1 TEMA

1 TEMA

PRIEVOLI TEISS SAMPRATA IR SISTEMA

Prievoli teiss reguliavimo dalykas yra asmen turtiniai ir asmeniniai neturtiniais santykiai.

Prievoli teis yra civilins teiss poak, kuri sudaro sistema teiss norm, reguliuojani asmen turtinius santykius ir su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius.

Prievoli teiss sistema yra tokia pati kaip ir civilins teiss sistema. Prievoli teisje yra iskiriama bendroji ir ypatingoji dalys.

Bendrj prievoli teiss dal sudaranios civilins teiss normos taikomos visiems prievoliniams santykiams ir yra patalpintos CK etosios knygos I dalyje (6.1 6.153 straipsniai). ios normos reglamentuoja prievols samprat, prievoli atsiradimo pagrindus, prievoli ris, prievoli vykdym ir nevykdymo teisines pasekmes, kreditoriaus interes gynim, prievoli vykdymo utikrinim, asmen pasikeitim prievolje, prievoli pabaig ir restitucij.

Ypatingajai prievoli teiss daliai priskiriamos civilins teiss normos, reglamentuojanios atskiras prievolini santyki ris, kurie yra santykinai savarankiki pagal savo prigimt, atsiradimo pagrindus. Ypatingosios dalies normos patalpintos CK etosios knygos II-IV dalyse.

Prievol yra teisinis asmen santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig. Asmuo, turintis reikalavimo teis vadinamas kreditoriumi , o asmuo, kuris turi pareig atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti vadinamas skolininku .

Iskiriami ie prievoli teisiniu santykius charakterizuojantys bruoai:

Prievols subjekt apibrtumas reikia, kad prievoliniame santykyje dalyvauja konkrets subjektai, kurie turi grietai apibrtas teises ir pareigas.

Prievols dinamikumas slygotas to, kad prievol yra ekonomins apyvartos, kuri yra labai dinamika, teisin forma.

Prievols turinio apibrtumas (privalomumas) reikia, kad prievolin teis nesuteikia subjektui teiss veikti kaip jis nori, o suteikia tik teis reikalauti, kad skolininkas atlikt tam tikrus veiksmus arba susilaikyt nuo toki veiksm, kurie sudaro prievols turin.

Prievols ali subjektini teisi gynimas reikia, kad abiej i prievols ali subjektins teiss yra ginamos teisme.

Prievols tikslingumas reikia, kad prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda dl to, kad kreditorius ar skolininkas vienokiu ar kitokiu bdu nori patenkinti savo poreikius bei interesus.

Nurodyti prievolini santyki poymiai skiria prievolinius santykius nuo daiktini.

PRIEVOLI ATSIRADIMO PAGRINDACK 6.2 straipsnis numato, kad prievols atsiranda i sandori arba kitoki juridini fakt, kurie pagal galiojanius statymus sukuria prievolinius santykius. i norma turi bti sistemikai aikinama su CK 1.136 straipsniu jame pateikiamas sraas juridini fakt, su kuriais statymas sieja civilini teisi ir pareig atsiradim. Pateikiamas sraas nra baigtinis.

Paprastai skiriami ie prievoli atsiradimo pagrindai:

Prievoli atsiradimo pagrindas gali bti tiek vienaaliai, tiek dvialiai arba daugiaaliai sandoriai (sutartys). Sutartys yra vienas i plaiausiai paplitusi prievoli atsiradimo pagrind.

Plaija prasme deliktu yra laikomas neteistas veiksmas. Taiau toks apibrimas bt per platus apibdinant delikt kaip prievols atsiradimo pagrind Lietuvos teisje. Tradicikai deliktas suprantamas siauriau kaip neteistas asmens veiksmas, kurio pagrindu atsiranda prievol tarp asmen, iki tol nesusijusi teisiniu santykiu.

Prievols, kuri atsiradimo pagrindas yra deliktas, dar vadinamos deliktinmis prievolmis.

Deliktas gali bti susijs ir su sutartiniais santykiais. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje deliktin atsakomyb apibriama kaip turtin prievol, atsirandanti dl alos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyzdiui, kai ala padaroma keleiviui, kuris yra veamas pagal keleivio veimo sutart, vejo atsakomyb dl keleivio asmeniui padarytos alos yra deliktin ir nustatoma pagal 6.2636.291 straipsni taisykles (CK 6.823 str.).

Tradicikai dar nuo Senovs Romos laik prie kvazisutartini (lot. quasi tarytum) prievoli priskiriami kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo, nepagrstas praturtjimas arba turto gijimas be pagrindo.

Joms bdingi ie poymiai:

1) prievolinis santykis ali valia nesuderintas;2) prievols atsiradimo pagrindu esantis veiksmas yra teistas.

statymas, kaip savarankikas prievols atsiradimo pagrindas, iskiriamas tais atvejais, kai prievol statymas nustato be kokio nors asmens sikiimo. Tiesiog statymas nustato juridini fakt sudt, kuriai esant tam tikri asmenys gyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdiui, tvai privalo ilaikyti savo nepilnameius vaikus (CK 3.192 str.), vaikai turi ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus (CK 3.205 str.) ir pan.

PRIEVOLI RYS

Pagal dalyko dalum prievols skirstomos dalomsias ir nedalomsias. iai klasifikacijai turi reikms ne tik prievols dalyko savybs tai, kad jis pagal savo prigimt yra nedalus, taiau ir statymas arba ali susitarimas. Dalomosiomis yra laikomos visos prievols, iskyrus statym numatytus atvejus, taip pat kai dl prievols dalyko prigimties prievol yra nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme (CK 6.24 str.). Pavyzdiui, daikt pirkimopardavimo sutartis isimoktinai (CK 6.411 str.) ir kt. Nedalomosiomis yra laikomos prievols, kuri dalykas dl savo prigimties yra nedalus, arba jeigu prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma (CK 6.25 str.).

Pagal dalyko apibrtum prievols skirstomos : a) konkreisias; b) altenatyvisias; c) fakultatyvisias.

Konkreioji yra tokia prievol, kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavyzdiui, grinti pasiskolint pinig sum.

Alternatyvioji yra tokia prievol, kai skolininkas turi atlikti vien i dviej arba i daugiau skirting veiksm savo, kreditoriaus ar treiojo asmens pasirinkimu. Pavyzdiui, kreditavimo sutartimi alys susitaria, kad kreditas gali bti grintas litais, eurais arba JAV doleriais pagal nustatyt kurs.

Fakultatyvija laikoma prievol, jeigu ji turi tik vien pagrindin dalyk. Taiau jei prievols negalima vykdyti pagrindiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam vykdymo bdui neprietaraujaniu bdu. Pavyzdiui, paskolos sutartimi ilgam terminui skolininkui buvo perduota tam tikra lit suma. alys susitar, kad paskola turi bti grinta litais, taiau jeigu to padaryti bus nemanoma dl to, kad Lietuvai stojus Europos Sjung litas bus iimtas i apyvartos, paskola bus grinta eurais. Alternatyvij ir fakultatyvini prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.266.29 straipsniuose.

Prievols taip pat gali bti neapibrto termino ir terminuotos. Neapibrto termino prievols yra tokios, kuri pabaiga arba vykdymas j atsiradimo momentu nra siejamas su kokiu nors terminu. J vykdymo ypatumus nustato CK 6.53 straipsnis. Terminuot prievoli pabaiga arba vykdymas priklauso nuo tam tikro termino. Terminas gali bti nurodomas kalendorine data, metais, mnesiais, savaitmis, dienomis, valandomis arba vykiu.

Terminuotos prievols taip pat skirstomos : a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino prievoles. Atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievol, kuri nevykdytina tol, kol nesujo tam tikras terminas arba nebuvo tam tikros aplinkybs. Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievol, kurios trukm apibria statymai arba ali susitarimai ir kuri baigiasi iam terminui sujus. Terminuot prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.336.35 straipsniuose.

Solidarija prievole yra vadinama tokia prievol, kurios kreditori ir skolinink reikalavimai bei skolinink ir kreditori pareigos yra solidars. Solidarusis kreditori reikalavimas reikia, kad kiekvienas kreditorius turi teis pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos, tiek ir dl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji skolinink pareiga reikia, jog kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris i j skyriumi, be to, tiek j vis, tiek jos dal (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolinink pareiga preziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla arba keli asmen veiksmais padarytos alos atlyginimu. Solidarij prievoli vykdymo ypatumai reglamentuojami CK 6.66.23 straipsniuose.

Subsidiarija vadinama prievol, kai vykdyti prievol papildomai su pagrindiniu skolininku yra pareigotas papildomas skolininkas, bet tik t dal, kurios nevykd pagrindinis skolininkas. Pavyzdiui, CK 6.92 straipsnio 1 dalis nustato, kad garanto prievol yra subsidiari ir j riboja garantijoje nustatyta suma.

Daline vadinama tokia prievol, kurioje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, ir kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti vykdyti dal prievols, o kiekvienas i skolinink turi pareig vykdyti dal prievols.

Teisikai reikmingas yra pinigini prievoli iskyrimas (CK 6.36 ir 6.37 str.). Pavyzdiui, praleids pinigins prievols vykdymo termin skolininkas privalo mokti u termino praleidim sutari arba statym nustatytas palkanas (CK 6.261 str.). Piniginmis yra laikomos prievols, kuri turin sudaro pareiga perduoti pinigus (litus arba usienio valiut).

Prievol yra slygin, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybs buvimu ar nebuvimu ateityje.

Prievols skirstomos sutartines ir nesutartines. Sutartins prievols pagrindu yra sutartis. Tuo tarpu nesutartins kiti prievoli atsiradimo pagrindai: deliktas ir kt.

Teisinje literatroje pateikiama ir kit klasifikacij. Pavyzdiui, pagal savo turin prievols gali bti skirstomos teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant neigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm arba veiksmus.

Pagal dalyk prievols skirstomos :

a) prievoles, kuri dalykas yra k nors duoti (dare);b) prievoles, kuri dalykas yra k nors daryti (facere);c) prievoles, kuri dalykas yra ko nors nedaryti (non facere).

i klasifikacija yra reikminga, pavyzdiui, prievols nevykdymo pasekmms (CK 6.60 ir 6.61 str.).

Pagal tai, kaip teiss ir pareigos yra susijusios su prievols subjektais, prievols skirstomos asmenines ir neasmenines. Asmenine prievole vadinama prievol, kurios kreditorius arba skolininkas gali bti tik tas, o ne bet kuris kitas asmuo.

Prievols gali bti pagrindins ir papildomos Pagrindin prievol galioja ir be papildomos prievols, tuo tarpu papildoma prievol priklauso nuo pagrindins. Pavyzdiui, laidavimas yra papildoma prievol. Kai baigiasi pagrindin prievol arba ji pripastama negaliojania, baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindins prievols likimas itinka ir perleidus reikalavim (CK 6.101 str. 2 d.).

2 TEMaPRIEVOLI VYKDYMO SAMPRATA

Prievolje skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teis reikalauti, kad skolininkas savo pareig vykdyt. gyvendindamos savo subjektines teises ir pareigas alys atlieka prievols dalyk sudaranius veiksmus. ie veiksmai yra vadinami prievols vykdymu.

Veiksmai, kuriuos asmuo turi atlikti vykdydamas prievol, gali bti vairs: daikt perdavimas, paslaug atlikimas, darb rezultato perdavimas, pinig sumokjimas ir t. t. Vis j nemanoma aprayti, todl statymas tvirtina bendro pobdio reikalavimus, kurie yra taikomi vykdant prievoles. ie reikalavimai teisinje literatroje daniausiai vadinami prievoli vykdymo principais.

Profesin veikl vykdantys asmenys turi elgtis ypa atidiai ir rpestingai. Jiems keliami grietesni atidumo ir rpestingumo, kvalifikacijos standartai. alis, kuriai prievols vykdymas kartu yra ir profesin veikla, turi vykdyti prievol taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d.).

Nuostatos, kad profesin veikl vykdaniam asmeniui taikomi grietesni reikalavimai, laikomasi ir teism praktikoje:

Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2001 m. lapkriio 14 d. nutartyje civilinje byloje L. M. Sandien v. Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K31140/2001, nurod: Darytina ivada, kad pacient ir gydytoj (sveikatos prieiros staig) sieja prievol, kurios turin sudaro gydytojo pareiga utikrinti, kad i prievol bt vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. utikrinant maksimal atidumo, rpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsn. Taigi sprendiant dl gydytoj kalts btina atsakyti klausim, ar tikrai medicinins paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rpestingumo, dmesingumo, atsargumo pastangas. iuo tikslu turi bti remiamasi ne tik teiss akt, reglamentuojani medicinini paslaug teikim, bet ir gydytoj profesins etikos nuostatomis. Kompleksika j analiz patvirtina, kad atidumo, dmesingumo, rpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesins etikos taisykli paeidimas profesins atsakomybs atveju yra tolygu profesionalo kaltei.

Tinkamo prievols vykdymo principas tvirtintas CK 6.38 straipsnio 1 dalyje. Jis reikia, kad alies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti prievols slygas pagal subjekt, bd, viet, terminus, jos objektui keliamus kokybs, kiekio, asortimento, komplektikumo reikalavimus bei kitus statym ir sutarties nurodymus. Jeigu ios slygos nra aptartos, prievol turi bti vykdoma laikantis bendrj teiss princip.

Bendra ali pareiga vykdyti prievol kuo ekonomikiau nustatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, taip pat 6.200 straipsnio 3 dalyje. Ekonomikumo principas reikia, kad prievols alys privalo pasirinkti tok vykdymo bd, kuris ekonominiu poiriu bt racionaliausias ir pareikalaut maiausi ilaid. Reikalavimas prievol vykdyti kuo ekonomikiau konkretizuojamas specialiose normose. Pavyzdiui, rangovas atsako u netinkam mediagos sunaudojim, jeigu darbas atliekamas i usakovo arba i dalies i usakovo mediagos (CK 6.648 str. 3 d.).

ali pareiga bendradarbiauti vykdant prievol tvirtinta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje. ali bendradarbiavimas (kooperavimasis) tai j veiksmai padedant viena kitai gyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas. ie veiksmai gali bti neaptarti ali susitarimu ir nenumatyti prievols atsiradimo momentu, taiau tampa btini dl to, kad prievol bt vykdoma ilaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interes pusiausvyr.

alys prievoli vykdymo princip negali savo susitarimu pakeisti. ie reikalavimai yra imperatyvs ir negali bti apriboti.

Prievols turi bti vykdomos siningai, protingai ir teisingai. ie principai taikomi kaip bendrieji teiss principai (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str.).

PRIEVOLS VYKDYMO SUBJEKTAI

Prievols alys yra kreditorius ir skolininkas . Paprastai ie asmenys yra ir prievols vykdymo subjektai.

Prievols vykdyme, tiek kaip asmenys, kuriems vykdoma prievol, tiek ir kaip prievol vykdantys gali dalyvauti ir tretieji asmenys.

PRIEVOLS VYKDYMAS TREIAJAM ASMENIUI.

Laikoma, kad prievol vykdyta tinkamai, jeigu ji vykdyta kreditoriaus paskirtam asmeniui (CK 6.44 str. 1 d.). Pavyzdiui, pirkjas ir pardavjas pirkimopardavimo sutartimi susitar, kad nupirktas prekes pardavjas perduos pirkjo nurodytam vejui, kuris pristatys jas pirkjui.

Prievol taip pat laikoma vykdyta tinkamai, kai vykdoma asmeniui, kuris statym arba teismo yra pareigotas priimti prievols vykdym (CK 6.44 str. 1 d.).

CK 6.44 straipsnio 2 dalyje nustatytos iimtys, tinkamu taip pat pripastant vykdym asmeniui, neturiniam teiss priimti jos vykdym, jeigu kreditorius patvirtina tok vykdym arba faktikai gauna vis vykdym i to asmens.

Treiojo asmens prievols vykdymas. statymas nustato bendr taisykl, kad prievol visikai arba i dalies gali vykdyti treiasis asmuo (CK 6.50 str. 1 d.). Taiau nebus laikoma, kad treiasis asmuo prievol vykd tinkamai, jeigu asmenin skolininko pareig vykdyti prievol nustato ali susitarimas arba tai lemia paios prievols esm (CK 6.50 str. 1 d.).

Bendrosios CK 6.50 straipsnyje nustatytos taisykls iimtis gali numatyti ir specialios statymo normos. Pavyzdiui, mokslinio tyrimo darbus vykdytojas privalo atlikti pats (CK 6.708 str. 1 d.), pagal pavedimo sutart galiotinis privalo vykdyti pavedim asmenikai, iskyrus sutartyje nustatytas iimtis bei atvejus, kai statymas leidia pergaliojim (CK 6.760 str. 2 d.).

Kreditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo asmens, jeigu skolininkas prane kreditoriui prietaraujs tokiam vykdymui (CK 6.50 str. 2 d.). Taiau kreditorius negali atsisakyti priimti prievols vykdymo net ir gavs skolininko prietaravim, jeigu jis nukreip iekojim skolininko turt ir dl to treiasis asmuo gali netekti tam tikr teisi t turt. Tokiu atveju treiasis asmuo turi teis patenkinti kreditoriaus reikalavim. Tokia pat teis priklauso valdaniam turt asmeniui, jeigu is dl iiekojimo gali prarasti turto valdymo teis (CK 6.51 str.).

Treiasis asmuo, vykds u skolinink prievol, gyja regreso teis reikalauti i skolininko.

PRIEVOLS VYKDYMO OBJEKTAS

Prievols vykdymo objektu yra laikoma ta vertyb, kuri kreditorius gauna skolininkui vykdius prievol.

Daniausiai prievols vykdymo objektas yra daiktai ir pinigai, taiau gali bti ir intelektins veiklos rezultatai, paslaugos (veiksmai) bei kiti civilini teisi objektai (CK 1.97 str.). Objektui keliami reikalavimai nustatomi ali susitarimu, o kai tokio susitarimo nra remiantis statymais arba bendraisiais teiss principais. ie reikalavimai gali bti susij su prievols objekto kokybe, kiekiu, asortimentu ir kt.

Prievols vykdymo kokyb. Reikalavimas, kad prievol bt vykdyta tinkamai, taikomas visoms prievolms tai kreditoriaus reikalavimai dl atliekam darb arba paslaug, perduodam daikt, intelektins veiklos rezultat kokybs ir pan.

Kokybs reikalavimai paprastai nustatomi vadovaujantis vairiais techniniais reglamentais, higienos normomis, standartais, taisyklmis ir pan.

Skolininkas turi vykdyti prievol taip, kaip aptarta sutartyje arba statymuose. ios pareigos skolininkas privalo laikytis nepaisydamas prievols vykdymo bdo verts (CK 6.39 str. 1 d.).

Prievols vykdymo bdo pakeitimo negalima tapatinti su vienos prievols pakeitimu kita (novacija) tai pirmj daro pasibaigusi (CK 6.141 str.). Pirmuoju atveju prievols bdo pakeitimas lemia prievols pabaig, taiau nauja prievol neatsiranda. Tuo tarpu novacijos atveju tarp ali atsiranda nauja prievol.

Prievols vykdymo vieta yra laikoma ta vieta, kurioje turi bti atlikti veiksmai pagal prievol.

Prievols vykdymo vieta:

gali bti nurodyta sutartyje , statymuose arba j gali lemti prievols esm

PRIEVOLS VYKDYMO TERMINAI

Prievols vykdymo terminas yra tam tikras laikas, kai prievol turi bti vykdyta. is laikas paprastai tapatinamas ne su tam tikru momentu, o su laiko tarpu, per kur prievol turi bti vykdyta.

Terminas gali bti apibriamas kalendorine data, tam tikru laikotarpiu, vykiu, kai prievol turi bti vykdyta, ar pan.

Terminas gali bti nustatytas statymu , sutartimi arba teismo sprendimu .

Skolininkas turi teis vykdyti pinigin prievol ne tiesiogiai kreditoriui, o sumokdamas skol notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait ir toks vykdymas laikomas tinkamu. Taiau ia teise skolininkas gali pasinaudoti tik tuomet, kai:

1) vietoje, kurioje turi bti vykdyta prievol, nra kreditoriaus ar kito priimti prievols vykdym galioto asmens;

2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globjo;

3) kreditorius vengia priimti prievols vykdym;

4) kreditorius neaikus dl to, jog vyksta keli asmen ginas dl teiss priimti prievols vykdym.

Jeigu prievols dalykas yra daiktas, o kreditorius atsisako priimti vykdym, skolininkas turi pasilyti kreditoriui priimti vykdyt prievol ir nustatyti termin, kada ji bt priimta. Jeigu per nustatyt termin kreditorius prievols vykdymo nepriima, laikoma, kad jis paeid prievol. iuo atveju skolininkas daikt perduoda saugoti kreditoriaus sskaita. Daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tokiu atveju pereina kreditoriui. Jeigu daiktas yra greitai gendantis, skolininkas gali j realizuoti, o gaut sum mokti depozitin sskait.

Jeigu sutartins prievols vykdymas yra prieprieinis, o prievols alis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievols nevykdo arba yra aiku, jog nustatytu terminu jos nevykdys, kita prievols alis turi teis sustabdyti priepriein savo prievols vykdym arba apskritai atsisakyti j vykdyti, apie tai praneti kitai aliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

PRIEVOLS NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS

Jeigu skolininkas nevykdo prievols perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt kreditoriui nuosavybs ar patikjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi teis reikalauti, kad skolininkas daikt perduot (CK 6.60 str. 1 d.). i norma turi bti aikinama sistemikai su kitomis CK normomis, pirmiausia su CK 6.213 straipsnio 2 dalimi. Todl reikalavimas vykdyti prievol natra negals bti patenkintas, jeigu sutartin prievol vykdyti natra nemanoma teisikai arba faktikai (pvz., daikt yra gijs siningas gijjas).

Skolininkui nevykdant pareigos perduoti daikt, kreditorius taip pat turi alternatyvi teis reikalauti nuostolius atlyginti, o ne vykdyti prievol natra (CK 6.245 str.).

Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teis savo pasirinkimu reikalauti arba sumokti netesybas, arba perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt (CK 6.60 str. 2 d. ir 6.73 str. 2 d.).

Pasekms, kai skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, aptariamos CK 6.61 straipsnyje. Jeigu skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, kreditorius turi teis reikalauti atlyginti nuostolius arba atlikti darb u skolininko pinigus. iuo atveju kreditorius taip pat turi teis kreiptis teism ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokt darbui atlikti reikalingas sumas. Tokia teise kreditorius negali pasinaudoti, jeigu statymai arba sutartis numato kitas pasekmes.

Keditorius turi atlikti darb per proting termin ir u proting kain.

Jeigu prievol yra susijusi su skolininko asmeniu, t. y. jeigu skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb arba veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats, tai kreditorius turi teis kreiptis teism ir reikalauti netesyb baudos. Baudos dyd nustato teismas. Iiekoma bauda gali bti vienkartin arba mokama u kiekvien praleist dien, kol skolininkas vykdys prievol (CK 6.61 str. 2 d.). ia teise kreditorius negali pasinaudoti, kai paeistas jo teises galima ginti kitais bdais, pavyzdiui, iiekoti nuostolius, sutartines netesybas, taip pat kai vykdyti prievol tampa nemanoma ne dl skolininko kalts.

Dvialje sutartyje alys turi ir teises ir pareigas, todl svarbu nustatyti toki prievoli nevykdymo pasekmes reglamentuojanias taisykles.

Jeigu viena alis nebegali vykdyti prievols pagal dvial sutart dl tokios aplinkybs, u kuri neatsako n viena i ali, o kitko nenumato statymai arba sutartis, tai n viena i ali neturi teiss reikalauti, kad kita alis sutart vykdyt. iuo atveju taikoma restitucija, t. y. alys turi grinti viena kitai visa, k jos vykd be atitinkamo prieprieinio vykdymo.

Jeigu viena alis prievols pagal dvial sutart nebegali vykdyti dl tokios aplinkybs, u kuri ji atsako, pavyzdiui, rangovas negali perduoti objekto dl to, kad uvo, antra alis turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti grinti visa, k ji vykd, taip pat atlyginti dl nevykdytos sutarties patirtus nuostolius. ia teise kreditorius negali pasinaudoti, jeigu kitaip numato statymai arba sutartis.

Gali bti, kad viena i prievols ali negali vykdyti savo pareigos dl tokios aplinkybs, u kuri atsako antra alis. Pavyzdiui, rangovas negali atlikti darbo, nes usakovas nepateik mediag, kaip buvo sutarta rangos sutartyje. Tokiu atveju pirmoji alis turi teis reikalauti i antrosios vykdyti prievol ir atlyginti nuostolius, kuriuos skaitoma tai, k i sutaup dl negaljimo vykdyti savo prievol (CK 6.62 str. 3 d.).

aliai, kuri pateikia teismui reikalavim dl prievols paeidimo, tenka procesin pareiga rodinti prievols paeidimo fakt. Todl kad bt apsaugotos kreditoriaus teiss, materialiosios civilins teiss normos nustato prezumpcijas, kada skolininkas laikomas paeidusiu prievol. ios prezumpcijos idstytos CK 6.63 straipsnyje. Skolininkas laikomas paeidusiu prievol, jeigu:

1) nevykdomos arba netinkamai vykdomos sutartyje numatytos slygos;

2) skolininkas praleidia prievols vykdymo termin;

3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu bdu pagrstai reikalauja, kad skolininkas vykdyt prievol;

4) kreditorius reikalavo vykdyti prievol ir nustat proting jos vykdymo termin, o skolininkas prievols per termin nevykd;

5) skolininkas dar nesibaigus prievols vykdymo terminui pranea kreditoriui, kad jis prievols nevykdys;

6) prievols nebegalima vykdyti dl skolininko kalts.

Atvejai, kai kreditorius laikomas paeidusiu prievol, bei tokio paeidimo pasekms nustatyti CK 6.64 straipsnyje.

Kreditorius yra laikomas paeidusiu prievol, jei:

1) skolininkas negali vykdyti prievols dl nelabai glaudaus kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dl kitokios kreditoriaus kalts. Pavyzdiui, sutartyje buvo nurodyta, kad skolininkas pinigin prievol vykdys sumokdamas pinigus kreditoriaus sskait banke, taiau kreditorius nei pats, nei skolininko praomas nenurodo sskaitos, kuri turi bti sumokti pinigai, rekvizit;

2) kreditorius dl savo kalts nevykdo pareig skolininkui ir dl to skolininkas pagrstai sustabdo prievols vykdym. Pavyzdiui, usakovas neperduoda rangovui mediag, kurios pagal rangos sutart turi bti panaudotos rangos objektui.

3TEMAKREDITORIAUS INTERES GYNIMAS

CK etosios knygos IV skyriuje iskiriamos trys teisins priemons, kurias gali panaudoti kreditorius gindamas savo interesus.

Actio Pauliana institutas leidia kreditoriui imtis priemoni prie nesining skolinink, kuris, vengdamas prievols vykdymo perleido savo turt kitiems asmenims (daniausiai savo giminms, paystamiems ar pan.).

Actio Pauliana tai teis ginyti skolininko sudarytus sandorius, kuri pastarasis sudaryti neprivaljo, jeigu ie sandoriai paeidia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai inojo arba turjo inoti.

CK 6.66 straipsnio analiz leidia teigti (ir tai pripainta teism praktikoje - pvz. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. rugsjo 26 d. nutartis civilinje byloje UABDisca Baltica v. UABPanevio balsas Nr.3K-3-420/2005), kad actio Pauliana taikymui btinos ios slygos:

1) skolininkas sudar sandor, kurio sudaryti neprivaljo;2) is sandoris paeidia kreditoriaus teises;3) tretysis asmuo, sudars sandor su skolininku, buvo nesiningas, t.y. inojo ar turjo inoti, kad sandoris paeidia skolininko teises;

Lietuvos Aukiausiasis Teismas, aikindamas 1964 met CK 571 straipsn, kuris yra analogikas 2000 met CK 6.66 straipsnyje nurodytam pagrindui, yra pasisaks kaip turi bti suprantamas privaljimas sudaryti sandor:

Privaljimas sudaryti sandor yra vienas i imperatyv, apribojani sutari sudarymo laisv. Tokia btinyb sudaryti sandor gali bti numatyta statymu arba atsirasti i kit susitarim,. Pavyzdiui, ikisutartiniai santykiai, vieas konkursas ir t.t (r.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. balandio 5 d. nutart civilinje byloje V.Babarskis v. G.Bogueviius ir kt., Nr.3K-3-425/2000, byl kategorija 42, taip pat Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. gruodio 5 d. nutartis civilinje byloje Vilniaus apskrities VM v. T.Rozovskis, Nr.3K-3-1253/2001, byl kategorija 31.6.1).

Sandoris paeidia kreditoriaus teises, jeigu dl jo skolininkas tampa nemokus arba bdamas nemokus suteikia pirmenyb kitam kreditoriui, arba kitaip paeidiamos kreditoriaus teiss.

Treiasis asmuo, sudars sandor su skolininku, laikomas nesiningu , jeigu inojo ar turjo inoti, kad sandoris paeidia skolininko kreditoriaus teises.

Civilinje teisje egzistuoja siningumo prezumpcija. Todl turto gijjas laikomas siningu gijju, kol nerodyta prieingai (CK 4.26 str.). Treiojo asmens nesiningum btina rodyti (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. lapkriio 22 d. nutartis civilinje byloje BUABPamario langai v. UABPalangos statyba, A.Kuisys, Nr.3K-3-636/2004, Teism praktika Nr.23, 2005). Taiau CK 6.66 straipsnyje numatytos nesiningumo prezumpcijos, kurios perkelia siningumo rodinjimo pareig gijjui:

1) skolininkas sudar sandor su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar kitais artimaisiais giminaiiais;

2) skolininkas sudar sandor su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybs teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis maiausiai penkiasdeimt procent juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tvas (motina) ar kiti artimieji giminaiiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso maiausiai penkiasdeimt procent to juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.);

3) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba io asmens sutuoktinis, vaikas, tvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis;

4) vykdymo, kur pagal t sandor turjo atlikti skolininkas, vert ymiai virija kitos sandorio alies pateikt vykdym (prieprieini sipareigojim disproporcija);

5) sandoris sudarytas dl skolos, kurios mokjimo terminas dar nebuvo sujs, mokjimo;

6) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tvai ar kiti artimieji giminaiiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybs teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys maiausiai penkiasdeimt procent juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.);

7) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su kitu juridiniu asmeniu, kur skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos i sandorio ali vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar artimaisiais giminaiiais turintis nuosavybs teise maiausiai penkiasdeimt procent kito juridinio asmens akcij (paj, na ir pan.) arba abiej juridini asmen akcij (paj, na ir pan.);

Netiesioginis iekinys reglamentuotas CK 6.68 straipsnyje:

Kreditorius, turintis neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis skolininkui, turi teis priverstinai gyvendinti skolininko teises pareikdamas iekin skolininko vardu, jeigu skolininkas pats i teisi negyvendina arba atsisako tai daryti ir dl to paeidia kreditoriaus interesus.

Pagrindin netiesioginio iekinio paskirtis - apsaugoti kreditori nuo nesiningo skolininko veiksm tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas gyvendinti savo teis.

Netiesioginio iekinio taikymui btinos ios slygos:

Netiesioginio iekinio instituto taikymas yra specifikas. Kreditorius gali pareikti netiesiogin iekin, jeigu yra ios slygos:

1) kreditorius turi neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis,

2) skolininkas negyvendina savo teisi arba atsisako tai daryti,

3) skolininko neveikimas paeidia kreditoriaus interesus,

Neabejotina ir vykdytina reikalavimo teis reikia, kad prievol turi bti galiojanti, iki iekinio pareikimo turi bti sujs prievoli vykdymo terminas, neturi bti sujs prievols naikinamasis terminas, prievol neturi bti pasibaigusi kitais prievoli pabaigos pagrindais.

Skolininko neveikimas gali pasireikti vairiai: gali bti delsiama, stokojama iniciatyvos gyvendinti savo teises, piktybikai vengiama jas gyvendinti arba gyvendinamos netinkamomis priemonmis.

Kreditoriaus interes paeidimas reikia, kad skolininkas nevykdo savo prievols kreditoriui. iuo atveju prieastys nra svarbios. Tai gali bti dl to, kad skolininkas tapo nemokus, jam ikelta bankroto byla ar pan.

CK 6.69 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teis pasinaudoti daikto sulaikymo teise , kol skolininkas nevykdys prievols. i teis nustatomas pagal CK Ketvirtosios knygos, reglamentuojanios sulaikymo teis, nuostatas[1].

4 TEMAPRIEVOLI VYKDYMO UTIKRINIMO SAMPRATA

Prievoli vykdymo utikrinimo bdais laikytinos specialios priemons, kurios utikrina pagrindins prievols vykdym ir skatina skolinink tinkamai vykdyti savo prievol.

Prievoli vykdymo utikrinimo bdai atlieka dvi funkcijas: a) skatinamj ir b) utikrinamj.

Prievoli vykdymo utikrinimo bdai yra vardijami Lietuvos CK 6.70 str., :

Kitais sutartyje numatytais prievoli vykdymo utikrinimo bdais gali bti vairios poveikio skolininkui priemons, tiek statymo atskirai reglamentuojamos, pavyzdiui, faktoringas (CK 6.903 str. 2 d.), atpirkimo teiss nustatymas pirkimo-pardavimo sutartyje (CK 6.417 6.418 str.), tiek ir ne, kaip, pavyzdiui, susitarimas dl didesni nei statymo numatyt palkan mokjimas u naudojim pinigais paeidus pinigins prievols vykdym, ir kt.

LAIDAVIMAS

Laidavimo samprata ir atsiradimo pagrindai

Laidavimas tai sutartis, kuria laiduotojas u atlyginim ar neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos savo prievols ar jos dalies (CK 6.76 str.).

Laidavimas yra asmeninis (in personam) prievoli vykdymo utikrinimo bdas. Jo esm ta, kad kreditorius papildomai gyja solidari (o laidavimo sutartyje numatytais atvejais - subsidiari) reikalavimo teis treij asmen laiduotoj, jeigu skolininkas nevykdys pagrindins prievols ar j vykdys i dalies. Laidavimas yra turtin prievol, taiau laiduotojas neatsako konkreiu turtu, todl laidavimas nelaikoma prievole in rem. Tai konsensualin, vienaal (arba dvial kai laidavimas atlygintinis) sutartis, kuri gali bti tiek atlygintin, tiek ir neatlygintin, terminuota arba neterminuota.

Savo teisine prigimtimi laidavimas yra papildoma prievol. Todl pasibaigus laidavimu utikrintai prievolei arba j pripainus negaliojania, negalioja ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.).

2000 met Civilinis kodeksas ipleia laidavimo atsiradimo pagrindus. Pagal 1964 met CK laidavimas atsirasdavo tik i sutarties, tuo tarpu naujasis CK nustato, kad laidavimas atsiranda pagal sutart arba statym ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str.).

Sutartis yra labiausiai paplits laidavimo pagrindas. Laidavimo sutartis gali bti forminta tiek atskiru dokumentu, tiek ir sutartyje, i kurios kilo laidavimo utikrinama prievol[1].

Tuo tarpu pagal statym laidavimas atsiranda grietai apibrtais atvejais. Pavyzdiui, esant skolinink daugetui prievolje, kai prievol yra iimtinai vieno i bendraskoli interesais arba nevykdyta dl vieno i skolinink kalts, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams u vis skol, o ie bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais (CK 6.9 str. 5 d.).

Teismo sprendimo pagrindu laidavimas atsiranda taip pat tik statymo nustatytais atvejais. Taiau, skirtingai nuo laidavimo atsiradimo statymo pagrindu, kai laidavimo santykiai vykus atitinkamiems juridiniams faktams atsiranda per se, iuo atveju reikalingas teismo sprendimas. Teisminio laidavimo atvejais CK komentare nurodomi pavyzdiai: teismas, sprsdamas dl buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymo, gali pareikalauti i buvusio sutuoktinio, privalanio teikti ilaikym kitam sutuoktiniui, pateikti adekvat ios prievols vykdymo utikrinim (CK 3.72 str. 7 d.); kai, dalijant sutuoktini bendrj jungtin nuosavyb, sutuoktinis pateikia adekvat aretui ar turto administravimui kito sutuoktinio ar kreditori reikalavim utikrinim (CK 3.122 str.)[2].

Laidavimas gali atsirasti neatsivelgiant tai, ar asmuo, u kurio prievol laiduojama, prao utikrinti prievol, taip pat tai, ar tas asmuo ino apie laiduotoj (CK 6.77 str. 2 d.).

Laidavimo santykiai atsiranda tarp laiduotojo ir kreditoriaus, taip pat tarp laiduotojo ir skolininko. Laiduotojais gali bti veiksns fiziniai ir juridiniai asmenys, iskyrus tuos, kuriems statymas tai draudia. Pvz., vieieji juridiniai asmenys negali bti laiduotojais, jei tai prietarauja j specialiam teisnumui (CK 2.74 str. 2d.).

Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybs moni statymo 13 str. 9 d. nustato, kad mons turtu negali bti utikrinamas kit asmen prievoli vykdymas. is draudimas reikia taip pat draudim valstybs ir savivaldybs monms sudaryti laidavimo sutartis utikrinant kit asmen prievoles. r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj Senato 1995 m. gruodio 20 d. nutarimo Nr.18 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas, kuriose paskolos sutari vykdymas utikrintas keitimo, laidavimo bei garantijos sutartimis, apibendrinimo rezultat 15 punkt. Teism praktika, Nr. 2, Vilnius, 1995. p.114.

Gali bti laiduojama tiek u pagrindin skolinink, tiek ir u laiduotoj (CK 6.77 str. 3 d.). Toks atvejis vadinamas dvigubu laidavimu.

Kreditorius turi teis reikalauti, kad laiduotojas bt konkretus jo nurodomas asmuo. Jeigu tokio reikalavimo kreditorius nepareikia, skolininkas laiduotoju turi pasilyti pakankamai turto prievolei vykdyti turint asmen (CK 6.77 str. 4 d.). Ginus dl to, ar pakanka laiduotojo turto, sprendia teismas (CK 6.77 str. 6 d.).

Teis pakeisti laidavim kitu adekvaiu prievols vykdymo utikrinimo bdu skolininkas gyja tik tuomet, kad laidavimas atsiranda statymo ar teismo sprendimo pagrindu. Adekvaiu gali bti pripaintas bet kuris i prievols vykdymo utikrinimo bd: garantija, keitimas ir kt. Esant nesutarimui dl to ar pateiktas prievols vykdymo utikrinimo bdas yra adekvatus, ginus sprendia teismas (CK 6.77 str. 6 d.).

statymas neriboja laidavimu utikrinam prievoli. Pagrindins prievols gali bti atsiradusios tiek i paskolos, tiek i pirkimo-pardavimo ar kit santyki.

Laidavimu gali bti utikrinamos tiek sutartins, tiek deliktins ar kitais pagrindais atsiradusios prievols.

Laidavimu gali bti utikrinamos tiek pinigins, tiek ir nepinigins prievols (pvz. paslaug, darb atlikimo ir pan.). Taiau laidavimu negali bti utikrinamos prievols, kurias pagal j prigimt gal vykdyti tik pats skolininkas, pvz. asmenins, individualiais poymiais apibdintos daikto perdavimas.

Utikrinama gali bti tiek esamos, tiek ir bsimos prievols vykdymas. Taiau utikrinant bsim prievol ji turi bti pakankamai apibdinta (CK 6.78 str. 1 d.).

Pagal bendr taisykl laiduotojas atsako visa pagrindins prievols, taip pat papildom prievoli (pvz., netesyb ir pan.) apimtimi (CK 6.78 str. 3 d.; 6.81 str. 2 d.). Taiau sutartyje gali bti nustatyta, kad laiduotojas atsako tik u dal prievols (CK 6.76 str. 1 d., 6.78 str. 2 d.). Pavyzdiui, sutartyje laiduotojas ir kreditorius susitaria, kad laiduotojas atsakys tik u pagrindins prievols vykdym.

Laidavimo apimtis negali viryti sumos, kuri yra skolingas skolininkas. Jeigu laiduojama suma virija skol, tai ji turi bti sumainta iki skolos dydio (CK 6.78 str. 2 d.).

Laidavimo sutarties forma

Laidavimo sutartis turi bti raytin. Raytins formos nesilaikymas laidavimo sutart daro negaliojani (CK 6.79 str.). Aikinant ios taisykls turin turi bti atsivelgiama ir CK 1.73 str. 2 d. Todl laidavimo sutartis galima tiek suraant vien dokument ir j alims pasiraant, tiek ir apsikeiiant atskirais dokumentais. Ratu sudarytai laidavimo sutariai taip pat prilyginami ali pasirayti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryio ar kitokiais telekomunikacij galiniais renginiais, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti para.

Laiduotojo teiss ir pareigos

Laiduotojas:

1)turi teis reikalauti, kad kreditorius suteikt laiduotojui informacij apie pagrindins prievols turin ir slygas, taip pat jos vykdym (CK 6.80 str. 1 d.);

2)turi teis reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreipt iiekojim konkret skolininko turt, iskyrus atvejus, kai laiduotojas ios teiss yra aikiai atsisaks. ia teise laiduotojas negali pasinaudoti solidarios atsakomybs atveju (CK 6.80 str. 2 d.);

3)pareikti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galt reikti skolininkas, net ir tuo atveju., kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripasta savo prievol (CK 6.82 str. 2 d.);

4)turi teis gyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginyti skol, taikyti skaitym, sustabdyti prievols vykdym ir t. t.), iskyrus tas, kurios iimtinai susijusios su skolininko asmeniu (CK 6.82 str. 3 d.);

5) turi teis atsisakyti patenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu pagrindinis skolininkas turi skaitymo teis (CK 6.135 str.);

6)vykds prievol kreditoriui, turi teis reikalauti, kad is perduot visus reikalavim skolininkui patvirtinanius dokumentus, taip pat reikalavim utikrinanias teises (CK 6.83 str. 4 d.);

7)privalo atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas nevykdo laidavimu utikrintos prievols ar jos dalies (CK 6.76 str. 1 d.);

8)privalo traukti skolinink byl, kai kreditorius pareikia iekin laiduotojui (CK 6.82 str. 1 d.);

Nurodytoms laiduotojo teisms ir pareigoms koresponduojanias pareigas ir teises atitinkamai turi ir kreditorius.

Bendra taisykl - skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). Tai viena i savybi, skiriani laidavim nuo garantijos. Kai laidavimo sutartyje nustatyta subsidiari laiduotojo atsakomyb, jis turi teis reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai isiiekot i pagrindinio skolininko turto, nebent tokios savo teiss laiduotojas bt atsisaks (CK 6.80 str. 2 d.). Jei kreditorius nepasinaudoja tokiu laiduotojo nurodymu ir pirmiausiai nenukreipia iiekojimo laiduotojo nurodyt pagrindinio skolininko turt, tai jam tenka pagrindinio skolininko nemokumo rizika tokio dydio, kokia buvo laiduotojo nurodyto turto vert, t.y. laiduotojo atsakomyb sumaja btent nurodyto turto verte.

Gali bti atvejai, kai u skolinink bendrai laiduoja keli laiduotojai. Tokiu atveju, jei sutartyje nenumatyta kas kita, j atsakomyb kreditoriui yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 3 d.). Laidavimo sutartis gali taip pat numatyti, kad kiekvienas laiduotojas laiduoja tik u atitinkamos dalies prievols vykdym.

Kai prievols vykdym laidavo keli laiduotojai, kiekvienas i j turi teis regreso bdu reikalauti i skolininko savo sumoktos sumos (6.83 str. 3 d.). iuo atveju taip pat taikomos regresinio reikalavimo apimties taisykls, nustatytos CK 6.83 straipsnio 1-2 dalyse:

-kai laidavimas atsirado skolininko praymu ar jo sutikimu, laiduotojas turi teis reikalauti vis su laidavimu susijusi nuostoli atlyginimo, taip pat palkan u kreditoriui sumokt sum net ir tuomet, kai pagrindin prievol nenustato palkan;

-jeigu laidavimas atsirado be skolininko inios, laiduotojas turi teis reikalauti tik to, k skolininkas bt privaljs sumokti be laidavimo, skaitant nuostolius

Jeigu tos paios prievols vykdym laidavo keli laiduotojai ir vienas i j prievol vykd, jis gyja teis reikalauti i kit laiduotoj grinti sumokt sum proporcingai kiekvieno i j daliai, jei tos sumos negali bti iiekotos i skolininko (CK 6.84 str.).

CK 6.85 straipsnyje nustatyta vykdiusio laidavimu utikrint prievol skolininko pareiga tuoj pat praneti apie tai laiduotojui. Prieingu atveju laiduotojui, savo ruotu vykdiusiam prievol, paliekama atgrtinio (subrogacijos) reikalavimo skolininkui teis. iuo atveju skolininkas turi teis iiekoti i kreditoriaus tik tai, k is be pagrindo gavo. ios taisykls apsaugo laiduotojo teises ir ukerta keli nepagrstam kreditoriaus praturtjimui.

Laiduotojo atleidimo nuo atsakomybs kreditoriui pagrindai

Kai kreditorius atsisako savo pirmenybs teiss patenkinti reikalavim ar kito jo naudai nustatyto prievols utikrinimo, laiduotojas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu kreditorius bt galjs patenkinti savo reikalavim pasinaudodamas teismis, kuri atsisak (CK 6.86 str.).

Laidavimo pabaiga

Paprastai laidavimas pasibaigia skolininkui vykdius laidavimu utikrint prievol. Taiau laidavimas gali baigtis ir kitais pagrindais. ie pagrindai iskiriami CK 6.87 straipsnyje. Laidavimas pasibaigia:

1) pasibaigus juo utikrintai prievolei;2) laiduotojui mirus;3) kai skolininkas ir laiduotojas sutampa. Bet jei kreditorius suinteresuotas, kad laidavimas ilikt, laidavimas lieka galioti;4) kai i esms pasikeiia prievol ir dl to be laiduotojo sutikimo padidja jo atsakomyb;5) kai skola pagal laidavimu utikrint prievol yra perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedav sutikimo laiduoti u kit skolinink;6) jei kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasilyt tinkam prievols vykdym. iuo atveju laiduotojas turi rodyti, kad buvo siloma kreditoriui priimti tinkam vykdym, kad silomas vykdymas tikrai buvo tinkamas ir kad tokio tinkamo vykdymo kreditorius atsisak.

Be nurodyt pagrind laidavimo pabaiga taip pat priklauso nuo to, ar laiduota buvo tik tam tikram laikui arba utikrinta terminuota prievol (terminuotas laidavimas - CK 6.88str.) ar nenustatytam laikui (neterminuotas laidavimas - CK 6.89str.).

Pagal CK 6.88 str. terminuotas laidavimas pasibaigia, jei kreditorius per 3 mnesius nuo tos dienos, kuri sujo laidavimo terminas ar prievols vykdymo terminas, nepareikia laiduotojui iekinio, o jeigu laidavimu utikrinta bsima prievol, tai terminuotas laidavimas baigiasi sujus laidavimo terminui, jeigu prievol iki io termino pabaigos neatsirado. Nurodytas trij mnesi terminas yra naikinamasis.

Neterminuotas laidavimas yra kai laidavimo terminas nenustatytas arba kai laidavimu utikrinta prievol, kurios vykdymo terminas neapibrtas arba apibrtas pareikalavimo terminu. Toks laidavimas pasibaigia sujus dviems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius per termin nepareikia iekinio laiduotojui , o jei neterminuotu laidavimu utikrinama bsima prievol, tai laidavimas gali bti panaikintas prajus trims metams po jo atsiradimu vienaaliu laiduotojo pareikimu, jei per iuos tris metus prievol neatsirado. (CK 6.89str.)

GARANTIJOS SAMPRATA IR REIKM

Garantija teisje naudojama keliomis reikmmis. Garantijos kaip utikrinimo bdo samprata pateikiama CK 6.90 str. 1 d.:

Garantija laikomas vienaalis garanto sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai ar i dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeigu asmuo skolininkas prievols nevykdys ar j vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais)

I pateiktos statymins garantijos sampratos matyti, kad garantija yra vienaalis sandoris. Tai esminis poymis, kuris skiria 2000 met CK tvirtint garantijos samprat nuo 1964 met CK reglamentuotos garantijos[1].

Garantija reglamentuota CK 6.90-6.97 straipsniuose. 1995 m. gruodio 11 d. buvo priimta Jungtini Taut konvencija dl nepriklausom garantij ir rezervini akredityv (United Nations Convention on Independent Guarantees and Stand-by Letters of Credit)[2]. i konvencija sigaliojo 2000 m. sausio 1 d.

Garantijos plaiai naudojamos komercinje veikloje, todl garantij reglamentavimo suvienodinimo msi ir nevyriausybins organizacijos. Tarptautiniai prekybos rmai[3] pareng ir 1978 metais ileido Bendrsias taisykles dl sutartini garantij (ICC Uniform Rules for Contract Guarantees, publication No:325)[4]. 1992 metais buvo ileistos Bendrosios taisykls dl garantij pagal pareikalavim (ICC Uniform Rules for Demand Guarantees, publication No.458)[5], o 1993 metais - Bendrosios taisykls dl sutartini garantij (Uniform Rules of Contract Bond, publication No:524)[6]. ICC pareng ileido dar vien bankinms garantijoms taikom dokument Bank garantijos tarptautinje prekyboje (Bank Guarantees in International Trade, publication No:547). ICC parengti aktai yra soft law, todl privalomais alims tampa tik tuomet, kai tai nurodoma paioje garantijoje.

Garantija gali bti atlygintin ir neatlygintin. Banko garantija visuomet yra atlygintin. U banko garantijos suteikim skolininkas moka garantui skolininko ir banko sudarytoje sutartyje nustatyt atlyginim (CK 6.93 str. 2 d.).

Pagal garantijos ry su ja utikrinama prievole garantijas galima skirstyti dvi pagrindines grupes:

Slyginms garantijoms bdinga tai, kad garanto pareiga mokti garantijoje nurodyt sum atsiranda tik tuomet, jeigu pagrindinis skolininkas nevykd prievols. Tokiais atvejais vis pirma turi pareiktas reikalavimas pagrindiniam skolininkui, o garantui pateikiami rodymai, kad pagrindin prievol nevykdyta[7].

Garanto prievols pagal garantij pagal pareikalavim yra nepriklausoma nuo pagrindins prievols net ir tuomet, kai ta prievol yra nurodyta garantijoje. Pagal toki garantij garantas privalo imokti garantijoje nurodyt sum, gavs kreditoriaus reikalavim ir pridtus dokumentus, jeigu toki dokument pateikimas buvo nurodytas garantijoje kaip mokjimo slyga. Mokjimo pagal toki garantij slyga paprastai garantijoje ireikiama mokti pagal pirm pareikalavim be joki prietaravim[8]. Pagrindins prievols negaliojimas ar pasibaigimas kitais pagrindais nra garantijos pagal pareikalavim pabaigos slyga.

CK 6.90 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad garantija nepriklauso nuo pagrindins prievols, kurios vykdymui utikrinti iduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievol nurodyta. i taisykl teisinga tik garantij pagal pirm pareikalavim (first demand guarantee) atveju. Nepriklausomumas nuo pagrindins prievols reikia, kad garantija ilieka galioti ir garantas yra pareigotas vykdyti garantijos slygas net ir tais atvejais, kai pagrindin prievol yra vykdoma ar ji negalioja. Btent garantija pagal pirm pareikalavim dl santykio su pagrindine prievole yra ypatingas prievoli vykdymo utikrinimo bdas. Garantijos ir ja utikrinamos prievols santykio ypatumai leidia atriboti ir garantij nuo kit prievoli vykdymo utikrinimo bd, nes garantija pagal pirm pareikalavim nepasibaigia net ir tuomet, kai ja utikrinta prievol vykdyta, pripainta negaliojania ar pasibaig kitais pagrindais, pavyzdiui, buvo nutraukta.

Nepriklausomumas nuo pagrindins garantijos taip pat reikia, kad garantas kreditoriui gali pareikti tik tokius atsikirtimus, kurie nustatyti paioje garantijoje. Pavyzdiui, jeigu garantijoje numatyta, kad kartu su pareiktu reikalavimu turi bti pateikti ir tam tikri dokumentai, i dokument nepateikimas garantui yra pagrindas atsisakyti vykdyti savo prievol, taiau garantas negali atsisakyti mokti motyvuodamas tuo, kad pagrindin prievol yra vykdyta ar negalioja. Tokius argumentus garantas gali pateikti tik slygini garantij atveju.

Garantijos forma ir turinys

Garantija turi bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas daro garantij negaliojania (CK 6.91 str.).

CK nenumato speciali reikalavim garantijos turiniui, taiau reikalavimus jam galima nustatyti atsivelgiant garantijos samprat bei jos paskirt. ICC Bendrj taisykli dl garantij pagal pareikalavim 3 straipsnis numato, kad tokioje garantijoje turi bti nurodyta:

1)Skolininkas;2)Kreditorius;3)Garantas;4)Nuoroda pagrindin sutart, kurioje nurodyta btinyb iduoti garantij;5)Maksimali suma, kuri turi bti sumokta ir mokjimo valiuta;6)Terminas kuriam iduota garantija, arba vykis, kuriam vykus garantija pasibaigia;7)Mokjimo vykdymo slygos;8)Slygos, nustatanios pagal garantij imokamos sumos sumainim.

Garanto prievol riboja garantijoje nustatyta suma ir tai aikiai ireikta CK 6.90 straipsnio 1 dalyje pateikiamoje garantijos sampratoje: Garantija laikomas vienaalis garanto sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai ar i dalies atsakyti kitam asmeniui. Taiau CK 6.92 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kai garanto atsakomyb gali viryti garantijos sum jeigu garantas nevykdo arba netinkamai vykdo savo prievol pagal garantij, jo atsakomybs kreditoriui u io patirtus nuostolius dl garantijos paeidimo neriboja garantijoje nurodyta suma.

Sutarties laisvs principas leidia taip pat garantijoje nustatyti slygas, kurios apriboja garanto prievol[9].

Garantijos pabaiga

Slygins garantijos pabaiga priklauso nuo garantijos slyg, pavyzdiui, joje nustatyto galiojimo termino arba nuo pagrindins prievols. Banko garantijos pabaigos pagrindai pateikiami CK 6.96 straipsnyje. i norma mutatis mutandis taikytina ir paprastai garantijai.[10]

Prievol u skolinink vykdiusio garanto atgrtinio reikalavimo teis skolininkui

Garantui, vykdiusiam u skolinink prievol, pereina kreditoriaus teiss regreso tvarka (CK 6.90 str. 3 d.).

Banko atgrtinio reikalavimo teis aptariama CK 6.97 straipsnyje.

RANKPINIGIAI

Rankpinigi samprata ir reikm

Rankpinigiais laikoma pinig suma, kuri viena sutarties alis pagal sudaryt sutart jai priklausani mokti sum sskaita duoda antrajai aliai, kad rodyt sutarties egzistavim ir utikrint jos vykdym (CK 6.98 str. 1 d.).

Gramatinis CK 6.98 straipsnio 1 dalyje pateiktos rankpinigi sampratos aikinimas (pagal sudaryt sutart) leidia daryti ivad, kad rankpinigiais gali bti utikrinama tik esama sutartis. i nuostat papildomai tvirtina CK 6.98 straipsnio 2 dalies imperatyvas, draudiantis rankpinigiais utikrinti preliminarij sutart, taip pat sutart, kuriai pagal statymus privaloma notarin forma[1]. Iki Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutarties civilinje byloje .Stankeviius v. H.Chadakeviius [2] rankpinigiai gana plaiai buvo naudojami preliminariuose santykiuose, btent tokia neteisinga praktika ir paskatino statym leidj aikiai ireikti mintus draudimus.

Draudimas utikrinti preliminari sutart seka ir i ios sutarties esms. Preliminarioji sutartis yra susitarimas dl sutarties sudarymo ateityje, tai nra atlygintin sutartis, todl nra ir priklausani atlikti pagal j mokjim. Dl ios prieasties preliminarios sutarties utikrinimas neatlikt rankpinigi sampratoje tvirtintos mokamosios funkcijos, kuri rankpinigi sampratoje ireikta odiais: jai priklausani mokti sum sskaita duoda. Preliminariosios sutarties vykdym alys gali utikrinti kitais prievoli utikrinimo bdais (pvz., netesybomis), o taip pat ir nenumatytais CK bdais (CK 6.70 str. )[3].

Rankpinigi sutartis laikytina dviale, realine.

Rankpinigiai akcesorin prievol ir jais gali bti utikrinama tik galiojanti sutartis. Pagrindins sutarties negaliojimas lemia ir susitarimo dl rankpinigi pabaig. Tuo tarpu rankpinigiai netakoja pagrindins prievols. Rankpinigi sumokjimas nelemia pagrindins prievols likimo.

Pagal CK 6.98 straipsn rankpinigiai atlieka tris funkcijas:

1) Mokamoji funkcija: Rankpinigiai mokami priklausani mokti sum sskaita ir skaitomi atsiskaitymo sum.

2) rodomoji funkcija: Jie skirti sutarties egzistavimui rodyti. i funkcija iskiria rankpinigius i kit prievoli vykdymo utikrinimo bd tuo, kad jais negali bti utikrinta bsima prievol.

3) Utikrinamoji funkcija: Rankpinigiais utikrinamas sutarties vykdymas.

Tik susitarimas, kuris turi visus mintus funkcinius elementus, gali bti laikomas rankpinigiais. Jeigu bent vieno nra, tokia sutartis nelaikoma rankpinigiais.

Rankpinigiai yra panas avansin mokjim, bet nra jam tapatus. Btent tik rankpinigiams bdingas trij funkcij (mokamosios, rodomosios ir utikrinamosios) visetas leidia atskirti juos nuo avansinio mokjimo. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokjimo funkcij (skaitomas bsimus mokjimus), gali atlikti rodomj funkcij (tiek galiojaniam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutart ateityje). Bet skirtingai nuo rankpinigi, avansas niekada neatliks utikrinamosios funkcijos, t.y. alis, sumokjusi avans, turi teis reikalauti j grinti visais sutartini sipareigojim nevykdymo atvejais, o alis, gavusi avans, jokiomis aplinkybmis neturi jo grinti dvigubai. [4]

Susitarimo dl rankpinigi forma

Susitarimas dl rankpinigi, neatsivelgiant j dyd, turi bti raytinis. Raytins formos nesilaikymas daro susitarim dl rankpinigi negaliojant (CK 6.99 str.).

Rankpinigiais utikrintos sutarties nevykdymo pasekms

Jeigu u sutarties nevykdym atsako davusi rankpinigius alis, sumokti rankpinigiai lieka antrajai aliai. Jei u prievols nevykdym atsako gavusi rankpinigius alis, ji privalo sumokti antrajai aliai dvigub rankpinigi sum.

Rankpinigi sumokjimas neatleidia nuo likusi nuostoli atlyginimo.

5TEMA

Prievoli pabaiga yra reikminga vertinant vairias teisines situacijas su prievolini santyki analize. Tai bendro pobdio tema, kurios mediaga sudaro dal bazini ini btin tinkamam gyt ini apie prievoli teis pritaikymui.

Prievoli pabaigos samprata ir pagrindai

Prievol baigiasi, kai jos alis nustoja sieti teiss ir pareigos. Pasibaigus prievolei kreditorius netenka teiss gyvendinti prievols nustatytas teises, o skolininkas atitinkamai neturi pareigos atlikti tai, kas buvo nustatyta prievols.

Prievoli pabaiga reglamentuota CK etosios knygos IX skyriuje. iame skyriuje pateikiami bendrieji prievoli pabaigos pagrindai:

1) prievol baigiasi jos vykdymu (6.123 str.);

2) sujus naikinamajam terminui (6.124 str.);

3) alims susitarus (6.125 str.);

4) alims sutapus (6.126 str.):

5) kai nemanoma prievols vykdyti (6.127 str.);

6) mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen (6.128 str.);

7) skolinink atleidus nuo prievols vykdymo (6.129 str.);

8) skaitymu (6.1306.140 str.);

9) novacija (CK 6.1416.144 str.).

Prievol baigiasi, kai tinkamai vykdoma (CK 6.123 str.).

Tinkamas prievols vykdymas skolininko veiksmai, prievolje tiksliai atitinkantys prievols slygas pagal objekt, vykdymo laik, bd, viet bei kitus reikalavimus, kuriuos nustato statymas arba sutartis. Tinkamo vykdymo kriterijus nustato imperatyvios teiss normos, sutartys, o jei tai nenumatyta nei statyme, nei sutartyje dispozityvios teiss normos.

Prievol taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoje reikiamo vykdymo priima kitos ries vykdym (6.123 str. 1 d.). Kreditoriui, primusiam vykdym, tenka rodinjimo pareiga, kad prievol nevykdyta arba vykdyta netinkamai (6.123 str. 2 d.).

Kai prievol baigiasi tinkamai j vykdius, baigiasi ir visos i ios prievols atsiradusios papildomos teiss ir pareigos (CK 6.123 str. 3 d.).

Prievol baigiasi sujus naikinamajam terminui , kuris yra prievols pabaigos slyga. Naikinamuoju terminu vardijamas terminas, kuriam pasibaigus inyksta tam tikra civilin teis arba pareiga. Naikinamieji terminai negali bti teismo arba arbitrao sprendimu atnaujinti (CK 1.117 str. 6 d.). Naikinamuosius terminus gali nustatyti statymai arba sutartis.

Prievol gali visikai ar i dalies baigtis jos ali susitarimu . Toks susitarimas gali bti bet kokios formos, iskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kur atsiranda prievol, privalo bti raytins ar notarins formos. Prievol gali baigtis vienaaliu prievols alies pareikimu tik statym ar sutarties numatytais atvejais. Toks susitarimas dl prievols pabaigos gali bti bet kokios formos, iskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kur atsiranda prievol, privalo bti raytins arba notarins formos.

Prievol baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa .

Kai sutapimas baigiasi, prievol atsinaujina, jeigu nra pasibaigusi kitais pagrindais.

Prievol baigiasi, kai jos vykdyti nemanoma dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako. iuo pagrindu prievol baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jga atsirado iki tol, kol skolininkas nepaeid prievols. Nenugalimos jgos fakt turi rodyti skolininkas. Jeigu nebemanoma vykdyti tik dalies prievols, prievol baigiasi, kai skolininkas vykdo t prievols dal, kuri vykdyti dar manoma

Prievol baigiasi mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen . Kai skolininkas mirta, prievol baigiasi, jeigu ji negali bti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui arba kitokiu bdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Kai kreditorius mirta, prievol baigiasi, jeigu ji turjo bti vykdyta asmenikai jam arba kitokiu bdu yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievol baigiasi, iskyrus statym nustatytus atvejus, kai prievol turi vykdyti kiti asmenys.

Kai likviduojama dl bankroto individuali (personalin) mon, kuri yra neribotos civilins atsakomybs asmuo ( CK 2.50 str. 4 d.) ir nra io juridinio asmens dalyvio turto, kur gali bti nukreiptas iiekojimas tenkinant ios mons kreditori reikalavimus, laikytina, jog ios mons savininko (dalyvio) prievols prie mons kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.). [1] .

Prievol baigiasi, kai kreditorius atleidia skolinink nuo jos vykdymo arba pareikia, kad prievol neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievols vykdymo nepaeidia treij asmen teisi kreditoriaus turt.

Prievol pasibaigia skaitymu esant ioms pagrindinms slygoms:

1) kreditoriaus ir skolininko reikalavimai vienas kitam turi bti prieprieiniai;

2) prieprieiniai reikalavimai turi bti vienariai, t.y. reikalavim objektai turi bti apibrti vienariais poymiais;

3) pagal kiekvien priepriein reikalavim turi bti sujs vykdymo terminas, kuris gali bti apibrtas konkreia data, vykiu, pareikalavimu, arba kurio terminas nenustatytas.

skaitymui pakanka vienos prievols alies pareikimo.

Draudiama skaityti:

1) reikalavimus, kurie ginijami teisme;

2) reikalavimus, atsiradusius i sutarties dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos;

3) reikalavimus, kuri vykdymas susijs su konkretaus kreditoriaus asmeniu;

4) dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti al;

5) reikalavimus valstybei, taiau valstyb turi teis taikyti skaitym;

6) kai prievols dalykas yra turtas, kur negalima nukreipti iiekojimo;

7) statym numatytus kitokius reikalavimus.

Skolininkas neturi skaitymo teiss, jeigu jis privalo atlyginti savo tyiniais veiksmais padaryt al.

Prievol baigiasi, jeigu alys vietoj esamos prievols savo susitarimu sukuria pradin prievol pakeiiani nauj prievol, turini skirting negu ankstesnioji prievol dalyk ar skirting vykdymo bd ( novacija ). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradin skolinink kreditorius atleidia nuo prievols vykdymo. iuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal nauj sutart naujas kreditorius pakeiia ankstesnj, o skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo ankstesniam kreditoriui

keitimo teis (hipoteka) ir kitos papildomos (alutins) teiss, atsirandanios i pradins prievols, novacijos atveju pasibaigia, iskyrus atvejus, kai alys susitaria ias teises isaugoti

6TEMA

SUTARI TEISS VIETA CIVILINJE TEISJE

Sutari teis i dalies yra savarankikas civilins teiss institutas, turintis savo bendrsias nuostatas, kurios yra taikomos visoms sutartims atsivelgiant sutari prigimt ir atskiras sutari ris. Lietuvos teiss sistema priskiriama monistinms privatins teiss sistemoms[1]. Bendrosios sutari teiss nuostatos patalpintos pagrindinio privatins teiss altinio - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) etosios knygos II dalyje. i dalis susijusi su CK Pirmosios knygos nuostatomis, reglamentuojaniomis bendruosius civilins teiss klausimus. Taip pat su Antrja knyga Asmenys, bei su etosios knygos I dalimi, kurioje patalpintos viso prievoli teiss bendrosios nuostatos. Sutari teisei reikminga ir kodekso Ketvirtoji knyga, reglamentuojanti daiktin teis, Treioji knyga eimos teis ir Penktoji knyga Paveldjimo teis, taip pat specials statymai, kuriuose yra sutartiniams santykiams taikom nuostat[2].

SUTARTIES SAMPRATA IR REIKM

Sutarties svoka yra pateikiama CK 6.154 straipsnio 1 dalyje. Jame sutartis apibriama kaip dviej arba daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui arba asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo j atlikimo), o pastarieji gyja reikalavimo teis.Pateiktoje sutarties svokoje sutartis apibriamas kaip susitarimas, taiau kalboje naudojamos svokos sutartis ir susitarimas ne visada turi t pai reikm. Sutartis, kaip galima matyti i pateikto apibrimo, visuomet yra teisikai pareigojantis susitarimas, t.y. susitarimas, kurio privalu laikytis ir kurio nesilaikymas ginamas teisinmis priemonmis. Toks susitarimas atitinka CK 1.63 straipsnyje pateikiam sandorio reikm, t.y. alys sutartimi siekia civilini teisini santyki atsiradimo, pakeitimo ar pabaigos. Tuo tarpu ne kiekvienas susitarimas yra sutartis. Jeigu alys susitarimu nesiek teisini pasekmi, t.y. nesiek civilini teisini santyki atsiradimo, pakeitimo ar pabaigos, toks susitarimas nelaikomas sutartimi ir jo nesilaikymas nesukelia teisini pasekmi. Tokios susitarimo nesilaikymo pasekms yra tik moralinio pobdio. Taigi esminis sutarties, kaip susitarimo, poymis yra ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, pagal kriterij sutartis atribojama nuo kit teisikai nepareigojani susitarim, kuriais nesiekiama teisini padarini.

SUTARI TEISS ALTINIAI

Sutari teiss altiniai:

Sutari teiss altiniais yra fundamentals morals ir teiss principai teisingumas, protingumas ir siningumas. ie principai bendrja reikme tvirtinti CK 1.5 straipsnyje. Visi civilini teisini santyki subjektai, gyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimus. Tais atvejais, kai statymai nedraudia asmenis sudaryti sutartis, nustatydamos tarpusavio teises ir pareigas alys turi veikti vadovaujamosios teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimais. i reikalavim nesilaikymas sukelia vairias pasekmes. Pavyzdiui, sutartis gali bti pripainta negaliojania (apgauls ir kt. pagrindais), pakeista ar nuo jos atsisakyta (esant esminei ali nelygybei) ir pan. Mint reikalavim alys turi laikytis ir ikisutartiniuose santykiuose. Nesiningas deryb vedimas taip pat gali bti pagrindu civilinei atsakomybei kilti ir kaltoji alis gali bti pareigota atlyginti nuostolius.

Bendraisiais teiss principais teisingumo, protingumu ir siningumu turi bti vadovaujamais ir tais atvejais, kai upildomos sutari spragos, t.y. nustatomos sutari slygos, btinos sutarties vykdymui, kai dl j nesusitar alys.

Bendrieji teiss principai taikomi ir teiss analogijos atvejais, t.y. tuomet, kai susiduriama su teiss spraga. Nesant panaius santykius reglamentuojani civilini statym, taikomi bendrieji teiss principai.

Bendraisiais teiss principais pripastami ir kiti principai, pvz. lex retro non agit (statymas atgal negalioja), lex posterior derogat priori (vlesnis statymas apriboja ankstesnj) ir lex specialis derogat generalis (specialus statymas apriboja bendrj) ir kt.

Tarptautins sutarties apibrimas pateikiamas Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 1 straipsnyje: Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis - tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis, nesvarbu, koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susij dokumentai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sudarymo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos.

Ratifikavimo procedra btina toms sutartims, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij, Tarptautini sutari statym ar pai tarptautin sutart turi bti ratifikuotos. Kitos tarptautins sutartys gali bti patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje pripastama, kad tiek ratifikuotos tarptautins sutartys, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintos sutartys turi vienod teisin gali ir turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus[1].

Sutartiniams santykiams taikomos tarptautins sutartys:1. 1980 met Jungtini Taut Vienos Konvencija dl tarptautinio preki pirkimo pardavimo sutari2. 1956 met enevos Konvencija dl tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencija3. 1929 met Varuvos konvencija dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais oru, unifikavimo,ir kt.

Europos Sjungos teiss normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Jeigu tai kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga, Europos Sjungos teiss normos taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus (2004 m. liepos 13 d. Konstitucijos papildymo Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo statymo 1 straipsnio 2 dalis.).

Bendroji Europos Sjungos sutari teis egzistuoja fragmentikai. Eil direktyv skirtos silpnosios sutarties alies - vartotojo teisi apsaugai[2], ali teis unifikuojanti direktyva dl agent[3], vlesni mokjim komerciniuose sandoriuose[4] ir elektronins komercijos[5] ir kt.

Lietuvos Respublikos statymuose ir postatyminiuose aktuose yra didioji dalis sutari teiss norm.

Pagrindinis statymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tiesiogiai Konstitucija taikoma tuomet, kai santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai - statymai ar postatyminiai aktai, neprietaraujantys Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas yra pagrindinis sutari teiss aktas. Jeigu yra kodekso ir kit statym prietaravim, taikomos kodekso normos, iskyrus atvejus, kai civilinis kodeksas pirmenyb suteikia kit statym normoms.

Postatyminiai aktais yra laikomi norminio pobdio valstybs valdymo institucij aktai -Vyriausybs nutarimai ir kiti valstybs valdymo institucij aktai. Jie turi maesn gali nei statymai ir sutartiniams santykiams taikomi tik tiek, kiek statym nustatyta.

Paproiai sutartiniams santykiams taikomi tik tiek, kiek statymai ar sutartys nustato. Pavyzdiui, CK 6.156 straipsnio 6 dalis numato paproi taikym upildant sutarties spragas. Danai verslo subjektai, sudarydami tarptautinio preki pirkimo pardavimo sutartis, jose nurodo pirkimo slygas pagal INCOTERMS[6], kurie yra laikomi surayt paproi rinkiniu.

Paproiai netaikomi, jeigu jie prietarauja imperatyvioms statymo normoms, siningumo, protingumo ar teisingumo principams.

Didel reikm sutari teisei turi teism praktika. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsn teismai, taikydami teis, atsivelgia Lietuvos Respublikos teism statymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esanius teiss taikymo iaikinimus. Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika skelbiamos civilini byl skyriaus plenarini sesij nutartys, taip pat trij ir iplstini septyni teisj kolegij nutartys, dl kuri paskelbimo pritar dauguma skyriaus teisj. paskelbtose nutartyse esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus atsivelgia valstybs ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kitus teiss aktus. Jeigu Lietuvos Aukiausiajame Teisme nagrintos bylos nutartis yra paskelbta biuletenyje Teism praktika, kitose bylose, kurios pagal ratio decidendi [7] yra analogikos inagrintai, sprendimas turi precedento reikm, t.y. nagrinjama byla turi bti sprendiama taip pat.

Sutari teisei labai reikminga yra ir teiss doktrina - teiss mokslo darbai, kuriuose atskleidiamos teiss aikinimo ir taikymo slygos bei metodai, analizuojantys ir apibendrinantys teiss taikymo praktik. Teiss doktrinos taikymas yra gana danas reikinys teism praktikoje[8].

Teiss doktrinai priskiriami ir du reikmingi bendr sutari teiss taisykli rinkiniai - UNIDROIT tarptautini komercini sutari principai (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts) bei Europos sutari teiss principai (Principles of European Contract Law - PECL). Abu ie aktai yra soft law [9] , todl alims tiesiogiai taikomi tik tuomet, kai ios savo sutartyje numato, jog savo santykiuose vadovausis vienu ar kitu taisykli rinkiniu. Nemaai UNIDROIT tarptautini komercini sutari princip nuostat yra perkelta Lietuvos 2000 met Civilinio kodekso etosios knygos II dal, todl aikinant ar taikant atitinkamas CK normas turi bti atsivelgiama ir tarptautin princip aikinimo ir taikymo praktik.

SUTARI TEISS PRINCIPAI

Sutari teisei taikomi CK 1.2 straipsnyje tvirtinti bendrieji civilini teisini santyki principai (subjekt lygiateisikumo, nuosavybs nelieiamumo, sutarties laivs, teisinio apibrtumo, proporcingumo ir teist lkesi, nesikiimo privaius reikalus, neleistinumo piktnaudiauti teise, visokeriopos civilini teisini santyki teismins gynybos), taip pat CK 1.5 straipsnyje tvirtinti bendrieji teiss principai teisingumo, siningumo ir protingumo.

Be bendrj teiss bei civilins teiss yra iskiriami ir pagrindiniai sutari teiss principai:

sutarties laisvs principas

sutarties privalomumo principas

konsensualizmo principas

silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas

siningumas ir sininga dalykin praktika

Sutarties laisvs principas paprastai suprantamas kaip ali teis laisvai sudaryti sutartis ir savo nuoira nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, nors ir statymo nenumatytas, bet jam neprietaraujanias. Sutarties laisvs principas reikia, kad niekas negali versti kit asmenin sudaryti sutart. Taiau i taisykl nra absoliuti. Ji netaikoma tais atvejais, kai priverstinis pareigojimas sudaryti sutart yra pateisinamas siekiant teisingumo. Pavyzdiui, CK 6.161 straipsnyje nustatyta, kad visiems paslaugas ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutart su bet kuriuo asmeniu, kai is kreipiasi, iskyrus statym nustatyta tvarka patvirtintas iimtis (vieoji sutartis). Akcij, dali ar paj pirkimo pardavimo sutart gali bti pareigotas sudaryti juridinio asmens dalyvis, kurio veiksmai prietarauja juridinio asmens veiklos tikslams[1]. Priverstinis pareigojimas sudaryti sutart gali bti numatytas ir specialiuose statymuose.

Sudarydamos sutart alys negali pakeisti imperatyvi (privalom) statymo taisykli. Sutartis, kuri prietarauja imperatyvioms statymo normoms, yra niekin ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Sutartis taip pat negali prietarauti gerai moralei ar viejai tvarkai.

Sutarties privalomumo principas (pacta sunt servanda [2] ) tvirtintas CK 6.189 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teistai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos alims statymo gali. alys negali vienaalikai atsisakyti sutarties ar jos dalies ne sutartyje ar statyme numatytu pagrindu. Sutarties nesilaikymas lemia civilin atsakomyb.

Kaip ir kiti sutari teiss principai, sutarties privalomumo principas nra absoliutus, nes is principas derintinas su kitais bendraisiais civilins teiss principais. Sutartis gali bti nutraukta ar pakeista, jeigu vykdyti sutart vienai aliai tampa sudtingiau nei kitai aliai kai i esms pakeiiama sutartini prievoli pusiausvyra (rebus sic stantibus [3] ). Sutarties nutraukimo ar pakeitimo slygas bei tvark nustato CK 6.204 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dal alis gali nutraukti sutart, jei kita alis sutarties nevykdo arba netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties paeidimas. iuo atveju alis gali nutraukti sutart nesikreipdama teism. alis taip pat gali nutraukti sutart, jeigu iki sutarties vykdymo termino pabaigos i konkrei aplinkybi matyti, kad kita alis paeis sutart i esms (CK 6.219 str.). alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum (6.228 str. 1d.).

Sutarties nevykdymas yra pateisinamas ir esant tam tikroms aplinkybms. ios aplinkybs kontinentinje teisje vadinamos force majeure (nenugalima jga) aplinkybmis. Panai sutarties nevykdymo doktrina bendrosios teiss alyse yra inoma kaip frustration. Danai ji dar vadinama lugusio tikslo doktrina.

Konsensualizmo principas reikia, kad sutartis yra jos ali consensus ad idem [4] . Sutarties sudarymo faktui formals reikalavimai neturi turti takos, jeigu jie nra nustatyti statymu ar tokiems reikalavimams reikms nra suteik sutarties alys. Konsensualizas prieingas formalizmui, nes formalizmas teikia prioritet ne ali valiai, o tos valios iorinei formai - dokumento suraymui, notarinei formai ir pan. Vertinant istorikai, sutari teisei gana ilgai buvo bdingas formalizmas (sutart antspauduoti, paliudyti liudytoj paraais ir pan.), taiau iuolaikinei sutari teisei bdingas ne formalizmas, bet konsensualizmas.

Silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas reikia, kad kai kurie teisini santyki dalyviai dl skirtingo profesinio statuso, materialins padties ar kit prieasi gali bti pernelyg nelygioje padtyje lyginant su kita alimi, todl statym leidjas nustato gana daug taisykli, kuriomis siekiama apginti silpnj sutarties al. Pavyzdiui, CK 6.188 straipsnyje nustatytos nesiningos vartojimo sutari slygos, CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutari aikinimo taisykles kai jas sudaro vartotojas, CK 6.228 straipsnis numato galimyb atsisakyti nuo sutarties dl esmins ali nelygybs ir kt.

Siningumo principas, CK 1.5 straipsnyje virtintas bendrja norma, detalizuojamas ir kitose kodekso normose. CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties alis turdama sutartini santyki, privalo elgtis siningai. Sininga dalykin praktika reikia siningum objektyvija prasme - veikim pagal protingus sutartini santyki standartus. Pareigos elgtis siningai alys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti.

Siningas elgesys taip pat reikia, kad gyvendindami savo civilines teises jie negali ne pagal statymus riboti konkurencij ar piktnaudiauti dominuojania padtimi rinkoje (CK 1.137 str. 4 d.).

Siningai alys privalo elgtis net tik vykdydamos sutart, bet ir ikisutartiniuose santykiuose. Deryb alis, pradjusi derybas ar jas vedusi nesiningai (pavyzdiui, net nesiekusi sutarties sudarymo, o turjusi kit tiksl), privalo atlyginti kitai aliai nuostolius.

SUTARI RYS

Sutari teiss teorijoje sutartys yra suskirstomos atskiras grupes. Tokio skirstymo pagrindai gali bti vairs: teisi ir pareig atsiradimo momentas, atlygintinumas, teisi ir pareig pasiskirstymas tarp sutarties ali ir pan. Sutari skirstymas leidia sugrupuoti sutartis pagal bendr poym, kuris tam tikrose teisinse situacijose turi reikms kvalifikuojant teisinius santykius ir taikant teiss normas. Dl to sutari klasifikacija iskiriama ne tik teisinje mokslinje literatroje, bet yra tvirtinta ir CK 6.160 straipsnyje.

Pagrindin sutari klasifikacija dichotomijos[1] pagrindu:

Atlygintins yra sutartys, kuriose abi alys viena i kitos gauna tam tikr prieprieini turtinio pobdio reikalavim patenkinim (pinigus, daiktus, paslaugas ir pan.), (pvz. pirkimas-pardavimas, mainai). Neatlygintin yra sutartis, kurios viena alis i kitos gauna turtin naud, o kita negauna i kontrahento jokio prieprieinio patenkinimo (pvz., panauda, dovanojimas ir kt.). i sutari klasifikacija yra reikminga, pavyzdiui, savininkui be jo valios praradus ir vliau ireikalaujant daikt i siningo svetimo daikto valdytojo (vindikacija). Tokiu atveju, jeigu daikt tretysis asmuo daikt gijo pagal neatlygintin sutart, savininkas j gali ireikalauti visais atvejais. Tuo tarpu ireikalaujant pagal atlygintin sutart gyt daikt taikomi statyme numatyti apribojimai.

Konsensualin yra sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo ali susitarimo momento (pvz., pirkimas-pardavimas). Realine yra sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo tam tikr veiksm atlikimo, paprastai daikto ar kito sutarties objekto perdavimo (pvz., paskola, dovanojimas). Todl, pavyzdiui, alims net ir pasiraius dokument, kuris bus pavadintas Dovanojimo sutartimi apdovanotasis negals reikalauti perduoti dovanos. Jis tik gals reikalauti nuostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim, jeigu dovanotojas atsisak sudaryti dovanojimo sutart dl nepateisinam prieasi.

Vienaalmis vadinamos sutartys, kuriose viena alis turi tik teises, o kita alis tik pareigas (pvz., paskola, dovanojimas). Dvialje sutartyje alis sieja prieprieins teiss ir pareigos (pvz., pirkimas-pardavimas, mainai). Pavyzdiui, jeigu sutartis yra dvial, tai jos alis gali sustabdyti savo prievols vykdym, kol kita sutarties alis nevyks savosios. Tarkime, pagal pirkimo pardavimo sutart, jeigu kitaip nenumatyta, pirkjas turi teis sulaikyti apmokjim u prekes, kol nebus perduotos preks.

abipusmis derybomis ir prisijungiant sudaromas sutartis jos skirstomos pagal sudarymo bd. Danai sutartys sudaromos po prie tai vykusi deryb. Tokiais atvejais, kilus neaikumui dl sutarties slyg aikinimo, nei viena i ali neturi pranaumo aikinant neaiki sutarties slyg. Taiau, iuolaikinje verslo praktikoje yra naudojama daug standartini sutari, t.y. sutari prie kuri kita alis tegali prisijungti akceptuojant pasilytas slygas. Tokiu bdu, pavyzdiui, daniausiai sudaromos draudimo sutartys. Toki sutari slygos gali bti neaikios ir, reikalui esant, pasiliusioji slygas alis gali aikinti jas sau palankia prasme. Taiau, aplinkyb, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo bdu, suteikia pranaum prisijungusiajai aliai ir neaiki slygas bus aikinama jos naudai. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra pasisaks kad tais atvejais, kai sutartis sudaroma prisijungimo bdu pagal vienos alies parengtas standartines sutarties slygas, ios slygos yra sudtine sutarties dalimi ir privalomos kitai aliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties slygas parengusi alis tinkamai supaindino su jomis kit al. Aplinkyb, kad su standartinmis sutarties slygomis kita sutarties alis buvo tinkamai supaindinta, turi rodyti standartines sutarties slygas parengusi alis[2].

Vienkartinio vykdymo sutartis pasibaigia vykdyta vienu veiksmu (pavyzdiui, perduodamas parduotas daiktas, grinama visa paskolos suma vienu mokjimu ir pan.). Tstinio vykdymo sutartys yra tokios, kurios vykdomos keliais veiksmais, paprastai per tam tikr sutartyje nustatyt period (pvz., kredito grinimas, atliekant periodinius mnesinius mokjimus, rentos mokjimas tam tikrais periodais ir pan.).

rizikos ir ekvivalentines sutartys skirstomos pagal gaunamos naudos apibrtum. Rizikos sutartysekonkreiai nenustatytas naudos gavimas ar ali pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro vykio buvimo ar nebuvimo (pvz., draudimo sutartis). Ekvivalentinse sutartyse j sudarymo metu konkreiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar ali pareig dydis (pvz., pirkimo pardavimo sutartis). Pavyzdiui, jeigu, sudarant draudimo sutart, yra inoma, kad draudiminis vykis vyks ar yra vyks, tokia sutartis yra niekin, nes neatitinka draudimo sutarties sampratos.

Pagal savarankikum sutartys skirstomos pagrindins ir papildomas. Pagrindins sutartys galioja ir j vykdymas nepriklauso nuo papildom. Tuo tarpu papildomos sutarties vykdymas, o paprastai ir galiojimas, priklauso nuo pagrindins sutarties. Pvz., papildomomis sutartimis yra laikomi susitarimai dl netesyb, laidavimo ir pan.

Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dl preki ar paslaug sigijimo, kuri fizinis asmuo (vartotojas) su preki ar paslaug pardavju (tiekju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str.). Laikoma, kad tokiose sutartyse silpnoji alis yra vartotojas, todl statym leidjas vairiomis statymuose nustatytomis priemonmis siekia silpnajai aliai suteikti lygiavert padt. Pavyzdiui, statymu nustatytos nesining vartojimo sutari slygos, kurios gali bti pripaintos negaliojaniomis ir pan.

Vieoji sutartis tai sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryi, elektros, ilumos, duj, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 str.).

Sutartys taip pat skirstomos sutartis, kurios sudaromos treiojo asmens naudai ir kontrahento naudai sudaromas sutartis; uberrimae fidei principu grindiamas sutartis ir kt.

7 TEMA

SUTARTIES SUDARYMAS

Paprastai sutartis sudaroma vienai aliai pateikiant pasilym, o kitai aliai pasilym priimant. i klasikin sutarties sudarymo tvarka sutari teisje, o kartais ir neteisinje kalboje, inoma kaip oferta ir akceptas. Taiau kartais sutartis sudaroma po ilgalaiki deryb, kai nemanoma nustatyti, kas pateik pasilym, o kas akceptavo. Kartais alys sutart sudaro pas notar, kuris alims pasilo kai kurias savo naudojamas standartines sutarties slygas. Tokiais atvejais taip pat bt sudtinga taikyti ofertos ir akcepto taisykles. Todl ms statymas (CK 6.162 str. 1 d.) numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasilym (oferta) ir priimant pasilym (akceptas) arba kitais ali susitarim pakankamai rodaniais veiksmais.

Sutartis galioja, kai alys susitaria dl vis esmini sutarties slyg, nors susitarimas dl antraeili slyg ir atidtas. Pavyzdiui, alims susitarus dl tam tikr preki pardavimo ir j kainos, pripaintina, kad sutartis sudaryta, nors nra aptartas preki pristatymo terminas. Jeigu alys nesusitaria dl antraeili slyg, jas nustato teismas, atsivelgdamas dispozityvisias statymo normas, ali ketinimus, sutarties tiksl ir esm, siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Santykiai tarp ali slyginai gali bti suskirstyti dvi dalis: ikisutartinius santykius ir sutart.

Ikisutartiniams santykiams paprastai priskiriamos derybos ir preliminarioji sutartis. alys turi teis laisvai pradti derybas bei dertis ir neatsako u tai, jog nepasiekiamas ali susitarimas. Taiau derybose alys privalo elgtis siningai. alis, kuri pradeda ar veda derybas dl sutarties sudarymo nesiningai, privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Nesiningu deryb pradjimu ar vedimu pripastamas deryb pradjimas ar vedimas neturint tikslo sudaryti sutart, taip pat kiti veiksmai, kurie neatitikt siningumo kriterij. alys taip pat privalo atskleisti viena kitai joms inom informacij, turini esmins reikms sutariai sudaryti.

Siningas elgesys deryb metu reikia ir tai, kad deryb metu suinojusi konfidenciali informacij alis privalo neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteistu bdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. i pareig paeidusi alis privalo atlyginti kitai aliai nuostolius. Deryb metu alys pasirao vairius dokumentus, fiksuojanius deryb pasiekimus. Tokie dokumentai daniausiai vadinami ketinim protokolais. Ketinim protokolas, kuriame yra fiksuojama deryb eiga, bet jame nra ireikto sipareigojimo sudaryti pagrindin sutart ateityje, nra teisikai pareigojantys. Jie gali turti reikms tik sprendiant klausim dl siningo deryb vedimo ir i to iplaukiani pasekmi atsakomybs. Taiau gali bti, kad ketinim protokole ar kitaip pavadintame dokumente yra aikiai ireikta ali valia sudaryti ateityje sutart dokumente nurodytomis slygomis. Tuomet toks dokumentas yra pripaintinas preliminarij sutartimi. Preliminarioji sutartis yra danai naudojama praktikoje. Ji padeda alims tvirtinti savo ketinimus tais atvejais, kai dl koki nors prieasi jos dar negali sudaryti pagrindins sutarties. Pavyzdiui, ems sklypo savininkas, ketinantis jame statyti prekybos centr ir j inuomoti, negali sudaryti pagrindins nuomos sutarties, nes dar nra jos objekto pastato. Taiau jis gali sudaryti preliminari nuomos sutart usitikrindamas, kad pastaius prekybos centr jis bus inuomotas ir duos pajamas.

Preliminariosios sutarties samprata pateikiama CK 6.165 straipsnyje:

Preliminarija sutartimi laikomas ali susitarimas, pagal kur jame aptartomis slygomis alys sipareigoja ateityje sudaryti kit pagrindin sutart.

Preliminarioji sutartis privalo bti sudaryta ratu ir io reikalavimo nesilaikymas daro preliminari sutart negaliojani. Preliminariojoje sutartyje turi bti nurodytas terminas pagrindinei sutariai sudaryti, taiau termino nenurodymas nedaro preliminariosios sutarties negaliojania. Kai terminas nenurodytas pagrindin sutartis turi bti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.

Preliminariosios sutarties paeidimas lemia civilins atsakomybs atsiradim. Jeigu preliminarij sutart sudariusi alis nepagrstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindin sutart, ji privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Tai vienintel kreditoriaus teisi gynimo priemon, nes reikalauti vykdyti preliminari sutart natra negalima. Todl, pavyzdiui, bsimam pardavjui atsisakius ar vengiant vykdyti preliminarij sutart bsimas pirkjas negali reikalauti pareigoti sudaryti pirkimo pardavimo sutart ar kitaip reikalauti perduoti t objekt dl kurio pirkimo buvo tartasi. Nukentjusioji alis gali reikalauti tik nuostoli atlyginimo. Preliminarij sutari vykdymas gali bti utikrintas numatant netesybas, garantija ar naudojant kitas kreditoriaus teises utikrinanias priemones.

Nuo naujo Civilinio kodekso sigaliojimo teism praktikoje gana danai kildavo problemos dl preliminariosios sutarties atskyrimo nuo pagrindins sutarties, taip pat dl nuostoli, kuri atlyginimo galima reikalauti dl preliminariosios sutarties paeidimo, dydio. iuos klausimus Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj plenarin sesija iaikino 2006 m. lapkriio 6 d. nutarime. Teismas nurod, kad pagrindin preliminariosios sutarties slyga, skirianti j nuo pagrindins sutarties, aikiai ireiktas ar akivaizdiai (aikiai) numanomas ali sipareigojimas ateityje sudaryti pagrindin sutart[1]. iame teismo nutarime buvo iplsta ir atlygintin nuostoli samprata. Iki tol tiek Lietuvos teiss teorijoje, tiek teism praktikoje dominavo nuomon, jog dl preliminarios sutarties paeidimo atlyginamos tik tiesioginiai nuostoliai, t.y. turtos ilaidos. Tokia situacija neutikrino nukentjusiosios alies interes ir skatino preliminarij sutari nesilaikym, ypatingai nekilnojamojo turto rinkoje spariai kylant jo kainoms. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj plenarin sesija pasisak, kad dl preliminarios sutarties paeidimo nukentjusioji alis tam tikrais ikisutartini prievoli paeidimo atvejais gali reikalauti ne tik tiesiogini ilaid atlyginimo, bet ir prarastos galimybs pinigins verts, pagrstos realiomis, rodytomis, neivengiamomis, o ne tiktinomis (hipotetinmis) pajamomis ar ilaidomis, priteisimo. Be to, kai nesininga ikisutartini santyki alis i savo neteisto elgesio gauna naudos, sininga i santyki alis galt reikalauti pripainti i naud jos nuostoliais, nes faktikai nesiningos alies gauta nauda ir yra siningos alies patirti nuostoliai.

Danai sutartis sudaroma teiki