1

1.1.1. Darbo teiss dalykas

vairias visuomenini santyki sritis reglamentuoja skirtingos teiss akos. Apibdinti vien ar kit teiss sistemos ak galima iskiriant visuomenini santyki srit, kuri konkreiai akai sudaro reguliavimo dalyk.

Visuomenini darbo santyki pobd lemia joje viepataujantis nuosavybs tipas, nes gamybini santyki pagrind sudaro gamybos priemoni nuosavybs santykiai.

Darbo santykiai kartu su ekonomine ir politine sistemomis yra sudtin visuomenini santyki dalis. N viena i i sistem nefunkcionuoja izoliuotai. Ekonominiai poreikiai teisikai forminami tik po to, kai jie suformuoti kaip valstybs politiniai reikalavimai. Ekonomins problemos gali bti sprendiamos tinkamai vertinant darb, nustatant darbo santyki teisinio reguliavimo metodus, vertinant tai, kad darbas yra specifin visuomeninio gyvenimo sfera. Priklausomai nuo bendro darbo proceso dalyvi ekonomins padties (t. y. nuo j santykio su gamybos priemonmis) reikia skirti dvi pagrindines j ris : savarankikai dirbantys (savinink darb) ir samdomi (neturintys gamybos priemoni) asmenys.

Darbo teiss dalykas yra visuomeniniai darbo santykiai ir santykiai tiesiogiai susij su darbo santykiais, arba kartais jie vadinami ivestiniais i darbo santyki (r. pav. Nr. 1).

Lietuvos Respublikos Konstitucija tvirtina laisvo darbo pasirinkimo princip (48 str. 1d. ), todl kiekvienas asmuo gali dirbti vairius darbus: dirbti darbo sutarties pagrindu, atlikti darbus civilini- teisini santyki pagrindu (autorin, rangos, pavedimo ir kt. sutartis) usiimti individualia veikla, turint verslo leidim, ir pan.

Visais atvejais kai fizinis asmuo realizuoja savo sugebjim dirbti atsiranda tam tikri visuomeniniai santykiai susij su darbins veiklos vykdymu. Taiau ne visi jie reguliuojami darbo teiss.

Darbo santykiai atsiranda tada, kai asmuo, pageidaujantis vykdyti darbin veikl darbo sutarties su darbdaviu pagrindu atlieka tam tikr darbo funkcij ir tokiu bdu realizuoja savo sugebjim dirbti.

Norint apibdinti darbo teiss dalyk svarbu apibrti, k reikia samdomasis darbas ir savarankikas darbas.

Asmens savyb, kad jis yra darbo jgos altinis ir turi sugebjim dirbti, kuria laisvai ir individualiai naudojasi, reikia, kad i jo savyb nukreipiama materialini ir nematerialini grybi krimui. Tai reikia, kad darbai turi technin ir socialin reikm. Technin ir socialin puss atspindi, kad darbo objektai ir priemons naudojami ne tik kaip daiktai, bet kartu yra ir nuosavybs objektai. Kad asmuo galt jais naudotis, jis arba turi bti j savininkas ar turti teis jais naudotis savininko nurodymu.

Kai gamybos ranki ir priemoni (objekt) savininkai yra kartu ir darbo jgos turtojai (realizuoja sugebjim dirbti) ir patys organizuoja savo darb, tai yra savarankikas darbas, jame nra darbo santykiams bding bruo: darbo proceso organizavimo, darbuotoj pareigos paklusti darbdavio nustatytai darbo tvarkai. Rinkos ekonomikos poreikiai, staigs pasaulins ekonomikos pokyiai, konkurencija sukuria situacijas, kai neaiku k reikt vadinti nepriklausomu (nepavaldiu) darbuotoju arba savarankikai dirbaniu. Taiau darbo teis sutinkamai su Konstitucijos principais reguliuoja tik samdom darbuotoj darbo santykius, siekiant utikrinti darbo rinkos, kaip sudtins ekonomikos rinkos dalies funkcionavim ir didesn samdom darbuotoj darbo teisi apsaug

Visikai kitaip apibdinamas samdomasis darbas, kai fizinis asmuo turi darbo jg, bet neturi gamybos ranki ir priemoni nuosavybs. Samdomo darbo atveju asmuo gyja darbuotojo status sueidamas su gamybos priemoni savininku tam tikrus visuomeninius santykius, kuriuose jis tampa antrja darbo sutarties alimi- kuri pavaldi darbdaviui (ar jo atstovui), kuris kartu yra ir gamybos priemoni (objekt) savininkas ir darbo proceso organizatorius.

Visuomeniniai santykiai, kuriuose darbuotojas sutarties pagrindu su darbdaviu realizuoja savo sugebjim dirbti darbdaviui u atlyginim, o darbdavys naudojasi darbuotojo darbu ir apmoka u j, utikrina sveikas ir saugias darbo slygas, yra laikomi darbo santykiais. iuos santykius savo socialine ekonomine prasme galima laikyti samdomo darbo santykiais dl j ekonomini poymi, kurie tam tikru bdu gyvendinami darbo teiss normose. Ekonominiams poymiams galima priskirti tai, kad darbas atliekamas darbo sutarties su darbdaviu pagrindu, kaip taisykl, vadovaujant valdymo organui (direktoriui, vadovui) su slyga, kad darbuotojas atliks darb pats (asmeninis darbo pobdis), darbuotojo kaip darbo santykio dalyvio teisi - pareig asmeninis pobdis. Darbo procese naudojamos darbo, gamybos priemons, rankiai, aliavos, mediagos ir kt. priklauso darbdaviui, taiau yra atvejai, kai darbuotojas darbo procese gali panaudoti ir jam priklausanias darbo priemones, rankius ir kt., bet nuo to nesikeiia santyki pobdis tarp ali (darbuotojo ir darbdavio). Darbuotojas iuo atveju parduoda savo darbo jg darbdaviui, o ne rankius ar priemones. Savo ruotu darbdavys privalo kompensuoti darbuotojui to turto nusidvjimo sumas (DK 219 str.).

Darbo apmokjimas u darbuotojo atliekam darb (darbo funkcij) priklauso nuo darbo kiekio per faktikai idirbt darbo laik, darbo kokybs, darbdavio veiklos rezultat bei darbo paklausos ir pasilos darbo rinkoje (DK 186 str. 3 d.) . Dl to darbuotojas neturi teiss nei darbo metu , nei po darbo naudotis patalpomis, gamybos priemonmis, darbo rankiais, mediagomis priklausaniomis darbdaviui ir gauti papildomas pajamas. Prieingu atveju tokie darbuotojo veiksmai vertinami kaip darbo pareig arba darbo tvarkos paeidimas (DK 235 str.).

Darbo teis isiskiria i kit teiss ak reguliavimo dalyku bei io reguliavimo metodu.

Darbo teis reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atitinka tokius poymius:

1.darbo santyki dalykas darbas apibriamas kaip darbo funkcija. Darbuotojas vykdo tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba atlieka tam tikras pareigas. Darbuotoj teisini pareig turin sudaro darbuotoj darbin veikla. Darbuotojas turi atidirbti nustatyt darbo norm, kuri gali bti ireikta arba tam tikra produkcija, arba tam tikru darbo laiko tarpu.

2.darbo proces organizuoja darbdavys, darbuotojas turi paklusti nustatytai darbo tvarkai. Sudarius darbo sutart darbuotojas yra traukiamas darbo kolektyvo sudt ir todl jam ikyla pareiga paklusti vidinei tos mons, staigos, organizacijos tvarkai.

3.Darbuotojas u atlikt darb turi gauti sutart atlyginim (r. 13 skyri).

Rinkos ekonomika paveik ir darbo sfer. Samdomo darbo pripainimas slygojo ir tai, kad atsirado ir specifiniai kini santyki subjektai (pvz. valdymo organai akcinse bendrovse ir kt. organizacijose). Pastariesiems darbo teis taikoma tik tada, jei jie yra sudar darbo sutart. Kitaip tariant, darbo teiss dalykas yra santykiai, kai darbo jgos panaudojimas turi tiesiogin poveik jo turtojo asmeniui. Darbo teis netaikoma:

1)asmenims, dirbantiems pagal civilines sutartis;2)akcini bendrovi stebtoj tarybos nariams, valdymo organ nariams, iskyrus asmenis, sudariusius darbo sutartis su tomis organizacijomis;3)kitiems asmenims, jeigu tai nustato atskiri statymai (pvz. Valstybs tarnybos, Krato apsaugos ir kt. statymai)

Darbo teisiniams santykiams bdingi bruoai (r. pav. Nr. 2.) padeda atskirti darbo teiss reguliavimo dalyk nuo kit teiss ak (pvz. civilins, administracins, socialinio aprpinimo ir kt.) reguliavimo dalyko.

Darbo teis taip pat reguliuoja kitus visuomeninius santykius, glaudiai susijusius su tiesioginiais darbo santykiais, tai yra darbinimo, drausmins ir materialins atsakomybs, darbuotoj saugos ir sveikatos apsaugos, darbo gin ir kt. santykius (pav. Nr. 3.).

Tokiu bdu darbo teiss dalyk sudaro, vis pirma- darbo santykiai ir, antra- kiti santykiai tiesiogiai(glaudiai) susij su darbo santykiais. Visumoje jie apibria darbo teiss kaip savarankikos teiss akos reguliavimo dalyk.

Reikt atkreipti dmes tai, kad pastaruoju metu ypa svarbs susiklostantys kolektyviniai darbo santykiai. Lietuvos DK jie iskiriami atskir dal. Tai gamybos, darbo organizavimo (valdymo) santykiai, kuriuose darbdaviai, darbuotoj kolektyvas ir juos atstovaujanti profesin sjunga (Darbo Taryba, kai nra profesins sjungos) dalyvauja nustatant darbo slygas ir taikant darbo teiss norminius aktus statym numatyta tvarka. Svarbus vaidmuo darbo sferoje numatytas socialiniams partneriams (DK II dalis), vairiuose lygmenyse (nacionaliniame, akos, teritoriniame, moni, staig ir organizacij ar j struktrini padalini (DK 42 str.).

Svarbu atkreipti dmes pagrindinius darbo teiss udavinius ir tikslus. Svarbiausi tikslai yra ie: nustatyti valstybines teisi ir laisvi garantijas; sudaryti palankias darbo slygas; ginti darbuotoj ir darbdavi teises ir interesus. Kaip jau buvo minta (pav. Nr. 1) vienu svarbiausi udavini yra darbo ir kit tiesiogiai susijusi (ivestini) darbo santyki reglamentavimas, sudarymas btin teisini slyg, siekiant optimaliai suderinti darbo sutarties ali ir valstybs interesus.

Minti darbo teiss tikslai ir udaviniai ireikia reguliuojamj ir apsaugin darbo teiss funkcij. Be to, vertinant darbo teiss dalyko ypatybes, jos funkcijas priimta vardinti kaip gamybin (ekonomin) ir apsaugin funkcijas.

1.1.2 Darbo teiss metodas

Darbo teiss dalyko ir metodo santykyje irykja darbo teiss metodo ypatumai. Darbo teiss dalykas, kaip buvo nurodyta anksiau, gana sudtingas, nes apima kelet visuomenini darbo santyki, tarp kuri svarbiausia vieta tenka tiesioginiams darbo santykiams (tarp darbdavio ir darbuotojo).

ie santykiai turi ir ypatum, dl ko darbo teisje turi bti savitos teisins priemons, atspindinios dalyko specifik ir atitinkam darbo santykio subjekt elges. Visuma teisini reguliavimo priemoni (bd), slygot darbo ir kit betarpikai su darbo santykiais susijusi ypatum, apibdina darbo teiss akos metod.

Darbo teiss metodas parodo, kokiomis priemonmis (bdais) gyvendinamas darbo ir kit tiesiogiai su darbo santykiais susijusi santyki reglamentavimas.

Darbo teiss metod galima apibdinti iais pagrindiniais poymiais :

1)centralizuoto ir lokalinio darbo santyki reguliavimo derinimu;

Darbo teis reguliuoja labai plaius visuomeninius santykius . Kiekvienas i t santyki yra kakuo specifinis, todl valstyb nesistengia reguliuoti vis darbo santyki centralizuotai. Darbo teisje yra gana daug normini akt, galiojani tik tam tikroje monje, staigoje, organizacijoje (lokalieji aktai). Tokie aktai leidia atsivelgti darbo santyki konkreioje staigoje, organizacijoje, monje egzistuojani specifik. Btent per darbo metod pasireikia centralizuoto ir lokalinio reguliavimo derinimas. Taip pat darbo teiss metode pasireikia tarpusavyje konkuruojani statyminio (imperatyvusis) ir derybinio (dispozityvusis) reguliavimo derinimas. Pastebima tendencija, kad vis labiau linkstama derybinio reguliavimo pusn. Ipleiamas lokalinio ir derybinio reguliavimo vaidmuo. Centralizuotas ir statyminis reguliavimas nustato tik minimalius darbo santyki reikalavimus.

2)pirminio, rekomendacinio ir imperatyvaus reguliavimo bd derinimu;

Sutartinis darbo slyg nustatymas pasireikia per darbo sutarties sudarym. Darbo sutartis yra pagrindas visuomeniniams darbo santykiams atsirasti. Darbo sutartyje yra aptariamos pagrindins darbo slygos (darbo vieta, darbo funkcijos, darbo apmokjimas), nustatomos darbuotojo ir darbdavio teiss ir pareigos. Valstyb iuo atveju nustato minimalius standartus ir darbo santykio alims dl to tartis nereikia. iuo atveju pasireikia centralizuotumas. Taiau darbo santyki specifika neleidia visikai taikyti ito bdo. Todl alia egzistuoja kolektyviniai ir individuals susitarimai. Kolektyviniai susitarimai nustato lokalines normas, taip detalizuodami ir pritaikydami konkrei darbo santyki specifikai centralizuotai priimtas darbo teiss normas. Kolektyviniais susitarimais (sutarimis) bandoma susitarti dl geresni darbo, darbo sutarties slyg darbuotojui, negu jas nustat valstyb. Danai kolektyvins sutartys yra tarsi pagrindas individualiosioms darbo sutartims. Ir kolektyvin sutartis yra individualiosios sudtin dalis, kuriai individualioji sutartis negali prietarauti.

3)darbo kolektyv ir darbuotoj atstov dalyvavimu:

Darbuotoj ir darbdavi asociacij dalyvavimas teisiniame darbo reguliavime. Siekdami labiau takoti valstybs darbo politik, darbuotojai ir darbdaviai jungiasi j interesus ginanius susivienijimus.

4)darbo teisi gynimo bd ir pareig utikrinimo savitumu.

Darbo sutarties ali lygiateisikumas. Darbo teiss subjektai yra teisikai lygs ir tuo pat metu darbuotojai priklausomi nuo monje, staigoje, organizacijoje nustatytos vidaus darbo tvarkos. Sudarydamos darbo sutartis alys yra lygiateiss, autonomikos, vadovaujasi sutarties laisvs principu. Jos viena kitai yra nepavaldios ir negali viena kitai daryti spaudimo. Jos savarankikai tariasi dl darbo sutarties sudarymo, jos slyg. Sudarius sutart darbuotojas tampa pavaldus darbdaviui. Jis privalo paklusti monje, staigoje, organizacijoje nustatytai vidaus darbo tvarkai. Darbdavys sipareigoja aprpinti darbuotoj darbo priemonmis, organizuoti darb, utikrinti tinkamas darbo slygas. Taiau ir po sutarties sudarymo darbo sutarties ali lygiateisikumas neinyksta. Jis pasireikia tuo, kad sutarties slygos gali bti pakeistos tik abiej ali susitarimu.

Centralizuoto reguliavimo bdu iuo metu nustatomas darbo teisi minimumas darbuotojams.

Centralizuota tvarka priimti teiss aktai gali turti privalom ir rekomendacin pobd, Pvz. nustatomas normalus darbo laikas, kuris darbdavio ir darbuotojo susitarimu gali bti keiiamas (susitariama dl darbo ne vis darbo dien ar darbo savait ir pan.), centralizuota tvarka reglamentuojant darbo santykius gali dalyvauti profesins sjungos, darbdaviai, Trialje Taryboje priimdami tam tikrus susitarimus, kurie privalomi visiems darbo santyki dalyviams.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 4 str. nustatoma darbo statym reglamentavimo sritis, taip pat apibrta Vyriausybs, kit valstybs ir savivaldybi institucij teis reglamentuoti darbo santykius (DK 4 str. 2,3 dalys). DK 4 str. 4 dalyje nustatyta garantija, kad negalioja trialiai susitarimai, kolektyvins sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai, pabloginantys darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri nustato statymai ir kiti norminiai teiss aktai t.y. negali bti nustatomas darbuotojams emesnis darbo slyg lygis.

Darbo teiss metodas- tai valstybs poveikio teiss reguliuojamiems visuomeniniams santykiams bdas. Darbo teisje iskiriami ie darbuotoj darbo santyki teisinio reguliavimo metodo bruoai: darbo teiss norm krimo ypatybs; darbo kolektyvo ir j atstov dalyvavimas kuriant darbo teiss normas; ypatinga darbo teisini santyki subjekt padtis, j lygyb ir kartu priklausomyb nuo monje nustatytos vidaus darbo tvarkos; centralizuoto (valstybinio) reguliavimo derinimas su lokaliniu reguliavimu. Specifiniai darbo santyki teisinio reguliavimo metodo bruoai padeda atskirti tuos santykius nuo kit, juos panai visuomenini santyki, kuriuos reguliuoja ne darbo teis, o kitos teiss akos.

Iskiriamos dvi darbo teiss funkcijos:1)reguliatyvin;2) apsaugin.

Reguliatyvin darbo teiss funkcija pasireikia tuo, kad darbo teis reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandanius kai darbo jgos panaudojimas tiesiogiai veikia jos turtojo asmenyb. Vieni i pagrindini darbo santyki poymi jais tiesiogiai realizuojami mogaus gebjimai, galutinis darbo rezultata nra lemiamas.

Apsaugin darbo teiss funkcija pasireikia tuo, kad siekiama sureguliuoti darbo santykius taip, kad bt utikrinama darbo santyki dalyvi teisi ir pareig pusiausvyra. Teisini santyki, atsirandani dl darbo, reguliavimo tikslas pasiekti darbo sutarties ali, t.y. darbdavio ir darbuotojo, interes kompromis. Valstybs pareiga yra utikrinti darbo santyki subjekt bendradarbiavim socialins partnerysts pagrindu ir saugoti darbuotojo, kaip ekonominiu bei socialiniu poiriu silpnesns alies, susijusios su iais santykiais, teises. inoma, teiss normos turi ne vien numatyti dirbanio mogaus apsaug, bet ir utikrinti teisi garantijas, kad bt ivengta vienos darbo santyki alies (darbdavio) nepagrsto dominavimo ir kitos alies (darbuotojo) priklausomybs.

1.3 Darbo teiss sistema

Darbo teiss sistema tai sistema tarp savs susijusi teiss norm, kurios, remiantis mokslikai pagrstais klasifikacijos pagrindais yra suskirstytos bendrj dal ir savarankikas dalis bei atskirus institutus priklausomai nuo visuomenini santyki, sudarani darbo teiss dalyk, specifikos. (r.paveiksl Nr. 4)

Bendrosios dalies normos apibria ios teiss akos reguliavimo dalyk, principus, altinius, subjektus, subjekt atstovavimo pagrindus, terminus, darbo statym laikymosi kontrol, darbo teisi gyvendinimo ir gynimo bdus. Savarankik- antr darbo teiss dal sudaro kolektyviniai darbo santykiai, kurioje yra bendros normos, nustatanios darbo santyki subjekt interes derinimo (socialins partnerysts) principus, formas, sistem ir atskirus institutus, kuriuose yra normos, nustatanios kolektyvini sutari ris, j turin, sudarymo tvark, kolektyvini darbo gin reglamentavim. Treioje dalyje yra normos reguliuojanios individualius darbo santykius: darbinim, darbo sutart, darbo ir poilsio laik, darbo umokest, darbo drausm, materialin atsakomyb, darbuotoj saug ir sveikat, individualius darbo ginus.

Tokia darbo teiss sistema atspindta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau DK)[1]. Darbo teiss sistemos nagrinjimas vis pirma siejamas su Darbo kodekso struktros ir turinio nagrinjimu. io kodekso normos turi bti aikinamos atsivelgiant Kodekso sistem bei jos struktr siekiant utikrinti Kodekso vientisum ir atskir jo sudedamj dali suderinamum (DK str. 10).

Darbo teiss sistema yra grindiama darbo teiss norm sistema. Darbo teiss sistema yra darbo teiss mokslo sistemos pagrindas. Darbo teiss mokslas taip pat turi bendrj ir kolektyvini bei individuali darbo santyki dalis, o ios dar skirstomos teiss institutus.

1.4 Darbo teiss atskyrimas nuo kit teiss ak

Teisinio reguliavimo dalykas, t.y. tam tikra grup vienari (gimining) visuomenini santyki, teiss moksle tradicikai laikoma pagrindiniu teiss akos savarankikumo kriterijumi, taiau tiek teorijoje, tiek ir praktikoje ikyla rimt sunkum vienus ar kitus atsirandanius visuomeninius santykius priskiriant konkreios akos teisinio reguliavimo dalykui. Tai slygoja ir klaidos parenkant adekvaias teisinio poveikio priemones, kurios geriausiu atveju neduoda galimybs pasiekti norimo rezultato, o blogiausiu- iaukia vairias neigiamas pasekmes. Tikslus teiss akos reguliavimo dalyko apibrimas leidia skmingai pasiekti optimal skirting interes derinim ir tuo pat laiku sprsti socialinio, ekonominio ir politinio pobdio udavinius.

Aukiau idstyti darbo teiss reguliavimo dalykas, metodai ir sistema sudaro galimyb atskirti darbo teis nuo kit gretim teiss ak. Gretimoms teiss akoms priskiriamos tos teiss akos, kurioms bdingi panas teisinio reguliavimo dalykai ir metodai, dl ko neretai praktikoje ikyla sunkum nustatant teiss akos norm priklausomyb.

Darbo teiss atvilgiu gretutinms teiss akoms priskirtinos: civilin, administracin, socialinio aprpinimo teis.

Kaip inia, civilins teiss dalykui priskiriami visuomeniniai santykiai, kurie labai artimi darbo santykiams kylantiems i darbo sutarties. Tai rangos, paslaug, pavedimo, mokslinio tyrimo, konstravimo ir technologiniai darbai. iems santykiams bdingi bendri bruoai: jie susij su darb atlikimu pagal sutart, yra atlygintino pobdio. Taiau tarp j yra ir esmini skirtum, lemiani j skirting priklausomyb. Skiriasi j reguliavimo dalykas bei metodas:

1)Darbo teiss dalykas yra darbo procesas, gyvasis darbas. Tuo tarpu civilins teiss dalyku yra darbo rezultatas. Darbo teisje darbuotojas vykdo darbo funkcij ( tam tikros specialybs, kvalifikacijos darb ar vykdo pareigas), tuo tarpu civilinje teisje darbas susijs su konkreios (individualios) uduoties atlikimu.

2)Darbo santykio pagrindu darbuotojas jungiamas darbo kolektyvo sudt ir jis privalo vykdyti darbo norm, laikytis darbo laiko reimo ir normos, paklusti nustatytai vidaus darbo tvarkai. Tuo tarpu konkreios uduoties atlikimas pagal civilines sutartis to nenumato. Darbo uduotis asmuo vykdo savo nuoira ir savo rizika. Konkreioms uduotims atlikti Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 6. 708 str.) vykdytojas turi teis pasitelkti treiuosius asmenis, tuo tarpu darbo teisiniame santykyje darbo funkcij atlieka pats darbuotojas.

Gretutin pobd darbo teiss atvilgiu turi ir administracin teis. Tai pasireikia teisinio reguliavimo dalyko panaumu (pvz. darbo teisje- organizaciniai valdymo santykiai darbo sferoje, administracinje teisje- santykiai susiklostantys valstybinio valdymo sferoje) ir teisinio reguliavimo metodo panaumu (abiejose teiss akose naudojami valstybs valdios paliepimai (statymai).

Taiau tarp darbo ir administracini santyki yra esmini skirtum. Pirmas skirtumas yra tas, kad vienas i administracini santyki subjekt visada yra valstybs valdymo organas, turintis valdios galiojimus, kito subjekto atvilgiu, o darbo santykiuose toki galiojim nra.

Daugelio moni pajungimas darbo procese darbdavio valiai- tai organizacinio- techninio vadovavimo, o ne administracinio valdymo elementas[1].

Administracini teisini santyki subjektai visada yra nevienodoje padtyje, t. y. vienas turi valdios galinimus, o kitas privalo juos vykdyti. Tuo tarpu darbo teiss reguliavimo dalyko atvilgiu, tai lygiateisi subjekt santykiai, kurie grindiami sutarties pagrindu (tarp darbdavio ir darbo kolektyvo; tarp darbuotojo ir darbdavio).

Valstybs tarnautoj darb reguliuoja Valstybs tarnybos statymas. Dirbantiems pagal darbo sutart asmenims taikomi tik darbo statymai.

2 SKYRIUS. DARBO TEISS MOKSLAS

Darbo teiss mokslo sistema yra grindiama tais paiais pagrindais kaip ir darbo teiss sistema. Darbo teiss mokslas taip pat turi bendrj ir kolektyvini bei individuali darbo santyki dalis, o ios dar skirstomos teiss institutus.

Pagal apimt darbo teiss sistema yra platesn, nes darbo teiss mokslas tiria ir darbo teiss reguliuojamus santykius, ir teisines pairas ir teorijas, susijusias su darbo teise, ir darbo teiss akos istorij. Darbo teiss mokslo objektas taip pat yra usienio ali darbo teis, taip pat kiti dalykai, besisiejantys su darbo santykiais ir j reguliavimu. Lietuvos teiss mokslas tyrinja tiek nacionalinius teiss aktus, tiek tarptautinius teiss aktus. Pastaruoju metu Lietuvos teiss mokslo objektu tapo ES teiss aktai.

Vienas i darbo teiss mokslo teorijos pradinink yra rus mokslininkas teisininkas N. Aleksandrovas. Iki iol darbo teiss sistema grindiama jo monografija Darbo teisinis santykis. Joje siekiama tvirtinti darbo teiss, kaip savarankikos teiss akos, savarankikum.

Darbo teiss mokslas labai svarbus vystant darbo teis kaip savarankik teiss ak, kuri nulemia dalyko ir metodo savarankikumas. Darbo teiss mokslas svarbus utikrinant teisinio reguliavimo tiksl pasiekim.

3.1 Darbo teiss altini samprata ir rys

Teiss altiniai teiss teorijoje paprastai aikinami dviem aspektais. Pirma, jiems priskiriami objektyvs faktoriai, kurie atspindi teis kaip socialin reikin (tai materialios visuomens gyvenimo slygos, jos ekonomins, politins ir socialins reikms (poreikiai). iuo atveju kalbame apie teiss altin materialia prasme. Antra, teiss altinio svoka susijusi su galiot valdios institucij veikla, kuriant teis, suteikiant jam statym ir kit postatymini teiss normini akt pobd.

Teiss altiniai yra teiss kuriamosios veiklos rezultat- teiss norm iraikos formos. Darbo teiss altiniai yra vairs pagal savo turin ir teisinio reguliavimo dalyk, juos galima suskirstyti atskiras grupes pagal veikimo srit, pagal teisin gali, pagal teiss altiniuose tvirtint teiss norm bendrum ir diferenciacijos laipsn, taikymo sfer ir kt.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 str. nustatyta, kad darbo teiss altiniai yra: 1)Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2) Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, Europos Sjungos norminiai teiss aktai, 3) Darbo Kodeksas, kiti statymai; 4) statymams prietaraujantys norminiai teiss aktai; 5) kolektyvini sutari normatyvins nuostatos.

Darbo teiss norm sistemoje ypating viet uima aukiausi juridin gali turinti Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje tvirtinti pagrindiniai darbo teiss principai. Darbo teiss altinis yra ir Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys (DK 3 str.). Kai Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse yra nustatytos kitokios normos negu nustatytos DK ir kituose Lietuvos Respublikos statymuose, taikomos tarptautini sutari normos. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus tuos atvejus, kai joms taikyti yra btinas specialus Lietuvos Respublikos norminis teiss aktas.

Tarptautines sutartis, susijusias su darbu, galima skirstyti kelet grupi. Pirmoji apima asmenini ir kolektyvini darbo santyki sutartis. Jose yra idstyti tarptautiniai standartai, apibriantys minimalias darbuotojo teises bei darbuotojui garantuotas teises ir laisves (plaija prasme- ir profesini sjung laisv) tokios yra Visuotin mogaus teisi deklaracija, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija, 1996 m. Europos Socialin chartija (pataisyta).

Kita tarptautini sutari grup apima Lietuvos piliei darbo usienyje ir usieniei darbo Lietuvoje sutartis. J tikslas reguliuoti darbinimo taisykles ir, atsivelgiant galimybes, didinti darbo rinkos prieinamum. darbinimo sutartyse nusakoma Lietuvos darbuotoj, dirbani usienyje, ir dalies usieniei, dirbani Lietuvoje, teisin padtis.

Pagal hierarchij darbo teiss altiniai gali bti skirstomi statymus ir postatyminius norminius teiss aktus. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, Seimo patvirtintas 2002 m. birelio 4 d. statymu, yra pagrindinis darbo teiss altinis. Tai kodifikuotas darbo teiss norminis aktas, i esms ubaigs Lietuvos darbo teiss reform. DK 4 straipsnyje yra tvirtinta darbo teiss altini hierarchija, apibrta darbo statym taikymo sfera, Vyriausybs, kit valstybs ir savivaldybi institucij, socialini partneri teis priimti norminius teiss aktus darbo santyki reglamentavimo Klausimais. Apibriama i teiss akt teisin galia, nurodant, kad negalioja mint institucij normini teiss akt nuostatos, pabloginanios darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri yra nustatyta Darbo kodekse ir kituose darbo statymuose. Be to , DK 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrta vietini (lokalini) normini teiss akt vieta darbo teiss altini hierarchijoje. Vietiniais (lokaliniais) teiss norminiais aktais gali bti nustatomos statymais ir kitais norminiais teiss aktais nereglamentuotos darbo slygos ir papildomos, palyginti su nustatytomis statymuose bei kituose norminiuose teiss aktuose, darbo, socialins ir buities lengvatos darbuotojams arba atskiroms j grupms. Vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai turi apibrt taikymo srit (konkreioje monje).Darbo statymais numatomas j sudarymo mechanizmas, suteikiama laisv socialiniams partneriams (darbdaviui, darbo kolektyvui ir j atstovams) patiems nusistatyti darbo slygas ir tarpusavio santykius. Darbo teiss altiniu laikomos tik tos kolektyvini sutari normatyvins nuostatos, kurios, pasiraius kolektyvin sutart, gauna teiss norm pobd per vis kolektyvins sutarties galiojimo laik.

Hierarchikumo principas pasireikia tuo, kad emesnis pagal hierarchij postatyminis aktas neturi prietarauti auktesniam (pvz., Vyriausybs nutarimas- statymams, ministro sakymai- Vyriausybs nutarimams). Vietiniame (lokaliniame) norminiame teiss akte (darbo tvarkos taisyklse ir kt.) gali bti nustatytos tik palankesns slygos, o darbo sutartyje nustatytos slygos gali bti palankesns u nustatytsias kolektyvinje sutartyje. Jei tarp darbo teiss akt nuostat yra prietaravim, taikoma darbuotojui naudingesn nuostata (DK 11 str.).

Darbo statymai ir kiti norminiai teiss aktai reguliuoja vis darbuotoj darbo santykius, juose nustatomos bendros normos ir taisykls. Taiau darbo santykiai yra labai vairs, todl reglamentuoti reikia diferencijuotai, atsivelgiant konkrei darbo slyg specifik. Diferencijuojama remiantis objektyviais ( darbo sunkumas, darbo slyg kenksmingumas, klimato slygos, jaunimo, moter, maesnio darbingumo asmen psichofiziologins ypatybs) pagrindais. Todl darbo teisje yra bendrosios ir specialiosios normos, atspindinios jos vienyb ir diferenciacij. Bendrosios teiss normos yra tokios, kurios lieia visus darbuotojus, neatsivelgiant ami, profesij ir kt. aplinkybes. Specialiosios normos lieia tik kai kuri kategorij, sakmiai nurodyt statyme, darbuotojus. i kategorij darbuotoj darb reguliuoja ir bendrieji darbo statymai, o specialieji numato tik iimtis i bendr taisykli. Kadangi specialiuosiuose darbo statymuose tam tikrai darbuotoj kategorijai nustatytos ypatingos darbo slygos arba papildomos, palyginti su bendrosiomis, teiss ir pareigos, todl jas taikant reikia vadovautis taisykle: specialioji norma turi virenyb prie bendr norm.

Lokalini (vietini) normini teiss akt ris atspindi socialin partneryst tarp darbdavio (jo atstovo) ir darbuotoj (ar j atstov), priskiriama postatymini teiss akt grupei ir yra emiausioje hierarchinje struktroje.

Darbo teiss akto sigaliojimo termino nustatymas ypa svarbu, nes nuo to momento jie turi bti privalomai vykdomi. Nauji statymai ir kiti postatyminiai teiss aktai, taikomi tiktai tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda po to, kai ie aktai sigaliojo. Jie neturi atgalins veikimo galios. Darbo statymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teiss aktai galioja tik ateiiai.

Darbo teiss normini teiss akt galiojimas gali baigtis nuo jame nurodytos datos ir kai panaikinamas galiojantis norminis aktas bei kai naujas statymas nustato kitoki norm (esant norm kolizijai, galioja nauja norma).

Pagal Darbo kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo 2002 m. birelio 4 d. statym Nr. IX- 926 (inios, 2002., Nr. 64- 2569) darbo santykiai, kurie atsiranda iki DK sigaliojimo, tsiasi toliau ir jiems taikomos DK nuostatos.

3.2 Darbo teiss normini teiss akt galiojimas laiko, erdvs ir subjekt atvilgiu

statymai sigalioja tik tuomet kai jie oficialiai paskelbti Valstybs iniose. Oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos prezidentas, iskyrus tuos atvejus, akai statyme nustatyta vlesn sigaliojimo data.

Vyriausybs nutarimai sigalioja kit dien po to, kai jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirayti paskelbiami Valstybs iniose, taip pat, jei paiame nutarime nenurodyta vlesn sigaliojimo data.

Ministerij, inyb bei kit valstybs valdymo institucij, vadov teiss aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo Valstybs iniose, bet gali bti jame nurodyta vlesn sigaliojimo data.

Nacionalins akos ir teritorins kolektyvini sutari normatyvins nuostatos sigalioja nuo j registravimo datos ar naujos sutarties sudarymo. Tuo tarpu mons kolektyvin sutartis sigalioja j pasiraius, jei kitaip nenustatyta paioje sutartyje.

Darbo teiss altini taikymo sritis apibrta DK 5 str. kuriame numatyta, kad darbo teiss aktai taikomi darbo santykiams Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, ar darbuotojas dirba Lietuvoje ar pagal darbdavio pavedim usienyje. Dirbant laivuose ar lktuvuose darbo teiss norminiai aktai taikomi, jei tie laivai plaukioja , ar lktuvai skraido su Lietuvos Respublikos vliava ar yra paenklinti Lietuvos simboliais.

Pagal galiojim erdvs atvilgiu darbo teiss norminiai aktai yra skirstomi : 1) galiojanius visoje Valstybs teritorijoje, 2)ne visoje teritorijoje; 3) tam tikroje monje.[1]

4.1 Darbo teiss princip samprata

Teiss principai tai vadovaujantys pradai, idjos, ireikianios teiss, kaip specifins socialini santyki reguliuotojos esm. Teiss principai- tai bendro pobdio taisykls, vienais atvejais tiesiogiai suformuluotos statymo tekste, kitais kildinamos i teisinio reguliavimo prasms.

Principai pagal j taikym skirstomi bendruosius, tarpakinius, akinius ir teiss institut principus. Bendrieji principai bdingi visai teiss sistemai, tame tarpe ir darbo teisei tai teisingumo, humanizmo, piliei teisins lygybs statymui ir teismui, teisi ir pareig vienovs, demokratikumo ir kt. Tarpakiniai principai (pvz. teisminio nagrinjimo vieumas) bdingi kelioms teiss akoms. akiniai principai yra bdingi tik kuriai nors vienai teiss akai. Darbo teiss principai yra bendrj princip konkretizavimo ir reguliavimo forma, jie nagrinjami atskleidiant j turin. Pagrindiniai darbo teiss principai suformuluoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, asociacij laisv- 35 str., laisv pasirinkti darb 48 str., teis tinkamas darbo slygas 48 str., teis poils, streiko teis- 51 str. ir kt. Principai turi ne tik deklaruoti subjekt teises ir pareigas, bet utikrinti j gyvendinim.

Darbo teiss principai suformuluoti vadovaujantis Tarptautins Darbo organizacijos konvencijomis (toliau TDO), Europos Socialins chartija (pataisyta), Visuotins mogaus teisi deklaracija ir kt. dokumentais ir tvirtinti Darbo kodekso 2 straipsnyje. Tai asociacij laisv; laisv pasirinkti darb; valstybs pagalba asmenims gyvendinant teis darb; darbo teiss subjekt lygyb nepaisant j lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, santuokins ir eimins padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politinms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis; saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymas; teisingas apmokjimas u darb; vis form priverstinio ir privalomojo darbo draudimas; darbo santyki stabilumas; darbo statym bendrumas ir j diferenciacija pagal darbo slygas ir darbuotoj psichofizines savybes; kolektyvini deryb laisv siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs interesus; kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus.

Nurodyti darbo teiss principai atsispindi darbo teiss normose, jais vadovaujamasi teiskros procese priimant darbo statymus ir kitus norminius teiss aktus. Principai atlieka tam tikras funkcijas ir darbo statym taikymo procese bei teiss norm aikinime. Teiss principai daro darbo teiss sistem logik. Tai darbo teiss fundamentas, todl principai gali bti arba tiesiogiai ivardinti statyme, arba logikai ivedami i teiss norm visumos. Tais atvejais, kai DK ir kiti statymai nedraudia darbo teisini santyki subjektams patiems susitarimo bdu nustatyti tarpusavio teises, pareigas, ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais (DK 4 str. 4 d.). Draudiama piktnaudiauti savo teise (DK 35 str. 1 d.).

Kiekvieno darbo teiss principo turinyje implikuojamos ir atspindimos pagrindins darbo teiss ir pagrindins garantijos. Todl tobulinant teisi ir garantij turin pleiamas ir gilinamas atitinkamo darbo teiss principo turinys.

4.2 Darbo teiss princip turinys

1. Asociacij laisvs principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje tvirtinama pilieiams laiduota teis vienytis bendrijas, asociacijas, t.y. visuomeninius susivienijimus, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai. i Konstitucijos norma ir darbo teiss asociacij laisvs principas siejasi su tarptautiniu mintosios teiss reglamentavimu. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 20 straipsnyje yra tvirtinta kiekvieno mogaus teis jungtis asociacijas. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 22 straipsnyje skelbiama, kad kiekvienas mogus turi teis laisvai su kitais jungtis asociacijas, skaitant teis steigti profesin sjung ir stoti j savo interesams ginti.

Lietuvos Respublikos Profesini sjung statymas[1] numato galimyb jungtis profesines sjungas asmenims ne jaunesniems kaip 14 met, jei jie dirba darbo sutarties ar kitais pagrindais. 1948 met TDO konvencija Nr. 87 Dl asociacij laisvs ir teiss jungtis organizacijas gynimo[2] numato, kad darbuotojai ir darbdaviai be joki iimi turi teis pasirinkti be iankstinio leidimo steigti ir stoti organizacijas, parengti savo status ir taisykles, visikai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo veikl bei rengti savo programas. Valstybins valdios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kiimosi, galinio apriboti i teis arba suvaryti naudojimsi ja, taiau turi galimyb nacionaliniuose statymuose ir kituose teiss aktuose numatyti kaip nurodytos ioje konvencijoje garantijos yra taikomos ginkluotosioms pajgoms ir policijai. Lietuvos Respublikos Profesini sjung statymo taikymo krato apsaugos, policijos, valstybs saugumo ir kitose organizacijose ypatumai gali bti nustatyti i organizacij veikl reglamentuojaniuose statymuose. Asociacij naryst reglamentuoja Asociacij statymas[3]. Darbuotoj ir darbdavi organizacijos turi teis steigti federacijas ir konfederacijas, stoti jas, prisijungti prie darbuotoj ir darbdavi tarptautini organizacij.

2. Laisv pasirinkti darb - reikia, kad asmenys darb renkasi savarankikai ir laisvai sudarydami darbo sutartis. Kiekvienam asmeniui suteikiama galimyb pasirinkti usimim ir darb, atitinkant jo profesin pasirengim, sugebjimus ir polinkius. Sutartin traukimo darb forma geriausiai ireikia darbo laisvs princip. is principas tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje, DK ir aukiau mintuose tarptautiniuose dokumentuose.

3. Valstybs pagalbos asmenims gyvendinant teis darb principas, numatytas DK 2 str. tvirtina socialin apsaug nedarbo atveju. is principas yra numatytas Tarptautins darbo organizacijos (TDO) dokumentuose, pvz., TDO konvencijoje Nr. 122 Dl darbinimo politikos (1965 m.) konvencijoje Nr. 176 Dl darbinimo rmimo ir apsaugos nuo bedarbysts (1988 m.), konvencijoje Nr. 88 Dl darbinimo tarnyb organizavimo (1998m.) ir kt.

Konvencij nuostatos reikalauja, kad kiekviena valstyb vykdyt aktyvi politik nedarbui koordinuoti ir efektyviai darbinimo politikos sistemai sukurti.

is principas taip pat skelbiamas Europos Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartijoje [4], ir gyvendinamas 2006 m. Lietuvos Respublikos uimtumo rmimo statyme[5], Negalij socialins integracijos statyme[6] , kituose norminiuose teiss aktuose. Mintuose teiss aktuose numatytos aktyvios uimtumo politikos priemons, kurias valstyb garantuoja asmenims negalintiems laisvai konkuruoti darbo rinkoje, t.y. darbo viet krimo subsidijavimas, valstybini darbinimo tarnyb kompetencija ir kt. teisins priemons. darbinimo sistema nepaeidia galiojanio darbo teisje darbo savanorikumo ir darbo sutarties laisvs principo. darbinimo tarnybos negali pareigoti asmens prie jo vali sudaryti darbo sutart, bet jos gali suteikti asmenims tam tikro pobdio pagalb realizuojant konstitucin teis darb. Apie tai plaiau r. XI skyri.

4. Darbo teiss subjekt lygyb nepaisant j lyties, seksualins orientacijos, rass tautybs, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, santuokins ir eimins padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politinms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis.

is principas atspindi vienod valstybs poir kiekvien asmen, nustatant vienodus darbuotoj subjektikumo reikalavimus. Pvz., yra pripastamas lygus gebjimas turti darbo teises ir pareigas, o u j paeidim nustatoma atsakomyb (drausmin, administracin, turtin).

Niekam negali bti apribotos darbo teiss ir laisvs arba niekas negali turti privilegij ar pirmumo teisi, jei tai nesusij su darbuotojo dalykinmis savybmis, kvalifikacija ar pan..

Kartu atskir kategorij asmenims, kurie dl tam tikr fizini, fiziologini ir psichini savybi yra labiausiai socialiai paeidiami (pvz., negalieji, moterys ir darbuotojai auginantys vaik (vaikus) iki trej met, asmenys iki 18 met ir kt.), statymai numato padidintas j apsaugos garantijas darbo srityje (DK 277, 278, 279 str.).

Jaun moni (iki 18 met) darbo apsaugos garantijos ir tam tikri apribojimai negali bti traktuojami kaip diskriminacins priemons, nes valstyb turi nuosekliai gyvendinti vaiko teiss moksl pagrindines garantijas, utikrinti j saug, fizin ir protin vystimsi.

Nediskriminavimo principas papildytas tam tikromis garantijomis atsispindi daugelyje DK norm., pvz. draudimas nepagrstai atsisakyti priimti darb (DK 96 str.), garantijos darbuotoj atstovams (DK 134 str.), pirmenybs teiss (DK 135 str.) bti paliktam dirbti, kai mainamas darbuotoj skaiius ir kt.

Tokiu bdu lygiateisikumo principas leidia tam tikrais atvejais tapatiems darbo santykiams nustatyti reglamentavimo ypatumus ir tai nra traktuojama kaip 111 TDO konvencijos Dl diskriminacijos darbo ir profesins veiklos srityje paeidimas[7]

Darbo teiss subjekt lygybs principas (DK 2 str. 4 p.) sidarbinimo, kvalifikacijos klimo, paauktinimo darbe ir darbo slyg atvilgiu, reglamentuojamas ir ES direktyvomis, siekiant visiems asmenims sudaryti vienodas galimybes realizuoti savo darbo teises.

Jeigu asmuo mano, kad jo atvilgiu paeidiamas lygybs principas, gali kreiptis darbo ginus nagrinjanius organus (darbo gin komisij, teism) dl paeist teisi gynimo, skaitant padaryt nuostoli atlyginim (DK 36 str.)

5. Saugos darbe valstybs politika nustatyta DK, Darbuotoj saugos ir sveikatos statyme. Ji grindiama tokiais principais: darbuotoj gyvybs, sveikatos ir darbingumo isaugojimo prioritetu, palyginti su darbo ar gamybos rezultatais; saugos darbe mokslo pltojimu; vienod saugos darbe reikalavim monms nustatymu; darbdavi ir darbuotoj atsakomybe u saugos darbe normini akt paeidimus; saugos darbe ir darbo medicinos tarnyb steigimu; ekonomini svert, skatinani saug darb, nustatymu; valstybine saugos darbe kontrole, ir pan. Pagrindinis ios politikos tikslas yra gerinti moni saugos darbe sveikatos slygas ir ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams bei traumoms, susijusioms su darbu arba kuri prieastis yra darbo proceso veiksnys, ypa mainant rizikos, susijusios su darbo aplinka, prieastis.

Darbuotojas turi teis reikalauti, o darbdavys turi utikrinti tinkamas darbo slygas. Numatydamas konkreias darbo slygas darbuotojui, darbdavys privalo atsivelgti atitinkamais teiss aktais nustatytus reikalavimus. Be to, darbo slygos gali bti reguliuojamos kolektyvinse sutartyse.

Siekiant garantuoti, kad bt gyvendinta teis saugias ir sveikas darbo slygas, be Darbuotoj saugos ir sveikatos statymo, yra priimtas Valstybins darbo inspekcijos statymas (1994 m. spalio 25 d. Nr. I-614) ir kiti statymai bei norminiai teiss aktai.

U moni saugos darbe reikalavim paeidimus galima materialin, drausmin, administracin ir baudiamoji atsakomyb.

6. Teis gauti teising atlyginim reikia: atlyginim, kuris garantuot darbuotojams ir j eimoms normal gyvenimo lyg; padidint darbo umokest u virvalandius bei ypatingas darbo slygas; vyr ir moter vienod atlyginim u vienod darb; tinkam iankstin praneim apie atleidimo i darbo laik; iskait i darbo umokesio ribojim.

Terminas atlyginimas reikia pagrindin ar minimal darbo umokest g ir papildomus udarbius, tiesiogiai ar netiesiogiai darbdavio imokamus darbuotojui grynaisiais pinigais arba natra u darbuotojo darb.

DK 186 str. nustato, kad darbuotojo darbo umokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasilos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybs bei mons veiklos rezultat (1 str. 1 d.) Draudiama bet kokia diskriminacija- mainti darbo umokest dl lyties, amiaus, rass, tautybs ir politini sitikinim.

Valstyb rinkos ekonomikos slygomis darbo umokesio srityje reguliuoja tik nedaugel klausim, tarp kuri: minimali mnesin alga; papildomo apmokjimo garantijos, esant nukrypimams nuo normali darbo slyg; biudetins sferos darbuotoj darbo apmokjimas; kai kuri nebiudetins sferos (pvz., valstybs ir savivaldybi kontroliuojam moni ar akcini bendrovi) vadov ir j darbuotoj darbo umokesio nustatymas bei koregavimas.

Lietuvos Respublika, ratifikavusi Tarptautins darbo organizacijos konvencij Nr. 100 Dl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims u lygiavert darb, turi paremti ir utikrinti vienodo atlyginimo principo taikym, kiek tai suderinama su galiojaniais atlyginimo nustatymo metodais. i konvencija turi bti gyvendinama statym nustatyta tvarka sudarant kolektyvines sutartis ar nustatant algas pagal objektyvius darbo vertinimo kriterijus. Objektyviai vertinus ir nustaius darbo atlikimo skirtumus, diferencijuoti tarifai darbuotojams, neatsivelgiant lyt, neturi bti laikomi prietaraujaniais principui u lygiavert darb mokti vienod atlyginim ir vyrams, ir moterims. Darbo umokesio diferencijavimas, atsivelgiant darbo slygas, darbuotojo profesij, kvalifikacij, uimamas pareigas, atliekamo darbo intensyvum, tamp, sudtingum, veiklos ar darbo ries socialin reikm ar kitus kriterijus, nelaikomas diskriminacija.

7. Laisvas darbo pasirinkimas nesuderinamas su privertimu dirbti. Nuostata, draudianti priveriamj darb, tvirtinta Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalyje. Lietuva yra ratifikavusi 1930 met TDO konvencij Nr. 29. Dl priverstinio darbo panaikinimo. Pagal ios konvencijos 2 straipsn priverstinis ar privalomasis darbas reikia bet kok darb ar tarnyb, kurie buvo ireikalauti prievarta, grasinant nuobauda ir kuri asmuo nesutiko atlikti savo valia.

Pagal TDO konvencijos Nr. 105 Dl priverstinio darbo panaikinimo 1 straipsn valstyb, ratifikavusi i konvencij, turi udrausti ir nenaudoti bet kokios formos priverstinio ar privalomojo darbo: a) kaip politins prievartos arba aukljimo priemons, arba bausms u politines pairas ar j reikim arba u pairas, ideologikai prieingas esamai politinei, socialinei ar ekonominei sistemai; b) kaip metodo, telkianio ir naudojanio darb ekonominio vystimosi tikslais; c) kaip darbo drausms priemons; d) kaip bausms u dalyvavim streikuose; e) kaip rasins, socialins, tautins ar religins diskriminacijos priemons.

Galiojaniuose darbo statymuose atsispindi nuostatos dl priveriamojo darbo udraudimo. Darbo statymuose tvirtinti laisvo darbo principai (ali lygybs, draudimo vienaalikai keisti darbo slygas, dl kuri alys susitar ir kt.) bei normos, konkretinanios aptariam konstitucin princip.

Laisvu laikomas tik toks darbas, kuris atliekamas laikantis reikalavim, nustatyt Darbo kodekse ir kituose darbo teiss aktuose. Be darbuotojo sutikimo negalima priversti j atlikti kit darb, t.y.ne t, kuriam atlikti jis buvo priimtas. Tai patvirtina DK 118-119 straipsni nuostatos, numatanios darbdaviui galimyb perkelti kit darb darbuotoj tik esant jo ratikam sutikimui, iskyrus laikinus perklimus kit darb ypatingais atvejais (DK 121 str.)

Pagal Konstitucijos 48 straipsnio 4 ir 5 dalis priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenje ar j pakeiianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliei darbas karo, stichins nelaims, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj darbas. ios konstitucins nuostatos atitinka mintas TDO konvencijas, draudianias priverstin darb. Pagal ias konvencijas priverstiniu darbu nelaikoma tarnyba, kuri atlikti reikia pagal privalomosios karins tarnybos statymus vien tik kariniams tikslams, taip pat ir nuteistj asmen darbas.

Kolektyvini deryb laisv siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs interesus principas atskleistas 6 skyriaus turinyje aptariant kolektyvini deryb reglamentavimo pagrindus, o kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus nagrinjama 6 ir 7 skyriuose.

5.1 Bendra charakteristika, atsiradimas ir raida

Ne paslaptis, kad Europos Sjungos (toliau ES) valstybi nari[1] teritorijoje galioja ne tik nacionalin teis, bet ir ES teiss normos, reglamentuojanios darbo santykius bei socialin srit. Tiek pirminje, tiek antrinje ES teisje[2] yra tvirtinta daug vairi darbo santykius ir socialin srit lieiani nuostat, o j taikymo Klausimais yra priimta visa eil Europos Teisingumo Teismo spendim. Btent i nuostat bei j taikymo praktikos visuma ir yra vadinama ES darbo teise.

Pabrtina, kad ES darbo teis, skirtingai nei Lietuvos Respublikos nacionalin darbo teis, nra kodifikuota teiss aka, t. y. ES darbo teiss normos nra tvirtinamos viename nuosekliai idstytame teiss akte. Kaip matysime toliau nagrinjant atskirus ES darbo teiss klausimus, ES darbo teiss normos yra tvirtinamos Europos angli ir plieno bendrijos (toliau EAPB) steigimo sutartyje, Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutartyje (toliau Euratomo sutartis), Europos ekonomins bendrijos (toliau EEB arba EB) steigimo sutartyje, Suvestiniame Europos akte, Mastrichto sutartyje, Amsterdamo sutartyje, Nicos sutartyje, ES institucij priimtuose teiss aktuose (reglamentuose, direktyvose, sprendimuose).

ES darbo teis[3] vystsi lygiagreiai Vakar Europoje vykdytai integracijai. ES darbo teiss raida gali bti skirstoma atuonis etapus[4] (r. pav. Nr. 5). iuo metu kalbti ir apie devintj raidos etap darbo teiss klausim reglamentavim Europos Sjungos Konstitucijoje - nra tikslinga. Tai lemia kelios prieastys. Pirmiausia, Europos Sjungos Konstitucija kol kas negalioja - Europos Vadov Tarybos posdiuose Briuselyje 2004 m. birelio 1718 d. valstybi ir vyriausybi vadovai patvirtino Konstitucij, kuri buvo pasirayta Romoje 2004 m. spalio 29 d. Konstitucija sigalios tik tada, kai j ratifikuos visos 25 valstybs nars. Pranczijos ir Nyderland pilieiai atmet Konstitucijos tekst. Atsivelgdama iuos rezultatus, 2005 m. birelio 16 ir 17 d. posdiavusi Europos Vadov Taryba pareik, kad nebus galima laikytis Sutarties ratifikavimui i pradi numatytos 2006m. lapkriio 1 d. datos, kadangi neratifikavusios alys negals duoti teigiamo atsakymo iki 2007 m. gegus vidurio . Visose valstybse narse, ratifikavusiose Konstitucij ar to nepadariusiose, dabar vyksta svarstymai, aikinimas ir diskusijos. Be to, Europos Sjungos Konstitucija neipleia ES kompetencijos darbo teiss ir socialinje srityje.

Taigi, ES darbo teiss raid galima bt suskirstyti tokius etapus:

1. 1952 m. - EAPB sutartyje tvirtintos pirmosios darbo santykius reglamentuojanios normos;

2. 1958 m. darbo teiss norm tvirtinimas Euratomo sutartyje bei EB sutarties pirminje redakcijoje;

3. 1958-1980 m. ankstyvasis darbo teiss vystymosi periodas EB. is periodas pasiymi intensyvia darbo teiss teiskra. Mintu periodu buvo ileista daug antrini teiss akt laisvo darbuotoj judjimo, vyr ir moter lygiateisikumo gyvendinimo, technins darbo apsaugos, kolektyvini atleidim, darbuotoj teisi apsaugos moni, verslo ar verslo dali perdavimo ar j darbdavio nemokumo atvejais, darbuotoj socialins apsaugos Klausimais[5].

4. 1981-1987 m. darbo teiss stagnacijos periodas. iuo etapu EB teiskros veikla nauj darbo santyki teisini reguliavimo srii neapm[6]. EB veikl ioje srityje pristabd devintojo deimtmeio pradios bendroji ekonomin kriz ir valstybi nari pradta vykdyti dereguliavimo politika. Minta politika buvo grindiama nuomone, kad darbo santyki reguliavimas yra pagrindin klitis valstybi nari ekonomikos efektyvumui ir moni konkurencingumui, todl atsisakant darbo santyki reguliavimo ir darbo slyg lankstumo utikrinimas turt bti svarbiausiomis priemonmis ekonominei krizei veikti[7]. EB veikl darbo santyki ir socialinje srityje stabd ir tai, kad teiss normos galjo bti priimamos tik remiantis ekonominio-politinio pobdio kompetencija. Savo ruotu, sprendim primimo Taryboje vienbalsiai procedra labai sumaindavo galimybes susitarti dl darbo teiss norm poreikio bei turinio[8]. Nesuradus visas valstybes nares tenkinusi kompromis, lugo daug Komisijos teiskros iniciatyv[9].

5. 1987-1993 m. - darbo teiss teiskros aktyvjimo periodas. Liuksemburge ir Hagoje 1986 m. pasiraytas bei 1987 m. liepos 1 d. sigaliojs Suvestinis Europos aktas numat pakeitimus, btin bendrai rinkai sukurti (iki 1992 m. gruodio 31 d.). Bendrojoje rinkoje turjo bti utikrintas laisvas asmen, paslaug, preki ir kapitalo judjimas. Tam buvo pleiama EB kompetencija, tame tarpe ir socialins politikos srityje[10]. Be to, buvo tvirtinta Tarybos teis sprendimus priimti kvalifikuota bals dauguma. Pavyzdiui, vadovaujantis Suvestinio Europos akto 21 straipsniu, EB sutartis buvo papildyta 118a straipsniu, kuriame EB ikeliamas tikslas suderinti darbo aplinkos slygas, susijusias su darbuotoj sveikata ir sauga. Kad padt siekti nustatyto tikslo, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir bendradarbiaudama su Europos Parlamentu bei pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, kvalifikuota bals dauguma direktyvomis nustato btiniausius reikalavimus laipsnikam j gyvendinimui, atsivelgdama kiekvienoje valstybje narje esamas slygas ir technines taisykles[11].

Darbo teiss norm pagyvjimas yra siejamas ne vien tik su Suvestinio Europos akto primimu, bet ir su 1989 m. Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartijos paskelbimu. iame dokumente yra ivardijamos pagrindins bendrojoje rinkoje turimos utikrinti darbuotoj socialins teiss. Jos suskirstytos tokias kategorijas: darbuotoj laisvo judjimo, sidarbinimo ir darbo umokesio, pragyvenimo ir darbo slyg gerinimo, socialines apsaugos, asociacij ir kolektyvini deryb laisves, profesinio mokymo, vyr ir moter lygiateisikumo, darbuotoj informavimo, konsultavimosi ir dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus, sveikatos apsaugos ir darbo aplinkos saugumo, vaik ir jaunimo apsaugos, pagyvenusi asmen apsaugos ir invalid apsaugos. Nepaisant to, kad Chartija yra programinio pobdio dokumentas[12], ji tapo svarbia atrama vliau kuriant EB teiss normas[13]. Be to, Chartijos nuostatos buvo naudojamos aikinant EB teiss normas, o kai kurios i j perkeltos Europos Sjungos pagrindini teisi chartij.

Taigi, tiek EB sutarties keitimas bei EB kompetencijos pltimas darbo teiss srityje, tiek priimant Chartij ireikta politin valia laipsnikai kurti tobulesn darbuotoj socialini ir darbo teisi gyvendinimo bei interes gynimo mechanizm, suaktyvino ES darbo teiss teiskr[14].

6. 1993 m. Bendrijos institucij kompetencijos pltimas Mastrichto sutartyje ir Susitarime dl socialins politikos. 1993 m. lapkriio 1 dien sigaliojo 1992 m. vasario 7 d. pasirayta Mastrichto sutartis. Mastrichto sutartimi Europos ekonomins bendrijos pavadinimas buvo pakeistas "Europos bendrijos" pavadinimu. i sutartis slygojo nauj valstybi nari vyriausybi bendradarbiavimo form atsiradim, kaip antai, bendradarbiavim gynybos bei teisingumo ir vidaus reikal srityse. Mastrichto sutartimi buvo sukurta nauja trimis ramsiais paremta politin ir ekonomin struktra - Europos Sjunga. Pabrtina, kad darbo teiss poiriu pats Mastrichto sutarties tekstas nra itin reikminga, kadangi i sutartis neiplt Bendrijos institucij kompetencijos darbo teiss srityje, taiau visos valstybs nars pasira Protokol dl socialins politikos, prie kurio buvo pridtas susitarimas dl socialins politikos tarp Europos bendrijos valstybi nari, iskyrus Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst (toliau Susitarimas)[15]. Susitarime vienuolika valstybi nari tvirtino socialinius-politinius tikslus bei numat tam reikaling ES institucij kompetencij bei realizavimo tvark. Tokiu bdu Susitarimas tapo privalomas j pasiraiusioms valstybms narms, iskyrus Jungtin Karalyst. Susitarime buvo iplsta Bendrijos institucij kompetencij darbo teiss ir socialinje srityje.

Taigi, po Mastrichto sutarties sigaliojimo buvo priimta nemaai Bendrijos teiss akt darbo teiss ir socialinje srityje[16].

7. 1999 m. Bendrijos institucij kompetencijos pltimas Amsterdamo sutartyje. 1997 m. spalio 2 d. buvo pasirayta ir 1999 m. gegus 1 d. sigaliojusi Amsterdamo sutartis[17] iplt Bendrijos institucij kompetencij darbo teiss srityje bei perkl Susitarimo dl socialins politikos nuostatas EB sutart[18]. Po Amsterdamo sutarties sigaliojimo buvo priimtos direktyvos tokiose srityse, kaip darbuotoj apsauga moni arba verslo ar moni arba verslo dali perdavimo atvejais, darbuotoj informavimas ir konsultavimas, vienodo poirio vyrus ir moteris principo taikymas, darbuotoj apsauga darbdaviui tapus nemokiam[19].

8. 2003 m. Nicos sutartis bei Europos Sjungos pagrindini teisi chartija. Nicos sutartis buvo pasirayta 2001 m. vasario 26 d., o sigaliojo 2003 m. vasario 1 dien. Sutartyje daugiausia dmesio skiriama institucij reformai, kad iki 25 nari isipltusi Sjunga galt veiksmingai funkcionuoti. Darbo teiss ir socialinje srityje faktikai Bendrijos institucij kompetencija nebuvo iplsta, taiau sutartyje yra nurodyta nauja Bendrijos socialins politikos sritis valstybi nacionalini socialins apsaugos sistem modernizavimas nesuteikiant teiss leisti privalomuosius teiss aktus.

Kita vertus Europos Virni Tarybos susitikime Nicoje Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija paskelb Europos Sjungos pagrindini teisi chartij. Chartij buvo trauktos ir pagrindins socialins teiss, taip pat ir darbo teiss - priverstinio darbo draudimas, sidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisv, Europos Sjungos piliei diskriminavimo udraudimas, vyr ir moter lygiateisikumo principas, pagyvenusi asmen ir invalid socialinei apsauga, darbuotoj informavimo ir konsultavimo teiss, teis kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartis, darbuotojo teis teismin gynyb neteisto atleidimo atveju, teis garbingas ir mogaus sveikatai nepavojingas darbo slygas, teis pertraukas ir poils, draudimas diskriminuoti dl ntumo ir motinysts, socialinio draudimo ir socialinio saugumo garantijos, darbuotoj judjimo laisv. Nepaisant to, kad Chartija nra visuotinai privalomas ir tiesiogiai valstybse narse taikomas teiss aktas, jos reikm darbo teiss ir socialinje srityje yra didel, kadangi ji atspindi Bendrijos politikos orientavimo kryptingum pabriant darbuotoj apsaug, socialin apsaug. Chartija taps pagrindu bsimam darbo teiss norm leidimui, o iuo metu ji yra svarbi aikinant EB teis[20].

Galiausiai, reikia pasakyti, kad po Nicos sutarties sigaliojimo buvo i esms perirtos laisv darbuotoj judjim reglamentuojanios antrins teiss nuostatos, taip pat aktualizuotas darbo laiko bei socialins saugos klausim reglamentavimas[21]5.2 ES kompetencija darbo santyki ir socialinje srityje

Kalbant apie ES kompetencij darbo santyki ir socialinje srityje, reikia pabrti, kad darbo teiss ir socialins srities klausim, kurie buvo reguliuojami virnacionalinje erdvje ratas buvo nuolat pleiamas nuo pat Bendrij krimo. is procesas buvo lygiagretus nuosekliam Vakar Europos integracijos pltojimui[1]. Bendrij institucij kompetencija pltsi keiiant ir papildant sutari nuostatas (r. pav. Nr.6).

Kaip jau buvo minta, kalbant apie ES darbo teiss raidos etapus, pirmosios ES darbo teiss nuostatos buvo tvirtintos EAPB sutartyje, kuri 1951 m. balandio 18 d. Paryiuje pasira Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Italija, Pranczija ir Vokietijos Federacin Respublika (sigaliojo 1952 m. liepos 23 d., o nuo 2002 m. liepos 23 d. neteko galios) (r. pav. Nr. 6).

EAPB sutarties 2 straipsnyje buvo tvirtinta, kad Europos Angli ir Plieno Bendrija kelia sau uduot, derindamasi prie valstybi nari bendros ekonomikos ir steigdama bendrj rink, .....darbo viet gausinimo ir gyvenimo lygio klimo. Siekdamos aukiau nurodyt tiksl ir nevirydamos savo galiojim, EAPB institucijos skatina gerinti ir suvienodinti darbinink, dirbani tose pramons akose, u kurias jos yra atsakingos, darbo slygas bei gyvenimo lyg[2].

EAPB 18 straipsnis numat galimyb darbuotojams dalyvautis prie Vyriausiosios valdybos veikianiame Konsultaciniame komitete (komitet sudaro ne maiau kaip 72 ir ne daugiau kaip 96 nariai, po vienod skaii gamintoj, darbinink, vartotoj ir prekiautoj, kuriuos skiria Taryba[3]. Be to, reikia paminti, kad darbuotojams EAPB sutartis suteik galimyb teikti vairius pasilymus Vyriausiajai valdybai. Tai tvirtina EAPB sutarties 46 straipsnis, kuriame teigiama, kad mons, darbininkai, vartotojai ir prekiautojai bei j asociacijos turi teis teikti Aukiausiajai valdios institucijai vairius pasilymus ar pastabas dl jiems rpim klausim.

Reikmingesns darbo teisei ir socialiniai sriiai nuostatos yra tvirtintos EAPB sutarties 56 straipsnyje, kuriame numatyta galimyb teikti finansin pagalb, mainant dka tuo metu kuriamos bendrosios angli ir plieno rinkos bei po Antrojo pasaulinio karo vyravusios ekonominio sstingio ikilusius finansinius sunkumus. Vadovaujantis EAPB sutarties 56 straipsniu, jeigu...diegiamos naujos technologijos ar rengimai veria ypatingai sumainti darbo viet skaii angli ar plieno pramonje, ir todl vienoje ar keliose teritorijose tampa sunku darbinti atleistus darbininkus, tai, gavusi suinteresuotos vyriausybs praym, Vyriausioji valdyba .... teikia negrintin pagalb:

darbinink paalpoms imokti laikin sunkum metu;

darbinink persiklimo paalpoms imokti.

darbinink, priverst pereiti kit darb, perkvalifikavimui finansuoti.

Negrintin pagalba teikiama tik tada, kai suinteresuotoji valstyb nea special indl, kurio suma ne maesn negu tokios pagalbos suma, iskyrus iimtis, kurioms dviej tredali bals dauguma pritaria Taryba[4].

EAPB 68 straipsnis numat galimyb darbdaviams taikyti tam tikras sankcijas, jeigu jie mokdami pernelyg maus atlyginimus, lyginant su kitais tos pramons akos darbdaviais, ikraipo konkurencij. EAPB sutarties 68 straipsnio 1 dalyje yra tvirtinta principin nuostata, kad EAPB sutartis neturi takos bdams, kuriais keletas valstybi nari nustato atlyginimus ir socialins apsaugos paalpas angli ir plieno pramonje.... Taiau, vadovaujantis 68 straipsnio 2 dalimi, jeigu Vyriausioji valdyba nustato, kad vienos ar daugiau moni kainos yra pernelyg emos, nes jose mokami pernelyg mai atlyginimai pagal tos srities atlyginim lyg, tuomet, pasitarusi su Konsultaciniu komitetu, Vyriausioji valdyba pateikia joms atitinkamas rekomendacijas. Jeigu pernelyg mai atlyginimai mokami vyriausybs sprendimu, Vyriausioji valdyba aptaria padt su ta vyriausybe, o nepavykus susitarti, ji gali, pasitarusi su Konsultaciniu komitetu, pateikti tai vyriausybei rekomendacij. Jeigu Vyriausioji valdyba nustato, kad atlyginim mainimas pablogina darbinink gyvenimo lyg ir kartu yra naudojamas kaip nuolatin t moni ekonominio sureguliavimo priemon ar kaip j tarpusavio konkurencijos priemon, Vyriausioji valdyba, pasitarusi su Konsultaciniu komitetu, pateikia monei ar atitinkamai vyriausybei rekomendacij, siekdama moni sskaita utikrinti darbininkams paalpas ir taip kompensuoti atlyginim sumainim[5].

Anksiau mintos rekomendacijos gali bti teikiamos tik pasitarus su Taryba, iskyrus, kai jos yra skirtos maoms monms. monms, kurios nesilaiko joms anksiau minta tvarka pateikt rekomendacij, Vyriausioji valdyba, vadovaujantis EAPB sutarties 68 straipsnio 6 dalimi, gali skirti baudas ir delspinigius, nevirijanius dvigubos sumos, sutaupytos neteisingai mainant darbo snaudas. Reikia atkreipti dmes tai, kad Vyriausiajai valdybai, vadovaujantis EAPB sutarties 68 straipsnio 2 ir 3 dalimi, suteikta teis teikti rekomendacijas tiek konkretiems darbdaviams, tiek valstybs nars vyriausybei. Tuo tarpu EAPB sutarties 68 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos yra taikytinos tik darbdaviams.

Nepaisant to, kad Vyriausiajai valdybai buvo suteikta anksiau minta teis konkurencij ikraipantiems darbdaviams taikyti baudas, ia galimybe n karto nebuvo pasinaudota[6].

EAPB 69 straipsnyje buvo tvirtintas laisvo darbuotoj judjimo principas. Valstybs nars sipareigojo angli ir plieno pramonje paalinti bet kuriuos apribojimus pagal pilietyb, priimdamos darb darbininkus, kurie yra valstybi nari pilieiai ir turi pripaint angliakasybos ar plieno pramons kvalifikacij, bei taikydamos jiems pagal pagrindinius sveikatos ir vieosios politikos reikalavimus nustatytus apribojimus[7]. Siekiant realiai pritaikyti ias nuostatas, vadovaujantis EAPB sutarties 69 straipsnio 2 dalimi, valstybs nars sudaro bendrus specialybi ir kvalifikacij apibrimus, susitaria dl vienodo laisvo darbuotoj judjimo apribojim taikymo ir stengiasi sudaryti bendr Bendrijos mastu tvark, pagal kuri darbo pasilymai bt derinami su pareikimais dl darbinimo.

EAPB 69 straipsnyje taip pat buvo tvirtintas valstybi nari darbuotoj angli ir plieno pramonje diskriminavimo draudimo principas valstybs nars draudia bet koki savo piliei ir atvykusi darbinink atlyginim bei darbo slyg diskriminacij, nepaeisdamos specialij priemoni, taikom pasienio darbininkams.

Paymtina, kad EAPB institucijos neturjo teiss leisti valstybms narms privalomus teiss aktus dl laisvo angli ir plieno pramons darbuotoj judjimo. Vyriausioji valdyba galjo vadovauti ir padti valstybms narms taikant EAPB 69 straipsnio nuostatas[8].

Kaip matome, EAPB sutartis nepasiymi darbo teiss ir socialins srities norm gausa. Be bendrj socialinius aspektus lieiani tiksl, EAPB sutartyje buvo tvirtinta tik keletas darbo teis lieiani nuostat, o institucijoms nebuvo suteikta teis leisti privalomuosius teiss aktus darbo teiss ir socialinje srityje.

Kalbant apie Bendrij institucij kompetencij darbo santyki ir socialinje srityje btina paminti ir iuos klausimus reglamentuojanias Euratomo sutarties[9] nuostatas (r. 2 schem).

Sutarties 1 straipsnyje yra tvirtintas Bendrijos udavinys sudarant btinas slygas spariai kurti ir pltoti branduolin pramon prisidti prie gyvenimo lygio valstybse narse gerinimo ir santyki su kitomis alimis pltojimo. gyvendinant ia pamint tiksl Euratomo sutartis i karto apibria Bendrijos veiklos sritis, kuri darbo teiss ir socialins srities poiriu svarbiausios bt dvi:

vienod saugos standart, kad bt apsaugota darbuotoj ir gyventoj sveikata, nustatymas bei j taikymo utikrinimas;

plaios komercins sistemos veikimo ir galimybs naudotis paia geriausia technine ranga utikrinimas, kuriant bendr specialij mediag ir rangos rink, remiant laisv kapitalo, skirto investicijoms branduolins energetikos srityje, judjim ir utikrinant specialistams Bendrijoje laisv sidarbinti[10].

Pirmosios Bendrijos veiklos srities teisinio reglamentavimo Klausimai yra apibriami Euratomo sutarties III skyriuje Sveikatos apsauga. Sutarties 30 straipsnyje yra tvirtinama, kad Bendrijoje yra nustatomi pagrindiniai darbuotoj ir gyventoj apsaugos nuo jonizuojaniosios spinduliuots keliamos grsms standartai, kurie apima:

didiausias leistinas dozes, nepaeidianias nustatyt saugos reikalavim,

didiausius leistinus apvitos ir taros lygius,

pagrindinius darbuotoj sveikatos prieiros principus.

Sutarties 31 straipsnis nustato, kad pagrindinius standartus rengia Komisija, gavusi Mokslo ir technikos komiteto paskirtos ekspert grups, sudarytos i valstybi nari mokslinink ir visuomens sveikatos apsaugos specialist, ivadas. Dl i pagrindini standart Komisija taip pat turi gauti Ekonomikos ir socialini reikal komiteto ivadas.Pagrindinius standartus nustato Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei remdamasi Komisijos, kuri jai perduoda komitet ivadas, pasilymu. Taryba sprendim priima nustatyta bals dauguma. Komisijos ar valstybs nars praymu pagrindiniai standartai gali bti peririmi ir papildomi anksiau nurodyta tvarka. Visus tokius valstybi nari praymus nagrinja Komisija[11]. Savo ruotu, kiekviena valstyb nar, vadovaujantis Euratomo sutarties 33 straipsniu, anksiau mintus standartus tvirtina statymais, statym papildomaisiais aktais ar administracinmis priemonmis, kad utikrint, jog yra laikomasi nustatyt pagrindini standart, taip pat imasi reikiam priemoni mokymo, vietimo ir profesinio rengimo srityse.

Euratomo sutarties 96 straipsnyje yra tvirtintas laisvas branduolins energetikos darbuotoj judjimas. Vadovaujantis mintu straipsniu, valstybs nars panaikina visus pilietybs pagrindu taikomus apribojimus, paeidianius bet kurios i valstybi nari piliei teis uimti profesionalaus darbuotojo pareigas branduolins energetikos srityje, tai teisei taikant apribojimus, grindiamus pagrindiniais visuomens interes apsaugos politikos, visuomens saugumo ir sveikatos apsaugos reikalavimais. Labai svarbu yra tai, kad, taikant Euratomo sutarties 96 straipsnio nuostatas, Bendrijos institucijoms suteikiama teis leisti privalomuosius teiss aktus Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir remdamasi Komisijos, kuri pirma turi gauti Ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon, pasilymu, gali nustatyta bals dauguma priimti direktyvas...[12].

Be to, vadovaujantis Euratomo sutarties 97 straipsniu, valstybi nari jurisdikcijai priklausantiems valstybiniams arba privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims negali bti taikoma joki apribojim pilietybs pagrindu, jei ie asmenys nori prisidti prie mokslinio ar pramoninio pobdio branduolini objekt Bendrijoje statybos. Taiau dl ios nuostatos Bendrijos institucijoms nesuteikiama galimyb leisti teiss aktus.

Taigi, nors Euratomo sutartyje darbo teiss klausimus lieiani nuostat yra tik keletas, taiau jos yra svarbios tuo, kad, skirtingai nei tai reglamentuojama EAPB sutartyje, nustat Bendrijos institucij kompetencij leisti valstybms narms privalomus teiss aktus.

Daug reikmingesn virnacionalinio darbo santyki ir socialins srities klausim reglamentavimo prasme yra 1958 m. sigaliojusi EB sutartis.[13] Btent i sutartis su vlesniais pakeitimais ir papildymais, i esms, apibria Bendrij institucij kompetencij nagrinjamoje srityje (r. 2 schem).

EB sutarties 2 straipsnyje tvirtinami EB tikslai Bendrija, kurdama bendrj rink bei palaipsniui derindama valstybi nari ekonomin politik, kelia sau udavin visoje Bendrijoje skatinti darni ekonomins veiklos pltr, nuolatin ir suderint pltot, vis didesn stabilum, greitesn gyvenimo lygio gerjim ir glaudesnius valstybi nari santykius. Siekiant ia pamint EB tiksl yra nustatomos vairios veiklos sritys, tarp kuri yra minimas ir laisvam asmen, paslaug ir kapitalo judjimui tarp valstybi nari trukdani klii panaikinimas bei Europos socialinio fondo sukrimas siekiant darbuotojams sudaryti geresnes galimybes sidarbinti ir prisidti prie j gyvenimo lygio klimo. EB institucij kompetencija mintuose veiklos srityse yra detalizuojama kiruose EB sutarties straipsniuose.

Laisvo darbuotoj judjimo principo gyvendinimui yra skirti EB sutarties 48-51 (dabar 39-42) straipsniai[14]. Sutartyje yra tvirtinama, kad Bendrijoje utikrinama darbuotoj judjimo laisv. Tokia judjimo laisv reikia, kad darbinimo, darbo umokesio ir kit darbo bei darbinimo slyg atvilgiu panaikinama bet kokia valstybi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs. Ji suteikia teis, galim riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos sumetimais:

a) priimti faktikai pateiktus pasilymus sidarbinti;b) iuo tikslu laisvai judti valstybi nari teritorijoje;c)apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant dirbti pagal tos valstybs piliei sidarbinim reglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus;d) laikantis Komisijos gyvendinimo reglamentuose nustatyt slyg, pasilikti gyventi valstybs nars teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui.

Laisvo darbuotoj judjimo principas nra taikomas nuostatos darbui valstybs tarnyboje[15].

EB sutarties 49 (dabar 40) straipsnis numat EB institucij kompetencij darbuotoj laisvo judjimo valstybi nari teritorijoje Klausimais leisti privalomuosius teiss aktus direktyvas arba reglamentus[16].

EB sutartis taip pat numat EB institucij kompetencij socialins apsaugos srityje (51 (dabar 42) straipsnis). Tokios kompetencijos suteikimas buvo traktuojamas kaip iimtinai viena i laisvam darbuotoj judjimui utikrinti btin priemoni. Laisvo darbuotoj judjimo utikrinimo tikslais Taryba priima nuostatas, kaip migruojantiems darbuotojams ir j ilaikytiniams utikrinti:

a) pagal keleto valstybi statymus nustatom vis prilyginamj laikotarpi sudt, kad jie gyt ir ilaikyt teis socialines imokas ir kad bt galima apskaiiuoti t imok dyd;b) socialini imok mokjim asmenims, gyvenantiems valstybi nari teritorijose[17].

Dar viena sritis, kuri buvo siekiama reguliuoti EB lygyje vienodas darbo umokestis vyrams ir moterims u vienod darb. EB sutarties 119 (dabar 141) straipsnyje buvo tvirtinta, kad kiekviena valstyb nar utikrina, kad .... bt taikomas principas u vienod darb abiej lyi darbuotojams mokti vienod umokest.... Sutartis taip pat apibr umokesio svok (umokestis tai prastas bazinis arba minimalus darbo umokestis arba alga ir koks nors kitas atlygis grynaisiais arba natra, kur darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna i darbdavio u savo darb). Vadovaujantis EB sutarties 119 straipsniu, vienodas umokestis nediskriminuojant dl lyties reikia, kad:

a) umokestis u t pat vienetin darb apskaiiuojamas taikant t pat mato vienet;b) valandinis umokestis u t pat darb yra vienodas.

EB sutarties 117 (dabar 136), 118 (dabar 140), 120 (dabar 142), 121 (dabar 144), 122 (dabar 145) straipsniuose taip pat yra tvirtintos su darbo teise susijusios normos bei EB institucij kompetencija. Bet, reikia pasakyti, juose nra tvirtinama EB institucij kompetencija leisti privalomuosius teiss aktus. Tai pamatysime trumpai apvelg mint EB sutarties nuostat turin.

EB sutarties 117 (dabar 136) straipsnyje yra teigiama, kad valstybs nars susitaria, kad tikslinga skatinti kurti geresnes gyvenimo ir darbo slygas, jog palaikant j gerjim bt galima siekti j suderinimo. Valstybs nars tiki, kad tokia raida vyks ne tik dl socialini sistem suderinimui palankaus bendrosios rinkos veikimo, bet ir dl ioje Sutartyje numatytos tvarkos ir statym bei kit teiss akt nuostat suderinimo.

EB sutarties 118 (dabar 140) tvirtinama Komisijos kompetencija. Vadovaujantis minto straipsnio nuostatomis, Komisijos uduotis nepaeidiant kit ios Sutarties nuostat ir laikantis jos bendr tiksl, skatinti glaud valstybi nari bendradarbiavim socialinje srityje, ypa reikalais, susijusiais su:

sidarbinimu;

darbo teise ir darbo slygomis;

pagrindiniu ir auktesniuoju profesiniu mokymu;

socialiniu draudimu;

nelaiming atsitikim darbe ir lig prevencija;

darbo higiena;

teise jungtis asociacijas ir kolektyvines derybas tarp darbdavi ir darbuotoj.

iuo tikslu Komisija glaudiai bendradarbiauja su valstybmis narmis atlikdama tyrimus, teikdama nuomones[18] bei organizuodama pasitarimus ir nacionaliniu lygmeniu kylaniais, ir tarptautinms organizacijoms rpimais Klausimais.

Be to, Komisija savo met praneime Europos Parlamentui skiria special skyri socialinei padiai Bendrijoje vertinti. Parlamentas gali paprayti Komisijos parengti praneimus apie tam tikras socialins padties problemas (EB sutarties 122 (dabar 145) straipsnis).

Apie Tarybos kompetencija kalbama EB sutarties 121 (dabar 144) straipsnyje. Taryba, sprsdama vieningai ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, gali pavesti Komisijai vykdyti uduotis, susijusias su bendr priemoni gyvendinimu, ypa migruojani darbuotoj socialinio draudimo Klausimais, minimais 48-51 (dabar 39-42) straipsniuose.

EB sutarties 120 straipsnyje yra tvirtintas siekis, kad valstybs nars stengiasi ilaikyti esam mokam atostog sistem ekvivalentikum.

Galiausiai, socialinei sriiai yra svarbios EB sutarties 123-125 (dabar 146-148) straipsni nuostatos. Europos socialinis fondas steigtas siekiant utikrinti geresnes darbuotoj galimybes sidarbinti bendrojoje rinkoje ir tokiu bdu padti kelti gyvenimo lyg. Fondo paskirtis palengvinti darbuotojams sidarbinti ir padidinti j judjim Bendrijoje geografins ir darbo vietos atvilgiu[19]. Vadovaujantis EB sutarties 124 straipsniu, Europos socialin fond administruoja Komisija. udavin Komisijai atlikti padeda Komisijos nario pirmininkaujamas komitetas, sudarytas i vyriausybi, profesini sjung ir darbdavi organizacij atstov[20].

1987 m. liepos 1 d. sigaliojs Suvestinis Europos aktas iplt EB institucij kompetencij darbo santyki ir socialinje srityje. Vadovaujantis Suvestinio Europos akto 21 straipsniu, EB sutartis buvo papildyta 118a (dabar 138) straipsniu, kuriame tvirtinama, kad valstybs nars labai rpinasi, kad bt skatinama paanga, ypa darbo aplinkos srityje, susijusi su darbuotoj sveikata ir sauga, bei kelia sau tiksl suderinti ios srities slygas, kartu ilaikant turimus pasiekimus. Tame paiame straipsnyje yra tiesiogiai apibriama Tarybos kompetencija leisti privalomuosius teiss aktus darbuotoj sveikatos ir saugos srityje. Taigi, Tarybai, kvalifikuota bals dauguma buvo suteikta teis direktyvomis nustatyti btiniausius reikalavimus, atsivelgiant kiekvienoje valstybje narje esamas slygas ir technines taisykles. Tokiose direktyvose vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinius varyti maj bei vidutini moni krim ir pltojim.

Suvestinis Europos aktas EB sutart papild nauju 118b (dabar 139) straipsniu, kuris teisino socialini partneri (profesini sjung ir darbdavi organizacij) dalyvavim EB veikloje. EB 118b (dabar 139) straipsnyje yra sakoma, kad Komisija stengiasi pltoti administracijos ir darbuotoj dialog Europos lygmeniu, kuris, jei abi alys to pageidauja, galt baigtis susitarimu pagrstais santykiais.

Kaip jau buvo minta, kalbant apie ES darbo teiss vystimosi etapus, Mastrichto sutartis EB institucij (toliau bus naudojamas terminas ES institucij) kompetencijos darbo santyki ir socialins saugos srityje neiplt. Taiau prie Mastrichto sutarties buvo pridtas protokolas Nr. 14 dl socialins politikos, kurio priedu tapo Susitarimas dl socialins politikos, sudarytas tarp Europos bendrijos valstybi nari, iskyrus Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst[21].

Prie 14 Protokolo pridtas Susitarimas dl socialins politikos ymiai iplt Bendrijos kompetencij darbo santyki ir socialinje srityje (r. pav. Nr.6). Taiau, atsivelgiant tai, kad mint protokol bei susitarim pasira ne visos valstybs nars, buvo iplsta vienuolikos nari Bendrijos[22] kompetencija. Tiek Susitarimas dl socialins politikos, tiek gyvendinant jo nuostatas ileisti Bendrijos teiss aktai nuo prastini teiss akt visos Bendrijos ribose skyrsi tik tuo, kad j galiojimo sritis neapm Jungtins Karalysts; dl ko juos galima buvo vadinti daline Bendrijos teise...[23].

Taigi, Susitarime buvo tvirtinta galimyb leisti j pasiraiusioms vienuolikai valstybi nari pasinaudoti Sutarties institucijomis, tvarka ir mechanizmais siekiant priimti tarpusavyje ir taikyti, kiek tai joms taikoma, aktus ir sprendimus, reikalingus pirmiau nurodytam susitarimui gyvendinti[24]. Vadovaujantis Protokolo 2 punktu, Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst nedalyvauja Tarybai svarstant ir priimant Komisijos pasilymus, pateiktus io Protokolo ir pirmiau nurodyto susitarimo pagrindu, o Tarybos priimti aktai ir visos finansins pasekms, iskyrus institucij patirtas administracines ilaidas, netaikomos Jungtinei Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalystei.

Susitarimo 1 straipsnyje Bendrija ir valstybs nars ikl sau tikslus skatinti uimtum, geresnes gyvenimo ir darbo slygas, deram socialin apsaug, socialin dialog, mogikj itekli pltojim, siekiant ilgalaikio didelio uimtumo lygio, ir kov su atskirtimi. iais tikslais Bendrija ir valstybs nars susitar gyvendinti priemones, kuriose atsivelgiama vairias nacionalins praktikos formas ir poreik palaikyti Bendrijos ekonomikos konkurencingum.

Siekiant anksiau mint usibrt tiksl bei vadovaujantis Susitarimo 2 straipsnio 1 dalimi, Bendrija remia ir papildo valstybi nari veikl iose srityse:

vis pirma, darbo aplinkos gerinimas siekiant apsaugoti darbuotoj sveikat ir saug;

darbo slygos;

darbuotoj informavimas ir konsultavimas;

moter ir vyr lygyb dl galimybi darbo rinkoje ir poirio darbe;

i darbo rinkos istumt asmen integracija....

Mintose srityse ES institucijoms buvo suteikta teis leisti privalomuosius teiss aktus - Taryba, atsivelgdama kiekvienoje valstybje narje esamas slygas ir technines taisykles, gali direktyvomis nustatyti minimalius laipsniko gyvendinimo reikalavimus. Tokiose direktyvose vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinius varyti maj bei vidutini moni krim ir pltojim[25]. Ypa svarbu yra tai, kad, vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, Taryba direktyvas priima kvalifikuota bals dauguma.

Be to, Susitarimo 2 straipsnio 3 dalyje buvo tvirtinta ES institucij kompetencija leisti valstybms narms privalomuosius teiss aktus tokiose srityse:

darbuotoj socialinio draudimo ir socialins apsaugos;

darbuotoj apsaugos nutraukus darbo sutart;

atstovavimo darbuotoj ir darbdavi interesams bei kolektyvinio gynimo;

Bendrijos teritorijoje teistai gyvenani treij ali piliei darbinimo slyg;

finansini na uimtumui ir darbo viet krimui skatinti nepaeidiant su Socialiniu fondu susijusi nuostat.

Paymtina, kad Taryba direktyvas ia ivardintais Klausimais galjo priimti tik vienbalsiai.

Susitarimo 2 straipsnio 6 dalyje yra tvirtinta, kad io straipsnio nuostatos netaikomos darbo umokesiui, teisei jungtis asociacijas, teisei streikuoti arba teisei imtis lokaut. Vadinasi, yra aikiai tvirtinama, kad ES institucijos ias tris sritis negali kitis, ir tai yra iimtinai valstybi nari kompetencija.

Taigi, galima daryti ivad, kad pagal klausim aktualum bei jautrum atskiroms valstybms narms Susitarimas dl socialins politikos iskyr tris j grupes:

jautriausios sritys, kuriose kiekviena valstyb nar turi veto teis (sprendimai priimami vienbalsiai);

ne tokios jautrios veiklos sritys, (sprendimai priimami kvalifikuota bals dauguma);

veiklos sritys, kuri teiss akt pagalba ES institucijoms negali reguliuoti.

Iki Susitarimo sigaliojimo pirminje teisje buvo tvirtinta tik viena socialinius partnerius lieianti nuostata pareigojimas Komisijai utikrinti, kad bt pltojamas administracijos ir darbuotoj dialogas Europos lygmeniu[26]. Susitarime socialini partneri vaidmuo yra didinamas.

Taip, vadovaujantis Susitarimo 3 straipsnio 1 dalimi, Komisijai keliamas udavinys skatinti socialini partneri konsultavimsi Bendrijos lygmeniu ir imtis vis tinkam priemoni j dialogui palengvinti utikrinant alims subalansuot param Susitarimo 3 straipsnyje yra tvirtinama socialini partneri konsultacin funkcija teiskros procese Komisija, prie pateikdama pasilymus socialins politikos srityje, konsultuojasi su socialiniais partneriais dl galimos Bendrijos veiksm linkms. Jei po tokio konsultavimosi Komisija mano, kad tikslinga imtis veiksm Bendrijos mastu, ji su socialiniais partneriais konsultuojasi dl numatomo pasilymo turinio. Socialiniai partneriai pateikia Komisijai nuomon arba prireikus rekomendacij.

Susitarimo 4 straipsnyje yra tvirtinama, kad socialini partneri pageidavimu j dialogas Bendrijos lygmeniu gali peraugti sutartinius santykius skaitant susitarimus. Socialini partneri Bendrijos lygmeniu sudaryti susitarimai yra gyvendinami arba pagal socialiniams partneriams bei valstybms narms bding tvark ir praktik, arba juos pasiraiusioms alims bendrai papraius, remiantis Komisijos pasilymu priimtu Tarybos sprendimu[27]. Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma, iskyrus kai svarstomame susitarime yra viena arba kelios nuostatos, susijusios su viena i taip vadinam jautri srii, tokiais atvejais ji sprendia vieningai. ia aptartos procedros trukm negali viryti devyni mnesi, jeigu suinteresuoti socialiniai partneriai bei Komisija drauge nenusprendia jos pratsti[28].

Taip pat socialiniams buvo suteikta galimyb gyvendinti direktyvas. Susitarimo 2 straipsnio 4 dalyje yra tvirtinta, kad valstyb nar gali patikti socialiniams partneriams, j bendru praymu, gyvendinti direktyvas.... iuo atveju valstyb narei utikrina, kad ne vliau, kaip iki datos, iki kurios direktyva turi bti perkelta nacionalin teis, socialiniai partneriai susitarimu bt dieg reikiamas priemones, o atitinkama valstyb nar turi imtis btin priemoni, leidiani jai garantuoti, kad bus pasiekti ta direktyva nustatyti rezultatai.

Taigi, socialini partneri vaidmuo Susitarime dl socialins politikos buvo ymiai iplstas ir pasireik trimis aspektais:

dalyvavimas teiskros procese (konsultavimo funkcija);

galimyb sudaryti susitarimus, kurie gali bti gyvendinami Tarybos sprendimu;

galimyb gyvendinti direktyvas.

Susitarime dl socialins politikos taip pat buvo iplstas vyr ir moter lygiateisikumo principo EB lygmenyje reglamentavimas. Susitarimo 6 straipsnis atkartojo EB sutarties 119 straipsn bei papildomai tvirtino, kad is straipsnis nekliudo valstybei narei ir toliau laikytis ar imtis priemoni, suteikiani ypating pranaum, skirt padti moterims verstis profesine veikla arba ukertani keli profesinei karjerai trukdanioms klitims arba ukertani keli ar kompensuojani nepalankias aplinkybes j profesinei karjerai. i nuostat tvirtinimas buvo pirmasis bandymas tvirtinti vyr ir moter lygyb ne tik darbo umokesio, bet ir kit darbo slyg srityje. Be to, tokiu bdu buvo prabilta ir apie pozityvij diskriminacij (tiksling maiau atstovaujam asmen grupi rmim[29]. Tiesa, ioje srityje vienuolika valstybi nari ES institucijoms nesuteik teiss leisti privalomuosius teiss aktus.

1999 m. gegus 1 d. sigaliojusi Amsterdamo sutartis Susitarimo dl socialins politikos nuostatas su tam tikrais pakeitimais perkl EB sutart (137-140 straipsniai).

Be ankstesni pakeitim, buvo papildytas ES sutarties buv. 117 (dabar 136) straipsnis, kalbantis apie socialins politikos principus. Mintame straipsnyje tvirtinama, kad Bendrija ir valstybs nars, atsivelgdamos pagrindines socialines teises, nustatytas 1961 m. spalio 18 d. Turine pasiraytoje Europos socialinje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartijoje, mano, jog tikslinga didinti uimtum, skatinti geresnes gyvenimo bei darbo slygas, kad palaikant j gerjim bt galima siekti j suderinimo, deramos socialins apsaugos, administracijos ir darbuotoj dialogo, mogikj itekli pltots siekiant nuolatinio didelio uimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi.

Amsterdamo sutartimi buvo iplsta Bendrijos institucij kompetencija utikrinant vyr ir moter lygiateisikum be vienodo darbo umokesio u vienod darb principo sutartyje pamintas vienodo poirio vyrus ir moteris[30] principas, o Bendrijos institucijoms suteikta teis leisti privalomuosius teiss aktus (iki Amsterdamo sutarties galiojs Protokolas Nr. 14 dl socialins politikos tokios teiss vienuolikos Bendrijai nesuteik). Taigi, Taryba EB sutartyje nustatyta tvarka, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, imasi priemoni utikrinti, kad bt taikomas moter ir vyr lygi galimybi ir vienodo poirio uimtumo bei profesins veiklos principas, taip pat vienodo umokesio u vienod arba vienodos verts darb principas[31].

Be to, 141 straipsnio 4 dalyje (buvusiame 119 str.) tvirtinta pozityvioji diskriminacija maiau atstovaujamos asmen grupi rmimas. 141 straipsnio 4 dalyje yra sakoma, kad siekiant utikrinti visik moter ir vyr lygyb per vis darbing ami, vienodo poirio principas nekliudo valstybms narms ir toliau laikytis arba imtis priemoni, numatani konkreias lengvatas, padedanias nepakankamai atstovaujamai lyiai verstis profesine veikla arba alinanias ar kompensuojanias nepalankias profesins veiklos slygas[32].

Galiausiai, EB sutartis buvo papildyta 125-130 straipsniais, kuriuose tvirtinamos uimtum lieianios nuostatos. Taigi, valstybs nars ir Bendrija veikia siekdamos pltoti suderint uimtumo strategij, ypa ugdydamos kvalifikuot, profesiniu atvilgiu pasirengusi ir mokani prisitaikyti darbo jg bei darbo rinkas, prisitaikanias prie ekonomikos pokyi,.... Pabrtina, kad Bendrijos institucijoms nra suteikiama teis leisti valstybms narms privalomus teiss aktus. Taip, pavyzdiui, Bendrija siekti didelio uimtumo padeda skatindama valstybi nari bendradarbiavim bei remdama, o prireikus ir papildydama, j veikl. Taip pat, vadovaudamasi Europos Vadov Tarybos ivadomis, Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma bei remdamasi Komisijos pasilymui ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, Region komitetu bei Uimtumo komitetu, kasmet parengia gaires, kurias valstybs nars atsivelgia vykdydamos savo uimtumo politik, o kiekviena valstyb nar pateikia Tarybai ir Komisijai met praneim apie svarbiausias priemones, kuri buvo imtasi uimtumo politik gyvendinant pagal pamintas uimtumo politikos gaires. Savo ruotu, Taryba, remdamasi 3 dalyje pamintais praneimais ir susipainusi su Uimtumo komiteto nuomone, valstybi nari uimtumo politikos gyvendinim kasmet nagrinja atsivelgdama uimtumo politikos gaires. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, kvalifikuota bals dauguma gali teikti valstybms narms rekomendacijas, jei mano, kad tokiam nagrinjimui to reikia.

Galiausiai, Nicos sutartyje[33] buvo i naujo bandoma perirti ES institucij kompetencij darbo teiss srityje. EB sutarties 137 straipsnis buvo idstytas nauja redakcija. Minto straipsnio pirmojoje dalyje yra sakoma, kad Bendrija remia ir papildo valstybi nari veikl iose srityse:

a) vis pirma darbo aplinkos gerinimo siekiant rpintis darbuotoj sveikata ir sauga;b) darbo slyg;c) darbuotoj socialinio draudimo ir socialins apsaugos;d) darbuotoj socialins apsaugos nutraukus darbo sutart;e) darbuotoj informavimo ir konsultavimo;f) atstovavimo darbuotoj ir darbdavi interesams bei i interes ir bendr sprendim kolektyvinio gynimo;g) Bendrijos teritorijoje testai gyvenani treij ali piliei darbinimo slyg;h) i darbo rinkos istumt asmen integracijos;i) moter ir vyr lygybs dl galimybi darbo rinkoje ir poirio darbe;j) kovos su socialine atskirtimi;k) socialins apsaugos sistem modernizavimo.

Taigi, Bendrijos veiklos sritis prasiplt socialins apsaugos sistem modernizavimo klausimu. Nepaisant to, 137 straipsnio 2 dalyje, kuriame nustatoma ES institucij kompetencija ivardintose srityse, nra numatyta galimyb priimti privalomuosius teiss aktus ioje naujoje srityje. Kaip ir Susitarime dl socialins politikos bei Amsterdamo sutartimi pakeistuose EB sutarties nuostatuose, po Nicos sutarties sigaliojimo pakeisto EB sutarties 137 straipsnio 5 dalyje buvo tvirtintos sritys, kuriose Bendrija negali imtis joki veiksm - darbo umokesio, teis jungtis asociacijas, teis streikuoti arba teisei imtis lokaut.

Nepaisant to, kad ES institucijos gali priimti privalomuosius teiss aktus ir socialinio draudimo ir socialins apsaugos srityje, taiau tokios nuostatos neturi takos valstybi nari teisei nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistem principus ir neturi didesniu mastu paveikti j finansins pusiausvyros[34].

Apibendrinant anksiau idstyt[35], galima teigti, kad ES kompetencija darbo santyki ir socialinje srityje apima plat klausim rat, kuriuos galima skaidyti du blokus:

1) darbo santyki ir socialins srities Klausimai, kuriuos ES institucijos gali reglamentuoti priimdamos privalomuosius teiss