DidDidžiosios planetos ir žiosios planetos ir PlutonasPlutonas

Gabrielė ČerniavskajaGabrielė Černiavskaja

Karina BlaževičiūtėKarina BlaževičiūtėIIGbIIGb

Prie didžiųjų planetų Prie didžiųjų planetų priskiriami:priskiriami:

JupiterisJupiteris SaturnasSaturnas UranasUranas Neptūnas Neptūnas

JUPITERISJUPITERIS

Jupiteris (sen. lietuvių pavadinimas Jupiteris (sen. lietuvių pavadinimas Indraja) yra penktoji pagal nuotolį Indraja) yra penktoji pagal nuotolį nuo Saulės sistemos planeta, dujinė nuo Saulės sistemos planeta, dujinė milžinė. Turi žiedų sistemą.milžinė. Turi žiedų sistemą.Kaip ir kitos planetos, Jupiteris aplink Kaip ir kitos planetos, Jupiteris aplink Saulę skrieja ištęsta elipsine orbita, Saulę skrieja ištęsta elipsine orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. kurios viename židinyje yra Saulė. Nuotolis tarp Saulės ir Jupiterio kinta Nuotolis tarp Saulės ir Jupiterio kinta nuo 740 mln. iki 816 mln. km, Saulę nuo 740 mln. iki 816 mln. km, Saulę apskrieja per 11,86 Žemės metų. Tai apskrieja per 11,86 Žemės metų. Tai – didžiausia Saulės sistemos planeta, – didžiausia Saulės sistemos planeta, kurios skersmuo už Žemės didesnis kurios skersmuo už Žemės didesnis 11 kartų, o masė – 1331 kartą.11 kartų, o masė – 1331 kartą.

Jupiterio Sandara ir atmosferaJupiterio Sandara ir atmosferaStebint Jupiterio palydovų orbitas, buvo Stebint Jupiterio palydovų orbitas, buvo lengvai nustatyta jo masė, o pagal tai lengvai nustatyta jo masė, o pagal tai apskaičiuotas ir tankis. Paaiškėjo, jog Jupiterio apskaičiuotas ir tankis. Paaiškėjo, jog Jupiterio tankis yra vos 1,33 g/cm³, taigi 4 kartus tankis yra vos 1,33 g/cm³, taigi 4 kartus mažesnis nei Žemės. Tai rodo, kad didelę mažesnis nei Žemės. Tai rodo, kad didelę Jupiterio dalį sudaro lengvos medžiagos. Jupiterio dalį sudaro lengvos medžiagos. Planetą gaubia tanki atmosfera. Atmosferoje Planetą gaubia tanki atmosfera. Atmosferoje yra keli debesų sluoksniai, sudaryti iš yra keli debesų sluoksniai, sudaryti iš amoniako, amonio hidrosulfido ir ledų kristalų. amoniako, amonio hidrosulfido ir ledų kristalų. Debesų temperatūra yra -138 °C. Rudą, Debesų temperatūra yra -138 °C. Rudą, geltoną ir raudoną atspalvius debesims geltoną ir raudoną atspalvius debesims suteikia sieros ir fosforo junginiai. Atmosfera suteikia sieros ir fosforo junginiai. Atmosfera kartu su visa planeta sukasi dideliu greičiu kartu su visa planeta sukasi dideliu greičiu apie ašį, apsisukdama vieną kartą maždaug apie ašį, apsisukdama vieną kartą maždaug per 10 valandų.per 10 valandų. Jupiteris neturi kieto Jupiteris neturi kieto paviršiaus. Maždaug 1000 km gylyje atmosfera paviršiaus. Maždaug 1000 km gylyje atmosfera pereina į molekulinio vandenilio vandenyną, pereina į molekulinio vandenilio vandenyną, kuris yra apie 17 000 km gylio. Jupiterio centre kuris yra apie 17 000 km gylio. Jupiterio centre temperatūra turėtų siekti apie 25 000 K. temperatūra turėtų siekti apie 25 000 K.

Jupiterio magnetinis laukasJupiterio magnetinis laukas

Jupiterio magnetinis laukas Jupiterio magnetinis laukas apie 14 kartų stipresnis apie 14 kartų stipresnis negu Žemės. Dėl to jį supa negu Žemės. Dėl to jį supa plačios radiacijos juostos,plačios radiacijos juostos,sudarytos iš didelės sudarytos iš didelės energijos protonų ir energijos protonų ir elektronų, „pagrobtų“ iš elektronų, „pagrobtų“ iš Saulės vėjo. Atmosferoje Saulės vėjo. Atmosferoje susidaro polinės pašvaistės susidaro polinės pašvaistės ir žaibai. ir žaibai.

Jupiterio palydovaiJupiterio palydovai

Aplink Jupiterį skrieja 63 Aplink Jupiterį skrieja 63 gamtiniai palydovai, gamtiniai palydovai, keturi didieji matomi keturi didieji matomi pro nedidelį teleskopą pro nedidelį teleskopą arba net stipresnį arba net stipresnį žiūroną: Ganimedas, žiūroną: Ganimedas, Kalista, Ijo ir Europa. Kalista, Ijo ir Europa. Trys iš jų didesni už Trys iš jų didesni už Mėnulį, o Ganimedas – Mėnulį, o Ganimedas – net ir už Merkurijų.net ir už Merkurijų.

FaktaiFaktai 1994 m. visas pasaulis 1994 m. visas pasaulis

užgniaužęs kvapą stebėjo užgniaužęs kvapą stebėjo kosminį kataklizmą – Jupiterio kosminį kataklizmą – Jupiterio susidūrimą su kometa. Tokia susidūrimą su kometa. Tokia katastrofa galėtų sunaikinti katastrofa galėtų sunaikinti civilizaciją Žemėje, tuo tarpu civilizaciją Žemėje, tuo tarpu Jupiterio atmosferos žaizdos be Jupiterio atmosferos žaizdos be pėdsakų užsitraukė per kelis pėdsakų užsitraukė per kelis mėnesius. 2009 ir 2010 m. mėnesius. 2009 ir 2010 m. buvo pastebėti du neaiškios buvo pastebėti du neaiškios kilmės žybsniai Jupiterio kilmės žybsniai Jupiterio debesyse, kuriuos taip pat debesyse, kuriuos taip pat galėjo sukelti nedidelių galėjo sukelti nedidelių asteroidų ar kometoidų asteroidų ar kometoidų smūgiai. smūgiai.

Jupiteris yra 4 pagal ryškumą Jupiteris yra 4 pagal ryškumą dangaus šviesulys po Saulės, dangaus šviesulys po Saulės, Mėnulio ir Veneros. Mėnulio ir Veneros.

SATURNASSATURNAS Saturnas (senovės lietuvių Saturnas (senovės lietuvių

vadintas Sėlija) – antra vadintas Sėlija) – antra pagal dydį (po Jupiterio) ir pagal dydį (po Jupiterio) ir šešta pagal atstumą nuo šešta pagal atstumą nuo Saulės planeta. Saturnas Saulės planeta. Saturnas matomas plika akimi, dėl matomas plika akimi, dėl to žinomas nuo senovės. to žinomas nuo senovės. Saturnas nuo Saulės Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per vidutiniškai nutolęs per 1429 mln. km. Aplink 1429 mln. km. Aplink Saulę apsisuka per 29,64 Saulę apsisuka per 29,64 metus.metus.

Planetos skersmuo per ekvatorių yra Planetos skersmuo per ekvatorių yra 60 000 km, per polius – 6000 km 60 000 km, per polius – 6000 km mažesnis. Planetos masė 95 kartus mažesnis. Planetos masė 95 kartus viršija Žemės masę. Aplink ašį viršija Žemės masę. Aplink ašį Saturnas apsisuka per 10,25 val. Saturnas apsisuka per 10,25 val. Jupiterio žiedas susidaręs iš ledo Jupiterio žiedas susidaręs iš ledo gabaliukų.gabaliukų.

FaktaiFaktai

Saturno planeta Saturno planeta žinoma dar nuo žinoma dar nuo senovės šumerų senovės šumerų ir egiptiečių laikų. ir egiptiečių laikų. Didelį dėmesį Didelį dėmesį planetai skyrė ir planetai skyrė ir senovės graikai senovės graikai bei romėnai. Iš bei romėnai. Iš romėnų mus romėnų mus pasiekė ir pasiekė ir Saturno – laiko Saturno – laiko dievo vardas. dievo vardas.

URANASURANAS Uranas – pirmoji Saulės sistemos Uranas – pirmoji Saulės sistemos

planeta, atrasta pro teleskopą. planeta, atrasta pro teleskopą. Planeta pavadinta seniausiojo Planeta pavadinta seniausiojo romėnų dievo Urano vardu. Uranas romėnų dievo Urano vardu. Uranas – planeta milžinė – jos skersmenyje – planeta milžinė – jos skersmenyje būtų galima išrikiuoti 4 Žemės būtų galima išrikiuoti 4 Žemės dydžio planetas, o iš planetos dydžio planetas, o iš planetos masės padaryti 14 Žemės dydžio masės padaryti 14 Žemės dydžio planetų. Uranas skrieja 6,8 km/s planetų. Uranas skrieja 6,8 km/s greičiu ir Saulę apskrieja per 84 greičiu ir Saulę apskrieja per 84 mūsų metus. Planetos pusiaujo mūsų metus. Planetos pusiaujo posvyris į orbitą beveik 90° posvyris į orbitą beveik 90° laipsnių, todėl Uranas rieda tartum laipsnių, todėl Uranas rieda tartum kamuolys, atsukdama į Saulę tai kamuolys, atsukdama į Saulę tai vieną, tai kitą šoną. Vienoje pusėje vieną, tai kitą šoną. Vienoje pusėje būna ilga diena, kitoje ilga naktis.būna ilga diena, kitoje ilga naktis.

Urano atmosferaUrano atmosfera Urano atmosfera susideda iš 82% vandenilio, 15% Urano atmosfera susideda iš 82% vandenilio, 15%

helio, 2% metano, taip pat amoniako. Paviršių helio, 2% metano, taip pat amoniako. Paviršių pastoviai dengia debesys. Kadangi planeta skrieja pastoviai dengia debesys. Kadangi planeta skrieja 19 kartų toliau nuo Saulės negu Žemė, gauna 360 19 kartų toliau nuo Saulės negu Žemė, gauna 360 kartų mažiau šviesos ir šilumos. Temperatūra kartų mažiau šviesos ir šilumos. Temperatūra planetos paviršiuje yra 58 °C. Viršutiniai Urano planetos paviršiuje yra 58 °C. Viršutiniai Urano debesys sudaryti daugiausia iš metano kristalėlių. debesys sudaryti daugiausia iš metano kristalėlių. Po labai stora atmosfera slūgso 8000 km vandens, Po labai stora atmosfera slūgso 8000 km vandens, amoniako ir metano okeanas, o po juo Žemės amoniako ir metano okeanas, o po juo Žemės dydžio silikatinis branduolys. Temperatūra centre dydžio silikatinis branduolys. Temperatūra centre siekia 11000 K. Iki šiol Uraną aplankė tik vienas siekia 11000 K. Iki šiol Uraną aplankė tik vienas erdvėlaivis “Voyager 2”. erdvėlaivis “Voyager 2”.

FaktaiFaktai Planetą erdvėje lydi net Planetą erdvėje lydi net

27 palydovai. Dauguma jų 27 palydovai. Dauguma jų pavadinti V.Šekspyro pavadinti V.Šekspyro herojų vardais (Titanija, herojų vardais (Titanija, Oberonas, Miranda, Oberonas, Miranda, Arijelis, Umbrielis ir. kt) Arijelis, Umbrielis ir. kt)

Aplink Saulę planeta Aplink Saulę planeta "rieda" net 84 metus. Dėl "rieda" net 84 metus. Dėl tokio ašies posvyrio, tokio ašies posvyrio, poliarinės dienos ir naktys poliarinės dienos ir naktys ašigalių srityse trunka po ašigalių srityse trunka po keliasdešimt metų. keliasdešimt metų.

NeptūnasNeptūnas Neptūnas – Saulės sistemos išorinė Neptūnas – Saulės sistemos išorinė

planeta, aštunta pagal nuotolį nuo planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita vidutiniu 5,4 km/s greičiu. orbita vidutiniu 5,4 km/s greičiu. Plika akimi yra nematomas. Pro Plika akimi yra nematomas. Pro teleskopą opozicijos metu Neptūno teleskopą opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2,5° kampu. skritulys matomas 2,5° kampu.

AtmosferaAtmosfera Neptūno atmosfera susideda iš Neptūno atmosfera susideda iš

vandenilio, helio, metano, vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių nuolatos amoniako. Paviršių nuolatos dengia debesys. Neptūno dengia debesys. Neptūno temperatūra 38 K. Paviršių temperatūra 38 K. Paviršių veikiausiai dengia plonas veikiausiai dengia plonas amoniako ir metano vandenynas. amoniako ir metano vandenynas. Medžiagos tankis centre 4,8 Medžiagos tankis centre 4,8 g/cm3, temperatūra 12 000 K. g/cm3, temperatūra 12 000 K. Neptūno vidutinis atstumas nuo Neptūno vidutinis atstumas nuo Saulės – 4497 milijonai kilometrų. Saulės – 4497 milijonai kilometrų. Apskaičiuota, kad jo atmosferos Apskaičiuota, kad jo atmosferos temperatūra lygi -210 °C.temperatūra lygi -210 °C.Neptūno skersmuo – 49 500 km. Neptūno skersmuo – 49 500 km. Jo paros ilgumas – 16 valandų 7 Jo paros ilgumas – 16 valandų 7 minutės, o metai trunka 165 minutės, o metai trunka 165 Žemės metus. Iš kosmoso Žemės metus. Iš kosmoso Neptūnas atrodo mėlynas, nes jo Neptūnas atrodo mėlynas, nes jo atmosferos metanas sugeria atmosferos metanas sugeria raudoną šviesą. raudoną šviesą.

FaktaiFaktai

Neptūną lydi nemenka Neptūną lydi nemenka palyda - dabar jų palyda - dabar jų žinoma 13, bet mažai žinoma 13, bet mažai neabejotina, kad neabejotina, kad ateityje bus atrasta ir ateityje bus atrasta ir daugiau. Didžiausias daugiau. Didžiausias Neptūno palydovas Neptūno palydovas Tritonas yra gana Tritonas yra gana didelis, žymiai didelis, žymiai įspūdingesnis už visus įspūdingesnis už visus kitus kartu sudėjus. kitus kartu sudėjus.

PLUTONASPLUTONAS Plutonas - tolimiausia Saulės sistemos planeta. Ir Plutonas - tolimiausia Saulės sistemos planeta. Ir

mažiausiai išstudijuota. Lotynų mitologijoje Plutonas mažiausiai išstudijuota. Lotynų mitologijoje Plutonas (graikų - Hadas) buvo požemių ir mirusiųjų dievas. (graikų - Hadas) buvo požemių ir mirusiųjų dievas. Dėl milžiniško savo nuotolio jis matomas tik kaip Dėl milžiniško savo nuotolio jis matomas tik kaip blausus taškelis, todėl jį išskirti iš aplinkinių blausus taškelis, todėl jį išskirti iš aplinkinių žvaigždžių fono galima tik fotografijos metu. žvaigždžių fono galima tik fotografijos metu. Yra manančių, kad Plutoną geriau būtų laikyti net ne Yra manančių, kad Plutoną geriau būtų laikyti net ne planeta, o dideliu asteroidu. Jis sukasi į priešingą planeta, o dideliu asteroidu. Jis sukasi į priešingą pusę nei dauguma kitų planetų. Jo orbita labai pusę nei dauguma kitų planetų. Jo orbita labai ištęsta – kartais jis priartėja prie Saulės arčiau nei ištęsta – kartais jis priartėja prie Saulės arčiau nei Neptūnas Tačiau Plutono ir Urano keliai niekada Neptūnas Tačiau Plutono ir Urano keliai niekada nesusikerta. nesusikerta.

Plutono paviršiusPlutono paviršius Plutono skersmuo yra maždaug 2200 km: Plutono skersmuo yra maždaug 2200 km:

skrieja vidutiniškai 5942 mln. km. Vieną ratą skrieja vidutiniškai 5942 mln. km. Vieną ratą aplink Saulę Plutonas padaro per 250,3 m., aplink Saulę Plutonas padaro per 250,3 m., apie savo ašį apsisuka per 6,4 d. Plutonas apie savo ašį apsisuka per 6,4 d. Plutonas savo sandara skiriasi nuo didžiujų planetų. savo sandara skiriasi nuo didžiujų planetų. Turi retą azoto ir metano atmosferą. Turi retą azoto ir metano atmosferą. Paviršių dengia kelių kilometrų storio Paviršių dengia kelių kilometrų storio metano ledas. Plutono paviršiaus metano ledas. Plutono paviršiaus temperatūra niekada nepakyla per -temperatūra niekada nepakyla per -213°C.213°C.

Plutono palydovasPlutono palydovas

Plutonas turi vieną palydovą - Plutonas turi vieną palydovą - Charoną, atrastą 1978 metais. Jis yra Charoną, atrastą 1978 metais. Jis yra vos du kartus mažesnis už Plutoną. vos du kartus mažesnis už Plutoną. Plutono ir Charono pora unikali tuo, Plutono ir Charono pora unikali tuo, kad jiedu sukasi kartu – t.y. vienas į kad jiedu sukasi kartu – t.y. vienas į kitą yra atsigręžę ta pačia puse. kitą yra atsigręžę ta pačia puse.

FaktaiFaktai

2006 metų rugpjūtį pripažin2006 metų rugpjūtį pripažintata, jog , jog Plutonas - ne planetaPlutonas - ne planeta..

Dėkojame už dėmesįDėkojame už dėmesį!!