darnaus vystymosi rodikliai - lrvam.lrv.lt/uploads/am/documents/files/es_ir_tarptautinis...pat...

1

DARNAUS VYSTYMOSI RODIKLIAI

SUSTAINABLE DEVELOPMENT INDICATORS

TURINYS

APLINKOS BŪKLĖS RODIKLIAI .............................................................................................................................. 7

1. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmestos į atmosferą ................................................................................. 7

2. Teršalų kiekis, išmestas į atmosferą................................................................................................................... 7

3. Kai kurių teršalų didžiausia vidutinė metinė koncentracija Lietuvos miestų ore ir kiti rodikliai ............................ 8

4. Užteršto vandens nuotekos ................................................................................................................................ 9

5. Vidutinės maistinių medžiagų koncentracijos Lietuvos upėse ir upių stebėsenos vietų, kuriose vandens kokybė atitinka kokybės normas, dalis .................................................................................... 9

6. Teršalų prietaka į Baltijos jūrą .......................................................................................................................... 10

7. Požeminio gėlo geriamojo vandens gavyba požeminio vandens baseinuose .................................................. 10

8. Požeminio vandens kokybė .............................................................................................................................. 10

9. Surinktos atliekos ............................................................................................................................................. 11

10. Surinkta pavojingų atliekų pagal rūšį ................................................................................................................ 11

11. Pažeistos, nenaudojamos žemės, eksploatuojami ir išeksploatuoti naudingųjų iškasenų karjerai ....................... 12

12. Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga ................................................................................................ 12

EKONOMIKOS VYSTYMOSI RODIKLIAI ................................................................................................................ 13

13. Darbo našumas ................................................................................................................................................ 13

14. Bendrasis vidaus produktas ............................................................................................................................. 14

15. Sunaudotas galutinės energijos kiekis ............................................................................................................. 14

16. Galutinės energijos intensyvumas .................................................................................................................... 14

17. Atsinaujinantys energijos ištekliai ..................................................................................................................... 15

18. Elektros energijos, pagamintos kogeneracinėse elektrinėse, dalis bendrojoje elektros energijos gamyboje ... 15

19. Pramonės rodikliai ............................................................................................................................................ 15

20. Žemės ūkio rodikliai.......................................................................................................................................... 16

21. Turizmo rodikliai ............................................................................................................................................... 16

22. Transporto rodikliai ........................................................................................................................................... 16

23. Dviračių takų ilgis didžiuosiuose miestuose ..................................................................................................... 17

24. Namų ūkių rodikliai ........................................................................................................................................... 17

25. Gyventojų aprūpinimas centralizuotai tiekiamu vandeniu, teikiamomis nuotekų tvarkymo bei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis ...................................................................................................... 17

SOCIALINIO VYSTYMOSI RODIKLIAI .................................................................................................................... 18

26. Išlaidos švietimui, kultūros paslaugoms, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai bei moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, palyginti su BVP ........................................................................ 18

27. Gyventojų ekonominis aktyvumas .................................................................................................................... 18

28. Skurdas ir socialinė atskirtis ............................................................................................................................. 19

29. Nurodyto amžiaus gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ...................................................................... 19

30. Gimstamumas, mirtingumas ir natūrali kaita .................................................................................................... 19

31. Mirtingumas pagal mirties priežastis ................................................................................................................ 20

32. Kūdikių mirtingumas pagal amžių ..................................................................................................................... 20

33. Žuvusieji dėl nelaimingų atsitikimų darbe ......................................................................................................... 20

34. Susirgimai salmonelioze ................................................................................................................................... 20

35. Švietimas .......................................................................................................................................................... 21

36. Studentų, įstojusių į aukštąsias mokyklas ir jas baigusių, skaičius ................................................................... 21

37. Bendrasis mokyklinis ugdymas ........................................................................................................................ 21

38. Profesinis jaunimo mokymas ............................................................................................................................ 22

2

REGIONŲ VYSTYMOSI RODIKLIAI ........................................................................................................................ 23

39. Bendrasis vidaus produktas pagal apskritis ..................................................................................................... 23

40. Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pagal apskritis ........................................................................ 23

41. Materialinės investicijos vienam gyventojui pagal apskritis ir savivaldybes ...................................................... 23

42. 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis pagal apskritis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys) .......................................................................................................... 25

43. Nedarbo lygis pagal apskritis ........................................................................................................................... 25

44. Miško žemės plotas .......................................................................................................................................... 26

45. Teršalų išmetimas į atmosferą pagal apskritis .................................................................................................. 26

46. Gyventojų prijungimas aglomeracijose ............................................................................................................. 27

Informaciją apie Europos Sąjungos ir kitų šalių darnaus vystymosi rodiklius Jūs galite rasti Eurostato interneto svetainėje adresu http://ec.europa.eu/eurostat/data/database.

Sutartiniai ženklai ◘ Negalutiniai duomenys

* Išankstiniai duomenys

** Patikslinti duomenys

http://ec.europa.eu/eurostat/data/database�

3

CONTENTS

ENVIRONMENTAL INDICATORS ............................................................................................................................. 7

1. Emissions of greenhouse gases ........................................................................................................................ 7

2. Emissions of air pollutants .................................................................................................................................. 7

3. Maximum annual average concentration of ambient air pollutants in Lithuanian cities and towns and other indicators ............................................................................................................................................ 8

4. Wastewater ........................................................................................................................................................ 9

5. Average nutrient concentration in river monitoring sites and share of river monitoring sites in conformity with quality standards.................................................................................................................... 9

6. Pollution load on the Baltic sea ........................................................................................................................ 10

7. Abstraction of fresh groundwater from groundwater bodies ............................................................................. 10

8. Groundwater quality ......................................................................................................................................... 10

9. Waste collected ................................................................................................................................................ 11

10. Hazardous waste collected by type of waste .................................................................................................... 11

11. Damaged unutilised lands, active and inactive quarries of mineral resources ................................................. 12

12. Protection of biodiversity and landscape .......................................................................................................... 12

ECONOMIC DEVELOPMENT INDICATORS .......................................................................................................... 13

13. Labour productivity ........................................................................................................................................... 13

14. Gross domestic product ................................................................................................................................... 14

15. Final energy consumption ................................................................................................................................ 14

16. Energy intensity ................................................................................................................................................ 14

17. Renewable energy resources ........................................................................................................................... 15

18. Share of electricity produced by cogeneration plants (combined heat and power plants) in total electricity production ............................................................................................................................. 15

19. Industrial indicators .......................................................................................................................................... 15

20. Agricultural indicators ....................................................................................................................................... 16

21. Tourism indicators ............................................................................................................................................ 16

22. Transport indicators.......................................................................................................................................... 16

23. Length of bicycle paths in the major cities ........................................................................................................ 17

24. Household indicators ........................................................................................................................................ 17

25. Provision of centralized water supply, sewage management and municipal waste management services to the population ................................................................................................................................. 17

SOCIAL DEVELOPMENT INDICATORS ................................................................................................................. 18

26. Expenditure on education, cultural services, health care, social protection, R&D, compared to GDP ............. 18

27. Economic activity of the population .................................................................................................................. 18

28. Poverty and social exclusion ............................................................................................................................ 19

29. Life expectancy at certain ages ........................................................................................................................ 19

30. Live births, deaths and natural increase/decrease ........................................................................................... 19

31. Mortality by cause of death .............................................................................................................................. 20

32. Infant mortality by age ...................................................................................................................................... 20

33. Persons fatally injured due to accidents at work .............................................................................................. 20

34. Cases of salmonella ......................................................................................................................................... 20

35. Education ......................................................................................................................................................... 21

36. Students admitted to schools of higher education and graduates .................................................................... 21

37. General education ............................................................................................................................................ 21

38. Vocational education ........................................................................................................................................ 22

4

REGIONAL DEVELOPMENT INDICATORS ........................................................................................................... 23

39. Gross domestic product by county ................................................................................................................... 23

40. Gross domestic product per capita by county .................................................................................................. 23

41. Investment in tangible fixed assets per capita by county and municipality ....................................................... 23

42. Employment rate of persons aged 15–64 by county (Labour Force Survey data) ............................................ 25

43. Unemployment rate by county .......................................................................................................................... 25

44. Forest land area ............................................................................................................................................... 26

45. Emissions of air pollutants by county ............................................................................................................... 26

46. Connection of the population to the sewerage system in agglomerations ........................................................ 27

Information on the sustainable development indicators of the European Union and other countries is available on the Eurostat’s website, at http://ec.europa.eu/eurostat/data/database.

Explanation of symbols ◘ Non-final data

* Provisional data

** Revised data

http://ec.europa.eu/eurostat/data/database�

5

Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos galutinai buvo suformuluotos 1992 m. Rio de Žaneire vykusioje

pasaulinėje Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencijoje, kuri aukščiausiu lygiu įteisino darnų vystymąsi kaip

pagrindinę ilgalaikę visuomenės ideologiją. Rio de Žaneiro deklaracijoje buvo suformuluoti pagrindiniai darnaus

vystymosi principai, o priimtoje XXI amžiaus darbotvarkėje pateikta darnaus vystymosi įgyvendinimo veiksmų

programa. Tačiau 2002 m. vykusiame Johanesburgo viršūnių susitikime, skirtame Rio de Žaneiro konferencijos

dešimtmečiui, buvo konstatuota, kad nepaisant vyriausybių, tarptautinių organizacijų, verslo, visuomenės grupių

pastangų nuveikta gerokai mažiau, nei buvo numatyta. Rengiantis Johanesburgo viršūnių susitikimui buvo

paskelbta nuostata „nuo planų prie darbų“ ir visos šalys paprašytos per 2002 m. parengti nacionalines darnaus

vystymosi strategijas bei sukurti veiksmingus šių strategijų įgyvendinimo mechanizmus.

Europos Sąjunga (ES) yra aiški darnaus vystymosi lyderė. Bendros ES darnaus vystymosi nuostatos oficialiai

buvo suformuluotos Europos Parlamentui peržiūrėjus ir Europos Tarybai patvirtinus 1998 m. Europos Bendrijos

politikos ir veiksmų, susijusių su aplinka ir darniu vystymusi, programą „Darnaus vystymosi link“. ES darnaus

vystymosi strategija buvo patvirtinta 2001 m. Geteborge (Švedija) įvykusiame Europos Tarybos viršūnių pasitarime.

Čia buvo konstatuota, kad darnus vystymasis yra ilgalaikė ES strategija, užtikrinanti švarią ir sveiką aplinką bei

gerėjančią gyvenimo kokybę dabartinei ir ateinančioms kartoms. 2012 m. birželio 20–22 d. Rio de Žaneire (Brazilijoje)

įvyko Jungtinių Tautų darnaus vystymosi konferencija „Rio + 20“. Joje dalyvavusiems valstybių vadovams (prezi-

dentams, vyriausybių vadovams) pavyko susitarti dėl bendro dokumento „Ateitis, kurios norime“. Šiame dokumente

suformuluota bendra visų pasaulio šalių darnaus vystymosi vizija ir išspręsti kai kurie svarbūs klausimai aplinkos

apsaugos, ekonomikos ir socialinio vystymosi srityse.

Siekiant užtikrinti darnaus vystymosi proceso koordinavimą mūsų šalyje aukščiausiu lygmeniu, 2000 m. buvo

sudaryta Nacionalinė darnaus vystymosi komisija, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras

Pirmininkas. 2003 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos nacionalinę darnaus vystymosi

strategiją. Strategijoje suformuluoti pagrindiniai ilgalaikiai, vidutinės trukmės bei trumpalaikiai tikslai ir uždaviniai

bei numatytos jų įgyvendinimo priemonės. Be to, joje numatyta sukurti efektyvią strategijos įgyvendinimo priežiūros

sistemą, kuri leistų reguliariai vertinti pasiektą pažangą bei įvardyti iškilusias kliūtis ir susidariusias problemas. Taip

pat sudaryta įvairių sričių ekspertų grupė prie Aplinkos ministerijos, kuri turi reguliariai analizuoti išorinius ir vidinius

pokyčius, vertinti strategijos įgyvendinimo eigą ir rengti rekomendacijas, kad išryškėję trūkumai būtų šalinami laiku.

Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos priežiūrai vykdyti yra parengtas darnaus vystymosi rodiklių, tiesiogiai

susijusių su strategijoje suformuluotais tikslais ir uždaviniais, sąrašas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimu patvirtinta nauja strategijos redakcija, kurioje

pateikiamas atnaujintas darnaus vystymosi rodiklių sąrašas. Lietuvos statistikos departamentas šiuos rodiklius

skelbia savo interneto svetainėje.

Atsinaujinantys energijos ištekliai – hidroenergija, vėjo, saulės, žemės gelmių (geoterminė) energija, biomasė

(malkos ir medienos atliekos, šiaudai, energetiniai augalai), biodujos bei biodegalai.

Biodegalai – iš biomasės pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai.

Darnus vystymasis – visuomenės vystymasis, sudarantis galimybę pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir

ateinančioms kartoms derinant aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius visuomenės tikslus ir neviršijant

poveikio aplinkai ribos.

Ekologinis žemės ūkis – bendra ūkininkavimo sistema, kuria siekiama išauginti ekologiškus žemės ūkio

produktus nenaudojant sintetinių trąšų, pesticidų ir augimo stimuliatorių.

Energijos intensyvumas – energijos sąnaudos, tenkančios bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui.

Taršos intensyvumas – į aplinką patenkančių teršalų kiekis, tenkantis sunaudotų gamtos išteklių (energijos,

medžiagų) vienetui.

Dokumentus ir visą informaciją apie darnų vystymąsi galite rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu

www.am.lt/VI/index.php#r/1034.

http://www.am.lt/VI/index.php#r/1034�

6

The main provisions for sustainable development were finally agreed upon at the World Summit – the United

Nations Conference on Environment and Development in Rio de Janeiro in 1992, where sustainable development

as the main long-term civil society’s development ideology was legitimated. The main principles of sustainable

development in the Rio Declaration on Environment and Development were formulated, and the action programme

for sustainable development implementation in the adopted Agenda 21 was submitted. However, ten years later, at

the World Summit on Sustainable Development in Johannesburg in 2002, it was stated that, despite the initiatives

of governments, international organizations, business and civil society groups to achieve sustainable development,

the progress towards the goals established at Rio had been much slower than anticipated. During the preparations

for the Johannesburg Summit, a motto “from plans to actions” was declared, and all the countries were asked to

prepare their national sustainable development strategies in 2002 and to develop effective mechanisms for the

implementation thereof.

The European Union is an unquestioned leader in sustainable development. Common guidelines for sustain-

able development were officially formulated in the Review of the European Community Programme in relation to

the environment and sustainable development Towards Sustainability and adopted by the European Parliament

and the European Council in 1998. The European Union Sustainable Development Strategy was approved by the

European Council in Göteborg in 2001. In the Strategy, it was stated that sustainable development was a long-term

European Union’s strategy ensuring clean and healthy environment and better quality of life for the present and

future generations. On 20–22 June 2012, Rio +20 – the United Nations Conference on Sustainable Development –

was held in Rio de Janeiro, Brazil. The leaders of participating countries (presidents, government leaders) have

reached an agreement on the document “The Future We Want”. In this document, a common vision of sustainable

development across all the countries of the world is set and some key issues in the fields of environment

protection, economics, and social development are solved.

In Lithuania, with the aim of ensuring the coordination of sustainable development process at the highest level,

the National Commission on Sustainable Development under the Prime Minister’s chairmanship was formed in

2000. The Lithuanian National Sustainable Development Strategy (hereinafter referred to as “the Strategy”) was

approved by the Government on 11 September 2003. The main long-, mid- and short-term objectives and tasks

were formulated, and the most important implementation measures in various sectors and their branches were

envisaged in the Strategy. Moreover, the creation of an effective system for the monitoring of the implementation of

the Strategy, enabling the regular assessment of the progress achieved and identification of obstacles and problems

is planned. A group of experts in various fields has been formed at the Ministry of Environment with the aim of

regularly analysing exterior and interior changes, evaluating the process of the implementation of the Strategy, and

preparing timely recommendations for the elimination of the weaknesses detected.

In order to monitor the implementation of the Strategy, a list of sustainable development indicators, directly

linked to the objectives and tasks set therein, has been prepared.

A new version of the National Sustainable Development Strategy was approved by Government Resolution of

16 September 2009; the new version of the Strategy contains an updated list of sustainable development indi-

cators. Statistics Lithuania publishes these indicators on its website.

Renewable energy resources encompass hydropower, wind, solar, geothermal energy, biomass (wood and

wood waste, straw, energy crops), biogas, and biofuel.

Biofuels for transport means liquid or gaseous fuel for transport produced from biomass.

Sustainable development is the development of the society providing opportunities to reach welfare for present

and future generations by harmonizing environmental, economic and social objectives of the society and without

exceeding the allowable limits of the environmental impact.

Organic farm is a system of farming that is aimed at growing ecological agricultural products without the use

of artificial fertilisers, pesticides and growth stimulants.

Energy intensity is a ratio of energy consumption per unit of gross domestic product (GDP).

Pollution intensity refers to the amount of pollutants emitted to the environment per unit of natural resources

(energy, materials) consumed.

The documents and all the information on sustainable development are available on the website of the Ministry

of Environment, at http://www.am.lt/VI/index.php#r/1034.

http://www.am.lt/VI/index.php#r/1034�

7

APLINKOS BŪKLĖS RODIKLIAI

ENVIRONMENTAL INDICATORS

Aplinkos ministerijos duomenys Data provided by the Ministry of Environment

1. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmestos į atmosferą**

1. Emissions of greenhouse gases**

Tūkst. tonų CO2 ekvivalentu CO2 equivalent, thousand tonnes

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013*

Iš viso 23 318 24 932 20 432 21 119 21 680 21 622 20 331 Total

Pramonė 4 115 5 562 2 368 2 230 3 738 3 627 2 745 Industry

Energetika 8 422 7 676 7 413 8 179 7 365 7 347 6 458 Energy industry

Transportas 4 376 5 393 4 420 4 543 4 513 4 538 4 827 Transport

Kitos veiklos 6 405 6 301 6 231 6 167 6 064 6 110 6 301 Other activities

Tūkst. t CO2 ekvivalentu / mln. EUR BVP 1,1 0,8 0,8 0,8 0,7 0,6 0,6

Thous. t CO2 equivalent / EUR mill. of GDP

2. Teršalų kiekis, išmestas į atmosferą

2. Emissions of air pollutants

Tūkst. tonų Thousand tonnes

2005 2008 2009 2010 2011 2012

Bendra emisija, iš viso1 389,7 338,7 332,0 391,2 366,2 367,7 Total, emissions

1

Anglies monoksidas 190,3 177,2 169,2 210,8 194,2 187,4 Carbon monoxide

Azoto oksidai 57,6 54,8 53,5 57,8 50,5 57,8 Nitrogen oxides

Sieros dioksidas 43,7 27,0 29,5 38,1 35,5 36,4 Sulphur dioxide

Lakieji organiniai junginiai 84,1 66,4 66,2 69,0 69,0 59,3 Volatile org. compounds

Kietosios dalelės 14,0 13,3 13,6 15,5 17,0 26,8 Particulate matter

Tona / mln. EUR BVP 18,5 10,4 12,3 14,0 11,7 11,0 Tonne / EUR mill. of GDP

Pramonė, iš viso 73,0 77,8 78,1 79,3 73,2 71,0 Total, industry






Energetika, iš viso 188,5 147,2 143,6 197,4 196,7 211,9 Total, energy






Transportas, iš viso 128,2 113,8 110,5 114,6 96,3 84,8 Total, transport






1 Visos ūkio veiklos

1 All economic activities

8

3. Kai kurių teršalų didžiausia vidutinė metinė koncentracija Lietuvos miestų ore ir kiti rodikliai

3. Maximum annual average concentration of ambient air pollutants in Lithuanian cities and towns and other indicators

µg/m3

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Vilnius Vilnius

Azoto dioksidas 32 32 32 25 28 33 35 Nitrogen dioxide

Sieros dioksidas 2 2 5 2 5 3 2 Sulphur dioxide

KD10 / P 33/46 27/30 26/22 29/41 31/34 32/31 38/43 PM10 / P

Ozonas1 / P1 146/9 147/12 149/5 133/2 135/4 145/6 123/1 Ozone

1 / P1

Kaunas Kaunas


Sieros dioksidas ... 5 2 2 2 32 2

2 Sulphur dioxide

KD10/ P 32/56 24/19 29/32 33/41 33/32 29/30 35/44 PM10 / P

Ozonas1 / P1 118/0 137/8 145

2/1 145/7 146/8 141/4 117

2/0 Ozone

1 / P1

Klaipėda Klaipėda


Sieros dioksidas 5 5 2 3 5 2 2 Sulphur dioxide

KD10 / P 39/43 23/9 27/33 28/32 28/31 25/28 33/35 PM10 / P

Ozonas1 / P1 113/0 120/0 112/0 115/0 105/0 126/2 88

2/0 Ozone

1 / P1

Šiauliai Šiauliai


Sieros dioksidas 4 4 <1 … … 2 2 Sulphur dioxide

KD10 / P 29/27 22/11 26/31 34/51 30/33 31/35 37/49 PM10 / P

Ozonas1 / P1 145/4 123/1 127/1 125/2 123/1 113/0 102/0 Ozone

1 / P1

Panevėžys Panevėžys


Sieros dioksidas 5 ... … … … … … Sulphur dioxide

KD10 / P 30/42 24/16 26/29 30/43 19/19 26/23 31/28 PM10 / P

Ozonas1 / P1 141/2 133/6 119/0 … … 110/0 122/1 Ozone

1 / P1

Kėdainiai Kėdainiai


Sieros dioksidas 3 <1 <1 3 3 3 2 Sulphur dioxide

KD10 / P 26/33 18/5 25/29 29/34 25/21 25/20 30/22 PM10 / P

Ozonas1 / P1 133/6 120

2/0 114/0 123/1 122/1 130/5 118/0 Ozone

1 / P1

Jonava Jonava


Sieros dioksidas 1 … … … … … … Sulphur dioxide

KD10 / P 25/23 21/8 26/26 30/34 26/22 20/16 28/13 PM10 / P

Ozonas1 / P1 161/16 130/2 137/2 … … 120/0 123/1 Ozone

1 / P1

1 Ozonas – pateikiamas maksimalus 8 valandų laikotarpio pažemio ozono koncentracijos vidurkis, skaičiuojamas iš kas valandą

atnaujinamų duomenų. 1 Ozone: the maximum daily 8-hour average concentration of troposphere ozone, calculated based on hourly data and updated

each hour, is presented. 2 Per metus surinkta mažiau nei 90 procentų duomenų.

2 Less than 90 per cent of data was collected per year.

P – dienų skaičius, kai buvo viršyta paros ribinė vertė (iki 2005 m. – paros ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu).

P – the number of days when the limit value was exceeded (before 2005, a 24-hour limit value plus the margin of tolerance).

P1 – dienų skaičius, kai buvo viršyta 8 valandų siektina vertė, kurios įsigaliojimo data – 2010 m.

P1 – the number of days when an 8-hour target value (in force from 2010) was exceeded.

9

4. Užteršto vandens nuotekos

4. Wastewater

2005 2008 2009 2010 2011 2012

Užteršto vandens nuotekų kiekis Amount of wastewater

bendras nuotekų kiekis, mln. m

3 174,3 175,7 170,0 182,0 181,7 179,9

total amount of wastewater, mill. m

3

tūkst. m3 / mln. EUR BVP 8,3 5,4 6,3 6,5 5,8 5,4 thous. m

3 / EUR mill. of GDP

Į atvirus vandens telkinius patenkančių teršalų kiekis, t

Pollutant discharges into surface water, t

organinės medžiagos (BDS7) 3 818,3 2 394,4 1 785,1 1 838,9 1 797,5 1 414,4 organic matter (BOD7)

skendinčiosios medžiagos 4 607,0 3 871,2 3 323,4 3 495,1 3 414,8 2 995,2 suspended matter

bendrasis azotas 2 837,8 2 368,4 1 978,8 1 919,9 1 963,3 1 768,8 total nitrogen

bendrasis fosforas 355,3 241,9 186,5 167,4 150,0 133,8 total phosphorus

naftos produktai 63,20 46,10 40,46 47,31 40,50 36,50 oil products

Išvalytų iki normatyvų nuotekų dalis, proc. 67,0 72,4 88,9 90,6 92,7 97,2

Wastewater treated to the standards, %

5. Vidutinės maistinių medžiagų koncentracijos Lietuvos upėse ir upių stebėsenos vietų, kuriose vandens kokybė atitinka kokybės normas, dalis

5. Average nutrient concentration in river monitoring sites and share of river monitoring sites in conformity with quality standards

2005 2008 20091 2010

1 2011

1 2012

1 2013

1

Organinės medžiagos (BDS7), mg/l 2,8/80 2,7/86 2,8/74 2,8/81 2,4/91 2,3/91 2,4/89

Organic matter (BOD7), mg/l

Bendrasis azotas, mg/l 2,833/62 2,555/71 2,332/79 2,786/68 2,597/72 2,776/69 2,419/70 Total nitrogen, mg/l

Amonio azotas, mgN/l 0,250/98 0,205/98 0,136/95 0,113/93 0,094/94 0,073/96 0,078/96 Ammonium, mgN/l

Nitratai, mgN/l 1,593/82 1,396/88 1,292/85 1,651/74 1,640/78 1,823/72 1,657/72 Nitrate, mgN/l

Bendrasis fosforas, mg/l 0,127/63 0,101/78 0,102/97 0,087/96 0,085/95 0,080/96 0,085/96 Total phosphorus, mg/l

Fosfatai, mgP/l 0,080/73 0,056/83 0,055/91 0,044/96 0,044/95 0,038/93 0,050/94 Orthophosphate, mgP/l

1 2009–2013 m. duomenų vertinimas atliktas vadovaujantis pasikeitusiais kokybės normų reikalavimais, kurie išdėstyti Paviršinių

vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 210. Iki 2009 m. duomenų vertinimas buvo atliekamas pagal reikalavimus, kurie išdėstyti Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633. 1 Evaluation of data for 2009–2013 was carried out according to the changes of the quality standards requirements as set out in the

Surface Water Ecological Status Assessment Reglament approved by Order No. 210 of 12 April 2007 of the Minister of Environment of the Republic of Lithuania.

Until 2009, data evaluation was carried out in accordance with the requirements outlined in the Waste Management Regulation approved by Order No. D1-236 of 17 May 2006 of the Minister of Environment of the Republic of Lithuania, and the Requirements Specification for Protection of Surface Water Bodies Where Freshwater Fish Can Live and Reproduce approved by Order No. D1-633 of 21 December 2005 of the Minister of Environment of the Republic of Lithuania.

Skaitiklyje – vidutinė maistinių medžiagų koncentracija Lietuvos upėse. Vardiklyje – upių monitoringo vietų, kuriose vandens kokybė atitinka kokybės normas, dalis procentais.

In the numerator – the percentage of average nutrient concentration in Lithuanian rivers. In the denominator – the percentage of river monitoring sites where water quality meets the quality standards.

10

6. Teršalų prietaka į Baltijos jūrą 1

6. Pollution load on the Baltic sea 1

Tonomis Tonnes

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Organinės medžiagos (BDS7) 96 256 68 666 68 757 76 690 59 036 55 996 64 156 Organic matter (BOD7)

Bendrasis azotas 53 576 32 807 31 656 45 021 39 341 35 544 39 480 Total nitrogen

Bendrasis fosforas 1 647 1 675 1 310 1 815 1 499 1 135 1 332 Total phosphorus

1 Į apkrovos skaičiavimus įtrauktas iš Lietuvos teritorijos per Kaliningrado srities teritoriją – Nemuno atšaką Giliją – į Baltijos jūrą

patenkantis teršalų kiekis. Organinių ir biogeninių medžiagų krūvių pokyčius veikia tiek taršos mastas, tiek ir upių debitas. 1 The calculations include the amount of pollutants getting into the Baltic Sea from the territory of Lithuania through the territory of

Kaliningrad Region by the arm of Nemunas Gilija. Changes in the loads of organic and biogenic matter are determined by both the degree of pollution and river discharge.

7. Požeminio gėlo geriamojo vandens gavyba požeminio vandens baseinuose

7. Abstraction of fresh groundwater from groundwater bodies

Požeminio vandens baseinai (PVB)

Turimi požeminio vandens eksploa-taciniai ištekliai, mln. m

3 1

Useful ground-water resources, mill. m

3 1

Požeminio vandens gavyba Groundwater bodies

Groundwater abstraction

mln. m3 palyginti su turimais ištekliais, proc.

mill. m3 % of available resources

2010 2011 2012 2013 2010 2011 2012 2013

Pietryčių Lietuvos kvartero 784,6 62,3 75,1 69,4 68,4 11,1 13,4 8,8 8,7

Southeast Lithuanian Quaternary

Vakarų žemaičių kvartero 75,5 4,4 3,4 3,1 3,2 19,6 15,1 4,1 4,2

West Žemaičiai Quaternary

Viršutinės–apatinės kreidos 82,9 15,9 17,6 13,5 15,5 10,0 11,1 16,3 18,7

Upper–Lower Cretaceous

Permo–viršutinio devono 81,0 11,2 13,4 13,6 14,1 13,0 15,5 16,8 17,4

Permian–Upper Devonian

Viršutinio devono Stipinų 48,6 7,9 10,4 11,5 6,8 18,3 24,1 23,6 13,9

Upper Devonian Stipinai

Viršutinio–vidurinio devono 285,6 21,0 21,1 21,8 21,3 7,3 7,4 7,6 7,5

Upper–Middle Devonian

1 Turimi požeminio vandens eksploataciniai ištekliai įvertinti vykdant projektą „Požeminio vandens išteklių įvertinimas Lietuvoje“ 2012.

1 Useful groundwater resources estimated during the project Estimation of Groundwater Resources in Lithuania 2012.

8. Požeminio vandens kokybė

8. Groundwater quality

Mėginių iš viso Atitinka kokybės normas Atitinka kokybės normas, proc.

Specimen, total Meets the quality standard Meets the quality standard, %

2000 193 168 87,0

2005 103 94 91,3

2006 38 33 86,8

2007 113 101 89,4

2008 66 58 87,9

2009 196 183 93,8

2010 107 92 86,0

2011 171 154 89,0

2012 175 151 86,3

2013 176 156 88,6

11

9. Surinktos atliekos

9. Waste collected

2005 2008 2009 2010 2011

Komunalinės atliekos Municipal waste

Bendras kiekis, tūkst. t 1 289 (1 053)

1

1 369 (1 139)

1

1 205 (1 038)

1

1 253 (1 033)

1 247 (974)

Total amount, thous. t

Vienam gyventojui, kg2 388

(317)1

428 (356)

1

381 (328)

1

405 (334)

412 (322)

Per capita, kg2

Gamybos atliekos Industrial waste

Bendras kiekis, tūkst. t 4 233 4 438 3 843 4 052 4 202 Total amount, thous. t

Tona / mln. EUR BVP 201,6 135,7 142,7 144,7 134,5 Tonne / EUR mill. of GDP

Gamybos atliekų perdirbimas proc. nuo susidariusio (gauto) kiekio

3

Recycling of industrial waste, % of the amount generated (collected)

3

Popierius ir kartonas 90,3 80,8 68,0 70,2 74,4 Paper and paperboard

Stiklas 53,3 65,0 60,4 91,7 93,9 Glass

Plastikas 47,4 47,3 52,1 48,3 61,3 Plastics

Metalai 2,5 2,8 1,0 1,9 1,3 Metals

1 Pateikti mišrių komunalinių atliekų duomenys pagal Atliekų sąrašą (Komisijos sprendimas 2001/118/EB).

1 Data on mixed municipal waste submitted according to the list of wastes (Commission Decision 2001/118/EC).

2 Statistinė informacija patikslinta pagal gyventojų skaičių, perskaičiuotą remiantis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio

gyventojų ir būstų surašymo rezultatais. 2 Statistical information have been recalculated using population figures revised on the basis of the results of the 2011 Population

and Housing Census of the Republic of Lithuania. 3 Neįskaityti eksportuotų atliekų kiekiai.

3 Exports of waste excluded.

10. Surinkta pavojingų atliekų pagal rūšį

10. Hazardous waste collected by type of waste

Tonomis Tonnes

2005 2008 2009 2010 2011

Iš viso 95 936 113 038 100 795 109 653 137 479 Total

Panaudoti tirpikliai 110 91 38 33 56 Spent solvents

Rūgščių, šarmų arba druskų atliekos 11 249 12 182 6 501 3 629 4 709 Acid, alkaline or saline wastes

Panaudota alyva 5 727 5 743 4 670 3 989 4 055 Used oils

Panaudoti cheminiai katalizatoriai 22 - - - 14 Spent chemical catalysts

Į specifikaciją neįtrauktos cheminės atliekos 674 546 746 630 706 Off-specification chemical wastes

Mišrios cheminės atliekos 117 315 366 1 112 323 Mixed chemical wastes

Cheminės nuosėdos ir likučiai 46 374 55 333 39 309 45 548 46 494 Chemical deposits and residues

Pramoninių nuotekų valymo dumblas 798 509 600 231 191 Industrial effluent sludge

Užkrečiamosios sveikatos priežiūros atliekos 241 759 950 1 120 883 Infectious health care wastes

Stiklo atliekos 3 849 1 190 355 244 99 Glass wastes

Atliekos, kuriose yra PCB/PCT 56 42 40 67 40 Waste containing PCBs/ PCTs

Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės 9 179 13 899 14 306 16 382 18 118 Discarded vehicles

Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga 495 3 931 1 872 2 656 4 022

Discarded electrical and electronic equipment

Nebenaudojami mechanizmai ir įrenginių sudedamosios dalys 11 672 10 794 11 248 17 142 16 948

Discarded machines and equipment components

Mišrios ir neišrūšiuotos medžiagos 10 - 7 17 63 Mixed and undifferentiated materials

Rūšiavimo likučiai 77 447 7 048 10 529 16 879 Sorting residues

Statybos ir griovimo darbų atliekos 2 323 223 79 73 571 Construction and demolition wastes

Asbesto atliekos 738 2 390 2 728 4 528 4 942 Asbestos wastes

Deginimo atliekos 75 179 57 328 80 Combustion wastes

Užteršta žemė ir užterštos žemkasių iškasos 2 150 4 465 9 875 1 496 18 285

Contaminated soils and polluted dredging spoils

12

11. Pažeistos, nenaudojamos žemės, eksploatuojami ir išeksploatuoti naudingųjų iškasenų karjerai

11. Damaged unutilised lands, active and inactive quarries of mineral resources

Hektarais Hectares

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Pažeistos žemės 23 826 23 072 22 729 22 362 20 992 20 640 19 903 Damaged lands

Eksploatuojami naudin-gųjų iškasenų karjerai 4 344 5 138 5 275 5 382 5 898 6 164 6 651

Active quarries of mineral resources

Eksploatuojami durpynai 12 876 12 346 12 431 12 272 13 596 14 119 14 945 Active peat lands

Eksploatuojami sąvartynai 881 868 748 632 606 606 618 Landfills in operation

Išeksploatuotų naudin-gųjų iškasenų karjerai 1 109 1 571 1 452 1 476 1 498 1 539 1 557

Inactive quarries of mineral resources

Išeksploatuota durpynų 814 1 000 1 000 1 277 1 167 1 174 1 174 Inactive peat lands

Nenaudojamos žemės, netinkamos žemės ūkio augalams auginti arba dėl mažos ūkinės vertės dirvožemio netinkamos nuolat ganyti ir šienauti, plotas 163 066 147 470 145 579 142 196 139 092 135 763 129 447

Area of unutilised land which is not suitable for cultivation of agricultural crops or due to low agricultural value of soil is not suitable for constant grazing and mowing

12. Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga

12. Protection of biodiversity and landscape

Sausio 1 d. As of January 1

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Miško žemės plotas, tūkst. ha

1 2 091,2 2 142,9 2 150,3 2 159,8 2 169,8 2 172,9 2 173,6 2 176,7

Forest land area, thous. ha

1

palyginti su šalies plotu, proc. 32,0 32,8 32,9 33,1 33,2 33,3 33,3 33,3

compared to the country’s area, %

Saugomų gamtos teri-torijų plotas, tūkst. ha

2 932,1 999,3 968,1 1 020,1 1 020,3 1 021,4 1 023,5 1 144,9

Protected area, thous. ha

2

palyginti su šalies plotu, proc. 14,3 15,3 14,8 15,6 15,6 15,6 15,7 17,5

compared to the country’s area, %

1 Valstybinės miškų tarnybos duomenys

1 Data provided by the State Forest Service

2 Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenys

2 Data provided by the State Cadastre of Protected Areas

13

EKONOMIKOS VYSTYMOSI RODIKLIAI

ECONOMIC DEVELOPMENT INDICATORS

13. Darbo našumas

13. Labour productivity

Bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiš-kai dirbtai valandai, to meto kainomis, EUR

Pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, proc.

GVA per hour actually worked, at current prices, EUR

Changes compared to the previous year, %

2009 2010 2011 2012 2013* 2009 2010 2011 2012 2013*

Visas ūkis 9,9 10,7 12,1 12,7 13,3 -4,2 6,1 7,1 2,1 2,8 Total

Žemės ūkis, miški-ninkystė ir žuvinin-kystė 3,1 4,0 5,2 6,1 5,8 3,7 -0,9 9,3 5,7 1,7

Agriculture, forestry and fishing

Kasyba ir karjerų eksploatavimas 14,0 15,1 21,6 23,5 17,0 -2,9 -2,4 22,2 2,9 -28,2

Mining and quarrying

Apdirbamoji gamyba 10,4 12,9 15,4 16,1 16,8 1,8 15,4 8,8 0,8 6,1 Manufacturing

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kon-dicionavimas 24,1 28,4 30,8 32,4 36,4 15,9 12,8 -2,3 -4,3 7,8

Electricity, gas, steam and air conditioning supply

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 8,9 11,3 12,1 10,5 9,6 7,7 16,6 2,6 -19,0 -10,4

Water supply; sewerage, waste management and remediation activities

Statyba 7,6 8,8 10,8 10,1 10,6 -20,4 18,8 18,2 -9,7 0,2 Construction

Didmeninė ir mažme-ninė prekyba; varikli-nių transporto prie-monių ir motociklų remontas 9,8 10,5 12,0 13,4 14,0 -12,1 2,4 12,4 7,7 3,3

Wholesale and retail trade; repair of motor vehicles and motorcycle

Transportas ir sau-gojimas 15,1 17,4 18,6 20,3 22,1 1,5 9,6 0,6 6,6 3,9

Transportation and storage

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 5,7 5,7 6,3 7,2 7,4 -6,4 -4,2 8,6 10,6 -0,1

Accommodation and food service activities

Informacija ir ryšiai 21,0 22,1 18,8 17,1 21,3 3,0 11,0 -14,2 -9,8 20,6 Information and communication

Finansinė ir draudimo veikla 16,2 18,5 22,6 19,5 22,2 -19,4 9,3 26,6 -3,1 7,3

Financial and insurance activities

Nekilnojamojo turto operacijos 32,4 26,9 30,3 28,7 26,3 -8,1 -12,8 7,9 -8,9 -11,5

Real estate activities

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 12,7 10,8 12,5 12,0 12,3 -8,5 -11,9 8,8 -7,6 -1,8

Professional, scientific and technical activities

Administracinė ir aptarnavimo veikla 7,5 7,2 7,6 9,0 9,3 -21,1 -1,0 4,0 13,9 1,3

Administrative and support service activities

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 11,3 11,3 12,3 12,7 12,2 -0,9 4,5 5,2 2,5 -4,8

Public administra-tion and defence; compulsory social security

Švietimas 6,5 5,9 6,3 6,6 7,1 4,5 -3,2 3,3 1,6 5,5 Education

Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 5,9 5,4 5,9 6,6 7,0 3,6 -3,2 3,1 9,4 2,7

Human health and social work activities

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 5,7 6,0 6,3 6,2 6,1 -15,1 6,5 3,1 -2,9 -7,5

Arts, entertainment and recreation

Kita aptarnavimo veikla 4,7 5,0 4,9 5,6 6,1 -14,9 4,1 -0,8 12,0 3,2

Other service activities

Namų ūkių veikla 9,2 9,9 6,9 6,1 8,0 89,3 2,6 -31,5 -14,2 24,4 Activities of households

14

14. Bendrasis vidaus produktas

14. Gross domestic product

To meto kainomis, mln. EUR.

At current prices, EUR mill.

Palyginamosiomis kainomis

Chain-linked volume

Tenka vienam gyventojui

Per capita

Valdžios sektoriaus deficitas (-), pertek-lius (+), palyginti su BVP, proc.

Net borrowing (+) / lending (-) of con-solidated general government sector, compared to GDP, %

mln. EUR

EUR mill.

palyginti su anks-tesniais metais, padidėjimas, suma-žėjimas (-), proc.

compared to the previous year, growth, drop (-), %

to meto kainomis, EUR

at current prices, EUR

perkamosios galios standartais

1

in purchasing power standards

1

2005 21 002 26 417 7,7 6 321 12 300 -0,5

2006 24 079 28 373 7,4 7 364 13 600 -0,4

2007 29 041 31 519 11,1 8 987 15 600 -1,0

2008 32 696 32 347 2,6 10 223 16 200 -3,3

2009 26 935 27 555 -14,8 8 516 13 800 -9,3

2010 28 001 28 001 1,6 9 041 15 300 -6,9

2011 31 247 29 714 6,1 10 319 17 000 -9,0

2012 33 314 30 854 3,8 11 150 18 300 -3,2

2013◘ 34 956 31 859 3,3 11 819 19 400 -2,6

1 Eurostato duomenų bazė

1 Eurostat’s database

15. Sunaudotas galutinės energijos kiekis

15. Final energy consumption

Tūkst. tonų naftos ekvivalentu (TNE) Thousand tonnes of oil equivalent (TOE)

2005** 2008** 2009** 2010** 2011** 2012** 2013*

Iš viso 4 597,7 5 066,0 4 591,0 4 756,8 4 712,7 4 833,9 4 725,0 Total

Žemės ūkis 105,3 117,0 104,5 111,0 111,2 110,7 105,3 Agriculture

Pramonė 934,6 887,4 781,9 857,2 900,9 960,7 939,2 Industry

Statyba 49,8 58,2 37,9 42,2 39,7 41,1 39,8 Construction

Transportas 1 437,9 1 847,9 1 506,0 1 551,2 1 544,1 1 574,5 1 578,8 Transport

Paslaugos 562,0 603,9 592,0 601,0 583,2 611,8 594,1 Services

Namų ūkis 1 508,1 1 551,6 1 568,7 1 594,2 1 533,6 1 535,1 1 467,8 Household

16. Galutinės energijos intensyvumas

16. Energy intensity

Tona naftos ekvivalentu (TNE) milijonui EUR sukurto BVP Tonne of oil equivalent (TOE) / EUR million of GDP

2005** 2008** 2009** 2010** 2011** 2012** 2013*

Bendras 174,0 156,6 166,6 169,9 158,6 156,7 148,3 Total

Žemės ūkis 123,3 133,6 117,6 134,1 124,2 110,4 108,5 Agriculture

Pramonė 166,7 138,4 142,4 146,4 143,3 147,5 139,5 Industry

Statyba 28,8 20,2 24,2 28,7 22,7 24,8 21,7 Construction

Transportas 54,4 57,1 54,7 55,4 52,0 51,0 49,6 Transport

Paslaugos 42,6 38,1 41,9 42,9 40,0 40,4 38,3 Services

Namų ūkis 57,1 48,0 56,9 56,9 51,6 49,8 46,1 Household

15

17. Atsinaujinantys energijos ištekliai

17. Renewable energy resources

Procentais Per cent

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Atsinaujinančių išteklių dalis bendrosiose energijos sąnaudose 10,0 10,7 12,1 15,1 14,5 15,8** 17,4

Share of renewable resources in total energy consumption

Elektros energijos, pagamin-tos iš atsinaujinančių išteklių, dalis bendroje elektros energijos gamyboje 3,1 4,3 4,5 15,8 23,1 23,4 32,0

Share of electricity produced from renewable resources in total electricity production

Biodegalų energetinė dalis šalies rinkoje kelių transporto benzino ir dyzelino sąnaudose 0,3 4,2 4,4 3,7 3,7 4,6 4,5

Share of biofuels in road transport fuel (petrol and diesel) consumption on the national market

18. Elektros energijos, pagamintos kogeneracinėse elektrinėse, dalis bendrojoje elektros energijos gamyboje

18. Share of electricity produced by cogeneration plants (combined heat and power plants) in total electricity production

Procentais Per cent

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Elektros energija, pagaminta kogeneracinėse elektrinėse 24,5 20,8 20,9 73,6 68,3 70,7 63,9

Electricity produced by cogeneration plants

19. Pramonės rodikliai

19. Industrial indicators

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Pažangiųjų technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje, proc. 3,77 3,38 3,73 3,85 2,66 3,36** 3,80*

Share of GVA produced by the high technology sector in the GVA of the manufacturing, %

Įmonių, įdiegusių sertifikuotas kokybės vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 9001 serijos stan-darto reikalavimus, skaičius

1 591 815 972 1 108 1 142 1 347 1 491

Number of companies that have implemented certified quality management systems in accor-dance with the international standard ISO 9001

1

Įmonių, įdiegusių sertifikuotas aplinkos vadybos sistemas pagal tarptautinio ISO 14001 arba EMAS standarto reikalavimus, skaičius

1 208 402 485 641 748 795 865

Number of companies that have implemented certified environ-mental management systems in accordance with the international standard ISO 14001

1

1 Lietuvos standartizacijos departamento duomenys

1 Data provided by the Lithuanian Standards Board

16

20. Žemės ūkio rodikliai

20. Agricultural indicators

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Ekologinių ūkių plotas, ha 1 69 430 127 362 134 955 149 096 157 995 162 655 171 529 Area of organic farms, ha

1

palyginti su naudojamu žemės ūkio naudmenų plotu, proc. 2,45 4,77 5,02 5,55 5,63 5,72 5,93

compared to the utilized agricultural land area, %

Parduota vartotojams augalų apsaugos produktų

Plant protection products sold to consumers

tonomis pagal 100 proc. veikliosios medžiagos

2 1 048,5

3 1 279,9 1 982,0 1 861,3 2 060,6 3 236,5 3 091,1

tonnes, in terms of active ingredient

2

kg/ha naudojamų žemės ūkio naudmenų 0,370

3 0,479 0,737 0,694 0,734 1,139 1,060

per hectare of utilized agricultural land, kg

1 VšĮ „Ekoagros“ duomenys (žemės ūkio ir žuvininkystės ekologinės gamybos sertifikuoti ūkiai)

1 Data provided by the public institution Ekoagros (certified organic farms and fisheries)

2 Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenys

2 Data provided by the State Plant Service

3 Panaudota augalų apsaugos produktų.

3 Use of plant protection products.

21. Turizmo rodikliai

21. Tourism indicators

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Kaimo turizmo sodybų skaičius 398 546 588 590 615 605 620

Number of rural tourism farmsteads

Suteikta nakvynių, tūkst. 440 615 438 380 453 476 526 Nights spent, thous.

Apgyvendinimo įstaigų skaičius 663 810 807 908 966 1 032 1 217

Number of accommodation establishments

Suteikta nakvynių, tūkst. 4 251 5 077 4 030 4 330 4 924 5 266 5 563 Nights spent, thous.

Turizmo veikloje sukurta pridėtinė vertė, palyginti su visa pridėtine verte, proc. 2,6 2,8 2,8 2,8 2,9 2,9* …

Share of GVA in tourism activity of the total GVA

22. Transporto rodikliai

22. Transport indicators

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Krovinių apyvarta (tonkilometrių) pagal transporto rūšis, proc. 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0

Freight turnover (tonne-kilometres) by type of transport, %

geležinkelių transportu 38,0 41,3 39,5 40,2 40,6 37,0 33,2 railway transport

kelių transportu 48,5 57,2 59,1 58,1 57,8 61,3 65,4 road transport

naftotiekiais 13,4 1,5 1,4 1,7 1,6 1,7 1,4 oil pipeline transport

vidaus vandenų transportu 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 inland waterways transport

oro transportu 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 air transport

Keleivių vežimo struktūra pagal transporto rūšis (keleivio kilometrų), proc. 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0

Structure of passenger transport by type of transport (passenger-kilometres), %

geležinkelių transportu 8,1 6,2 7,5 7,2 9,5 9,1 9,0 railway transport

kelių transportu 69,5 53,6 57,9 52,0 67,0 62,0 65,7 road transport

vandens transportu 1,7 2,2 2,7 2,8 4,1 4,6 4,1 water transport

oro transportu 20,7 38,0 31,9 38,0 19,4 24,3 21,2 air transport

1 tūkst. gyventojų tenka variklinių transporto priemonių 495 592 607 620 639 661 688

Motor vehicles per 1000 population

1 tūkst. gyventojų tenka lengvųjų automobilių 442 525 540 554 570 590 615

Passenger cars per 1000 population

17

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Senesni kaip 10 metų lengvieji automobiliai, proc. 90,6 83,7 84,5 85,4 85,7 85,1 84,8

Passenger cars older than 10 years, %

Kelių eismo įvykiuose sužeisti asmenys 8 467 5 818 4 426 4 230 3 919 3 951 4 007

Persons injured in road traffic accidents

Krovinių apyvarta, palyginti su BVP (tonkilometriais)

1

(2000 m. – 100) 116,8 118,9 117,7 128,3 134,9 133,7 …

Volume of freight transport (tonne-kilometre) relative to GDP

1 (2000 = 100)

1 Eurostato duomenų bazė.

1 Eurostat’s database.

23. Dviračių takų ilgis didžiuosiuose miestuose

23. Length of bicycle paths in the major cities

Kilometrais Kilometres

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys

2009 82,1 45,0 81,5 56,0 91,0

2010 82,1 45,0 81,5 57,6 91,0

2011 113,0 50,0 81,5 57,6 91,0

2012 115,7 50,0 85,0 57,6 91,0

2013 117,9 60,3 85,0 61,1 91,0

24. Namų ūkių rodikliai

24. Household indicators

2005** 2008** 2009** 2010** 2011** 2012** 2013*

Namų ūkiuose sunaudo-jamas energijos kiekis, tūkst. TNE 1 508,1 1 551,6 1 568,7 1 594,2 1 533,6 1 535,1 1 467,8

Household energy consumption, thous. TOE

Namų ūkiuose sunaudo-jamas energijos kiekis vienam gyventojui, TNE 0,45 0,49 0,50 0,51 0,51 0,51 0,50

Household energy consumption per capita, TOE

25. Gyventojų aprūpinimas centralizuotai tiekiamu vandeniu, teikiamomis nuotekų tvarkymo bei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis

1

25. Provision of centralized water supply, sewage management and municipal waste management services to the population

1

2007 2008 2009 2010 2011 2012

Gyventojai, aprūpinami centralizuotai tiekiamu vandeniu, palyginti su visais šalies gyventojais, proc. 73 74 74 75 75 76

Inhabitants provided with centralized water supply, compared to the total population, %

Gyventojai, aprūpinami centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslau-gomis, palyginti su visais šalies gyventojais, proc. 62 63 65 68 65 67

Inhabitants provided with centralized sewage management services, compared to the total population, %

Gyventojai, kurie naudojasi viešąja komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, palyginti su visais šalies gyventojais, proc. 77 80 89 91 94 94

Inhabitants using public municipal waste management services, compared to the total population, %

1 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis. Komunalinių atliekų informaciją pateikė Aplinkos ministerijos

atliekų departamentas. 1 The data provided by the National Control Commission for Prices and Energy, information on public waste – the Waste Department

of the Ministry of Environment.

18

SOCIALINIO VYSTYMOSI RODIKLIAI

SOCIAL DEVELOPMENT INDICATORS

26. Išlaidos švietimui, kultūros paslaugoms, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai bei moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, palyginti su BVP

26. Expenditure on education, cultural services, health care, social protection, R&D, compared to GDP

Procentais Per cent

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Sveikatos priežiūros išlaidos 2 5,8 6,6 7,5 7,0 6,8 6,6 6,5 Expenditure on health care

2

Socialinės apsaugos išlaidos 3 13,2 15,9 21,0 18,9 16,9 16,3 15,3 Expenditure on social protection

3

Išlaidos mokslo tyrimams ir technologijų plėtrai 0,75 0,79 0,83 0,78 0,90 0,90 0,95

Expenditure on research and development

1 Duomenys apskaičiuoti pagal Valstybės funkcijų klasifikatorių (Eurostato duomenų bazė).

1 Data calculated according to the Classification of the Functions of Government (COFOG). Eurostat’s database.

2 Duomenys apskaičiuoti pagal EBPO Sveikatos sąskaitų sistemos metodiką.

2 Data calculated according to the OECD System of Health Accounts methodology.

3 Duomenys apskaičiuoti pagal ESSPROS.

3 Data calculated according to the ESSPROS.

27. Gyventojų ekonominis aktyvumas

27. Economic activity of the population

2005 2008 2009 2010 2011

2012 2013

Tūkstančiais Thousand

Darbo jėga 1 564,7 1 515,4 1 528,1 1 518,1 1 481,6 1 472,5 1 465,2 Labour force

Užimti gyventojai 1 434,4 1 427,1 1 317,4 1 247,7 1 253,6 1 275,7 1 292,8 Employed

Valstybės sektoriuje 397,7 396,5 388,7 372,3 371,3 369,5 369,7 Public sector

Privačiame sektoriuje 1 036,7 1 030,6 928,7 875,4 882,3 906,2 923,1 Private sector

Bedarbiai 130,3 88,3 210,6 270,4 228,0 196,8 172,5 Unemployed

Procentais Per cent

15–64 metų amžiaus gyven-tojų užimtumo lygis 62,8 64,4 59,9 57,6 60,2 62,0 63,7

Employment rate of the population aged 15–64

Nedarbo lygis 8,3 5,8 13,8 17,8 15,4 13,4 11,8 Unemployment rate

Ilgalaikio nedarbo lygis 4,6 1,3 3,3 7,4 8,0 6,6 5,1 Long-term unemployment rate

Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis 15,8 13,3 29,6 35,7 32,6 26,7 21,9

Youth (aged 15–24) unemployment rate

19

28. Skurdas ir socialinė atskirtis

28. Poverty and social exclusion

2009 2010 2011 2012 2013

Skurdo rizikos lygis, proc.1 20,3 20,5 19,2 18,6 20,6 At-risk-of-poverty rate, %

1

Pajamų pasiskirstymo koeficientas 2 6,4 7,3 5,8 5,3 6,1 S80/S20 income quintile share ratio

2

Disponuojamųjų pajamų dalis, skiriama būstui išlaikyti, proc. 12,3 14,6 17,5 16,4 15,4

Share of disposable income spent on housing maintenance, %

Vidutiniškai vienam gyventojui tenka naudingojo ploto, m

2 26,4 27,4 28,4 28,9 29,5

Average useful floor area per capita, m

2

1 Skurdo rizikos lygis – gyventojų, esančių žemiau skurdo rizikos ribos, dalis. Skurdo rizikos riba – sąlyginis pajamų dydis, už

kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančiųjų. Pateikiamas skurdo rizikos lygis apskaičiuotas naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 procentų ekvivalentinių piniginių disponuojamų pajamų medianos. Namų ūkių dydžio ir sudėties įtakai eliminuoti naudojama vadinamoji modifikuota Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) ekvivalentinė skalė, kurioje pirmam namų ūkio nariui suteikiamas svoris 1, kiekvienam paskesniam suaugu-siajam – 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,3. 1 At-risk-of-poverty rate is a share of persons with equivalised disposable income below the at-risk-of-poverty threshold. The

at-risk-of-poverty threshold is a relative income level such that the households whose disposable income is lower than this amount are categorised as living in poverty. The given at-risk-of-poverty rate is equal to 60 per cent of the median equivalised disposable income. A modified OECD scale is used to eliminate the impact of household size and composition; it attributes a weight of 1 to the first adult, 0.5 – to each subsequent adult, and 0.3 – to each child under 14 in the household. 2 Santykis ekvivalentinių piniginių disponuojamųjų pajamų pirmoje ir penktoje kvantilių grupėje.

2 Disposable equivalised income ratio in the fifth and first income quintile groups.

29. Nurodyto amžiaus gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

29. Life expectancy at certain ages

Metais Years

Vyrai – Males Moterys – Females

0 20 40 60 0 20 40 60

2000 66,74 48,01 30,64 16,48 77,37 58,47 39,28 21,79

2005 65,21 46,38 29,33 15,84 77,48 58,29 39,12 21,87

2006 65,05 46,17 28,94 15,72 77,07 57,98 38,93 21,76

2007 64,51 45,52 28,56 15,57 77,18 58,04 38,98 21,94

2008 65,91 46,83 29,66 16,15 77,53 58,32 39,15 22,12

2009 67,12 48,13 30,57 16,21 78,55 59,20 39,96 22,46

2010 67,55 48,37 30,70 16,40 78,76 59,36 40,06 22,55

2011 68,03 48,85 31,03 16,60 79,12 59,66 40,42 22,89

2012 68,39 49,09 31,39 16,75 79,45 59,94 40,62 23,01

2013 68,53 49,19 31,43 16,87 79,38 59,93 40,63 22,97

30. Gimstamumas, mirtingumas ir natūrali kaita

30. Live births, deaths and natural increase/decrease

1 tūkst. gyventojų tenka Per 1000 population

Gimusiųjų

Live births

Mirusiųjų

Deaths

Natūralios kaitos (prieaugio / sumažėjimo)

Natural increase/decrease

2000 9,8 11,1 -1,3

2005 8,9 13,2 -4,3

2006 9,1 13,7 -4,6

2007 9,3 14,1 -4,8

2008 9,9 13,7 -3,8

2009 10,2 13,3 -3,1

2010 9,9 13,6 -3,7

2011 10,0 13,6 -3,6

2012 10,2 13,7 -3,5

2013 10,1 14,0 -3,9

20

31. Mirtingumas pagal mirties priežastis

31. Mortality by cause of death

100 tūkst. gyventojų tenka mirusiųjų Deaths per 100 000 population

Mirties priežastys 2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Cause of death

Iš viso 1 318,2 1 370,5 1 328,9 1 359,9 1 355,2 1 370,2 1 403,5 Total

Piktybiniai navikai 242,2 258,5 257,0 261,8 267,7 267,7 266,2 Malignant neoplasms

Kraujotakos sistemos ligos 717,0 738,6 736,4 762,8 762,4 775,5 789,8

Diseases of the circulatory system

Kvėpavimo sistemos ligos 52,2 52,7 49,4 41,3 41,0 42,0 49,7

Diseases of the respiratory system

Išorinės mirties priežastys 167,0 149,6 131,8 130,6 122,8 122,5 122,2

External causes of death

transporto įvykiai 26,6 18,8 14,4 12,0 12,0 13,1 10,7 transport accidents

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys

Data provided by the Health Information Centre, Institute of Hygiene

32. Kūdikių mirtingumas pagal amžių

32. Infant mortality by age

Mirę kūdikiai

Infant deaths

iš jų / of which 1 tūkst. gyvų gimu-siųjų tenka mirusių kūdikių

Infant deaths per 1000 live births

Iki 1 dienos

Under 1 day

1–6 dienų

1–6 days

7–27 dienų

7–27 days

nuo 28 dienų iki 1 metų amžiaus

from 28 days to 1 year of age

1995 514 76 156 96 186 12,4

2000 294 44 73 47 130 8,5

2005 209 32 47 45 85 7,1

2006 213 36 55 31 91 7,2

2007 190 35 44 28 83 6,4

2008 172 33 36 30 73 5,5

2009 181 25 46 34 76 5,6

2010 153 25 28 30 70 4,9

2011 144 34 30 26 54 4,8

2012 118 23 22 29 44 3,9

2013 110 28 17 19 46 3,7

33. Žuvusieji dėl nelaimingų atsitikimų darbe

33. Persons fatally injured due to accidents at work

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Iš viso 118 79 49 50 53 58** 60 Total

34. Susirgimai salmonelioze

34. Cases of salmonella

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

100 tūkst. gyventojų tenka susirgusiųjų 71,4 98,8 65,4 57,0 68,5 53,0 35,9

Cases per 100 000 population

21

35. Švietimas

35. Education

2008 2009 2010 2011 2012 2013

15–19 metų amžiaus asmenų mokymosi aprėpties lygis (15–19 metų amžiaus besimo-kančiųjų skaičius, palyginti su bendru 15–19 metų amžiaus asmenų skaičiumi), proc. 97,4 97,4 96,7 94,8 93,7 94,0

Participation rate of persons aged 15–19 in education (the number of studying persons aged 15–19 compared to the total number of youth of the given age), %

20–24 metų amžiaus asmenų mokymosi aprėpties lygis (20–24 metų amžiaus besimo-kančiųjų skaičius, palyginti su bendru 20–24 metų amžiaus asmenų skaičiumi), proc. 56,4 56,3 57,7 56,0 52,4 49,2

Participation rate of persons aged 20–24 in education (the number of studying persons aged 20–24 compared to the total number of youth of the given age), %

36. Studentų, įstojusių į aukštąsias mokyklas ir jas baigusių, skaičius

36. Students admitted to schools of higher education and graduates

Tūkstančiais Thousand

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Priimta studentų į kolegijas 21,6 23,0 17,0 16,0 16,4 15,4 14,2 Students admitted to colleges

Baigė kolegijas ir įgijo profesinio bakalauro laipsnį 11,2 11,9 12,2 12,7 13,0 12,7 10,9 Number of college graduates

Priimta studentų į universitetus 43,4 49,5 40,7 33,4 33,4 32,5 30,4 Students admitted to universities

Baigė universitetus ir įgijo Number of university graduates with a

bakalauro laipsnį (I pakopos studijos) 18,3 20,5 21,6 21,1 20,0 20,3 18,6 Bachelor’s degree

magistro laipsnį 8,4 8,8 9,6 9,8 9,5 8,5 8,6 Master’s degree

mokslo daktaro laipsnį 0,3 0,3 0,3 0,4 0,3 0,4 0,4 Doctor’s degree

profesinę kvalifikaciją 1,1 0,9 0,9 1,0 0,5 0,5 0,8 Professional qualification

37. Bendrasis mokyklinis ugdymas

37. General education

Mokslo metų pradžioje As of the beginning of the academic year

Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius

Jose mokinių, tūkst. Baigė ir įgijo, tūkst.

Number of graduates, thous.

General schools Students, thous. pagrindinį išsilavinimą

lower secondary education

vidurinį išsilavinimą

upper secondary education

2000 2 354 603,8 37,9 26,0

2005 1 534 538,5 45,6 36,1

2006 1 502 514,6 47,6 37,8

2007 1 472 489,4 48,9 37,6

2008 1 415 464,6 47,6 36,4

2009 1 364 440,5 47,2 38,4

2010 1 321 415,9 43,1 37,3

2011 1 309 392,9 38,1 37,0

2012 1 242 373,9 36,5 33,3

2013 1 208 357,5 35,5 29,6

22

38. Profesinis jaunimo mokymas

38. Vocational education

Mokslo metų pradžioje As of the beginning of the academic year

Profesinio mokymo įstaigų skaičius

Vocational schools

Jose mokinių, tūkst.

Students, thous.

Priimta mokinių, tūkst.

Number of students admitted, thous.

Įgijo profesinę kvalifikaciją, tūkst.

Graduates, thous.

2000 84 47,0 15,0 14,9

2005 76 46,3 20,5 13,0

2006 80 45,4 19,9 12,7

2007 80 43,9 19,3 12,6

2008 80 43,8 20,5 12,7

2009 78 47,9 22,7 12,3

2010 78 49,5 22,2 13,8

2011 75 46,5 20,1 15,5

2012 75 44,8 20,9 15,6

2013 75 45,6 22,4 14,7

23

REGIONŲ VYSTYMOSI RODIKLIAI

REGIONAL DEVELOPMENT INDICATORS

39. Bendrasis vidaus produktas pagal apskritis

39. Gross domestic product by county

Mln. EUR

EUR mill.

Struktūra, proc.

Structure, %

2009 2010 2011 2012◘ 2013* 2009 2010 2011 2012

◘ 2013*

Iš viso – Total 26 935 28 001 31 247 33 314 34 956 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0

Alytaus 931 974 1 076 1 112 1 157 3,5 3,5 3,4 3,3 3,3

Kauno 5 134 5 383 6 122 6 536 6 881 19,1 19,2 19,6 19,6 19,7

Klaipėdos 3 345 3 445 3 827 4 019 4 189 12,4 12,3 12,2 12,1 12,0

Marijampolės 866 947 1 047 1 146 1 180 3,2 3,4 3,4 3,4 3,4

Panevėžio 1 617 1 693 1 919 2 053 2 106 6,0 6,0 6,1 6,2 6,0

Šiaulių 1 927 2 072 2 334 2 502 2 558 7,2 7,4 7,5 7,5 7,3

Tauragės 522 565 656 682 709 1,9 2,0 2,1 2,0 2,0

Telšių 1 091 1 185 1 326 1 334 1 364 4,0 4,2 4,2 4,0 3,9

Utenos 1 143 983 1 073 1 089 1 121 4,2 3,5 3,4 3,3 3,2

Vilniaus 10 360 10 754 11 868 12 842 13 693 38,5 38,4 38,0 38,5 39,2

40. Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pagal apskritis

40. Gross domestic product per capita by county

Tūkst. EUR

EUR thous.

Palyginti su šalies vidurkiu, proc.

Compared to the national average, %

2009 2010 2011 2012◘ 2013* 2009 2010 2011 2012

◘ 2013*

Iš viso – Total 8,5 9,0 10,3 11,2 11,8 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0

Alytaus 5,6 6,0 6,9 7,2 7,7 65,7 66,7 66,6 64,9 64,8

Kauno 8,1 8,7 10,1 11,0 11,7 95,1 96,0 98,1 98,3 98,7

Klaipėdos 9,5 10,0 11,3 12,1 12,7 111,4 110,4 109,9 108,2 107,3

Marijampolės 5,1 5,7 6,5 7,3 7,6 60,3 63,6 63,1 65,1 64,3

Panevėžio 6,2 6,6 7,7 8,4 8,8 72,5 73,3 74,7 75,4 74,1

Šiaulių 6,0 6,7 7,8 8,5 8,9 70,8 74,0 75,5 76,5 75,1

Tauragės 4,5 5,0 6,0 6,4 6,7 52,9 55,5 58,2 57,0 56,9

Telšių 6,9 7,6 8,8 9,0 9,3 80,5 84,4 84,9 80,4 78,7

Utenos 7,2 6,3 7,1 7,4 7,8 84,3 70,2 68,9 66,2 65,8

Vilniaus 12,6 13,1 14,7 15,9 17,0 147,4 145,4 142,2 142,9 143,7

41. Materialinės investicijos vienam gyventojui pagal apskritis ir savivaldybes 1

41. Investment in tangible fixed assets per capita by county and municipality 1

Duomenys pateikiami pagal investavimo vietą Data are presented by place of investment

EUR Palyginti su šalies vidurkiu, proc.


2009 2010 2011 2012** 2013* 2009 2010 2011 2012** 2013*

Iš viso – Total 1 429 1 341 1 674 1 776 1 742 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0

Alytaus apskritis 1 149 896 1 150 993 1 004 80,4 66,8 68,7 55,9 57,6

Alytaus m. sav. 1 426 1 006 1 081 1 142 907 99,8 75,0 64,6 64,3 52,0

Alytaus r. sav. 886 586 870 702 1 378 62,0 43,7 52,0 39,5 79,1

Druskininkų sav. 2 144 1 905 2 527 1 428 1 027 150,1 142,1 151,0 80,4 58,9

Lazdijų r. sav. 462 388 556 569 835 32,3 28,9 33,2 32,0 47,9

Varėnos r. sav. 518 552 967 967 937 36,3 41,2 57,8 54,5 53,8

24



2009 2010 2011 2012** 2013* 2009 2010 2011 2012** 2013*

Kauno apskritis 1 008 1 008 1 289 1 458 1 335 70,5 75,2 77,0 82,1 76,6

Birštono sav. 706 705 1 602 2 435 1 056 49,4 52,6 95,7 137,2 60,6

Jonavos r. sav. 1 581 518 1 151 1 358 1 510 110,7 38,7 68,8 76,5 86,7

Kaišiadorių r. sav. 841 701 1 312 910 809 58,8 52,3 78,4 51,2 46,4

Kauno m. sav. 1 010 1 098 1 488 1 607 1 417 70,7 81,9 88,9 90,5 81,3

Kauno r. sav. 1 197 1 271 1 276 1 847 1 530 83,8 94,8 76,2 104,0 87,8

Kėdainių r. sav. 837 1 310 953 1 334 1 530 58,6 97,7 56,9 75,1 87,8

Prienų r. sav. 534 422 586 406 394 37,4 31,5 35,0 22,9 22,6

Raseinių r. sav. 670 603 794 799 935 46,9 44,9 47,4 45,0 53,7

Klaipėdos apskritis 1 307 1 504 2 197 1 918 2 342 91,5 112,2 131,2 108,0 134,5

Klaipėdos m. sav. 1 716 1 813 2 983 2 410 3 041 120,1 135,2 178,2 135,7 174,6

Klaipėdos r. sav. 1 164 1 392 2 517 2 737 3 170 81,5 103,8 150,4 154,1 182,0

Kretingos r. sav. 624 2 037 691 712 732 43,7 151,9 41,3 40,1 42,0

Neringos sav. 1 275 1 936 2 436 2 792 2 889 89,2 144,4 145,5 157,2 165,8

Palangos m. sav. 1 809 1 044 2 523 1 856 2 569 126,6 77,8 150,7 104,5 147,5

Skuodo r. sav. 489 452 489 613 851 34,3 33,7 29,2 34,5 48,9

Šilutės r. sav. 835 658 1 029 838 833 58,5 49,0 61,5 47,2 47,8

Marijampolės apskritis 539 695 1 119 1 015 1 041 37,7 51,9 66,9 57,2 59,8

Kalvarijos sav. 349 382 865 710 709 24,4 28,5 51,7 40,0 40,7

Kazlų Rūdos sav. 595 1 664 1 289 1 269 1 205 41,6 124,1 77,0 71,5 69,2

Marijampolės sav. 800 876 1 487 1 360 1 408 56,0 65,3 88,8 76,6 80,8

Šakių r. sav. 442 566 1 019 921 1 050 31,0 42,2 60,9 51,9 60,3

Vilkaviškio r. sav. 274 322 686 595 546 19,2 24,0 41,0 33,5 31,3

Panevėžio apskritis 754 711 1 050 1 090 1 032 52,7 53,0 62,7 61,4 59,3

Biržų r. sav. 470 377 747 613 741 32,9 28,1 44,6 34,5 42,6

Kupiškio r. sav. 388 721 846 590 527 27,1 53,8 50,6 33,2 30,3

Panevėžio m. sav. 815 865 1 201 1 490 1 459 57,1 64,5 71,7 83,9 83,8

Panevėžio r. sav. 804 815 1 277 1 291 821 56,3 60,8 76,3 72,7 47,2

Pasvalio r. sav. 1 188 593 947 659 767 83,1 44,3 56,6 37,1 44,0

Rokiškio r. sav. 613 517 807 730 770 42,9 38,6 48,2 41,1 44,2

Šiaulių apskritis 1 039 822 1 390 1 209 1 272 72,7 61,3 83,0 68,1 73,0

Akmenės r. sav. 2 135 519 1 729 2 086 1 733 149,5 38,7 103,3 117,5 99,5

Joniškio r. sav. 1 183 736 1 207 1 007 889 82,8 54,9 72,1 56,7 51,0

Kelmės r. sav. 341 344 822 769 473 23,8 25,6 49,1 43,3 27,1

Pakruojo r. sav. 680 1 001 1 163 1 040 1 185 47,6 74,6 69,5 58,6 68,1

Radviliškio r. sav. 489 592 1 040 1 021 1 330 34,3 44,1 62,1 57,5 76,4

Šiaulių m. sav. 1 390 1 106 1 806 1 327 1 430 97,3 82,5 107,9 74,7 82,1

Šiaulių r. sav. 742 810 1 159 1 165 1 426 51,9 60,4 69,2 65,6 81,9

Tauragės apskritis 490 638 859 941 774 34,3 47,6 51,3 53,0 44,4

Jurbarko r. sav. 323 423 658 651 449 22,6 31,6 39,3 36,6 25,8

Pagėgių sav. 740 758 1 342 1 823 1 283 51,8 56,5 80,1 102,6 73,7

Šilalės r. sav. 463 542 739 838 533 32,4 40,4 44,1 47,2 30,6

Tauragės r. sav. 567 818 965 1 014 1 032 39,7 61,0 57,6 57,1 59,3

Telšių apskritis 932 801 1 284 1 513 1 348 65,2 59,7 76,7 85,2 77,4

Mažeikių r. sav. 1 483 855 1 743 2 456 2 143 103,8 63,7 104,1 138,3 123,1

Plungės r. sav. 531 793 1 151 1 178 1 150 37,2 59,2 68,8 66,4 66,0

Rietavo sav. 567 667 773 1 206 1 120 39,7 49,8 46,2 67,9 64,3

Telšių r. sav. 640 765 916 668 555 44,8 57,0 54,7 37,6 31,9

Utenos apskritis 1 544 812 1 174 996 1 302 108,1 60,6 70,1 56,1 74,8

Anykščių r. sav. 416 432 751 731 592 29,2 32,2 44,8 41,2 34,0

Ignalinos r. sav. 419 452 850 946 635 29,4 33,7 50,8 53,3 36,4

Molėtų r. sav. 505 477 446 648 584 35,4 35,6 26,6 36,5 33,5

Utenos r. sav. 1 132 831 1 152 1 478 1 226 79,2 62,0 68,8 83,2 70,4

Visagino sav. 6 162 1 755 3 068 1 017 4 303 431,3 130,9 183,3 57,3 247,1

Zarasų r. sav. 712 923 712 690 471 49,8 68,8 42,5 38,9 27,0

25



2009 2010 2011 2012** 2013* 2009 2010 2011 2012** 2013*

Vilniaus apskritis 2 224 1 937 2 284 2 675 2 406 155,7 144,4 136,4 150,6 138,1

Elektrėnų sav. 5 645 7 815 4 853 3 417 2 284 395,1 582,8 289,9 192,4 131,1

Šalčininkų r. sav. 445 486 384 600 553 31,1 36,3 22,9 33,8 31,8

Širvintų r. sav. 455 748 740 728 914 31,8 55,8 44,2 41,0 52,5

Švenčionių r. sav. 457 546 972 979 916 32,0 40,7 58,1 55,1 52,6

Trakų r. sav. 1 554 950 1 236 1 282 1 406 108,7 70,8 73,8 72,2 80,7

Ukmergės r. sav. 486 1 031 650 734 814 34,0 76,9 38,8 41,3 46,8

Vilniaus m. sav. 2 629 2 088 2 647 3 310 2 994 184,0 155,7 158,1 186,4 171,9

Vilniaus r. sav. 1 556 1 432 1 984 1 772 1 428 108,9 106,8 118,5 99,8 82,0

1 Ne visi duomenys, kurių pagrindu parengti rodikliai, yra išdėstyti pagal savivaldybes.

1 Not all the data used for the calculation of these indicators have been broken down by municipality.

42. 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis pagal apskritis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys)

42. Employment rate of persons aged 15–64 by county (Labour Force Survey data)

Procentais Per cent

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Iš viso – Total 62,8 64,4 59,9 57,6 60,2 62,0 63,7

Maksimumo ir minimumo santykis, kartais Ratio of the maximum to the minimum, times

1,1 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2

Alytaus 58,8 63,0 58,0 56,3 57,6 59,5 59,2

Kauno 61,4 63,9 59,8 57,4 60,6 63,2 65,5

Klaipėdos 63,6 64,3 60,8 59,7 62,9 66,4 67,1

Marijampolės 63,0 63,1 57,4 54,5 56,8 56,0 57,1

Panevėžio 60,0 65,6 57,2 52,5 55,1 57,7 58,1

Šiaulių 61,1 63,5 58,4 54,2 56,7 57,8 59,6

Tauragės 64,1 54,3 57,5 57,9 61,7 64,0 64,8

Telšių 62,5 58,3 54,4 52,0 52,7 54,9 58,1

Utenos 63,9 65,0 63,1 54,1 54,3 55,1 58,1

Vilniaus 65,6 67,6 62,4 61,9 64,7 65,8 68,1

43. Nedarbo lygis pagal apskritis

43. Unemployment rate by county

Procentais Per cent

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Iš viso – Total 8,3 5,8 13,8 17,8 15,4 13,4 11,8

Alytaus 7,8 4,4 15,6 17,6 16,9 15,0 16,8

Kauno 9,2 6,0 13,2 16,9 13,3 10,7 10,0

Klaipėdos 7,2 6,9 14,2 18,1 13,0 9,1 7,4

Marijampolės 3,2 3,1 10,5 15,5 13,9 14,7 15,4

Panevėžio 10,8 5,5 14,5 23,2 20,6 16,3 15,9

Šiaulių 10,1 5,6 14,5 19,1 17,3 16,5 14,8

Tauragės 6,5 5,7 11,5 11,9 11,3 12,8 10,0

Telšių 8,1 6,4 16,8 22,5 19,3 14,8 13,9

Utenos 6,5 5,4 10,1 21,3 23,8 23,0 19,8

Vilniaus 8,4 6,2 14,2 16,2 14,3 12,8 9,7

26

44. Miško žemės plotas

44. Forest land area

Sausio 1 d. As of 1 January

Miškingumas, proc.

Forest cover, %

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Iš viso – Total 32,0 32,8 32,9 33,1 33,2 33,3 33,3 33,3

Alytaus 49,0 49,1 49,1 49,1 49,1 49,0 49,0 49,1

Kauno 29,5 29,6 29,6 29,6 29,6 29,6 29,7 29,6

Klaipėdos 24,7 26,5 26,5 26,4 26,4 26,5 26,4 26,4

Marijampolės 21,6 21,7 21,7 21,7 21,7 21,9 21,7 21,7

Panevėžio 27,2 28,1 28,2 28,2 28,2 28,2 28,2 28,2

Šiaulių 25,8 27,3 27,3 27,3 27,5 27,6 27,5 27,5

Tauragės 31,7 33,0 33,0 33,0 33,0 33,0 33,0 33,0

Telšių 32,9 36,1 36,1 36,1 36,1 36,3 36,1 36,1

Utenos 32,8 32,8 33,3 34,0 34,1 34,1 34,1 34,1

Vilniaus 41,9 42,0 42,4 42,9 43,7 44,0 43,9 44,0

45. Teršalų išmetimas į atmosferą pagal apskritis 1

45. Emissions of air pollutants by county 1

Aplinkos apsaugos agentūros duomenys, kg/km2

Data provided by the Environmental Protection Agency, kg/km2

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Azoto oksidų išmetimas į atmosferą Nitrogen oxides emissions

Šalies vidurkis National average

193 174 151 157 144 138 121


37,5 39,1 36,0 31,3 24,2 17,8 22,3

Alytaus 36 34 35 37 36 35 33

Kauno 279 246 229 221 236 228 196

Klaipėdos 132 116 115 123 115 125 114

Marijampolės 43 50 51 58 64 62 49

Panevėžio 109 61 64 72 70 66 56

Šiaulių 260 316 205 209 236 248 253

Tauragės 22 18 17 19 19 20 15

Telšių 824 704 612 594 455 356 335

Utenos 28 25 25 59 36 68 33

Vilniaus 235 193 187 195 174 171 123

Anglies monoksido išmetimas į atmosferą Carbon monoxide emissions


316 294 261 292 303 295 291


5,7 6,0 5,3 5,0 4,6 4,2 6,9

Alytaus 160 161 152 161 149 155 151

Kauno 684 431 358 357 377 408 350

Klaipėdos 665 528 579 593 493 520 534

Marijampolės 232 234 240 270 332 288 280

Panevėžio 236 213 205 220 212 254 242

Šiaulių 173 239 231 329 447 410 483

Tauragės 254 232 109 119 119 130 77

Telšių 494 716 560 586 548 471 513

Utenos 121 119 120 166 142 125 156

Vilniaus 234 236 189 223 207 185 128

27

2005 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Sieros dioksido išmetimas į atmosferą Sulphur dioxide emissions


379 257 254 234 335 290 241


203,2 405,1 504,0 592,8 1 453,5 824,0 2 018

Alytaus 34 10 5 4 3 3 1

Kauno 271 227 273 257 241 235 242

Klaipėdos 74 71 56 43 24 23 19

Marijampolės 76 24 26 27 20 21 18

Panevėžio 50 32 28 21 9 12 9

Šiaulių 21 53 74 13 39 24 53

Tauragės 78 7 6 7 7 3 2

Telšių 3 860 2 836 2 520 2 371 2 907 2 472 2 018

Utenos 19 15 25 15 2 13 1

Vilniaus 392 129 197 219 98 93 49

1 Teršalų, išmetamų į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių, kiekis apskrityse (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ūkio subjektų

vykdomos apskaitos duomenimis). 1 The amount of pollutants emitted to the atmosphere from stationary pollution sources in counties (according to data on economic

entities’ accounting conducted under procedures established by the Ministry of Environment).

46. Gyventojų prijungimas aglomeracijose 1

46. Connection of the population to the sewerage system in agglomerations 1

Gyventojų, prisijungusių prie nuotekų surinkimo sistemos, skaičius

Population connected to the sewerage system

Gyventojų, prisijungusių prie nuotekų surinkimo sistemos, dalis, proc.

Percentage of the population connected to the sewerage system

2011 2012 2011 2012

Alytus 57 915 54 532 94,2 94,3

Birštonas ir Prienai 9 638 9 938 73,2 77,7

Druskininkai 17 078 16 848 90,0 94,4

Lazdijai 2 652 2 702 58,6 61,5

Varėna 8 481 8 975 85,3 87,5

Veisiejai 840 878 59,4 63,6

Rukla 2 224 2 216 100,0 100,0

Pravieniškės 4 270 3 514 99,3 99,4

Jurbarkas 10 500 10 629 84,0 87,3

Kaišiadorys 8 931 9 345 80,5 87,9

Jonava 28 258 28 452 91,8 94,3

Raseiniai 11 337 10 613 94,6 94,7

Kėdainiai 27 276 26 110 90,6 91,5

Kaunas 301 729 327 107 95,1 96,2

Ariogala 2 130 2 278 66,0 75,8

Vilkija 890 883 41,9 42,0

Raudondvaris 2 143 2 101 49,6 50,7

Klaipėda (kartu su Gargždais ir Priekule) 185 485 172 032 95,5 96,0

Šilutė 17 996 19 743 90,0 94,4

Tauragė 20 159 22 743 82,4 86,7

Kretinga 15 500 18 118 81,5 83,5

Palanga 15 009 14 769 95,2 96,2

Nida 1 480 1 550 100,0 100,0

Juodkrantė 656 767 91,5 92,2

Šilalė 5 869 5 787 88,7 91,3

Skuodas 5 806 5 767 90,6 91,1

Pagėgiai 1 653 1 823 77,8 80,9

28

Gyventojų, prisijungusių prie nuotekų surinkimo sistemos, skaičius

Population connected to the sewerage system

Gyventojų, prisijungusių prie nuotekų surinkimo sistemos, dalis, proc.

Percentage of the population connected to the sewerage system

2011 2012 2011 2012

Marijampolė 43 601 42 224 96,3 96,8

Vilkaviškis 11 947 11 732 90,5 92,9

Kybartai 4 315 4 407 68,8 78,3

Šakiai 5 780 5 812 80,2 80,3

Kalvarija 3 530 3 875 78,8 78,9

Kazlų Rūda 5 022 5 268 75,5 77,0

Kudirkos Naumiestis 871 1 113 47,2 62,7

Gelgaudiškis 1 453 1 420 62,7 68,7

Kupiškis 5 976 6 345 75,2 85,1

Biržai 7 935 9 562 56,8 80,3

Pasvalys 7 017 6 901 92,9 94,4

Rokiškis 14 517 14 184 89,6 90,6

Panevėžys 108 658 103 587 91,9 94,2

Šiauliai 106 596 105 576 92,8 93,1

Kuršėnai 9 100 8 976 75,5 75,7

Mažeikiai 33 205 34 138 85,5 93,8

Naujoji Akmenė 9 658 9 901 98,2 99,0

Plungė 19 847 20 215 88,8 89,6

Radviliškis 16 132 16 103 94,9 95,2

Telšiai 26 638 26 548 83,3 92,9

Joniškis 6 774 7 953 69,9 78,1

Kelmė 6 180 6 876 67,2 76,4

Akmenė 2 532 2 710 89,2 90,1

Baisogala 1 484 1 443 70,7 71,6

Pakruojis 4 865 5 328 85,1 85,8

Rietavas 3 085 3 226 81,2 82,1

Šeduva 1 967 1 954 54,4 55,2

Venta 2 259 2 516 85,2 85,5

Anykščiai 9 621 9 886 87,0 91,7

Ignalina 5 113 5 325 85,2 89,3

Molėtai 5 152 5 152 80,1 81,8

Utena 28 336 27 415 93,6 95,8

Visaginas 22 485 20 988 100,0 100,0

Zarasai 6 384 6 037 85,6 86,7

Vilnius 481 570 494 853 90,2 93,0

Ukmergė 21 855 21 604 93,2 93,6

Elektrėnai ir Vievis 16 616 16 636 91,6 93,6

Lentvaris ir Trakai 13 400 13 324 74,8 75,3

Širvintos 6 148 6 525 86,0 93,3

Nemenčinė 3 727 4 584 72,3 73,3

Šalčininkai 5 385 5 439 84,2 84,3

Švenčionėliai 4 816 4 673 85,5 85,6

Švenčionys 3 212 3 252 64,9 65,0

Skaidiškės 3 038 3 230 73,5 78,2

Pabradė 1 900 1 876 32,0 32,1

Nemėžis 1 388 1 429 55,5 57,2

Eišiškės 1 253 1 234 37,0 37,1

1 Aglomeracija – teritorija, kuri yra gana tankiai apgyvendinta ir (arba) kurioje gana sutelkta ūkinė veikla (teritorijoje yra ne mažiau

kaip 25 atskiri nuotekų šaltiniai (objektai), kurių bendras dydis atitinka ne mažiau kaip 100 GE, o įrengiant centralizuotą nuotakyną vienam GE vidutiniškai tektų ne daugiau kaip 15 m lauko gatvių tinklų, nevertinant įvadų, kolektorių iki valymo įrenginių ir išleidimo vietos ilgio), dėl ko nuotekas tikslinga surinkti naudojant centralizuotą nuotakyną, arba teritorija, kurioje nuotekas rinkti naudojant centralizuotą nuotakyną yra tikslinga dėl kitų priežasčių (pvz., dėl to, kad konkrečiu atveju toks nuotekų surinkimo būdas yra priim-

29

tiniausias dėl gamtinių sąlygų, dėl to, kad centralizuoto nuotakyno įdiegimas yra ekonomiškai priimtiniausias ar dėl kitų priežasčių). Taip pat aglomeracijai priskiriamos teritorijos, kuriose esančių objektų nuotekos surenkamos naudojant centralizuotą nuotakyną arba kuriose yra sudarytos tokios galimybės (išvystyta nuotekų surinkimo infrastruktūra) (pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija). 1 Agglomeration refers to an area which is rather densely populated and/or is characterised by a rather high concentration of economic

activity (there are at least 25 separate sources of sewage, the total size whereof corresponds to at least 100 PE (population equiva-lent), while if a centralised sewerage system was to be constructed, there would be, on average, up to 15 m of street network per PE, excluding the length of entrances, collectors up to treatment facilities and the place of discharge, within the area), which makes it reasonable to collect sewage through a centralised sewerage system, or an area where it is reasonable to collect sewage through a centralised sewerage system for other reasons (e.g. because in that specific case such a sewage collection method is the most acceptable one due to natural conditions, because the construction of a centralised sewerage system is the most economically reasonable option or for other reasons). The concept of agglomeration also covers the areas where the sewage produced by the sources (entities) located within those areas is collected through a centralised sewerage system or where such an opportunity is provided (a sewerage infrastructure is available) (according to the Waste Management Regulation, approved by Order No D1-236 of 17 May 2006 of the Minister of Environment of the Republic of Lithuania (in the wording set forth in Order No D1-515 of 8 October 2007 of the Minister of Environment of the Republic of Lithuania).

darnaus vystymosi rodikliai - lrvam.lrv.lt/uploads/am/documents/files/es_ir_tarptautinis...pat...

Documents