PAGRINDINIO UGDYMO BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO

METODINĖS REKOMENDACIJOS

CHEMIJA

Rengėjai: D. Lebednikaitė D. Navickienė

V. Kavaliauskas I. Kirkutytė-Aleknienė

2009VILNIUS

TURINYS

1. Įvadas

2. Svarbiausi gamtamokslinio ugdymo aspektai

3. Gamtamokslinio ugdymo Bendrųjų programų įgyvendinimo pavyzdžiai 7-10 klasėse chemijos pamokose

3.1. Integravimo galimybės

3.2. Ryšys su gyvenimo praktika

3.3. IKT panaudojimas

3.4. Ugdymo planavimas

3.5. Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymas

3.6. Ugdymo procesas

3.7. Vertinimas

3.8. Literatūra:

77

2

1. Įvadas

Šių metodinių rekomendacijų paskirtis – padėti mokytojui įgyvendinti 2008 m. atnaujintas Bendrąsias programas. Rekomendacijose pateikiami konkretūs planavimo, mokymosi organizavimo ir vertinimo pavyzdžiai, iliustruojantys esminius gamtamokslinio ugdymo proceso pasikeitimus įgyvendinant atnaujintas Bendrąsias programas.

Atsižvelgiant į Bendrosiose programose apibrėžtą pagrindinį gamtamokslinio ugdymo tikslą akcentuojamas mokytojo ir mokinio vaidmenų ir veiklų pasikeitimas ugdymo procese, pereinant nuo pasyvaus mokymo prie aktyvaus ir sąmoningo mokymosi, nuo vien žinių perteikimo prie kompetencijų ugdymo – neatskiriamos žinių, gebėjimų ir nuostatų visumos.

Ugdymo tikslai ir uždaviniai orientuojami į bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą. Mokinių mokymas(is) planuojamas ir organizuojamas pagal gamtamokslinės kompetencijos sudedamąsias dalis:

gebėjimą ir nusiteikimą naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir gamtos tyrimų metodais siekiant atsakyti į iškylančius klausimus; ieškoti įrodymais pagrįstų išvadų bei sprendimų; suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje; imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą; tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą.

Baigę pagrindinio ugdymo programą, mokiniai: atpažins svarbiausius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus ir reiškinius; supras ir taikys pagrindines gamtos mokslų sąvokas, dėsnius ir teorijas; taikys įgytas gamtos mokslų žinias ir gebėjimus spręsdami kasdienio gyvenimo, sveikos gyvensenos ir darnaus vystimosi klausimus; taikys mokslinio tyrimo metodą; išsiugdys mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę; domėsis gamtos mokslų ir technologijų raida ir plėtote Lietuvoje ir pasaulyje; žinos, kurioms profesijoms, reikia gamtos mokslų žinių ir gebėjimų.

3

2. Svarbiausi gamtamokslinio ugdymo aspektai

Gamtamokslinis ugdymas mokykloje vyksta nuo pirmos klasės ir yra pagrįstas tęstinumo principais, ugdant gebėjimus ir nuostatas atsižvelgiama į mokinių amžiaus ypatumus.

Reikėtų prisiminti, kad mažesni vaikai viską mėgsta išbandyti patys, pasaulį pažįsta jį liesdami, pasitelkdami kitus savo jutimo organus, tačiau jiems sunkiau sekasi apibendrinti arba kažką įsivaizduoti abstrakčiai. Todėl gamtos mokslų pamokose supančios artimiausios aplinkos ir gamtos pažinimas, iškylančių klausimų ir problemų sprendimas turi būti neatsiejamas nuo įvairių aktyvių mokymosi metodų taikymo. Mokinius sudomintų praktinė, tiriamoji veikla, įvairi vaizdinė informacija, informacinių komunikacinių technologijų taikymas. Susidomėjimas, pasitenkinimas, džiaugsmas ir noras išbandyti save atliekant tiriamąjį ar projektinį darbą, paskatintų mokinių kūrybiškumą, didintų mokymosi motyvaciją, gerintų pasiekimus.

Programos veiklos srityje Gamtos tyrimai apibrėžti pasiekimai turi būti ugdomi integruojant juos į visas kitas veiklų sritis. Dažniau taikant gamtos tyrimų metodus mokiniai turi galimybę ištirti, vizualiai pamatyti nagrinėjamą objektą ar reiškinį. Reikia siekti, kad mokiniai kuo anksčiau susipažintų su eksperimento planavimo eiga ir atliktų kuo daugiau tiriamųjų darbų visose veiklų srityse. Mokytojas turi sudaryti sąlygas mokiniams patirti sėkmę, pažinimo ir atradimo džiaugsmą, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar turimų gebėjimų, todėl svarbu pateikti daugiau individualizuotų ar diferencijuotų užduočių.

Gamtos mokslų pamokose mokiniai nagrinėja naujas sąvokas, aiškinasi naujus reiškinius. Labai svarbu, kad mokytojas padėtų mokiniams surasti sąsajas tarp naujų ir jau gerai jiems žinomų dalykų, remtųsi mokinių gyvenimiška patirtimi ir žemesnėse klasėse įgytomis žiniomis ir gebėjimais.

Mokėjimas mokytis yra viena svarbiausių gamtamokslinės kompetencijos sudedamųjų dalių. Nauji dalykai yra lengviau įsisavinami ir suprantami, kai mokymasis atitinka individualius mokinių poreikius. Mokytojas organizuoja veiklą taip, kad mokiniai mokytųsi taikyti įvairias mokymosi strategijas, atsirinkti veiksmingiausias ir susikurti tik jam būdingą savitą mokymosi sistemą.

Svarbus mokymosi aspektas yra darbas su informacija: jos paieška, atranka, analizė, perteikimas kitiems. Reikia mokytis ne tik naudotis įvairiomis lentelėmis, schemomis, grafikais ar diagramomis, bet ir mokėti jomis apibendrinti sukauptą informaciją arba tyrimo metu gautus duomenis.

Visas gamtamokslinio ugdymo turinys pagrindinėje mokykloje dalijamas į tris dalis, kurios skiriasi gamtos mokslų integracijos laipsniu. 5–6 klasėse mokomasi integruoto gamtos mokslų kurso „Gamta ir žmogus“, neišskiriant atskirų mokomųjų dalykų. 7–8 ir 9–10 klasių koncentruose, išlaikant gana tvirtus tarpdalykinius ryšius, atsiskiria biologijos, chemijos ir fizikos dalykai. Visose koncentruose gamtamokslinio ugdymo turinys skirstomas į 10 veiklos sričių. Gamtamokslinio ugdymo turinio struktūra pateikiama 1 pav. Schemoje matosi, kad viena iš gamtos mokslų dalykų integracijos ašių yra visiems bendra veiklos sritis Gamtos tyrimai. Kitos veiklų sritys tarp gamtos mokslų dalykų paskirstomos taip: 2, 3, 4 – biologija; 5, 6, 7 – chemija, 8, 9, 10 - fizika

4

5

8. Judėjimo ir jėgų pažinimas

5. Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas

6. Medžiagų kitimai 7. Svarbiausių

medžiagų pažinimas ir naudojimas

10. Žemės ir Visatos pažinimas

9. Energijos ir fizikinių procesų pažinimas

2. Organizmų sandara ir funkcijos

3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė

4. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus

6. Medžiagų kitimai6. Medžiagų kitimai

1. Gamtos tyrimai

1 pav. Gamtamokslinio ugdymo turinio struktūra

3. Gamtamokslinio ugdymo Bendrųjų programų įgyvendinimo pavyzdžiai 7-10 klasėse chemijos pamokose

3.1. Integravimo galimybėsSiekiant įtraukti mokinius aktyviai dalyvauti mokymosi procese, išnaudojamos skirtingų mokomųjų dalykų mokytojų bendradarbiavimo ir IKT taikymo

teikiamos galimybės. Mokantis chemijos, reikalingi gebėjimai ir žinios, kurias mokinys įgyja ir kitų dalykų pamokose: matematikos, geografijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų, ekonomikos ir kt. Kiekvienas dalykas yra savaip svarbus, bet, kad, žinias ir gebėjimus būtų galima panaudoti gyvenime, reikia sieti vienus mokomuosius dalykus su kitais. Ugdymo procese mokymas turėtų būti ir dalykinis, ir integruotas. Jei mokiniai mokosi atskiras temas, jas galima dėstyti iš įvairių pozicijų, akcentuojant vieną ar kelis sąlyčio taškus. Integruotame mokyme svarbiausia mokyti(si) remiantis vienu ar kitu dalyku. Pavyzdžiui, norint paruošti sūrymo tirpalą agurkų rauginimui, mokinys turės pritaikyti žinias ir gebėjimus, įgytus chemijos, matematikos ir technologijų pamokose. Norėdamas pagaminti augalinius dažus, skirtus verpalams dažyti, pritaikys gebėjimus, kuriuos įgijo gamindamas skirtingos koncentracijos vandeninius tirpalus. Išaugintus kristalus galės panaudoti dailės pamokose meninių aplikacijų kūrimui. Įgytas žinias ir gebėjimus kasdieniame gyvenime pritaikys pasirinkdamas ir saugiai naudodamas tinkamas valymo priemones nešvarumams šalinti, pavyzdžiui šalindamas riebalų dėmę iš audinio. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami chemijos dalyko integracijos akcentai su kitais mokomaisiais dalykais, kurie padės mokytojams surasti integracijos taškus ir integruoti tarpusavyje skirtingus mokomuosius dalykus.

Galimybių integruoti chemiją su kitais mokomaisiais dalykais pavyzdžiai.

Sritis, dalykas Integravimo aspektas7-8 klasės 9-10 klasės

Biologija Fotosintezės proceso nagrinėjimas ir svarba gyvajai gamtai; šiltnamio reiškinio didėjimo/mažėjimo pasekmių aptarimas, oro taršos poveikis gamtai.

Fotosintezės ir kvėpavimo procesų sąsajos su deguonies ir anglies dioksido apytaka gamtoje nagrinėjimas; pH įtakos aptarimas virškinimui; psichiką veikiančių medžiagų poveikio žmogaus organizmui aptarimas; vandens, anglies ir deguonies apytakos gamtoje nagrinėjimas; žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų poveikio gamtai aptarimas; vandens telkinių taršos ir eutrofikacijos priežasčių bei pasekmių nagrinėjimas; darnaus vystymosi nuostatų taikymas kasdieniame gyvenime.

Fizika Medžiagų elektrinių savybių tyrimas; slėgio didinimo ir mažinimo aptarimas.

Molekulinės medžiagų sandaros apibūdinimas, nagrinėjant šilumines reakcijas; medžiagos būsenos kitimo nagrinėjimas; reakcijų apibūdinimas pagal apskaičiuotą šilumos kiekį; atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo aptarimas; medžiagų laidumo elektros srovei priežasčių nagrinėjimas; radioaktyvumo apibūdinimas ir apsisaugojimo būdų pavyzdžių pateikimas.

6

Matematika Matavimo prietaiso padalos vertės nustatymas; absoliutinės matavimo paklaidos įvertinimas, vidutinės dydžių reikšmės nustatymas; ilgio, masės, ploto, tūrio, temperatūros, greičio ir laiko vienetų naudojimas; greičio, kelio, laiko sąvokų vartojimas ir greičio, kelio, laiko apskaičiavimas; tiesinės priklausomybės dydžių grafikų nubrėžimas, naudojantis reikšmių lentelėmis, nesudėtingų veiksmų atlikimas su skaičiais, užrašytais standartine išraiška.

Ilgio, masės, temperatūros, tūrio, tankio, laiko matavimas ir absoliutinės matavimo paklaidos įvertinimas; matavimo prietaisų rodmenų skaitymas; vidutinės dydžių reikšmės nustatymas; dydžių apskaičiavimas ir jų reikšmių lentelių pildymas, veiksmų atlikimas su standartinės išraiškos skaičiais.

IT Gamtamokslinės informacijos internete pagal nurodytą tinklalapio adresą radimas; šio amžiaus tarpsnio mokiniams skirtų kompiuterinių mokymosi priemonių naudojimas; skritulinių ar stulpelinių diagramų, paprasčiausių dydžių priklausomybės grafikų nubraižymas, tyrimų rezultatų pristatymas, naudojant kompiuterį.

Skritulinės ar stulpelinės diagramos, paprasčiausių dydžių priklausomybės grafikų braižymas, naudojant kompiuterį; dydžių apskaičiavimų formulių skaičiuoklėje naudojimas; gamtamokslinės informacijos radimas internete, rezultatų pristatymas naudojant kompiuterį.

Geografija Sausumos vandenų svarbos gamtai ir žmogui aptarimas; atsinaujinančių ir neatsinaujinančių gamtos išteklių nagrinėjimas.

Požeminio vandens išteklių reikšmės gamtai ir žmogui nagrinėjimas, švaraus vandens, išsaugojimo būdų pavyzdžių pateikimas ir aptarimas; didmiesčių ekologinių problemų nagrinėjimas; Lietuvoje esančių didžiausių pramonės įmonių ir jų gaminamos produkcijos pavyzdžių pateikimas ir aptarimas.

Istorija Gamtos mokslų atradimų istorijos kontekste nagrinėjimas. Gamtos mokslų atradimų istorijos kontekste nagrinėjimas.Pilietiškumo

ugdymasDarnaus vystymosi nuostatų taikymas kasdieniame gyvenime. Darnaus vystymosi nuostatų taikymas kasdieniame gyvenime.

Užsienio kalbos

Paprastame moksliniame straipsnyje esančios informacijos aptarimas ir pristatymas.

Ekonomika ir verslumas

Gamtos išteklių naudojimo būdų aptarimas. Pasirinktų medžiagų poveikio gamtai ir žmogui aptarimas.

Technologijos Mišinių naudojimo pavyzdžių buityje aptarimas, jų išskirstymo būdų taikymas; įvairių tirpalų panaudojimo buityje nagrinėjimas; natūralių ir dirbtinių medžiagų panaudojimo buityje nagrinėjimas, siejant su jų savybėmis.

Saugaus elgesio su buitiniais prietaisais, nežinomomis ir pavojingomis medžiagomis ugdymas; profesijų, kurioms reikalingas gamtamokslinis išsilavinimas, aptarimas; maisto priedų poveikio mitybai aptarimas

Kalbos Gamtamokslinio pranešimo struktūros pritaikymas ir panaudojimas; tinkamas kalbos ir chemijos terminų naudojimas.

Gamtamokslinio pranešimo struktūros pritaikymas ir panaudojimas; tinkamas kalbos ir chemijos terminų naudojimas.

Dorinis ugdymas

Asmeninio ir visuomenės gyvenimo būdo pasirinkimo įtakos ateities kartoms aptarimas.

Naudojamos informacijos šaltinių nurodymas, gerbiant autorių teises.

Kūno kultūra Maisto priedų poveikio žmogaus fizinei ištvermei didinti nagrinėjimas,

7

naudojamos avalynės, aprangos pasirinkimas, atsižvelgiant į medžiagų savybes.

Tarpdalykiniam integravimui ugdymo procese galima panaudoti ir laiką (10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus), skiriamą kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai, kuris numatytas bendruosiuose ugdymo planuose. Jo metu rekomenduojama vykdyti socialinę veiklą, kultūros paveldo, meninės, socialinės veiklos, profesinio informavimo, karjeros planavimo, darnaus vystymosi ir kitus projektus bendradarbiaujant su šalies muziejais, teatrais, bibliotekomis, kultūros centrais ir kitomis įstaigomis.

Pateikiamas integruotos pamokos- projekto scenarijus yra vienas iš pasiūlymų kaip galima tarpusavyje integruoti skirtingus mokomuosius dalykus. Ekskursijos metu mokiniai turėjo surinkti informaciją, kurią vėliau naudojo pristatymams rengti. Pristatymų temos išskirtos žvaigždute ir pateiktos po pamokos aprašymu.

Integruotos chemijos pamokos scenarijus

INTEGRUOTOS CHEMIJOS PAMOKOS - PROJEKTO 10 KLASĖJEPLANAS

METRIKATurinio sritis. Joniniai junginiai.Tema. Valgomoji druskaTikslas:

1. Supažindinti mokinius su valgomosios druskos išgavimu Veličkos druskų kasykloje, Lenkijoje;Uždavinys:

1. Išnagrinėję ekskursijos metu pateiktą informaciją apie valgomąją druską, mokiniai parengs pranešimą apie šią medžiagą ir pristatys, naudodami „Microsoft Office PowerPoint“ programą.

Motyvacija: formuoti teigiamas mokinių nuostatas į chemijos mokslą.Tipas. ekskursijaDarbo formos: darbas grupėse.Priemonės: vadovėlis, mokinių užrašai ir turima papildoma informacija apie valgomąją druską.Apklausa: vertinamos mokinių atliktos užduotys.

8

UGDYMO TURINYS

Vertybinės nuostatos

Dalykinės nuostatos Akademinės žinios( pagrindinės sąvokos)

Bendrieji gebėjimai

Individualios atsakomybės, darbas grupėse

Taiko turimas žinias ir gebėjimus ( žino svarbiausias sąvokas, geba jas taikyti diskutuodami)

Žino: valgomoji druska, jos sandara, fizikinės savybės, cheminės savybės, gavimo būdai, panaudojimas.

Asmeniniai.Socialiniai.Darbiniai ir veiklos gebėjimai.

INTEGRUOTOS PAMOKOS – PROJEKTO SITUACIJA

Turima mokinių patirtis. Turi akademinių žinių apie valgomąją druską. Moka nustatyti valgomosios druskos sudėtį ir sandarą, fizikines ir chemines savybes, paaiškinti jos gavimo būdus, panaudojimą. Atliktos užduotys. Pagal siūlomas temas parengtas ir pristatytas pranešimas.Laukiamas rezultatas. Mokiniai gebės paaiškinti valgomosios druskos savybes ir gavimo būdus, argumentuotai diskutuos apie jos panaudojimą buityje ir pramonėje.

INTEGRUOTOS PAMOKOS – PROJEKTO EIGA

Mokytojo, lektoriaus veikla Mokinių veikla Mokinių pasiekimai1. Pamokos temos, tikslų ir uždavinių

skelbimas.

2. Vykstama į Veličkos druskų kasyklą, supažindinama su valgomosios druskos gavimo būdais, jos svarbiausiomis savybėmis.

3. Pateikiamos papildomos* temos.4. Surenkami mokinių raštu atlikti darbai.5. Suskirstomi mokiniai į grupes po 4,

pagal bendras temas parengti pranešimus.

6. Pamokos – projekto apibendrinimas.

Mokiniai dalyvauja ekskursijoje ir rašosi lektoriaus teikiamą informaciją į iš anksto pateiktus klausimus.

Pagal pateiktas papildomas* temas renka medžiagą ekskursijos ir pamokų metu. Individualiai aprašo papildomas temas ir, susiskirstę į darbo grupes, rengia pranešimus

su Microsoft PowerPoint.lnk programa .

Mokiniai įtvirtina gebėjimus klausyti, suprasti mokytoją, lektorių, vartoti cheminius terminus. Apibendrina ir įtvirtina turimas žinias.Susipažįsta su Veličkose kasamos valgomosios druskos gavimo būdu, panaudojimu bei aptaria jos sandarą, fizikines ir chemines savybes.

Patikrina savo žinias, aptaria ir įsivertina savo pasiekimus.

9

PAPILDOMOS* TEMOS

1. Valgomosios druskos (akmens druskos) klodai žemės planetoje.2. Valgomosios druskos gamyba Veličkos druskų kasykloje 3. Valgomoji druska (natrio chloridas) – gydomasis preparatas.4. Valgomoji druska (natrio chloridas) – ,, baltoji“ mirtis.5. Valgomosios druskos (natrio chlorido) kristalinė gardelė, cheminiai ryšiai, savybės.6. Valgomosios druskos (natrio chlorido) tirpumas vandenyje, jos kiekis Lietuvos vandenyse7. Valgomosios druskos (natrio ir chlorido jonų) kiekis geriamuosiuose vandenyse.8. Valgomosios druskos (natrio chlorido) įtakos pėdsakai pasaulio istorijos puslapiuose.9. Valgomosios druskos (natrio chlorido) pėdsakai lietuvių tautosakoje, tradicijose.

Parengė Daiva Lebednikaitė, Vilniaus Senvagės vidurinės mokyklos chemijos mokytoja metodininkė

3.2. Ryšys su gyvenimo praktikaMokantis chemijos svarbu susieti ugdymo turinį su realiu gyvenimu. Nagrinėjant įvairias chemines medžiagas, aptariamos jų savybės, aiškinamasi kaip ir

kur šios medžiagos naudojamos. Pavyzdžiui, nagrinėjant natūralių ir dirbtinių medžiagų pranašumus, pateikiami pavyzdžiai kodėl sportiniai rūbai siuvami iš dirbtinių pluoštų audinių. Nagrinėjant skirtingos terpės tirpalų savybes, mokoma tinkamai pasirinkti buityje naudojamas valymo priemones, atsižvelgiant į jų savybes, poveikį gamtai, žmogaus sveikatai. Įgytas žinias apie skirtingos koncentracijos tirpalų ruošimą galima pritaikyti kuriant ir gaminant kalėdinius papuošimus, menines kompozicijas iš kristalų. Mokyklos aplinka taip pat gali būti idėjų aktyviai veiklai šaltinis. Mokyklos sąlygomis galima rinkti duomenis apie naudojamą energiją, vandenį, galimybes panaudoti saulės, vėjo energiją. Mokiniai gali rinkti žinias apie buitines atliekas, jų rinkimą, perdirbimą, jas pritaikyti kuriant būdus kaip panaudoti buitines atliekas, pavyzdžiui, popierių, plastiką.

Pateikiamas pamokos aprašymas iliustruoja kaip kartu su dalykinėmis kompetencijomis ugdomos ir bendrosios kompetencijos, įgalinančios tobulinti savo, kaip vartotojo elgseną. Pamoka susieta su darnaus vystymosi integruojamosios programos vartojimo tema.

Darnaus vystymosi integracijos chemijos pamokoje scenarijus

PAMOKOS PLANASCHEMIJA, 10 KLASĖ

Tema: TRĄŠOSDarnaus vystymosi tema: vartojimasProblema:

10

Svarbi aplinkos būklės blogėjimo priežastis – neracionali gamyba ir vartojimas. Vartotojo pasirinkimą lemia žinios ir informacija apie gaminius, jų pasirinkimo alternatyvas, poveikį sveikatai ir aplinkai. Kita vertus, vartotojo pirkimas ar nepirkimas lemia paklausą, veikia gamybą, mažina aplinkos taršą.

Tikslai: Ugdyti nuostatą tausoti ir saugoti aplinką, tobulinti gyvenimo būdą; Parodyti kiekvieno žmogaus sąmoningo pasirinkimo svarbą ir asmeninę atsakomybę.

Laukiamas rezultatas: keičiasi vartotojo pasirinkimas.

Uždavinys Ugdomi gebėjimai Mokinių pasiekimaiNagrinėdami trąšas, jų sudėtį, vartojimą, mokiniai įgis supratimą apie savo vartojimo įtaką gamybai, prekybai, aplinkai.

Mokiniai gebės: Analizuoti trąšų poveikį žmogui, aplinkai; Pagrįsti trąšų naudojimo svarbą; Kritiškai vertinti įvairių maisto prekių pasiūlą.

Paaiškina trąšų naudojimo svarbą, poveikį aplinkai ir visuomenei;

Tenkindami savo gyvybinius poreikius renkasi maisto produktus atsižvelgdami į jų ekologiškumą.

Mokinių pasiekimai 9-10 klasėsAiškindamiesi teigiamas ir neigiamas cheminių medžiagų poveikio žmogui ir aplinkai savybes, išmoks taikyti įgytas gamtos mokslų žinias, sprendžiant kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos problemas.

Pateikti bendrą supratimą apie trąšas, jų naudojimą. Analizuoti cheminių medžiagų poveikį aplinkai, žmogui.

Pateikia žemės ūkyje naudojamų trąšų pavydžius. Aptaria jų žalą ir naudą. Nurodo savo gyvenamosios vietos svarbiausias aplinkosaugos problemas ir būdus joms spręsti.

Dalykas: Chemija, 10 klasėTrukmė: 1 pamokaPriemonės:1. Vaitkus R., Chemija 10 kl. Šviesa 2001, p. 62;2. Ryan L., Chemija tau, Alma litera, 2004, p. 72;3. Rozenas B., Nuostabūs protai. Mintis, 1979, p. 108;4. Visa ko pradžia yra maža. Subalansuotos plėtros idėjos mokykloje. Vilnius: Regioninio aplinkos centro biuras. 2003, p. 55.

11

Eiga:1. Klasėje įrengta “mini vitrina“, kurioje sudėtos daržovės, vaisiai, grūdų maišiukas, kruopos, saldainiai, vanduo. Mokinių paprašoma surašyti: „Ką jie

perka maisto prekių parduotuvėje?“. Daugelis mokinių gali pasirinkti daržoves, vaisius. Paklausiama, koks agurkas, obuolys skanesnis, pirktas parduotuvėje ar užaugintas močiutės darže? Kodėl? Diskusija.

2. Diskusijos metu tikriausiai bus pasakyta ir apie trąšas. Jeigu ne, tai primenama, kad mokiniai tikriausiai ne kartą matė, kaip ūkininkas ar sodininkas beria trąšas į dirvą. 1994 metais Lietuvoje pagaminta 280 tūkst. tonų amonio salietros, 160 tūkst. tonų karbamido, 14 tūkst. tonų superfosfato.

3. Kokios trąšos ir kokiuose miestuose yra gaminamos Lietuvoje? Atsakymo ieškokite enciklopedijose, žinynuose, papildomuose chemijos vadovėliuose (individualus darbas).

4. Jeigu tręšiama per daug, augalai nepasisavina visų trąšų, trąšų perteklių lietus išplauna iš dirvos. Vanduo nuteka į upes. Pasiskirstę grupėmis ir naudodamiesi L.Ryan knyga „Chemija tau“, mokomąja kompiuterine programa “Absorb chemistry for GCSE“ , sudarykite eutrofikacinę kitimų grandinę (trąšos, vanduo, dumbliai, žuvys ir t.t.). Atliktą darbą pristatykite.

5. Labai tirpios trąšos nitratai. Kokį „blogą darbą“ gali atlikti nitratų tirpumas. Kaip nitratai gali patekti į šulinius? Sudarykite atmintinę iš 3-4 sakinių, aprašančių būdus, padėsiančius sumažinti nitratų kiekį, pavyzdžiui, agurke? Aptarkite.

6. Ką girdėjote apie ekologinę žemdirbystę? Kodėl dar 1934 metais išleistoje knygoje rašoma: „javai gerai auga po ankštinių augalų, kopūstai – po bulvių; neišraukite žirinių šaknų, nes jos pravers..? Ar matėte parduotuvėje ekologinių produktų skyrius? Kokie produktai ten parduodami? (diskusija)

Namų darbas: Mokiniams išdalinami lapai „Vartotojo pasirinkimas“. Pažymime punktus, apie ką šiandien kalbėjome. Kur aš esu? Ar man reikia keistis? Tegul šis lapas būna mokinio atmintinė (1 priedas iš knygos „Viso ko pradžia yra maža“ psl. 55)

Vertinimo būdai: formuojamasis diagnostinis

Parengė: R. Vezbergienė, Panevėžio „Minties“ vidurinės mokyklos chemijos mokytoja metodininkė.

Papildomi šaltiniai:1. I Vitėnienė. Vartojimo kultūros ugdymo integravimas į chemijos pamokas. Mokymo ir metodinė medžiaga. Vilnius, Kronta, 2007.2. Projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“. Metodinės rekomendacijos, psl. 113-120, 121-126. Vilnius,

2007.3. Ugdymo idėjos ir pamokų planai vartotojų švietimui. Knyga mokytojui. Liuksenburgas: Europos bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2008. Interneto

svetainės adresas: http://www.dolceta.eu.lt (lietuvių kalba, žr. 2009-02-10)

12

3.3. IKT panaudojimasInformacinių komunikacinių technologijų taikymas gali padėti chemijos mokytojui siekti ir įgyvendinti numatytus ugdymo tikslus. IKT taikymas padeda

didinti mokymosi efektyvumą: sužadinama mokinių motyvacija pateikiant naujesnę, įdomesnę informaciją, panaudojant žaidybinius elementus. Mokinys turi galimybę savarankiškai ieškoti, atrasti, patirdamas pažinimo jausmą. Kompiuterio naudojimas leidžia geriau individualizuoti ir diferencijuoti užduotis, sutaupyti laiko vertinant, įsivertinant.

IKT taikymas chemijos pamokose suteikia galimybę atlikti įvairius eksperimentus virtualiai, kai nėra tinkamų sąlygų juos atlikti realiai ar tuomet, kai bandymai kenksmingi žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Chemijos pamokose rekomenduojama pasinaudoti mokomųjų kompiuterinių priemonių pagalba (MKP). Geriausiai žinoma ir daugiausiai naudojama yra MKP „Crocodile chemistry“ ir įvairios jos versijos. Ši programa yra mokama, tačiau kai kuriuos šios programos elementus galima parsisiųsti iš interneto svetainės. Pateikiame keletą mokomųjų kompiuterinių programų nuorodų anglų kalba, kurias galima atsisiųsti iš interneto svetainių nemokamai, prieš tai jose užsiregistravus.

1. MKP „Crocodile chemistry“ yra virtuali chemijos laboratorija, kurioje mokiniai gali modeliuoti ir atlikti eksperimentus bei reakcijas. Interneto svetainės adresas http://www.crocodile-clips.com/en/Crocodile_Chemistry/

2. MKP „Absorb chemistry for GCSE“. Tai interaktyvus chemijos kursas, parengtas L Ryan, ir papildantis vadovėliuose „Chemija tau“ pateiktą mokomąją medžiagą. Jame pateikiama įvairių eksperimentų filmuota medžiaga, interaktyvi animacija, užduotys, skirtos pasitikrinti ir įsivertinti. Šią mokomąją kompiuterinę programą galima įsigyti ir Lietuvoje, ji įtraukta į rekomenduojamų įsigyti mokomųjų kompiuterinių programų sąrašą. Interneto svetainės adresas: http://www.absorblearning.com/chemistry/contents.html.

Naudingos mokomosios medžiagos galima rasti šiose interneto svetainėse:1. http://www.creative-chemistry.org.uk/index.htm (anglų kalba) skirtas chemijos pamokoms, popamokinei veiklai. Jame pateikta skaidrių, filmų,

užduočių, interaktyvių pratimų, įdomiųjų bandymų aprašymų, interaktyvių molekulių modelių. 2. http://cwx.prenhall.com/petrucci/medialib/media_portfolio/index.html (anglų kalba). Media biblioteka pagal Hill ir Petrucci vadovėlius, kurioje galima

rasti trumpai paaiškintų iliustracijų, vaizdo ir animacinių filmukų pamokoms iš įvairių, daugiausiai neorganinės ir bendrosios chemijos skyrių. Filmuota medžiaga pateikta programos Quick time Movie formatu. Šią programą galima nemokamai parsisiųsti iš tos pačios interneto svetainės.

3. http://www.chemie-interaktiv.net/ff.htm (vokiečių ir anglų kalbomis). Įvairių procesų animacijos, cheminių reakcijų demonstracijos, pateikta filmuota eksperimentų medžiaga.

4. http://www.dolceta.eu/ (lietuvių kalba) – tarptautinio internetinio vartotojų mokymosi projekto DOLCETA metu sukurta mokomoji medžiaga. Interneto svetainėje pateikiama autorių kolektyvų iš įvairių Europos sąjungos šalių sukurta metodinė medžiaga: modulių idėjos, pamokų planai, skirti įvairioms besimokančiųjų grupėms, interaktyvios užduotys.

Pateikiamame pamokos aprašyme eksperimentui atlikti panaudota kompiuterinė mokomoji programa “Crocodile Chemistry” 1.5. Pamokos metu mokiniai nustatydami įvairių tirpalų terpę ne tik įgyja chemijos mokymuisi reikalingų žinių, bet ir tobulina darbo su informacinėmis technologijomis įgūdžius. Šios pamokos aprašymu, pritaikius užduotis pagal mokinių gebėjimus, galima remtis žemesnėse klasėse ugdant 5 veiklos srities “ Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas” 5.4. gebėjimą: naudojantis gamtiniais indikatoriais atpažinti rūgštinius ir šarminius tirpalus.

13

Eksperimentinio darbo, naudojant mokomąją kompiuterinę priemonę “Crocodile Chemistry” 1.5. scenarijus

PAMOKOS PLANAS (EKSPERIMENTINIS DARBAS) CHEMIJA, 9 KLASĖ

Tema: RūgštysMokymosi uždaviniaiAtlikdami bandymus ir tyrimus, naudodami mokomąsias kompiuterines programas, mokiniai aiškinasi, kaip pagal cheminių indikatorių spalvą nustatoma

pateiktų tirpalų terpė, mokosi naudotis pH skale. Diferencijavimas Mokiniai suskirstomi į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems.Ištekliai

● Kompiuterinė programa “Crocodile Chemistry” 1.5. ( arba vėlesnė ) versija ● Eksperimentinio darbo aprašas LA0032a „Rūgščių atpažinimas“(doc.). ● Eksperimentinis darbas LF0032a „Rūgščių atpažinimas“ (ccs).

Pagrindinės žinios

1. Rūgščių pH < 7. 2. Norint atpažinti rūgštinį tirpalą galima naudotis indikatoriais. 3. Rūgštys pakeičia lakmuso tirpalo/popierėlio spalvą į raudoną.

Darbo tvarka mokiniams

1. Įsitikinti, kad Crocodile Chemisry 1.5. ( arba vėlesnė ) versija įrengta ir simuliacijos byla LF0032a prieinama.2. Pateikti ir paaiškinti pagrindinių žinių sąrašą , nurodytą aukščiau.3. Atlikti ir pristatyti eksperimentinį darbą LF0032a 4. Aptarti grupėse veiklos ir sąlyčio taškus, nurodytus sąrašo apačioje.

Pamokos, diskusijos teiginiai

14

● Rūgščių poveikis. Buitinės situacijos (pvz., bitės įgėlimas, actas ir kt.). ● Rūgščių ir jų savybių panaudojimo kasdieniame gyvenime pavyzdžiai: rūgštis mūsų skrandžiuose padeda suskaidyti maistą; actas gali padėti neutralizuoti bitės įgėlimą. ● Saugus darbas su rūgštimis buityje ir laboratorijoje.

Įvertinimas

● Eksperimentinio darbo LA0032 a pabaigimas. ● Mokinių darbo ir jų dalyvavimo diskusijoje stebėjimas.

Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimas

4-5 6-8 9-10

 Žinios apie rūgštys Turi bendrą supratimą apie rūgštis ir pH skalę. Atskiria ir kartais tinkamai vartoja sąvokas indikatorius, pH skalė, rūgštys.

 Turi esminių žinių apie rūgštis ir pH skalę, turimas žinias tikslingai taiko įprastinėse situacijose. Atskiria, palygina, išplečia ir tinkamai vartoja sąvokas indikatorius, pH skalė, rūgštys.

Supranta ir taiko turimas esmines žinias apie rūgštis, pH skalę įprastinėse situacijose, įvertina ir nustato ryšius naujose situacijose.Atskiria, palygina, savarankiškai papildo, išplečia ir tinkamai vartoja sąvokas rūgštys ir pH skalė.

Problemų sprendimasBando vertinti pateiktą informaciją, taikyti dėsnius problemai spręsti.

Sieja to paties ir skirtingų gamtos mokslų žinias į visumą, naudoja analogijas ir bendrus dėsningumus, pasitelkia kelis skirtingus dėsnius, reikalingus problemai spręsti, atrenka ir įvertina duomenis.

Integruoja ir vertina: geba įžvelgti gyvosios ir negyvosios gamtos visumą, tarpusavio sąsajas, bendrus dėsningumus. Analizuoja ir taiko, argumentuotai diskutuoja, įrodo, apibendrina ir nustato ryšius, mode-liuoja bei vertina.

15

Praktiniai gebėjimaiGeba tikslingai stebėti, atlikti kompiuterinį eksperimentą, atkreipia dėmesį į duotų užduočių ypatumus, gautus rezultatus.

Kelia hipotezes, savarankiškai atlieka kompiuterinį eksperimentą, jį planuoja, išsako savo idėjas, savarankiškai daro išvadas.

Prognozuoja, vertina ir kuria: kelia hipotezes, savarankiškai atlieka kompiuterinį eksperimentą, jį planuoja, išsako savo idėjas, prognozuoja, teikia alternatyvas.

Gamtamokslinis komunikavimasSchemose, lygtyse, piešiniuose duotame tekste, padedami mokytojo, randa konkrečius pavyzdžius, įrodančius gyvosios ir negyvosios gamtos įvairovę bei tarpusavio ryšius.

Geba aiškiai dėstyti mintis raštu. Tekste, schemose, lygtyse randa ir jais remdamiesi apibūdina, pagrindžia konkrečiais pavyzdžiais ir tinkamai perduoda informaciją apie gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, procesus, dėsningumus.

Geba suformuluoti atsakymą, vartoja reikšmines sąvokas, simbolius tinkamai, reikiama tvarka, sklandžiai išreiškia gamtamokslį supratimą.  

Mokėjimas mokytis Mokydamasis chemiją bando planuoti mokymosi veiklą, pasirenka keletą mokymosi šaltinių, naujas žinias bando sieti su turimomis, bando vertinti moky-mosi rezultatus.

Savarankiškai pasirenka tinkamus mokymosi šaltinius, mokymosi veiklą planuoja ir vertina, taiko tinkamas chemijos mokslo mokymosi strategijas, bando reflektuoti mokymosi procesą.

Žino savo asmenines savybes, padedančias mokytis chemijos. Kelia chemijos mokslo mokymosi už-davinius, planuoja mokymosi veiklą, taiko įvairias mokymosi strategijas, reflektuoja mokymosi procesą.

Eksperimentinis darbas: Rūgštys

Pratarmė Rūgštys turi pH < 7. Rūgštys nudažo lakmuso tirpalą raudona spalva, todėl šį indikatorių galima naudoti rūgštinių tirpalų nustatymui. Rūgščių nustatymas (LF0032a)

Atidarykite Crocodile Chemistry simuliacijos bylą LF0032a.

16

Indikatorių tirpalai – tirpalai, kurie naudojami tam tikros medžiagos nustatymui. Reaguodami su ja, jie turi savybę keisti spalvą. Lakmuso tirpalas – indikatorių pavyzdys. Reaguodamas su rūgštimis jis keičia spalvą į raudoną.

1. Pažiūrėkite į universalaus indikatoriaus diagramą simuliacijoje. Rūgštys turi pH < 7. Kokiomis spalvomis galėtų nusidažyti universalaus indikatorių tirpalas, sumaišytas su rūgštimis?2. Įpilkite vienos rūšies indikatoriaus į kiekvieną stiklinę.3. Stebėdami indikatoriaus spalvos pakeitimą, jūs galėsite nustatyti kokie tirpalai yra rūgštūs.4. Užpildykite atsiskaitymo lapą ir pateikite mokytojui įvertinti.

SĖKMĖS

17

Eksperimentinio darbo atsiskaitymo lapas

Tyrinėjimo užduotis: „Įdomus ir paslaptingas cheminių medžiagų pasaulis“

Klasė: 9

Vardas (ai), pavardė (ės): ________________________________________________________________________

Lentelėje „ŽNI“ (Žinau, Noriu, Išmokau) įrašykite:

Ką aš jau žinau apie rūgštis Ką aš noriu sužinoti apie rūgštis Ką aš išmokau apie rūgštis

Kokiomis spalvomis galėtų nusidažyti universalių indikatorių tirpalas, sumaišytas su rūgštimis? Nuspalvink paveikslėlį ir nurodyk tirpalo pH.

Ar stebėdami indikatoriaus spalvos pakeitimą jūs galėsite nustatyti kokie tirpalai yra rūgštūs stiklinėse A, B, C ir D? Jeigu taip, nuspalvinkite paveikslėlį ir nurodykite kokiose stiklinėse yra rūgštys ir kokiose bazės.

18

Kokį įspėjamąjį ženklą reikia parodyti šiuo eksperimentinio darbo laboratorijos vaizde? Pažymėk tinkamą ženklą ir parašyk jo pavadinimą.

○ ○ ○ ○ Parengė Tatjana Radzevičienė, Lazdijų raj., Šeštokų vidurinės mokyklos chemijos mokytoja ekspertė

19

Papildomi šaltiniai:1. IKT taikymo dalykų mokymui(si) metodinės rekomendacijos I dalis 2007., 149-207 psl.2. IKT taikymo ugdymo procese galimybės (rekomendacijos mokytojui). Interneto svetainės adresas: http://www.pedagogika.lt/index.php?-

1469555137(lietuvių kalba, žr. 2009-01-10) 3. Integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu 5-6 klasėms interneto svetainė http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/ (lietuvių kalba, žr. 2009-02-08)4. MuseumScouts – nauji pokyčiai ugdyme – inovatyvios mokytojų patirtys naudojant interaktyviais technologijas ir komandinį darbą (tarp.konf.

medžiaga, 101-164m psl.), Vilnius, Ciklonas, 2008.5. Pedagogo kompetencijų tobulinimas integruojant IKT į ugdymo procesą. Metodinės rekomendacijos. 80-108 psl.6. Pedagoginės informacijos duomenų bazės interneto svetainė http://korys.emokykla.lt/projects/interneto-naudojimas-chemijos-pamokose (lietuvių

kalba, žr. 2009-02-10)7. Konkurso „Virtuali kelionė klasėje 2004-2007 m.“ pavyzdžių interneto svetainė http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/default.aspx (lietuvių kalba, žr.

2008-12-21)

3.4. Ugdymo planavimasPagrindinis tikslas, kurio siekiama mokant chemijos, tai mokinio kaip atsakingos asmenybės ugdymas su jai būdingais bruožais. Tai noras mokytis, kritinis

mąstymas, atsakomybė už savo veiksmus, savęs, kaip visuomenės nario suvokimas. Mokykla turi padėti mokiniui pasiruošti šiuolaikinio gyvenimo iššūkiams - padėti išsiugdyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Ugdant esmines (dalykines) kompetencijas pagrindinėje mokykloje, mokiniai mokosi tyrinėti įvairias medžiagas, atsargiai ir atsakingai jomis naudotis, tinkamai pasirinkti reikalingus daiktus kasdieniame gyvenime, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, atsirinkti reikiamą informaciją.

Tikimasi, kad baigę chemijos pagrindinio ugdymo programą, mokiniai: Saugiai tyrinės įvairias medžiagas; Atsakingai rinksis ir naudosis įvairiais daiktais, atsižveldami į jų savybes bei poveikį gamtai ir žmogui. Taikydami įgytas žinias ir gebėjimus kasdieniame gyvenime prisidės prie aplinkos taršos mažinimo ir gamtos saugojimo.

Ugdymo planai ir dalykų programos, yra valstybės svertai, apibrėžiantys švietimo sistemos tikslus. Siekiant juose numatytų tikslų, būtina planuoti ugdymo turinio įgyvendinimą. Planavimo procesas yra nenutrūkstamas ir turi būti nukreiptas į individualius mokinio poreikius ir interesus, teikiantis individualizuotą ir darnią patirtį kiekvienam mokiniui ir drauge visiems mokiniams. Ne mažiau svarbu sukurti ir tenkinti mokinių, patiriančių mokymosi sunkumų įprastose mokymo situacijose, poreikius, atitinkančius ugdymo metodus bei mokymo priemones. Mokyklos aplinka (jos organizacinė struktūra, ugdymo metodai ir nuostatos) turi didžiausią poveikį mažinant mokymosi sunkumus. Dėmesys sutelkiamas į mokinių gebėjimus, o ne į sunkumus, kuriuos jie patiria, ar į pastebimą mokinio silpnumą. Mokyklos turimi ištekliai turi būti sutelkti ir paskirstyti taip, kad padėtų mokiniams įveikti bendrojo ugdymo programų keliamus reikalavimus.

Tinkamai parinkti ugdymo planai, dalykų programos, mokymo priemonės, mokytojų kompetencija ir mokinių gebėjimai bei interesai įtakoja mokymosi sėkmę. Šie veiksniai turi sudaryti galimybes ir skatinti mokytojus ieškoti sprendimų, tinkančių tenkinti individualius mokinių poreikius, atsižvelgti į individualias savybes. Ugdymo(si) procesas turėtų stimuliuoti mokinių vystymąsi, o neapsunkinti ar riboti. Mokymo priemonės gali padėti mokytojams organizuojant ugdymo

20

procesą bei turinį, taip pat padėti mokiniams savarankiškai mokytis. Ką kiekvienas mokinys išmoksta, yra aplinkybių, poreikių ir mokytojo sąveikos rezultatas. Mokinys savo žinias gilina individualiai, jis neįgyja jų dėl to, kad išgirsta mokytojo perteiktą informaciją. Mokytojas, nurodydamas tikslus ir kryptis, turi tikėti mokimio galimybėmis. Norint pasiekti, kad būtų kreipiamas dėmesys į patį ugdymo procesą, o ne į galutinį trezultatą, būtina numatyti alternatyvių užduočių ir metodų, leidžiančių daugiau lankstumo. Mokymo priemonės turi skatinti į procesą orientuotą mokymą, skatinti išbandyti alternatyvius būdus, siekiant mokymo tikslų.

Mokiniai įgyja žinių tik tada, kai patys dalyvauja ugdymosi procese: yra aktyvūs ir nori mokytis. Mokymasis priklauso nuo ankstesnės patirties ir to, ko jau yra išmokta. Taigi mokinio mokymosi pagrindas yra turima patirtis ir žinios.

Planuojant ugdymo procesą, remiamasi gamtamokslinės kompetencijos sudedamosiomis dalimis, chemijos bendrąja programa, kurioje pateikti apibendrinti mokinių pasiekimai. Priklausomai nuo mokymo/si laiko planavimas gali būti ilgalaikis, trumpalaikis (ciklo, etapo) ir pamokos planavimas.

Ilgalaikiame plane numatomos gairės mokinių ugdymui tam tikroje klasėje ar klasių koncentre. Ugdomus gebėjimus klasių koncentre ar klasėje vertėtų sugrupuoti į ugdymo ciklus ir numatyti valandų skaičių. Tai padėtų mokytojui nusimatyti veiklas konkretaus ciklo gebėjimams ugdyti. Papildoma infomacija padės mažinti mokinių mokymos krūvį ar skirtinguose mokomosiuose dalykuose besikartojantį veiklos srities komponenetą aiškinti naudojant kitus metodus (tarpdalykinės inegracijos elementai), suteiks laiku grįžtamąjį ryšį (vertinimo būdai, atsižvelgiant į diagnostinio, formuojamojo ir kt. vertinimo tikslus) ugdymo procese. Ilgalaikiame plane ugdomi gebėjimai gali būti užrašomi žodžiais arba nurodomi ugdomų gebėjimų/žinių ir supratimo numeriai iš bendrųjų programų. Įvardinti gebėjimai padės geriau orientuotis bei planuoti ugdymo procesą pradedantiesiems ar mažesnę planavimo patirtį turintiems mokytojams.

Metodinėse rekonedacijose pateikiamų ilgalaikių ir trumpalaikių planų formos buvo sudarytos bendradarbiaujant ir konsultuojantis su švietimo konsultantais. Pateiktuose trumpalaikiuose planuose viena ciklo valanda skiriama naujojo ciklo susiejimui su prieš tai buvusiu/naujojo ciklo pristatymui ar kartojimui (diagnostiniam vertinimui). Paskutinės 2-3 ciklo valandos skiriamos apibendrinamajam vertinimui ir grįžtamajam ryšiui (ciklo apibendrinimui). Atskirai šios valandos ilgalaikių planų cikluose nėra išskirtos, išskiriamos tik viename iš žemiau pateiktų trumpalaikiame plane.

Ilgalaikio planavimo scenarijai chemijos dalyko pamokose

Šis ilgalaikis planas yra iliustracija, kaip būtų galima suplanuoti mokinių mokymąsi 9 klasėje. Planas sudarytas remiantis Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis. Gamtamokslinis ugdymas, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.įsakymu Nr. ISAK-2433. Šis planas yra universalus ir nėra susietas su konkrečia mokymo priemone (vadovėliu).

21

ILGALAIKIS PLANASCHEMIJA, 9 KLASĖ

1. Įvadinė dalis

1.1. Valandų skaičius 68 - 74 val.

2. Tikslas ir uždaviniai

2.1. Sudaryti galimybę visiems mokiniams, atsižvelgiant į jų išgales, ugdytis gamtamokslinės ir dalykinės kompetencijos pagrindus bei vertybines nuostatas, pasirengti visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai.

2.2. Uždaviniai:

Tyrinėdami įvairias medžiagas, jų savybes bei kitimus mokiniai perima ir suvokia esmines chemijos mokslo sąvokas ir sampratas, įgyja gebėjimų, padėsiančių pažinti pasaulį bei ugdosi vertybines nuostatas.

Atlikdami tyrimus mokiniai kelia hipotezes, planuoja ir, saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, atlieka stebėjimus ir bandymus, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas.

Mokiniai supranta žmogaus vietą ir vaidmenį gamtoje, ugdosi gebėjimą numatyti gyvenimo būdo padarinius savo ir kitų žmonių sveikatai bei aplinkai, ugdosi atsakomybę už aplinkos išsaugojimą.

Įvairiais būdais ir iš įvairių šaltinių rinkdami reikalingą mokymuisi informaciją, ją analizuodami, vertindami, apibendrindami, perteikdami kitiems bei taikydami toliau mokiniai ugdosi informacinius gebėjmus ir siekimą nuolat mokytis.

3. Mokymo ir mokymosi turinys

Eil. Nr.

Etapo (ciklo) pavadinimas

Gebėjimai Valandos (nuo-iki)

Integracija(dalykų ryšiai)

Pastabos

1. Cheminio elemento atomo sandaros apibūdinimas, naudojantis periodine elementų lentele.

5.2. Naudojantis periodine cheminių elementų lentele apibūdinti cheminio elemento atomo sandarą.

3-4 Atomo sandaros kartojimas (fizika).Atomų sandaros modeliai (IKT).

22

2. Oksidacijos – redukcijos procesų aiškinimasis, remiantis cheminio elemento atomo sandara.

1.6. <…> savarankiškai rasti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose <…>6.1. Aiškinti oksidacijos ir redukcijos procesus, remiantis cheminio elemento atomo sandara.

3-4 Oksidacijos-redukcijos procesų pavyzdžiai (biologija), procesų schemos (IKT).

3. Susipažinimas su dažniausiai naudojamomis rūgštimis, bazėmis ir druskomis (formulės, pavadinimai).

1.6. <…> savarankiškai rasti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose <…>1.7. Argumentuojant savo nuomonę, diskutuoti apie <…> gamtos mokslų laimėjimus, teigiamus ir galimus neigiamus jų ypatumus. 5.2. <…> Skaityti ir užrašyti dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių bei druskų formules ir pavadinimus. Tinkamai vartoti svarbiausias chemijos sąvokas ir terminus.6.1. Aiškinti oksidacijos ir redukcijos procesus, remiantis cheminio elemento atomo sandara. 7.4. Kritiškai vertinti žmogaus veiklos įtaką gamtai, pateikti svarbiausių ekologinių problemų sprendimo pavyzdžių.

8-9 Junginių pavyzdžiai buityje (technologijos), skaičiavimo uždaviniai (matematika), junginių pavadinimai (lietuvių kalba).

4. Medžiagų grupavimas (klasifikavimas) pagal cheminio ryšio tipą.

1.2. Pritaikyti matematikos ir informacinių technologijų pamokose įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti žodžiu ar raštu. 1.6. <…> savarankiškai rasti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose <…>5.1.Grupuoti (klasifikuoti) medžiagas pagal cheminio ryšio tipą. Paaiškinti pasirinktu būdu (pvz., žodžiu, nesudėtinga schema) cheminių ryšių susidarymą, siejant jį su cheminių elementų atomų elektriniu neigiamumu.

7-8 Skirtingų ryšių tipų junginių pavyzdžiai buityje (technologijos), ryšių modeliai (IKT).

5. Vandens savybių siejimas su sandara (fizikinės savybės, paplitimas, tarša, valymas).

1.1. Savarankiškai suplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. Saugiai ir kūrybingai naudoti mokyklines gamtos tyrimo priemones, buitinius prietaisus ir medžiagas. Įvertinti ilgio, masės, temperatūros, tūrio (kai naudojamas matavimo cilindras), jėgos, srovės stiprio ir įtampos absoliutines matavimo paklaidas.1.6. Išsakyti savo idėjas, savarankiškai rasti reikiamą informaciją

10-12 Vandens svarba organizmams (biologija), fizinės vandens savybės (geografija),

23

įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertinti jos patikimumą, ją apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems. Gerbti autorių teises.7.2.<…> Sieti vandens savybes su jo sandara.7.4. Kritiškai vertinti žmogaus veiklos įtaką gamtai, pateikti svarbiausių ekologinių problemų sprendimo pavyzdžių.

informacijos pateikimas (IKT), vanduo gamtoje (geografija).

6. Rūgštinių, bazinių tirpalų apibūdinimas naudojantis pH skale ir indikatoriais, (neutralizacijos reakcijos).

1.1. Savarankiškai suplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. Saugiai ir kūrybingai naudoti mokyklines gamtos tyrimo priemones, buitinius prietaisus ir medžiagas. Įvertinti ilgio, masės, temperatūros, tūrio (kai naudojamas matavimo cilindras), jėgos, srovės stiprio ir įtampos absoliutines matavimo paklaidas.1.3. Įvertinti gautų bandymų rezultatų realumą, formuluoti pagrįstas išvadas, analizuoti ir paaiškinti savo ir draugų gautų stebėjimų bei bandymų rezultatų skirtumus ir jų priežastis.1.6. Išsakyti savo idėjas, savarankiškai rasti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertinti jos patikimumą, ją apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems. Gerbti autorių teises.5.4. Grupuoti tirpalus į rūgštinius ir bazinius, naudojantis pH skale.6.2.<…> Remiantis tirpumo lentele, apibūdinti vandenyje vykstančias chemines reakcijas, jas klasifikuoti.

8-9 Rūgštys ir bazės organizmuose (biologija), rūgštys ir bazės buityje (technologijos),tirpalų koncentracijos skaičiavimo uždaviniai (matematika), virtualūs bandymai (IKT).

7. Vandenyje vykstančių cheminių reakcijų tyrimas, jų klasifikavimas remiantis tirpumo lentele. Vandens kietumo aptarimas.

1.1. Savarankiškai suplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. Saugiai ir kūrybingai naudoti mokyklines gamtos tyrimo priemones, buitinius prietaisus ir medžiagas. Įvertinti ilgio, masės, temperatūros, tūrio (kai naudojamas matavimo cilindras), jėgos, srovės stiprio ir įtampos absoliutines matavimo paklaidas.1.3. Įvertinti gautų bandymų rezultatų realumą, formuluoti pagrįstas išvadas, analizuoti ir paaiškinti savo ir draugų gautų stebėjimų bei bandymų rezultatų skirtumus ir jų priežastis.1.6. Išsakyti savo idėjas, savarankiškai rasti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertinti jos patikimumą, ją apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems. Gerbti autorių teises.6.2. Remiantis metalų aktyvumo eile, apibūdinti metalus, juos grupuoti. Remiantis tirpumo lentele, apibūdinti vandenyje

13-14 Nuosėdinės uolienos (geografija), virtualūs bandymai (IKT), vandens kietumas (technologijos).

24

vykstančias chemines reakcijas, jas klasifikuoti.7.2. Savarankiškai tirti medžiagųsavybes, siejant su jų naudojimu. <…>

8. Metalų aktyvumo nustatymas naudojant metalų aktyvumo eilę.Svarbiausių metalų, jų lydinių ir junginių naudojimas susiejant su jų savybėmis.

1.1. Savarankiškai suplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. Saugiai ir kūrybingai naudoti mokyklines gamtos tyrimo priemones, buitinius prietaisus ir medžiagas. Įvertinti ilgio, masės, temperatūros, tūrio (kai naudojamas matavimo cilindras), jėgos, srovės stiprio ir įtampos absoliutines matavimo paklaidas.1.4. Operuoti pagrindiniais matavimo vienetais. Kartotinius ar dalinius SI vienetus paversti pagrindiniais.1.6. Išsakyti savo idėjas, savarankiškai rasti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertinti jos patikimumą, ją apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems. Gerbti autorių teises.6.2. Remiantis metalų aktyvumo eile, apibūdinti metalus,juos grupuoti.7.3. Apibūdinti svarbiausių metalų, jų lydinių ir junginių, <…> naudojimą, siejant su jų savybėmis.

10-12 Metalai žmogaus organizme(biologija), metalų naudojimas (fizika, technologijos), skaičiavimo uždaviniai (matematika).

4. Mokinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimas

4.1. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK- 256 (žin., 2004, Nr. 35- 1150); 4.2. Taikoma bendra mokyklos ir mokytojo parengta vertinimo sistema. Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į pamokos uždavinius. Apibendrinamajam vertinimui naudojamos diagnostinės užduotys, parengtos atsižvelgiant į Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį. 4.3. Tikrinamieji darbai: kontrolinis darbas, apklausa raštu, savarankiškas darbas, praktikos darbas, trumpalaikis projektinis darbas vertinami dešimtbalės sistemos pažymiais. 4.4. Kaupiamasis vertinimas: taškai (iki 10 taškų) už apklausą žodžiu, pastangas, pagalbą draugui, priemonių gaminimą, namų darbų atlikimą, pranešimo parengimą ir pristatymą, sunkesnių uždavinių sprendimą. Kaupiamojo vertinimo rezultatas gaunamas suskaičiavus gautų pažymių vidurkį. Rezultatai suvedami kas du mėnesiai, žurnale surašomi stulpeliu paskutinio mėn. paskutinę pamoką. Stulpelio apačioje parašomas K.V. (kaupiamasis vertinimas).

4.5. Vertinimo kriterijai:

25

Komunikaciniai (gebėjimas naudoti informacines technologijas informacijos paieškai įvairiuose šaltiniuose, ją tvarkyti, analizuoti ir kt., argumentuotai išdėstyti savąją nuomonę).

Pažintiniai (suprantamas gyvosios ir negyvosios gamtos objektų ir reiškinių bei jų tarpusavio ryšių apibūdinimas, gebėjimas sieti įgytas chemijos mokslo žinias su turima gyvenimo patirtimi, gebėjimas remiantis turimomis žiniomis ar tyrimų rezultatais klausti, kelti hipotezes, bandyti jas pagrįsti bei patikrinti).

Darbo ir veiklos (saugus ir kūrybiškas naudojimas priemonių, aparatūros, įrangos, gebėjimas atlikti cheminius tyrimus).

5. Naudojami vadovėliai ir kt. papildoma medžiaga, mokymo priemonės

5.1. R. Jasiūnienė, V. Valentinavičienė. Chemija. 9 kl., 2004, R. Raudonis. Chemija 9 kl., 2005, L. Ryan. Chemija 9 kl., 2004. 5.2. Petrucci,Harwood, Bendroji chemija. Tvermė, 2000; L.S.Bunikienė,J.Škadauskas, Eksperimentinė chemija. Šviesa, 2001; A.Kalpokienė, Chemija:lentelės,diagramos,schemos. A.Varno personalinė įmonė, 2002; O.Virkutienė,J.Virkutytė, Chemijos uždavinių sprendimas. Vaga, 2000; Iliustruotas chemijos žinynas. Šviesa, 1997; O.Virkutienė,J.Virkutytė, Cheminės medžiagos ir eksperimentas. Vaga, 2000; A.Tyldsepas.V.Kork, Mokomės chemijos. Šviesa, 1991; J.Martinionienė, Ekologijos užduotys. Šviesa, 1999; I.Vitėnienė, Vartojimo kultūros ugdymo integravimas į chemijos pamokas. Kronta, 2007. 5.3. Periodinė elementų lentelė. Atomų ir molekulių modeliai. Indai cheminiams eksperimentams,cheminiai reagentai. Metalų įtampos lentelė. Rūgščių, bazių ir druskų tirpumo lentelė. MKP: Crocodile Chemistry, Absorb Chemistry for GCSE, Chemija 2000. 5.4. http://mokytojai.emokykla.lt/chemijajums www.pedagogika.lt (projektai ESF) Projektas „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“ (projekto veiklos - programos - pagrindinio ugdymo programos - gamtos mokslai – chemija). www.emokykla.lt (metodinių darbų bazė). http://www.chemie-interaktiv.net/ff.htm (vokiečių kalba).

6. 6. Perspektyva, apibendrinimas

Baigę chemijos kursą, 9 kl. mokiniai: Grupuos (klasifikuos) medžiagas pagal cheminio ryšio tipą. Paaiškins pasirinktu būdu cheminių ryšių susidarymą, siejant jį su cheminių elementų atomų elektriniu neigiamumu. Naudodamiesi periodine elementų lentele apibūdins cheminio elemento atomo sandarą. Skaitys ir užrašys dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių bei druskų formules ir pavadinimus. Tinkamai vartos svarbiausias chemijos sąvokas ir terminus. Grupuos tirpalus į rūgštinius ir bazinius, naudojantis pH skale. Aiškins oksidacijos ir redukcijos procesus, remdamiesi cheminio elemento atomo sandara. Remdamiesi metalų aktyvumo eile apibūdins metalus, juos grupuos.

26

Remdamiesi tirpumo lentele, apibūdins vandenyje vykstančias chemines reakcijas, jas klasifikuos. Savarankiškai tirs medžiagų savybes, susiedami su jų naudojimu. Sies vandens savybes su jo sandara. Apibūdins svarbiausių metalų, jų lydinių ir junginių naudojimą, susiedami su jų savybėmis. Kritiškai vertins žmogaus veiklos įtaką gamtai, pateiks svarbiausių ekologinių problemų sprendimo pavyzdžių.

Parengė Daiva Navickienė, Kelmės raj. Kražių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė.

Šiame ilgalaikio planavimo scenarijuje kai kurie ciklai siejami su R. Jasiūnienės, V. Valentinavičienės. Chemija. 9 klasei vadovėlyje esančiais skyriais. Šiuo planu siūlome naudotis pradedančiajam ir patyrusiam mokytojui.

ILGALAIKIS PLANASCHEMIJA, 9 KLASĖ

(2 savaitinės pamokos, bendras valandų skaičius 65 - 73)

TIKSLAS Sudaryti galimybę visiems mokiniams, atsižvelgiant į jų išgales, ugdytis gamtamokslinės ir dalykinės kompetencijos pagrindus bei vertybines nuostatas,

pasirengti visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai.

UŽDAVINIAI. Mokiniai:

tyrinėdami įvairias medžiagas, jų savybes bei kitimus, jas atpažįsta, apibūdina jų naudojimą ir paplitimą gamtoje, klasifikuoja jų savybes, pastebi medžiagų kitimų dėsningumus, perima ir suvokia esmines chemijos mokslo sąvokas ir sampratas, įgyja gebėjimų, padėsiančių pažinti pasaulį bei ugdosi vertybines nuostatas.

atlikdami tyrimus kelia hipotezes, planuoja ir, saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, atlieka stebėjimus ir bandymus, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas;

VERTINIMAS. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK- 256 (žin., 2004, Nr. 35- 1150); 4.2. Taikoma bendra mokyklos ir mokytojo parengta vertinimo sistema. Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į pamokos uždavinius. Apibendrinamajam vertinimui naudojamos diagnostinės užduotys, parengtos atsižvelgiant į Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį. 4.3. Tikrinamieji darbai: kontrolinis darbas, apklausa raštu, savarankiškas darbas, praktikos darbas, trumpalaikis projektinis darbas vertinami dešimtbalės sistemos pažymiais.

Eil. Ciklo Valandos Gebėjimai Pastabos27

Nr pavadinimas1.

2.

3.

4.

Medžiagų klasifikavimas pagal cheminio ryšio tipą

Vanduo ir tirpalai

Rūgštinių ir bazinių tirpalų savybių tyrimas

Rūgščių, bazių ir druskų sudėtis, savybės ir taikymas.

8-9

9-10

5-6

17-18

5.2 Naudojantis periodine elementų lentele apibūdinti cheminio elemento atomo sandarą.5.2 Tinkamai vartoti chemijos sąvokas: Avogadro skaičius, molis, molinė masė, jonas.5.1 Grupuoti medžiagas pagal cheminio ryšio tipą. Paaiškinti cheminių ryšių susidarymą, siejant jį su cheminių elementų atomų elektriniu neigiamumu.1.2 Pritaikyti matematikos pamokose įgytas žinias, tyrimų rezultatus pateikiant stulpeline diagrama.1.4 Operuoti pagrindiniais matavimo vienetais: masės, kiekio.

7.2 Savarankiškai tirti medžiagų savybes, jas susieti su naudojimu.7.4 Kritiškai vertinti žmogaus veiklos įtaką gamtai, pateikti svarbiausių ekologinių problemų sprendimo pavyzdžių.1.1 Savarankiškai suplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. Saugiai naudoti medžiagas.1.6 Išsakyti savo idėjas, savarankiškai rasti informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertinti jos patikimumą, ją apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems1.5 Kryptingai siekti iškeltų gamtos mokslų mokymosi uždavinių

5.4 Grupuoti tirpalus į rūgštinius ir bazinius, naudojantis pH skale1.1 Savarankiškai suplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. Saugiai naudoti medžiagas.1.3 Įvertinti gautų bandymų rezultatų realumą, formuluoti pagrįstas išvadas, analizuoti ir paaiškinti savo ir draugų gautų stebėjimų bei bandymų rezultatų skirtumus ir jų priežastis.

5.2 Skaityti ir užrašyti dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių bei druskų formules ir pavadinimus.1.6 Išsakyti savo idėjas, savarankiškai rasti informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertinti jos patikimumą, ją apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems.1.7. Argumentuojant savo nuomonę, diskutuoti apie vietinės bendruomenės ir Lietuvos gyvenimo sąlygų gerinimo būdus, atsižvelgiant į socialinių, ekonomikos, aplinkos procesų ir reiškinių tarpusavio ryšius bei priklausomybę, gamtos mokslų laimėjimus, teigiamus ir galimus neigiamus jų ypatumus.7.4 Kritiškai vertinti žmogaus veiklos įtaką gamtai, pateikti svarbiausių ekologinių

28

5.

6.

7.

Mainų reakcijos vandeniniuose tirpaluose.

Metalų savybių tyrimas, nagrinėjant oksidacijos redukcijos procesus.

Metalų, jų lydinių ir junginių naudojimas.

9-10

9-10

8-10

problemų sprendimo pavyzdžių.

6.2 Remiantis tirpumo lentele, apibūdinti vandenyje vykstančias chemines reakcijas, jas klasifikuoti.5.3. Taikyti žinias apie mišinius, jų išskirstymo būdus, nagrinėjant įvairių medžiagų savybes.1.1 Savarankiškai suplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. Saugiai naudoti medžiagas.1.3 Įvertnti gautų bandymų rezultatų realumą, formuluoti pagrįstas išvadas, analizuoti ir paaiškinti savo ir draugų gautų stebėjimų bei bandymų rezultatų skirtumus ir jų priežastis.1.6 Išsakyti savo idėjas, savarankiškai rasti informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertinti jos patikimumą, ją apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems.6.3 Skaičiuoti pagal pateiktas reakcijos lygtis.

1.4 Operuoti pagrindiniais matavimo vienetais6.1 Aiškinti oksidacijos redukcijos procesus, remiantis cheminio elemento atomo sandara.6.2 Remiantis metalų aktyvumo eile apibūdinti metalus, juos grupuoti.6.3 Skaičiuoti pagal pateiktas reakcijų lygtis1.4 Operuoti pagrindiniais matavimo vienetais5.1 Grupuoti medžiagas pagal cheminio ryšio tipą.5.2 Tinkamai vartoti svarbiausias chemijos sąvokas ir terminus1.1 Savarankiškai suplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. Saugiai naudoti medžiagas.1.3 Įvertinti gautų bandymų rezultatų realumą, formuluoti pagrįstas išvadas, analizuoti ir paaiškinti savo ir draugų gautų stebėjimų bei bandymų rezultatų skirtumus ir jų priežastis.

7.3. Apibūdinti svarbiausių metalų, jų lydinių ir junginių, nemetalų bei jų junginių naudojimą, siejant su jų savybėmis.7.4 Kritiškai vertinti žmogaus veiklos įtaką gamtai, pateikti svarbiausių ekologinių problemų sprendimo pavyzdžių.1.6 Išsakyti savo idėjas, savarankiškai rasti informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertinti jos patikimumą, ją apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems.6.3 Skaičiuoti pagal pateiktas reakcijų lygtis

29

1.4 Operuoti pagrindiniais matavimo vienetais: masės, kiekio, tankio.

Parengė Vytautas Kavaliauskas, Kaišiadorių A. Brazausko vidurinės mokyklos chemijos mokytojas metodininkas.

Žemiau pateikiamas ilgalaikio planavimo scenarijus yra susietas su konkrečia mokomąja priemone Ryan L. Chemija Tau 9 kl. Beveik visi ilgalaikio plano ciklai sudaryti remiantisvadovėlyje esančiais skyriais. Šiuo ilgalaikiu planu galėtų remtis tik pradedantys dirbti mokykloje ir neturintys darbo patirties pedagogai.

ILGALAIKIS PLANAS CHEMIJA, 9 KLASĖ

Ilgalaikis planas parengtas, remiantis atnaujinta chemijos bendrąja programa. Lentelėje pateikti gebėjimai iš gamtos tyrimų srities integruojami į chemijos pamokas.

Dalykas chemijaKlasė 9Valandų skaičius 71-74Savaitinių valandų skaičius 2Mokomoji priemonė: Ryan L. Chemija Tau 9 kl. Alma litera, 2004.

Tikslas: sudaryti sąlygas mokiniams perimti esmines gamtos mokslų sąvokas ir sampratas, įgyti gebėjimų, kurie padėtų pažinti pasaulį ir išsiugdyti vertybines nuostatas, ruoštis visuomeninei ir profesinei veiklai.

Uždaviniai: Pažinti ir suprasti svarbiausius cheminius reiškinius bei dėsningumus; Susiformuoti moksliškai pagrįstą pasaulėvaizdį; Įgyti mokslinio mąstymo ir tyrimo gebėjimų; Kompetentingai ir atsakingai taikyti chemijos žinias ir gebėjimus asmeninėms, profesinėms, aplinkos ir visuomenės problemoms spręsti, siejant jas

su kitų sričių žiniomis ir gebėjimais; Lavinti mokinių gabumus chemijai, padėti apsispręsti dėl profesinės orientacijos, padėti pasirengti tolesniam mokymuisi ir praktiniai veiklai.Vertinimas. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK- 256 (žin., 2004, Nr. 35- 1150). Atsižvelgiant į vertinimo tikslus, vertinimas gali būti diagnostinis (etapo/ciklo pabaigoje galėtų būti rašomas kontrolinis darbas, tada išnaudojama 1 akademinė valanda/1 pamoka); formuojamasis (jei ciklo pabaigoje nerašomas kontrolinis darbas ir tam atskira pamoka neskiriama, tą valandą mokytojas išnaudoja kartojimui/prie kito ciklo); apibendrinamasis vertinimas (etapas/ciklas užsibaigia apibendrinamuoju vertinimu: diagnostinis vertinimas ir formuojamasis vertinimas).

30

Etapo nr.

Etapo (ciklo,skyriaus) pavadinimas /

Tema (parodanti,

kokie gebėjimai ir

kokiame kontekste ugdomi

Gebėjimai

Valandos(nuo - iki)

Integracija Vertinimo formos Pastabos

1. Kartojimas 1.1. Saugiai ir kūrybiškai naudoja mokyklines gamtos tyrimo priemones, buityje naudojamus prietaisus ir medžiagas. Įvertina masės, molio, tūrio matavimo paklaidas.1.2. Pritaiko matematikos ir informacinių technologijų pamokose įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti žodžiu ar raštu.1.4. Operuoja pagrindiniais matavimo vienetais. Kartotinius ar dalinius SI vienetus paverčia pagrindiniais.1.5. Kryptingai siekia iškeltų chemijos mokymosi uždavinių.5.2. Naudojantis periodine elementų lentele apibūdina cheminio elemento atomo sandarą.5.1. Grupuoja (klasifikuoja) medžiagas pagal cheminio ryšio tipą. Paaiškina cheminių ryšių susidarymą, siejant jį su cheminių elementų atomų elektriniu neigiamumu.

6-7 MatematikaFizikaŽmogaus sauga

Diagnostinis (etapo pradžioje ir viduryje).Apibendrinamasis vertinimas ciklo pabaigoje.

2. Metalų aktyvumo eilė

1.1. Saugiai ir kūrybiškai naudoja mokyklines gamtos tyrimo priemones, buityje naudojamus prietaisus ir medžiagas. 1.4. Operuoja pagrindiniais matavimo vienetais. Kartotinius ar dalinius SI vienetus paverčia pagrindiniais.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertina jos

7-8 Matematika Fizika Geografija

Laboratoriniai darbai:

Metalų aktyvumo skirtumų matavimas.Metalų sąveika su

31

patikimumą, ją apibendrina ir klasifikuoja, perteikia kitiems. Gerbia autorių teises.6.2. Remiantis metalų aktyvumo eile, apibūdina metalus,juos grupuoja.7.3. Apibūdina svarbiausių metalų, jų lydinių ir junginių <…>naudojimą, siejant su jų savybėmis.

vandeniu, su praskiestų rūgščių ir druskų tirpalais.Apibendrinamasis vertinimas ciklo pabaigoje.

3. Metalų gavimas 5.3. Taiko žinias apie mišinius, jų išskirstymo būdus, nagrinėjant įvairių medžiagų savybes.6.1 Aiškina oksidacijos redukcijos procesus, remiantis cheminio elemento atomo sandara.6.3. Skaičiuoja pagal pateiktas reakcijos lygtis, kai nurodyta vienos pradinės medžiagos priemaišų dalis ar praktinė reakcijos produkto išeiga. 7.2. <…> Sieja vandens savybes su jo sandara.7.4. Kritiškai vertina žmogaus veiklos įtaką gamtai, pateikia svarbiausių ekologinių problemų sprendimo pavyzdžių.

12 Matematika Fizika Ekologija Geografija

Laboratoriniai darbai:

Kodėl susidaro rūdys?Rūdžių susidarymo paspartinimas.Apsauga nuo rūdijimoJonų judrumo tyrimas.Vandeninių tirpalų elektrinio laidumo tyrimas.Vandenilių tirpalų elektrolizė.Nikelio dangos nusodinimas apibrėžtame kontūre.

4. Plačiai naudojamos medžiagos – valgomoji druska ir klintis

1.1. Saugiai ir kūrybiškai naudoja mokyklines gamtos tyrimo priemones, buityje naudojamus prietaisus ir medžiagas. Įvertina masės, molio, tūrio matavimo paklaidas.1.3. Įvertina gautų bandymų rezultatų realumą, formuluoja pagrįstas išvadas, analizuoja ir paaiškina savo ir draugų gautų stebėjimų bei bandymų rezultatų skirtumus ir jų priežastis.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertina jos

12-13 MatematikaIKTGeografijaFizika Ekologija

Laboratoriniai darbai:

Ledo tirpdymas.Akmens druskos gryninimas.Natrio chlorido tirpalo

32

patikimumą, ją apibendrina ir klasifikuoja, perteikia kitiems. Gerbia autorių teises.4.3. Argumentuotai vertina vietos ir globalines aplinkos problemas, žmogaus ūkinės veiklos įtaką biologinei įvairovei. Įvertina vandens, dirvožemio kokybę ir susieja su biologine įvairove, aplinkos tarša ir sprendžia aplinkosaugos problemas.6.2. Remiantis metalų aktyvumo eile, apibūdina metalus,juos grupuoja. Remiantis tirpumo lentele, apibūdina vandenyje vykstančias chemines reakcijas, jas klasifikuoja.7.2. Savarankiškai tiria medžiagų savybes, siejant su jų naudojimu. <…>

(sūrymo) elektrolizė.Negesintų kalkių savybių tyrimas.Cemento skiedinys.Betonas.Kas lemia vandens kietumą?Vandens kietumo nustatymas.Vandens minkštinimas. Pasigaminkite “stikliukų“.Apibendrinamasis vertinimas ciklo pabaigoje.

5. Rūgštys. 1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertina jos patikimumą, ją apibendrina ir klasifikuoja, perteikia kitiems. Gerbia autorių teises.1.7. Argumentuojant savo nuomonę, diskutuoja apie vietinėsbendruomenės ir Lietuvos gyvenimo sąlygų gerinimobūdus, atsižvelgiant į socialinių, ekonomikos, aplinkosprocesų ir reiškinių tarpusavio ryšius bei priklausomybę, gamtos mokslų laimėjimus, teigiamus ir galimus neigiamus jų ypatumus.5.1. Grupuoja (klasifikuoja) medžiagas pagal cheminio ryšio tipą.5.2. Skaito ir užrašo dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių bei druskų formules ir pavadinimus. Tinkamai vartoja svarbiausias chemijos sąvokas ir terminus.5.4. Grupuoja tirpalus į rūgštinius ir bazinius, naudojantis pH

10-11 Matematika BiologijaGeografijaIT, FizikaTechnologijos

Laboratoriniai darbai:

Įvairių koncentracijų rūgščių tirpalų ruošimas.Kristalinės citrinos rūgšties ir jos tirpalo savybių palyginimas.Kaip pasiekti rūgščių ir bazių pusiausvyrą?Sieros rūgšties kai kurių savybių nustatymas.

33

skale.6.1. Aiškina oksidacijos ir redukcijos procesus, remiantischeminio elemento atomo sandara.6.2. Remiantis tirpumo lentele, apibūdina vandenyje vykstančias chemines reakcijas, jas klasifikuoja.7.4. Kritiškai vertina žmogaus veiklos įtaką gamtai, pateikia svarbiausių ekologinių problemų sprendimo pavyzdžių.taršai sumažinti.

Apibendrinamasis vertinimas ciklo pabaigoje.

6. Šarmai 1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertina jos patikimumą, ją apibendrina ir klasifikuoja, perteikia kitiems. Gerbia autorių teises.1.7. Argumentuojant savo nuomonę, diskutuoja apie vietinėsbendruomenės ir Lietuvos gyvenimo sąlygų gerinimobūdus, atsižvelgiant į socialinių, ekonomikos, aplinkosprocesų ir reiškinių tarpusavio ryšius bei priklausomybę, gamtos mokslų laimėjimus, teigiamus ir galimus neigiamus jų ypatumus.5.1. Grupuoja (klasifikuoja) medžiagas pagal cheminio ryšio tipą.5.2. Skaito ir užrašo dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių bei druskų formules ir pavadinimus. Tinkamai vartoja svarbiausias chemijos sąvokas ir terminus.5.4. Grupuoja tirpalus į rūgštinius ir bazinius, naudojantis pH skale.7.4. Kritiškai vertina žmogaus veiklos įtaką gamtai, pateikia svarbiausių ekologinių problemų sprendimo pavyzdžių.taršai sumažinti.

8-9 Matematika BiologijaGeografijaIT, FizikaTechnologijos

Laboratoriniai darbai:

Kaip pasiekti rūgščių ir bazių pusiausvyrą?

Rūgštaus dirvožemio neutralizavimas.

7. Druskos 1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertina jos patikimumą, ją apibendrina ir klasifikuoja, perteikia kitiems. Gerbia autorių teises.1.7. Argumentuojant savo nuomonę, diskutuoja apie vietinės

11 Matematika BiologijaGeografijaIT, FizikaTechnologijos

Laboratoriniai darbai:

Druskų gavimas.Jonų atpažinimas.Kuri druska

34

bendruomenės ir Lietuvos gyvenimo sąlygų gerinimobūdus, atsižvelgiant į socialinių, ekonomikos, aplinkosprocesų ir reiškinių tarpusavio ryšius bei priklausomybę, gamtos mokslų laimėjimus, teigiamus ir galimus neigiamus jų ypatumus.5.1. Grupuoja (klasifikuoja) medžiagas pagal cheminio ryšio tipą.5.2. Skaito ir užrašo dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių bei druskų formules ir pavadinimus. Tinkamai vartoja svarbiausias chemijos sąvokas ir terminus.6.2. Remiantis tirpumo lentele, apibūdina vandenyje vykstančias chemines reakcijas, jas klasifikuoja.

tirpiausia?Apibendrinamasis vertinimas ciklo pabaigoje.

8. Atmosfera 1.1. Saugiai ir kūrybiškai naudoja mokyklines gamtos tyrimo priemones, buityje naudojamus prietaisus ir medžiagas. Įvertina masės, molio, tūrio matavimo paklaidas.1.2. Pritaiko matematikos ir informacinių technologijų pamokose įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti žodžiu ar raštu.1.4. Operuoja pagrindiniais matavimo vienetais. Kartotinius ar dalinius SI vienetus paverčia pagrindiniais.1.5. Kryptingai siekia iškeltų chemijos mokymosi uždavinių.7.1. Apibūdina deguonies, anglies ir azoto apytaką gamtoje.7.4. Kritiškai vertina žmogaus veiklos įtaką gamtai, pateikia svarbiausių ekologinių problemų sprendimo pavyzdžių.

9-10 BiologijaMatematikaGeografijaFizika

Laboratoriniai darbai:

Deguonis ir degimas. Deguonis ir rūdijimasKiek deguonis susinaudojo? Dujų rinkimas įvairiais būdais.Apibendrinamasis vertinimas ciklo pabaigoje.

Parengė Daiva Lebednikaitė, Vilniaus Senvagės vidurinės mokyklos chemijos mokytoja metodininkė.Trumpalaikis planavimo paskirtis – detalizuoti ilgalaikiame plane suplanuotus ugdymo proceso ciklus. Kiekviename ugdymo etape/cikle esantys ugdomi

gebėjimai sukonretinami per numatomų pamokų turinį, mokymo/si uždavinius ar laukiamą rezultatą. Norint pasiekti norimus mokymosi uždavinius ar laukiamą rezultatą apgalvojamos mokinių veiklos veiklos, padėsiančios siekti norimo rezultato. Planuojant mokinių veiklas, vertėtų remtis mokinių turima patirtimi, jų išgalėmis, turimais mokymo(si) ištekliais ir aplinka. Tinkamai parinktos veiklos, mokymo priemonės padės diferencijuoti ir individualizuoti mokymą/si, skatins

35

mokinius domėtis mokomuoju dalyku ir aktyviai įsijungti į mokymo(si) procesą. Apgalvotos ir tinkamai pasirinktos vertinimo formos padės sužinoti kaip mokiniams sekasi siekti numatytų tikslų, kokios išryškėja jų sėkmės ir nesėkmės ugdymo prosese, suteiks laiku grįžtamąjį ryšį ir mokiniui, ir mokytojui.

Trumpalaikio planavimo scenarijai chemijos dalyko pamokosePateikiamas trumpalaikio plano pavyzdys detalizuoja pirmojo ilgalaikio planavimo scenarijų. Jis nėra susietas su konkrečia mokymosi priemone , yra universalus, juo siūloma naudotis patyrusiam mokytojui.

TRUMPALAIKIS PLANASCHEMIJA, 9 KLASĖ

Veiklos sritis. Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas Pamokų etapas (ciklas) Dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių ir druskų formulės, pavadinimai

Pamokos turinys Val.sk. Mokymosi uždaviniai Mokymosi veiklos Vertinimo formos

Pastabos

1. Sudaryti rūgščių formules ir pavadinimus, taikant jų sudarymo principus.

1 Naudodamiesi nesudėtingais pavyzdžiais sudarys rūgščių formules ir jas pavadins.

Mokiniai naudojasi cheminiais simboliais plėtodami savo žinias apie rūgštis. Nagrinėja rūgščių molekulių modelius. Naudojasi vandenilio bei rūgščių liekanų jonų kortelėmis sudarydami rūgščių formules ir pavadinimus.

Apklausa

2. Sudaryti bazių formules ir pavadinimus, taikant jų sudarymo principus.

1 Naudodamiesi nesudėtingais pavyzdžiais sudarys bazių formules ir jas pavadins.

Mokiniai naudojasi cheminiais simboliais plėtodami savo žinias apie bazes. Nagrinėja bazių pavyzdžius. Naudojasi metalų bei hidroksido liekanos jonų kortelėmis sudarydami bazių formules ir pavadinimus.

3. Sudaryti druskų formules ir pavadinimus, taikant jų sudarymo principus.

1 Naudodamiesi nesudėtingais pavyzdžiais sudarys druskų formules ir jas pavadins.

Mokiniai naudojasi cheminiais simboliais plėtodami savo žinias apie druskas. Nagrinėja nesudėtingus druskų pavyzdžius. Naudojasi metalų bei rūgščių liekanų jonų kortelėmis sudarydami druskų formules ir pavadinimus.

4. Pateikti dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių bei druskų pavyzdžių.

1 Naudodamiesi vadovėliu ir papildoma informacija pateiks dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių ir druskų pavyzdžių.

Mokiniai renka iš vadovėlių ir maisto produktų etikečių informaciją apie dažniausiai naudojamas rūgštis, bazes, druskas, apibendrina ir pristato informaciją. Rašo ir atpažįsta rūgščių,

Mokinių veiklos stebėjimas, savarankiškas

36

bazių, druskų chemines formules. darbas.5. Spręsti uždavinius tinkamai naudojant chemines sąvokas: Avogadro skaičius, molis, molinė masė.

1 Naudodamiesi chemijos užrašais ir vadovėliu pritaikys chemines sąvokas: Avogadro skaičius, molis, molinė masė uždavinių sprendimui.

Peržiūri ir aptaria demonstruojamą medžiagą. Grupėse, nagrinėdami ir spręsdami uždavinius su rūgščių, bazių ir druskų pavyzdžiais, mokiniai aiškinasi ir taiko chemines sąvokas.

Mokinių veiklos stebėjimas, savarankiškas darbas.

6. Pateikti Lietuvos, taip pat gyvenamajame regione esančių pramonės įmonių gaminamas rūgštis, bazes ir druskas.

1 Naudodamiesi bibliotekų paslaugomis ir internetu pateiks pasirinktomis priemonėmis 3-5 Lietuvos miestuose esančių pramonės įmonių gaminamas rūgštis, bazes ir druskas.

Mokiniai apibendrina, lygina savo ir kitų surinktą informaciją apie Lietuvos miestuose esančių pramonės įmonių gaminamas rūgštis, bazes ir druskas, pristato klasės draugams, pasirinktomis priemonėmis, taip pat ir kompiuterinėmis sistemomis.

Kūrybiniai darbai (trumpalaikio projekto rengimas).

7. Bendrais bruožais apibūdinti chemijos technologijų pranašumus ir trūkumus.

1 Naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais apibūdins 3-5 Lietuvos miestų pramonės įmonėse taikomų technologjjų pranašumus ir trūkumus gaminant rūgštis, bazes, druskas.

Mokiniai pristato Lietuvos pramonėje taikomas technologijas gaminant rūgštis, bazes ir druskas. Pasirinkę vieną konkrečią technologiją, diskutuoja apie cheminių technologijų galimybes, trūkumus, atsirandančių ekologinių problemų sprendimo būdus.

Kūrybiniai darbai (trumpalaikio projekto rengimas).

8. Pamokų etapas (ciklas) užbaigiamas apibendrinamuoju (trumpalaikio projektinio darbo pristatymu) vertinimu.

Parengė Daiva Navickienė, Kelmės raj. Kražių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė.

Šis trumpalaikio planavimo scenarijus parengtas pagal aukščiau pateiktą antrąjį ilgalaikio planavimo scenarijų. Jame išskiriamos 2 ciklo valandos skirtos ciklo apibendrinimui ir kontrolinio darbo rašymui. Šį trumpalaikį planą siūloma naudoti pradedančiajam ar patyrusiam mokytojui.

TRUMPALAIKIS PLANAS 37

CHEMIJA, 9 KLASĖPamokų ciklas: Medžiagų klasifikavimas pagal cheminio ryšio tipą (8 val.)

Eil. Nr.

Pamokos turinys, ugdomi gebėjimai

Val. Mokymosi uždaviniai Mokymosi veiklos Vertinimo formos

Pastabos

1.

2.

3.

4.

Metališkųjų ir nemetališkųjų savybių kitimo periode ir grupėje nagrinėjimas(5.2; 5.2.1)

Cheminio elemento atomo elektrinio neigiamumo kitimo nagrinėjimas(5.1; 5.1.3 1.2; 1.2.25.2; 5.2.4)

Joninio cheminio ryšio vaizdavimas(5.1; 5.1.1; 5.1.4, 5.2; 5.2.4)

Kovalentinio ryšio susidarymo vieninėse medžiagose ir binariniuose junginiuose

1

1

1

2

Naudodamiesi atomo sandara ir periodine elementų lentele, paaiškins metališkųjų ir nemetališkųjų savybių kitimą mažuosiuose perioduose ir A grupėse. Naudodamiesi periodine elementų lentele apibūdins elektrinio neigiamumo kitimą mažuosiuose perioduose ir A grupėse.

Naudodamiesi elektrinio neigiamumo reikšmėmis, nubraižys stulpelinę diagramą, tinkamai parinkęs mastelį.

Gebės nustatyti pagal elektrinį neigiamumą joninį ryšį junginiuose ir užrašyti jį elektroninėmis formulėmis.

Gebės nustatyti pagal elektrinį neigiamumą kovalentinį polinį ir nepolinį ryšius ir pavaizduoti juos elektroninėmis formulėmis šiuose junginiuose : H2, O2, N2,

Naudodami periodinėje elementų lentelėje esančią informaciją, skaičiuoja atomą sudarančias dalelės, piešia atomų modelius, ieško panašumų ir skirtumų, atskiria metalus nuo nemetalų, daro išvadas.

Braižo elektrinio neigiamumo kitimo diagramas, daro išvadas,taiko sąvokas, spręsdami nesudėtingus uždavinius.

Piešdami atomų ir jonų sandaras aiškinasi joninių junginių susidarymą.

Panaudojant kovalentinių ryšių susidarymo pavyzdžių internete modelius, molekulių modelius, rašo jų susidarymą elektroninėmis formulėmis.

Diagnostinė užduotis

Diagnostinis testas

38

5.

6.

vaizdavimas(5.1; 5.1.1; 5.1.4)

Medžiagų grupavimas pagal cheminio ryšio tipą.(5.1; 5.1.2)

Ciklo apibendrinimas

1

2

Cl2, H2O, HCl, NH3, CH4

Naudodamiesi elektrinio neigiamumo lentele, nustatys junginių cheminio ryšio tipą ir suskirstys į joninės ir molekulines sandaros medžiagas.

Minčių lietaus metodu surašo mūsų aplinkoje esančias medžiagas, nustato ryšio tipą, sandarą, susieja medžiagų savybes su sandara.

Kontrolinis darbas

Parengė Vytautas Kavaliauskas, Kaišiadorių A. Brazausko vidurinės mokyklos chemijos mokytojas metodininkas.

Šis trumpalaikio planavimo scenarijus parengtas pagal aukščiau pateiktą trečiajį ilgalaikio planavimo scenarijų. Jis susideda iš 2 mažų ciklų. Po pirmojo ciklo, skiriama valanda diagnostiniam vertinimui. Po antrojo ciklo 2 valandos skirtos ciklo apibendrinimui ir kontrolinio darbo rašymui.; 1 valanda skirta grįžtamajam ryšiui – kontrolinio darbo analizei. Šį trumpalaikį planą siūloma naudoti pradedančiajam mokytojui.

TRUMPALAIKIS PLANAS CHEMIJA, 9 KLASĖ

CHEMIJA9 klasei 5 ciklas. Rūgštys

Iš viso 11 pamokų (iš jų 1 valanda – rezervinė)

RYŠIAI SU KITAIS MOKOMAISIAIS DALYKAIS:

Matematika, biologija, geografija, IT, fizika, technologijos

Gebėjimai: 1.6., 1.7., 5.1., 5.2., 5.4., 6.1. 6.2., 7.4.

Mokymo(si) veiklos. Naudodamiesi patikimais šaltiniais, mokiniai savarankiškai ieško, kaupia, apibendrina, lygina savo ir kitų surinktą informaciją, pristato ją kitiems. Pagal iš anksto sutartus kriterijus vertinama pranešimų, pateikčių kokybė ir efektyvumas, pasirinktų priemonių tinkamumas.Mokiniai bendrais bruožais susipažįsta su Lietuvos pramonėje taikomomis technologijomis, gaminamais produktais. Pasirinkę vieną konkrečią technologiją, diskutuoja apie cheminių technologijų galimybes, trūkumus, atsirandančių ekologinių problemų sprendimo būdus.Ieškodami bendrų dėsningumų, mokiniai savarankiškai naudojasi informacija, esančia periodinėje elementų lentelėje. Mokiniai, naudojasi cheminiais

39

simboliais, plėtodami savo žinias apie chemines medžiagas, renka, apibendrina ir pristato informaciją apie svarbiausias chemines medžiagas ir junginius. Tirpalams atpažinti ir grupuoti naudoja pačių pagamintus ir cheminius indikatorius, pH skalę.Mokiniai mokosi užrašyti nesudėtingas oksidacijos-redukcijos reakcijų lygtis. Mokytojo padedami, bendradarbiaudami tarpusavyje, atlikdami bandymus mokiniai įvertina įvairių junginių būsenas vandenyje, mokosi teisingai užrašyti nesudėtingas mainų reakcijas tirpaluose.Dirbdami grupėmis arba individualiai, mokiniai kelia hipotezę, savarankiškai planuoja veiklą, pasirenka ir tinkamai, saugiai naudojasi priemonėmis ir prietaisais. Primenamos saugaus elgesio su prietaisais ir medžiagomis taisyklės.Spręsdami nesudėtingas užduotis, nagrinėdami nesudėtingus pavyzdžius mokiniai aiškinasi chemijoje taikomas sąvokas.

5 pamokų temos:1. Rūgštys aplink mus. Rūgštys laboratorijoje. Rūgščių formulės ir pavadinimai.Rūgščių klasifikacija: deguoninės ir bedeguonės; stipriosios ir silpnosios. Oksidacijos laipsnis.2-3. Rūgščių tirpalai. Indikatoriai. H+

(aq) atsiradimas rūgščių tirpaluose. pH skalė. Tirpalų koncentracijos raiška tirpinio dalimis ir moline koncentracija.4.Uždavinių sprendimas taikant formules.5. Apibendrinamoji pamoka.

Mokinių veikla:Atliekami bandymai: Įvairių koncentracijų rūgščių tirpalų ruošimas.Kristalinės citrinos rūgšties ir jos tirpalo savybių palyginimas.Skaičiavimo uždaviniai:Atliekami skaičiavimai taikant žinomas formules ir formulę c= n/V.Įvertina vandenilio jonų rodiklį, jeigu yra žinoma c(H+) ir atvirkščiai žinodami vandenilio rodiklį įvertina c(H+).

Pagrindinės sąvokos:silpnosios ir stipriosios rūgštys, rūgščių liekanos, indikatorius, pH skalė, rūgštus tirpalas, neutralus tirpalas, bazinis tirpalas, oksidacijos laipsnis, molinė koncentracija.

5 pamokų temos:1. Sieros rūgšties gavimas. Žaliavos. Gamybos technologijos pranašumai ir trūkumai. Rūgštiniai oksidai. Jų savybės.2. Koncentruotos ir praskiestos sieros rūgšties fizikinės ir cheminės savybės ir panaudojimas.3. Pasiruošimas kontroliniam darbui.4. Kontrolinis darbas.5. Kontrolinio darbo analizė.

Mokinių veikla:Atliekami bandymai: Sieros rūgšties kai kurių savybių nustatymas. Skaičiavimo uždaviniai:atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules ir formules ŋ = m(praktinė)/m(teorinė) )· 100%;ŋ = n(praktinė)/n(teorinė) )· 100%.Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai.

Pagrindinės sąvokos:grįžtamoji reakcija, katalizatorius, absorbcija, šiluma, egzoterminė reakcija, kondensacija.

Parengė Daiva Lebednikaitė, Vilniaus Senvagės vidurinės mokyklos chemijos mokytoja metodininkė.

Planuojant pamoką labai svarbu kaip mokytojas ruošiasi pamokai: ar apgalvoja pamokos pradžią, eigą ir apmąstymo etapą. Apgalvodamas pamoką, mokytojas turėtų patikslinti trumpalaikiame plane numatytus veiklos elementus: suformuluoti konkrečios pamokos tikslą ir uždavinius, atsižvelgti į mokinių

40

pasirengimo lygį; mumatyti ir apgalvoti mokomosios medžiagos, mokymosi metodų/veiklų, priemonių panaudojimą, kurie lavintų ar ugdytų įgūdžius, reikalingus vienam ar kitam gebėjimui formuoti; numatyti taikomo vertinimo formos.

Pradedančiajam dirbti, neturinčiam planavimo patirties mokytojui vertėtų užsirašyti suplanuotos pamokos detales. Planuojant pamokos temą, numatomi ne tik pamokos tikslai ir uždaviniai, bet ir mokymo/si eiga. Toks planas rengiamas konkrečiai pamokai pagal klasės mokinių amžiaus ypatumus, jų žinias, gebėjimus, motyvaciją. Mokytojas konkrečiai pamokai parenka mokymo/si metodus, vertinimo būdus ir kriterijus. Svarbu nutarti, kaip geriau mokyti, pamoką planuoti galvojant apie konkrečius mokinius. Planuojama konkreti mokinių veikla, numatomos mokinių bendrosios ir informacinės kompetencijos (pavyzdžiui, cheminės informacijos paieška internete). Pamokos plane mokytojui reikėtų pasižymėti naujas sąvokas, jas pasakyti mokiniams kartu su pamokos tema ir tikslais. Tai padėtų sutelkti mokinius, sudominti nauju nežinomu faktu, žodžiu.

Pamokos pradžioje siūloma aptarti praėjusią pamoką, surengti frontaliąją apklausą (ypač jei tų žinių reikės naujai temai), pakartoti sąvokas. Mokytojui derėtų remtis esama mokinių patirtimi. Juos būtina gerai nuteikti pamokai, teigiamai motyvuoti (pavyzdžiui, pateikti probleminę mokymosi situaciją). Po pamokos trumpalaikio plano pastabų skiltyje mokytojui vertėtų pasižymėti geriausiai pavykusius, mažiau pavykusius pamokos momentus, mokinių motyvacijos pokyčius (pateiktus refleksijai klausimus). Šios pastabos pravers apmąstant kitą ugdymo gebėjimų ciklą ar planuojant kitų metų ugdymo procesą.

Pateikiami pamokų planavimo scenarijai iliustruoja aukščiau pateiktus trumpalaikius planavimo pavyzdžius. Kai kuriuose pamokų planuose mokinių ir mokytojo veikloms nurodomas skiriamas laikas, pateikiamas išsamus veiklų aprašymas su užduočių pavyzdžiais, naudojamų mokomųjų priemonių sąrašas, vertinimo aprašas.

Pamokų planavimo scenarijaiPAMOKOS PLANAS CHEMIJA, 9 KLASĖ

Tema: Rūgštys, bazės, druskos. Uždavinių sprendimas taikant chemines sąvokas: Avogadro skaičius, molis, molinė masė.

GebėjimaiTinkamai vartoti svarbiausias chemijos sąvokas ir terminus.

Žinios ir supratimasPaaiškinti chemines sąvokas ir terminus:Avogadro skaičius, molis, molinė masė.

Mokymosi uždaviniaiPeržiūrėję ir išnagrinėję uždavinių sprendimo pavyzdžius, naudodamiesi chemijos užrašais ir vadovėliu mokiniai panaudos chemines sąvokas: Avogadro

skaičius, molis, molinė masė uždavinių su rūgštimis, bazėmis ir druskomis sprendimui.

41

Veikla Laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla

2 min Ekrane skelbia pamokos temą ir uždavinius.4 min Įvadas. Cheminių sąvokui priminimui panaudoja mokinių

paruoštas vaizdines medžiagas „ Molis“, “Avogadro skaičius”, “Molinė masė”.

Paaiškina chemines sąvokas.

6 min Atveria tinklapį http://www.emokykla.ltir demonstruoja uždavinių sprendimo pavyzdžius.

Užduoda klausimus.

3 min Padeda mokiniams susiskirstyti grupėmis. Susiskirsto grupėmis po keturis (kiekvienoje grupėje išrenkamas mokinys-grupės konsultantas).

10 min Išdalina korteles su 3 uždavinių sąlygomis. Stebi darbą. Jei reikia pagalbos, padeda.

Sprendžia pateiktus uždavinius. Jei iškyla klausimų, kreipiasi į grupės konsultantą.

10 min Stebi, koreguoja pristatymus. Apibendrina ir įvertina darbą grupėse.

Grupės pristato uždavinių sprendimus.

5 min Refleksija. Siūlo mokiniams atsakyti į klausimus (pateikiami naudojant pateiktį): Ko išmokau? Kas sunkiau sekėsi? Ko pageidaučiau ateityje?

Apmąsto ir atsako į mokytojo pateiktus klausimus.

5 min Skiria namų darbą: grupėje parengti 2-3 kūrybines užduotis panaudojant chemines sąvokas ir terminus:Avogadro skaičius, molis, molinė masė.

Užsirašo namų darbus. Iškilus neaiškumams, klausia mokytojo.

VertinimasKiekvienas uždavinys susideda iš trijų etapų: kas duota, ką rasti ir užduoties atsakymo pateikimo. Kiekvienas teisingai atliktas užduoties etapas vertinamas

1 tašku: teisingai užrašytas kiekvienas etapas; teisingai parinktos formulės, teisingi skaičiavimai bei atsakymo pateikimas.Apibendrinant darbą grupėse, papildymai vertinami 1 balu.

Naudoti šaltiniai:R. Jasiūnienė, V. Valentinavičienė. Chemija. 9 kl., Alma littera, 2004.R. Raudonis. Chemija 9 kl., Šviesa, 2005. L. Ryan. Chemija 9 kl., Alma littera, 2004.e-Mokyklos interneto svetainė http://www.emokykla.lt

42

PAMOKOS PLANAS CHEMIJA, 9 KLASĖ.

Tema: Rūgščių. bazių, druskų apibendrinimas

Mokymosi uždaviniaiMokiniai, pasirinktomis priemonėmis parengs ir pristatys parengtus trumpalaikius projektinius darbus apie dažniausiai naudojamas rūgštis, bazes ir

druskas, bendradarbiaus tarpusavyje ir vertins savo bei bendraklasių darbą.

Ryšys su chemijos bendrąja programa:

Mokinių pasiekimaiNuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

Kritiškai vertinti mokslo ir technologijų laimėjimus.

1.6. Išsakyti savo idėjas, savarankiškai rasti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertinti jos patikimumą, ją apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems. Gerbti autorių teises.

1.6.1. Mokėti naudotis bibliotekų paslaugomis.1.6.2. Rasti gamtamokslinę informaciją internete naudojantis paieškos sistemomis, pvz., Google, Search.lt ir kt.1.6.3. Išvardyti patikimų gamtamokslinės informacijos šaltinių rūšis.

Renkantis kasdieniame gyvenime reikalingus daiktus, atsižvelgti į jų savybes, poveikį gamtai ir žmogui.

5.2.  Skaityti ir užrašyti dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių bei druskų formules ir pavadinimus.Tinkamai vartoti svarbiausias chemijos sąvokas ir terminus.

5.2.2. Pateikti dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių bei druskų pavyzdžių. 5.2.3. Žinoti cheminių junginių pavadinimų ir formulių sudarymo principus.5.2.4. Paaiškinti chemines sąvokas ir terminus: Avogadro skaičius, molis, molinė masė, oksidacijos laipsnis, jonas.

Integracija: Informacinės technologijos, technologijos, lietuvių kalba, socialiniai mokslai (trumpalaikio projektinio darbo parengimui ir pristatymui).

Darbo forma: Grupelės po 2-3 mokinius.

Veikla Laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla5 min Skelbia pamokos temą ir uždavinius. Primena vertinimo

kriterijus.Įdėmiai išklauso mokytojo paaiškinimus.

43

3 min Kviečia mokinius susiskirstyti grupėmis ir pasiimti spalvotus lapelius, kuriuose nurodytas trumpalaikio projekto pristatymo eiliškumas.

Susėda grupelėmis. Grupės vadovai pasiima lapelius. Kiekviena grupelė rengiasi pristatyti projektinius darbus.

22 min Paragina mokinius būti aktyviais, užduoti klausimus bendraklasiams. Stebi trumpalaikių projektų pristatymą ir laiką.

Pristato parengtus trumpalaikius projektus apie rūgštis, bazes, druskas. Užduoda klausimus vieni kitiems, dalyvauja diskusijoje.

10 min Pateikia trumpalaikio projekto įsivertinimo lapus. Vertina patys savo darbą (vertinimo lentelė), mokiniai grupės vadovui suteikia informaciją apie savo rezultatus.

5 min Apibendrina grupių darbą, aptaria mokinių pasiekimus. Atkreipia dėmesį, jog įvertinimai bus parašyti, susumavus balus už kiekvieną projektinio darbo dalį ir peržiūrėjus jų pačių įsivertinimą.

Pasižymi mokytojo išsakomas pastabas apie grupių darbą.

Vertinimo lentelė Mokinio vardasGrupės Nr. ...

Įvertinimas (nuo 1 iki 10) balais

Grupės vadovasIndėlis į grupės veikląDalyvavimas grupėjePasiekti tikslaiRezultatų patikimumasAtlikimas laikuBendradarbiavimas ir pagarbaKūrybiškumasVidurkis:

Naudoti šaltiniai:

R. Jasiūnienė, V. Valentinavičienė. Chemija. 9 kl., Alma littera, 2004.

R. Raudonis. Chemija 9 kl., Šviesa, 2005. 44

L. Ryan. Chemija 9 kl., Alma littera 2004.

I.Vitėnienė, Vartojimo kultūros ugdymo integravimas į chemijos pamokas. Vilnius, Kronta, 2007.

Iliustruotas chemijos žinynas. Šviesa, 1997.

Paieškos sistemos: www. google.lt , www.search.lt

Chemijos trumpalaikio projektinio darbo vertinimo metodika

1. Tikslas: Siekti, kad mokiniai perimtų esmines chemijos mokslo sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, kurie padėtų pažinti supančią aplinką, ir išsiugdytų vertybines nuostatas; skatinti mokinių mokymosi motyvaciją, savarankiškumą.

2. Uždaviniai: Mokiniai išmoks: kūrybingai dirbti, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, surinktą informaciją apibendrinti, ja pasinaudoti, perteikti kitiems, naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Baigus 7 pamokų pamokų ciklą “Dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių ir druskų formulės, pavadinimai”, skiriamas trumpalaikis projektinis darbas

“Dažniausiai naudojamos rūgštys, bazės ir druskos”. 3. Nustatoma trumpalaikių projektinių darbų pristatymo data. Apie projektinį darbą mokiniai informuojami prieš savaitę. Projektinis darbas turi atitikti

reikiamą turinį, vertinama remiantis aiškiais, nustatytais kriterijais, prieš tai aptarus juos su mokiniais.4. Trumpalaikio projektinio darbo vertinimas: darbo turinys; medžiagos gausumas ir atranka; savarankiškumas; kūrybiškumas; darbo pristatymas; atsakymai į papildomus 2-3 klausimus iš ciklo, pateiktus mokytojo ar mokinių.Kiekvienas vertinimo kriterijus vertinamas dešimtbalės sistemos pažymiu ir vedamas aritmetinis vidurkis. Galutinis pažymys įrašomas į dienyną projekto

pristatymo dieną.

5. Pristatyti projektiniai darbai saugomi chemijos kabinete.

Parengė Daiva Navickienė Kelmės raj., Kražių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė.PAMOKOS PLANAS CHEMIJA, 9 KLASĖ

45

METRIKA

5 ciklas. Rūgštys.Tema. Rūgštys buityje ir laboratorijoje. Rūgščių formulės ir pavadinimai. Rūgščių klasifikacija: deguoninės ir bedeguoninės; stipriosios ir silpnosios. Oksidacijos laipsnis.Tikslas: Aptariant rūgščių, jų tirpalų panaudojimą kasdieniniame gyvenime ir laboratorijoje, skatinti mokinių domėjimąsi mus supančia aplinka.Uždaviniai:

1. Supažindinti mokinius su dažniausiai naudojamomis rūgštimis, jų tirpalais;2. Nagrinėjant rūgščių sudėtį, aptarti rūgščių klasifikaciją ir jų ar jų rūgštinių liekanų pavadinimų sudarymą.3. Mokyti nustatyti cheminio elemento oksidacijos laipsnį rūgšties formulėje.4. Mokyti mokinius taikyti, apibendrinti, gilinti įgytas žinias, atliekant papildomas užduotis.

Motyvacija: formuoti teigiamas mokinių nuostatas į rūgštis, naudojamas buityje ir laboratorijoje.Darbo formos: darbas grupėse ir individualiai, atliekant papildomas užduotis.Priemonės: sąsiuviniai, papildomos užduotys.Vertinimas: formuojamasis vertinimas.

UGDYMO TURINYS

Vertybinės nuostatos

Dalykinės nuostatos Žinios Bendrieji gebėjimai

Individualios atsakomybės, bendravimo ir bendradarbiavimo

Taiko turimas žinias ir gebėjimus(žino rūgštis, jų tirpalus, sudėtį ir pavadinimus, geba nustatyti cheminio elemento oksidacijos laipsnį).

Žino sąvokas rūgštis, deguoninės ir bedeguoninės, silpnosios ir stipriosios rūgštys, rūgščių liekanos, oksidacijos laipsnis.

Asmeniniai.Socialiniai.Darbiniai ir veiklos gebėjimai.

Gebėjimai, žinios ir supratimas5.1. , 5.2. , 5.2.3., 5.4.1. , 6.1.1. 5.2.2., 5.2.4., 5.4.

PAMOKOS SITUACIJA

Turima mokinių patirtis. Turi bendrų žinių apie naudojamas rūgštis buityje ir laboratorijoje. Moka atpažinti rūgštis, jas klasifikuoti ir pavadinti.

46

Atliktos užduotys. Dėlionė ,, Surink medžiagos formules“. Papildomos užduotys.Laukiamas rezultatas. Mokiniai žino rūgščių sudėtį; taiko turimas žinias ir gebėjimus; domisi mus supančia aplinka.

PAMOKOS EIGA

Mokytojo veikla Mokinių veikla Mokinių pasiekimai1. Pamokos temos, tikslo ir uždavinių

skelbimas.2. Supažindinimas su rūgščių, jų tirpalų

taikymu mus supančioje aplinkoje.3. Supažindinimas su rūgščių sudėtimi, jų

klasifikacija bei pavadinimų sudarymu. Pateikiama užduotis mokinių grupiniam darbui.

4. Pateikiamos papildomos užduotys.5. Su mokiniais aptariami raštu atlikto darbo

rezultatai.6. Pamokos apibendrinimas.7. Namų darbų skyrimas.

Mokiniai įvardija su kuo gali sieti žodį rūgštus. Drauge su mokytoju apibendina savo pastebėjimus. Mokiniai užsirašo pagrindines rūgščių, jų tirpalų naudojimo sritis. Su mokytoju aptaria rūgščių sudėtį, jų klasifikaciją bei pavadinimų sudarymus.Nedidelėje grupėje mokiniai surenka dėlionę*

,, Surink medžiagos formules“Individualiai atlieka papildomas užduotis*.

Mokiniai įtvirtina gebėjimus klausyti, suprasti mokytoją, vartoti cheminę kalbą. Apibendrina ir įtvirtina turimas žinias.Susipažįsta su pagrindinėmis rūgščių, jų tirpalų naudojimo sritimis. Įtvirtina gebėjimus analizuoti chemines medžiagas.Išmoksta nustatyti rūgščių tipą, cheminio elemento oksidacijos laipsnį.Patikrina savo žinias, įsivertina.

Dėlionė* - mokytojas pateikia atskiras korteles (vienose kortelėse užrašyti cheminių elementų simboliai, kitose – skaičiai). Per skirtą laiką grupė mokinių turi sudėlioti visas įmanomas rūgščių formules. Po to nurodyti kurios yra deguoninės, kurios bedeguonines ir jas pavadinti. Vienai grupei mokinių reikia sudėlioti dvi rūgščių formules.

*Individualios papildomos užduotys - kiekvienas mokinys atlieka raštu testą ir pabaigoje drauge su mokytoju pasitikrina ir įsivertina.

Papildomos užduotys mokiniui įsivertintiKiekvienas teisingai atsakytas klausimas vertinamas 1 tašku.

47

1. Kurią rūgštį priskirtumėte bedeguoninėm rūgštims?

A azoto; B anglies; C acto; D druskos.

2. Koks sieros oksidacijos laipsnis sieros rūgštyje ( H2SO4) ?

A + 6 B - 2 C + 4 D + 2

3. Kuris žemiau pateiktas teiginys tiksliausiai apibūdina rūgštį?

A tirpalas, kuriame yra OH- jonų; B tirpalas, kuriame nėra H+ jonų ; C tirpalas, kuriame yra H+ jonų; D jos sudėtyje vienodas H+ ir OH-

jonų kiekis.

4. Kuri iš nurodytų rūgščių yra stipriausia?

A H2SO4; B CH3COOH; C HCOOH; D H2SO3.

5. Kuri savybė būdinga rūgštims?

A skysčiai neėsdinantys medžiagą; B rūgščių sudėtyje yra hidroksidų jonai; C netirpūs vandenyje skysčiai; D vienodai veikiantys indikatorius

skysčiai .

Parengė Daiva Lebednikaitė, Vilniaus Senvagės vidurinės mokyklos chemijos mokytoja metodininkė.

Papildomi šaltiniai:1. R.I. Arends. Mokomės mokyti. Margi raštai, Vilnius, 1998. p. 55-78. 2. Pedagoginės informacijos duomenų bazės interneto svetainė http://korys.emokykla.lt/projects (įvairaus tipo pamokų planai: integruotų, taikant IKT)3. Atsakymai į klausimus apie planavimą. interneto svetainė http://www.pedagogika.lt/puslapis/komentarai/planavimas.pdf 4. Konkurso „Naudojimasis internetu pamokose“ interneto svetainė http://www.ipc.lt/21z/mokymas/konkursai/mantas/PamPlan.htm (kokybiškos pamokos

planavimo etapai).

3.5. Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymasŠiuo metu 9 klasėje chemijos mokymui(si) naudojami trys vadovėliai: R. Jasiūnienė, V. Valentinavičienė „Chemija 9 klasei“, Alma litera, 2004, R.

Raudonis „Chemija“, Šviesa, 2005, L. Ryan „Chemija tau“, Alma litera, 2004. R. Jasiūnienės, V. Valentinavičienės vadovėlis labiau tinka akademinio polinkio mokiniams. Jame esantis informacijos kiekis didžiausias iš visų minėtų vadovėlių. R. Raudonio vadovėlyje teorinės medžiagos santykis su praktine veikla yra beveik vienodas. L. Ryan „Chemija tau“ (2004) vadovėlyje mažai mokomosios medžiagos, lyginant su kitais, 9 klasėje, naudojamais chemijos vadovėliais. Jis

48

tinkamesnis mokiniams, kurių pasiekimai yra patenkinamo ir pagrindinio lygio bei linkusiems į praktinę veiklą. Jame gausu nesudėtingų bandymų, kuriuos galima atlikti net ir neturint pakankamai mokymo priemonių ar tinkamai įrengto chemijos kabineto. Atsižvelgdami į savo patirtį, mokyklos turimas lėšas, mokytojai renkasi vieno ar kito autoriaus vadovėlį arba naudoja kelis vadovėlius ugdymo procese. Patvirtinus atnaujintas Bendrąsias programas, bendradarbiaujant su švietimo konsultantais, buvo atlikta 9 klasėje naudojamų chemijos vadovėlių apžvalga. Ji pateikiama žemiau esančioje lentelėje. Lentelėje pateikiamainformacija nurodo, kurios vadovėliuose esančios temos ir užduotys rekomenduojamos nagrinėti bei atlikti skirtingų pasiekimų lygmens mokiniams.

R. JASIŪNIENĖS, V. VALENTINAVIČIENĖS vadovėlio CHEMIJA 9 KLASEI apžvalga

Skyriaus pavadinimas

Vadovėlio tema ir užduotys PastabosMinimalus lygmuo Pagrindinis lygmuo Aukštesnis lygmuo

Vanduo ir tirpalai

1. Vandens molekulių sandara ir savybės Molekulės sandara Vandenilinis ryšys2. Ypatingosios vandens savybės Vandens paviršiaus įtemptis

(susipažinimui).6 užduotis

3. Vandeniniai tirpalai Sudėtiniai jonai4. Vandens tarša, valymas ir apsaugos būdai Nagrinėti savo regiono,

miesto ir pan. problemas.

5. Kaip tirpsta medžiagos. Endoterminis ir egzoterminis procesai

Hidratacijos procesas (susipažinimui).

Formulinis vienetas

6. Elektrolitai ir neelektrolitai (susipažinimui).

Elektrolitinės disociacijos lygtys. 5 užduotis

7. Tirpalo molinė koncentracija Supratimas.Rūgštys ir bazės

1. Rūgštys aplink mus.2. Bazės aplink mus (indikatoriai, pH skalė).3. Rūgščių sudėtis ir savybės (druskų formulių sudarymo principai, rūgščių sąveikos su metalais bendrosios reakcijų lygtys).

Deguoninių ir bedeguoninių rūgščių jonizacija (bendras supratimas). Stiprios ir silpnos rūgštys (susipažinimui).

Stiprių ir silpnų rūgščių skirtumai.

Patenkinamam lygiui rekomenduojama nagrinėti HCl, HNO3, H2SO4, H2CO3,H 3PO4 rūgštis.

4. Bazės. Rūgštiniai ir baziniai oksidai (susipažinimui).

Disociacijos lygtys. Rūgštinių ir bazinių oksidų skirtumai.

Stiprių ir silpnų bazių skirtumai. Amoniakas-silpna bazė (supratimas).

49

5. Rūgščių ir šarmų gavimas iš vieninių medžiagų (rūgštaus lietaus susidarymas, gesintų kalkių gavimas).

Rūgščių ir šarmų gavimo iš oksidų reakcijų lygčių užrašymas.

6. Neutralizacijos reakcijos ( nesudėtingos rūgščių ir bazių reakcijų lygtys).

Neutralizacijos reakcijos esmė. Aptariami buityje naudojamų medžiagų neutralizavimo būdai.

7. Rūgščių ir bazių apibendrinimas. Rūgščių ir bazių gavimas.Druskos 1. Druskos gamtoje. Aptariami Lietuvoje,

regione esantys mineralai.

2. Kristalohidratai Bendras supratimas3. Druskų sudėtis (pagrindiniai principai). Formulinis vienetas4. Druskos - chemijos pramonės žaliava (NaCl panaudojimas).

NaCl elektrolizė (susipažinimui).

5. Jonų mainų reakcijos tirpaluose (paprastos reakcijų lygtys).

Galimi jonų mainų reakcijų atvejai, nusodinimo reakcijos.

6. Pavadavimo reakcijos tirpaluose (paprastos reakcijų lygtys).

Oksidacijos-redukcijos procesai. Praktikos darbas.

Eksperimentinės užduotys.

7. Druskų apibendrinimas Druskų gavimas(susipažinimui).8. Oksidų, hidroksidų, rūgščių ir druskų tarpusavio ryšys.

Metalai 1. Metalai gamtoje.2. Metalai žmogaus organizme, augaluose.

3. Metalų gavimas (bendri principai).

Elektrolizės būdu gaunamos metalinės dangos (susipažinimui).

4. Metalų kristalų sandara ir fizikinės savybės.5. Metalų cheminės savybės (paprastos metalų ir nemetalų, metalų ir rūgščių, metalų ir druskų reakcijų lygtys).

Metalų cheminės savybės (prisiminimui ir pakartojimui).

IA ir IIA grupės metalų junginių atpažinimas (susipažinimui arba praktikos darbas).

50

6. Metalų vieta periodinėje elementų sistemoje ir jų atomų sandaros ypatumai.7. Metalai ir jų lydiniai aplink mus.8. Geležis. Korozija. Apsaugos nuo

korozijos būdai.9. Aliuminis.10. Varis.

11. Sidabras ir auksas. Atsižvelgiant į situaciją, siūlyti mokiniams rengti kūrybinius darbus.

12. Gyvsidabris.13. Cinkas.14. Švinas.15. Šiuolaikinės technikos metalai.

16. Metalų korozija ir apsauga nuo jos. Korozijos proceų ir apsaugos būdų prisiminimas.

Uždaviniai Spręsti nesudėtingus chemijos uždavinius, skaičiuojant pagal pateiktas nesudėtingas reakcijų lygtis.

Parengė: Daiva Navickienė, Kelmės raj., Kražių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė, Laimutė Paigozina,Varėnos „Ryto“ vidurinės mokyklos chemijos mokytoja metodininkė

R. RAUDONIO vadovėlio CHEMIJA 9 KLASEI apžvalga

Skyriaus pavadinimas

Vadovėlio tema ir užduotys PastabosMinimalus lygmuo Pagrindinis lygmuo Aukštesnis lygmuo

Vanduo 1. Amžinoji vandens karuselė Kaip kinta temperatūra2. Koncentracija3. Tirpalai Mineralinis vanduo4. Cheminiai ryšiai

51

5. Elektrinis neigiamumas6. Molekulių geometrija (susipažinimui). Vandens molekulės

poliškumasAnglies dioksido molekulė

7. Cheminės lygties lyginimas Tema tinkama prisiminimui ir pakartojimui.

8. Tirpalo laidumas elektrai (susipažinimui) Elektrolitinė disociacija-skilimas į jonus

9. Hidratuoti jonai ir kristalohidratai (susipažinimui).

10. Joninio junginio formulės sudarymas (nesudėtingų junginių formulių sudarymas).

Atomai ir jonai

11. Vandeniliniai ryšiai. Snaigės

12. I skyriaus apibendrinimas Vanduo ir mikrobangosRūgštys, bazės, druskos

1. Rūgštys. Druskos rūgštis Iš kur jonai?2. Rūgščių sandara (HCl, HNO3, H2SO4, H2CO3,H 3PO4)3. Bazės (NaOH, KOH, Ca(OH)2)4. Indikatoriai Roberto Boilio indikatoriai

(susipažinimui).5. Neutralizacijos reakcija Rūgštys ir ėduonis

(susipažinimui).6. Garinimas ir kristalizavimas. Tema tinkama papildomai veiklai. Siūloma medžiagos išeigą skaičiuoti 10 klasėje.

7. Druskos 8. Molinė koncentracija (susipažinimui)

9. Etano rūgštis(susipažinimui).

Siūloma etano rūgštį detaliau nagrinėti 10 klasėje.

52

10. Titravimas Siūloma nagrinėti 10 klasėje.

11. Rūgštingumo skalė pH ryšys su H+

jonų koncentracija.12. Stipriosios ir silpnosios rūgštys(susipažinimui).

Stiprių ir silpnų rūgščių skirtumai.

13. II skyriaus apibendrinimas Cheminis skruzdėlių ginklasMainų reakcijos

1. Nuosėdų susidarymo reakcija (paprastos nuosėdų susidarymo reakcijų lygtys).

Nuosėdų susidarymo reakcijų rašymas, naudojantis tirpumo lentele. Nesudėtingos bendrosios ir joninės mainų reakcijos.

2. Dujų išsiskyrimo reakcija. Praktinis darbas karbonato jonui atpažinti.

3. Mainų reakcijos (paprastos cheminių reakcijų lygtys).

Kai valomės dantis.

4. Amoniakas. Amoniakas-silpna bazė (susipažinimui).5. Amoniako neutralizacija (nesudėtingos cheminių reakcijų lygtys).

6. III skyriaus apibendrinimas KarbamidasOksidacija ir redukcija

1. Oksidatoriai ir reduktoriai2. Oksidacijos laipsnis3. Oksidacijos-redukcijos reakcijos 4. Dar viena rūgščių savybė (paprastos rūgščių ir metalų reakcijos).

Oreivystės pradininkas

5. Junginio pavadinimas ir formulė Tema tinkama prisiminimui ir pakartojimui.

53

6. Rūgštiniai ir baziniai oksidai (susipažinimui, rūgštiniai oksidai ir rūgštūs lietūs, negesintos ir gesintos kalkės).

Svarbiausi rūgštiniai oksidai ir juos atitinkančios rūgštys. Svarbiausi baziniai oksidai ir juos atitinkančios bazės.

Rūgštinių ir bazinių oksidų cheminės savybės.

7. IV skyriaus apibendrinimas.Kalkės.

Metalai 1. Metalai ir metalurgija2. Metališkasis ryšys3. Metalų varžybos Galimos pavadavimo

reakcijos.4. Elektrolizė (susipažinimui). Metalinės dangos”

5. Ir bazė, ir rūgštis. Siūloma nenagrinėti.

6. V skyriaus apibendrinimas. Metalų karalius.

Parengė Daiva Navickienė, Kelmės raj., Kražių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė

L. Ryan vadovėlio CHEMIJA TAU 9 KLASEI apžvalga

Skyriaus pavadinimas

Vadovėlio tema Pagrindinis lygis Aukštesnis lygis

Metalų aktyvumo eilė

1. Metalų paplitimas gamtoje. Metalų vieta periodinėje cheminių elementų lentelėje. Metalų šeimos. Metališkasis ryšys. Fizikinės metalų savybės.

Visos temos12 psl. 1 kl.

59 psl. 3 kl.

54

2. Elektrinis neigiamumas. Metalų aktyvumo eilė. Nemetalai. Metalų sąveika su nemetalais. Skaičiavimo uždaviniai: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules ir formulęw(komponento) = m(komponento)/ m(viso mišinio)· 100%Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai ir uždaviniai pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti produkto n ar m, kai yra duoti abiejų pradinių medžiagų n ar m.

Visos temos12 psl. 3 kl.

60 psl. 7 kl.

3. Metalų sąveika su vandeniu, su praskiestais rūgščių ir druskų tirpalais. Skaičiavimo uždaviniai: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules ir formulęw(komponento) = m(komponento)/ m(viso mišinio)· 100%Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai ir uždaviniai pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti produkto n ar m, kai yra duoti abiejų pradinių medžiagų n ar m.

Visos temos13 psl. 6, 7 kl.

13 psl. 5, 9 kl.

4. Nelabai aktyvių ir vidutinio aktyvumo metalų gavimas. Oksidacijos ir redukcijos procesai geležies oksidą verčiant geležimi.

23 psl. 1, 3, 5 kl. Metalų gavimas naudojant anglies monoksidą.60 psl. 9 kl.

5. Geležies gavyba. Rūgštieji krituliai. Geležies ir jos lydinių rūdijimas. Apsauga nuo rūdijimo.

23 psl. 6 kl. Aukštakrosnėje vykstančios reakcijos, 61 psl. 10 kl.

6. Labai aktyvių metalų gavimas iš išlydytų metalų junginių. Skaičiavimo uždaviniai: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules ir formulę ρ = m/V. Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai.

Visos temos 62 psl. 15, 16 kl.

Metalų gavimas 1. Vandens molekulės sandara, vandenilinis ryšys. Vandeniniai tirpalai, medžiagų tirpimas vandenyje, elektrolitai ir neelektrolitai.

Elektrolitai ir neelektrolitai – susipažinimui.

Vandenilinins ryšys, 65 psl. 26 kl.

2. Kaip vyksta elektrolizė tirpaluose? Oksidacijos ir redukcijos procesai. Metalo dangų gavimas elektrolizės būdu. Skaičiavimo uždaviniai: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules.Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai.

37 psl. 2, 3, 4 kl. 63 psl. 17 kl.

3. Kaip vyksta elektrolizė lydaluose? Oksidacijos ir redukcijos procesai. Skaičiavimo uždaviniai: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules. Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai.

37 psl. 7, 8 kl. 63 psl. 18 kl.

1.Natrio chlorido paplitimas gamtoje, valgomosios druskos gavyba. 46 psl. 1, 2 kl. 64 psl. 23 kl.

55

Plačiai naudojamos medžiagos - valgomoji druska ir klintis

2. Natrio chlorido lydalo ir tirpalo (sūrymo) elektrolizė. 46 psl. 4 kl. 65 psl. 25 kl.3.Natrio chlorido lydalo ir tirpalo (sūrymo) elektrolizės produktų panaudojimas įvairių medžiagų gamyboje.4. Kalcio karbonato gamtinės atmainos. Klintis, jų perdirbimas ir panaudojimas

58 psl. 1, 2, 3 kl. 65 psl. 28 kl.

5. Gamtinis vanduo kaip tirpalas. Pastovus ir laikinas vandens kietumas. Kaip suminkštinti vandenį ?

58 psl. 5 kl.

6. Cemento, betono, stiklo panaudojimas. Skaičiavimo uždaviniai: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules. Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai.

58 psl. 6 kl.

Rūgštys, šarmai, druskos

1.Rūgštys aplink mus. Rūgštys laboratorijoje. Rūgščių formulės ir pavadinimai. Rūgščių klasifikacija: deguoninės ir bedeguonės; stipriosios ir silpnosios. Oksidacijos laipsnis.

81 psl. 1 kl.

2 - 3. Rūgščių tirpalai. Indikatoriai. H+(aq) atsiradimas rūgščių tirpaluose.

pH skalė. Tirpalų koncentracijos raiška tirpinio dalimis ir molinė koncentracija.

82 psl. 5 kl.

4.Uždavinių sprendimas taikant formules: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules ir formulę c= n/V. Įvertina vandenilio jonų rodiklį, jeigu yra žinoma c(H+) ir atvirkščiai žinodami vandenilio rodiklį įvertina c(H+).

93 psl. 10 kl.

5. Rūgščių cheminė priešingybė - bazės. Neutralizacijos reakcija. Titravimas.

Visos temos

6.Neutralizacijos reakcijų lygčių rašymas. Mainų reakcijos. Druskų formulės ir pavadinimai.

Visos temos 92 psl. 1 kl.

7 -10. Druskų tirpumas. Tirpumo kreivės. Tirpumo lentelė. Skaičiavimo uždaviniai: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules. Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai. Atliekami skaičiavimai pagal tirpumo kreives.

82 psl. 8 kl.

11. Druskų gavimas (rūgščių cheminės savybės). Skaičiavimo uždaviniai. 81 psl. 2 kl. 92 psl. 3 kl.12. Druskų gavimas (hidroksidų cheminės savybės). 92 psl. 4 kl.

56

13. Joninės ir sutrumpintos joninės lygtys. Druskų cheminės savybės. Skaičiavimo uždaviniai: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules. Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai.

93 psl. 9 kl.

14. Jonų atpažinimas. Visos temos15. Sieros rūgšties gavimas. Žaliavos. Gamybos technologijos pranašumai ir trūkumai.

82 psl. 6 kl.

16. Rūgštiniai oksidai. Jų savybės. CO2 ir SO3 Kiti oksidai17-18. Koncentruotos ir praskiestos sieros rūgšties fizikinės ir cheminės savybės ir panaudojimas. Skaičiavimo uždaviniai: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules ir formules ŋ = m(praktinė)/m(teorinė) )· 100%; ŋ = n(praktinė)/n(teorinė) )· 100%. Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai.

Taikant vieną –dvi formules Taikant kelias formules

19. Neorganinių junginių grupės. Neorganinių medžiagų sudėtis ir savybės, gavimas ir panaudojimas.

Visos temos Struktūrinės užduotys

20. Oksidų, hidroksidų, rūgščių ir druskų tarpusavio ryšys Pateiktų schemų vaizduojančių vienų medžiagų virtimą kitomis užrašymas bendrosiomis ir joninėmis reakcijų lygtimis.

Visos temos Struktūrinės užduotys

21. Schemų vaizduojančių vienų medžiagų virtimą kitomis sudarymas ir užrašymas bendrosiomis ir joninėmis reakcijų lygtimis.

Visos temos Struktūrinės užduotys

Atmosfera 1.Oras – dujų mišinys. Molinis dujų tūris. Normalios sąlygos. Santykinis dujų tankis. Avogadro dėsnis. Dujų tirpumas. Dujų rinkimo būdai.

91 psl. 1 kl. Struktūrinės užduotys

2. Vandens ciklas gamtoje. 91 psl. 3 kl. Struktūrinės užduotys3. Azoto ciklas gamtoje. Azoto dujų fizikinės savybės ir panaudojimas. Skaičiavimo uždaviniai; atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules ir formulę n= N/NA;

Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai.Apskaičiuoti santykinį dujų tankį kitų dujų atžvilgiu.Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti reaguojančių ir susidarančių medžiagų n, m, V kai žinomas kurios nors reakcijoje dalyvaujančios medžiagos n, m ,V.Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti produkto n, m ,V kai yra duoti abiejų pradinių medžiagų n, m , V.

91 psl. 4 kl. 94 psl. 13 kl.

57

4. Deguonies ciklas. Deguonies dujų fizikinės savybės ir panaudojimas. Skaičiavimo uždaviniai: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules ir formulę n= N/NA;

Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai.Apskaičiuoti santykinį dujų tankį kitų dujų atžvilgiu.Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti reaguojančių ir susidarančių medžiagų n, m, V kai žinomas kurios nors reakcijoje dalyvaujančios medžiagos n, m ,V.Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti produkto n, m ,V kai yra duoti abiejų pradinių medžiagų n, m, V.

Visos temos

5. Anglies ciklas. Anglies (IV) oksido fizikinės savybės ir panaudojimas. Skaičiavimo uždaviniai: atliekami skaičiavimai taikant nagrinėtas formules ir formulę n= N/NA;

Sprendžiami nagrinėtų uždavinių tipai.Apskaičiuoti santykinį dujų tankį kitų dujų atžvilgiu.Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti reaguojančių ir susidarančių medžiagų n, m, V kai žinomas kurios nors reakcijoje dalyvaujančios medžiagos n, m ,V.Pagal duotą reakcijos lygtį apskaičiuoti produkto n, m ,V kai yra duoti abiejų pradinių medžiagų n, m, V.

Visos temos

6. Žmogaus veiklos įtaka natūraliems ciklams. Atmosferos teršalai. Visos temos

Parengė Daiva Lebednikaitė, Vilniaus Senvagės vidurinės mokyklos chemijos mokytoja metodininkė.

3.6. Ugdymo procesasKaip udymo(si) procesas mokyklose gali ir turi būti organizuotas, kad palengvėtų žinių įgijimas ir naudojimasis jomis įvairiems gebėjimams ugdyti?

Informacijos turinys ir pateikimo forma yra tiek pat svarbūs kaip ir jos paieška bei žinių įgijimas. Tai reiškia, kad mokinių keliami klausimai turėtų nukreipti mokymą; mokytojai turi skatinti mokinius klausti ir ieškoti atsakymų. Vienas iš būdų, skatinančių mąstymą, įsitraukimą į mokymo(si) procesą yra kai mokytojai pateikia ir sukuria įdomias situacijas, o mokiniai jas gali tyrinėti ir daryti išvadas. Toks mokymo būdas skatina mokimių savarankiškumą. Mokytojai turi pateikti

58

medžiagos ir sukurti situacijas, kurios skatintų bendrą mokinių veiklą ir norą tyrinėti bei rasti atsakymus į iškeltas problemas. Mokymo priemonių kokybė, turinys yra labai svarbūs, bet ne mažiau svarbūs yra ir mokymo struktūra bei modelis.

Pagrindinis ugdymo proceso tikslas - ne perteikti kuo daugiau informacijos, o stengtis šią informaciją sujungti su jau turimomis mokinio žiniomis, jas apibendrinti ir susieti. Kad ugdymo procesas būtų motyvuojantis ir rezultatyvus, vertėtų akcentuoti ne galutinius rezultatus, o pačią proceso eigą, kuri būtų paremta įvairiais mokymosi metodais, veiklomis, priemonėmis. Tinkamai parinktos, susietos su kasdienio gyvenimo situacijomis, problemomis, užduotys padeda mokiniams suprasti reiškinius, pritaikyti mokymosi metu gautą informaciją, plėtoti gebėjimus bei ugdyti jo kompetencijas. Dažniausiai ugdymo procese naudojamos tam tikros rūšies mokymo priemonės. Skirtingų rūšių mokymo priemonės ir situacijos, kurioms esant jos naudojamos, gali skatinti įvairias ugdymo(si) galimybes. Kuriant naujas ar pasirenkant jau turimas mokymo priemones, reikėtų atsižvelgti į jų sudarymo principus: ar mokymo priemonės atitinka ugdymo planuose ir dalyko programose keliamus tikslus ir uždavinius bei požiūrį į mokinių žinias ir mokymąsi; ar atitinka žinias ir ugdymąsi. Gerų mokymo(si) priemonių turinys ir forma skatina mokinių motyvaciją mokytis; leidžia mokiniams surasti ir suprasti priemonių perduodamą informaciją; leidžia mokiniams patogiai naudotis priemone; stiprina žinių ir gebėjimų plėtojimąsi. Geros mokymo(si) priemonės įtraukia mokinius į savarankišką veiklą; padeda bendrauti ir bendradarbiauti; skatina mokinių įsitraukimą į ugdymo procesą ir mokymosi kontrolę; skatina mokinius patieks kelti tikslus ir įvertinti savo pasiekimus.

Apgalvotos ir tinkamai parinktos mokymo(si) priemonės ir veiklos padeda diferencijuoti ir individualizuoti mokymosi turinį, taip suteikiant galimybę mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus, polinkius ir poreikius. Diferencijuoti ugdymo turinį mokytojai gali keliais būdais: keisdami turinį, mokymo ir mokymosi, vertinimo metodus. Pavyzdžiui, norėdami atlikti gautą užduotį, mokiniai dirba poromis ar nedidelėmis grupelėmis, taikydami „tinklo“ metodą. Vertinimo etape taip pat taikomas diferencijavimas – pateikiamos užduotys skirtingų pasiekimų lygio mokiniams. Taip suteikiama galimybė kiekvienam mokiniui pademonstruoti turimas bei įgytas žinias, gebėjimus.

Diagnostinės užduoties iliustracija Ši diagnostinė užduotis iliustruoja mokinių pasiekimus skirtingų klasių koncentruose. Ji skirta įvertinti mokinių gebėjimą išskirstyti mišinius įvairiais

būdais, siejant jį su mišinį sudarančių medžiagų savybėmis. Išanalizavęs mokinių rezultatus, mokytojas galės nustatyti, koks mokinių pasiekimų lygis; įvertinti, ar mokiniai įgytas žinias geba taikyti konkrečiose situacijose. Šios užduoties metu tikrinami mokinių pasiekimų vertinimas pateiktas žemiau esančiose lentelėse.

Medžiagų mišiniai. 6 klasė

8.3.3.2. Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo rodikliai

Lygmenys

Pasiekimų sritysPatenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Problemų sprendimas Bando sieti gamtos mokslų žinias į Sieja gamtos mokslų žinias į visumą, atrenka Analizuoja ir taiko, diskutuoja, įrodo,

59

visumą, vertinti pateiktą informaciją.

ir įvertina duomenis. apibendrina bei nustato ryšius.

Užduoties pavyzdys

Medžiaga Tirpsta vandenyje Traukia magnetasGeležinė plokštelė ne taipVarinė plokštelė ne neSmulkus cukrus taip neKreidos milteliai ne ne

Lentelėje nurodytos kai kurių medžiagų savybės. Atsakyk į klausimus, naudokis lentelėje pateikta informacija.

1. Parašyk, kaip būtų galima atskirti geležinę plokštelę nuo varinės.

________________________________________________________________________(klausimas pagrindiniam lygmeniui)

2. Kokią medžiagą reikėtų tirpinti vandenyje, kad gautume tirpalą?

________________________________________________________________________(klausimas patenkinamam lygmeniui)

3. Parašyk, kaip būtų galima išskirti šią medžiagą iš tirpalo.

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________(klausimas aukštesniajam lygmeniui)

4. Tirpinant kreidos miltelius vandenyje gaunamas mišinys. Parašyk, kaip būtų galima išskirti kreidos miltelius iš vandens.

________________________________________________________________________

60

________________________________________________________________________ (klausimas pagrindiniam lygmeniui)

Medžiagų mišiniai8 klasė

8.4.3.2. Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo rodikliai

Lygmenys

Pasiekimų sritysPatenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

Problemų sprendimas Bando sieti to paties ir skirtingų gamtos mokslų žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertinti pateiktą informaciją.

Sieja to paties ir skirtingų gamtos mokslų žinias į visumą, taiko bendrus dėsningumus, atrenka ir įvertina duomenis.

Vertina: geba įžvelgti gyvosios ir negyvosios gamtos visumą, tarpusavio sąsajas, bendrus dėsningumus.Analizuoja ir taiko, argumentuotai diskutuoja, įrodo, apibendrina bei nustato ryšius.

Užduoties pavyzdys

Atmosferos oro sudėtis: Iškvepiamojo oro sudėtis:

61

Azotas

Anglies dioksidas

DeguonisKitos dujos

Azotas

Kitos dujosVandens garai

Anglies dioksidas

Deguonis

Remdamiesi diagramomis atsakykite į klausimus:

1. Žemės atmosferoje anglies dioksido, azoto ir deguonies kiekis yra skirtingas. Kurioje eilutėje dujos surašytos pagal jų užimamą dalį nuo didžiausios iki mažiausios?

A N2, O2, CO2.B N2, CO2, O2.C O2, N2, CO2.

D CO2, O2, N2. (klausimas patenkinamam lygmeniui)

Apibūdinkite kaip keičiasi oro sudėtis įkvėpimo ir iškvėpimo metu. Pagal pateiktą pavyzdį pabaikite sakinius.

Iškveptame ore anglies dioksido koncentracija padidėjo.Iškvėptame ore azoto koncentracija ....................................................................................Iškvėptame ore deguonies koncentracija .............................................................................

(klausimas pagrindiniam lygmeniui)

Rūgštiniai ir baziniai tirpalai10 klasė

8.4.3.2. Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo rodikliaiLygmenys Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

62

Pasiekimų sritysProblemų sprendimas Bando sieti to paties ir skirtingų gamtos

mokslų žinias į visumą, ieškoti bendrų dėsningumų, vertinti pateiktą informaciją, taikyti dėsnius problemai (uždaviniui) spręsti.

Sieja to paties ir skirtingų gamtos mokslų žinias į visumą, naudoja analogijas ir bendrus dėsningumus, pasitelkia kelis skirtingus dėsnius, reikalingus problemai (uždaviniui) spręsti, atrenka ir įvertina duomenis.

Integruoja ir vertina: geba įžvelgti gyvosios ir negyvosios gamtos vi-sumą, tarpusavio sąsajas, bendrus dėsningumus. Analizuoja ir taiko, argumentuotai diskutuoja, įrodo, apibendrina ir nustato ryšius, mode-liuoja bei vertina.

Užduoties pavyzdys

22.pH

1

2

4

5

6

7

8

9

10

11

12

14

VA

ND

EN

ILIN

IS R

OD

IKL

IS

3

13

Soda Rūgštus lietus

Vanden-tiekio vanduo

Vynas

Šlapimas

Alus

Seilės

Citrinų sultys

Valymo priemonės

Amoniako tirpalas

Kraujas

22.1. Kurios pateiktos lentelėje medžiagos tirpalas pats rūgščiausias?

________________________________(klausimas patenkinamam lygmeniui))

22.2. Pagal lentelės duomenis parašyk rūgštaus lietaus galimų pH reikšmių intervalą.

________________________________(klausimas pagrindiniam lygmeniui))

22.3. Pasiūlyk, kuo būtų galima neutralizuoti amoniako tirpalą. Naudokis lentelėje pateiktais duomenimis

________________________________(klausimas pagrindiniam lygmeniui)

22.4. Atsakymą paaiškink.

________________________________

________________________________(klausimas aukštesniajam lygmeniui)

63

Papildomi šaltiniai

1. Kaip keisti mokymo praktiką. Ugdymo turinio diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių įvairovę. Žara, Vilnius, 2006. 23, 42, 48, 49, 93 psl.

2. Mokykla visiems: mokymo priemonių kūrimas. Mokymo priemonių neįgaliems mokiniams kūrimo gairės.

3. Mokyklų aprūpinimo standartai. ŠAC, Vilnius, 2001.

4. Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų užduočių pavyzdžiai Švietimo plėtotės centro interneto svetainėje http://www.pedagogika.lt/index.php?-

1735614090 (lietuvių kalba, žr. 2009-02-11).

5. Gamtamokslinio raštingumo užduočių pavyzdžiai. ŠAC, Vilnius, 2008.

3.7. VertinimasVertinimas yra sudėtinė ugdymo proceso dalis ir turi derėti su kitais jo elementais. Planuojant ugdymą ir ruošiantis pamokai, mokytojui svarbu numatyti

konkrečius mokymosi uždavinius, susirinkti informaciją apie mokinių poreikius, galimybes, parinkti tinkamus mokymo(si) būdus bei priemones, ir visa tai susieti su vertinimo informacijos kaupimo ir pateikimo būdais, laiku ir vieta. Šie ugdymo proceso elementai susieti ir priklauso vienas nuo kito, lemia vienas kito pobūdį. Tradicinis vertinimas neturi instrumentų įvertinti ir atspindėti asmens kūrybiškumo, socialinių įgūdžių, komunikacinių, kritinio mąstymo, darbinių ir veiklos gebėjimų. Vertinimas, kuris apsiriboja žinių atkartojimu, sudaro prielaidas atsilikti, palieka galimybę vertinimo manipuliacijoms ir subjektyvumui.

Vertinant mokinius ugdymo procese remiamasi mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata. Dėmesys skiriamas vertinimui, skatinančiam mokinį sėkmingai mokytis, ugdytis bendrąsias ir dalykines kompetencijas.

Atsižvelgiant į vertinimo tikslą, ugdymo procese naudojamos užduotys gali atlikti kelis vaidmenis: padėti nustatyti mokymosi sėkmes ir sunkumus, suteikti grįžtamąją informaciją mokiniui ir mokytojui - diagnostinis vertinimas; skatinti mokinius mokytis, analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas - formuojamasis vertinimas; apibendrinti ir įvertinti vieną ar kitą užbaigtą ugdymo programos etapą/ciklą - apibendrinamasis vertinimas.

Vertinimo užduočių iliustracijos

Ši struktūrinė užduotis gali būti naudojama ir diagnostiniam, ir apibendrinamajam vertinimui, atsižvelgiant į vertinimo tikslus. Užduotis skirta įvertinti mokinių gebėjimus baigus pamokų ciklą „Atomo sandara ir cheminiai ryšiai“. Šalia kiekvienos užduoties pateiktas kiekvienos jos dalies įvertinimas taškais.

Atomo sandara ir cheminiai ryšiaiChemija, 8 klasė

64

1.Atomo sandara ir lentelė: Elementas: magnis

a) Naudodami periodinę elementų lentelę, parašykite skaičius, apibūdinančius elemento atomo sandarą; (0,5*4=2 t.) b) Parašykite, kokią informaciją jie suteikia apie atomo sandarą; (4 t.)

c) Užrašykite atomą sudarančiųdalelių (protonų, neutronų, elektronų) skaičių; (1,5 t.) d) Užrašykite elemento jono simbolį ir jone esančių elektronų skaičių. (1 t.)

2.Elemento savybių kitimas.a) Surašykite elementus: S, P, Cl, Si nemetalinių savybių silpnėjimo tvarka. (0,5 t) b) Kokią atomo savybę vadiname elektriniu neigiamumu? Kaip jis kinta A grupėje, didėjant branduolio krūviui? (1 t)

3. Atomas. Jonas. Molekulė.Užrašytos trys dalelės: deguonies atomas O , deguonies jonas O2- , deguonies molekulė O2.

a) Pavaizduokite elektronų išsidėstymą sluoksniais deguonies atome ir jone. (2 t)b) Užrašykite protonų ir elektronų skaičių visose trejose dalelėse. (3 t)

4. Cheminis ryšys Užrašyti mūsų aplinkoje esančių medžiagų pavadinimai ir jų formulės:

Anglies dioksidas CO2

Deguonis O2 Kalkės CaO Natrio fluoridas Na F Amoniakas NH3 Gamtinės dujos CH4

a) Naudodami elektrinio neigiamumo reikšmes, nustatykite ir užrašykite cheminio ryšio tipą kiekvienoje medžiagoje (0,5*6 =3 t.)b) Pabrauktų junginių užrašyti susidarymą elektroninėmis formulėmis ( 4 t.)

5. Vandens molekulės sandara Pavaizduokite vandens molekulės sandarą struktūriškai ir paaiškinkite kodėl vandens molekulė yra polinė. (2 t.)

65

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

4

4,5

I Br Cl F

Ellementai

Elek

trini

s ne

igia

mum

as

Ši užduotis yra apibendrinamoji. Ji parengta pagal trumpalaikio plano scenarijų „Medžiagų klasifikavimas pagal cheminio ryšio tipą“, pateikiamą ugdymo planavimo dalyje. Užduotis skirta įvertinti mokinių pasiekimus ir atliekama kaip pamokos trukmės kontrolinis darbas. Šalia kiekvienos užduoties pateiktas kiekvienos jos dalies įvertinimas taškais.

Kontrolinis darbasCiklas „Medžiagų klasifikavimas pagal cheminio ryšio tipą“

Chemija, 9 klasė

1.Magnis – vienas būtiniausių mikroelementų sportuojantiems Jis stiprina kaulus ir nervų sistemą. Vaistiniame preparate Magnex , magnio šaltinis žmogaus organizmui yra magnio oksidas MgO.Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis apie magnį ir jo oksidą.

1.1 Nurodykite magnio vietą periodinėje elementų sistemoje. (2 t.)1.2 Išvardinkite atomo branduolyje esančias daleles. (2 t.)1.3 Užrašykite, kokią informaciją apie atomo sandarą suteikia periodo numeris? (1 t.)1.4 Užrašykite to paties periodo elemento, kuris yra aktyvesnis už magnį, simbolį ir paaiškinkite, kodėl jis yra aktyvesnis. Atsakymą susiekite su atomo

sandara. (2 t.) 1.5. Naudodamiesi elektrinio neigiamumo reikšmėmis nustatykite cheminio ryšio tipą magnio okside (2 t.)1.6. Pavaizduokite magnio oksido susidarymą iš magnio ir deguonies atomų, piešdami elektronų išsidėstymą sluoksniais; po piešiniais užrašykite jonų

simbolius (6 t.)1.7. Lygindami magnio ir oksido jonų sandarą užrašykite vieną sandaros panašumą ir vieną sandaros skirtumą. (2 t.)

2. Pateikta VII A grupės nemetalų I. Br, Cl, F elektrinio neigiamumo reikšmių diagrama. Atlikite pateiktas užduotis apie šiuos elementus ir jų junginius.2.1 Apibūdinkite sąvoką elektrinis neigiamumas. (1 t.)2.2 Kokia yra chloro elektrinio neigiamumo reikšmė? (1 t.)

2.3 Padarykite išvadą, kaip kinta elektrinis neigiamumas VII A grupėje didėjant branduolio krūviui. (1 t.)2.4 Užrašykite kaip kinta elementų nemetališkos savybės eilėje I, Br, Cl, F. (1 t.)2.5 Padarykite išvadą, kaip kinta elementų nemetališkos savybės didėjant elementų elektroneigiamumui. (1 t.) 2.6 Užrašykite diagramoje pateiktų elementų atomų sandaros panašumą. (1 t.)2.7 Chloras su natriu sudaro junginį NaCl, kuris yra naudojamas maisto ruošimui. Užrašykite NaCl

susidarymą iš atomų elektroninėmis (taškinėmis) formulėmis. (2 t.)2.8 NaCl yra kietos būsenos, jo lydymosi temperatūra aukšta, o Cl2 yra dujos, jo lydymosi temperatūra yra žema.

Nustatykite, kokie cheminiai ryšiai yra NaCl ir Cl2 . (2 t.)

66

3. Oras – dujų mišinys, sudarantis Žemės atmosferą. Jo sudėtis: 78,3% azoto N2, 20,9 % deguonies O2 , 0,03% anglies dioksido CO2, 0.94 % argono Ar, taip pat nedideli kiekiai vandenilio H2, helio He, neono Ne ir kitų dujų. Ore taip pat yra vandens H2O garų, smalkių CO, metano CH4, azoto oksido N2O ir kt.

3.1 Atrinkite ir surašykite ore esančias vienines medžiagas, kuriose atomai susijungę kovalentiniu nepoliniu ryšiu. (3 t.)3.2 Koks ryšys yra anglies dioksido CO2 molekulėje? (1 t.)3.3 Pavaizduokite deguonies molekulę elektronine formule ir apibraukite cheminį ryšį sudarančius elektronus. (2 t.)3.4 Kurios ore esančios medžiagos elektroninę formulę galima užrašyti tokia schema:

:X …… X: (1 t.)3.5 Paaiškinkite, kodėl Ne atomai nesijungia į molekules. (1 t.)3.6. Užrašykite vandens elektroninę formulę ir paaiškinkite, kodėl tarp H ir O atomų esantis ryšys vadinamas kovalentiniu poliniu? (2 t.)

Kontrolinio darbo „Medžiagų klasifikavimas pagal cheminio ryšio tipą“ vertinimo aprašas

Užduoties nr.

Atsakymo turinys Taškai Žinios, supratimas ž.s.Problemų sprendimas P.

Lygis

1.1 3 periodasII A grupė

11

P.P.

PatenkinamasPatenkinamas

1.2 Protonai ir neutronai, jeigu įrašyti elektronai – 1 t

2 Ž.s. Patenkinamas

1.3 Periodo numeris parodo elektronų sluoksnių skaičių atome 1 Ž.s. Pagrindinis

1.4 Na Nes jo spindulys ilgesnis ir jis lengviau atiduoda elektronus

1

1

Ž.s.

P.

Pagrindinis

Aukštesnysis1.5.1 Joninis

3,5- 1,2 ═ 2,4 11

Ž.s.Ž.s.

PagrindinisPagrindinis

1.6. teisingai nupiešti magnio, deguonies atomai ir magnio ir oksido jonai (po 1 tašką)Mg2+ O2-

4

11

Ž.s.P.

Ž.s.Ž.s.

PatenkinamasPagrindinisPagrindinis

67

1.7. Sandaros panašumas: vienodas elektronų skaičius arba 10 e- , arba vienodas elektronų sluoksnių skaičius arba 2 elektronų sluoksniai.Sandaros skirtumas: protonų arba neutronų skaičiumi arba užrašytas konkretus jų kiekis.

1

1

P.Aukštesnysis

2.1 Teisingas apibrėžimas 1 Ž.s. Patenkinamas2.2 3 1 Ž.s. Patenkinamas2.3 didėjant branduolio krūviui elektrinis neigiamumas mažėja 1 P. Aukštesnysis

2.4 nemetalų savybės stiprėja 1 P. Pagrindinis2.5 Didėjant elementų elektroneigiamumui, elementų

nemetališkos savybės stiprėja.1 P Pagrindinis

2.6 7 e- išoriniame sluoksnyje 1 Ž.s. Pagrindinis

2.7 teisingai užrašytas susidarymas, jeigu nenurodyti krūviai – 1 t

2 Ž.s. Pagrindinis

2.8. NaCl joninis ryšys,Cl2 kovalentinis nepolinis ryšys

11

P.P.

Pagrindinis

3.1 O2, N2, H2 , jeigu įrašyta He, Ne, Ar -1 t

2 P. Pagrindinis

3.2 kovalentinis polinis 1 Ž.s. Patenkinamas3.3 teisingai užrašyta elektroninė formulė

nurodyta cheminio ryšio elektronų pora1

1

Ž.s. Pagrindinis

3.4 azoto arba N2 P. Pagrindinis3.5 nes išorinis elektroninis sluoksnis pilnai užpildytas 1 P. Pagrindinis

3.6 teisingai užrašyta elektroninė formulė,teisingas paaiškinmas

11

Ž.s.P.

PagrindinisAukštesnysis

68

Iš viso 35 užduoties taškai: 19 taškų – žinios ir supratimas; 16 taškų – problemų sprendimas

Vertinimas: 10 balų - 35-34 t; 9 balai - 33-30 t.; 8 balai - 29 -25 t.; 7 balai - 24-22 t.; 6 balai - 21- 18 t.; 5 balai - 17-14 t.; 4 balai - 13-10 t.; 3 balai - 9 -6 t.

Parengė Vytautas Kavaliauskas, Kaišiadorių A.Brazausko vidurinės mokyklos chemijos mokytojas metodininkas

Ši užduotis yra apibendrinamoji. Ji parengta pagal trumpalaikio plano scenarijų „Rūgštys“, pateiktą ugdymo planavimo dalyje. Užduotis skirta įvertinti mokinių pasiekimus ir atliekama kaip pamokos trukmės kontrolinis darbas. Užduotis sudaryta iš trijų dalių: pirmoji dalis – testas, antroji dalis – struktūrinės užduotys, trečioji dalis – skirtingo tipo uždavinių sprendimas. Po kontrolinio darbo pateiktas jo vertinimo aprašas.

Kontrolinis darbas Ciklas „Rūgštys“Chemija, 9 klasė

I dalis

Kiekvienas I dalies teisingai atsakytas klausimas vertinamas 1 tašku.

1. Kurią rūgštį priskirtumėte bedeguoninėm rūgštims? A azoto; B sieros; C druskos; D anglies. 2. Koks azoto oksidacijos laipsnis azoto rūgštyje? A + 5 B - 3 C + 3 D + 23. Kečupo sudėtyje yra konservantas E260, kuris vadinamas maistine acto rūgštimi arba etano rūgštimi. Kokia šios rūgšties formulė? A HCl B H2CO3

C HCOOH D CH3COOH

4. Kuri savybė nebūdinga rūgštims?

69

A skysčiai ėsdinantys medžiagą; B rūgščių sudėtyje yra vandenilio atomų; C netirpūs vandenyje skysčiai; D vienodai veikiantys indikatorius skysčiai.

5. Į distiliuotą vandenį įpilus koncentruotos sieros rūgšties, tirpalo pH tapo:

A pH = 0 B pH > 7 C pH = 7 D pH < 7

6. Kuris žemiau pateiktas teiginys tiksliausiai apibūdina rūgščių terpę?

A didelis OH- jonų kiekis; B didelis H3O+ jonų kiekis; C mažas H+ jonų kiekis; D vienodas H3O+ ir OH- jonų kiekis.

7. Kuri iš nurodytų rūgščių yra stipriausia?

A H2S; B CH3COOH; C HCl; D H2SO3.

8. Į mėgintuvėlyje esantį vandeninį tirpalą įlašino metiloranžinio indikatoriaus. Kokia tapo tirpalo spalva?

A bespalvė;

B oranžinė;

C raudona;

D geltona.

9. Sveikos odos paviršiaus vidutinis pH yra 5.5 (rūgštinis). Kokio pH kremus būtina naudoti, norint atstatyti natūralų odos rūgščių sluoksnį, stiprinti odos

apsaugines funkcijas?

A pH = 2,5

B pH = 7,5

C pH = 8,5

D pH = 5,5

II dalis

70

1. Chemijos pamokoje mokiniai nustatinėjo trijų skysčių vandenilinį rodiklį: Coca- cola gėrimo, vandentiekio vandens ir šviežiai išspaustų kviečių želmenų

sulčių.

Gautus duomenys surašė lentelėje:

Tirti

skysčiai

Saldus

gazuotas

gėrimas

Vandentiekio

vanduo

Šviežiai

išspaustos

kviečių želmenų

sultys

pH 3,16 6,55 7,40

Naudodamiesi lentelėje pateiktais duomenimis atsakykite į klausimus:

1.1. Kurio skysčio pH yra rūgštinės terpės?

.................................................................................................................................... ( 1 taškas)

1.2. Žmogaus skrandyje yra druskos rūgšties. Užrašykite jos elektroninę formulę ir įvardinkite koks cheminis ryšys susidaro rūgšties molekulėje.

.................................................................................................................................... ( 2 taškai)

1.3. Skrandžio sulčių pH lygi 1.8 – 4.0. Kokį gėrimą rekomenduotumėte gerti tam, kad sumažintumėte skrandžio rūgštingumą?

.................................................................................................................................... ( 1 taškas)

1.4. Parašykite druskos rūgšties disociacijos lygtį, nurodydami agregatines

būsenas: ................................................................................................................................

.... ( 2 taškai)

1.5. Per televiziją dažnai matome reklamą, kurią atitiktų šis piešinukas.

Šnekamojoje kalboje šis procesas vadinamas „rėmens graužimas“.

Įvardinkite kokį vykstantį procesą apibūdina paryškinti žodžiai.

71

......................................................................................................

......................................................................................................

...................................................................................................... ( 1 taškas)

1.6. Kokia spalva nusidažys vandentiekio vanduo įlašinus lakmusą?

.................................................................................................................................... ( 1 taškas)

1.7. Pavojingos žmonių sveikatai, degios, pavojingos aplinkai medžiagos žymimos specialiais ženklais. Apie kokį pavojų įspėja šie ženklai:

…………………………………………………………………… .............................................................................................................

……………………………………………………………………………( 1 taškas) ........................................................................................................................ ( 1 taškas)

II dalis

Išspręskite uždavinius ir atsakymus įrašykite į nurodytus langelius su matavimo vienetais.

1. Apskaičiuokite kiek procentų vandenilio yra druskos rūgštyje ( HCl)? Atsakymą užrašykite šimtųjų tikslumu.Juodraštis:

2. Apskaičiuokite 0,023 kg natrio medžiagos kiekį. Juodraštis:

6. Užrašykite nuoseklų uždavinio sprendimą.

72

Kokios masės cinko reikia, kad pilnai įvyktų reakcija su 0,2487 litrų 37 % druskos rūgšties tirpalu, kurio tankis 1,19 g/ cm3?

( 4 taškai)

Kontrolinio darbo „Rūgštys, šarmai, druskos“

ATSAKYMŲ LAPAS

Vertinimo aprašas

Bendros pastabos:

1. Esminiai žodžiai paryškinti.

2. Už aritmetines klaidas padarytas sprendžiant uždavinį, taškų skaičius mažinamas 1 tašku.

3. Už neteisingą perkeltinę informaciją taškų skaičius mažinamas 1 tašku.

I dalies atsakymai:

Testo 1 2 3 4 5 6 7 8 9

73

klausymasAtsakymas C A D C D B C B A

II dalies atsakymai:

Užduoties klausimai

Teisingi atsakymai Vertinimas taškais

Taškų suma

1.1. Saldaus gazuoto gėrimo, limonado arba Coca-cola. 1 11.2. Už teisingą elektorinės formulės užrašymą;

Už teisingą cheminio ryšio įvardijimą.11

2

1.3. Šviežiai išspaustas kviečių želmenų sultis. 1 11.4. HCl (d) → H+ (aq) + OH- (aq)

HCl → H+ + OH- 21

2

1.5. Padidėjęs vandenilio ar oksonio jonų kiekis; Sumažėjęs hidroksido jonų kiekis; Užskaitomas kitas teisingas atsakymas.

111

1

1.6. Violetinė 1 11.7.

- kenksminga, dirginanti medžiaga

- ardanti, ėsdanti medžiaga

1

1

2

Bendra suma 10

III dalies atsakymai:

74

Užduoties klausimai

Teisingi atsakymai Vertinimas taškais

Taškų suma

1. w (H) = 2,74 % už tikslų atsakymą už matavimo vienetus

11

2

2. n (Na) = 1 mol už tikslų atsakymą už matavimo vienetus

11

2

3. mt (HCl) = Vt (HCl) ∙ ρt (HCl) = 248,7 cm3 ∙ 1,19 g/ cm3 = 295,953 g

Pagal reakcijos lygtį nustatoma n (Zn) = 3 mol

m (Zn) = n (Zn) ∙ M (Zn) = 3 mol ∙ 65 g/mol = 195 g Vertinamas bet kuris teisingas sprendimo būdas.Už matavimo vienetų nenaudojimą sprendimo metu, taškų skaičius mažinamas 1 tašku.Už neteisingą matavimo vienetų naudojimą, taškų skaičius mažinamas 1 tašku.

1

1

1

1

4

Bendra suma 6

Parengė Daiva Lebednikaitė, Vilniaus Senvagės vidurinės mokyklos chemijos mokytoja metodininkė

Papildomi šaltiniai1. R.I. Arends. Mokomės mokyti. Margi raštai, Vilnius, 1998. 217-239 psl. 2. Vertinimas ugdymo procese. Vilnius, 2006. 129, 206-217 psl.

75

3. Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata. Interneto svetainės adresas http://www.pedagogika.lt/index.php?-1469555137 (lietuvių kalba, žr.2009-02-11)

3. Projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“. Metodinės rekomendacijos, psl. 101-112. Vilnius, 2007.

3.8. Literatūra:1. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.

ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-384)).2. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 8 priedas (informacinės technologijos), 2008.3. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 11 priedas (bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas), 2008.4. IKT taikymo ugdymo procese galimybės (rekomendacijos mokytojui). Vilnius: ŠAC, 2005.5. IKT taikymo dalykų mokymui (si) metodinės rekomendacijos. Gerosios patirties pavyzdžiai septintųjų ir aštuntųjų klasių matematikos, biologijos, chemijos,

geografijos pamokose. I dalis. ŠMM, 2007.6. Aktyvaus mokymosi metodai: Mokytojo knyga. Vilnius: Garnelis, 1998.7. Arends R. I. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 1998.8. Badegruber B. Atviras mokymasis. Kaunas, 2000.9. Bennett, B., Rolheiser-Bennett, C., Stevahn, L. Mokymasis bendradarbiaujant: Kur jausmai ir protas susitinka. Vilnius: Garnelis, 2000.10. Borusevičienė N. Mokymo(si) procesai edukaciniu ir filosofiniu aspektu. Šiauliai: Lucilijus, 2004.11. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004.12. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius, 1996.

76

13. Černius V. J. Mokytojo pagalbininkas. Kaunas, 1992.14. Doug B. Interaktyviojo mokymo strategijos. Vilnius, Garnelis, 2004.15. Duoblienė L. Šiuolaikinės ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Vilnius: Tyto Alba, 2006.16. Easley Sh., Mitchell K. Vertinimo aplankas. Kur, kada, kodėl ir kaip jį naudoti. Vilnius: Tyto alba, 2007.17. Freire G. Kritinės sąmonės ugdymas. Vilnius, 2000.18. Hargreaves A. Mokymas žinių visuomenėje. Švietimas nesaugumo amžiuje. Vilnius: Homo liber, 2008.19. Hopkins D., Ainscow M., West M. Kaita ir mokyklos tobulinimas. Vilnius, 1998.20. Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa, 1993.21. Kaip keisti mokymo praktiką: ugdymo turinio diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių įvairovę. Vilnius: Žara, 2006.22. Ko reikia šiuolaikiniam mokytojui? Aktualus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo turinys. Mokomoji knyga mokytojams. Vilnius: ŠMM.23. Marzano R. J. Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius: Žara, 2005.24. Papertas S. Minčių audros: Vaikai, kompiuteriai ir veiksmingos idėjos. Vilnius: Žara, 1995.25. Petty G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2007.26. Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto Alba, 2008.27. Pollard A. Refleksyvusis mokymas: veiksminga ir duomenimis paremta profesine praktika. Vilnius: Garnelis, 2006.28. Sahlberg P. Grupinis tyrimas / Sėkmingo mokymosi link (sudarė Motiejūnienė E., Pranckėnienė E., Vildžiūnienė M.), Vilnius, ŠMM, 2004.29. Sahlberg P. Mokymosi bendradarbiaujant principai. / Sėkmingo mokymosi link (sudarė Motiejūnienė E., Pranckėnienė E., Vildžiūnienė M.), Vilnius, ŠMM,

2005.30. Sėkmingo mokymosi link./ Sudarytojos Motiejūnienė E., Pranckėnienė E., Vildžiūnienė M. Vilnius: Leidykla „Sapnų sala“, 2004.31. Teresevičienė M., Gedvilienė G. Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius: Garnelis, 1999.32. Teresevičienė M., Gedvilienė G. Mokymasis grupėse ir asmenybės kaita. Kaunas: Vytauto didžiojo universitetas, 2003.33. Vertinimas ugdymo procese. Vilnius: ŠMM, 2006.34. Weeden P., Winter J., Broadfoot P. Vertinimas. Ką tai reiškia mokykloms? Vilnius: Garnelis, 2005.35. I. Vitėnienė. Vartojimo kultūros ugdymo integravimas į chemijos pamokas. Mokymo ir metodinė medžiaga. Vilnius, Kronta, 2007.36. Projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“. Metodinės rekomendacijos.Vilnius, 2007.37. Ugdymo idėjos ir pamokų planai vartotojų švietimui. Knyga mokytojui. Liuksenburgas: Europos bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2008. 38. Museum Scouts – nauji pokyčiai ugdyme – inovatyvios mokytojų patirtys naudojant interaktyviais technologijas ir komandinį darbą (tarp.konf.medžiaga).

Vilnius: Ciklonas, 2008.39. Pedagogo kompetencijų tobulinimas integruojant IKT į ugdymo procesą. Metodinės rekomendacijos. 40. Mokykla visiems: mokymo priemonių kūrimas. Mokymo priemonių neįgaliems mokiniams kūrimo gairės.41. Mokyklų aprūpinimo standartai. ŠAC, Vilnius, 2001.42. Gamtamokslinio raštingumo užduočių pavyzdžiai. ŠAC, Vilnius, 2008.43. Vertinimas ugdymo procese. Vilnius, 2006.

77

Interneto svetainės

1. Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata. Interneto svetainės adresas http://www.pedagogika.lt/index.php?-1469555137 (lietuvių kalba, žr.2009-02-11)

2. Konkurso „Virtuali kelionė klasėje 2004-2007 m.“ pavyzdžių interneto svetainė http://metodika.emokykla.lt/sites/vkk/default.aspx (lietuvių kalba, žr. 2008-12-21)

3. Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų užduočių pavyzdžiai Švietimo plėtotės centro interneto svetainėje http://www.pedagogika.lt/index.php?-1735614090 (lietuvių kalba, žr. 2009-02-11).

4. Pedagoginės informacijos duomenų bazės interneto svetainė http://korys.emokykla.lt/projects/interneto-naudojimas-chemijos-pamokose (lietuvių kalba, žr. 2009-02-10)

5. IKT taikymo ugdymo procese galimybių interneto svetainė http://www.pedagogika.lt/index.php?-1469555137(lietuvių kalba, žr. 2009-01-10)6. Integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu 5-6 klasėms interneto svetainė http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/ (lietuvių kalba, žr. 2009-02-08)7. Interaktyvaus vartotojų švietimo interneto svetainė http://www.dolceta.eu.lt (lietuvių kalba, žr. 2009-02-10)8. e-Mokyklos interneto svetainė http://www.emokykla.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);9. Europos sąjungos interneto svetainė http://europa.eu (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);10. Interneto svetainė „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ http://www.likit.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);11. Įvairių mokomųjų dalykų MKP interneto svetainė http://mkp.emokykla.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);12. Jungtinių tautų interneto svetainė http://www.un.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);13. Jungtinių tautų interneto svetainė http://www.un.org (anglų kalba, žr. 2008-12-15);14. Lietuvos Respublikos seimo interneto svetainė http://www.lrs.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);15. LOGO interneto svetainė http://www.logo.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);16. Mokymosi technologijų centro interneto svetainė http://www.distance.ktu.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);17. Mokytojų kompetencijos centro interneto svetainė http://www.mkc.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);18. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros interneto svetainė http://www.nmva.smm.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);19. Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainė http://www.nec.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);20. Pedagogo ir konsultanto Geoff Petty interneto svetainė http://www.geoffpetty.com (anglų kalba, žr. 2008-12-15);21. Pedagogų profesinės raidos centro interneto svetainė http://www.pprc.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);22. Prof. Andy Hargreaves (švietimo kaita ir lyderystė autoriaus) interneto svetainė http://www.andyhargreaves.com (anglų kalba, žr. 2008-12-15);23. Statistikos departamento interneto svetainė http://www.stat.gov.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);24. Švietimo aprūpinimo centro interneto svetainė http://www.sac.smm.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);25. Švietimo informacinių technologijų centro interneto svetainė http://www.itc.smm.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);26. Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainė http://www.smm.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);27. Švietimo plėtotės centro interneto svetainė http://www.pedagogika.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);28. Tarptautinio švietimo konsultanto dr. Dean Fink interneto svetainė http://www.michaelfullan.ca (anglų kalba, žr. 2008-12-15).

78

29. Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė http://www.vlkk.lt (lietuvių kalba, žr. 2008-12-15);30. Wikipedija – elektroninė enciklopedija http://lt.wikipedia.org (anglų kalba, žr. 2008-12-15).31. Pedagoginės informacijos duomenų bazės interneto svetainė http://korys.emokykla.lt/projects 32. Konkurso „Naudojimasis internetu pamokose“ interneto svetainė http://www.ipc.lt/21z/mokymas/konkursai/mantas/PamPlan.htm

79