Iekin patenkinti i dalies

119

Civilin byla Nr.3K-7-67/2011Procesinio sprendimo kategorijos:

29.1; 30.8; 33 LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija, susidedanti i teisj: Egidijaus Baranausko, Biruts Janaviits, Janinos Janukiens, eslovo Jokbausko, Zigmo Levickio, Algio Norkno (pranejas) ir Janinos Stripeikiens (kolegijos pirminink), raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal suinteresuoto asmens Klaipdos miesto savivaldybs kasacin skund dl Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010m.rugpjio 19d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal pareikjo A. B. pareikim suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Klaipdos miesto savivaldybei dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakto nustatymo.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija

n u s t a t :

I.Gino esm

Byloje kilo ginas dl nuosavybs teiss gyjamja senatimi gijimo slyg valstybei priklausant ir registruot kito asmens vardu turt.

Klaipdos miesto valdyba 1993 m. rusjo 17 d. sutartimi pardav pareikjui 64,65 kv. m ploto krybines dirbtuves bei rs, esanius (duomenys neskelbtini). Po dirbtuvi pardavimo buvo suformuotas ems sklypas; 1993 m. lapkriio 19 d. Klaipdos miesto valdyba ir pareikjas sudar valstybins ems sklypo pirkimopardavimo sutart, kuria pareikjas sigijo tuo paiu adresu esant 881 kv. m ploto ems sklyp. Pareikjas kreipsi VRegistr centro Klaipdos filial dl daiktini teisi registravimo iame ems sklype esanius nekilnojamuosius daiktus kin pastat, plane paymt indeksu 2I1p, ir medin sandl, plane paymt indeksu 3I1m. VRegistr centro Klaipdos filialas 2006 m. gruodio 21 d. sprendimu netenkino pareikjo praymo, nurodydamas, kad nepateikti dokumentai, nustatantys nuosavybs teises mintus objektus: Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kinis pastatas yra registruotas kaip valstybs nuosavyb, patikjimo teise valdoma Klaipdos miesto darbo moni deputat tarybos (toliau DDT), duomen apie io objekto pardavim nra, o sandlis niekada nebuvo suformuotas kaip priklausinys prie pareikjo sigyto ems sklypo bei krybini dirbtuvi. Pareikjas kreipsi teism, praydamas pripainti jo nuosavybs teises krybini dirbtuvi priklausinius kin pastat ir medin sandl. Nagrinjant byl jis tikslino savo reikalavimus ir pateik teismui pareikim nustatyti nuosavybs teiss gijimo mintus pagalbinius statinius pagal gyjamj senat fakt. Pareikjo teigimu, nuo 1993 m. rusjo 17 d. sudarytos krybini dirbtuvi pirkimopardavimo sutarties jis daugiau kaip deimt met, atvirai, teistai, nepertraukiamai ir neginijamai valdo i dirbtuvi priklausinius. Suinteresuoti asmenys Klaipdos miesto savivaldyb ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb nesutiko su pareikimu, nurodydami, kad, V Registr centro duomenimis, kinis pastatas nuosavybs teise priklauso valstybei, ie nenuginyti, todl pareikjas negali gyjamja senatimi gyti nuosavybs teiss valstybei priklausanius daiktus (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Suinteresuot asmen teigimu, nuosavybs teiss medin sandl neregistruotos, jo statyba neteisinta statym nustatyta tvarka, todl is statinys negali bti nuosavybs teiss objektas.

II. Pirmosios ir apeliacins instancij teism sprendimo ir nutarties esm

Klaipdos miesto apylinks teismas 2009 m. rugpjio 12 d. sprendimu tenkino pareikim ir nustat fakt, kad pareikjas gyjamosios senaties bdu gijo nuosavybs teis kin pastat ir medin sandl. Teismas sprend, kad yra visos slygos, leidianios nustatyti tok fakt, nes pareikjas negijs nuosavybs teiss gino objektus, objekt valdymas prasidjo siningai, pareikjas gino turto objektus nuo 1993 m. rugsjo 17 d. valdo teistai, kaip savo, nemanydamas, kad daikt savininkas yra kakas kitas (CK 4.22, 4.68, 4.71 straipsniai). Teismas nustat, kad, VRegistr centro duomenimis, gino kinis pastatas nuo 1960 m. DDT vykdomojo komiteto sprendimu registruotas Klaipdos miesto DDT vardu, taiau netrauktas savivaldybs nekilnojamojo turto apskait, Klaipdos miesto savivaldyb nra pradjusi joki proces dl gino pastat perdavimo jai nuosavybs teise ir neketina toki veiksm imtis, jai gino pastatai nereikalingi. Vyriausybs atstovas taip pat negaljo nurodyti, k dar ar k ketina daryti su gino objektais, kurie yra pareikjui priklausaniame ems sklype. Teismas konstatavo, kad kinis pastatas registruotas kaip valstybs nuosavyb ir neperduotas nei Klaipdos miesto savivaldybei, nei Klaipdos apskrities virininko administracijai, be to, ir V Valstybs turto fondas patikjimo teise jo nevaldo ir neturi informacijos, kad bt perduotas kitam subjektui patikjimo teise valdyti, naudoti ar disponuoti. Teismas taip pat nustat, kad medinis sandlis Nekilnojamojo turto registre neregistruotas, taiau nam valdos technins apskaitos byloje nurodytas kaip pagalbinis pastatas bei paymtas plane. Atsivelgdamas tokias aplinkybes, teismas sprend, kad nebuvo rodyta, jog gino pastatai priklauso valstybei, nes nerodyta, kad jie bt perduoti kitam subjektui patikjimo teise valdyti, naudoti ar disponuoti, o Klaipdos miesto savivaldyb pripaino, kad gino objekt nuosavybs teis nra aiki. Teismo teigimu, aplinkyb, kad gino turto objekt valdymas nebuvo registruotas vieame registre (CK 4.27 straipsnio 2 dalis), nra pagrindas netenkinti pareikimo, nes pareikjas norimus gyjamja senatimi nuosavybn gyti pastatus valdo nuo 1993 m. rugsjo 17 d., t. y. kai dar atitinkamos CK nuostatos negaliojo. Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2010 m. rugpjio 19 d. nutartimi Klaipdos miesto apylinks teismo 2009 m. rugpjio 12 d. sprendim paliko nepakeist. Teisj kolegija sprend, kad teismas pagrstai nustat nuosavybs teiss gijimo gyjamja senatimi fakt, nes yra tam reikaling CK 4.684.71straipsniuose nustatyt slyg visuma. Pirma, daikto valdymas prasidjo siningai ir vis valdymo laik daiktas buvo valdomas kaip savas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Pareikjas, sigydamas ems sklyp bei krybines dirbtuves, buvo sitikins, kad kartu su iais objektais sigijo ir pagalbinius pastatus mrin pastat bei medin sandl. CK6.395straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, parduodant ems sklyp, kuriame yra pastat, statini ar kitoki objekt, sutartyje turi bti aptartas nuosavybs teiss perjimo klausimas. Jeigu is klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybs teis parduotame ems sklype esanius objektus perjo ems sklypo pirkjui. Dl i prieasi pareikjas vald mintus pastatus kaip savo nuosavyb ir tik kilus btinybei nugriauti statinius isiaikino, jog ie nepriklauso jam nuosavybs teise. Apeliacins instancijos teismo teisj kolegija atmet teiginius, kad gino turtas yra valstybs nuosavyb, nurodydama, jog nagrinjamu atveju nra joki tai patvirtinani rodym. Grsdama i ivad, kolegija nurod, kad, vadovaujantis Valstybs turto perdavimo savivaldybi nuosavybn statymo 4straipsnio 2 dalies 4 punktu, mintas turtas Klaipdos miesto savivaldybei galjo bti perduodamas pagal perdavimoprimimo aktus, kuriuose nurodomas objekto pavadinimas, adresas (vieta), nekilnojamojo turto technins inventorizacijos data, balansin ir likutin vert, taiau byloje nra joki dokument, kad turtas buvo perduotas savivaldybei valdyti. Teisj kolegija atsivelg tai, kad suinteresuoti asmenys neginijo pareikjo gino objekt valdymo siningumo bei teistumo, Klaipdos miesto savivaldybei ie pastatai nereikalingi, o pastat valdymo teis neperduota nei Klaipdos miesto savivaldybei, nei Klaipdos apskrities virininko administracijai, nei V Valstybs turto fondui. Antra, daiktai nra registruoti vieame registre kito asmens vardu, t. y. pareikjo kreipimasis dl daiktini teisi registravimo nekilnojamuosius daiktus atmestas, Klaipdos miesto savivaldyb kinio pastato nra traukusi savivaldybs nekilnojamojo turto apskait, taip pat pradjusi joki proces dl gino pastat perdavimo jai nuosavybs teise ir neketina toki veiksm imtis. Medinis sandlis neregistruotas V Registr centro Nekilnojamojo turto registre, taiau nam valdos technins apskaitos byloje nurodytas kaip pagalbinis pastatas, nuosavybs teis objekt niekam neregistruota. Teisj kolegija sprend, kad aplinkyb, jog nuosavybs teiss medin sandl nra registruotos, neduoda pagrindo sutikti su suinteresuot asmen teiginiais, kad is statinys negali bti nuosavybs teiss objektas. Medinis sandlis yra be pamato, todl turi bti pripaintas laikinu statiniu, o, vadovaujantis Statybos statymo normomis, laikinas statinys ir teiss j Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Dl to, kolegijos nuomone, medinis sandlis neturjo bti registruotas Nekilnojamojo turto registre, o nuosavybs teiss j priskirtinos pareikjui, nes jis vieai vald turt kaip savo nuo 1993 met.III. Kasacinio skundo ir prisidjimo prie kasacinio skundo argumentaiKasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Klaipdos miesto savivaldyb prao panaikinti Klaipdos miesto apylinks teismo 2009 m. rugpjio 12 d. sprendim ir Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. rugpjio 19 d. nutart, priimti nauj sprendim ir pareikimo netenkinti. Kasacinis skundas grindiamas tokiais argumentais:1. Teismai nepagrstai konstatavo, kad nebuvo rodyta, jog gino turto objektai perduoti kitam subjektui. I byloje esanio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomen banko irao matyti, kad gino kinis pastatas yra valstybs nuosavyb, patikjimo teise valdoma Klaipdos miesto DDT. ie duomenys nenuginyti, todl teisingi ir jais reikia vadovautis (Nekilnojamojo turto registro statymo 4 straipsnis). Teismai neatsivelg tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje virtinta imperatyvioji nuostata, draudianti gyti nuosavybs teis pagal gyjamj senat valstybei ar savivaldybei priklausanius daiktus bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. is draudimas ukerta keli gyti daikt nuosavybn gyjamja senatimi nepriklausomai nuo kit statyme nustatyt slyg tokiam gijimui buvimo. 2. Teism sprendimai paeidia savivaldybs teises ir teistus interesus, nes Valstybs turto perdavimo savivaldybi nuosavybn statymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybi nuosavybn perduodamas turtas, kur jos valdo patikjimo teise, yra neprivatizuotos savivaldybi gyvenamosios patalpos su joms priklausaniais inineriniais tinklais ir renginiais, gyvenamj nam valdose esantys pagalbinio kio paskirties pastatai, j dalys. Taigi, vadovaudamasi iomis nuostatomis, savivaldyb patikjimo teise valdo gino kin pastat. 3. Teismai neteistai pripaino pareikjo nuosavybs teis pagal gyjamj senat medin sandl, nes nepagrstai nesiaikino ir netyr io sandlio statybos teistumo fakto. Daiktas gali bti gyjamas gyjamja senatimi, jei gali bti privaios nuosavybs teiss objektu, t. y. atsirads teisei neprietaraujaniu bdu ar tvarka. Statinys gali tapti nuosavybs ar valdymo teiss objektu tik tuo atveju, jei jo statyba teisinta statym nustatyta tvarka. Pareikjas nepateik statybos dokument, patvirtinani sandlio statybos teistum, todl yra pagrindas manyti, kad sandlio statybos gali bti neteistos. Nesant duomen apie tai, jog iki gino statini uvaldymo jie buvo sukurti ir teisinti statymo nustatyta tvarka, statiniai nuo j sukrimo pradios yra savavaliki ir negali bti laikomi daiktini teisi objektais, o j uvaldymas negali bti laikomas siningu ir teistu. Kiek besitst tokio daikto valdymas, jo valdytojui negalima pripainti nuosavybs teiss gyjamosios senaties pagrindu. 4. Teismai skundiamus sprendimus prim nustat, kad 1993 m. lapkriio 19 d. Klaipdos miesto valdybos ir pareikjo buvo sudaryta valstybins ems pirkimopardavimo sutartis. Taiau teismai neatsivelg tai, kad pareikjui negaljo bti parduotas valstybins ems sklypas, nes jame buvo ir yra ne pareikjui nuosavybs teise priklausantis statinys. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausyb pateik prisidjim prie kasacinio skundo, papildomai nurodydamas tokius argumentus:

1. Gino turtas Nekilnojamojo turto registre yra registruotas Lietuvos valstybs vardu, todl nra pagrindo pareikjui pripainti nuosavyb teiss turt remiantis gyjamja senatimi. Dl to teism sprendimai paeid tiek Klaipdos miesto savivaldybs, kaip turto patiktins, tiek Lietuvos valstybs, kaip turto savininks, teises. 2. Nepagrsti teismo teiginiai, kad nebuvo rodyta, jog gino objektai bt perduoti kitam subjektui patikjimo teise valdyti, naudoti ar disponuoti. I Nekilnojamojo turto registro duomen banko irao matyti, kad kin pastat patikjimo teise priskirta valdyti Klaipdos miesto savivaldybei, po Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo permusiai buvusios Klaipdos miesto DDT funkcijas. Tai atitinka Valstybs turto perdavimo savivaldybi nuosavybn statymo 2 straipsnio 1 dal ir 3 straipsnio 3 dalies 1 punkt. Be to, net ir neperdavus (nepriskyrus) minto turto savivaldybs nuosavybn (valdymui) nuosavybs teiss turt yra registruotos valstybs vardu. Ivieinus valstybs daiktines teises, kiti asmenys neturi teisinio pagrindo reikalauti nuosavybs teisi gyjamosios senaties bdu. Tokiu atveju nesvarbi aplinkyb, kad Klaipdos miesto savivaldyb negyvendina ios valdymo teiss (gyvendina j netinkamai netrauk apskait, nra pradjusi proces dl i daikt perdavimo, j grinimo i neteisto pareikjo valdymo ir kt.), nes valstybs turto savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija Vyriausyb statymo nustatyta tvarka ir bdais gali nusprsti pati tinkamai ir visikai gyvendinti daiktines teises turt (Valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymo 7 straipsnio 1 dalis). Teismo nurodyta aplinkyb, kad savivaldyb kinio pastato patiktin nepagrind valdymo teiss, negali turti takos valstybs kaip savininks teisei valdyti, naudoti ir disponuoti mintu turtu, o valstybei (Vyriausybei) nekyla pareigos rodinti pareikjo valdymo nesiningumo ar neteistumo. 3. Teismai, nustatydami sining gino turto objekt valdymo pradi, rmsi tik pareikjo teiginiais, kad, sudarydamas krybini dirbtuvi pirkimopardavimo sandor, jis man, jog jo nuosavybn pereina ir pagalbiniai pastatai. Byloje nra raytini ar kitoki oficiali dokument, kurie neginijamai patvirtint tok pareikjo manym, o remtis bylos baigtimi suinteresuoto asmens nuomone nepakanka.

4. Apeliacins instancijos teismas nepagrstai rmsi CK 6.396 straipsniu, nes i teiss norma negaliojo sudarant krybini dirbtuvi pirkimopardavimo sutart. Atitinkami teisiniai santykiai atsirado iki 2000 m. CK sigaliojimo, ginas yra ne dl pirkimopardavimo sutarties, o dl gyjamosios senaties, todl, sprendiant dl pareikjo teisi ir pareig, i norma negali bti taikoma. 5. Apeliacins instancijos teismas nepagrind, kodl medinis sandlis turi bti laikomas laikinu statiniu. Statybos statymas laikino statinio nereikalauja registruoti Nekilnojamojo turto registre, taiau kelia reikalavimus dl tokio statinio galiojimo termin, leidim idavimo slyg, statinys (taip pat ir laikinas) gali tapti nuosavybs ar valdymo objektu tik tada, kai jo statyba teisinta statym nustatyta tvarka. Teismai nepagrstai i aplinkybi netyr. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegijak o n s t a t u o j a :

IV.Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dal kasacinis teismas, neperengdamas kasacinio skundo rib, patikrina apskstus emesns instancijos teism sprendimus ir (ar) nutartis teiss taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkcij, kasacinis teismas nenustatinja i naujo (trei kart) bylos fakt yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt aplinkybi. Nagrinjamoje byloje aktuals klausimai dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat valstybei ar savivaldybei priklausant turt bei valdymo registravimo vieajame registre kaip btinos slygos valdymui dl gyjamosios senaties. Dl i klausim iplstin teisj kolegija pasisako. Dl daikto atviro valdymo kaip nuosavybs teiss pripainimo

pagal gyjamj senat slygos aikinimo gyjamoji senatis yra savarankikas, pirminis nuosavybs teiss gijimo bdas (CK4.47straipsnio 11 punktas), galimas vykdius tam tikrus statyme tvirtintus reikalavimus. is bdas taikomas, kai pareikjas nra ir nebuvo gijs nuosavybs teiss daikt iki CK4.68straipsnio 1dalyje nustatyt termin sujimo ir prao teism konstatuoti, kad yra visos CK4.684.71straipsniuose nustatytos gyjamosios senaties taikymo slygos. gyjamja senatimi nuosavybs teis nekilnojamj daikt gali gyti asmuo, siningai gijs daikt bei siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav valds tok daikt ne maiau kaip deimt met, kai per vis valdymo laikotarp daikto savininkas turjo teisin galimyb gyvendinti savo teis daikt, bet n karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje ne kart iskirtos nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat slygos bei atskleistas j turinys (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. birelio 21d. nutartis civilinje byloje A.L. C. v. V Registr centro Utenos filialas, bylos Nr.3K-3-379/2004; 2004 m. birelio 23d. nutartis civilinje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. ., R. M. ir kt., bylos Nr.3K-3-345/2004; 2006 m. rugsjo 20d. nutartis civilinje byloje ABVilijampols autotransportas v. Kauno miesto savivaldyb ir kt., bylos Nr.3K-3-498/2006; 2006m. lapkriio 13 d. nutartis civilinje byloje UAB Stoties turgus v. Kauno apskrities virininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis P. J. v. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir kt., civilin byla Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29d. nutartis civilinje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybs administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2008 m. lapkriio 10 d. nutartis civilinje byloje pagal pareikjo AB,,Pakruojo arka pareikim, bylos Nr. 3K-3-535/2008; 2009 m. balandio 14 d. nutartis civilinje byloje S. M. v. G. K., V Registr centras, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. birelio 15d. nutartis civilinje byloje pagal R. V. mons pareikim, bylos Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsjo 22d. nutartis civilinje byloje UAB Narp metaliniai garaai v.Kauno apskrities virininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinje byloje pagal pareikjos S. U. pareikim, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandio 6d. nutartis civilinje byloje pagal UAB Terekas pareikim, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Taigi nuosavybs teiss gijimo gyjamja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra i slyg visuma: 1. Pareikjas nra ir nebuvo gijs nuosavybs teiss daikt kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bdu, t. y. asmuo nra daikto savininkas. 2. Daiktas nra valstybs ar savivaldybs nuosavyb; nra registruotas vieame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, siningai gijs daikt, j siningai valdo vis valdymo laik. Tai reikia, kad valdytojas, tiek uvaldydamas daikt, tiek vis gyjamosios senaties laik ir net gydamas daikt nuosavybn gyjamja senatimi, turi bti sitikins, jog niekas neturi daugiau u j teisi daikt, neinoti apie klitis, trukdanias gyti jam t daikt nuosavybn, jeigu toki klii bt (CK4.26straipsnio 3dalis, 4.70straipsnio 1dalis). 4. Vis valdymo laik daiktas buvo valdomas teistai. Teistas yra daikto valdymas, gytas tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs teis, o per prievart, slaptai ar kitaip paeidiant teiss aktus gyto daikto valdymas yra neteistas (CK 4.23 straipsnio 2, 3dalys). Teistas valdymas atsiranda tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs teis, kai dl tam tikr prieasi nuosavybs teiss neatsirado, pavyzdiui, atvejai, kai daikt sandoriu (teistu pagrindu) perleidiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Vis valdymo laik daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo slyga reikia, kad asmuo valdo daikt kaip sav nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Vis valdymo laik daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareikjas elgsi kaip daikto savininkas ir suvok, kad kiti asmenys neturi daugiau teisi u j valdom daikt (asmuo turi bti sitikins, kad nra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tssi CK4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyt termin.

Viena i slyg, reikaling tam, kad bt pripainta nuosavybs teis gyjamosios senaties pagrindu, yra atviras daikto valdymas (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo daikt turi valdyti kaip sav nesislapstydamas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. birelio 23d. nutartis civilinje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. ., R. M. ir kt., bylos Nr.3K-3-345/2004; 2006 m. lapkriio 13 d. nutartis civilinje byloje UAB Stoties turgus v.Kauno apskrities virininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29d. nutartis civilinje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybs administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2008 m. lapkriio 10 d. nutartis civilinje byloje pagal pareikjo AB ,,Pakruojo arka pareikim, bylos Nr. 3K-3-535/2008).

Pasisakydamas dl daikto atviro valdymo slygos kasacinis teismas yra iaikins, kad neivieintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybs teiss j, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3dal slaptas gyto daikto valdymas yra neteistas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinje byloje A. S. v. V Registr centras, Kauno apskrities valstybin mokesi inspekcija, K. M., bylos Nr. 3K-3-363/2007) ir kad pagal CK4.68straipsnio 1 dal nustatytas reikalavimas valdyti daikt atvirai reikia, kad po 2003m. liepos 1 d. daikto valdymas turi bti registruotas vieame registre nepriklausomai nuo to, kada is valdymas prasidjo iki 2000 m. CK sigaliojimo ar jam sigaliojus. Daikto valdymo registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (CPK529straipsnis). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidjo iki 2000 m. CK sigaliojimo, o CK4.68straipsnio 1dalyje nustatytas deimties met terminas nesujo iki 2003 m. liepos 1 d., tai, po ios datos daikto valdymo neregistravus vieame registre, turi bti laikoma, kad nevykdyta statyme nustatyta slyga daikt deimt met valdyti atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neregistravus jo vieame registre, negali bti pagrindas nustatyti fakt, kad nuosavybs teiss gytos pagal gyjamj senat. Po 2003 m. liepos 1 d., registravus daikto valdym, prasidjus iki 2000 m. CK sigaliojimo, is terminas skaitomas deimties met termin, skaiiuojam nuo daikto valdymo registravimo vieame registre momento (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 3d. nutartis civilinje byloje A. M. v. Kauno apskrities valstybin mokesi inspekcija, Kauno apskrities virininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkriio 10 d. nutartis civilinje byloje pagal pareikjo AB,,Pakruojo arka pareikim, bylos Nr. 3K-3-535/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinje byloje pagal pareikjos S. U. pareikim, bylos Nr.3K-3-113/2010). Atsivelgdama teisini santyki raid, teisiniam reguliavimui keliamus udavinius, iplstin teisj kolegija vertina, kad toks daikto atviro valdymo slygos iaikinimas ne visais atvejais atitinka valdym, gyjamj senat ir daikt bei teisi juos registravim reglamentuojani teiss norm turin, susiaurina CK4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyt atviro valdymo reikalavim atitinkani situacij apimt, todl nepagrstai pasunkina gyjamosios senaties instituto taikym.

Kasacinis teismas yra iaikins, kad gyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybs teisiniuose santykiuose upildyti ir teisins padties netikrumui juose panaikinti, daikt apyvartos galimumui utikrinti ir daikt valdanio asmens teisinei padiai stabilizuoti (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinje byloje pagal L. K. pareikim, bylos Nr. 3K-3-41/2011). ia prasme daikto valdymas i esms yra faktin bsena, kuri gali sukelti teiss daikt atsiradim nuosavybs teiss atsiradim gyjamja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrs, kad teistu daikto valdymu statymo pripastamas daikto faktinis turjimas, gytas tais paiais pagrindais, kaip ir nuosavybs teis (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. sausio 28d. nutartis civilinje byloje pagal pareikjo UAB Antada pareikim dl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsivelgiant tai, kad, siekiant taikyti gyjamj senat, turi bti nustatyta, jog faktinis daikto turjimas atsirado tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs teis, kad faktinis daikto valdymas turi tstis ilg laik ir ilikti siningu, teistu, atviru, laikytina, jog nuosavybs teiss pripainimo gyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,teisinti realiai esani nuosavybs teis; taikant institut upildomos nuosavybs teiss gijimo procedr spragos ir itaisomos sandori dl nuosavybs teiss gijimo sudarymo klaidos. Pagal CK 4.22straipsnio 1 dal daikto valdymu, kaip pagrindu gyti nuosavybs teis pagal gyjamj senat, laikomas faktinis daikto turjimas turint tiksl valdyti j kaip sav, nekeliant reikalavimo valdym registruoti. CK 4.27 straipsnio 1dalyje tvirtinta bendroji taisykl, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fizikai uvaldius daikt, taip pat daikto fizikai neuvaldius, bet kai perduodantis valdyti daikt asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nra joki klii patekti t daikt ar kitu panaiu bdu j fizikai uvaldyti. Taigi abi ios statymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdym reglamentuoja kaip faktin padt, kuri nustaius teismas turi pagrind sprsti dl valdymo teiss.

Nekilnojamojo daikto valdymo registravimas nustatytas CK4.27straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo moment. Kaip jau minta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas bt btinas io daikto valdymo teiss atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisje tvirtinant gyjamosios senaties instituto reglamentavim remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu registravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 33 straipsnis).

Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kart pasisaks dl teisins registracijos tiksl ir reikms. iuo atveju reikmingi kasacinio teismo iaikinimai apie tai, kad asmens teisi registracija vieame registre atlieka ne teises nustatani, o teisi ivieinimo funkcij; kad asmens nuosavybs teiss konkret daikt teisin registracija yra ivestinis veiksmas, kur lemia nuosavybs teiss t registruotin daikt atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinje byloje L. G. v. VValstybs turto fondas, V Varnos mik urdija, bylos Nr. 3K-3-399/2010). Kasacinis teismas yra pasisaks, kad asmens nuosavybs teiss konkret daikt teisin registracija savaime negali paeisti kito suinteresuoto asmens teisi (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinje byloje A. . v. UABPrien turgus, Kauno apskrities virininko administracija, Prien rajono savivaldyb, bylos Nr. 3K-3-291/2010). Be to, kasacinis teismas yra konstatavs, kad nekilnojamojo daikto teisin registravim vykdanti institucija tiria teisin nuosavybs teisi gijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) pagrind, jo forminim, taiau nekonstatuoja vertinamj fakt, nes tai yra teisminio nagrinjimo dalykas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009m. spalio 13 d. nutartis civilinje byloje Vilniaus miesto savivaldybs taryba v. VRegistr centras, A. P., B. N., D. A., bylos Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodio 21d. nutartis civilinje byloje pagal pareikjo Vilniaus miesto savivaldybs tarybos praym dl leidimo gyvendinti teismo pripaint teis, bylos Nr. 3K-3-364/2009). Teisin registracija, minta, yra ivestinio pobdio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka statymu apibrto nekilnojamojo daikto valdymo esms ir pagrind. Pagal Lietuvos Respublikos statym nuostatas teisin registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisin reikm ji nesukuria teiss ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandanios teiss. Iplstin teisj kolegija sprendia, kad tiek registracija vieajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereikia valdymo nebuvimo ir negali bti vertinama taip, kad susidaryt klitis teismui konstatuoti statyme reikalaujam fakt pagrindu esant valdymo teis. Asmeniui turi bti suteikiama galimyb rodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko statyme tiesiogiai tvirtintas slygas, kurioms esant gali bti pripastama jo nuosavybs teis gyjamosios senaties pagrindu. Tuo tarpu iki iol formuota teism praktika, pagal kuri valdymo registravimas vieajame registre vertintas kaip privaloma slyga nuosavybs teisei pagal gyjamj senat pripainti, teisinei registracijai nepagrstai suteik teises daikt nustatani gali ir neatitiko valdymo teiss kaip faktins prigimties reikinio pobdiui, esmei ir pagrindams. Aikinimas, kad tik vieajame registre registruotas valdymas gali bti laikomas tinkamu pripainti nuosavybs teis gyjamja senatimi, neatitinka sisteminio gyjamosios senaties institut bei valdym reglamentuojani teiss norm aikinimo. Specialiosios gyjamosios senaties institut reglamentuojanios teiss normos nenustato reikalavimo registruoti daikto valdym, kaip btinos slygos siekiant pripainti nuosavybs teis daikt gyjamosios senaties pagrindu (CK4.684.71 straipsniai). Aplinkyb, kad faktinis, siningas bei teistas valdymas gali bti pagrindas gyjamajai senaiai taikyti nepriklausomai nuo jo registravimo vieame registre, patvirtina ir kitos statymo normos, nustatanios tam tikr siningo valdytojo teist interes gynim. Pavyzdiui, CK 4.57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad beeimininkiu daiktu nelaikomas siningai gytas ir teistai valdomas daiktas (tokia nuostata yra ginamas siningas daikto valdytojas, kuris nra ir dar netapo savininku, taiau daikt valdo kaip savo). Paymtina, kad CK 4.27 straipsnio 2 dalis nepaneigia galimybs, jog nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas gyjamajai senaiai taikyti, gali atsirasti ne tik j registravus. i nuostata skirta visiems atvejams, kai siekiama registruoti daikto valdym, taip pat kai nra tikslo gyti daikt gyjamja senatimi. ioje normoje nustatyta galimyb registruoti valdym vieajame registre reikalinga valdytojo teisi apsaugai, taiau gyjamoji senatis ir valdymas, kaip savarankika teis, yra atskiri teisiniai institutai, todl valdymas nebtinai turi bti siejamas su tikslu gyti valdom daikt gyjamosios senaties pagrindu. Iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai valdytojas siekia gyti nuosavybs teis valdom daikt gyjamosios senaties pagrindu, nepriklausomai nuo valdymo registravimo ar neregistravimo, privalo bti nustatomos specialiosiose gyjamj senat reglamentuojaniose teiss normose tvirtintos nuosavybs teiss gijimo iuo pagrindu slygos. Dl to sistemin valdymo ir gyjamosios senaties institutus reglamentuojani teiss norm analiz leidia teigti, kad taikant gyjamj senat turt bti vadovaujamasi CK 4.22 straipsnio 1 dalyje pateikiamais valdymo pagrindais ir specialiosiomis gyjamj senat reglamentuojaniomis teiss normomis (CK4.684.71 straipsniai). Atsivelgiant tai, kad specialiosios gyjamosios senaties institut reglamentuojanios teiss normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdym, tokio reikalavimo taikymas neatitikt sisteminio teiss norm aikinimo, nepagrstai pasunkint gyjamosios senaties instituto taikym ar i viso j paneigt, paversdamas neveikianiu ir neefektyviu. Idstyti motyvai ir j pagrindu padarytos ivados, iplstins teisj kolegijos vertinimu, lemia objektyvi btinyb (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2006m. kovo 28 d. nutarimai) pakeisti iki iol egzistavusi teiss aikinimo ir taikymo praktik, pagal kuri pripastant nuosavybs teis gyjamja senatimi daikto atviro valdymo slygos dalimi buvo reikalavimas registruoti daikto valdym vieajame registre. Iplstin teisj kolegija pasisako, kad atviro daikto valdymo slyga pagal CK 4.68 straipsn nuosavybs teisei gyjamja senatimi pripainti gali bti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo registruotas vieame registre.

Teisme nustaius visas nuosavybs teiss gijimo gyjamja senatimi slygas, valdymo teiss pagrindu teismo sprendimu pareikjui gali bti pripainta nuosavybs teis gyjamja senatimi daikt, jeigu dl konkretaus daikto gijimo nuosavybs teise gyjamosios senaties pagrindu nra apribojim ar draudim (CK 4.684.71 straipsniai). Pareikjas nuo teismo sprendime nurodytos gyjamosios senaties termino sujimo datos gali nuosavybs teis registruoti Nekilnojamojo turto registre. Dl CK 4.69 straipsnio 3 dalies aikinimo ir taikymoNagrinjamoje byloje buvo sprsta dl nuosavybs teiss pripainimo gyjamja senatimi daiktams, vienas i kuri yra teisikai registruotas valstybs nuosavybe kaip valdomas DDT, o kitas - teisikai neregistruotas, bet dl j abiej nra tiesiogini dokument dl privatizavimo. Byloje turi bti sprendiama, ar taikomos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato draudim tam tikr turt gyti nuosavybs teise gyjamosios senaties bdu, todl kolegija dl i nuostat aikinimo ir taikymo pasisako.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas gyjamja senatimi gyti nuosavybs teis dviem atvejais: 1) nuosavybs teis gyjamja senatimi negali bti gyjama valstybei ar savivaldybei priklausanius daiktus; 2) nuosavybs teis gyjamja senatimi negali bti gyjama kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Pasisakydamas dl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kart yra pabrs, kad CK4.69straipsnio 3 dalyje tvirtintas imperatyvas negali bti aikinamas kitaip, kaip draudimas gyjamosios senaties bdu gyti nuosavybs teis daikt, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. is draudimas ukerta keli gyti daikt nuosavybn gyjamja senatimi nepriklausomai nuo kit statyme nustatyt slyg tokiam gijimui buvimo. Draudimas gyjamja senatimi gyti nuosavybs teis vieosios nuosavybs teise priklausant turt reikia, kad tokio daikto asmuo negali teistai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. birelio 23 d. nutartis civilinje byloje pagal V. M. ir T. M. pareikim, bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006m. lapkriio 13 d. nutartis civilinje byloje pagal UAB ,,Stoties turgus pareikim, bylos Nr.3K-3-586/2006; 2007m. vasario 20 d. nutartis civilinje byloje pagal UABTomis pareikim, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinje byloje pagal L. K. pareikim, bylos Nr. 3K-3-41/2011; kt.).Imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobdis yra susijs su vieojo intereso gynimu (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. lapkriio 10 d. nutartis civilinje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka pareikim, bylos Nr. 3K-3-535/2008) ir paaikinamas atsivelgiant ia norma siekiamus tikslus. Draudimas gyti gyjamja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausanius daiktus yra susijs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybs atkrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybs ri ir form pertvarkymo procesams ir gali bti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstyb nra tinkamai apskaiiusi bei valdanti savo turto, neprimusi sprendimo dl jo perleidimo privaion nuosavybn. Dl to, kilus ginui dl nekilnojamj daikt buvimo vieosios nuosavybs teiss objektais, turi bti atsivelgiama nuosavybs ries pertvarkymo i vieosios privai teisin reguliavim. Atkrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomyb, pradtas formuoti privaios nuosavybs teise grindiamas alies kis (Konstitucijos 46straipsnis) ir vieoji nuosavyb statym nustatyta tvarka buvo perleidiama privatiems subjektams. Vieosios nuosavybs perleidimas privai nuosavyb vykdytas 1991 m. But privatizavimo statymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo statymo nustatyta tvarka. Atsivelgdamas tai, kasacinis teismas yra pasisaks, kad sisteminiu bdu aikinant i specialij teiss akt nuostatas ir CK4.69straipsnio 3dal, konstatuotina, kad valstybei nuosavybs teise priklausanio turto negalima gyti privaios nuosavybs teise kitaip, nei specialiuosiuose teiss aktuose nustatyta tvarka, todl gyjamosios senaties institutas nra pagrindas vieajai nuosavybei pertvarkyti privaij (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinje byloje pagal L. K. pareikim, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Taigi sprendiant klausim dl turto priklausymo, ypa kai turtas yra registruotas buvusi sovietini organizacij vardu, btina aikintis turto kilm, i koki finansavimo altini jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas vieosios nuosavybs pagrindu, t. y. bendromis lomis ir darbu, jis tokiu ir turi bti laikomas. Iplstin teisj kolegija pabria, kad CK 4.69 straipsnio 3dalyje tvirtintas draudimas gyjamja senatimi gyti valstybei ar savivaldybei priklausanius daiktus yra siejamas su i daikt priklausymu nuosavybs teise, bet ne su j teisine registracija. Tokia skirtinga vieja ir privaija nuosavybe esani daikt savininko apsauga nuo nuosavybs teiss praradimo kitam asmeniui siningai gijus daikt bei siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav valdant j vis gyjamosios senaties termin irykina draudimo gyjamosios senaties pagrindu gyti nuosavybs teis valstybei ar savivaldybei priklausant turt grietum. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teiss daiktus neregistruotos valstybs ar savivaldybs vardu, nra pagrindas vertinti, kad jie nebra valstybs nuosavyb, nes taip bt paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 3d. nutartis civilinje byloje pagal A. M. pareikim, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkriio 10 d. nutartis civilinje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka pareikim, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Atsivelgiant tai, kad CK4.69straipsnio 3dalies norma imperatyvioji, joje tvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5straipsnio 4dalimi, kurioje tvirtinta teismo pareiga aikinant ir taikant statymus vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais. Dl to nuosavybs teis gyjamja senatimi negali bti gyjama ir tokius valstybei ar savivaldybei priklausanius daiktus, kuriuos valstyb ar savivaldyb nuosavybs teiss ilg laik negyvendina, t.y. nesirpina, nepriiri, neregistruoja savo nuosavybs teisi, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausanio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet koki kit aplinkybi, negali bti pripaintas pagrindu gyjamajai senaiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybs nuosavybs teiss objektai ir valstybs turto privatizavim reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal statymus perleisti) privai asmen nuosavybn, tai jie turi bti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybs teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dal draudiama juos pripainti gytus nuosavybs teise gyjamja senatimi dl j ilgalaikio valdymo. Nagrinjamu atveju pirmosios ir apeliacins instancij teismai nepagrstai sprend, kad pareikjas gyjamosios senaties bdu gijo nuosavybs teis kin pastat ir medin sandl, remdamiesi tuo, jog nebuvo rodyta gino pastat priklausomyb valstybei. i ivad teismai grind nustatytomis aplinkybmis, kad gino kiniai pastatai nebuvo perduoti savivaldybei, apskrities virininko administracijai, VValstybs turto fondui ar kitam subjektui patikjimo teise valdyti, naudoti ar disponuoti ir kad savivaldyb nra pradjusi joki proces dl gino pastat perdavimo jai ir neketina toki veiksm imtis, kad jai gino pastatai nereikalingi, o po privatizavimo formuojant ems sklyp prie neabejotinai privatizuoto daikto jis apima ir em po gino pastatais.Teisj kolegija, atsivelgdama pirmiau nurodyt CK 4.69 straipsnio 3 dalies aikinim, sprendia, kad teismai, pripaindami pareikjo nuosavybs teis gyjamosios senaties pagrindu gino statinius, nepagrstai rmsi aplinkybmis, susijusiomis su valstybs ir savivaldybs institucij netinkamai atliekamomis pareigomis apskaityti ir valdyti valstybei priklausant turt, paeid imperatyvj CK 4.69 straipsnio 3 dalyje tvirtint draudim. Be to, teismai nukrypo nuo formuojamos teism praktikos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis byloje pagal pareikjo A. M. pareikim, bylos Nr.3K-3-408/2007). Byloje nustatyta, kad kinis pastatas registruotas vieajame registre kaip valstybs nuosavyb DDT vardu. Byloje dl io ir dl teisikai neregistruoto pastato sutartyje nra tiesiogini duomen, kad jie bt parduoti pareikjui kaip privatizavimo objektai, jo dalys ar priklausiniai kartu su krybinmis dirbtuvmis. Bylos nagrinjimo metu pareikjas aikino, kad pastat jis savo reikmms nenaudojo, netvark, taip pat nerodinjo, kad juos gijo nuosavybs teise kaip privatizavimo objektus. Kit aplinkybi, dl ko bt pasibaigusi subjektin valstybs nuosavybs teis gino statinius, byloje nra. Sudarytos sutartys dl krybini dirbtuvi ir vliau dl ems sklypo pardavimo rodo, kad pirmiausia buvo parduotas statinys, esantis didesniame ems sklype, o paskui ems sklypas prie pareikjui privatizavimo bdu parduoto pastato buvo sumaintas, bet jis apm ir gino pastatus. ems sklypo formavimo eiga ir padariniai gali bti viena i aplinkybi sprendiant, ar gino kiniai pastatai buvo privatizuoti. Ji turi bti vertinama kartu su kit aplinkybi visuma. Teisikai kvalifikuodama byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad iki pareikjo nurodyto valdymo pradios gino objektai priklaus valstybei nuosavybs teise, o vlesnis ios subjektins nuosavybs teiss pasibaigimo pagrindas nenurodytas, iplstin teisj kolegija daro ivad, kad teismai, neatsivelgdami pirmiau nurodytas sutari aikinimo taisykles ir teism praktik, padar ivad, kad gino pastatai nustojo bti valstybs nuosavybe po privatizavimo. Minta, CK4.69straipsnio 3dalyje nustatytas draudimas gyjamja senatimi gyti daikt sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybs teise, o ne su ios teiss registracija, todl nuosavybs teisi fakto buvimas ar nebuvimas gali bti rodinjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nra registruotas valstybs vardu. Dl to taikytinas CK 4.69 straipsnio 3 dalies draudimas dl valstybs turto gijimo nuosavybs teise gyjamja senatimi, o skundiami Klaipdos miesto apylinks teismo 2009 m. rugpjio 12 d. sprendimas ir Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. rugpjio 19d. nutartis naikintini. Taikant CK 4.69 straipsnio 3dal priimtinas naujas sprendimas ir pareikjo praymas nustatyti nuosavybs teiss kin pastat ir medin sandl gijimo pagal gyjamj senat fakt atmestinas (CPK 359 straipsnio 1dalies 4punktas). Dl ilaid, susijusi su procesini dokument teikimu, priteisimoKasacins instancijos teismas patyr 38,40 Lt ilaid, susijusi su procesini dokument teikimu. Patenkinus kasacin skund, panaikinus pirmosios ir apeliacins instancij teism procesinius sprendimus ir primus nauj sprendim atmesti pareikim, ios ilaidos valstybs biudet priteistinos i pareikjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstin teisj kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 79, 96 straipsniais, 359straipsnio 1dalies 4 punktu, 362straipsnio 1dalimi,

n u t a r i a : Klaipdos miesto apylinks teismo 2009 m. rugpjio 12 d. sprendim ir Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. rugpjio 19d. nutart panaikinti ir priimti nauj sprendim pareikjo A. B. pareikim nustatyti nuosavybs teiss kin pastat, plane paymt indeksu 2I1p, ir medin sandl, plane paymt indeksu 3I1m, esanius (duomenys neskelbtini), gijimo pagal gyjamj senat fakt atmesti. Priteisti i pareikjo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybs biudet 38,40Lt (trisdeimt atuonis litus 40 ct) ilaid, susijusi su procesini dokument teikimu kasaciniame teisme.

i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.

Teisjai

Egidijus Baranauskas Birut Janaviit

Janina Janukien eslovas Jokbauskas Zigmas LevickisAlgis Norknas

Janina Stripeikien