# Temos Pavadinimas

2/44

Foto

: Kar

ol K

ozlo

wsk

i

3/44

# SVEIKI

Sveikinamės jau 5-tąjį kartą (taip taip, tuoj švęsime pusę metukų).

Šio numerio viršelyje mergina lakštingalos balsu, Agnė Motiečiūtė (22), jau spėjusi čia, Londone, suburti grupę „Black Diamond Bay“. Jų dainas kartais groja BBC, tačiau, visgi, ji nesijaučia žvaigždė. Susipažinkite su šiuo jaunu talentu rubrikoje „AŠ“. „Taip mes gyvename“ rubrikoje žmonės, pasirinkę tikėti.

Ironiškai keista, tačiau pagrindinė numerio tema tapo emigracija. Jūsų laukia išsamus straipsnis „Emigracijos domino“, manome, jog skaitydami sužinosite kažką naujo, tačiau skaitydami, tikriausiai, linksėdami pritarsite. Sarkazmo šiai temai atneš nauja rubrika „Eilinė diena rojuje“, ji - tarsi, šmaikš-tus emigranto dienoraštis. Tai asmeninė nuomonė, asmeniškai išgyventi įvykiai bei asmeninis požiūris. Naujoji mini rubrika, atsiradusi linkėjimuose iš Lietuvos, šį kartą norės išgirsti jaunosios laidų vedėjos, Ugnės Skonsmanaitės, nuomonę apie emigraciją ir emigrantus.

Džiugiai dalinamės dar viena naujiena – tai stiliaus rubrika. Ši rubrika arti Jūsų – pastebėjimai, kaip gyvenamoji vieta įtakoja žmogaus aprangos ir gyvenimo stilių. Taip pat rekomenduojame Jums naujas vietas, kur galite nekasdieniškai pavalgyti ar pabendrauti su draugais – šį kartą pradėkime nuo pusry-čių. Naujų naujausia maisto rubrika, kurią pristato „Tasty Art“, šįkart vos per 15 minučių pasigaminsime puikią vakarienę. Na, o „kelionėse“ keliausime po Andalūziją.

Kaip niekad gausi skiltis „Londono akis“, pasidomėkite, pasiruoškite, susiplanuokite ir nepražiop-sokite renginių. Nuoširdžios ir jaukios akimirkos iš praėjusių renginių „Ir aš ten buvau“. Ir, nepatikėsi-te – sutikome šių laikų raganą, kuri išmetė horoskopą.

Beja, prisijunkite prie mūsų FB puslapio – dar daugiau akimirkų ir žaismingų konkursėlių!!!

BŪKite!

Žurnalas B’UKinfo@b-uk.lt • www.b-uk.lt

Reklama ir platinimas:reklama@b-uk.lt; +4475863619172011 Gegužė, Nr.5. 3000 vnt.Visos teisės saugomos.Už reklamos turinį redakcija neatsako.

Komanda #5be@b-uk.ltMarius BružasVioleta BudrevičiūtėMonika JakubkaitėArvydas KastravickasVaida KriskutėRolana KuprytėSigutė LimontaitėŽivilė MaldeikytėInga MiliūnaitėRobertas NaumenkaTomas PečkysAurimas PreilauskasSilvija PukėnaitėMargarita SkvarčienėLaura Strazdaitė Jovita TartilaitėUgnė VedrickaitėAidas ŽarskusInga M. Žarskė

ViršelisAgnė Motiečiūtė

Foto:Vytautas Dranginis

Retušas:Vykintas Kornikas

Mes Facebook‘e:http://on.fb.me/zurnalasBUK

Rėmėjai ir draugaiaciu@b-uk.ltAutosuportaEE‘s CosmeticsE&C ExportFast Way siuntosGoodway TravelKnygnešysLycamobileResolls beautiful giftStudija InEyEspreAD printTrys MilijonaiUniClinic

4/44

TURINYS Nr. 55-6 psl. 8-11 psl. 12-13 psl.

# Linkėjimai iš Lietuvos. # Aš. Agnė Motiečiūtė.Lietuviška lakštingalaLondone.

# Pusryčiai mieste.

14 psl. 15 psl. 16-19 psl.

# www.tastyart.lt. Japoniški noodles su sezamais ir vištiena.

# Eilinė diena rojuje. Kai viskas aplinkui taip pat.

# Taip mes gyvename. Pasirinkę tikėti.

20-21 psl. 22-25 psl. 26 psl.

# Stilius. Prieš ir po. # B‘UK Galerija. Klaudijus Kairys.

# Trumpai drūtai.

27 psl. 28-30 psl. 31-33 psl.

# Grožio alchemikė. # Emigracijos domino. # Margos kelionės. Andalūzija

34-35 psl.

42 psl. 43 psl.

36-39 psl. 40 psl.

# Londono Akis.

# Klausimas Knygnešys. „Parduota“.

# Mėnesio taroskopas.

# Ir aš ten buvau. # Raganos laboratorija.

5/44

Su praėjusia margiausia pavasario švente Jus visus! Kažkada, visai neseniai, važiavau 20-uoju Vilniaus troleibusu (Stotis – Žirmūnai) ir nevalingai klausiausi šalia sėdėjusių moterų

pokalbio. Viena sakė, kad jos sūnus su žmona namą jau TEN pasistatė ir tikrai ČIA neplanuoja grįžti – „O kam?“. Paklausiau, pagal-vojau, kad ir aš namo norėčiau ir kad nukeliaut TEN būtų gerai (kad ir kas TAI bebūtų), bet šiuo metu Lietuvoje pradeda virti tikros linksmybės, tad nėra nei laiko, nei didelio noro ilgam išbėgti – kaip spėti viską aprėpti?

Šokis.Gegužės 2–7 dienomis Vilniuje – jubiliejinis (15-asis) festivalis „Naujasis Baltijos šokis ‘11“. Šiuolaikinio šokio gerbėjų atgaiva.

Manau, kad, kaip ir visada, ČIA rasime ir džiaugsmų, ir šokiravimų, ir peno pamąstymams.

Muzika.Šiemet jau ketvirtą kartą mus stebina „Naujosios operos akcija“. Žiūrovams buvo pristatytos net penkios naujos operos. Ar

bent įsivaizduojate, kaip skamba haiku opera „Sniegas“? „Geros dienos“ atskleidžia daug įdomybių apie pardavimo ir pirkimo ratą mūsų visuomenėje. O kaip operoje suskamba virtuali meilė per „Skype‘ą“? Šios operos režisierė Yanna Ross pati neįsivaizduoja gyvenimo be nuotolinių pokalbių su savo artimaisiais, kurie gyvena Amerikoje. Matyt, todėl ir buvo sukurta tokia, visai neįprasta mums, opera. Režisieriai iš Rusijos, Ksenija Orlova ir Saba Lagadze, Lietuvos melomanams pristatė operą „Nr. Liepa“, kur rašoma dokumentinė knyga apie degtukų atsiradimo istoriją, kartais vaizduote peržengiant tikrovės ribas. Festivalį „Naujosios operos akcija“ užbaigė opera apie krepšininką – „Galinė linija“. Daugiau informacijos apie Naujosios operos akciją – http://www.noa.lt/.

Į miestų gatves su muzikos garsais išėjo studentai. Visai neseniai praūžė smagios, ir tikrai gerai suorganizuotos, VU „Fizikų dienos“. Šaunuoliai! Laukiame matematikų ir informatikų pasirodymo, vėliau lėksime į pievas su gamtininkais.

Jau tapo įprasta, kad pirmasis gegužės šeštadienis Lietuvoje suskamba muzika – į gatves muzikuoti išeina tūkstančiai žmonių. „Gatvės muzikos diena“ – tai šventė, vienijanti visus, kalbančius universaliausia kalba pasaulyje – muzikos kalba. Muzikanto ir aktoriaus Andriaus Mamontovo kvietimu profesionalūs muzikantai ir mėgėjai plūsteli į Vilniaus gatves, kiemus, skverus ir aikštes. Paganykite akis po krūvą nuotraukų ir daugiau apie renginį skaitykite: http://www.gatvesmuzika.lt/.

Mada.Iškilmingai praėjo „Mados infekcija“, kurioje dalyvavo apie 150 modelių. Jie per tris dienas ant podiumo išėjo per 400 kartų.

Dirbo daugiau nei 20 darbuotojų ir apie 100 asistentų, padėjusių dizaineriams ruošti kolekcijų pristatymus. Trijų dienų kūrybinis stresas ir jaudulys – „Mados infekcija“ išties buvo verta dėmesio. 

Pirmą kartą aukštosios mados kūrėjas Juozas Statkevičius pristatė išskirtinai raudoną, originalią mažąją kolekciją „Karūna“, skirtą visoms Lietuvos moterims.

Na ką, apie kelis renginukus papasakojau – reikia kelių lietuviškųįdomybių.

Tai jau tikrai girdėjote apie puikų laidų vedėjo Vytauto Šapranausko pasirodymą tiesioginiame eteryje. Atrodo, ir profesiona-lai gali klysti. Bet kokiu būdu? Ogi ne šiaip sau. Iš vakaro padauginę. Tiesa, iš pradžių daugelis manė, kad tai balandžio 1-osios pokštas, mat apdovanojimų ceremonija „Auksiniai svogūnai“, kurią V. Šapranauskas vedė, vyksta būtent šią dieną. Pasirodo, ne... A.Valinskas pagauna velnią vaidinusį V. Šapranauską: http://bit.ly/dVKeMz

Pagaliau, po šešerių metų draugystės, Lietuvos dainininkas Merūnas Vitulskis vedė savo išrinktąją, šešeriais metais jaunesnę, Eriką. Civilinę santuoką jie įteisino Kauno rotušėje, o amžiną meilę vienas kitam prisiekė Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčioje.

Už Merūną ne mažiau populiarus Lietuvos dainininkas, šokėjas bei aktorius Mantas pristatė savo vardinius akinius – tokius, kokius nešioja klipe „Čiuožki“, ir ne tik. Jų dizainas ir gamyba patikėta olandams. Tai - pirmieji akiniai su Manto autografais, par-duodami ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.

TV3 tiesioginėje laidoje „Chorų karai“ su juoda perregima suknele pasirodžiusi penktą mėnesį nėščia atlikėja Natalija Zvonkė susilaukė milžiniško visuomenės dėmesio. Ji tikrai moka stebinti. Už tokį drąsų moters žingsnį vieni ją gyrė, kiti pasmerkė už neva nederamą elgesį ir per atvirą drabužį.

#Linkėjimai iš Lietuvos. Jovita Tartilaitė

Sveiki gyvi, visi iš linksmybėms įsibėgėjančios Lietuvos!

6/44

Lietuviški džiugesiai. Menininkui Jonui Mekui JAV „George Eastman House“ tarptautiniame fotografijos ir filmų muziejuje su-teiktas garbės mokslininko (angl. – honorary scholar) titulas.

Geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis išrinktas į Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) Šlovės muziejų. Jis tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šį muziejų.

Balandžio 2 d. Dorstene, Vokietijoje, boksininkė iš Lietuvos Goda Dailydaitė didele taškų persvara laimėjo prieš Austrijos bok-sininkę Doris Kohler. Ši pergalė suteikė G. Dailydaitei WIBF (Tarptautinės moterų bokso federacija) tarpkontinentinės čempionės titulą. G. Dailydaitė jau šiais metais planuoja kovoti dėl WIBF pasaulio profesionalų čempionės titulo.

Lietuviški liūdesiai.Iš gyvenimo savo noru pasitraukė laidų vedėjas ir renginių organizatorius Aurimas Dautartas, palikęs daug klaustukų tiek savo

artimiesiems, tiek daugeliui Lietuvos gyventojų. Visai neseniai, prieš beveik pusmetį, antrąjį kartą vedęs vyras atrodė laimingas, todėl toks jo sprendimas sukrėtė ne vieną.

Laukiame.Birželio mėnesį išskirtinį koncertą Lietuvoje surengs britų atlikėjas Sealas. Vieno geriausio pasaulyje soul muzikos dainininko

ir grupės koncertas įvyks birželio 21 d. Sealas pristatys naujausią savo studijinį albumą „Seal 6: Commitment“.

Vilniuje šiemet ir vėl išvysime Australijos gitaros legendą Tommy Emmanuelį. Tik šį kartą jis grįžta ne vienas, tačiau su visa grupe. Jubiliejinio turo metu „Acoustic & Electric“, Tommy visus nustebins su išskirtine programa. 

Va tiek visko ir dar daugiau vyksta pas mus ČIA, Lietuvoje. Rašau ir galvoju, ar dažnai mūsų pasiilgstat. Ar TEN išties Jums gerai? Linkiu, kad būtų gerai, kad ir kur bebūtumėt. Linkiu ir pasiilgti. Juk tikrai yra ko.

Pas mus jau patyliukais kalasi medžiai, srauniai teka upės ir nosį kutena skaniausi metų kvapai.

Linkėjimai su pasiilgimu VISIEMS!

#Linkėjimai iš Lietuvos. Jovita Tartilaitė

Kokia tavo nuomonė apie emigrantus, emigraciją bei jos mastus?

Mano nuomonė apie emigraciją yra labai paprasta – jei emigruojama kuriam laikui dėl mokslų, darbo patirties ar tiesiog kitos kultūros pažinimo, tai, manau, emigracija yra labai sveikintina. Na, o jeigu tu tiesiog išvykai ir radai savo kelią svetimoje šalyje, vienaip ar kitaip planeta ta pati, visi tie sienų ribojimai yra tik politika, taip kad visas pasaulis - mūsų namai. Šiuo atveju, ir ta emigracija, manau, tokia sąlyginė. Mano akimis, tikra emigracija yra, kai išvažiuoji tom juodom aplinkybėm, dėl nepritekliaus ar kitų nemalonių priežasčių. Taip pat nepateisinu žmonių, kurie neįdėję visų pastangų užsitikrinti gerą gyvenimą savoje šalyje išvyksta kažkam ver-gauti, o tai - dažnas atvejis. Emigracijos mastai tikrai dideli ir, deja, ne mažėja, o atvirkščiai. Blogiausia tai, kad ne visi išvykę jaučiasi gerai, tačiau negrįžta dėl pragyvenimo šaltinio.

Ar galvojai emigruoti, o gal jau buvai emigravusi?

Na, dar neteko emigruoti ir kol kas nežadu, bet išvažiuoti pasimokyti ar susipažinti su kitomis kultūromis tikrai norėčiau ir, manau, taip padarysiu, bet dar ne dabar - per daug dalykų mane laiko čia. Nors „niekada nesakyk niekada“, bet tikiuosi, kad emigruoti tikrąja to žodžio prasme neteks.

Ugnė Skonsmanaitė (22)televizijos ir radijo laidų vedėja, bei Vilniaus Universiteto Tarptautinių Santykiųir Politikos Mokslų Instituto studentė.

7/44

# Klausk specialisto. Sveikata

Šių metų kovo viduryje pradėjote dirbti  naujoje lietuviško-je  klinikoje „UniClinic“, įsikūrusioje  rytų Londone, Ilforde. Kas lėmė klinikos atsiradimą?

Prieš penketą   metų kartu   su fizioterapeutu Auriumi Sei-bučiu pradėjome dirbti „Palmers Green“ klinikoje. Tai  buvo pirmoji lietuviška medicininė įstaiga visoje Didžiojoje Brita-nijoje. Pradžioje šiek tiek nuogąstavome, ar mūsų teikiamos medicininės paslaugos atitiks klientų poreikius. Dabar džiau-giamės, kad per kelerius metus daugeliui pacientų  padėjome.     Laikas daro savo – įgyji daugiau patirties, gimsta naujų min-čių ir idėjų, kaip galima patobulinti veiklą. Todėl ir gimė idėja įsteigti  konsultacinę kliniką daugeliui tautiečių gerai žinomame Londono rajone. Tiesiog klientų patogumui. Visų šeimos narių pastangų dėka įgyvendinome savo bendrą svajonę – padėti su-sirgus, suteikti  ne tik medicininę, bet ir psichologinę, moralinę pagalbą, galų gale, leisti pacientui savo gimtąja kalba išreikšti mintis, apibūdinti negalios simptomus ir pasijusti  tarsi savoje ir jaukioje aplinkoje.

Pavasaris – bundančios gamtos ir malonių išgyvenimų me-tas. Ar nesumažėjo pacientų?  

Ne, nesumažėjo. Viena iš dažnų pavasarinio meto ligų – aler-ginis rinitas. Alerginis rinitas gali būti nuolatinis, kai nosies už-gulimas ir gleivių sekrecija vargina ištisus metus, ir sezoninis, kai simptomai atsiranda tik žydint augalams, kuriems žmogus yra alergiškas. Mamos atveža vaikučius, kuriuos kamuoja ryklės uždegimas, stiprūs kosulio priepuoliai. Daugelis skundžiasi tam tikrų vietų ar viso kūno  niežėjimu, odos uždegimu – dermatitu. Jis atsiranda žiedadulkėms patekus į organizmą per kraują. La-bai blogai, kai žmonės pradeda gydytis savarankiškai, dažnai naiviai patikėję reklamomis. Dar viena iš pavasarinių ligų – pūs-lelinė (herpes virusas). Imuniteto susilpnėjimas, stresas ir fizinės perkrovos, skrandžio sutrikimai, pervargimas, ultravioletiniai spinduliai ir daug kitų aplinkybių lemia šio herpes viruso ,,paža-dinimą“ iš snaudulio. Reikėtų vartoti C ir B grupės vitaminus, o pajutus dilgsėjimą, sudirgimą lūpose, nevertėtų laukti. Vaistinė-se yra specialių tepalų ir vaistų,  kurie galėtų padėti.

Kokias paslaugas suteikia „UniClinic“?Mūsų tikslas stengtis kuo tiksliau diagnozuoti ligą, jei reika-

linga, tam pasitelkiant ir kitų specialistų konsultacijas. Klinikoje atliekame kai kuriuos diagnostinius tyrimus, jei reikia, ir ultragar-sinį tyrimą diagnozei patikslinti. Kitais atvejais, įtarus sunkesnę ligos formą, pacientus siunčiame į vieną iš modernių Londono laboratorijų atitinkamiems tyrimams atlikti – rentgenui ar kom-piuterinei tomografijai (MRI). Yra pasitaikęs ne vienas  atvejis,

kai  ligoniui reikėjo rašyti  skubų siuntimą net į ligoninę.Taip pat išrašome receptus vaistams, išduodame įvairias pa-

žymas, atliekame bendrą sveikatos patikrinimą vairuotojams ir, kaip jau minėjau, nukreipiame kitų specialistų konsultacijoms.

Daugelis mūsų tautiečių dirba sunkų fizinį darbą. Kokią pagal-bą Jūsų „UniClinic“ gali suteikti žmogui, esant raumenų pa-tempimui ar stuburo pažeidimui?

„UniClinic“ turi patyrusį specialistą fizioterapeutą – fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, teikiantį ir konsultacinę, ir reabilitacinę pagalbą, esant stuburo pažeidimams ir skaus-mams, skausmui sąnarių srityje, sausgyslių, raumenų patem-pimui, sunkiai būklei po operacijų, kitų traumų. Diagnostikai ir gydymui naudojama rentgeno ir MRI diagnostika, manualinė te-rapija, fizioterapija, gydomasis masažas, akupunktūra.Taip pat nuskausminančios injekcijos į raumenis ir sąnarius, atliekama juosmens punkcija.

Kodėl dauguma tautiečių taip nenoriai lankosi pas bendro-sios praktikos gydytojus anglus, t.y. GP?

Anglijoje medicinos lygis yra gana aukštas, tačiau yra įvairių faktorių.Turbūt pagrindinės priežastys yra: pirma - laiko trukmė, nes pas mus pacientas aptarnaujamas žymiai greičiau, antra – kalbos barjeras, nes pacientui  lengviau išreikšti mintis savo kal-ba, trečia – lengviau suprantame ir tenkiname specifinius porei-kius, suteikdami pagalbą, esant depresijai, kuri pasitaiko ypač dažnais atvejais, taip pat, esant  priklausomybei nuo  alkoholio ar ištikus kitoms bėdoms. Dažnai tokiam klientui reikalinga ir gydytojo, ir psichologo, ir psichoterapeuto pagalba.

„UniClinic“ devizas: ,,Sutaupytas laikas, profesionalu ir pati-kima“. Tikimės, kad klientas, atėjęs pas mus, gaus tai, ko tikėjosi, ir viliamės, kad nors maža dalele pajus viltį, kad pasveiks, suras vidinę ramybę ir norą padėti sau pačiam.

Ko palinkėtumėte savo būsimiems klientams?Palinkėčiau surasti būdą gyventi taip, kad nesusirgtų. Noriu

priminti visiems seną Rytų išmintį: ,,Norint būti sveikam, reikia stebėti savo mintis, nes mintys tampa žodžiais. Galvoti, ką sakai, nes žodžiai tampa veiksmais. Reikia visada prižiūrėti savo veiks-mus, nes veiksmai tampa įpročiais. Savo ruožtu, įpročiai formuo-ja charakterį. O charakteris daro įtaką mūsų likimui ir sveikatai.“

Kamuojant įvairiems negalavimams, maloniai kviečiame kreiptis į bendrosios praktikos konsul-tacinę kliniką „UniClinic“.

Pavasarį, turbūt, visus traukia pasivaikščioti parkuose, nuvažiuoti  prie jūros, pasėdėti  ant taip viliojančiai žalios žolės... Kaip mūsų sveikatai atsiliepia  pavasaris? Ar kiekvienas gali pasidžiaugti nubudusia gamta?

Apie Londone gyvenančių   lietuvių sveikatos problemas pasakoja penktus metus Londone gyvenantis ir dirbantis bendrosios praktikos gydytojas Alvydas Kontrimas.

8/44

#AŠ. Agnė Motiečiūtė

LietuviškalakštingalaLondone

9/44

# AŠ. Sigutė Limontaitė

Kelerių metų būdama supratai, kad nori ir gali dainuoti?Šiauliuose 10 metų lankiau „Rokoko“. Dar dainuodama ten

pradėjau lankyti muzikos mokyklą, kurioje mokiausi groti klasi-kiniu pianinu; 10 metų (šypsodamasi pabrėžia), tada dar pradė-jau dainuoti „Yamaha‘os“ mokykloje ir lankyti vokalinį ansamblį Šiaulių muzikos mokykloje, tai va tada ir užsikabliavau už džia-zo. Po to dalyvavau konkurse, „Jazz voices“, apie džiazą nedaug težinodama, laimėjau pirmą vietą ir mikrofoną, kurį, beje, turiu iki šiol. Ir tada sugalvojau – viskas, džiazo dainininkė būsiu (juo-kiasi). Vėliau dalyvavau dar daugelyje kitų konkursų, iš kurių viename mane pastebėjo Kelpšos konservatorijos (J. Talat – Kelpšos konservatorija, aut. past.) direktorius. Man buvo gal 15 metų, o jis sako – atvažiuok gyvent ir mokytis į Vilnių. Tada gal-vojau – ne ne, tikrai niekada, bet vėliau gimnazijoje ėmė labai sunkiai sektis matematika ir chemija, taigi reikėjo kažką daryti. Taip, būdama vos 17, išvariau į Vilnių. Baigiau konservatoriją, įstojau į akademiją (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, aut. past.) ir, skatinama šeimos, nutariau, kad gal visai norėčiau įstoti kažkur užsienyje. Tai išsiunčiau savo application‘us (priėmimo prašymus, aut. past.) birželį ir, žinoma, visur gerokai pavėla-vau, nes dokumentai priimami žiemą. Pavėlavau visur, išskyrus į Leeds College Of Music. Susikroviau daiktus ir išvažiavau. Ir štai, dabar jau trečius metus esu čia.

Studijavimo universitete metais pradėjai muzikuoti su kur-so draugais ir įkūrėte grupę „Black Diamond Bay“?

Ne, ne su kursiokais – keli vyriokai iš grupės dirba dėstyto-jais mano universitete. (Groji grupėje su savo dėstytojais?) Na, jie man paskaitų nedėstė. Ir šiaip, ne visi grupės nariai dėstyto-javo. Iš pradžių mes buvom septyniese: penketas grojančių ber-niukų, aš ir dar viena mergaitė, kuri atlikdavo back‘ą. O dabar ta mergaitė nebe su mumis, tai likau tik aš ir penketas grojančių berniukų. Ir nieko, grojam sau. Prieš metus pasirašėm sutartį su Labl‘u (Record Label Music - įrašų kompanija), išleidom albumą praėjusią savaitę, o dabar repetuojam visai smagiai, ir ruošia-mės naujam.

Ar dažnai dainuoji be savo grupės?Na kaip, aišku, koncertuoju. Su Jazzu

pagroju, šiaip kokiom chaltūrom kartais užsiimu. Iš serijos - einu ten, kur smagu kurti, dainuoti, kartais ir pinigėlių už-sidirbti. Taip pat, visai neseniai įkūrėm tokią naują grupelę, kurioje esam trys mergaitės. Visos persirengusios lėlėmis dainuojam akapelą (kūriniai, atliekami tik dainuojant, nenaudojant jokių instrumen-tų, aut. past.) su loopo pedalu, taip pat rašom aranžuotes. Pasi-rodymai teatrališki, smagūs, tai tikiuosi, kad išeis kažkas, labai laukiu, kol pajudėsim sparčiau.

Dirbi pardavėja, padavėja, mokytoja ir dar dainuoji. Argi neišgyveni tik iš muzikos?

Na kaip, dar neišgyvenu iš muzikos. Iš koncertų su BDB neuž-dirbame beveik nieko, tad negaliu sakyti, kad moku iš to nuomą - užtenka tik smulkioms išlaidoms. Šiek tiek daugiau užsidirbu dainuodama džiazą. Bet tai irgi nėra mano išgyvenimo šaltinis.

Aš, apskritai, dainuoju todėl, kad man gera tai daryti, o ne todėl, kad iš to išgyvenčiau. Vieną dieną, tikiuosi, pavyks ir kitaip pa-sakyti! Viskas turi ateiti su laiku ir pastangomis. Dar daug kas priklauso nuo muzikanto tikslo. Juk ir mes galėtume groti bet ką ir bet kur, kad tik mokėtų, tada gal lengviau išgyventume iš muzikos. Nelabai noriu savo savaitgalius vestuvėms atiduo-ti. Tiesiog, mažais žingsneliais einu į savo svajonę ir darau tai, kas man pačiai patinka. Turbūt Leeds‘e būtų buvę lengviau, bet Londone iš muzikos dar neuždirbu tiek, kad galėčiau nedirbti kitur. Nors man taip dar smagiau. Iš ryto dirbu, vakare lekiu į re-peticijas ar koncertus. Viską, ką turiu nuveikti savo malonumui, sugrūdu į vakarą. Iš esmės, dirbu septynias dienas per savaitę ir net nežinau, kiek valandų būtų, jei viską sudėčiau.

Tiek daug veiki, esi nuolat užsiėmusi, ar randi laiko vaiki-

nams?Randu (šypsosi).

Kaip manai, kodėl dauguma menininkų verčiau dirba bet ką ir gauna algą, negu po truputį garsėja ir tobulėja dirbdami pusvelčiui?

Matyt, jiems taip geriau. Ir aš esu sudainavusi vestuvėse, koncertavusi viešbučiuose kostiumuotiems dėdėms, iš kurių, po pasirodymo, paploja gal trys iš penkiasdešimt. Taip yra – tur-būt, kartais turi save parduot, kad vėliau atsipirktų... Skiriasi ir žmonių tikslai. Vieni pramoksta kokio nors amato tik tiek, kad užtektų užsidirbti pragyvenimui, kiti, kartais, metų metus dirba už dyką, tuo pat metu mokydamiesi, ir po truputį populiarėda-mi.

Lietuvoje nemažai talentingų dainininkų ir muzikantų. Kaip tu manai, kodėl jie tiek mažai pasiekia?

Man atrodo, kad daug lietuvių muzikantų dabar po užsie-nius išvažinėję pasimokyti ar šiaip pasižmonėti. Labai naudinga praplėsti savo akiratį. Vis tiek, vieną dieną visi sugrįžta ir pasi-rodo saviems. Yra stiprių talentų, likusių Lietuvoje, tik, kolkas, ten perspektyvos kitokios, konkurencija irgi visai kitokio masto. Čia vėl, man atrodo, nuo kiekvieno asmeninių užmojų priklau-

so. Vienam užtenka būti žinomu ir išgirstu Šiauliuose, kitas nori to paties visoje Eu-ropoje (šypsosi).

Ar jautiesi žvaigždė?Aišku, kad ne. Nesergu žvaigždžių liga

(juokiasi). Kartais mus transliuoja BBC radijas, bet, kai tą vieną kartą pagroja, tai ir pasakai visiems, ir pasidžiaugi. Aišku,

esam turėję keletą interviu radijo stotyse, tiesioginiame etery-je, bet Londone grupių milijonai. Turbūt, kas antras jaunas žmo-gus priklauso kokiai nors grupei. Labai sunku prasimušti kažkur aukštėliau.

Vienas iš jūsų grupės narys – Britanijoje nežmoniškai po-puliaraus serialo „Hollyoaks“ scenarijaus autorius. Jūsų grupė buvo pakviesta jame suvaidinti. Papasakok, kaip sekėsi.

Taip, vienas grupės narys anksčiau rašė scenarijų tam seria-

MOKYKLOJE DRAUGAI JĄ VADINO „SOFTE“, DABAR LIETUVOS ŽURNALISTAI PRAVARDŽIUOJA ANTRĄJA JAZZU... MAŽUTĖ IR SMULKUTĖ MERGAIČIUKĖ SAVO BALSU, RODOS, GALĖTŲ SUDREBINTI ŽEMĘ IR NUVERSTI KALNUS. KAS JI, IŠ KUR JI IR KAIP JI ATSIRADO GRUPĖS „BLACK DIAMOND BAY“ PRIEŠAKYJE?

Dainuoju todėl, kad man gera tai daryti,

o ne todėl, kad iš to išgyvenčiau.

10/44

# AŠ. Sigutė Limontaitė

lui. Buvom pakviesti nusifilmuoti vienoje „Hollyoaks“ serijoje. Vaidinome patys save. Filmavimas vyko visą dieną, bet eteryje pasirodėme gal kokią minutę. Pirmajame scenarijaus variante vienas iš herojų turėjo suvaidinti, jog apgaudinėja savo mergi-ną su dainininke. Ta dainininkė turėjau būti aš, bet tada, būda-ma dar visai nedrąsi, jauna mergaitė, iš-kart atsakiau – ne, ne, ne, nedarysiu. Dabar gailiuosi. Na, bet buvo smagu - pamatėm serialo užkulisius, tiksliau, ten visas mies-telis pastatytas, pilna žmonių, visi dirba iki išnaktų, o žiūrovai rezultatą pamato vos per pusvalandį.

Kaip manai, kas jūsų klausosi daugiau: lietuviai ar britai?Sunku pasakyti, nes mes niekada šios grupės tiesiogiai Lie-

tuvai nepristatinėjom. Bet kartais ir nuo lietuvių gaunu kokį laiškelį ar klausimą apie mūsų grupę, tai taip smagu širdelėj pa-sidaro. Kartais mus pagroja per kai kurias radijo stotis. Esu sykį užtikusi vienos mergaitės internetiniame dienoraštyje pacituo-tus mūsų dainos žodžius - smagu. Nors, atvirai sakant, nežinau, kaip mūsų muzika nuėjo iki Lietuvos. Gal per draugus, o gal, kai prieš keletą metų grojome festivalyje „B2Gether“?

Niekada negalvojai nuvykti su grupe į Lietuvą ir pristatyti tautiečiams šiek tiek kitokią muziką?

Žinoma, mąsčiau apie tai, tačiau yra labai daug svarstytinų dalykų. Vienas iš jų - mes esame šeši žmonės su kalnu instru-mentų ir aparatūros. Pagalvoju, kad būtų smagu, bet, turbūt,

laukiu, kol kas nors atneš kelionę ant lėkštutės. Tiesiog nesinori rizikuoti. Nors... šią vasarą važiuojam koncertuoti į didžiulį fes-tivalį „Kazantip“ Ukrainoje, Kryme.

Esate minėję, kad grojat electro – folk muziką. Kokia ji?Taip, anksčiau sakydavom taip, bet nau-

josios mūsų dainos su šiais žodžiais ne-besuliptų... Apskritai, mes su grupe neap-sistojam ties vienu žanru. Išėjęs albumas – kažkokia žanrinė makaliūzė. Visos dainos skirtingos, albumas šiek tiek išsitaškęs. Ma-tyt, todėl, kad kai kurie „gabalai“ albumui

„come The desert“ buvo rašyti dešimt metų. Antrasis albumas, kurį ruošiam, jau visai į kitą pusę lenkia – daugiau pilnatvės ir vienodumo bus, labiau susiformavęs stilius.

Kieno muzika jus įkvepia? Hmm… Daft Punk, The Chemical Brothers, Neil Young, Portis-

head, Air, Groove Armada, Led Zeplin, Lanslide, Jazzanova, The Band, Massive Attack, Mr. Scruff, Mylo, Beady Belle, Rae & Chris-tian, Royksopp, Basement Jaxx, The Who, Soul Searcher, Orbital, FSOL, Underworld, Leftfield, 4 Hero, Caged Baby, Goldfrapp, Papa Washington Trio, Moloko....

Kaip patartum siekti savo svajonės gerai dainuojantiems, bet nedrąsiems lietuviams?

Nebijoti, mažiau galvoti, ką kiti pagalvos, ir daryti savo, tikėti savimi, nepasiduoti ir varyt varyt varyt!

Tikėti savimi,nepasiduoti ir

varyt, varyt, varyt!

B‘UK užfiksavo akimirką, kuomet Agnė gavo KVIETIMĄ KONCERTUOTI MASKVOJE.

11/44

# AŠ. Agnė Motiečiūtė

12/44

„Del‘Aziz“ gundo ir vilioja šviežia duona, pyragėliais su uo-gytėmis, croissant‘ais, morengais, keksiukais ir šokoladiniais torčiukais. Beje, torto gabalas – tai ne šiaip koks mini pyragė-lis, o beveik neįveikiamas kalnas. Taip pat čia didžiulis šviežių sulčių ir įvairiausių kokteiliukų pasirinkimas. Be įprastų pusry-čiams dalykų, tokių kaip omletai, Benedikto kiaušiniai ar blynai, čia yra ir gėrybių iš vidurio rytų, pavyzdžiui, sumuštinių su aly-vuogėm ir humusu.

Fullham, Bankside, Bermondsey, Swiss Cottage, WestfieldsPusryčiai 8.00 – 12.00

„Pain Quotidien“ organiškas meniu labai tinkamas pusry-čiams ir priešpiečiams, madingai vadinamiems brunch. Įvai-riausi karšti ir šalti tartine (t.y. sumuštiniai, bet prancūziškai taip gražiai skamba), salotos, sriubytės, pyragėliai su avietėmis bei kava. Šio tinklo internetiniame puslapyje didžiuojamasi, kad Stella McCartney užsisakė užkandžių šioje kavinukėje per

Paryžiaus mados savaitę. Nieko nuostabaus, nes šios kokybiš-ko organiško maisto kavinukės pabirusios po Londoną, Paryžių, ir visą platųjį pasaulį. Beje, jei čia paprašysite didelio puodelio kavos, gausite ne puodelį, o, galima sakyti, visą kibirą. Taip pat „Pain Quotidien“ kavinukėje labai skanūs desertai ir tikrieji belgiški vafliai. Dailus interjero akcentas – ilgas bendras stalas, prie kurio nepažįstamieji tampa draugai ir kuris didelio miesto gyventojams turėtų priminti, jog net dideliame mieste mes esa-me bendruomenė.

Covent Garden, Chelsea, Hampstead, Holborn, Notting Hill, Soho

Pusryčiai 8.00 – 12.30

„Ottholenghi“ yra deli restoranas, kurio įkūrėjai – du vyru-kai, kilę iš Izraelio. Jie greit tapo populiarūs tarp londoniečių, suklestėjo (neseniai atsidarė jų naujas restoranas „Nopi“), be to, išleido savo knygą. „Ottholenhi“ nepriima rezervacijų, todėl reikėtų iš anksto nusiteikti kiek pastovėti eilėje. Kur jau neteks palaukti, kai visas maistas tikrai šviežias, ne iš kokio šaldiklio ištrauktas. Jų filosofija teigia: „Taip, mes žinome koks įprastas ir nesudėtingas mūsų maistas, betgi šiais maisto perdirbimo ir šal-dymo laikais argi tai ir nėra neįprasta?”. Jie tik taip kalba, nes, pavyzdžiui, burokėlių su ožkos sūriu ir figomis pyragas skamba ne taip jau įprastai.

Notting Hill, Kensington, Belgravia, IslingtonNėra specialaus pusryčių meniu, darbo laikas 8.00 – 23.00

# Pusryčiai Mieste. Laura Strazdaitė

Sakoma: „Gera pradžia – pusė darbo“ ir „Anksti kėlęs – nesigailėsi“. Tačiau retas, kuris sugeba sa�aitgaliais anksti pakilti i� lo�os. � �ei �au atsikeli, tai tikrai tin�sa�aitgaliais anksti pakilti i� lo�os. � �ei �au atsikeli, tai tikrai tin� anksti pakilti i� lo�os. � �ei �au atsikeli, tai tikrai tin�� lo�os. � �ei �au atsikeli, tai tikrai tin�gi ką nors pasigaminti. Verčiau eini lauk i� namų, kur akys mato, ie�koti skanios

cappuccino su pieno putele. Londonas geras tuo, kad čia galima patenkinti net ir keisčiausias užgaidas. Jei norisi stiprios espresso, eini pas italus, �ei crois�sant‘o – pas prancūzus, �ei skrandis reikalau�a ko nors neįprasto, užsuki į deli, o �ei gro�a mar�us i� alkio, skubi į pub‘ą sočių angli�kų pusryčių. Nors �algyti pusryčius ne namuose ir nėra taip neįprasta, kartais �uk smagu pasidaryti sau

��entę, ypač sekmadieniais.

Saldus rytas

Sveikuoliškas rytas

Neįprastas rytas

Rekomenduojame vietas smagiai irskaniai pradėti dieną! PUSRYČIAI

13/44

Jei norisi ko nors neeilinio, užklumpa šventė ar šiaip aplan-ko karališka nuotaika, tuomet nėra nieko geriau už „Wolseley“. Tiesą sakant, staliuką ten reikėtų rezervuoti gerokai anksčiau, nors keletas laisvų staliukų visada paliekami neužsisakiusiems svečiams. „Wolseley“ – tokia prabangi vieta, kad rytą galima pradėti su ikrais ir Imperial kava, pagardinta konjaku.

116 Piccadily, WJ1 9EBPusryčių laikas 8.00 – 11.30

Kai nesinori išleisti pusryčiams pusės algos, bet ir lygiai taip pat nesinori valgyti kokioj nušiurusioj bakūžėj, šeimyninė „E Pellicci“ kavinukė – puiki išeitis. Ji veikia nuo 1900 – ųjų ir jau daugiau nei šimtmetį maitina gangsterius, menininkus, taksi vairuotojus ir visus kitus išalkusiuosius. Mažutė laiko kapsulė rytų Londone, tapusi vos ne socialiniu reiškiniu. Paprasti sena-madiški pusryčiai kainuos 5-8 svarus.

332 Bethnal Green Road, E2 0AG. Pusryčių laikas 7.00 – 12.00

Na, o jei norisi dar pigiau, galima eiti į „Wetherspoons“ - pi-gumos karalių – kur kartais galima rasti net Švyturio alaus. Čia tradiciniams angliškiems pusryčiams neišleisite nei 4 svarų.

Pusryčių laikas 9.00 – 12.00, Sheppards Bush, Finchley Road, Leiceister Square.

Patys tikriausi angliški pusryčiai (Full English Breakfast) pa-tiekiami kokiame nors „rimtame“ pub‘e, šalia Fish and Chips ir Guiness alaus. Žinoma, ne visuose pub‘uose rasite tokių pusry-čių, tačiau ten, kur rasite, gausite nesveikų ir dietologus gąsdi-nančių produktų kombinaciją sočiai dienai pradėti (dešrelės, kumpis, pupelės, grybai, bulvės, kiaušiniai, kepti pomidorai ir skrudinta duona). Taip pat angliškai papusryčiauti galima sti-prių vyrų mėgstamose užkandinėse, kur susirenka dėdės vai-ruotojai ir kelininkai, permetantys per kėdę savo oranžines lie-menes. Na, o išskyrus šias vietas, labai skanūs, spalvingi, ramūs bei nuotaikingi angliški pusryčiai Jūsų laukia „Breakfast Club“.

Hoxton, Angel, SohoBrunch meniu visą dieną 9.00 -17.00

# Pusryčiai Mieste. Laura Strazdaitė

Prabangus rytas

Taupus rytas

Sotus rytas

Nori rekomenduoti? rekomenduok@b-uk.lt!

14/44

# www.tastyart.lt

Dabar mane apėmė noodles mani�a. Turbūt trečią dieną i� eilės pietūs arba �akarienė neapsieina be skrudintų ma�karonų su daržo�ėmis, gausybe sezamų ir Teryaki padažu. Rytieti�ki makaronai yra baisiai skanūs, i��erda greitai ir �uos galima gardinti gausybe priesko�nių, patiekti su į�airiausiais priedais bei padažais.

Vakarais ar savaitgaliais, kai kažkur po septynių apima noras ir įkvėpi-mas pasigaminti noodles namie, nieko nelaukusi čiumpu savo fake voką ir paslapčiomis planuoju/svajoju sukurti savo noodles vakarėlį su daug jūros gėrybių, kario, daržovių, mung daigų, shiitaki grybų ir daug daug daug se-zamų!

1. Įkaitinkite keptuvėje 2 šaukštus augalinio aliejaus. Juose apkepkite smulkintą svogūną ir česnaką. Įberkite kario miltelių ir išmaišykite. Sudė-kite nuplautą ir nedideliais gabalėliais supjaustytą vištieną, ją apkepkite. Kai vištiena apkeps, sudėkite juostelėmis supjaustytą papriką ir išmaišy-kite.

2. Užvirinkite vandenį, noodles virkite apie 2-3 minutes (ne daugiau!). Nu-sausinkite noodles kiaurasamtyje ir supilkite į keptuvę. Pakepkite, pamai-šydami dar 1 minutę.

3. Sumaišykite padažo ingredientus. Keptuvės turinį sudėkite į indelius, apliekite padažu ir kaip mat patiekite. Vuo-lia :)

Trukmė: 15-20 min.Porcijos: dviemEnergetinė vertė: apie 660 kcal/porcija

Reikia:• 120 g japoniškų grikių noodles• 120 g vištienos filė be odelių• 30 g saldžiosios raud. paprikos• 1 didelio svogūno• 3 grūstų česnako skiltelių• 1 v.š. kario Madris miltelių (tiks ir paprasti)• 2 v.š. alyvų ar kito augalinio aliejaus• jūros druskos (pagal skonį)

Padažui:• 1 v.š. skrudintų sezamų aliejaus• 2 v.š. sojos padažo• skrudintų ar paprastų sezamų• a.š. rudojo cukraus

noodles su sezamais ir vištienanoodles su sezamais ir vištiena

Tikiuosi, kad mano nuomonę peržvelgs bent dvidešimt septyni žmonės, kurie parodys ją ir toms sengalvėlėms Lietuvoje, ku-

rias šįkart ir norėčiau, kad pasiektų mano žodžiai. Gi jei taip ir toliau niekas nepasakys, kad mes čia turim visko daugiau nei reikia,

nesusipras. Tačiau ir labai rėkaut kaip skerdžiamoms kiaulėms nevertėtų – čia vis tas pats mielas motiniškas rūpestis.

Kol kas nesupranti, kur link suku? Tuoj pat paaiškinsiu. Matai, jau tuoj bus treji metai nuo tos dienos, kai atvažiavau į Londoną.

Per tą laiką pastebėjau gana vienodą tendenciją – Londonan atvažiavę tautiečiai vis tiek gyvena iliuzijomis apie Lietuvą. Kai tik

sutinku ir pasikalbu su kokiu nors lietuviu (o tokių sutinku daug ir pasikalbėti tenka gana dažnai), jis ar ji visada netikėtai užklumpa

vis su tuo pačiu klausimu „kada paskutinį kartą buvai Lietuvoj?“. Tais momentais jaučiuosi įspaustas į kampą ir, nudelbęs akis že-

myn, bandau prisiminti. Vartau prisiminimus, ant pirštų skaičiuoju, o kai tai padaryti pavyksta, vėl sukaupęs drąsą, žvilgteliu anam į

akis ir atsakau, kad tai buvo beveik prieš tris metus. Aišku, pašnekovas ima žagsėti, o aš jam siūlau seną būdą apraminti žagsuliui –

įkvėpti kuo daugiau oro ir, kaip galima ilgiau, išlaikyti jį plaučiuose. Mat, dažnam žmogeliui padeda. Kai tie juokingi garsai nurimsta

ir nukentėjusysis vėl gali kalbėti, iškart paklausia kitų dviejų klausimų. Visada dviejų ir visada tų pačių: kada žadu važiuoti į Lietuvą

ir ar jos nepasiilgstu? Aš vėl jam porinu, jog žadu tik po kokio pusmečio, nes dar nė trupučio nepasiilgau Tėvynės. Ir tas, žiūriu, vėl

ima žagsėt, o aš pakylu ir bėgu kuo toliau. Žinot gi, žagsulys užkrečiamas.

Kiekvieną rytą skamba tie patys žadintuvai – pirmasis suskamba be dešimt penktą. Kitas po dešimties minučių – lygiai penktą.

Kur tau nenubusi, kai taip rėkia. Iškart pašoku ir nubėgu prie staliuko nutildyti rėkiančio mobiliako. Tada, dažniausiai, įsipilu iš

Lenkijos importuotų vyšnių skonio sulčių, ant kurių etiketės parašyta, kad jos, visgi, pagamintos pas mus – Lietuvoj. Lygiai tokios

pat, kokias buvau įpratęs gerti Vilniuj. Atlieku visus smagiausius reikalus vonioje ir išbėgu į autobusą. O ausinėse skamba senos

geros dainos žodžiai: „aš pėdų neradau, kuriom tu išėjai, aš neradau dangaus, iš kur tu atėjai...“. Vyresnis skaitytojas, tikriausiai, čia

šyptels. Oi, tie prisiminimai. Ir po darbo tas pats – grįžtu namo ir einu į virtuvę prašmatnia kulinarija užsiimt – iš šaldiklio išsitraukiu

„Liūtuko“ koldūnų pakelį ir supilu į pasūdytą verdantį vandenį. O jei karšta diena, dar ir Švyturio „Ekstrą“ išsitraukiu iš šaldytuvo.

Tai dabar pasakyk, miela teta, mama ir močiute, kaip aš galiu pasiilgti Lietuvos, jei pas mane, Londone, yra visko, kas lietuviška?

Skaitau lietuviškai lietuvių knygyne pirktas knygas, kurių pasirinkimas yra didesnis nei kažkada buvo Šeškinės pasaže įsikūrusia-

me knygyne. Šalia „Knygnešio“ (va šitaip vadinasi skaitančiųjų pamėgta vieta Londone) yra restoranas, kuriame galiu už 5 svarus

suvalgyti didžiulę porciją cepelinų. Aišku, gal ne kaip tie Karmėlavoje, bet man per akis. O pirmame aukšte yra ganėtinai nemažas

lietuviškas prekybos centras, kuriame galima rasti bene visko. Gal kuri močiutė dabar paklaus: „o kaip su draugais?“. Tačiau žinan-

tys pasakys, kad kai kuriuose Londono rajonuose (pvz. Bektoniškėse) lietuvių yra daugiau nei kalbančiųjų angliškai.

Ir kuo gi tas Londonas skiriasi nuo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar kokių Šiaulių? Na, gal dydžiu, transportu, žmonių įvairumu. Bet

juk rudenį, kai juodukai ir azijiečiai atvažiuoja į VU studijuoti, Vilnius realiai nepasikeičia – netampa nei Londonu, nei Barselona.

Man čia viskas lygiai taip pat kaip Lietuvoj. Tik žmonės kitokie. Kažkokie šiltesni.

Ne, nepasiilgau Lietuvos visai, nepasiilgau blokinių daugiabučių, dulkėtų žvyrkelių, duobėto netoli kelio einančio takelio, kuris

kažkada buvo dviračių takas, nepasiilgstu net cypiančių prasisukančių padangų garso, kai koks nors, madingais treningais apsi-

rengęs, paauglys už 600 litų pirkto „Golfo“ privalumais bando sužavėti per sankryžą norinčią pereiti tuštutę (taip lietuvių kalbos

komisijos bosai liepė mums vadinti fyfas). Tikrai nesiilgiu Lietuvos. Ilgiuosi tik kai kurių draugų. Bet draugai – ne Lietuva. Kaip ir

Lietuva – ne draugai.

Atsiprašau, jei mano nuomonė visai nesutampa su tavąja, nes visai gali būti, jog čia tik man taip, jog čia tik aš esu kažin koks

bejausmis organizmas. Ir supraskit mane teisingai, kai išgirstat atsakymus į tuos du klausimus, nes, jei imsit žagsėti, aš pabėgsiu.

Labai nemėgstu užkrečiamų dalykų.

Sveiki, mielieji tautiečiai, rašau atvirą pa-

prasto išeivio iš Lietuvos (kiti dar vadina mus

emigrantais, o tie, kurie mūsų nemėgsta – dezer-

tyrais) laišką Lietuvoje likusioms tetoms, mamoms

ir močiutėms sengalvėlėms. Tai yra pirmasis straipsnis

naujoje B‘UK rubrikoje „Eilinė diena rojuje“, kur, nuo šiol, kas mėnesį aš bandysiu paprastais žodžiais papasa-

koti kasdieninius eilinio, Jungtinėje Karalystėje (kuri, mano manymu, greit taps lietuvių tėvyne) gyvenančio,

lietuvaičio rūpesčius. Cha, kai kurie iš jūsų dabar pasakysit, kad jokių rūpesčių neturit. Užtat jų turiu aš ir, būti-

nai, tuo džiaugsmu pasidalinsiu.

# Eilinė diena Rojuje. Asmeninė Arvydo

Kastravicko nuomonė

Nesutinki? O gal pritari? Rašyk, padiskutuosim

arvydas@b-uk.lt!

16/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida Kriskutė

17/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida Kriskutė

Kaip gyvenat, kunige Petrai?Banaliai pasakius, gyvenu labai gerai. Turiu, ką veikti, ir

jaučiuosi reikalingas - save realizuoju. Tačiau, kad esu visiškai laimingas, negaliu pasakyti - būna ir nusivylimų. Šventasis Au-gustinas yra pasakęs žymią frazę, kuri tarp mūsų skamba nuo V amžiaus: ,,Sukūrei mus, Viešpatie, sau ir ne-rami mūsų širdis bus, kol neatilsės tavyje”. Tai reiškia, kad žmogus, vis tik, negali būti visiškai laimingas čia, žemėje.

Ir, turbūt, nesvarbu, kurioje žemės vie-toje gyventume?

O čia jau prasideda jautresnių stygų skambėjimas. Nesaky-čiau, kad nėra svarbu, kur gyventi. Tačiau užvis svarbiausia, kad būtų patenkinti svarbiausi žmogaus poreikiai: mylėti ir būti mylimam, gerbti ir būti gerbiamam, turėti žmonių, kurie tave supranta ir palaiko.

Ar ilgitės Lietuvos?Dabar jau esu ramesnis, bet anksčiau, pirmus keturis me-

tus, labai kirbėdavo. Kažkaip per laiką išmokau gyventi ten, kur esu. Yra problema, kai žmonės jaučiasi lyg gyventų Lietuvoje, nors realiai gyvena čia. Juk nė vienas nenugyvens mūsų laiko už mus. Turim sugebėti priimti aplinką, kurioje gyvename. Taip pat noras gyventi kitur gali būti ir psichologinė problema – no-

ras pabėgti nuo savęs, nuo savo problemų. Mes tarytum gyvenam tarp dviejų pasau-lių. Visą gyvenimą turbūt būsim tokioj nostalgijoj. Kai esi Anglijoj, ilgiesi Lietu-vos, jei būsim Lietuvoj, ilgėsimės Anglijos.

Koks buvo Jūsų kelias, atvedęs čia?Keistas tas mano kelias. Amžinąjį atilsį Telšių vyskupas An-

tanas Vaičius paprašė, kad važiuočiau į Angliją. Dar derėjausi, kad būčiau čia tik metus, mat neturėsiu čia ką veikti (esu vei-klos žmogus), bet lig šiol turiu. Esu čia jau 12 metų.

Kaip viskas atrodė tada, tik atvažiavus čia?Teko išgyventi žmonių įtampą, kuri buvo susijusi su nelega-

lumo baime, emigracinių tarnybų nesiskaitymu. Visas paketas

Žmogaus gyvenimas susideda iš pasirinkimų. Kasdien renkamės daugybę dalykų: ką valgyti, ką apsirengti, kam parašyti, su kuo susitikti. Tokio pobūdžio pasirinkimai didelės reikšmės mūsų gyvenimui neturi, bet keliskart gyvenime mes renkamės itin reikšmingai. Šiandien ,,Taip mes gyvename” rubrikoje pristatau Jums kunigą Petrą, pasirinkusį tikėjimo kelią ir juo vedantį gausią Anglijos lietuvių bendruomenę, taip pat Liną ir Tautvydą, prieš šešiolika metų nusprendusius sujungti savo gyvenimus bažnyčioje ir šiandien savo vedybinio gyvenimo patirtimi besidalijančius sužadėtinių kursuose.

Turim pripažinti, kad visiems mums tikėjimas

yra „kietas riešutėlis“

18/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida Kriskutė

skirtingos patirties, prasidėjęs nuo tada, kai anglai įvedė bevizį rėžimą. Tas rėžimas buvo labai komplikuotas - galėjo neįleisti į šalį, tą pačią dieną tave apsukti, įsodinti į lėktuvą. Kai įstojome į Europos Sąjungą, viskas labai pasikeitė. Nebesklando legen-dos, nebeliko baimės, kad neikim į bažnyčią, nes visus išveš Home ofisas.

Kaip per visus tuos metus keitėsi Jūsų gyvenimas Angli-joje?

Buvo skirtingi etapai. Iš pradžių, kai atvažiavau, daugiau buvau socialinis darbuotojas, o ne kunigas. Labai daug reikėjo žmonėms padėti su įdarbinimu, dokumentais. Vėliau, kai atsi-rado daugiau žmonių, galinčių tuo užsiimti, pasukau link edu-kacijos. Įsteigėm mokyklėlę ,,Švyturiukas”. Kai nebetilpom, teko mokyklėlę perkelti į kitas patalpas. Vadovavimą perda-viau Nijolei Jankauskienei. Dabar daugiau koncentruojuosi į sielovadą ir darbo yra pakankamai, nes esu vienas kunigas, dirbantis Anglijoje.

Kokia veikla esate labiausiai užsiėmęs šiuo metu?Šiuo metu vyksta sužadėtinių pasirengimo kursai, suaugu-

siųjų pasirengimas krikštui, o rudenį turėjome jaunuolių ir su-augusiųjų pasiruošimą sutvirtinimo sakramentui. Taip pat šiuo metu 54 vaikai ruošiasi pirmajai komunijai. Stengiamės, kad įsijungtų visa šeima, nes tikėjimo perdavimas vyksta tik per šeimą. Bandome paskatinti, kad vaikuose būtų kuo gyvesnis tikėjimas ir kuo aiškesnis to tikėjimo supratimas.

Ar Londono lietuviai aktyviai lankosi bažnyčioje?Apskritai, lietuviai nepasižymi bažnyčios lankymu. Pagal

statistiką, lietuviai bažnyčioje lankosi rečiausiai iš visų Europos valstybių. Bet džiugu, kad mūsų bažnyčia dažniausiai pilna ti-kinčiųjų Šv. Mišių metu (10, 12 val.). T.y. apsilanko iki 300 žmo-nių per sekmadienį.

Ko žmonės ateina į bažnyčią?Visi skirtingai atranda Dievą: vieni - per sunkumus, nostal-

giją, kiti - per džiaugsmą, dar kiti tradiciškai ateina laikas nuo laiko, na o dar kiti - dėl gyvo ir aiškaus tikėjimo supratimo.

Turim pripažinti, kad visiems mums tikėjimas yra „kietas rie-šutėlis“. Labai dažnai mes norime laikyti gyvenimo vairą savo rankose. Ir kartais, kai gyvenimas tą vairą išmuša, ir nebegali pats valdyti savo gyve-nimo, pradedi galvoti, kad gyvenime yra su-dėtingesnių dalykų, ne viskas taip paprasta, kaip galvojau. Bet yra daug žmonių, kurie mato tikėjimą kaip dvasinio augimo galimy-bę ir praktikuoja ją. Reikia atskirti ribą, ką gali padaryti pats, o ko -ne, taigi, tą ribą gali atrasti per tikėjimą. Krikščionybė duoda balansą žmogaus gy-venimui. Yra tokia sena krikščioniška patarlė: ,,Melskis ir dirbk”. Melskis, kad atrodytų, jog viską Dievas duoda, ir dirbk taip, kad atrodytų, jog niekas tau negali padėti.

Kunige Petrai, gal galėtumėte tarti žodį mūsų skaityto-jams?

Noriu palinkėti, kad nebijotumėte Dievo, nebijotumėte ati-duoti savo gyvenimo Dievo valiai, kad labiau išryškėtų takos-kyra tarp to, ką galiu pakeisti ir ko negaliu. Tuomet didesnė ga-limybė, kad troškimas turėti balansą gyvenime bus išpildytas.

Lina ir Tautvydai, kaip pradėjote vesti jaunavedžių kursus?Lina: Kunigas Petras paprašė padėti ir sutikom. Į bažnyčią

susirenka daug žmonių, tačiau norinčių pagelbėti ir aukoti savo laisvalaikį ne tiek jau daug.

Turbūt dėl šių kursų teko ir pa-tiems daug ko išmokti?

Tautvydas: Oi, labai daug mokėmės, jau šešioliktus metus studijuojam šitą kursą (juokiasi). Jei rimtai, tai daug ži-nių galim perduoti iš mūsų pačių patir-ties.

Lina: Mes kaip ir nesame to kurso vedėjai, greičiau - daly-viai. Juk nesame nei psichologai, nei teologai, nei, technine ir moksline prasme, tos srities žinovai. Tiesiog dalyvaujame kie-kvieno susitikimo metu vykstančiose diskusijose. Visa kurso medžiaga pateikiama video būdu.

Ar šiuo metu yra daug porų norinčių susituokti?Lina: Labai daug. Per pastaruosius mėnesius buvo netoli

šimto. Dabar per savaitę vyksta trijų grupių susitikimai. Šiuo metu su vyru turim pertraukėlę, nes radom dar vieną šeimą, kuri mus pakeičia.

Dažnai poros tampa vyrai ir žmonos, mamos ir tėčiai

ir pamiršta, kad taip pat turėtų būti ir draugai

19/44

# Taip Mes Gyvenam. Vaida Kriskutė

Kam reikalingi sužadėtinių kursai?Lina: Visi, norintys susituokti bažnyčioje, privalo lankyti šį

kursą. Dauguma porų važiuoja tuoktis į Lietuvą, bet kadangi šis kursas užtrunka gana ilgą laiką (6 kartai po 2 val.), o kursai vyks-ta savaitgaliais, tai visiems didelis palengvinimas, kad kunigas Petras sutinka organizuoti kursus tiesiog čia, bažnytėlėj. Juk va-žiuoti į Lietuvą, mėnesiui ar ilgiau dėl kursų metus darbą, ir vien tam, kad galėtum tuoktis bažnyčioje, būtų labai jau sudėtinga.

Ar poros noriai eina į šiuos kursus?Lina: Sunku pasakyti, ar jie ateitų, jei būtų neprivaloma. Bet

nėra abejonių, kad tas kursas yra reikalingas. Dažnai poros atei-na su nuostata, kad čia mes tik gaištam laiką, juk ir taip jau viską žinom, ką jūs čia mus išmokysit.

Tautvydas: Tačiau baigę kursą dauguma būna labai paten-kinti.

Lina: Kadangi kursai vyksta bažnyčios patalpose, dažniau-siai visi įsivaizduoja, kad pamokslausim, poterių mokysim, ta-čiau tai ne tiesa. Šitas kursas yra labai įdomus. Nėra kada nuo-bodžiauti. Darome įvairias užduotis, kalbamės, žiūrime video medžiagą.

Kokiomis temomis dažniausia bendraujate?Lina: Per kursą mes vedame penkias diskusijas. Temos: vai-

kai, meilė ir ištikimybė, kontracepcija, abortai, katalikiška šei-ma. Ir šiomis temomis diskutuojam. Čia nebūna nei mokytojo,

nei mokinio.Tautvydas: Ir tikrai nebūna nieko panašaus į pamokslą.

Ar būna, jog tam tikrais klausimais sužadėtinių ir bažnyčios nuostatos susikerta?

Lina: Poros ateina iš katalikiškų šeimų, jau turėdamos kažko-kius katalikybės pagrindus, tad didelių debatų kaip ir nebūna.

Tautvydas: Tie, kurie nenori kurti katalikiškos šeimos, tiesiog nueina į santuokos rūmus.

Lina: Na, o vienos tokių skaudžiausių temų, kuriomis mes net nesiginčijam, tiesiog padiskutuojam ir paliekam kiekvie-nam asmeniškai spręsti, tai kontracepcija ir gyvenimas kartu prieš vestuves. Bažnyčia to kaip ir nedraudžia, tačiau leidžia patiems pamąstyti, kas jiems yra geriau.

Kokia Jūsų laimingos santuokos paslaptis?Lina: Šitas klausimas mums užduodamas bene kiekvieną pa-

moką. Bendros taisyklės, tinkančios visiems, nėra. Bet bent jau mudu, nors esam ir sutuoktiniai, ir tėvai, tačiau nenustojam būti ir draugai. Nesvarbu, kiek būna ginčų, pas mus visąlaik laviruo-ja draugystė. Pirmiausia, iškilus problemai, mes skubam vienas pas kitą ir tik paskui guodžiamės draugams, mamoms ar kitiems artimiems žmonėms. Dažnai poros tampa vyrai ir žmonos, ma-mos ir tėčiai ir pamiršta, kad taip pat turėtų būti ir draugai.

Tautvydas: Mūsų santykiuose labai svarbus vienas kito su-pratimas.

Ar atsiradę vaikai keičia sutuoktinių gyvenimą?Tautvydas: Na, kai mums gimė Aleksas, gyvenimas labai pa-

sikeitė. Atsirado nauji rūpesčiai, pareigos. O prieš tai gyvenome tik sau.

Lina: Vaikai sutuoktinius dar labiau sutraukia. Tačiau atsiran-da atsakomybė, dėmesio paskirstymas. Reikia skirti dėmesio jau ne tik antrajai pusei, bet ir vaikui. Dažnai vyras ar žmona pa-sijunta nemylimi, kai jų antroji pusė didžiąją dalį dėmesio skiria vaikui. Tačiau tokie dalykai yra tik išsišnekėjimo reikalas.

Su kokiais žodžiais dažniausia išlydite baigusius kursą su-žadėtinius?

Dažniausiai poroms palinkime, kad gyventų taip, jog po daugelio metų galėtų pasakyti: „Kaip aš myliu gyvenimą, nes jame esi tu, ir koks svarbus tas gyvenimas, nes aš tave sutikau“. Tegu eiliniai rūpesčiai neužgožia meilės.

20/44

# Stilius: prieš ir po. Rolana Kuprytė

AR PRIKLAUSO MŪSŲ STILIAUS POKYČIAI NUO APLINKOS, AR – NE?

Mados tikslas – išsiskirti iš kitų. Ji kyla iš mūsų poreikio jausti ir noro išreikšti savo asmenybės unikalumą. Nors pati mada yra kintanti, tačiau jos suvokimas yra nuolatos siekiamas dalykas. Šiomis dienomis itin svarbu atrodyti kitaip nei aplinkiniai. Anksčiau mada buvo bendra tendencija, o dabar stilingam būti ne-būtinai reikia vaikytis naujausių madų – grįšta senosios. Kartais atrodo, jog nuo mūsų aprangos gali pri-klausyti net mūsų ateitis. Kiekvienas iš mūsų, eidamas kad ir į darbo pokalbį, stengiamės atkreipti dėmesį į save, tačiau tuo pat metu pritapti ir tilpti į tam tikrus standartus. Pirmasis įspūdis dažniausiai nulemia mūsų pasisekimą. Keista, tačiau ir mūsų elgesys keičiasi būtent nuo aprangos. Klasikinis stilius mus verčia pasitempti, o laisvas - atvirkščiai. Nauja apranga, įvaizdžio keitimas padeda mums pasijusti šviežesniems, patiems į save pažvelgti kitu kampu, atrasti dar neatpažintas savo asmenybės puses. Kiekvienam iš mūsų yra labai svarbu susikurti savąjį įvaizdį, netgi ir nebūnant stileivomis. Kai perkame kažką neįprasto ar nau-jo, iš draugų dažnai išgirstame: - Tai – ne tavo stilius. Dar visai neseniai daugiausiai dėmesio savo aprangai skirdavo moterys, tačiau šiais laikais nebenusileidžia ir vyrai - juk gamtoje patelės dažnai atrodo kur kas kukliau nei patinėliai.

21/44

GYVENIMO BŪDAS, APLINKA IR INERCIJA.Mūsų gyvenimo stilius lydi mus, kai mes judame aplink

socialinį ratą.  Aptarkime mūsų stiliaus pokyčius, kuomet mes pakeičiame savo gyvenamąją vietą. Atvykę į naują miestą ar šalį, pasijaučiame šiek tiek kitokie ir iškart bandome in-tegruotis į kitą socialinį ratą  – stebime gatvėje žmonių ap-rangas ir bandome įžvelgti, ar  pritampame, ar nesame labai atsilikę nuo šio sezono naujausių mados tendencijų. Kitaip tariant, mūsų kūnas  nebepriklauso mums - jis priklauso re-klamos kūrėjams.  Kartais iš aprangos netgi galima spręsti, kaip žmogus jaučiasi ir kokia yra jo vidinė būsena. Asmenybė keičiasi kartu su gyvenimo pokyčiais – kuo daugiau einame į visuomenę, tuo dažniau keičiamės. Kelionės, teatrai, gyve-

namosios vietos pakeitimas – visa tai mus keičia ir brandina. Taip pat mūsų stilius tiesiogiai priklauso nuo mūsų pasirinktos profesijos, su kokiais žmonėmis dirbame, bendraujame.

LIETUVIAI LONDONE.Dauguma Londone gyvenančių lietuvių atsakė, kad jų stilius,

atvykus čia, nepasikeitė. Tik tiek, kad čia gali laisviau jaustis nei Lietuvoje – Londonas yra tikrai neįpareigojantis miestas. Kad ir kaip apsirengtum ar pasipuoštum, į tave niekas nespoksos ir nesijuoks. Sutikome keletą lietuvių ir suskubome paklausti, ką jie mano apie Londono stilių ir ar gyvenimas Londone pakeitė jų pačių stilių?

# Stilius: prieš ir po. Rolana Kuprytė

Londono stilius laisvas ir nesuderintas – niekas negalvoja, kaip atrodo. Svar-biausia, kad būtų patogu ir pats jaustumeisi gerai.Mano stilius, galima sakyti, išliko toks pats. Na, gal labiau leidžiu sau improvi-zuoti, bet pats stilius tikrai nepakito.

Laura (29m.):

Manau, kad čia gyvena labai daug įdomių žmonių, kal-bant ne tik apie stilių, bet ir apie asmenybes. Čia visi rengiasi taip, kaip nori, ir niekas per daug nesuka sau galvos dėl aprangos. Mano aprangos stilius išliko toks pats. Galbūt čia daugiau ir dažniau perku kažką naujo, bet specialiai ir kardinaliai savo stiliaus ne-keičiu. Jaučiuosi gerai taip, kaip atrodau šiuo metu.

Deividas (26m.) :

Stiliai labai įvairūs – kaip kas moka, taip ir rengiasi. Nėra vienodo stiliaus. Kiek kultūrų, tiek ir stilių.Šiek tiek pakito, nes sten-iek tiek pakito, nes sten-giamės prisitaikyti prie visuomenės ir neišsiskirti.  Gyvenam čia jau 6 mėne-čia jau 6 mėne-sius ir kolkas labai patinka. Be to, čia galime rengtis, kaip norim, ieškoti kažko naujo ir nesijausti blogai dėl to, kaip apsirengėme.

Agnė ir Gabrielė (16m.) :

Londonas – tai miestas, kuris įkvepia. Šiame mieste susimaišę šimtai kultūrų ir skirtingų socialinių sluoks-nių žmonių, kurie ir kuria skirtingus įvaizdžius. Ma-nau, Londonas - puiki vieta eksperimentuojantiems ir nebijantiems išsiskirti iš minios.Ir taip, ir ne (juokiasi). Iki šiol rengdavausi tik gražiai, o dabar norisi rengtis dar ir įdomiai arba iššaukiančiai. Manau, kad atvažiavau į tinkamą miestą, kuriame galiu išreikšti save.

Lukas (20m.):

Patiko rubrika? Esi stileiva, domiesi mada ar tiesiogturi ką pasakyti?

Būtinai parašyk į stilius@b-uk.lt!

22/44

# B‘UK Galerija. Aidas Žarskus

Klaudijau, gyve-ni šiuo metu Londo-ne? Ar seniai išvy-kai iš Lietuvos?

Iš Lietuvos išvy-kau prieš metus.

Kuo verteisi Lie-tuvoje?

Fotografavau, kūriau stilių, dariau makiažus, organi-zavau fotosesijas, maketavau interne-tines svetaines, pie-

šiau, dariau viską, kas susiję su kūryba. Paskutiniu metu dirbau Lietuvos ryte, fotografavau žurnalo „Stilius” viršelius, žurnalo „Ieva” mados fotosesijas, taip pat, LNK ir Lietuvos televizijos serialams kūriau įvaizdines nuotraukas.

Kodėl nutarei išvykti?Pristigau erdvės, profesionalių stilistų, modelių, menininkų.

Lietuvoje nėra plačios rinkos šiose srityse. Stinga galimybių ku-riant stilių, o dizaineriams – brangių audinių. Vis dar jaučiasi, kad mada, kuriama iš celofano... Reikėjo didesnio pasirinkimo, troškau sutikti naujų žmonių, gabių dizainerių, praplėsti savo akiratį.

Kodėl Londonas?Londonas - kūrybingų žmonių miestas, visomis prasmėmis,

nors, jeigu sąžiningai, norėčiau gyventi Italijoje, kur gyvenimo būdas labai atitinka mano jausmus ir troškimus. Nepaprastai myliu režisierių Federico Fellini, jo personažai suformavo mano vaizduotę, jis yra mano įkvėpimas. Tai gyvena mano sieloje!

Tai kodėl ne Italija?Pabandysiu, kai išmoksiu kalbą. Man ir Londonas labai pa-

tinka. Jaučiu čia slypinčias galimybes. Tai ekstravagantiškų žmonių miestas – pasižiūrėk kas darosi gatvėse. Juk čia gyvas spektaklis! Įkvėpimo gali pasisemti net važiuodamas metro. Dažnai gailiuosi, jog ne visada turiu su savimi kamerą - šitiek nepakartojamų situacijų. Tačiau scenas vėliau atkuriu mintyse, surežisuoju, randu modelius ir atkartoju tai, ką pamačiau.

Taigi fotografija, – kas ji tau?Fotografija –  tai išraiškos priemonė. Tiesą sakant, aš beveik

mieliau pieščiau ar tapyčiau, bet reikėtų kasdien lavinti įgū-džius, o tam neturiu užtektinai laiko.

O kaip viskas prasidėjo?Nuo makiažo! Darydavau klasiokėms, draugams, privalėjau

kažkaip tai įamžinti, todėl pradėjau fotografuoti.

Ar mokeisi fotografijos meno profesionaliai?Studijavau Kaune, baigiau Stepo Žuko kolegiją, ten buvo

dėstoma fotografija, taip pat lankiau privačią fotografijos mo-kyklą.

Sakyk, kokie menininkai tave žavi?Labai vertinu mados ir teatro kostiumų dailininką Juozą

Statkevičių. Unikalus žmogus!Taip pat labai patinka fotografų Miles Aldridge ir Tim Walker

darbai.

Nemažai tavo fotografijų darytos profesionalioje teatri-nėje aplinkoje. Turbūt įspūdinga dirbti, kuomet po ranka visa įvairovė dekoracijų ir priemonių?

Visa aplinka sukurta mano paties, laksčiau, rinkau daiktus, kviečiausi pozuoti aktorius. Darbas su jais yra nepakartoja-mas – gali sukurti ką nori...  Aktorių sugebėjimas improvizuoti leidžia išsisukti iš bet kokios, net kebliausios, situacijos. Tai labai draugiška publika – geras aktorius visada tau suteiks ga-limybę jaustis laisvai.  

Ar pasitiki stilistais, ar esi vienas iš tų, kuris šaukia: - Ne ne, tempk tą skudurą į šoną!!!?

Esu perfekcionistas – sunku kažkuo pasitikėti. Viską mėgstu suderinti iki smulkmenų.

Ar turi žmonių ratą, su kuriais nuolat dirbi?Taip, yra ratas žmonių, su kuriais dirbu. Turiu stilistų ir ma-

kiažo meistrų, taip pat bendradarbiauju su kitais fotografais.

Gal gali prisiminti kokią neeilinę situaciją, nutikusią foto-grafuojant?

Tų situacijų pilna. Prisimenu, kaip sykį aktorius Saulius Ba-landis, fotosesijos metu, vilkėdamas kostiumą, įlipo į vonią, salono vidury. Aplink pilna žmonių - visi juokiasi, o jis liko nu-taisęs rimčiausią išraišką! Arba - fotografavau vieną žinomą manekenę tikro „bomžo“ apgriuvusiame name. Dar sumokėjau jam 50 litų, kad leistų patvarkyti tą lūšną taip, kaip man reikėjo.

Ką veiki laisvalaikiu, kur tave galima susitikti penktadienio vakarą?

Londone dažnai būnu Shoreditch rajone, taip pat vietose, kur renkasi kūrybingi žmonės. Klube „Avalon“ vyksta įvairūs te-miniai vakarai, žmonių įvairovė tiesiog svaiginanti. Neišsemia-ma aprangos ir stilių įvairovė – mėgstu tą bohemišką aplinką.

Planai: ar turi kokių minčių, projektų, didelių ar mažų? Gal svajonių?

Taip, su kolegomis ketiname įkurti studiją, subursime profe-sionalių fotografų, visažistų bei stilistų komandą, žadame reng-ti didesnius projektus.

Ačiū, Klaudijau, buvo malonu su tavimi pakalbėti, linkiu sė-kmės įgyvendinant svajones.

Kalbino: Aidas Žarskus

Menininkas Nuorodos

Šį kartą B’UK Galerijoje svečiuojasi Londone gyvenantis fotografas Klaudijus Kairys.

23/44

# B‘UK Galerija. Klaudijus Kairys

24/44

# B‘UK Galerija. Klaudijus Kairys

25/44

# B‘UK Galerija. Klaudijus Kairys

26/44

# Trumpai drūtai. Aidas Žarskus

Grupė kompiuterinių technologijų specialistų (vyriškos giminės) paskelbė, jog kompiuteris turėtų būti vadinamas moteriškos giminės vardu. Pagrindiniai motyvai: 1. tik kūrėjas iki galo supranta jų elgsenos logiką; 2. kalba naudojama tarpusavio bendravimui tėra suprantama tik „joms“ pačioms; 3. „Bad command or file name“ (neteisinga komanda arba laikmenos vardas) yra tiek pat informa tyvu, kaip - „Jei pats nesupranti ko aš pykstu, tai aš nesiruošiu tau to sakyti!“; 4. kai klausi - Kas negerai? Atsako - Niekas. 5. didžiausias grožis - iš išorės

6. šitiek laiko darei tą patį ir staiga - negerai! 8. kai tik susidedi su „viena“ iš jų, netrunki pastebėti, kad pusė tavo algos išlekia aksesuarams.

Įdomu, jog beveik tuo pačiu metu kita IT specialistų grupė (moteriškos giminės) paskelbė savo tyrimų rezultatus, teigdama jog kompiuteris yra vyriškos giminės objektas: 1. turėdami šitokią begalę duomenų, jie vistiek neturi supratimo; 2. lyg ir turėtų padėti tau spręsti problemas, bet dažniausiai patys yra ta problema; 3. netrukus po to, kai susidedi su vienu iš jų, supranti, jog dar palaukus truputį, galėjai gauti geresnį; 4. tam kad susilaukti nors ko nors iš jų, privalai juos „užvesti“; 5. padarys viską ko nori, jei mokėsi spaudyti reikalingus mygtukus; 6. kad jaustis užtikrintai, privalai laikyti atsarginę kopiją 7. kuo didesnis, tuo patogiau naudotis.

Šaltinis: Nepriklausomos IT specialistų grupės.

Tai kokia gi kompiuterio lytis?

Naujo tipo elektrinis dviratis pavadinimu  Voltitude buvo pri-satatytas Ženevos parodoje. Iš pirmo žvilgsnio Šveicarišką su-dedamą peilį primenantis dvi-ratis pagal visus išmatavimus prilygsta  standartinio dydžio dviračiui. Nuostabu tai, jog jis

labai lengvai ir greitai „sulankstomas“ ir gali būti par-kuojamas, na tarkim –   jūsų buto koridoriuje, arba dra-bužinėje. Palyginimui – du sulankstyti dviračiai užima ne daugiau vietos, nei standartinė skalbimo mašina. O kai dar pagalvoji, kad minti nereikia...

Šaltinis: Voltitude.

Elektrinis dviratis miestiečiui

Guardian tyrimų duomenimis, šiais metais JK Google uždarbis viršys iki šiolei lyderiavusios ITV televizijos reklamos pajamas. Įvertinant stabilų nuo 2009 metų Google  pajamų augimą, pro-gnozuojama, jog interneto giganto filialas JK, iki metų pabaigos gaus apie 2,5 milijardo svarų pajamų, kai tuo tarpu ITV geriausiu atveju „tik“ 1,7 milijardo. Kol kas abi kompanijos vertinamos kaip dirbančios skirtingose kategorijose – esate Google vartotojas darbe, o parėjęs namo – įsi-jungiate TV pažiūrėti X Factor, Coronation Street, ar kitą pramoginę programą, – tad tampate ITV vartotoju. Visgi, panašu, kad Google turi ilgalaikį pranašumą, mat šiandieninis jaunimas sugeba daryti abu darbus kartu.

Šaltinis: Guardian

Kiek galima uždirbti iš reklamos?

Mobilūs telefonai ir kompiute-riai regis seniai nustūmė rankinius laikrodžius į istorijos archyvus. Kada paskutinį kartą jį nešiojote? Kaip sa-kote? Niekada ir neturėjote? Švedų dizaineris „Sam“ sukūrė ekstrava-gantišką modelį, kuris gali pakeis-ti jūsų požiūrį. Ekrane – vienintelė

lanksti rodyklė, kurios storgalis nurodo valandas, o plona-sis – minutes.

Neįtikėtinas paprastumas! Laikrodžiai bus pagaminti trijų spalvų - juodi, sidabriniai, ir rožiniai. Net jei ir gyvena-te neskaičiuodami valandų - ar gi nenuostabus aksesuaras?

Šaltinis: Beautiful Life.

Kur jūsų rankinis laikrodis?

B’UK dalyvavo Kovo 30 d. vykusioje tarptautinės pinigų pervedimo įmonės „Money Gram“ ir JK pašto organizuotoje spaudos konferencijoje. Konferencija buvo surengta pa-minėti ilgalaikį ir tvirtą abiejų kompanijų bendradarbiavimą, kuris pažymėtas jau 10-mi-lijoniniu pervedimu. JK paštas tapo „Money Gram“ partneriu 1997-aisiais. Pasak JK pašto reklamos ir pardavimų direktoriaus – Martin‘o Moran‘o, pinigai, nuo pačios mažiausios iki neįsivaizduojamai didelės sumos, buvo pervesti į pačias įvairiausias pasaulio šalis. Paklausti „Kur visgi siunčiama dažniausiai?“, vadovai nurodė Rumuniją, Ganą, Jamaiką, Indiją. „Money Gram“ – viena iš didžiausių pinigų pervedimo kompanijų pasaulyje ir vis dar plečiasi. Pagrin-dinis kompanijos prioritetas – saugus pinigų pervedimas.

„Money Gram“ ir JK paštas švenčia

27/44

# Grožio alchemikė.

Vieną dieną profesorius į auditoriją atsinešė stiklinę vazą ir, pripildęs ją akmenų, paklausė studentų: - Ar, jūsų nuomone, vaza yra pilna? Taip, - vienbalsiai atsakė jie. Tada profesorius išsitraukė ryšulį ir į tą pačią vazą pribėrė skaldos akmenukų. O dabar? – paklausė jis. Dabar tai tikrai pilna... – jau nebe taip ryžtingai atsakė studentai. Profesorius, netaręs nė žodžio, išsitraukė dar vieną ryšulį ir į vazą subėrė smėlį, kuris lengvai užpildė visas ertmes. – Dabar vaza pilna, aš sutinku...

Šią istoriją aš prisiminiau važiuodama iš nuostabaus susitikimo su moterimi, kuri drąsiai nugalėjusi krūties vėžį, surado savyje stiprybės ir įkvėpimo paversti savo senai puoselėtą hobį XXI-ojo amžiaus verslu. Egidija Bailie, kartu su savo vyru David Bailie, maloniai pasitiko mane labai jaukiame ir erdviame bute, Kensingtone. „Čia yra mūsų tvirtovė, mūsų darbo ir kūrybos vieta, kurią abu labai vertiname“. David’as yra profesionalus fotografas, kurio nuotraukos, iškabintos ant sienų, tiesiog prikaustė mano akis. – Iš kur jos? – paklausiau smalsaudama. „Nemažai nuotraukų darytos fi lmavimo viet-dama. „Nemažai nuotraukų darytos filmavimo viet-ose, juk David’as dar ir aktorius. Paskutinis jo projektas – filmas „Karibų Jūros Piratai“. – O štai nuotrauka iš filmo premjeros Los Andžele – svajingai pasakojo Egidija. - Wow! – šmėžtelėjo man mintis, - pokalbis nusimato ne iš nuobodžiųjų... Smalsu-s, - pokalbis nusimato ne iš nuobodžiųjų... Smalsu-mas mane taip užvaldė, kad visai praradau laiko nuovoką... Net nepajutau, kur dingo kelios valandos, praleistos malonioje draugijoje.

Paprašyti papasakoti apie šio verslo pradžią bei idėjos gimimą, abu pašnekovai, harmoningai papildydami vienas kitą, nukėlė mane į 2006-uosius, kai Egidijai buvo nustatyta negailestinga diagnozė – vėžys. - Nors reguliariai tikrindavausi sveikatą, ši žinia mane pribloškė ir užklupo netikėtai, – kiek susijaudinusi prakalbo Egidija, – tuo metu su vyru buvome LA, paskutiniame „Karibų Jūros Piratai“ filmavime, kai, paskambi-nusi, dukra pranešė, kad gavau laišką iš ligoninės, kur skubiai mane kvietė atvykti pakartotiniam pokalbiui. Žinia apie ligą ne tik privertė mane darkart įvertinti savo gyvenimą, bet ir paskati-no, beveik fanatiškai, domėtis tuo, kas slypi mus supančioje ap-linkoje bei produktuose, kuriuos mes naudojam, o ypač, tepam ant odos. Pasibaisėjusi savo tyrimų rezultatais, nusprendžiau sukurti tokių produktų, kurie kokybe nenusileistų prestižinėms kosmetikos kompanijoms, bet, savo ruožtu, būtų gaminami iš natūralių žolelių ir aliejų, o svarbiausia, nekenktų mūsų orga-nizmui, o, atvirkščiai, jį puoselėtų gamtos suteiktomis galiomis.

Taip jau 5-tus metus Egidijos jaukiuose namuose gimsta

vis naujos grožio puoselėjimo idėjos ir eksperimentai. Kad patobulintų savo darbo rezultatus, Egidija pradėjo domėtis aro-materapijos, gydomojo masažo bei Reiki studijomis bei tapo šių sričių diplomuota specialistė. – Labai džiaugiuosi, pirmi-diplomuota specialistė. – Labai džiaugiuosi, pirmi-ausia, dėl to, kad taip ilgai puoselėjusi savo hobį, sugebėjau įį paversti verslu. Visada labai domėjausi natūraliomis terapijo-mis ir žolelėmis bei jų teigiamu poveikiu sveikatai ir grožiui. Lietuvoje lentynos lūžo nuo įvairiausios literatūros ir štai, at-vykus į Londoną, gyvenimas padovanojo tokį šansą - išvystyti šį užsiėmimą iki aukšto profesionalaus lygio. David’as man šioje srityje irgi labai padeda - daug kur naudoju jo padarytas produktų nuotraukas. Jis, taip pat, kruopščiai suvedė visus mano receptus į kompiuterinę sistemą, tad dabar turiu galimybę gaminti ir dideliais kiekiais, nes programa apskaičiuoja visas proporcijas. Iš tiesų, per šiuos penkerius metus labai daug ko patyriau ir daug ko turėjau išmokti. Niekad nepagalvojau, kad kada nors turėsiu savo verslą. Tai tokia dovana - turėti galimybę padėti žmonėms išlikti gražiems ir sveikiems! Tad labai norėčiau palinkėti visoms moterims siekti savo svajonių ir skleisti gėrį ir grožį aplinkiniams.

Ši mintis mane įkvėpė ir priminė svarbų dalyką – jog, turėdami šeimą, draugus, sveikatą, jau galime sakyti, kad mūsų gyvenimo vaza yra pilna, tačiau,TIK TADA kai pripildome visas tuščias ert-mes....

Visus besidominčius natūralia kosmetika ir fotografija bei norinčius palaikyti Krūties Vėžio Tyrimo kampaniją, Egidija ir David Bailie maloniai kviečia dalyvauti dvigubame renginyje.

Gegužės 18 dieną, 19 val. salone YOLANTA vyks oficialus “EE‘s cosmetics” produktų pristatymas bei David Bailie fo-tografijų parodos “Scenes 2+ Take 1”atidarymas.

Renginio metu bus pristatoma nauja kosmetikos linija su lietuvišku gintaru “Gintaro Magija”. Svečiai turės galimy-bę susipažinti su naujais gaminiais, o taip pat ir išbandyti kosmetines procedūras su paslaptinguoju Saulės akmeniu. Vakaras žada daug malonių akimirkų, prizų bei siurprizų.

Vietų skaičius ribotas, tad maloniai prašome registruotiselektroniniu paštu: laima@ees-cosmetics.co.uk, arba tele-fonu O792 984 1540.

Laukiame jūsų salone YOLANTA, 7 Sackville Str, Mayfair, W1S 3DE.

Daugiau informacijos rasite Facebook’e – EE’s Cosmetics.

GROŽIOALCHEMIKE

28/44

# Emigracijos domino. Živilė Maldeikytė

Maždaug milijonas mūsų tautiečių gyvena ne Lietuvoje. Kie-kvienas jų išvyko dėl įvairių priežasčių, kurios taip pat lėmė, kas iš jų grįžo, kas planuoja grįžti, o kas jau nebegrįš. Vien pernai emigraciją deklaravo 83,2 tūkstančio Lietuvos piliečių. Išvyki-mo mastai pribloškiantys.

PRADŽIAEmigracija savo prigimtimi panaši į domino kauliukų efektą –

kai virsdamas vienas priverčia griūti visus iš eilės. Lietuviai buvo linkę migruoti visais laikais, tačiau 1990 metais, šaliai atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo šiuolaikinės emigracijos etapas, ypač suaktyvėjęs per pastaruosius trejus metus. Tą sąlygojo pasaulinė krizė, didėjantis nedarbas, apmokestinti mokslai ir ki-tos priežastys. Štai čia ir griuvo pirmasis domino kauliukas. Pasiklausę pažįstamų iš užsienio pasakojimų, kaip jie neblogai gyvena, dauguma nusprendė pamėginti ten susikurti panašią buitį.

Vieni išvažiavo užsidirbti pinigų šei-mos išlaikymui, kiti pakeisti aplinkos ar studijuoti. Pastarieji dar vadinami pro-tų nutekėjimu ir jų emigracijos skaičius šiuo metu smarkiai pakilęs. Kaip jaučiasi išsilavinęs žmogus su diplomu stalčiuje, dirbantis, toli gražu, ne pagal specialybę? Kokios mintys tuo metu sukasi jo galvoje ir kaip jis projektuoja savo ateitį? Šių žmonių pasaulėjautą ir no-risi atskleisti.

NUSITEIKIMASIšvykus, labai svarbus moralinis pasiruošimas. Kad ir kaip

situaciją tau bandytų papasakoti emigravę draugai ar artimie-ji, vistiek, niekada iki galo nepatikėtum, nes galvotum, kad tau klosis kitaip - geriau.

Dauguma daro didelę klaidą, apie Lietuvą sakydami: “Manęs čia niekas nelaiko”. Vardindami akivaizdžius statusus, tokius kaip: dar nesukurta šeima, jaunas amžius, nepastovus darbas,

jie nepagalvoja apie akimi nematomą ir, tik išvykus, juntamą didžiulį prisirišimą prie kultūros, tradicijų, artimųjų. Ne apie mamos cepelinus kalbu, o apie prigimtį. Apie susitapatinimą su šalimi, kurioje užaugai, vertybes, kurių įgavai, ir kurių kelių metų patirtis svetur taip greit, o gal ir niekada, nebepakeis. Ne-vienam atvykusiajam svečioj šaly būna be galo sunku. Sunku visais aspektais: fiziniu, moraliniu, materialiniu…

ĮPROČIŲ KEITIMASIšlipę iš savo komforto zonos, žmonės būna priversti keisti

visą anksčiau suformuotą buitį. Naujais namais tampa įvairiausi būstai: nuo jaukių kotedžų su nuosavais kiemeliais, ar kambarių pas draugiškas, kartu vyną geriančias, bei piktas, draugų neįlei-

džiančias, močiutes, iki loftų ar mansar-dų ant kanalo kranto…

Namai gali būti ir būstas plikomis sienomis, senomis kiliminėmis dango-mis bei virvutėmis šviesai įjungti vonios kambaryje, ir jaukios bohemiškos bu-veinės, dvelkiančios autentika. Ir tai tik keli emigrantų buitinio gyvenimo pavyz-džiai.

Priklausomai nuo gyvenamosios vie-tos ir transporto, vieni, atsisakę automobilio, pereina prie ma-žausiai kelių kilometrų ėjimo pėčiomis, kiti įsijaučia į unikalų londoniečių metro gyenimą, pripranta stovėti eskalatoriaus de-šinėje, kad praleistų skubančius ir apsišarvuoja kantrybe kovoje su nuolat sustabdomomis linijomis.

ILGESYSRetas apsieina be praeities ilgesio. Prieš akis nuolat stovi

namų Lietuvoje vaizdas, tvarkingas kambarys, pilnas įvairiausių mielų daikčiukų, miestas, kuriame pažįsti gatves, draugai, kurie visada čia pat puodeliui kavos, tėvai ir, be abejo, veikla, prie ku-rios buvai įpratęs.

Kartais apima jausmas, kad savo gyvenimą pardavei kitai

NIEKADA NEŽINAI, KAIP GALI SUSIKLOSTYTI TAVO GYVENIMAS. KARTAIS PAGALVOJI – NIEKADA NESITIKĖJAI, KAD KAŽKADA BŪSI ČIA IR VEIKSI TAI, KĄ VEIKI ŠIAME GYVENIMO ETAPE. O ATSITIKO TAIP...

Emigracija savo prigimtimi panaši į domino kauliukų

efektą – kai virsdamas vienas priverčia griūti visus iš eilės.

šaliai už pinigus, už kuriuos kažkada galbūt vėl bandysi jį nu-sipirkti. Dirbi, dirbi, pinigai pradeda kapsėti į kišenę, tačiau ne visada lieka laiko ar noro juos leisti. Tada ateina supratimas, kad ne pinigai svarbiausia, o savijauta, mėgavimasis veikla ir savire-alizacija. Pomėgiai virsta sraigteliais, varančiais gyenimą į prie-kį ir neleidžiančiais užsidaryti savyje.

Tiek patys anglai, tiek lietuviai savo darbus kartais palygina su robotais ir tei-gia, kad darbas skirtas užsidirbti pinigų savo mėgstamiems užsiėmimams, kurie reikalauja investicijų.

DARBŲ PASIRINKIMASPrieš išvažiuojant, daugumai atrodo, kad namie mažai už-

dirbdami jie praranda orumą, nes juo, kažkodėl, vadina viską, ką gali nusipirkti už pinigus. Išvykimas padeda suprasti, kad namie jį kaip tik turėjo, o čia netenka, iškeitę profesinį darbą į fizinį. Viskas gerai, kol tai yra papildomas uždarbis studijų metais, ar laikinas darbas, tačiau žmogui, jau rimtai besikabinančiam į gy-venimą, jis didelių perspektyvų negarantuoja.

Anglijoje, kaip ir visame pasaulyje, pilna įvairiausių lietuvių: tarptautinio pripažinimo susilaukiusių, laisvai samdomų savo srities profesionalų, tokių kaip muzikantai ar modeliai, žymių korporacijų tarnautojų, atlyginimais patenkintų darbuotojų ir nuo fizinio darbo pervargusių emigrantų. Deja, nėra vienos sėkmės formulės, kurią išmokęs, gali ją pasakyti likimui ir jis tau „suremontuos” gyvenimą. Darbai baruose ar fabrikuose dienomis ir naktimis kartais primena pra-garo mašiną, kurioje tu bėgi aplink karštą katilą, nieko nejauti ir negalvoji, kol ne-sustoji pailsėti.

Darbo sąlygos ir darbdaviai būna skir-tingi. Vienur bendradarbiai tampa nauja draugų kompanija, kitur pasitaiko žiaurūs darbdaviai, pasiruošę išsunkti paskutinį prakaito lašą už tą patį minimumą, tik anglišką.

Dirbant neprofesinį darbą, svarbiausia yra suvokti, ką ir kodėl darai. Kai žinai, jog tai laikina, į priekį stumia galimybės, atsiveriančios praėjus šį etapą: daiktai, kuriuos seniai svajojai įsigyti, kelionės ar paaukštinimas. Tik, įsidirbus, svarbu nepa-miršti tikslo.

VIETINIAI IR JŲ NEKINTANČIOS TRADICIJOSUžsienio didmiesčiuose žmonės dažnai atrodo svetimi, už-

siėmę ir skubantys gyventi savo gyvenimą. Jie lekia sparčiu žingsniu, užsidėję ausinukus, ir net nepastebi gyvų muzikantų,

negirdi gatvių džiazo… Neteigiu, jog Lietuvoje visi aplink

šypsosi ir siūlosi padėti, bet savo šaly ir tu jiems priklausai, tarsi vienai dide-lei šeimai. O čia tu nuolat svečiuose, nuolat tarsi kažko nedrįsti ar nežinai. Paradoksas, kad mažoje šalyje turėjai daug mėgiamų vietų, kurios asocijuo-jasi su maloniais prisiminimais, namais

ir savimi, o didelėje – vos pora. Jas reikia atrasti iš naujo.Angliją nuo kitų žemynų skiria vandenynas, gal dėl to ji įstri-

go savo senose tradicijose, kurios, net technologinėms naujo-vėms užkariavus pasaulį, sunkiai besikeičia. Čia visas oficialus bendravimas vyksta paštu, nuo gyvenimo aprašymų siuntimo iki menkiausių biurokratinių smulkmenų, nežiūrint, kad elek-troninis paštas greitesnis, pigesnis ir paprastesnis.

Vietiniai ypač didžiuojasi senoviniais angliškais pub’ais me-dinėmis sienomis ir grindimis, nors kai kurie jų jau primena mu-ziejaus eksponatus. Jau nekalbant apie skirtingus karšto ir šalto vandens čiaupus ar minėtus elektros jungiklius su virvutėmis, vis dar įrengiamus net ir naujos statybos namuose.

Klubai čia užsidaro maždaug tuo metu, kai mūsiškiai dar tik kelia antrąją taurę. Žvelgiant istoriškai, tai nuo senovės išli-kęs įprotis, kai žemvaldžiai rūpinosi, kad darbininkai nepragertų visos nakties ir nepramiegotų darbo.

Užtat naktipiečiauti problemų nekyla jokių. Kiekviename gyvenamųjų rajonų skersgatvyje vyrauja masės visą parą vei-kiančių „Fish and chips”, kinų ir indų mais-

to užkandinių. Galima tik spėlioti, kaip jų tiek daug viena šalia kitos nesužlunga…

Ir visa tai – Anglija, šalis, kurios mentalitetas, pasak rašytojo A. Užkalnio, yra tolimiausias lietuviams. Akibrokštas, bet kaip tik ji, pagal mūsų emigracijos statistiką ir neužleidžia pirmosios pozicijos.

29/44

# Emigracijos domino. Živilė Maldeikytė

Kartais apima jausmas, kad savo gyvenimą pardavei kitai šaliai už pinigus, už

kuriuos kažkada galbūt vėl bandysi jį nusipirkti.

...kad įsitvirtintum kitoje šalyje, turi savo esybę priartinti prie vietos būdo ir tradicijų kiek

įmanoma daugiau

30/44

LIETUVIŠKUMO POREIKISŽmonių poreikiai skirtingi ir ne visiems trūksta lietuviškų ša-

knų, bet vienu ar kitu aspektu, žmogui, gimusiam ir užaugusiam Lietuvoje, natūraliai norisi dalykų, prie kurių jis įpratęs – nuo maisto iki muzikos ir žinių. Tam kuriasi lietuviškos parduotuvės, sąjungos, organizuojančios nacionalines šventes, spaudos lei-diniai. Tai įrodo, kad lietuvis vis dėlto ir užsienyje lieka lietuvis su savo tradicijų poreikiu ir būdu, įaugusiu giliai į kraują.

Tie susitikimai turi ir kitą medalio pusę. Net ir turint draugų ratą čia, ne visada pa-vyksta pakeisti tuos, kuriuos turėjai Lie-tuvoje, su kuriais sieja daug neišdildomų prisiminimų. Todėl kyla bendravimo su bendrataučiais poreikis. Lietuviai užmezga draugystes net su tais, su kuriais gimtam krašte galbūt nei žodžiu nepersimestų, ir tik vien dėl to, kad jis kalba ta pačia kalba. Tuo pačiu žmonės atranda vienas kitą, kuriasi naujos poros, nes kar-tu kurtis buitį svečioje šalyje yra lengviau.

KARJEROS LAIPTAIDauguma jau suprato, kad mūsų krašte, norint daugiau pa-

siekti, reikia save pateikti. Tai savotiškas asmeninės ženkloda-ros procesas, kurio metu, tu ne tik potencialiems darbdaviams, bet ir visam savo aplinkinių ratui demonstruoji savo sugebėji-mus, pasiekimus, galimybes.

Vieniems labiau pasiseka, kitiems ma-žiau – taip tarp atsiliepimų apie darbo rinką Lietuvoje susidaro konfrontacija. Nusivylu-sieji tvirtina, kad Lietuvoje gyventi neįma-noma, o „prasisukę” – kad pastarieji savęs tinkamai nepateikė. Bet kiekvienas žmogus gimsta laisvas ir kažkaip specialiai „suktis” nėra jo pareiga. Ne-galima visų priskirti vienai grupei ir išdresuoti pagal tą patį mo-delį ieškotis darbo. Juolab, kad skirtingos profesijos reikalauja skirtingų paieškos metodų.

Tačiau, grįžtant prie nedarbingumo problemos, neišven-giamai kyla klausimas, kas dėl to kaltas – žmogus ar valstybė? Vieningo atsakymo nėra, nes visuma kuriama bendrai. Dalis jau rado būdą pasipriešinti valstybės ydoms, o tie, kuriems tai ne-atrodo teisinga, ieško išeičių užsienyje.

Bet ne vien Lietuvoje karjerą vystyti sunku. Tam, kad įsitvir-tintum kitoje šalyje, turi savo esybę priartinti prie vietos būdo ir tradicijų kiek įmanoma daugiau. Turi užtikrtinti tuos žmones, kad tu – tai jie. Ne kitoks, nebe emigrantas. Deja, išvykus, lietu-viškas diplomas, baigtas gerais pažymiais, ir rimta patirtis savo tautiečių firmoj, vietiniams nieko nereiškia.

Ypač Anglijoje, norint kilti karjeros laiptais, reikia ten baigti mokslus, pradėti nuo pagalbinio darbuotojo, iš komandos va-dovo kilti iki vadybininko asistento, kiekvienais metais pamažu siekiant vyriausiojo vadybininko pozicijos. Ir, dažniausiai, toje pačioje kompanijoje. Ką jau bekalbėti apie norėjimą pereiti ki-tur, ar tik netektų visko pradėti nuo pradžių. Darbuotojai An-glijoje užsiauginami kaip daržovės savo sode. Svetimų reikia

nebent tik kaip sėklų.

UŽSIENIO GALIMYBĖSKartais, prieš priimdamas sprendimą,

sėdi namie ir dėliojiesi pliusus/minusus ant lapo, tačiau, nepabandęs išvažiuoti, niekada nesužinosi, ar pasielgei teisingai. Pakeisti aplinką naudinga žmonėms, norintiems iš-bandyti kažką naujo, įgyti kitokios patirties.

Šalyje, kurios nepažįsti kaip savo namų, visuomet slypi daug nepakartojamų nuoty-

kių, neišbandytų galimybių. Neminint įvairių profesijų atstovų ir paprastų darbuotojų atlyginimų dydžių, visi žino, kad, tarkim, Anglijoje, padavėjas gali sau leisti porąkart į metus atostogau-ti Ibizoje, o spalvotų rasių taksi vairuotojai, kurių ofisai įsikūrę apšnerkštuose garažuose, vežioja klientus brangiais blizgan-čiais aukštos klasės automobiliais.

Daugelis tarptautinio lygio žvaigždžių kilę iš Anglijos, mu-zikos verslas čia taip pat stipriai išsivystęs. Į kiekvieną dieną

vykstančius daugelio atlikėjų koncertus, apie kuriuos Lietuvoje mes galime tik pasvajoti, bilietus galima nusipirkti iš vienos dienos atlyginimo.

Net be išpardavimų, brangiais dra-bužiais išklotos parduotuvių lentynos kasdien sulaukia milijonų klientų, kurie iš minimalių atlyginimų gali sau leisti iš-

eiti iš jų su trimis maišais kiekvienoje rankoje, kai gimtinėje pa-prastam megztukui atiduodami dviejų savaičių maistpinigiai.

NAMŲ PASIRINKIMASAtostogos, laisvalaikis, drabužiai – visa tai yra uždirbama

ir susikuriama. O jei to nesisekė padaryti namie, tai užsienyje galima nuveikti per kelis mėnesius ar metus. Tad kodėl ne visi grįžta? Įvairiai. Vienus valdo baimė nesusitvarkyti ir vėl patekti į pinigų stokos rutiną, kiti jau atsivežė artimuosius čia ir pradėjo kurtis iš naujo, treti pradėjo kopti karjeros laiptais arba tiesiog gyvena smagų, užimtą gyvenimą. Net ne visi jų išvykdami tikė-josi, kad pasiliks, tačiau aplinkybės susiklostė kitaip.

Tačiau dar negirdėjau nuomonės, kad nors vienas lietuvis, tiek sėkmės, tiek nepasisekimo užsienyje atveju, kategoriškai teigtų, kad jam nemalonu grįžti į Lietuvą. Už tų prisiminimų: kaip sunku būdavo, už akmenų mėtymo į valdžios daržą, už žie-momis neužsivedančių autombilių ir šaltos Baltijos jūros vasa-romis – kiekvieno lietuvio viduje slypi jausmas, kad namai yra namai...

Kiekvienas yra gimęs laisvai keliauti ir kurti savo gyvenimą ten, kur jam tai sekasi padaryti geriausiai. Sakoma, kad tikrieji namai yra ten, kur širdis. Nors niekada nebuvau didelė Lietuvos patriotė, tačiau negaliu sulaukti, kada grįšiu. O šios emigranto patirties – nuosmukių ir pakilimų, jų sukeltų ašarų ir juoko, nie-kada nepamiršiu. Svaro žodžiais sakant: „Aš praradau religiją, bet įgavau tikėjimą. Jie sėjo mano viltį – mažom dalelėm ryžių. Kai į save išeidavau, jie kantriai laukė, kol sugrįšiu. Būna - reikia laiko, bet rūkas prasisklaido...”

Angliją nuo kitų žemynų skiria vandenynas, gal dėl to ji įstrigo savo senose tradicijose, kurios, net

technologinėms naujovėms užkariavus pasaulį, sunkiai

besikeičia.

Nusivylusieji tvirtina, kad Lietuvoje gyventi neįmanoma, o „prasisukę” – kad pastarieji

savęs tinkamai nepateikė.

# Emigracijos domino. Živilė Maldeikytė

31/44

# Margos kelionės. Margarita Skvarčienė

Ar žinote, kokios yra dvi pačios nedėkingiausios profesi-jos pasaulyje? Tai muzikantų ir tų žmonių, kurie dirba turiz-mo srityje... Šie žmonės turi dirbti net ir tada, kai visi aplinkui švenčia ir atostogauja! Taigi, mes, turizmo bitės, gauname iš-skristi link šiltų kraštų tik tada, kai jau daugiau niekas niekur skraidyti nebenori. Šiuo atveju, per pačias Vėlines, arba, jei jau angliškai – Halloween‘o šventes.  Tačiau, kad gali puikiai praleisti laiką ir kiek kitu kampu pažinti šalį, vykdamas ne sezono metu, netrukome įsitikinti ir patys. Susitaikę su min-timi, kad natūraliu įdegiu negalėsime pasigirti, nusprendėme savaitei išvykti į pažintinę kelionę po vieną nuostabiausių Is-panijos regionų – Andalūziją – flamenko, koridos, Karmen ir Don Kichoto gimtinę.

Kadangi aš šventai tikiu tokiais dalykais kaip 13-asis penk-tadienis, o tuo labiau Vėlinėmis, visai nenustebau, kai dos-nusis Ispanijos Saulės dievas mums saulės atseikėjo tik dvi dieneles – pirmąją ir paskutinę! O šitoj šaly, jūsų žiniai, saulė šviečia net 320 dienų! Kam geriau sekasi matematika, tas gali nesunkiai apskaičiuoti, kad likusias dienas ištisai pliaupė lietus.

Kaipgi išpešti iš esamos situacijos maksimumą pozityvumo?

Juk negali visas atostogas prasėdėti viešbučio kambaryje ir ga-dinti kam nors nervus. Geriausia išeitis tokiu atveju -  atsikratyti turisto statuso ir, apsimetus vietiniu rezidentu, blaškytis po šalį. Ši taktika vėliau puikiai pasiteisino. Andalūzija paliko vienus giliausių prisiminimų iš visų mūsų saulėtų kelionių! Tas pliau-piantis lietus tarsi nuplovė šios nuostabios vietos makiažą ir atskleidė natūralų vidinį grožį...

Išsinuomavę automobilį nusprendėme pirmiausiai keliauti į Rondos miestą. Pajudėjome iš Costa del Sol („saulėta pakran-tė“) kalnų link. Joje gausu smėlėtų ir uolėtų krantų, nusėtų gy-venamaisiais namais, tradicinio andalūziško stiliaus, nudažyti balta spalva. Aišku, netrūksta ir naujų, modernių daugiaaukščių pastatų, viešbučių. Tai - vienas brangiausių kurortų Ispanijoje, kuriame, kaip vienas paukštelis mums pačiulbėjo, savo lizdelius susuko Arvydas Sabonis su širdies drauge ir X faktoriaus žvaigž-dė Simonas Cowel’as.

Pravažiuojame dar kelis kurortinius miestelius – Fuengirola, Nerja, Benalmadena ir Torremolinos. Aplinkui nuostabūs vaiz-dai – dešinėje kelio pusėje Viduržemio jūra, o kairėje – žaliuo-jantys kalnai... Nesibaigiantys kalnų serpantinai priverčia ne tik

„Mūsų susilamdę lagaminai buvo vėl suversti ant šaligatvio. Mes turėjome traukti ilgais keliais. Bet tai nebuvo svarbu, nes pats kelias –

tai gyvenimas“. Jack Kerouac

32/44

# Margos kelionės. Margarita Skvarčienė

33/44

# Margos kelionės. Margarita Skvarčienė

pristabdyti automobilį, bet, neretai, ir kvėpavimą. Kelias visą laiką driekiasi ties skardžiu, atverdamas nuostabius vaizdus, kuriais ,deja, gali pasigrožėti tik akimirką, nes čia pat vėl laukia staigus posūkis. Po valandėlės ekstremalaus vairavimo, pasie-kėme savo tikslą – Rondos miestą.

Ronda mums padovanojo neįtikėtinų vaizdų. Miestas pasta-tytas ant dviejų begalinių skardžių, kuriuos jungia akmeninis įspūdingo dydžio tiltas. Manau, vietiniai gyventojai tikrai žino ką reiškia frazė „living on the edge“ (gyventi ant ribos). Mies-telis labai mielas ir, matyt, buvo pamėgtas garsaus rašytojo He-mingvėjaus, kurio garbei yra pavadinta viena gatvelė. Nesigili-nom į istorinius faktus, tiesiog traukėm šio miesto energetiką į plaučius, iki kol apsvaigom.

Pavalgę bene pačios skaniausios „Calzone“ mūsų gyvenime pas vietinius andalūziečius, patraukėmė link Granados - miesto, slepiančio vieną iš architektūros ir istorijos stebuklų - Alham-bros rūmus. Alhambra yra vienas lankomiausių muziejų visoje Ispanijoje. Reikia iš anksto užsisakyti įėjimą į rūmus, kitu atveju,

gali vidun ir nepatekti. Čia puikiai atsispindi visa maurų archi-tektūra, jų didybė ir galybė. Tačiau mus labiausiai sužavėjo ne rūmai, o vakarienė jaukioje Granados kavinukėje, kur tiesiog ant lubų buvo sukabinti didžiuliai kumpiai, o po jais pritaisyti tokie piltuvėliai, varvantiems taukams surinkti. Taip andalūzie-čiai natūraliai kumpius džiovindavo. Nuostabu! Gali čia pat tau patinkančio kumpio ir paragauti.

Iš kalnų grįžus atgal prie jūros, mus pasitiko jau kiek pragie-drėjęs dangus. Matyt, kol mūsų nebuvo, jūra gerokai pasiautėjo ir, visų džiaugsmui, išplovė į pakrantę šimtus visokiausių kriau-klių. Prisirinkom tiek, kad į lagaminus netilpo. Puikus druska kvepiantis suvenyras draugams ir namiškiams. Nesvarbu, kad rinkome jas po skėčiu! Nesvarbu, kad naują maudymosi kostiu-mėlį išsitraukiau tik kartą, beveik prieš lipant į lėktuvą... Svarbu tai, kad smegenys gavo programą „download new images“ ir da-bar, kai lyja, aš galvoju apie Ispaniją ir gaivią sangriją šlapiam paplūdimy...

Keliaukime!

34/44

# Londono Akis.

Covent Garden lėlių teatrofestivalisGegužės 8 d.10.30am - 5.30pmRenginys nemokamasSt Paul‘s Church, Covent Garden, Bedford St. WC2E 9EDDaugiau informacijos: http://bit.ly/heY98LKasmetinis lėlių teatro festivalis. Šis unikalus ren-ginys susidės iš dviejų dalių: 10.30am - 11.30am įžanga ir 11.30am - 5.30pm lėlių vaidinimai. Visą renginį pagyvins tradicinės muzikos grupė “The Lost Marbles String Band”, šokiai ir klounai.

Gėlių Fiesta (RHS Chelsea Flower Show)Gegužės 24-28 d. Kaina apie £40

Royal Hospital Chelsea, Royal Hospital Rd, London, SW3 4SR

Šioje parodoje,11 akrų plote, pamatysite sodo ir gėlių eksponatų įspūdingą šou. Bilietus būtina užsisakyti iš anksto, nes atvykę neturėsite galimybės įsigyti.

Daugiau informacijos:http://bit.ly/ia1DR8

JKLJS Suvažiavimas 2011Gegužės 7 d. - 11am,8 d. - 2pm http://bit.ly/i7ZDKe

„Headley Park“, Picketts Hill,Bordon, Hampshire GU35 8TE

Visiems nežinantiems šio kasmetinio JKLJS suvažia-

vimo B’UK rekomenduoja nuvykti ir sudalyvauti, juk

būtų įdomu susipažinti su JKLJS veikla ar tiesiog sa-

vaitgalį papramogauti lietuvių sodyboje. Savaitgalį

Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjunga žada

daug linksmybių. Apsistoti galėsite viešbutyje arba,

kas atrodo ypač viliojančiai, nakvynės palapinėse.

Registracija būtina adresu http://bit.ly/e7M6Wz

Gegužės 13 d., penktadienį, 11pm-8am25 White Post lane, E9 5ENBilieto kaina - £10

Londoną sudrebins jau trečiasis lietuvių organizuo-jamas KITCH‘EN vakarėlis, vyksiantis Hackney rajone. KITCH‘EN siekia suderinti intelektualią elektroninę muziką ir vizualinį meną, todėl šviežio ir stipraus gar-so ištroškusioms ausims visuomet siūlo kokybišką bei įvairią muziką (IDM, Electro, D‘n‘ B, Breaks, Dubstep, Techno, Minimal, Indie, Tribal ), kurią papildo įspūdin-gi vaizdo efektai, dekoracijos, meninės instaliacijos, filmų peržiūros bei kitos atrakcijos. Šįkart pagrindinį vaidmenį atliks visiems puikiai žinomi „Monday Jazz“ vyrukai, subtiliu muzikos parinkimu, kaip visuomet, stebins rezidentai ir svečiai, bei gyvos grupės. Vaizdu, kaip tradicija, pasirūpins „Visual Nights“ ir „Global Digital Masters“. Pozityvia atmosfera bei muzikos ir kitų menų įvairove išsiskiriantis KITCH‘EN jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą ir toliau tęsia savo misiją – ne tik linksminti, bet ir šviesti bei stebinti.Daugiau info http://on.fb.me/gzI2PG

Eitynės mėnulio šviesoje

(MoonWalk Londonas 2011)

Gegužės 14 d.

Šios eitynės organizuo-

jamos, siekiant surinkti

lėšų kovai su krūties vėžiu.

Eitynių pradžia – 10:00pm Hyde Park’e. Tikimasi,

kad, kaip ir kasmet, susirinks ir prie eitynių prisi-

jungs apie 15.000 dalyvių - moterų dekoruotomis

liemenėlėmis. „Walk Walk“ labdaros organizacija,

kuri organizuoja renginį, pernai iš viso surinko

£58.000.000.

Daugiau informacijos: http://bit.ly/haslnR

Grupės „Iona“ koncertasGegužės 13 d., penktadienį 7.30pm - 10.00pmBilietų kainos - apie £17.50

310 Uxbridge Road, London, W12 7LJ

Daugiau nei 20 metų kartu grojanti krikščioniška

keltiškos ir roko muzikos (celtic folk / rock fusion)

grupė „Iona“ patvirtino savo turo Europoje datas.

Gegužės ir birželio mėnesiais įvairiuose Jungtinės

Karalystės miestuose įvyks net aštuoni koncertai

ir labai tikėtina, kad nors vienas iš jų bus kur nors

ganėtinai netoli tavo gyvenamos vietos. Bilietus į

neišparduotus koncertus bus galima įsigyti ir prie

įėjimo.

Daugiau informacijos apie renginio vietą:http://www.bushhallmusic.co.uk/, apie grupę: www.

iona.uk.com

Bilietus galite įsigyti: http://bit.ly/heY98L

Akustinis Nojaus koncertas Londone.Gegužės 21 d.Šeštadienį 9pmBilietai £15

Klube The Miller, 96 Snowsfields Rd., London Bridge, London SE1 3SS.Svečias – gitaristas Andrius Abromavičius.

Daugiau informacijos: http://nojus.com

Pranešk apie renginį be@b-uk.lt

35/44

# Londono Akis.

Kavalerijos paradas (Horse Guards Parade)

Gegužės 28 d.

Horse Guards, Whitehall, London, SW1A 2AX

Ši ceremonija – tai tik repeticija, kuri rengia-ma, ruošiantis paminėti karališkojo titulo oficialųjį

gimtadienį, kuris vyksta birželio 11 d. Sėdimų bilietų į

šį renginį jau negausite, tačiau žiūrovai jį gali pamatyti

Mall ir Green Park maršruto pabaigoje.

Ashburton Town Hall Bliuzo Festi-valisGegužės 27, 28, 29 dienomisKaina nuo £30 North St, Devon, AshburtonTQ13 7QQ

Ashburton – tai istorinis senovės alavo rūdos kasy-klų miestelis, kuris gali pasididžiuoti gražiais seno-viniais pastatais, gausybe įvairiausių parduotuvių, kavinių, restoranų ir kitų lankytinų vietų. Per šias tris dienas sudalyvausite nepakartojamame bliuzo festivalyje bei aplankysite naujas vietas. Festivalio žvaigždė – Muddy Waters Junior. Jo muzikos galite paklausyti – http://mysp.ac/fbiCw3

Daugiau informacijos: http://bit.ly/g7y3zs

Šiuolaikinės muzikosfestivalisGegužės 20-29 d.

Canterbury, Kent vyks de-šimties dienų šiuolaikinės muzikos festivalis Baltic+.

Menininkai iš Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos) ir Anglijos

įvairiais šiuolaikinės muzikos projektais, nukels jus

į kelionę, kurioje galėsite mėgautis naujais atra-

dimais. Pasijausite atgavę jėgas ir pakylėti. Tarp

dalyvaujančiųjų pamatysite nemažai lietuvių meni-

ninkų pasirodymų, tarp jų ir talentų šou nugalėtoją

Martyną Levickį.

Detali renginių programa ir kita informacija apie

festivalį: http://www.soundsnew.org.uk/

Marcelijaus Martinaičio „Ku-kučio baladžių“ pristatymas renginyje Borderlands

Gegužės 16d. 7pm

Kings Place, 90 York Way,London, N1 9AG

Kaina - £9.50

Poezijos vakaras, skirtas geografinio bei kultūrinio Europos sienų suvokimo tyrinėjimui. Ką tai reiškia žmogaus psichikai, ir kaip tai pasireiškia kūryboje. Parengta legendinio lietuvių poeto Marcelijaus Martinaičio, prie kurio prisijungė Robertas Bebek (Kroatija), Marzanna Kielar (Lenkija) ir Daniel Jonas (Portugalija).

EE‘s Kosmetikos & David Bailie‘s fotografijos paroda

(Yolanta kirpykloje)7 Sackville Street, W1S 3DE, London

Prašome registruotis: laima@ees-cosmetics.co.uk.

„Anties“ koncertas LondoneGegužės 27 d.

Informacija tikslinama. “The Shortidge Bar” 145 Shortige Hight street.

Kaina £10-15.

„Gyva legenda vadina-ma grupė „Antis“ gegužės 27 dieną koncertuos Lon-

done. Programoje išgirsite tiek naujas, tiek senesnes

„Anties“ dainas ir kartu su sarkastiškuoju A. Kaušpė-

da prisiminsite tą puikų jausmą, kai svarbiausi ir

geriausi pokyčiai, rodos, čia pat – tereikia pažvelgti į

pasaulį su krisleliu humoro.

Daugiau informacijos: http://www.antis.lt/lt/news

www.culturejamuk.com

Race Party

Gegužės 14d., šeštadienį, 8pm -1am

Rivington  Place, Rivington Street, EC2A 3BE

Vakarėlio tema – LENKTYNĖS  (žirgai, auto, moto, buckmakeriai, mechanikai, komandų mergaitės

ir t.t.)

Kaina £11

Bus daug nuotraukų, spalvų, šypsenų, truputis Jazzo ir už širdies griebiančios muzikos: 90‘s, jazz,

house, old school. Patys pačiausi, gražiausi ir orginaliausi bus apdovanoti CD su naujausiu Daliaus Jonaičio miksu.

Šį kartą meno pusėje – Vytauto Dranginio foto darbų paroda.

Prisijunk ir tu: facebook Love Love Love diskoteka.

Daugiau info: http://on.fb.me/gKZ1GZ

36/44

# Ir aš ten buvau. Vytautas Dranginis, Aidas Žarskus

Klubo “Romuva” organizuoto renginio „Žaviausia JK ponia 2011“ akimirkos.

37/44

# Ir aš ten buvau. Vytautas Dranginis, Aidas Žarskus

Balandžio 6d mus aplankė talentingieji Brass Bastardz.Jauki atmosfera, gera muzika, smagi publika.

Declassified | Alina Orlova | 09-04-2011 | London | Rich Mix BarAlina Orlova grįžo į Londoną dar vienam pasirodymui renginių cikle „Declassified“ Rich Mix’e. Ši dainininkė savo, atrodytų, nesudėtingomis dainomis ir betarpiška interpretacija sugeba lengvai užmegzti ryšį su klausytojais. Foto akimirkos by  Aidas Žarskus.

Daugiau akimirkų:http://on.fb.me/zurnalasBUK

38/44

# Ir aš ten buvau. Vytautas Dranginis

„Burbuliatorius” – tai žaidimas, kuris vyksta kas antrą pirmadienį, 18.30 Lietuvos ir užsienio miestuose.Jo idėja: atgaivinti viešas erdves ir sukurti paralelinį įvykį, kuriame vienu metu dalyvauja keli miestai. Nėra jokių taisyklių ar reikalavimų, gera nuotaika ir bendravimas – tai svarbiausia.Londono „Burbuliatorius” prisijungė prie akcijos 2010 rugpjūčio 2 d. ir tapo pirmu užsienio miestu kuriame reguliariai vyksta „Burbuliatorius”. Šio renginio tikslas sukurti galimybę Londono lietuvių bendruomenei susitikti ir bendrauti. Renginys vyksta prie Tower Bridge, 18:30 Londono laiku. Artimiausias „Burbuliatorius” – gegužės 2 dieną. O jau gegužės 30 prasideda visuotinis burbulų atgimimas ir Lietuvoje.

39/44

# Ir aš ten buvau. Vytautas Dranginis

Foto: Vytautas Dranginis

40/44

# Raganos laboratorija. Violeta Budrevičiūtė

Ką galima nuveikti Raganos laboratorijoje? Taigi, jeigu jau užsukote pas mane į svečius, kviečiu prisi-

jungti prie kūrybinio proceso, kuriame kiekvienas atras sau ką nors žavaus, įdomaus ir, galbūt, pritaikys savo kasdienybėje. Šį mėnesį Raganaitė Jums paruošė tarologinę Gegužės mėnesio prognozę 12 zodiako ženklų ir siūlo sužinoti, kaip su „namine“ švytuokle atpažinti daikto teigiamą ir neigiamą energiją.

Švytuoklė arba svarelis – vienas iš seniausių būrimo ritu-aluose naudojamų įrankių. Jis buvo puikus patarėjas patiems įvairiausiems tikslams pasiekti, kaip antai, aptikti ligas, nuspėti orus, išspręsti buitinius klausimus ar, netgi, surasti lobius. Kaip ir kiekvieno kūno, egzistuojančio Visatoje, švytuoklės veikimo principas paremtas skleidžiamos energijos idėja. Laikoma virš objekto, ji švytuoja, išspinduliuodama teigiamą arba neigiamą energiją, ir savo ruožtu suteikia mums apie daiktą naudingos informacijos.

MAGIŠKAS RAGANOS ĮRANKIS – ŠVYTUOKLĖ Kaip galima būtų pasidaryti švytuoklę pačiam ir naudoti ją

kasdienybėje? Jums tereikia maždaug 20cm natūralaus siūlo (medvilninio,

šilkinio ar lininio) ir svarelio, kurį galite pasirinkti pagal savo norą ir fantaziją. Juo gali būti vidutinio dydžio medinė saga, akmenukas ar žiedas. Prieš pradėdami naudotis švytuoklės paslaugomis, prisijaukinkite ją - kiekvieną kartą įkraukite ją savo energijos pašildydami ją delne. Dešinę ranką (jeigu jūs de-šiniarankis, ir priešingai) atremkite alkūne į stalą ir taip pradė-kite būrimą. Siūlo galą laikykite tarp nykščio ir rodomojo piršto,

svarelį nukreipdami tiesiai į Jus dominančio objekto centrą. Ranka turi būti atpalaiduota, švytuoklė turi nejudėti. Stenkitės būti ramūs ir sukoncentruokite žvilgsnį į svarelį. Kai švytuoklė pradės siūbuoti, nekontroliuokite jos judėjimo, išlaikykite jai tvirtą atramą.

Naudodamiesi švytuokle, galite gauti atsakymus į pačius įvairiausius klausimus – išgauti „Taip arba Ne“ atsakymą. Taip pat, tai - labai naudingas ir įdomus būdas nustatyti kad ir do-vanoto daikto energiją. Pavyzdžiui, prieš save padėkite kokią statulėlę ar suvenyrą, kurį gavote kad ir iš bendradarbio, nu-kreipkite į jį švytuoklę ir užduokite mintyse klausimą: „Ar šis objektas tinka man ir mano namams?“. Jei švytuoklė suksis ratu pagal laikrodžio rodyklę – atsakymas: TAIP, jeigu prieš – daikto energija neutrali. O jei judės kairėn/dešinėn, pirmyn/atgal – NE. Neigiamos energetikos daiktus galima „pakrauti teigiamai“, o, jei negaila, tiesiog mesti lauk. Kad įsitikintumėte švytuoklės teisumu, greta ištestuokite šv. rožančių, kuris yra vienas iš tei-giamos energijos pavyzdžių arba, paprasčiausiai, palyginkite vandens ir „Coca Colos“ energetinius skirtumus. Tokiu būdu galima tikrinti papuošalus, drabužius, mineralus ir net maisto produktus.

Jei norite sužinoti apie mylimo žmogaus jausmus, paimkite jo nuotrauką, kurioje jis/ji nufotografuoti visu ūgiu, ir nukreip-kite svarelį jam virš galvos užduodami klausimą: „Ar jis galvoja apie mane?“. Lygiai taip pat galite išburti vaikų skaičių ir lytį, panaudodami savo delną. Apvalūs sukiniai – bus mergytė, o vertikalūs ir horizontalūs – berniukas.

Naudokitės, prisijaukinkite

ir pažinkite savo švytuoklę, tuomet ji taps viena iš Jūsų vidinių patarėjų.

Ačiū už pasibuvimą! O aš rengiuosi raudoną su-knelę, ryškiai dažausi lūpas ir lekiu padū-kti į Valpurgijos naktis!

Mėgstate magiją, burtus ir viską, kas paslaptinga? Jei taip, tai jūs pabeldėte į teisingas duris. Užsukite į XXI amžiaus Raganos laboratoriją, kurioje šeimininkauja visai ne raukšlėta ir skvarbaus žvilgsnio senučiukė, bet jauna, drąsi ir eksperimentuoti linkusi Raganaitė. Sutikite, kuo daugiau paslapčių, tuo įdomesnis ir magiškesnis mūsų gyvenimas…

Raganos laboratorija

41/44

Patricia McCormick –  laisva žurnalistė, studijavusi kūrybinį rašymą. Romaną „Parduota“ ji parašė keliaudama po Indiją ir Nepalą, remdamasi tikromis mergaičių gyvenimo istorijomis ir pokalbiais su jomis. Trijų romanų autorė apdovanota daugybe premijų.

Lakšmė – trylikos metų mergaitė, kuri gyvena su savo šeima mažoje trobelėje Nepalo kal-nų papėdėje. Jos šeima labai neturtinga, bet, vis dėlto, jos gyvenime pilna paprastų džiaugs-mų... Bet, kai nuožmios Himalajų liūtys nuplauna šeimos derliaus likučius, Lakšmės patėvis pasako, kad ji turi išeiti iš namų ir susirasti darbą, kad padėtų šeimai. Mergaitei pažadamas darbas mieste, bet greitai Lakšmė sužino siaubingą tiesą, kad jos patėvis – girtuoklis, lošėjas ir tinginys – pardavė ją į vieną iš Indijos viešnamių vien tik todėl, kad prasilošė.

Lakšmės gyvenimas tampa košmaru. Mergaitę palaiko tik kažkada jos mamos pasakyti žo-džiai: „Paprasčiausiai iškentėti reiškia triumfuoti“ . Galiausiai ateina diena, kai ji turi nuspręsti, ar ryšis rizikuoti viskuo, kad galėtų pasinaudoti galimybe atstatyti sugriautą gyvenimą.

Parašyta taupiomis ir jausmingomis pastraipomis ši galinga knyga perteikia pasaulį, kuris yra ir neįtikimas, ir tikras – vaizduoja mergaitę, kuri ne tik išlieka, bet ir triumfuoja.

Tai nėra kažkieno istorija – knyga atspindi tūkstančių mergaičių, kurios kasmet yra parduodamos savo tėvų, giminių, šeimos į sekso vergiją ir nelegaliai iš Nepalo atvežamos į Indijos viešnamius, istorijos. Tai – knyga apie vaikus (10–15 m), pakliuvusius į sekso vergiją, apie prievartą ir purvą. Nors knygos herojės istorija baigėsi laimingai, bet, deja, realybėje daugumai viskas baigiasi daug daug liūdniau… Knyga parašyta jausmingai ir gražiai. Perskaitoma labai greitai, bet paliečia labai giliai.

Patricia McCormick • Alma Littera • 2011

Knygnešys ir B‘UK vienam iš Jūsų dovanoja šią nuostabią knygą, tereikia teisingai atsakyti į klausimus ir truputėlio sėkmės.Atsakymus siųskite noriu@b-uk.lt

Kokia knyga aprašo tikrą moters istoriją, kuri dar vaikystėje buvo parduota į viešnamį?a) Brown D. „Prarastas simbolis“b) Somaly Mam. „Prarastos nekaltybės kelias“c) Coben H. „Seniai prarasta“

Parduota

Knygos kaina knygnešyje – £ 10.1 Lietuvos knygynuose – apie 22 Lt

# Klausimas Knygnešys. Violeta Budrevičiūtė

# Mėnesio Taroskopas. Violeta Budrevičiūtė

AVINAS (foto Queen of Cups) – nurimkite, šį mėnesį skirkite daugiau laiko kūrybai ir lais-valaikiui. Būsite ypatingai emocionalūs ir jautrūs, dėl to lėtinkite gyvenimo tempą, ati-dėkite svarbius reikalus, verčiau surenkite romantišką vakarienę ir nuoširdžiai pasilinks-

minkite. Moterims patartina kliautis intuicija, aplankyti parodą, pagaliau ištraukti iš spintos vakarinę suknelę ir išvykti į pokylį. Vyrams reikėtų pasidairyti savo svajonių moters – ji kažkur ne-toliese, o gal šalia, tik jos dar neįvertinote.

JAUTIS (foto Seven of Swords) – itin keistomis aplinkybėmis pateksite į dvigubo žaidimo pin-kles. Iš vienos pusės būsite persekiojami įvai-rių netikrų pažadų, todėl galite net nepajusti, kaip būsite apvynioti aplink pirštą. Akylai sau-gokite savo pinigus, dokumentus, informaciją

ir išlaikykite budrumą. Iš kitos pusės, norint pasiekti savo tikslų, teks kai kur pamiršti savo sąžiningumą ir truputį pameluoti vir-šininkui, išsisukinėti egzamine ar pradėti slaptą romaną.

DVYNIAI (foto The Tower) – ruoškitės blogiau-siam, bet tikėkitės geriausio. Net nespėsite mirktelti, kaip pulsite į paniką: kas susirūpins dėl laikomų egzaminų, kas dėl sustojusių darbų, kam iki galo įgris tvyranti įtampa san-tykiuose. Todėl iki visiškos katastrofos gali pritrūkti tik vieno žodžio, žinutės ar skambu-

čio. Gera žinia yra ta, kad, nepaisant streso, galiausiai pavyks ištrūkti iš „kalėjimo“, išspręsti problemas ir įkvėpti tyro laisvės oro. O sunkią minutę staiga ims ir pasirodys koks gelbėtojas – supermenas. Nepražiopsokite!

VĖŽYS (foto The Universe) – taip, atėjo pats laikas svajoti ir parodyti savo laimėjimus pa-sauliui. Apie jus žmonės galės sakyti: „Tikra pasaulio bamba“. Ir jie nesuklys, išties tai bus sėkmingas laikas įgyvendinti ir užbaigti pro-jektus, gerai išlaikyti egzaminus ar užsibūti

klube iki paryčių. Tiems, kurie jau suplanavo keliones ar ruošia vakarėlį - jie bus įsimintini; kurie ieško naujo draugo – puikūs šansai sutikti kaip tik tą, apie kurį svajojo; šeimoje įsivyraus darna, o darbe viskas suksis ramiu, bet patikrintu ritmu.

LIŪTAS (foto Queen of Coins) – žmonėms, mėgstantiems nuotykius, prabangą ir kom-fortą, tai vienas iš mėnesių, kada jie galės tuo pasimėgauti iš visos širdies. Tinkamas laikas gauti atlygį už sunkų darbą ir tuos pinigus iš-leisti gražiems ir malonumą teikiantiems nie-

kučiams, pakeisti garderobą ar namų aplinką. Užmegztos nau-jos pažintys bus naudingos, sandėriai – įgyvendinti, o antroji pusė Jus lepins žemiškomis gėrybėmis. Tik nepersistenkite!

MERGELĖ (foto The Queen) – mamos korta, Motinos dieną būsite pagerbtos, sulauksite daug dėmesio ne tik iš savo vaikų, bet ir vyro ar bendradarbių. Dar netekėjusios mergelės bus tikras traukos centras potencialiems jau-nikiams. Seksualumu pranoksite visas kon-

kurentes. Projektai vystysis sėkmingai, santykiai gali pradėti kvepėti santuoka. Finansinė padėtis gal ir nebus įspūdinga, bet

žadės stabilumą ir klestėjimą. Svarbiausia nešykštėti pinigų ir atsakomojo dėmesio priešingai lyčiai.

SVARSTYKLĖS (foto Three of Wands) – džiaugs-mingas laukimas. Trys darbai vienu metu, trys projektai, ech... trys gerbėjai – štai kas svarsty-klėms bus pagrindinis uždavinys. Ir kas galėjo pagalvoti, kad anksčiau įdėtos pastangos duos pirmųjų rezultatų. Kai kuriems norėsis pagaliau

išlėkti prie vandens, kitiems užkariauti užsienio plotus. Energi-jos, laiko ir entuziazmo užteks viskam. Mėgaukitės į sveikatą!

SKORPIONAS (foto Eight of Wands) – veikla ir dar kartą veikla. Kaip niekad būkite aktyvūs, judrūs ir impulsyvūs. Kuo daugiau bandysite, tuo grei-čiau pamatysite rezultatus. Tai puikus mėnuo netikėtiems įsimylėjimams, komandiruotėms ar stažuotėms, neplanuotoms atostogoms ir krū-

vai projektų įgyvendinti. Atrodys, kad net nespėjate reaguoti į įvykius. Būsite „ant bangos“, tik spėkite suktis tarp užduočių ir nepadauginkite kavos.

ŠAULYS (foto Judgement) – laikas keltis ir keistis. Apsidairykite aplink - viskas, ko Jums reikia, kaž-kur netoliese, tik pasikliaukite intuicija ir drą-siai veikite. Netikėti atradimai, išsikapstymas iš bėdų, nelaukta pagalba – šį mėnesį kaip tik bus reikalingi Jums kaip oras ir paskatinimas judėti

į priekį. Laikas uždirbti pinigus, pasirašyti darbo sutartį, pasi-rūpinti sveikata ir nepamiršti palepinti save atnaujinančiomis grožio procedūromis. Skambinkite draugui ir bėkite shop‘intis.

OŽIARAGIS (foto Queen of Wands) – ugninė kara-lienė paskatins Jus pasinerti į smulkius darbus: lopyti skyles, pabaigti darbus, kurių nespėjo-te padaryti ar dėl neapdairumo praleidote pro akis. Daug svarbių skambučių, informacijos, noro įgyvendinti idėjas. Energija ir veiklumas

privers pasitempti, gal net pakeisti įvaizdį. Mėnuo kunkuliuos ir bus kupinas visokiausių įvykių, todėl per darbus ir susitikimus galite pamiršti mylimą žmogų. Būkite dėmesingesni!

VANDENIS (foto Knight of Wands) – išbandykite šuolį su parašiutu, keliaukite kur akys veda, tik nesėdėkite namie ir negraužkite savęs. Ieškoki-te galimybių ir naujos veiklos, naujų žmonių. Iš-bandykite tai, ko dar niekada nedarėte. Palanku keliauti, keisti gyvenamąją vietą. Santykiai bus

banguojantys, todėl stenkitės nepasiduoti nuotaikų kaitai. Pri-imkite pokyčius kaip gyvenimo nuotykį patirti kažką naujo ir įdomaus, nes, kitu atveju, liksite tik stebėti kaip sekasi kitiems.

ŽUVYS (foto Ace of Wands) – daug žadanti pra-džia ir tai - ne mistika. Artėjant vasarai ir vis la-biau kaitinant saulei, savo galimybėmis pradės domėtis ir svajingosios žuvytės. Nauja veikla, crazy idėja ar aistringo romano pradžia daug kam suteiks optimizmo ir teigiamų ateitie pers-

pektyvų. Kaip niekad bus gerai pakurstyti atšalusius santykius, pakeisti darbą ar pagalvoti apie nėštumą. Deginkitės saulėje, tik nežaiskite su ugnimi!

42/44

Skam

bink

ite bet kuriam Lycam

obile

bet kurioje Lycamobile šalyj

e

0/minp

Lycamobile World(15p sujungimo mokestis )

Skambinkite bet kuriamLycamobile abonentuibet kurioje Lycamobile

šalyje už

p/min0

/min3Skambučiai įDidžiosios Britanijos

/min

telefonus

Skambinkite

p /min

į mobiliuosiustelefonus

No connection fees apply to national, International, (excluding Lycamobile World promotion) texts and mobile calls to different operators. Promotion valid from 11th February 2011 until 31th of May 2011. Free Mobile web offerFree mobile web offer is valid until 31/05/2011 with a download limit of 10Mb per day per customer. The customer must top-up once to activate the Free mobile web promotion * Participating countries include Australia, Belgium, Denmark, Italy, Norway, Spain, Sweden, Switzerland, and The Netherlands. A 15 pence connection charge applies to all calls. Customers can call for up to 30 minutes at 0 pence per minute, thereafter all Lycamobile to Lycamobile calls will be charged at the standard rate. The offer may be withdrawn at any time in full or in part at theabsolute discretion of Lycamobile UK Ltd. unless the offer is withdrawn, it is valid from 02/08/2010 until 31/05/2011. Any withdrawal will be notified at www.lycamobile.co.uk** 2000 free minutes and 2000 free texts Lycamobile PLUS to Lycamobile PLUS when you top-up for £30. 800 free minutes and 800 free texts from Lycamobile PLUS to Lycamobile PLUS when you top-up for £20. 400 free minutes and 400 free texts from Lycamobile PLUS to Lycamobile PLUS when you top-up for £10. 150 free minutes and 150 free texts from Lycamobile PLUS to Lycamobile PLUS when you top-up for £5. The free minutes and texts are only valid during the promotional period and only for the first 2 top-ups in any calendar month. The free minutes are valid for 30 days from top-up. Once the free minutes and free texts have been used or if all the free minutes and free texts have expired, Lycamobile PLUS to Lycamobile PLUS calls will be charged at 7 pence per min and Lycamobile PLUS to Lycamobile PLUS texts will be charged at 9 pence per text. The offer may be withdrawn at any time in full or in part at the absolute discretion of Lycamobile UK Ltd. unless the offer is withdrawn, it is valid from 05/01/2011 until 31/05/2011

Gaukite savo nemokamą SIM kortelę - apsilankykite www.lycamobile.co.uk arba skambinkite 020 7132 0322

NemokamasInternetasiki 10MB per dieną

800 800400 400

150 150

PapildymasNemokamos minutės

£20£10

£5

iš Lycamobile PLUS į Lycamobile PLUS

2000 2000£30Nemokamos žinutės

į Lietuvą