65

s e n o J i l i e t u vo s l i t e R at R a , 3 1 k n yG a , 2 0 11 i s s n 18 2 2 - 3 6 5 6

Kstutis Gudmantas

B y C H O V E C O K R O N I K O S PA S A K O J I M A S A P I E A L G I R I O M .

A LT I N I A I I R K O N T E K S TA S

Anotacija. Straipsnyje siekiama parodyti, kad Bychoveco kronikoje esantis algirio mio siuetas yra istorins tradicijos ir fikcijos lydi-nys, kur manu itirti tik atsivelgiant politin, socialin ir kultrin jo atsiradimo kontekst. Tokia iplstin analiz palengvina siueto altini paiek bei leidia geriau suvokti metratinink metod ir intencijas.

Raktaodiai: algirio mis; Lietuvos metraiai; Bychoveco kronika; pasakojimas; istoriografija.

Vlyvieji Lietuvos metraiai buvo sukurti ymaus didiko Alberto Gotauto, nuo 1522 m. iki mirties (1539) jusio Vilniaus vaivados ir Lietuvos kanclerio pareigas, aplinkoje. Plaiausias ir labiausiai itobu-lintas metratis vadinamoji Bychoveco kronika1, kurioje esama pasa-kojimo apie algirio m. Norint j itirti isamiau, btina atsivelgti politines ir kultrines Lietuvos metrai suraymo aplinkybes.

1 tradicikai yra skiriami i, ii ir iii lietuvos metraiai / svadai-redakci-jos. ankstyvojo, i metraio, archetipas radosi Xv a. viduryje, vlyvj, ii ir iii metrai, archetipai Xvi a. pirmoje pusje Gotauto aplinkoje. iii metratis daniausiai vadinamas Bychoveco kronika pagal vienintel iki XiX a. ilikus ir tuomet ispausdint jo nuora. svarbiausios publikacijos: Pomniki do dziejw litewskich, zebrane przez teodora narbutta, wilno: nakadem Rubena Rafao-wicza ksigarza wileskiego, 1846; (to-liau PSRL), . 17, -: , 1907; . 32, 35, : , 1975, 1980; Lietuvos metratis. Bychovco kronika, vert, vad ir paaikinimus para Rimantas Jasas, vilnius: vaga, 1971. metrai istorio-grafija yra labai gausi, nuorodas j r. tolesnse inaose.

66

Atkreiptinas dmesys tai, kad metraiai galjo bti pradti kurti dar tebevykstant paskutiniam Lenkijos karui su kryiuoiais (15191521), nors veikiau buvo sukompiliuoti jau po jo. Minto karo metu LDK laiksi ginkluoto neutraliteto (toki pozicij daugiausia lm besitsiantis 15121522 m. karas su Vokiei ordino sjungininke Maskva), taiau prieikum kryiuoiams skatino istorin atmintis ir pasienio nesutarimai. Lietuvoje buvo inoma apie sen Ordino nor uvaldyti emaitij, todl metraiuose vairiais bdais pabriamos LDK teiss region.

Kaip antai i emaitijos kildinami Gediminaiiai, dl jos su kryiuoiais kaunasi didysis kunigaiktis Gediminas ir jo vyriau-siasis etmonas Gotautas; galiausiai, anot metratinink, prieai veikiami, lietuviai, rusnai ir emaiiai siveria Prsij, paima Til, Ragain ir kitas pilis2. Kai kurios ios beveik itisai fantastins istorijos detals labiau primint ne XIV a., bet XVXVI a. realijas. Kryiuoiai, sprendiant i j vidaus susirainjimo, 1520 m. bai-minosi scenarijaus, panaaus t, kuris pateikiamas metraiuose. Skirtumas tik toks, kad korespondencijoje minimas karo vadas Go-tautas (Hewptman mit namen Gastolt), kuris vadinamas ir tiesiog Gotautu, nenurodant joki jo uimam pareig. Anot pranej, Gotautas telk lietuvi kariuomen Brastoje arba buvo laukiama jo siverimo Prsij Ragains kryptimi. Tais paiais metais laukta ir emaii puolimo prie Memelio (Klaipdos), Ragains ir Tils pilis3. Iskirtinis dmesys Albertui Gotautui nesunkiai paaikinamas jo 15191522 m. uimtomis Trak vaivados pareigomis mat i vaivadija kaip ir emaitijos Kunigaiktyst ribojosi su Prsija.

velgiant politin kontekst, taip pat prisimintinas karas su Maskva ir ypa 1514 m. jame pasiekta Oros pergal. Ir kas be ko, Gotauto dalyvavimas iame kare bei jo kopimas valdios virn (pa-

2 PSRL 17, sk. 256258, 309311, 371372, 436437; Pomniki, p. 1315.3 Geheimes staatsarchiv Preussischer kulturbesitz, XX. Ha, ordensbrief-

archiv, nr 23141, 23197, 23987, plg. nr 24551; apie emaiius r. zenonas ivins-kis, kovos bruoai dl emaii ir j sien, in: Athenaeum, 1935, t. 6, p. 115.

67

sinaudojant savo nuopelnais didiausias j buvo Polocko apgynimas 1518 m.). Mint virn Gotautas pasiekia 1522 m., kai faktikai tampa pirmu asmeniu po valdovo, taiau jam tenka konkuruoti su didiojo etmono Konstantino Ostrogikio ir Radvil grupuote4. Neatsitiktinai II ir ypa III metratyje (arba Bychoveco kronikoje) akcentuojamas, sakyiau, mesijinis Gotaut ir j giminaii vaid-muo lemiamais Lietuvos istorijos momentais.

iame kontekste turtini omenyje ne tik glauds politiniai ir ka-riniai Lietuvos ir Lenkijos ryiai, bet ir kultriniai kontaktai. Lietuva XVI a. pradioje spariai sisavina naujas kultros formas. Apie tai jau yra nemaai rayta, todl plaiau tai gilintis nematau prasms5. Paminsiu tik, kad LDK sostinje tuo metu randasi pajgus kultrinis elitas, susitelks daugiausia didiojo kunigaikio kanceliarijoje ir Vilniaus kapituloje. ios aplinkos, be abejo, nebuvo nesusisiekiantys indai; abiejose buvo nemaai Krokuvos universiteto absolvent. vardytoje terpje sukuriamas Lietuvos Statutas ir vlyvieji metra-iai. Atkreipsiu dmes tai, kad Vilniuje ne tik perrainjami, kuria-mi ir kaupiami kiriliniai manuskriptai, ia atkeliauja ir spausdintos lotynikos knygos.

Ivardyti dalykai yra svarbs nagrinjant labai komplikuot metrai altini klausim. Jis sudtingas jau vien todl, kad pasi-telkti altiniai Bychoveco kronikoje nevardijami. Aiku, kad j kiekis buvo ribotas, pagaliau Lietuvos metratininkai neprilygo Vidurami ir Renesanso eruditams, mat jie nebuvo profesionals istoriografai. Gotautas buvo valstybs vyras, o jam dirb asmenys taip pat kasdien

4 marja kumiska, olbracht marcinowicz Gasztod, in: Ateneum Wi-leskie, 1927, r. 4, z. 13, p. 374389; wadysaw Pociecha, Gasztod olbracht h. awdaniec, in: Polski Sownik Biograficzny (toliau PSB), krakw, 1949, t. vii / 4, z. 34, p. 301.

5 r., pavyzdiui, edvardas Gudaviius, Lietuvos istorija nuo seniausi lai-k iki 1569 met, vilnius: lietuvos raytoj sjungos leidykla, 1999, p. 463469 ir kt.; kstutis Gudmantas, vilnius ir krokuva. keletas Xvi a. pirmosios pu-ss ldk literatrinio gyvenimo trich, in: Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha: straipsni rinkinys, vilnius: vilniaus universiteto leidykla, 2005, p. 284300.

68

duon peln ne i metrai raymo6. Taiau bt klaidinga a priori siaurinti potenciali altini rat ir tuo paiu metratinink horizon-t, pagaliau poveikis galjo reiktis ne tik tekst, bet ir idj pavidalu. O jas iuo metu mes taip pat turime iluktenti i tekst.

Istoriografijoje vardijami tokie algirio siueto altiniai: odin tradicija7, i konfrontacijos su lenkikuoju Jono Dlugoo-Motiejaus Miechovieio mio apraymu sprendiama, kad naudotasi Miecho-vieio kronika8. Taip pat pabriamas panaumas Enjo Silvijaus Piccolominio veikal De viris illustribus (XV a. vidurys). Teigiama, kad Piccolominis iame veikale atspindjo odin lietuvik versij9. Pridursiu, kad atvirktinis variantas, jog metratininkas bt seks iuo ankstyvu nebaigtu Piccolominio veikalu, yra maai tiktinas, nes is darbas iliko rankraiuose iki XVIIIXIX a., kuomet buvo pirm kart publikuotas, taigi jo sklaida turjo bti minimali10. velgiamos paralels ir su kitais algirio kautyni vaizdais, esaniais Piccolomi-nio tekste De Livonia [et de Pruthenis] ir jo pagrindu atsiradusiuose Chigi ir Getingeno manuskriptuose bei dar kitokiu vaizdavimu Si-

6 iuo metu tegalima splioti, kas buvo metratininkai. Hipotetikai juos belieka sieti su vairaus rango Gotauto raovais, direktyvas gaudavusiais i pa-ties kanclerio.

7 itai teigiama nemaoje dalyje darb, pvz.: edvardas Gudaviius, By-chovco kronikos pasakojimas apie algirio m, in: algirio laik Lietuva ir jos kaimynai, vilnius: academia, 1993, p. 129; meislovas Juas, algirio mis, vil-nius: Baltos lankos, 1999, p. 44; alvydas nikentaitis, Vytauto ir Jogailos vaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomense, vilnius: aidai, 2002, p. 46.

8 Plg. Rimanto Jaso komentar nr. 10, in: Lietuvos metratis, p. 265; taip pat idem, Bychovco kronika ir jos kilm, in: Lietuvos metratis, p. 3738; edvardas Gudaviius, op. cit., p. 127. matyt, veikiau naudotasi 1521 m. laida, r. kstutis Gudmantas, Hipotetin aleksandro istorija ir kai kurie ginytini Bychove-co kronikos genezs klausimai, in: Lietuvos didysis kunigaiktis Aleksandras ir jo epocha = Grand Duke of Lithuania Alexander Jagiellonian and His Time: mokslini straipsni rinkinys, vilnius: vilniaus pili valstybinio kultrinio rezervato di-rekcija, 2007, p. 199209.

9 edvardas Gudaviius, op. cit., p. 129.10 r. Enee Silvii Piccolominei postea Pii PP. II De viris illustribus, edidit adria-

nus van Heck, Citt del vaticano, 1991, p. vXi.

69

mono Grunau Prsijos kronikoje...11 Jodoko Liudviko Decijaus veikale papasakotas anekdotas apie Vavelio katedroje kabanias kryiuoi barzdas taip pat neliko be dmesio12. Prie penkerius metus siterps tarptautin diskusij aptariamu klausimu, ikliau hipotez, kad altinis taip pat galjo bti Jono Vislicieio poema Bellum Prutenum (ispausdinta 1516 m. Krokuvoje). Tekst ssajos yra akivaizdios13. Taiau prie imdamiesi tiesiogiai nagrinti BK tekst ir isamiau ap-tarti altiniotyrin kontekst, dar sugrkime prie Lietuvos metrai.

Pirmiausia priminsiu gerai inom fakt, kad pasakojimas apie algi-rio kar tra dviejuose I Lietuvos metraio nuorauose Supraslio ir Ni-kiforovo. Tas pasakojimas yra trumpas ir neoriginalus perimtas i Nau-gardo ar Maskvos metrai14. II Lietuvos metratyje mis nepamintas. Viena vertus, matyt, todl, kad pasakojimas apie j yra tiktai mintuose I metraio nuorauose, taigi nebuvo plaiai inomas ir populiarus15.

11 r. sven ekdahl, Die Schlacht bei Tannenberg 1410. Quellenkritische Unter-suchungen, Bd. 1, Berlin: duncker & Humblot, 1982, p. 257, 349350; idem, Die Banderia Prutenorum des Jan Dugosz eine Quelle zur Schlacht bei Tannenberg 1410, Gttingen: vandenhoeck & Ruprecht, 1976, p. 7477.

12 r. karol szajnocha, Szkice historyczne, lww, 1854, p. 109118; karol Gr-ski, litewskie powizania Banderia Prutenorum Jana dugosza. na marginesie ksiki svena ekdahla, in: Dlugossiana, 198