civilinio proceso teisĖ konspektas

7/22/2019 CIVILINIO PROCESO TEIS konspektas

1/49

CIVILINIO PROCESO TEISKONSPEKTAS

TEMA

CIVILINIO PROCESO TEISS SVOKA, DALYKAS, SISTEMA, ALTINIAIIR PRINCIPAI

1. CIVILINIO PROCESO TEISS SVOKA, DALYKAS, SISTEMA, ALTINIAI

Civilinio proceso teistai procesin teiss aka. Jos normos reguliuoja santykius, kurie atsiranda teismams nagrinjant bykylanias i civilini, darbo, eimos, intelektins nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo ir kit privatini teisini santyki ypatingosios teisenos bylas, taip pat priimant ir vykdant teismo sprendimus, nagrinjant praymus dl usienio teism ir arbitrsprendim pripainimo bei vykdymo Lietuvos Respublikoje. civilinio proceso teiss normos reglamentuoja tokius santykius, kuatsiranda pilieiams ir juridiniams asmenims ginant savo materialines subjektyvines teises.

Civilinio proceso teis tai sistema teiss norm, reguliuojani teismo, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyveikl teismui nagrinjant ir sprendiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus.

Kaip ir kiekvien teiss ak, taip ir civilinio proceso teis apibdina jos dalykas ir metodas. Dalykas tai teiss normoreguliuojami visuomeniniai santykiai, t.y. teismo ir bylos dalyvi procesiniai santykiai, kurie kyla teismui nagrinjant ir sprendcivilines bylas bei vykdant teismo sprendimus, ir sudaro kiekvienoje byloje sisteming visum konkreiam tikslui ginui materialins teiss isprsti -pasiekti. Kitaip tariant, civilinio proceso teissdalykas yra pats civilinis procesas.

Metodastai sistema teisini priemoni, bd, kuriais civilinio proceso teis reguliuoja visuomeninius santykius, sudaranreguliavimo dalyk. Jis yra mirus imperatyvusis ir dispozityvusis. Imperatyvusis arba subordinacijos metodas reikia, kad konkrteisini santyki subjekt veiksmai ar visa veikla yra grietai reglamentuojami teiss norm ir kad ie subjektai paprastai n e

pasirinkimo laisvs: j tarpusavio teiss ir pareigos aikiai apibrtos ir negali bti keiiamos tarpusavio susitarimu. Paprastaisubjekt santykiai grindiami tarpusavio pavaldumu. Subordinacijos metodas bdingas vieosios teiss akoms. Civilinio proces o teis metodas taip pat yra bdingas. Teismas yra valdios institucija, todl santykiams, susiklostantiems tarp teismo ir kit proceso daly

bdinga subordinacija. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) yra nemaai norm, imperatyapibriani privalom ir vienintel subjekt elgesio bd (pvz., CPK 9, 10, 11, 26, 31, 56, 61, 191 straipsniai).

ali autonomijos, arba dispozityvusis, metodas reikia, kad teiss normos teisini santyki subjektams suteikia plagalimybi renkantis konkret veikimo bd: daniausiai jiems patiems tarpusavio susitarimu leidiama apibrti savo teises ir pareiis principas bdingas privatinei teisei, taiau daugelyje civilinio proceso teiss norm taip pat tvirtinta pasirinkimo galimyPirmiausia, civilin byla ilekiama ne teismo, o suinteresuoto asmens iniciatyva (CPK 5 str.), alys gali baigti byl taikos sutartimi (C42 str.), iekovas turi teis atsisakyti iekinio, keisti iekinio dalyk, pagrind, atsakovas pripainti iekin ar j ginyti. Taigi, civil

proceso teisei bdingi ir vieosios, ir privatins teiss elementai.Civilinio proceso teis ir civilinis procesas nra tapats reikiniai. Civilinio proceso teis reguliuoja civilin proces,

visuomeninius santykius, kurie susidaro teismui nagrinjant ir isprendiant konkreias ci vilines bylas. Civilinis procesas vyksta totvarka, kuri nustato civilinio proceso teis. Civilinis procesas yra dinamikas reikinys. Vieni procesiniai teisiniai santykiai, i kususideda procesas, pasibaigia, kiti - prasideda. Tai vyksta nuosekliai, paeiliui, t.y. tokia tvarka, kuri yra nustats procesinis statymCivilinis procesastai nuosekli, vienas kit pakeiiani, civilini procesini teisini santyki sisteminga visuma, vykstanti civil

proceso teiss nustatyta tvarka, teismui nagrinjant konkrei civilin byl.Civilinio proceso teis yra kodifikuota teiss aka. Jos normos sudaro sistem, kurios sudtins dalys yra ios :bendrojypatingoji.

Civilinio proceso teiss altiniai:Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliauKonstitucija);Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti kodeksai (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos civil

kodeksas);

Lietuvos Respublikos statymai (pvz., Teism statymas, Advokatros statymas, Prokuratros statymas, Antstoli statymas ir pan. );Postatyminiai aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, ministerij, inyb sakymai, instrukcijos, taisykls ir pan.);Tarptautins sutartys;Teisminis precedentas (teism praktika, kuri formuoja Lietuvos Aukiausiasis Teismas);Teiss doktrina (moksliniai darbai, kodeks komentarai, vadovliai, straipsniai ir pan.).

2. CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIPAI

Civilinio proceso teiss principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss normose, suformuluotos teispraktikos ar teiss doktrinos, kurios ireikia civilinio proceso esm ir yra visos teiss akos pltros pagrindas. Civilinio proceso teprincipai gali bti klasifikuojami ris pagal vairius kriterijus: veikimo srit, taikymo srit ir subjektus, tvirtinimo form bei kitus.

Pagal veikimo srit principai klasifikuojami bendruosius (bendrus visai teiss sistemai, pvz., teiss teismin gynyteisingumo, teistumo), tarpakinius (veikianius keliose teiss akose, pvz., teisingum vykdo tik teismas, rungimosi), akin(veikianius vienoje teiss akoje, pvz., dispozityvumo, kooperacijos, proceso koncentracijos).

Pagal taikymo srit ir subjektuscivilinioproceso teiss principai gali bti klasifikuojami:principus, nustatanius ali procesin padt (teismins gynybos prieinamumo, dispozityvumo, procesinio lygiateisikumo);


2/49

principus, nustatanius teismo procesin padt ir vaidmen procese (teisingum vykdo tik teismas, teisj nepriklausomumo, teivadovavimo procesui principas);

principus, nustatanius rodinjimo proces (rungimosi principas, laisvo rodym vertinimo principas);principus, nustatanius bylos nagrinjimo tvark (odinis proceso nagrinjimas, proceso vieumas, valstybins kalbos principas).

Pagal tvirtinimo formcivilinio proceso teiss principai skirstomi konstitucinius, t.y. tvirtintus Konstitucijoje, ir tvirtinkituose statymuose, pvz., Lietuvos Respublikos teism statyme (toliau Teism statymas), Lietuvos Respublikos civilinio prockodekse (toliauCPK). Konstituciniai principai, palyginus su kitais, turi pirmum. Pagal klasifikavim emiau aptariami pagrindiprincipai.

Konstituciniai principai:1. Teisingum vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 str., 111 str.) Lietuvos Respublikoje teismai yra Lietuvos Aukiausi

Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai. Administracini, darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagripagal statym gali bti steigti specializuoti teismai. Teismai su ypatingais galiojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali steigiami.

2. Teismins gynybos prieinamumo principas tvirtintas Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Kiekviesuinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statysaugomas interesas. Atsisakymas nuo teiss kreiptis teism negalioja. Teismas imasi nagrinti civilin byl:

1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bt apginta jo teis arba statym saugomas interesas, pareikim;2) pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucij, moni, staig, organizacij bei fizini asmen pareikim - tais atvej

kada pagal statymus jie gali kreiptis teism, kad bt apgintos valstybs ir kit asmen teiss bei statym saugomi interesai.Iekinins teisenos bylose paduodami iekiniai, o ypatingosios teisenos bylose -pareikimai, praymai, skundai. CPK nustatytas isamsraas atvej, kada teisjas gali atsisakyti priimti iekinin pareikim, kitais atvejais toks atsisakymas negalimas.

3. Teisingum vykdantys teisjai yra nepriklausomiir nealiki, klauso tik statymo(Konstitucijos 109 str., 110 str., 113 str., str., CPK 21 str.). Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam paredirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisatlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl. Teisjas negali dalyvauti politini partij ir kit politini organiza

veikloje. Teisjai ir teismai sprendia civilines bylas, remdamiesi statymais ir tokiomis slygomis, kurios nesudaro galimybi teisveikti i alies. Valstybins valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenorganizacij ar fizini asmen kiimasis teisjo ar teismo veikl draudiamas ir utraukia statym numatyt atsakomyb. Mitin

piketai bei kitokie veiksmai ariau negu 75 metrai iki teismo ar teisme, kuriais siekiama paveikti teisj ar teism, yra kiimasis teiar teismo darb ir yra draudiami. Dl materialins ar procesins teiss norm paeidimo ar netinkamo taikymo teismo sprendimnutartys yra naikinami. Pagal CPK 3 straipsn teismas privalo sprsti bylas, remdamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos s tatymLietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais ir kitais galiojaniais teiss aktais. Teismas, vadovaudamasis statymais, taiko usievalstybi teiss normas. Teismas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai. Jeigu yra pagrindo manyti, kad s tatymakitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teismas turi sustabdyti bylos nagrinjimatsivelgdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau Konstitucinis Teismas) kompetencij, kreiptis j su praysprsti, ar tas statymas ar teiss aktas atitinka Konstitucij. Gavs Konstitucinio Teismo nutarim, teismas atnaujina bylos nagrinji

Nustats, kad teiss aktas, nepriklausantis Konstitucinio Teismo kompetencijai, prietarauja statymui ar Vyriausybs norminiam akteismas, priimdamas sprendim, neturi tokiu aktu vadovautis. Bendrosios kompetencijos teismas turi teis sustabdyti bylos nag rinjim

nutartimi kreiptis administracin teism praydamas patikrinti, ar atitinkamas aktas (ar jo dalis) atitinka statym ar Vyriausybs normakt. Gavs siteisjus administracinio teismo sprendim, bendrosios kompetencijos teismas atnaujina bylos nagrinjim. Jeigu nstatymo, reguliuojanio gino santyk, teismas taiko statym, reguliuojant panaius santykius, o jei ir tokio statymo nra - vadovau

bendraisiais Lietuvos Respublikos statym pradmenimis ir j prasme. Jeigu statymas ar gino ali susitarimas numato, kad sprsti tikrus klausimus palikta teismui, teismas privalo iuos klausimus sprsti, vadovaudamasis teisingumo, siningumo ir protinguprincipais.

4. Vykdant teisingum visi lygs prie statym ir teism (Konstitucijos 29 str.) nepaisant lyties, rass, tautybs, kalbkilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim, pair, usimimo ries ir pobdio, gyvenamosios vietos ir kit aplinkybi.

5. Bylos nagrinjimo vieumo principas (Konstitucijos 117 str., CPK 9 str.) visuose teismuose bylos nagrinjamos vieMotyvuota teismo nutartimi teismo posdis gali bti udaras, kai reikia apsaugoti mogaus privataus gyvenimo ir nuosavybs slaptumtaip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, profesin ar komercin paslapt. Udarame teismo posdyje gali dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais - ir liudytojai, ekspertai bei vertjai. Udarame teismo posdyje byla nagrinjalaikantis vis proceso taisykli. Teismo sprendimo rezoliucin dalis visada paskelbiama vieai. teismo posdi sal neleidi

jaunesni kaip eiolikos met asmenys, jeigu jie nra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai. Tik vienintels kategorijos byvisais atvejais nagrinjamos ir sprendimas skelbiamas udarame teismo posdyje vaikinimo bylos.6. Valstybins kalbos proceso principas. Teisingumas vykdomas nacionaline kalba, utikrinant teis kalbti teisme gim

kalba. Konstitucijos 117 straipsnyje tvirtinta, kad teismo procesas vyksta lietuvi kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbgarantuojama teis dalyvauti teismo veiksmuose per vertj. i teis taip pat garantuojama asmenims, nepakankamai mokantiems lietukalb ir pageidaujantiems kalbti teismo procese gimtja kalba ar kalba, kuri jie moka. U vertjo paslaugas atlyginama i valsty

biudeto.Civilinio proceso teiss principai, tvirtinti kituose statymuose:1.Proceso koncentruotumo principas (CPK 7 str.). Jis reikia, kad teismas imasi statymo nustatyt priemoni, kad b

ukirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bt inagrinta teismo vieno posdio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai inagri


3/49

byl, taip pat, kad siteisjs teismo sprendimas bt vykdytas per manomai trumpesn laik. Greitu bylos inagrinjimu turi rpintalys.

2.Proceso ekonomikumo principas (CPK 7 str.). is principas reikia teismo pareig rpintis, kad byla bt inagrintinkamai ir kuo ekonomikiau.

3.Kooperacijos principas (CPK 8 str.) reikia teismo ir dalyvaujani byloje asmen bendradarbiavim siekiant pagrinditikslotinkamo bylos inagrinjimo. Bendradarbiaujama gali bti tik tiek, kiek tai leidia statymas. Kooperacijos principo gyvendintvarka nustatyta CPK 159 str., taip pat 161 str.

4. Rungimosi principas (CPK 12 str.) rykiausiai pasireikia teisminio nagrinjimo stadijoje, kada alys lygiomis teisdalyvauja pateikiant praymus, rodymus, tiriant tuos rodymus, pasisako baigiamj kalb metu ir pan. Kiekviena alis privalo roaplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavim ar atsikirtim pagrindu. Abi alys gali rungtyniauti ir nagrinjant byl apeliacinstancijos teisme.

5. Dispozityvumo principas (CPK 13 str.) tvirtina byloje dalyvaujani asmen teis disponuoti savo procesinmimaterialinmis teismis statymo ribose. is principas bdingas visoms proceso stadijoms ir slygoja proceso atsiradim, vyksm

pasibaigim. Jo esm sudaro galimyb teisme pareikti iekin, nustatyti teismins gynybos apimt ir ribas, teis atsisakyti nuo toleprocesini priemoni naudojimo.

6. Betarpikumo principas (CPK 14 str.) reikalauja, kad teisjas nagrindamas byl asmenikai ir tiesiogiai itirt virodymus. Bylos nagrinjim atidjus, pasikeitus teisjui ar bet kuriam kolegijos nari, byla turi bti nagrinjama i pat pradi, iskyatvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprietarauja, kad ji bt nagrinjama toliau (CPK 16 str. 2 d.). Sprendim priimt i gali tikteisjas, kuris nagrinjo byl. Teismas sprendim gali grsti tik tais rodymais, kurie buvo itirti teismo posdyje. Teismas tiesiotirdamas rodymus ir j pagrindu priimdamas sprendim, nagrinja konkrei ali gin, todl negali analizuoti netraukt bynagrinjim asmen teisi ir pareig. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Dalyvaujantys byloje asme

baigiamj kalb metu taip pat gali remtis tik tomis aplinkybmis, kurios buvo itirtos, nagrinjant byl i esms, taip pat tik rodymais, kurie buvo tirti (CPK 253 str. 4 d.).

7. odinio ir raytinio proces derinimas(CPK 15 str., 153 str.). Paprastai bylos nagrinjamos odiu, t.y. kvieiant teisposd byloje dalyvaujanius asmenis. iuo atveju byloje dalyvaujantys asmenys odiu pareikia savo praymus, paaikina by

aplinkybes, teismas pagarsina raytinius rodymus, posdio metu priimtas savo nutartis, taip pat ir teismo sprendim. Taiau gali braytinis procesas, kai bylos nagrinjim nekvieiami dalyvaujantys byloje asmenys: dokumentinis procesas, procesas dl teissakymo idavimo ir kiti atvejai pvz., CPK 235 str. 4 d.

8. Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo principas. Jis reikia, kad byla nagrinjama be pertraukos, iskyrus pertraupoilsiui. Pertrauka negali bti ilgesn kaip 5 dienos. Teismas neturi teiss nagrinti kit byl, kol nebus baigta inagrinti pradta biskyrus atvejus, kai bylos nagrinjimas atidedamas, byla sustabdoma , daroma pertrauka ar atidedamas sprendimo primimapaskelbimas (CPK 235 str. 3 d.).

9. ali procesinis lygiateisikumas (CPK 17 str.). Suteikdamas vienai aliai konkreias procesines teises, statymas lygteises ir pareigas udeda ir antrajai aliai, t.y. galina jas rungtyniauti teisme (CPK42 str.).

10. Teismo sprendimo, nutarties, sakymo ir nutarimo privalomumo principas reikia, kad siteisj ie teismo procesidokumentai privalomi visoms institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims (CPK 18 str.).

11. Teisj pasitarimo slaptumo principas reikia, kad sprendimo, nutarties, sakymo ar nutarimo primimo metu sprendiprimimo kambaryje gali bti tik teisjas (teisjai), kuris (kurie) nagrinjo konkrei byl. Sprendimo, nutarties, sakymo a r nutar

primimo metu sprendim primimo kambaryje teisjams draudiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su byisprendimu (CPK 19 str.).12. Valstybs garantuojamos teisins pagalbos principas(CPK 20 str.). Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statym

str. nustato, kad valstybs garantuojama teisin pagalba tai nustatyta tvarka teikiama pirmin teisin pagalba ir antrin teisin pagalbPirmin teisin pagalba tai teisins informacijos teikimas, teisins konsultacijos ir valstybs ir savivaldybi institucijoms sk

dokument rengimas. Ji neapima procesini dokument rengimo. Pirmin teisin pagalb teikia savivaldybi institucijos, kuri as kreiptis kiekvienas mintame statyme nurodytas asmuo. Pirmins teisins pagalbos trukm yra viena valanda. iuo atveju visos ilai

padengiamos i valstybs l.Antrin teisin pagalba tai dokument rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, skaitant ir vykdomsias bylas. i paga

turi teis gauti fiziniai asmenys, kuri turtas ir metins pajamos nevirija LR Vyriausybs nustatyt turto ir pajam lygi, taip asmenys, valstybs ilaikomi stacionariose globos staigose, asmenys, turintys teis socialin paalp pagal Pinigins soci alins parammaas pajamas gaunanioms eimoms statym. Antrins teisinspagalbos teikim organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauliPanevio valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos.

13.

Teisjo vadovavimo procesui principas (CPK 158 str. 2 d.). Teisjas vadovauja procesui: supaindina su byla, iaikdalyvaujantiems byloje asmenims j teises ir pareigas, spja dl procesini veiksm atlikimo ar neatlikimo pasekmi ir padeda ieasmenims gyvendinti j teises. Teisjas sprendia klausim dl rodym pateikimo, prijungimo prie bylos, liudytoj ikvietim o irklausimus. Nagrindamas byl teismas kontroliuoja, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai naudotsi savo materialinmi

procesinmis teismis, nepaeidint kit asmen teisi ir teist interes.14.Laisvo rodym vertinimo principas. Teismas kiekvienoje civilinje byloje privalo visapusikai iaikinti bylos aplinkyb

priimti teist ir pagrst sprendim. Jeigu pateiktj rodym neutenka, teismas pasilo alims ir kitiems dalyvaujantiems asmenpateikti papildomus rodymus ir nustato termin jiems pateikti. Teismas vertina rodymus pagal vidin savo sitikinim, pagrvisapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi inagrinjimu teismo posdyje, vadovaudamasis statymu. Jokie ro dyteismui neturi i anksto nustatytos galios (CPK 185 str.). Vertindamas rodymus teismas taip pat privalo vadovautis teisingusiningumo ir protingumo principais.


4/49

15.Draudimo piktnaudiauti procesu principas (CPK 95 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo siningai naudotinepiktnaudiauti jiems priklausaniomis procesinmis teismis, rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku, atsivelgdam

proceso eig, pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ar atsikirtimai. alis, kuri smoningai veprie greit bylos inagrinjim gali bti nubausta bauda iki 20 000 lit.

2 TEMA

CIVILINIAI PROCESINIAI TEISINIAI SANTYKIAI IR J SUBJEKTAI

1. CIVILINI PROCESINI TEISINI SANTYKI SAMPRATA IR BRUOAI, SUBJEKTAI

Civilinio proceso teiss moksle pagal santyki prigimt, turin ir subjektus vyrauja trys civilinio procesinio teissantykio teorijos:

- Tai privatinis teisinis gino ali santykis ir teismas nra jo dalyvis; ios teorijos autori nuomone, civiliprocesas pagal savo esm yra privatus, nes ginas kyla i privatins teiss reguliuojam santyki. iuo atveju materialini teissantyki subjektus procesiniai santykiai sieja tiesiogiai, taiau j ryys su teismu nra tiesioginis.

- Galimas tik alies ir teismo civilinis procesinis teisinis santykis; Pagal i teorij procesiniais santykiais tarpusavsusijs tik teismas su kiekviena i ali.

- Tai teismo ir alies bei alies, prieingos alies ir teismo teisinis santykis. i teorija, atrodo, yra pati priimtiniaunes procesiniai teisiniai santykiai atsiranda tik dalyvaujant teismui, per teism arba jo leidimu yra gyvendinamos ali teiss ir vykdom

pareigos, o alis sieja ne tik materialiniai, bet ir procesiniai teisiniai santykiai.Pagal civilinio procesinio teisinio santykio pobd, subjektus ir reikm civiliniame procese teisinje literatroje iskiria

pagrindinis civilinis procesinis santykis ir ivestinis civilinis procesinis teisinis santykis. Pagrindinis tai toks teisinis santykis , kegzistuoja nuo proceso pradios iki pabaigos. Jis sieja teism ir alis, o ypatingosios teisenos bylose teism ir pareikj. Ivestcivilinis procesinis teisinis santykis atsiranda tuomet, kai byloje turint tiksl pateikti ivad dalyvauja valstybs ar savivaldyinstitucija, taip pat, kai dalyvauja tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim.

Pasak prof. V. Nekroiaus teisminis civilinis procesinis teisinis santykistai teiss norm reglamentuojamas teismo ir bydalyvaujani asmen bei kit proceso dalyvi santykis teismui vykdant teisingum civilinje byloje. 1Taiau is apibrimas apibdtik teismin civilin procesin teisin santyk.

Tuo tarpu civilinio proceso teiss svok suprantant plaiai, civil ini s procesin is teisin is santykistai civilinio proceso tenorm reglamentuojamas valstybs institucijos ar jos galioto privataus asmens ir privataus teisinio santykio dalyvio santysiekiant utikrinti ar ginti civilins materialiosios subjektins teiss gyvendinim2.

Civilini procesini teisini santyki ypatumai:Tai vieieji teisiniai santykiai, nes privalomas dalyvis yra teismas.

1. i santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai yra specifiniai, t.y. jie atsiranda, pasikeiia ir pasibatik atliekant tam tikrus statyme numatytus procesinius veiksmus.

2. Civilini procesini teisini santyki sistemikumas ir nuoseklumas;3. Glaudus civilini procesini teisini santyki ryys su materialiaisiais teisiniais santykiais.

Civilini procesini teisini santyki subjektaitai i santyki dalyviai, kuriems teiss normos suteikia tam tikras te

bei pareigas. Pagal vaidmenprocese, civilinio procesinio teisinio santykio dalyviai skirstomi :1. Vykdanius teisingum ir utikrinanius teismo sprendimo gyvendinim (teismai ir antstoliai);Proceso dalyvius. Tai dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai.

Pagal CPK 37 straipsnio 1 dal dalyvaujaniais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisin suinteresuotubylos baigtimi. Tai alys, tretieji asmenys, asmenys, pareik iekin vieajam interesui ginti, pareikjai, suinteresuoti asmekreditoriai ir skolininkai, taip pat i asmen atstovai.

Kiti proceso dalyviai - tai liudytojai, vertjai, ekspertai (CPK 61 str. 1 d.). Jie teisikai nesuinteresuoti bylos baigtimi.Civilini procesini teisini santyki subjektais gali bti fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, turintys civilin proce

teisnum ir veiksnum. Civilinis procesinis teisnumas - tai konkretaus subjekto galjimas turti civilines procesines teises ir pareiGaljimas gyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti byl vadinamas civiliniu procesiniu veiksnumu. Jis priklauso juridiniasmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiek pilnametyst atuoniolika met, nepilnameiams, statym nustatyta tvasudariusiems santuok, taip pat nepilnameiams, kurie statym nustatyta tvarka teismo pripainti visikai veiksniais (emancipuot(CPK 38 str. 1 d.).

Nepilnamei nuo keturiolikos iki atuoniolikos met, taip pat ribotai veiksni fizini asmen atstovais pagal statym teiyra atitinkamaij tvai, tviai ar rpintojai. Tokiose bylose teismas taip pat privalo traukti dalyvauti alimi ar kitu dalyvaujaniu byasmeniu nepilnameius ar fizinius asmenis, kuri civilinis veiksnumas apribotas. Nepilnameiai nuo keturiolikos met turi teis kreipteism dl savo teisi ar statym saugom interes gynimo savarankikai, jeigu ginas yra dl santyki, kuriuose jie turi visik civiveiksnum.

1Lauikas E. Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2003. T. 1. P. 224.

2Ten pat.


5/49

Nepilnamei iki keturiolikos met, taip pat fizini asmen, pripaint neveiksniais, teises ir statym saugomus interesus gjtvai, tviai ar globjai.

aliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal statym arba kuri neturi jai atstovaujanio organo, arba kugyvenamoji ir darbo vieta neinoma,prieingos alies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, praymu teismas gali paskkuratori, kuris konkreioje byloje veikia kaip atstovas pagal statym (CPK 39 str.1 d.).

2. ALYS, J TEISS IR PAREIGOS

alys civiliniame procesetai asmenys, kuri ginas dl teiss ar statym saugom interes yra nagrinjamas teisme arba vykdomas vykdomasis dokumentas ir kurie turi tik jiems bdingas procesines teise bei pareigas.

Civilinis procesas yra grindiamas dvialikumu. Gino teisenoje kiekviename procese yra dvi alys iekovas ir atsakoIekovas- tai asmuo, kurio materialiosios teiss ar interesai yra tariamai paeisti ir kuris kreipsi teism teismins gynybos. Atsakovtai asmuo, kuris tariamai yra paeids iekovo materialisias teises ar interesus ir kuris yra kvieiamas teism atsakyti iek

pareikt reikalavim. Nepriklausomai nuo to, kad tiek iekovo, tiek ir atsakovo pusje gali dalyvauti ne po vien, o po kelis asmealys visada yra tik dvi.O iuo atveju kalbame apie procesin bendrininkavim, t. y. toki situacij, kai al sudaro asmen daugeVykdymo procese taip pat dalyvauja dvi alys - kreditorius ir skolininkas. Tik ypatingoje teisenoje nra taikomas dvialiumo princines joje proceso dalyviai daniausiai neturi prieing interes.

alys civiliniame procese daniausiai yra materialij teisini santyki, i kuri kilo ginas, dalyvs. Taiau taip bna ne visKartais alimi civiliniame procese gali bti ir asmuo, kuris nra ginijamo materialinio teisinio santykio dalyvis. Taip bna tuomet,siekiant apginti vie interes iekin pareikia prokuroras ar atitinkama valstybs ar savivaldybs institucija, t.y. kai s tatymas suteteis pareikti iekin asmenims, nesantiems materialij teisini santyki dalyviais, pvz. pagal Civilinio kodekso 3.38 str. Taip pat

procese nesieja materialiniai teisiniai santykiai ir tuomet, kai teismas nustato, jog yra netinkamas iekovas arba atsakovas.alys turi tik joms bding bruo, skiriani nuo kit dalyvaujani byloje asmen: procesas vyksta ali vardu; alys

pagrindins proceso dalyvs; gyvendinanios dispozityvumo ir rungimosi principus civiliniame procese; alys turi materialj teisin

procesin teisin suinteresuotum bylos baigtimi; alys turi tik joms bdingas teises ir pareigas.Visas ali teises galima skirstyti dvi ris:

Bendrsias. t. y. tas, kurias turi ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys;Specialisias, t. y. bdingas tik alims ar joms prilygintiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

Visos ali teiss ivardintos CPK 42 straipsnyje. Bendrosios teiss: susipainti su bylos mediaga, daryti iraus ir nuorapareikti nualinimus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmeniliudytojams ir ekspertams, pateikti praymus, duoti teismui paaikinimus odiu ir ratu, teikti savo argumentus ir samprotav imus vi

bylos nagrinjimo metu kylaniais klausimais, prietarauti kit dalyvaujani byloje asmen praymams, argumentamssamprotavimams, gauti teismo sprendim, nutari ar nutarim, kuriais isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimu snutartis ar nutarimus, reikalauti, kad teismo sprendimas bt priverstinai vykdytas ir naudotis kitomis procesinmis teismis, kuralims suteikia CPK.

Specialiosios teiss: iekovo teis pakeisti iekinio pagrind arba dalyk, padidinti ar sumainti iekinio reikalavimus aatsisakyti iekinio; atsakovo teis pripainti iekin. alys gali ubaigti byl taikos sutartimi.

Pagal CPK 42 straipsnio 5 dal alys joms priklausaniomis procesinmis teismis privalo naudotis siningai. alys turi taipir kitas CPK numatytas pareigas, pvz. CPK 7 str. numatyta pareiga rpintis proceso skatinimu;pareiga atvykti teismo posd, kai btasmenikas alies dalyvavimas, pareiga klausyti teismo posdio pirmininko patvarkym ir pan. Realios ali pareigos yra tuom et,CPK yra numatyta sankcija u j nevykdym ar netinkam vykdym. Kitu atveju, teiss teoretik nuomone, galima kalbti tik aslygines pareigas arba procesinius suvarymus, pvz., atsakovui nepateikus atsiliepimo iekin jam jokia sankcija netaikoma, taatsakovas nepasinaudoja statymo suteikta procesine galimybe.

3. PROCESINIS TEISI PERMIMAS. NETINKAMOS ALIES PAKEITIMAS TINKAMA

Procesinis teis permimas yra tuomet, kai viena i ginijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio ali pasitraukibylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perklimas ir kitais statynumatytais atvejais), o teismas, jei yra pagrindas, t al pakeiia jos teisi permju (CPK 48 str. 1 d.). Teisi permimas galimaskurioje proceso stadijoje, taiau kai kuri teisi i viso perimti negalima. Negalima perimti procesini teisi, kai yra negalim

materialini subjektini teisi permimas. Pvz., bylose dl santuokos nutraukimo, grinimo darb, autorini neturtini santyki.Procesinis teisi permjas privalo pagrsti savo dalyvavim procese. Visi veiksmai, atlikti procese iki jo stojimo, yra privaltiek, kiek jie bt buv privalomi tam asmeniui, kurio vietoje stojo teisi permjas. (CPK 48 str. 2 d.).

Netinkama alis civiliniame procese tai asmuo kuris nra ginijamo materialiojo teisinio santykio, i kurio ginas dalyvis ir neturi reikalavimo teiss (netinkamas iekovas) arba neturi pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas).Tokiu atvteismas vienos i ali motyvuotu praymu, nenutraukdamas bylos, gali pakeisti pradin iekov arba atsakov tinkamu iekovu aatsakovu (CPK 45 str. 1 d.). Taiau teismas pats savavalikai pakeisti alies neturi teiss. Be to, netinkama alis keiiama pagal totaisykles:

1. Netinkam al pakeisti tinkama galima tik vykstant parengiamajam teismo posdiui arba nagrinjant byl i esms;2. Pakeisti netinkam tiek iekov, tiek atsakov galima tik pradinio iekovo sutikimu;


6/49

3. Keisdamas netinkam al, teismas turi atidtibylos nagrinjim ir pakeits al j nagrinti i naujo, jeigu pakeista neprao byl nagrinti toliau.

Jeigu iekovas sutinka bti pakeistas kitu asmeniu, proceso eiga priklauso nuo to, kaip elgsis tinkamas iekovas. Jeigu tinkaiekovas sutikssitraukti proces, teismas pakeis alis, jeigu nesutiks byla turs bti nutraukta motyvuojant tuo, kad iekovas atsisiekinio.

Jeigu iekovas nesutinka bti pakeistas kitu asmeniu, tai is asmuo gali stoti byl kaip treiasis asmuo, pareikiasavarankikus reikalavimus dl gino dalyko, arba teismas byl nagrinja i esms ir iekin atmeta, jeigu tinkamas iekovas nesuti

bti trauktas proces.Jeigu iekovas nesutinka, kad atsakovas bt pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinja byl i esms ir iekin atmeta, o je

sutinkateismas pakeiia netinkam atsakov tinkamu.

4. TREIJ ASMEN SVOKA, RYS, PROCESINS TEISS IR PAREIGOS

Be iekovo ir atsakovo bylos baigtimi gali bti suinteresuoti ir kiti asmenys, t.y. tretieji asmenys. Tretieji asmenys civiliniprocese tai tokie dalyvaujantys byloje asmenys, kuri dalyvavimas sprendiant gin grindiamas teisiniu suinteresuotubylos baigtimi ir kurie sitraukia arba traukiami jau prasidjus proces. Taigi, tretieji asmenys siekia apginti savo teisesstatymo saugomus interesus jau prasidjusiame procese. Tretieji asmenys yra tik gino teisenoje. inoma, jie ir patys galt kreipteism su iekiniu ir bti iekovais arba bti atsakovais, taiau treij asmen institutas padeda gyvendinti proceso koncentruotumekonomikumo principus. Dl treij asmen dalyvavimo procese danai ivengiama dar vieno papildomo proceso dl to paties gidalyko arba palengvinamas procesas, kai pareikiamas regresinis iekinys.

Tretieji asmenys yra dviej ri:1. Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus (CPK 46 str.).2. Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim (CPK 47 str.).Treiasis asmuo, pareikiantis savarankikus reikalavimus tai iekovas, pareiks iekin jau prasidjusiame proc

pirminms alims. Jis gali stoti byl iki baigiamj kalb pradios pareikdamas iekin, bet negali bti trauktas teismo

dalyvaujani byloje asmen iniciatyva. Treiojo asmens, pareikianio savarankikus reikalavimus iekinys turi atitikti procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, jis turi bti apmoktas yminiu mokesiu. Kaip atsakovai tokiiekinyje paprastai nurodomos abi pirmins alys. Teismas tokio iekinio primimo klausim isprendia vadovaudamasis ne tik C137 straipsnyje numatytais pagrindais, bet taip pat ir atsivelgdamas treij asmen instituto tikslus, pvz. jeigu bylas nagrinjatskirai ginas bus isprstas greiiau, teismas turi teis atsisakyti priimti iekin. Teismo nutartis atsisakyti traukti asmen proctreiuoju asmeniu, pareikianiu savarankikus reikalavimus, neukerta kelio pareikti iekin, todl neskundiama atskiruoju sku(CPK 46 str. 3 d.).

Tretieji asmenys,pareikiantys savarankikus reikalavimus, turi visas iekovo teises ir pareigas, numatytas CPK 42 straipsnyjTretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim- tai asmenys, kurie stoja patys arba traukiami byl iek

arba atsakovo pusje iki baigiamj kalb pradios, jeigu bylos isprendimas gali turti takos j teisms arba pareigoms. Pagrindtreiojo asmens, nepareikianio savarankik reikalavim, dalyvavimo procese tikslas padti aliai, su kuria jis dalyvauja, laimti bir itaip ivengti savo materialiosios padties pablogjimo. Treiasis asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim, negali v e

procese prie alies, kurios pusje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.).

Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, gali byl stoti patys arba bti traukiami motyvuotu ali ar kdalyvaujani byloje asmen praymu arba teismo iniciatyva. Jeigu siekiama sitraukti raytin proces arba iki teismo posdio, teisturi bti pateikiamas pareikimas, atitinkantis bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). Taip

pareikime dl stojimo proces treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim, turi bti nurodytas stojimo procpagrindas bei kurios i ali pusje siekiama stoti (CPK 47 str. 3 d.). Jeigu siekiama sitraukti proces vykstant teismo posdutenka ir paprasto odinio praymo. Treiojo asmens, nepareikianio savarankik reikalavim, traukimo proces klausim teissprendia nutartimi. Ji gali bti skundiama atskiruoju skundu, nes iuo atveju, netraukus asmens byl treiuoju asmenepareikianiu savarankik reikalavim, jis netekt galimybs apginti savo teisi.

Pagal CPK 47 straipsnio 2 dal tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, turi alies procesines teisepareigas, iskyrus teis pakeisti iekinio pagrind ir dalyk, padidinti arba sumainti iekinio reikalavimus, atsisakyti iekinio, pripaiekin arba sudaryti taikos sutart. Jie taip pat neturi teiss reikalauti, kad teismo sprendimas bt priverstinai vykdytas.

5. ATSTOVAVIMO SVOKA IR RYS. ATSTOVO PROCESIN PADTIS, GALINIM FORMINIMAS

Prof. V. Nekroius atstovavim apibdina kaip procesin teisin santyk, kurio vienas dalyvis atstovas, teisme kasmens (atstovaujamojo) vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisin paggindamas jo materialisias subjektines teises ar statym saugomus interesus ir kartu padeda vykdyti teisingum civilinbylose

3

Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asm

dalyvavimas byloje neatima i jo teiss turti ioje byloje atstov, taiau atstovo atvykimas teismo posd laikomas tinkamu bydalyvaujanio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posdyje, iskyrus atvejus, kai teismas pripasta, jog atstov aujam

3Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V., Civilinio proceso teis. T. 1., Vilnius: Justitia, 2003, P. 284.


7/49

dalyvavimas procese yra btinas (CPK 51 str. 2 d.). Tik konkreiais statymo nustatytais atvejais asmuo privalo turti atstov advo(CK 2.115 str. 3 d., 2.126 str. 3 d. ir kt.). Taigi, i i norm darytina ivada, kad galimi tokie variantai: asmuo civilini ame procese dalyvauti pats asmenikai; pats visai nedalyvauti, o procesinius vei ksmus atlikti pavesti atstovui; procese dalyvauja ir atstovasatstovaujamasis.

Atstovavimas civiliniame procese gali bti klasifikuojamas rispagal vairius kriterijus.Pagal atstovaujamj subjekt:Atstovavimas fiziniams asmenims;

1.1. Atstovavimas juridiniams asmenims. Pagal CPK 55 straipsnio 1 dal juridini asmen bylas teisme veda j organadalyviai, veikiantys pagal statymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. iais atvejais laikoma, kad byl veda juridinis asmuo. Taigi, atstovavimas juridiniams asmenims bus tuomet, kai juridin asmen teisme atstovaus jo darbuotojai (apeliacinstancijos teismuose turintys auktj universitetin teisin isilavinim) arba advokatai ar advokat padjjai, turintys j praktvadovaujanio advokato raytin leidim atstovauti konkreioje byloje. Kartu su aukiau nurodytais asmenimis juridiniam asmeniui atstovauti ir kiti asmenysneteisini srii specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesi konsultantai, patentiniai patiktiniai ir kt.) (C55 str. 2 d., 3 d.).

Pagal atstovavimo teisini santyki atsiradimo pagrind:1.2. Atstovavimas pagal statym; statyminis atstovavimas atsiranda statymuose numatytais pagrindais. Pvz., tvai yra s

nepilnamei vaik atstovai, globjai neveiksni asmen atstovai, rpintojai ribotai veiksni asmen atstovai ir pan. Byloje turindalyvauti mirusio ar paskelbto mirusiu fizinio asmens pdiniui, jeigu palikimo dar niekas neprim, atstovauja paskirtasis palikimo tusaugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo administratorius (CPK 53 str.).

1.3. Atstovavimas pagal sutart. Sutartinio atstovavimo atsiradimo pagrindas yra atstovo ir atstovaujamojo sudaryta sutarDaniausiai atstovavimas atsiranda pavedimo sutarties pagrindu, taiau gali atsirasti ir darbo sutarties, jungtins veiklos sutar

pagrindais ir kt. CPK 56 straipsnyje nurodyta, kas gali bti atstovais pagal pavedim:1) advokatai;

2) advokat padjjai, turintys j praktikai vadovaujanio advokato raytin leidim atstovauti konkreioje byloje;3) vienas i bendrinink kit bendrinink pavedimu;

4) asmenys, turintys auktj universitetin teisin isilavinim, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaiiamssutuoktiniui (sugyventiniui);

5) profesins sjungos, jeigu jos atstovauja profesins sjungos nariams darbo teisini santyki bylose. Pagal atstovavimo teisini santyki privalomum:

1.4. Savanorikas atstovavimas. Jis yra tuomet, kai asmeniui nra privaloma turti atstov, otai yra jo teis.1.5. Privalomas atstovavimas. Paprastai jis kartu yra ir statyminis atstovavimas. iuo atveju kalbama apie asmens pareig tu

atstov.Pagrindinis atstovavimo teisme, skirtingai nuo atstovavimo materialiojoje teisje, tikslas vesti byl kito asmens vardu ir g

jo interesus. Todl visi atstovo veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir teisinius padarinius sukelia btent jam.Kad atstovas galt atstovauti atstovaujamj, turi bti tinkamai forminti jo galinimai. Pagal CPK 52 straipsn fizini asm

atstovai pagal statym privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinanius j teises ir pareigas, pvz., vaiko gimimo liudijim, teisnutart skirt asmen globju ar rpintoju. Byloje turiniam dalyvauti fiziniam asmeniui, nustatyta tvarka pripaintam neinia kur esanatstovauja jo turto administratorius (laikinasis administratorius), paskirtas neinia kur esanio fizinio asmens turtui saugo ti ir tvark

Apie tai jis pateikia teismui atitinkam dokument. Testamento vykdytojas arba palikimo administratorius pateikia teismui dokumeapie jo paskyrim testamento vykdytoju arba palikimo administratoriumi. Atstovai pagal statym atstovaujamj vardu atlieka vprocesinius veiksmus, kuriuos atlikti teis priklauso atstovaujamiesiems, iskyrus statym numatytas iimtis (CPK 54 str. 1 d.). Jie pat gali pavesti byl vesti teisme kitam j pasirinktam atstovui.

Kai atstovaujama pagal sutart, atstovo galinimai forminami pavedimo sutartimi arba darbo sutarties pagrindu idugaliojimu, patvirtintu atitinkamo juridinio asmens organo. Advokato arba advokato padjjo teiss ir pareigos bei j mastaspatvirtinraytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos irau (CPK 57 str. 3 d.). Fizini asmen duodami galiojimai patv irtinami notarine tvaiskyrus Civiliniame kodekse (toliau CK) nurodytus atvejus, kai galiojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimKai civiliniame procese atstovauja vienas i bendrinink kit bendrinink pavedimu arba asmenys, turintys auktj universitetin teiisilavinim, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaiiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), atstovo teiss taip pat gali bireikiamos teisme odiniu galiotojo pareikimu, kuris turi bti raytas teismo posdio protokol, jei protokolas raomas.

Pagal CPK 59 straipsn galiojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teis atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinveiksmus, iskyrus iimtis, nurodytas galiojime. galiojimas atstovui pareikti iekin ir prieiekin, atsisakyti pareikto iekinio

pripainti, sudaryti taikos sutart, pergalioti, gauti vykdomj rat ir pateikti j vykdymui, gauti turt, paduoti praym dl procatnaujinimo turi bti atskirai aptarti galiojime.CPK 60 straipsnyje nurodyta, kad atstovais teisme negali bti: teisjai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal staty

prokurorai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal statym arba byloje dalyvauja kaip prokuratros galiotiniai; asmenys, kurinustatyta globa ar rpyba; asmenys, kuriems toki teis riboja statymai.3 TEMA

CIVILINI BYL PRISKIRTINUMAS IR TEISMINGUMAS

1. CIVILINI BYL PRISKIRTINUMAS


8/49

Kilus ginui visada labai svarbu nustatyti, kokios institucijos kompetencijai priklauso nagrinti gin, t.y. kijurisdikcijos jis yra, kadangi subjektines teises ir interesus gina ne tik teismas, bet ir kitos institucijos. Nors ginus nagrinja vaistatym nustatytos institucijos, taiau galima teigti jog teismas vis dlto yra pagrindin institucija nagrinjanti ginus, kylaniucivilini, eimos, darbo, intelektins nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo ir kit privatini teisini santyki. Konstitucijosstraipsnis kaip tik ir tvirtina asmens teis kreiptis btent teism, kai yra paeidiamos jo konstitucins teiss ar laisvs.

Teismo teisi, kuriomis remdamasis jis vykdo jam statymo skirtas funkcijas visum priimta vadinti teismo kompetenPagal vykdom funkcij prigimt skiriamos dvi teismo kompetencijos rys:

1) Jurisdikcin kompetencija;2) Ne jurisdikcin kompetencija.Jurisdikcin teismo kompetencija tai teismo veikla, susijusi su byl nagrinjimu (lot. jurisdictio civilin teis

civilini byl nagrinjimas). Ne jurisdikcin kompetencija tai teismo teiss ir galiojimai, susij su administracini funkcij vykdyPavyzdiui, teismo pirmininkas paskirsto teisjus teismo skyrius, nustato teisj specializacij atskir kategorij byloms nagrin

paveda atlikti hipotekos teisjo funkcijas, organizuoja teisj ir teismo tarnautoj mokym, tvirtina teismo struktr bei pareigybi sir kategorijas, teismo tarnautoj pareigybi apraymus ir utikrina, kad bt sudarytos slygos teisjams ir teismo tarnautojams atlsavo funkcijas.

Priskirtinumas yra vienas i institut reglamentuojani jurisdikcin teismo kompetencij. Kitas institureglamentuojantis jurisdikcin teismo kompetencij yra teismingumas. Esminis skirtumas tarp priskirtinumo bei teismingumo svoktas, jog teismingumas nustato kokio konkretaus teismo (pvz.: apylinks, apygardos) kompetencijai priklauso nagrinti konkretginpriskirtinumas nustato kokios apskritai institucijos kompetencijai priklauso sprsti tam tikrus ginus. Kai kuriuose statymunurodomas konkretus teismas, kurio kompetencijai priskiriamas ginas (pvz., Vilniaus apygardos teismas), taigi statymo leidjas i kisprendia ir priskirtinumo ir teismingumo klausim.

Priskirtinumas nusakomas kaip teiss norm, nustatani vairi jurisdikcini organ kompetencij nagrinti ir sprvienokio ar kitokio pobdio ginus, visuma.Bylos priskirtinumui isiaikinti reikia nustatyti institucij, turini teis j nagrinti. Tacivilini byl priskirtinumas tai byl visumos priskyrimas teismo kompetencijai.

Pagal CPK 22 straipsn teismams nagrinti priskiriami ginai, kylantys i civilini, eimos, darbo, intelekti

nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo ir kit privatini teisini santyki. i norma tvirtina visuotin gin dl teiss, kylaniprivatins teiss reglamentuojam santyki, priskirtinum teismui, o tai reikia, kad visi ie ginai dl teiss priklauso teikompetencijai. Teismai taip pat nagrinja praymus dl usienio teism ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo (CPK 809 -str.) ir bylas ypatingosios teisenos tvarka.

Civilini byl priskirtinumas yra skirstomas ris pagal tai, kiek institucij viena ar daugiau turi teis nagrinti ginYra skiriamos dvi pagrindins priskirtinumo rys: vienetini s ir dauginis, kuris dar gali bti skirstomas alternatyvj, slyginsutartin.

Vienetinis priskirtinumas tai yra tokia priskirtinumo ris, kai nagrinti konkret gin yra tik vienos institucijpavyzdiui, teismo, kompetencija. statyme tvirtinto konkretaus gino priskirtinumo negali pakeisti nei alys savo susitarimu, nei kinstitucijos, todl ios ries priskirtinumas kartais dar vadinamas iimtiniu, arba imperatyviuoju. Pvz., CK 3.179 straipsnyje nurodkad tais atvejais, kai tvai (tvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dl susiklosiusi objektyvi aplinkybi ir reikia nusprsti, kur gyventi vaikas, nusprsti atskirti vaik nuo tv gali tik teismas. Santuok negaliojania taip pat gali pripainti tik teismas (CK 3.37 sd.), tik teismo tvarka gali bti nuginijami civilins bkls akt raai. Darbo kodekso 295 straipsnyje yra nurodytas sraas gin, k

yra nagrinjami tiesiogiai teismuose: kil dl darbo sutarties Darbo kodekso 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais (pagal minstraipsnio 1 dal darbuotojas turi teis kreiptis teism, jeigu jis nesutinka su darbo slyg pakeitimu, nualinimu nuo darbo darbdainiciatyva ar atleidimu i darbo ir pagal to paties straipsnio 3 dal darbuotojas gali kreiptis teism jeigu jis buvo atleistas i darboteisto pagrindo ar paeidiant statym nustatyt tvark); dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo; tarp profesini sjung ar kdarbuotoj atstov ir darbdavio dl statymuose ar sutartyje nustatyt pareig ir prievoli nevykdymo; pagal profesini sjung iekinkai darbdavys laiku neinagrinja ar nepatenkina profesins sjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie paestatym nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesini sjung nari teises; kai darbo santykiai tarp darbdavio ir da rbuotojonutrk.

Dauginio priskirtinumoatveju nagrinti gin yra dviej ar daugiau institucij kompetencija. Pvz., pagal Darbo kode286 str. darbo ginus nagrinja ir darbo gin komisijos ir teismai. Alternatyviojo dauginio priskirtinumo atveju suinteresuotas asmuogalimyb pasirinkti institucij, kuri nort kreiptis. Pvz., visi sprstini ginai gali bti nagrinjami arba teismo, arba arbitrao tvarPaprastai pasinaudojus galimybe kreiptis vien i keli galim institucij prarandama teis kreiptis kitas. Pvz., pasirinkus priskirtinuteismams, prarandama galimyb sprsti gin arbitrau, ir atvirkiai (CPK 137 str. 2 d. 6 p.). Alternatyviojo priskirtinumo atv

tvirtinamas ir 2001 m. kovo 20 d. moni bankroto statyme. iame statyme yra tvirtinta galimyb pasirinkti teismin arba neteismbankroto procedr, jeigu teismuose nra ikelta byl, kuriose iai monei pareikti turtiniai reikalavimai, tarp j reikalavimai, susijdarbo santykiais, taip pat jei i mons nra iiekoma pagal teism ar kit institucij iduotus vykdomuosius dokumentus. Alternatyvcivilini byl priskirtinumas taip pat reikia, kad suinteresuotas asmuo gali, taiau neprivalo, pasinaudoti iankstine gino nagrinjimteisme tvarka arba i karto tiesiogiai kreiptis teism. Aplinkyb, kad buvo pasinaudota iankstine gino sprendimo ne teisme tvaneatima teiss po to kreiptis teism. Pvz., Mokjim statymo 23 straipsnyje numatyta galimyb vartotojui, kai jo netenkina krestaigos atsakymas, kreiptis Nacionalin vartotoj teisi apsaugos taryb prie Teisingumo ministerijos, taiau jei kredito staigvartotojas nesusitaria, vartotojas taip pat turi teis kreiptis teism; LR Keli transporto kodekso 56 straipsnio 1 dalis i r LR Vidvanden transporto kodekso 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad iekiniai dl reikalavim, kylani i veimo sutarties, pareikiami teismtaiau prie pareikdamas iekin iekovas gali pareikti pretenzij vejui.


9/49

Slyginis priskirtinumastai tokia civilini byl priskirtinumo ris, kai galimyb kreiptis institucij, kuriai priklasprsti gin, atsiranda tik jeigu suinteresuotas asmuo laiksi statyme nustatytos iankstinio gino nagrinjimo tvarkos (CPK 22 str. 1iuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nesilaiko statym nustatytos tai byl kategorijai iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkteismas atsisako priimti nagrinti tok iekin. Tam tikrais atvejais asmuo gyja teis kreiptis teism, kad kils ginas bt isprteismo tvarka tik tuomet, jeigu prie tai jis buvo pareiks atitinkamai institucijai (transporto, ryi ar kt.) pretenzij. Tokia gisprendimo tvarka yra tvirtinta LR prekybins laivybos statymo 70 straipsnio 1 dalyje. Prie pareikiant iekin, kylant i veimo jsutari, privaloma pareikti pretenzij vejui. Panai nuostata yra tvirtinta ir Tarptautinio krovini veimo geleinkelia is susitar(SMGS) 30 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad iekinys dl veimo sutarties gali bti pareiktas tik po to, kai nustatyta tvarka bupateikta pretenzija.

Sutartinis priskirtinumasyra tada, kai alys tarpusavio susitarimu pasirenka j gin nagrinsiani institucij. Paprasutartinis priskirtinumas taikomas perduodant ginus sprsti arbitraui (CPK 23 str.) Arbitraas - tai gino sprendimo bdas, kai fiziar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginui sprsti, kreipiasi ar sipareigoja kreiptis ne valstybs teism, osusitarimu pasirinkt arba statymo nustatyta tvarka paskirt treij asmen ar asmenis. alys savo susitarimu gali perduoti sprarbitrao tvarka bet kok gin dl teiss, iskyrus ginus, kurie pagal statymus negali bti nagrinjami arbitrae. Pvz., arbitraas nenagrinti gin, kylanius i darbo, eimos teisini santyki, gin, susijusius su konkurencija, patentais, preki ir paslaug enkl

bankrotu, kylani i vartojimo sutari ir kai kuri kit.

2. CIVILINI BYL TEISMINGUMAS

Teismingumas tai teismams priskirtin byl paskirstymas bendrosios kompetencijos teism sistemos viduapylinks ar apygardos, ir bendrosios kompetencijos teism sistemos grandies konkreiam teismui nustatymas.Civilins byteismingumas konkreiam teismui yra teiss kreiptis teism gyvendinimo slyga. Kai civilin byla tam tikram teismui yra neteisminteisjas turi atsisakytipriimti pareikim (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) Civilines bylas Lietuvoje nagrinja apylinks teismai, apygarteismai, Lietuvos apeliacinis teismas bei Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukiausiasis teismai bkaip pirmosios instancijos teismai nenagrinja. Nustaius, kad ginas priskirtinas teismui, konkretus teismas irenkamas pa

specialisias teismingumo taisykles, kurios sudaro teismingumo institut. Pagal tai, tarp koki teism yra paskirstoma kompetenteismingumas yra skirstomas rin ir teritorin.

Esminiais rinio teismingumo nustatymo kriterijais yra gino dalykas (pobdis), gino subjekt teisin padtis (gialys), gino suma. Gino dalykas yra pagrindinis kriterijus, todl rinis teismingumas dar vadinamas dalykiniu teismingumu. Vcivilines bylas, iskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose, nagrinja apylinks teismai kaip pirmosios instancijos teismBylas, nurodytas CPK 27 straipsnyje, nagrinja apygard teismai, o bylas, nurodytas CPK 28 straipsnyje tik Vilniaus apygarteismas.

Apygard teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinja ias bylas:1) esant turtiniam ginui, kai iekinio suma virija imt tkstani lit. Paymtina, jog pagal rinio teismingu

taisykles santuokos nutraukimo, santuokos pripainimo negaliojania, gyvenimo skyrium bylas, nesvarbu kokia yra iekinio suma, kpirmoji instancija nagrinja apylinks teismas.

2) dl autorini neturtini teisini santyki. Autori teisi, gretutini teisi subjektai, gindami savo teises, turi tekreiptis teism ir reikalauti pripainti teises, pareigoti nutraukti neteistus veiksmus, udrausti atlikti veiksmus, dl kuri gali

realiai paeistos teiss arba atsirasti ala, atkurti paeistas asmenines neturtines teises ir pan.3) dl civilini vieo konkurso teisini santyki. Vieo konkurso teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK 6.947 - 6.straipsniuose..

4) dl bankroto ir restruktrizavimo.5) dl banko akcinio kapitalo sumainimo;6) kuri viena alis yra usienio valstyb. CPK 783 straipsnio 1 dalis numato, jog apygardos teismas kaip pirm

instancija nagrinja civilines bylas, kuri viena alis yra usienio valstyb. Usienio valstybi asmenims esant gino alimibyloje btaikyti bendrsias rinio teismingumo taisykles.

7) pagal iekinius dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo. Iekiniai dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavpareikiami teismui pagal juridinio asmens buvein (CK 2.115 str. 2 d.);

8) pagal iekinius dl juridinio asmens veiklos tyrimo.9) kitas civilines bylas, kurias pagal statymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinja apygardos teismai. Pagal

notariato statymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, per keturiolika dien nuo teikimo notarui apygardos teismui gali bti skundiam

Notar garbs teismo sprendimas. Kadangi Notar rm buvein yra Vilniuje, tokias bylas pagal teritorinio teismingumo taisynagrinja Vilniaus apygardos teismas.CPK 28 straipsnyje yra numatyta, kad Vi lniaus apygardos teismui teismingos ios bylos: dl gin, numatyt LR pate

statyme, Preki enkl statyme, dl vaikinimo pagal usienio valstybi piliei praymus vaikinti Lietuvos Respublikos piligyvenant Lietuvos Respublikoje arba usienio valstybje, kitos civilines bylos, kurias pagal galiojanius statymus kaip pirmoinstancijos teismas nagrinja tik Vilniaus apygardos teismas. Pvz., LR advokatros statymo 10 straipsnio 3 dalis numato, jogpareik

per trisdeimt dien nuo atsisakymo pripainti advokatu teikimo dienos turi teis sprendim apsksti Vilniaus apygardos teismui; paLR teism statymo 90 straipsnio 8 dal, teisjas, nesutikdamas su atleidimu i pareig, turi teis per vien mnes nuo atle idimo diekreiptis Vilniaus apygardos teism.

Remiantis teritoriniu teismingumu kompetencija paskirstoma tos paios grandies teismams pagal rin teisminguTeritorinis teismingumas skirstomas bendrj, alternatyvj, iimtin, sutartin ir keli tarpusavyje susijusi byl teismingum.


10/49

Vadovaujantis bendruoju teritoriniu teismingumu, iekinys pareikiamas pagal atsakovo gyvenamj viet: jeatsakovas yra juridinis asmuopagal juridinio asmens buvein, jeigu atsakovas valstyb ar savivaldyb pagal valstybei ar savivaldyatstovaujanios institucijos (staigos) buvein. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinio asmens gyvenamja vieta laikomakurioje jis daniausiai gyvena. Asmens, kuris gyvena keliose vietose, pagrindine pripaintina vieta, su kuria jis labiausiai susijs (kur

jo turtas ar didioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis ilgiausiai gyvena). Fizinio asmens, kurio gyvenamoji vieta yra neinoarba jos nemanoma nustatyti, gyvenamja pripaintina paskutin inoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.).

CPK 30 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet iekovas turi teis pasirinkti vien i galim teism. Viena i teritorteismingumo ri yra alternatyvusis teismingumas. Alternatyvusis teismingumas numato galimyb nagrinti byl dviejuose ar daugtos paios grandies bendrosios kompetencijos teism. Iekovas turi galimyb pasirinkti konkret teism, taiau kreipsis vien i kgalim teism, praranda teis su tuo paiu iekiniu kreiptis kit teism.

Alternatyvusis teismingumas, t.y. teismingumas iekovo pasirinkimu, nustatomas bylose, kuriose yra ginamos yreikmingos iekovo teiss ir interesai (ilaikymo, tvysts nustatymo, alos atlyginimo bylos), todl iekovui taikomos tam tiklengvatos, kad jis galtoperatyviau ir ekonomikiau gyvendinti teis kreiptis dl teismins gynybos.

Atsakovui, kurio gyvenamoji vieta yra neinoma, iekinys gali bti pareikiamas pagal jo turto buvimo viet arba papaskutin inom jo gyvenamj viet. Tuo atveju, kai asmens gyvenamj vieta pripastama paskutin inoma jo gyvenamoji viiekovui leidiama pareikti iekin atsakovui pagal jo turto buvimo viet arba pagal paskutin inom gyvenamj viet. Paskuinoma atsakovo gyvenamoji vieta nustatoma pagal Gyventoj registro duomenis.

Fiziniam asmeniui neturiniam gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taiau turiniam joje nekilnojamojo tunepriklausomai, inoma ar neinoma jo gyvenamoji vieta kitoje valstybje, iekinys gali bti pareikiamas pagal jo turto buvimo v(CPK 30 str. 2 d.).

Pagal CPK 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu iekinys susijs su filialo veikla, tuomet jis gali bti pareikiamas pafilialo buvein. Juridinio asmens filialas yra struktrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buvein ir atliekantis visas arba

juridinio asmens funkcij, taiau filialas nra juridinis asmuo. Pareikdamas iekin dl veiksm, susijusi su filialo veikla, iekovas teis pasirinkti teism pagal juridinio asmens buvein arba filialo buvein, taiau jei iekinys nesusijs su filialo veikla, tuomet jis

bti pareikiamas pagal bendrsias teismingumo taisykles.

Iekiniai dl ilaikymo priteisimo ir tvysts nustatymo gali bti pareikiami ir pagal iekovo gyvenamj viettaisykl taikoma tuomet, kai pareikiamas iekinys dl tvysts nustatymo, ilaikymo priteisimo nepilnameiams vaikams, dl ilaiky

priteisimo tvams, kit eimos nari ilaikymo, taip pat dl ilaikymo dydio ir formos pakeitimo.Santuokos nutraukimo bylose, jeigu iekovas turi su juo gyvenani nepilnamei vaik, tv valdios ribojimo bylo

kai kartu su iekovu gyvena vaikai, santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylose iekinys gali bti paduodamas vieno i sutuoktigyvenamosios vietos teismui (CPK 538 str. 2 d.).

Teismingumas iekovo pasirinkimu yra numatytas ir alos, padarytos fizinio asmens sveikatos sualojimu arba gyvyatmimu, atlyginimo bylose, taip pat alos dydio padidinimo nukentjusio asmens reikalavimu atvejais, laidojimo ilaid priteisbylose. Tokiose bylose iekovas gali pareikti iekin ne tik pagal savo gyvenamj viet, bet ir pagal alos padarymo viet. i taisynesikeiia ir tada, kai alos atlyginimo prievol pereina kitam asmeniui.

Santykius, atsirandanius veant jr laivais krovinius, keleivius ir baga, taip pat laivo valdytojo ribotosatsakomybs ribas, darbo laive ypatumus ir jrinink socialines garantijas, nustato LR prekybins laivybos statymas. Kilus ginamveimo jra teisini santyki, iekovas turi teis pasirinkti teism, todl pareikimas gali bti pateikiamas pagal laivo registravimo a

buvimo viet. Alternatyvus teritorinis teismingumas taikomas ir iekiniams dl sutari, kuriose nurodyta vykdymo vieta Pvz., nuompirkimo pardavimo, statybos rangos sutartyse gali bti nurodyta vykdymo vieta.. iuo atveju iekinys gali bti pateikiamas teispagal sutarties vykdymo viet.

Iimtinis teritorinis teismingumas reikia, kad statymas sakmiai nurodo, kuris teismas turi nagrinti byl. Absoliusprendimo negaliojimo pagrindas yra ios taisykls paeidimas. Iimtinio teritorinio teismingumo taisykls yra imperatyvios, gino neturi teiss rinktis kur teism kreiptis jos privalo kreiptis t teism, kuriam byla yra teisminga pagal iimtinio teismingutaisykles. Visi iekiniai dl daiktini teisi nekilnojamj daikt, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, nekilnojamojo daikto arepanaikinimo yra teismingi nekilnojamojo daikto ar jo dalies buvimo vietos teismui. Pagal CK 1.98 straipsnio 2 dalies nuost

nekilnojamieji daiktai yra em ir kiti daiktai, kurie susij su eme ir kuri negalima perkelti i vienos vietos kit nepakeitupaskirties ir i esms nesumainus j verts (pastatai, renginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirt ir prigimt yra nekilnojamiNekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami statymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems privaloma teisin registracIekiniams dl nekilnojamojo daikto valdymo paeidim paalinimo taip pat taikomas iimtinis teismingumas. Pagal i taisykl

paduodami pareikimai ypatingosios teisenos bylosepraant nustatyti juridin reikm turint pastato, ems ar miko valdynuosavybs teismis, palikimo primimo ir palikimo atsiradimo vietos fakt, patvirtinti nekilnojamojo daikto valdymo fakt, p ateikpareikim gyti nuosavybs teises nekilnojamj daikt pagal gyjamj senat, praant pripainti daikt beeimininkiu. Prayregistruoti nekilnojamojo daikto hipotek pateikiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos hipotekos skyriui, praymas nekilnojamojo daikto turto administravimoioturto buvimo vietos teismui. Taiau tuomet, kai santuokos nutraukimo byloje dalijanekilnojamas turtas, iimtinis teismingumas netaikomas. iuo atveju taikomas bendrasis teritorinis teismingumas arba teisming uiekovo pasirinkimu. Iimtinis teismingumas netaikomas ir ginams, kylantiems i prievolini teisini santyki. Tokiu atveju ieki

pareikiamas pagal paprasto teritorinio teismingumo taisykles, t.y. atsakovo gyvenamosios vietos teismui. Pagal CK 5.63 straipnuostatas palikjo kreditori iekiniai, pareikti prie pdiniams priimant palikim, yra teismingi palikimo ar pagrindins jo da

buvimo vietos teismui. Praymai sudaryti palikimo apyra paduodami palikimo atsiradimo vietos teismui.


11/49

Kai gino alys tarpusavio susitarimu pasirenka teism, nagrinsiant byl, toks teismingumas yra sutartiniu teritorteismingumu.alys tarpusavio susitarimu negali pakeisti rinio ir iimtinio teismingumo. ali tarpusavio susitarimu gali bti keiiamtik bendrasis teritorinis teismingumas ir teismingumas iekovo pasirinkimu.

ali susitarimas dl teritorinio teismingumo turi bti sudarytas ratu ir pateiktas kartu su iekiniu ar pareikimu. Giteismingumo klausimas nebtinai turi bti aptartas atskirame dokumente, bet gali bti nurodytas p irkimo-pardavimo, nuomos ar kisutartyje. Sutartinis teritorinis teismingumas bdingas tarptautinms sutartims. alys gali ratu susitarti, kad turtiniai ginai sprendiami Lietuvos Respublikos teismuose (CPK 787 str. 2 d.).

Keli tarpusavyje susijusi byl teismingum lemia kurios nors vienos bylos teismingumas. Iekinys keliems atsakovagyvenantiems ne toje paioje vietoje, iekovo pasirinkimu pareikiamas teisme pagal vieno i atsakov gyvenamj viet ar buvePasirinkimo teis tenka iekovui, iskyrus tuos atvejus, kai taikomas iimtinis teismingumas. Prieinis iekinys, neatsivelgiant tai, k

jis teismingas, pareikiamas tos vietos teismui, kuris nagrinja pradin iekin. Taiau, jeigu prieiekinio padavimas keiia rin byteismingum, tuomet byla perduodama nagrinti pagal rin teismingum. Byla, kurioje yra pareikti keli reikalavimai, i kurivieninumatytas teritorinis rinis teismingumas, kitiems iimtinis rinis teismingumas, turi bti nagrinjama teisme, kuristurt nagrireikalavim pagal iimtin rin teismingum. Taip pat is klausimas sprendiamas, kai yra pareikiamas prieiekinis tuomet visa bnagrinjama pagal iimtinio teismingumo taisykles. Jeigu nors vienas reikalavimas pagal rinio teismingumo taisykles yra nagrintapygardos teisme kaip pirmojoje instancijoje, tuomet iekinys dl vis pareikt reikalavim yra nagrinjamas apygardos teisme (CPKstr. 4 d.).

4 TEMA

CIVILINIAI PROCESINIAI TERMINAI

Procesinis terminas tai statymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kur procesinio teisinio santykio subjektai arba privalo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus: teismas inagrinti byl, iekovas paalinti iekininio pareik

trkumus, skolininkas vykdyti teismo sprendim ir kt.Procesiniai terminai pagal tai, kieno jie nustatyti, gali bti skirstomi dvi ris:

1. statymo nustatyti terminai. Tai statyme nurodyti terminai teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims tam tikrieprocesiniams veiksmams atlikti, pvz., 3 dien terminas isprsti laikinj apsaugos priemoni taikymo klausim, 30 dien termiapeliaciniam skundui paduoti ir pan.

2. Teismo nustatyti terminai. Tuo atveju, kai termin nra nustats statymas, juos nustato teismas. Teismo nustatyt termtrukm priklauso nuo procesini veiksm, kuriuos reikia atlikti pobdio, reali galimybi tuos veiksmus atlikti per paskirt laik,

pat nuo nagrinjamos bylos sudtingumo bei statyme numatyt minimali ir maksimali termin, kuri rib teismas perengti ne(pvz., paalinti iekinio trkumus, sumokti ymin mokest gali bti nustatytas ne trumpesnis kaip 7 dien terminas, termin paterodymus teismas nustato savo nuoira ir kt.).

Pagal subjektus, kuriems jie nustatyti, procesiniai terminai skirstomi terminus, skirtus:1. Teismui tam tikriems veiksmams atlikti; Pagal CPK 72 straipsn teismas privalo rpintis, kad civilin byla teisme b

inagrinta per kuo trumpesn laik, nebt vilkinamas bylos inagrinjimas, turi siekti, kad civilin byla bt inagrinta per vi

teismo posd, taiau atskiroms civilini byl kategorijoms statym gali bti nustatytas bylos inagrinjimo terminas. Pvz.,CPK 413nustato, kad pasirengimas nagrinti darbo byl teisme turi bti baigtas ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo iekinio primimo dieo byla turi bti inagrinta ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo dienos, kuri buvo baigta pasirengti byl nagrinti teisme.

2. Dalyvaujantiems byloje asmenims tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti; pvz., CPK 107 str. 1 d. nustatyta, asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dien nuo nutarties primimo gali prayti teism, paskyrus baud, j panaikintsumainti.

3. Kitiems asmenims tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Teismas gali nustatyti terminus ir nedalyvaujantiebyloje asmenims, pvz., pateikti raytinius rodymus (CPK 199 str.), pateikti daiktinius rodymus (CPK 206 str.).

Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibriami tikslia kalendorine data arba nurodomas vykis, kuris btinai turi vyarba laiko tarpas. Pastaruoju atveju veiksmas gali bti atliekamas per vis laiko tarp (CPK 73 str. 2 d.)

Metais, mnesiais, savaitmis ar dienomis skaiiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dien nuo nulis valanulis minui po tos kalendorins datos arba to vykio, kuriais apibrta termino pradia, jeigu statymas nenustato kitaip (CPK 73 sd.).

CPK 74 straipsnyje nustatytos procesini termin pasibaigimo taisykls. Metais skaiiuojamas terminas pasibaigiaatitinkpaskutini termino met mnes ir dien dvideimt ketvirt valand nulis minui. Mnesiais skaiiuojamas terminas pasibaatitinkam termino paskutinio mnesio dien dvideimt ketvirt valand nulis minui. Jeigu metais ar mnesiais skaii uojamo term

pabaiga tenka tokiam mnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, tai terminas pasibaigia paskutin to mnesio dien. Savaitskaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutins termino savaits dien dvideimt ketvirt valand nulis minui.

Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi bti atliekamas iki paskutins termino dienos dvideimt ketvivalandos nulis minui. Pvz., teikus dokumentus pato staigai iki paskutins termino dienos 24.00 val., terminas nebus laiko

praleistu. Taiau, jeigu veiksmas turi bti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu. Procesterminas yra nepertraukiamas, t.y. skaitomos ir ne darbo dienos. Taiau, kai paskutin termino diena tenka ne darbo ar oficialios vedienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 str. 5 d.).


12/49

Pagal CPK 75 straipsn teis atlikti procesinius veiksmus inyksta pasibaigus statym nustatytam ar teismo paskirtam jieatlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grinami juos padavusiems asmenims. Tuo tarpu termnustatyto tam tikrai procesinei pareigai atlikti, praleidimas neatleidia nuo pareigos atlikimo, pvz., teismo reikalaujami raytiniadaiktiniai rodymai turi bti pateikti teismui ir terminui pasibaigus.

Procesiniai terminai gali bti sustabdyti, pratsti ir atnaujinti.Vis nepasibaigusi procesini termin eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos nagrinjimas. Procesinis terminas laikom

sustabdytu nuo atitinkamos aplinkybs atsiradimo dienos, bet ne nuo teismo nutarties dl bylos sustabdymo primimo dienos. Nuo byatnaujinimo dienos procesiniai terminai eina toliau. Procesiniai veiksmai turi bti atlikti per likus laik po bylos atnaujinimo, nes lai

prajs iki bylos sustabdymo, skaitomas proceso termino trukm.Procesinio termino pratsimas tai paskyrimas ilgesnio laiko procesiniams veiksmams atlikti negu buvo anksiau paski

Gali bti pratsti tik teismo paskirti ir nepasibaig procesiniai terminai. Terminai gali bti pratsti dl vairi prieasi, j statymnenustato, taiau jos turi bti svarbios. Teismas, svarstydamas termino pratsimo klausim, gali pareikalauti ustato iki vieno tkstanlit, kur turi sumokti asmuo, praantis pratsti procesin termin. Nesumokjus pareikalauto ustato, termino pratsimo klausimas tonesvarstomas (CPK 77 str.).

Asmenims, praleidusiems statym nustatyt ar teismo paskirt termin dl prieasi, kurias teismas pripas ta svarbiompraleistas terminas gali bti atnaujinamas. Procesinio termino atnaujinimo esm ta, kad procesinis veiksmas, atliktas praleidus termpripastamas galiojaniu. Pagal CPK 78 straipsn pareikimas dl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikatlikti procesin veiksm. Kartu turi bti atliekamas ir tas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Pareikimas dl termino atnaujinimo turi bti motyvuotas, prie jo turi bti pridedarodymai, pagrindiantys praleisto termino atnaujinimo btinum.

Teismas pareikim dl termino atnaujinimo nagrinja raytinio proceso tvarka.. Teismo nutartis, kuria isprendiamprocesinio termino atnaujinimo klausimas, turi bti motyvuota. Dl nutarties, kuria atmetamas pareikimas dl praleisto procesitermino atnaujinimo, gali bti duodamas atskirasis skundas (CPK 78 str. 6 d.5 TEMA

TEISMO NUOBAUDOS

Teismo nuobaudostai sankcijos, kurios gali bti teismo skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems procdalyviams (liudytojams, ekspertams, vertjams) ir kitiems asmenims u procesini pareig nevykdym arba netinkavykdym.

Pagal CPK 103 straipsn teismo nuobaudos yra tokios:1) spjimas;2) paalinimas i teismo posdi sals;3) bauda;

4) aretas.spjimas yra velniausia nuobauda, ji skiriama asmenims, kurie bylos nagrinjimo metu paeidia teismo posdio tva

Asmen, kuris bylos nagrinjimo metu paeidia teismo posdio tvark, posdio pirmininkas teismo vardu spja (CPK 162 str.1 Nutartis paskirti spjim yra uraoma teismo posdio protokole, o jeigu teismo posdio protokolas neraomas, spjimas skiriaraytine teismo nutartimi.Nutartis skirti spjim neskundiama (CPK 104 str. 2 d).

Paalinimas i teismo posdi salsskiriamas asmeniui, kuris bylos nagrinjimo metu paeidia teismo posdio tvark, jeprie tai jam buvo paskirtas spjimas. Pagal CPK 162 straipsn, jeigu posdio pirmininko patvarkym neklauso dalyvaujantis byasmuo, teismo nutartimi jis gali bti paalinamas i teismo posdi sals atskir teismo veiksm laikui arba teismas atideda bynagrinjim. Asmeniui, kuris buvo paalintas atskir veiksm laikui, grus teismo posdi sal, posdio pirmininkas supaindinsu teismo veiksmais, atliktais jo nesant. Jeigu posdio pirmininko patvarkym neklauso liudytojas, ekspertas ar vertjas, te inutartimi jie taip pat gali bti paalinami i teismoposdio sals. Jeigu paalinamas i teismo posdi sals vertjas ar ekspervertju ar ekspertu kvieiamas kitas asmuo. I teismo posdio sals gali bti paalinami ir kiti asmenys, jeigu jie teismo posd

paeidia tvark ir neklauso posdio pirmininko patvarkym. Nutartis paalinti asmen i teismo posdio sals yra uraoma teisposdio protokole, o jeigu teismo posdio protokolas neraomas, asmuo i teismo posdi sals paalinamas raytine teisnutartimi. Nutartis paalinti asmen i teismo posdi sals neskundiama (CPK 105 str. 2 d.).

Teismo baudatai procesin teisin sankcija, kuri yra proceso statyme nustatyta suma ir skiriama statyme numatytais atvejCPK yra daug norm, numatani i procesin sankcij:

- aliai, kuri nesiningai pareik nepagrst iekin (apeliacin, kasacin skund) arba smoningai veik prie teisinggreit bylos inagrinjim ir isprendim gali bti paskirta iki dvideimt tkstani lit bauda (CPK 95 str.);- dalyvaujantys byloje asmenys u teismo ir kit byloje dalyvaujani asmen neinformavim apie kiekvien procesdokument teikimo vietos pasikeitim gali bti baudiami iki vieno tkstanio lit bauda (CPK 121 str.);

- jeigu paeidiami udraudimai, nurodyti CPK 145 straipsnio 1 dalies6, 7, 8 ir 12 punktuose, kaltiesiems asmenims teinutartimi gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda (CPK 149 str.);

- jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, liudytojas, ekspertas, vertjas, ar kiti asmenys piktybikai nepaklsta posdio pirminipatvarkymui arba paeidia tvark teismo posdio metu, teismo nutartimi skiriama iki vieno tkstanio lit bauda (CPK 162 str. 6 d.)

- jeigu per nustatyt termin teismo reikalavimas pateikti raytin rodym nevykdytas ir nepraneta teismui apie tai, negalima jo pateikti dl svarbi prieasi arba nurodytas prieastis teismas pripaino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali bskiriama iki vieno tkstanio lit bauda (CPK 199 str. 6 d.);


13/49

- jeigu dl prieasi, kurias teismas pripasta nesvarbiomis, per nustatyt termin nevykdytas teismo reikalavimas patedaiktin rodym ir nepraneta teismui apie tai, kad jo negalima pateikti, kaltiems asmenims gali bti skiriama iki vieno tkstanio bauda (CPK 207 str.);

- u neatvykim, kai teismas aukia, ar u atsisakym duoti ivad dl prieasi, kurias teismas pripaino nesvarbiomekspertui gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda (CPK 215 str. 1 d.)

- praradusiam vykdomj dokument asmeniui teismas gali skirti iki vieno tkstanio lit dydio pinigin baud (CPK str. 1 d.);

- skolininkas privalo antstolio reikalavimu ratu pateikti duomenis apie turim turt ir jo buvimo viet, pas treiuosasmenis esant turt, las kredito staigose, o jeigu ie reikalavimai nevykdomi arba pateikiami melagingi duomenys, teismas antstteikimu be svarbi prieasi patvarkymo nevykdiusiam asmeniui gali skirti iki dviej tkstani lit dydio baud;

- ir kitais atvejais.- Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi baudos, kaip ir paprastas yminismokestis, turi bti indeksuojamos.Bauda skiriama teismo nutartimi, kurios nuoraas ne vliau kaip kit dien po primimo pasiuniamas asmeniui, kuriam pask

bauda, jeigu asmuo teismo posdyje nedalyvavo. i nutartis neskundiama, bet asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dien nutarties primimo gali prayti baud paskyrus teism j panaikinti ar sumainti. Teismas tok pareikim nagrinja raytini o proctvarka (CPK 107 str. 1 d.). Dl teismo nutarties, kuria pareikimas panaikinti ar sumainti baud atmetamas, asmuo, kuriam ba

paskirta, gali paduoti atskirj skund. Skundo padavimas sustabdo nutarties vykdym.Aretas nra dana procesin sankcija. Pvz., pagal CPK 162 str. 6 d. jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, liudytojas, eksper

vertjas, ar kiti asmenys piktybikai nepaklsta posdio pirmininko patvarkymui arba paeidia tvark teismo posdio metu, teinutartimi jiems gali bti skiriamas aretas iki penkiolikos par. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio reikalavimo ratu pateikti duomapie turim turt ir jo buvimo viet, pas treiuosius asmenis esant turt, las kredito staigose, arba pateikia melagingus duomenisgali bti nubaustas aretu iki trisdeimties par (CPK 645 str. 3 d.).

Aretas negali bti skiriamas nioms moterims, vaikams, asmeniui, kuris vienas augina vaik iki dvylikos met, vyresniekaip eiasdeimt penkeri met asmenims, taip pat invalidams (CPK 108 str. 1 d.).

Asmuo, kuriam paskirtas aretas, gali bti policijos sulaikytas teismo posdi salje, jam nedelsiant teikiamas nutar

nuoraas. Nutartis paskirti aret neskundiama, taiau asmuo, kuriam paskirtas aretas, gali prayti aret paskyrus teism panaikaret ar sumainti jo trukm, taip pat pakeisti aret bauda (CPK 109 str. 1 d.). Praymo padavimas sustabdo nutarties skirti arvykdym. Toks praymas ne vliau kaip kit dien nagrinjamas teismo posdyje, praneus asmeniui, kuriam paskirtas aretas, taianeatvykimas nekliudo inagrinti praym. Aretuotas asmuo teismo pareikalavimu teismo posd atvesdinamas. Dl teismo nutartkuria praymas visikai ar i dalies atmetamas, asmuo, kuriam aretas paskirtas, gali paduoti atskirj skund (CPK 109 str. 3 d.6 TEMA

BYLINJIMOSI ILAIDOS

Bylinjimosi ilaidos - tai pinigai, kuriuos turi mokti alys, tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimpareikjai, kreditoriai, skolininkai u teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir j turtos pinigins ilaisusijusios su bylos nagrinjimu teisme.

Bylinjimosi ilaid poymiai:1. Jos visada ireikiamos pinigais;

2. Jas moka asmenys, materialiai suinteresuoti bylos baigtimi;3. Bylinjimosi ilaidomis padengiamos procesini veiksm atlikimo ilaidos;4. Jos tiesiogiai susijusios su nagrinjama byla;5. Tai ir valstybs ilaidos, kuriomis padengiamos kai kurios teisminio bylos nagrinjimo ilaidos, nes valstyb tam tik

atvejais prisiima pareig ias ilaidas apmokti.Bylinjimosi ilaidos turi prevencinpobd (netiesiogiai ukerta keli nepagrstiems reikalavimams), taikinamj pob

(skatina gino alis iekoti kit neteismini bd ginui isprsti), kompensacin pobd (alima padengiamos j turtos ilaipriklausomai nuo patenkint ir atmest reikalavim dydio). Taip pat iomis lomis padengiamos valstybs ilaidos, kurias ji skteismams ilaikyti.

Bylinjimosi ilaidos skirstomos dvi ris:1. yminis mokestis;2. Ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimuyminis mokestis tai statymo nustatyta suma, kuri alys, tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavim

pareikjai, kreditoriai privalo sumokti u tam tikrus teismo atliekamus procesinius veiksmus. yminis mokestis mokamas u:Iekinio, prieiekinio, pareikimo dl teismo sakymo idavim, pareikimo padavim ypatingos teisenos tvarka,Praymo perirti sprendim u aki padavim;Apeliacinio ar kasacinio skundo padavim;Praymo atnaujinti proces padavim;Praymo taikyti laikinsias apsaugos priemones iki iekinio pareikimo padavim.

yminis mokestis gali bti paprastas ir proporcinis.Paprastas ireikiamas tikslia suma, nepriklausomai nuo gino dalyko verts ir nustatomas bylose, kuriose pareiki

neturtiniai iekiniai, arba kuriose iekiniai negali bti kainoti arba i viso nemanoma vertinti pinigais, taip pat ypatingosios teisebylose.


14/49

Paprastas yminis mokestis mokamas ypatingosios teisenos bylose vieno imto lit; u praymus dl proceso atnaujinim100 lit, u praym sprendim perirti u aki - 50 lit dydio. Jis bti indeksuojamas, atsivelgiant Statistikos departamento pLietuvos Respublikos Vyriausybs paskelbt ketvirio vartojimo kain indeks, jeigu jis didesnis negu 110.

Proporcinis yminis mokestis taikomas esant turtiniams ginams. Jo dydis priklauso nuo reikalavimo kainos ir nustatprocento:

1) turtiniuose ginuose nuo iekinio sumos: iki 100 000 lit 3 procentai, bet ne maiau kaip 50 lit; nuo didesns kvienas imtastkstani lit sumos iki 300 000 lit trys tkstaniai lit plius 2 procentai nuo iekinio sumos, virijanios vien itkstani lit; nuo didesns kaip trys imtai tkstani lit sumos septyni tkstaniai lit plius 1 procentas nuo iekinio sumvirijanios tris imtus tkstani lit. Bendras yminio mokesio dydis turtiniuose ginuose negali viryti 30 000 lit. iuo atvtaikomas ir paprastas ir proporcinis yminis mokestis.

2) bylose dl teismo sakym ketvirtadalis sumos, moktinos u iekin, bet ne maiau kaip deimt lit;3) dokumentinio proceso tvarka nagrinjamose bylose pus sumos, moktinos u iekin, bet ne maiau kaip dvide

lit;U apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydio yminis mokestis, koks moktinas paduodant ie

(pareikim ypatingosios teisenos bylose), taiau iuo atveju skaiiuojamas nuo ginijamos sumos. U atskiruosius skundus yminis mokestis nemokamas. Neapmokestinami atsikirtimai iekinius, prieiekinius, dublik

triplikai, atsiliepimai apeliacinius ir kasacinius skundus, praymai. Taip pat nuo yminio mokesio atleidiami:1) iekovai (darbuotojai) bylose dl vis reikalavim, kylani i darbo teisini santyki;2) iekovai bylose dl ilaikymo priteisimo;3) iekovaibylose dl alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sualojimu, gyvybs atmimu, skaitant ir bylas dl a

susijusios su fizinio asmens sveikatos sualojimu ar gyvybs atmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atvatlyginimo;

4) iekovai bylose dl nusikalstama veika padarytos turtins ir neturtins alos atlyginimo;5) prokuroras, valstybs ir savivaldybi institucijos bei kiti asmenys, kai iekinys pareikiamas arba pareikimas paduodam

siekiant apginti viej, valstybs arba savivaldybs interesus, toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viej, valstybs a

savivaldybs interes;6) alys bylose dl alos, atsiradusios dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo kardomosios priemons taikymo tva

neteisto sulaikymo, neteisto procesins prievartos priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuobaudos areto paskyritaip pat dl alos, atsiradusios dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant civilin byl;

7) alys bylose dl prarasto turto ryium su politinmis represijomis;8) mon (staiga), kuriai ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteismin bankroto procedra, o

dalyvaujantys byloje asmenysu iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus;9) iekovai ir turtinius reikalavimus pareikiantys asmenys bankroto ar restruktrizavimo bylose;10) valstybs ir savivaldybi institucijos (staigos) u iekinius dl l iiekojimo;11) Lietuvos bankas, akcin bendrov Turto bankas, valstybs mon Valstybs turto fondas;12) sutuoktiniai u praymus nutraukti santuok bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) ir vieno sutuokt

praymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis);13) pareikjai u pareikimus, paduodamus LR civilinio proceso kodekso V dalies XXXIX skyriuje nustatyta tvarka;

14) asmenys kitais kodekse ar kituose statymuose numatytais atvejais, pvz. asmenys, turintys teis gauti antrin teipagalb pagal Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statym. io statymo 12 straipsnio 3 punktas nustato, kad viena grup toasmen, turini teis gauti antrin teisin pagalb, neatsivelgiant Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytus turto ir pajam lyteisinei pagalbai gauti, yra asmenys turintys teis socialin paalp pagal Lietuvos Respublikos pinigins socialins paramnepasiturinioms eimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims statym. Miest (rajon) savivaldybs pagal fizini asmen, gaunansocialin paalp, raytinius praymus turi iduoti paymas, patvirtinanias, kad ie asmenys gauna socialin paalp. ios paymgalioja vis socialins paalpos mokjimo laik, kuris turi bti nurodomas paymoje. Stacionariose globos staigose valstyilaikomiems asmenims paymas, patvirtinanias, kad ie asmenys yra valstybs ilaikomi, iduoda stacionari globos staig vadova

j galioti asmenys. ios paymos galioja vis asmens ilaikymo stacionarioje globos staigoje laik. Nurodyti asmenys atleidiami yminio mokesio u iekinius, prieiekinius, pareikimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat u praymus dl procatnaujinimo.

Asmens praymu teismas, atsivelgdamas asmens turtin padt, turi teis raytinio proceso tvarka i dalies atleistij yminio mokesio mokjimo. Praymas i dalies atleisti asmen nuo yminio mokesio mokjimo turi bti motyvuotas. Prie praymo

bti pridti rodymai, patvirtinantys praymo pagrstum. Teismo nutartis dl io praymo taip pat turi bti motyvuota. Teismasatsivelgdamas asmen turtin padt, gali iki sprendimo (nutarties) primimo atidti yminio mokesio sumokjim. Praymasatiyminio mokesio mokjim turi bti motyvuotas, prie jo taip pat uri bti pridedami rodymai, pagrindiantys yminio mokeatidjimo btinum.

Turtinio pobdio iekinio sum btina nurodyti procesiniame dokumente, neirint tai, asmuo atleistas nuo yminio mokear ne. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aikiai neatitinka tikrosios ireikalaujamo turto verts, iekinio sum raytinio proceso tvanustato teismas Todl svarbu teisingai apskaiiuoti reikalaujam sum, kuri nustatoma tokiu bdu:

1) bylose dl pinig iiekojimo pagal iekom sum;2) bylose dl turto ireikalavimo pagal ireikalaujamo turto rinkos vert;3) bylose dl ilaikymo priteisimo periodinmis imokomis iiekojimo pagal bendr imok u vienerius metus sum;4) bylose dl terminuot imok ar davini pagal bendr vis imok ar davini sum, bet ne daugiau kaip u trejus metus;


15/49

5) bylose dl neterminuot arba iki gyvos galvos imok ar davini pagal bendr imok ar davini u trejus metus sum;6) bylose dl imok ar davini sumainimo arba padidinimo pagal sum, kuria sumainamos arba padidinamos imoko

daviniai, bet ne daugiau kaip u vienerius metus;7) bylose dl imok ar davini nutraukimo pagal bendr likusi imok ar davini sum, bet ne daugiau kaip u viene

metus;

8) bylose dl neturtins alos atlyginimo pagal reikalaujam priteisti sum;9)bylose dl daiktini teisi turt pagal turto rinkos vert;10) jeigu iekin sudaro keli savarankiki reikalavimai pagal bendr vis reikalavim sum.Pagal CPK 87 straipsnio 1 dal sumoktas yminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareikimu grinami,

sumokta daugiau yminio mokesio, negu numato statymai; kai iekinys atsiimamas; kai atsisakoma priimti iekin, praym skund arba kai ie grinami be sprendimo; kai byla nutraukiama, jei ji nenagrintina teisme, ar kai iekovas nesilaik tos kategor

byloms nustatytos gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima ia tvarka pasinaudoti; iekin palikus nenagrint,iekovas nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti ia tvarka, t

pat kai iekin padav neveiksnus asmuo bei kai alis neprimokjo yminio mokesio; sustabdius bylos nagrinjim, kai yra siteisnutartis ikelti atsakovui bankroto ar restruktrizavimo byl; panaikinus sprendim dl absoliui jo negaliojimo pagrind. iuo atvyra grinamas yminis mokestis, sumoktas u atitinkam apeliacin ar kasacin skund.

Jeigu iekovas atsisako pareikto iekinio arba alys sudaro taikos sutart, grainama 75 procentai sumokto yminio mokesumos. yminio mokesio grinimo klausim teismas isprendia nutartimi raytinio proceso tvarka, o remdamasi teismo nutartimgrina Valstybin mokesi inspekcija.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, prie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, priskiriamos:1) sumos, imoktos liudytojams, ekspertams, ekspertinms staigoms ir vertjams, bei ilaidos, susijusius su vietos api

Liudytojams, ekspertams ir vertjams u j atitraukim nuo tiesioginio darbo ar prasto usimimo teismas apmoka u kiekvienteismo ikvietimo sugait dien: atlyginamos j turtos dl atvykimo teism, vaiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos i laidoimokami dienpinigiai. Ekspertams apmokama u ekspertizs atlikim, vertjams u vertim. Vertjams u vertim priklausansumas teismas imoka i tam skirt valstybs biudeto l, iskyrus sumas u ali pateikt procesini dokument vertim usie

kalb. iuo atveju ilaidas apmoka ta alis, kurios procesin dokument reikia iversti.2) atsakovo paiekos ilaidos; Atsakovo paiekos ilaidas sudaro asmens, praiusio paskelbti paiek, ilaidos, susijusios

paieka, ir valstybs institucijos ilaidos asmens paiekai. Paiekos ilaidos iiekomos teismo nutartimi.3) ilaidos, susijusiossu procesini dokument teikimu; ias ilaidas apmoka ta alis, kurios procesinis dokumentas turi

siuniamas.4) ilaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; ios ilaidos yra atlyginamos Sprendim vykdymo instrukcijoje nusta

dydio ir tvarka.5) atlyginimo u kuratoriaus darb ilaidos;

6) ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti; aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisiaantrosios alies ilaidas u advokato ar advokato padjjo, dalyvavusio nagrinjant byl, pagalb, taip pat u pagalb rengiant procesindokumentus bei teikiant konsultacijas. ios ilaidos negali bti priteisiamos, jeigu praymas dl j priteisimo bei ilaid d

patvirtinantys rodymai nepateikti iki bylos inagrinjimo i esms pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Taip pat, atsivelgiant konkreios bysudtingum ir advokato ar advokato padjjo darbo ir laiko snaudas, jos yra priteisiamos ne didesns, kaip yra nustatyta te isingu

ministro 2004-04-02 sakyme Nr. 1R-85 Dl rekomendacij dl civilinse bylose priteistino umokesio u advokato ar advokpadjjo teikiam teisin pagalb (paslaugas) maksimalaus dydio patvirtinimo.7) ilaidos, susijusios su valstybins teisins pagalbos skyrimu; alis, kurios nenaudai priimtas sprendimas, valstybei

atlyginti jos patirtas ilaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti, kai teikivalstybs garantuojama teisin pagalba

8) kitos btinos ir pagrstos ilaidos.CPK 93 straipsnis nustato bylinjimosi ilaid paskirstymo taisykles. aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos tur

bylinjimosi ilaidas teismas priteisia i antrosios alies, nors i ir bt atleista nuo bylinjimosi ilaid mokjimo valstybsbiudJeigu iekinys patenkintas i dalies, bylinjimosi ilaidos priteisiamos iekovui proporcingai teismo patenkint reikalavim daliaatsakovuiproporcingai teismo atmest iek

civilinio proceso teisĖ konspektas

Documents