštelė turi turėti nuolydį susidariusiai sunkai (ir lietaus vandeniui) nuo jos paviršiaus

nutekėti. Aikštelės pakraščiu turi būti įrengti sunkos (ir lietaus vandens) surinkimo latakai (iš

gelžbetoninių profilių) arba grioviai, padengti asfaltbetoniu (ar geosintetine danga).

Aikštelės pakraštyje turi būti įrengtas rezervuaras susidarusiai sunkai (ir lietaus vandeniui

nuo aikštelės paviršiaus) sukaupti; sunka (ir lietaus vanduo) gali būti naudojami

kompostavimo metu reikalingam kompostavimo mišinio drėgnumui palaikyti (ypač vasaros

metu) – todėl rezervuare būtina įrengti siurblinę.

Buitinės atliekos iš administracinio – gamybinio pastato turi būti surinktos ir išvalytos arba

išvežamos valyti į NVĮ įrenginius.

95




• Kompostavimo aikštelėje (projektuojant ir įrengiant) turi būti numatytos

zonos:

bioaskaidžių atliekų ir struktūrinių medžiagų priėmimui,

kompostavimo mišinio paruošimui – bioskaidžių atliekų ir struktūrinių medžiagų

susmulkinimui ir sumaišymui,

aktyvaus (termofilinio ir mezofilinio) kompostavimo zona,

komposto sijojimo zona

komposto bandinimo zona,

komposto saugojimo zona.

• Jeigu yra numatoma taikyti (naudoti) aktyviai aeruojamų kaupų technologiją ar

numatomi instaliuoti uždari kompostavimo įrenginiai arba numatoma

kompostavimą vykdyti uždaruose angaruose – visais šiais atvejais privalo būti

įrengti biofiltrai, kompostavimo metu susidariusiam orui išvalyti nuo cheminės

taršos (amoniako, sieros vandenilio (vandenilio sulfido), sieros merkaptanų,

lengvųjų aromatinių angliavandenilių ir kitų teršalų).

96




• Norint įrengti bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelę ar instaliuoti uždarus kompostavimo

įrenginius ar anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginius - pirmiausia turi būti

atliktos būtinos teritorijos planavimo procedūros.

• Pastaba – pasiūlymas:

Teritorijos planavimo procedūrų atlikti nereikia, kai yra instaliuojami mažo pajėgumo

uždari kompostavimo įrenginiai - pajėgūs sukompostuoti (apdoroti) iki 300 kg/parą arba

iki 100 tonų/metus bioskaidžių atliekų.

Tačiau TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimą gauti būtina ir šiuo

atveju.

• Žemės sklypas bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelei įrengti (ar instaliuoti uždarus

kompostavimo įrenginius ar anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginius)

suformuojamas ar esamame žemės sklype įteisinama reikalinga (atitinkama) jo naudojimo

paskirtis bei nustatomos SAZ (sanitarinės apsaugos zonos) ribos ir SAZ režimas – vykdant

teritorijos detaliojo planavimo procedūras.

• Pastaba. Jeigu dėl kokių nors aplinkybių teritorijos detaliojo plano rengti nereikia (nebūtina)

– tai, tokiu atveju, SAZ ribų ir režimo nustatymui yra rengiamas specialusis planas – SAZ

ribų nustatymo dokumentas.

97




• SAZ ribos ir režimas yra nustatomi (tiek rengiant teritorijos detalųjį planą, tiek rengiant

specialųjį planą – SAZ ribų nustatymo dokumentą) vadovaujantis Sanitarinių apsaugos zonų

ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Sveikatos apsaugos ministro 2004-

08-19 įsakymu Nr. V- 586, su vėlesniais pakeitimais: 2009-12-21 įsakymas Nr. V-1052 ir

2011-04-12 įsakymas Nr. V-360.

• Gavus sąlygas teritorijos detaliąjam planui rengti ar esamam koreguoti – pirmiausia turi būti

parengiama informacija planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo

(PAV) atrankai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) atrankai atlikti.

• Norime atkreipti dėmesį į keletą, mūsų manymu, svarbių momentų.

Pirmiausia į tai, kad iki šiol per mažai dėmesio yra skiriama tam, kokia informacija turėtų (privalėtų) būti

pateikiama PŪV PAV ir PVSV atrankai atlikti.

Tiesiog visas šitas informacijos PŪV PAV ir PVSV atrankai atlikti parengimas ir pateikimas bei pačios

atrankos atlikimas yra perdėm biurokratiškas ir dažnai formalus (tuo tarpu esminiai dalykai būna iš viso

net nenagrinėjami).

Bioskaidžių atliekų apdorojimo (anaerobinio ir/ar kompostavimo) atveju labai svarbu yra tai, kas bus

apdorojama – nuo to priklauso kokia technologija yra galima ir tinkama (atitinka reikalavimus).

Todėl turėtų būti numatyta, kad informacijoje atrankai atlikti privaloma pateikti konkretų bioskaidžių atliekų

sąrašą, nurodant kiekvienos bioskaidžios atliekos (pagal Atliekų sąrašo kodą) kiekį, numatomą apdoroti

vykdant planuojamą ūkinę veiklą.

98




• Planuojant apdoroti (anaerobiškai ir/ar kompostuojant) šalutinius gyvūninius produktus

(ŠGP) - turi būti nurodoma kokie konkrečių ŠGP (pagal ŠGP kodus) konkretūs kiekiai (per

metus ir per parą) planuojami apdoroti.

• Mūsų nuomone, vykdant PŪV PAV ir PVSV atranką planuojamai ūkinei veiklai, tuo atveju,

kai yra numatomi apdoroti ŠGP – atrankos procese būtinai turi (privalo) dalyvauti Lietuvos

valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai ir teikti savo išvadą. Dabar –

bent jau susiklosčiusioje praktikoje – to nėra ?!

• Kitas svarbus klausimas – aplinkosauginių priemonių planas.

Susiklosčiusioje praktikoje dažnai jis yra rengiamas tik dėl to, kad tai daryti būtina.

Planas dažniausiai yra tik formalus – nedetalus, neišbaigtas, kartais nerealus, parengtas

(dažniausiai) atmestinai.

Tuo tarpu aplinkosauginių priemonių planas turėtų būti pati svarbiausia informacijos PŪV

PAV ir PVSV atrankai atlikti dalis.

Šis – aplinkosauginių priemonių planas – taip pat turėtų būti esminė planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV)

programos ir ataskaitos dalis (jeigu, vykdant PŪV PAV ir PVSV atranką, bus nuspręsta -

kad ataskaitą rengti būtina) ir, galų gale, techninio projekto aplinkos apsaugos dalis.

99




• Atskirai reikėtų aptarti planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV)

ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) pilnų procedūrų – rengiant ir derinant

poveikio vertinimo programą ir ataskaitą - atvejus.

• Dabar (tokia yra susiklosčiusi praktika) ūkiniai subjektai visais būdais mėgina išvengti

poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo bei

derinimo procedūrų; siekdami, kad būtų apsiribojama tik PŪV PAV ir PVSV atrankos

procedūromis – t. y. siekdami gauti tokią atrankos išvadą, kurioje parašyta, kad poveikio

aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas neprivalomas (tiesiog RAAD naudoja tokią ne

visiškai tikslią formuluotę, kad „vertinimas neprivalomas“ – nors faktiškai jis vyksta

(vykdoma, pateiktos informacijos pagrindu, atranka - taikyti ar ne pilnas procedūras, būtina

ar nebūtina rengti vertinimo programą ir ataskaitą bei jas derinti).

• Mūsų manymu, tuo atveju, jeigu numatoma įrengti didelio pajėgumo kompostavimo aikštelę

ar instaliuoti didelio pajėgumo kompostavimo ar anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo

įrenginius - PŪV PAV ir PVSV vertinimo programos ir ataskaitos parengimas ir jų

derinimas turėtų būti privalomi.

• Kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo įrenginiams tai turėtų būti taikoma,

jeigu jų pajėgumas yra > 3000 tonų/metus, o anaerobinio pūdymo – biodujų išgavimo

įrenginiams > 10 000 tonų/metus.

100




• Atlikus PŪV PAV ir PVSV atrankos (ir, jeigu atrankos metu buvo priimtas toks sprendimas – PŪV

PAV ir PVSV vertinimo (atitinkamos programos ir ataskaitos rengimo bei derinimo) procedūras ir turint

patvirtintą teritorijos detalųjį planą (ar patvirtintą jo korektūrą arba patvirtintą specialųjį planą - SAZ ribų

nustatymo dokumentą), su nustatytomis SAZ ribomis ir režimu - galima imtis rengti techninį

projektą kompostavimo aikštelės įrengimui ar uždarų kompostavimo arba

anaerobinio apdorojimo įrenginių instaliavimui. • Reikėtų numatyti galimybę (procedūrą), kad tuo atveju, kai numatoma apdoroti (anaerobiškai ir/ar

kompostuojant) šalutinius gyvūninius produktus (ŠGP) - į sąlygų sąvadą techniniam projektui rengti turi

būti įdedamos ir regioninio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) padalinio sąlygos (šias

sąlygas savivaldybės administracija turėtų (privalėtų) užprašyti iš regioninio VMVT padalinio ir, jas gavusi,

įdėti į sąlygų sąvadą). Dabar, pagal susiklosčiusią praktiką, taip nėra daroma.

• Techninis projektas privalo turėti aplinkos apsaugos (AA) dalį - kurią būtina (su)derinti su

RAAD ir VSC (pastaba – reikėtų numatyti, kad planuojant apdoroti ŠGP – ir su VMVT

regioniniu padaliniu).

• Pastaba. Reikėtų numatyti, kad, jeigu uždari kompostavimo įrenginiai yra nedidelio

pajėgumo - iki 300 tonų/metus arba iki 1 tonos/parą - tuo atveju rengti techninį projektą

neprivaloma; pakanka parengti ir suderinti su savivaldybės vyr. architektu supaprastintą

techninį projektą pagal STR 1.01.07:2010 II grupės nesudėtingiems statiniams keliamus

reikalavimus.

101




• Problemos, susijusios su vietos parinkimu kompostavimo aikštelėms įrengti ar

uždariems kompostavimo įrenginiams bei biodujų išgavimo įrenginiams instaliuoti,

kyla dėl būtinybės užtikrinti labai didelę sanitarinę apsaugos zoną – SAZ - net

500 m (t.y. tokią pat kaip ir buitinių atliekų sąvartynams, regioninėms toksinių

atliekų aikštelėms ar pavojingų atliekų laikinojo saugojimo aikštelėms, atliekų

deginimo (sukūrenimo) įmonėms; galvijų (> 1200 vnt.) fermoms, su esančiais prie

jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ar kiaulių (iki 499 vnt.) fermoms, su esančiais

prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ir pan.).

• Tokia didelė SAZ – 500 m – yra nustatyta todėl, kad kompostavimo metu, ypač

atvirose kompostavimo aikštelėse susidaro nemalonūs kvapai (angl. Odours) –

dėl amoniako (NH3), sieros vandenilio (vandenilio sulfido (H2S)), sieros metilo,

etilo ir butilo merkaptanų (CH3SH, C2H5SH, C4H9SH), lengvųjų aromatinių

angliavandenilių ir kitų cheminių junginių emisijos.

• Šių kvapų visiškai išvengti, o ypač amoniako – praktiškai yra neįmanoma

(išskyrus vertikalių kompostavimo silo atveją); t. y. kvapų emisiją galima tik iš

esmės sumažinti, o susidariusį orą su visais nemaloniais kvapais – galima

išvalyti biofiltre (kai naudojama aktyvi aeracija arba kompostavimas vykdomas

uždaruose angaruose).

102

Sanitarinių apsaugos zonų

ribų ir režimų nustatymas

• Teisės aktuose reikalaujant įteisinti tokią didelę SAZ – 500 m – nėra daroma jokio

skirtumo ar tai bus kompostavimo aikštelė su atvirais kaupais (rietuvėmis), ar

uždari kompostavimo įrenginiai; taip pat nedaroma jokio skirtumo ar atvirų kaupų

atveju bus taikoma pasyvi aeracija (kaupų vartymas) ar - aktyvi (oro pūtimas ar

siurbimas).

• O skirtumas tarp kompostavimo aikštelės su atvirais kaupais (rietuvėmis), kai

taikoma pasyvi aeracija (kaupų vartymas) ir aikštelės su atvirais kaupais, kai

taikoma aktyvi aeracija (oro pūtimas arba siurbimas), jau nekalbant apie bet kokio

tipo uždarus kompostavimo įrenginius (konteinerius, besisukančius cilindrus

tunelius, tunelius, vertikalius silo, kompostavimo lovius (tranšėjas), kompostavimo

baseinus (vonias)) - yra ir esminis, nes pastaruoju atveju kompostavimo metu

susidariusį orą su nemalonius kvapus formuojančiomis minėtomis cheminėmis

medžiagomis galima nukreipti į biofiltrą (biofiltrus).

• Todėl atvirų kaupų atveju, taikant aktyvią aeraciją arba bioatliekas kompostuojant

uždaruose kompostavimo įrenginiuose arba uždaruose angaruose – SAZ galėtų

būti nustatomas ir mažesnis, nuo 50 m iki 500 m – priklausomai kuo įrenginių

pajėgumo (įrenginiuose kompostuojamų bioskaidžių atliekų kiekio).

103



• Šituos SAZ ribų nustatymo klausimus būtina išspręsti kuo greičiau, nes dabar, tiek

Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (patvirtintose Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu

Nr. 343, nauja redakcija – Vyriausybės 1995-12-29 nutarimas Nr. 1640; po to sekusi visa eilė pakeitimų –

aktuali redakcija nuo 2011-07-17), tiek Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimų

taisyklėse (patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-09 įsakymu Nr. V-586, pakeistose 2009-12-

21 įsakymu Nr. V-1052 ir 2011-04-12 įsakymu Nr. V-360) – SAZ ribos kompostavimo aikštelėms ir,

ypač, uždariems kompostavimo įrenginiams yra nustatytos nepagrįstos, nes domėn

nepriimta tai, kad, tam tikrais aukščiau išvardintais atvejais, susidaręs kompostavimo metu

oras su kvapus sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis gali (ir turėtų) būti nukreiptas

išvalyti į biofiltrus.

• Lietuvos higienos norma HN 121:2008 „Kvapų koncentracijos ribinės vertės

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų sklypuose“ nurodo

(netiesiogiai), kad už kompostavimo aikštelės ar kompostavimo gamyklos (įrenginio) SAZ

ribų nemalonių kvapų koncentracijos negali viršyti 10 OUE/m3 (OUE - europiniai kvapo

vienetai).

• Mūsų manymu, šituo reikalavimu ir turėtų būti vadovaujamasi, nustatant SAZ ribas

būsimuose (ir veikiančiuose) bioskaidžių atliekų kompostavimo objektuose !

• Tada uždariems kompostavimo įrenginiams ir aktyviai aeruojamų kaupų (rietuvių) atveju –

kai yra galima surinkti kompostavimo metu susidariusį orą ir nukreipti jį į biofiltrus – SAZ

ribos tikrai galėtų būti nustatomos gerokai mažesnės negu 500 m; jos taip pat turėtų

priklausyti nuo kompostuojamų atliekų kiekio (įrenginių pajėgumo) ir galėtų būti nuo 50 m

iki 500 m.

104



• Savo motyvuotą (argumentuotą) siūlymą nustatant SAZ ribas atsižvelgti į

kompostuojamų bioatliekų kiekius – aikštelių ir/ar uždarų įrenginių ar gamyklų

pajėgumą – pagrindžiame tuo, kad nemalonių kvapų susidarymo (išsiskyrimo)

intensyvumas priklauso nuo kompostavimo metu susidarančio (išsiskiriančio) oro,

su kvapus sukeliančiomis susidarančiomis cheminėmis medžiagomis jame, kiekio;

o pastarasis priklauso nuo kompostuojamų bioskaidžių atliekų kiekio.

• Kuo didesnė kvapus sukeliančių susidarančių cheminių medžiagų emisija

(emisijos intensyvumas) – kvapų susidarymo intensyvumas, tuo didesnis

atstumas (ir atitinkamai – SAZ ribos) yra reikalingas tam, kad įvyktų kvapų

išsisklaidymas ir nemalonių kvapų lygis sumažėtų iki leidžiamo; žr. žemiau

pateiktą schemą iš DEFRA (Didžioji Britanija) vadovo.

• Tai, kad kvapai, tolstant nuo susidarymo šaltinio, gan greitai išsisklaido – o

reikalingas tam atstumas priklauso nuo kvapų emisijos intensyvumo – yra įrodyta

ne tik šiame aukščiau jau paminėtame darbe (Good Practice and Regulatory

Guidance on Composting and Odour Control for Local Authorities, C. Parker and

N. Gibson, 2009, AEA Technology plc., DEFRA, UK) bet ir kituose moksliniuose

– tiriamuosiuose darbuose.

105



106

Distancijos, reikalingos kvapams išsisklaidyti,

priklausomybė nuo kvapų emisijos intensyvumo

• Taigi, akivaizdu, kad tam tikrais atvejais gali būti nustatomos daug

mažesnės negu 500 m SAZ ribos.

• Šie klausimai yra opūs ir labai aktualūs įrengiant kompostavimo aikšteles

bei, ypač, instaliuojant uždarus kompostavimo įrenginius – ir jie

nedelsiant ir neatidėliojant turi (privalo) būti sprendžiami; nes dabar

susiklosčiusi padėtis tiesiog dirbtinai (be jokio realaus pagrindo) stabdo

nedidelių (iki 1000 tonų per metus ar tik iki 500 tonų per metus ar net dar

mažesnių – iki 100 tonų per metus) uždarų kompostavimo įrenginių

instaliavimą.

• O šitokių įrenginių (instaliavimo) poreikis jau dabar yra didžiulis ir toliau

auga.

• Efektyvus sprendimas, leidžiantis iš esmės sumažinti nemalonius kvapus

- yra biofiltrai. Todėl siūlome, kad biofiltrai privalomai turi būti įrengiami

visada, kai tik yra numatomas aktyvus aeravimas (oro pūtimas ar

ištraukimas).

107



• Šiuo metu kaip nors pasiekti tai, kad šita SAZ 500 m riba būtų tam tikrais atvejais

(pvz., instaliuojant uždarus kompostavimo įrenginius) sumažinama iki pagrįstų ir

logiškų atstumų – yra tiesiog niekaip neįmanoma.

• Lieka vienintelė racionali išeitis – keisti Sveikatos apsaugos ministro įsakymą

(2004-08-09 Nr. V-586) ir iš esmės sutvarkyti Sanitarinių apsaugos zonų ribų

nustatymo ir režimų taisyklių (toliau – Taisyklių) priedo 22 ir 28 skyrius; atskirą

dėmesį skiriant bioskaidžių atliekų biologinio apdorojimo (kompostavimo ir

anaerobinio apdorojimo) įrenginiams.

• Alternatyva. Iš Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-09 įsakymu Nr. V-586

patvirtintų Taisyklių (pakeistų 2009-12-21 įsakymu Nr. V-1052 ir 2011-04-12

įsakymu Nr. V-360) priedo visiškai išbraukti tuo 22 ir 28 skyrius, liečiančius atliekų

tvarkymo objektus – ir viską perkelti (palikti) reguliuoti tik Specialiose žemės ir

miško naudojimo sąlygose (patvirtintose Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.

343, nauja redakcija – Vyriausybės 1995-12-29 nutarimas Nr. 1640; po to sekusi

visa eilė pakeitimų – aktuali redakcija nuo 2011-07-17).

• Pastaba. Deja, jokių SAZ ribų bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelėms ir uždariems

kompostavimo įrenginiams ar anaerobinio apdorojimo įrenginiams tose Specialiosiose

žemės ir miško naudojimo sąlygose bei Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimų

taisyklėse dabar nėra nustatyta.

108



• Todėl tuos supainiotus ir komplikuotus SAZ ribų nustatymo atliekų

tvarkymo objektams klausimus būtina neatidėliojant spręsti ir viską

sutvarkyti tinkamai:

Efektyviausias sprendimas – papildyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIV

skyriaus „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“

67 punktą atitinkamais atliekų tvarkymo objektais ir pasiūlyti nustatyti SAZ ribų dydžius

bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelėms (analogiškus NVĮ dumblo kompostavimo

aikštelėms) bei uždariems kompostavimo reaktoriams (konteineriams, horizontaliems

tuneliams, vertikalioms kompostavimo kameroms (silo ir kitiems)) – mažesnius negu

atviroms kompostavimo aikštelėms - priklausomai nuo kompostuojamų bioskaidžių atliekų

kiekio. Dar geriau būtų 67 punktą padalinti į du atskirus 671 – atliekų tvarkymo objektams ir

672 – kitos paskirties komunaliniams objektams.

Tačiau, norint išvengti galimų kilti ginčų su VVSPT ir jos regioninių VSC specialistais, reikėtų

sutvarkyti tuos 22 ir 28 skyrius Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimų taisyklių

priede – įvardinti reikalingus atliekų tvarkymo objektus ir SAZ ribas jiems; kas liečia

bioskaidžių atliekų kompostavimo aikšteles ir uždarus kompostavimo reaktorius

(konteinerius, horizontalius tunelius, vertikalias kompostavimo kameras (silo) ir kitus) – viską

reikėtų padaryti taip, kaip aukščiau siūloma daryti patikslinant Specialiųjų žemės ir miško

naudojimo sąlygų 67 punktą.

109



• Mes siūlome nustatyti tokias SAZ ribas:

bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelėms su atvirais vartomais kaupais (rietuvėmis):

bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelėms su aktyviai aeruojamais kaupais (rietuvėmis)

ir instaliuotais biofiltrais bei uždariems bioskaidžių atliekų kompostavimo įrenginiams

(konteineriams, besisukantiems cilindrams, vertikalioms kompostavimo kameroms (silo),

horizontaliems tuneliams, kompostavimo loviams ir kompostavimo baseinams (vonioms)):

bioskaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginiams:

110



Našumas per metus, tonomis

iki 1000 nuo 1000

iki 5000 nuo 5000 iki 10000

daugiau kaip 10000

Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai, metrais 100 200 300 500

Įrenginio našumas per metus, tonomis

iki 100

nuo 100 iki 300

nuo 300 iki 1000

nuo 1000 iki 3000

nuo 3000 iki 10000

daugiau kaip

10000

Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai, metrais

_ 50 100 200 300 500

Įrenginio našumas per metus, tonomis

iki 5000 nuo 5000 iki 10000

nuo 10000 iki 50000

daugiau kaip 50000

Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai, metrais 100 200 300 500

111

Kompostavimo procesas

112

Kompostavimo procesas • Galima išskirti 4 kompostavimo proceso stadijas (fazes):

Inkubacinė/mezofilinė (kaitimo) fazė – kurios metu užsiveisia ir ima intensyviai daugintis mezofilinės

bakterijos bei mikrogrybai, o taip pat pirmuonys bei bestuburiai; vyksta intensyvus lengvai suyrančių

organinių medžiagų irimas; išsiskiria daug šilumos ir kyla temperatūra; vyksta intensyvus katabolizmas; ši

kompostavimo stadija trunka nuo poros iki kelių dienų.

Termofilinė fazė – ji dar vadinama aktyvia kompostavimo faze - kurios metu vyksta ypač spartus

organinių medžiagų irimas – bio-oksidacija - susidaro daug vandens ir dujų (anglies dioksidas ir

amoniakas bei azoto oksidas; pastaba – jeigu sąlygos anaerobinės, tai ir metanas, sieros vandenilis,

merkaptanai, lengvieji aromatiniai angliavandeniai); vyksta intensyvus katabolizmas ir hidrolizė; šios

fazės metu praktiškai suyra didžioji dalis organinių medžiagų, išskyrus ligniną ir lignoceliuliozę bei

sudėtingus baltymus ir riebalus; vyksta intensyvi organinių medžiagų mineralizacija ir prasideda

humifikacijka; šios stadijos, kuri paprastai tęsiasi nuo vienos iki dviejų/trijų savaičių, pabaigoje organinės

medžiagos jau virsta kompostu – jis vadinamas šviežiu arba „žaliu“ kompostu; tai yra nestabili, blogai

struktūrizuota medžiaga.

Mezofilinė (aušimo) fazė – kurios metu vyksta intensyvi mineralizacija (oksidacija) ir humifikacija

(organinių medžiagų likučių ir žuvusių mikroorganizmų kompleksinimas); aktinobakterijos ir mikrogrybai

intensyviai ardo lignoceliuliozės ir lignino junginius; šios stadijos metu, temperatūrai nukritus žemiau 30oC

užsiveisia ir sparčiai dauginasi dirvožemio bestuburiai; mineralizacijos ir humifikacijos stadija trunka nuo

mėnesio iki poros mėnesių; šios stadijos pabaigoje kompostas jau yra subrendęs ir stabilus.

Stabilizacijos/brendimo fazė (stadija) – jos metu mezofilinės (aušimo) fazės laikotarpiu prasidėjęs

mineralizacijos ir humifikacijos bei stabilizacijos procesas tęsiasi toliau, nors ir ne taip sparčiai; šios fazės

metu pagrindinį vaidmenį atlieka dirvožemio bestuburiai (ypač svarbus yra sliekų vaidmuo); temperatūra

susilygina su aplinkos temperatūra; stabilizacijos/brendimo fazė trunka nuo vieno iki 2-3 mėnesių;

kompostas yra jau visiškai subrendęs, stabilus ir gerai struktūrizuotas, organinių medžiagų ir azoto

koncentracijos jame yra nedidelės – tai yra rupi į juodžemį panaši medžiaga.

113

Kompostavimo procesas • Anglies ir azoto - C:N santykis

Kaip jau yra parodyta anksčiau, C:N santykis kompostuojamose medžiagose yra vienas iš

svarbiausių, lemiamų kompostavimo proceso parametrų.

Optimalus C:N santykis kompostavimo pradžioje yra 25:1 ÷ 30:1.

Šį santykį lengviausia pasiekti maišant įvairias atliekas.

Žaliosios – azoto turtingos – medžiagos: Rudosios – anglies turtingos – medžiagos:

maisto/virtuvės atliekos

žolė (šviežiai nupjauta)

mėšlas

medienos atliekos

šiaudai

pageltę lapai

114

Kompostavimo procesas • Vidutinis anglies (C) ir azoto (N) santykis įvairiose medžiagose

Atliekos (medžiagos) C:N santykis

„Žalias“ skystas mėšlas 3÷5:1

„Žaliosios“ medžiagos

Nuotekų dumblas 5÷10:1

Naminių paukščių mėšlas 5÷15:1

Kiaulių mėšlas 5÷15:1

Nuotekų dublas po anaerobinio pūdymo 10÷15:1

Maisto/virtuvės atliekos 10÷15:1

Daržovių/vaisių atliekos 10÷20:1

Organinė mišrių komunalinių atliekų dalis

10÷20:1

Karvių mėšlas 10÷20:1

Šviežiai nupjauta žolė 15÷20:1

Arklių mėšlas 25:1

Durpės 20÷30:1

30:1 Optimalus kompostavimui

Lapai (švieži) 30÷40:1 „Rudosios“ medžiagos

Šienas (išdžiovintas) 40÷60:1

Pageltę (seni) lapai 60÷80:1

Komunalinių atliekų mišinys 50÷60:1

Šiaudai (išdžiovinti) 50÷150:1

Medžio žievė 150÷450:1

Popieriaus atliekos 150÷600:1

Katono atliekos 300÷600:1

Pjuvenos 300÷600:1

Medienos atliekos 500÷750:1

115

Kompostavimo procesas

• Optimalūs kompostavimo procesui parametrai:

Anglies/azoto santykis (kompostavimo pradžioje) ~ 25÷30 (35) : 1 vėliau

palaipsniui sumažėjantis iki < 20:1 (galutinai subrendusiame komposte ~ 15:1)

Dėgnumas ~ 60±5%

pH ~ 6,5÷8

Dalelių dydis:

3÷30 mm, priverstinės aeracijos ir/arba mechaninio maišymo uždaruose

įrenginiuose

5÷50 mm, natūralios (savaiminės) aeracijos kaupuose (rietuvėse)

Temperatūtra ~ 45÷65°C (dėl pasterizacijos/higienizacijos – dezinfekcijos

poreikio temperatūra turi būti > 55°C)

Deguonies koncentracija ~ 10% (pradinės mezofilinės ir, ypač, termofilinės

stadijos metu būtinai > 5%)

Oro srautas ~ 0,5 ÷1,5 m³ / d kg sausųjų organinių medžiagų (SOM) termofilinės

stadijos metu; vėliau auštant (mezofilinė brendimo ir stabilizacijos fazė)

palaipsniui mažėjantis

• Pats paprasčiausias yra namudinis kompostavimas

116

Kompostavimo technologijos

• Maisto/virtuvės atliekų kompostavimas jų susidarymo vietoje

117


• Namudinis maisto/virtuvės atliekų anaerobinis fermentavimas.

Bokashi metodas

118


• Vermikompostavimas

• Vermikompostavimas – tai procesas, vykstantis mezofilinėse sąlygose, kurio metu sliekai (lot.

Vermis) sąveikoje su mikroorganizmais paverčia organines medžiagas humusu (gausiai

humusu praturtintu kompostu), kuris kartais dar vadinamas biohumusu.

• Taigi, sliekai (sąveikaudami su mikroorganizmais) organines atliekas perdirba į humusą arba

kompostą (po termofilinio kompostavimo, jam ataušus) praturtina humusu.

• Sliekų biomasė yra vadinama vermikultūra, o organinės atliekos (kompostas) perdirbtos sliekų -

vermikompostu arba tiesiog humusu, kartais biohumusu.

• Kompostavimui dažniausiai naudojami Kalifornijos raudonieji sliekai – Eisenia fetida.

119


• Vermikompostavimas

120


• Principinė

kompostavimo

proceso schema

su pasyvia

aeracija

121


• Principinė

kompostavimo

proceso schema

su priverstine

aktyvia aeracija

122


• Esminis skirtumas tarp

kompostavimo proceso

su pasyvia aeracija ir

kompostavimo proceso

su aktyvia priverstine

aeracija (oro

pūtimu/(iš)siurbimu) –

tai, kad pastaruoju

atveju galima

(įmanoma) užterštą

orą paduoti

(nukreipti) į biofiltrą !

• Komopostavimo proceso baziniai elementai (sudėtinės dalys)

123


• Visais atvejais įvairios bioskaidžios atliekos ir struktūrinės medžiagos turi būti

susmulkinamos ir sumaišomos – paruošiamas tinkamas kompostavimui mišinys.

124


• Vartomų kaupų (rietuvių) su pasyvia aeracija atveju – kaupai (rietuvės) periodiškai

(pradžioje dažnai ~ kas 2-3 dienas, vėliau rečiau – kas savaitę ir net kas dvi) turi

būti vartomi.

125


• Po aktyvios termofilinės + mezofilinės kompostavimo fazės gautas kompostas turi

būti išsijojamas. Frakcija < 10÷12 mm bus nukreipiama brandinti ir iš jos po 1÷3 mėnesių

bus gaunamas brandus kompostas. Frakcija > 10÷12 mm bus naudojama pakartotinai kaip

struktūrinė medžiaga.

126


• Kompostavimo būdų (metodų, technologijų) sisteminimas

Žemiau pateikiame įvairių kompostavimo būdų (metodų, technologijų) įvairias sisteminimo

schemas.

127




schemas.

128




schemas.

129



• Taigi, visos kompostavimo technologijos (būdai, metodai) yra arba:

atviros sistemos - įvairūs kompostavimo kaupai (rietuvės), arba

uždaros sistemos – įvairūs konteineriai, tuneliai, besisukantys cilindrai,

kompostavimo tranšėjos ir kt.

• Kompostavimo kaupai (rietuvės) būna:

statiniai (nevartomi) arba vartomi,

atviri arba uždengti,

su pasyvia aeracija arba su aktyvia (priverstine) aeracija.

• Uždaros kompostavimo sistemos būna:

horizontalios arba vertikalios,

su komposto maišymo prietaisu (angl. agitated) arba be jo,

tolydaus atliekų srauto (angl continuous flow) arba užkraunamos porcijomis (angl

batch).

130


• Atviri kaupai (rietuvės) – įvairūs galimi variantai

131


• Atviri kaupai (rietuvės). DOME metodas

132


• Atviri aeruojami kaupai (rietuvės)

133


• Atviri aeruojami kaupai (rietuvės)

134


• Aeruojami kaupai uždengti geomembrana

135


• Aeruojami kaupai uždengti geomembrana

136


• AG BAG Eco POD HDPE „rankovės“

137


• Atviri kompostavimo boksai

138


• Atviri kompostavimo boksai

139


• Uždaros statinės aeruojamos sistemos

140


Porcijomis užkraunami (angl. Batch) kompostavimo konteineriai

141


Porcijomis užkraunamų (angl. Batch) kompostavimo konteinerių parkai

142


Lengvų konstrukcijų aeruojami tuneliai

143


Lengvų konstrukcijų aeruojami tuneliai

144


Aeruojami tuneliai

145


Aeruojami tuneliai

146


• Dinaminiai (angl. Agitated) kompostavimo konteineriai

147


• Dinaminiai (angl. Agitated) kompostavimo konteineriai

148


• Rotaciniai kompostavimo cilindrai (angl. Rotary Drums)

149



150



151


• Aeruojami kompostavimo loviai-transėjos (angl. Rectangular Bays) su

maišymo prietaisu

152


Aeruojami kompostavimo loviai-transėjos (angl. Rectangular Bays) su

maišymo prietaisu

153


Aeruojami kompostavimo loviai-transėjos (angl. Rectangular Bays) su

maišymo prietaisu

154


• Aeruojami kompostavimo loviai (angl. Rectangular Bays) su maišymo

prietaisu

155


• Uždari aeruojami tuneliai su vartomais kaupais

156


• Horizontalaus tolydaus atliekų srauto (angl. Continuous Flow )

kompostavimo įrenginiai

157


Horizontalaus tolydaus atliekų srauto (angl. Continuous Flow )

aeruojami konteineriai su „vaikščiojančiomis“ grindimis

158


Horizontalaus tolydaus atliekų srauto (angl. Continuous Flow )

aeruojami tuneliai su „vaikščiojančiomis“ grindimis

159


Tolydaus atliekų srauto (angl. Continuous Flow)

kompostavimo vonios (angl. Agitated Beds)

160




161




162




163


• Vertikalios kompostavimo kameros (silo)

164


165


166

Kompostavimo technologijos Vertikalios kompostavimo kameros (silo)

167


168

Kompostavimo technologijos • Biofiltrai

169


• Paprastai yra išskiriamos 4-ios anaerobinio pūdymo/rauginimo proceso

stadijos:

hidrolizė

acidogenezė (fermentacija)

acetogenezė

Metanogenezė

• Hidrolizė

Hidrolizuojančios bakterijos polimerus ir monomerus, kuriuos randa atliekose

(angliavandenius, baltymus ir riebalus), suskaido į suskystėjusius monomerus ir trumpus

polimerus (monosacharidus, amino rūgštis ir ilgos grandinės riebalų rūgštis).

Hidrolizė yra spartus procesas, tačiau ji gali būti ribojama (blokuojama) per didele daug

lignino ir lignoceliuliozės turinčių junginių koncentracija.

• Acidogenezė

Fermentuojančios bakterijos monosacharidus, amino rūgštis ir ilgosios grandinės riebalų

rūgštis suskaido į CO2, vandenilį, acetatą (acto rūgštį) ir lakiųjų riebalų rūgštis (angl.

volatile fatty acids) – propiono ir sviesto rūgštis bei propionatą ir butiratą, taip pat šiek tiek

alkoholių.

170

Anaerobinio apdorojimo technologijos

• Acetogenezė

Vandenilį gaminančios acetogeninės bakterijos obligatoriai fermentacijos produktus -

propionatą ir butiratą (lakiųjų riebalų rūgštis – propiono ir sviesto rūgštis) bei alkoholius -

paverčia acto rūgštimi (acetatu), vandeniliu ir CO2.

Acetogenezė yra palyginti lėtas procesas; be to jis yra jautrus fizikinėms ir cheminėms

sąlygoms (temperatūrai, pH, vandenilio parcialiniam slėgiui). Optimalus pH - 5÷7.

• Metanogenezė

Dvi grupės archėjų (acetoklastinės (angl. acetoclastic) – skaidančios acetatą ir

hidrogenotrofinės (angl. hydrogenotrophic) – naudojančios vandenilį) gamina metaną ir

CO2 iš acetato (acto rūgšties) ir vandenilio atitinkamai.

Acetoklastinės archėjos pagamina maždaug 2/3 metano, hidrogenotrofinės ~ 1/3.

Procesas yra gana lėtas ir priklauso nuo pH bei temperatūros.

Vyksta kai pH – 6,5÷8,5; optimalus pH - 7÷8. Jautrus – gali būti slopinamas įvairių junginių.

Ypač jautrios yra acetoklastinės archejos; jos beje ir auga lėčiau negu hidrogenotrofinės.

Achėjos yra griežtai anaerobai.

171


• Anaerobinio pūdymo/rauginimo procesas stipriai priklauso nuo pH.

Hidrolizė ir fermentacija vyksta rūgštinėje aplinkoje, kai pH - 5÷7 (pH esant < 5,

acto rūgštis ir H2S veikia kaip inhibitoriai ir slopina procesus).

Tuo tarpu metanogenezė sparčiausiai vyksta silpnai šarminėje aplinkoje – kai

pH 7÷8 (kai pH > 8, acto rūgštis įgyja jonų pavidalą (lengvai sudaro druskas) ir

nebegali patekti (per membranas) į ląsteles – metanogenezės procesas slopsta).

Metanogenezė gali vykti (bet lėčiau) ir labai silpnoje rūgštinėje aplinkoje, kai

pH – 6,5÷7.

Jeigu visi anaerobinio pūdymo/rauginimo procesai vykdomi vienoje talpoje – tai

būtina palaikyti pH artimą neutraliam – 6,5÷7,5 (net 6,75÷7,25).

Anaerobinis procesas vyksta efektyviau, kai hidrolizė ir fermentacija

(acidogenezė) vyksta vienoje talpoje, o metanogenezė – kitoje talpoje; nes tokiu

būdu paprasčiau palaikyti tinkamus pH režimus.

172


• Anaerobinio rauginimo/fermentacijos/metanizacijos procesuose

dalyvauja šios bakterijos:

hidrolizuojančios bakterijos

fermentuojančios bakterijos

vandenilį gaminančios acetogeninės bakterijos (anaerobiniai

obligatoriai)

metaną gaminančios dvi skirtingos archėjų grupės:

hidrogenotrofinės

acetotrofinės (acetoklastinės))

sulfatą redukuojančios bakterijos

173


174


• Anaerobinis apdorojimas (rauginimas/ fermentavimas ir

metanizacija) būna:

“sausas” – daug sausųjų medžiagų arba “šlapias” – mažai sausųjų

medžiagų;

vienos stadijos arba dviejų ir daugiau stadijų;

mezofilinis arba termofilinis;

įkrova: nepertraukiama (angl. continous) arba periodinė - partijomis

(angl. batch).

175


• „Skysto“ anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo metantankai

176


• Žemės ūkio gamybos skystų/pastos pavidalo bioskaidžių atliekų vienos stadijos

„skysto“ anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginių schema


• Žemės ūkio gamybos bioskaidžių atliekų (skystų/pastos pavidalo ir kietų) vienos stadijos



• Žemės ūkio gamybos bioskaidžių atliekų (skystų/pastos pavidalo ir kietų) vienos stadijos

„skysto“ anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginių supaprastinta schema

180

Anaerobinio apdorojimo technologijos Ž

em

ės

ūk

io g

am

yb

os

a

tlie

ko

s

Tvartas Šiltnamis

Kogeneracinė jėgainė

Šiluma

Elektra

Priėmimo rezervuaras

Biodujos

Metantankas Panaudotos atliekos

Maišytuvas

• Žemės ūkio gamybos skystų/pastos pavidalo ir kietų bioskaidžių atliekų vienos stadijos

„skysto“ anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginių (galima) schema

181


• Skystų bioatliekų (NVĮ dumblo, srutų/mėšlo, alaus ir alkoholio pramonės atliekų ir pan.) ir

kietų švarių bioskaidžių atliekų bendro vienos stadijos „skysto“ anaerobinio apdorojimo

– biodujų išgavimo įrenginių (galima) schema

182


• Žemės ūkio bioskaidžių atliekų dviejų stadijų „skysto“ anaerobinio apdorojimo – biodujų

išgavimo įrenginių supaprastinta schema


• Kukurūzų siloso dviejų stadijų „skysto“ anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo

įrenginių schema


• Cukraus fabriko atliekų ir kukurūzų siloso bei cukrinių runkelių lapų dviejų stadijų



• Mėšlo/srutų ir kietų švarių žemės ūkio atliekų bendro dviejų stadijų „skysto“

anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginių supaprastinta schema

186


• Paruoštų pulpos pavidalo bioatliekų vienos stadijos „skysto“ anaerobinio apdorojimo –

biodujų išgavimo įrenginių supaprastinta schema

187


• Kietų mišrių (nešvarių) bioatliekų vienos stadijos „šlapio“ anaerobinio apdorojimo –

biodujų išgavimo įrenginių supaprastinta schema

188


• Kietų mišrių (nešvarių) bioatliekų dviejų stadijų „šlapio“ anaerobinio apdorojimo –

biodujų išgavimo įrenginių (galima) schema

189


• Kietų mišrių (nešvarių) bioskaidžių atliekų vienos stadijos „sauso“ anaerobinio

apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginių supaprastinta schema

190


• Kietų mišrių (nešvarių) bioskaidžių atliekų vienos stadijos „sauso“ anaerobinio


191


• Kietų mišrių (nešvarių) bioskaidžių atliekų dviejų stadijų „sauso“ anaerobinio


192




193



apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginių (statinių) pavyzdžiai

194


• Kietų mišrių (nešvarių) bioskaidžių atliekų „sauso“ anaerobinio apdorojimo – biodujų

išgavimo įrenginių (statinių) pavyzdžiai

195


• Kietų mišrių (nešvarių) bioskaidžių atliekų „sauso“ anaerobinio apdorojimo – biodujų

išgavimo įrenginių (statinių) pavyzdžiai

196


• Hibridibio - „sauso“ ir „šlapio“ - anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginių

supaprastinta schema

197


198

AM užsakyto darbo „Reikalavimai

kompostavimui ir kompostui“ ATASKAITA

TURINYS Psl.

1. Įvadas 1

2. Apibėžimai 4

3. Reikalavimai kompostui, digestatui ir stabilatui – komposto ir digestato klasės ir teršalų limitai

9

3.1. Bioatliekų tapimo produktu kriterijai 9

3.2. Komposto ir digestato klasės bei kokybės parametrai (teršalų limitai) 20

3.3. Komposto ir digestato kokybės užtikrinimo procesas ir procedūros, įskaitant komposto ir digestato sertifikavimą

31

4. Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir komposto biostabilumo nustatymo kriterijai. Komposto brandumas

47

4.1. Stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) ir komposto biostabilumo nustatymo testai (metodai)

48

4.1.1 Deguonies suvartojimo matavimu pagrįsti testai 48

4.1.2 Anglies dvideginio iš(si)skyrimo matavimais pagrįsti testai 50

4.1.3. Savaiminio šilimo testai 50

4.1.4. Solvita® testo rinkinys 52

4.1.5. Kiti – ne respirometriniai – biostabilumo nustatymo metodai (testai) 53

4.1.6. Digestato biostabilumo nustatymo testai 54

4.2. Rekomenduojami stabilato ir komposto biostabilumo parametrai 55

4.3 Komposto brandumas 60

5. Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui

66

5.1. Reikalavimai namudiniam kompostavimui 71

5.2. Reikalavimai žaliųjų atliekų ir kitų augalinių atliekų kompostavimui

72

5.3. Reikalavimai virtuvės atliekų ir maisto produktų, kuriems pasibaigė galiojimo terminas, kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui

73

5.4. Reikalavimai NVĮ (nuotekų valymo įrenginių) dumblo kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui

77

5.5. Reikalavimai 3 kategorijos šalutinių guvūninių produktų (išskyrus maisto/virtuvės atliekas) kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui

79

6. Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)

87

6.1. Vietos kompostavimo aikštelei įrengti ar uždariems kompostavimo įrenginiams instaliuoti parinkimas ir aikštelės įrengimas

89

6.2. Teritorijos planavimo procedūros, įskaitant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras. Techninio projekto rengimas ir statybos leidimo gavimas. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo gavimas.

91

6.2.1. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros

92

6.2.2 Techninio projekto rengimas ir statybos leidimo gavimas 94

6.2.3. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas 95

6.3. Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimų nustatymas 96

7. Komposto, techninio komposto ir digestato naudojimo reglamentavimas

109

8. Kompostuotinų bioskaidžių atliekų kiekiai – potencialas (prognozė) 116

9. Prognozuojami pagaminamo skirtingų klasių komposto ir stabilato (biostabilizuotų bioskaidžių atliekų) kiekiai

137

9.1. Prognozuojami komposto (produkto) kiekiai 137

9.2. Prognozuojami komposto (iš NVĮ dumblo) kiekiai 140

9.3. Prognozuojami stabilato ir techninio komposto (iš stabilato) kiekiai 140

10. Komposto (pa)naudojimas. Stabilato panaudojimo galimybės. 145

11. Kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo procesai 153

12. Kompostavimo technologijos (metodai, būdai, įrenginiai) 233

13. Naudotos literatūros sąrašas 315

14. Priedai 326

14.1. Siūlomo teisės akto metmenys (tezės) ir pasiūlymų LR Vyriausybei bei ministerijoms ir tarnyboms dėl būtinų teisės aktų pakeitimų ar naujų išleidimo metmenys (tezės).

326

14.2 Informacinė medžiaga: studija – apžvalga „Reikalavimai kompostavimui ir kompostui“ , tik kompiuterinėje laikmenoje CD

Bus patalpinta www.bioatliekos.lt

http://www.bioatliekos.lt/

199

UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”

P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius

Tel./faksas (8-5) 2102 178

Mob. tel. : +370 687 76633

[email protected], [email protected]

Alfonsas Brazas

Direktorius

AČIŪ už dėmesį