Dirvožemis

Daugeliui žmonių, gyvenančių ne kaime, atrodo, kad dirvožemis yra nekintanti, vienoda, tamsiai rudos spalvos neįdomi medžiaga, kurioje auga augalai. Iš tikrųjų yra toli gražu ne taip.

Dirvožemis yra gamtinis kūnas, susidedantis iš gyvųjų organizmų, mineralinių ir organinių medžiagų, susiskirstęs į įvairaus storio bei struktūros sluoksnius – horizontus.

Tai plonas Žemės paviršiaus sluoksnelis,

kuriame gali augti augalai.

Dirvožemis susidaro dėl Žemės paviršiuje vykstančių fizinių, cheminių ir biologinių procesų.

Dirvodaros veiksniai

Laikas

Žmogaus Veikla

Klimatas

Reljefas

Organizmai

Dirvodarinė uoliena

Dirvožemis

Dirvožemio užterštumas - tai apibūdinamas jame susikaupusių medžiagų, kenksmingų gyviesiems organizmams ir trikdančių dirvožemyje vykstančius procesus

Klimatas - apibrėžtame regione vyraujantys orai.

Reljefas - nelygumų sausumoje, vandenynų ir jūrų dugne visuma. Reljefe galima išskirti teigiamas (išgaubtas) ir neigiamas (įgaubtas) formas.

Laikas – Tai viena svarbiausia dirvožemio formavimosi dalis. Kad susidarytų 10mm storio

dirvožemio storis reikia mažų mažiausiai 400 metų.

Organizmai – Tai dalis dirvožemio. Ją sudaro: augalai, mikroorganizmai bei gyvunai.

Dirvodarinė uoliena – Nuo jos priklauso dirvožemio sudėtis, sluoksnio storis, struktūra. Vykstant

dirvodarai dirvodarinė uoliena pakinta ir fiziškai, ir chemiškai.

Dirvotyra

Dirvotyra – mokslas tiriantis dirvožemio kilmę, sandarą, fizines ir cheminias savybes, derlingumą, geografinį pasiskirstymą, kitimą dėl ūkininkavimo ir racionalų naudojimą.

Dirvodaros procesai

JaurėjimasGlėjėjimasĮdruskėjimas

Glejėjimas

Glejėjimas – tai vyksmas kai drėgmės perteklius trukdo orui patekti į dirvožemį. Būdingas lėkštiems šlaitams, įduboms, kur vandeniui nelaidžios uolienos slūgso arti paviršiaus. Dirvožemis pradeda glėjėti – jame atsiranda melsvai pilkų dėmių.

Jaurėjimas

Jaurėjimas – tai pirminių ir antrinių mineralų irimas dėl humuso rūgščių poveikio. Humusas - organinė dirvožemio dalis, susidaranti dėl augalų ir gyvūnų liekanų biologinio ir biocheminio kitimo. Būdingas vėsaus ir drėgno klimato kraštų spigliuočių miškams. Sunkdamasis pro augalijos dangą, lietus rūgštėja, nes išplauna iš jos tirpias organines rūgštis.

Įdruskėjimas

Įdruskėjimas būdingas sauso klimato kraštų vietovėms, kuriose gruntinis vanduo slūgso arti paviršiaus. Drėgmei garuojant nuo paviršiaus, kapiliarinis vanduo į paviršių iškelia druskas, kurios nusėdusios sudaro kietą plutelę