Civilinė teisė (bendroji dalis) (įvadinė paskaita)

Civilinės teisės studijų objektas.Civilinės teisės termino etimologinis aiškinimas.Romėnų teisės recepcijos apžvalga.Šiuolaikinės civilinės teisės bruožai.Civilinė teisė LietuvojeCivilinės teisės studijų programa.Civilinės teisės mokomosios ir mokslinės literatūros apžvalga.Žinių vertinimo sistema

2004 m. doc. V. Pakalniškis

CivilinėsCivilinės teisės studijų objektas teisės studijų objektas

Objektyvioji civilinė teisėObjektyvioji civilinė teisė

Civilinės teisės reglamentavimo objektasCivilinės teisės reglamentavimo objektas

Civilinės teisės doktrinaCivilinės teisės doktrina

Jus est ars boni et aequi

Teismų praktika

Civilinės teisės termino etimologinis Civilinės teisės termino etimologinis aiškinimasaiškinimas

CiCivilinės teisės terminas senovės vilinės teisės terminas senovės Romoje

Civilinės teisės terminas senovės Civilinės teisės terminas senovės Romos suklestėjimo suklestėjimo laikotarpyjelaikotarpyje

Civilinė teisė viduramžiaisCivilinė teisė viduramžiais

Terminas – žodis arba pastovus žodžių junginys, kuriuo įvardijama mokslo, technikos, meno ar kitos visuomenės gyvenimo srities speciali sąvoka arba daiktas. Žr. Terminų banko įstatymą

Civilinės teisės terminas senovės Civilinės teisės terminas senovės RomojeRomoje

Jus civileJus civile – reglamentuoja Romos piliečių reglamentuoja Romos piliečių turtinius turtinius santykiussantykius

Jus gentiumJus gentium – reglamentuoja svetimšalių turtinius santykius

Klasikinės romėnų civilinės teisės formavimosi laikotarpis - I-III šimtmetis

Jus praetorium - to meto teisės taikymo praktika.

Civilinės teisės terminas senovės Civilinės teisės terminas senovės Romos suklestėjimo laikotarpyjeRomos suklestėjimo laikotarpyje

Jus civileJus civile, Jus gentiumJus gentium ir Jus praetorium susiliejo

Susiformuoja romėnų privatinė teisė

Romėnų privatinė teisė - pirmoji pasaulyje teisės sistema, kuri sureguliavo piliečių, kaip rinkos subjektų, santykius (Romėnų teisė, psl. 14.)

Civilinė teisė viduramžiaisCivilinė teisė viduramžiais

Civilinė teisė priešpastatoma bažnytinei teiseiCivilinė teisė priešpastatoma bažnytinei teiseijus canonicumjus canonicum

Civilinė teisė feodalinėje EuropojeCivilinė teisė feodalinėje Europoje

Civilinė teisė - miestų ir miestiečių teisė, Civilinė teisė - miestų ir miestiečių teisė, reglamentuojanti ekonominės apyvartos ir reglamentuojanti ekonominės apyvartos ir nuosavybės santykius.nuosavybės santykius.

Šioms funkcijoms vykdyti kontinentinėje Šioms funkcijoms vykdyti kontinentinėje Europoje receptuojama Romos privatinė teisė.Europoje receptuojama Romos privatinė teisė.

Atsiranda vokiškas civilinės teisės terminas – Atsiranda vokiškas civilinės teisės terminas – das Bu’’rgerlichesdas Bu’’rgerliches Recht Recht..

Anglijoje teismų praktikos pagrindu formuojasi common law (bendroji teisė).

Romos teisės recepcija

Žlugus Romos imperijai išliko Romos privatinės teisės pagrindinis rašytinis šaltinis - Justiniano rinkinys Corpus iuris civilis (529-534 m.), kuris viduramžiais kontinentinės Europos šalyse buvo pritaikytas turtinių santykių reglamentavimui, o jo idėjos ir juridinės technikos priemonės - naujų CT aktų kūrimui. Romėnų privatinės teisės įtaka Europos CT vadinama romėnų teisės recepcija. Didžiausią poveikį Romos privatinė teisė padarė kontinentinės Europos šalims XVIII-XIX amžiuje, prasidėjus Europos šalių CT kodifikacijai - Austrijos (1797 m.), Prancūzijos (1804 m.), Vokietijos (1899 m.). Europos šalys, perėmusios Romos privatinės teisės dvasią, suformavo kontinentinės CT erdvę.

Anglijoje Romos privatinė teisė tokios didelės įtakos neturėjo. Ten CT formavosi per teismų sprendimais formuojamas tradicijas, todėl svarbiausi jos bruožai yra teisminio precedento pripažinimas teisės šaltiniu ir nekodifikuota rašytinė teisė. Taip susiformavo kita CT erdvė - bendrosios arba anglosaksų, kuri išsiplėtė į Šiaurės Ameriką ir kai kurias buvusias britų kolonijas. Abi šios CT sistemos įtakojo daugelio kitų valstybių CT formavimąsi.

Šiuolaikinės civilinės teisės bruožai

XX amžiuje globalizacijos procesai palaipsniui ardo sienas tarp šių dviejų vyraujančių teisinių erdvių. Todėl XX amžiaus kodifikacijoms, jų tarpe ir Lietuvos, būdingi tiek kontinentinės, tiek anglosaksų CT bruožai. Kai kuriose pasaulio šalyse dėl jų ekonominių ir religinių sąlygų susiformavo savitos CT sistemos. XX ir XXI amžių sandūroje teisės tyrinėtojai išskiria tokias CT sistemas: kontinentinę (romanų-germanų), anglų-amerikiečių, šiaurės šalių (skandinavų), islamo bei induizmo.

Viešoji ir privatinė teisė

Civilinė teisė ir privatinė teisė

Civilinė teisė ir ideologija

Civilinės teisės sąveika su kitomis teisės šakomis bei kitomis socialinėmis normomis

Moralės normos

Konstitucija ir bendrieji teisės principai

Privatinė teisė

Baudžiamoji teisė

Administracinė teisė

Civilinė teisė Lietuvoje 1

•Lietuvos civilinės teisės raida neatsiejama nuo Lietuvos valstybingumo raidos, kurios pradžia siekia dar XIII a.

•Tuo metu pagrindinės Lietuvos civilinės teisės idėjos perimtos iš Vakarų Europos.

•Svarbiausi Lietuvos teisės šaltiniai, kuriuose buvo įtvirtintos ir civilinės teisės normos, buvo Kazimiero teisynas (1468 m.), bei Lietuvos Statutai (1529 m., 1566 m., 1588 m.).

•Šie aktai buvo reikšmingi ne tik Lietuvos, bet kaimyninių rytų ir kai kurių vakarinių šalių civilinės teisės raidai.

•Vėliau Lietuva prarado savarankiškumą, todėl sustojo ir jos teisės sistemos savarankiška plėtra.

•XX a. pirmojoje pusėje, atstačius nepriklausomybę, Lietuva neturėjo to laikmečio poreikius atitinkančių civilinės teisės aktų, todėl buvo receptuota kitų šalių civilinė teisė.

•Dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų atskirose Lietuvos regionuose galiojo net keturios civilinės teisės sistemos: pagrindinėje Lietuvos dalyje

Civilinė teisė Lietuvoje 2

•Po nepriklausomybės praradimo ir iki jos atstatymo (1940-1990 m.) Lietuvoje buvo įvestas Rusijos (RSFSR) civilinis kodeksas (1940 11 30).

•Vėliau, priėmus SSSR civilinių įstatymų pagrindus, Lietuvoje kaip ir kitose SSSR respublikose buvo priimtas civilinis kodeksas (1964 m.).

Civilinė teisė Lietuvoje 3

Civilinė teisė Lietuvoje 4

•1990 m., vėl atstačius Lietuvos nepriklausomybę, buvo sukurtos laisvos rinkos veikimui reikalingos teisinės prielaidos.

•Buvo priimti nauji įstatymai, bei iš esmės perredaguotas 1964 m. civilinis kodeksas.

•Buvo pradėtas rengti naujas civilinis kodeksas, kuris priimtas 2000 07 18 ir įsigaliojo nuo 2001 07 01.

Civilinės teisės (bendroji dalis) studijų programa

: :I dalisI dalisBENDROSIOS CIVILINĖS TEISĖS

NUOSTATOS

ASMENYS

Terminai. Ieškinio senatis

Civilinių teisų įgyvendinimas ir gynimas

Atstovavimas

II dalisII dalis

DAIKTINĖ TEISĖDAIKTINĖ TEISĖ

PAVELDĖJIMASPAVELDĖJIMAS

SANDORIAI

LITERATŪRALITERATŪRA

•PagrindinėPagrindinė

• Rekomenduojami periodiniai teisės žurnalaiRekomenduojami periodiniai teisės žurnalai

• Teismų praktikaTeismų praktika

•Papildoma

Pagrindinė:Pagrindinė:

•1. Kiršienė J., Pakalniškis, V. Ruškytė R., Vitkevičius P. Civilinė 1. Kiršienė J., Pakalniškis, V. Ruškytė R., Vitkevičius P. Civilinė teisė. Bendroji dalis. I tomas.-Vadovėlis: Lietuvos teisės universitetao teisė. Bendroji dalis. I tomas.-Vadovėlis: Lietuvos teisės universitetao Leidybos centras: Vilnius. 2004Leidybos centras: Vilnius. 2004•2.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2002.knyga. Asmenys. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2002.•3. 3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Pirmasis leidimas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2001.Vilnius: Justitia, 2001.•4.4.  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. I dalis. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, knyga. Prievolių teisė. I dalis. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2003.2003.•5.5. Mikelėnas V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas.Mikelėnas V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Vilnius: Justitia, 2001.Justitia, 2001.

PAPILDOMA:1. Maksimaitis M. ir kt. Lietuvos teisės istorija. Vilnius: Justitia, 2002.

2. Civilinė teisė / P.Vitkevičius ir kt. Kaunas: Vijusta, 1997.

3. Glendon M., Gurdon M., Osakue C. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993.

4.  Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. Vilnius, 1998, 2000, 2002.

5. Mizaras V. Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai. Vilnius: Justitia. 2003.

6.  Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S. Romėnų teisė. Vilnius, 1999.

7. Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tarptautinės sutartys ir dokumentai pilietinės visuomenės klausimais / Sudarytojas Saulius Katuoka. Vilnius, 2000.

8. Гражданское и торговое право капиталистических государств. Oтв. Ред. Е. А. Васильев. Москва, 1993.

9.  Научно практический комментарий к части первой Гражданского кодекса Российской Федерации для предпринимателей. 2-ое изд. доп. и перера. Москва, 1999.

10.  Berger V. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vilnius, 1997.

11. Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 02 18 – 1940 06 15). Vilnius, 1996.

12. Zweigert K., Kötz H. Lyginamosios teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 2001.

Rekomenduojami Rekomenduojami periodiniai teisės žurnalai:periodiniai teisės žurnalai:

- Verslas ir teisė Verslas ir teisė - Teisės problemosTeisės problemos- JurisprudencijaJurisprudencija- JustitiaJustitia- TeisėTeisė•.European Law Journal•.European Law Review•.The International Journal of Comparative Labour Law and Industrial Relations•.International Journal of Sociology of Law•.The Journal of Legal Studies•.Juristische Schulung-JUS•.Legal Theory•.NEUE Juristische Wochenschrift – NJW•.Panstwo i prawo•. Государство и право Государство и право•.Вестник МУ Сер 11 Право•.Известие ВУЗов. Правоведение

Teismų praktika:Teismų praktika:

•Lietuvos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo svetainė Internete Internete (Civilinių bylų nutartys) (Civilinių bylų nutartys)

•Teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Nuo 1995 m. periodiškai leidžiamas biuletenis. Nuo 1995 m. periodiškai leidžiamas leidinys.leidinys.