Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-1188/2002;Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. gruodio 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-525/2007;1.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. kovo mn. 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-91/2009;2.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. spalio mn. 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-475/2009;3.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. lapkriio mn. 13 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-489/20074.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. gegus 17 d. c.b.Nr. 3K-3-242/20115.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-45/20111.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 vasario 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-67/2011;2.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-372/2009;3.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. spalio mn. 15 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-9594.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. vasario mn. 17 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-69/20095.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21 d.nutartis c.b. Nr. 3K-3-49/2012.1.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. birelio 11 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-232/2007.2.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. lapkriio 27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-515/20093.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. rugsjo mn. 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-288/20094.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. lapkriio mn. 11 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-466/2008Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-34/2012Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. gruodio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-538/2007Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-515/2005Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. gruodio 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-574/2009Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. lapkriio 6 d. nutarimas c.b. Nr. 3K-P-382/2006Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-304/2007Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. lapkriio mn. 2 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-409/2010Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. rugsjo 21 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikosdl actio Pauliana, netiesioginio iekinio, sulaikymo teiss ir prevencinio iekinio instituttaikymo apvalga Nr. 29Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis c.b.Nr. 3K-7-130/2013Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. gruodio 18 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-448/2012. Teismpraktika. 2012, 38, p. 297-306Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. lapkriio 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-P-311/2012. Teismpraktika. 2012, 38, p. 66-92Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. gruodio 7 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-520/2012Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-130/2011. Teismpraktika. 2011, 35Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. lapkriio 20 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-586/2013Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-415/2009. Teismpraktika. 2009, 32Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 spalio 24 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-503/2005;Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 vasario 10d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-46/2009;Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-1255/2002;Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 spalio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-465/2004;1. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-335/20132. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. balandio mn. 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-273/20063.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. spalio mn. 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-402/20114.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. birelio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-378/2013Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palkanas reglamentuojaniteiss norm taikymo Lietuvoje Aukiausiojo Teismo praktikoje apvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. lapkriio 19 d. Vartotoj teisi apsauga vartojimosutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teism praktikos apvalga II (vartojimo pirkimopardavimo, vartojimo rangos, civilins atsakomybs vartojimo teisiniuose santykiuose taikymoklausimai) Nr. AC-33-1. Teism praktika. 2010, 331. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. lapkriio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-540/2013,2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-71/20133. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-370/2010

1.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. sausio mn. 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-58/2009Teisj kolegija paymi, kad asmuo, kuriam padaryta alos piktnaudiaujant teise prayti taikyti reikalavimo utikrinimo priemones, nepriklausomai nuo jo procesins padties, turi teis reikalauti ios alos atlyginimo i atsakingo asmens.Dl ABT, CPK ir CK taikymo priteisiant al, atsiradusi dl reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo administracini byl teisenojeABT 71 straipsnyje suteikiama teis pareikjui administracinje teisenoje naudotis reikalavimo utikrinimo priemone. Pareikjas ar kiti asmenys reikalavimo utikrinimo priemonmis, kaip statymu suteikta teise, turi naudotis protingai ir siningai, negali ja piktnaudiauti, naudotis ja ne pagal paskirt. Civilins atsakomybs prasme tai reikia, kad naudodamiesi ia teise proceso dalyviai negali daryti alos, nes alos padarymas piktnaudiaujant teise yra pagrindas civilinei atsakomybei taikyti. ABT 71 straipsnyje nereglamentuojamos naudojimosi ia teise ribos ir nenustatoma pasekmi, kurios atsiranda dl netinkamo naudojimosi ia teise. Atkreiptinas dmesys tai, kad ios teisenos tvarka ginas dl teiss paprastai vyksta tarp valdios galinimus turinio asmens ir kito asmens, neturinio toki galinim. Tai labai svarbus aspektas, kad valdingus galinimus turinio asmens naudai nenustatyta taisykls, analogikos CPK, jog praymo atmetimo atveju pareikjui bt taikoma civilin atsakomyb tokiomis pat slygomis ir tvarka, kaip pagal CPK nagrinjamose bylose. CPK tvarka paprastai nagrinjamos bylos, kilusios i civilinio ir kitokio pobdio santyki, bet j dalyviai paprastai yra lygiateisiai, t. y. vienas kitam virenybs neturintys asmenys. i svarbi nuostata nepaneigia galimybs taikyti civilin atsakomyb administracini byl teisenoje veikianiam pareikjui, kurio praymu neteistai buvo taikytos pareikimo utikrinimo priemons, jeigu bt nustatytas jo piktnaudiavimas teise prayti taikyti pareikimo utikrinimo priemones. Sprendiant dl tokios ries civilins atsakomybs taikymo turi bti pasveriama, ar civilins atsakomybs taikymas nesudaryt prielaidos manyti, kad galimyb gana nesudtingai, pavyzdiui, vien dl pareikimo atmetimo fakto, ireikalauti turtin al gali bti vertinama kaip asmen teisi kreiptis teism dl savo teisi gynimo ribojimas. ioje byloje yra nagrinjamas ginas dl civilins atsakomybs u administracini byl teisenoje padaryt al pagrind ir taikymo slyg. Btina pabrti, kad dl io pareikimo utikrinimo priemoni taikymo nuostoliai yra padaryti administracins byl teisenos proceso dalyviui, kuris turjo suinteresuotum iuo procesu, nes administracinio akto galiojimas ar jo sustabdymas turi takos jo teisms ir pareigoms, bet neturjo valding galinim pareikjui. Su administracins bylos pareikju ios bylos iekovas yra lygiateisis asmuo. Tai nepaneigia civilins atsakomybs taikymo, taiau yra labai svarbi aplinkyb taikant teis ir sprendiant dl civilins atsakomybs ioje byloje taikymo slyg.ABT 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CPK normomis administracines bylas nagrinjantis teismas vadovaujasi tada, kai ABT jas tiesiogiai nurodo. Tai ne kart yra pabrs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse (pvz., Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo teisj kolegijos 2007 m. birelio 21 d. nutartis, priimta administracinje byloje 900-oji DNSB ir kt., v. Vilniaus miesto savivaldybs administracija, bylos Nr. AS8-359, 2007 m. rugsjo 6 d. nutartis, priimta administracinje byloje Lietuvos auditori rmai v. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, bylos Nr. AS14-517). Atkreiptinas dmesys tai, kad CPK 1 straipsnyje nenustatyta, kad io kodekso nuostatos tiesiogiai ar papildomai privalo bti taikomos administracini byl teisenoje, taiau tai nepaneigia galimybs taikyti kito proceso nuostatas mintoje teisenoje. Galimyb taikyti CPK papildomai yra nustatyta ABT 1 straipsnio 2 dalyje aptariamoje slygoje jei ABT tiesiogiai tai nurodo, tai nra vienintelis atvejis. ABT 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas administracinje teisenoje taiko statym, reglamentuojant panaius santykius. Taikant i nuostat, gali bti taikomos atskiros CPK normos ar nuostatos, taiau reikia laikytis ABT 4 straipsnio 6 dalyje nustatytos slygos jeigu nra gino santyki reglamentuojanio statymo. ABT nereglamentuoja civilins atsakomybs santyki dl piktnaudiavimo teise tarp pareikjo ir valstybs ar kit institucij, veikiani su valdingais galinimais, nei pareikjo ir kit suinteresuot to proceso asmen ir nenustato, kad io gino sprendimui turi bti taikomas CPK. CPK 1 straipsnyje nenustatyta, kad jo principai, normos ar nuostatos reglamentuot administracinje teisenoje ikylanius nereglamentuotus aspektus. Dl to teisj kolegija daro ivad, kad ios bylos gino santyki dl civilins atsakomybs u naudojimosi teise paeidim ABT nereglamentuoja, o pagal ABT 4 straipsnio 6 dal CPK negali bti vertinamas kaip statymas, reglamentuojantis gino santyk. Taip byl sprend j nagrinj teismai, nes CPK 147 straipsnio 3 dal taik kaip panaius santykius reglamentuojani norm.33Pagal ABT 4 straipsnio 6 dal kaip panaius santykius reglamentuojantis statymas CPK gali bti taikomas, jeigu nra statymo, reglamentuojanio gino santyk. Byloje ginas kilo dl civilins atsakomybs taikymo u naudojimosi ia teise administracini byl teisenoje paeidim, kai alingos pasekms kyla administracins byl teisenos dalyviui privaiam juridiniam asmeniui. Civilins atsakomybs taikymo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas, kurio 1.137 straipsnyje nustatytas civilini teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas. io straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudiauti teise, taip pat civilin atsakomyb u al, kuri padaroma dl io draudimo paeidimo, t. y. alos padarymas piktnaudiaujant teise yra deliktas, kurio pagrindu kyla deliktin civilin atsakomyb. Nurodyta norma reglamentuoja civilini teisi ir pareig gyvendinim. Teis naudotis reikalavimo utikrinimo priemonmis, nustatyta ABT 71 straipsnyje, yra procesin subjektin teis, taiau ios procesins teiss paeidimo pasekm ala patenka civilins teiss reglamentavimo srit. Dl alos padarymo atsiranda civilins teiss ir pareigos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir tais atvejais, kai ala padaryta neteistai gyvendinant procesines teises administracini byl teisenoje. Paymtina, kad CK 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja vieosios teiss normos, CK normos taikomos papildomai, t. y. tiek, kiek i santyki nereglamentuoja atitinkami statymai. Civilins atsakomybs, atsirandanios dl reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo administracinje teisenoje, reglamentuoja ABT ir jame tiesiogiai nenurodoma, kad ie klausimai reglamentuojami CPK, todl yra taikomos CK nuostatos dl teisi gyvendinimo, dl civilins atsakomybs u al, kuri padaryta gyvendinant teis prayti taikyti reikalavimo utikrinimo priemones. Dl to kasatoriaus argumentas, kad nra statymo, nustatanio alos, padarytos dl reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo administracinje teisenoje, atlyginim, yra nepagrstas. ABT yra vieosios teiss aktas, bet jis nereglamentuoja vis reikalavimo utikrinimo priemoni teiss gyvendinimo aspekt ir pareig, susijusi su ios teiss paeidimu ir civiliniais teisiniais padariniais ala (nuotoliais). Teisj kolegija daro ivad, kad apeliacins instancijos teismas netaik CK 1.137 straipsnio 3 dalies, reglamentuojanios gino santykius dl procesins teiss gyvendinimo slyg (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), ir civilin atsakomyb reglamentuojani nuostat.34Teisj kolegija taip pat atkreipia dmes tai, kad kasatoriaus nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje administracinje byloje Klaipdos apygardos vyr. prokuroro pavaduotojas v. Klaipdos apskrities virininko administracija, bylos Nr. AS15-89/2005, paymta, kad beveik visais atvejais ginijamo akto galiojimo sustabdymas paveikia treij asmen, kuri atvilgiu priimti sustabdytieji aktai, teises. Dl to kasatoriaus argumentas, kad iekovas UAB Lit-Invest administracinje byloje, kurioje buvo taikytos reikalavimo utikrinimo priemons, dalyvavo treiuoju asmeniu, todl jis neturi teiss reikalauti atsiradusi nuostoli atlyginimo, laikytinas nepagrstu. Teisj kolegija paymi, kad asmuo, kuriam padaryta alos piktnaudiaujant teise prayti taikyti reikalavimo utikrinimo priemones, nepriklausomai nuo jo procesins padties, turi teis reikalauti ios alos atlyginimo i atsakingo asmens (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).35Dl neteistumo ypatum taikant civilin atsakomyb asmeniui, kuris administraciniame procese pra taikyti reikalavimo utikrinimo priemones36Civilins atsakomybs pagrind paprastai sudaro ala (nuostoliai), neteisti veiksmai, prieastinis ryys tarp alos (nuostoli) ir neteist veiksm bei kalt. Neteisti veiksmai civilinje atsakomybje suprantami kaip teisins pareigos paeidimas. ios bylos ypatyb yra ta, kad turi bti sprendiama dl neteist veiksm padarymo asmeniui naudojantis teise. Asmens teiss, kuri gyvendinant padaryta ala, pobdis neturi reikms. Tai gali bti materialin ar procesin subjektin teis. Pagal bendrsias nuostatas (CK 1.1 straipsnis 2 dalis, 1.137 straipsnio 2 dalis) gyvendindamas savo teises asmuo turi laikytis statym, veikti siningai, laikytis protingumo ir teisingumo princip. Bet kuriam asmeniui galioja reikalavimas elgtis taip, kad nepadaryt alos, o u alos padarym taikoma civilin atsakomyb (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilin atsakomyb taikoma, jeigu nustatomas jos pagrindas. Viena i io pagrindo sudedamj dali yra neteisti veiksmai. Pagal CK 6.246 straipsn neteisti veiksmai yra veiksm, kuriuos statymai draudia, atlikimas arba bendro pobdio pareigos elgtis atidiai ir rpestingai paeidimas. Pareiga elgtis atidiai ir rpestingai, kaip bendro pobdio reikalavimas, koreliuoja su kitu bendro pobdio reikalavimu elgtis taip, kad niekam nedarytum alos (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). iuo aspektu vien alos padarymas gali bti pripastamas neteistu veiksmu. Tam tikrais atvejais statymas suteikia teis daryti al, bet toki veiksm nelaiko neteistais, kol neperengiamos tam tikros ribos. Jeigu asmeniui suteikiama teis kreiptis teism, o kreipiantis teism, - teis prayti taikyti reikalavimo utikrinimo priemones, tai i teisi gyvendinimas pagrstai ar nepagrstai bet kokiu atveju sukelia ekonomikai, finansikai ar kitaip nenaudingas pasekmes kitam gino santyki dalyviui. ios pasekms gali bti vertintos kaip ala ar nuostoliai (ilaidos bylinjantis, susirainjimo su teismu ir proceso dalyviais snaudos, laiko sunaudojimas ir per tai pajam praradimas ir kt.).37ie nuostoliai gali bti atlyginami civilins atsakomybs tvarka, jeigu jie padaryti neteistai. Tuo tarpu teis teism turi bti veiksmingai gyvendinama. Pagrindas kreiptis teism yra dl asmens paeistos ar ginijamos teiss. Taisykls, kad dl kreipimosi teism teiss gyvendinimo bet kokiomis slygomis padaryti nuostoliai suinteresuotam asmeniui atlyginami visikai, nebt teisingas, nes tai paneigt pai kreipimosi teism teis ar neutikrint jos veiksmingo gyvendinimo. Kaip pagrindas civilinei atsakomybei, atsirandaniai gyvendinant teis, yra nurodytas alos padarymas piktnaudiaujant teise, bet ne bet koks alos padarymo faktas. Jeigu asmuo padaro alos praydamas taikyti reikalavimo utikrinimo priemon administracini byl teisenoje, tai alos padarymo faktas yra pagrindas ivadai, kad asmuo nesilaik bendros pareigos elgtis atidiai ir rpestingai. Minta, kad prayti teismo daryti kit asmen teisi suvarymus yra io asmens teis. Neteisti veiksmai, gyvendinant teis prayti teismo reikalavimo utikrinimo administracini byl teisenoje taikymo, sudarantys pagrind deliktinei civilinei atsakomybei kilti, yra draudimo piktnaudiauti ia teise paeidimas (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).38Vien reikalavimo administracini byl teisenoje atmetimas tam tikrais atvejais gali bti vertintas kaip piktnaudiavimas teise, pavyzdiui, jeigu reikalavimas bt atmestas kaip aikiai nepagrstas. Nagrinjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodio 28 d. sprendimu kasatoriaus skund dl degalins statybos leidimo panaikinimo atmet dl to, kad kasatorius nerod savo subjektini teisi paeidimo ir praleido statymo nustatyt termin kreiptis teism. alos darymas, gyvendinant teis, paprastai yra piktnaudiavimo teise poymis (CK 6.137 straipsnio 3 dalis). alos darymas, gyvendinant teis prayti taikyti reikalavimo utikrinimo priemones administracini byl teisenoje, vertinamas kiek kitaip. Gali bti pateisinama ir nelaikoma neteistu alos darymas gyvendinant i teis, kiek tai yra pagrsta ir btina, siekiant utikrinti asmeniui veiksming teis teism kad pagrstai ir siningai ikelt gin dl teiss isprst teismas, o jo sprendim bt manoma gyvendinti. Jeigu i nuostat konkreiu atveju nesilaikoma, tai yra pagrindas vertinti, kad padaryta ala buvo neteista i viso nepagrstai padaryta ar neproporcinga siekiamam tikslui. Nepiktnaudiavimas ia procesine teise tai praymas utikrinti reikalavim, kai jo taikymas yra btinas, t. y. neivengiamas asmens paeidinjamoms teisms ginti ir yra proporcingas siekiamam tikslui. Asmuo, kuris prao utikrinti reikalavim, turi pasverti, ar jo paeidiamoms ar ginijamoms teisms ginti btina taikyti kito proceso dalyvio teisi apribojimus, kurie reikia alos ar nuostoli tam asmeniui darym, pavyzdiui, stabdo kin veikl, statybas, investicijas, verslo pltr; ar ie apribojimai turi bti taikomi tokiomis priemonmis, kurios daro al ar yra kitam asmeniui nuostolingos. Asmuo turi vertinti, ar nra kit priemoni, kurios padt pasiekti t pat tiksl, taiau nedaryt alos. Taip pat asmuo turi vertinti ir pasverti ivengiam ir darom al ar nuostolius, t. y. kokias vertybes, kokios svarbos ir apimties savo interesus jis gina, praydamas reikalavimo utikrinimo, ir kokio dydio ala ar nuostoliai daromi kitam asmeniui dl jo veiksm udraudimo ar kitokio suvarymo. Jeigu suvarymai yra pernelyg dideli, palyginus su siekiamu tikslu, tai gali bti pagrindas ivadai, kad asmuo piktnaudiavo teise praydamas reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo. i priemoni taikymo tikslas yra laikinai apsaugoti asmens, kuris prao taikyti reikalavimo utikrinim, interesus, o ne apsaugoti prieing gino al nuo riziking ilaid. Statybas vykdantis asmuo pats turi vertinti, ar jis savo veiksmais nesudar pagrindo ir neprivert kito asmens kreiptis teism prayti nutraukti veiksmus ir tik taip paliko asmeniui galimyb ginti savo teises. Tokie netinkami veiksmai gali pasireikti tuo, kad, pavyzdiui, statytojas neteik informacijos apie statom objekt, jo eksploatavimo slygas, bsimos kins veiklos padarinius aplinkai ir gyventojams. Tokiu atveju statytojas galt bti vertinamas kaip rizikuojantis ir nuostolius sau darantis asmuo.39ios bylos ypatyb yra tai, kad kaip reikalavimo utikrinimo buvo praoma sustabdyti statybos leidimo galiojim. Jeigu praoma sustabdyti statybos leidimo galiojim, tai turi bti vertintos tokios aplinkybi grups. Pirma, kiek alos pareikjo interesams, teisms ar turtui padarys statybos leidimo gyvendinimas, t. y. tolesnis statybos vykdymas. Ta aplinkyb, kad nestabdant statybos bus pastatyti statiniai, turi bti vertinama dar ir tuo poiriu, ar bt manoma imontuoti statin statytojo sskaita, ar nra kit paeist teisi gynimo bd (pavyzdiui, atlygintino servituto nustatymas, dalies sklypo nuoma, nuostoli atlyginimo, dalies sklypo nuosavybs teiss perleidimas ir kt.). Antra, kiek alos ar nuostoli kitam proceso dalyviui padarys sprendimo vykdymo sustabdymas. Svarstydamas dl i aplinkybi ir sprsdamas, kad yra pagrindas prayti reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo, asmuo prisiima rizik. Teismas, sprsdamas dl civilins atsakomybs taikymo, pagal konkreias bylos aplinkybes turi vertinti, ar taikyta reikalavimo utikrinimo priemon buvo btina ir proporcinga, t. y. ar asmuo sugebjo tinkamai vertinti jam tenkani rizik. Asmens nesugebjimas tinkamai pasverti i aplinkybi teismo gali bti vertinta kaip jo kalt, o alos padarymas, praant teismo taikyti reikalavimo utikrinimo priemon, gali bti vertintas kaip padarytas neteistai piktnaudiaujant teise prayti konkreios reikalavimo utikrinimo priemons taikymo.40Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacins instancijos teismas nepagrstai netaik CK 6.249 straipsnio 6 dalies, 6.253 straipsnio 3, 4 ir 5 dali, 6.271 ir 6.272 straipsni, reglamentuojani kreditoriaus gautos naudos skaitym nuostolius, taip pat atleidim nuo atsakomybs, kai ala atsirado dl valstybs, treij asmen ir nukentjusio asmens veiksm, nebuvo nagrintas nei pirmosios, nei apeliacins instancijos teisme, nes kasatorius i aplinkybi nenurod. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostatas kasaciniame skunde neleidiama remtis naujomis, emesnij instancij teism nenagrintomis, aplinkybmis, todl is kasacinio skundo argumentas nenagrintinas.

2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. liepos mn. 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-313/2010LR Vyriausybs nutarime dl vaiko globos organizavimo nuostat nustatyta, kad vaiko globjas yra fizinis asmuo, kuris statym nustatyta tvarka paskirtas utikrinti likusio be tv globos vaiko prieir, aukljim, atstovavim jam, jo teisms ir teistiems interesams49. I tokios nutarime pateiktos globjo svokos matome, kad Lietuvoje globjais jokiu bdu negali bti laikomi jo artimieji giminaiiai, kol statym nustatyta tvarka nenustatyta j globa.Dl nukentjusio asmens teiss reikti reikalavim valstybei dl alos, atsiradusios pareignams netinkamai atlikus ikiteismin tyrim, atlyginimo2324Nagrinjamu atveju keliamas teiss klausimas dl to, ar baudiamajame procese nukentjusiuoju pripaintas asmuo gali reikti reikalavimus valstybei civiline tvarka dl alos, atsiradusios dl neteist ikiteisminio tyrimo pareign veiksm ar neveikimo, atlyginimo. Kasatorius, kuris yra pripaintas nukentjusiuoju baudiamojoje byloje, savo reikalavim atlyginti al grindia teigdamas, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokuror vilkino tyrim, todl iki iol nusikaltimas neatskleistas, kalti asmenys nenustatyti ir nenubausti. Dl usitsusio ikiteisminio tyrimo kasatorius nurodo patyrs dvasinius igyvenimus, pablogjo jo sveikata. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, sprend, kad kasatorius turi teis reikalauti alos atlyginimo. Apeliacins instancijos teismas konstatavo, jog toks reikalavimas turi bti atmestas, nes statyme ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje (toliau Konvencija) tvirtint asmens teisi garantija siejama su asmeniu, kuriam neteistai pareiktas baudiamasis kaltinimas, taikytos procesins prievartos priemons, ir dl toki teisi paeidim atsiranda io asmens teis reikalauti alos atlyginimo, o valstybei pareiga al atlyginti. Teisj kolegijos teigimu, statymai, tarptautins teiss aktai nereglamentuoja alos, atsiradusios dl neteist ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro, teisjo ir teismo veiksm ar neveikimo, dl kuri neiaikintas nusikaltimas ir nenustatyti baudiamojon atsakomybn trauktini asmenys, atlyginimo. Taigi apeliacins instancijos teismo argumentai rodo, kad teismas laiksi pozicijos, jog procesins teiss pagal Konvencij garantuojamos tik asmenims, dl kuri vykdomas baudiamasis procesas (iuo atveju - ikiteisminis tyrimas).25Teisj kolegija sprendia, kad apeliacins instancijos teismas pagrstai konstatavo, jog nagrinjamu atveju CK 6.272 straipsnio nuostatos negali bti taikomos, nes i teiss norma reglamentuoja atvejus, kai sprendiamas klausimas dl alos atlyginimo asmeniui, kuris buvo neteistai nuteistas, suimtas, sulaikytas ar jam neteistai taikytos procesins prievartos priemons. Taiau nepagrsta teismo ivada, kad kasatorius, bdamas nukentjusiu asmeniu baudiamojoje byloje, negali reikti reikalavim valstybei dl alos atlyginimo, jei, jo nuomone, nebuvo atliktas tinkamas ikiteisminis tyrimas ir dl to patirta alos.26Konvencija pagal Lietuvos teisins sistemos sandar ir1995 m. balandio 27 d. statym Nr. I-865, kuriuo buvo ratifikuota Konvencija, bei1997 m. gruodio 23 d. statym Nr. VIII-582 dl pareikim pagal Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 25 ir 46 straipsnius yra privalomas ir tiesiogiai taikomas teiss aktas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. ivadoje ,,Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsni ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai vertindamas Konvencijos santyk su Lietuvos valstybs vidaus teisine sistema konstatavo, kad mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija yra ypatingas tarptautins teiss altinis, kurio tikslas yra visuotinis siekti, kad Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje skelbiamos teiss bt visuotinai ir veiksmingai pripastamos ir kad j bt laikomasi ginant ir toliau gyvendinant mogaus teises ir pagrindines laisves. iuo, t. y. tikslo, poiriu Konvencija atlieka toki pat funkcij kaip ir konstitucins mogaus teisi garantijos, nes Konstitucija tvirtina ias garantijas alyje, o Konvencija tarptautiniu lygmeniu. Apibrdamas Konstitucijos ir Konvencijos santyk, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad ratifikuota Konvencija taps valstybs teiss akt sistemos dalimi; ratifikuodama Konvencij Lietuva kartu prisiims sipareigojim garantuoti Konvencijoje tvirtintas mogaus teises ir laisves kiekvienam jos jurisdikcijoje esaniam asmeniui; valstybs organai, vykdantys teisin mogaus teisi ir laisvi gynyb, turs tiesiogiai taikyti Konstitucijos normas, taip pat gyvendinti Konvencijos nuostatas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinje bylojeP. J.v. Lietuvos valstyb,bylos Nr. 3K-7-363/2008). Jos aikinamos ir taikomos remiantis Europos mogaus Teisi Teismo praktika (Konvencijos 19, 32 straipsniai, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinje bylojeM. B.v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalin prokuratra, bylos Nr. 3K-3-895/2003; 2004 m. gegus 13 d. nutartis civilinje bylojeM. B.v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalin prokuratra, bylos Nr. 3K-7-298/2004; 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinje bylojeA. N.v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2007 m. gegus 8 d. nutartis civilinje bylojeR. M.v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-196/2007).27Teisj kolegijos nuomone, nagrinjamoje civilinje byloje apeliacins instancijos teismas netinkamai nustat Konvencijoje garantuojamas kasatoriaus teises.28Pirma,i pareikto iekinio turinio, proceso metu pateikiam argument dl ikiteisminio tyrimo neveiksmingumo matyti, kad nagrinjamu atveju bylai reikmingas Konvencijos 2 straipsnis (teis gyvyb), kuris pagal Europos mogaus Teisi Teismo (toliau ETT, Teismas) praktik suponuoja, be kita ko, pozityvi valstybs pareig utikrinti veiksming mirties aplinkybi tyrim. Kasatoriaus skundiamas baudiamasis procesas susijs su dviej jo artimj galimai smurtine mirtimi ir jam paiam padarytu pavojingu gyvybei sveikatos sutrikdymu. Baudiamasis procesas jam teisikai reikmingas jo artimj ir jo paties gyvybs apsaugos procedriniu aspektu, t. y. jis yra potenciali Konvencijos 2 straipsnio paeidimo auka (Sadauskien v. Lithuania, no. 19742/03, decision of 27 November 2007;Mensonand Others v. the United Kingdom, no. 47916/99, decision of 6 May 2003).29Paymtina, kad pagal ETT praktik aplinkyb, jog baudiamasis procesas dl mirties tyrimo, kurio neveiksmingumu skundiasi pareikjas, dar nepasibaigs, savaime nra klitis nagrinti tok skund. Bylose, kuriose Vyriausybs ikelia argument, kad skundas pagal Konvencijos 2 straipsn nepriimtinas, nes paduotas neinaudojus vidaus teisins gynybos priemoni (nesulaukus skundiamo baudiamojo proceso pabaigos), Teismas paprastai nusprendia, kad is prietaravimas neatskiriamas nuo pareikjo argument dl tariamo valstybs procesini pareig pagal Konvencijos 2 straipsn nevykdymo, todl ie argumentai svarstytini kartu. I esms tai reikia, kad Teismas vertina skundiam baudiamj proces pagal Konvencijos 2 straipsnio reikalavimus, ir tuo atveju, jeigu nustato pagrind konstatuoti j paeidim, kartu konstatuoja baudiamojo proceso kaip teisins gynybos priemons neveiksmingum (pavyzdiui, bylaMojsiejew prie Lenkij(Mojsiejew v. Poland, no. 11818/02, judgement of 24 March 2009; bylaTrapeznikova prie Rusij(Trapeznikova v. Russia, no. 21539/02, judgement of 11 December 2008). Tokiu atveju btina atsivelgti bei vertinti ir tai, kad tebevykstanio baudiamojo proceso skms perspektyvos taip pat galt turti tam tikr reikm vertinant Konvencijos 2 straipsnio reikalavim laikymsi.30Antra, apeliacins instancijos teismas neatsivelg tai, kad ETT yra ne kart, be kita ko ir byloje prie Lietuv, konstatavs, kad civilinis iekovas baudiamojoje byloje gali bti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paeidimo auka, nes baudiamasis procesas susijs su jo civilinio pobdio teisi ir pareig klausimo isprendimu (Bakiene v. Lithuania, no. 11529/04, judgement of 24 July 2007, 55-58). Nagrinjamu atveju kasatorius gaisro ir melaging parodym baudiamosiose bylose yra pareiks civilin iekin dl turtins ir neturtins alos atlyginimo, todl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis iems procesams taikytina civiliniu aspektu, t. y. ginama kasatoriaus teis tai, kad per kiek manoma trumpiausi laik bt isprstas jo civilini teisi klausimas. Be to, Teismo praktikoje tais atvejais, kai dl pernelyg ilgo baudiamojo proceso (be kita ko, nutraukto pasibaigus apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminui) civilinis iekovas netenka galimybs susilaukti savo civilini teisi klausimo isprendimo baudiamajame procese, gali bti nustatomas ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamos asmens teiss teism paeidimas (Bakiene v. Lithuania;Anagnostopoulos c. Gr?ce, no. 54589/00, arr?t du 3 avril 2003;Gousis c. Gr?ce, no 8863/03, arr?t du 29 mars 2007).31Treia, teisj kolegija paymi, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobdio rpestingumo pareiga, tvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reikia, kad valstyb, gyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybs institucijas ir pareignus, privalo utikrinti, kad valstybs institucijos ir pareignai veikt teistai. Valstybs civilin atsakomyb gali atsirasti ne tik dl neteisto teissaugos institucij veikimo ar neteisto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad j pareignai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidiai ir rpestingai (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinje bylojeV. G.v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-364/2008;2006 m. birelio 7 d. nutartis civilinje bylojeUAB Naujapil v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Valstybs pareiga taip pat yra utikrinti reikiam valstybs pareign kvalifikacij, kad dl nekvalifikuot pareign veiksm nebt padaroma alos kitiems asmenims. Kai valstybs pareignai veikia aikiai nekvalifikuotai, valstybei turi bti taikoma didesn atsakomyb, nes valstyb paeid ne tik savo pareig utikrinti, kad jos pareignai veikt rpestingai, bet ir pareig utikrinti tinkam savo pareign kvalifikacij (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos2005 m. lapkriio mn. 23 d. nutartis civilinje bylojeK. R.v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-604/2005).32Atsivelgdama ias aplinkybs, teisj kolegija sprendia, kad apeliacins instancijos teismas neteisingai nustat kasatoriaus turimas teises, todl priimtas sprendimas yra neteistas, nepagrstas ir naikintinas.3334Dl valstybs civilins atsakomybs slyg nustatymo3536Valstybs civilin atsakomyb u pareign veiksmus vykdant ikiteismin tyrim atsiranda esant trims slygoms: neteistiems veiksmams, alai ir prieastiniam ryiui tarp neteist pareign veiksm bei atsiradusios alos. Nagrinjamu atveju pirmosios instancijos teismas i dalies patenkino kasatoriaus iekin, konstatavs, jog yra visos ios valstybs civilins atsakomybs slygos.37I bylos mediagos matyti, kad, nustatydamas neteistus pareign veiksmus (neveikim) ikiteisminio tyrimo metu, teismas rmsi Generalins prokuratros2007 m. spalio 25 d. ratu, 2004 m. lapkriio 24 d. ratu, 2008 m. balandio 22 d. sakymu, kuriuo prokurorei paskirta tarnybin nuobauda pastaba. Taigi teismas i esms rmsi Generalins prokuratros ivadomis ir paskirta nuobauda, t. y. ivadas dl valstybs neteist veiksm civilins atsakomybs prasme padar remdamasis praktikai tik keliuose ratuose idstytomis lakonikomis formuluotmis dl netinkamo ikiteisminio tyrimo.38Teisj kolegija sprendia, kad tokia pirmosios instancijos teismo ivada padaryta nepakankamai ityrus reikmingas bylos aplinkybes, todl negali bti laikoma pagrsta. Pagal Konvencijos 2 straipsn pareiga saugoti gyvyb, kartu su valstybi bendrja pareiga pagal Konvencijos 1 straipsn kiekvienam j jurisdikcijai priklausaniam asmeniui garantuoti ioje Konvencijoje apibrtas teises bei laisves taip pat netiesiogiai reikalauja, kad bt atliekamas tam tikras veiksmingas oficialus tyrimas, kai asmenys yra nuudomi panaudojant jg (Sadauskien v. Lithuania, no. 19742/03, decision of 27 November 2007;Muravskaya v. Ukraine, no. 249/03, judgement of 13 November 2008). I Teismo praktikos matyti, kad pastarasis reikalavimas i esms reikia pareig veiksmingai tirti bet koki tartin mirt. Pagrindinis tokio tyrimo tikslas yra utikrinti veiksming vidaus teiss, kuri saugo teis gyvyb, gyvendinim. Tyrimo pobdis, kuriuo bus pasiektas is tikslas, gali skirtis esant nevienodoms aplinkybms, taiau nepriklausomai nuo taikomo tyrimo metodo institucijos turi veikti savo iniciatyva ir utikrinti, kad tyrimas bt tinkamas, t. y. leidiantis nustatyti ir nubausti atsakingus asmenis. Teismas yra ne kart pabrs, jog dl bet kokio tyrimo trkumo, kuris maina galimybes nustatyti mirties prieast ir(ar) kaltinink, gali bti padaryta ivada dl tyrimo neatitikties Konvencijos 2 straipsnio reikalavimams (Railean v. Moldova, no. 23401/04, judgement of 5 January 2010;MikayilMammadov v.Azerbaijan, no. 4762/05, judgement of 17 December 2009;Trapeznikova v. Russia, no. 21539/02, judgement of 11 December 2008, 80). Tai yra pareigojimas ne pasiekti tam tikr rezultat, o imtis priemoni, nes ikiteisminio tyrimo rezultat (greit nusikaltimo atskleidim) lemia ne vien tik prokuroro ar pareign veiksmai, bet ir kiti objektyvs, nuo pareign valios ir pastang nepriklausantys veiksniai. I pareign reikalaujama reikiam maksimali pastang, tinkamo ir rpestingo pareig vykdymo, o vien aplinkyb, kad tyrimas nerezultatyvus, neduoda pagrindo konstatuoti esant neteistus pareign veiksmus ar neveikim.39Konkreios aplinkybs, kurias atsivelgia Teismas, vertindamas nurodyt princip laikymsi, ir joms suteikiama reikm i esms priklauso nuo kiekvienos konkreios bylos. Taiau reikt pabrti, kad sprendim dl tyrimo atitikties Konvencijos 2 straipsniui lemia ne kuri nors viena aplinkyb (nors aiku kai kurios j gali bti itin reikmingos), bet j visuma. Dl to sprendimas dl Konvencijos 2 straipsnio turi bti priimamas vertinus visas reikmingas bylos aplinkybes, t. y. sprendimo civilinje byloje dl alos atlyginimo primimo metu inom baudiamojo proceso (analizuojamu atveju ikiteisminio tyrimo) eig, esminius jos momentus, pagrindinius procesinius veiksmus ir sprendimus, kitus svarbius veiksnius, tokius kaip proceso eig trukdiusios klitys, ir kt. Nustatant valstybs civilin atsakomyb vadovaujantis tik vienos institucijos gana bendro pobdio ivadomis, gali susidaryti spdis, kad pastarosioms lyg suteikiama tam tikra prejudicin galia, kilti abejoni, ar teismas jas patikrino pagal kitus byloje esanius duomenis. Be to, atsakomyb taikant u gana abstrakiai apibrtus neteistus veiksmus, gali kilti klausimas dl tokios atsakomybs numatomumo. Taip pat nepanaudojamos teism praktikos galimybs netiesiogiai skatinti Konvencijos 2 straipsnio standart laikymsi i teismo spendimo aiku, kad atsakomyb kyla, jeigu tyrimas yra netinkamas, jame padaryta iurki klaid ir panaiai, bet kokiose btent situacijose galima konstatuoti, kad taip yra, lieka nepakankamai aiku. Taigi baudiamj persekiojim vykdani institucij vertinimas nagrinjamu aspektu yra svarbus rodymas, taiau jis neturt bti vienintelis.40Atsivelgiant pirmiau idstyt aikinim, turi bti iaikintos ir vertintos visos konkreios aplinkybs, leidianios vertinti ikiteisminio tyrimo tinkamum. Dl to ir nagrinjamu atveju, vertinant gaisro tyrim, reikt, be kita ko, konkreiai nustatyti, kokios priemons nustatant kaltus asmenis nebuvo inaudotos pradinje stadijoje (taip teigiama Generalins prokuratros rate), ar tinkamai atlikta vykio vietos apira, ar garantuotas tinkamas gaisro prieasi ekspertizs atlikimas, ar nebuvo negrtamai neufiksuota bylai reikming duomen ir koki btent, ar imtasi priemoni visiems galimiems liudytojams nustatyti ir apklausti bei kt. Reikt isiaikinti, ar galimus priimtus klaidingus institucij sprendimus lm bylos aplinkybi sudtingumas ar tyrimo trkumai. Vertinant gaisro bylos tyrimo atitikt Konvencijos 2 straipsniui, svarbu inagrinti, kiek valstybs institucij neprofesionalumas, nekompetentingumas, klaidos ir panaiai prisidjo prie klaidingos versijos (kiek galima sprsti pagal iuo metu esanius duomenis) pasirinkimo, pasikliovimo netikrais liudytoj parodymais. Be kita ko, svarbu, ar, vertinant liudytoj parodymus, buvo atsivelgta i parodym patikimum, ar imtasi priemoni utikrinti kruopt j patikrinim, galim prietaravim paalinim, kokie buvo kiti byloje surinkti duomenys, kiek jie patvirtino mintus parodymus, ar buvo imtasi priemoni papildomiems, labiau nealikiems (atsivelgiant tai, kad kai kurie liudytojai buvo tariamojo artimieji) rodym altiniams nustatyti.41Pagal Konvencijos 2 straipsn reikalaujamo veiksmingo mirties aplinkybi tyrimo kontekste yra numanomas ir greitumo bei pakankamo operatyvumo reikalavimas (Trapeznikova v. Russia, no. 21539/02, judgement of 11 December 2008, 81;Trufin c. Roumanie, no. 3990/04, arr?t du 20 octobre 2009). Taigi vertinant gaisro bylos proces pagal Konvencijos 2 straipsnio reikalavimus svarbu nustatyti, kokia buvo tyrimo eiga, kiek operatyviai buvo atliekami procesiniai veiksmai, ar pagrsti intervalai tarp atskir veiksm, ar buvo nepagrsto procesinio pasyvumo laikotarpi ir koki, kokie procesiniai veiksmai atlikti pavluotai ir dl koki prieasi, kaip tai paveik galimybes isiaikinti gaisro aplinkybes, nustatyti ir patraukti atsakomybn atsakingus asmenis, t. y. kokie rodymai arba asmenys buvo prarasti, pavyzdiui, svarbs laiku neapklausti liudytojai arba liudytojai, kuriuos reikjo suvesti akistaton, ivyko ir j buvimo vieta tapo neinoma, arba neprisimin reikming aplinkybi, laiku neparinkus tinkamos kardomosios priemons pasislp tariamasis; kaip ie trkumai pakenk tyrimo skms perspektyvoms ir kt.42Taip pat privalo bti vertinama ir tai, ar nustatyti pareign veiklos trkumai buvo tokie esminiai, kad btent dl j ikiteisminis tyrimas tapo bevaisis ir negali bti baigiamas.43Galiausiai svarbu vertinti kasatoriaus kaip nukentjusiojo traukim proces (r., be kita ko,Sadauskien v. Lithuania). Vertindamas tai, ETT atsivelgia tokius elementus, kaip formalus procesini teisi jam suteikimas (paprastai pripainimas nukentjusiuoju, civiliniu iekovu), galimybs gyvendinti procesines teises, pavyzdiui, paduoti skund, praym, gauti atsakymus juos, bti informuotam apie tyrimo eig, nors tai nereikia absoliuios teiss susipainti su visa ikiteisminio tyrimo mediaga, ir kt.44Teismai ioje byloje nurod Konvencijos 6 straipsnio 1 dal ir proceso trukms aspekt, taiau kasatoriaus skundiam baudiamj proces pagal visus ETT praktikoje taikant i nuostat suformuotus kriterijus (proceso trukm, bylos sudtingumas, besiskundianio asmens ir valstybs institucij elgesys, proceso reikm asmeniui) praktikai nevertino. Pirmosios instancijos teismo nurodytos Generalins prokuratros ivados yra svarbus rodymas, taiau jis turt bti vertinamas kartu su kitais reikmingais duomenimis, nustatant proceso trukms atitikt kiek manoma trumpiausio laiko reikalavimui. Btent, siekiant vertinti, ar procesas yra per ilgas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme, reikia nustatyti jo pradios ir pabaigos moment, konkrei trukm, po to vertinti proceso eig pagal pirmiau mintus kriterijus, be kita ko, analizuoti konkreius procesinius delsimus, j prieastis ir t. t. Sprendiant, ar nebuvo paeista teis bylos nagrinjim per kiek manoma trumpiausi laik, vertinama bylos trukm lemiani aplinkybi visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukms ilgum apskritai, bet jos pagrstum (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos2009 m. lapkriio 30 d. nutartis civilinje bylojeA. D.v. Lietuvos Respublika,bylos Nr. 3K-3-534/2009).45Atkreiptinas dmesys ir tai, kad nagrinjamu atveju apeliacins instancijos teismas sprend, jog kasatorius nerod, kad prokuror ir kiti pareignai padar jam neturtins alos, t. y. nerod neturtins alos, kuri sieja su sveikatos pablogjimu vykstant ikiteisminiam tyrimui ir kalt asmen nenustatymu. Teismo teigimu, kasatorius sualotas gaisro metu, t. y. ala jam padaryta nusikaltimu, todl u j turs atsakyti nusikaltim padar asmenys. Teisj kolegija paymi, kad tokia teismo ivada yra ydinga, nes teismas nevertino to, jog pagal ETT praktik tuo atveju, kai pareikjas byloje, kurioje nustatytas Konvencijos 2 straipsnio paeidimas dl netinkamo tyrimo, teigia patyrs neturtins alos ir prao j atlyginti, toks atlyginimas jam gali bti priteisiamas. Tai rodo, kad pripastama, kad asmuo patiria neturtins alos btent dl netinkamos valstybs reakcijos fundamentalios teiss gyvyb atmim (pvz.,Juozaitien and Bikulius v. Lithuania, no. 70659/01 and 74371/01, judgement of 24 April 2008;Trufin c. Roumanie, no. 3990/04, arr?t du 20 octobre 2009;Glen v. Turkey, no. 28226/02, judgement of 14 October 2008).46Teisj kolegija, apibendrindama idstytus argumentus, daro ivad, kad apeliacins instancijos teismas neteisingai aikino ir taik teiss normas, susijusias su nukentjusio asmens teise reikalauti valstybs atlyginti al dl neteist pareign veiksm vykdant ikiteismin tyrim, o pirmosios instancijos teismas nepagrstai sprend esant nustatytus pareign neteistus veiksmus, nes nepakankamai atsivelg visas reikmingas bylos aplinkybes. ie teiss norm paeidimai atitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyt kasacijos pagrind, todl teism sprendimai naikintini. Kadangi apeliacins instancijos teismas padar teiss aikinimo klaid, o dl pirmosios instancijos teismo padaryt klaid byloje reikia iaikinti ir nustatyti teisikai reikmingas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos pirmosios instancijos teisme, tai byla turi bti perduota nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

3. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 -04- 26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-207/2011LAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisjo (teismo) kalt gali bti konstatuota padarius akivaizdi ir iurki teiss aikinimo ir taikymo klaid. Vertinant klaidos akivaizdum ir iurktum gali bti atsivelgta taikytinos nuostatos vartojam termin suprantamum, nuostatos tikslum, rodym aikum, bylos aplinkybi sudtingum, ar teismui pagal aikias bylos aplinkybes ir taikom teiss nuostat reikjo tik j pritaikyti ir kt. Sprendiant teisjo kalts klausim, btina nustatyti, kad teisjas, priimdamas procesin sprendim, ne tik aikiai paeid statymus, bet kad ir kitas teisjas tokioje paioje situacijoje bt pasielgs kitaip.Dl kasatoriaus, kaip AB Vilniaus iltnamiai valdymo organo nario, civilins atsakomybs u bendrovs nevykdytus sipareigojimus kreditoriams Civilin atsakomyb, atsirandanti u tai, kad sutartiniai sipareigojimai buvo nevykdyti (mon tapo nemoki ir negaljo vykdyti savo prievoli kreditoriams) dl prastos verslo praktikos neatitinkani neteist veiksm, juridinio asmens valdymo organo nariui nevykdant ar netinkamai vykdant statymuose ir (ar) bendrovs statuose tvirtintas pareigas, atlikimo, savo prigimtimi yra deliktin (1964m. CK 483straipsnio 1 dalis, galiojanio CK 6.245straipsnio 4dalis, 6.263straipsnio 1, 2dalys).Taigi likviduoto dl bankroto juridinio asmens valdymo organus sudariusi asmen civilin atsakomyb kreditoriams galima ne tik tada, kai juridinio asmens negaljim vykdyti prisiimtus sutartinius sipareigojimus lemia valdymo organo nari veiksmai, siteisjusiu teismo apkaltinamuoju procesiniu dokumentu (nuosprendiu, baudiamuoju sakymu) pripainti nusikalstamais, bet ir tuo atveju, kai mons nemokumas ir negaljimas vykdyti savo prievoli kreditoriams yra jos valdymo organo nariais buvusi asmen veiksm, neteist pagal civilin teis (delikto), padariniai, jeigu nustatomos visos tokios atsakomybs slygos.

4. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. gruodio mn. 2 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-375/2011Nagrinjamoje byloje sprendiamas valstybs civilins atsakomybs u turtin ir neturtin al, atsiradusi dl neteist teissaugos institucij pareign veiksm baudiamojo proceso metu, klausimas. Iekovas reikalavim dl nurodytos alos atlyginimo grind neteistumu toki pareign veiksm: neteistu kardomosios priemons (raytinio pasiadjimo neivykti), kitos procesins prievartos priemons (laikino nualinimo nuo pareig) taikymu ir nepagrstai ilgai trukusiu baudiamuoju procesu. Pirmosios ir apeliacins instancij teismai pripaino iekin tenkintinu tik dl vieno i nurodyt pagrind dl per ilgai utrukusio baudiamojo proceso. Kasacinis skundas paduotas tik atsakovo, iekovas neskundia teism procesini sprendim dl atmestos iekinio reikalavim dalies.23Pagal CPK 353 straipsnio 1 dal kasacinis teismas, neperengdamas kasacinio skundo rib, patikrina apskstus sprendimus ir (ar) nutartis teiss taikymo aspektu. Tai reikia, kad bylos nagrinjimo kasacine tvarka ribas nustato bylos alys. Iplstin teisj kolegija, laikydamasi nurodyt statymo nuostat, patikrina apskst teism sprendimo ir nutarties dali teistum pagal atsakovo kasaciniame skunde nurodytas ribas, nes nenustatyta aplinkybi, dl kuri bt pagrindas jas perengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).24Kasacinio nagrinjimo dalykas kasaciniame skunde keliami teiss norm, reglamentuojani valstybs civilin atsakomyb u turtin ir neturtin al, atsiradusi dl per ilgos baudiamojo proceso trukms, taip pat civiliniame procese patirt bylinjimosi ilaid paskirstym, aikinimo ir taikymo klausimai.25Dl valstybs civilins atsakomybs u al, atsiradusi dl neteist ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro ir teismo veiksm baudiamojo proceso srityje, slyg26Valstybs pareiga atlyginti al, padaryt teissaugos institucij pareign veiksmais (neveikimu) baudiamojo proceso srityje, tvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilins deliktins atsakomybs atvejis, kai valstybs civilin atsakomyb kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros pareign ir teismo kalts. Tai reikia, kad civilins atsakomybs teisiniam santykiui atsirasti pakanka trij slyg: neteist pareign veiksm (neteisto neveikimo), iais veiksmais (neveikimu) padarytos alos fakto ir prieastinio neteist veiksm (neveikimo) bei atsiradusios alos ryio (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutart civilinje byloje M. T. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegus 24 d. nutart civilinje byloje A. . v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-219/2010; kt.).27Nagrinjamu atveju pirmosios ir apeliacins instancij teismai konstatavo ias btinas valstybs civilins atsakomybs slygas.28Dl baudiamojo proceso trukms vertinimo kriterij, sprendiant dl neteist teissaugos institucij pareign veiksm, kaip valstybs civilins atsakomybs slygos29Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje tvirtinta asmens teis tinkam teismo proces. ios konstitucins teiss gyvendinimas ir apsauga detalizuojami Baudiamojo proceso kodekse (toliau BPK). BPK 44 straipsnio 5 dalyje tvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teis tai, kad jo byla bt inagrinta per kuo trumpiausi laik. Tokia statymo nuostata yra ir pozityviosios valstybs pareigos pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dal, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikto baudiamojo kaltinimo klausimas turi bti isprstas per kiek manoma trumpiausi laik, gyvendinimas nacionalinje teisje.30Asmens teis manomai trumpiausi proces suponuoja atitinkam valstybs institucij ir j pareign pareig veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vykt be nereikalingo delsimo. Valstybs institucij, j pareign pareigos baudiamojo proceso metu nustatytos BPK 2 ir kituose straipsniuose. Bendroji rpestingumo pareiga tvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. pareigojant atitinkamas valstybs institucijas, j pareignus inagrinti byl per manomai trumpiausi laik, siekiama apsaugoti proceso alis nuo proceso vilkinimo, kuris lemia ilgesn, negu tai neivengiama, asmens netikrum dl savo likimo, kiek tai susij su proceso baigtimi.31Dl aptariamos asmens teiss ne kart pasisakyta Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutart civilinje byloje A. N. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutart civilinje byloje G. L. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutart civilinje byloje J. R. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.). Kasacinis teismas, nagrindamas bylas, kuriose remiamasi ios asmens teiss paeidimu, atsivelgia ir Europos mogaus Teisi Teismo (toliau ir ETT) jurisprudencij, aikinant ir taikant Konvencijos 6 straipsnio 1 dal.32ETT pabrta, kad siekis apsaugoti asmen nuo pernelyg ilgai besitsianios netikrumo bsenos ypa svarbus baudiamajame procese, kai sprendiamas asmeniui pareikto baudiamojo kaltinimo klausimas (pvz., Stgmller v. Austria, no. 1602/62, judgment of 10 November 1969, 5). Utikrinant, kad asmens, dl kurio vyksta baudiamasis procesas, netikrumo dl savo likimo bsena bt kiek manoma greiiau nutraukta, isprendiant jam pareikt baudiamj kaltinim klausim (atitinkamai ir su tuo susijusi civilini teisi ir pareig klausim), gyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomikumo interesas.33Baudiamasis procesas vertinamas kaip jo stadij visuma, todl reikalavimas baudiamj proces atlikti per manomai trumpesn laik reikia laik nuo oficialaus kompetentingos institucijos praneimo asmeniui apie tarim, kad jis padar nusikalstam veik, iki galutinio sprendimo dl pareikto kaltinimo primimo (pvz., Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgment of 18 January 2011, 35).34Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje, atsivelgiant ETT jurisprudencij, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bti pripaintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikr veiksm atlikimo trukm laikytina per ilga (pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinje byloje A. N. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje G. L. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinje byloje J. R. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.; taip pat r., pvz., Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003; Oblov v. Russia, no. 22674/02, judgment of 15 January 2009). Paymtina, kad situacija, kai baudiamojoje byloje ilgesn laik neatliekami jokie procesiniai veiksmai, ETT praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (Schumacher c. Luxembourg, no. 63286/00, arr?t du 25 novembre 2003).35Lietuvos Aukiausiasis Teismas, sprsdamas, buvo ar ne paeista asmens teis manomai trumpiausi proces, vadovaujasi tais paiais kriterijais, kurie taikomi ETT praktikoje: konkreios bylos sudtingumas; asmens, dl kurio vykdytas baudiamasis persekiojimas, elgesys; valstybs institucij elgesys, organizuojant bylos proces; baudiamajame procese sprendiam klausim reikm pareikjui (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje G. L. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinje byloje J. R. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.; taip pat r., pvz., Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgment of 10 October 2000, 60; Norknas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009).36Kartu Lietuvos Aukiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabriama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkreios bylos aplinkybms, kuri visuma ir lemia teismo ivad dl konkretaus proceso trukms pagrstumo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinje byloje A. N. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinje byloje J. R. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.).37Nagrinjamoje byloje nustatyta, kad baudiamasis procesas dl iekovo prasidjo 2004 m. balandio 14 d., kai jam buvo teiktas praneimas apie tarim dl piktnaudiavimo tarnyba ir dokumento suklastojimo, bei truko iki 2006 m. rugsjo 27 d., kai siteisjo 2006 m. birelio 30 d. iteisinamasis nuosprendis, kuriame konstatuota, kad jis nepadar veikos, turinios nusikaltimo poymi. Taigi bendra baudiamojo proceso trukm 2 metai 5 mnesiai 13 dien (i j: ikiteisminis tyrimas 11 mnesi (nuo 2004 m. balandio 14 d. iki 2004 m. gruodio 15 d., kai buvo suraytas kaltinamasis aktas ir baudiamoji byla atiduota teismui; papildomas ikiteisminis tyrimas nuo 2005 m. spalio 12 d., kai teismas perdav byl tyrimui papildyti, iki 2006 m. sausio 25 d., kai buvo suraytas antras kaltinamasis aktas); bylos nagrinjimas teisme 1 metai ir 6 mn. (nuo 2004 m. gruodio 15 d. iki 2005 m. spalio 12 d. ir nuo 2006 m. sausio 25 d. iki 2006 m. rugsjo 27 d.).38Pirmosios ir apeliacins instancij teismai, ityr ir vertin baudiamosios bylos mediag, nustat, kad laikotarpiu nuo 2004 m. balandio 14 d., kai iekovui buvo pareiktas tarimas, iki 2004 m. birelio 17 d., ikiteisminis tyrimas buvo intensyvus, per laikotarp atlikta didiausia dalis btin nusikalstamai veikai atskleisti veiksm; tuo tarpu nuo 2004 m. birelio 17 d. iki 2004 m. gruodio 15 d., kai iekovui buvo suraytas kaltinamasis aktas, vykdytos tik keturios liudytoj apklausos (2004 m. birelio 22 d., 2004 m. rugsjo 17 d., 2004 m. spalio 13 d., 2004 m. lapkriio 5 d.), viena i j buvo papildoma jau anksiau apklausto liudytojo apklausa; be to, visus keturis kartus buvo apklausiami Valstybs sienos apsaugos tarnybos darbuotojai, kuri nereikjo nustatinti ir iekoti, ie liudytojai buvo inomi nuo proceso pradios, nebuvo joki klii juos apklausti gerokai anksiau; visi tyrimui reikmingi dokumentai buvo paimti tarimo pareikimo dien ar per kelias dienas po to.39Remdamiesi nurodytais duomenimis, byl nagrinj teismai prijo prie vienodos ivados, kad ikiteisminis tyrimas nuo 2004 m. balandio 14 d. iki 2004 m. birelio 17 d. buvo atliekamas be nereikalingo delsimo, taiau teissaugos institucij pareign veiksmai, organizuojant proces nuo 2004 m. birelio 17 d. iki 2004 m. gruodio 15 d., pripaintini paeidianiais iekovo teis manomai trumpiausi baudiamj proces.40Kasaciniame skunde teism ivada dl delsim baudiamojo proceso metu kvestionuojama i esms vieno i pirmiau nurodyt proceso trukms vertinimo kriterijaus, t. y. bylos sudtingumo, aspektu. Kasatorius teigia, kad teismai, konstatuodami, jog baudiamasis procesas dl iekovo utruko nepateisinamai ilgai, visikai nevertino ikiteisminio tyrimo, i kurio buvo iskirtas iekovui pareiktas kaltinimas, apimties, atlikt veiksm intensyvumo, todl nepagrstai sprend, kad proceso trukm negali bti pateisinama baudiamosios bylos sudtingumu.41Dl bylos sudtingumo kriterijaus paymtina, kad sudtingumas gali bti susijs tiek su faktinmis, tiek su teisinmis bylos aplinkybmis. Tai gali bti aplinkybs, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizod skaiius, persekiot baudiamojo proceso tvarka asmen skaiius ir pan.), tyrimo ypatybmis (pvz., daug ar sudting tyrimo veiksm (apklausos, akistatos, parodym patikrinimai vietoje, ekspertizs, rodym rinkimas usienio valstybse ir pan.), kitais konkreios bylos aspektais (pvz., proceso eigai takos turjo keli byl proces tarpusavio ryys, byl sujungimas, tariamj, kaltinamj veiksmai (slapstsi, danai keit parodymus), toki asmen ekstradicija ar perdavimas i usienio valstybs ir pan.). Dl teisini bylos aspekt reikmingi gali bti teiss akt pakeitimai, turintys reikms vertinamam procesui, ikil sudtingi teiss klausimai, lm pareign darbo byloje apimt (pvz., teismui kilo taikytin teiss norm atitikties Konstitucijai, Europos Sjungos teiss klausim, teko taikyti usienio teis ir pan.), kt.42Nagrinjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacins instancij teismai, analizuodami atsakovo argumentus dl baudiamosios bylos sudtingumo kriterijaus, nustat, jog nuo to momento, kai iekovui S. R. buvo teiktas praneimas apie tarim, tyrimas vyko tik dl io vieno nusikaltimo (epizodo), jo padarymo mechanizmas nebuvo sudtingas, atsakomybn trauktini asmenys ir i esms visi rodymai buvo inomi jau paioje tyrimo pradioje, taigi, apklausus S. R. kaip tariamj, tyrimo veiksmai galjo bti atliekami gerokai spariau. Teismai atsivelg tai, kad nors, be iekovo, tarimai buvo pareikti dar dviem pareignams, taiau jie visi buvo tariami vienos dienos darbo laiko apskaitos dokument suklastojimu, nereikjo skirti ekspertizi, atlikti kit ilgai utrunkani tyrimo veiksm, tariamieji nesislapst ir nekliud tyrimo eigai, visi liudytojai, kuriuos reikjo apklausti, ir dokumentai, kuriuos reikjo paimti, jau buvo inomi nuo tyrimo pradios, be to, didiausia dalis liudytoj buvo apklausta per pirmuosius du ikiteisminio tyrimo mnesius (skaiiuojant nuo tarimo iekovui pareikimo). Teismai taip pat nustat, kad atsakovo atstov nurodytas ikiteisminis tyrimas, i kurio vliau buvo iskirtas tyrimas dl iekovo ir dar dviej pareign, nereikmingas vertinant proceso dl iekovo trukm, nes jam pareiktas tarimas ir vliau pateiktas kaltinimas nesusij su pirmiau nurodytu ikiteisminiu tyrimu, todl galjo bti atskirtas gerokai anksiau, negu tai buvo padaryta.43Iplstin teisj kolegija, remdamasi byl nagrinjusi teism nustatytais duomenimis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teismai prijo prie teisikai pagrstos ivados, jog nagrinjamu atveju baudiamojo proceso, vykdyto dl iekovo S. R., trukm negali bti pateisinama baudiamosios bylos sudtingumu nei dl faktini, nei dl teisini aspekt. Paymtina, kad delsimas ikiteisminio tyrimo metu, kai tiriamo nusikaltimo aplinkybs yra aikios ir nereikalauja sudtingo tyrimo, o sprendim priimti delsiama tik dl lygiagreiai vykdomo kit nusikalstam veik tyrimo, baudiamojo proceso trukms atvilgiu nra pateisinami valstybs institucij, organizuojani ir vykdani ikiteismin tyrim, veiksmai.44Kasaciniame skunde kvestionuojama ir teism ivada dl baudiamojo proceso, nagrinjant byl teisme, trukms vertinimo, teigiant, kad baudiamj byl nagrinjusio teismo veiksmus, perduodant byl papildomam tyrimui atlikti, teismai nepagrstai vertino kaip proceso delsim.45Pirmosios ir apeliacins instancij teism nustatyta, kad baudiamj byl nagrinjs teismas patenkino prokuroro praym ir grino byl tyrimui papildyti tam, jog bt surastas galbt suklastotas dokumentas, atlikta tiriamo dokumento analiz, be to, isprstas dar dviej asmen atsakomybs klausimas. Civilin byl nagrinj teismai konstatavo, kad tokie baudiamj byl nagrinjusio teismo nutarties pagrindai yra nepagrsti, teismas neturjo pagrindo tenkinti prokuroro praym, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurast dokument papildoma paieka, prajus atuoniolikai mnesi nuo proceso pradios, buvo netikslinga, nurodyt asmen atsakomybs klausimas nebuvo nagrintos bylos dalykas, todl bylos grinimas tyrimui papildyti paeid iekovo teis manomai trumpiausi proces.46Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinta, kad valstybs civilin atsakomyb u al, grindiam neteistais teissaugos institucij pareign veiksmais (neveikimu) baudiamojo proceso metu, yra civilins teiss institutas. Tai lemia, kad, sprendiant dl valstybs civilins atsakomybs, nurodyt pareign veiksm teistumo vertinimas netapatus t pai veiksm vertinimui pagal baudiamojo proceso teis. Civilin byl dl alos, kurios atsiradimas grindiamas neteistais teissaugos institucij pareign veiksmais (neveikimu) baudiamojo proceso metu, nagrinjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinjamam civiliniam ginui aktualias aspektais, t. y. civilin atsakomyb reglamentuojani teiss norm atvilgiu, pagal civilinio proceso norm nustatytas rodinjimo ir rodym vertinimo taisykles. Teismas, sprendiantis dl valstybs civilins atsakomybs, gali prieiti prie prieingos ivados dl tam tikr procesini veiksm teistumo, negu padarytoji baudiamajame procese (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. birelio 7 d. nutart civilinje byloje UAB Naujapil v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2010 m. gegus 24 d. nutart civilinje byloje Lietuvos valstyb v. A. ., bylos Nr. 3K-3-219/2010).47Pltodamas teiss aikinimo ir taikymo praktik aptariamu valstybs civilins atsakomybs atveju, kasacinis teismas nurod, kad neteistais veiksmais, kaip valstybs civilins atsakomybs slyga, gali bti teismo pripainti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudiamojo proceso teiss normas, taiau kuriais paeista pareign bendroji rpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidiai ir rpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kartu kasacinis teismas paymjo, kad, sprsdamas dl pareikto tokio pobdio iekinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, itiria rodymus bei juos vertina atsivelgdamas ir j reikm baudiamojo proceso aspektu. Dl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi bti atliekami kompleksikai, t. y. baudiamojo ir civilinio proceso norm nustatyta tvarka (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. gegus 3 d. nutart civilinje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-200/2010).48BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisiamojo posdio pirmininkas imasi vis statymo numatyt priemoni, jog bt isamiai ir nealikai itirtos bylos aplinkybs. Jis alina i nagrinjimo teisme visa, kas nesusij su byla ir kas nepagrstai utsia bylos nagrinjim. Taigi u tinkamo ir operatyvaus proceso organizavim yra atsakingas teisiamojo posdio pirmininkas, kuris turi visus galiojimus sprsti dl bylos nagrinjimo eigos ir jos proceso nuoseklumo bei nepertraukiamumo (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. gegus 8 d. nutart, priimt civilinje byloje R. M. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-196/2007). Nurodyta baudiamojo proceso teiss norma, be kita ko, gyvendinama i Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kylanti valstybs pareiga organizuoti savo teismin sistem taip, kad kompetentingos valstybs institucijos daryt visk, jog procesas vykt be nereikalingo delsimo ar pertrauk.49Aptariamu atveju baudiamj byl nagrinjusio teismo veiksmai, perduodant byl ikiteisminiam tyrimui papildyti, vertintini valstybs civilins atsakomybs u per ilg baudiamojo proceso trukm atvilgiu, t. y. vertinant j tikslingum ir tak baudiamojo proceso dl iekovo baigiai bei trukmei. Minta, kad civilin byl nagrinj teismai nustat, jog trkstam dokument paieka teisminio bylos nagrinjimo stadijoje buvo netikslinga, o asmen, dl kuri buvo praoma papildomo ikiteisminio tyrimo, atsakomybs klausimas nebuvo susijs su iekovui inkriminuota veika. Kai yra nustatytos tokios aplinkybs, baudiamosios bylos perdavimo ikiteisminiam tyrimui papildyti negalima pateisinti, vertinant veiksm baudiamojo proceso dl iekovo trukms atvilgiu. Dl to yra pagrindas sutikti su civilin byl nagrinjusi teism ivada, kad aptartas teismo, nagrinjusio baudiamj byl, veiksmas paeid iekovo teis bylos inagrinjim per manomai trumpiausi laik.50Kartu paymtina, kad teismai, vertindami nurodyto teismo veiksmo reikm kompleksikai ir baudiamojo proceso norm aspektu, ne visikai tinkamai argumentavo, pasisakydami ir dl baudiamj byl nagrinjusio teismo nutarties perduoti byl ikiteisminiam tyrimui papildyti neteistumo pagrind. Tai galt bti konstatuota perirint nurodyt nutart baudiamojo proceso statym nustatyta instancine tvarka. Kita vertus, i dalies netinkamas ivados dl be pagrindo udelsto baudiamosios bylos nagrinjimo teisme argumentavimas neturjo takos teism sprendimo dl nepagrstai ilgo baudiamojo proceso, kaip pagrindo reikalauti alos atlyginimo, teistumui, nes i esms i ivada teisinga ir pagrsta.51Nagrinjamos bylos aspektu paymtina ir tai, kad baudiamojo proceso organizavimas ir io proceso trukm turi bti vertinami individualiai dl kiekvieno baudiamojo proceso tvarka persekioto asmens, nagrinjamu atveju btent dl iekovo S. R. Byl nagrinj teismai, vertindami baudiamojo proceso, vykdyto dl iekovo, trukm ir valstybs institucij pareign veiksmus, organizuojant proces, be pagrindo nurod, jog remiasi kaip precedentais teism sprendimais jau inagrintose dviejose civilinse bylose, kuriose isprsti R. V. ir R. G., kuriems buvo pareikti kaltinimai toje paioje baudiamojoje byloje, iekiniai dl neteistais teissaugos pareign veiksmais padarytos alos atlyginimo. Kita vertus, teismai i esms tyr ir analizavo baudiamosios bylos mediag, susijusi btent su iekovu S. R., ir individualizavo ivadas dl baudiamojo proceso trukms btent dl io asmens teiss manomai trump proces. Dl to i dalies netinkama teism argumentacija neturjo takos j ivad dl baudiamojo proceso, susijusio su iekovu, trukms teistumui.52Remdamasi idstytais motyvais, iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad byl nagrinj teismai prijo prie teisikai pagrstos ivados, jog dl teissaugos institucij pareign nepakankamai atidiai ir rpestingai organizuoto bei atlikto ikiteisminio tyrimo ir nepagrstai udelsto baudiamosios bylos nagrinjimo teisme paeista tiek nacionalins teiss, tiek Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantuota iekovo teis, kad jam pareikto baudiamojo kaltinimo klausimas bt isprstas per kiek manoma trumpiausi laik.53Konstatav neteistus baudiamojo proceso trukms atvilgiu valstybs institucij veiksmus (neveikim), teismai nustatinjo, yra ar ne kitos dvi btinosios slygos (ala ir prieastinis neteist veiksm (neveikimo) bei alos ryys) taikyti valstybei civilin atsakomyb. Teismai prijo prie ivados, kad iekovas patyr tiek turtins, tiek neturtins alos, ir kad i atsirado btent dl pirmiau nurodyt neteist valstybs institucij pareign veiksm (neveikimo).54Dl turtins alos, grindiamos neteistais teissaugos institucij pareign veiksmais baudiamojo proceso metu, atlyginimo iteisintam asmeniui55Pagal vien i pagrindini civilins atsakomybs princip visiko alos atlyginimo princip nukentjusj btina grinti padt, kokia bt buvusi nepadarius jam alos, iskyrus atvejus, kai statymai ar sutartis nustato ribot atsakomyb (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinje teisje turtin ala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dl kuri nukenia jo turtin padtis. Tarp j ir ilaidos, patirtos dl kito asmens neteist veiksm (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).56Kasaciniame skunde teigiama, kad baudiamojo proceso metu iekovo patirtos ilaidos u savo iniciatyva kviesto gynjo pagalb, dokument kopijavimo ilaidos ir kelions, vykstant procesinius veiksmus, ilaidos negali bti turtin ala CK 6.272 straipsnio prasme, nes tai yra baudiamojo proceso teiss norm reglamentavimo sritis, be to, nurodytos ilaidos nesusijusios prieastiniu ryiu su neteistais valstybs institucij pareign veiksmais, nepakankamai rpestingai ir atsakingai organizuojant proces.57Baudiamojo proceso ilaidas ir j atlyginim reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintin proceso ilaid sraas: liudytojams, nukentjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertjams imokami pinigai, skirti j kelions ikvietimo viet ir gyvenimo joje ilaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentjusiesiems imokami pinigai, skirti atlyginti u j atitraukim nuo prastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertjams imokami pinigai, skirti atlyginti u j darb, iskyrus tuos atvejus, kai jie ias pareigas atlieka kaip tarnybin uduot; daikt laikymo ar persiuntimo ilaidos. is sraas nra baigtinis pagal BPK 103 straipsnio 6 punkt proceso ilaidas gali sudaryti ir kitos ilaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras, teisjas ar teismas pripasta proceso ilaidomis. BPK 104106 straipsniai reglamentuoja proceso ilaid atlyginimo slygas ir tvark. Nagrinjamu atveju baudiamojoje byloje, priimant iteisinamj nuosprend, nebuvo isprstas iteisintojo turt ilaid pripainimo proceso ilaidomis ir j atlyginimo klausimas.58Iplstin teisj kolegija paymi, kad, sprendiant valstybs civilins deliktins atsakomybs u al, grindiam neteistais teissaugos institucij pareign veiksmais (neveikimu) baudiamojo proceso metu, klausim, dl baudiamojo proceso civilini teisini padarini sprendiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojaniomis civilin atsakomyb alos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustataniomis rodinjimo bei rodym vertinimo taisykles. Dl to tais atvejais, kai iteisinto asmens patirtos dl baudiamojo proceso ilaidos neatlygintos baudiamojo proceso teiss norm nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu iekiniu valstybei, paeidusiai pozityvisias pareigas, gyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, tokios ilaidos gali bti turtins alos sudtin dalis.59Nurodyt ilaid atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teissaugos institucij pareign neteistus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintel, bet pakankama prieastis tokioms ilaidoms atsirasti. Taigi valstybs civilin atsakomyb u tokio pobdio turtin al gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteist veiksm ir praomos priteisti alos ryys, bet ir nustaius netiesiogin prieastin ry.60Nagrinjamu atveju, konstatavus, kad teissaugos institucij pareignai nepakankamai rpestingai ir atsakingai organizavo baudiamj proces ir taip paeid iekovo teis tai, jog jam pareikto baudiamojo kaltinimo klausimas bt isprstas per kiek manoma trumpiausi laik, taip pat atsivelgus tai, kad iekovas iteisintas nustaius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi, yra pakankamas pagrindas pripainti jo teis io baudiamojo proceso metu turt ilaid, kaip turtins alos, atlyginim.61Kartu paymtina tai, kad turtine ala pripaintinos tik realiai patirtos, pagrstos, objektyviai btinos ilaidos. Nagrinjamu atveju teismai vertino iekovo praom priteisti kaip alos atlyginimo ilaid dyd nurodytais aspektais ir konstatavo, kad praomos priteisti sumos yra realios, pagrstos rodymais.62Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. birelio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje L. B., D. B. v. G. ., bylos Nr. 3K-3-331/2008, pateiktu iaikinimu dl ilaid, patirt baudiamojo proceso metu dl gynjo dalyvavimo, atlyginimo. Paymtina, kad nurodytas iaikinimas suformuluotas byloje, kurios aplinkybs skiriasi nuo nagrinjamos bylos: kasacinio teismo pasisakyta dl teisins situacijos, kai gynjo teisins pagalbos ilaidos patirtos privataus kaltinimo byloje, kurioje galimos situacijos, kai proceso ilaidas atlyginti pareigojamas asmuo, pagal kurio pareikim buvo pradtas procesas (BPK 105 straipsnis 6 dalis); nagrinjamu atveju sprendiamas baudiamojo proceso, pradto prokuroro nutarimu, metu iteisinto asmens patirt ilaid kaip turtins alos atlyginimo klausimas. Dl to byl nagrinj teismai neturjo pagrindo vadovautis aptartu Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinimu.63Kartu paymtina tai, kad Lietuvos Aukiausiasis Teismas, nagrindamas tiek faktikai, tiek teisikai i esms panai nagrinjamos bylos situacij byl, pasisakydamas dl iteisinto asmens iniciatyva kviesto advokato pagalbos ilaid, kaip turtins alos, konstatavus nepateisinamai udelst baudiamj proces, iaikino, jog jeigu nustatoma, kad asmuo nepadar nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Konvencijos paeidimas proceso prie kaltinamj metu, dl vykdyto prie j baudiamojo proceso jis negali patirti turtini praradim, todl ir ilaidos, turtos advokato (gynjo) pagalbai apmokti, turt bti atlyginamos, konstatavus proceso prie kaltinamj paeidimo fakt (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinje byloje J. R. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-75/2010).64Remdamasi idstytais motyvais, iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad nagrinjamu atveju pirmosios ir apeliacins instancij teismai, sprsdami dl valstybs civilins atsakomybs u turtin al, atsiradusi dl neteist teissaugos institucij pareign veiksm (neveikimo) baudiamojo proceso metu, tinkamai aikino ir taik materialiosios bei proceso teiss normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojamos iuo teiss klausimu praktikos, todl prim teist ir pagrst sprendim. Dl to kasacinio skundo argumentai atmestini kaip teisikai nepagrsti.65Dl neturtins alos, atsiradusios dl nepagrstai ilgai utrukusio baudiamojo proceso, ir jos dydio nustatymo kriterij66Neturtin ala apibriama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).67statyme netvirtinta neturtins alos prezumpcijos, todl neturtins alos atlyginimas gali bti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu rodytas ir nustatytas tokios alos patyrimo faktas, taip pat kitos btinosios civilins atsakomybs slygos.68Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika dl neturtins alos, grindiamos nepagrstai ilgai utrukusiu baudiamuoju procesu, atlyginimo formuojama atsivelgiant, be kita ko, ir ETT jurisprudencij dl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostat, susijusi su proceso trukme, paeidim. ETT praktikoje laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginijama prezumpcija, jog pernelyg usitss procesas sukelia neturtin al (pvz., Apicella v. Italy, no. 64890/01, judgment of 29 March 2006, 93), kuri apibdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirpinimo dl proceso rezultato bsena (pvz., Guillemin v. France, no. 19632/92, judgment of 21 February 1997, 63).69Nagrinjamu atveju, sprsdami dl neturtins alos, grindiamos nepagrstai udelstu baudiamuoju procesu, teismai nustat, kad, ilgai bdamas tariamuoju ir kaltinamuoju, iekovas igyveno netikrumo dl baudiamojo proceso prie j baigties bsen, i procesin padtis neigiamai veik jo emocin bkl, prast savijaut, neabejotinai pakenk reputacijai tiek bendradarbi, tiek kit j pastani moni akyse. Tokio pobdio igyvenimai ir nepatogumai teism pagrstai vertinti kaip iekovo patirta neturtin ala. Teismai taip pat nustat, kad tokia iekovo padtis truko nepateisinamai ilgai dl teissaugos institucij pareign nepakankamai rpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo, taip pat nepagrstai utrukusio bylos nagrinjimo teisme, taigi konstatuotas nurodytos neturtins alos ir neteist teissaugos institucij pareign veiksm (neveikimo) prieastinis ryys. Tai reikia, kad nustatytos visos btinosios valstybs civilins atsakomybs u iekovo patirt neturtin al slygos.70Kasaciniame skunde, teigiant, kad nagrinjamu atveju teismai priteis iekovui per didel neturtins alos atlyginim, keliamas tokios alos dydio nustatymo kriterij klausimas.71Teismo, sprendianio neturtins alos, grindiamos neteistais teissaugos institucij pareign veiksmais (neveikimu) baudiamojo proceso metu, atlyginimo klausim, pareiga nustatyti asmeniui kiek manoma teising, kuo labiau suvelninani negatyvius padarinius pinigin kompensacij u baudiamojo proceso metu patirtus rpesius, nepatogumus, netikrumo jausm ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek manoma atkurti tai, ko neturtins vertybs paeidimo atveju adekvaiai vertinti ir atlyginti pinigais i esms nra galimybs.72Nustatydamas pinigins kompensacijos neturtinei alai atlyginti dyd, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai byl kategorijai bdingais, taip pat teismo konkreioje byloje reikmingais pripaintais kriterijais, be to, siningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinjamos bylos aplinkybi kontekste atsivelgdamas, be kita ko, ir teism praktik i esms panaiose bylose.73Sprendiant dl per ilgo baudiamojo proceso atsiradusios neturtins alos atlyginimo, be bendrj neturtins alos dydio nustatymo kriterij, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikmingi kriterijai: vertintina baudiamojo proceso delsimo trukm, asmeniui pareikto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisi apribojimai, delsimo taka civilinms teisms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynjo elgesys utrukusio proceso kontekste, analizuotina Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika bylose dl neturtins alos, grindiamos per ilga baudiamojo proceso trukme, ETT praktika bylose prie Lietuv dl teiss bylos inagrinjim per manomai trumpiausi laik paeidimo, taip pat atsivelgtina valstybs, turinios atlyginti al, ekonomin padt, jos piliei bendr materialin lyg, be to, konkreioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikmingas neturtins alos dydiui nustatyti.74Nagrinjamu atveju teismai, nustatydami iekovui priteistin neturtins alos, atsiradusios dl per ilgo baudiamojo proceso, atlyginimo dyd, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyt kriterij, vadovavosi ir kitais nagrinjamoje byloje reikmingais, vertinant dl nurodyto paeidimo iekovo patirt neturtin al, kriterijais. Be to, kaip orientacin iekovui priteistinos pinigins kompensacijos dyd teismai pasirinko civilinse bylose, kuriose inagrinti kartu su iekovu iteisint kit dviej pareign iekiniai, jiems priteist neturtins alos atlyginim.75Paymtina, kad orientacinis neturtins alos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teism priteistus dydius bylose, kuri aplinkybs panaios tos bylos, kurioje siekiama nustatyti pinigin kompensacij u neturtin al. Nagrinjamu atveju tai bylos, kuriose reikalavimo atlyginti neturtin al pagrindas buvo per ilga baudiamojo proceso trukm.76Kasaciniame skunde teisingai paymta, kad iuo atveju teismai neturjo pakankamo pagrindo remtis pirmiau nurodytose civilinse bylose kitiems dviem pareignams priteistos pinigins kompensacijos dydiu. iems pareignams neturtins alos atlyginimas buvo nustatytas ne tik dl per ilgo baudiamojo proceso, bet ir nepagrstai ilgai taikyt kardomosios priemons sumimo bei procesins prievartos priemons laikino nualinimo nuo pareig. Tuo tarpu nagrinjamoje byloje teismai pripaino iekovo teis neturtins alos atlyginim tik dl vieno pagrindo per ilgai utrukusio baudiamojo proceso.77Kartu paymtina tai, kad kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis bylose dl neturtins alos, grindiamos neteistu kardomj priemoni (sulaikymo, sumimo) taikymu, taip pat neteistu nuteisimu (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinje byloje M. B. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-51/2005; 2005 m. rugsjo 12 d. nutartis civilinje byloje T. L. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-390/2005; 2005 m. lapkriio 23 d. nutartis civilinje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005), taiau visikai neanalizuota teism praktika bylose, kuriose buvo sprendiamas neturtins alos, atsiradusios dl per ilgai utrukusio baudiamojo proceso, atlyginimo klausimas.78Lietuvos Aukiausiojo Teismo nagrintose bylose dl nepateisinamai ilgo baudiamojo proceso priteistos tokio dydio pinigins kompensacijos u neturtin al (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutart civilinje byloje A. N. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-7-7/2007, procesas truko 5 metus ir 10 mn.; atsivelgiant bylos aplinkybes, priteista 15 000 Lt neturtinei alai atlyginti; 2009 m. vasario 4 d. nutart civilinje byloje M. T., UAB Drevida v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-5/2009, ikiteisminis tyrimas truko daugiau kaip 4 metus, atsivelgiant paties pareikjo elges, nesiekiant spartaus proceso, priteista 3000 Lt neturtinei alai atlyginti; 2009 m. spalio 15 d. nutart civilinje byloje G. L. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-428/2009, proceso trukm 8 metai, priteista 20 000 Lt neturtinei alai atlyginti; 2010 m. vasario 12 d. nutart civilinje byloje J. R. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-75/2010, proceso trukm beveik 3 metai, priteista 2000 Lt neturtinei alai atlyginti; 2010 m. birelio 22 d. nutart civilinje byloje J. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-284/2010, vertintas 4 metai ir 9 mn. proceso laikotarpis, priteista 7000 Lt neturtinei alai atlyginti; kt.).79Sprendiant dl neturtins alos, grindiamos asmens teiss bylos inagrinjim per manomai trumpiausi laik paeidimu, analizuotina ir ETT praktika tokio pobdio bylose prie Lietuv. Paymtina, kad bylos, kurios aplinkybs proceso trukms, neturtins alos dydiui nustatyti reikming kriterij aspektu bt i esms panaios nagrinjamos bylos aplinkybes, ETT praktikoje nra. Kita vertus, io Teismo praktika bylose prie Lietuv nagrinjamoje byloje analizuotina lyginamuoju aspektu, svarstant, koks pinigins kompensacijos dydis galt bti pripaintas tinkamu ir pakankamu u ioje byloje konstatuot baudiamojo proceso trukms paeidim.80ETT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje tvirtintos asmens teiss manomai trumpiausi proces paeidim, pvz., leeviius v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000 (proceso trukm 4 metai, 2 mnesiai, 25 dienos vienoje instancijoje; priteista 30 000 Lt neturtinei alai atlyginti (tokio dydio alos atlyginim lm iskirtins aplinkybs); Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukm 8 metai ir 3 mnesiai (viena instancija); priteistas 5000 eur neturtins alos atlyginimas); Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003 (proceso trukm 8 metai ir 5 mnesiai; priteista 4000 eur neturtinei alai atlyginti); Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukm 6 metai ir 5 mnesiai; priteista 2000 eur neturtinei alai atlyginti); Simonaviius v. Lithuania, no. 37415/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukm 6 metai ir 9 mnesiai (du jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eur neturtinei alai atlyginti; Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgment of 18 July 2006 (proceso trukm 5 metai ir 7 mnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1000 eur neturtinei alai atlyginti); Geas v. Lithuania, no. 418/04, judgment of 17 July 2007 (proceso trukm 5 metai ir 11 mnesi; teismas, priteisdamas neturtin al 900 eur paymjo, kad dalis delsim priskirtini pareikjo advokatui); Norknas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009 (proceso trukm 7 metai ir 5 mnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eur neturtinei alai atlyginti); ulcas v. Lithuania, no. 35624/04, judgment of 5 January 2010 (proceso trukm 8 metai ir 9 mnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys; priteista 1700 eur neturtinei alai atlyginti); Novikas v. Lithuania, no. 45756/05, judgment of 20 April 2010 (proceso trukm 7 metai ir 2 mnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1800 eur neturtinei alai atlyginti); Kravtas v. Lithuania, no.12717/06, judgment of 18 January 2011 (proceso trukm 9 metai ir 11 mnesi (trys jurisdikcijos lygmenys); byla pripainta sudtinga, taiau lemiamos klaidos valdios institucij (byla grinta papildomam tyrimui, be to, beveik 9 metus pareikjui taikytas sumimas, nam aretas, raytinis pasiadjimas neivykti); priteista 4800 eur neturtinei alai atlyginti).81Aptartos Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos, tam tikru aspektu ir ETT praktikos bylose prie Lietuv analiz leidia daryti ivad, kad, sprendiant dl neturtins alos, grindiamos per ilga baudiamojo proceso trukme, atlyginimo tais atvejais, kai proceso delsimo laikotarpis nra labai ilgas, nenustatyta iskirtini aplinkybi, proceso trukmei neturjo takos asmens, dl kurio vyko procesas, elgesys, atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes, priteistinas 30005000 Lt neturtins alos atlyginimas.82Paymtina, kad nagrinjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudiamojo proceso, nagrinjant byl teisme, trukm, be kita ko, nurod tai, jog baudiamosios bylos nagrinjamas teisme utruko ir dl pai kaltinamj bei j gynj veiksm, taiau nevertino io aspekto, sprsdamas dl neturtins alos dydio. Kita vertus, remiantis baudiamosios bylos mediaga, galima daryti ivad, kad tiek iekovo, tiek jo gynjo elgesys baudiamojo proceso teisme metu neturjo didesns takos proceso trukmei, nes jie i esms tinkamai naudojosi procesinmis teismis: iekovas atvyko ir dalyvavo visuose teismo posdiuose; jo gynjas neatvyko du teismo posdius, taiau bylos nagrinjimas buvo teismo atidtas ne tik dl jo neatvykimo, bet ir kit prieasi (neatvykus liudytojams, kito kaltinamojo gynjui, vienam, po to kitam i dviej kartu su iekovu teist kaltinamj); be to, dl galimybs nagrinti byl be neatvykusi asmen buvo palikta sprsti teismui savo nuoira (baudiamoji byla Nr. 1-103-537/2006, T. 3, b. l. 170, 222). Esant tokioms aplinkybms, nra teisinio pagrindo vertinti iekovo elges baudiamojo proceso metu kaip kriterij maesniam neturtins alos atlyginimo dydiui nustatyti.83Remdamasi Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos bylose dl neturtins alos, grindiamos per ilga baudiamojo proceso trukme, atlyginimo, taip pat ETT praktikos bylose prie Lietuv dl teiss bylos inagrinjim per manomai trumpiausi laik analize, atsivelgdama nagrinjamoje byloje teism nustatytas aplinkybes dl iekovo igyvenim, nepatogum, suvarym baudiamojo proceso, kuris nepagrstai ilgai utruko, metu, taip pat kitas aptartas ios konkreios bylos aplinkybes, iplstin teisj kolegija konstatuoja, kad priteista 5000 Lt neturtins alos atlyginimo suma i esms atitinka konstitucin teisingo alos atlyginimo princip (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje tvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtins alos nustatymo kriterijus, siningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Kasaciniame skunde nurodytais argumentais nra teisinio pagrindo mainti iekovui priteist neturtins alos atlyginim.

5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. liepos mn. 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-377/2008Vieosios civilins atsakomybs specifika yra tai, kad civilins atsakomybs subjektas yra ne privatus, bet vieasis asmuo valstyb arba savivaldyb (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodyt teiss norm al, atsiradusi dl valstybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti valstyb i valstybs biudeto nepaisydama konkretaus valstybs tarnautojo ar kito valstybs valdios institucijos darbuotojo kalts. Atsakomybs subjekto ypatumai lemia tam tikrus civilins atsakomybs taikymo ypatumus. Vienas j yra tai, kad io delikto padarymas suponuoja griet civilin atsakomyb, t. y. civilin atsakomyb be kalts (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reikia, kad vieajai atsakomybei nustatyti pakanka trij civilins atsakomybs slyg buvimo: valdios institucijos atlikt neteist veiksm, asmens patirtos alos ir prieastinio ryio tarp neteist veiksm ir padarytos alos. Remiantis ia samprata pripaintina, kad asmuo gyja teis iiekoti statym leidjo padaryt al, patirt dl priimto neteisto statymo. Byl nagrinj teismai nevienodai vertino faktines aplinkybes ir skirtingai nustat civilins atsakomybs slygas. Pirmiausia teisj kolegija aptaria statym leidjo veiksmus, dl kuri kasatorius nurodo patyrs nuostoli.15Pagal Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. VIII-1348 patvirtint ir 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130 atnaujint Nacionalin energetikos strategij buvo galima statyti naujas hidroelektrines Nemuno vidurupyje. Iekovas pasirinko hidroelektrins statymo viet Nemuno ups ruoe, kuris nepateko aplinkos ministro 1999 m. gruodio 21 d. sakymu Nr. 411 patvirtint Saugomose teritorijose esani upi ruo, kuriuose draudiama utvank statyba (atstatymas), sra ir savo iniciatyva, kaip privatus subjektas, pradjo vykdyti savo planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedr, rengti detalj plan. Remdamasis Nacionaline energetikos strategija ir tuo, kad Aplinkos apsaugos agentros 2003 m. balandio 28 d. patvirtinta iekovo usakymu parengta Hidroelektrini ant Nemuno ups poveikio aplinkai vertinimo programa, pirmosios instancijos teismas nurod, kad, praddamas gyvendinti hidroelektrins statybos projekt, iekovas veik skatinamas valstybs institucij deklaruojamu pritarimu. Taiau teisj kolegija nurodo, kad pagal Poveikio aplinkai vertinimo statymo 10 straipsn poveikio aplinkai vertinimo proceso galutinis etapas yra atsakingos institucijos sprendimo dl planuojamos kins veiklos leistinumo primimas. is sprendimas svarbus tuo, kad juo gyvendinami Poveikio aplinkai vertinimo statymo 4 straipsnyje nustatyti tokio vertinimo tikslai ir nusprendiama, ar planuojama veikla leistina pasirinktoje vietoje. Pripaintina, kad nuo tokio teigiamo kompetentingos institucijos sprendimo primimo momento ireikiama valstybs valia dl konkreios planuojamos kins veiklos konkreiam subjektui ir konkreioje vietoje atitikties teiss akt reikalavimams ir galimumo j vykdyti (Poveikio aplinkai vertinimo statymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, patvirtinus poveikio aplinkai vertinimo program, neireikiama valstybs valia dl planuojamos veiklos leistinumo, nes programoje nustatoma tik planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinys, joje nagrintini klausimai ir pateiktinos informacijos kiekiai (Poveikio aplinkai vertinimo statymo 8 straipsnio 3 dalis). Teisj kolegija konstatuoja, kad, valstybei neireikus valios dl iekovo veiklos leistinumo, taip pat nesant pateikt valstybs institucij kasatoriui sipareigojim leisti statyti hidroelektrin Nemuno vidurupyje (silym, leidim, sutikim ar pan.), nra pagrindo Vandens statymo 14 straipsnio 3 dalies pakeitim laikyti paeidianiu kasatoriaus teistus lkesius. is statymo pakeitimas nepripaintas prietaraujaniu Konstitucijai, todl statym leidjas neatliko neteist veiksm, kurie galt bti kvalifikuojami pagal CK 6.246, 6.263 ir 6.271 straipsnius.16Pagal Poveikio aplinkai vertinimo statymo 6 straipsnio 2 dal aplinkos poveikio vertinimas atliekamas j vykdanio asmens lomis, nes tai siejama su verslo rizika. Savo iniciatyva pradjs poveikio aplinkai vertinimo proces, kasatorius turjo vertinti galimybes gauti teigiam ar neigiam atsakingos institucijos sprendim dl planuojamos veiklos leistinumo, nusprend skirti las poveikio aplinkai vertinimo procedroms apmokti, todl prisim verslo rizik, susijusi su neigiamo sprendimo primimu. Atkreiptinas dmesys tai, kad Poveikio aplinkai vertinimo statyme nenustatyta teiss susigrinti vertinimo procedroms ileistas las, jeigu atsakinga institucija priima sprendim, jog planuojam kin veikla dl galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina ir negali bti vykdoma.17Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo reikalavimas pateikti rodymus, jog neprimus Vandens statymo pakeitimo bt priimtas teigiamas sprendimas dl poveikio aplinkai ataskaitos, neturi teisinio pagrindo ir nesusijs su kasatoriaus iekiniu (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Jau kart i byl nagrinjusi ir grinusi j i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2007 m. kovo 5 d. nutartyje, byla Nr. 3K-3-84/2007, nurod, kad btina vertinti t fakt, jog pagal galiojant statym nepaalintos slygos tyrimui, ar bus leidiama iekovo planuojama statyba pagal Poveikio aplinkai vertinimo statym. I naujo inagrinjs byl Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjio 27 d. sprendime ios aplinkybs nevertino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 22 d. nutartyje j atsivelg (CPK 36