Bizantijos

ir ankstyvosios krikščionybės menas

(2 a. – 5 a. vid.)

Krikščionių dailė ir architektūra buvo kuriama 2-5 a. Romos imperijos teritorijoje.

Kartu su krikščionybe atsirado ankstyvasis krikščionių menas.

Jis plito įvairios Romos imperijos dalyse kartu su Senovės Romos menu.

Išoriškai šie menai kažkuo panašūs, tačiau jų turinys visiškai skirtingas.

Ankstyvajame krikščionių mene nėra skulptūros.

Tai visiškai suprantama. Prieš krikščionybę Senovės Romos imperijoje gyvenusios tautos garbino statulas.

Nenorėdami būti panašūs į tas tautas, krikščionys statulų nekūrė.

Iš pradžių krikščionybė buvo draudžiama, todėl tikintieji negalėjo statyti maldos namų Dievui garbinti. Jie slaptai rinkdavosi požeminiuose kapinynuose — katakombose.

Tai būdavo arba tikri urvai, arba minkštame grunte po miestu išrausti kelių kilometrų ilgio tuneliai su salėmis

Šv. Kalisto katakombos Romoje.Sienų piešiniai ir kapavietės  

Katakombų koridorius

Freska Šv. Petro ir Marcelino katakombose Romoje.4a.

Krikščionybei tapus oficialia religija, prireikė specialių maldos namų—bažnyčių.

Šiam tikslui buvo pasisavinti bazilikos tipo pastatai.

Vatikano katakombų sienų tapybos fragmentas, vaizduojantis bazilikos pjūvį

Konstantino Šv. Petro bazilika Romoje. 400 m.Rekonstrukcija

Konstantino Šv. Petro bazilika Romoje. 400 m.Rekonstrukcija

1. langai  2. apsidė, 3,4 navos

Krikščionių architektūroje bazilika - pailga stačiakampė šventovė, kurios vidaus erdvė kolonomis suskaidyta į 3, 5, kartais 7 navas, užsibaigiančias apsidėmis. Centrinė nava platesnė ir aukštesnė už šonines, su langais viršuje. Italijoje viduramžiais statytos bazilikos su prieangiu (narteksu) ir keturkampiu kiemu (atrijumi)

Rytų krikščionybės architektūra ir dailė ilgainiui įgijo ryškų, savitą pobūdį. Čia susiformavo bizantiškas stilius.

Ankstyvosios krikščionybės laikų mozaika.

Bizantijos dailę lėmė krikščionybės teologija ir neoplatonizmo idėjos. Šio stiliaus menui būdingas

simboliškumas, misticizmas, sąlygiškas, kanonizuotas vaizdavimas.spalvingumaspuošnumas

Plėtota pasaulietinė (neišliko) ir sakralinė architektūra, sienų tapyba.

Bažnyčių statyboje įsivyravo dvi formos:• 1. kryžiškoji bazilika - tai stačiakampis pailgas pastatas, suskirstytas į 3, 5 ar

net daugiau išilginių navų.

• 2.Kryžiškoji kupolinė bazilika. Pastatas dažniausiai kvadratinis. Keturi masyvūs vidiniai stulpai dalija erdvę į devynis "narvelius"

Šv. Sabinos bazilikos vidus (Roma)

Ravenos Šv. Apolinaro bazilika – ankstyvosios krikščionybės statinys. Apie 530

Sofijos soboras − buvusi Konstantinopolio patriarcho bazilika vėliau − mečetė, o dabar − muziejus Stambule(Turkija). Jis garsus dėl savo kupolo, kuris laikomas Bizantijos architektūros įkūnijimu. Sofijos soboras buvo didžiausia katedra pasaulyje, kol buvo baigta viduramžių Sevelijos katedra 1520 m.

Sevilijos katedra -  trečioji pagal dydį katedra Europoje. Ją savo dydžiu lenkia tik Šv. Petro bazilika Vatikane ir Šv. Povilo katedra Londone. Katedra pradėta statyti XV a. vietoje musulmoniškos mečetės. Jos statyba truko daugiau nei 100 metų. Katedroje pamatysite Kristoforo Kolumbo kapą, kurį laiko keturių karalių figūros: Kastilija, Aragonas, Navara ir Leonas.

Sofijos soboras (Hagia Sophia) Konstantinopolyje. 532 –587 m.

Islamiškas mihrabas (į Mekos pusę atsukta niša, skirta maldai ir

Koranui laikyti).

Antrų grindų marmuras

Sofijos soboro kapitelis

Sofijos soboras

Sofijos soboro kolonos

Šv. Klemento ceerkvė Ohride, Makedonijoje 1294 –1295 m.

Bizantiečiai ypač mėgo kupolus, todėl architektai juos išdėstydavo labai išradingai. Bizantinės architektūros pastatų kupolai turėjo „žydinčio svogūno" formą.

Būtent šį bruožą bei kryžiaus formos bažnyčią su kupolu perėmė ir Rytų Europos architektai.

Šv. Vitalės cerkvės Ravenoje 526 –547 m.

Šv. Vitalės cerkvės Ravenoje kapitelis

Salonikų Šv. Apaštalų cerkvės rekonstrukcija.

Ankstyvosios krikščionybės mozaika Galos Placidijaus mauzoliejuje Ravenoje. Apie 425 m.

Mozaika iš Šv. Vitalės cerkvės Ravenoje. Prieš 547 m.

Imperatoriaus Justiniano žmona Teodora. Šv. Vitalės cerkvės Ravenoje mozaikos detalė.

Kristus Karalius (Pantokratorius) tarp imperatoriaus Konstantino 9 Monarcho ir imperatorienės Sofijos. Hagia Sophia, 9a.

Ikona - Kristaus atvaizdas, tapytas ant lentos.

Monrealės katedros apsidė 1190