Darbas su tiekėjais

Įrangos įsigijimas

Aparatūros inventorizavimas

Apkrovų įvertinimas

Aparatūros parinkimas Programinės įrangos parinkimas

Tiekėjo parinkimas

Įrangos įsigijimas

Sistemų analitiko darbas

Ką turiu, ką naudoju

Dabar ir ateityje

Tik siejant su reikalinga informacija

Projektas-pasiūlymas

Aparatūra

Programinė įranga

DB

Užsakovas Projektuotojas

Informaciniai poreikiai Kaštai Kokybė

Užsakovo galimybės Aiškumas Subjektyvūs faktoriai Turi būti suderinta

IT paslaugos ir tiekėjų vaidmuo

Tiekėjai vykdo darbus pagal sutartis su įmone parduodami programines sistemasperiodiškai jas kontroliuodami atlikdami nuolatinę priežiūrą, kuri ypač

reikalinga el. verslo saugos požiūriu. Tokie įmonės ir pardavėjo santykiai

vadinami outsourcing.

Paslaugų valdymo priežastys

Daug tiekėjų dabar reklamuoja savo produktus ir paslaugas naudodamiesi internetu ir įteigdami, kad šie produktai ir paslaugos bus itin naudingi įmonės verslui

Kompanijos produktus įsigijimas, o vėliau naudojimasis aptarnavimo ir plėtros paslaugomis sudaro prielaidas tiekėjui integruotis į įmonę, užimti ten „nematomo“ personalo pozicijas praktiškai neribotam laikui

Paslaugų ypatybės

Paslaugų klasės Strateginės ir planavimo paslaugos Sprendimui reikalingos aparatūros,

taikomųjų uždavinių , duomenų bazių plėtra (analizė, projektavimas, realizacija įgyvendinimas)

Paslaugų ypatumai

Paslaugos vartotojas yra visada įtrauktas į paslaugos vykdymo procesą, nepriklausomai nuo to, kas šią paslaugą vykdo. Vartotojas yra suinteresuotas ne vien paslaugos atlikimu, bet ir paslaugos kokybe (paslaugos teikėjo sugebėjimu, atsakingumu, laiku atlikta paslauga ir t.t.)

Paslaugos yra teikiamos vartotojui jų prireikus. Tačiau toks operatyvus paslaugos teikimas yra apsunkintas paieška tinkamų paslaugai priemonių ir vartotojo nepakankamo supratimo apie tai, ko jam tiksliai reikia

Paslaugų ypatumai

Techninė paslauga, atlikta vartotojui gali nebūti suprasta ir įvertinta, taigi esminis klausimas, ar toji paslauga atlikta kokybiškai, lieka neatsakytas ir neaiškus nei paslaugos teikėjui nei gavėjui

Kuo labiau vartotojas yra įtrauktas į paslaugos vykdymą, tuo geriau jis pradeda suprasti, ar jam ši paslauga tinkama. Jei tenka laukti paslaugos eilėje, jo supratimas, ko jam reikia, dar labiau išauga

Vartotojas, kuris gauna paslaugą, ir tas, kuris tik moka už ją supranta skirtingai. Tai dar vienas prieštaravimas kuriant paslaugų strategiją.

Užsakovo “slenksčiai”

Ko tikisi vartotojas

Žodinis bendravimas Patirtis

5 slenkstis

Ką vartotojas gauna

3 slenkstis

Paslaugos specifikacija

2 slenkstis

Tiekėjo intencijos

Personalo poreikiai

Įvaizdis, kurį kuria reklama

Verslas

El. verslo sistemos funkcijos

4 slenkstis 1 slenkstis

Užsakovo “slenksčiai”

1 slenkstis. Neturėjimas aiškaus supratimo, ko vartotojas

tikisi iš paslaugos būna dėl - vartotojų poreikio analizės stokos - neefektyvaus paslaugų teikėjo ir vartotojo

komunikavimo - perdėtas piktnaudžiavimas, tų funkcijų poreikiu

ir pasiūla, kokių iš tikrųjų reikia

Užsakovo “slenksčiai”

2 slenkstis. Netinkamo paslaugų standartų nustatymas būna dėl: - sistemos teikėjų įsipareigojimų laikytis standartų

stokos - suvokimo, kad vartotojo norai neįvykdomi - neadekvačių standartizavimui problemų

apibrėžimo - nebuvimo aiškiai apibrėžtų paslaugų tikslų ir

uždavinių

Užsakovo “slenksčiai”

3 slenkstis. Nepilnai atliktos paslaugos būna dėl - vartotojo neaiškių pradinių tikslų - resursų paslaugoms atlikti stokos (laikas, pinigai) - nebuvimo reikiamos kontrolės atliekant paslaugą - netinkamo resursų panaudojimo

Užsakovo “slenksčiai”

4 slenkstis. Nesupratimas, kaip atlikta paslauga būna dėl - polinkio į pernelyg didelius pažadus, jautrią

vartotojo reakciją, nusiskundimus - nesugebėjimo iki galo išsiaiškinti kaip atlikta

paslauga - nebuvimas aiškaus vaizdo, kaip atlikta paslauga

Užsakovo “slenksčiai”

5 slenkstis. Norai aukščiau suvokimo, ko reikia, būna dėl - nesuprantamų vartotojo reikalavimų - vartotojo nesupratimo paslaugų esmės - neįvykdomų vartotojo norų, apskritai

Taikomųjų uždavinių plėtra ir paslaugų pirkimas

Tendencijosvartotojas ima paslaugas tik iš paslaugas

teikiančios įmonės. Tai būtina įvertinti kuriant sprendimų strategiją, nes paslaugas teikiančių kompanijų, kurios parduoda ir aptarnauja tas pačias priemones yra ne viena, o jų teikiamų paslaugų kokybė irgi yra ne vienoda.

sistemų verslui kūrėjai dabar turi „atlaikyti“ sparčiai besivystančio ir bekeičiančio formas verslo iššūkius.

Bendravimo su tiekėjais ypatumai

Naujų taikomųjų uždavinių pateikimas turi būti greitas, įvertinant greitus verslo procesų pokyčius

Turi būti vykdoma racionali kainų politika mažinant paslaugų kainas

Turi būti didinama programų kokybė ir patikimumas, nes jos turi būti integruotos į verslo procesus

Bendravimo su tiekėjais ypatumai

Programinė įranga turi būti vis labiau orientuojama į vartotoją, jo apmokymas neturi sudaryti papildomų problemų

Programinė įranga turi būti lanksti, bet ne nuolat gerinama ir perprogramuojama

Nesudėtingas taikomųjų uždavinių integravimas turi būti atliekamas vartotojo kompetencija. Vartotojo kvalifikacija turi būti auginama atlikti sudėtingesnius taikomųjų uždavinių pritaikymus keičiantis verslo poreikiams

Reikalavimai paslaugų teikėjams

GREIČIAU, PIGIAU, GERIAU, LANKSČIAU, LENGVIAU ĮSISAVINAMA

Outsourcing

Sąvoka sourcing reiškia apsirūpinimą kažkuo apskritai. Sąvoka insourcing reiškia apsirūpinimą panaudojant

vidinius resursus. Tai reikštų taikomųjų uždavinių programavimą arba sistemos sukūrimą ir vėlesnį jos palaikymą savo jėgomis.

Sąvoka,outsourcing (užsakomosios paslaugos) reiškia, kad programos ir sistemos bei jų palaikymas atliekamas išorinio tiekėjo.Šis procesas apibrėžiamas kaip pavedimas išoriniam pardavėjui pagal sutartis pateikti dalį arba visas technines priemones, aptarnavimo paslaugas, specialistų pagalbą ir vadovavimą.

Techninės outsourcing pasirinkimo priežastys

techninių specialistų kokybės pagerėjimassavų techninių specialistų parengimo

galimybių nebuvimas naujų technologijų įsigijimo siekis

Outsourcing strategijos

A – pardavėjas yra atsakingas už sprendimo įgyvendinimą įmonėje

B – Ši strategija numato įsigyti outsourcing būdu dalį išteklių, kurie tenkintų įmonės laikinus poreikius

C – sudaroma su pardavėju ilgalaikė sutartis, kuri sumažina riziką dėl pardavėjo atsakomybės tiekiant priemones, kuria įmonė naudoja sistemai sukurti savo jėgomis

D – Ilgalaikė sutartis sistemai sukurti ir įgyvendinti . Pardavėjas prisiima visą atsakomybę įskaitant ir vadovavimą darbams