dalyvaujamasis strateginis planavimas: pažangi patirtis...
TRANSCRIPT
Dalyvaujamasis strateginis planavimas: pažangi patirtis, teisinis reglamentavimas
Prof. Ž. K. Svetikas Doc. A. Astrauskas
} Pranešimo uždaviniai:
} 1. Informuoti apie savivaldybių dalyvaujamąjį strateginį planavimą ir aptarti, kaip kitų šalių gerąja patirtimi pasinaudoti, siekiant aktyvesnio vietos visuomenės įtraukimo ir dalyvavimo Lietuvos savivaldybių planavimo procese.
} 2. Informuoti apie naujas Vietos savivaldos įstatymo pataisas,
susijusias su tradicinių strateginio planavimo sistemos elementų tobulinimu ir vietos visuomenės įtraukimu bei dalyvavimu strateginio planavimo procese.
} 1 DALIS. Savivaldybių dalyvaujamasis strateginis planavimas ir geroji patirtis, siekiant aktyvaus visuomenės įtraukimo ir dalyvavimo Lietuvos savivaldybių planavimo procese.
} Dauguma atliktų tyrimų rodo, kad vien tik atstovaujamosios demokratijos sąlygomis didėja atotrūkis tarp gyventojų ir vietos viešosios politikos, didėja skirtumai tarp socialinių grupių ir auga skepticizmas politinių partijų sugebėjimu atstovauti vietos bendruomenės interesus.
} Didėjant savivaldybių gyventojų abejingumui politiniam gyvenimui, krenta
dalyvavimo savivaldybių rinkimuose lygis, didėja krizinės situacijos galimybė vietos valdyme.
} Atstovaujamoji demokratija būtina, bet nepakankama sąlyga vietos
demokratijos plėtrai. Vystant gyventojų pasitikėjimą vietos demokratijos kokybe, esminiu tampa savivaldybių gyventojų, interesų grupių įtraukimas ir dalyvavimas vietos valdyme, t.y. dalyvaujamosios demokratijos plėtra.
} Daugiau technokratinis ir politizuotas, neskaidrus iš viršaus į apačią strateginio planavimo procesas.
} Menkas ir formalus bendruomenės, interesų grupių dalyvavimas strateginio planavimo procese, daugiau besiremiantis informavimu ir konsultavimu, o ne aktyviu dalyvavimu bendradarbiaujant ir siekiant sutarimo visuose strateginio planavimo proceso etapuose.
} Strateginis planavimas neturintis aiškios bendruomenės, interesų grupių dalyvavimo programos, vaidmenų ir atsakomybės.
} Bendruomenės, interesų grupių nuosavybės jausmo, atsakomybės už strateginių planų įgyvendinimą praradimas, jų įgyvendinimo suprastėjimas ir strateginio planavimo reikšmės sumenkinimas.
Klasikinis gyventojų, interesų grupių dalyvavimo modelis ( 1969m. Arnstein A ladder of Citizen participation). Dalyvavimo lygiai.
} Nedalyvavimas (Manipuliavimas, Terapija). Interesų grupės į temines darbo grupes ar kitu darbinius seminarus tam, kad manipuliuoti ar koreguoti jų požiūrius,
} Tokenizmas (Informavimas, Konsultavimas, Plakatizmas). Interesų grupės informuojamos ir konsultuojamos planavimo eiga ar dėl akių įtraukiamos į temines darbo grupes.
Tikrasis dalyvavimas pagrįstas bendradarbiavimu, partneryste. Dalyviams gyventojams, interesų grupėms suteikiamos galios aktyviai dalyvauti visuose strateginio planavimo proceso etapuose ir aiškiai nustatytomis atitinkamomis atsakomybėmis, tiek rengiant , tiek priimant sutarimo būdu viešus strateginius sprendimus.
Sąvokų atsiradimas. Bendradarbiavimu, partneryste grindžiamas strateginis planavimas (Collaborative strategic planning), Vėliau integruotas strateginis planavimas. .
Išvystyti įvairus dalyvavimo metodai ( Participatory methods toolkit. A practitioners manual )
} Pvz. konsensuso planavimo konferencijos, darbiniai seminarai, viešieji susirinkimai, panelinės diskusijos, delphi paneles, focus grupės, smegenų šturmo, scenarijų ir t.t.
} Naujos galimybės panaudojant informacinių technologijas, on line metodai, Web konferencijos ir t.t.
} Kiekvienas dalyvavimo metodas charakterizuojamas pagal jo pranašumus, jo tinkamumą gauti objektyvų požiūrį, informaciją ar gauti bendrą sutarimą, kompromisą tarp skirtingų interesų grupių, jo tinkamumą panaudoti kuriame nors strateginio planavimo etape požiūrių identifikavimui ar nustatymui potencialių problemų ir bendro sutarimo gavimui ir t.t.
} Mero ir politinių lyderių vadovaujantis vaidmuo strateginio planavimo procesui.
} Interesų grupių identifikavimas ir analizė prieš pradedant strateginio planavimo procesą, t.y. kas, kodėl ir kaip interesų grupės dalyvaus strateginio planavimo komisijoje ir tematinėse darbo grupėse.
} Teisinėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinamas interesų grupių dalyvavimas, jų požiūrio grįžtamasis ryšys ir kompromiso pasiekimas kiekviename iš strateginio planavimo proceso etape.
} Kiekvienam iš strateginio planavimo proceso etapų sutinkamai su jam keliamais reikalavimais yra parinkti tinkami dalyvavimo metodai.
} Sudaryta ir patvirtinta interesų grupių dalyvavimo programa ( Pateikiami interesų grupių vaidmenys ir atsakomybės strateginio planavimo organizacinėse struktūrose, kiekvienam iš strateginio planavimo proceso etapų pasirinkti tinkami dalyvavimo metodai, nustatomi vykdymo terminai ir t.t.) Pvz. JK savivaldybės yra įstatymu įpareigotos tokios dalyvavimo programos parengimui.
} 2 DALIS. Vietos savivaldos įstatymo nuostatos dėl savivaldybių planavimo ir planų sistemos bei vietos visuomenės dalyvavimo strateginio planavimo procese
} 2.1. TRUMPA ISTORIJA } - 2012 m. I pusmetyje Ministro Pirmininko A. Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė parengė strateginio planavimo sistemos savivaldybėse tobulinimo gaires } - 2012 m. II pusmetyje Vidaus reikalų ministerija, vykdydama pavedimą, parengė Vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurį Seimui pateikė Vyriausybė } - 2013 m. balandžio 18 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, paskirtas pagrindiniu svarstant šį įstatymo projektą, sudarė darbo grupę įstatymo projektui tobulinti
} - 2013 m. liepos 2 d. Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą XII-460 (ir dar 18 įstatymų pakeitimus) } - 2013 m. spalio 10 d. Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus potvarkiu sudaryta darbo grupė Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijoms parengti
} 2 . 2 . V I E TO S S AV I VA L D O S ĮS TAT Y M O N U O S TATO S DĖL SAVIVALDYBIŲ PLANAVIMO IR PLANŲ SISTEMOS
} Kokių tikslų buvo siekta?
} Sukurti teisines prielaidas tam, kad savivaldybių veikla taptų efektyvesnė, veiksmingesnė, labiau orientuota į rezultatus ir teritorinės bendruomenės narių viešųjų poreikių tenkinimą
} Kokie būdai tikslams pasiekti?
} 1) sudaryti prielaidas tobulinti tradicinius savivaldybių strateginio planavimo sistemos elementus (komponentus), pvz. mažinti savivaldybėse rengiamų planavimo dokumentų ir jų rūšių skaičių;
} 2) sudaryti prielaidas kuo aktyviau į skirtingus strateginio planavimo proceso savivaldybėje etapus įsitraukti visoms savivaldybės plėtra suinteresuotų asmenų grupėms (vietos politikams, savivaldybės tarnautojams ir darbuotojams, verslo atstovams ir vietos gyventojams bei jų interesams atstovaujančioms asocijuotoms struktūroms), sutelktomis jėgomis ir suinteresuotai dalyvauti identifikuojant svarbiausias spręstinas savivaldybės problemas ir aptariant geriausius būdus ir priemones toms problemoms spręsti).
} Kokios konkrečios priemonės tikslams pasiekti:
1) nustatytas naujas vietos savivaldos principas: „11) plėtros ir veiklos planingumo. Savivaldybės savo veiklą vykdo pagal
tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, į kurių rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą (stebėseną, ataskaitų svarstymą) įtraukiami ir savivaldybės gyventojai;
} 2) įtvirtinta nuostata, kad savivaldybėje turi būti sukurta ir nuolat tobulinama vieninga (integruota) planavimo sistema, susidedanti iš tarpusavyje susietų trijų planavimo dalių (arba kitaip – rūšių): teritorijų planavimo, strateginio planavimo ir finansinio planavimo;
} 3) numatyta savivaldybės planavimo dokumentus formaliai skirstyti tik į dvi grupes: ilgesnio laikotarpio (daugiau kaip trys metai) ir trumpesnio laikotarpio (trys ir mažiau kaip trys metai) planavimo dokumentus;
} 4) apsiribota savivaldybėje tik trijų rūšių strateginio planavimo dokumentų rengimu ir įgyvendinimu: a) savivaldybės strateginiu plėtros planu (5-9 metų laikotarpiui), b) atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programomis (3-7 metų laikotarpiui) ir c) savivaldybės strateginiu veiklos planu 3 metams;
} 5) nustatyta, kad kiekvienai savivaldybei bus privalu turėti savivaldybės strateginį veiklos planą, kuris bus jungiamoji grandis tarp: a) savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų ir b) savivaldybės finansinių planavimo dokumentų (savivaldybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių sąmatų);
} Savivaldybės strateginis veiklos planas bus rengiamas trijų metų laikotarpiui ir tikslinamas kiekvienais metais (ateinančių planuojamų metų tikslus ir jiems pasiekti reikalingas priemones susiejant su savivaldybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių sąmatų asignavimais, planuojamais ateinantiems biudžetiniams (finansiniams) metams.
} 6) savivaldybės strateginio veiklos plano ir kitų savivaldybės strateginio planavimo dokumentų privalomu elementu turi tapti tikslų ir uždavinių vertinimo rodikliai (su numatomomis pasiekti tų rodiklių reikšmėmis);
} Tokių efekto, rezultato ir produkto vertinimo rodiklių įdiegimas sukurs prielaidas tam, kad savivaldybės veikla taptų efektyvesnė, veiksmingesnė, labiau orientuota į rezultatus ir gyventojų poreikių tenkinimą: juk svarbu, kad savivaldybė planuotų ne šiaip vykdyti veiklą (atlikti tam tikrus veiksmus), bet suplanuotų siektinus vykdytinos veiklos rezultatus
} Tokių rezultatų pasiekimo vertinimo rodiklių buvimas sudarys prielaidas kokybiškesniam savivaldybės vykdomos veiklos stebėjimui (monitoringui), geresniam veiklos ataskaitų parengimui, objektyvesnei strateginei analizei (kurią reikės atlikti kiekvienais metais, tikslinant savivaldybės strateginį veiklos planą);
} 7) savivaldybės strateginis veiklos planas turi tapti savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą detalizuojančiu dokumentu
} Dėl to pastaruosiuose planavimo dokumentuose tikslams ir uždaviniams pasiekti nebereikės detaliai planuoti „gausybės“ priemonių: pakaks numatyti tik svarbiausias priemones, sumažės tokių dokumentų apimtis ir detalumo laipsnis,
} savivaldybės administracijos, seniūnijų ir biudžetinių įstaigų (kurių vadovai bus savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai) metiniai veiklos planai turi tapti tais trumpos trukmės (1 metų) planavimo dokumentais, kurie detalizuos savivaldybės strateginio veiklos plano programose numatytas priemones, už kurių įgyvendinimą atsakomybė bus priskirta kuriam nors iš šių subjektų.
} Šiuose metiniuose planavimo dokumentuose savivaldybės strateginiame veiklos plane numatyta priemonė bus „sukonkretinama iki veiksmų“: šiuose dokumentuose bus surašomi konkretūs savivaldybės administracijos, seniūnijos ar biudžetinės įstaigos veiksmai (projektai), reikalingi tai plano priemonei įvykdyti, nurodomi būtini tam finansiniai ištekliai, nustatomi atsakingi vykdytojai), suplanuojamos šios veiklos vertinimo rodiklių reikšmės;
} 8) savivaldybės biudžeto asignavimai bus planuojami savivaldybės strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti (t. y. abiejuose šiuose planavimo dokumentuose „bus“ tos pačios programos),
} be to savivaldybės biudžeto programų asignavimai bus paskirstomi pagal savivaldybės asignavimų valdytojus (tai reiškia, kad asignavimų valdytojų programos (pagal pavadinimą, bet ne pagal apimtį) irgi sutaps su strateginio veiklos plano programomis);
} 9) iš esmės pasikeis daugelyje savivaldybių rengiamos ir įgyvendinamos seniūnijų veiklos programos.
} Jas, kaip minėta, pakeis seniūnijų metiniai veiklos planai - savivaldybės strateginio veiklos plano programų ar jų dalių (tikslų, uždavinių, priemonių), už kuriuos bus atsakingos seniūnijos, įgyvendinimą detalizuojantys dokumentai. Numatyta, kas seniūnijų metinių veiklos planų projektus ir jų įgyvendinimo ataskaitas privalės svarstyti (aptarti) seniūnų sueigos bei su jais privalu bus supažindinti ir vietos gyventojus;
} 10) kiekvienoje savivaldybėje privalu bus parengti ir patvirtinti strateginio planavimo savivaldybėje organizavimo tvarkos aprašą,
} kuriame, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijas, bus sureguliuoti savivaldybės politikų, savivaldybės administracijos ir vietos visuomenės veiksmai ir jų atlikimo terminai visuose strateginio planavimo proceso savivaldybėse etapuose.
} Atsižvelgiant į tai, kad įdiegti naują planavimo sistemą (atsisakyti tam tikrų perteklinių programų ir planų, parengti ir patvirtinti savivaldybės strateginius veiklos planus arba juos patobulinti – pvz. sukurti realią vertinimo rodiklių sistemą ir t.t.) reikia laiko, Seimas numatė, kad Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai įsigalios 2014 m. spalio 1 d.
}
} Gerokai anksčiau (2014 m. I pusmetyje) Vyriausybė įpareigota parengti strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijas, kuriose be kitų dalykų, siekiant kelti strateginio planavimo savivaldybėse lygį, turi būti numatytas visuotinės kokybės vadybos principų, savivaldybės veiklos rezultatyvumo (veiksmingumo) ir efektyvumo matavimo metodų, savivaldybės politikų, savivaldybės administracijos, visuomeninių organizacijų ir kitų savivaldybės bendruomenės atstovų (pvz. verslo asocijuotų struktūrų, bendruomeninių organizacijų, jaunimo visuomeninių organizacijų) sąveikos formų, kitų pažangių mokslinių metodų ir priemonių taikymas savivaldybių strateginio planavimo procese.
REKOMENDACIJOS (SAVIVALDYBĖMS) } Tikslinga padedant konsultantams ar savo jėgomis: } - atlikti esamų savivaldybės tradicinių strateginio planavimo komponentų analizę (kiek jie atitinka Vietos savivaldos įstatymo keliamus naujus reikalavimus) ir identifikuoti, kokius pokyčius reikia ir kokiu eiliškumu racionalu atlikti;
} - siekiant vietos demokratijos kokybės pagerinimo, strateginių sprendimų pagrįstumo ir įgyvendinamumo, tikslinga nedelsiant išplėtoti bendruomeninį, dalyvaujamąjį strateginį planavimą savivaldybėse, įvertinti, kokių veiksnių pagalba gali būti pasiekta savivaldybės gyventojų ir interesų grupių dalyvavimo strateginiame planavime sėkmė;
REKOMENDACIJOS (SAVIVALDYBĖMS)
} - išsiaiškinti, kokius dalyvavimo metodus ir kada (kokiais atvejais, kokioms interesų grupėms ir pan.) tikslinga naudoti konkrečioje savivaldybėje, kokie yra tokių metodų privalumai ir trukumai; } } - pasirengti konkrečios savivaldybės vietos gyventojų ir interesų grupių dalyvavimo įvairiuose strateginio planavimo proceso etapuose programą; } } - kelti savivaldybių politikų, tarnautojų ir interesų grupių lyderių kvalifikaciją per specialius mokymus.