7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md2013 m. gruodþio 20 d., penktadienis Nr. 47 (1061) | Kaina 2,50 Lt

DþiaugsmingøÐventø Kalëdø!

Agnë Naruðytë

Kai prieð porà savaièiø pas maneatëjo Elena ir atneðë nuraðymo ak-tà, pagalvojau – greitai Kalëdos. Me-tams baigiantis, valstybinëse ástaigo-se reikia padaryti vienà itin svarbødarbà – atlikti inventorizacijà. Bû-tina viskà suskaièiuoti ir ávertinti –iki dantø krapðtukø. Bet kad viskasvyktø sklandþiai, ið pradþiø turi bû-ti kai kas nuraðyta. Nuraðymai nu-teikia filosofiðkai. Ðtai, ásiklausykite ákiekvienà þodá: „Pripaþinto nereika-lingu arba netinkamu (negalimu)naudoti trumpalaikio turto nuraðy-mo aktas“. Ir toliau, kas ir kodël nu-raðyta:

„Lempa EX482B, viena; 1 vnt.kaina 25,74 Lt. Nebedega, stiklassuduþæs.

Kabelis, vienas; 1 vnt. kaina 3,75 Lt.Nebegaminamas prietaisas, prie ku-rio bûtø ámanoma já prijungti.

Puodelis su lëkðtute, po vienà –1 vnt. kaina 1,24 Lt. Puodelis áski-læs, àselë nuduþusi, lëkðtutës gëlësnusitrynusios, ið puodelio jau seniainiekas negërë.

Skaidrës, neámanoma suskaièiuoti;kaina neþinoma. Nebenaudojamos,neegzistuoja aparatas joms rodyti.

NuraðymasRuletës, keturios; 1 vnt. kaina

0,35 Lt; Niekas nebeþino, kam josreikalingos.

Techninis apraðas ir instrukcijøknyga, viena; 1 vnt. kaina 11,65 Lt.Knygoje apraðomas aparatas jau se-niai nuraðytas.

Garso kolonëlës AC NrC20, dvi;1 vnt. kaina 18,37 Lt. Sugedo.“

Nuraðymo veiksmas – beveik ma-no bendrapavardis – yra baugokas.Skamba kaip dvigubas perspëjimas:kad nieko negalësi naudoti amþinai;kad neamþini patys naudotojai. Pa-vyzdþiui, tas puodelis – jis eilinis, pa-gamintas kartu su tûkstanèiais kitøgamykloje. Gerti ið áskilusio niekasnenori, nes gali atsitikti kas norsblogo – toks prietaras, kaip ir dëltryliktøjø metø sàsajos su velniu (ga-lëjo juos dël visa ko praleisti). Puo-delis niekam nieko neprimena, nu-raðytas jis dings be pëdsako, tikatlaisvins vietà spintoje. Todël dë-dama já á kartoninæ dëþæ ásivaizda-vau, kaip ið jo gërë kavà visø kartøDailës istorijos ir teorijos katedrosdëstytojai – iki manæs ir su manim,puodelio atmintyje vienas po kitokeisdamiesi it skaidrës senoviniameprojektoriuje.

Beje, nuraðomos skaidrës – visai

kas kita. Jos neákainojamos, nesunikalios. Tai stiklinës plokðtelës,kuriø kraðtai apklijuoti ðiurkðèiu po-pieriumi. Ant jo uþraðytas eilës nu-meris, autorius, pavadinimas, metai,technika. Plokðtelëse – nespalvotosreprodukcijos ið rusiðkø knygø, da-rytos neþinomø fotografø. Jø pri-krauti maþdaug pusantro metroaukðèio ir metro ploèio medinësspintelës stalèiukai su apvaliomisrankenëlëmis. Kai kurios rankenë-lës nukritusios. Stalèiukø kraðtai ap-dauþyti. Ant kiekvieno – metalinisnumeris ir popierinë etiketë, ant ku-rios plunksna ar flomasteriu uþraðy-ta tema, pavyzdþiui: „Tarybinë archi-tektûra“, „Rusø tapyba XVIII a.“.Kai kurie stalèiukai sunkiai atsida-ro. Kiti atsidaro lengvai. Ið jø trauk-davo skaidres ir rodydavo ekraneprofesorius Alfredas Ðirmulis, kas-met vis kitiems studentams pasako-jæs tà paèià visuotinæ dailës istorijà.Dabar profesoriaus nebëra, skaid-rës nebetinkamos naudoti. Ðiuolai-kinëms paskaitoms vaizdø reikiaspalvotø, telpanèiø á gigantiðkàkompiuterio atmintá, lengvai randa-mø internete. Viskas pasikeitë. Ir

N U K E L T A Á 8 P S L .

Gintaras Zinkevièius, „Ir kurgi tos Kalëdos?“. 2013 m.

2Vietoj muzikinio kalendoriaus

4Pokalbis su Bernardu Vasiliausku

6„Eugenijus Oneginas“ Rusø dramos teatre

12Kokius filmus þiûrëti kitais metais

13Naujas „Kino“ numeris

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061)

M u z i k a

Laimutë Ligeikaitë

Kodël áprasta metø pabaigoje viskàapibendrinti, ávertinti, tarsi baigtø-si kaþkoks reglamentuotas, iðma-tuojamas, uþdaras etapas? PatsAlbertas Einsteinas pasakytø, kadpraeitis, dabartis ir ateitis tërailiuzijos, ir tiek... Kà jau kalbëtiapie kalendoriaus pakeitimà antsienos. Kita vertus, gal ir smagukartà metuose pasitikrinti, kasástrigo atmintyje. O galbût prieðin-gai, kaip teigia ðiuolaikinis moks-las, gal turëtume liautis akcentavæ„atmintá“, o atkreipti dëmesá á„uþmirðimà“? Kas visiðkai pasimirðo –irgi kai kà bylojantis simptomas,tiesa, labai sàlygiðkas. Taigi, mie-liems skaitytojams siûlau savotiðkàplatoniðkàjà „vaðko lentelæ“ (Plato-nas manë, kad áspûdis ásirëþia tarsivaðko lentelëje, bet laikui bëgantpamaþu iðblanksta ir proto pavir-ðius, kaip ir lentelë, vël tampalygus), ant kurios drásau iðraðytikelis klausimus ir papraðiau kolegøapie tai virtualiai pasikalbëti.Dëkoju visiems, neignoravusiemsðio „kalendorinio“ eksperimento.

Koká muzikiná ávyká iðskirtumëtekaip ðiais metais ádomiausià arbasvarbiausià (nebûtinai didþiausià)?

Daiva Tamoðaitytë: Pirmiausiai,Lietuvos nacionalinio simfoninioorkestro koncertas Lietuvoje (pas-kui ir Briuselyje) Lietuvos pirminin-kavimo Europos Sàjungos Tarybaiproga su mûsø operos þvaigþde Vio-leta Urmana, diriguojant ModestuiPitrënui. Iðskirtinis ir Luko Geniu-ðo pasirodymas su Lietuvos valsty-biniu simfoniniu orkestru, kai jis perdu vakarus áspûdingai atliko visusLudwigo van Beethoveno koncertus.Man, kaip pianistei, labai ádomus IIIVilniaus fortepijono muzikos festi-valis, skirtas atlikëjoms moterims.Taip pat ádomus Lenkijos ir Lietu-vos kompozitoriø bendras projektas„Lenkijos–Lietuvos siuita“, kuria-me dalyvavo Bronius Kutavièius,Arvydas Malcys ir Vytautas Germa-navièius. Paminëèiau naujà kom-paktinæ plokðtelæ „Bacck“, kuriojeAistë Bruþaitë (kanklës), IrmantasAndriûnas (birbynë) ir DanieliusRozovas (akordeonas) áraðë lietu-viø kompozitoriø kûrinius. Man da-ro áspûdá, kad jaunø atlikëjø inicia-tyva lietuviø liaudies instrumentamskuriama gera muzika ir ji puikiai at-liekama. Tai nacionalinës svarbosprocesas.

Rita Nomicaitë: Pradëèiau nuo lei-diniø. Su pernai metø data metriko-je, bet ðiemet visuomenei pristatytaJûratës Vyliûtës knyga „Gyvenimas –simfonija“; „M.K. Èiurlionis. Tekstai“(sud. Vytautas Landsbergis), „M.K.Èiurlionis. Jo laikas, mûsø laikas“(sud. Graþina Daunoravièienë, Ri-ma Povilionienë). Kitokie svarbûsávykiai: tarptautinë muzikologøkonferencija „Sociokultûrinës kryþ-kelës ir ribos: muzikinës mikroisto-rijos“, Richardo Wagnerio savaitëLNOBT, renginiai Marijos ir Jurgio

Ðlapeliø name-muziejuje (bendra-darbiaujant muziejui ir VðÁ „Menoekspansija“), Miko Petrausko irGabrieliaus Landsbergio-Þemkalnioopera „Birutë“ Palangoje Valstybësdienos proga (VðÁ „Cantus firmus“),pianisto Andriaus Vasiliausko reèi-talis Taikomosios dailës muziejuje.

Edmundas Gedgaudas: Turiu vie-nà kità knygà, kurià mielai pakar-totinai paskaitinëju. Panaðø statu-sà pastaruoju metu mano gyvenimeágijo ir Daumanto Kirilausko áraðy-tos trys Sergejaus Prokofjevo sona-tos – Nr. 2, 7 ir 9. Ið pradþiø tà ðie-met iðleistà CD buvau ánikæs senuáproèiu lyginti su kitø pianistø ára-ðais, bet po ilgesnës pertraukos pa-norau bûtent Daumanto traktuotës.Pasiklausiau – lyg bûtø dar viena iðknygø, prie kuriø traukia sugráþti.

Dana Palionytë: Ásiminë simfoni-nës muzikos sezono pradþios kon-certas Nacionalinëje filharmonijoje,atvëræs turiningà lietuviø kompozi-toriø kûriniø panoramà. Taip patplataus stilistinio spektro tradiciniairenginiai – aktualios muzikos festi-valis „Gaida“ ir III tarptautinis for-tepijono muzikos festivalis, dar kar-tà pademonstravæs lietuviø pianistømokyklos privalumus – virtuozinesir kûrybines jø galias.

Beata Baublinskienë: Ásimintinosoperos „Lohengrinas“ ir GiedriausKuprevièiaus baleto „Èiurlionis“premjeros, Sashos Waltz ðokiospektaklis „Kûnai“, Lenkijos nacio-nalinio baleto gastrolinis spektak-lis „Echoes of Time“ su KrzysztofoPastoro ir Williamo Forsythe’o vie-naveiksmiais baletais, pasiþymin-èiais ne tik ádomia plastine raiðka,bet ir átaigia judesio bei skambesiojungtimi. Richardo Wagnerio irGiuseppe’s Verdi 200-meèiai.

Laima Slepkovaitë: Negaliu pa-mirðti dar 2012-øjø spalá patirto di-dþiausio muzikinio sukrëtimo savogyvenime, kai iðklausiau pianistoValerijaus Afanasjevo reèitalá. O2013-ieji man – Bobby McFerrinometai. Visada þavëjo unikali jo bal-so akrobatika, taèiau uþdainavæs pa-prasèiausias spirièiuelø melodijas jissukûrë didesná stebuklà uþ sudëtin-gus slaptos polifonijos labirintus.Manau, þmonës ið jo koncerto iðëjoðiek tiek pakylëti, giedresni, ir nie-kas në nepajuto, kad tà malonø va-karà susitiko su kai kuo didingu.

Ðarûnas Nakas: Naujametiniussàraðus laikau truputá beprasmið-kais, todël neiðskirsiu vieno ávykio,

o pakalbësiu apie didëjantá nepa-kankamumà. Keista, bet renginiøgausus Vilniaus muzikinis gyveni-mas beveik netenkina mano porei-kiø. Atrodytø, kad babiloniðki did-miesèio standartai turëtø skirtis nuomiestelio, taèiau taip bûna ne visa-da. Daugelis festivaliø ir koncertøyra tarsi „ataskaitiniai“, „suneðti-niai“, „atsiveþtiniai“ ir daþnai neturiádomesnës idëjos. Man trûksta ge-resnio dþiazo, modernesniø operø,kryptingesniø ciklø, konceptuales-nes ir ávairesnes programas atlie-kanèiø virtuozø – jie, beje, gyvenane tik Rusijoje! Kita vertus, norë-èiau kitø kontinentø muzikos inva-zijos: vilnieèiai beveik nemato Af-rikos, Pietryèiø ir Pietø Azijos,Artimøjø Rytø muzikantø. Nesa-kau, kad jø iðvis nebûna, bet metøtinklelis dar labai kiauras.

Þinoma, muzikinio gyveno kli-matà nulemia ne tik tai, kas á èia im-portuojama. Taèiau að tyèia kalbuapie renginiø organizatoriø forsuo-tai pabrëþiamà faktoriø: jø teigimu,tikrosios vertybës yra atsiveþamos,o vietinës mûsø pajëgos yra tik pa-galbininkai ir fonas programø sky-lëms uþtaisyti. Ðis provincialus po-þiûris ir liûdina, ir juokina. Juk lazdaturi du galus, ir ateis metas, kai tokssistemiðkas lietuviø atlikëjø ignora-vimas virs negailestingu kerðtu da-bartiniams muzikinio gyvenimo ad-ministratoriams.

Bet ne viskas blogai. Trys rimtosknygos apie muzikà apdovanotos Lie-tuvos kompozitoriø sàjungos teikia-momis premijomis. Jûratë Vyliûtë su-kûrë ugningà tekstà, kone meilësromanà apie savo vyrà kompozitoriøJustinà Baðinskà. Edmundas Ged-gaudas iðleido puikø eseistiná veikalàapie muzikologës Onos Narbutienësjaunystæ. Rokas Radzevièius sura-ðë svarbiausiø lietuviðko roko hero-jø memuarus. Tos knygos man su-teikë tikrà skaitymo malonumà.

Kokias naujas lietuviø autoriøpremjeras ávardytumëte kaip ryð-kiausias, ádomiausias, netikëtas?

Daiva Tamoðaitytë: Þvilgsnis kryps-ta, aiðku, á „Gaidos“ festivalá. Tikrasatradimas ið atidarymo koncerto –Tomo Kutavièiaus „Dieviðkas ðëlas“fortepijonui ir orkestrui, kurá atli-ko pianistas Daumantas Kirilauskasir Lietuvos valstybinis simfoninis or-kestras, diriguojamas Martino Ozo-linio. Mane suintrigavo pati tema irjos organiðkas perteikimas taupia

muzikine kalba: panaudojant orkest-ruotës „nuogumà“ áþangoje, fortepi-jono partijos sudëtingumà (þmogausmaiðto idëja) ir galiausiai Dievo vir-ðenybæ, kai Jis numalðina tà maiðtàbaigiamojoje partijoje daugiapras-miais, imperatyviais ritmais ir har-monijomis. Daug erdvës apmàsty-mams, puikus asketiðkas laiko irmuzikiniø priemoniø valdymas,naujoviðki, „áelektrinantys“ ritmai.

Baigiamajame koncerte Anatoli-jus Ðenderovas pateikë premjerà –„Ya lali“ sefardø dainininkei (Mi-riam Meghnagi) ir dviem orkest-rams, dirigavo Modestas Pitrënas.Meistriðkas, ðiuolaikiðkas kûrinys,kurio solinæ linijà brëþë mums be-veik neþinomas, gaivaliðkas Artimø-jø Rytø dainavimo stilius, skambiosneþinomos kalbos, atlikusios taippat muzikinio naratyvo (ne prasmi-nio) vaidmená ir ypaè dainø melo-dika – kûrë magiðkà, teatriðkà at-mosferà, leido pajusti tø kraðtømelodiná ir emociná krûvá.

Beata Baublinskienë: Ásiminë Ry-èio Maþulio „Septem Sermones“ –dël tam tikro muzikinio fundamen-talizmo, mëginimo brautis á pasà-moninius, anapusinius klodus. Netjei nepakeliamai iðtæsta kûriniotrukmë galëjo bûti kompozitoriausklaida, man ji patiko. IðskirtinisGiedriaus Kuprevièiaus baletas„Èiurlionis“ – dël viena kità orga-niðkai papildanèiø muzikos, choreo-grafijos (Robert Bondara) ir sce-nografijos jungties, elegantiðkosvisumos.

Dana Palionytë: Iðskirèiau RyèioMaþulio kompozicijà „Septem Ser-mones“ vokaliniam ansambliui irelektronikai bei Anatolijaus Ðende-rovo „Ya lali“. Abu ádomûs savo gi-liai suvokta nacionaline specifika irtikslingai pajungtomis naujomisraiðkos priemonëmis.

Laima Slepkovaitë: Mane pra-dþiugino Osvaldo Balakausko daly-vavimas Vilniaus dþiazo festivalyjesu kûriniu „Psalms of the Spring“.Faktas, kad akademinis kompozito-rius sulaukë uþsakymo ið dþiazo fes-tivalio, man atrodo prasmingas.

Rita Nomicaitë: Giliausiai ásimi-në Þibuoklës Martinaitytës „Hori-zontai“ simfoniniam orkestrui. Kûri-nio forma sudëliota ávairios tekstûrosbei dydþio ir spalvø „skiautëmis“,kas atskleidþia jo psichologizmà,perteikiantá dabarties þmogaus ne-kantrumà.

Rûta Gaidamavièiûtë: ÞibuoklësMartinaitytës „Horizontai“ simfo-niniam orkestrui ásiminë dël tikroir gyvybingo ðiuolaikiðkumo. Paþy-mëèiau ir ne visai sëkmingai atliktàRyèio Maþulio „Septem Sermones“dël idëjos reikðmingumo, iðskirtinu-mo. Tai ne ðiaip eilinë muzika.

Ðarûnas Nakas: Kaip kompozito-rius, negaliu pernelyg laisvai kalbë-ti apie kolegø darbus. Bet koks ne-tikslus mano þodis nepelnytai þeistø.Juk nemaloniausia kompozitoriuiyra ne kritika, o neatsakingos þodi-nës interpretacijos, neadekvaèiaiapibûdinanèios jo kûriná. Kita ver-tus, naujà kûriná aptarinëti iðkart po

premjeros – itin nepatikima. Deja,daþniausiai tai bûna pirmas ir pas-kutinis to opuso atlikimas, nes to-kia yra dabartinë praktika. Po kele-riø metø, kai nubyra premjeriniaiblizguèiai ir nebeveikia psichologi-në reklaminës atakos inercija, bû-na kiek lengviau.

Tik tø naujø kûriniø dabar tieknedaug, kad á visus juos þvelgi tarsiá globos ir paramos laukianèius kû-dikius, kuriems kur kas svarbiau uþ-tikrinti patá iðgyvenimo ðansà, negunustatyti jø padëtá kultûriniuosekontekstuose. Manau, tai viena iðprieþasèiø, dël kuriø nunyko naujaikuriamos muzikos kritika, aiðku, jeija laikysime rimtesnæ analizæ, kuriaireikalingas pasirengimas ir galimy-bë kûriná iðgirsti bent keletà kartø.

Koks Lietuvos arba uþsienio atlikë-jas (atlikëjai) paliko ryðkiausiàáspûdá? Kuo jis (jie) ásiminë?

Ðarûnas Nakas: Daumantas Kiri-lauskas it pasiðventæs samurajusáveikë Tomo Kutavièiaus „Dieviðkàðëlà“, o Liudas Mockûnas su PetruGeniuðu „Jûroje miðke“ pagaliauatlikëjiðkai desakralizavo Èiurlioná,iðradingai gràþindami jo muzikai vi-sai „nefilharmoninæ“ ir nepompas-tiðkà esmæ ir prasmæ.

Laima Slepkovaitë: SopraninasViktoras Gerasimovas ásiminë spar-èiu tobulëjimu ir átikinamu Marga-ritos vaidmeniu Charleso Gounod„Fausto“ kamerinëje versijoje. Hiro-mi Uehara – trapi japonë mergina,kuri prie fortepijono kelia galingàuraganà. Tiesiog „veþa“! ÁspûdingaKauno dþiazo festivalio pabaiga!Giedrë Kilèiauskienë apskritai yraunikali artistë. Ðiais metais ji itin ak-tyvi, iðleido du albumus, ir abu –puikûs. Gerø balsø esama nemaþai,taèiau retas turi toká subtilø skoniopojûtá, intelektà, saiko, harmonijosir stiliaus suvokimà.

Beata Baublinskienë: Ásiminë Pa-ryþiaus „Théatre des Bouffes duNord“, Vilniuje rodæs Mauricio Ka-gelio muzikiná spektaklá „Repertua-ras“ – dël subtilaus sàmojo, ðmaikð-taus ir iðradingo poþiûrio á muzikosinstrumentus (nors tai veikiau kom-pozitoriaus nuopelnas), skoningos irðiuolaikiðkos visumos, aktoriø meist-riðkumo. Metø atradimas – jauno-sios kartos dirigentai Modestas Bar-kauskas ir Juozas Mantas Jauniðkis.

Edmundas Gedgaudas: Koncertøsalëse ásiminiau Daumantà Kiri-lauskà, kai su orkestru skambinoTomo Kutavièiaus „Dieviðkà ðëlà“.Pagalvojau – ar ne ryðkiausia ðiømetø lietuviðka premjera? O kaimagiðku atlikëjo kûrybos transupublikà átraukë Andrius Þlabys, taisnepabostanèiais, vis naujai praby-lanèiais puslapiais tapo FryderykoChopino Koncertas f-moll (solistuiakompanavæ LVSO artistai tà suvo-kë nebent po koncerto). ÈilietëEdith Fischer (nostalgiðkai taurusstilingumas Ludwigo van Beethove-no „Variacijose A. Diabelli tema“),ávairiomis progomis girdëtas Petras

Vietoj muzikinio kalendoriaus

N U K E L T A Á 3 P S L .

Daumantas Kirilauskas D . M A T V E J E V O N U O T R .

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061) 3 psl.

Geniuðas, visus Beethoveno kon-certus per du vakarus paskambinæsLukas Geniuðas – kokie skirtingi tøpianistø pasauliai!

Vis prisimenu Nacionalinëje fil-harmonijoje iðgirstà Edwardo Elga-ro odæ „The Music Makers“. OlivierGrangeanas – nenuviliantis dirigen-tas. Tà vakarà subtiliai muzikà at-vërë ir solistë Eglë Ðidlauskaitë, irValstybinis Kauno choras. Nepamirð-tu Paryþiaus „Théatre des Bouffes duNord“ per „Gaidos“ festivalá rody-to Mauricio Kagelio „Repertuaro“.

Daiva Tamoðaitytë: Lukas Geniu-ðas, Daumantas Kirilauskas – tai ðiosezono fortepijono meno paþibos,bet negalima nematyti ir kitø pui-kiø ir stipriø instrumentininkø, ku-rie brëþia vis tobulesnes trajektori-jas jø paèiø karjeroje. Todël netlyginti nesiryþèiau: visi koncertaibuvo ypatingi, negalime likti jiemsabejingi. Juk koncertuoja PetrasGeniuðas, Ingrida Armonaitë, Mû-za Rubackytë, vokalistai, orkestrai,chorai, dirigentai. Tarsi áprantameprie pripaþintø scenos þvaigþdþiøpasiekimø. O vis dëlto kiekvienas jøpasirodymas – naujas þingsnis, jieraðo mûsø atlikimo meno istorijà.

Rûta Gaidamavièiûtë: Itin atsakin-gu poþiûriu, savo misijos suvokimusuþavëjo Daumantas Kirilauskas„Gaidoje“. Taip pat preciziðki „Ha-gos muðamieji“.

Dana Palionytë: Dvasinës atgaivossuteikë legendinis britø vyrø voka-linis ansamblis „The Hilliard Ensem-ble“, pateikæs iki ðiol maþai þinotossenøjø bei ðiuolaikiniø autoriø mu-zikos ir suþavëjæs motyvuota, jaut-ria jos interpretacija.

Rita Nomicaitë: Ásiminë Votanovaidmená „Valkirijoje“ atlikæs Al-mas Ðvilpa – balso tembru, dainavi-mo ir vaidybos stilingumu, profesio-naliu artistinës energijos paskirstymu.Ir Andrius Þlabys, kaip eilëraðèioeilute pralëkæs Fryderyko ChopinoKoncertu f-moll.

O koks muzikinis ávykis (arba keli)jums atrodë abejotinas arba visiðkainuvylë? Ko pasigedote (nuo atlikëjø,projektø, koncertø iki dëmesiospaudoje) ðiø metø sezone?

Dana Palionytë: Nuvylë ne vienasavangardinis „Gaidoje“ skambëjæskûrinys, tarp jø – netgi visuotinai„garbinamø“ autoriø – Hanso Wer-nerio Henze’s ir Mauricio Kagelio.Ðiemet festivalio programose (ir ki-tuose koncertuose) galëjo figûruotisu Lietuva susijusio èekø modernis-to Aloiso Hãbos (1893–1973) ir gar-saus lenkø sonoristo Witoldo Lu-tosùawskio (1913 –1994) pavardës.

Laima Slepkovaitë: Kai koncerto,festivalio (arba sezono) reklaminë-je medþiagoje skelbiama, kad kiek-vienas ras kà nors savo skoniui, manliûdna... Skoná verta ugdyti, o ne jampataikauti. Beje, net ir aukðti koky-bës standartai kartais gali uþkirstikelià smalsumui, naujiems, negirdë-tiems potyriams. Nenoriu vien kom-fortiðkø „mano skonio“ koncertø,noriu ir atradimø, ir klausimø, galnet másliø.

Edmundas Gedgaudas: Menà imi-tuojanèiø „koncertantø“ pasirody-mus ápratau traktuoti lyg banalokusspektaklius (ið anksto nujausdamas,kad bûtent ton pusën bus truktelë-ta), arba iðvis á juos, daþnokai per-nelyg reklamuojamus, neinu. Kas-dienë spauda... Bijo, kad raðydama

apie jai paèiai neádomø muzikiná gy-venimà neteks skaitytojø? Nujau-èiu, kad maþdaug èia ðuo pakastas,tad pokyèiø tikëtis naivoka.

Rita Nomicaitë: Labiausiai manneramu dël inteligentijos nuosmu-kio. Dël pandemiðkai ásigalëjusiosliguistos reakcijos á tà, kuris bandoveiklà kvestionuoti ið ðalies. Nuvi-lia kai kuriø „lyderiaujanèio statu-so“ institucijø repertuaro nuokrypisá komercijà, jos produktus rekla-muojant tarsi brangius kailinius, ne-rodant net siekio kà nors sukurtidvasios atgaivai. Pasigendu profe-sionalaus akademiðkumo jubiliejusmininèiø mokyklø renginiuose. Pa-sigendu mûsø solistø instrumentinin-kø pagrindinëse koncertø scenose,jø áraðø platinimo tinklo. Repertua-ruose laukèiau daugiau intelektua-lios muzikos.

Ðarûnas Nakas: Nuvilia Vilniujevykstanèio muzikinio gyvenimo pri-oritetai ir proporcijos. Suvenyrinismuzikinis turizmas uþima didþiau-sià erdvës dalá. Tai nerimta ir tuovertëtø ið esmës susirûpinti. Kalti netik labai menki pinigai, skiriami mu-zikinei kultûrai, bet ir nebrandusadministratoriø ir programø rengë-jø màstymas.

Labiausiai abejotinas man atro-do strateginis nusiteikimas ignoruo-ti nacionalinæ kûrybà. Taip nesiel-gia estai, suomiai ir lenkai, kà jauðnekëti apie vokieèius arba prancû-zus. Kalbu ne apie pavienes vienurar kitur nuskambanèias premjeras,bet apie bendrà beveik viso lietu-viðkos muzikos ðimtmeèio elimina-vimà ið aktyvaus kultûros lauko.Lietuviai stebëtinai maþai þino apiesavo nacionalinæ muzikà, nes jos be-veik niekur negirdi. Uþ prastà mo-

A T K E L T A I Ð 2 P S L .

kykliná ir kasdieniná meniná ðvieti-mà mokame didelæ kainà. JuozasGruodis, Vytautas Bacevièius, Jero-nimas Kaèinskas, Julius Juzeliûnas,Antanas Rekaðius nacionalinëmsmuzikos institucijoms tarsi neegzis-tuoja, iðskyrus retkarèiais surengia-mas trivialias jubiliejines iðkilmes,per kurias sugrojamas koks norslengvesnis jø kûrinys. O kai nëranormalaus istorinës perspektyvossuvokimo, tai ir dabartiniai kompo-zitoriai daug kam atrodo kaþkokienaivûs veikëjai, neþinia kuo uþsii-mantys. Jø kûriniai skamba tik ne-dideliuose ðiuolaikinës muzikos ge-tuose ir beveik nepastebimi platesneivisuomenei. Muzikos virðininkø gal-vose lietuviðka muzika tëra nereikð-mingas priedas, nukiðtas kaþkur átolimus paðalius, o á dienos ðviesàiðtraukiamas tik tada, kai dël bana-liø politiniø prieþasèiø prireikia lie-tuviðko akcento.

Daiva Tamoðaitytë: Turi bûti dau-giau uþsakymø lietuviø kompozito-riams. Ði problema iðlieka. Gal Kul-tûros ministerija pradës lanksèiaureaguoti á nacionalinës muzikossklaidà? Vilèiø yra.

Ko ir kam palinkëtumëte ateinan-èiais metais?

Beata Baublinskienë: Valdþiosþmonëms ir politikams linkëèiau ke-letà mënesiø pagyventi uþ eiliniøkultûros darbuotojø atlyginimus.

Rita Nomicaitë: Sulaukti dienø,kai bus vadovaujamasi pagrindinëmiskultûros nuostatomis. Ne þaidþiantrenginiais kaip saulës zuikuèiais, ojuos puoselëjant kaip skrydþius á kos-mosà.

Dana Palionytë: Kompozitoriamspalinkëèiau bûti savimi, kûrybiðkiau

ávertinti paveldà ir ieðkoti ne tiekefektingø technologiniø dalykø, kiekmuzikos vyksmo prasmës. Atlikë-jams – ir toliau garsinti pasaulyjeLietuvos vardà.

Edmundas Gedgaudas: Bûtø pui-ku, kad kitais metais Bernardinø so-das nors dalelytæ savo traukos per-leistø irgi atnaujintai, graþiai irjaukiai Lietuvos muzikos ir teatroakademijos Didþiajai salei. Ðiemetjoje negausi publika nemokamai pa-siklausë pianistø ið Rygos, Helsin-kio, Talino...

Laima Slepkovaitë: Dþiaugiuosi,kad daugëja operos pastatymø uþLNOBT ribø, linkëèiau ðiø inicia-tyvø varovams nepritrûkti entuziaz-mo ir palaikymo. Festivaliø organi-zatoriams linkëèiau imtis ne viengarsiø vardø ar sëkmingø þanriniømetamorfoziø, o apmàstyti, kà noripasakyti savo renginiu. Kauno big-bendui linkiu stiprybës ir pergalëskovoje dël iðlikimo. Sëkmës ir drà-sos nepriklausomoms koncertinëmsorganizacijoms. Publikai – stipriø,nepamirðtamø ir branginamø meni-niø iðgyvenimø.

Rûta Gaidamavièiûtë: Pagarbos irgeranoriðkumo vieni kitiems bei ási-mintinø meninio sezono akcentø.

Daiva Tamoðaitytë: Linkiu kurti irnepasiduoti rinkos diktatui. Ne vis-kas matuojama pinigais ir vienadie-nëmis akcijomis. Svarbiausia yra kû-rëjø, ypaè jaunø þmoniø, saviraiðkosplëtotë. Kaip palaikyti ðá nacionali-nës kultûros pulsà, yra visø mûsø rû-pestis ir priedermë.

Ðarûnas Nakas: Palinkëèiau nuo-stabos, iðgirdus neátikëtinai geràmuzikà.

PARENGË LA IMUTË L IGE IKA I TË

Helmutas Ðabasevièius

2013-ieji Lietuvos ðiuolaikiniamðokiui buvo dosnûs daugeliu aspek-tø. Jungtinëmis ðio meno entuzias-tø pastangomis birþelio 30 ir liepos1 d. Lietuvà aplankë legendinis vo-kieèiø choreografës Sashos Waltzspektaklis „Kûnai“, ne vienam su-teikæs ávairiø – tiek kûrybiniø, tiekvertybiniø – impulsø, sudaræs gyvàkontekstà Lietuvos choreografijosbei atlikimo menui, kuris tampa visávairesnis.

Ðios santykinai jauniausios Lietu-vos teatro srities brandà liudija be-ne pirmasis mëginimas paþvelgti á sa-ve ne tik ið ðalies, bet ir su tam tikraironija, lengvai paðiepiant ðiuolaiki-nio ðokio kûrimo ir suvokimo stereo-tipus – spektaklá „Contemporary?“,parodytà prieð porà savaièiø, kûrëne jau ásitvirtinæ choreografai, o pa-tys atlikëjai – Agnë Ramanauskai-të, Paulius Tamolë ir Mantas Staba-èinskas, padedami dramaturgësSigitos Ivaðkaitës. Tai irgi liudijatam tikrus pokyèius ðokio srityje,nes iki ðiol bûtent scenarijus (ne pa-sakojimas, o naratyvas) neretai bû-davo labiausiai paþeidþiama ðiuolai-kinio ðokio spektakliø dalis.

Metams baigiantis galima teigti,

kad ðiuolaikinis ðokis po truputá uþ-kariauja kitas teatrinës raiðkos erdvesir formas. Pirmiausia klasikinio baletobastionà – Lietuvos operos ir baleto te-atro scenà, kur olandø choreografë Di-di Weldman pastatë „Karmen“ (prem-jera – lapkrièio 29 d.). Nors ðis kûrinyskaip spektaklis pasirodë pernelygnuspëjamas, o dauguma pantomi-mos scenø – naivios ir iliustratyvios,pati ðokio kalba, kai kurie plastiniaisprendimai ar netgi atskiros parti-jos neleidþia jo lengva ranka nu-raðyti.

Dramos veikalai taip pat noriaitelkiasi á pagalbà ðoká. Tituluotas irávairiø prestiþiniø apdovanojimøpelnæs Rimo Tumino maskvietiðkaskûrinys – Jevgenijaus Vachtangovoteatre Maskvoje pastatytas „Euge-nijus Oneginas“, lapkrièio 13 d. pa-rodytas Vilniuje, remiasi choreo-grafiniais ávaizdþiais ir judesiais,kuriuos kûrë Maskvoje karjerà tæ-sianti choreografë Anþelika Choli-na. Sutapimas, bet spektaklis pagaltà patá eiliuotà Aleksandro Puðkinoromanà, gruodþio 13 d. pirmà kartàparodytas Lietuvos rusø dramos te-atre, taip pat be ðokio neiðsivertë.Galbût tai lëmë spektaklio intriga –Sergejaus Prokofjevo muzika, sukur-ta dar 1936-aisiais, kai ðá spektaklá

Maskvoje ketino statyti Aleksan-dras Tairovas. Èaiþiame, groteskið-kame reþisieriaus Jono Vaitkausspektaklyje skambanti muzika cho-reografæ Marijà Simonà Ðimulynai-tæ paskatino sukurti pagrindiniø vei-këjø plastinius antrininkus, kuriuosákûnijo Baltijos baleto ðokëjai – Hil-da Palkovskytë, Irina Nazarenko, An-drius Butkys ir Mantas Èerneckas,neatpaþástamai pasikeitæs visiðkai ki-tokios stilistikos spektaklyje „Arit-mijos“.

Ðis Vyèio Jankausko kûrinys paro-dytas lapkrièio 30 ir gruodþio 14 die-nomis. „Aritmijose“ ðokis ir judesysderinamas su kitomis ðiuolaikiniomeno formomis – konceptualia mu-zika, instaliacija, ðviesos instaliacija.Maþiau nei valandà trunkantis kûri-nys sudomino vientisa estetika, ap-galvota kompozicine sandara, mo-tyvuotu choreografijos ir atlikimosantykiu.

„Aritmijos“ (nors pavadinimuchoreografas tarytum mëgina ap-drausti savo kûriná nuo kaltinimø„permuðimais“) – savaip ritmiðkaskûrinys, jam bûdingas dinamiðkø irmeditatyviø ðokëjø bûsenø derinys,kuriame principingai vengiama atvi-ros emocijos, koncentruojamasi á ju-desio prigimtá ir sklaidos galimybes.

„Aritmijos“ prasideda gerokaianksèiau, nei salëje susëda þiûrovai –mechaniðki, pasikartojantys judesiaiyra suplanuota sceninës erdvës da-lis. Taèiau vos tas mechaniðkumas,judesiø automatizmas pradeda trik-dyti, pasiûlomas kitoks dinaminis arvaizdinis reginio aspektas. Neretaiðiuolaikiniame ðokyje pasigendameðokio – ryðkiø fiziniø pastangø, ið-lavinto kûno reikalaujanèiø judesiokombinacijø, kuriø tikslas yra ðokiskaip principinis atsiplëðimas nuo þe-mës, bandymas nugalëti jos traukà.„Artimijose“ ádomi pasirodë ðokë-jø pastanga nugalëti kojø, kaip pa-grindinio ðokëjo „instrumento“, kul-tûriná suvarþymà – apavà. Viena poraraiðteliais suriðtø batø apsiavusiø ðo-këjø duetas sudomino ir plaèiomisjudesiø amplitudëmis, raiðkiomis,efektingomis jø kombinacijomis irypaè didelio susiklausymo reikalau-janèia partneryste (ðokëjai GiedrëKirkilytë ir Mantas Èerneckas). To-kios plastikos „Aritmijose“ galëjobûti ir daugiau.

Reklaminio „Aritmijø“ ávaizdþio

dalimi tapo batai, bet jie kartu – irscenografija, butaforija, kostiumas.Keliasdeðimt porø batø, tvarkingaiiðrikiuotø scenos gale, yra ðokio fo-nas, ðokëjø partneris, judesio gali-mybiø tyrimo instrumentas, prie þe-mës spaudþianti naðta, o spektakliopabaigoje – savarankiðkas veikëjas,atgaivintas ypaè plastiðko, koncep-tualaus apðvietimo: sustatyti avans-cenoje, savo pamëkliðkai ilgais ðe-ðëliais jie paverþia dëmesá ið dabarjau fonu tapusiø ðokëjø. Riikka Iha-lainen, Giedrë Kirkilytë, DainiusBiskis ir Mantas Èerneckas suradoreikiamà emociná santyká su spek-takliu ir savo herojais: tai ramus, da-lykiðkas, sukauptas abstrakèios cho-reografinës minties perteikimasásiklausant á „Sendai“, Jano Linto-no ir Nicolaso Jaaro garsø monta-þà. Minimalistiniai Jolandos Imbra-sienës kostiumai – tai, ko reikiaatskleisti judesio estetikà ir plastiná,reþisûriná sumanymà, kuris pasirodëgerokai talpesnis nei spektaklioanonse pateikti postringavimai apieindivido ir visuomenës santykius.

Vis spartesniu þingsniu2013-ieji Lietuvos ðokiui

„Aritmijos“ D . M A T V E J E V O N U O T R .

4 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061)

M u z i k a

Vilniaus arkikatedros bazilikosvargonininkui Bernardui Vasiliaus-kui ðiemet sukako 75-eri. Ðie metaiþymi ir daugiau vargonininkosukakèiø: 25 metus, praleistus prieVilniaus arkikatedros bazilikosvargonø pulto, kur prieð 50 metøávyko pirmasis Maestro koncertas,tiesa, tada vargonuota ne didþiai-siais Alexanderio Schuke’s firmosvargonais, kurie buvo pastatyti tik1969 m., bet maþuoju 5 registrøA. Schuke’s pozityvu Ðv. Kazimierokoplyèioje. Ðiais metais BernardasVasiliauskas áþengia ir á 60-uosiuskûrybinio darbo metus Vilniuje.

Kokie Jums ðie metai nuotaikos,sveikatos ir veiklos prasme?

Nejauèiu, kad jie bûtø kitokie.Pradëjau skeptiðkai þiûrëti á jubilie-jus ir jø paminëjimus proginiais kon-certais. Ðiemet visa paminëti norë-jau tyliai. Tiesa, vienà koncertàbalandþio mënesá ta proga buvausuplanavæs, apie já þinojo tik arti-miausi þmonës. Bet mano slaptasplanas nepavyko, nes viskas iðkilo ávieðumà. Liucijos Stulgienës vado-vaujamas Muzikø rëmimo fondas irVilniaus arkikatedros bazilikos kle-bonas monsinjoras Robertas Ðalaðe-vièius nutarë, kad tai reikia padaryti„garsiai“. (Vilniaus arkikatedrojebazilikoje lapkrièio 10 d. ávyko Ber-nardo Vasiliausko 75-meèiui skirtaskoncertas, jame dalyvavo AlgirdasBudrys (klarnetas), Joana Gedmin-taitë (sopranas), Rimantas Valan-èauskas (trombonas), berniukø irjaunuoliø choras „Àþuoliukas“, var-gonavo Bernardas Vasiliauskas, kon-certà vedë muzikologas VaclovasJuodpusis, – aut. past.)

Pirmieji þingsniai mano profesi-niame kelyje buvo þengti 1954 m.,kai pradëjau dirbti pianistu Operosir baleto teatre. Nors mano forte-pijono specialybës profesorë OlgaÐteinbergaitë sakë, kad visà dëme-sá reikia sutelkti á mokslà, ruoðti pro-gramas ir nesiblaðkyti, turëjau pri-sidëti prie didelës ðeimos iðlaikymo.Kaip tik tada atsitiko taip, kad be-veik be jokio pasirengimo reikëjopagroti gana sudëtingà fortepijonopartijà sekmadienio spektaklyje„Daktaras Aiskauda“. Pagrojau irlikau dirbti ten dar 12 metø. Ði pa-tirtis, paþintis su orkestru ir teatrorepertuaru man buvo labai naudin-ga kaip muzikui ir atlikëjui. Koncer-tuose prisieidavo akompanuoti teat-ro solistams, tokiems kaip AntanasKuèingis, Elena Èiudakova, Vladi-miras Rubackis, Leonidas Muraðka,Eduardas Kaniava, Virgilijus Norei-ka ir kitiems. Tai buvo ir koncertinëpraktika, ir repertuaro plëtimas, irpaþintis su asmenybëmis. Jau tadasupratau, kad akompaniatoriaus dar-bas man yra labai artimas, ir toks jisliko iki ðios dienos. Tiesiog jauèiu, kadmuzikinis partneris gerai jauèiasi, kaijam akompanuoju. Tai iðties dþiugi-na ir skatina neapleisti ðios srities.Jauèiu didelá malonumà akompa-nuodamas chorams – tuomet mûsøviena ðirdis, vienas pulsas.

Ákvepiantis gyvybæSu vargonininku Bernardu Vasiliausku kalbasi Eglë Ðeduikytë

2012 m. vasará ðventëme dvigubàjubiliejø – 90 metø nuo Vargonøklasës ákûrimo Kauno konservatori-joje (1922 m.) ir 50 metø nuo Var-gonø klasës atkûrimo Lietuvos kon-servatorijoje (1962 m.). Jûs esatepirmosios Leopoldo Digrio atkurtosvargonø klasës laidos absolventas.Kas, baigus fortepijono specialybæpas puikià pedagogæ, ðviesaus atmi-nimo Olgà Ðteinbergaitæ pastûmëjorinktis dar ir vargonø specialybæ?

Nejauèiau ágimto ar per laikà ið-augusio noro groti vargonais. Norsvargonai man nebuvo svetimas in-strumentas. Operos teatre, kuriamedirbau, kai kuriuose spektakliuosetekdavo atlikti vargonø partijas uþscenos stovëjusia elektrine fishar-monija. Be to, uþaugau religingojeðeimoje. Tëvai Ona ir Leonardaslaikësi krikðèioniðkø paþiûrø. Kau-ne iki pat 1948-øjø, kol persikëlë-me á Vilniø, gyvenome ðalia maþo-sios Kristaus Prisikëlimo baþnyèios.Buvau nuolatinis jos lankytojas sek-madieniais, èia ávyko mano pirmojipaþintis su vargonais. Per didþiàsiasðventes tëvelis èia suburdavo orkest-rà, o að stebëdavau iðkilmes. Kaiprofesorius Leopoldas Digrys á Lie-tuvos konservatorijoje jo atkurtàVargonø klasæ su trenksmais perlangà atgabeno fisharmonijà, beje,tokià paèià, kokia grojau teatre, var-gonai man jau nebuvo naujiena. O ávargonus stojau ið smalsumo, domi-no platesnës ðio instrumento galimy-bës. Kai L. Digrys skyrë vargonuotididþiuosius Johanno Sebastiano Ba-cho kûrinius, man atsivërë naujasmuzikos pasaulis. Iki tol skambinaunemaþai Bacho kûriniø fortepijonui,bet vargonams – tai visai kas kita.Kurá laikà dar bandþiau derinti ir pia-nisto, ir vargonininko profesijà, betgreitai supratau, kad norëdamas pa-siekti kà nors rimta turiu rinktis vie-nà ið ðiø srièiø.

Jûsø jubiliejinius metus papildo irLietuvos vargonø meno gyvavimojubiliejai. Lapkrièio mënesá dviemkoncertais Lietuvos nacionalinëjefilharmonijoje buvo paþymëta èiaesanèiø „Alexander Schuke Orgel-bau Potsdam“ (Vokietija) firmosvargonø 50 metø sukaktis. Jûsvienas pirmøjø atlikëjø, prisilietu-siø prie ðio instrumento. 1968 m.dalyvavote ir laimëjote I vietà èiavykusiame pirmajame M.K. Èiurlio-nio pianistø ir vargonininkø kon-kurse, vargonavote nuo tø paèiø1968-øjø kas dveji metai vyku-siuose tarptautiniuose Vilniausvargonø muzikos festivaliuose,kurie buvo ir pirmieji tokio pobû-dþio renginiai visoje Sovietø Sàjun-goje. Kokie prisiminimai ir áspû-dþiai sieja Jus su ðiuo instrumentu?

Prieð filharmonijos vargonus jaubuvau iðmëginæs vargonus, stovëju-sius konservatorijos (dabar Lietuvosmuzikos ir teatro akademija) didþio-joje salëje. Tai buvo ðvelnaus skam-besio, nors ir ribotø galimybiø (dëlpneumatinës sistemos stipriai vëla-vo jø garsas), baþnytinës paskirties

instrumentas (meistro Wacùawo Bier-nackio romantinio tipo vargonai, –aut. past.). Filharmonijos vargonøskambesys buvo sausas, tarsi spjau-dantis, kiekvienas garsas pasigirsda-vo su tam tikru spragtelëjimu. Manetai ðokiravo. Þinoma, toká skambesálëmë neiðspræsta ðios salës akustika.

Pirmà kartà ðiuo instrumentu gro-jau per valstybinius egzaminus, kaibaigiau konservatorijà kaip vargoni-ninkas. Po to sekë M.K. Èiurlioniokonkursas. Konkursø að nemëgstu irnepripaþástu. Tai toks reiðkinys, kaiinstrumentas ir pati muzika tampavarþybø árankiu. Ar muzikoje reikiavarþytis, kas stipresnis, kas geres-nis? Ne tokia muzikos paskirtis. Ki-ta vertus, konkursai atveria per-spektyvà ir kelià á scenà, visuomenëiðgirsta atlikëjo pavardæ. Po ðio kon-kurso pasipylë daug koncertø. Nuo-lat grodavau su kameriniu orkestru,ávairiais ansambliais, solo. Buvau vi-sur reikalingas. Dalyvavimas Vil-niaus vargonø festivaliuose suteikëgalimybæ tobulëti, plësti repertua-rà, ugdyti scenos pojûtá.

XX a. 7-ojo deðimtmeèio pabaigojeprasidëjo aktyvus koncertinis var-gonø gyvenimas Lietuvoje, statominauji instrumentai, vyko gausiailankomi koncertai: nuo 1968 m. –Lietuvos nacionalinëje filharmoni-joje, 1969 m. – Vilniaus arkikated-roje bazilikoje (tuometinëje Paveiks-lø galerijoje), 1976 m. – Bonifratrøbaþnytëlëje (tuo metu Baroko salë-je). Vargonø koncertø geografijaiðsiplëtë per visà Lietuvà – Kaunà,Klaipëdà, Nidà, Juodkrantæ, o var-gonø muzika tapo tiesiog madinga.Koks Jums atrodë tuometinis var-gonø „aukso amþius“?

Tuomet dar buvo gyva karta, ið-augusi turiningoje prieðkarinës Lie-tuvos kultûros dirvoje. Jiems muzi-ka buvo reikalinga. Sovietamsokupavus Lietuvà, profesionaliai at-liekamà vargonø muzikà galëjo pri-siminti tik tie, kurie tarpukariu gir-dëjo vargonuojant Konradà Kaveckà,Jonà Þukà ir kitus to laiko vargoni-ninkus. Po daugiau kaip deðimtmetátrukusios tylos, 7-ojo deðimtmeèiopradþioje atlikëjams ir klausytojamsvël atsivërë didingas vargonø menopasaulis, jis traukë þmones. Jei lygin-tume su ðiais laikais, tai dabar labiaupaplitusi „greito vartojimo“ popkul-tûra, kuri uþgoþia tikràjá menà.

Esate daugelio þymiø Lietuvoskompozitoriø opusø vargonamsákvëpëjas ir pirmasis atlikëjas.Kodël dabar vis reèiau suskambalietuviø kompozitoriø vargonøkûriniø premjeros?

Kompozitoriø karta ir jø poþiû-ris taip pat pasikeitë. Senosios kar-tos kompozitoriai – Juozas Karosas,Stasys Vainiûnas, Antanas Raèiûnasir kiti – 7-ajame XX a. deðimtmety-je galëjo vël gráþti prie vargonø. Jau-nesnæ kartà ið dalies prie vargonøtraukë ir tai, kad jø tëvai buvo var-gonininkai, taip pat juos dominoplaèios instrumento galimybës. Tu-

rëjau garbës bûti daugelio kûriniøpirmuoju atlikëju. Vargonams tuo-met raðë Giedrius Kuprevièius, Tei-sutis Makaèinas, Bronius Kutavièius,Osvaldas Balakauskas, VytautasBarkauskas ir daugelis kitø kompo-zitoriø. Ilgainiui ir kompozitoriaiëmë ieðkoti kitokiø formø. Dabaryra vykdomi projektai, kuriais sun-ku pasakyti kà nors nauja. Daþnaskompozitorius nori bûti nepakarto-jamas, o dar geriau – sukelti sensa-cijà. Tai ne visuomet veda prie gerødalykø – instrumentai „prievartau-jami“, ne visuomet pasiteisina keis-tos jø sudëtys, menø sintetinimas, osvarbiausia – visa tai daþnai neten-ka meninës ir dvasinës vertës.

Nuo Atgimimo laikø esate þino-miausias baþnyèios vargonininkasLietuvoje. Kas nuo koncertiniøvargonø jus atvedë prie baþnytiniø?

Visà savo gyvenimà plaukiu pa-sroviui, tik, laimë, visuomet paten-ku á gerà, palankià srovæ, kuri ma-ne nuneða ten, kur man malonu irgera, kur galiu bûti naudingas. Taipnutiko ir su vargonavimu baþnyèio-je. Visai netikëtai mane pasikvietëmonsinjoras Kazimieras Vasiliaus-kas (mûsø paþintis su juo buvo uþ-simezgusi nuo sovietiniø laikø, kaislapta remontavome vargonus Ðv.Rapolo baþnyèioje) ir papraðë vargo-nuoti Arkikatedros gràþinimo tikintie-siems iðkilmëse, ir ne tik jose. Man ðispasiûlymas imponavo. Didelë laimëbuvo ir mano tëvams, kurie mane la-bai palaikë priimant ðá sprendimà. Iðdalies dël jø noro ir paskatinimo ne-apleidau baþnyèios vargonininko dar-bo ðioje ðventovëje. Pradþia buvo ið-ties sunki. Teko konsultuotis suvargonininkais, daug ko iðmokti. Sten-giausi gerai atlikti ðá darbà. Na, oLietuvos baþnyèiose dabar dirbadaug puikiø vargonininkø.

1990 m. pradëjote dëstyti vargonøspecialybæ atnaujintoje Vargonø irklavesino katedroje, kurioje, pra-ëjus ðimtmeèiui nuo Naujalio laikø,vël rengiami vargonininkai baþny-èioms. Jûs buvote pirmasis manovargonø pedagogas. Be ilgø kalbø irpamokymø ákvëpëte susidomëjimà iraistrà ðiai profesijai. Taèiau ne visuo-met dirbote pedagogu. Ar atlikëjopaðaukimas ir tarnystë baþnyèiojeJums arèiau ðirdies?

Esu vieniðius. Man gera bûti vie-nam su savo mintimis, darbais, ir tikbendraudamas su þmonëmis permuzikà pasijuntu savame pasauly-je. Bûti pedagogu – tai vadovauti, ovadovavimas man svetimas. Tai ir sa-votiðka prievarta, nes liepi þmoguidaryti vienaip, o jis gal supranta ki-taip. Yra studentø, besimokanèiø tikið pareigos, ne savo noru. Ypaè to-

kiø pasitaiko privalomo fortepijo-no disciplinoje, kurià dësèiau. Mansunku bendraujant su þmogumi pa-kelti tonà, pasakyti grieþtà þodá. Gal-bût todël, ypaè specialybës pamoko-se stengiausi nebûti kategoriðkas,kad neatsirastø barjero tarp manæsir studento. Ne kiekvienas sugebë-davo priimti kritikà. Toks darbasman neatrodë prasmingas ir malo-nus. Pajutau, kad kur kas prasmin-giau paèiam muzikuoti.

Talentu ir kûrybingumu apdovanotiþmonës – koks esate Jûs – ko imasi,visada pasiekia aukðtumø. Ar netrau-kë ir kiti kûrybiniai keliai? Kas dargyvenime Jums buvo reikðminga?

Iki galo viskà gerai atlikti savoprofesijoje – ðá bruoþà áskiepijo Ol-ga Ðteinbergaitë. Sakydavo: „Kamklausytojui reikalingas tavo prastasgrojimas? Jis gali kitur pasiklausytigero atlikëjo.“ Ji skatino profesinæsàþinæ, jei jau ko imiesi – daryk geraiiki galo. Profesorë nepraleisdavo jo-kios muzikinës smulkmenos, bûda-vo apsvarstytas kiekvienas garsas,kiekvienas niuansas. Tai formavo at-sakingà poþiûrá á viskà. Na, ir namai...Maèiau, kaip tëvai aukojosi savo dar-bui, Mama – ðeimai, Tëvelis – muzi-kai. Net ir senatvëje, kai Tëvelis ne-begalëjo groti, kruopðèiai ir sàþiningaidirbo administraciná ir kitus darbus.Ði aplinka formavo ir mane. Parei-gingumas bûtinas, kitaip tai bûtøapgaulë, nuvilianti þmones, kurietavimi pasitiki.

Vienas ið „uþutëkiø“, kur manenuneðë srovë – vargonø restauravi-mas, jam atidaviau 25 metus. Tai ne-pakartojami metai. Darbas be galoromantiðkas: vasaros, praleistos to-limose kaimiðkose parapijose, dienàir naktá taisant vargonus, vis naujapaþintis su instrumentu. Neapleisda-vo mintis, kad dirbu prie instrumen-to, kurá girdëjo ir mano protëviai. Tar-si uþsimezga ryðys tarp kartø.Restauracija – tai dar viena manoprofesija, apimanti staliaus, medþioapdirbimo, elektros, intonavimo, de-rinimo ir daugelá kitø darbø. Ið tylin-èio metalo ir medþio prikelti didingàinstrumentà, ákvëpti jam gyvybæ ir su-teikti norimà skambesá – tai nuosta-bus, nepakartojamas jausmas.

Rengiant pokalbá pasiekë dþiugiþinia, kad vargonininkui BernarduiVasiliauskui skirti net du apdovano-jimai – Kultûros ministerijos garbësþenklas „Neðk savo ðviesà ir tikëk“bei Vilniaus miesto savivaldybës„Ðv. Kristoforo“ statulëlë, teikiama uþpraeinanèiø metø nuopelnus mûsømiestui ir miestieèiams. SveikinameMaestro ir dþiaugiamës kartu.

PARENGË EGLË ÐEDU IKYTË

Bernardas Vasiliauskas, 2000 m. N U O T R A U K A I Ð A S M E N I N I O A R C H Y V O

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061) 5 psl.

T e a t r a s

Kristina Steiblytë

Baigiasi dar vieni metai. Ir vël ra-ðau laiðkà Kalëdø Seneliui: „Mie-las Kalëdø Seneli, ðiemet buvau la-bai gera, todël praðau padovanotiman ádomiø eksperimentiniø spek-takliø, kad daugiau niekada nieka-da neuþmigèiau teatre.“ Bijau, kadir ðiemet praðymas nebus iðklausy-tas ir teks dþiaugtis kojinëmis, mui-lu ar kaþkuo kitu, telpanèiu po egle.

Negaliu pykti. Pati puikiai su-prantu, kad eksperimentuoti, iðmë-ginti kà nors nauja teatro scenoje në-ra taip lengva, kaip gali atrodyti.Regis, ko gi reikia: sudedi kûrëjø ko-mandà ir naujà idëjà á krûvà, ir ðtaituri, ko praðei. Taèiau... naujos idë-jos, o neretai ir nauji þmonës á teatrøscenas patenka ne taip jau ir lengvai(nors tokiø dovanø vis dëlto gauna-me). Be to, kyla ir paties naujumoklausimas: kas gali bûti laikoma më-ginimu kurti kà nors nauja, ekspe-rimentu?

Nesunku suprasti ir Kalëdø Se-nelio sutrikimà: skundþiuosi ekspe-rimentø trûkumu, nors galima var-dinti naujus þmones teatruose,kvieèiamus uþsienio reþisierius, ið-bandomas naujas technines, sce-nografijos galimybes. Spektakliø irkûrëjø sàraðas (ypaè skaièiuojant netik ðiø, bet dar ir poros praëjusiømetø darbus teatre) bûtø nekuklus.„No theatre“ (savo darbais pamaþuákalæ á galvas Vido Bareikio, AinioStorpirðèio, Mariaus Repðio, ElzësGudavièiûtës vardus), Lietuvos na-cionalinis dramos teatras, á scenà viskvieèiantis jaunus aktorius (jau ne-naujas „Ðitas vaikas“ ir dar visiðkai

naujutëlaièiai „Atþalynas“, „Ástabu-sis ir graudusis PLANAS B“ su dau-gybe jaunø, dar studijø nebaigusiøaktoriø), „Menø spaustuvë“, vis lei-dþianti iðmëginti savo jëgas jau-niems kûrëjams „Atviros erdvës“programoje, prie ðios iniciatyvosëmusi jungtis Lietuvos teatro sàjun-ga, surengusi „Jaunojo reþisieriauseksperimento“ konkursà, Klaipëdosjaunimo teatras ir daugybë savaran-kiðkai dirbanèiø Lietuvos muzikos irteatro akademijos absolventø, stei-gianèiø savo trupes, teatrus.

Visa tai lydi naujø techniniø ga-limybiø paieðkos: galima prisimintikiek seniau griuvusià Nacionalinioteatro sienà „Visuomenës prieðe“,„Tëèio pasakà“ ar „Stebuklingàjàkreidelæ“, kurios veiksmas keliaujateatre; arba visai naujus „Nemato-mus monstrus“, kuriuose labai pa-prastomis priemonëmis gana sëk-mingai manipuliuojama didele„Teatro arenos“ erdve ir eksperi-mentuojama gyvo veiksmo ir fil-muoto vaizdo santykiais. Be to, sta-toma ir nauja lietuviø dramaturgija(skirtingais keliais teatre atsidûru-sios, pavyzdþiui, Teklës Kavtaradzësar Mindaugo Nastaravièiaus pje-sës). Na ir dar – vis besikuriantysteatriniai dariniai, pavyzdþiui, klai-pëdieèiai, ðiais metais ásteigæ „PADIDAPI Fish“.

Taèiau vien jauni ar teatre anks-èiau nedirbæ þmonës, naujø techni-niø galimybiø iðmëginimas ar nau-jø institucijø steigimas negali bûtilaikomi savaimine vertybe. Juk iðtiesø skundþiamës ne tiek naujoviø,kiek kokybës ar dràsos su nauja idë-ja eiti iki galo trûkumu. Kaip ir

moksle, taip ir teatre – sëkmingaseksperimentas turi duoti rezultatus,kurti naujas þinias, provokuoti eg-zistuojanèiø paradigmø persvarsty-mà, árodyti ar paneigti ásitikinimus.Kas ið to, kad pastatomas spektak-lis su daugybe jaunø aktoriø, ádo-miais vizualiais sprendimais ir pil-na sale þiûrovø, bet nepasakomanieko naujo, netikëto, neiðbandomaniekas kita nei bendradarbiavimosu skirtingø srièiø menininkais ga-limybës ir dar vadybiniai kûrëjø ge-bëjimai.

Galima sakyti, kad ir tai jau yradaug. Ið tiesø – nemaþai. Taèiau jeimokslininkas ðtai ima ir iðbandonaujà prietaisà jau atliktiems, visøþinomiems eksperimentams patvir-tinti, arba darydamas tyrimà pasi-kvieèia bendradarbiauti kitø srièiøkolegas, bet kartoja jau atliktus dar-bus, tai juk niekas nepuls sveikintiir teikti Nobelio premijos. Panaðiaiir teatre, kur nei darbo dydis, neibendradarbiaujanèiø þmoniø kiekis,nei susirinkusiø þiûrovø skaièius ne-lemia kokybës. Net jei jaunam kû-rëjui Augusto Boalio, Jerzy Grotow-skio, Roberto Wilsono idëjos ðiuometu yra naujos, jas atkartojantisspektaklis nebus laikomas naujove.O ir eksperimentas bus tik tam, ku-riam visa tai nauja. Toká eksperi-mentavimà galima palyginti su mo-kyklinëmis chemijos pamokomis,per kurias darëme eksperimentusmaiðydami chemikalus. Mums taibuvo nauja, o ðtai naudos moksluiið to visiðkai jokios.

Tiesa, negalima pykti ant jaunøkûrëjø. Bendra atmosfera kultûroslauke neskatina kurti ko nors nau-

jo, provokuoti, eksperimentuoti.Neseniai iðdalintos Nacionalinëskultûros ir meno premijos (kaip sa-kë ne vienas apþvalgininkas) árodë,kad Lietuvoje naujas, gyvas menasnevertinamas. Vienas ið nedaugelioðiemet nominuotøjø ðiuo metu ádo-miai kuriantis Artûras Raila nebuvoapdovanotas. Tad á meno laukà atei-nantys jauni þmonës mokomi (o jau-nimas mokosi greitai) – norite bûtiávertinti, pastebëti, galø gale uþdirb-ti bent kuklø atlygá uþ savo menà,kurkite taip, kad bûtumëte atpaþás-tami, suprantami, kartokite þino-mas formules. Taèiau ir tokiu bûdusëkmës neuþsitikrinsi: tai akivaizdustebint studijas baigianèiø aktoriøsteigiamas ir iðsiskirstanèias trupes.

Bene du svarbiausi dalykai, lei-dþiantys eksperimentuoti, yra þiniosir stiprus uþnugaris (teoretikø, ben-draminèiø ar institucijos, galinèiosparemti darbø kûrimà). „No theat-re“ be teatrologø palaikymo nuo patpirmøjø darbø vargu ar bûtø ágijædabar turimà þiûrovø ir institucijø(tiek kvieèianèiø, priimanèiø ben-dradarbiauti, tiek skirstanèiø pini-gus) pasitikëjimà, vargu ar „No con-cert“ bûtø iðaugæs á „Mr. Fluxus,arba Ðarlatanai?“ ar ðiømeèius „Ne-matomus monstrus“.

Taèiau ðiemet institucijø, galinèiø

palaikyti jaunus eksperimentuojan-èius kûrëjus, elgesys nedþiugina. Pa-vyzdþiui, „Menø spaustuvë“ galimy-bæ statyti spektaklius „Atviros erdvës“programoje suteikë jau þinomiemskûrëjams, taip tarsi mëgindama uþ-sitikrinti, jog ðiømeèiai spektakliaigalës likti repertuare. Panaðiai pa-sielgë ir Nacionalinis dramos teat-ras, skatindavæs jaunøjø dramaturgøbandymus. Ðiemet „Versmë“ pasikei-të ir ið dramø raðymo konkurso tapotiesiog trijø jaunø dramaturgø (ku-riuos iðsirinko teatras) festivaliu. Pa-naðu, kad ir èia eksperimentas au-kojamas dël saugumo.

O saugumas tikrai neskatina nau-joviø paieðkos. Kaip sakë JerzyGrotowskis, „metodas, kuris nesi-skverbia á neþinomybæ – prastas me-todas“. Tokiø metodø turime apsèiaiteatrø scenose, Lietuvos muzikos irteatro akademijos auditorijose, kri-tikø tekstuose ar institucijø darbe.Nes stinga dràsos skverbtis á tà ne-þinomybæ ir jà uþpildyti vis naujo-mis þiniomis, ágyjamomis bandant,skaitant, stebint, dalyvaujant. Regis,ðiais metais reikës keisti kasmetiniolaiðko Kalëdø Seneliui tekstà ir pra-ðyti nebe eksperimentø bei naujo-viø, o dràsos. Kad tos dràsos dau-gëtø, galima ir Kalëdø Seneliu iðnaujo átikëti.

Neuþmigti teatreEksperimentas: átikëjimas Kalëdø seneliu

Milda Brukðtutë

Ðiais metais pradëjau meluoti.Ne, nesakiau prieðingai, nei galvo-ju, tiesiog iðsiþiodavau, kaip man at-rodë, nieko negalvodama. Regis, lygviskas, kas buvo ðiais metais prista-tyta, apgobta kaþkokia „nieko neávy-ko“ skraiste. Nori nenori, apninkanuobodulys bandant ðià skraistæ pa-prasèiausiai graþiai pateikti. Bëda ta,kad uþ niekà nesinorëjo iki galo ko-voti. Lyg teatras gyventø kaþkokáuþdarà, tik sau paèiam svarbø, nie-ko bendro su tikruoju (ar, tiesiaiðnekant, su manuoju) neturintá gy-venimà. Veikiausiai uþtektø bentkas pusmetá pamatyti sau artimà te-atro premjerà, kad galëtum laisviau,ne darbui, o savo malonumui prisi-minti ir visas kitas. Tereiktø sau pa-èiam turëti neginèytinà atspirtiestaðkà, dël kurio viskam bûtø suteik-ta vienokia ar kitokia prasmë. Ro-dosi, pastaruoju metu kaip tik ðistaðkas kaþkur ir prapuolë.

Jausmas, kad „nieko neávyko“,kad vienà ar kità vakarà taip niekur

ir nebuvai, uþgula ne dël to, kad ap-skritai nieko nebuvo, o todël, kadneávyko tas vienas „kaþkas“. Pavyz-dþiui, pavasará nebebuvo „Naujo-sios dramos akcijos“, kuri visuometákvëpdavo atradimams. Rudená, ga-lima sakyti, neávyko „Sirenos“, nesjos, nors ir jubiliejinës, atsisakë betkokiø savo paèiø apsibrëþtø misijø,kurios turëjo sàsajø (kaip jie patyssakydavo) su didþiøjø teatro revo-liucionieriø vardais. „Naujojo cirkosavaitgalis“, kas rudená pradþiugin-davæs ávairiais pasirodymais „Menøspaustuvëje“, ðiemet taip pat kaipreta kuklus. Ðalia ðiø, su uþsienio kû-rëjais kasmet publikà paþindinusiøfestivaliø, neávyko ir në viena visà te-atro bendruomenæ vieningai supur-èiusi premjera. Jeigu reiktø kaþkà ið-skirti, metø pirmûnu galëtumevadinti Vidà Bareiká. Tik tiek, kadið gausiø jo ðiømeèiø premjerø taipir liko neaiðku, kà jis nori pasakyti.Rodos, vis dar kartojama ta pati, vie-nintelë þinia – „að esu!“, nors tà jauseniausiai þinome. Na, o ðvariø ak-toriniø darbø, neapkrautø pretenzin-

gomis reþisûrinëmis scenomis, gali-ma bûtø ieðkoti Oskaro Korðunovo„Þuvëdroje“. Beje, ko nors nebuvi-mas kartais taip pat gali bûti priva-lumu. Kaip gerai, kad „trupës liû-di“ kartais pralinksmëja ir iðnyksta,atrasdamos save kituose „failuose“.

Vietoje paèiø spektakliø labiaukreipiamas dëmesys kad ir á tikslin-gà Lietuvos nacionalinio dramos te-atro repertuaro sudarymà. Arba ákai kuriø spektakliø rodymà tiesio-giai internetu per „Delfi“ televizi-jà. Rodos, atsitraukëme nuo teatromalonumo ir ganëtinai ilgam áklim-pome á paprasèiausià darbà, kuris,savaime aiðku, visus labai nuvargi-na. Ðis nuovargis kuo aiðkiausiaimatësi pagrindinëje teatralø ðven-tëje – Teatro dienos iðvakarëse. Pir-mà kartà beveik visi „Auksiniaisscenos kryþiais“ apdovanotieji ne-norëjo iðreikðti savo dþiaugsmo kiekilgesnëmis nei trumputis „aèiû“ pa-dëkos kalbomis. Ir apskritai, visàðventæ uþgoþë gana iðpûstai hero-jiðkas kai kuriø teatralø nepasiten-kinimas tuo, kad nebuvo pagrindi-

nio vaidmens atlikëjos – aktorës no-minacijos.

Prieð pradëdama raðyti ðá tekstàbandþiau atsikratyti teatrinës tuðtu-mos pojûèio. Atsiverèiau vieninte-læ internetinæ teatro svetainæ – me-nufaktura.lt, – tikëdamasi ten rastiper klaidà primirðtus, bet labai svar-bius ðá sezonà vainikuojanèius daly-kus. Dar kartà su malonumu perskai-èiau visas Rûtos Oginskaitës kasmënesá pasirodanèias „Verandas“.Jose yra visko, ir to ieðkoto svarbaus,t.y. asmeniðko ir todël tikro, links-minanèio ir liûdinanèio, bet kokiasspektakliø recenzijas nustelbianèiobalso. Ir vis dëlto, ar ne todël, kadjose beveik iðvengta ðiandieninio te-atro refleksijø? Ið tiesø, ðie metai –teatro kritikos tyla paþenklinti me-

tai. Ypaè tyliai iðëjo vienas atkak-liausiø, o ir linksmiausiø teatro kri-tikø – Valdas Gedgaudas. Uþsidarëpraëjusiais metais pradëjusi veiktijaunøjø teatrologø internetinë sve-tainë teatrometras.lt, taip ir nesulau-kusi nuolat (nemokamai) raðyti apieteatrà norinèiø entuziastø. Daugu-ma naujai iðleistø teatrologiniø kny-gø apsiribojo nykiu, kur nors spau-doje jau anksèiau pasirodþiusiørecenzijø rinkiniø þanru. Bet dþiu-gu tai, kad pagaliau atsinaujino te-atro þurnalas „Lietuvos scena“. Par-duodamas jis kol kas tik keliosevietose, o ir kaina jo kukliam pus-lapiø kiekiui neatrodo adekvati, betjis yra ir, matyt, kitais metais jaudaug ryðkiau bus, kaip (dabar taipatrodo) ir pats Lietuvos teatras.

Teatrinë tylaDar vieni teatro metai

A.B . A L I Ð A U S K O N U O T R .„Nematomi monstrai“

D . M A T V E J E V O N U O T R .„Þuvëdra“

6 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061)

T e a t r a s

Daiva Ðabasevièienë

Lietuvoje dar esama þmoniø, netik skaièiusiø Aleksandrà Puðkinà,bet ir mokanèiø jo kûriniø iðtrau-kas atmintinai. Tuo buvo galima ási-tikinti þiûrint du „Oneginus“ – RimoTumino, pastatytà J. Vachtangovoteatre Maskvoje, ir Jono Vaitkaus,praëjusá savaitgalá parodytà Lietuvosrusø dramos teatre. Ir gastroliniuo-se, ir premjeriniuose spektakliuosepaprastai susirenka publika, kuriainelabai rûpi kûrinio autorius. O ðá-kart abiejuose pastatymuose nesun-kiai galëjai atskirti þiûrovus, apsilan-kiusius teatre bûtent dël Puðkino, ojø aktyvi reakcija reiðkë, kad 1823–1832 m. paraðytas kûrinys tebëra gy-vas. Kûrinio aptarimai vyko ir prieðspektaklá, ir per pertraukà, o vyks-tant veiksmui vis pasigirsdavo pus-balsiu kartojamos „EugenijausOnegino“ citatos. Tai, kad þiûrovaiuþpildë abu Rusø dramos teatrobalkonus – taip pat retas dalykas.Malonu, kad rusø poezijos Auksoamþiaus korifëjus Puðkinas ir Lie-tuvoje mëgstamas, skaitomas, lau-kiamas. Taèiau ðiandien susiduria-me ir su kita bëda: nemaþai þiûrovønebemoka rusø kalbos ir Puðkinasjiems tampa ne toks svarbus. NorsVaitkus ir parengë ðio eiliuoto ro-mano sceninæ versijà, jam rûpëjo„perskaityti“ „Eugenijø Oneginà“taip, kaip jis paraðytas. Todël svar-biausia spektaklio figûra iðliko bû-tent Oneginas, o ne Tatjana, daþnointerpretatoriaus iðkeliama á pirmàplanà.

Bendradarbiaudamas su scenog-rafu Artûru Ðimoniu, Jonas Vaitkuseina jau pramintu keliu. Intensyvus,prasmingai apgalvotas apðvietimas(geras ðviesø dailininko darbas),minimalistinis scenovaizdis: kin-tanèios tuðèiaviduriø kubø kompo-zicijos, vaizdo projekcijos ekranas,perðvieèiamos „ðirmos“ ðonuose,tampanèios Vaitkaus spektakliø„uþuovëjomis“, kûriná daro atpaþás-tamà, nuspëjamà, atrastà (kartais jisprimena, pvz., „Mergaitæ, kurios bi-jojo Dievas“).

Iðgryninæs aplinkà, Jonas Vaitkusvisà dëmesá sutelkia á Onegino vaid-mená, patikëdamas já unikaliam ak-toriui, o pastaruoju metu ir reþisie-riui Grigorijui Gladijui. Jis ne tikkartu kûrë Albert’o Camus „Kaligu-là“ Kauno dramos teatre 1983-iai-siais, bet ir suvaidino pagrindiniusvaidmenis Vaitkaus reþisuotuose fil-muose – Èiurlioná („M.K.È. Zodia-kas“, 1985) bei Dirigentà („Don Þu-anas“ pagal Wolfgango AmadeusMozarto operà, 1987). AnuometG. Gladijus Kauno dramos teatrojauniesiems aktoriams (pirmajamVaitkaus „deðimtukui“) dëstë jude-sá. Tai iðskirtinë asmenybë, vienu iðsavo mokytojø já ðiandien vadina nevienas garsus aktorius. Ðiuo metugyvenantis ir kuriantis Kanadoje,G. Gladijus trumpam gráþo á savo„praeities salà“ ir pademonstravomeistrystæ, sukauptà per daugelámetø. (Ðis sugráþimas primena ir

praeityje prarastos Onegino meilësistorijà.) Patikëjæs kûrinio vairàG. Gladijui, Vaitkus kiek palengvi-no sau uþduotá, bet ir per daug pa-sikliovë vieno aktoriaus galiomis.Matydami G. Gladijø keliose vai-dybos dimensijose, kartais iðleisda-vome ið akiraèio Puðkinà, bûdamivien aktoriniø faktûrø, aukðèiau-sios aktorinës technikos þonglira-vimo stebëtojais. Tai, kà iðgyvenoir kà á ðá vaidmená sudëjo Gladijus,reikalautø atskiros studijos. Tokiostechnikos aktoriaus lietuviø scena ikiðiol neturëjo. Ðuoliuojantá per epo-

chas (Puðkinas – Prokofjevo muzika –ðiandienos teatras) Gladijø galimalaikyti ypaè geru analitiku, sugeban-èiu Oneginà atskleisti kaip daugia-lypá, daugiaspalvá herojø, dar atviràlig tol nepaþintos meilës jausmams.Jo Oneginas neskendi prisiminimømelancholijoje, jis iðgyvena kelionæá praeitá. Keisdamas balso registrus,aktorius demonstruoja ðiuolaikináþmogø-kaukæ, suformuotà keliøðimtmeèiø.

Tatjanà vaidinusi Jevgenija Gla-dij dar labiau iðsiskyrë ið istoriniokonteksto, be jokiø iðlygø bûdama

èia ir dabar. Ði Rusø dramos teatroaktorë kiekviename vaidmenyje pa-siþymi ypatinga koncentracija, ðva-ra ir dinamika. Iki premjeros buvokiek keista ásivaizduoti tëvà ir duk-terá, vaidinanèius Oneginà ir Tatja-nà, bet aukðta aktorinë technika pa-dëjo jiems iðvengti nereikalingojausmingumo ir áprastø „sceninësmeilës“ situacijø.

Spektaklio traktuotei didþiulæ áta-kà padarë Sergejaus Prokofjevomuzika, leidusi kûriná suðiuolaikin-ti. Á scenà iðvedæs Petrà Pirmàjá(Puðkino prosenelio krikðtatëvá),Napoleonà (ne syká minimà kûriny-je), Leninà ir Stalinà (uþuomina á1937 m. uþdraustà A. Tairovo spek-taklá su S. Prokofjevo muzika, skir-tà Puðkino 100-osioms þûties meti-nëms), Jonas Vaitkus ne tik sujungëávairiø epochø peripetijas, bet ir sa-vaip replikavo paèiam EugenijuiOneginui. Savimi pasitikintis „aris-tokratas“, reikia nereikia kalbantisprancûziðkai, tapo dar viena sustin-gusia statula. Onegino gyvybæ Vait-kus tarytum „ákalino“ Gladijaus kû-ne, „uþbalzamavo“ jo jausmus irleido já paþinti tik per veido mimi-kà, iðraiðkingas grimasas ir sudëtin-gas balso moduliacijas. Nors akto-rius dar nenugrimuotas baltai, darneuþkeltas ant postamento kaip jo„kolegos“, aiðku, kad tik nedidelëriba skiria Oneginà nuo laike sustin-gusiø „mumijø“. Vien dël to jis at-sipalaiduoja ir þavisi tyrais, atviraisTatjanos jausmais.

Tokia pozicija vël padaro Vaitkøstatomo kûrinio „sanitaru“. Ámano-ma ir tokia traktuotë, bet tam tikridalykai lieka nesuderinti. Pavyzdþiui,Aleksandro Agarkovo vaidinamoAutoriaus istorinis kostiumas, plas-tika ir visai kitokia G. Gladijaus ku-riamo Onegino vaidybos maniera.Arba visai kitokios stilistikos One-gino tarnas Gijomas groteskiðkukostiumu (kostiumø dailininkë Dai-va Samajauskaitë). Akivaizdu, kad„Eugenijaus Onegino“ kûrëjai sun-kiai ieðkojo sceninës vienovës, –

Pavojingasis keistuolis OneginasJonas Vaitkus stato Puðkinà Lietuvos rusø dramos teatre

prieð kelerius metus sumanytasspektaklis pirmiausiai turëjo bûtimuzikinis ir tik vëliau tapo muziki-ne literatûrine drama. Muzikiniskûrinys, virtæs drama, matyt, gero-kai sumaiðë kortas, o keturiasde-ðimt keturi S. Prokofjevo muzikosfragmentai dar labiau „iðsifrag-mentavo“. Tai ypaè juntama pui-kiose scenose, kur Gladijaus One-ginas diriguoja sceniniam veiksmuisu nematoma batuta, taip tarsi pri-mindamas, kad pirminis vaidmensvariantas buvo kiek kitoks.

Kiekvienai scenai Vaitkus sutei-kia formà, áprasmina kiekvienà mi-zanscenà, kiekvienà „uþsklandà“ pa-verèia profesionalia, logiðka, muzikànaudoja ne dël fono, prasmingai val-do ðviesø partitûrà; taèiau negali ne-pajusti, kad statoma „opera-baletas“tapo Onegino – vampyriðko DonÞuano drama. Ritminis tikslumaskartais kontrastuoja su intravertið-kais kai kuriø herojø pasauliais.Galima sakyti, kad tiksliausia Puð-kino poetikos charakteristika tam-pa per ðoká iðreiðkiamas veiksmas,ypaè pasitelkiant folklorines-mito-logines figûras ir kai kuriuos Puð-kino personaþus (choreografë –Marija Simona Ðimulynaitë). Ðiomsscenoms ypaè tiko kostiumø daili-ninkës pasiûlytas sprendimas – juo-dos suknelës, baltos kojinës, juo-di galvos apdangalai – kokoðnikai.Andriaus Butkio suðoktas Vladi-miras Lenskis – taip pat vienas iðspektaklio ritmikos ramsèiø. Joemocionalus, dinamiðkas tempera-mentas, iðraiðkingas sceninis jude-sys tapo itin svarbia dramaturginecharakteristika. Prokofjevo muzikaorganiðkai skambëjo bûtent dël ba-leto atlikëjø. Ne kartà norëjosi, kadmuzika nenutrûktø, o Tatjana irOneginas irgi bûtø muzikinio pa-saulio dalimi.

Jautis-lëlë, ant kurio puikuojasiOneginas, balnas, tampantis Tatja-nos kostiumo dalimi, gaðliai aplinkOneginà besisukinëjantis tarnasGijomas Vaitkaus traktuotëje yrakûniðko gyvenimo atspindys. Pirma-jame spektaklyje Gijomà suvaidinoValentinas Novopolskis. Ateityjeaktoriø sudëtis keisis: Novopolskisvaidins Oneginà, Valentinas Kire-jevas – Gijomà, Aleksandra Metal-nikova arba Edita Gonèiarova –Tatjanà, Telmanas Ragimovas, Ed-garas Bechteris arba Artûras Svo-robovièius – Vladimirà Lenská, ir taigali smarkiai koreguoti spektaklá.Pirmoji premjera – tai vienas ið ga-limø sprendimø. Aktoriø sugebëji-mai, netgi jø fiziniai duomenys tu-rës didelës reikðmës ne tik bendraispektaklio tëkmei, bet ir paèiai kû-rinio traktuotei. Ávairios patirtys,skirtingi poþiûriai á vaidmens kûri-mà suformavo ðiam teatrui netikë-tai didelius uþdavinius.

Lietuvos rusø dramos teatrasðiandien yra dëmesio centre. Prieðpat Kalëdas ir Naujuosius metus jisdovanojo savo þiûrovams Puðkinà,ir tai taps ádomiø diskusijø objektu.

D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O SScena ið spektaklio

Grigorijus Gladijus (Oneginas) ir Valentinas Novopolskis (Tarnas Gijomas)

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061) 7 psl.

Ð o k i s

Helmutas Ðabasevièius

Lietuvos baleto istorijoje mëgs-tama didþiuotis, jog XVIII a. pabai-goje Varðuvos karaliðkasis baletasbuvo suformuotas ið Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtystës didþiûnødvaruose iðmankðtintø ðokëjø. Betðis istorinis ryðys vëliau visiðkai nu-silpo, o nuo XX a. 3-iojo deðimtme-èio profesionalusis teatrinis Lietu-vos ðokis ilgam suartëjo su rusøbaleto mokykla. Tik pastarajamedeðimtmetyje lenkø ir lietuviø ba-leto sàsajos ágauna naujø formø –pirmiausia Lietuvos nacionaliniooperos ir baleto teatro baleto tru-pës meno vadovo Krzysztofo Pasto-ro dëka. Nuo 1997-øjø, kai Vilniujepastatë baletà „Karmen“, lietuviøðokëjus paþástantis choreografas2011 m. ëmësi jiems vadovauti, tuopaèiu metu nepalikdamas ir pagrin-dinës Lenkijos baleto trupës vairo.Formulë „vienas vadovas – dvi tru-pës“ jau davë apèiuopiamø rezul-tatø: lenkø menininkø komanda vë-lyvà pavasará pastatë GiedriausKuprevièiaus baletà „Èiurlionis“,kurá kartu su Anþelikos Cholinospastatytu baletu „Barbora Radvilai-të“ lietuviai spalá parodë Varðuvosþiûrovams, o gruodþio 4 ir 5 d. Vil-niuje parodyta ðiuolaikiniø viena-veiksmiø baletø programa „Laikoaidai“ – 2012-øjø Lenkijos naciona-linio baleto naujiena.

Lenkø menas lietuviams visadabuvo ðis tas daugiau nei kaimynøkûryba: XX a. 7–9-ajame deðimtme-tyje á pasaulá þvalgëmës pro menoþurnalø „Sztuka“, „Projekt“ langus,dar 1988 m. Vilniuje vieðëjæ lenkøðokëjai kartu su kitais ðiuolaikinëschoreografijos kûriniais parodë tuometu ðiuolaikinës choreografijosmeistru vadinamo Maurice’o Be-jart’o „Don Þuano variacijas“. Pokurio laiko Varðuvos baletas vël su-paþindino su ðiuolaikinio ðokio kla-sika, kai 2004 m. á Vilniaus festiva-lio programà buvo átraukti duðiuolaikinës choreografijos klasiko

Kaimynø ðokio tradicijosLenkijos nacionalinio baleto spektaklis

kalaujanèius choreografinius sumany-mus. Abstrakti choreografinë kalba at-rodo lyg judesiais iðskleista muzikospartitûra, kuriai suvokti prireikiaabstraktumà prisijaukinusios regoságûdþiø.

Britø choreografo Ashley Page’o„Amþiø virsmas“, kurá choreografaspastatë specialiai lenkø ðokëjams,ávaizdina to paties pavadinimoamerikieèiø kompozitoriaus JohnoAdamso Koncertà fortepijonui, su-kurtà dar 1997-aisiais, amþiø ir tûks-tantmeèiø virsmo iðvakarëse. Ðis kû-rinys ypaè dinamiðkas, ðokëjø kaitaþaibiðka, choreografinës masës kei-èiasi su solistais ar solistø poromis,organizuojant ðokio formø virsmusjudesiø ðuorais, srûvanèiais ástriþaiar skersai scenos. Nors tempas la-bai greitas, ilgainiui jis tampa mo-notoniðkas, norisi galimybës stabtel-ti, ásiklausyti, suvokti jo prasmæ irneiðvengiamybæ, o dëmesá ið aðtriaimirguliuojanèiø judesiø netikëtai pa-verþia scenografija – nuolat judantiperforuota foninë uþdanga, ant ku-rios dar projektuojami minimalisti-niai skirtingø ðviesø punktyrai.

Pats Krzysztofas Pastoras á „Lai-ko aidø“ programà átraukë „Judan-èius kambarius“ – ðis jo darbas bu-

vo emocinë viso vakaro kulminaci-ja, nors jausmai èia taip pat buvotransliuojami pasitelkus abstrakèiàkûnø ir judesiø kalbà. Itin reikðmin-ga ðiam kûriniui yra apgalvota apðvie-timo partitûra (ðviesø dailininkas –Bertas Dalhuysenas), atskleidþiantikintanèiø, viena kitoje tirpstanèiø erd-viø dramaturgijà. Sudëtinga choreo-grafinë kalba ið artistø reikalauja irgreitos reakcijos, ir partnerio jutimo,o muzikinis kûrinio kûnas – Górec-kio „Koncertas klavesinui“ (1980) irAlfredo Schnittke’s „Concerto gros-so“ Nr. 1 (1977) – ne tik skatina jaus-minæ ðokio formos sklaidà, bet ir þa-dina atpaþástamø muzikos motyvøkeliamas asociacijas. Ðiame spektak-lyje dalyvavo ir M.K. Èiurlionio me-nø mokyklos Baleto skyriaus absol-ventë Margarita Simonova, kurá laikàðokusi Lietuvos baleto trupëje.

Lenkø baleto vakaras buvo su-komponuotas taip, kad bûtø pa-gerbta ðiuolaikinës choreografijoslegenda – amerikietis WilliamasForsythe’as: jo „Artefaktø siuita“uþbaigë programà, ir jà atlikæ artis-tai klausë ilgø publikos ovacijø. Tai„menininko teatro“ pavyzdys – ly-giai kaip ir jo tëvynainis RobertasWilsonas daugelio dar labai gerai

prisimenamame kûrinyje – Johan-no Sebastiano Bacho „Pasijose pa-gal Jonà“, Forsythe’as kûrë ne tikchoreografijà, ákûnijanèià JohannoSebastiano Bacho ir Evos Crossman-Hecht muzikà, kostiumus bei ap-ðvietimà, bet ir erdvinæ spektakliosandarà, kurios iðsiskiriantis bruo-þas – epizodus pertraukianti, „ka-pojanti“ uþdanga, kuri nusileisdamapaslepia vienokias, o netrukus pa-kildama atskleidþia kitokias erdvi-nes kompozicijas. Kaip bûdingadaugeliui postmodernistinës epo-chos kûriniø, artefaktai èia – ðokioarcheologijos radiniai, „didþiojobaltojo baleto“ reminiscencijos, ap-vilktos George’o Balanchine’o„Smaragdø“ atðvaitais. Akivaiz-dþios ir jø sàsajos su konceptualiaðiuolaikinio meno kûryba, kai sudë-tinga, klasikiniais judesiais parem-ta choreografija derinama su aske-tiðkais minimalistiniais judesiais.Ðiame spektaklyje buvo galima ási-tikinti ir vilnietiðko „Èiurlionio“choreografo Roberto Bondaros,kaip atlikëjo, talentu.

Lenkijos baletas „Laiko aidai“ –didelë dovana ðokio profesionalamsir tiems, kurie domisi moderniojoðokio kultûra.

ðvedo Matso Eko spektakliai – Geor-ges’o Bizet ir Rodiono Ðèedrino„Karmen“ bei „Kaþkas tarytum“pagal lenkø kompozitoriaus Henry-ko Mikoùajaus Góreckio muzikà.

Naujausia Lenkijos nacionaliniobaleto programa, pristatyta Vilniu-je, akivaizdþiai parodo to paties me-nininko vadovaujamø trupiø ir kai-myniniø ðaliø ðokio suvokimotradicijø skirtumus. Nesiuþetiniaibaleto spektakliai Lietuvoje nieka-da nebuvo populiarûs – plaèiojipublika vis dar labiau mëgsta ðokiupasakojamas istorijas, o labiausiai –melodramas, todël „Laiko aidus“ ið-girsti neskubëta, ir net pirmojospektaklio iðvakarëse internetinësLNOBT bilietø kasos pateikiamassalës planas mirgëjo tuðèiomis vie-tomis. 2004 m. LNOBT pristatytasXX a. Amerikos choreografijos va-karas, supaþindinæs su Anthony Tu-doro, Gerlado Arpino, George’oBalanchine’o darbais, ádomus ir pa-þintine, ir estetine prasme, plaèio-sios auditorijos dëmesio nesulaukë –Lietuvoje vis dar atsargiai þvelgia-ma á abstrakèias, siuþetu nesire-mianèias, vien judesiø kombinaci-jomis perteikiamas ðokio kûrëjømintis, tokià kûrybà paliekant alter-natyvioms ðiuolaikinio ðokio erd-vëms. O ir Lietuvos choreografai,dirbæ ar dirbantys didþiojoje Lietu-vos scenoje, labiau nori pasakoti is-torijas nei siekti besiuþeèio ðokioátaigos. Taèiau tokia ðokio kalba di-dþiuosiuose choreografijos centruo-se jau seniai áprasta, ji plëtojama re-miantis klasikinio ðokio paveldu,taèiau juo neapsiribojant, dràsiaitransformuojant judesius, keièiantir vidines jø prasmes, artinant cho-reografijà prie ðiuolaikinës kultûroskeliamø kûrybos klausimø.

Visa lenkø baleto programa rei-kalauja ypaè didelio trupës susiklau-symo, iðtvermës ir techninës pareng-ties – artistai pavydëtinai panaðiøfiziniø duomenø, vienodas ûgis irkompleksija leidþia nesunkiai ágy-vendinti didelës koordinacijos rei-

M. A L E K S O S N U O T R .„Laiko aidai“

Kronika

Dël vieðo Nacionalinëskultûros ir meno premijoskandidato Artûro Railosðmeiþto

Atsakymas á melagingà straipsnádienraðtyje „Respublika“. Sutrumpin-ta versija. Pilna – 7md.lt

2013 m. gruodþio 10 d. dienraðty-je „Respublika“ iðspausdintamestraipsnyje „Ðásyk kultûros nepritrû-ko“ (2013 gruodþio mën. 10 d.) pa-teikiama melaginga informacija apieNacionalinei kultûros ir meno pre-mijai nominuotà vizualaus meno kû-rëjà Artûrà Railà ir jo kûrybà. Á þur-nalistës Danutës Ðepetytës parengtàstraipsná inkorporuotas vieðas kultû-ros ir mokslo veikëjø pareiðkimas,kuriame skelbiami klaidinantys fak-tai apie ðio kûrëjo kûrybà ir biogra-fijà. Ðiuo vieðu laiðku norime paneig-ti visuomenæ klaidinanèius faktus irkvestionuoti kai kurias pamatines

pareiðkimo autoriø nuostatas nacio-nalinës kultûros politikos bei kultû-ros ir meno premijø atþvilgiu.

Pirmiausia, Artûras Raila nieka-da nëra sukûræs kûrinio pavadini-mu „Septyni saviþudybës bûdai“,apie kurá kalbama minëtame pareið-kime. Ið teksto galima suprasti, kadjo autoriai nurodo á A. Railos video-darbà „Mergaitë nekalta“ (1998–1999), taèiau akivaizdþiai nëra jonet matæ ir vadovaujasi ið kaþkurgauta melaginga informacija. Ðiamekûrinyje në ið tolo nëra to, apie kàraðoma vieðame pareiðkime: M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokinëdarbe nëra nufilmuota, apie Rièar-do Gavelio romanà ar jo citatas netneuþsimenama. Netiesa ir tai, kaddël ðio darbo keturi menø mokyklosmokytojai iðëjo ið darbo, o A. Railabuvo atleistas. Menininkas dirboM.K. Èiurlionio menø mokyklojedar kurá laikà ir iðëjo ið jos pats, pra-dëjæs dëstyti Vilniaus dailës akade-

mijoje (VDA). Ðiuo metu jis yraVDA Fotografijos ir medijos menokatedros profesorius. (...)

Nacionalinë kultûros ir menopremija skiriama uþ pastarøjø 7 me-tø kûrybiná darbà ir nuopelnus. Pa-brëþiame, kad Artûrà Railà kandi-datu Kultûros ir meno premijai gautipateikë Lietuvos tarpdisciplininiomeno kûrëjø sàjunga uþ jo 2005–2013 m. vykdytà plataus masto dau-giasluoksná projektà „Þemës galia“(projekto dokumentacija: www.rai-la.lt), skirtà etninës pasaulëþiûros,kultûros, mitologijos tyrimui. (...)Nacionaliniø kultûros ir meno pre-mijø teikimo nuostatuose numatyta,kad tik viena ið ðeðiø kasmet teikia-mø premijø gali bûti skirta kûrëjuiuþ viso gyvenimo nuopelnus. (...)

Todël viliamës, kad menininkailaisvoje Lietuvoje turi teisæ á laisvàidëjø raiðkà ir praðome atsakingasinstitucijas iðreikðti vieðai savo pozi-cijà dël menininkà A. Railà, Nacio-

nalinës kultûros ir meno premijø ko-misijà bei jos pirmininkà ðmeiþian-èio pareiðkimo, paskelbto þiniasklai-doje. Reikalaujame pasiraðiusiøjøvieðo atsipraðymo ir praðytumeesant reikalui taikyti Kultûros mi-nisterijos turimas teisines priemo-nes, nes ðmeiþikiðkà raðtà vertinamekaip tiesioginá ir sàmoningà Nacio-nalinës kultûros ir meno premijø ko-misijos, Lietuvos tarpdisciplininiomeno kûrëjø sàjungos ir visos Lietu-vos kultûros bendruomenës áþeidimà.Taip pat esant galimybei praðome at-skleisti, kokià átakà ðis ðmeiþtas galë-jo turëti Nacionalinës kultûros ir me-no premijø komisijos darbo veiklai.

LTMKS taryba: dr. Vytautas Mi-chelkevièius, Dainius Liðkevièius,Rokas Dovydënas, Jurga Barilaitë,Mindaugas Gapðevièius, dr. Kæstu-tis Ðapoka, Tadas Ðarûnas. Pasira-ðanèiøjø po LTMKS vieðu laiðku(2013-13-13) sàraðas (Lietuvos dai-lës istorikø draugijos ir Tarptautinës

dailës kritikø asociacijos Lietuvos sek-cijos nariai): dr. Algë Andriulytë(LDID), dr. Rasutë Andriuðytë-Þu-kienë (AICA, LDID), dr. AlfonsasAndriuðkevièius (AICA), AldonaDapkutë (AICA), dr. Marija Drëmai-të (LDID), dr. Giedrë Jankevièiûtë(AICA, LDID), dr. Margarita Janu-ðonienë (LDID), Virginijus Kinèinai-tis (AICA), Laima Kreivytë (AICA),Monika Krikðtopaitytë (AICA),Kæstutis Kuizinas (AICA), dr. Joli-ta Liðkevièienë (LDID), dr. ViktorasLiutkus (AICA), dr. Elona Lubytë(AICA), dr. Jurgita Ludavièienë(AICA), Raimundas Malaðauskas,(AICA), dr. Sigita Maslauskaitë(LDID), dr. Agnë Naruðytë (AICA,LDID), Birutë Pankûnaitë (AICA),dr. Tojana Raèiûnaitë (AICA, LDID),dr. Eglë Rindzevièiûtë (AICA), dr.Gabija Surdokaitë-Vitienë (LDID),dr. Helmutas Ðabasevièius (AICA,LDID), dr. Skaidra Trilupaitytë(AICA), Dovilë Tumpytë (AICA).

8 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061)

nors spinta buvo dirbinama kaip il-galaikis turtas, laikas jà paliko, ji ne-bereikalinga. Ji vis dar stovi kaip pa-minklas praeities dëstytojams.Didingø vizijø likutis, visø pastan-gø vaisiuose bræstanèio bergþdumogrûdo daigas. Jà reikës nuraðyti.

Todël kiekvienà kartà nuraðymoakte perskaièius þodþius „trumpa-laikis turtas“ nukreèia ðiurpas. Nestai – iðdavystë. Nes paaiðkëja, kadtrumpalaikiðkumas jau buvo numa-tytas ið anksto. Ir puodelis, ir skaid-rës buvo trumpalaikiai pagal api-brëþimà. Turësimi trumpà laikà.Buvo uþprogramuota jø baigtis. Jøbûsimas nereikalingumas. Nusidë-vëjimas. O mums kaþkas tik sukûrëtvirtai padaryto daikto amþinybësiliuzijà. Nuraðymo aktas turëtøskambëti kaip perspëjimas. Specia-liai pametëtas prieð Kalëdas, kai visipirks dovanas – bûsimà trumpalai-ká turtà. Tai irgi numatyta ið anksto.Ir nereikia ásivaizduoti kitaip. Jos ir-gi bus anksèiau ar vëliau nuraðytos.Kaip ta vonia, kurià ðeðtadiená an-tro aukðto kaimynai iðneðë á laipti-næ – ne tik ástaigose, bet ir namuo-se prieð Kalëdas vyksta nuraðymai.Girdëjau, kaip ji dunkstelëjo, ðaiþiaisudþyrino plyteles. Tai sunki ketausvonia, dar visai nebloga, neprakiu-rusi, emalis nenusilupæs, pasenusitik moraliðkai. Kiek kartø joje mau-dytasi? Nebesvarbu. Dabar ji stovës,pamaþu kaupdama dulkes, nuorû-kas, popierëlius, prisitaikydamaprie laiptinës prieblandos, taps josdalimi, balkðvu vaiduokliu, kuris pa-sitinka gráþtanèius namo neperregi-moje laiptinës tamsoje. Ir kai jà ið-neð, kaip iðneðë anksèiau nuraðytàseifà, toje vietoje liks vonios tuðtu-ma. Kurá laikà laiptinëje bus kiekper daug erdvës, bet paskui tuðtu-ma uþsitrauks. Ir ji trumpalaikë.

Ir ateinantys metai – trumpalai-kiai. Jie netgi lengvai suskaièiuoja-mi – truks tik tris ðimtus ðeðiasdeðimtpenkias dienas. Tik tiek laiko juos irturësime, kasdien raðydami 2014, iðpradþiø vis pataisydami automatið-kai iðvedþiotus 2013, o paskui jau –be klaidø. Kol ir tie bus nuraðyti. Vi-si metai – kaip trumpam ásigyjamaprekë, nors ásivaizduojama, kad il-gam. Unikali ir neákainojama.

Nes tik trumpalaikiai daiktai yragraþûs. Tai sakau, prisiminusi XIV a.japonø atsiskyrëlio Yoshidos Ken-

ko þodþius „Uþraðuose ið nuobodu-lio“: „Jei þmogaus gyvenimas bûtøamþinas ir neiðnyktø vienà graþiàdienà kaip rasa Adasi lygumoje irneiðsisklaidytø kaip dûmas virð To-ribe kalno, jame nebûtø tiek paslëp-to þavesio. Pasaulyje nuostabus bû-tent nepastovumas.“ Kai apninkaliûdesys, reikia japonø pavyzdþiu at-likti trumpalaikiðkumo pratybas.Pavyzdþiui, su sniegu. Prisiminkimeðiais metais pavasará niekaip nenu-tirpusá sniegà. Jis buvo virtæs bjau-ria, papilkëjusia nuo senatvës pluta,jos koriuose buvo prisirinkæ þiemosorganiniø iðskyrø. Tada visi jo ne-kentë. O dabar tie patys visi norëtøjá iðsaugoti. Ir að to norëèiau, bet tu-riu tik man parodytà trumpà regi-ná. Buvo giliai pilka lapkrièio diena– tokia pilka, kai, þinote, viskas pil-ka: ir namai, kuriø spalvas kaþkasiðskalbë kartu su juodaisiais purvy-nais, ir apgailëtini medþiai, ir tro-leibusai, ir ðaligatviai (tie tai ið pri-gimties pilki), ir katës, ir langai kaipuþakusios pelkës, ir springstantisvandeniu oras, ir dangus, kuriameapsunksta paukðèiø sparnai, o lëk-tuvai vartosi it ruoniai... Taigi tà pil-kà dienà kalbëjausi telefonu þiûrë-dama pro langà: „Kada posëdis?Penktadiená? Aiðku, suskaièiuok va-landas, gal supras, kad nesàmonë...“Tada pamaèiau, kaip lietaus laðaistaiga virto snaigëmis. Krito baltikàsniai. Niekas neatsisuko ir nesu-kluso. Visi ëjo kaip ëjæ. Net tas pli-kagalvis, kuris juk turëjo pajusti pa-sikeitimà: teþø dygesnës snaigësdribtelëjimà vietoje áprastinio laðotekðtelëjimo. Snaigës krito ant pil-kø bûties pagrindø iðkart nykdamos.Tarsi jas sugertø drëgna tamsa. Taivyko kokià minutæ, ir tada sniegasvël akimirksniu virto lietum. Spek-taklis baigësi. Vël viskas pilka.

Sakysite – ir vël apie sniegà! Neapie sniegà. Tik nuraðymo procedû-ra skatina su daiktais elgtis taip, tar-si jie bûtø sniegas. Tarsi bûtø gali-ma sunaikinti tai, kas buvo paraðyta,nepaliekant jokiø pëdsakø, kaip su-kant kino juostà atgal, kai plunks-nai judant prieðinga kryptimi teks-tas ne atsiranda, o nyksta. Nuraðymaiskamba kaip pasiprieðinimas mate-rijai, mëginant panaikinti tai, kas ap-èiuopiamai, nepaneigiamai buvo.Bet tai galioja tik kalbant apie nuo-savybæ. Popieriai lieka, nors atsikra-

èius daiktø iðsitrina juose gyvenusiistorija. Taèiau tai negalioja fotogra-fijoms, nes ir jos paraðytos (ðviesa)ant popieriaus.

Apie tai pagalvojau kartà kiemeradusi iðmestà krûvelæ nuotraukø.Ið vienos ðypsosi mergytë þydromisakimis, su kasytëmis. Daili, linksma.Svetima. Pasinë nuotrauka nelei-dþia ásibëgëti vaizduotei. Kitoje –vyras. Toks pats bedvasis, tik nespal-votas, ið praeities, kai visi vyrai pa-sinëse nuotraukose buvo panaðûs ákomunistus. Ir kelios nespalvotosmëgëjiðkos nuotraukos, darytos gat-vëje – pora stumia veþimëlá, mergy-të ir ðuo, moteris rudená Gediminopilies bokðte. Á vienà kadrà álindusimoters nugara – ji neða pieno bido-nà. Kitoje akmenimis grástos gatvëspusëje – dar keli praeiviai tirpstan-èiais kontûrais. Ryðkiai matosi tikant vitrinos stiklo priklijuotas pla-katas: dvi elegantiðkos moterys, to-kios svetimos ðiame nuðiurusiamestoties rajono miestovaizdyje. Tavieta visai netoli nuo èia. Nufotog-rafuoti þmonës èia gyveno anksèiauuþ mane, vaikðèiojo tokiais pat su-sirûpinusiais veidais po rûko átvin-kusià tylà, kvepëjo dulkëmis ir ra-sa, bet manæs èia nebuvo. Dabarjuos iðmetë – dar vienas nuraðymoaktas. Vaizduotë skubiai kuria prie-þasèiø scenarijus. Vaikai uþaugo?Tëvai susipyko? Iðiro ðeima? Kaþ-kas numirë? Ne. Paþástamo þmo-gaus nuotraukos taip lengvai neið-mesi. Èia nepaþástami. Greièiausiaipardavë butà, atsikraustë kiti. Su-inventorizavo rastà turtà, ko nerei-kia, nuraðë – ir iðmetë nuotraukaskartu su kitais buvusiø ðeimininkøpëdsakais. Prie ðiukðliø konteineriøkasdien dirbantys benamiai jas ið-mëtë, tada nuotraukas pasigavo vë-jas ir atneðë èia, man po kojom.

Þinau, kad po mano kojom ðito-je vietoje, ant kalnelio tarp Gëliø,Sodø, Ðopeno ir Stepono gatviø, gu-li dar senesnë istorija. Tik ne nuo-traukø, o kietesniu – kaulø pavida-lu. Apie tai ðià vasarà pasakojo vienapensininkë, rusë, gyvenanti senameskylanèiame name nuo vaikystës:„Èia buvo sodas (todël toks gatvëspavadinimas) – visame ðitame plo-te. Mes èia þaisdavom kiauras die-nas, valgëm obuolius ir slyvas, netnamo nereikdavo eiti. Kartà iðka-sëm lobá – paslëptus þydø turtus.

Juos konfiskavo valdþia. O paskui,kai tiesë ðiluminæ trasà, jie atkasëdaugybæ kaulø. Þmoniø kaulø. Spë-ju, kad èia jie buvo suðaudyti, o mûsøname tikriausiai buvo gestapo ðtabas,nes kai atsikraustëm po karo, èia jaubuvo ávestas telefonas.“ Vilniuje në-ra në vienos romantiðkos vietos. Jogroþis – tik pavirðius, storas uþmarð-ties sluoksnis, ant kurio visi ropinë-ja uþsiëmæ kasdieniais reikalais. Nie-kas nepastebëjo, kaip aplink pridygostikliniø dangoraiþiø, o sodo nebe-liko. Dabar ant ðito kalnelio vykstatamsieji nuraðymo darbai.

Juos atlieka profesionalûs nura-ðinëtojai, slaptieji visuotinës inven-torizacijos talkininkai. Paprastaipenktadieniais. Maèiau visai nese-niai. Vienà vakarà iðvedþiau Pepæ(savo juodà kalytæ) pasivaikðèioti.Mënulis buvo jaunut jaunutëlis,giedra ir aklinai tamsu, matësi tikþvaigþdës, tad jas ir susiraðiau: tà di-delæ virð kamino, kuri pulsuoja kaipdirbtinis palydovas (greièiausiai taipir yra), tos trys vienoje eilëje virð lie-pø, ta rausvoji iðblyðkusi, DidiejiGráþulo Ratai, na ir keletas neási-dëmëtinø vidutinybiø. Ir tada pama-èiau, kad tamsoje ne visai tuðèia, yradar kai kas – ten aukðèiau, po me-dþiais. Ðvieèianèio lango fone ðvys-èiojo du skrybëlëti siluetai, panaðûsá Filæ ir Rulæ, kuriuos kartais Karl-sonas nuvydavo nuo stogo. Jie keliskartus uþlëkë laiptais neðdami di-delius maiðus, puolë prie þabø krû-vos, èia gulinèios nuo pavasarinëstalkos, ir ëmë traukyti ðakas, jas më-tyti glëbiais ant tø maiðø... „Slepia pa-vogtas padangas“, – suðnibþdëjo vyras,vedþiojæs du ilgaplaukius ðunelius.Tamsoje jo nemaèiau, nors stovëjo uþtrijø þingsniø. Tada jau þiûrëjom abu.„O gal ne padangas? Kaþkaip perlengvai neðë“, – suabejojau að. Prisi-miniau, kad tuos tipus, kuriø veidaivienodi, bet skyrësi kelniø spalva, tik-riausiai maèiau, kai dar buvo apytik-riai ðviesu. Jiedu lëkë þemyn take-liu, vienas rëkë á telefonà: „Ðiasvyjdu v Gëliø! Padaþdi.“ Dabar jiedirbo tyliai. Kai pasitraukë, buvodar tyliau. „Gal ten sukapotas lavo-nas? – mane áveikë detektyvinëkarðtinë. – Einam paþiûrëti.“ Vyrið-kis tik pasigavo savo ðunis ir nusku-bëjo apaèion. Kelias minutes padve-jojau. Jei èia bûtø romanas, o að –bebaimë detektyvë mëgëja, bûtinai

NuraðymasA T K E L T A I Ð 1 P S L .

nueièiau paþiûrëti, kas ten paslëp-ta. Bûèiau luktelëjusi vos vos, tadatyliai nusëlinusi virðun, stebëdamaPepæ, kuri iðkart suurzgia, jei yrapaðalinis, t. y. þmogus be ðuns. Ta-da bûèiau nukëlusi ðiek tiek þabøir prakrapðèiusi maiðà. Ten bûèiauradusi cigareèiø. Kontrabandiniø.(Juk maiðus neðë lengvai, lavonasbûtø sunkesnis.) Visi þino (taip pat –ir policija), kad ðitas kalniukas – tiktarpinë stotelë. Surinkimo punktas.Vieni atneða, kiti iðneða. Bûèiau pa-ëmusi kelis pakelius rûkantiems drau-gams ir vël uþbërusi ðakomis. Bet èiaman reikës gyventi ir toliau, tad pa-sukau þemyn. Ant kalnelio likotamsa ir nuraðytas arba kitø nuosa-vybën perraðytas kaþkas.

Kur viskas dingsta? Nuraðyti daik-tai tarsi atsiduria niekur – jø nebuvi-mas paþymëtas praeities biurokratøpopieriuose. Jie yra ir jø nëra. Jie –tamsioji materija, uþimanti maþdaugketvirtadalá mûsø visatos. Ir ji – yra,bet ir nëra, nes jos daleliø neáma-noma pamatyti, pagauti net ir jaut-riausiais instrumentais. Bet tamsiojimaterija neiðnyksta. Kaip ir nuraðytidaiktai neiðnyksta. Blogesniu atveju,jie tiesiog guli kaþkur sàvartyne. Betgeresniu – po nuraðymo juos galimapasilaikyti sau. Á juos jau niekas ne-begali kësintis, niekas jø nebenusa-vins. Jie tampa savotiðkai amþini –kaip ta spinta su praeities paskaitøskaidrëmis, kuri dabar stovës nenau-dojama ir nepajudinama, saugodamadaugybës þmoniø atmintá.

Taigi nuraðymas, nors tai ir raðy-mas su neigiama „n“, neliûdina. Neveltui visi taip dþiaugiasi kà nors nu-raðæ. Atsikraèius trumpalaikiø daik-tø palengvëja. Kaip ir atsikraèiuspraeities. Nuraðius senàjà save. Kuomaþiau turto, tuo maþesnë atsako-mybë. Ne tik materialinë, bet ir mo-ralinë – uþ nepasisekusius darbus,netikusiai iðtartus þodþius, nepasiek-tus tikslus. O kad galëèiau atgal nu-raðyti kai kuriuos jau priraðytus gy-venimo puslapius! Bet kai kuriuosslëpèiau po uþraktu, kad nepasièiup-tø profesionalûs nu(si)raðytojai. Ki-tus kaipmat iðdalinèiau, nes tik taipakimirkos ágyja ðiek tiek vertës – kaiptas lietus, trumpam virtæs sniegu. Irkai ateis Kalëdos, tikiuosi, darbasbus atliktas – prieðais mane bus nebanalus tuðèias lapas, o nuraðytø pa-tirèiø sàraðas – likæs tik man.

Kronika

Áteikta Skirmanto Valiuliopremija

Lietuvos fotomenininkø sàjunga(LFMS) gruodþio 16 d. Vilniaus ro-tuðëje paþymëjo besibaigianèiusmetus – papasakojo apie sàjungosveiklà ir pagerbë aktyviausiai pas-taraisiais metais dirbusius meninin-kus bei meno kritikus.

Renginyje pristatyti net trys darspaustuvës daþais kvepiantys leidi-niai: dukart per metus iðleidþiamasþurnalas „Fotografija“, kasmetinisLFMS metraðtis „Lietuvos fotogra-fija: vakar ir ðiandien“ bei solidus

albumas „Fotografai – nacionalinëspremijos laureatai“. Vilniaus rotu-ðëje taip pat iki gruodþio 31 d. vei-kia leidinius pristatanti paroda.

Vakaro metu Lietuvos fotomeni-ninkø sàjunga apdovanojo ir sutei-kë garbës nario vardus Vilniausdailës akademijos fotografijos irmedijø meno katedros vedëjui Al-vydui Lukiui bei tarptautinio foto-grafijos konkurso „Gyvos þemësmintys“ organizatoriui Jonui Straz-dauskui.

Sàjungos premija ir auksinis þen-klelis atiteko Panevëþio fotografijosgalerijos vadovei ir fotografei Ma-rijai Ðileikaitei-Èièirkienei uþ ilga-

metá fotografijos populiarinimà iraktyvø dalyvavimà parodose. 90-metá mininèiam fotografijos meist-

rui Vaclovui Straukui premija áteik-ta dar lapkrièio mënesá.

Antrà kartà LFMS pagerbë irapie fotografijà raðanèius menokritikus. Skirmanto Valiulio premi-ja skirta menotyrininkei Agnei Na-ruðytei, jà áteikë jos mecenato UAB„Eika“ vadovas Robertas Dargis.Premija paskirta uþ reikðmingus irprofesionalius fotografijos istorijostyrinëjimus ir publikacijas, kritikosdarbus, fotografijos leidiniø suda-rymà, ávairiapusæ fotografijos sklai-dà ir populiarinimà Lietuvoje beiuþsienyje. A. Naruðytë ðiais metaissudarë ir pirmàjá þurnalo „Fotogra-fija“ numerá.

Ðiemet pirmà kartà renginio rë-mëjo UAB „Alita“ ásteigtu prizu„Metø kûrinys“ apdovanotas me-nininkas Gytis Skudþinskas. Ðisapdovanojimas jam atiteko uþ2013 m. sukurtà serijà darbø „Al-bumas“.

Fotomenininkø sàjungos partne-ris „Foto ProCentras“ prizais pager-bë net penkis fotomenininkus: Dona-tà Stankevièiø, Dmitrijø Matvejevà,Sauliø Þiûrà, Valentinà Peèininà irGytá Skudþinskà.

L I E TUVOS FOTOMENIN INKØSÀJUNGOS INF.

Premijà Agnei Naruðytei áteikiaRobertas Dargis

B . B A R A U S K O / B F L N U O T R .

P a r a ð t ë s

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061) 9 psl.

D a i l ë

Kæstutis Ðapoka

Lauþant galvà, kaipgi „apibendri-nus“ praeinanèius metus, atsitikopora dalykø, nemaloniai uþgoþusiøvisa tai, kas ásiminë ar buvo „reikð-minga“ ðiais metais. Todël apie tainet neverta postringauti. Pirmasisávykis, apdergæs metø „suvestines“ir apskritai artëjanèias ðventes, su-sijæs su Nacionalinëmis premijomis –apðmeiþtas tarpdisciplininio menoatstovas Artûras Raila. Jei tai bûtøtik ðiaip eilinis srutø pliûpsnis, kàgi, sakyèiau, nusipurtai ir pasisten-gi pamirðti... Blogiausia tai, kad ðisiðpuolis, „skandalas“, nors daugiau-sia iðlauþtas ið pirðto, geriausiu at-veju – smarkiai iðkraipant faktus (irprikuriant naujø), ið tiesø pakenkëmenininkui ir jo reputacijai.

Árodinëti, kad Raila vertas Nacio-nalinës premijos, nëra reikalo. Ðismenininkas – vienas iðkiliausiø pas-tarojo dvideðimtmeèio tarpdisciplini-nio meno atstovø ir, kiek teko patirti,vienas nuoðirdþiausiai besijaudinan-èiø dël savo studentø, vienas sàþi-ningiausiai ir atsakingiausiai trak-tuojanèiø pedagogo specialybæ,þmoniø. Tai, kad ðmeiþikiðkà „ma-nifestà“ pasiraðiusieji turi susikûrækeistà, fantastinæ, groteskiðkà „post-modernizmo“ vizijà, per kurià ma-to visà pasaulá kaip totalø „blogá“,arba kad skirtingø kartø atstovaikiek kitaip supranta mokymo pro-

Paralyþiaus simptomaiKas buvo „reikðminga“ ðiais metais

cesà, tikrai ne Artûro Railos ir netarpdisciplininio meno kaltë.

Tikiu, kad tarp „manifesto“ au-toriø yra nuoðirdþiai tikinèiø, esà jiekovoja uþ „teisybæ“ ar „tikràsiasvertybes“. Deja, ta „teisybë“ labaijau primena „auksinius“ sovietiniuslaikus, kai neatitinkanèius „teisin-gos krypties“ galima buvo fiziðkaiarba bent jau socialiai sunaikinti.Apmaudþiausia, kad „manifesto“autoriams ir savo „eterá“ paslaugiaipasiûliusiems geltonosios spaudosatstovams tiesa, árodymai ir argu-mentai në nerûpi. Svarbu buvo su-kurpti „skandalà“, apðmeiþti, pa-kenkti. Tai ir padaryta.

Kitas, nuo sostinës kiek labiau

nutolæs, taèiau ne maþiau svarbusir nerimà keliantis dalykas – Alytausmiesto mero sprendimas „iðkeldin-ti“ (tiksliau, panaikinti) Alytausdailës mokyklà, o jos pastatà priva-tizuoti, parduoti ir taip uþkamðytibiudþeto skyles. Meras toká sprendi-mà argumentuoja „ûkiðkumu“ ir„bûtinybe skaièiuoti pinigus“. Atseitlabai „neûkiðka“ prestiþinëje mies-to dalyje laikyti pustuðtá pastatà, ku-ris naudojamas „tik tris valandasper dienà“... Þinoma, atidþiau ási-gilinus á mero „argumentus“ á pa-virðiø kyla „povandeninës“ prieþas-tys, o „ûkiðkumas“ ðiuo atvejuturbût niekuo dëtas.

Keistai atrodo bandymai miesto

savivaldybës skolas dangstyti iðpar-duodant vieðàjá turtà. Juk ne dailësmokykla ásibrovë á „prestiþiná“ pa-statà, já „okupavo“. Ðis pastatas, be-je, sukurtas pagal autoriná projektà,buvo statytas dailës mokyklai, jos irmiesto reikmëms. Jau daugiau neitrisdeðimt metø Alytaus dailës mo-kykla yra vienas svarbiausiø regionokultûros ugdymo þidiniø. O pastaràjádvideðimtmetá dailës mokykla – ir vie-nas rimèiausiø Lietuvoje (ir Europo-je) avangardinës kultûros þidiniø.

Todël ðios mokyklos iðformavi-mas ir pastato privatizavimas – gal-bût netgi sàmoningas ir nuoseklusbandymas iðtrinti tam tikrus miestoistorijos tarpsnius ir sunaikinti pro-vincijos mastelius gerokai pranoks-tantá (kontr)kultûriná reiðkiná ir, beabejonës, asmeniðkai susidoroti suAlytaus dailës mokyklos direktoriu-mi Redu Dirþiu.

Ðie atvejai – ne pavieniai, atsitik-tiniai, niekuo vienas su kitu nesusi-jæ „iðpuoliai“. Tai – tik ledkalnio vir-ðûnë. Paprastai tariant, labai rimtosir gilios mûsø kultûros (politikos)krizës recidyvai. Jau keletà metø (pa-gal labiau pesimistines nuomones –beveik deðimtmetá) ritamës á giliàmoralinæ kultûros krizæ visose sri-tyse. Stagnacijà akivaizdþiai liudijair katastrofiðkai kritæs visø pagrin-diniø kultûriniø leidiniø lygis, sos-tinës institucinës meno sistemos ne-veiksnumas. Paskvilis prieð Artûrà

Railà – tik vienas ligos simptomø.Akivaizdu, kad ir Nacionalinë

premija, kaip institucija, jau keletàmetø sparèiai ritasi þemyn, barstosavo prestiþà ir prasmæ apskritai. Irtai ne vien konservatyviø jëgø (daþ-nai tapatinamø su LDS), o visos ins-titucinës sistemos (neiðskiriant ir at-stovaujanèios ðiuolaikiná menà)krizës padarinys. Tai ne „tradicinësdailës“ ir „ðiuolaikinio meno“, „mo-dernizmo“ ir „postmodernizmo“prieðprieðos problema, o biurokrati-nës institucinës sistemos paralyþius,deja (ir tai labai gàsdina), stebëti-nai primenantis stagnacinæ Breþne-vo epochà.

Maþa to, sakyèiau, kad tam tik-ros institucinës grupuotës sàmonin-gai bando sunaikinti ið pagrindøprieð dvideðimt metø paklotus mûsøkultûros, (naujojo) meno pamatus.Sudaromas áspûdis, kad kovojamaprieð „postmodernizmà“, „blogá“, betið tikro sistemingai ir atkakliai nai-kinamas apskritai Lietuvos kultûrosaudinys ir pradëjusi formuotis me-no, màstymo, formø ávairovë.

Vis dëlto tai nereiðkia, kad turi-me viskà nuraðyti beveidei, beasme-nei „sistemai“. Todël kvieèiu visusblaiviai màstanèius kultûros, menoatstovus ir institucijas vieðai pa-smerkti ðmeiþto kampanijà prieðArtûrà Railà, taip pat prieðintis Aly-taus dailës mokyklos sunaikinimuiir jos pastato privatizavimui.

Rita Mikuèionytë

Ðio dueto paroda sudomina iðsyk,net nemaèius eksponatø. Rodos, to-kie skirtingi... Aiðku, anotacijojeávardintas kûrybos principas – „abumenininkai dirba su aproprijuotaisvaizdais, ir nors perkuria juos skir-tingomis priemonëmis, jø meninëstaktikos panaðios“ – átikina. Iðtiesjau seniai tiek vienas, tiek kitas auto-rius naudoja antrinës realybës atspin-dþius, t.y. savaip sintetina fotografi-nius ir reprodukcinius atvaizdus.

Linas Jablonskis ðákart rodo nau-jus savo pieðinius skaitmeniniu „for-matu“. Tarsi vartomame albumeprieð þiûrovo akis atsiveria kelias-deðimties jo pieðtø vaizdiniø kaleido-skopas. Kas keisèiausia, tokie subti-lûs pieðiniai nurungia ekrano filtrà –net bûdami sumaþinto dydþio jienepraranda gyvasties, atrodo lyg kàtik genialaus pieðëjo rankos paliesti.Matyti ir jautrûs ðtrichai, ir iðtryni-mai, ir virpanèios, pulsuojanèios li-nijos. Èia turbût pirmà kartà susi-duriu su didþiule emocine kûriniøákrova, kurios negali nuslopinti netblizgantis planðetës ðydas.

Be abejo, daugybë intelektualonuorodø tûlam vëpsotojui lieka uþkadro – kurgi visus veikëjus atpa-

Mistiðki skoliniai„Katinëlis & Gaidelis“ pristato naujausius Paulinos Eglës Pukytës ir Lino Jablonskio darbus VDA galerijoje „Artifex“

baþnyèios niðose sutapti su þado ne-tekusiomis turistëmis? Kà jau kal-bëti apie patá dramatiðkiausià siu-þetà – moters virsmà karnavaliniufantomu pûstomis lûpomis.

Keisèiausia, kad „uþklodama“ duskirtingus vaizdus Pukytë atlieka sa-votiðkà meniná tyrimà, kur sutapi-mai lyg universalûs kompoziciniaikodai ir mistinës sueities rezultatasyra ir identiðkos plastinës ritmikos.Kita vertus, manau, kad senose skaid-rëse matau mirusiø þmoniø veidus irþaidimas jø gyvenimo situacijomisyra sukreèiantis. Pukyte, að visas sa-

þinsi... Naciai, raðytojai, popdeivës,nuogaliai pajûryje, perpieðti dailëskûriniai ir áspûdingi garveþiai. Vis-ko ir neásiminsi. Autorius pateikiadidþiulá paslaptingø klojiniø þemë-lapá, kupinà ironiðkø scenarijaus pa-radoksø. Neþinia, ar kada rasis ið-manûs Lino Jablonskio grafikossuvokëjai – juk jo kûryboje tiek daugslëpiniø, daugiakalbiø uþuominø,asmeniniø apmàstymø, nuorodø ápasàmonës þinynus.

Autorius labai nuoseklus, ir jo kû-rybai kaip niekieno kito tinka ávar-dijimas „meninë praktika“, kuri manèia yra beribë visata. Mano paèiosprimityvizmas mane ir nugali, nespradedu kompleksuoti, kad neiden-tifikuoju tiek daug jo perpieðtø per-sonaþø ir detaliø. Kas ið to, kad èiapat duosiu paþadà nuo ryt „susiim-ti“, vis tiek në trupuèio nepriartësiuprie menininko vaizdiniø rinkinio.

Lino Jablonskio pieðiniai, manau,gerokai praturtina ir praturtins nevienà dailës kolekcijà. Juose tiekdaug kerinèiø niuansø. Gaila, kadparodoje nematome në vieno origi-nalo, kuris patvirtintø prielaidas apiedarbø energijà. Kita vertus, ðá pra-radimà kompensuoju gyvais prisimi-nimais apie Lino Jablonskio knygà,ðámet rodytà parodoje „Iliuzionistai.

Apie scenografijà ir ðiuolaikiná me-nà“ Ðiuolaikinio meno centre.

Paulinos Eglës Pukytës taikomasdvigubo efekto principas sukelia darkitokiø pojûèiø. Panaudodama ras-tas, senas praëjusio amþiaus 6–7-ojodeðimtmeèio skaidres, autorë balan-suoja tarp fikcijos ir realybës, mis-tiniø sutapimø ir universaliø atsi-kartojimø. Pukytës darbai visadaintriguodavo egzistencinëmis po-tekstëmis ir sveika ironija. Ði tragi-komiðko poþiûrio gija man susiejaabu parodos menininkus. Tik, ma-no manymu, ðmaikðèiai ironiðki Pu-kytës darbai yra daug atviresni uþintelektualiø áþvalgø kupinus Jab-lonskio „pasivaikðèiojimus“.

Þiûrëdama á Pukytës videodar-bus ir skaidres, galvoju apie anapu-sybæ, kuri taip aiðkiai „kvëpuoja“man á nugarà. Sulëtinti videokadrai,veidø ir kûnø metamorfozës tarsi at-veria nematomus bûties sluoksnius.Èia vël galiu kalbëti apie abiejø pa-rodos autoriø meistrystæ „skaityti“detalæ. Maþa charakteringa smul-kmena Pukytës darbuose yra tiek ið-kalbinga, kad suvokiama kaip raktasá kasdienybës diktuojamà siuþetinæpainiavà. Ar kada atëjo á galvà, kadNukryþiuotojo kojos gali prilygti re-alios moters, o ðventøjø atvaizdai

vo asmenines nuotraukas prieð mirtásudeginsiu.

Ðià mano emocijø audrà puikiainuslopina autorës parinktos skaid-rës su psichodelinëmis namø skulp-tûromis ir religinës egzaltacijos ku-pinomis prakartëlëmis. Tokie proakutæ stebimi sociumo estetiniø ver-tybiø pjûviai iðties kelia nuoðirdþiàðypsenà ir priartina mano Kalëdas.

Paroda veikia iki sausio 11 d.

VDA galerija „Artifex“ (Gaono 1, Vilnius)

Dirba antradieniais–penktadieniais

12–18 val., ðeðtadieniais 12–17 val.

Artûras Raila, „Mergaitë nekalta“. 1998–1999 m.

Linas Jablonskis, Be pavadinimo. 2013 m.

10 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061)

M u z i k a

Rasa Murauskaitë

Paryþius – tarsi nuolat kunkuliuo-jantis kultûrinis katilas: á já áðokusatrodo, kad kiekvienà minutæ prieðakis atsiveria kas nors nauja, neti-këta, dar nematyta ir negirdëta. Netir labai norëdamas negalëtum kojakojon þengti su kiekvienu ádomiuávykiu, tad ir ðiame nedideliamestraipsnyje norëèiau pasidalinti tikþiupsneliu ádomiø susitikimø su Pa-ryþiaus ðiuolaikinës muzikos scena,kuri kartais þavi, kartais nuvilia, betniekada nepalieka abejingø.

Paryþiaus naktinis gyvenimas darsmarkiau uþverda spalio pirmàjá sa-vaitgalá, kai „La Nuit Blanche“ („Bal-toji naktis“, primenanti vilnietiðkà„Tebûnie naktis“) kvieèia á gausybæávairiausio pobûdþio renginiø. Kas-met èia susirenka deðimtys tûkstan-èiø þmoniø, uþpildydami miestoskverus, aikðtes, koncertø sales, mu-ziejus. Ðiemet pasiûlytas neeilinispasirodymas: stebëti ir klausytis(neaiðku, kuris ið pojûèiø naudin-gesnis ðio kûrinio suvokimui) Karl-heinzo Stockhauseno „Straigtasparniøkvarteto“. Nors tai vienas þinomiau-siø kompozitoriaus kûriniø, ðiøme-tis atlikimas Paryþiuje buvo vos ðeð-tas pasaulyje – tokiø milþiniðkø lëðøreikalauja ðiuolaikinës muzikos pa-triarcho kûrinys, kuriam atlikti rei-kia ypaè profesionalaus muzikø, pi-lotø (!) ir techninio personalobendradarbiavimo. „Sraigtasparniøkvarteto“ klausymosi negalima pa-vadinti nei apsilankymu koncerte,nei performansu – veikiau savotið-ka menine patirtimi. Kûrinio muzi-kinë medþiaga pagal kompozito-riaus idëjà turëjo bûti derinama susraigtasparniø ûþimu, taèiau dëltechniniø nesklandumø tai iðgirstiir suvokti buvo gana sudëtinga. Visdëlto per visà kûriná – nuo momen-to, kai buvo ájungta tiesioginë tran-sliacija ið sraigtasparniø su muzikan-tais, iki sveikinimø, kai jie sëkmingaiuþbaigë ðá muzikiná nuotyká, – publi-ka, sulaikiusi kvapà, stebëjo: kas to-liau, kas dar? Tad po kûrinio kulmi-nacijos – keturiø sraigtasparniøskrydþio virð galvø (regëjome juosne ilgiau nei pusæ minutës) – dar il-gai neapleido jausmas, kad teko ste-bëti ypatingà dalykà. Panaðu, jog bu-vo atskleista viena ðiuolaikinësmuzikos paslapèiø – meninis nuoty-kis, iððûkis, lengvas ðokas tiek atli-këjams, tiek publikai.

Bûnant Paryþiuje në karto neap-silankyti vieno geriausiø ðiuolaiki-nës muzikos ansambliø pasaulyje„Ensemble InterContemporaine“koncerte bûtø nemenkas nusikalti-mas. Vengdama ðios nedovanotinosklaidos, atlikëjø koncertø skirtingo-se erdvëse klausiausi du kartus, an-sambliui atliekant visiðkai skirtingasprogramas.

2013–2014 m. sezono programo-je paþymëti trys iðskirtiniai muzikiniaisavaitgaliai pavadinimu „Week-endTurbulences avec...“. Ðiø miniciklø me-tu „Ensemble InterContemporain“sëkmingai jungia ðiuolaikinius opusus,

Þiupsnelis paryþietiðkø áspûdþiøÐiuolaikinës muzikos aktualijos

naujø kûriniø premjeras ir muzikànuo renesanso iki romantizmo. Taippat kiekvienà tokiø savaitgaliø at-liekama aktualiosios muzikos kom-pozitoriø muzika, kompozitoriaidalijasi savo meninëmis idëjomispristatydami koncertus ar dalyvau-dami konferencijose. Trys „Week-

ba ir forma ateina mintis, kaip ne-paprastai muzikos menas (ir menasapskritai) atspindi ástabià þmogaustransformacijà, formos, kuria jis ið-reiðkia savo vertybiná pagrindà, po-kytá, meno kalbos, kuria klausyto-jui transliuojamos idëjos, klausimai,pamàstymai, vizijos, persimainymà.

sukakèiai paminëti. E. von Siemen-sas 1974-aisiais ásteigë premijà, ku-ria kasmet apdovanojamas vienaskompozitorius, atlikëjas ar muziko-logas, ypaè pasiþymëjæs profesiona-liosios muzikos srityje. Nuo 1990-øjø –mecenato mirties metø – dar vienajo vardu pavadinta premija kiekvie-

vakaro kulminacija tapo MauricioKagelio opusas „Orchestrion-Straat“, dedikuotas gatvës muzi-kantams, turintis ir puikià idëjà, irgenialiai sukonstruotà, originaliàmuzikinæ medþiagà bei ádomø vizu-aliná sprendimà (muzikantai susëdaporomis ástriþa linija, taip imituoda-mi gatvæ, kiek atokiau – akordeono,saksofono ir fortepijono partijø atli-këjai). Publika, mëgstanti muzikojesurasti kà nors atpaþástamo, mëga-vosi „monmartriðkais“ akordeonosolo ar penkias laukimo minutesmetro primenanèiais saksofono pa-saþais, kuriuos jungë puikiai nuaus-ta atonalios muzikos drobë. Daugjuoko ir ðypsenø sukëlë kompozici-jos pabaiga, kai perkusininkai pali-ko scenà ir lyg gatvës muzikantaiþvangindami metalinëmis skardinë-mis atbëgo prie publikos kaulytimonetø.

Kiek kitokio pobûdþio ðiuolaiki-nës muzikos apraiðka – australøgrupë „The Necks“, apie kurià kri-tika atsiliepia kaip apie kolektyvà,esantá „tarp geriausiø improvizaci-nës muzikos pavyzdþiø pasaulyje“.Jie savo koncertui Paryþiuje nesi-gvieðë milþiniðkos salës ar didþiulësauditorijos – pasirinko maþytá uþ-miesèio klubà, beje, gana neblogàakustinæ erdvæ. Trio „The Necks“,kuriø muzikos stilius vadinamas mi-nimalizmo, ambientinës muzikos irdþiazo miðiniu (nors iðklausius kon-certà, atrodo, dþiazo muzikos bruo-þø reikëtø ilgai paieðkoti), sausakim-ðame klube pristatë dvi muzikines„sesijas“ – beveik dvi valandas hip-notizuojanèios muzikos. Jeigu rei-këtø iðskirti pagrindinius èia ir da-bar kuriamø kompozicijø principus,tai, be abejo, bûtø improvizacinispradas, minimalizmo principas,ypatingas muzikinës medþiagos or-ganizavimas laike. Ðie muzikantaimëgsta ið vienos maþytës, visiðkaipaprastos ir ið pirmo þvilgsnio „pil-kos“ muzikinës làstelës iðauginti vi-sà kûriná. Kompozicijos plëtojamosarkos principu – viduryje girdimaaiðki kulminacija, po kurios perei-nama á atomazgà, klausytojà nepa-stebimai nukelianèià á kontemplia-tyvià bûsenà, savotiðkà transà.Tiesa, bûta ir iðtæstumo: antrosioskompozicijos baigiamoji dalis buvopernelyg ilga, tad áneðë ðiek tieknuobodþios monotonijos. Vis dëltonepaprasto muzikantø profesiona-lumo, muzikalumo, ypatingo ritmopojûèio bei gebëjimo kurti hipnoti-zuojanèià garsinæ erdvæ negalimapaneigti.

Lietuviðkoje spaudoje vis ðmëkð-teli pasisakymai, jog nepabuvojæsParyþiuje negali nieko pasakyti apiemadà. Galbût panaðios taisyklës ga-lioja ir muzikiniame pasaulyje, nesParyþiuje verta pamatyti vien tai,kokià garbingà vietà èia uþimaðiuolaikinë muzika, nuolatos suren-kanti pilnas koncertø sales ir skepti-kams garsiai ðaukianti, kad menas –vertingiausias þmogaus dvasiosmaistas.

end Turbulences avec...“, trys pro-fesionaliosios scenos þvaigþdës –Pascalis Dusapinas, MatthiasasPintscheris, Bruno Mantovani.

Man teko apsilankyti pirmojo sa-vaitgalio pirmajame koncerte, kurkartu su ðiuolaikinës muzikos opu-sais buvo atliekami renesanso voka-linës polifonijos kûriniai – Johanne-so Ockeghemo, Roberto Mortono,Pierre’o de la Rue, Josquino Desp-rez, Jeano Richaforto, Antoine Bru-melio kompozicijos. Kaip aistringaisenosios muzikos gerbëjai, galimy-bë iðgirsti senøjø meistrø kûriniuskartu su XX–XXI a. opusais pasi-rodë nepaprastai viliojanti. Koncertoanonse teigta, kad ðios ádomios pa-ralelës „Ensemble InterContempo-rain“ programoje tiesiamos siekiant,kad publika iðgyventø nepaprastàmuzikinæ patirtá, kai vienoje vieto-je susiduria dvi skirtingos epochos,dvi skirtingos estetikos, bet nepa-prastai artimos kertinës meninësidëjos. Juk ne paslaptis, kad tiek Ian-nis Xenakis, tiek Edgard’as Varese’as,kuriø kûriniai taip pat skambëjo kon-certe, sëmësi patirties ið geriausiø se-nosios muzikos pavyzdþiø. Vis dëlto,po E. Varese’o „Integrales“ vienuoli-kai instrumentø klausantis populia-riausios renesanso dainos „L’hommearme“, o po I. Xenakio „Thallein“ ke-turiolikai instrumentø – J. Desprezmoteto „Christus mortuus est pro no-bis / Circumdederunt me“, sunku pa-tikëti, kad ði muzika gali turëti kaþkàbendra. Atrodo, tai visiðkai prieðin-gi, oponuojantys poliai, simbolizuo-jantys átampà ir atsipalaidavimà,harmonijà ir disonansà. Ir tik pa-þvelgus kiek giliau nei muzikos kal-

Verta paminëti, kad koncerteskambëjo ir jauno kompozitoriausbei dirigento Samy Moussa kûrinio„Kammerkonzert“ kameriniam or-kestrui premjera Prancûzijoje. Opu-sas ypaè maloniai nustebino muzi-kinës kalbos vientisumu bei puikiuinstrumentø tembriniø galimybiø ið-naudojimu. Ði muzika prakalbo apiekitokià jaunøjø menininkø kartà,þengianèià koja kojon su pasauliuir naujausiomis madomis, taèiaukartu ir bandanèià vël sugráþti á har-monijà, surasti naujas jos raiðkosformas, galbût net kiek ðvelnesnesnegu naudojo jø pirmtakai. Lygi-nant Samy Moussa „Kammerkon-zert“ su tame paèiame koncerteskambëjusiu Pascalio Dusapino kû-riniu „Jetzt Genau! Concertino“fortepijonui ir ðeðiems instrumen-tams, buvo akivaizdu, koks skirtin-gas kompozitoriø þvilgsnis á muzi-kinës medþiagos panaudojimà, ádabartá, aplinkà ir pasaulá apskritai.Virtuoziðka ir kiek gaivaliðka „JetztGenau! Concertino“ fortepijonopartija, lydima kakofoniðko, sun-kaus ðeðiø instrumentø „orkestro“,gerokai oponavo ðviesesniam, jau-natviðkos energijos kupinais garsaisiðsiliejusiam S. Moussa kûriniui.

Visiðkai kitokiu amplua „Ensem-ble InterContemporain“ pasirodëGeorges’o Pompidou centre vykusia-me koncerte, átrauktame á IRCAM(Muzikos akustikos tyrimø ir koordi-navimo instituto, kurá ákûrë PierrasBoulezas) 2013–2014 m. programà.Vakaras buvo skirtas garsaus menomecenato, „Ernst von Siemens Mu-sic Award“ fundatoriaus Ernsto vonSiemenso 40 metø meno rëmimo

nais metais skiriama trims ryðkiau-siems jaunosios kartos muzikams(2007 m. ðia premija apdovanotasir lietuvis Vykintas Baltakas). Visikompozitoriai, kuriø kûriniai skam-bëjo mecenatui skirtame koncerte –Michaelis Jarrellis, Ulrichas Krep-peinas, Arnulfas Herrmannas irMauricio Kagelis – yra gavæ E. vonSiemenso prizus. Du ið jø – U. Krep-peinas bei A. Herrmannas – prista-të pasaulines premjeras, deja, ðiektiek nuvylusias.

U. Kreppeino, buvusio TristanoMurail mokinio, kompozicija „De-part“ pasiþymi ypaè aðtriu skambe-siu, ypatingo techninio virtuoziðku-mo reikalaujanèiomis fleitos irklarneto partijomis, nuolatine mu-zikine átampa, nepalikusia në aki-mirkos atokvëpio. Pats kompozito-rius teigia, kad ði kompozicijapristatoma per penkias pirmàsiassekundes, o vëliau yra plëtojama„labirinto principu“. Kûrinys bûtenttoká áspûdá ir paliko, deja, gana nei-giama prasme. Nuolatinis „kapsty-masis“ vienoje vietoje ir tembrinisvienodumas, originaliø idëjø stoka,ausá rëþiantis metalinis skambesyspublikai tapo nemenku iðbandymu.Vëliau, diskutuojant su kolegomis,teko pripaþinti, jog ðiuo kûriniu pui-kiai pataikyta á vyraujanèias ðiuolai-kinës muzikos madas, veikiausiaidël to jo klausytis ir buvo neádomu.O antroji premjera – vokieèiø kom-pozitoriaus Arnulfo Herrmanno„Rondeau sauvage“ – publikà labaisuþavëjo, atkreipë dëmesá tembri-niais ir dinaminiais efektais, iðraið-kinga ritmika bei ypatingu muziki-nio audinio intensyvumu. Vis dëlto

„Sraigtasparniø kvarteto“ akimirka J . B A A L M A N O N U O T R .

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061) 11 psl.

K i n a s

Ramûnas Pronckus

Minusas. Yra filmø, kuriuos gai-liesi, kad matei, o vëliau – kad esimatæs. Kai matytø filmø sàraðe jauyra „Nereikalingi þmonës“ ir ruo-ðiesi þiûrëti naujà latviø reþisieriausMario Martinsono kûriná, gali nu-spëti, kas tavæs laukia. Tuomet þiûrigrynai ið antropologiniø sumetimø,kaip mokslininkas. Net vertini juosatlaidþiau, kaip sûnaus vaidinimàmokyklos spektaklyje. Ir ðtai pasiro-do filmas, kuris net moksliðkai, netkaip stebëjimø objektas yra toks atgra-sus, kad suabejoji ir savo vaidmeniu,ir apskritai tiriamo objekto – kinoprasme. „Tyli naktis“ klasifikuojamasá ðià objektø rûðá.Pliusas. youtube.com yra 20 mi-

nuèiø iðtrintø scenø ið Paulo Tho-mo Andersono filmo „Mokytojas“.Kiek jëgos turi bûti sukaupæs reþi-sierius, kad iðtrintø galingas, subti-lias, iðbaigtas, tapybiðkas scenas?Joaquino Phoenixo personaþasmiega ant baltai pudruotos krûtinëskvëpuodamas á spenelá ir kartoda-mas, kad myli; ðokis tarp klozetø; po-kalbis ant laivo denio. „Mokytojas“ –platesnis nei 65 mm juosta, ant ku-rios jis nufilmuotas, o jo paraðtëseslypi filmo apðviesti stebuklai.Minusas. Dauguma superherojø

nëra þavingi. Supermenas – perdaug geras, kartais net á mamyèiukàpanaðus, Betmenas – sutrikæs ir tam-sus, Halkas – kvailai þalias, o Torasvisada su plaktuku ir a la rûstus. ÐtaiTonis Starkas („Geleþinis þmogus“) –

Iðgyvena tik mylintys 3D2013-øjø kino pliusai ir minusai

labai þavingas. Net kai nekramtokramtomosios gumos, atrodo, kadjà kramto, su „blogiukais“ susitvar-ko paisydamas manierø ir visuometyra parengæs pluoðtà fraziø. Treèio-je dalyje uþkietëjæs ðelmis sutrinka,atseit já kamuoja depresija, liûdesys,nemiga. Bandymas sukryþminti 3Dskeveldras ir vidinius metalo iðgy-venimus gali sujaudinti tik tuos, ku-riems maþiau nei 12.Pliusas. Richardo Linklaterio

„Prieð saulëteká“, „Prieð saulëlydá“ir „Prieð vidurnaktá“ tikriausiai yraviena nuosekliausiø ir tolygiausiøtrilogijø. Vis dëlto kiekvienas nau-jas filmas savaip evoliucionuoja,keièiasi jo stilius, tekstai, manieros,jis bræsta kartu su veikëjais ir kul-minacijà pasiekia ðiø metø „Prieð vi-durnaktá“. Kûrëjai niekur neskuba,nesuvulgarina nei meilës jausmo, neikonflikto. Tai – labai pozityvus fil-mas. Pozityvus, nes rodo þmogauspastangas, o ne atsitiktinumus ar ðei-myninio gyvenimo kataklizmus.Minusas. 200 tûkst., o gal net ir

daugiau þmoniø pirko bilietà, mo-këdami vidutiniðkai 14 litø, kad pa-matytø, kaip lietuviai stengiasi kuonatûraliau iðtarti þodá „dulkintis“ irkaip blogai, dirbtinai ir kaimietið-kai tai skamba. „Valentinas vienas“á kino teatrà perkëlë ið „motulës Ru-sijos“ pasiskolintà tradicijà keptiprasto skonio, vulgarias ir norma-laus þmogaus orumà tiesiog þemi-nanèias komedijas. Uþtenka keliø ðiofilmo minuèiø, kad uþuostum pigiadegtine prasmirdusiø „Kà iðdarinë-

ja vyrai“ ar pan. kvapà. Ir nesvarbu,kad scenarijus pirktas ið Vakarø, taiprasto rusiðko humoro filmas, netie-siogiai skatinantis gerti pigø alø irgatvëje, atsidarius BMW dureles,garsiai klausantis muzikos, ryti „sëm-kes“, ir spjaudytis.Pliusas. Daug þmoniø, kurie þiûri

daug filmø, kine ieðko kaþko naujoir nematyto. Vien tai, kad kino kal-boje atsiranda naujos formos, yraádomus reiðkinys. Matyt, todël Jos-hua Oppenheimerio „Þudymo ak-tas“ sulaukë daugybës apdovanoji-mø ir kritikø liaupsiø. Taèiau virðnaujø kalbëjimo formø iðkyla filmoturinys, subtiliai ir kartu tiesmukaipasakojantis apie Indonezijoje vyk-dytà genocidà ir já vykdþiusius bu-delius. Ne demonus, o þmones.Minusas. Po „Iltinio danties“ grai-

kai bando pakartoti ðio filmo sëkmæ,kurdami pirmtako kopijas. Festiva-liai godþiai demonstruoja ðiuos fil-mus konkursinëse programose irskaniai maitina jau su antro filmo(„Atenbergas“) pradþia iðsekusia iro-nija, kuri bandë atgimti „Alpëse“ irpatyrë visiðkà fiasko naujausiame„L“ – tuðèiame scenø su motociklukratinyje.Pliusas. Filmas „Gravitacija“ ne-

galëjo bûti sukurtas anksèiau. Taivienas ið nedaugelio (dar galbût Wi-mo Wenderso „Pina“ ir tikrai ne Ja-meso Camerono „Ásikûnijimas“),kuriame 3D efektas iðties vertingas.Galima prisiminti filmo „Aviato-rius“ personaþà Howardà Hughe-sà. Entuziastingas kino kûrëjas lau-

kë debesø, kad þiûrovai pajustø lëk-tuvø greitá (turëtø atskaitos taðkà).„Gravitacijoje“ greièio, gylio ir vie-natvës pojûèiui debesis atstojo 3D.Vos nusiëmus trimaèio vaizdo aki-nius, baltas taðkas (astronautas) juo-dame fone (kosmose) praranda visàjëgà. Alfonsas Cuarónas kausto prieekrano, pasakodamas, regis, tûkstan-èius kartø matytà istorijà apie visø va-lios, fiziniø ir dvasiniø jëgø reikalau-jantá iðlikimà ir troðkimà gyventi.Minusas. Yra filmø, kuriø ið prin-

cipo negalima þiûrëti. Uþtenka voskeliø reklaminio filmo „Senis“ per-dirbinio akimirkø, kad suprastum:vizija retai dvejinasi, jà ágyvendintipavyksta tik kartà (gal todël sako-ma, kad neámanoma sukurti gerofilmo pagal tikrai gerà knygà). Netjei filmo autorius Spike’as Lee. Ki-ta vertus, prastø amerikietiðkø ko-medijø kûrëjui Davidui GordonuiGreenui pavyko sukurti graþø, jau-natviðkà ir net ðiek tiek poetiðkà is-landø filmo „Bet kuriuo keliu“ per-dirbiná „Prince Avalanche“.Pliusas. Menas jau daug metø yra

neátikëtinai arogantiðkas. Intelektu-alai ilgais ir trumpais tekstais subti-liai kûrë ir tebekuria meno, kaip sa-votiðkos religijos, savastá. Tik menaspajëgus suvokti ðá pasaulá, tik permenà ámanomas ryðys su anapusy-be, bet kokios formos metafizika,prasme, esme ar reikðmëmis. Pao-

lo Sorrentino „Didis groþis“ gal ne-kelia ðiø klausimø, bet provokuojagalvoti apie meno ávaizdá, monopo-lijà, jo vartojimà ir galbût grynai at-sitiktiná Jo didingumà.Minusas. Ið jauno þmogaus vi-

suomet tikiesi proverþio. Jau geriaujie dauþytø langus ir rodytø nepasi-tenkinimà sistema, nei nuolankiaivykdytø nurodymus, stengdamiesiásprausti savo sugebëjimus ir idëjasá kaþkokius rëmus. Taèiau po Ro-mo Zabarausko filmo „Streikas“imi abejoti tokios jaunystës prasme.Èia protestas virsta davatkiðku rë-kavimu, o kritika – tiesiog naivus irkvailas to paties kartojimas. Reþi-sierius problemas filme nagrinëjalyg vaikas, ið kurio atëmë saldainá –kûkèiodamas, raudodamas ir ið pyk-èio trypdamas kojytëmis.Pliusas. Jimo Jarmuscho „Iðgy-

vena tik mylintys“ alsuoja meile li-teratûrai, menui ir menininkams,mokslui ir mokslininkams. Faktas,kad Schubertas negalëjo bûti tiesiogþmogus, kaip tiesiog þmogus nega-lëjo bûti ir Shakespeare’as. Rodos,Jarmuschas taip þavisi meno objek-tais, kad, nerasdamas bûdø kitaippaaiðkinti jø genialumo, autorystæuþraðo ilgaamþiams vampyrams.Ðiaip ar taip, jis teisus – iðgyvena tikmylintys, ir nesvarbu, þmonës tai armuzika, knygos ar kinas.

Santa Lingevièiûtë

Kai kasmet vaþinëji po daugybæfestivaliø, kino þiûrëjimas tampa ne-be malonumu, o darbu. Ir tik kelio-lika juostø ið keliasdeðimt ar net ke-liø ðimtø per metus pasiþiûri supasitenkinimu. Kiekvienas festiva-lis turi veidà, ir daþnai þinai, ko iðjo tikëtis kitàmet. Ne tik ið festiva-lio programos, bet ir ið to, kokioplauko kino industrijos ar spaudosatstovai ten lankysis. Lokarno fes-tivalyje virðø ima garsiakalbiai ita-lai, kurie mëgsta garsiai iðreikðti sa-vo nuomonæ ne tik prieð filmà, betsu savimi pasiðnekëti ir filmo metuarba garsiai iðsigàsti prieð kiekvie-nà seansà, kai rodomas ekranu pra-einantis leopardas (festivalio sim-bolis). Ir taip kelis kartus kiekvienàdienà. Jei to garso neiðgirsti, sutrin-ka festivalio rutina. Toronto kinofestivalio publika – dar garsiau uþitalus vienas per kità rëkiantys ame-rikieèiai. Rodos, visi ásivaizduojatiesiog gimæ nuostabiais kino kriti-kais. Jie kasdien ánikæ á „Screen“ ar„Variety“ laikraðèius, tad ðneka to-kiais pat pertekliniais epitetais, gre-

Kas teikia vilèiø2013-øjø pliusai ir minusai

mëzdiðkomis konstrukcijomis, ta-èiau labiausiai mëgsta eilëse stovë-ti prie tokiø filmø kaip „Lenktynës“ar „Gravitacija“. Europos kinas ar-ba, tiksliau, neamerikietiðkas kinasretam kuriam ið jø teegzistuoja.

Taèiau bjauriausias tokiø kinokritikø áprotis – á seansà atsineðti netik spragësiø, bet ir visà pietø rinki-ná – traðkuèius su keptais viðtossparneliais ir kepsniø padaþu. Vie-nà vakarà susitikæ su Berlinalës„Forumo“ programos sudarytojuChristophu Terhechte prie vynotaurës nusprendëm, kad deðimt die-nø gyventi tokioje kultûroje – alinan-tis dalykas. Greit pasiilgsti europie-tiðko subtilumo. Taèiau á Torontà visdëlto verta vaþiuoti dël programos.Èia atsiperka visi nusivylimai ir ne-viltys, iðtikusios ankstesniuose fes-tivaliuose. Ta neviltis daþniausiaiaplanko suþinojus, kas viename arkitame festivalyje buvo apdovano-ta. Turbût labiausiai sukrëtë Karlo-vi Varø nugalëtojas – vengrø reþi-sieriaus Jãnoso Szãszo „Storassàsiuvinis“ („Le grand cahier“). Në-ra reikalo daug apie já pasakoti, taitiesiog beviltiðkai tragiðka Agotos

Kristof knygos ekranizacija: prade-dant komercializuotu ir suprimityvin-tu turiniu ir baigiant aktoriø vaidyba.Pamaniau, kad þiuri, kuriam pirmi-ninkavo Agnieszka Holland, aptemoprotas arba nagus prikiðo naujai ási-kûræs ir jau liûdnai pagarsëjæsVengrijos nacionalinis kino fondas.Pastarasis pinigus skirsto taip, kadnet originalus Györgis Pãlfis ëmësipatriotinio filmo apie a la TadasBlinda kûrimo. Dar viena tragedi-ja, iðtikusi ðiø metø kino pasaulá –Bazo Luhrmanno „Didysis Get-sbis“. Tikrai tinkamas filmas Kanøfestivalio atidarymui. Tikiu, kad tensëdëjusi kino grietinëlë tiesiog më-gavosi, nes tai filmas apie juos. Apietokius, kuriø gyvenime esama „gla-mûro“, bet ne diskurso. Liûdesysapëmë ir Lietuvoje stebint, kokiaiskiekiais tautieèiai eina þiûrëti nacio-naliniø agresyviø diletantø kino.

Bet uþteks dejuoti, nes ðiais me-tais bûta nuostabiø filmø, netilpusiøá jokios konjunktûros rëmus, uþtatnepamatytø konkursiniø programøþiuri. Jie teikia vilèiø, kad nevarto-tojiðkas kinas vis dar egzistuoja, betgyvena kino pasaulyje kaip tie Jimo

Jarmuscho vampyrai ið filmo „Iðgy-vena tik mylintys“. Vienas tokiø fil-mø – Lavo Diazo „Norte. Istorijos pa-baiga“. Á labai ilgos trukmës filmus,kaip ir á didelës apimties straipsnius,visada þiûriu atsargiai. Be to, paþiû-rëti keturiø valandø filmà retai galisau leisti. Taèiau vienà dienà Torontetam pasiryþau ir sëdëjau apytuðtëjesalëje, kurioje iðgyveno tik autoriniokino gerbëjai. „Norte. Istorijos pa-baiga“ premjera ávyko Kanø „Ypa-tingo þvilgsnio“ programoje, taèiaujokiø rimtesniø apdovanojimø nesu-laukë. Gal todël, kad Vakarø pasau-liui visiðkai neádomi Filipinø istori-ja. Filmas netiesiogiai pasakoja apieFilipinø diktatoriø Ferdinandà Mar-cosà ir jo paliktus ðaliai randus. Fil-muojama ástabaus groþio vietovëjeIlocos Norte – bûtent èia gimë dik-tatorius. Kamera juda lëtai arba ið-vis nejuda. Kartais ji kelioms minu-tëms sustoja prie miðko vaizdo,kaþkur tolumoje suðmëþuoja þmo-

gaus kontûrai, o gali ir nesuðmëþuo-ti. Reþisierius skiria kiekvienam kad-rui tiek laiko, kiek reikia istorijai pa-pasakoti. Anot jo, laikas – Europosiðradimas. Filipinuose jis niekad ne-buvo skaièiuojamas minutëmis ar va-landomis. Veikiau pagal tam tikrøávykiø trukmæ.

Graþios ir ryðkios spalvos – ap-gaulingos, reþisierius tartum uþduo-da klausimà, kaip tokioje dangiðkogroþio vietovëje galëjo gimti di-dþiausias Filipinø istorijoje monst-ras? Ar estetika gali bûti praþûtin-ga? Ir kodël nekalti þmonës taiptoleruoja blogá? Atsakymo filmasnepateikia, taèiau kinas niekad ne-sprendë problemø, nebent propa-gandinis. Visa reþisieriaus kûryba –jo asmeninis bandymas suvokti ki-nà ir gyvenimà. Ðtai dël tokiø filmøverta lankytis festivaliuose, nes Lie-tuvos platintojø tinkleliuose jiemsvietos niekada neatsiras.

„Iðgyvena tik mylintys“

„Gravitacija“

12 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061)

K i n a s

Dauguma 2014-øjø premjerø jausuplanuotos ir sugulë kino festiva-liø programose bei kino teatrørepertuare. Tiesa, Lietuvos kinoteatrai, kaip ir ankstesniais metais,orientuosis á lietuviø pomëgius, betintelektualesnio ir meniðkesniokino spragas bandys uþpildytisinefilø viltis – kino festivaliai. Busir palyginti daug lietuviðkø premje-rø, bet apie jas – jau 2014-aisiais.Naujøjø iðvakarëse pabandþiaupasiaiðkinti, kuriuos ið daug þi-niasklaidos dëmesio susilaukusiøfilmø galime tikëtis pamatytiLietuvos ekranuose.

„12 metø vergovës“ („12 Years aSlave“, JAV, D. Britanija, 2013).Naujausias Steve’o McQueeno(„Gëda“) filmas – neabejotinas „Os-karø“ ir „Auksiniø gaubliø“ favori-tas. Jis pagrástas tikra XIX a. gyvenu-sio juodaodþio Solomono Northupo(1808–1857) gyvenimo istorija. Ðá gi-musá laisvà smuikininkà virtuozà iðNiujorko pavogë ir pavertë Luizia-nos plantacijø vergu. Kur. Greièiau-siai per „Kino pavasará“.

„Amerikietiðka afera“ („AmericanHustle“, JAV, 2013). Naujuoju ame-rikieèiø kritikø numylëtiniu tapusioDavido O. Russello („Optimistodienoraðtis“) filmas paremtas rea-lia tarp 8-ojo ir 9-ojo deðimtmeèiøvykdyta FTB operacija „Abscam“.Operacijos tikslas buvo iðsiaiðkinti,kaip vyksta prekyba vogtais ðedev-rais, kuriuos ið gangsteriø perka Ar-timøjø Rytø kolekcionieriai. FTBagentai iðaiðkino ne tik gangsterius,bet ir korumpuotus politikus. Nors nevisi þavisi ðiuo filmu, stilingai atkurta8-ojo deðimtmeèio atmosfera bei ak-toriai Christianas Bale’as, Bradley’isCooperis, Jennifer Lawrence suvi-lios ne vienà kino mëgëjà. Kur. Ki-no teatruose nuo sausio 17 d.

„Dalaso klubas“ („Dallas BuyersClub“, JAV, 2013). Filmas mëgstan-tiems kine paaðaroti, pasekti ligosistorijas, tiems, kurie liko suþavëti

ankstesnio kanadieèiø reþisieriausJeano-Marco Vallée filmu „Café deFlore“. „Dalaso klubas“ taip pat pa-remtas realia istorija. Filmo hero-jui – Teksaso elektrikui 1986 m. bu-vo diagnozuotas AIDS, ir gydytojaipranaðavo greità mirtá. Bet vyras,kurá vaidina Matthew McConaugh,nepasidavë ir pradëjo naudoti dartik bandomus nelegalius vaistus,paskui ákûrë pogrindiná verslà ir pa-dëjo kitiems ligoniams. Jis netapo„gerieèiu“, todël, matyt, istorija irádomi. Kur. Kino teatruose nuo sau-sio 3 d. arba per „Kino pavasará“.

„Didelës akys“ („Big Eyes“, JAV,2014). Kino biografijø mada neap-lenkë ir Timo Burtono. Jis kuria fil-mà apie dailininkà Walterá Keane’à(Christoph Waltz) ir jo þmonà Mar-garet (Amy Adams), kurie iðgarsëjo6-ajame ir 7-ajame deðimtmeèiais,nupieðæ serijà didþiaakiø vaikø por-tretø. Kur. Greièiausiai kino teat-ruose ateinanèiø metø pabaigoje.

„Dingo mergina“ („Gone Girl“,JAV, 2014). Davido Fincherio ger-bëjai laukia naujo reþisieriaus filmo.Tai bus trileris apie pavyzdingà po-rà Ami ir Nikà. Jie tapo finansinëskrizës aukomis ir buvo priversti pa-likti Manhatanà. Pora gráþta á gim-tàjá Niko miestà. Taèiau penktøjøvedybø metiniø dienà Ami dingsta...Pagrindinius vaidmenis filme kuriaBenas Affleckas ir Rosamunde Pi-keplus. Kur. Greièiausiai kino teat-ruose ateinanèiø metø lapkritá.

„Glorija“ („Gloria“, Èilë, Ispani-ja, 2012). Vienas ðilèiausiø ir þaviau-siø ðiømetës Berlinalës filmø. Poskyrybø su vyru, kuris iðëjo pas jau-nesnæ, Sebastiano Lelio filmo hero-jë Glorija (Paulina Garcia) jauèiasivieniða. Glorija vaikðto á pagyvenu-siems þmonëms rengiamus ðokius,pro didelius akiniø stiklus smalsiaiþvalgosi á potencialius partnerius, lan-ko ávairiausius uþsiëmimus ir norigyventi pilnakraujá gyvenimà. Ðo-kiuose ji sutinka Rodolfà, kuris prieðmetus iðsiskyrë su þmona. Tarp jø

uþsimezgæs ryðys þada ne tik seksu-alinius santykius, bet ir tikrà, galpaskutiná jausmà. Kur. Greièiausiaiper „Kino pavasará“.

„Groja Liuvinas Deivisas“ („Insi-de Llewyn Davis“, JAV, 2013). Ne-tikëtas, melancholiðkas ir niûrusEthano ir Joelio Coenø filmas per-kels á 7-ojo deðimtmeèio pradþiosNiujorkà, menininkø Mekà – GrinièVilidþà. Èia bando prasimuðti folkdainininkas Liuvinas Deivisas (já to-bulai suvaidino Oscaras Isaacas).Regis, Liuvinui nestinga nei talen-to, nei jautrumo, nei pasiðventimo,taèiau jam juodai nesiseka.TodëlLiuvinas ir blaðkosi ieðkodamas na-mø, meilës, vietos gyvenime. Coe-nai ironiðkai, bet uþjausdami rodosavo herojaus odisëjà, kurioje he-rojø lydi rudas áþûlus katinas Uli-sas. Filme daug muzikos ir þvaigþ-dþiø – Carrey Mulligan, JustinasTimberlike’as. Kur. Greièiausiai per„Kino pavasará“.

„Meðkiukas Padingtonas“ („Pad-dington Bear“, JAV, D. Britanija,2014). Pasakojimà apie Peru gimu-sá meðkiukà, kuris atvyksta á Lon-donà, sukûrë raðytojas MichaelasBondas. Meðkiukas tapo ne tik kny-gø, bet ir animaciniø filmø persona-þu. Filme, kurá reþisuoja Paulas Kin-gas, meðkiukas pateks á Braunøðeimà (juos vaidina Nicole Kidmanir Colinas Firthas). Meðkiukas nori

tapti tikru anglø dþentelmenu, jis yramielas, mandagus, todël jis taip pa-tinka ir dideliems, ir maþiems. Kur.Kino teatruose nuo 2014 m. gruodþio5 d.

„Nebraska“ (JAV, 2013). Kelio fil-mas apie sená (Bruce Dern). Jis pa-piktina ðeimà, nusprendæs pëstuteleistis ið Montanos á gimtàjà Ne-braskà, kur esà jo laukia milijonas.Bet jauniausias sûnus nutaria tëvuipadëti ir nuveþti á gimtinæ. Ið tikrø-jø jaunëlis bando apsaugoti alkoho-likà tëvà nuo galimø nelaimiø. Ke-lyje jie sutiks daug skirtingø þmoniøir ims geriau suprasti vienas kità.Banalø siuþetà á ekranà perkëlë re-þisierius Alexandras Payne’as, ku-ris moka kurti dramas apie sudëtin-gus paprastø þmoniø santykius. Kur.Greièiausiai per „Kino pavasará“.

„Nuodëmës prisilietimas“ („Tianzhu ding“, Kinija, 2013). Daugumo-je geriausiø 2013 m. filmø sàraðø at-sidûræs vieno svarbiausiø ðiuolaikiniøkinø reþisieriø Jia Zhangke kûrinyspasakoja apie keturis personaþus iðketuriø Kinijos provincijø. Kritiðkaipermainas vertinantis reþisierius fil-me sukûrë ekonominæ raidà iðgyve-nanèios ir prievartos bacila uþsikrë-tusios visuomenës portretà. Kur.Greièiausiai per „Kino pavasará“.

„Stiprusis angelas“ („Pod Moc-nym Anioùem“, Lenkija, 2012).Naujas originaliausio ðiø dienø len-

kø reþisieriaus Wojciecho Smarzows-kio („Blogi namai“, „Roþë“, „Keliøpolicija“) filmas sukurtas pagal irlietuviðkai iðverstà Jano Pilcho ro-manà. Filmo herojus yra raðytojasir alkoholikas. Jis ásimyli jaunà mer-ginà ir supranta, kad turi dël ko gy-venti. Bet vienà dienà raðytojas vëlateina á „Stipriojo angelo“ barà irgeria, kol patenka á ligoninæ. Raðy-tojà suvaidino Robertas Wiæckie-wiczius („Tamsoje“, „Valensa. Vil-ties þmogus“). Kur. Kol kas neaiðku,gal per Lenkø kino savaitæ.

„Virtiniai“ („Pelmeni“, Rusija,2013). Genadijaus Ostrovskio juo-dosios komedijos herojai – du bro-liai (vienas – beveik banditas, kitas –gëjus), kurie po tëvo mirties nori,kad jø mama neliûdëtø, todël pra-ðo gaminti nuostabius virtinius. Vir-tiniø jau visi atsivalgë, todël broliaijuos uþkasa, iðmeta ir pan. Bet tai ne-patinka homofobui, kuris þudo gë-jus ir daro ið jø farðà. Kur. Per „Ki-no pavasará“.

„Volstryto vilkas“ („The Wolf ofWall Street“, JAV, 2012). Gyvojoklasiko Martino Scorsese’s ir Leo-nardo DiCaprio duetas taip pat su-kûrë filmà apie realø þmogø Jorda-nà Belfortà, kuris 1987 m. ákûrëvienà didþiausiø brokeriø kontorø,o po deðimties metø buvo nuteistasuþ pinigø plovimà ir kitus finansi-nius nusikaltimus. DiCaprio pralei-do su Belfortu daug laiko, norëda-mas kuo giliau ásijausti á vaidmená.Turint omenyje, kad jo personaþassëkmingai atsikratë alkoholio irnarkotikø priklausomybës ir dabarraðo knygas bei skaito paskaitasapie tai, kaip pasiekti sëkmës, gali-ma ásivaizduoti, kaip buvo ádomukurti filmà. Sprendþiant ið reklami-niø treileriø, tai turëtø bûti Volst-ryto satyra. Bet þmoniø, ið kuriølengvai uþdirbti milþiniðki pinigaiatima protà, juk yra ne tik ten. Kur.Kino teatruose nuo sausio 3 d.

PARENGË Þ . P.

Po 2014-øjø kino þemëlapá pasiþvalgiusKokius filmus þiûrëti kitais metais

Nauji filmai

Kenèiantis niekðas –tragiðkas

Ar visiðkas niekðas gali kentëti?Ar narkomanas, apgavikas ir kar-jeristas gali paþvelgti á save ið ðaliesir nustërti ið siaubo? Ar vis gilyn ápurvà grimztantis þmogus gali nuo-ðirdþiai bûti geras? O gal tai ir yraðiø dienø tragiðkasis herojus? Pana-ðûs klausimai, ko gero, iðkils þiûrintpagal Irvine’o Welsho romanà sukur-tà Jono S. Bairdo filmà „Purvas“(„Filth“, D. Britanija, 2013). Þinoma,jei pavyks pasivyti filmà, kuris ið di-dþiøjø kino teatrø repertuaro dingoper savaitæ. Ne todël, kad bûtø blo-gas ar sudëtingas. Spëju, kad „Pur-vas“ rodytojams pasirodë pernelygnutolæs nuo animaciniø kûrinëliø vi-sø amþiaus grupiø infantilams.

Jonas S. Bairdas nesigaili þiûro-vø. Jis fiksuoja policininko BriusoRobertsono kelià, kuris veda á ne-viltá ir beprotybæ, rodo „neskanø“

seksà, narkotikus, idiotus, apðnerkð-tà pasaulá. Korumpuotas narkoma-nas Briusas, be abejo, – ne iðimtisðiø dienø kine. Bet „Purvo“ kûrëjainesistengia atskleisti socialiniø joðaknø, demaskuoti sistemos ar pa-naðiai moralizuoti. Jie tiesiog rodopasaulá, kuriame gyvena Briusas.Policininkas turi tirti poþeminëjeperëjoje nuþudyto japonø studento

bylà, bet jam svarbiau intriguoti, nessprendþiamas klausimas, kas tapsinspektoriumi. Briusas neabejoja,kad turi tapti bûtent jis.

Nyki policijos bûstinë, dar nykes-ni kolegos ir tualetas, kuriame Briu-sas raðo ant sienø provokuojanèiusuþraðus. Socialinis bûstas, kuriamepolicininkas pasinaudos nepilname-te garsaus advokato dukrele. Ham-

burgo vieðnamiai, á kuriuos jis nu-temps savo turtingà draugà. Kolegosmiegamasis, kuriame Briusas mylë-sis su jo antipatiðka þmona. Gydyto-jo kabinetas, kur ant sienos puikuo-jasi didþiulis soliteris... Ði erdvëfilme rodoma kaleidoskopiðkai, betsatyros „Purve“ iki soties. Vien jaufilmo pradþia, kur Briusas vardija,kà pasauliui davë Ðkotija, ir baigiaðokoladuku „Mars“, apibrëþia de-gradavimo teritorijà. Á nuosavà de-gradacijà Briusas taip pat þiûri iro-niðkai, nesistengdamas gailëtis savæs,nors ir tiki, kad gaus paaukðtinimà,o tada á namus sugráð graþuolë þmo-na Kerol ir mylima dukrelë Steisë.Juk ðis pasaulis negali bûti jam toksneteisingas. Bet aplink – tilindþiuo-janti varpeliais kièiniø Kalëdø karðt-ligë, o tarnyboje – net ne purvas, betmëðlas, ið kurio Briusui, matyt, ne-bepavyks iðsikrapðtyti.

„Purvo“ átaigumas – pirmiausiaJameso McAvoy’aus nuopelnas. Jissugeba per kelias minutes parodyti

begaliná Briuso tikëjimà, kad yragudresnis ir ðaunesnis uþ kitus, irstaiga uþplûdusá proto uþtemimà,kai vietoj kolegos á já paþiûri kiaulëarba koks nors kitas bjaurus gyvû-nas. Briusas serga, bet net dosniaitabletes iðraðantá gydytojà (Jim Bro-adbent) mato atsietai kaip fantazijøpersonaþà. Beje, kaip ir visus kitus.

„Purvo“ kadrai, regis, prisitaikoprie nuolat kintanèios Briuso bûse-nos, reþisierius meistriðkai ir nepa-stebimai nutrina ribas tarp realausir liguistø fantazijø pasaulio, tarpherojaus sàmonës ir pasàmonës,tarp gërio ir blogio. Juk neatsitikti-nai aplink Briusà nesibaigiantis vyks-mas staiga stabteli ir nutyla, kai jisstaiga nori padëti mirðtanèiam vy-rui gatvëje ar kai susigraudina su-laukæs naðlës ir jos sûnaus padëkos.Tada tik gali nujausti, kà filmo pa-baigoje pamatë didelës kaip dan-gaus mëlynë Briuso akys.

Þ IV I LË P IP INYTË

„Groja Liuvinas Deivisas“

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061) 13 psl.

K i n a s

Vienas garsiausiø ðiø dienø ame-rikieèiø raðytojø Jonathanas Franze-nas tvirtina, kad „Twitter“ ir „Face-book“ jam primena aðtuntà vidurinësmokyklos klasæ. Pasak jo, tada turi bû-ti nuolat apsuptas kitø aðtuntokø, nesbe minios esi niekas. Franzenas ma-no, kad negalima praleisti viso gyve-nimo vidurinëje mokykloje. Raðyto-jo patosas nukreiptas prieð naujøtechnologijø diktatà, nes bûtent jospaverèia visus vidutinybëmis. Viena-me nesename interviu Franzenas sa-kë: „Pavojingais tempais mus uþliejanemokamos, mëgëjiðkos þurnalisti-kos banga, kuri eufemistiðkai vadi-nama nepriklausoma. Po penkeriømetø pasaulyje gal apskritai nebe-liks profesionaliø þurnalistø.“

Be abejo, panaðø pavojø jauèia ir„Kino“ leidëjai, bandantys iðvairuo-ti savo laivà mëgëjiðkø kino tinkla-lapiø ir primityviø „kino apþvalgi-ninkø“ jûroje. Juolab kad ir „Kinas“atnaujino tinklalapá (www.zurnalas-kinas.lt), kuriame ne tik nuolat pa-pildomas þurnalo archyvas, bet irdedami su kinu susijæ „7 meno die-nø“ tekstai.

Vis dëlto skaityti popieriná þur-nalà – daug smagiau. Gali atsivers-ti puslapá, padëti já á ðalá, nueiti uþsi-plikyti arbatos, gráþti ir vël pasinertiá skaitymà. Kalëdinis „Kinas“ siûlodaug temø. Aukðèiausià sinefilijoslaipsná pasiekæ skaitytojai galës pasi-nerti á Rûtos Birðtonaitës apmàsty-mus apie portugalø reþisieriø Migu-elá Gomesà, kurio „Tabu“ iki ðiolþadina ne vieno jø vaizduotæ. Straips-

nio autorë matë visà buvusio kriti-ko kino kûrybà ir rado ádomiø sà-sajø tarp Gomeso filmø, jo kritikopatirties ir intelektualiniø kino is-torijos tyrinëjimø subtilybiø. Tarp-tautiniame Kauno kino festivalyjeðá rudená vieðëjo ir buvæs kino kriti-kas ið Kanados, dabar reþisieriusDenis Coté. Èia jis pristatë savonaujausià filmà „Vik ir Flo pamatëloká“, dalyvavo pokalbyje apie gyvû-nus kine. „Kinui“ reþisieriø pakalbi-no Lukas Braðiðkis. Kaune vieðëjo ir,ko gero, dabar pasaulyje garsiausiassinefilas Marcas Cousinsas, kuriopenkiolikos valandø „Kino odisëja“bando pakeisti poþiûrá á kino istori-jà. Apie tai, kaip kuria savo filmus,Cousinsas papasakojo Agnei Mac-kevièiûtei. Apie Jono Meko filmøretrospektyvà ir kitokius kino istori-jos saugojimo aspektus AuksëKancerevièiûtë Briuselyje kalbëjosisu Belgijos karaliðkojo kino archy-vo darbuotoju Olivier Dekegeliu.Visus tuos tekstus vienija suvokimas,kad ðiø dienø kûrëjui bûtina iðma-nyti kino istorijà, nes ji – pats geriau-sias mokytojas.

Menkai þinomà lietuviø kino pus-lapá ðiame „Kino“ numeryje atver-të Raimundas Marius Lapas. Jis ra-ðo apie Stasio Uðinsko marioneèiøfilmà „Storulio sapnas“ (1938), pa-teikia anø laikø recenzijos fragmen-tus. Anna Mikonis dar spëjo pakal-binti ðá rudená mirusá lietuviø kinoklasikà Arûnà Þebriûnà, kuris po-kalbyje prisimena ir ne vienà soviet-meèio cenzûros absurdà.

Daugiau vietos „Kinas“ skiria ðiødienø lietuviø kinui. Dabar dar sun-ku spræsti, kurie ið þurnale recen-zuojamø filmø uþims kino istorijo-je svarbià vietà. RecenzuodamaAudriaus Juzëno „Ekskursantæ“,Auksë Kancerevièiûtë svarsto, ko-dël praeities tema nepopuliari tarplietuviø reþisieriø. Santa Lingevièiû-të Vytauto V. Landsbergio doku-mentiniam filmui „Trispalvis“ turidaug priekaiðtø dël supaprastintotos praeities vaizdavimo, bet IevaToleikytë gana atlaidi Agnës Mar-cinkevièiûtës lietuviðkam detektyvui„Vardas tamsoje“, kuris, pasirodo,visai ne detektyvas. Kita vertus, Ra-mûnas Pronckus, regis, yra ásitiki-næs, kad Romo Zabarausko „Strei-ko“ amþininkai deramai ávertintinegali, o ðtai Elena Jasiûnaitë do-kumentiná Rièardo Marcinkaus„Galutiná tikslà“ analizuoja remda-masi bûtent lietuviø kino konteks-

tu ir nesupranta, koks buvo reþisie-riaus tikslas. Gediminas Kukta ga-na kritiðkai vertina dviejø iðkiliø lie-tuviø dokumentikos kûrëjø JaninosLapinskaitës ir Audriaus Stonionaujausius filmus „Vakar bus rytoj“ir „Kenotafas“.

Didþioji ðio numerio tema – ma-giðkasis realizmas kine. Aistë Raèai-tytë iðsamiai pristato jo genezæ, tai,kokios aplinkybës magiðkajam rea-lizmui palankios kine, aptaria svar-biausius ðio kino bruoþus bei auto-rius ir net jo lietuviðkas ypatybes.

Kinà kuria asmenybës. ÐákartIzolda Keidoðiûtë ið arèiau pristatodar labai jaunà, bet jau „Oskaru“ ap-dovanotà aktoræ Jennifer Lawrence.Neringa Kaþukauskaitë kalbëjosi suviena svarbiausiø rusø dokumentiniokino figûrø – kino reþisieriumi, pro-diuseriu, festivalio „Artdokfest“ ren-gëju Vitalijumi Manskiu. Ðiemet jisbuvo „Scanoramos“ sveèias ir prista-të savo naujausià filmà „Vamzdis“.Filme Manskis niûriai konstatuoja,kad tradiciniai Europà ir Rusijà jun-gæ saitai ýra, lieka tik dujø vamzdisir nelabai linksmos ðventës.

Europos kino kûrëjai taip pat visdaþniau bando suprasti kintanèiàeuropieèiø kino tapatybæ. Man vie-nas ryðkiausiø tokios refleksijos pa-vyzdþiø yra ðiemet Kanø „Auksinepalmës ðakele“ apdovanotas Abdel-latifo Kechiche’o filmas „Adelës gy-venimas. I ir II skyriai“. O ðtai fil-mà recenzuojanti Rûta Birðtonaitëturi jam priekaiðtø. (Beje, þurnalovirðelá papuoðë pagrindiná vaidme-

ná filme sukûrusios Adêle Exarcho-poulos nuotrauka.) Linas Vildþiû-nas paraðë apie Agnieszkos Hollandtelevizijos serialà „Degantis krûmas“.Jo premjera ávyko per „Scanoramà“,bet þadama, kad filmà pamatys irLRT þiûrovai. Aistë Raèaitytë recen-zuoja Nicole Holofcener romantiðkàkomedijà „Meilei nereikia þodþiø“.Jos herojai – du vieniði penkiasde-ðimtmeèiai, kuriuos átikinamai suvai-dino Julia Louis-Dreyfus ir JamesasGandolfini. (Beje, ðitas filmas, ma-nau, gali bûti ir gera kalëdinë dova-na.) Aneta Anra recenzuoja vienàpopuliariausiø ðiø metø Europos fil-mø – belgo Felixo van Froeningodramà „Lûþæs gyvenimo ratas“. Da-lis apraðomø filmø dar rodomi, betjei nespësite á kino teatrà, galite pasi-rinkti DVD, kuriuos „Namø kine“rekomenduoja (arba grieþtai sako„ne“) Ramûnas Pronckus.

Pavarèius naujà „Kinà“ galima irpaspëlioti, kas laukia ateinanèiais.Jau sausá – prancûziðki „Þiemos ek-ranai“, á kuriuos paþadëjo atvaþiuo-ti gruzinø ir prancûzø kino klasikasOtaras Joseliani. Manau, kad filmai,kuriuos savo áspûdþiuose ið Tarptau-tinio Toronto kino festivalio ir Tali-no „Juodøjø naktø“ apraðo SantaLingevièiûtë ir Elena Jasiûnaitë,taip pat anksèiau ar vëliau pasieksir mus. Regis, laukti tikrai yra ko, oviltys visada nuspalvina ateitá ðvie-siomis spalvomis.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Kalëdinio „Kino“ skaitymo malonumai

Rodo TV

Apie þmones ir arkliusAr jau sudarëte naujametiniø pa-

siþadëjimø sàraðà? Að dar ne, betbaigæs ðá tekstà bûtinai já pradësiu,nes nëra nieko saldesnio, kaip ási-vaizduoti, kad ateinantieji bus ðvie-sesni ir dosnesni ir kad tu pats bûsitobulesnis. Net jei tai ir netiesa. Tiknesitikiu, kad pasikeis politikai ir te-levizijos. Tai patvirtina ir ðventinësTV programos. Tik uþmetæs á jas akásupratau, kad LRT ir BTV entuzias-tai turës tenkintis begaliniu lietuvið-ku ir rusiðku „popsu“. Koncertaiseks vienas paskui kità, o prie gero-kai pabodusiø þvaigþdþiø LRT pri-dëjo dar vienà – Arûnà Valinskà.Kaip koks vaiduoklis praëjusá ðeð-tadiená jis pasirodë „Eurovizijos“atrankos koncerte. Kas neðë politi-kos klounà á LRT galeras? Gal bû-simi rinkimai? Kitas klausimas, ko-dël lietuviai tokie iðtikimi brangiaiir iðlaidþiai „Eurovizijai“, kai kon-kurso atsisako vis daugiau ðaliø?Gal tikisi, kad likus maþiau konku-rentø kada nors ims ir laimës?

Galiu ásivaizduoti, kad prieð pra-dëdamas kurti filmà „Socialinistinklalapis“ (TV1, 27 d. 23.30) Davi-das Fincheris savæs klausë, kas yra„Facebook“ ákûrëjas Markas Zuc-kerbergas. Be galo turtingas ir áta-kingas jaunas milijardierius ne vie-nam tapo naujøjø laikø simboliu.Tokie kaip jis ir lemia ne tik mûsøateitá, bet ir gyvenimo bûdà. Finche-

ris filmà sukûrë Beno Mezrichoknygos pagrindu, bet „Socialinis tin-klalapis“ primena reportaþà – kartusu filmo kûrëjais ieðkome atsakymoá klausimà, kas tas Zuckerbergas.Lietuviai intelektualai, kuriems visdar nenusibodo raðyti apie postmo-dernizmà, jums iðkart pasakys, kadèia nieko naujo – panaðiai filmà apiemáslingàjá pilietá Keinà kûrë ir Or-sonas Wellesas. Bet gal ne tai svar-biausia, juk Fincheris nori suprastine tik personaþo, kurá átaigiai suvai-dino Jesse Eisenbergas, motyvus,bet ir kaip jam pavyko uþkariauti pa-saulá. Kà pasauliui paþadëjo tas mer-ginos atstumtas nedràsus Harvardostudentas, kuris 2003-iøjø spalá ási-brovë á universiteto tinklalapá ir su-dëjo studijuojanèiø merginø portre-tus, siûlydamas iðrinkti graþiausià?Ar jis tikrai genijus? Ar tik puikusspecialistas, o asmeniniame gyveni-me toks pats bevalis kaip ir dalis jo

sukurto socialinio tinklo vartotojø?Ðiaip ar taip, Fincherio, scenaristoAlano Sorkino ir Eisenbergo sukur-tas herojus tikrai neþadina simpati-jos, nors Fincheris ir vengia katego-riðkø iðvadø. Todël ir „Socialinistinklas“ neprimena tradicinio Holivu-do biografinio filmo – jis ir pernelygsudëtingas, ir be visiems suprantamos„þinutës“. Taèiau turime pripaþinti,kad humoro jausmu ar kuo norsi ási-mintinesniu neapdovanotas Zucker-bergas yra mûsø laikø didvyris: jisgyvena realybëje, kurià pats ir su-kûrë.

Fincheris taip pat mëgsta kurtitikroves. Á vienà tokiø perkels kitas(ir daug populiaresnis) reþisieriausfilmas „Keista Bendþamino Batonoistorija“ (LNK, 23 d. 21.30), pasako-jantis apie vyriðká (Brad Pitt), kurisgimsta senas ir visà gyvenimà tikjaunëja.

Kalëdø savaitæ, þinoma, labiau

traukia panaðûs filmai, kuriuose at-siskleidþia magiðka realybës pusë.Idealus tokio pobûdþio reginys manyra Martino Scorsese’s „Hugo iðra-dimas“ (TV3, 25 d. 10.45). Magija –natûrali sudedamoji ðio filmo dalis,nes jo herojus yra kino reginio „ið-radëjas“ Georges’as Méliêsas. Ið uþ-marðties ir nusiminimo filme já pri-kelia naðlaitis Hugo, kuris gyvenaMonparnaso stotyje, slapta priþiûrijos laikrodþius ir bando sutaisyti vie-nintelá prisiminimà apie tëvà – paslap-tingà maðinà. Stotyje savo parduotu-vëlæ turi ir visø pamirðtas ponasMéliêsas (Ben Kingsley).

Scorsese 2011 m. ðá filmà sukûrësavo dvylikametei dukteriai Frances-cai. Taèiau „Hugo iðradimas“ geriau-siai atspindi ir reþisieriaus susiþavëjimàsenuoju kinu. Tai matyti kiekvienamekadre, kiekviename epizode. Taèiaunors „Hugo iðradimà“ ir ákvëpë se-nasis kinas, Scorsese naudoja daugðiuolaikiniø vaizdo efektø ir taip su-kuria tikrai kino magija uþburiantá re-giná, tarsi norëdamas parodyti viskà,kas kine yra graþiausia.

Populiariausias mano vaikystëskino pasakininkas buvo Aleksan-dras Rou. Su jo filmais uþaugo neviena sovietø karta, TV1 (23 d. 21val.) primins 1961 m. jo sukurtà Ni-kolajaus Gogolio ekranizacijà – fil-mà „Vakarai viensëdyje ties Dikan-ka“. Net keista, kad per patá NikitosChruðèiovo sukeltos antireliginëskampanijos ákarðtá pasirodë filmas,kurio veiksmas nukelia á Kalëdø ið-

vakares. Ko gero, ir perdëtai deko-ratyvus filmo „ukrainietiðkumas“ ðio-mis dienomis bus visai aktualus. Be-je, Rou labai vertina ir kitas kinopasakininkas Stevenas Spielbergas,kuris yra sakæs, kad Rou filmas „Ðal-tukas“ ákvëpë já susidomëti kino pa-sakos þanru.

Steveno Spielbergo „Karo þirgas“(TV3, 24 d. 22 val.) taip pat skirtasjaunajai auditorijai. Tai pasakojimasapie berniuko Alberto ir arklio drau-gystæ. Kai berniukas suaugs, abu suarkliu jie atsidurs Pirmojo pasauli-nio karo frontuose. „Karo þirgas“ –taip pat meilës prisipaþinimas, tikjau klasikiniam Holivudo kinui, ku-rio stilius atpaþástamas kiekvienamefilmo kadre. Pats reþisierius yra sa-kæs, kad „Karo þirgas“ – filmas apieþmogiðkumà ir viltá, kuri nemirðtasunkiausiomis aplinkybëmis. Arkliømylëtojus (kaip sakë vienas rusø po-etas, „visi mes truputá arkliai“) turë-tø nudþiuginti ir 2010 m. sukurtasRandalo Wallace’o „Sekretoriatas“(TV3, 28 d. 14.20) – pasakojimas apiearklá, 1973 m. laimëjusá tris prestiþi-nes lenktynes ið eilës.

Apie tai, ið kur atsiranda þmonës,kurie jodinëja þirgais, muzikuoja,ðoka, kuria pasakas ir dràsiai þvel-gia á ateitá, dokumentiniame filme„Maat“ („LRT Kultûra“, 24 d. 20.30)pasakoja Romas Lileikis. Tokiosðviesos, kuri sklinda ið filmo, ir lin-kiu ateinanèiais.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Hugo iðradimas“

14 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061)

G r u o d þ i o 2 0 – 2 9

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „Siûlau naujà pasaulá. Vito Luckaus

fotografijos retrospektyva“

Paroda „Vaizdø vieta“ (Lietuvos fotografija

iliustruotuose þurnaluose XX a. 7—8 deðimt-

meèiais)

„90x60. Lietuvos fotografijos parodø plaka-

tai. 1970—1987“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Dailës istorikas ir kritikas Mikalojus

Vorobjovas (1903—1954)“, skirta 110-osioms

gimimo metinëms

Paroda „Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø

Prûsijoje. XIX—XX a. pirmos pusës tapyba ið

Aleksandro Popovo rinkinio“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Paroda „Renesanso spindesys“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Nuo karo iki taikos“ (XX a. penkto-

ðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Kazimiero Þoromskio (1913—2004) paroda

„Nuo realizmo iki optinio meno“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija

Paroda „Arbit Blato Paryþius ir Venecija“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas; Kryþdirbystë

Kabanèiø sodø paroda „Sesë sodø sodina“

Paroda „Þemaièiø krikðto þenklai“, skirta

Þemaièiø krikðto 600 metø sukakèiai

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Paroda „Rûdavos kautynës“

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkas ir

auksas“

Paroda „Didþiulis mûras, vos per du uolek-

èius þemën ágilintas, ðitiek metø stebuklingai

stovi“: Trakø parapinë baþnyèia XV amþiuje“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Davido Maljkoviãiaus paroda „Naujos

reprodukcijos“

Paroda „Jaunojo tapytojo prizas 2013“

Paroda „Agentûra. Veikëjø kuriamas scenarijus“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

iki 21 d. — Tomo Ivanausko personalinë

fotografijø paroda „Paminklø akimis“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 21 d. — Kæstuèio Grigaliûno paroda

„Baseinas“ (pieðiniai, tapyba, objektai)

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Donato Jankausko (Duonio) paroda „Neávykæ

projektai“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Paroda „Mindwalk“ (kûriniai ið privaèiø

ðiuolaikinio meno kolekcijø)

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

Uþsienio reikalø ministerijoje — Stefanijos

Katkevièienës (1926—2006) kûriniø paroda

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Gintaro Èesonio fotoparoda „Prisilietimai“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Keramikos paroda „5x5x5. Keramika be ribø“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Paroda „XIX a. II p. — XX a. pr. Lietuvos

valstybës politikos, kultûros, mokslo ir

visuomenës elitas bei jo aplinka“

Vaclovo Daunoro tapybos paroda „Jei ðirdin

þmogaus að galëèiau paþvelgt…“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 28 d. — Medalio kûrëjø stovyklos paroda

Jaunøjø skulptoriø bronzos liedinimo

simpoziumo paroda „Gurgutis 2013“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Viva Verdi!“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Loretos Abucaitës Hornall (JAV) paroda

„Entropija“

Tapybos paroda „Provanso spalvos“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Paroda „Ne 1 gr. aukso“

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4 / 2

Valës Vaitkuvienës tapybos paroda „Kalëdø

giesmë“

iki 26 d. — keramikës Sigitos Lukoðiûnienës

kûrybos paroda „Moters gyvenimas“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Nerijaus Ermino personalinë darbø paroda

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Paroda „Fotografai — Lietuvos nacionaliniø

kultûros ir meno premijø laureatai“

Paroda „Lietuvos fotografija ir XXI a. iððûkiai

bei inovacijos“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Ðiuolaikinë ikonø tapyba

Jono Meko vizualiøjø menø centrasGynëjø g. 14

Paroda „Fluxus kaip veiksmas: instrukcijos,

anonsai, objektai“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Tomaðo Zahradnièeko paroda „Du deðimt-

meèiai Prahos gatvëse ir aikðtëse“

Lietuvos Respublikos SeimasGedimino pr. 53

Kristijono Donelaièio 300-osioms gimimo

metinëms skirtos parodos

Tarptautinio bronzos liedinimo simpoziumo

paroda „Skulptoriai skaito Donelaitá“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Paroda „Prano Maðioto pasakos paveikslë-

liuose“

„Baltijos gintaro meno centras“Ðv. Mykolo g. 12

Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda

Galerija „Rotunda“A. Rotundo g. 3

iki 24 d. — Tatjanos Diðèenko grafika

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Kauno bienalë „Unitekstas“

Paroda „Pusryèiai ant þolës. Europos moder-

nizmo grafikos darbai ið Lietuvos muziejø

rinkiniø“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Kauno bienalë „Unitekstas“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Kauno bienalë „Unitekstas“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Konstancijos Dzimidavièienës paroda

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Arûno Daujoto (1963—2012) tapybos paroda

Galerija „Kauno langas“M. Valanèiaus g. 5

Juvelyrikos paroda „Siurprizas ‘13“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Prancûzø fotografijos klasikø paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Rasos Maèiulienës autoriniø papuoðalø

paroda „Pasiðnekëjimai“

Vytauto Kasiulio (1918—1995) kûrybos

paroda

„Eglës galerija“Raguvos g. 7

Tekstilininkës Daivos Zubrienës ir keramikës

Auðros Deltuvienës paroda

Kæstuèio Kasparavièiaus iliustracijø paroda

Galerija „Meno forma“Savanoriø pr. 166

Ðiuolaikiniø menininkø kûriniø paroda

„Pirma“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Ðiuolaikinio meno paroda „Sakmës apie

Baltijà“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Kalëdinë Lietuvos dailininkø paroda

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Paroda „Kristijonas Donelaitis. 300 metø

jubiliejø pasitinkant“ (maþoji forma, gintaras)

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Broniaus Rutkausko freskos ir aliejinës

tapybos paroda

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

Gintarës Radvilavièiûtës paroda „Ðalia:

judanèios lëlës“

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

Þibunto Mikðio grafikos paroda „Tëvynë ten,

kur laisvë“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Virgio Malèiaus paroda „Gumbai“

Stasio Banifacijaus Ievos objektai, instaliacijos

Viktoro Ostaðenkovo tapyba ir fotografija

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras20 d. 18.30 — F. Lehãro „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

21 d. 18.30 — G. Bizet „KARMEN“.

Dir. — J.M. Jauniðkis

22, 29 d. 12, 18 val., 27 d. 18.30 — P. Èai-

kovskio „SPRAGTUKAS“. Dir. — M. Staðkus

28 d. 18.30 — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Muzikinis vad. ir dir. — M. Staðkus

31 d. 19 val. — Naujøjø metø gala vakaras.

Dalyvauja S. Neillas (tenoras, JAV), S.L. de

Haro (sopranas, JAV). Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

20 d. 18.30 — T. Sùobodzianeko „MÛSØ

KLASË“. Reþ. — Y. Ross

21 d. 18.30 — F. Molnãro „LILIJOMAS“.

Reþ. — L. Bagossy (Vengrija)

22 d. 18.30 — Dante’s Alighieri „ROJUS“.

Reþ. — E. Nekroðius

27, 28 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus

„IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

29 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus

„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

20 d. 16 val. — „LAIÐKAI Á NIEKUR“ (R.M. Rilke’s,

M. Cvetajevos ir B. Pasternako laiðkø moty-

vais). Reþ. — B. Mar

21 d. 16 val. — V.V. Landsbergio „BUNKERIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

22 d. 16 val. — E. Palmetshoferio „HAMLE-

TAS MIRË. GRAVITACIJOS NËRA“.

Reþ. — P. Ignatavièius

27 d. 14 val. — A. Ðkëmos „SAULËTOS

DIENOS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

28 d. 14 val. — R. Granausko „DUBURYS“.

Reþ. — S. Raèkys

29 d. 14 val. — J. Jokelos „FUNDAMENTA-

LISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

Studija

20 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EURO-

POS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio romanà

„Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. — K. Smed-

sas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatras20 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas

21 d. 18.30 — F. Dürrenmatto „DAMOS

VIZITAS“. Reþ. — E. Jaras

22 d. 12, 15 val. — „MAMA KATINAS“.

Reþ. — E. Jaras

27 d. 18.30, 31 d. 18 val. — I. Margalit „TRIO

(J. Bramso, R. Ðumano ir K. Ðuman meilës

istorija)“. Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

28 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

29 d. 11 val., 29 d. 13 val. — „BRANGUSIS

ATRAKCIONØ PARKO DËDE!“

Reþ. — O. Lapina

29 d. 17, 19.30 — „KITAS KAMPAS“ (VðÁ

„Sàmoningas þmogus“)

OKT/Vilniaus miesto teatras22 d. 19 val. OKT studijoje — M. Gorkio

„DUGNE“. Reþ. — O. Korðunovas

30 d. 19 val. OKT studijoje — A. Èehovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — O.Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras20 d. 18 val. — K. Mitani „JUOKO

AKADEMIJA“. Reþ. — V. Gvozdkovas

21 d. 12 val. — H. Verburg „PINGVINAI IR

KIAUÐINIS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë (Salë 99)

21 d. 17 val. — Ch. Palahniuko „KOVOS

KLUBAS“. Insc. aut. ir reþ. — V. Bareikis

22 d. 15 val. — A. Ginioèio „JUZË

DYKADUONIS“. Reþ. — A. Giniotis

22 d. 18 val. — „JIS IR JI“ (pagal J. Biliûno ir

J. Janulaitytës-Biliûnienës laiðkus). Scen. aut.

ir reþ. — B. Mar (Salë 99)

27 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

Dailë

Baþnytinio paveldo muziejuje (Ðv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaryta ðven-tiniam periodui labai tinkanti senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkasir auksas“. Iðradingai sudëtoje ekspozicijoje rodomi vertingiausi Vilniausarkivyskupijos baþnyèiø liturginiai drabuþiai, pasakojama ðilkiniø audiniøistorija, pristatoma ornamentø kaita. Daugiau informacijos www.bpmu-ziejus.lt

Teatras

Gruodþio 22 d. 19 val. „Menø spaustuvës“ Juodojoje salëje galima pa-matyti naujà Airos Naginevièiûtës ðokio spektaklá – „Chimeros karoliai“.Jau penketà metø kartu su kompozitoriumi Vladu Dieniniu eksperimen-tuodama tarp garso ir ðokio, ðiame spektaklyje choreografë tæsia judesiuir ðokiu kuriamos muzikos kryptá.

Muzika

Gruodþio 26 d., ketvirtadiená, 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëjekalëdinio Lietuvos kamerinio orkestro koncerto klausytojø laukia neeili-nës staigmenos: vokieèiø kompozitoriaus Th. von Schachto „Concertan-te“ trims obojams ir orkestrui bei W.A. Mozarto Koncertas Nr. 4 D-dursmuikui, kurá grieð mûsø publikos numylëtinis smuikininkas Sergejus Kry-lovas (jis ir dirigentas bei orkestro meno vadovas). Vakarà vainikuos suKauno valstybiniu choru ir solistais atliekama C. Saint-Saenso „Kalëdøoratorija“. Dalyvauja Kauno valstybinis choras, solistai: Joana Gedmin-taitë (sopranas), Asta Krikðèiûnaitë (sopranas), Jovita Vaðkevièiûtë (al-tas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Ignas Misiûra (baritonas).

„7md“ rekomenduoja

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Ðiuolaikinio lenkø plakato dizaino paroda

„Faces Of Polish Posters“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

Elenos Kniûkðtaitës tapybos paroda

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Paulinos Pukytës ir Lino Jablonskio darbø

paroda

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

Paroda „7“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

Paroda „Meno þenklai Þemaitijos sostinëje“

LDS ir Vilniaus tapytojø paroda „Skrydis“,

skirta S. Dariaus ir S. Girëno skrydþio

metinëms paminëti

7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061) 15 psl.

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

28 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko „PAIKA

PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas (Salë 99)

28 d. 18 val. — E. Scarpettos „VARGÐAI.

ARISTOKRATAI“. Reþ. — P.E. Landi

29 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas (Salë 99)

29 d. 18 val. — „UÞSISPYRËLËS TRAMDY-

MAS“ (pagal W. Shakespeare’à).

Reþ. — C. Grauþinis

31 d. 19 val. — PREMJERA! Þemaitës „TRYS

MYLIMOS“. Reþ. — A. Latënas

Rusø dramos teatras21 d. 18.30 — A. Vvedenskio „EGLUTË PAS

IVANOVUS“. Reþ. — J. Vaitkus

21, 27, 28 d. 11 val. — „RUSIÐKA EGLUTË“.

Reþ. — O. Lapina

22 d. 12 val. — PREMJERA! Z. Hopp „JUNAS

IR SOFUS ARBA AUKSINIS RITERIS“.

Reþ. — O. Lapina

22 d. 18.30 — „TRYS MYLINÈIOS“ (pagal

Þemaitës pjesæ). Reþ. — L. Adomaitienë

27 d. 18.30 — R. Cooney „NR.13“.

Reþ. — E. Muraðovas

28 d. 18.30 — M. Poli „ÞYDRASIS ROJUS“.

Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

29 d. 18.30 — PREMJERA! A. Puðkino

„EUGENIJUS ONEGINAS“. Reþ. — J. Vaitkus

29 d. 12 val. — H.Ch. Anderseno „UNDINËLË“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

30, 31 d. 18.30 — F. Veberio „NAUJAMETË

KVAILIØ VAKARIENË“. Reþ. — M. Poliðèiukas

(Prancûzija)

Teatras „Lëlë“22 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR

KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis

Maþoji salë

21 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „BALTOS

PASAKOS“ (pagal H.Ch. Anderseno pasakas).

Reþ. — N. Indriûnaitë

Menø spaustuvë20 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„W(O)MEN“. Choreogr. — J. Meyeris (Ðveicarija)

21 d. 12, 14 val. Juodojoje salëje — „MOZAI-

KA“. Choreogr. — B. Banevièiûtë (ðokio

teatras „Dansema“)

22 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „AVINËLIO

KELIONË“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)

22 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„CHIMEROS KAROLIAI“. Choreogr. — A. Nagine-

vièiûtë-Adomaitienë (ðokio teatras „Airos“)

27 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „SENELËS

PASAKA“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laborato-

rija „Atviras ratas“)

27 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — K. Binko

„SPARNUOTASIS MATAS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

27 d. 19 val. Juodojoje salëje — „DAR VIENA

MEILËS STAIGMENA“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

28 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ARABIÐKA

NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario

grupë“)

31 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„BRONSON“. Idëjos aut. V. Bareikis ir L. Jurkðtas

(jaunøjø scenos menininkø programa „Atvira

erdvë ‘13“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras20 d. 18 val. Rûtos salëje — F. von Schillerio

„PLËÐIKAI“. Reþ. — A. Areima

21 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos

„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

22 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“.

Reþ. — A. Latënas

27, 29 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“).

Reþ. — A. Sunklodaitë

27 d. 18.30 Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

28 d. 12 val. Rûtos salëje — L. Carrollio

„ALISA STEBUKLØ ÐALYJE“. Adaptacijos

aut. ir reþ. — E. Piotrowska

28 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Dell ir

G. Sibleyras „TEGYVUOJA BUÐONAS!“

Reþ. — R. Vitkaitis

29 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — E. Scribe’o

„PRIEÞASTYS IR PASEKMËS“. Reþ. — R. Banionis

31 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“. Reþ. — A. Latënas

31 d. 19 val. Maþojoje scenoje — J. Tumo-

Vaiþganto „ÞEMËS AR MOTERS“. Reþ. —

T. Erbrëderis

Kauno muzikinis teatras20 d. 18 val. — „ZYGFRYDO VERNERIO

KABARETAS“. Dir. — J. Janulevièius

21 d. 18 val. — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Dir. — J. Geniuðas

22 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“.

Choreogr. — A. Jankauskas

22 d. 18 val. — C. Coleman „MIELOJI ÈARITI“.

Dir. — J. Geniuðas

26 d. 12 val. — E. Chagagortiano „AUSINË

KEPURË“. Dir. — V. Visockis

26 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

28 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS

KRAUJAS“. Dir. — V. Visockis

30 d. 18 val. — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — J. Geniuðas

31 d. 19 val. — Naujøjø metø koncertas

Kauno kamerinis teatras21–23, 26–28, 30 d. 18 val. — PREMJERA!

„KAM MAN VYRAS — NAMUOSE IR TAIP

ANKÐTA“

22, 26 d. 12, 14 val., 20 d. 12 val., 21 d. 10 val.,

27 d. 10, 12 val. — „KAIP ATPAÞINTI RAGANÀ?“

29 d. 18 val. — F. Zelerio „TIESA“.

Reþ. — S. Rubinovas

31 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS,

ARBA MELO MOKYKLA“. Reþ. — A. Pociûnas

Kauno lëliø teatras22 d. 14 val. — „UÞKERËTAS VEIDRODIS“.

Reþ. — A. Stankevièius

22, 29 d. 11 val. — „KAI KRENTA ÞVAIGÞDË“

(H.K. Anderseno pasakø pynë).

Reþ. — A. Þiurauskas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras20 d. 18 val. Ðilutës kultûros centre, 27 d.

18 val. Klaipëdos Þvejø rûmuose — M. Gavrano

„POROS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

28 d. 18 val. Kretingos kultûros centre —

P. Markso, W. Markso „VISKUO KALTAS

TEATRAS“. Reþ. — P. Gaidys

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras22 d. 12 val. Teatro kolonø salëje — „VER-

PALØ PASAKOS“

28 d. 18 val. — koncertas „Vivat, Maestro

Johann Srauss“

30 d. 18.30 — tarptautinis menø projektas

„Jûros mûzos“. G. Verdi „TRAVIATA“

31 d. 17, 20.30 — PREMJERA! „EKSPRESAS Á

NAUJUOSIUS METUS“

Klaipëdos lëliø teatras21, 22 d. 12, 14 val. — „KALËDØ SENELIO

NAMELIS“

28 d. 12 val. — „APAPA“. Reþ. — G. Radvilavi-

èiûtë

29 d. 12 val. — „ARBATËLË“ Reþ. — K. Jurkðtaitë

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras21 d. 18 val. — B. Brechto „PONAS PUNTILA

IR JO TARNAS MATIS“. Reþ. — A. Pociûnas

22 d. 18 val. — E. Rostand’o „SIRANO DE

BERÞERAKAS“. Reþ. — A. Pociûnas

26 d. 12 val. — „BALTAS KALËDØ KATINAS“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

28 d. 18 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

29 d. 12 val. — „SAUSIO ÞIBUOKLËS“ (pagal

S. Marðako pasakà). Reþ. — N. Mironèikaitë

29 d. 18 val. — Y. Reza „SKERDYNIØ DIEVAS“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

31 d. 19.30 — naujametinis vakaras: R. Luko-

ðius ir R. Jurkonis (fortepionø duetas),

E. Strumskytë (sopranas)

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras28 d. 17 val. — N. Gogolio „VEDYBOS“.

Reþ. — R. Augustinas A.

31 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI DRU-

GELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija20 d. 18 val. Panevëþio dailës galerijoje —

trio „Claviola“: J. Juozapaitis (altas), V. Giedrai-

tis (klarnetas), U. Antanavièiûtë (fortepijo-

nas), V. Rumðas (aktorius, skaitovas). Progra-

moje V. Mykolaièio-Putino, Just. Marcinkevièiaus,

Maironio eilës; J. Juozapaièio, C. Reinecke’s,

J. Franšaixo, M. Brucho, H. Gattermeyerio

kûriniai

21 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — solisto V. Juozapaièio 50-meèiui.

Lietuvos kamerinis orkestras. Solistai

V. Juozapaitis (baritonas), A. Krikðèiûnaitë

(sopranas), I. Juozapaitytë (sopranas),

A. Bagdonavièius (kontratenoras), T. Pavilionis

(tenoras), V. Prudnikovas (bosas), P. Geniuðas

(fortepijonas). Dir. — M. Barkauskas

22 d. 10.30 Pakruojo Ðv. Jono Krikðtytojo

baþnyèioje — V. Rumðas (aktorius), M. Dikðai-

tienë (smuikas), J. Kazakevièiûtë (vargonai)

22 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

Kauno fortepijoninis trio: I. Èepinskienë

(smuikas), A. Kriðtaponienë (violonèelë),

L. Krëpðtaitë (fortepijonas). Solistë R. Novi-

kaitë (mecosopranas). Programoje E. Lecuona,

Z. Bruþaitës, E.F. Arbós, E. Colóno, A. Piazzol-

los kûriniai

22 d. 16 val. Marijampolës kultûros centre —

Lietuvos kamerinis orkestras (meno vad., dir.

ir solistas S. Krylovas (smuikas). Programoje

W.A.Mozarto, J. Haydno kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai21 d. 12 val. — koncertas visai ðeimai „Kalëdi-

nës giesmës“. Dalyvauja choras „Liepaitës“

26 d. 19 val. — ðventinis koncertas „Su meile

Barbarai Streisand“. E. Saðenko, J. Milius,

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — G. Rinkevièius

27 d. 19 val. — ðventinis koncertas „Tango ir

Bolero“. I. Prudnikovaitë (mecosopranas),

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — G. Rinkevièius

28 d. 19 val. — ðventinis koncertas „Roko

baladës 2“. Solistai J. Milius, P. Meðkëla,

È. Gabalis, Lietuvos valstybinis simfoninis

orkestras. Dir. — G. Rinkevièius

29 d. 19 val. — ðventinis koncertas „J. Strausso

valsø ir polkø fejerverkai“. Lietuvos valstybinis

simfoninis orkestras. Dir. — G. Rinkevièius

30 d. 19 val. — ðventinis koncertas „The

Queen symphony“. S. Rinkevièiûtë (smuikas),

R. Rinkevièiûtë, (fortepijonas), V. Ðiugþdinie-

në (violonèelë), Kauno valstybinis choras

(vad. — P. Bingelis), Lietuvos valstybinis

simfoninis orkestras. Dir. — G. Rinkevièius

31 d. 17 val. — naujametinis koncertas

„Graþiausios operø arijos ir neapolietiðkos

dainos“. M. Vitulskis (tenoras), Lietuvos

valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — G. Rinkevièius

Lietuvos muzikø rëmimo fondas20 d. 17 val. S. Vainiûno namuose —

vakaras-koncertas „Apsnigtas fortepijonas“.

Dalyvauja Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“

ir J. Tallat-Kelpðos konservatorijos neforma-

laus ugdymo skyriaus mokytojos metodinin-

kës A. Ragauskienës moksleiviai

Taikomosios dailës muziejus31 d. 17.30 ir 20 val. — kamerinis ansamblis

„Vilniaus arsenalas“, N. Katilienë (sopranas)

ir S. Skjervoldas (baritonas). Programoje

J.M. Leclairo, H. Purcello, A. Vivaldi,

G.F. Händelio, J.Ph. Rameau, W.A. Mozarto,

J. Offenbacho ir A. Messager kûriniai

Ðv. Jonø baþnyèia21 d. 18 val. — Advento ir Kalëdø giesmiø

improvizacijø koncertas „Adeste fideles“.

Koncertuoja V. Pinkevièius (vargonai)

Ðv. Kotrynos baþnyèia20 d. 19 val., 21 d. 18 val. — „Kalëdinë

bosanovø girlianda“. Solistë G. Kilèiauskienë

(vokalas), instrumentinë grupë: A. Poleviko-

vas (klaviðiniai), P. Kentra (akustinë gitara),

V. Nivinskas (kontrabosas), A. Kairys

(muðamieji), P. Þemoitinas (perkusija)

26 d. 18 val. — „Keliautojo uþraðai“. Atlikëjai

Vilniaus miesto savivaldybës choras „Jauna

muzika“, I. Jurgelevièiûtë (vokalas, kanklës),

B. Coolsas (gitara, Belgija), V. Nivinskas

(kontrabosas), R. Ranèys (saksofonai),

V. Vainilaitis (perkusija). Dir. — V. Augustinas

27 d. 18 ir 20.30 — „Nemirtingas Èaikovs-

kis“. Akordeonininkø oktetas: M. Levickis,

R. Karduðaitë, A. Goris, T. Motieèius, R. Morkû-

nas, S. Ðukytë, G. Bernotaitë, R. Unguras

28 d. 16 val. — „F. Chopino paslaptis“.

Solistas P. Rudokas (fortepijonas), styginiø

kvartetas „Mettis“: K. Tumosa (smuikas),

B. Petrauskas (smuikas), K. Rudokas (altas),

R. Vaitkevièius (violonèelë)

28 d. 18 val. — „Meilës istorija pagal Edith

Piaf“. Solistë E. Saðenko (vokalas). Dalyvauja

P. Zdanavièius (klaviðiniai)

28 d. 20.30 — „Muzikinë formulë: flamen-

co+barocco“. Gitaristø duetas „Occo duo“:

A. Masilionis (flamenko gitara, Ispanija),

J. Kublickas (liutnia, Austrija). Programoje

L. Boccherini, G. Sanzo, F. Corbettos,

S. de Murcios, T. Ferulos kûriniai

29 d. 15 val. — „Romansø groþio pakerëta“.

Atlikëja L. Nazarenko (vokalas, gitara)

29 d. 18 val. — „Cafe de Paris“. Ch. Ruebenso

ansamblis: C. Ruebensas (gitara, vokalas),

S. Petreikis (trimitas, fleitos, vokalas),

V. Bikus (klaviðiniai), A. Kairys (muðamieji,

perkusija)

31 d. 17 ir 20 val. — naujametinis koncertas.

Solistas M. Levickis (akordeonas, D. Britani-

ja). Vilniaus miesto savivaldybës Ðv. Kristo-

foro kamerinis orkestras. Dir. — D. Katkus.

Programoje A. Vivaldi, W.A. Mozarto,

J. Brahmso, V. Monti ir kt. kûriniai

Piano lt. salë27 d. 19 val. — dþiazo kvartetas „Vis-a-vis“: D.

Vyðniauskas (trimitas), V. Smolskas (fortepijo-

nas), A. Isojanas (kontrobosas), A. Baronas

(muðamieji)

29 d. 15 val. — S. Petreikis (puèiamieji),

I. Jurgelevièiûtë (balsas, kanklës), B. Coolsas

(gitara, Belgija)

31 d. 17, 20 val. — I. Prudnikovaitë (meco-

sopranas) ir „4tango“: K. Þebrauskaitë

(akordeonas), B. Bagdonienë (altas),

F. Zakrevskis (fortepijonas), D. Bagurskas

(kontrabosas)

K L A I P Ë D A

Klaipëdos koncertø salë20 d. 18 val. — M. Levickis (akordeonas) ir

Klaipëdos kamerinis orkestras. Programoje

Ã. Piazzollos kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas30 d. 17 val. — ðventinis vakaras koncertas.

Dalyvauja poetai V. Braziûnas, D. Kajokas.

Koncertuoja pianistë Ð. Èepliauskaitë,

saksofonininkas P. Vyðniauskas. Vakarà veda

A.A. Jonynas

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus21, 27, 29, I. 9 d. 18 val., 22 d. 19 val. —

lietuviðki arbatvakariai „Lig Tave sulauksim“.

Vaidina E. Tulevièiûtë, V. Kuklytë, muzikuoja

R. Ðilinskaitë, M. Pleitaitë. Idëjos autorë ir

reþ. — E. Tulevièiûtë, dailininkas K. Siparis.

Programoje XX a. pradþios Vilnius ir vilnie-

èiai, dainos, arbata ir kiti nutikimai

Mokytojø namai20 d. 18 val. Svetainëje — Dainuojamosios

poezijos svetainës koncertas. Dalyvauja

G. Ambrazevièius ir T. Usovas

Lietuvos nacionalinëfilharmonija

Kalëdø muzikos savaitë26 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — teatralizuotas koncertas visai

ðeimai „Suspindo Betliejaus þvaigþdë...“.

Berniukø ir jaunuoliø choras „Àþuoliukas“

(meno vad. ir dir. — V. Miðkinis), Vilniaus

B. Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos fleitø orkestras (vad. — M. Pupkovas), aktorius

G. Arbaèiauskas. Programoje J. Naujalio, V. Miðkinio, V. Augustino, K. Vasiliauskaitës,

G. Venislovo ir kt. kûriniai

26 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, 29 d. 17 val. Kauno filharmonijoje —

„Kalëdø oratorija“. Lietuvos kamerinis orkestras, Kauno valstybinis choras. Solistai J. Gedmin-

taitë (sopranas), A. Krikðèiûnaitë (sopranas), J. Vaðkevièiûtë (altas), M. Zimkus (tenoras), I. Misiûra

(baritonas); R. Beinaris, V. Lubauskas, E. Paðkevièius (obojai). Solistas ir dir. — S. Krylovas.

Programoje T. von Schachto, W.A. Mozarto, C. Saint-Saenso kûriniai

27 d. 18 val. Klaipëdos koncertø salëje — ðventinës klasikos festivalis „Salve Musica“. Lietuvos

kamerinis orkestras (meno vad., dir. ir solistas S. Krylovas (smuikas). Programoje W.A. Mozar-

to, J. Haydno kûriniai

27 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, — Baltijos gitarø kvartetas. Programoje

P. Roux, Ch. Ruebenso, A. Piazzollos, A. Schnittke’s kûriniai

28 d. 16 val. Visagino kultûros centre — Èiurlionio kvartetas

28 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, — ansamblis „Musica humana“ (meno

vad. ir dir. — A. Vizgirda). Solistai S. Liamo (sopranas), R. Dubinskaitë (mecosopranas), S. Ðerytë

(mecosopranas), I. Misiûra (bosas), A. Vizgirda (fleita), R. Beinaris (obojus). Programoje A. Vivaldi,

J.S. Bacho, G.F. Händelio, B. Crusello, M.K. Èiurlionio, J. Kerno, G. Gershwino, L. Bernsteino,

C. Bollingo, A. Schnittke’s kûriniai

Naujameèiai koncertai31 d. 18 ir 20 val. Ðv. Jonø baþnyèioje — „Atsisveikinimo simfonija“ palydint senuosius.

Lietuvos kamerinis orkestras. Solistas R. Beinaris (obojus). Dir. ir solistas — S. Krylovas.

Programoje W.A. Mozarto, J.S. Bacho, J. Haydno kûriniai

30 d. 19 val. Druskininkuose, mokymo centre „Dainava“, 31 d. 19 val. Lietuvos muzikos ir

teatro akademijos Didþiojoje salëje — Valstybinis Vilniaus kvartetas, J. Karnavièius (fortepijo-

nas), A. Gurinavièius (kontrabosas). Programoje F. Schuberto, R. Schumanno kûriniai

29 d. 18 val. Alytaus kultûros ir komunikacijos centre, 30 d. 18 val. Kauno filharmonijoje,

31 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Solistai V. Miðkûnaitë (sopranas), L. Mikalauskas (bosas). Dir. — J. Domarkas. Vakarà

veda muzikologas V. Gerulaitis. Programoje J. Strausso, W.A. Mozarto, F. Loewe, F. Lehãro

kûriniai

M . R A Ð K O V S K I O N U O T R .

16 psl. 7 meno dienos | 2013 m. gruodþio 20 d. | Nr. 47 (1061)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

G r u o d þ i o 2 0 – 2 6

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis20—23, 26 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ.

D. Ulvydas) — 11.15, 13.15, 15.30, 19.15, 21.45;

24 d. — 11.15, 13.15, 15.30, 21.45; 25 d. — 13.15,

15.30, 19.15, 21.45

20—24, 26 d. — Pasivaikðèiojimas su dino-

zaurais (3D, JAV) — 12, 14.30, 16.15; 25 d. —

14.30, 16.15

20—23, 26 d. — Pasivaikðèiojimas su dinozau-

rais (JAV) — 11.15, 13.15, 15.15, 17.15; 24 d. —

11.15, 13.15; 25 d. — 13.15, 15.15, 17.15

20—23, 25, 26 d. — Kerë (JAV) — 15.30, 17.45,

19.30, 22 val.; 24 d. — 15.30

47 Roninai (3D, JAV) — 13.15, 15, 18.15, 21.15;

24 d. — 13.15, 15

20—23, 25, 26 d. — Volterio Mièio slaptas

gyvenimas (JAV) — 18.45

26 d. — Eglutës 3 (Rusija) — 19.40

20—24 , 26 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) —

11.15, 13.30, 16 val.; 25 d. — 13.30, 16 val.

20, 21, 23, 24, 26 d. — Kalakutai: atgal á ateitá

(3D, JAV) — 12.30, 13 val.; 25 d. — 13 val.

20—23, 26 d. — Moterys meluoja geriau

(reþ. A. Ðlepikas) — 11, 16.15, 17.45; 24 d. —

16, 11 val.; 25 d. — 16.15, 16, 17.45

20—23, 25 d. — Sëkmës sala (Rusija) — 19.40,

22 val.; 26 d. — 22 val.

20—23, 25, 26 d. — Meilei nereikia þodþiø

(JAV) — 19, 21.30

20—23, 25, 26 d. — Hobitas: Smogo dykynë

(3D, JAV) — 17.15, 20.45

20—23, 26 d. — Hobitas: Smogo dykynë (HFR,

3D, JAV) — 11.45, 15.30, 15.10; 24 d. — 11.45,

15.10; 25 d. — 15.30,

20—26 d. — Hobitas: Smogo dykynë (JAV) —

13.30

20—23, 25—27 d. — Lenktynës (JAV, D. Britani-

ja) — 18.30, 21.15

20—23, 26 d. — Stalingradas (Rusija) — 12.15,

20.30; 24 d. — 12.15; 25 d. — 20.30

20 d. — Dvi motinos (JAV) — 15.15, 17.30; 21—

23, 25, 26 d. — 15.15, 18 val.; 24 d. — 15.15

20—24, 26 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzi-

ja) — 11.30, 13.30; 25 d. — 13.30

20—23, 25, 26 d. — Didis groþis (Italija, Prancû-

zija) — 20.30

20, 22—24, 26 d. — Turbo (JAV) — 11.45

20—26 d. — Debesuota, numatoma mësos

kukuliø kruða 2 (3D, JAV) — 14 val.

21—23, 25, 26 d. — Bado þaidynës. Ugnies

medþioklë (JAV) — 20.30

20—24, 26 d. — Sparnai (JAV) — 11 val.

20—23, 25, 26 d. — Gravitacija (3D, JAV) — 21.30

20—23, 25, 26 d. — Patarëjas (JAV, D. Britani-

ja) — 17 val.

22 d. — Ðrekas. Ilgai ir laimingai (JAV) — 11 val.

Cinemas Akropolis20—23, 26 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ.

D. Ulvydas) — 11.45, 14, 17.30, 19.45, 21.50;

24 d. — 11.45, 14, 17.30

20—24, 26 d. — Pasivaikðèiojimas su dinozau-

rais (3D, JAV) — 10.30, 12.30, 14.45

20—24, 26 d. — Pasivaikðèiojimas su dinozau-

rais (JAV) — 11.15, 13.15, 15.10

20—23, 26 d. — Kerë (JAV) — 12.45, 16.15,

18.45, 21.15; 24 d. — 12.45, 16.15

20—23, 26 d. — 47 Roninai (3D, JAV) — 18.30,

21.30; 20—24, 26 d. — 47 Roninai (JAV) — 15.20

26 d. — Eglutës 3 (Rusija) — 21.40

20—24, 26 d. — Hobitas: Smogo dykynë (HFR 3D,

JAV) — 10.15, 13.45; 20—23, 26 d. —Hobitas:

Smogo dykynë (3D, JAV) — 17, 20.45; 20—24,

26 d. — Hobitas: Smogo dykynë (JAV) — 12 val.

20—23, 26 d. — Moterys meluoja geriau (reþ.

A. Ðlepikas) — 14.30, 15, 19.15; 24 d. — 14.30,

15 val.

20—24, 26 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (3D,

JAV) — 13.30, 16 val.; 20—24, 26 d. — Kalaku-

tai: atgal á ateitá (JAV) — 12.15, 17.10

20—23, 26 d. — Stalingradas (Rusija) — 17.20,

20.30

20—23, 26 d. — Sëkmës sala (Rusija) — 18, 20.15

20, 21, 23, 24, 26 d. — Ogis ir tarakonai (Prancû-

zija) — 10.45

20—23, 26 d. — Bado þaidynës. Ugnies

medþioklë (JAV) — 17.45

20—23, 26 d. — Lenktynës (JAV) — 21 val.

20—23 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) — 21.40

22 d. — Mikë Pûkuotukas (JAV) — 10.30

„Skalvijos“ kino centras20 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 18.50;

21 d. — 20.40; 22 d. — 18 val.; 23 d. — 16.10;

26 d. — 16.30

20 d. — Meilë (Prancûzija, Vokietija, Austrija) —

21 val.; 21 d. — 18.20; 22 d. — 15.40; 23 d. —

18.20; 26 d. — 18.40

22 d. — Lorë (Australija, Vokietija, D. Britani-

ja) — 20.20; 23 d. — 14 val. (seansas senjo-

rams); 23 d. — 20.50; 26 d. — 21 val.

ARTscape. Jaunasis Europos kinas

20 d. — Estiðki grybavimo ypatumai (Estija) —

17 val.

21 d. — Apie sraiges ir þmones (Rumunija,

Prancûzija) — 16.30

21 d. — Didysis lokys (animacija, Danija) —

15 val.; 22 d. — 13 val.; 26 d. — 15 val.

PasakaGruodþio 24, 25 d. kino teatras nedirbs

20 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) — 16.30;

21 d. — 14.45; 22, 23 d. — 21 val.; 26 d. — 20.30

20 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) —

19.30, 21.30; 21 d. — 17.45, 19.30; 22 d. —

19 val.; 23 d. — 19.15; 26 d. — 18.30

20, 23 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 20.30;

21 d. — 17.30, 19.45; 22 d. — 18.45; 26 d. —

18.15

20 d. — Dviraèiais per Himalajus (Lietuva) —

20 val.

21 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) — 13 val.;

22 d. — 15 val.

21 d. — Lenktynës (JAV, D. Britanija) — 21.30;

22 d. — 16.15

21 d. — Dþesmina (JAV) — 15.30; 23 d. — 18.30;

26 d. — 16.15

21 d. — Purvas (D. Britanija) — 22 val.; 22 d. —

17 val.; 23 d. — 19 val.

21 d. — Pilnos rankos pistoletø (Ispanija) —

16 val.; 22 d. — 17.30

21 d. — Þudymo sezonas (JAV) — 18 val.;

22 d. — 19.30

21 d. — Lûþæs gyvenimo ratas (Belgija,

Nyderlandai) — 20.15; 26 d. — 19 val.

22 d. — Paskutinë riba (JAV) — 21.15

22 d. — Debesuota, numatoma mësos kukuliø

kruða 2 (JAV) — 14.15; 26 d. — 12, 14 val.

22 d. — karaliðkos Kalëdos su mokyklële

„Strazdanëlës“ — 14 val.

22 d. — Ernestas ir Selestina: meðkuèio ir pelytës

nuotykiai (Prancûzija) — 15.30; 26 d. — 13, 15 val.

26 d. — Laiðkai Sofijai (D. Britanija) — 16 val.

26 d. — Ogis ir tarakonai (Prancûzija) — 12.30,

14.30

26 d. — Gëlëti sapnai (Prancûzija) — 20.45

26 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) — 17 val.

Ozo kino salë20 d. — Lituanica paslaptis (reþ. R. Sabulis) —

18 val.; 21, 28 d. — 14 val.; 27 d. — 17.40

20 d. — Sibirietiðkas auklëjimas (Italija) — 16 val.

21 d. — Lûþæs gyvenimo ratas (Belgija,

Nyderlandai) — 15 val.; 28 d. — 16.30

21 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) — 17 val.;

28 d. — 15 val.; 30 d. — 16 val.

27 d. — Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevi-

èiûtë) — 16 val.

30 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 17.30

31 d. — Samsara (JAV) — 14.30

KAUNAS

Forum CinemasGruodþio 25 d. kino teatras nedirbs

20, 21 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ. D. Ulvydas) —

11, 13.30, 17.30, 19.40, 21.50, 23.45; 22, 23,

26 d. — 11, 13.30, 17.30, 19.40, 21.50; 24 d. —

11, 13.30, 17.30

20—26 d. — Pasivaikðèiojimas su dinozaurais

(3D, JAV) — 10.30, 12.30, 14.45, 16.30

20, 21, 23, 24, 26 d. — Pasivaikðèiojimas su

dinozaurais (JAV) — 10.45, 13.15, 15.15, 17.15;

22 d. — 10.45, 13.15, 15.15, 17.15

20, 21 d. — Kerë (JAV) — 12.45, 15, 19.15, 21.40,

23.50; 22, 26 d. — 12.45, 15, 19.15, 21.40;

23 d. — 15, 19.15, 21.40; 24 d. — 12.45, 15 val.

20—23, 26 d. — 47 Roninai (3D, JAV) — 13.40,

18.45; 24 d. — 13.40

20, 21 d. — 47 Roninai (JAV) — 23.25

26 d. — Eglutës 3 (Rusija) — 20.35

20—24, 26 d. — Hobitas: Smogo dykynë

(HFR, 3D, JAV) — 10.15, 14 val.; 20—23,

26 d. — Hobitas: Smogo dykynë (3D, JAV) —

17, 20.30, 21.30; 20, 21 d. — Hobitas:

Smogo dykynë (JAV) — 23.20

20, 21 d. — Moterys meluoja geriau (reþ.

A. Ðlepikas) — 15.40, 18.15, 21, 23.30; 22,

26 d. — 15.40, 18.15, 21 val.; 24 d. — 15.40,

21 val.

20—24, 26 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) —

11.45, 13.50, 16 val.

20—24, 26 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (3D,

JAV) — 11.30

20—23 d. — Stalingradas (Rusija) — 17.40,

20.35; 26 d. — 17.40

20, 21, 23—26 d. — Ogis ir tarakonai (Pran-

cûzija) — 10.45

20—23, 26 d. — Meilei nereikia þodþiø (JAV) —

18.30

20—23, 26 d. — Lenktynës (JAV) — 20.45

22 d. — Batuotas katinas Pûkis (JAV) — 10.30

K L A I P Ë D A

Forum CinemasGruodþio 25 d. kino teatras nedirbs

20—23, 26 d. — Kaip pavogti þmonà (reþ.

D. Ulvydas) — 12.30, 14.45, 17.15, 19.30, 22

val.; 24 d. — 12.30, 14.45, 17.15

20—24, 26 d. — Pasivaikðèiojimas su dino-

zaurais (3D, JAV) — 10.30, 12.15, 15, 17 val.

20 d. — Pasivaikðèiojimas su dinozaurais

(JAV) — 11.30, 13.45, 15.45; 21—24, 26 d. —

13.45, 15.45

20—23, 26 d. — Kerë (JAV) — 18.30, 21.15

20—23, 26 d. — 47 Roninai (3D, JAV) — 19,

21.45

26 d. — Eglutës 3 (Rusija) — 21.30

20—23 d. — Moterys meluoja geriau (reþ.

A. Ðlepikas) — 13.15, 16, 18.45, 21.30; 24 d. —

13.15, 16 val.; 26 d. — 13.15, 16, 18.45

20—23, 26 d. — Hobitas: Smogo dykynë (3D,

JAV) — 14.15, 17.35, 21 val.; 24 d. — 14.15

20—24, 26 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (JAV) —

11.45, 14, 16.15

20—24, 26 d. — Kalakutai: atgal á ateitá (3D,

JAV) — 10.45, 12.45

20, 21, 23, 24, 26 d. — Ogis ir tarakonai

(Prancûzija) — 10.15, 11.15; 22 d. — 10.15

20—23, 26 d. — Stalingradas (Rusija) — 17.50

20—23, 26 d. — Sëkmës sala (Rusija) — 20.45

22 d. — Monstrø universitetas (JAV) — 10.30

Kitas „7MD“ numeris iðeis sausio 10 d.

Dvi motinos ***Pagrindinës Anne Fontaine („Koko prieð Chanel“) filmo herojës Lil

ir Roz draugauja nuo maþens. Toli nuo svetimø þvilgsniø, kurortiniameAustralijos rojuje jos gyvena kartu su sûnumis. Kai berniukai suauga,senstanèios draugës ásimyli á viena kitos sûnus. Poros slepia savo jaus-mus, bet kiekviena paslaptis kada nors paaiðkëja. Kai informacija apiekeistà kvartetà taps vieða, ji ne tik sugriaus draugiø gyvenimà, bet ir pri-vers jø sûnus rinktis. Ðio filmo pagrindas – trumpas Nobelio premijoslaureatës Doris Lessing (1919–2013) romanas „Senelës“. Scenarijaus au-toriui Christopheriui Hamptonui ir reþisierei, perkeliant romanà á ekra-nà, regis, pristigo humoro jausmo, todël filmas pavojingai priartëja prieturistiniais vaizdais atskiestos melodramos. Uþtat galima groþëtis akto-rëmis – visai nebijanèiomis rodyti savo amþiaus Robin Wright ir NaomiWatts – bei visame tame rimtume pajusti grotesko atspalvá. Taip pat vai-dina Jamesas Frecheville’as ir Xavier Samuelis (Australija, Prancûzija,2013). (Vilnius)

Lorë ***...1945-øjø pavasaris. Vokieèiø pralaimëjimas neiðvengiamas. Keturio-

likmetës Lorës (Saskia Rosendahl) tëvai – SS karininkas ir Hitlerio ger-bëja – bëga nuo okupantø ir palieka mergaitæ bei keturis jaunesnius vai-kus (tarp jø ir kûdiká) likimo valiai. Dabar Lorë turës jais uþsiimti irpristatyti á senelës namus Hamburge, maþdaug uþ pusës tûkstanèio kilo-metrø. Vokietijoje siauèia badas, godumas ir egoizmas. Kelionëje Hitle-rio propagandos indoktrinuota Lorë sutiks ið Buchenvaldo koncentraci-jos stovyklos paleistà þydà Tomà (Kai Malina). Reþisierës Cate Shortlandfilmas pasakoja ne tik apie iðlikimà (ar pavyks Lorei apsaugoti save irvaikus bei pasiekti saugià vietà?), bet ir apie brendimà (atsakomybæ uþsave ir kitus, uþ tai, kas ávyko). Todël filmas ðiek tiek primena realistiðkà irkonkreèiame istoriniame kontekste vykstanèià, bet vis dëlto pasakà (Vo-kietija, Australija, D. Britanija, 2012). (Vilnius)

Purvas ****Pagal ir Lietuvoje populiaraus Irvine’o Welsho romanà sukurtas Jono

S. Bairdo filmas pasakoja apie policininkà narkomanà Briusà (JamesMcAvoy), kuris pamiðæs dël sekso ir kokaino. Jam reikia tirti japono nu-þudymà, bet Briusui trukdo jo áproèiai manipuliuoti, ðaipytis ið kolegø irbëgioti paskui sijonus. Taèiau Briusas ne toks jau paprastas: jis mezga in-trigø tinklà, kad galëtø kilti karjeros laiptais. Kitas jo tikslas – susigràþintiþmonà, kuri ilgai kentë neiðtikimà vyrà ir net pagimdë dukterá (D. Brita-nija, 2013). (Vilnius)

Stalingradas ***...1942-ieji, Stalingradas. Sovietø kariuomenë planuoja kontrpuolimà

prieð vokieèius, uþëmusius deðinájá Volgos krantà. Taèiau puolimas ne-pasiseka. Tik kapitono Gromovo vadovaujamam þvalgø bûriui pavykstapersikelti per upæ ir ásitvirtinti viename name. Jiems ásakyta iðsaugotinamà bet kokia kaina. Be keliø stebuklingai iðsigelbëjusiø rusø kariø,þvalgybininkai randa ir paskutinæ namo gyventojà – devyniolikmetæ Ka-tià. Ásakymà atmuðti namà ið prieðø gauna ir vokieèiø karininkas Kanas.Fiodoras Bondarèiukas filme rodo vieno didþiausiø ir kruviniausiø Ant-rojo pasaulinio karo mûðiø fone gimusià meilës istorijà. Filmas Rusijojeir Kinijoje sumuðë visus lankomumo rekordus, yra pristatytas „Oska-rui“, bet pasirodë nepriimtinas ir rusø kino kritikams, ir karo istorikams.Pagrindinius vaidmenis sukûrë Marija Smolnikova, Jana Studilina, Piot-ras Fiodorovas, Thomas Kretschmannas, Dmitrijus Lysenkovas, Serge-jus Bondarèiukas, Andrejus Smoliakovas (Rusija, 2013). (Vilnius, Kau-nas, Klaipëda)

„Purvas“