kas per...

...GRETUTINĖS STUDIJOS?..

Nauji studijų metai - Nauji iš didžiosios raidės. Jie į Vilniaus Universitetą atnešė ne tik naująją kreditų sistemą ECTS, bet ir galimybę rinktis gretutinių studijų programą, kuri,

pažadėjusi dvigubą išsilavinimą, pažadėjo ir dvigubą diplomą!Pakalbinome kelis filosofijos fakulteto studentus, „šviežiai“ pasirašiusius gretutiniųstudijų sutartis. Domėjomės, kokie motyvai skatino kolegas rinktis tokio tipo studijas,

kokios baimės, ar lūkesčiai slypi po dar optimizmu trykštančiais veidais.

OPTIMISTINIAI

Užtikrintarealistė

Suderinti studijas nėra labai sudėtinga, kažkokių ypatingų sunkumų neiškyla. Akademija ir VUyra netoli, todėl galiu greitai nueiti iš vienų paskaitų į kitas. Ketvirtame akademijos kurse Daugelis paskaitų individualios, tai turiu galimybę jas priderinti prie VU paskaitų tvarkaraščio. Kadangi specialybių specifika skirtinga, tai veiklos tarpusavyje nesipjauna, greičiau papildo viena kitą. Antrą specialybę pasirinkau, nes noriu praplėsti savo žinių akiratį. Bestudijuodama pirmą specialybę, atradau naujas įdomias temas, į kurias norėjau daugiau įsigilinti, todėl ir stojau į psichologiją. Vienintelis minusas- kartais sunku viską suspėti, tačiau tikrai įmanoma!psichologiją. Vienintelis minusas- kartais sunku viską suspėti, tačiau tikrai įmanoma!

pirmakursiai

VS.

Ignacijus, sociologija

Jau nuo senų laikų mane žaviprancūzaitės, jų elgesys, manieros, kalbėsena! Deja, susidūrus su jomis,pagrindine problema tampa kalba! Taigi, norėčiau pagaliau išmoktiprancūzų kalbą ir taip palengvinti dviejų širdžių bendrą kelią! Tai dviejų širdžių bendrą kelią! Tai pagrindinė priežastis, kodėl renkuosi prancūzų kalbos gretutines studijas!

Tik išgirdusi apie gretutines studijas , ilgai nesvarsčiau ir nusprendžiau išnaudoti šią galimybę. Priešingai, nei dauguma studentų, nesirinkau filologijos fakulteto siūlomų kalbų, o pasukau nauju keliu. Tai pedagogo kvalifikaciją suteikiančios studijos. Manau, tai puiki galimybė įgauti gyvenime praversiančių įgūdžių, o filosofui -Tai šansas išmokti perduoti savo žinias kitiems. Šiandien dar nesu tikra, ar tikrai būsiu etikos, ar filosofijosmokytoja, tačiau gyvenimas juk nenuspėjamas bei kupinas staigmenų!

Gerda, filosofija

Tomas, filosofija

Pasirinkau (prancūzų kalbą), nes mokykloje neblogai sekėsi kalbos, o šitą mokiausi, kaip antrą užsienio kalbąir visai patiko. Patinka ir prancūzų kultūra. Norisi mokėtidaugiau, nei vieną užsienio kalbą, todėl atrodo, kad šiosstudijos kaip tik man. Apskritai, galvojau stoti į filologiją, bet laikyti egzaminai nelabai tiko. Šiek tiek bijau, kad studijuoti du dalykus gali būti sunkoka, nes esu mėgėjas patingėti, bet du dalykus gali būti sunkoka, nes esu mėgėjas patingėti, bet surizikuosiu. Tikiuosi įdomių studijų bei gero kolektyvo.„

„

„

„

”

”

”

”

Eglė, LMTA, 4 kursas bei psichologija, 1 kursas

3

fiestaVilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dienos –Pirmą kartą ši šventė buvo surengta 2002 m., ji gimė išdienos vadintos FilosDi (kaip ir kitų VU fakultetųTodėl 2008m. FilosDi tapo „Fiesta Persona“, o 2012m.„Bard‘ako“, Disputo bei kūrybos knygos, kiekvienaisir viso miesto. Dabar tai didžiausia Fakulteto šventė,tobulėjimą visuomenėje.tobulėjimą visuomenėje.

kovo 26

kovo 27

kovo 27

kovo 27

12:30 val.

18:00 val.

S. Daukanto aikštėje

Diskusija

Filosofijos studentų mokslinės draugijos

organizuojama diskusija ”Mąstymas ir Bendruomenė”.

Niekam nežinoma stebuklinga akcija, kuriai surengti

reikės dauybės darbo jėgos, prisijunk ir tu, nurodytu

laiku būk nurodytoje vietoje.

AKCIJA X

FSMD

15:00val.

Nuo 10:30 val.

Vilniaus universiteto centrinių rūmų Teatro salėrenginys nemokamas.

Disputavimo priešistorė Lietuvoje siekia XVI a. Jėzuitų kolegijoje, būsimajame Vilniaus Universitete,jau 1572 m. įvyksta pirmasis disputas logikos tema.Laikui lekiant disputavimo tradicija užgęsta. Praeina daugiau nei ketvertas amžių iki kol tradicija yra prikeliama. Nuo 2006 m. disputasorganizuojamas kaip filosofijos fakulteto organizuojamas kaip filosofijos fakulteto dienų renginys. Senas tradicijas menantis disputasšiemet ryžtasi užklausti pačią filosofijos tradicijąir jos prasmę. Kodėl turėtume skaityti klasikinius tekstus?Kodėl turėtume remtis autoritetais? Ar Platonas irAristotelis dar turi ką pasakyti šiandienos žmogui? Gal viso to nereikia? Ar yra vietos klasikai šiandien? Jei taip, tai kur ji? Gal filosofija turi rinktis kitus kelius, Jei taip, tai kur ji? Gal filosofija turi rinktis kitus kelius, jei nori pasakyti kažką naujo?

Psichologų pavasaris - tai kasmetinis, į Fiesta Persona programą įtrauktas renginys, organizuojamas psichologųasociacijos. Jo metu, psichologai ryžtingai žengiapavasario link, griaudami stereotipus ir populiarindami psichologiją. Šio renginio metu smagiomis ir įdomiomisar rimtomis ir aktualiomis temomis rengiami užsiėmimai.Neišsiverčiama be tradicinių renginių - dalyvavusiejiNeišsiverčiama be tradicinių renginių - dalyvavusiejivaišinami kisieliumi, tikrinama kiek psichologų telpa į kvadratinį metrą. Psichologų pavasario tikslas – skatinti studentų saviraišką, vieningumą, išradingumą bei leisti jiems atsiskleisti kūrybiškai.

4

Psichologų pavasario pilna programa:

Ar vertinga filosofijos tradicija šiandien?“

Proponens - assoc. prof. Arūnas MickevičiusOpponens - assoc. prof. Mintautas GutauskasPreasens disputationis - doc. dr. Kęstutis Dubnikas

personærenginių ciklas, vykstantis kartą per metus kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje.kelių studentų entuziazmo ir ką tik susikūrusios Studentų atstovybės. Pradžioje Fakultetodienos - FiDi, Midi, GaDi ir t.t.),tačiau buvo nuspręsta ieškoti kiek lengviau ištariamo pavadinimo.pavadinimas pasikeitė į „Fiesta Personæ“. Prasidėjusios nuo dainuojamosios poezijos vakarometais dienos darėsi vis rimtesnės, solidesnės, pritraukiančios vis daugiau žmonių iš Universitetokurios tikslas - skatinti Vilniaus universiteto ir miesto bendruomenės kūrybiškumą ir asmeninį

kovo 28kovo 29

kovo 29

19:00 val.

12:30 val.

20:00 val.

Planetariumas. Renginio kaina 15lt

Filosofijos fakultetas

Klubas „Brodvėjus“. Renginio kaina 15lt.

Atsipalaidavimas kūnui, protui ir sielai šokiuose kokių dar nebuvo ant šito svieto! Atsigaivinti padės įspūdingi baro pasiūlymai ir draugų būrys, o kojas kilnoti vers...

„Dar TEIP Nebuvo!”

Dėstytojų apdovanojimai ̀12Dėstytojų apdovanojimai - tai labai jaunas - tik nuo2010 metų filosofijos fakulteto dienų Fiesta Personametu vykstantis renginys, kuriuo studentai pagerbiadėstytojus atsidėkodami už bendradarbiavimą bei visokeriopą pagalbą. Studentai balsuoja už, jų manymu,daugiausiai nusipelniusius, mylimiausius, įsimintiniausiusbei labiausiai įvairiose srityse pasižymėjusius metų bei labiausiai įvairiose srityse pasižymėjusius metų dėstytojus.Renginio metu studentų išrinkti dėstytojai yra apdovanojami už savo nuopelnus filosofijos fakultetostudentų bendruomenėje.Tai vienintelis renginys skirtasdėstytojams, kurie tarsi gyvenimo mokytojai padedastudentams jų gyvenimo kelio paieškose ir yra verti nuoširdžios padėkos.

Bard̀ akas - Ilgą savo istoriją turintis renginys, vienas Fiestos Personos atributų,pritraukiantis muzikos mylėtojus. Anksčiau tai buvo tiesiog keleto žmonių susirinkimas grojant muzikai,tiesiog universiteto koridoriuose, bet Bard'akas vis augo kol pribrendo ir patraukė į platesnius vandenis.Bardų muzikos srautai žmones traukė klausytis į VUBardų muzikos srautai žmones traukė klausytis į VUteatro salę,bet bard'akas ir toliau nestovi vietoje - šiemet keliasi į planetariumą, kad būtume arčiau žvagždžių.Taip pat plečia savo specifiką, ir muzikos atžvilgiu tampa tikru BARDAKU,nes girdėsime ne tik bardus bet ir šiek tiekkitokią, tačiau tikrai ne ką prastesnę muziką.

SIN CERAkoncerto metu bus platinama

- VU Filosofijos fakulteto bendruomenės kūrybos knyga„Sin Cera”, kurioje, kaip ir kasmet,bus gausu nuotraukų, eilėraščių, tekstų, keli piešiniai bei rankdarbiai.Šaunioji komanda atrinko darbus, kurie bus išspausdinti knygoje, o geriausius iš geriausių išrinks profesionalūs savo srities žinovai.Dalyvių kūryba netaisoma ir nekeičiama, norima, kad kiekvienas pasidalintų tuo, kas jam svarbu... kiekvienas pasidalintų tuo, kas jam svarbu...

Baltasis kiras

Here's Your BillSummer five Dj Mex

5

ir

stasys povilaitis!

Sakoma, kaimyno žolė visada žalesnė. Nors Švedija - ne pati artimiausia kaimynė, o žolynėlius Bursų kiemelyje dar dengia sniegas,ar sutiktumėte, jog šią alegoriją galime pritaikyti kalbėdami apie Švedijos ir Lietuvos psichologijos studijų skirtumus?Nelabai norėčiau sutikti, kad kitur žolė žalesnė. Manau visur žalumas turi savų pliusų ir minusų. Sakoma žalesnė žolė tik tol, kol ją pamatai iš arti ir pajauti. Nenorėčiau nuvertinti mūsų universiteto studijų, aišku, siekti pokyčių, naujovių turime, bet, manau,turime labai stiprių aspektų psichologijos bakalauro irmagistro studijų programose ir galime drąsiai magistro studijų programose ir galime drąsiai konkuruoti su kitais universitetais. Aišku, turime ir kai ką peržiūrėti, keisti, stengtis. Tikiu, kadpavasariui ateinant ir mūsų kieme pasirodys žolė,kuri savo žalumu nebus prastesnė nei kaimyno.

Tyrėjų naktis - neabejotinai ryškiausias švyturysskendintis tamsioje jūroje, skiriančioje plačiąją visuomenę ir akademinę bendruomenę. Rudenį vykusiseptintoji „Tyrėjų naktis" sulaukė ypatingai dideliolankytojų aktyvumo - ar tai rodo, jog ribos tarp visuomenės ir mokslininkų baigia išsitrinti, ar tiesiogtai, jog lietuviškos švietimo sistemos atsikąsta ...juodai?tai, jog lietuviškos švietimo sistemos atsikąsta ...juodai?

Esate minėjusi, jog Lietuvos mokslui reikalingosinovatyvios idėjos, tarpdisciplininiai sprendimai.Ar filosofijos fakultetas, po savo stogu glaudžiantis skirtingų sričių mokslininkus, galėtų tapti vienu iš, tikėkimės, daugelio būsimųjų „taškų" tarpdisciplininėjeLietuvos mokslo padangėje?

Norėčiau tikėti, kad tai rodo, jog ribos trinasi ir žmonės nori matyti, kas vyksta be studijų universitete ar mokslo įstaigose, o gal tiesiog smalsumo vedini ateina pasižiūrėti į mokslo žmones - kas jie tokie ir ką jie veikia, ir ar iš vis jei ką veikia Lietuvoje. VisaTyrėjų nakties komanda siekia, kad žmonės norėtų susitikti sumokslininkais ir pažintų juos. Tad noriu tikėti, kad populiarumas kaip tik tai ir liudija.populiarumas kaip tik tai ir liudija.

Tariant "Interneto psichologija", veikiausiai reikėtųįsivaizduoti ne Zigmundą Froidą, socialiniame tinkle bespaudinėjantį mygtuką "Patinka" ant pacientų problemų.Kas tai yra ir ko mokote mūsų fakulteto psichologijosbakalauro trečiakursius šiame kurse?

„...Zigmundas Froidas tainespaudo mygtuko „patinka“,bet mes tai darome, kai kas net labai dažnai ir perpaskaitas...”

6

Na, Zigmundas Froidas tai nespaudo mygtuko „patinka“, bet mestai darome, kai kas net labai dažnai ir per paskaitas. O ir mums visiems patinka, kai kas nors pasako, kad patinka mūsų nuotraukos, pasisakymai, išmonė, nesvarbu, kad ji kartais tik virtualiame pasaulyjepasireiškia. Tad šiame kurse ir bandoma pažvelgti kodėl mes norime kam nors patikti virtualioje erdvėje ir kodėl galime būti priklausomi nuo interneto ar socialinių tinklų puslapių, ką pasako apie žmogų jo nuo interneto ar socialinių tinklų puslapių, ką pasako apie žmogų jo pasirinkti slapyvardžiai forumuose ir kodėl esant virtualioje erdvėje kūnas jaučia mažiau fizinio skausmo. Naujos technologijos ateina su savais privalumais ir trūkumais žmogui, tad psichologai, kaip visada, bando įžvelgti visus galimus pavojus. Ir šiame kurse stengiamės juos aptarti. Kol kas tai naujas kursas ir savo rėmus tik įgauna, tad gali būti, kad kalbėsime ir apie Zigmundą Froidą, spaudantį mygtukus.

Mūsų fakultetas galėtų būti, maža to, jau dirbama ta linkme.Tad būdami po vienu stogu tikrai galime labiau išnaudotivieni kitų privalumus ir drąsiau bendrauti ne tik studijų, bet ir mokslinio darbo reikalais. Tačiau nereiktų galvoti, kad tai ir yra riba, manau, mūsų fakultetas jau bendrauja su kitais fakultetais, kur galime ieškoti ir generuoti naujasidėjas. O tik laikas parodys ar tai bus inovatyvu ar idėjas. O tik laikas parodys ar tai bus inovatyvu ar sugebėsime pateikti kažką įdomaus ir stulbinančio. Svarbu,nebijoti naujų idėjų ir užmanymų.

Dažnai tenka bendrauti su psichologijos bakalauro pirmakursiais. Ar nekyla noras,matant daugybę šviečiančių (į savaitės pabaigątai tikrai) jaunų veidų, imti ir iškloti visą tiesąapie laukiančius sunkumus artimoje ateityje, ar, atvirkščiai - padrąsinti, teigiant, jog jokie siaubai nelaukia už saugių fakulteto sienų?siaubai nelaukia už saugių fakulteto sienų?

Kažkaip nekilo toks noras, nes atrodo, kad pirmo kurso studentai jau žino, kas jų laukia,jaučiasi drasūs, pasitikintys savimi ir savo jėgomis.Tad nelabai gali ką ir iškloti, tik padrąsinti. O siaubų fakultete nelabai matyti. Gal jūs sutikote kokį?

Lektorė, mokslininkė stažuotoja, Dr. - skelbia asmeninis puslapis fakultetotinklalapyje. Puikiai žinoma tiems, kurie aktyviai seka „Tyrėjų Nakties” naujienas, ir, be abejonės, šiųmetiniams pirmakursiams dėl demonstruojamosnepaprastos kantrybės bei neblėstamo noro išmokyti studentus, jog beauditorijų saulėtekyje yra ir geresnių vietų pasimatymams - Bursų kiemas džiaugiasi galimybe pakalbinti bendrosios psichologijos katedros atstovęVilmantę Pakalniškienę.Vilmantę Pakalniškienę.

Vilmantė

PAKALNIŠKIENĖ

AleksandrasViena iš jūsų mokslinių tyrinėjimų sričiųyra Mass media. Vis dažniau pasigirsta nuomonės, jog pasitikėti žiniasklaida, galinga jėga, siekiančia manipuliuoti visuomenę, negalime. Ar jūs sutiktumėte su tokia nuomone? Ar žiniasklaida informuoja, ar formuoja visuomenę?

Visų pirma, nelabai mėgstu vartoti termino „žiniasklaida“. Kalbine prasme jis gal ir gražus, bet dalykine - klaidinantis. Šiuo požiūriu terminas „mass media“, arba „masinės medijos“ yragerokai tikslesnis, nes nurodo ne tiek į vieną iš šios institucijosfunkcijų – skleisti informaciją, kiek į jos esmę - būti masinės visuomenės tarpininku. Kai apie tarpininkavimą pamirštama, prasideda masinių medijų mitologizacija: jų vaidmuo šiuolaikinėjeprasideda masinių medijų mitologizacija: jų vaidmuo šiuolaikinėjevisuomenėje arba sudievinamas arba demonizuojamas. Kartais savostudentams užduodu tokį klausimą: ką labiausiai myli ir ko labiausiaineapkenčia tramdomas liūtas? Atsakymas paprastas: myli tramdytoją, kadangi jis duoda paėsti, neapkenčia bizūno, kadangi jis įskaudina. Kai mes pradedame aptarinėti tariamas masinių medijų galias, elgiamėskaip tas tramdomas liūtas: matome bizūną, bet nenorime matyti, kad bizūnas yra tik dresavimo įrankis. Todėl į pateiktą klausimą kad bizūnas yra tik dresavimo įrankis. Todėl į pateiktą klausimą atsakysiu kiek kitokiu kampu: masinės medijos yra galinga priemonėvisuomenės kontrolei. O kas, kokiais tikslais ir kokiais būdais kontroliuoja visuomenę – tai yra kitas fundamentalus klausimaskuris reikalauja atskiros diskusijos.

Koks santykis tarp Lietuvos ir Vakarų medijos? Ar faktas, jog kiekvieną dieną lietuviški kanalai,pažerdami visą aibę kriminalinių nusikaltimų, neretai perdėdami situaciją, akcentuodami tik tamtikrus aspektus, iš tikrųjų atspindi dabartinę Lietuvos situaciją? O gal tai tik atspindi visuomenėsbūklę: lietuviai - pesimistiška tauta, besidžiaugianti, būklę: lietuviai - pesimistiška tauta, besidžiaugianti, kai kaimyno tvartas dega ir žiniasklaida, stengdamasi prisitaikyti prie auditorijos poreikių, priversta savoeterį „užkišti“ nesibaigiančiais nusikaltimų vaizdais?

Kaip kadaise teigė Lazarsfeldas, šiuolaikinėjevisuomenėje masinės medijos gali sudaryti skirtingusaljansus: su pilietine visuomene, su politine valdžiaarba su verslu. Kriminalinio pobūdžio informacijospanaudojimas medijų versle seniai pasaulyje žinomasdalykas: tai yra pigiausiai pagaminama informacinėprekė, kurios paklausa yra viena didžiausių. prekė, kurios paklausa yra viena didžiausių. Selektyvumas skleidžiant tokią informaciją neišvengiamas – tyrimai, kurie buvo atlikti tiek Vakarų šalyse, tiek Lietuvoje parodo: kriminogeninėsituacija masinėse medijose pristatoma iškreiptai: vieni aspektai paryškinami, kiti – nutildinami. Tiek Vakarų pasaulyje, tiek Lietuvoje medijos linkusiosdramatizuoti situaciją, kartais sukeldamosdramatizuoti situaciją, kartais sukeldamosvisuomenėje vadinamas „moralines panikas“.Taigi panašumų yra. Tačiau kitas dalykas, kokiaisstandartais vadovaujamasi pristatant tokio pobūdžio informaciją: vienus standartus turi „geltonosios“ („tabloids“) medijos, kitus - „rimtos“(„quality ends“) medijos ir trečius „tarpinės“ („middlebrows“) medijos. Nenorėčiau teigti, kad („middlebrows“) medijos. Nenorėčiau teigti, kad Lietuvoje nėra profesionalų ir atsakingų žurnalistų,tačiau jiems reikštis visuomenėje, kurią užvaldė vadinamosios „tarpinės“ masinės medijos, gana sudėtinga. O kad esame „pesimistų tauta“ – tai yradar vienas mitas, kuris jau senai prašyte prašosi demitologizavimo.

Nusikalstamumas - socialinis reiškinys, visos visuomenėsproblema. Yra aišku, kaip, tam tikros baudimo instancijos stengiasi išspręsti šią problemą, tačiau koks yra paprasto žmogaus vaidmuo? Kaip jis galėtų prisidėti prie nusikalstamumoprevencijos (neskaitant piketų prie Seimo ir mūsų filosofijosfakulteto) ?

Dar vienas terminas, kurį siūlyčiau atsargiai vartoti. Kaip„filosofas“ „filosofams“ išduosiu „paslaptį“: terminas„nusikalstamumas“ yra abstraktus singuliarinis terminas, t.y. jo referentas - abstrakti savybė „būti nusikalstomam“.Todėl man „nusikalstamumas“ yra, visų pirma, lingvistinė, o nevisuomenės problema. Visuomenės problema yra nusikaltimai, jųkontrolė ir, suprantama, jų prevencija. O kaip prie šių problemųkontrolė ir, suprantama, jų prevencija. O kaip prie šių problemųspendimų gali prisidėti paprastas žmogus – deja, patrauklių irvisiems tinkančių receptų neturiu. Bet apie tų receptų įvairovęmes nemažai kalbame su studentais per „Kriminologinių diskursų“paskaitas nagrinėdami bendros socialinės, situacinės ir bendruomeninės nusikaltimų prevencijos formas. Kviečiu užsukti.

Nuo ko priklauso, kad vienose šalyse nusikalstamumas palyginti mažas, o kitose- nusikaltimų skaičius smarkiai lenkia vidurkį? Ar tam įtakos turi ekonominė situacija, ar socialiniai pokyčiai, ar žmonių mentalitetas? Ir ar tai atsitiktinumas (galbūt tiesiog sklandantis mitas), jog emigracijai Lietuvoje pasiekus didžiausius rodiklius, nusikaltimų skaičius Lietuvoje sumažėjo, o Norvegijoje - padaugėjo?padaugėjo?

Apie nūdienos politinesrealijas bei priemones kovaisu korupcija, toliauskaitykite

Kriminologijoje yra įvairių teorijų ir koncepcijų, aiškinančių, kodėlžmonės daro nusikaltimus, kas daro įtaką kriminogeninei situacijai, kokie veiksniai ją pagerina arba pablogina. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad nusikaltimai nėra kažkokia fizinė duotybė, o jų lygis nėra vienintelis objektyvus parametras, nusakantis kriminogeninę situaciją šalyje. Nusikaltimų lygis priklauso ir nuo egzistuojančių valstybėjeįstatymų, ir teisėsaugos institucijos „pralaidumo“, ir socialinių įstatymų, ir teisėsaugos institucijos „pralaidumo“, ir socialinių ekonominių procesų, ir nuo kultūrinių aplinkybių. Apie tai, kad migracija yra vienas iš veiksnių, skatinančių socialinę dezorganizaciją ir nusikalstamą elgesį, kriminologai kalba nuo Čikagos mokyklos laikų. Tad teorinė galimybė, kad padidėjus migracijos srautams valstybėse, kurios priima naujusmigrantus, gali pablogėti kriminogeninė situacija, egzistuoja. Tačiau neverta pamiršti, kad šiuolaikiniame globaliamepasaulyje tokios valstybės dažniausiai neblogai pasiruošusios tokiems procesams ir turi veiksmingų programų naujų migrantų adaptacijai. Kita vertus, lietuviai toli gražu nebuvo pirmi tarp kitų Vidurio ir Rytų europiečių, „atradusių“ migrantų adaptacijai. Kita vertus, lietuviai toli gražu nebuvo pirmi tarp kitų Vidurio ir Rytų europiečių, „atradusių“ Norvegiją. Taip, kartais, skandinavų masinės medijos skiria ypatingą dėmesį nusikaltėliams iš Lietuvos, bet, manyčiau, taigeriau iliustruoja kriminalinių pranešimų konstravimo ypatumus vietinėse medijose, negu kalba apie realias grėsmes šiomsvisuomenėms. O pastebimą koreliaciją tarp emigracijos iš Lietuvos ir sumažėjusio nusikaltimų lygio, siūlyčiau vadinti ne mitu, bet hipoteze, kurią kviečiu studentus kriminologus patvirtinti arba paneigti.

7

http://bursukiemas.wordpress.com

DOBRYNINAS

Valdas

Aistė

Ruslanas

Justinas

Už stalo... ...su filosofijos fakulteto studentais

Visų keturių filosofijos fakulteto specialybių studentams uždavėme tris vienodus klausimus, į kuriuos, kaip ir tikėjomės, sulaukėme skirtingų, bet nuoširdžių atsakymų. Tad „Bursų kiemas” kviečia susėsti kartuuž vieno stalo su Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir Socialinio Darbo studentais, ir išgirsti, jųatsakymus, į...

PSICHOLOGIJA

Sociologija

Filosofija

Socialinis darbas

II kursas

II kursas

III kursas

1) Man tai reiškia karma jogą - nesavanaudišką tarnystę kitiems. Iškitų specialybių ji galbūt išsiskiria savo daugiasluoksniškumu irorientacija į savęs ir kito, kaip asmenybės, ugdymą.

2) Planai nėra labiau aiškūs nei pirmame kurse. Galbūttik tiek, kad dabar geriau suprantu apie ką yra mano specialybė, kokie horizontai atsiveria įgijus socialiniodarbuotojo kvalifikaciją.Tai gana jauna ir aktyviai besivystanti sritis ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėjebendruomenėje. Šiuo metu stengiuosi pernelyg neapsiriboti konkrečia socialinio darbo sritimi,neapsiriboti konkrečia socialinio darbo sritimi,domiuosi tiek akademinės karjeros, tiek Nevyriausybiniosektoriaus plėtojimo, tiek makro lygmens soc. darbo -dalyvavimo socialinės politikos kūrime, galimybėmis.

3) Galimybė tobulinti savo asmenybę, pažinti save kaip socialinę,psichologinę, kultūrinę - antropologinęduot-būt-ybę.

1) Man tai reiškia, kad žiūrėdama reklamą ar naują laidą, matau,kaip gražiai sužaista, kaip smagiai pasukta norimu kampu. Kai skaitydama straipsnį pagalvoju, kad gal čia tik spyris į vienusvartus, o kiti net nepastatyti. Kai eidama per raudoną šviesoforospalvą, pagalvoju apie deviaciją, o matydama čigonus, prisimenu marginalines grupes. Gal tai ir reiškia, kad atkreipiudėmesį į tokius aspektus, kuriuos pradėjau pastebėti tik dėmesį į tokius aspektus, kuriuos pradėjau pastebėti tik studijuodama šią specialybę...

(Mano sociologijos studentės akis pamatė, kad šisklausimas dvigubas, o mums tokių neleidžia. Turbūt taiirgi susideda į tą „sociologijos studentės‘ apibrėžimą...)

1) Tiesą sakant, gerai pagalvojus, tai tikriausiai nereiškia nieko. „Filosofijos studentas“ niekaip neįpareigoja, ir nėra niekuo ypatingas. Tikriausiai reikiabūti šiuo tuo daugiau nei „Filosofijos studentu“. Graikai būtų pasakę, jog reikia mylėti išmintį.Tai - visų pirma egzistencinė laikysena. Išoriškai,filosofijos studentai niekuo nesiskiria nuo kitų kolegų iš bursų kiemo. Mažai bendrauju su bendrafakultiečiais, todėl nesiimsiu kalbėti nesąmoniųapie dalykus kurių nežinau.

2) Ne, jokių konkrečių tikslų nekeliu. Ypač pragmatinių. Tikriausiai aš idealistas, o gal net kvailys, ir tikiuosi, mano būsima žmona man tai atleis.Aš kur kas labiau susitelkęs į save ir savęs tobulinimą. Nors ir nejaučiu jokių simpatijų šių žodžių autoriui, bet geriau būti nelaimingu Sokratu, nei laiminga kiaule.

3) Švelniai tariant, tai nebūna labai džiuginantis užsiiėmimas. Labiausiai mane motyvuoja mano paties tikslai, sumanymai ir svajos. Be to, skambės seilėtai,o gal ir pretenzingai, bet be galo myliu filosofiją. Netgi ir neįdomiausioje paskaitoje išgirsti bent vieną idomų sakinį, tereikia mokėti klausytis. Nors turbūt esu labiau neklasikinio mąstymo šalininkas, negaliu nepacituoti Aristotelio: visi žmonės iš prigimties trokšta pažinti. Man tai išties malonu. Filosofijos studijos labai klasikinės, jos man duoda tai, kuo pakankamai domėtis pačiam gal ir pritrūktų valios, pvz Viduramžių filosofija. Na, ir negaliu nepaminėti to, kad čia pasikalbu su žmonėmis, iš kursiokių turbūt išmokau tiek pat, jei ne daugiau nei iš paskaitų. Be to, man patinka skaniai pavalgytinepaminėti to, kad čia pasikalbu su žmonėmis, iš kursiokių turbūt išmokau tiek pat, jei ne daugiau nei iš paskaitų. Be to, man patinka skaniai pavalgytiper pertraukas.

2) Kad ir kaip pas mus gražu, apie ateitį pagalvojameturbūt kiekvienas... iki studijų pabaigos liko kiekdaugiau negu du metai, iš tiesų, tai daug laiko, todėl konkrečių planų dar nėra. Tačiau iš karjeros pusės po studijų norėčiau dirbti šaunioje kompanijojemėgstamą darbą!

3) Įdomios paskaitos!

9

kąapie mus

galvojatspm

ikaimynai?

ISTORIKAI

FILOLOGAI

Ne kartą teko lankytis svečiuose pas filosofus ir įspūdis apie patį fakultetą tikrai itin teigiamas.

Ne tik dėl renovuotų auditorijų ( ko mums, filologams, matyt dar teks palūkėti ),bet ir dėl pačios

atmosferos - drauge ir rimtos , akademinės, ir žaismingos, puikiai atspindinčios tai,

kad fakulteto bendruomenėje gausu įdomių ir įžvalgių studentų. Sužavėjo ir Jūsų dėstytojų,

su kuriais teko susidurti, darbo metodika, kompetencija, puikus humoro jausmas.

Taigi, nenuklystant į literatūrines lankas, dera pasakyti, kad džiugu šalia turėti tokius kaimynus,

palinkėti atidaus žvilgsnio į pasaulį ir begalinio noro pažinti.

palinkėti atidaus žvilgsnio į pasaulį ir begalinio noro pažinti.

“...Filosofijos fakulteto studentus atskirti nesunku. Jei žingsniuojant prašmatniais ir plačiais, kas be ko dar ir žvilgančiaisit bulvaras šio fakulteto koridoriais susiduri su tau į pačiastamsiausias sąmonės gelmes žvelgiančiais žvilgsniais, dažniausiai darir užslėptais dailia šypsena, neįsisvajok apie tai, kad gerai atrodaiir kad su tavim kažkas flirtuoja, ne, tu tiesiog susidūrei sujaunąja psichologejaunąja psichologe. Tokiu atveju, geriau nešk kudašiu, nes smarkiai rizikuoji apie save sužinot daugiau nei nori pats! Jei toliau klajodamasžvaigždiškais koridoriais sutiksi būrelį žmonių, kurie neužsičiaupdamivienas per kitą kažką šnekės ir į tave, nors ir ant rankų vaikščiojantį,kreips ne daugiau dėmesio nei mūsų politikai į jų rinkėjus, didelis šansas,jog užsirovei ant pačių tikriausių filosofų. Beje, vieną kitą gali sutiktir visiškai vienišą, besižvalgantį į varnas, kurios nuo lietvamzdžių, ne su ką mažesniu susidomėjimu, kiemelyje žiūri į susirūpinusias ne su ką mažesniu susidomėjimu, kiemelyje žiūri į susirūpinusias būsimąsias socialines darbuotojas, matyt jau dabar labai susikrimtusias dėl beprotiško vaikų smurto mokyklose, ar vienišų tėvukųpotraukių į alkoholį. Nors, greičiausiai, dėl niekam tikusio kolio. Negalima pamiršti ir išdidžiai bei smalsiai į didesnes nei trijų žmoniųgrupes besižvalgančius sociologus. Ir, neduok Dieve, paklausi ar anas nemano, kad psichologija įdomiau. Tiesą sakant, sociologai man patysįdomiausiįdomiausi,į juos kaip į jūrą gali žiūrėt be galo, kol galiausiai suprasi, kad jau esi iki kelių vandenyje. Na ir apskritai, išties gražūs, šiek tiek trenktiir tikrai protingi žmonės studijuoja šitame fakultete. Kiemą jiepasidalinę į rūkančių ir nerūkančių, fakulteto koridoriai tikri labirintaiir tikrojo jo dydžio nežino niekas - kai kas sako, jog įėjęs pro duris, išeitigali kažkur prie Neries krantinės, jei pasiseks, Jei ne, įstrigsi amžiams. Liftaivežinėja ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai. Be to, girdėjau istorijųapie amžiną filosofijos studentą, kuris po paskaitų pasiverčia apie amžiną filosofijos studentą, kuris po paskaitų pasiverčia šikšnosparniu ir išskrenda namo. Tai tiek apie kaimynus, o dabar atgalį tamsų, kerpėm apaugusį, kiemelį,kuriame auga liepa...”

Augustinas, 2 kursas10

Nors ak

ademininėje er

dvėje esu

dar tik pirmi metai, leisiu

saubrūkštelti k

eletą žodžių apie k

olegas iš filo

sofijo

s fakulteto

.Kaip po

litikos mokslų stu

dentas, m

anau, kad aišk

iausias bū

das

apibūdinti jau

nuosius filo

sofus - palyg

inti ju

os su

kitų

fakultetų

studentais. Ž

inau, ko mokosi jau

nieji teisin

inkai,

žurnalistai,filo

logai, d

aktarai, po

litologai ir

kiti, tač

iaunors pažįstu

nemažai žm

onių, stu

dijuojančių filo

sofiją,šio

nors pažįstu

nemažai žm

onių, stu

dijuojančių filo

sofiją,šio

kurso programos bev

eik nežin

au ir šį fak

ultetą jau

nuo

seno gaubia m

istinė ir pag

arbi nežin

ia.Išvada

viena – labai aišk

u, kas iš tiesų

koncentruojasi į ak

ademinę

veiklą ir

žinias, o

kas d

aug plepa apie sav

o kursus (pu

ikus to

indikato

rius – d

idžiųjų TSPMI mąstyto

jų dažn

as perbėgimas į filo

sofų draugiją )...

Adomas, 1 k

ursas

Ieva, 2 kursas

11

rinkau citatas dar prieš joms tampant auksinėmis...

12

„Kompas perkaito - lyg motiną sudeginai"

„Mūsų universitete psichologai - elitas. Užaugę būsime princais ir princesėmis"

Doc. F. Laugalys

„Galbūt moteris yra laimingesnė namų židinyje gyvendama”

Lekt. Eugenijus Dunajevas

Apie smegenų pusrutulius: „Kas būna kai jums ką nors pasako į kairę ausį? Viskas išeina pro dešinę"

dr. A. Barkus

„Nenurašykite, bet darykite tą patį"Lekt. A. Novikas

„Viską daryti reikia stepas po stepo"

„Jei nueisit į parapsichologų susirinkimus - pamatysit. Bet ir aš jus ten pamatysiu ir įtrauksiu į juodąjį sąrašą”

doc. R. BLIUMAS

„Atvedimas rusiškai „atvedenija", angliškai „lead", o lietuviškai nežinau"dr., v.m.b. Algimantas Švegžda

„Apie balerinų gebėjimą ginti bakalauro darbus geriau nė nekalbėti. Nors mokosi"

As. K. Dragūnevičius

Prof. habil.dr. R.Plečkaitis

„Gilgamešas gyveno anapus saulėtekio. Dvarčionyse" Doc. K. Dubnikas

assoc. prof. A. Mickevičius

„Mes meilę gauname per burną”Doc. R. Jusienė

dr. R. Žiliukaitė

„Išnyks tie, kurie mėgsta kvėpuoti"prof. habil. dr. J. Vaitkus