Download - 2012-02-04 Kauno diena
lietuva 8p. pasaulis 10p. ekonomika 9p.
ImigrantaiišAfrikosirAzijosatrado
naujųkeliųįEuropą.
Šaltiskeičiapirkėjųįpročius:būtiniausiųproduktųdažniauneipaprastaiįsigyjamae.parduotuvėse.
„Ki to va rian to tie siog nė ra. Mū sų vie ta – olim pia do je“, –
Dienos citata
16p.
Už ba dą bai ses nis tik žmo gus
Viskas,konežinojoteapiesniegą,betnedrįsotepaklausti.
32p.
Degantį Pa žais lį išgel bė tų vie nuo lės su ge sin tu vais?Pa žais lio baž ny čia ir vie nuo ly nas su ver tin gais me no šedev rais yra dar mažiau ap sau go ti nuo gais rų nei ki tas baro ko per las – Ty tuvė nų šven to vė. Prie Pažaislio ansamblio pa sta tų net ne ga lėtų pri va žiuo ti ugnia ge siai.
neabejojakrepšininkasLinasKleiza.
k.Šaulio tikėjimas Dievu ir tauta 30p.
Vasario 4, 2012Nr. 29 (19588)Kaunodiena.lt2,50 Lt
Šeštadienio
Dėlpuotavimovalstybėsįstaigoselėbautojaiatsiperkašvelniomisbausmėmis.
Mėgs tan tie ji va sa rą le sin ti gul bes šian dien pri va lė tų su grįž ti pas baltą sias gra žuo les. Ne tuš čio mis – su mai šais grū dų ar ba to nais. Šal čiausią žie mos sa vait ga lį joms ypač reikia kau nie čių pa gal bos.
Ar lau ki niams gy vū nams tu rime pa dė ti mes visi? Juk yra pro fe siona lų gam ti nin kų – te si rū pi na jie. „Kiek vie no mū sų pa gal ba rei kalin ga“, – sa ko or ni to lo gas Ju lius Mor kū nas. Dien raš čio po rta lo fo ru me ap si lan kęs Lie tu vos orni to lo gų ir Gy vū nų glo bos draugi jų na rys pa tei kė ne vie ną pata ri mą, kaip de ra gel bė ti žie mos ba dą ken čian čius spar nuo čius, ir pri mi nė: paukš čių ne va lia pamirš ti ne tik žie mą, glo bo ti būti na vi sus – ne tik gražuo les gul bes. 6
sau lius tvir bu [email protected]
Ug nia ge siai bū tų be jė giaiLie tu vo je yra tik du ba ro ki niai bažny čių ir vie nuo ly nų an samb liai – Ty tu vė nuo se ir Kau ne, Pa žais lyje. Jie – vie ni įspū din giau sių šio sti liaus pa mink lų vi so je Šiau rės ir Ry tų Eu ro po je. Ty tu vė nuo se ne seniai res tau ruo tas vie nuo ly nas nuken tė jo nuo gais ro, pra ras ta daug ver ty bių.
Po šios tra ge di jos pa vel do sau ginin kai gar siai pra bi lo ir apie priešgais ri nės sau gos trū ku mus, ku rių esa ma Pa žais ly je. To kie nuo gąs tavi mai ke lia vie nuo lių kazi mie rie čių nuo sta bą. 4 turtas: � kasgaisroatvejuišgelbėtųvertingusXVIIa.drožinius,puošiančiusZakristijossalę? TomoRaginosnuotr.
Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD
10)
Azoto dioksidas (NO2)mg/m35048
Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m3100,57
Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m320062
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
2
miestas
Jo lan ta Rim ku tė
Kau no ra jo no me ras Va le ri jus Makū nas pa skelb tas tre čiuo ju iš 60ies Lie tu vos sa vi val dy bių me rų. „V.Ma kū nas ir anks tes niais metais pa tek da vo tarp tris de šim ties ge riau sių me rų, bet nie ka da iki šiol ne bu vo at si dū ręs net pir ma jame de šim tu ke“, – pa skel bė sa vaitraš tis „Vei das“.
– Įsi ver žė te į ge riau sių Lie tuvos me tų tre je tą. Kaip ma note, ko kia to kio ver ti ni mų šuolio pa slap tis? – pa klau sė „Kau no die na“ V.Ma kū no.– Gal būt mū sų sėk mė ta, kad kiek įma no ma sten gia mės at si žvelg ti į Kau no ra jo no gy ven to jų lū kes čius ir po rei kius.
– Ko kie jie?– Po rei kių ir lū kes čių Kau no ra jono žmo nės, ži no ma, tu ri daug. Atsig ręž da mas į 2011uo sius, apibend rin da mas ga liu teig ti, kad prio ri te tas bu vo ra jo no ke liai, bend ruo me nės, ap lin kos ko ky bė, kon ku ren cin go že mės ūkio ska ti nimas, val dy mo efek ty vi ni mas. Didžiau sias dė me sys bu vo ski ria mas švie ti mui, tu riz mui, van dent varkai, so cia li nių pa slau gų, vers lo plėt rai. Per nai mū sų ra jo ne bu vo vyk do mi 103 in ves ti ci niai pro jek tai už 280,9 mln. li tų.
– Pra kal bo te apie pi ni gus. Koks bu vo praė ju sių me tų biu dže tas? Biu dže tai šiuo me tu Lie tu vo je,
re gis, yra vie nas opiau sių klausi mų.– Mū sų 2011ai siais pa tvir tin tas biu dže tas bu vo 149,5 mln. li tų paja mų ir tiek pat iš lai dų. Me tų pabai go je paaiš kė jo, kad Kau no ra jono sa vi val dy bė ga vo 153,5 mln. li tų pa ja mų, ki taip ta riant, 4 mln. litų dau giau, nei pla na vo. Pa gal surink tas pa ja mas per nai bu vo me sep tin tie ji Lie tu vo je. 2010ai siais – 12 vie to je, 2009 m. – 22, 2008 m. – 29 vie to je.
– Aki vaiz du, kad pa ja mos au go. Ar kaip nors ypa tin gai ska ti nate vers lą?– Džiau giuo si, kad Kau no ra jo ne dau gė ja įmo nių ir dar bo vie tų. Siekiant kur ti ir iš sau go ti dar bo vie tas, kur ti vers lui pa lan kią ap lin ką, Kauno ra jo ne nau jai stei gia mos įmo nės tre jiems me tams at lei džia mos nuo že mės ir vals ty bi nės že mės nuo mos bei ne kil no ja mo jo tur to mo kes čių. Šis spren di mas priim tas įmo nėms, ku rios įre gist ruos veik lą per dve
jus me tus – nuo 2011 m. sau sio 1 d. iki 2012ųjų pa bai gos. Mū sų iš kelta są ly ga – kad ne ma žiau kaip pu sę įmo nės dar buo to jų su da ry tų Kau no ra jo no gy ven to jai.
Jau ant rus me tus Kau no ra jo ne ga lio jo ma žiau sias – 120 li tų – paja mų mo kes tis, įsi gi jus vers lo liudi ji mą.
– Ren kant ge riau siuo sius iš 60ies sa vi val dy bių va do vų bu vo at si žvel gia ma į tai, kaip jau čiasi kraš to gy ven to jai. Vie nas iš lak mu so po pie rė lių yra bendruo me nės. Ką ga lė tu mė te pasa ky ti apie jas Kau no ra jo ne?– Mū sų bend ruo me nė mis no riu ypač pa si džiaug ti – jos veik lios, ak ty vios, kū ry bin gos. Kau no ra jo no bend ruo me nės ne tik gau siai tei kia pa raiš kas, bet ir ne re tai lai mi projek tus ir juos spar čiai įgy ven di na. Pir ma me kvie ti me pa gal LEA DER pro gra mą 6,6 mln. li tų fi nan sa vimas skir tas 15 Kau no ra jo no bendruo me nių pro jek tų, iš jų jau pa naudo ta 4,6 mln. li tų.
– Bet tai ne reiš kia, kad Kauno ra jo ne nė ra skurs tan čių jų ir alks tan čių jų, vie ni šų ir apleis tų.– Taip, ži no ma. To kių žmo nių yra vi so je Lie tu vo je. Sten gia mės jiems pa dė ti. La biau orien tuo ja mės į nesta cio na rias pa slau gas: die nos cent rus, lan ky mą na muo se. Įkurtas Kri zių cent ras Gar lia vo je, jau vei kia Pa ra mos šei mai tar ny ba Do mei ka vo je, šie met veik lą Če kiškė je pra dės sa va ran kiš ko gy ve ni mo
na mai se ny vo am žiaus žmo nėms. Ra jo ne vei kia stip ri, daug pa slaugų tei kian ti sa vi val dy bės biu dže tinė įstai ga – Kau no ra jo no so cia linių pa slau gų cent ras.
Rei kia nau jų pa tal pų vai kų globos na mams Vil ki jo je ir Pa gy nė je, bū ti na mo der ni zuo ti Če kiš kės sene lių na mus. Net ru kus im si mės ir šių dar bų.
– Kau no ra jo nas tu ri ren gi nių, į ku riuos plūs ta vi sa Lie tu va. Bet juk kul tū ra – tai ne tik festi va lis „Aka ci jų alė ja“? Ir ne tik su bur ta ko man da „Cho rų ka ruo se“.– Ži no ma, ne. Apie Kau no ra jo no kul tū ri nį gy ve ni mą ga lė čiau kalbė ti il gai, bet, užuo t kal bė jęs, verčiau no rė čiau pa kvies ti da ly vau ti. Be je, kau nie čiai – dau ge lio ra jo no kul tū ros įvy kių sve čiai. Vis dėl to ant lau rų mie go ti nė ra ka da. Šie met lau kia Tu riz mo in for ma ci jos centro ati da ry mas Rau dond va rio dva ro so dy bo je, baig si me pi lies at nau ji nimo dar bus, tę si me Liu čiū nų kul tūros cent ro, Rau dond va rio dva ro žirgy no ir oran že ri jos re konst ruk ci ją.
– Vie na opiau sių ra jo nų bė dų – van den tie kis ir nuo te kų tink lai. Kaip se ka si Kau no ra jo nui?– Į van dent var kos pro jek tus ra jone ke ti na ma in ves tuo ti per 40 mln. li tų. Bai gus pro jek tus Kar mė la vo je, Za pyš ky je, Ra mu čiuo se, Ne ve ro nyse, Rau dond va ry je, Vil ki jo je ir ki tose gy ven vie tė se, van den tie kio tinklai Kau no ra jo ne pail gės 54 km, o nuo te kų – 83 km.
Pa gal surink tas pa ja mas per nai ta po me sep tin tieji Lie tu voje. 2010 m. bu vome 12 vieto je.
šeštadienis, vasario 4, 2012
Tre čias iš še šias de šim ties
Re zul ta tas: �� Kau�no� ra�jo�no�me�ro�V.Ma�kū�no� rei�tin�go�šuo�lis�ap�stul�bi�no�Ge�riau�sio�me�ro�rin�ki�mų�or�ga�ni�zato�rius.� Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuotr.
Man tas La pins [email protected]
At ro dė pa var gęsĮ teis mą K.Kriš čiū nas bu vo at vežtas ge ro kai prieš po sė džio pra džią. Šį kar tą į teis mo sa lę ga lė jo pa tekti vi si no rin tie ji.
Stik li nia me su lai ky mo kam barė ly je sto vin tis K.Kriš čiū nas kaip vi sa da šyp so jo si ir mo ja vo žur nalis tams, ta čiau at ro dė pa var gęs, už si žel di nęs ne di de lę barz de lę.
„Teis mas, iš nag ri nė jęs skun dą, nu ta rė jį at mes ti. Su si pa ži nus su iki teis mi nio ty ri mo me džia ga, nuspręs ta, kad įta ria ma sis ga li truk dy ti pro ce sui. Mo ty vai neatsk lei džia mi, nes tai yra iki teis mi nio ty ri mo medžia ga“, – nu tar tį per skai tė Kauno apy gar dos teis mo bau džia mų jų
by lų tei sė ja Dan guo lė Šiugž di ny tė.Pa sak tei sė jos, įta ri mas, kad
K.Kriš čiū nas ga li da ry ti ki tus nusi kal ti mus lais vė je, ne pa sit vir ti no, ta čiau jis lie ka suim tas ki tu pa grindu – dėl ga li mo truk dy mo ty ri mo pro ce sui ir po vei kio da ry mu kitiems as me nims.
Kau no apy gar dos pro ku ra tū ros at sto vė spau dai Vai da Ki birkš ty tė agen tū rai BNS sa kė, kad pro ku ratū ra svars tys, ar kreip tis į teis mą dėl kar do mo jo suė mi mo pra tę si mo.
Li ko su kon vo ju miPak laus tas, ar su pran ta nu tar tį, bu vęs vi ce me ras tars te lė jo, kad supran ta. Pers kai čius nu tar tį iš sa lės vi si da ly viai pa pra šy ti pa si ša lin ti – vi du je li ko tik įta ria ma sis K.Kriščiū nas ir po li ci jos kon vo jus.
Su lai ky tas K.Kriš čiū nas įta ria mas pikt nau džia vi mu tar ny ba. Po šiuo ter mi nu grei čiau siai sle pia si ke li gana ne di de li ne tei sė ti epi zo dai.
Ne pat vir tin tais duo me ni mis, jis „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš telių“ va do vui Al gi man tui Pui do kui nu me tė ap mo kė ti po rą au to mo bilio re mon to są skai tų. O Kau no komu na li nio ir bu tų ūkio ge ne ra li nis
di rek to rius To mas Pil vi nis pa sirū pi no, kad vi ce me ro au to mo bilis bū tų apau tas nau ju pa dan gų komp lek tu.
K.Kriš čiū nas taip pat pa si sten gė, kad už Kau no ko mu na li nio ir bu tų ūkio lė šas bū tų su re mon tuo tas jo vi suo me ni nės pa dė jė jos bu tas.
Ki ti jau lais vė jeKau no ta ry ba K.Kriš čiū ną at lei do iš vi ce me ro pa rei gų. Po li ti kas pa ts para šė atsistatydinimo pra šy mą, ta čiau nei gia jam pa reikš tus įta ri mus ir vadi na tai po li ti niu su si do ro ji mu.
Mė ne siui bu vęs suim tas „Au tomo bi lių sto vė ji mo aikš te lių“ va dovas Al gi man tas Pui do kas į lais vę pa leis tas anks čiau lai ko – praė jusį ket vir ta die nį.
Pro ku ro rų spren di mui įta kos esą tu rė jo įta ria mo jo svei ka tos būk lė. A.Pui do kas yra pa ty ręs ke lis in sultus, vy rą ka muo ja aukš tas krau jospū dis. Me di kų pa gal bos A.Pui dokui pri rei kė ir tą dien, kai jis bu vo ve da mas į teis mą dėl suė mi mo.
Iš Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bos (STT) su lai ky tų ke tu rių as me nų, K.Kriš čiū nas – vie nin te lis ne laisvė je die nas lei džian tis įta ria ma sis.
K.Kriš čiū nas to liau lie ka be lan gė jeVa kar Kau no apy gar dos teis me spren dė si bu vu sio Kau no vi ceme ro Kęs tu čio Kriš čiū no li ki mas. Pikt nau džia vi mu tar ny ba įtaria mą po li ti ką teis mas pa li ko už gro tų. Ši nu tar tis – ga lu ti nė ir ne skun džia ma.
Ne rei ka lin gas: �� bu�vę�bend�ra�žy�giai�K.Kriš�čiū�ną�spau�džia�at�si�sa�ky�ti� ir�ta�ry�bos�na�rio�man�da�to.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
Nusp ręs ta, kad įtaria ma sis ga li trukdy ti pro ce sui.
Dan guo lė Šiugž di ny tė:
3
miestas
Jolanta Rimkutė
Kalbėti galima ne apie viską „Jeigu paklausite NASA dirban-čios valytojos, ką ji veikia, atsa-kys, kad gamina erdvėlaivius. Taip ir mes“, – juokauja bendrovės „Ki-tron“ generalinis direktorius Min-daugas Šeštokas.
Erdvėlaivių kauniečiai negami-na. Kol kas. Tačiau čia lankosi tokių pasaulinių korporacijų, kaip „Vol-vo“, SAAB, „Bombardier“, „Hus-qvarna“, „Emerson“ ir daugelio ki-tų atstovai.
Populiariai kalbant, kaunie-čiai gamina elektronines smegenis naujos kartos įrengimams: trau-kiniams, medicininei įrangai, lai-vams. Ir ne tik.
M.Šeštokas užsimena, kad apie kai kuriuos klientus ir produktus yra įsipareigojęs nekalbėti. Tai – konfidencialu ir slapta.
Paslapties čia išties netrūksta. Ne viskas leidžiama užfiksuoti ir fotografui.
Fotografuoti draudžiama Jeigu skubate traukiniu iš Mančes-terio į Londoną, greičiausiai jį val-do Kaune pagamintos elektroninės plokštės. Kaip ir jūros dugno tyri-mams skirtą mokslinę įrangą ar lauko sąlygomis naudojamą reani-macijos aparatą.
Ne mažiau stebina ir mažoje raudonoje dėžutėje telpanti krau-jo tyrimo laboratorija. Pasirodo, ji atstoja gydytojo kabinetą ir ypač praverčia atokiose vietovėse, kur nėra medicinos įstaigų ir pacien-tus reikia ištirti vietoje. Pagamin-ta Kaune.
Prieš mūsų akis išpakuojamas ir tik šiais metais pasaulinei rinkai pristatytas „Husqvarna“ vejapjo-vė robotas, kuriai žmogaus pagal-ba nereikalinga: vasaros pradžio-je ją paleidus kieme, darbas tuo ir baigiasi. Visą sezoną ji pati pjau-na, smulkina žolę, pasikrauna, randa kur „pernakvoti“, aplen-kia kelyje pasitaikiusias kliūtis, o neatsargiai prilietus vaikui – išsi-jungia.
Netoliese guli metalinė dėžu-tė su „Volvo“ ženklu, o kiek toliau
jau pakuojamas eksportui paruoš-tas greitaeigio traukinio „protas“. Fotografas gali nevargti – fotogra-fuoti negalima.
Brangios paslaptysKaune įsikūrusioje gamykloje gimsta visiškai nauji, rinkoje dar nepristatyti ar net įslaptintiems projektams skirti produktai.
„Į naujas technologijas mū-sų klientai investuoja milijonus, tai ilgai laboratorijose kurta in-telektinė nuosavybė“, – pasako-ja M.Šeštokas, kurio vadovauja-mai įmonei patikėtos šios brangiai kainuojančios paslaptys.
Provokuojame. Bandome su-sitarti dėl kelių milijonų, kuriuos gautume pardavę naujausius klien-tų brėžinius. Sulaukiame tik nuo-širdaus juoko ir istorijos apie kul-tūrų skirtumus.
„Mūsų partneriai pasakojo apie derybas su Kinijos bendrove, ku-rios nutrūko net neprasidėjusios, – anekdotinę situaciją prisiminė įmonės vadovas. – Norėdami įro-dyti savo kompetenciją kinai pasi-gyrė galintys pagaminti ne tik elek-troninių plokščių, tačiau ir idealią japoniško televizoriaus kopiją, ku-rios neatskirsi nuo originalo.“
Pasaulinės kompanijos, kurios yra „Kitron“ užsakovai, lietuvių patikimumą vertina ne mažiau nei kompetenciją ar produktų kokybę. Švedija, Norvegija, Suomija, Vo-kietija, Prancūzija, Ispanija, Ita-
lija, JAV, Kanada, Brazilija, Korėja – tai tik kelios šalys, į kurias ke-liauja Kaune pagaminti elektroni-kos įrenginiai.
Kodėl kauniečiai, o ne kinai?„Konkurencija yra milžiniška. Šiandien iš visų įmonių tikima-si kokybės, tikslumo ir atsakomy-bės – tuo jau nieko nebenuste-binsi. Žemesnė kaina šioje rinkoje taip pat nėra lemiamas faktorius“, – sako M.Šeštokas.
Jo teigimu, didžiausias kauniečių privalumas – aukštos kvalifikacijos darbuotojai, aktyviai dalyvaujantys kuriant naują produktą.
„Prie projektų dirba įvairių sričių specialistų komandos, kurios vei-kia lyg savarankiškos laboratorijos. Išanalizavę užsakymą mes galime pasiūlyti inžinerinius patobulini-mus, kurie mūsų klientams suma-žins būsimos masinės gamybos iš-laidas. Esame kur kas daugiau nei pigūs gamintojai iš Kinijos“, – kal-ba M.Šeštokas.
Vos su 30 darbuotojų veiklą pra-dėjusi bendrovė šiandien turi be-veik 400 specialistų ir yra viena didžiausių bei moderniausių elek-tronikos produktų gamintoja Ry-tų Europoje. Nišą pasaulinėje rin-koje atradusi įmonė remiasi ne tik buvusios Kauno radijo gamyklos darbuotojais, bet ir jaunosios kar-tos specialistais, išsilavinimą ga-vusiais Lietuvos ir užsienio uni-versitetuose.
Vis dėlto kiekvienas jų priva-lo baigti ir „Kitron“ universitetą. „Kiekvienos grandies specialistui prireikia mažiausiai metų, kad ga-lėtų pradėti dirbti savarankiškai, – neslėpė vadovas. – Mokymus ren-giame tiek įmonėje, tiek užsienyje, kur supažindiname su naujausio-mis technologijomis ir rinkos ten-dencijomis.“
Patys naujausi įrenginiai M.Šeštoko teigimu, sėkmingai įmonės veiklai ne mažiau svarbios ir investicijos. Vien 2011-aisiais į technologijas įmonė investavo 7 mln. litų. Naujas modernus pa-viršinio montavimo įrenginys per vieną minutę atlieka daugiau kaip tūkstantį operacijų.
„Inovacijos į rinką ateina kas-dien. Dirbdami su inovatyviais aukštųjų technologijų rinkos ly-deriais, tiesiog privalome dirbti su naujausiais įrenginiais, – pasakojo įmonės vadovas. – Daugumą mū-sų naudojamų detalių net sunku įžiūrėti plika akimi, jų dydis – apie 0,1 milimetro, jau nekalbant apie tai, kad jas galima surinkti ranki-niu būdu. Įsivaizduojate, kokio rei-kia tikslumo?“
Didžiausia elektronikos gamykla Baltijos šalyse neapsieina be žmo-gaus rankų.
Mažiausiai penki testai „Kompiuterio apdorotos plokštės patenka į mūsų darbuotojų rankas. Nors tikrai neskirstome savo dar-buotojų pagal lytį, tačiau kruopš-čiausią darbą pas mus dažniau-siai dirba moterys“, – pasakojo M.Šeštokas. „O čia, – parodė jis, – yra mūsų ultragarso testo įren-ginys, kuris testuoja vidinius, pli-ka akimis nematomus pagaminto produkto veikimo principus.“
Vadovo teigimu, testavimo ir ti-krinimo procesas yra vienas pagrin-dinių gamybos procese. Respekta-bilūs užsakovai ir itin sudėtingus įrenginius gaminantys partneriai reikalauja maksimalios kokybės ir iš Kaune įsikūrusios bendrovės –
kiekvienas „Kitrone“ pagamintas produktas, prieš atiduodant jį už-sakovui, testuojamas ir tikrinamas mažiausiai penkis kartus.
Nuo milijono iki 150 mln. Kauniečių bendrovė, kurią verti-na pasaulinės korporacijos, stebė-tinai tyli. Lietuvoje mažai kas gir-dėjo apie ją.
Kauniečių sėkmės istorijos pra-džia galima laikyti 1999 m., kai įmonė įsiliejo į tarptautinį koncer-ną „Kitron ASA“. 2000 m. įmonės, kuri jau turėjo UAB „Kitron“ var-dą, apyvarta vos viršijo milijoną li-tų, o šiuo metu jos metinė apyvarta siekia 150 mln. litų.
Lietuviai didžiuojasi būdami antri pagal dydį ir pelningiausi „Kitron“ grupėje, kurios gamyklos įsikūru-sios Norvegijoje, Švedijoje, Lietu-voje, Kinijoje, JAV ir Vokietijoje.
„Nuo įmonės įkūrimo stabiliai augome. Pikas buvo 2008 m. Per krizę nepraradome nė vieno kli-ento – galbūt tik gamybos apimtys smuktelėjo. Manau, kad įmonei tai išėjo tik į naudą, nes optimizavo-me savo veiklą ir šiandien jau vėl kalbame apie augimą“, – pasako-jo M.Šeštokas.
Ketina plėstis ir augti Bendrovei šiuo metu priklauso dvi gamyklos – Kaune ir Užliedžiuo-se. Vadovo M.Šeštoko teigimu, jau svarstomi plėtros planai.
Didžioji dalis, 95 proc., įmonės elektronikos prototipų ir masinės gamybos produktų eksportuojami į užsienį medicinos, pramonės, al-ternatyvios energijos, jūrų pramo-nės, duomenų perdavimo įrenginių įmonėms.
Atsisveikindami teiraujamės, ar, pavyzdžiui, mūsų šalies mokslinin-kui atėjus su savo idėjomis, išradimu, bendrovės specialistai galėtų padėti tai įgyvendinti. Atsakymas papras-tas: „Kodėl ne? Tikrai galėtume.“
Kauniečiai neatmeta galimybės ateityje turėti ir savo laboratorijas, kuriose gimtų, pavyzdžiui, erdvė-laivių elektroninės smegenys.
Kaune gimsta elektroninės smegenysProtingos mašinos, robotai, elektroni-nės smegenys. Tai – ne fantastikos kny-gose sutinkamos frazės, o Kaune įsi-kūrusios įmonės realybė. Čia dirban-tys specialistai su-tiko įsileisti „Kauno dieną“ ir papasako-ti apie tai, kas iki šiol buvo itin mažai vie-šinama.
Kūryba: �� Kaune�įsikūrusioje�gamykloje�gimsta�visiškai�nauji,�rinkoje�dar�nepristatyti�ar�net�įslaptintiems�projektams�skirti�produktai.
Šiandien iš visų įmonių tikimasi kokybės, tikslumo ir atsako-mybės.
Bendrovės�„Kitron“�generalinis�direktorius�Mindau-��gas�Šeštokas.
šeštadienis, vasario 4, 2012
4
MiestasŠeŠtadienis, vasario 4, 2012
„Ar pas mus yra sig nali za ci ja? Bet juk ji nie
kuo ne pa gel bė tų, nes ug nia ge siai pa pras čiau siai ne ga lė tų įva žiuo ti į vie nuo ly no kie mą ir baž ny čios šven to rių“, – tei gė Pa žais lio kultū ros ir tu riz mo cent ro at sto vė ry šiams su vi suo me ne, ka zi mierie tė se suo Li di ja Edi ta Ši cai tė.
Ug nia ge siai įva žia vę pro pagrin di nius var tus tu rė tų su stoti so de, o vi si mū ri nė se sie no se esan tys var tai jų ma ši noms yra per siau ri. „Tu ri me vei kian čius hid ran tus, ša lia – Kau no ma rios, dar ar čiau yra kūd ra, ta čiau žar nų dau giau kaip 200 met rų ug nia gesiai ne nu temp tų“, – aiš ki no ji.
Baž ny čios bokš tas, ku rio aukštis yra 54 met rai, ne lai mės at ve ju ug nia ge siams taip pat bū tų kietas rie šu tas. „Prieš dve jus me tus čia lan kę si ug nia ge siai sa kė matan tys tik vie ną ga li my bę ge sinti baž ny čios bokš tą – iš sraig taspar nio“, – pa sa ko jo L.E.Ši cai tė.
Tua le tuo se – sau giauŠvč. Mer ge lės Ma ri jos Ap si lanky mo baž ny čio je gau su ver tingų fres kų, pa veiks lų. Ypač akį trau kia Zak ris ti jos sa lė su XVII a. dro ži nė to mis me džio pa ne lėmis, iš stiu ko (spe cia laus mi šinio) su kur ti lip di niai skliau tuo se, fres kos. Jei čia kil tų gais ras ar ba lieps na pa siek tų pa tal pą iš ki tur, vie nin te lė ko vos prie mo nė bū tų kam pe sto vin tis ge sin tu vas.
„Gais ro at ve ju me di nės sie nos grei tai už si lieps no tų, o jas ge sinant nuo van dens neiš ven gia mai nu ken tė tų stiu ko lip di niai ir freskos“, – būgš ta vo L.E.Ši cai tė.
Ba ro ko per lą kū rė gar sūs žmo nės
XVII a. vie nuo liams ka mal du �liams pa sta ty di no Lie tu vos Didžio sios Ku ni gaikš tys tės kanc leris Kris tu pas Žy gi man tas Pa cas (1621–1684).
An samb lis su pro jek tuo tas ita lų �ar chi tek to Giam bat tis tos Fre diani, iš puoš tas Lom bar di jos skulptū ros meist rų lip di niais ir flo rentie čio ta py to jo Mi che le Ar can gelo Pal lo ni fres ko mis.
An samb lio sa vi tu mą le mia uni �ka lus ar chi tek tū ri nis spren di mas. Pir mą kar tą Eu ro po je pa nau do ta įgaub ta baž ny čios fa sa do plokštu ma, ga na re tas še šia kam pis planas, aši nė si met riš ka vi so vie nuoly no kom po zi ci ja.
Pa žais lio an samb lį val do Šv.Ka �zi mie ro kong re ga ci jos se se rys.
Degantį Pa žais lį išgel bė tų vie nuo lės su ge sin tu vais?
Baž ny čios bokš to ku polo skliau te ža vi Giu sep pe Rossi fres ka „Ma ri jos vai ni ka vi mas dan gu je“. An samb lio sta ti niuose iš vi so yra 140 fres kų, pa veikslų, po rtre tų, ku riuos su kū rė garsus ba ro ko epo chos dai li nin kas Mi che lan ge lo Pal lo ni.
Baž ny čią, kop ly čias, ki tus stati nius sau go tik gar si nė vie ti nė sau gos sig na li za ci ja. „Jei ji dar bū tų pri jung ta prie sau gos tar nybų, mal koms lė šų tik rai jau neužtek tų“, – aiš ki no vie nuo lė.
Gy ve na mą sias vie nuo ly no patal pas ka zi mie rie tės daug metų šil do mal ko mis. Ti ki ma si, kad ki tais me tais bus įreng tas šil dymas du jo mis. Jo mis jau kū re na mi sve čių na mai.
Mo der ni au to ma ti nė prieš gaisri nė sis te ma iš Pa žais lio an samblio sta ti nių įreng ta tik ne se niai res tau ruo to je pie ti nė je ofi ci noje, kur įreng ta mu zie ji nė eks pozi ci ja, ir vie šuo siuo se tua le tuo se. Ten vei kia au to ma ti nė ge si ni mo sis te ma, yra dūmt rau kiai, dūmų de tek to riai, vie ti nė sig na liza ci ja.
Baž ny čią, kop ly čias, ki
tus sta ti nius sau go tik
gar si nė vieti nė sau gos sig na li za cija. Jei ji dar
bū tų pri jungta prie sau
gos tar ny bų, mal koms lėšų tik rai jau
neuž tek tų.
1
Kliū tis: �� Pa�žais�lio�an�samb�lio�mū�ri�nės�tvo�ros�var�tai�yra�per�siau�ri�ug�nia�ge�sių�ma�ši�noms.
Bai mė: �� ki�lus�gais�rui,�me�džio�dro�ži�niai�su�pleš�kė�tų�žai�biš�kai,�nes�čia�nė�ra�jo�kių�ap�sau�gos�prie�mo�nių,�vei�kia�vien�vie�ti�nė�sig�na�li�za�ci�ja.� � � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
Sau gu mas: �� vie�nuo�ly�ne�tin�ka�mai�ap�sau�go�tas�nuo�gaisro�tik�mu�zie�jaus�eks�po�zi�ci�jos�pa�sta�tas,�nors�ir�čia�veikia�tik�vie�ti�nė�sig�na�li�za�ci�ja.
Pa vel das: �� Pa�žais�lio�baž�ny�čios�ir�vie�nuo�ly�no�an�samb�lis�lai�ko�mas�ne�tik�Lie�tu�vos,�bet� ir�Eu�ro�pos�ba�ro�ko�per�lu,�de�ja,�pra�stai�ap�sau�go�tu.
Sta sys Gu da vi č[email protected]
Ty tu vė nų baž ny čią ir vie nuo ly ną nu siau bęs gais ras ap nuo gi no proble mą – Lie tu vo je yra dar ne vienas kul tū ros pa vel do ob jek tas, kuris var giai iš lik tų sau gus gais ro atve ju. Tarp to kių pa žei džia mų stati nių – ir Pa žais lio vie nuo ly no ansamb lis.
Aptikta šiurkščių pažeidimųKul tū ros pa vel do de par ta men to (KPD) di rek to rės Dia nos Var naitės tei gi mu, po ka tast ro fiš kų įvykių Ty tu vė nuo se bu vo pa tik rin ti kai ku rie ki ti pa sta rai siais me tais di de les in ves ti ci jas ga vę kul tū ros pa vel do ob jek tai. Juo se ras ta pažei di mų.
„Jau tu ri me in for ma ci jos, kad bū ta to kių at ve jų, kai lai kan tis vi
Tai syk lių ne trūks ta. Ma tyt, trūksta at sa komy bės ir supra ti mo, kad prieš gais rinės sau gos rei ka la vi mų bū ti na lai kytis prin ci pingai ir pre ciziš kai.
Gais ro at ve ju medi nės sie nos greitai už si lieps no tų, o jas ge si nant nuo van dens neiš vengia mai nu ken tė tų lip di niai ir fres kos.
Li di ja Edi ta Ši cai tė:
„Apie galimą gaisrą baisu ir kalbėti“
Nerimas: �� D.Var�nai�tė�bijo�ir�pagalvoti,�kuo�galėtų�pasibaigti�gaisras�Pažaislio�ansamblyje.���������������������������������������Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
5
MiestasŠeŠtadienis, vasario 4, 2012
Degantį Pa žais lį išgel bė tų vie nuo lės su ge sin tu vais?
Jo lan ta Miš ki ny tė Kul tū ros pa vel do de par ta men to at sto vė ry šiams su vi suo me ne
Ma nau, kad ge sin ti kultū ros pa vel do ob jek tus rei kia mo ky ti ir ug niage sius. Pa vyz džiui, Len
ki jo je to kie mo ky mai ren gia mi. Ne paslap tis, kad Ty tu vė nuo se ug nia ge siai da rė klai dų. Ge si nant gais rus to kiuo se ob jek tuo se ne tu rė tų bū ti pi la mas vanduo, nes yra ki tų ge si ni mo me džiagų. Kul tū ros pa vel do de par ta mentas pa siū lė Prieš gais ri nės ap sau gos de par ta men tui su reng ti pa si ta ri mą dėl kul tū ros pa vel do sau gu mo. Ja me svars ty si me ir Pa žais lio pro ble mas.
Komentarai
Ar tū ras Šal vai tis Kau no ap skri ties prieš gais ri nės gel bė ji mo val dy bos Vals ty bi nės prieš gais ri nės prie žiū ros sky riaus vir ši nin kas
Po įvy kio Ty tu vė nuo se ap lankė me dau ge lį Kau no baž nyčių. Tai su dė tin gi ob jek tai jau vien dėl to, kad jie yra aukš tu
mi niai pa sta tai. Per nai įsi gi jo me keltu vą, tin ka mą ge sin ti iki 12 aukš tų pasta tus. Pa žais lio an samb lį ge sin ti bū tų pro ble miš ka. Ten rei kia re konst ruoti var tus. Bū ti na at si žvelg ti į nū die nos rei ka la vi mus, nors tai ir pa vel do objek tai. Pri ta ria me pa vel do ap sau gos spe cia lis tams, kad rei kia sig na li za ci jų, su jung tų su sau gos tar ny bo mis. Iš prakti kos ži no me, kad to kios sig na li za ci jos la bai pa de da gelbs tint tur tą, nes ug niage siai su ži no apie gais rą, kol šis dar neįsi siau tė jo. Sau giau sia tu rė ti au to ma tinę ge si ni mo sis te mą. Ta da daž niau siai grei tai lik vi duo ja mas gais ro ži di nys, iš sau go mos ver ty bės, nes purš kia mi spe cia lūs mil te liai, o ge si nant van deniu su dė tin ga ką nors iš sau go ti.
Tei sė jų ta ry bai pa ta rus, va kar Pre zi den tė Da lia Gry baus kaitė pa si ra šė dek re tus dėl ke tu rių Kau no tei sė jų at lei di mo.
Kau no apy gar dos ad mi nist ra cinio teis mo tei sė jas ir šio teis mo pir mi nin ko pa va duo to jas Kęs tutis Gu dy nas, Kau no mies to apylin kės teis mo tei sė jai Ri man tas Buč ma, Val do nė Ra čiū nie nė ir Ge ru tis Va ra na vi čius bu vo pa davę pa reiš ki mus trauk tis iš pa reigų sa vo no ru.
Tei sė jų ta ry bos po sė dy je nepa gei da vo da ly vau ti R.Buč ma ir K.Gu dy nas. Jie pa pra šė iš spręs ti at lei di mo klau si mą jiems ne daly vau jant. V.Ra čiū nie nė ir G.Vara na vi čius no rė jo paaiš kin ti situa ci ją.
„Spren di mams įta kos ne dariau, ka dan gi tai ga li at lik ti tik pa ts tei sė jas, nag ri nė jan tis by lą, at si žvelg da mas į by los me džiagą, įsta ty me nu ma ty tas ap linky bes, jei nu ma to švel nin ti, ir ar yra toks pa grin das, ar ne“, – sakė V.Ra čiū nie nė.
G.Va ra na vi čius žur na lis tams pri pa ži no sa vo veiks mais ga lė jęs pa žeis ti eti ką, ta čiau tvir ti no manan tis, kad tei sė jo pa rei gas ga lė tų ei ti ir to liau.
„Aš as me niš kai pri pa žįs tu, kad tai ga lė jo bū ti pa lai ky ta eti kos pažei di mu, ka dan gi kal bė jau ne apie sa vo nag ri nė ja mą by lą, bet aš ir to liau gal vo ju, kad tas pa žei dimas ne bu vo toks šiurkš tus, ku ris truk dy tų man to liau dirb ti sa vo dar bą. Aš sa vo dar bą la bai my lėjau, juo la bai di džia vau si“, – tvirti no G.Va ra na vi čius.
Tei sė jas tei gė ne se niai ga vęs lei di mą dirb ti su itin slap ta infor ma ci ja ir ti kė jo si, kad Pre ziden tė jo neat leis.
Kau no mies to apy lin kės teis mo tei sė jo Al man to Li saus ko, ku rį iš pa rei gų siū lo ma at leis ti dėl tei sėjo var do pa že mi ni mo, klau si mą ta ry ba nu spren dė ati dė ti iki ki to po sė džio. Jis šiuo me tu ato stogau ja – su vie nu Lie tu vos Aukščiau sio jo Teis mo (LAT) tei sė ju išskri do poil siau ti į Aust ra li ją.
Anot Tei sė jų ta ry bos pir mi ninko, LAT pir mi nin ko Gin ta ro Kryže vi čiaus, A.Li saus ko klau si mas bus spren džia mas ko vo 2 d. Tai pa da ry ta A.Li saus ko pra šy mu, kad jis ga lė tų iša na li zuo ti medžia gą dėl jo at lei di mo.
Per pust re čių me tų už tei sė jo var do pa že mi ni mą jau yra at leista de šimt tei sė jų.
BNS inf.
Dia na Kra pa vic kai tė[email protected]
Tri jų dau gia bu čių Tai kos prospek te gy ven to jai va kar į darbą išė jo ne si prau sę, neiš gė rę nė ar ba tos: dėl van den tie kio avari jos iš jų čiau pų ne kap te lė jo nė la šas.
Drau gys tės par ko kai my nys tė je gy ve nan tys žmo nės tiks liai neži no jo, ka da iš jų čiau pų nu stojo bėg ti van duo.
Dau gia bu čio Tai kos pro spekte gy ven to jas And rius spė lio jo, kad grei čiau siai ko kia nors avari ja įvy ko nak tį. „Va ka re van duo dar bė go, o ry tą jau ne bu vo“, –
kons ta ta vo vy ras. And rius sa kė, kad na mo gy ven to jai ne ri mau ja be van dens lik ti sa vait ga liui.
Bend ro vės „Kau no van de nys“ Van den tie kio ava ri nės tar ny bos vir ši nin kas Ri mas Stun džė nas pa tvir ti no, kad nak tį į penk ta dienį trū ko kvar ta li nė van den tie kio at ša ka. „To kios ava ri jos bū na ir va sa rą, ta čiau tai ga lė jo įvyk ti ir dėl šal čio „vaikš čio jan čio“ grunto“, – paaiš ki no R.Stun džė nas.
„Kau no van de nų“ at sto vas rami no: tai ei li nė ir ne su dė tin ga ava ri ja. Pa sak Ava ri nės tar ny bos vir ši nin ko, šal tis to kio re monto dar bams ne tu ri įta kos, to dėl į dau gia bu čių kie mus bu vo iš siųsta ava ri nės tar ny bos ko man da.
Dir bo: �� ava�ri�nės�tar�ny�bos�dar�bi�nin�kai�ne�tru�ko�su�tram�dy�ti�be�si�veržian�čius�ga�rus.�����������������������������������������������������������������������������������������������������To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
Naktimis trū ki nė ja van den tie kio vamz džiai
Pre zi den tė Kauno tei sė jų ne pa si gai lė jo
kaunodiena.lt/naujienos/miestas
– toks yra ansamblio bažnyčios bokšto aukštis.
54
Kliū tis: �� Pa�žais�lio�an�samb�lio�mū�ri�nės�tvo�ros�var�tai�yra�per�siau�ri�ug�nia�ge�sių�ma�ši�noms.
„Apie galimą gaisrą baisu ir kalbėti“sų rei ka la vi mų bu vo įreng tos vi sos įma no mos sig na li za ci jos, su tvarky ta vi sa ins ta lia ci ja, vi si in ži neri niai tink lai, pa si ra šy tas sta tybos bai gi mo ak tas ir ko mi si ja lei do pra dė ti pa sta tą eksp loa tuo ti, bet po to kaž ko dėl sig na li za ci jos bu vo at jun gia mos“, – pro ble mas var dijo D.Var nai tė.
Nors re konst ra vus ir vi suo me nės vie šiems po rei kiams pri tai kius kultū ros pa vel do ob jek tus, ypač naudo jant ES lė šas, ap sau ga gau nant lei di mą ob jek tą eksp loa tuo ti bent do ku men tuo se at ro do ne prie kaištin ga, iš tie sų sig na li za ci ja, ku ri turė tų pra neš ti sau gos tar ny boms ar ug nia ge siams apie ga li mus pa žeidi mus, ne vei kia.
Padėtį aptars pasitarimeDi džiau sią pa vel do sau gi nin kų susi rū pi ni mą su kė lė du ypa tin gi ob
jek tai: Pa žais lio vie nuo ly no ansamb lis ir Ber nar di nų vie nuo ly nas Vil niu je.
„Re gis, tu ri me tik rai na cio nali nio mas to pro ble mą – įreng tos pui kiau sios prieš gais ri nės sig nali za ci jos, bet jos ne vei kia, neį jungtos, ne pri jung tos prie sau gos tarny bų dis pe če rių“, – sa kė ji.
KPD va do vė ti ki no krei pu sis į kul tū ros mi nist rą Arū ną Ge lū ną, kad dėl to kios pa dė ties bū tų sureng tas at sa kin gų ins ti tu ci jų vado vų, įskai tant ir ug nia ge sių, pasi ta ri mas.
Teks keisti planusAr tai reiš kia, kad jei gu kil tų gaisras Pa žais ly je, lauk tų pa na šūs tragiš ki pa da ri niai, kaip ir Ty tu vėnuo se?
„Bai su apie tai pa gal vo ti ir kal bėti, – ne ri mo ne slė pė pa vel do sau gi
nin kė. – At ro do, kad iš 3 mln. li tų, šie met Kul tū ros pa vel do de parta men tui ski ria mų tvar ky ti bažny čioms, ne men ką da lį lė šų teks skir ti ne su pla nuo tiems re montams, bet prieš gais ri nei sig na li zaci jai, sau gos sis te moms dieg ti ir jos tin ka mam vei ki mui už tik rin ti.“
Pak laus ta, ar to kia pa dė tis ne galė jo su si klos ty ti dėl to, kad trūksta ko kių nors tai syk lių, tei sės ak tų, D.Var nai tė at sa kė nei gia mai.
„Įvai rių prieš gais ri nės ir ki to kios sau gos lai ky mo si kul tū ros ob jektuo se tai syk lių yra gau sy bė, jos labai de ta lios. Vien to kių tei sės ak tų pa va di ni mai su ra šy ti į še šis pus lapius. Va di na si, pa čių tai syk lių netrūks ta. Ma tyt, trūks ta at sa ko mybės ir su pra ti mo, kad prieš gais ri nės sau gos rei ka la vi mų bū ti na lai kytis prin ci pin gai ir pre ci ziš kai“, – sam pro ta vo ji.
metrai
6
savaitė
– Kaip pa dė ti gul bėms, li ku sioms van dens tel ki
niuo se? Ar per to kį spei gą joms ne ky la pa vo jus pri šal ti prie ledo? Kaip elg tis pa ma čius į ne laimę pa te ku sį paukš tį?– Pir miau sia rei kė tų įver tin ti sa vo ga li my bes, ar ga li te pa dė ti paukščiui. Gal būt ne sau gu lip ti ant le do? Gal ne ži no si te, kaip elg tis? Jei pa matė te ant le do pri ša lu sį paukš tį ar kitą į ne lai mę pa te ku sį gy vū ną, pa galbos vi są pa rą ga li te kreip tis į Gy vū nų glo bė jų aso cia ci ją, ku ri pa gal bą teikia vi so je Lie tu vo je. Skam bin ki te tel. 8 686 44 828. Esant to kiam spei gui, iš tie sų di de lė grės mė paukš čiui prišal ti prie le do. Tai daž niau siai pa sitai ko tais at ve jais, kai paukš čiai būna nu si lpę, jau ni, ma žiau pa ty rę.
– Jei no ri me pa dė ti šą lan čioms gul bėms, kuo ga li ma ir kuo nega li ma jų le sin ti?– Ge riau sias lesalas gul bėms ir kitiems van dens paukš čiams – įvairios grū di nės kul tū ros, kruo pos, baltos duo nos, ba to no ga mi niai. Duo na ga li bū ti su džiū vu si, ta čiau svarbu, kad le sa lai ne bū tų su pe li ję. Gali ma le sin ti tar kuo to mis dar žo vė mis, pui kiai tin ka bul vės, mor kos, bu ro kėliai, obuo liai.
– Ko dėl tiek daug gul bių neskren da žie mo ti į šil tuo sius kraštus, o lie ka mies te? Ar iš vis rei kia le sin ti lau ki nius paukš čius va sarą, kai jie tu ri mais to?– Prieš ke lis šimt me čius gul bės Eu ropo je bu vo au gi na mos kaip pu siau nami niai paukš čiai mais tui ir kaip parkų puoš me na. Nuo tų lai kų jos ne tu ri stip raus ins tink to mig ruo ti ir žiemą sten gia si pra leis ti prie ar čiau siai esan čio van dens tel ki nio. Žmo nės, lesin da mi gul bes va sa rą, da ro meš kos pa slau gą ir ska ti na jas pa si lik ti to je pa čio je vie to je. Va sa rą gul bių ne dera le sin ti, nes jos už tek ti nai tu ri natū ra laus mais to.
– Spar nuo čiai la biau nu ken čia nuo šal čio ar nuo ba do? Ar rei kia pa dė ti iš gy ven ti spei gus ir var ninių šei mos at sto vams?– Vi si paukš čiai yra svar būs. Paukščius rei kia gel bė ti nuo ba do. Juos mig ruo ti ge na ba das, o ne šal tis. Nė ra vie nin gos nuo mo nės, ar rei kia žie mą le sin ti var ni nių šei mos paukš čius.
– Ko kių pro duk tų šiukš tu ne ga lima duo ti paukš čiams? Esu gir dėju si, kad zy lu tėms, pvz., ne ga lima ka bin ti sū dy tų la ši nu kų.– Nuo per di de lio drus kos kie kio paukš čiai ga li ap si nuo dy ti ir nu gaišti. Taip pat rei kė tų veng ti pa ša rų su daug ir stip rių prie sko nių. Ge riau duo ti kuo na tū ra les nio pa ša ro.
– Ar tei sin gai el gia si gul bes maiti nan tys žmo nės, ber da mi grū
dų te gul ir į sek lų van de nį? Juk paukš čiams rei kia pa nar din ti kak lą į le di nį van de nį.– Van de ny je grū dus paukš čiams les ti yra leng viau, ne gu ban dy ti sugrai by ti grū de lius nuo le do ar že mės. Van duo yra šil tes nis nei oras ir panar din da mos gal vą į van de nį gul bės ne su šą la.
– Ar ver ta mes ti ba to no rie ku tes į van de nį, jei jis neuž ša lęs, ar geriau pa smul ki nus jį dė ti ant le do pa kraš čio, kad gul bės jį leng vai pa siek tų sna pu ir pa čios pa mirky tų ba to ną į van de nį?– Ba to ną ge riau mes ti į van de nį, nes nuo van dens jis su minkš tė ja, paukščiui leng viau pra ry ti.
– Ar jums ži no ma paukš čių, kurie tu ri iš skris ti į šil tuo sius kraštus, bet li ko Lie tu vo je?– Šil to mis žie mo mis Lie tu vo je yra re gist ruo ja ma daug dau giau paukščių, ku rie pa pras tai jau bū na mig ravę – pa vyz džiui, gul bės gies mi nin kės, įvai rios žą sų rū šys, lieps ne lės, ki kiliai. Da bar, užė jus šal čiams, di džio ji da lis paukš čių iš skri do.
– Pa ly gin ki te Lie tu vos ir ki tų kai my ni nių ša lių dar bą gel bė jant žie mą nuo šal čio ken čian čius gyvū nus. Gal būt mes kaž ką da ro me ne taip?
– La bai ski ria si Va ka rų Eu ro po je ir kai my ni nė se ša ly se vy rau jan ti prakti ka. Pa vyz džiui, Ny der lan duo se la bai rū pi na si jū rų gy vū nais, nuken tė ju siais nuo naf tos ter ša lų, yra įsteig ti rea bi li ta ci jos cent rai. To kių gy vū nų glo bos cent rų daug Ang li joje, Vo kie ti jo je. Lie tu vo je si tua ci ja yra ki to kia. Rea bi li ta ci jos cent rų nė ra, nors po rei kis tik rai eg zis tuo ja.
– Kas jums, kaip or ni to lo gui, šian dien ke lia di džiau sią su sirū pi ni mą?– Tiek Lie tu vo je, tiek Eu ro po je labai ma žė ja paukš čių rū šių. Pa vyzdžiui, jū ri nių an čių, ku rios lie ka žie mo ti Lie tu vo je, per pa sta ruosius 20–30 me tų su ma žė jo nuo 50 iki 65 pro c.
– Ko kių paukš čių mū sų ša ly je jau ne be li ko ir ko dėl?– Lie tu vo je prie iš ny ki mo ri bos yra ke le tas paukš čių rū šių – mel di nės nend ri nu kės, stul giai, so di nės startos. Jau ne be ran da ma pe rin čių didžių jų ere lių rėks nių, gy va tė džių. Vie nos pa grin di nių prie žas čių – besi kei čian ti gy ve na mo ji ap lin ka, ūkinin ka vi mo me to dai, t.y. žmo gaus veik los su kel tos prie žas tys.
– Ką ma no te apie Lie tu vos ini ciaty vą veis ti kor mo ra nų draus tinius? Ar čia ne tas pa ts, jei steigtu me ko lo ra do va ba lų ar ki tų ken kė jų draus ti nius?– Kor mo ra nai ne pri da ro to kios di delės ža los, kaip yra įsi ti ki nu si da lis visuo me nės. Pa vyz džiui, Juodk ran tė je, kur yra įsi kū ru si di džiu lė kor mo ra nų po pu lia ci ja, to je vie to je pra dė jo augti ąžuo ly nas, ku rio anks čiau ne bu vo. Kor mo ra nai mai ti na si men ka ver tėmis žu vi mis, ku rios, vers lo po žiū riu, nė ra svar bios.
Daugiau J.Morkūno minčių – www.kau no die na.lt
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
Už ba dą bai ses nis tik žmo gus
Jei pa ma tė te ant le do pri ša lu sį paukš tį, pagal bos vi są pa rą ga li te kreip tis į Gy vū nų glo bė jų aso cia ci ją. Skam bin ki te tel. 8 686 44 828.
šeštadienis, vasario 4, 2012
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.
„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė
Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260
MIeSTo NAUjIeNoS:
Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262
TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243
LIeTUVA:
Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381
pASAULIS:
julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
eKoNoMIKA:
jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374
SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272
FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269
NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265
SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252
TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374
reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 [email protected]
ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 [email protected]
SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114
pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228
preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 420.
informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt
e. paštas [email protected]
Kad ir ką kal bė tų ang las, jis vis tiek kal bės apie orą. Ta čiau ne rei kia nei ang lų – kau nie čiai ir gi
jau se niai pa mir šo si nop ti kų gąsdi ni mus, kad žie ma bū sian ti šilta ir be snie gė. Nau jie ji iš tie sų žadė jo dar ga no tą orą, kai tvo ros poškė ti net ne ža da, o vai kų ro gu tės sto vi kam pe be jo kios vil ties lėk ti nuo kal niu ko. Ir stai ga vis kas persi mai nė – jau ža da ma mi nus trisde šimt, ir ge riau sias drau gas dabar ra dia to rius, ku ris kar tu ir pikčiau sias mū sų ki še nės prie šas.
Ka dai se pro zi nin kas Sau lius Tomas Kond ro tas sa kė, kad Lie tuvos kli ma tas įžei džia žmo gaus oru mą. To dėl pa ts emig ra vo į Kali for ni ją, ku rio je šiuo me tu gied ra, vė jas šiau rės va ka rų, 2 m/s, ta čiau tem pe ra tū ra tik plius du. Ka li forni jos gy ven to jui to kia tem pe ra tūra ir gi tu rė tų įžeis ti oru mą, ta čiau gat vės ten anaip tol ne le di nės ir be si tran kan čios ma ši nos ne numu ši nė ja du jų vamz džių.Ge ra pro ga pa si da iry ti į prieš kario Kau no orus pa na šiu me tų laiku, kaip ta da gy ven ta, kas veikta šal čiams užė jus. Štai in for maci nis dien raš tis „ABC“ 1933 m. rašo: „Lau ke šal čiai tvo ras sprog dina, sė di sau žmo gus šil tam bu te, sė di ir ste bi sta lą ant ku rio ka la kutas aukš tyn ko jom gu li, o ša le jo kuk liai pri si glau dęs riog so ir tau
rus be ko niu kas rū pes tin gai ause les su glau dęs ant vi sų ke tu rių klū po. Krikš to li nia me in de prancū ziš ko vy no spal va akį ve ria ir ša le jo iš di džiai sto vi vals ty bi nis bu te liu kas.“ Ne ži nia, ko kios tuomet bu vo šil dy mo kai nos, ta čiau at ro do, kad lik da vo pi ni gų ir ka laku tui, ir vals ty bi niam bu te liu kui. Tik ra idi lė, pa vy du skai ty ti. Tie sa, tas pa ts dien raš tis ra šo, kad į aple dė ju sį Pa ro dos kal ną ark liai kopia kaip į Gol go tą, ne ga lė da mi užtrauk ti sun kių ve ži mų su įsi smarka vu siais va de lio to jais. Aki vaizdu, kad ir prieš ka riu gat vių barsty ti smė liu ne sku bė ta.Laik raš čiai rek la muo ja įvai rias prie mo nes nuo šal čių ap si saugo ti, pvz., „Antk lo džių dirb tu vę „Bridž“. Skel bia ma, kad „žie miniai bal ti niai „Sil va“ jau kiai šil do, ap sau go nuo li gų ir jų su ke lia mų kan čių“. Bend ro vė „Ang li koks“ pa slau giai pra ne ša klien tų pa togu mui ak mens ang lis jau par davi nė jan ti pa čio je Lais vės alė jo je, „ki ne ma tog ra fo „Met ro po li tain“ pa sa že“. O štai nau jai ati da ry to je siu vyk lo je „Ram by nas“ – di džiulis įvai rių ka ra ku lių pa si rin kimas. Ak ty vaus poil sio mė gė jams pri me na ma, jog „spor tuo jant žiemos me tu rei kia daug dau giau kaip va sa ros me tu veng ti kenksmin gos įta kos į kū ną“. Tos įta kos pa dė sian tys iš veng ti įvai rūs kremai bei te pa lai. Tie sa, pra ne ša ma ir apie šal čių nu lem tas tra ge di jas. Štai Ku tiš kių kai me nuo už de gimo mi rė Ona L., o po to nu si šo vė ge le žin ke lių kuo pos pus ka ri ninkis J. M., ku ris ją la bai my lė jęs.Įdo mi is to ri ja nu ti ko Ak me nė je. Kaip ra šo 1932 m. „Die nos nau jienos“, „gy ven to jui Ber no ta vi čiui iš nak ties din go 17 pū dų kiau lė. Ka dan gi tą nak tį bu vo pa sni gę, tai aiš kiai ma tė si, kad va gis ant kiau lės iš jo jo rai tas“. Tai gi net vagys ne no ri snie gu klam po ti, jo dinė ja kiau lė mis. 1938ųjų va sa rio pra džio je Šve di jo je – mi nus ke turias de šimt, Kau ne – 27 cm sniego sluoks nis ir mi nus aš tuo nioli ka. Pa na šiai ir da bar, gal tru putį at šiau riau, kad ir kiek moks linin kai ra šy tų apie pa sau li nį at šili mą. Te lie ka pa si dė ti ant sta lo kala ku tą aukš tyn ko jom, vals ty bi nį bu te liu ką ir ti kė tis, jog ka da nors Lie tu vos kli ma tas liau sis įžei dinė ti žmo gaus oru mą.
Poetas Kęstutis Navakas
Kitoks žvilgsnis
Apie orą ir oru mą
1938-ųjų va sa rio pra džio je Šve di jo je – mi nus ke tu rias de šimt, Kau ne – 27 cm snie go sluoks nis ir mi nus aš tuo nio li ka.
Prob le mos: �� anot�J.Mor�kū�no,�rū�pin�tis�bū�ti�na�ne�tik�gra�žuo�lė�mis�gul�bė�mis,�bet�ir�ki�tais�spar�čiai�nyks�tan�čiais�Lie�tu�vos�paukš�čiais.� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
1
8
lietuva
Sta sys Gu da vi č[email protected]
Nu ro dė pra dė ti vi di nį ty ri mąSu si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Masiu lis va kar iš kvie tė Trans por to inves ti ci jų di rek ci jos (TID) va do vą Al mi ną Ma čiu lį ir nu ro dė pra dė ti tar ny bi nį pa tik ri ni mą dėl ži niasklai do je pa vie šin tų fak tų apie al koho lio var to ji mą dar bo me tu ir darbo vie to je.
Pa sak mi nist ro, nė vie no je valsty bi nė je įstai go je, kaip ir vals ty bės tar ny bo je, ne to le ruo ti nas al ko ho lio var to ji mas, dar bo lai ko draus mės pa žei di mai ir ki ti su dar bu ne su si ję už siė mi mai, to dėl TID ne dels da ma pri va lo at lik ti tar ny bi nį pa tik ri nimą, o kal ti dar buo to jai ir jų dar bą
kont ro liuo jan tys va do vai tu ri sulauk ti tar ny bi nių nuo bau dų.
TID va do vui taip pat pa ves ta užtik rin ti, kad vi si dar buo to jai įstaty mų nu sta ty ta tvar ka ati dirb tų lai ką, ku rį sky rė da ly vau ti ne darbi nia me ren gi ny je.
„Vy nas – ne al ko ho lis“Ket vir ta die nį vie na te le vi zi jos žinių lai da pa ro dė re por ta žą, kaip dar ne si bai gus dar bo die nai TID pa tal po se bu vo su reng tas po bū vis su al ko ho li niais gė ri mais.
„Vy nas nė ra al ko ho lis, jis var toja mas ir Eu ro pos Ko mi si jos su si tiki muo se“, – tai pa reiš kė TID direk to riaus pa va duo to jas Gin tau tas Pred ke lis, kai jo va do vau ja mo je įstai go je žur na lis tai ap ti ko be šven
čian čių dar buo to jų. Ki ti šios įstaigos dar buo to jai tvir ti no, kad vyks ta įpras ta de šim ties mi nu čių per traukė lė. „Tai pa pras čiau sia de šim ties mi nu čių per trau kė lė“, – slėp dama si nuo te le vi zi jos ka me rų tei gė dar buo to ja. Vi sa tai vy ko ket virta die nio po pie tę, dar bo die nai dar ne si bai gus. TID dar buo to jai kil nojo tau res, pil nas al ko ho lio.
Pas lė pė bu te lį bren džioVals ty bi nė je įstai go je tre čią va landą die nos vy ko po bū vis, ku ria me bu vo var to ja ma ir al ko ho li nių gėri mų. Iš vy dę žur na lis tus, dau gelis dar buo to jų ėmė slėp ti gė ri mus, kai ku rie sten gė si pa si slėp ti ir patys. Kai ku rie jų ne tgi pa li ko ir asme ni nius mo bi liuo sius te le fo nus.
Kol vie na val di nin kė aiš ki no, kas švęs ta, ki ti po bū vio da ly viai puolė slėp ti įkal čių. Vie na jų pa griebu si bu te lį bren džio įdė jo jį į spinte lę, ta čiau vy no ir ki to al ko ho lio tau rės li ko ant sta lo. Vė liau pa vaduo to jas ban dė įti kin ti, kad to kie po bū viai dar be ga na įpras ti. Neo ficia lių šal ti nių duo me ni mis, po būvį su ren gė šios įstai gos dar buo tojai, ku riems bu vo iš mo kė ti prie dai prie al gų. Jie su ren gė pa dė kos pobū vį įmo nės va do vams.
Slaps tė si poil sio kam ba ry jeJau ir anks čiau pa si tai ky da vo įro dymų, kad įvai rio se vals ty bi nė se įstaigo se dar bo me tu gir tau ja ma. Ta čiau to li gra žu ne vi sais at ve jais pa vykda vo įro dy ti tar ny bi nį nu si žen gi mą ir nu baus ti kal tus. Be to, ne re tai pro pirš tus žiū ri ma į „vie nos ki tos taure lės“ iš len ki mą dar bo me tu. Papras tai, jei gu ap si spren džia ma bausti, pa ski ria ma sim bo li nė 100–300 li tų bau da. Ir tuo vis kas bai gia si.
Prieš po rą me tų pa skli do įta ri mai, kad dar be gir tau ja „Vals ty bės žinių“ va do vas Jo nas Lion gi nas. Kaip įta ria ma, ap svai gęs nuo al ko ho lio J.Lion gi nas vi są dar bo die ną iš bu vo už si ra ki nęs poil sio kam ba ry je. Durų neat vė rė net Sei mo ko mi si jai, o nuo žur na lis tų iš sep tin to vir šu ti nio aukš to ban dė spruk ti per sto gą.
J.Lion gi nas at si pir ko pa pei ki mu, o va do vy bė, vie na ran ka sky ru si pa pei ki mą, ki ta ne kar tą pa ma lo ni
no „Vals ty bės ži nių“ va do vą tūkstan ti niu prie du prie at ly gi ni mo.
Be je, pir mą kar tą įsa ky mas dėl prie do prie kiek vie no mė ne sio algos bu vo pa si ra šy tas iš kart po to, kai di rek to rius ga vo pa pei ki mą.
Pats J.Lion gi nas ven gia ži niasklai dos, pa sta rą jį kar tą pa klaustas apie prie dą, lie pė ne šdin tis iš įstai gos.
Ne dirbs tik du mė ne sius2010 m. vasario 2ąją dar be ne blai vi už tik ta ir dvi klien tes iš plū du si Pane vė žio ant sto lė Va len ti na Žy de lienė dviem mė ne siams ne te ko tei sės at lik ti ant sto lio funk ci jas. Taip šių me tų pra džio je nu spren dė Lie tu vos ape lia ci nis teis mas, ku ris kons ta tavo, kad V.Žy de lie nė sa vo el ge siu sumen ki no ant sto lio, kaip vals ty bės tar nau to jo, au to ri te tą vi suo me nė je.
Tei sė jų ko le gi ja pa li ko ga lioti Lie tu vos ant sto lių rū mų Ants tolių gar bės teis mo spren di mą, ku riuo V.Žy de lie nei bu vo skir ta draus minė nuo bau da – tei sės at lik ti ant stolio funk ci jas atė mi mas dviem mėne siams. Teis mas kons ta ta vo, kad dar be ne blai viai (nu sta ty tas 1,82 pro mi lės gir tu mas) už tik tai ant stolei bu vo pa skir ta ne pa ti griež čiausia nuo bau da (grė sė net bū ti at leistai), be to, pa skir da mas draus mi nę nuo bau dą Gar bės teis mas tai pada rė dviem mė ne siams, nors įstaty mas nu ma to, kad to kia tei sė ga li bū ti atim ta iki še šių mė ne sių.
Sei me svai ga lų ne be par duo da maNie kaip prieš ke le rius me tus ne buvo nu baus tas Sei mo na rys Gin tautas Mi ko lai tis, įtar ti nai šli ti nė jęs po Sei mo rū mus, kai vy ko par lamen to ple na ri nis po sė dis, ku riame klau sy ta si Vy riau sy bės me ti nės
ata skai tos. Par la men ta rų su ta ri mu jis tik bu vo pa ša lin tas iš ple na ri nių po sė džių sa lės. Tie sa, prii mant tokį spren di mą, G.Mi ko lai čio sa lė je jau ne bu vo. Prieš tai jis bu vo pa stebė tas šli ti nė jan tis žur na lis tų lo žėje, ten vos ne parg riu vo.
Sei mo na riai kal bė jo, kad G.Miko lai tis ne pir mą kar tą bu vo pa stebė tas iš gė ręs. Ta čiau Sei mo na rys ti ki no ne var to jęs al ko ho li nių gė rimų. Sei mo Eti kos ir pro ce dū rų komi si ja taip pat ne su ge bė jo įro dy ti, kad G.Mi ko lai tis el gė si ne tin kamai, to dėl jis nie kaip ne bu vo nubaus tas. Tie sa, po šio įvy kio bu vo ini ci juo tas spren di mas ne bep rekiau ti al ko ho li niais gė ri mais Seimo vie šo jo mai ti ni mo įstai go se.
Anks tes niuo se Sei muo se pa sitai ky da vo dar įžū les nių gir ta vi mo at ve jų. Sy kį par la men ta ras Kęs tutis Ska ma ra kas ne tgi pils tė bren dį ple na ri nių po sė džių sa lė je, dar nesi bai gus pa čiam po sė džiui. K.Skama ra kas nie kaip ne nu baus tas.
Da bar ti nia me Sei me fak tiš kai nebu vo at ve jų, kad tau tos iš rink tieji dar bo me tu bū tų gir ta vę. Tik sy kį ki lo klau si mų, ar ne pikt nau džiauja svai giai siais gė ri mais Ato mi nės ener ge ti kos ko mi si jos pir mi nin kas Ro kas Ži lins kas.
At leis tas po teis mų ma ra to no2009 m. už fik suo ta, kad po dar bovie tę ne blai vus šli ti nė ja Vy riau sybės at sto vas Šiau lių ap skri ty je Vac lo vas Vol ko vas. Tei gia ma, kad at vy kus po li ci nin kams V.Vol ko vas slaps tė si – bu vo už si da ręs tua le te, pa skui spru ko į tam sų pa sta to tre čią aukš tą, ne prik lau san tį Vy riau sy bės at sto vo Šiau lių ap skri ty je tar ny bai. Kiek vė liau bu vo pa tik rin tas valdi nin ko blai vu mas, al ko ho lio matuok lis ro dė leng vą – 1,08 pro mi lės – gir tu mą. Prem je ro And riaus Kubi liaus su da ry ta ko mi si ja pa tik rino in ci den to ap lin ky bes ir nu sta tė, kad įta ri mai ati tin ka rea ly bę.
Po tar ny bi nio pa tik ri ni mo V.Volko vas bu vo at leis tas iš pa rei gų. Ta čiau ga na il gai už tru ko teismų pro ce sai dėl to kio Vy riau sy bės spren di mo tei sė tu mo. Tik per nai pa va sa rį V.Vol ko vas ga lu ti nai nete ko dar bo.
Puo tos dar be baus mių neužt rau kia
Pa si tai ko, kad dar bo vie to je, įskai tant ir vals ty bi nes įstai gas, iš ge ria ma ar net gir tuok liau ja ma. Ta čiau daž niau siai už tai tik įspė jama ar skiriamos nedidelės bau do s. At leidi mų iš vals ty bi nio dar bo dėl gir tuok liavi mo pa si tai ko itin re tai.
Šventė: �� dar�bo�me�tu�iš�lenk�tos�tau�re�lės�rim�tu�nu�si�žen�gi�mu�ne�lai�ko�nei�val�di�nin�kai,�nei�jų�va�do�vai.� � Alg�ri�do�Ku�bai�čio�(BFL)�nuo�tr.
Sy kį par la men ta ras K.Ska ma ra kas ne tgi pils tė bren dį plena ri nių po sė džių salė je, dar ne si bai gus pa čiam po sė džiui.
šeštadienis, vasario 4, 2012
9
ekonomikakaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
De ga lų kai nosVakarTinklas a95 Dyzelinas Dujos
„statoil“ 4,74 4,60 2,39
„Vakoil“ 4,73 4,58 2,38
Vid.kainavisoaptarnavimodegaliniųtinkluose.Šaltinis:www.degalukainos.lt
WTI naf ta 96,63 dol. už 1 brl.
„Brent“ naf ta 113,67 dol. už 1 brl.
šeštadienis, vasario 4, 2012
Per me tus de šim ta da liu pa di dė ju sios Lietu vos ga min to jų pro duk ci jos kai nos per nai gruo dį, pa ly gin ti su Eu ro pa, au go la biau siai. Pa ly gin ti su 2010 m. gruo džiu, jos per nai pa di dė jo 9,5 pro c. Ant ro je vie to je li ko Lat vija, kur kai nos šok te lė jo 8,9 pro c., tre čio je – Di džio ji Bri ta ni ja (8,2 pro c.). Pra mo nės produk ci ja per me tus at pi go tik Šve di jo je (3,1 pro c.), o vi so se ES ša ly se už fik suo tas vi duti nis 4,9 pro c. kai nų ki li mas.
4mln. litųLie tu vos mui ti nei kai na vo mo bi li rent ge no sis te ma.
OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,61 % +0,01 % +1,17 %
€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis
Baltarusijosrublis 10000 3,1253 –1,3479%DBsvarassterlingų 1 4,1474 –0,3292%jaVdoleris 1 2,6190 –0,9942%kanadosdoleris 1 2,6269 –0,3301%latvijoslatas 1 4,9351 –0,0324%lenkijoszlotas 10 8,2476 +0,9795%norvegijoskrona 10 4,5181 +0,2218%Rusijosrublis 100 8,6795 –0,2253%Šveicarijosfrankas 1 2,8623 –0,1500%
KainOsaugOspaRčiausiai
Jo li ta Žvirb ly tė[email protected]
Pri rei kė apsipirkti internete„Au to mo bi lio neuž si ve du, iki parduo tu vės to li, ma žų vai kų pa likti nė ra kam, bet iš ba do ne mirš tam. Kaž ka da bu vau už sa kiu si maisto pro duk tų į na mus, už klu pus šalčiams ir su tuo su si ju siems ne pa togu mams te ko tai pri si min ti. Jau ke lis kar tus mais to pir kau e. par duo tu vėje“, – pa sa ko jo tri jų vai kų ma ma vilnie tė Vi li ja. Nors pa pras tai ap si perka tra di ciš kai, ji sa ko pa ste bė ju si e. par duo tu vės pra na šu mų. „Su tau pau ne tik lai ko, bet ir pi ni gų. E. par duotu vė je per ku tik tai, ko man rei kia. Nep ri si de du jo kių im pul so pre kių. Taip pat li kau ma lo niai nu ste binta – nors mė są, dar žo ves ar vai sius ren kuo si ne pa ti, jie bū na ypač švie ži ir ge ros pre ki nės iš vaiz dos“, – įspūdžiais da li jo si pa šne ko vė.
Pa sak e. par duo tu vės pir kė jos, pir mo mis šal tos žie mos die no mis ry te už sa ky tą mais tą kur je ris atve žė dar tą pa čią die ną, ta čiau esą vė liau už sa ky mų lai kas prail gė jo. „Ne pa to gu mų tai ne su ke lia, nes už sa kant nu ro do mas pri sta ty mo lai kas. Kai pa klau siau kur je rio, jis sa kė, kad tu ri la bai daug dar bo šiomis šal to mis die no mis“, – pa sa kojo pa šne ko vė.
Vežios visą savaitgalįTei gia ma, kad sau sio pa bai goje pra si dė jus šal čiams vie nin telė je Lie tu vo je maž me ni nio tink lo „Ma xi ma“ e. par duo tu vė je lan kyto jų pa dau gė jo ket vir ta da liu.
„Aki vaiz du, kad per šal čius žmonės ieš ko ga li my bių, kaip ma žiau ei ti iš na mų, to dėl ir ren ka si mais to pri sta ty mą į na mus. Šiuo me tu išnau do ja me vi sus sa vo pa jė gu mus, kad pre kės bū tų iš ve žio tos vi siems no rin tiems vil nie čiams. Nors įprastai už sa ky mą ga li me įvyk dy ti per po rą va lan dų, šiuo me tu ar ti miausias lais vas lai kas yra tik pir ma dienį, vi sas šis sa vait ga lis, ku ris pa gal pro gno zes nu ma to mas šal tas, jau už pil dy tas, to dėl ieš ko si me ir papil do mų ga li my bių, kad pa tei sintu me vi sų klien tų lū kes čius“, – sakė Ol ga Ma laš ke vi čie nė, bend ro vės „Ma xi ma LT“ at sto vė ry šiams su vi suo me ne. Tei gia ma, kad vil niečiams pro duk tus kas dien iš ve žioja še ši spe cia liai įreng ti au to mo biliai, ku rie pre kes ga be na iš Vil niaus
„Ak ro po lio“. Tei gia ma, kad jau metus vei kian čio je e-ma xi ma.lt parduo tu vė je kas dien ap si per ka iki 170 vil nie čių. Vi du ti nė pir ki nių krep šelio kai na – 200 li tų.
Pristato to liau nuo mies tųDau giau sia kū di kiams skir to mis ir bui ti nė mis pre kė mis pre kiau jan čios e. par duo tu vės as sor ti.lt di rek to rius Ver ne ris Pugž lys sa kė šio mis die nomis pa ste bė jęs 20 pro c. išau gu sią e. pre ky bą. „Vyk dy ti klien tų už sa kymus su spė ja me, nes sam do me kurje rių tar ny bą, ku ri mū sų klien tams pre kes iš ve žio ja vi so je Lie tu vo je. Šiuo me tu kas dien ap si per ka apie 200 pir kė jų, ak ty viau si – did miesčių gy ven to jai“, – pa sa ko jo V.Pugžlys. Vi so je Lie tu vo je vei kian čios e. mais to pro duk tų par duo tu vės, valdo mos bend ro vės „Pre kių ba zė“, di rek to rius Da rius Ja siu lis ne paste bė jo, kad dėl šal čių bū tų at si ra dę dau giau klien tų, ta čiau esą e. preky ba vis po pu lia rė ja.
„Gal būt ne su lau kė me di des nio klien tų skai čiaus, nes par duo dame kon ser vuo tus, il gai ga lio jan čius mais to pro duk tus, to kių da ly kų kaip duo nos ar pie no klien tai pas mus nenu si pirks. Pag rin di niai mū sų klien tai – bend ro vės ir ato kes nė se vie to vė se gy ve nan tys žmo nės. Jiems į na mus at ve ža me pa grin di nių mais to produk tų: alie jaus, ma ka ro nų, mil tų ir kt.“, – pa sa ko jo D.Ja siu lis.
Karš tą mais tą ga ran tuo jaŠio mis šal to mis die no mis žmo nės in ter ne tu už si sa ko ne tik mais to pro duk tų, bet ir pa ga min tų pa tieka lų. Kai lau ke spau džia šal tu kas, esą dau giau už sa ky mų su lau kia ir pi ce ri jų tinklo „Či li“ už sa ky mų cent ras. „Už sa ky mai la bai šok te lėjo aukš tyn. Pas te bė jo me, kad daugiau karš to mais to ve ža me ne tik į na mus, bet ir per pie tus į įvai rias įstai gas. Aki vaiz du, kad tik tu rė dami rim tą prie žas tį žmo nės ki ša nosį iš na mų“, – sa kė Da nu tė La šai tė, bend ro vės „Či li Hol dings“ rek la mos ir ko mu ni ka ci jos va do vė. Pak laus ta, ar klien tai ga li ti kė tis, kad mais tas ne spės at šal ti, D.La šai tė pa ti ki no, jog spe cia liuo se krep šiuo se ve žamas mais tas neat šą la net esant gana že mai lau ko tem pe ra tū rai.
Šil dy tu vas – tie siai į na musAt ša lus orams suak ty vė jo ne tik mais to pro duk tų, bet ir ki tų pre kių
e. pre ky ba. Kaip pa sa ko jo bendro vės „Se nu kų pre ky bos centras“ Elekt ro ni nės pre ky bos skyriaus va do vė Gin ta rė Jo di kai tie nė, nuo sau sio pa bai gos e. par duo tuvės e-se nu kai.lt už sa ky mų skai čius išau go 43 pro c.
„Di džiau sias už sa ky mų srau tas yra iš Vil niaus, Kau no, Klai pė dos, Bir žų, Ši lu tės ir Pa ne vė žio mies tų ir ra jo nų. E. par duo tu vė je la biausiai pa di dė jo čiuo ži mo pre kių, duji nių oro šil dy tu vų, aku mu lia to rių, elekt ro ni nių ra dia to rių, snie go valy mo įran kių, mai ti ni mo šal ti nių, skal dy mo ir ka po ji mo kir vių parda vi mas“, – var di jo G.Juo di kai tienė. Pa sak jos, nors už sa ky mų padau gė jo, e. par duo tu vė je dau giau per ka jau anks čiau už si re gist ra vę klien tai, nau jų skai čius išau go vos 3 pro c.
Ku ria si van giaiPa sak e. par duo tu vės as sor ti.lt vado vo V.Pugž lio, Lie tu vo je dar ne susi for ma vę pir ki mo e. par duo tu vėje įpro čiai. „Daž niau siai pirk da mi in ter ne tu žmo nės ieš ko nuo lai dų, ap si pir ki mo pa to gu mas jiems nė ra prio ri te tas, kaip dau ge ly je ki tų pasau lio ša lių“, – sa kė pa šne ko vas.
Dėl šios prie žas ties tra di ci nės par duo tu vės ne sku ba kel tis į e. erd vę. Bend ro vės „Ma xi ma LT“ atsto vės ry šiams su vi suo me ne Ol gos Ma laš ke vi čie nės tei gi mu, žings nis į e. pre ky bą Vil niu je pa si tei si no, bet plės tis į ki tus mies tus kol kas neke ti na ma.
Pre ky bos in ter ne tu au gi mą paste bin tys ki ti maž me ni nės pre kybos tink lai taip pat dar ne tu ri planų kurti e. parduotuves. „Ste bi me, kaip var to to jai prii ma šią nau jo vę, kaip e. pre ky bos sis te mą tai ko kiti, ak ty viai do mi mės jos ga li my bėmis. Ta čiau ar ti miau siu me tu pa tys pre ky bos in ter ne tu vyk dy ti ne planuo ja me“, – sa kė Dai nius Dun dulis, bend ro vės „Nor fos maž me na“ val dy bos pir mi nin kas.
Per šal čius – į e. par duo tu vęUž šil tų na mų lan gų siau čian tis spei gas kei čia gy ven to jų ap si pir ki mo įpro čius. Pri rei kus įsi gy ti bū ti niau sių mais to pro duk tų ir ki tų nea ti dė lio ti nų pre kių gelbs ti e. par duo tu vės.
proc.pa dau gė jo e. par
duo tu vių lan ky to jų at ša lus orams.
25
Pa to gu: � įpras tai Lie tu vo je e. par duo tu vių pa slau go mis kas dien nau doja si vos ke li šim tai žmo nių, ta čiau pa spau dus šal tu kui ap si pirk ti ne i šei nant iš na mų ta po pa to gu dar di des nei da liai žmo nių.
„Shut ters tock“ nuo tr.
[email protected] Julijanas Gališanskis
šeštadienis, vasario 4, 2012
Ge riau skur das ir bėdos užsienyje nei mir tis tėvynėjeImig ran tai iš Af ri kos ir Azi jos to liau plūs ta į Eu ro pą. Vie ni ieš ko ti ge ro gy ve ni mo, ki ti – pa bėg ti nuo tė vy nė je gre sian čios mir ties.
Pa vo jus: �� Grai�ki�jos�ir�Ma�ke�do�ni�jos�pa�rei�gū�nai�ne�le�ga�lius�imig�ran�tus�va�di�na�tik�sin�čia�bom�ba.� � „Scan�pix“�nuo�tr.
„Nau jie ji ko ri do riai“Anks čiau pa grin di nis imig ra ci jos ko ri do rius į Eu ro pą bu vo Vi durže mio jū ra. Ta čiau Ita li jo je, Prancū zi jo je ir Is pa ni jo je smar kiai sugriež ti nus sie nų ap sau gą nau juo ju imig ra ci jos ke liu ta po ry ti nės Euro pos vals ty bės.
An tai, Ma ke do ni ja. Pa sak Prancū zi jos lei di nio „Le Temps“, ši skur di Bal ka nų ša lis vir to vie na svar biau sių tran zi to sto te lių.
Gre ta ply tų sie nos, kaip ra šo „Le Temps“, ant ku rios pui kuoja si gra fi tis, sim bo li zuo jan tis Koso vo al ba nų su ki lė lių trium fą, sėdi ke lio li ka jau nuo lių iš Pa kis ta no ir Af ga nis ta no.
Ma ke do ni jos Lo ja no gy ven vie tė ne to li Ser bi jos sie nos vei kiau prime na pa bė gė lių su lai ky mo cent rą nei ma žą ir jau kų kai me lį.
„Vis kas pra si dė jo ta da, kai čia atvy ko pir mo sios imig ran tų gru pės. At vyk da vo po tris, kar tais po ke tu
ris žmo nes. Da bar at vyks ta de šimti mis“, – „Le Temps“ pa sa ko jo Sela mas Meh me ti, kai mo se niū nas.
22 me tų imig ran tas iš Af ga nis tano Kha nas žur na lis tams sa kė, kad at vy ko iš Kan da ha ro mies to. Ke liavo ke lias sa vai tes – per Ira ną, Turki ją, ta da Grai ki ją, kol ga liau siai pa sie kė Ma ke do ni ją.
Iš pie čiau esan čio Ma ke do ni jos Bi to los mies to Kha nas nu si ga vo iki Lo ja no, iš ten ban dė pa tek ti į Serbi ją. De ja, Ser bi jos pa rei gū nai jį jau du kar tus iš siun tė at gal į Ma ke doni ją. Ši ša lis da bar ta po jo tė vy ne.
Pa sak Kha no, jo ke lio nės tiks las – Veng ri ja, o pa skui – Va ka rų Euro pa. „Po Veng ri jos – Aust ri ja, jei vis kas vyks pa gal pla ną. Ta da į Pary žių, ten tu riu drau gų. Sun kiau sia nu si gau ti į Ser bi ją“, – sa vo tiks lus žur na lis tams iš var di jo Kha nas.
Vie tos gy ven to jai tei gė, kad imig ran tai nak vo ja va di na mo siose džiung lė se – tai brūz gy nų ruožas tarp Lo ja no ir Ser bi jos Mi ra tova co kai me lio. Ser bi jos kai me, kaip ir Ma ke do ni jos pu sė je, dau giau sia gy ve na al ba nų, ta čiau abu kai mai at skir ti.
„Sie na už da ry ta nuo 1993 m., –
sa kė Lo ja ne gyve nan tis Ble ri
mas. – Se niau šiuos du kaimus siejo glau dus ry šys. Mano ma ma ir
žmo na yra iš Mi ra to va co.“
„Kur prasi de da asfal tas – ten
Ser bi ja, kur žvyr ke lis – M a k e d o n i ja“, – pa tiksli no vie ti niai.
Tie sa, siena – kruopščiai sau go ma.
Ser bi jos po li ci ja ir ka riuo me nės pa rei gū nai pa tru liuo ja pa sie ny je ir su lai ko vi sus, ku rie ban do kirsti sie ną. Ta da par siun čia juos at gal į Lo ja ną.
Or ga ni zuo tas ga be ni mo tink lasDau ge lis kal bin tų imig ran tų pa sako jo, kad apie Lo ja no mies te lį su žino jo ar ba iš in ter ne to, ar ba iš draugų ir pa žįs ta mų.
Ta čiau se niū nas S.Meh me ti tuo abe jo ja. Gar baus am žiaus vy ras įsiti ki nęs, kad Ma ke do ni jo je vei kia gerai or ga ni zuo tas ne le ga lios imig ra cijos tink las. Jo tei gi mu, or ga ni za to riai pa si tin ka imig ran tus pie ti niuo se Gev ge li jos ir Bi to los mies tuo se, o pa skui at ve ža juos čia.
„Tie, ku riuos pa gau na Ta ba novcės sie nos pe rė ji mo punk te, taip pat at si du ria čia“, – pa sa ko jo seniū nas.
Kai mo gy ven to jai sa kė, kad Loja ne jie nie kuo met ne ma tė Ma kedo ni jos po li ci jos. Pa sie ny je pa truliuo ja tik Ser bi jos pa rei gū nai. Čia nė ra ir hu ma ni ta ri nės pa gal bos, o žie mos – šal tos.
„Visi čia el gia si taip, tar si jie (imig ran tai) neeg zis tuo tų“, – skun dė si S.Meh me ti.
Nors ES su Ser bi ja ir Ma ke do nija yra pa si ra šiu sios su si ta ri mą dėl ne le ga lių imig ran tų, Ma ke do ni joje iki šiol įsteig tas vos vie nas pa bėgė lių su lai ky mo cent ras, vei kian tis ša lies sos ti nė je Skop jė je.
O imig ran tų srau tas iš Grai kijos au ga kaip ant mie lių, nes dauge lis jų ke liau ja į Eu ro pą per Make do ni ją, užuo t pa si rin kę ke lio nę per Bul ga ri ją, nes šios sie na saugo ma griež čiau.
„Už šios upės – Eu ro pa“Grai kams ne le ga lai ke lia ne mažes nį gal vos skaus mą nei ma ke donams.
Vo kie čių dien raš čio „Ta gesAnzei ger“ žur na lis tai šių me tų pradžio je lan kė si Tur ki jos ir Grai kijos pa sie ny je esan čiuo se kai muo se ir mies tuo se.
Jiems pa vy ko pa kal bin ti čia būriais trau kian čius imig ran tus.
„Ma to te? Už šios upės – Eu ro pa. Ten vis kas pa pras čiau. Ten bū si te lai min gi, la bai lai min gi“, – imigran tams tą pa čią dai ne lę dai nuoja kont ra ban di nin kas, stum da mas val tį nuo kran to Tur ki jo je.
Šią is to ri ją pa pa sa ko jo vie nas kal bin tas ne le ga las. Pa sak jo, po de šim ties mi nu čių ke lio nės kiek
pa trū ni ju sia val ti mi Ev ro upe – jie jau Eu ro po je ir tai svar biau sia.
Ap sup tas suar tų lau kų ne grįstas ir neas fal tuo tas pur vi nas ta kas nuo upės vin giuo ja link Nea Vy sos mies te lio.
Vaiz das – at šiau rus. Pil kas be la pų me dis, krū va su si spie tu sių pilkš vų na mų, pa lai di šu nys ir viena me iš na mų, kaip pa sa ko jo žurna lis tai, ry man ti se ny vo am žiaus mo te ris. Tar si lau kian ti at vy kė lių.
Kaž ka da Nea Vy so je gy ve no 7 tūkst. žmo nių, da bar li ko apie 2 tūkst. Kaip sa ko vie ti niai, jau ni grai kai iš čia pabė go į Vo kie ti ją ar Švei ca ri ją. Da bar mies tas – apy tuš tis.
„Tik se nie ji gy ven to jai dar li ko čia. Ką aš ga liu pa da ry ti?“ – sa kė 30me tis Gior gas, vie tos ka vi nės sa vi nin kas.
Čia pat vy ras pri dū rė, kad į miestą pa sta ruo ju me tu bū riais trau kia imig ran tai. Pak laus tas, ku ri jie ei na, Gior gas at sa kė: „Iš kur aš ži nau... Bet aš jiems pa de du. Jie daž niau siai atei na nuo ko jų iki gal vos per mir kę – mo te rys ir vai kai. Aš duo du jiems pie no, ar ba tos, šio to už kas ti. Tačiau ki ti žmo nės mies te ly je bi jo jų. Ko kių li gų dar at neš?“
Grai kas sa kė, kad imig ran tai žingsniuo ja ge le žin ke lio bė giais. Daž niausiai bū na gru pės po de šimt.
At pa žin ti juos ne sun ku – susi vė lę plau kai, pur vi ni dra bu žiai, daž niau siai iš tep ti žo le ir, ži no ma, ne tai syk lin ga ang lų kal ba, ku ria jie ban do su si kal bė ti su vie ti niais.
Ki tas mies te lio gy ven to jas 67erių ūki nin kas Kos tas Ar va ni ti dis sa ko, kad imig ran tai – ne lai mė.
„Jie ei na sau su ma, plau kia upe. Ei na per vis ką. Vai kai, kū di kiai... Nuo čia iki sie nos – 5 ki lo met rai, o jie vi si per mir kę. Tai siau bin ga“, – sa kė ūki nin kas.
Ge riau ken tė ti, nei mir tiTa čiau, re gis, tik grai kams at ro do, kad imig ran tų da lia – ne pa ke lia ma. Pa tys at vy kė liai tvir ti na, kad Graiki ja – ro jus, pa ly gin ti su tuo, kas jų lau kia tė vy nė je.
Žur na lis tų mies te su tik ti imigran tai – 4 pa kis ta nie čiai ir 6 af ganis ta nie čiai – džiau gė si, kad pa galiau pa sie kė Eu ro pą. Tie sa, vy rai lau kia, kol juos iš veš po li ci ja, nes bu vo su lai ky ti. Jau niau sias jų – 17 me tų Ab dul mo bee nas, bent to kiu var du jis pri si sta tė.
Jau nuo lis pa sa ko jo, kad ke lia vo pen kias sa vai tes, o pa sta rą sias dvi die nas ne tu rė jo nė kąs nio bur no je. Tė vy nė je Af ga nis ta ne jis dir bo muilo par duo tu vė je, o tė vas į ke lio nę jį iš lei do įda vęs 5 tūkst. do le rių.
Imig ra ci jos srau tai
2009 m. Ev ro re gio ne bu vo su lai �ky ta 3,5 tūkst. imig ran tų, 2010 m. – net 47,5 tūkst.
2011 m. „Fron tex“ pa skel bė, kad �vos per vie ną mė ne sį Ev ro re gio ne bu vo su lai ky ta 9,6 tūkst. imig ran tų. Tai, pa sak agen tū ros, ab so liu tus rekor das.
2010 m. ne le ga lus Grai ki jos sie nos �kir ti mas su da rė apie 90 pro c. vi sų ne le ga laus sie nos kir ti mo ES at ve jų. 2009 m. šis skai čius sie kė 75 pro c.
Re mian tis ES Dub li no pro ce dū ra, �bet ku rio je Bend ri jos valsty bė je su lai ky ti ne lega lai iš siun čia mi į tą ES ša lį, ku rios išori nę sie ną kir to. Dau giau sia išsiųs ta bu vo į Grai ki ją.
N o r s �grai kai siekia vi sus i m i g r a n tus per duoti Tur ki jai, An ka ra dažniau siai su tin ka at gal įsi leis ti tik savo pi lie čius. Turki jos sie na su Iranu ir Ira ku – menkai sau go ma ir kalnuo ta. Imig rantams ją kirs ti nesu dė tin ga.
Af ga nis ta ne žmo nės ko vo ja. Žmo nės žudo, mirš ta. Eu ro po je gy ve na ge ri žmo nės. Jie ne ko vo ja. Čia gyve ni mas ge ras.
10
Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jo.12p.
pasaulis
Egiptosostinėjevakarvėlplykstelėjoprotestuotojųirpolicininkųsusirėmimai;tebesitęsianeramumai,kuriuossukėlėpofutbolorungtyniųkilusiosriaušės,kuriospareikalavo74gyvybių.Riaušiųpolicijapaleidoašariniųdujųįžmones,mėtančiusakmenisįpareigūnus.
NeramumaiNeslopsta
Ukrainosjudėjimo„Femen“aktyvistėsprieTarptautinėsledorituliofederacijosCiurichesurengėakciją,apsirengusioskaliniųdarbiniaisdrabužiais.Taipaktyvistėsreikalavo,kadfederacijaatsisakytųrengti2014m.pasaulioledorituliočempionatąBaltarusijoje.
EuropąapėmusismarkiųšalčiųbangaLenkijojenuopraėjusiossavaitėsnusinešėjau37žmoniųgyvybę.Kaikuriuosešaliesregionuosetemperatūrabuvonukritusiiki35laipsniųšalčio.Estijoješiąsavaitęrastapirmojišiaismetaisšalčioauka,Ukrainojejųskaičiusviršijošimtą.
ragiNaboikotuoti
Šalčioaukos
šeštadienis, vasario 4, 2012
Ge riau skur das ir bėdos užsienyje nei mir tis tėvynėje
Pa vo jus: � GraikijosirMakedonijospareigūnainelegaliusimigrantusvadinatiksinčiabomba. „Scanpix“nuotr.
mė ne sius į prie glau dą bu vo at gaben ta net 250 vai kų. Tarp nau jų jų gy ven to jų bu vo ir paaug lių iš Soma lio, dir bu sių pro sti tu tė mis.
Ja we das ne nu tuo kia, ką da rys to liau. „Į Ita li ją. Ta čiau kont ra bandi nin kams rei kės dar 4 tūkst. dole rių“, – sa kė vai ki nas. Tie sa, jis
pri dū rė, kad di džiau sia jo sva jo nė – Nor ve gi ja.
„Žmo nės sa ko, kad Nor ve gi ja – ge rai. Pa kis ta ne – pa vo jin ga. Nepa ly gin si su Eu ro pa. Ga liu drą siai vi siems drau gams pa sa ky ti – jei už dir ba te, va žiuo ki te čia“, – kalbė jo Ja we das.
Grai ki jos ir Tur ki jos pa sie nyje ap si lan kę ame ri kie čių dien raš čio „Was hing ton Post“ žur na lis tai su tiko 30me tį Ka ri mą. Vy ras sa kė, kad yra iš Tu ni so, o už tai, kad pa siek tų Grai ki ją, su plo jo 1 tūkst. eu rų.
Ta čiau, re gis, jis bu vo vie nas iš ne dau ge lio, ku ris pri pa ži no, kad no ri na mo, o ne į Eu ro pą.
Ke lio nė je Ka ri mas su ži no jo, kad su si rgo jo mo ti na. Ta čiau pa sas li ko pas ke lio nės or ga ni za to rius, to dėl vy ras yra „įka lin tas“ Grai ki jo je.
„No riu at gal į Tu ni są. To dėl viską pa da ry siu, tu riu pa da ry ti. Tai pir mas ir pa sku ti nis kar tas. Aš lik siu sa vo ša ly je. Taš kas, – be veik verk da mas sa kė vy ras. – Man niekur ne si se ka – nei Tu ni se, nei Turki jo je, nei Grai ki jo je.“
Imig ran tų skai čius au gaĮ Nea Vy są va ka rop at vyks ta au tobu sas. Tai, anot vie ti nių, po li ci ja.Iš li pę pa rei gū nai sa ko, kad su rinks vi sus ne le ga lus ir nu ga bens į sulai ky mo cent rą. Tie sa, nau dos iš to ma žai, nes cent rai – per pil dy ti, nau jo kus pa tik rins, už re gist ruos, o ta da vei kiau siai pa leis.
Vos prieš ke le rius me tus Grai ki jos Ev ro re gio nas bu vo Eu ro pos už kampis. Da bar tai ne le ga lų iš Af ri kos ir Azi jos su lai ky mo cent ras. Pa na šiai kaip Ita li jos Lam pe dū zos sa la. Graikai va di na šį re gio ną tik sin čia bomba. Jau ku ris lai kas grai kų pa rei gūnams čia pa de da ES sie nos ap sau gos pa rei gū nai iš „Fron tex“ agen tū ros, ku ri at sa kin ga už išo ri nių Bend ri jos sie nų ap sau gą.
Syl ves te ris Die te re nas, „Frontex“ pa rei gū nas, ko man di ruo tas iš Olan di jos, sa kė, kad Tur ki jos ir Grai ki jos sie na – di džiu lė bė da.
„Žmo nės Eu ro po je net ne ži no, kas čia de da si. O tu rė tų. Vi si, kurie no ri, ga li pa žiū rė ti“, – iro ni zavo pa rei gū nas, ku ris su 174 ko le gomis iš 26 ES ša lių da bar pa tru liuo ja pa sie ny je.
„Fron tex“ pa jė gas pa sie ny je suda ro ne tik pa tru liai, ta čiau ir tardy to jai, do ku men tų klas to ji mo spe cia lis tai, ver tė jai.
Vi si pa rei gū nai gink luo ti, ap rūpin ti nau jau sia ste bė ji mo tech ni ka, net sraig tas par niais.
„Mū sų tiks las – pa dė ti Grai kijos po li ci jai, ypač dėl imig ra ci jos, nes ge rai iš ma no me šią sri tį, – sakė Ben ja mi nas Le coin te, Pran cūzi jos sie nos ap sau gos pa rei gū nas, ste bin tis pa sie nį su pa rei gū nais iš Por tu ga li jos ir Ru mu ni jos.
Tie sa, grai kai sa ko, kad jau neapsieis be ge rai sau go mo bar je ro pasie ny je, ta čiau pik ti na si, kad ES prie šio pro jek to ne pri si dės nė cen tu.
„ES pa li ko mums tvar ky tis su šia pro ble ma, – pik ti no si Evan ge las Ma ras lis, Nea Vy sos mies te lio meras. – Ta čiau šie žmo nės juk ne nori lik ti Grai ki jo je, jie juk ke liau ja į Eu ro pą.“
Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas
47,5tūkst.
imigrantų kirto Graikijos sieną 2010 m.
Pa sie nie čiai sa ko, kad ne imig rantai yra jų prie šai, o žmo nių kont raban da už sii man tys as me nys. Šie at rė žia, kad vers las – la bai pel ningas ir ri zi kuo ti ver ta.
An tai Mu ra tas, gy ve nan tis Tur kijos pa sie nio mies te Edir nė je, kurį su ti ko vo kie čių lei di nio „Ta gesAn zei ger“ žur na lis tai.
Ofi cia liai elekt ri ku ir tak sis tu dir ban tis vy ras pri si pa ži no, kad ver čia si imig ran tų per sie ną gabe ni mu.
„Ara bai, ira nie čiai, ira kie čiai, pa les ti nie čiai – vi si jie no ri į Eu ropą. Mes jiems su vei kia me Jung tinių Tau tų pa bė gė lių pa sus. Stambu le. Daž niau siai per ka me juos in ter ne tu. Pa ro dai šį pa są turkų po li ci jai ir gy venk čia dve jus
me tus ne truk do mai“, – pa sa kojo Mu ra tas.
Sie ną sau gan tys pa rei gū nai teigė, kad re tai ka da ži no, iš ko kios ša lies at vy ko imig ran tas, nes jų do ku men tai – klas to tės.
Kaip pa sa ko jo pa sie nie čiai, imig ran tai iš Šiau rės Af ri kos meluo ja, kad jie pa les ti nie čiai, iš Azijos – kad ki lę iš Af ga nis ta no, o iš Vi du rio Af ri kos – kad at si bel dė iš So ma lio.
Kont ra ban da be si ver čian tis Mu ra tas ti ki no, kad nau do tis jo pa slau go mis ap si mo ka. Jo tei gimu, ke lio nės per sie ną kai na vienam žmo gui – vi du ti niš kai tūkstan tis eu rų.
„Pa ti kė ki te, ver ta mo kė ti“, – rek la ma vo vers lą vy ras. 2003 m. ap suk ruo lis bu vo suim tas po li ci
jos ir be lan gė je pra lei do 42 dienas. De ja, sun kios die nos atė jo ir jam – baus mės už ne le ga lų žmonių ga be ni mą Tur ki jo je da bar sugriež tė jo.
„Ka lė ji me ga li pra leis ti net trejus me tus“, – įspė jo Mu ra tas.
Ta čiau Tur ki jos pa sie ny je gy venan tys tur kai ste bi si – tur kų po lici ja nie kuo met ne stab do ir ne tikri na įtar ti nų au to mo bi lių, ku riais ga be na mi imig ran tai.
„Ne ži nau, ko dėl po li ci ja jų (kont ra ban di nin kų) ne stab do, – ste bė jo si vie nas tur kas ūki nin kas iš Ka raa ga co kai mo, ne to li Graiki jos sie nos. – Net jei pa gau na, jie nie ko ne da ro. Už pil do kaž ko kius do ku men tus, o juos kont ra ban dinin kai pa skui iš me ta.“
Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas
„Čia (Grai ki jo je – red. pa st.) bent jau bai mės ne jau čiu. Af ga nista ne žmo nės ko vo ja. Žu do, miršta. Eu ro po je gy ve na ge ri žmo nės. Jie ne ko vo ja. Čia gy ve ni mas geras“, – sun kiai žo džius rin ko af ganis ta nie tis. To pa ties am žiaus Jawe das Me sa vis, žur na lis tų su tik tas ne to li nuo sie nos esan čia me Aleksand ru po lio mies te, pa pa sa ko jo, kad tė vy nė je Pa kis ta ne ne tu ri net drau gų – vi si jie žu vo.
Ja we das nie kuo met ne lan kė mokyk los, o jo tė vas mi rė, kai jam buvo vos ket ve ri. Jis ti ki si Eu ro po je ras ti dar bą ir pa dė ti sa vo na miškiams, kad šie bent jau ga lė tų lanky ti mo kyk lą.
Kaip ir Ab dul mo bee no, Ja we do ke lio nė į Eu ro pą bu vo pra ga riš ka. Ira ne jį pa šo vė sie nos ap sau gos parei gū nai. Kai tik pa te ko į iš sva jo tąją Grai ki ją, bu vo nu siųs tas į Fy lakio pa bė gė lių su lai ky mo cent rą. Są ly gos ten, pa sak jo, sun kios – vie na lo va trims žmo nėms, nešva ra...
Da bar jis glau džia si Aleksand ru po ly je esan čio je vai kų prie glau do je. Čia gy ve na vai kai, ku riuos su čiu po po li ci ja ir ku rie ne tu ri tė vų ar glo bė jų. Kaip tvirti no žur na lis tams prie glau dos vado vai, vien per pa sta ruo sius tris
Žmo nių kont ra ban da – pel nin gas vers las
Pla nas: � daugeliuinelegaliųimigrantųkontrabandininkaiparūpinanetikrusdokumentus, todėljų tapatybę, pasak pareigūnų,sunkunustatyti. „Scanpix“nuotr.
11
pasaulisšeštadienis, vasario 4, 201212
Geidžiamiausios pasaulio moterys Geidžiamiausios pasaulio moterys
Remdamasis maždaug milijo-nų lankytojų apklausa, portalas AskMen.com sudarė geidžia-miausių pasaulyje moterų sąra-šą. Pirmoji vieta atiteko Kolum-bijos aktorei Sofiai Vergarai, ku-ri pernai tenkinosi trečia vieta. 19-metė aktorė ir modelis Kate Upton užėmė antrą vietą, o tre-čią – Rooney Mara, kuri vaidino Lisbet Salander romano „Mer-gina su drakono tatuiruote“ ho-livudinėje ekranizacijoje.
lai mė jo vieš na mių sa vi nin kai2002 m. sau sį Vo kie ti jo je įsi ga liojo As me nų, ku rie ver čia si pro sti tuci ja, san ty kių tei si nio re gu lia vi mo įsta ty mas. Pros ti tu ci ja bu vo įteisin ta kaip le ga li pro fe si ja ir pra rado amo ra lios veik los sta tu są, viešna mių sa vi nin kai ga vo vers li nin kų sta tu są ir tei sę sam dy ti mo te ris pagal dar bo su tar tis. Sek so pra mo nės dar buo to jos įsi pa rei go jo mo kėti mo kes čius, o mai nais ga vo tei sę į so cia li nę ap sau gą: pen si ją, svei katos drau di mą, be dar bio pa šal pą.
Įs ta ty mo au to rių tiks lai bu vo geri: ap gin ti lais vo el ge sio mer gi nų tei ses, su teik ti joms so cia li nę apsau gą ir ga li my bę jung tis į pro fesi nes są jun gas.
Bet da bar api bend rin da mi dešimt me čio re zul ta tus eks per tai apgai les tau da mi kons ta tuo ja: iš prosti tu ci jos le ga li za vi mo Vo kie ti jo je dau giau sia lai mė jo vieš na mių sa vinin kai, o pa čioms se niau sios profe si jos at sto vėms gy ve ni mas beveik ne pa si kei tė.
Į pro sti tu tes žiū ri ma krei vai„Įs ta ty mas ma žai ką te pa kei tė. Tik ne dau ge lis mer gi nų su da ro dar bo su tar tis, dau gu ma no ri dirb ti be su tar čių, kaip lais vai sam do mos dar buo to jos“, – nau jie nų agen tūrai DPA pri pa ži no stam baus Kelno vieš na mio „Pas cha“ sa vi ninkas Ar mi nas Lobs chei das.
Vy ro žo džius pa tvir ti na ir statis ti niai duo me nys: jie ro do, kad
tik 1 pro c. sek so pra mo nės darbuo to jų tu ri dar bo su tar tis. Pasak Vo kie ti jos fe de ra li nės šei mos, sen jo rų, mo te rų ir jau ni mo mi niste ri jos, se niau sios pro fe si jos atsto vės itin re tai krei pia si so cia linės pa ra mos.
Pros ti tu čių in te re sus gi nan čio ju dė ji mo „Hyd ra“ at sto vai tei gia, kad to prie žas tis yra vi suo me nės po žiū ris. Esą žmo nės iki šiol kreivai žiū ri į se niau sios pro fe si jos atsto ves.
„Mo te rims, ku rios pi ni gų už sidir ba par da vi nė da mos sa ve, iki šiol kai nuo ja daug mo ra li nių pa stan gų pa ra šy ti žo dį „pro sti tu tė“ ofi cialiuo se do ku men tuo se pil dant skiltį apie užim tu mą“, – vie na me prane ši me tei gė „Hyd ra“.
55 me tų A.Lobs chei das pri pa žįsta, kad iš pro sti tu ci jos le ga li za ci jos dau giau sia iš lo šė vieš na mių sa vinin kai. Jo in ty mių pa slau gų įstaigo je dir ba apie šim tą pro sti tu čių.
Ypač daug dar bo jos tu ri vyks tant tarp tau ti nėms mu gėms.
„Pa vyz džiui, anks čiau ne ga lėjau rek la muo ti sa vo vers lo, o dabar tai ofi cia liai lei džia ma“, – sakė A.Lobs chei das, ro dy da mas į di džiu lį pla ka tą, puo šian tį vieš namio pa sta tą.
po li ci jai – dau giau rū pes čių2002 m. įsta ty mas įtei si no vi sų rūšių ero ti nes pa slau gas – nuo viešna mių ir pa ly do vių agen tū rų iki sek so pa slau gų te le fo nu ir gat vės pro sti tu ci jos. Ypač iš po pu lia rėjo va di na mie ji vie no do mo kes čio klu bai, ku riuo se už maž daug 20 eu rų (70 li tų) klien tas ga li my lė tis su tiek mo te rų, kiek tik no ri.
Ta čiau ši nau jo vė tu ri ir ki tą pusę. Po li ci jai ta po sun kiau ko vo ti su ne tei sė tais san do riais ir ki tais pažei di mais sek so pra mo nė je. Da bar pa rei gū nai tu ri tei sę įsi kiš ti tik tuo at ve ju, kai tu ri tvir tų įta ri mų ar ba įro dy mų dėl ne tei sė tos veik los.
Ki ta pro ble ma – pre ky ba žmonė mis. Eu ro pos Ko mi si jos už saky tas ty ri mas at sklei dė, kad ša lyse, kur įtei sin ta pro sti tu ci ja, to kios pre ky bos at ve jų fik suo ja ma ge ro kai dau giau.
„Ša ly se, ku rio se įtei sin ta prosti tu ci ja, sek so pa slau gų pa klausa ge ro kai di des nė nei ten, kur tai drau džia ma. Ati tin ka mai ir pro stitu čių ten yra dau giau. O tarp jų būna ne ma žai to kių, ku rios to se ša lyse at si dū rė ne le ga liai“, – paaiš ki no
Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jo
Pros ti tu ci jos le ga liza vi mo įsta ty mas Vo kie ti jo je vei kia jau de šimt me tų, bet taip ir ne da vė to kių re zul ta tų, kokių bu vo ti ki ma si.
Re zul ta tas: � se niau sios pro fe si jos le ga li za vi mo įsta ty mas pa dė jo vieš na mių sa vi nin kams, bet ne pa čioms pro sti tu tėms. AFP nuo tr.
Mo te rims iki šiol kainuo ja daug mo ra linių pa stan gų pa rašy ti žo dį „pro sti tu tė“ ofi cia liuo se do kumen tuo se pil dant skil tį apie užim tu mą.
ava ri ją pa ty ru sio ita li jos kruizi nio lai vo ka pi to no Fran ces co schet ti no as me ni nė je ka ju tė je na rai ra do mo te riš kų dra bu žių ir apa ti nių. Ki lo įta ri mų, kad jie priklau so jau nai mol da vei dom nicai Ce mor tan.
Ita li jos pro ku ro rai tre čia die nį iškvie tė 25 me tų mo te rį į ap klau są. Ji už tru ko še šias va lan das. Ita lijos ži niask lai da taip pat pra ne ša, kad bu vu si krui zi nio lai vo šo kė ja D.Ce mor tan pri si pa ži no my lin ti 52 me tų ka pi to ną, tu rin tį žmo ną ir paaug lę duk te rį.
„My liu jį ir ne no riu, kad jo repu ta ci ja žlug tų. Vi si jį puo la“, – 25erių mol da vės žo džius ci ta vo Ita li jos laik raš čiai, rem da mie si pro ku ro rų žo džiais.
Ke lei viai ma tė F.Schet ti no ir D.Ce mor tan kar tu va ka rie niaujan čius lem tin gą sau sio 13osios va ka rą, kai dau giau nei 114 tūkst. to nų lai vas su 4200 ke lei vių užplau kė ant uo los. Pa sak liu dy to jų, jie gė rė rau do ną jį vy ną, o iki avari jos tuo me tu bu vo li kę maž daug 40 mi nu čių.
Mol da vė pro ku ro rams pri si paži no, kad F.Schet ti no pa kvie tė ją ant ka pi to no til te lio pa si gro žė ti tra di ci ja, kai lai vas svei ki na Džiljo sa los gy ven to jus. Ma no ma, kad bū tent šis poel gis bu vo ne lai mės prie žas tis, nes lai vas pri plau kė per ne lyg ar ti kran to.
By lą ti rian tis pro ku ro ras Frances co Ve ru sio sa kė, kad D.Cemor tan pa ro dy mai la bai svarbūs ir pa dės iš siaiš kin ti, kas vy ko
ant ka pi to no til te lio ir ar ka pi tono dė me sys bu vo blaš ko mas, kaip tvir ti no ke li jo pa dė jė jai.
Mol da vei jo kių įta ri mų nė ra pateik ta. Ka pi to nas F.Schet ti no kalti na mas ne ty či ne žmog žu dys te ir tuo, kad pa li ko lai vą anks čiau už ke lei vus ir ki tus įgu los na rius. Ka pi to nui skir tas na mų areš tas, jam gre sia 12 me tų ka lė ji mo.
Per lai vo ka tast ro fą žu vo 17 žmo nių, dar 15 lai ko mi din gu siais be ži nios. Šią sa vai tę gel bė to jai nu spren dė nu trauk ti jų paieš ką.
Bend ro vė „Cos ta Crui ses“, kuriai pri klau so ava ri ją pa ty ręs laivas, nu spren dė jį su pjaus ty ti ir uti li zuo ti. Tai ga li už truk ti me tus.
Ant šo no 80ia laips nių pasvi ręs ir į dug ną at si rė męs laivas ky šo iš van dens, bet jo pa dėtis ne sta bi li. Tre čia die nį jis dar pa ju dė jo ke liais cen ti met rais, ir gel bė to jams vėl te ko nu traukti de ga lų pum pa vi mą iš lai vo rezer vua rų.
„Cos ta Con cor dia“ bu vo plaukio jan tis pra ban gus vieš bu tis, į ku rį ke lei viai li po tu rė da mi daug pi ni gų, bran ge ny bių ir ki tų vertin gų daik tų. Eva kuo da mie si kelei viai vi sa tai pa li ko lai ve, to dėl bai mi na ma si, kad lo bių ieš ko to jai ar ba Ita li jos ma fi ja ne pra leis progos ne tei sė tai pa si pel ny ti.
Ta čiau pa kran tės ap sau gos parei gū nas lei te nan tas Mas si mo Mac che ro ni už tik ri no, kad laivas sau go mas 24 va lan das per pa rą, to dėl nie kas prie jo ne ga lės priar tė ti.
„The Dai ly Te leg raph“ inf.
Gal vą ap su ko mei lė
Jaus mai: � kaip ra šo Ita li jos laik raš čiai, 25 me tų D.Ce mor tan pro ku ro-rams pri si pa ži no my lin ti 52-ejų ka pi to ną F.Schet ti no. „Reu ters“ nuo tr.
1. Sofia Vergara 2. Kate Upton 3. Rooney Mara 4. Miranda Kerr 5. Nicki Minaj
pasaulisšeštadienis, vasario 4, 2012 13
Geidžiamiausios pasaulio moterys Geidžiamiausios pasaulio moterys
Įtei sin ta pro sti tu ci ja ne pa dė jovie nas ty ri mo au to rių Hei del bergo uni ver si te to pro fe so rius Axe lis Dre he ris.
2007 m. Bul ga ri ja ir Ru mu nija įsto jo į ES, ir šios ša lies pi lie čiai ga vo tei sę be vi zų ke liau ti Bend rijos te ri to ri jo je. Tuo pat me tu Vokie ti jo je la bai pa gau sė jo bul ga rių ir ru mu nių pro sti tu čių. Dau gu ma jų ne mo ka nei vo kie čių kal bos, nei ži no sa vo tei ses. Į po li ci ją jos nesi krei pia vien to dėl, kad pa rei gūnus lai ko to kiais pat ko rum puotais, kaip ir sa vo tė vy nė je.
Pro fe so rius A.Dre he ris pa teikė to kius skai čius: „Vo kie ti jo je, kur pro sti tu ci ja įtei sin ta, dir ba 60 kar tų dau giau pro sti tu čių, nei Švedi jo je, kur ši veik la už draus ta. Bet Vo kie ti jo je už fik suo ta 62 kar tus dau giau pre ky bos žmo nė mis at ve jų nei Šve di jo je, nors šio je yra de šimt kar tų ma žiau gy ven to jų.“
ar rei kia griež tin ti įsta ty mą?Ke lių že mių vi daus rei ka lų mi nistrai pa ra gi no griež čiau re gu liuo ti pro sti tu ci ją – draus ti ją tam tik rose vie to se, ri bo ti lai ką ar ba rek lamą.
Vo kie ti jos val dan čio sios Krikščio nių de mok ra tų są jun gos par lamen ta ras Step ha nas Maye ris nese niai pa reiš kė, kad pro sti tu ci jos le ga li za vi mas bu vo klai da, ku ri tik pa kurs tė nu si kals ta mu mą raudo nų jų ži bin tų kvar ta luo se. Po lici nin kų pro fe si nės są jun gos pirmi nin kas Bern har das Witt hau tas
taip pat pa reiš kė nuo mo nę, kad šis įsta ty mas žlu go, nes juo lengvai dangs to si są va dau to jai, ku rie jė ga ver čia mer gi nas dirb ti pro stitu tė mis.
Bet pro fe so rius A.Dre he ris kate go riš kai prieš ta rau ja, kad bū tų griež ti na mas pro sti tu ci jos įsta tymas. Anot jo, Vo kie ti jo je iš prosti tu ci jos gy ve ni mui užsi dir ba 150 tūkst. žmo nių, ir var žy ti jų tei ses ne bū tų tei sin ga.
„Rei kia ne keis ti įsta ty mą, o kovo ti su jo pa žei dė jais“, – pa brė žė A.Dre he ris.
„Deuts che Wel le“, „Ta geb latt on li ne“ inf.
Re zul ta tas: �� se�niau�sios�pro�fe�si�jos�le�ga�li�za�vi�mo�įsta�ty�mas�pa�dė�jo�vieš�na�mių�sa�vi�nin�kams,�bet�ne�pa�čioms�pro�sti�tu�tėms.� � AFP�nuo�tr.
20eu rų
– tiek va di na muosiuose vie no do mo kes čio
klu buose reikia sumokėti, kad
galėtum my lė tis su tiek mo te rų, kiek no ri.
Bai gė si tie lai kai, kai dip lo ma tai ir ban ki nin kai ga lė jo vaikš ti nė ti po že ne vą ne si bai min da mi, kad kas nors pa vogs jų la ga mi nė lius. Vagys čių – pra de dant pi ni gi nė mis ir bai giant au to mo bi liais – skaičius Švei ca ri jo je per nai šok te lėjo 23 pro c.
svars to iš si kraus ty ti450 tūkst. Že ne vos re gio no gy vento jų ne ga li bū ti ra mūs ir dėl na mie pa lik to tur to. Įsi lau ži mų skai čius per nai šok te lė jo taip pat penk tada liu, iki 8200, ar ba vi du ti niš kai 22ie jų per die ną. Nu si kals ta mumo šuo lis toks stul bi nan tis, kad Že ne vos tu riz mo agen tū ra pa šali no iš rek la mų bet ko kias užuomi nas apie sau gų mies tą.
Švei ca ri jos am ba sa do riaus Jung ti nė se Tau to se re zi den cija Že ne vo je bu vo vie nas iš maždaug 20ies dip lo ma ti nių pa sta tų, į ku riuos įsi lauž ta praė ju sią va sarą. Gink luo tų nu si kal tė lių taiki niais ta po ir ban kų pa da li niai, pa što sky riai bei de ga li nės. Šveica rus ga li pa guos ti bent tai, kad pa pras tai to kie api plė ši mai at lieka mi be fi zi nio smur to.
Kai ku rie ži no mi Že ne vos gyven to jai gar siai reiš kia su si rū pini mą. Geor ge’as Kou ki sas, ban kų pro gra mi nės įran gos bend ro vės „Te me nos“ įkū rė jas, ne se niai pareiš kė pra dė jęs svars ty ti iš si kel ti iš Že ne vos į ki tą mies tą, kai jam, li pan čiam iš tak si au to mo bi lio, iš plė šė du la ga mi nė lius. Vers linin kas pa sa ko jo, kad pa na šių nema lo nu mų tu rė jo ir ke le tas jo kole gų.
„Ar vers li nin kams, va ži nė jantiems po Že ne vą, da bar rei kia sam dy tis as mens sar gy bi nius?“ – re to riš kai klau sė G.Kou ki sas.
Gy ven to jai pra ra do bud ru mąSteng da ma si su val dy ti pa dė tį, poli ci ja pra dė jo daž niau pa tru liuoti gat vė se, bet tam ėmė prie šintis po li ci nin kų pro fe si nė są jun ga. Ji praė ju sį mė ne sį su ren gė ne dide lį strei ką at si sa ky da ma skirti bau das už eis mo tai syk lių pažei di mus. Pa rei gū nai aiš ki na, kad daž nes nis pa tru lia vi mas pa blogins jų dar bo są ly gas, bet neat neš jo kios nau dos.
Su tuo iš da lies su tin ka ir Žene vos po li ci jos va do vė Mo ni ca Bon fan ti. Anot jos, il gą lai ką apie bud ru mą nė ne gal vo ję gy ven to jai tu rė tų keis ti po žiū rį ir el ge sį.
„Daug žmo nių iki šiol išei na iš na mų ir neuž ra ki na prie ki nių du rų ar ba res to ra ne pa lie ka krep šį ant sta lo, kai ei na į tua le tą“, – sa kė M.Bon fan ti.
Kal tos at vi ros sie nos?Že ne va yra stam bus pri va čios ban ki nin kys tės cent ras ir vie nas tur tin giau sių mies tų Eu ro po je, to dėl nu si kal tė lių dė me sys jam ne tu rė tų ste bin ti. Bet nu si kals tamu mo šuo lį le mia ir ki ti veiks niai. Vie nas jų – geog ra fi nė pa dė tis.
To pa ties pa va di ni mo eže ro pakran tė je iš si drie ku sį mies tą supa 105 km il gio Švei ca ri jos ir Prancū zi jos sie na. Kai 2008 m. gruo dį Švei ca ri ja pri si jun gė prie Šen ge
no zo nos ir pa sie nio kont ro lė bu vo pa nai kin ta, tuo ėmė nau do tis tarptau ti nės nu si kals ta mos gru puo tės. Tos, ku rios anks čiau vei kė Pran cūzi jos mies tuo se, tar ki me, Lio ne arba Mar se ly je, nu si tai kė į Že ne vą. Jos daž nai nu vyk da vo tik at lik ti pur vino dar bo ir grįž da vo at gal į Pran cūzi ją ir jos at ski rą ju ris dik ci ją.
Nors Švei ca ri jos ir Pran cū zi jos po li ci jos bend ra dar bia vi mas ta po dar glau des nis, jis ir gi tu ri ri bas. Pa vyz džiui, pa gal dvi ša lį su si tari mą po li ci ja ga vo tei sę vy tis nusi kal tė lius vie na ki tos te ri to ri jo je. Bet au to mo bi lio gau dy nės pri va lo bū ti nu trauk tos, kai tik per se kioja ma sis dings ta iš akių.
iki Bag da do dar to liŠvei ca ri jos vy riau sy bės at sto vas Oli vier Cou tau ra gi na ne dra mati zuo ti pa dė ties. Jis pa tei kė apklau sų duo me nis, ku rie ro do, kad ne ma ža da lis į Švei ca ri ją at vykstan čių už sie nie čių re ko men duo tų ki tiems at vyk ti ir ap si gy ven ti čia.
„Ne ga li me neig ti pro ble mos, bet mes dar ne pa sie kė me to kio lygio, kad už sie nie čiai bi jo tų čia gyven ti dėl nu si kals ta mu mo“, – teigė O.Cou tau.
Bu vęs Že ne vos kan to no par lamen to pir mi nin kas Guy Met tanas įsi ti ki nęs, kad per tvar kos teisė sau go je pa dės pa ge rin ti pa dė tį. Bet, anot jo, po li ti kai dir ba lė tai, to dėl pa žan gos ga li ma ti kė tis tik po dve jų tre jų me tų.
„Kal bant apie nu si kals ta mu mą, Že ne va su si ly gi no, o gal net nu siri to že miau už jai pri ly gi na mus mies tus, – pri pa ži no G.Met tanas. – Bet tai ne reiš kia, kad pa dėtis ta po vi siš kai ne val do ma ir kad ši vie ta taps pa na ši į Bag da dą.“
„The New York Ti mes“ inf.
Že ne va ne te ko sau gaus ir ra maus mies to ti tu lo
Įp ro čiai: �� bud�ru�mą�pa�mir�šu�siems�Že�ne�vos�gy�ven�to�jams�teks�pra�tin�tis�ra�kin�ti�na�mų�du�ris�ir�ne�pa�lik�ti�savo�daik�tų�be�prie�žiū�ros.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.
Ar vers li nin kams, va ži nė jan tiems po Že ne vą, da bar reikia sam dy tis asmens sar gy bi nius?
6.�Emma�Stone 7.�Scarlett�Johansson 8.�Kim�Kardashian 9.�Rihanna 10.�Candice�Swanepoel
Ki to se H gru pės rung ty nė se staig me ną pa tei kė Kan tu „Bennet“ krep ši nin kai, sa vo aikš tė je 82:74 par klup dę Tel Avi vo „Macca bi Elect ra“.
Ata kai – 10 se kun džių13ąją per ga lę iš ei lės Eu ro ly go je šį se zo ną iš ko vo jo Jo no Kaz laus ko tre ni ruo ja ma Mask vos CSKA ko
man da, E gru pė je 85:70 įvei ku si Stam bu lo „Ga la ta sa ray“.
Ra mū nas Šiš kaus kas prie per ga lės pri si dė jo 11 taš kų, at ko vo tu ka muoliu ir 3 re zul ta ty viais per da vi mais, o Dar ju šo Lav ri no vi čiaus są skai to je – 2 taš kai ir 2 pe rim ti ka muo liai.
J.Kaz laus kas bu vo ne pa ten kin tas, kad jo auk lė ti niai per daug sku bė jo baig ti ata kas.
14
At lei dęs va džias, „Žal gi ris“ var žo vų jau ne be sus tab dėKau no „Žal gi rio“ krep ši nin kams ne pa vy ko pa da ry ti to, ko jie ti kėjo si per Eurolygos ma čą su „Barce lo na Re gal“ eki pa, – bū ti su sikau pę ir su si tel kę vi sas rung tynes. Ne di de lė spra ga ket vir ta jame kė li ny je su tei kė ko zi rį Is pani jos ko man dai, ir ji juo pa si naudo jo.
Tarp žiū ro vų – J.Guar dio laŽal gi rie čiai pra lai mė jo Bar se lonos krep ši nin kams 80:94. Tai – tre čio ji kau nie čių ne sėk mė Eu roly gos tur ny ro „TOP16“ eta po H gru pė je.
Ant ra ja me kė li ny je aikš tės šeimi nin kai bu vo pa di di nę per sva rą iki 28:18, ta čiau „Žal gi ris“, daugiau sia Ro ber to Jav to ko, Son ny Weem so, Man to Kal nie čio pastan go mis, lai mė jo at kar pą 17:3 ir iš si ver žė į prie kį.
Tre čia ja me kė li ny je „Bar ce lo na Re gal“, ve da ma Era ze mo Lor beko ir Jua no Car lo so Na var ro, vėl nu to lo – 61:54, bet Lie tu vos vice čem pio nai su švel ni no skir tumą – 63:59.
Per ke lias pir mą sias ket vir to jo kė li nu ko mi nu tes Is pa ni jos grandai su ren gė ke tu rias iš ei lės sėkmin gas ata kas, per ku rias pel nė 12 taš kų. To mas De li nin kai tis tri taškiu ir Mi lo va nas Ra ko vi čius baudų me ti mais bu vo įžie bę vil tį – 74:83, ta čiau „Bar ce lo na Re gal“ į tai at sa kė tri taš kiais.
„Žal gi riui“ ne ga lė jo pa dė ti traumuo tas snai pe ris Mar ko Po po vičius. Tarp dvi ko vos žiū ro vų bu vo ir „Bar ce lo nos“ fut bo li nin kų stra
te gas, vie nas ge riau sių pa sau ly je tre ne rių Jo se pas Guar dio la su savo at ža lo mis.
Su tei kė leng va tų„Ma čą pra dė jo me pa dri kai. Norė jo me žais ti, kaip bu vo me numa tę, ta čiau ne pa vy ko. Pas ku ti nį kė li nį at lei do me va džias, lei dome var žo vams kar to ti me ti mus, at ko vo ti ka muo lį po mū sų krepšiu, o pa tys ata kuo da mi per daug kly do me. „Bar ce lo na Re gal“ pasi nau do jo mū sų su teik to mis leng va to mis. No rint įveik ti to kią ko man dą rei kia bū ti su si tel kus vi sas rung ty nes“, – po var žybų svars tė „Žal gi rio“ vy riau siasis tre ne ris Alek sand ras Tri funo vi čius.
„Bar ce lo na Re gal“ stra te gas Xavie ras Pas cua lis pri pa ži no, kad iš pra džių jo eki pai daug rū pes čių kėlė kau nie čių de ri niai „dvie se prieš du“, bet ga liau siai gy ny ba pa vy ko su stab dy ti „Žal gi rį“.
Va sa rio 9ąją A.Tri fu no vi čiaus ir X.Pas cua lio ka riau nos su si tiks Kau no „Žal gi rio“ are no je. 16
„Bar ce lo na Re gal“ pa si nau do jo mū sų su teik to mis leng va tomis. No rint įveik ti tokią ko man dą rei kia bū ti su si tel kus vi sas rung ty nes.
A.Tri fu no vi čius:
J.Kin de ris: „Ti kiuo si, šie me tai bus švie ses ni“Jus ti nas Kin de ris bu vo pri pa žin tas ge riau siuo ju praėju sių me tų Lie tu vos pen kia ko vi nin ku, ta čiau pa ts spor tinin kas 2011uo sius įvar di jo kaip pačius juo džiau sius
per sa vo kar je rą – nei ke lia la pio į olim pi nes žaidy nes, nei uni
ver si te to dip lo mo.
Man tas Stan ke vi č[email protected]
„Ti kiuo si, kad šie me tai bus švieses ni ir sėk min ges ni“, – tvir ti na at le tas ir ne si lei džia į svars ty mus apie ga li my bę lik ti be ke lia la pio į Lon do no va sa ros olim pi nes žaidy nes.
– Jus ti nai, kas at si ti ko 2011-ai-siais, kad ne no ri jų pri si min ti? – pa klau sė me J.Kin de rio.– Jei praė ju sio se zo no pra džio je būčiau pa gal vo jęs, kad bus to kie metai, ma tyt, bū čiau la bai liūd nas. No rė jau, kad bū tų su si klos tę taip, jog bū čiau priar tė jęs prie ke lia lapio į Lon do no olim pia dą, – ne pavy ko. Bu vo dve jos var žy bos, ku rios vis ką lė mė ir jo se man ki lo pro blemų su la ze ri niais pis to le tais. Vi sa tai jau sten giuo si pa mirš ti. Ne no riu apie tuos ge di mus net kal bė ti, reikia žiū rė ti į prie kį. Ne ma nau, kad da bar – ge riau sias lai kas guos tis. Ne nu lei džiu ran kų, vis kas dar prieš
Iš ban dy mas: �� J.Kin�de�ris�anks�ti�pra�dė�jo�reng�tis�nau�ja�jam�se�zo�nui,�nes�lau�kia�at�ran�kos�var�žy�bos�į�Lon�do�no�olim�pia�dą.� � Gin�ta�ro�Lu�ko�še�vi�čiaus�(BFL)�nuo�tr.
Vla di mi ras Ro ma no vas„Žal gi rio“ klu bo sa vi nin kas
Barse lo nos komanda lai mė jo, nes me tė dvi gu bai dau giau bau dų, ne gu mes – 28:14, išnau do jo ag re sy vu mą ir meist
Komentarasriš kai pro vo ka vo mū sų žai dė jus. Dėl su rink tų pra žan gų te ko pa keis ti mūsų ko man dos ka pi to ną Pau lių Jan kūną, be ku rio žai di mas iš si de ri no.Gai la, kad per vi sas šias la bai at sa kingas rung ty nes Dai nius Ša len ga net nepa kė lė gal vos krep šio link – bu vo maty ti, kad jis ne nu si tei kęs. Re zul ta tas – nu lis taš kų. Už tat Ro ber tas Jav to kas pa ro dė, ką ga li.Po Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“ krepši nin kų pra lai mė ji mo Kan tu „Ben net“ ko man dai mes tu ri me ge rą ga li my bę pra si brau ti į „TOP-8“ tur ny rą, ku ria me esa me ver ti žais ti.
????�??
???? ??
????�??
????�??
???? ??
???? ??
šeštadienis, vasario 4, 2012
[email protected] Romas Poderys
Daugiau sporto naujienų skaitykite
kaunodiena.lt
15
sportas
At lei dęs va džias, „Žal gi ris“ var žo vų jau ne be sus tab dė Sta tis ti ka
„Bar ce lo na Re gal“–„Žal gi ris“2012 01 02, Bar se lo nos „Pa lau
Blaug ra na“ are na, 3 565 žiū ro vai.
94:80(23:18, 19:25, 21:16, 31:21)
„Bar ce lo na Re gal“:E.Lor be kas 19 taš kų (5 at ko vo ti ka muo liai), J.C.Na var ro 16 (3 at ko vo ti ka muo liai, 3 rezul ta ty vūs per da vi mai, 3 klai dos), M.Huertas 14 (6 re zul ta ty vūs per da vi mai), F.Vasque zas (6 at ko vo ti ka muo liai) ir P.Mic kealas po 11, Ch.Eid so nas 8, C.J.Wal la ce’as ir J.Ing le sas po 5, B.Ndon gas 4, K.Pe ro vičius 1.
„Žal gi ris“:S.Weem sas 17 (5 klai dos), R.Jav to kas 13, M.Ra ko vi čius ir P.Jan kū nas (4 at ko vo ti kamuo liai) po 12, T.De li nin kai tis 11 (4 at ko voti ka muo liai), M.Kal nie tis 9 (4 re zul ta ty vūs per da vi mai, 4 klai dos), D.Col lin sas 6.
Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 24/42 (57,1 pro c.) ir 26/50 (52 pro c.), tri taš kiai – 8/20 (40) ir 6/11 (54,5), bau dų me ti mai – 22/28 (78,6) ir 10/14 (71,4), at ko vo ta ka muo lių – po 31, pe rim ta – 9 ir 3, re zul ta ty vūs per da vi mai – 18 ir 12, klai dos – 9 ir 16.
Taš kai: �� R.Jav�to�kui�rung�ty�nės�su�„Bar�ce�lo�na�Re�gal“�–�kol�kas�re�zul�ta�tyviau�sios�Eu�ro�ly�go�je�šį�se�zo�ną.� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.
Prob le ma: �� žal�gi�rie�čiams�dau�giau�siai�rū�pes�čių�kė�lė�slo�vė�nas�E.Lor�bekas�(de�ši�nė�je).
J.Kin de ris: „Ti kiuo si, šie me tai bus švie ses ni“akis – bus var žy bų, ku rio se ga lė siu at si grieb ti. Ap mau du dėl ne baig tų stu di jų uni ver si te te – neiš lai kiau bai gia mo jo eg za mi no. Ką pa da rysi, gy ve ni me vis ko būna.
– Kaip ruo šie si nau ja jam se zonui?– Šiuo me tu spor tuo ju Aly tu je. Čia su reng ta plau ki mo sto vyk la, kasdien – po dvi tre ni ruo tes. Kar tu dir ba ge riau sie ji Pa ne vė žio plauki kai. Be to, bė gio ju. Ki tos rung tys kiek nu ken čia, bet lai ko iki pa grindi nių var žy bų dar yra. Vis kas būtų kur kas pa pras čiau, jei sa vo ranko se tu rė čiau ke lia la pį į olim pi nes žai dy nes, – gal vo čiau tik apie startą Lon do ne, o da bar min ty se – atran kos var žy bos, to dėl ruoš tis joms pra dė jau anks ti.
– Kal ba ma, kad la ze ri niai pisto le tai – vie nas iš bū dų at si kraty ti bu vu sių šiuo lai ki nės penkia ko vės fa vo ri tų. Ką ma nai apie tai?
– Ne ma nau, kad tai bu vo kaž kieno no ras spe cia liai pa kenk ti, tie siog per daug sku bė ta įdieg ti šią nau jovę. Rim tų ban dy mų ne bu vo, nie kas ne pa gal vo jo, kad tiems mo der niems gink lams ga li tu rė ti įta kos be si keičian čios oro są ly gos.
– Ar esi pa ten kin tas sa vo re zulta tais ki to se rung ty se?– Per Eu ro pos čem pio na tą šau dymo sek to riu je, ne vei kiant apa ra tūrai, su gai šau 2 min. ir 45 sek. Norma lio mis są ly go mis už trun ku 50 sek. Ne daug trū ko, kad bū čiau ko
vo jęs dėl olim pi nio ke lia la pio. Buvo liūd na, te ko ir aša rą nu brauk ti. Sup ran tu, kad iš ša lies vis kas atro do pa pras ta, gal daug kas mano, kad per nai man tie siog pa si sekė. Te gul gal vo ja, kaip no ri, ta čiau da bar ti kiu, kad šis se zo nas bus geres nis.
– 2011ie ji Lie tu vos pen kia kovi nin kams – su dė tin gi me tai: skan da las dėl Do na tos Rimšai tės, la ze ri niai gink lai, ta vo ir Ed vi no Krun gol co re zul ta tai su pras tė jo...– Lie tu vos tau ti nio olim pi nio komi te to ge ne ra li nės asamb lė jos spren di mo dėl Do na tos ne no riu ver tin ti. Kiek vie no je is to ri jo je būna nu skriaus ta ku ri nors pu sė. Šįkart – spor ti nin kė. Ma nau, pa dary ta ne ma žai klai dų – jų neiš ven gė ir spor to val di nin kai, ir Do na ta. Sun ku ver tin ti, ku ris kal čiau sias.
Kal bant apie Ed vi ną, jo tik rai gai la, nes vi si jau sku ba nu ra šy ti, nes per nai jam ne pa si se kė. Sma
gu, kad se kė si Lau rai Asa dauskai tei, ji ne tu rė jo jo kių pro ble mų. Gal būt dėl to vi siems at ro do keisti ma no ir Ed vi no re zul ta tai. Viską su vo ki tik pa ts at si dū ręs blogo je si tua ci jo je. Ma čiau, kad daug spor ti nin kų vargs ta su la ze riais, bet kol pa ts su jais ne su si dū riau, ne su kau gal vos. Kai pa ty riau savo kai liu per svar biau sias var žybas, ban dė me ieš ko ti tei sy bės, tačiau vi si mū sų ar gu men tai at šo ko tar si nuo sie nos.
– Ar dėl to kių da ly kų tau nenus vy ra ran kos?– Kol kas yra tiks las – olim pi nės žai dy nės. Kol bus bent men kiau sia ga li my bė į jas pa tek ti, ran kos nesvirs. O jei gu... Na, ne no riu svarsty ti – kas bū tų, jei gu bū tų. Ži no ma, vie tą olim pi nė se žai dy nė se rei kė jo iš si ko vo ti kur kas anks čiau.
– Per nai ta pai ša lies čem pionu. Ar bu vo ly gia ver čių konku ren tų?
– Ne no riu ver tin ti. Ži nau, kad konku ren ci jos tik rai ne jau čia L.Asadaus kai tė, o ar yra vy rų, ku rie galė tų sto ti gre ta mū sų su Ed vi nu, ne ži nau. Jau ni mas au ga, grei tai to bu lė ja. Aš ir pa ts ne su se nas, kad ga lė čiau ver tin ti. No rė tų si, kad būtų dau giau ge rų fech tuo to jų, esa me pri vers ti vyk ti į sto vyk las už sie ny je, nes kai nuo lat tar pu sa vy je ko vo jame – neį do mu.
– Kaip ma nai, ko dėl Lie tu vos šiuo lai ki nė pen kia ko vė sto koja nau jų vei dų?– Žmo nės per ma žai ska ti na mi do mė tis šia spor to ša ka, trūks ta spe cia lis tų, pro fe sio na lių tre nerių. Jau ni mas klau sia: o kas man iš to? Ko dėl tu riu tai da ry ti? Aš sun kiai dir bau aš tuo ne rius metus, kol pa sie kiau pir mųjų sva resnių re zul ta tų. Ge rai, kad tre ne ris Ju ri jus Mosk vi čio vas ma ny je kažką įžvel gė. Dė ko ju jam, kad bu vo at kak lus ir ma ne iš lai kė pen kiako vė je.
Kol kas yra tiks las – olim pi nės žai dy nės. Kol bus bent menkiau sia ga li my bė į jas pa tek ti, ran kos ne svirs.
Lie�tu�vos�tau�ti�nis�olim�pi�nis�komi�te�tas�(LTOK)�ofi�cia�liai�panei�gė�Ru�si�jos�šiuo�lai�ki�nės�pen�kia�ko�vės�pre�zi�den�to�Viačes�la�vo�Ami�no�vo�pa�reiš�ki�mą,�esą�LTOK�va�do�vai�už�su�ti�ki�mą�Do�na�tai�Rim�šai�tei�da�ly�vauti�Lon�do�no�olim�pia�do�je�su�Rusi�jos�rink�ti�ne�pra�šė�fi�nan�si�nės�kom�pen�sa�ci�jos.
PaneigėPrasimanymus
Try�lik�tą�jį�įvar�tį�NHL�čem�piona�te�pel�nė�ir�du�re�zul�ta�ty�vius�per�da�vi�mus�at�li�ko�Dai�nius�Zub�rus,�o�7ąją�vie�tą�Ry�tų�konfe�ren�ci�jo�je�uži�man�tis�lie�tu�vio�at�sto�vau�ja�mas�Nau�jo�jo�Džersio�De�vils“�(59�tšk.)�klu�bas�namuo�se�5:3�nu�ga�lė�jo�Mon�realio�„Ca�na�diens“�(47�tšk.)�koman�dą.
BlykstelėjoD.ZuBrus
Daugiausiai�sirgalių�balsų�per�NBA�rinkimus�į�„Visų�žvaigždžių“�mačą,�kuris�vyks�vasario�26ąją�Orlande,�surinko�šio�miesto�„Magic“�ekipos�vidurio�puolėjas�Dwightas�Howardas�(nuotr.)�–�1600390.�Antrasis�pagal�populiarumą�–�Kobe�Bryantas�iš�Los�Andželo�„Lakers“�–�1555479.
D.HowarDas–PoPuliariausias
šeštadienis, vasario 4, 2012
16
sportas
„Jau 10-ąją se kun dę ka-muo lys lėk da vo į var žo-
vų krep šį, nors rei kė da vo už baig ti vi są de ri nį, o ne tik jo epi zo dą. Va-di na si, kai ku riems žai dė jams pir-miau sia rū pi as me ni nė sta tis ti ka, bet ne ko man dos in te re sai. To kių da ly kų stip rio je eki po je ne tu ri bū-ti. Vi si pri pra to, kad CSKA lai mi 20
taš kų per sva ra. Va di na si, rei kia, kad lai mė tų ir 30 ar 40 taš kų skir tu mu. Man tai ne priim ti na, be to, pa ste-bė jau, kad ir žai dė jai ner vi na si, jei iš kart neį gy ja me 12–14 taš kų pra-na šu mo“, – kal bė jo J.Kaz laus kas.
Pir mą ją per ga lę šio je gru pė je iš-ko vo jo Mar ty no Ge ce vi čiaus at-sto vau ja mas Pi rė jo „Olym pia cos“
L.Klei za: „Mū sų vie ta – olim pia do je“Po sun kios trau mos at si ga vęs Li nas Kleiza jau te ro ri zuo ja var žo vus krep ši nio aikš tė je ir ku ria planus, kaip su Lie tuvos rink ti ne sieks aukš tu mų Lon dono olim pi nė se žaidy nė se.
– Li nai, sma gu vėl ma ty ti ta ve aikš tė je. Kaip jau tie si po rea bili ta ci jos? – Lie tu vos krep ši nin ko pa klau sė Tarp tau ti nės krep ši nio aso cia ci jų fe de ra ci jos (FI BA) in-ter ne to sve tai nės re dak to rius.– Jau čiu, kad šiuo me tu iš nau doju tik 70 pro c. sa vo ga li my bių. NBA čem pio na to gra fi kas – la bai sunkus, nė ra ka da tre ni ruo tis, tik žaidžia me ir skrai do me. Tai la bai sunku, juo lab kad dar te be sie kiu sa vo ge riau sios spor ti nės for mos.
– Ko kios min tys ta ve lan kė visą tą lai ką, kai krep ši nį ste bėjai iš ša lies?– Bu vo sun ku. Pri si pa žin siu, kad pa ty ręs trau mą pa gal vo da vau ir apie kar je ros pa bai gą – juk pra leidau ant rą ją se zo no da lį ir di džiausią krep ši nio šven tę Lie tu vo je – Eu ro pos čem pio na tą. Ki ta ver tus, per trau ką tu rė jau pa da ry ti dėl savo kar je ros. Ži nau, kad ma nęs laukia ne ma žai per ga lių atei ty je.
– Kaip ver ti ni Lie tu vos rink tinės užim tą penk tą ją vie tą Euro pos čem pio na te?– Tai ne bu vo blo gas re zul ta tas, tačiau vi si liū dė jo po pra lai mė ji mo Ma ke do ni jai. Vis dėl to vis ką vertin ki me ob jek ty viai: tai bu vo puikus tur ny ras, nu džiu gi nęs dau gy bę žmo nių. Be to, vis dar tu ri me šansą pa tek ti į Lon do no olim pi nes žaidy nes.
– Ką ma nai apie bū si mus varžo vus at ran kos tur ny re?– Su si tik si me su Ve ne sue los ir Nige ri jos eki po mis. Ne bus leng va, ta čiau pri va lė si me iš ko vo ti vie tą olim pi nė se žai dy nė se. Ki to va rian to tie siog nė ra. Mū sų vie ta – olim piado je. Po Lie tu vos ne prik lau so my bės at kū ri mo da ly va vo me vi so se žai dynė se. Jei gu to ne bus šį kar tą, nu sivil si me sa vi mi.
– Kaip ver ti ni Lie tu vos rink tinės ga li my bes siek ti aukš čiausių po zi ci jų?– Mes at ro do me vi sai ne blo gai, tu ri me ke lis ge rus jau nus žai dė jus. Tie siog rei kia vi siems su si rinkti. Tai, at ro do, ga li bū ti su dė tin ga, nes neaiš ku, ka da baig sis vie nos ar ki tos ša lies krep ši nio čem pio na tai. Tai bus di džiau sias iš šū kis – spėti su si žais ti.
– Vie nas iš tų jau nų vai ki nų – Jo nas Va lan čiū nas. Ar tau pati ko jo pa si ro dy mas Eu ro pos čem pio na te?– Jam tai bu vo pir mi me tai vy rų rink ti nė je. At siž vel giant į tai, jis pui kiai pa si ro dė. Jo nas – ta len tingas, tik ras vi du rio puo lė jas. Atei tyje jis bus vis svar bes nis ko man dos rams tis. Vi sa da rink ti nė je tu rė jo me ga lin gų aukš taū gių, ku rie ta po pagrin di niais žai dė jais. Ma nau, mū sų ko man dos atei tis – Do na tas Mo tiejū nas ir J.Va lan čiū nas.
– Kaip ma nai, ko iš jū sų ti ki si Lie tu vos krep ši nio sir ga liai?– Jie ti ki si, kad į rink ti nę su si rinks vi si ge riau si žai dė jai. Vi si ži no, kad mū sų ko man do je – pui ki at mos fera, pa de dan ti siek ti svar bių per galių. Esa me ko man da, o ne pa vie nės žvaigž dės. Vi sa da aikš tė je kau namės iš vien. Kai vi si 12 žai dė jų stengia si, mes – neį vei kia mi.
– Ar ga li bū ti, kad ta vo vaid muo rink ti nė je bus ki toks?– Apie tai ne gal vo ju. Tai nu spręs tre ne riai. Ma nau, ma no vaid muo ne tu rė tų keis tis. Tu ri me pa siekti to kį žai di mo ly gį, ko kį de monstra vo me Tur ki jo je. Pri va lo me žais ti grei tai, ag re sy viai.
– Iki šiol olim pi nė se žai dy nė se Lie tu va at ro dė ne blo gai.– Per pa sta rą sias pen ke rias olimpi nes žai dy nes tris kar tus iš ko vojo me bron zą, du kar tus bu vo me ket vir ti. Da ly va vau Pe ki no olimpia do je, kur li ko me ket vir ti. Šir dis ply šo iš ap mau do. Pui kiai rungty nia vo me, ta čiau pra lai mė jo me is pa nams pus fi na ly je, po to Argen ti nai – ma ža ja me fi na le. Šiais me tais mes ti ki mės ge res nių rezul ta tų.
Pa gal fi ba.com pa ren gė Man tas Stan ke vi čius
Re zul ta tai
Komanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. CSKA 3 0 267:2162. „Olym pia cos“ 1 2 238:2293. „Ga la ta sa ray“ 1 2 210:2304. „Ana do lu Efes“ 1 2 201:241
E gru pė
Komanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. „Mon te pas chi“ 3 0 250:2042. „Real“ 2 1 239:2413. „Gesc rap BB“ 1 2 225:2404. „Uni ca ja“ 0 3 211:266
F gru pėKomanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. „Bar ce lo na Re gal“ 3 0 230:1972. „Ben net“ 2 1 221:2173. „Mac ca bi Elect ra“ 1 2 215:2294. „Žal gi ris“ 0 3 234:257
H gru pė
Komanda Perg. Pral. Taškų sant.
1. „Unics“ 3 0 224:1982. „Pa nat hi nai kos“ 2 1 238:2023. „Fe ner bah çe Ül ker“ 1 2 192:2164. „Em po rio Ar ma ni“ 0 3 164:202
G gru pė
At lei dęs va džias, „Žal gi ris“ var žo vų jau ne be sus tab dė E gru pė. Mask vos CSKA–Stambu �
lo „Ga la ta sa ray“ 85:70 (19:12, 25:25, 22:15, 19:18). 4 560 žiū ro vų. N.Krstičius 20 taš kų/J.Lu cas 15.Pi rė jo „Olym pia cos“–Stambulo „Ana do lu Efes“ 83:65 (20:12, 21:24, 12:17, 30:12). 3 500 žiū ro vų. V.Spa noulis 18/S.Ba ra čas 14.
F gru pė. Sie nos „Mon te pas chi“– �Malagos „Uni ca ja“ 91:68 (27:19, 23:21, 21:17, 20:11). 9 500 žiū ro vų. D.Mos sas 20, K.Lav ri no vi čius 18/J.Free lan das 14, D.Trem me las 13.Mad ri do „Real“–Bilbao „Gesc rap BB“ 89:73 (26:16, 24:20, 19:19, 20:18). 7 000 žiū ro vų. S.Rod ri gue zas 20,
A.To mi čius 15, M.Be gi čius 12/M.Ba ničius 18, A.Mumb ru 17, K.Va si lia dis 13.
G gru pė. Atė nų „Pa nat hi nai kos“– �Stambulo „Fe ner bah çe Ül ker“ 77:56 (24:9, 12:13, 22:21, 19:13). 11917 žiū ro vų. K.Kai ma kog lou 19/C.Jer rel sas 12.Ka za nės „Unics“–Milano „EA7 Empo rio Ar ma ni“ 59:44 (20:12, 16:8, 9:7, 14:17). 5 000 žiū ro vų. H.Do mer can tas 16/N.Mel lis 17.
H gru pė. Kan tu „Ben net“–Tel Avi �vo „Mac ca bi Elect ra“ 82:74 (23:20, 26:24, 17:16, 16:14). 6133 žiū ro vai. V.Mico vas 17, G.Ba si le 14, G.Šer ma di nis 13/K.Lang for das 16, R.Hend ri xas 15.
Įsis ma gi no: �� po�trau�mos�at�si�ga�vęs�K.Lav�ri�no�vi�čius�(de�ši�nė�je)�žai�džia�vis�ga�lin�giau.� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.
klu bas, na muo se 83:65 nu ga lė jęs Stam bu lo „Ana do lu Efes“ eki pą. Lie tu vis pel nė 6 taš kus, at ko vo jo 4 ir pe rė mė 1 ka muo lį bei at li ko re-zul ta ty vų per da vi mą.
Bro lis įsi žai dėPo trau mos at si ga vęs Kšyš to fas Lav ri no vi čius su žai dė kol kas ge-riau sias sa vo rung ty nes „TOP-16“ eta pe, o Sie nos „Mon te pas chi“ sve čiuo se 91:68 nu ga lė jo Ma la gos „Uni ca ja“ eki pą.
K.Lav ri no vi čius pel nė 18 taš kų, iš jų 6 – tri taš kiais me ti mais.
Ant rą ją per ga lę šven tė Mad ri do „Real“ ko man da su Mar ty nu Po-ciu mi, na muo se 89:73 pri ver tu si ka pi tu liuo ti Bil bao „Gesc rap BB“ krep ši nin kus. M.Po ciaus in dė lis į per ga lę – 4 taš kai ir 1 at ko vo tas ka muo lys.
G gru pė je Ša rū no Ja si ke vi čiaus at sto vau ja mas Atė nų „Pa nat hi nai-kos“ iš vy ko je 77:56 įvei kė Stam-bu lo „Fe ner bah çe Ül ker“. Lie tu vis prie per ga lės pri si dė jo 3 taš kais, pe rim tu ka muo liu ir 2 re zul ta ty-viais per da vi mais.
KD inf.
15
Tiks las: �� L.Klei�za�nea�be�jo�ja,�kad�Lie�tu�vos�rink�ti�nė�da�ly�vaus�Lon�do�no�olim�pi�nė�se�žai�dy�nė�se.� „Reu�ters“�nuo�tr.
šeštadienis, vasario 4, 2012
17ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012
S.Kuz ma: kiek vie nas jo dar bas su si jęs su di de lė mis me di ci nos in ves ti ci jo mis.
20p.
aukštynžemyn [email protected]
Redaktorė Marijana Jasaitienė
Žvė rių my lė to jo vil kai ne puo laPo ko jo mis girgž dė jo snie gas, šal tis gnai bė no sį. Kaž kur ne to lie se inkš tė vil kai. Jau tėme, kad jie se kė kiek vie ną mū sų žings nį, o mes, du žur na lis tai ir me din čius, gamtos bei žvė rių my lė to jas ir ži niuo nis Petras Dab ri šius, ar tė jo me prie vil kų te ra pijos tro be lės.
Da rius Sė le [email protected]
Nak tį vie nas, tik su te le fo nuTa tro be lė – tai šiek tiek dau giau nei dvie jų met rų aukš ty je tarp medžių iš kel tas iš pa pras tų len tu čių
su kal tas na miūkš tis. Jo grin dys pilnos la pų. „Ne ke lia pa si ti kė ji mo?“ – nu si juo kė Pet ras ir paaiš ki no namu ką įren gęs drą suo liams, kur jie ga li pra leis ti nak tį. Tai – ki to kia, ne dau ge liui ži no ma del fi nų, bet vilkų, te ra pi ja. – Drą suo lis už li pa ko
pė čio mis, jas nui mu, o pa sta tau tik ki tą die ną. Per nak tį žmo gus užmirš ta vi sas pro ble mas, ban ko pasko las, lai ki nus sun ku mus.“
Nak ti mis ne to li na me lio slan kioja vil kai. Jie šiur pi na kau ki mu. Juolab Pet ras lei džia na me ly je bū ti tik vie nam žmo gui. Ne ga li ma pa siim ti nei ka čiu ko, nei šu niu ko, nei jo kio gy vo pa da ro. Jo kių daik tų, net prožek to riaus. Tik mieg mai šis ir ypatin giems at ve jams – mo bi lio jo ryšio te le fo nas.
„Juk nak tį lei džiant dvie se ga lima iš gau ti neį ma no mą pa ra šą ar ba vy ras ga li kai ko rei ka lau ti iš moters“, – nu si kva to jo P.Dab ri šius.
Ad re na li no rei kia mo ky to jomsKo dėl ne ga li ma pa siim ti daik tų? Kar tą dvi mo te rys at si ne šė dau
gy bę žva kių ir vos ne su de gi no name lio.
Ki tų gy vū nė lių? Šios ypa tin gos te ra pi jos ypa tu mas – tu ri bū ti vienas miš ke ir jaus ti vil kus.
Kai ku rie gam tos ir žvė rių my lėto jai šia me na me ly je pui kiai iš simie ga. Yra to kių, ku rie ne su merkia akių, krūp čio ja nuo kiek vie no la pe lio šla me sio, o juo lab nuo vilkų kauks mo.
„Ne kar tą te ko kel tis nak tį ir iš sigan du siam, pa ni kos apim tam žmo
gui sta ty ti ko pė čias, kad nu si leis tų iš na mu ko, – tai P.Dab ri šius da ro at klam po jęs iki na me lio, ne ši nas pro žek to riu mi ir šau tu vu. – Vyrai ne re tai do va no ja nak vy nę sa vo žmo noms, ku rios tai įsi me na visam gy ve ni mui. Be je, to kių nuo tykių dau giau trokš ta bū tent mo te rys, ypač – per var gu sios mo ky to jos.“
Kar tą vie nas įsiaud ri nęs vy ras su sap na vo, kad jį pjau na vil kai. Nak tį iš šo ko iš na mu ko, o pa bu dęs iš bai mės vėl įli po at gal.
„Gai la, kad drau gai ne lei do čia lik ti vie nam švei ca rui – ko vos su nar ko ti kais sky riaus va do vui, – šyp te lė jo P.Dab ri šius. – Jis su siža vė jo ir no rė jo lik ti nak vo ti, bet drau gai ne lei do. Prie ad re na li no įpra tęs švei ca ras žadė jo grįž ti va sa rą.“
Ne re tai nak tį ne toli na me lio slan kioja vil kai, žmo nės gir di jų kauks mą.
18
Me din čius: �� gam�tą�be�pro�tiš�kai�my�lin�tis�P.Dab�ri�šius,�vil�kė�da�mas�kaip�se�no�vės�že�mai�čiai,�daž�nai�jo�di�nė�ja�že�mai�tu�ku.� ����������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
18
aukštyn žemyn ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012
Žvė rių my lė to jo vil kai ne puo laĮ vig va mą – nu si len kus ug niai
Miš ko ta ku ant iš tver min go žemai tu ko, pa na šaus į se no vės vikin gų ir mon go lų ark lius, jo jan tis P.Dab ri šius, pa si puo šęs usū rinių šu nų kai liais ir už si maukš linęs kai li nę ke pu rę, at ro dė kaip filmo he ro jus.
„Taip pas mus bu vo ren gia ma si XII–XIII am žiais, – jau vė liau, sėdė da mas šil ta me vig va me – pu siau kla jok li nių in dė nų gen čių būs tą pri me nan čia me na me ly je, aiš ki no P.Dab ri šius. – Ir šil ta, ir pa to gu.“
Kū gio for mos na me lį iš len tų den gė sto ras snie go sluoks nis. Vidu je iš klo ti ki li mai ir usū ri nių šu nų kai liai. Na me lį įsi ren gė pa ts.
Ne leng vai ati da ro mos du rys – spe cia liai že mos, kad įei tum susi len kęs. Taip iš kar to nu si len ki ug niai: vi du je įreng tas ne di de lis ži di nys iš ak me nų su il gu ka mi nu.
„To kia me vig va me pa pras tai gyve na ke tu rių na rių šei ma, – aiš ki no ži niuo nis, ne kreip da mas dė me sio į juo dą mo ters iš Ma žei kių at vež tą ir pa lik tą ka ti ną Mau rį, ku ris per kelias mi nu tes nie kam ne ma tant jau bu vo su švei tęs ke lis ga ba lus sūrio. – Įė ję žmo nės ma ty da vo, ką tu ri. O da bar? Kam mums tiek nerei ka lin gų daik tų, ku riuos kau piame, o po mir ties iš me ta?“
Ati to lę nuo gam tosVan duo, oras, žvė rys, me džiai, žuvys, paukš čiai, žmo nės. Vis kas šiame pa sau ly je su si ję.
Ofi cia liai me din čiaus, gam tos ir gy vū ni jos ser gė to jo var dą su grąži nęs vy ras įsi ti ki nęs, kad žmo gus da bar žen gia ne tuo ke liu ir gy vena ne tik ra me, o var to to jiš kos visuo me nės su kur tų fan ta zi jų pasau ly je.
Prieš 20 me tų į Tel šių ra jo ną vie nai žie mai pa me džio ti at vykęs P.Dab ri šius miš ke, ku ria me 1996 m. įkur tas Žvė rin čiu mi vadi na mas žvė ry nas, li ko gy ven ti iki šių die nų.
„Kam sme ge nis ap krau na me nerei ka lin ga in for ma ci ja? – ste bė jo si P.Dab ri šius ir nea be jo jo, kad žmogus per vi są is to ri ją dar ne bu vo taip smar kiai pa žei džia mas. – Dabar ti niai mies tai, daik tai – iš kreipta fan ta zi ja. Mo ka me už pra mo gas, val go me dirb ti nį mais tą, ser game, gy do mės, vėl mo ka me. Iš jungus kom piu te rį, elekt rą žmo nės iš pro tė tų. Var to ja me vais tus nuo dep re si jos ir tam pa me dar la biau pri klau so mi nuo fan ta zi jų, užuo t puo se lė ję gam tą. Ati to lo me nuo rea ly bės.“
Rea ly bė? Vy ras įsi ti ki nęs: tai – gam ta. Dau gu ma žmo nių ne su vokia, kad nuo dy da mi ir nai kin da mi ją žu do ir sa ve. Jis ra gi na kuo greičiau at si kvo šė ti ir pra dė ti puo selė ti gam tą.
Vilkai (savo) vaikų nepaliekaPet ras nea be jo ja, kad žmo ni ja nyks ta: ne li ko tvar kos, din go noras au gin ti vai kus, o pa gal gam tos tai syk les, jei pa lie ki ma žus vai kus, esi vi siš kai deg ra da vęs.
Vil kai pa na šūs į žmo nes, ta čiau jie nie ka da ne pa lie ka sa vo vai kų, pa siau ko da mi juos gi na nuo pavo jų. Pa ti nai ne re tai žūs ta gin dami ap vai sin tą pa te lę.
„Prieš 20 me tų mo te rys čia sū dė la ši nius, vy rai gė rė, au gi no vai kus, o da bar ne li ko nei vy rų, nei vaikų, – skau džiai pra bi lo P.Dab rišius ir pri si mi nė vaiz dą, kai tė vas ap ka bi no tar si Die vą pen ke rius me tus ne ma ty tą sū nų. – Nauja kar ta jau ne kau pia mais to atsar gų, o ten ki na si grei tais už kandžiais, sku ba, gy ve na chao se ir ne ži no, ką da ro.“
Kiek me tų žvė rių my lė to jui?„Nes kai čiuo ju. Kam to rei kia? Kaip ir as mens do ku men to – kam jis žmo nėms? – gi les nę pra smę įžvel gė P.Dab ri šius. – Nė ra to kių da ly kų. Svar bu, kaip tu jau tie si. Ar ga li iš sto vė ti ant ko jų. Ar esi įdomus, links mas, ga li bend rau ti su žmo nė mis, vai kais.“
Kur jis gy ve na? Gūž te lė ji mas pe čiais – at sa kas į jam tar si nesup ran ta mą klau si mą. Gam to je
Na mai: �� Pet�ras�nie�ka�da�ne�ži�no,�kur�pra�leis�ar�ti�miau�sią�nak�tį.� � � ����������������������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
17
Iš ban dy mas: �� šia�me�tarp�me�džių�ka�ban�čia�me�na�me�ly�je,�ap�lin�kui�stū�gau�jant�vil�kams,�nak�tį�ga�li�pra�leis�ti�tik�vie�nas�žmo�gus.
Ska nės tas: �� Si�bi�ro�ru�da�sis�meš�ki�nas�Ti�mo�fe�jus�net�ir�per�žie�mos�mie�gus��neat�sis�pi�ria�pa�ra�gau�ti�me�daus.
Lai ki nai: �� šiuo�me�tu�Žvė�rin�čiu�je�gy�ve�na�de�šimt�lū�šių.�Jos�bus�pa�leis�tos�į�lais�vę.
Ne ga li ma be atodai ros žu dy ti medžių. Jei ne gir di jų skaus mo, tai neįro do, kad jie – negy vi.
19
aukštyn žemyn ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012
na mų jis tu ri daug. Gal taip pat ir ke lias žmo nas kaip in dė nai?
Įtei sin tų tris žmo nas„Rei kė tų įtei sin ti, kad vy rai ga lė tų tu rė ti tris žmo nas, kaip bu vo XII am žiu je, – sa kė rim tai ir tuoj pat pa tiks li no, kad ta da bu vo griežtos tai syk lės ir ne vis kas at ro dė taip pi kan tiš ka ir pa pras ta. – Už ket vir tą mo te rį vy rui nu kirs da vo gal vą, su ve džio jus sve ti mą – taip pat. O jei jis bū da vo silp nas, supran ti, ką tu riu gal vo je, žmo nos ofi cia liai ga lė da vo tu rė ti pa gal binin kų.“
Pap ra šius pa tiks lin ti, kiek iš tekė ju sią 23ejų duk rą ir Didžiojoje Bri ta ni jo je be si mo kan tį 21 metų sū nų au gi nęs vy ras tu ri žmo nų, P.Dab ri šius šyp te lė jo: „Nes kaičiuo ju. Ne si gi lin ki te į pa slap tis. Ir ne ži nau pa ts. Ne tu riu tiks lo skaičiuo ti pa ne les. O jei ko kia pa tiks ir po to – dar ki ta?“
Ir pri pa ži no, kad nie ka da gyve ni me ne gy ve no vie nas. Ne bent Azi jo je, kai išei da vo me džio ti į kal nus.
„1984–1986 m. daug me džiojau Tian Ša nio ir Pa my ro kal nuo se Kir gi zi jo je, kur mo te rims pa vo jinga, – vie nat vė je P.Dab ri šius praleis da vo po 3–5 mė ne sius. – Ten vie na me ur ve pa si da riau būs tą,
ku ria me lan kiau si, kai me džio davau. Dar ir da bar ten li kęs šau tuvas, daik tų.“
Ke li mė ne siai ur vePak laus tas, ar bu vo la bai bai su, kai kar tą jį ta me ur ve už griu vo la vi na, vy ras ne slė pė, kad su pa ni ka vo, bet trum pam, kai stai ga su dre bė jo žemė ir išė ji mą iš ur vo tar si kars to dang čiu už vo žė už griu vęs le das su snie gu ir ak me ni mis.
Jis bu vo su šu ni mi Ša ri ku, ku ris am sė jo ir ne rea ga vo į už griu vu sią prie te mą bei už ge su sį ug nia ku rą. Iš pra džių vy ras ban dė ka po ti, rausti snie gą ir le dą, bet ne tru kus supra to, kad iš si va duo ti nė ra jo kios vil ties.
Lai mė, P.Dab ri šius tu rė jo mais to at sar gų: kal nų ožio, švil pi kų mėsos, kruo pų, mil tų.
Mais tą tau pė, čiul pė le dą. Kurti ug nį bi jo jo, nes vi du je trū ko oro. Iš se kęs, tau py da mas jė gas, uo lo je su Ša ri ku jis pra lei do ke lis mė nesius, kol, at ši lus orui, ati tir po ledo ga ba las.
Kaip jis neišp ro tė jo? P.Dab ri šius juo kė si: „Vie nas kal nuo se nie ka da neišp ro tė si. Tai ga li nu tik ti tik supant mi li jo nams žmo nių.“
Žmo nės ir tau tos – tik ban gosNe jau gi P.Dab ri šius žvė ris ir gamtą my li la biau nei žmo nes?
Me din čius žvel gė į auš tan čią arba tą ir tar si sau kal bė jo: „Kas yra mei lė? Mes sa ko me: my li me ka vą, kom piu te rį, mais tą... Man pa tin ka kai ku rie žmo nės, taip pat žvė rys. Toks ma no gy ve ni mo bū das.“
Ko kį sau pri skir tų to te mą, kas da bar bū din ga tik in dė nams, Afri kos ir Aust ra li jos gen tims? Ir šįkart jis gal vo jo neil gai: vil kas ar ba var nas.
Vil kas – or ga ni za ci ja, fi zi nė jė ga, ar ti mas žmo gui, var nas – iš min tis, mir ties ju ti mas.
Apie mir tį P.Dab ri šius net ne nori gal vo ti: ne rei kia, o kam?
„Tai – ne ma no pro ble ma“, – sakė tie sus vy ras.
Svar biau su vok ti, kad gam to je vis kas su si ję. Mes pra ran da me tikrą sias ver ty bes, gy ve na me chao se.
Se niau žmo nės ži no jo, kad vandens ne ga li ma už terš ti, nes jį geria me pa tys ir žvė rys, ten gy ve na žu vys, ku rias val go me ir t. t.
„Ne ga li ma be ato dai ros žu dy ti me džių. Jei ne gir di jų skaus mo, tai neį ro do, kad jie – ne gy vi, – įsi tiki nęs vy ras. – Ja po nai at li ko ekspe ri men tą. Žmo gus nu kir to ber žo ša ką. Spe cia lūs prie tai sai nu sta tė, kad ber žo sklei džia ma vib ra ci ja iškart pa si keis da vo, kai pro jį ei da vo tas pa ts žmo gus, nors iki to į ki tus praei vius ne rea guo da vo.“
Jis pik tas, kad žmo gus pa žei dė gam to je pu siaus vy rą ir kaž ko kie ban di tai iš žu dė in dė nus, už gro bė jų že mes ir va do vau ja pa sau liui.
„Juk dau ge lis žmo nių jiems da bar siun čia blo gas min tis ir ener gi ją“, – tę sė P.Dab ri šius ir pri si mi nė, kad dar prieš 150 me tų in dė nai pa ra šė laiš ką JAV pre zi den tui, per spė da mi apie skver bi mą si į gam tą ir mil žiniš ko ug ni kal nio išsi ver ži mą.
Laiš ke in dė nų va dai pri si pa žino ne su vo kian tys, kaip die vai leido juos iš stum ti iš in dė nų že mių, bet per spė jo, kad vie ną die ną ameri kie čiai už dus ir degs lieps no se.
„Žmo nės ir tau tos tė ra tik bangos, – laiš ke pre zi den tui žmo gų su gam ta ly gi no in dė nai. – Jos vie na po ki tos at plau kia į kran tą ir at simu ša.“
P.Dab ri šiaus min tys apie žvė ris ir paukš čius
Apie meš kas
Tai – mis ti nis gy vū nas, prilygina �mas die vy bei. Senų se no vė je žemai čių ka riai su kry žiuo čiais ko voda vo vil kė da mi jų kai liais. Že mai tijos her be – meš ka.
Meška mie go da ma at si ve da �300 gra mų sve rian tį meš ku tį, žindo pie nu, o po žie mos mie go jis jau užau ga.
Ei na su tam sa gul tis, ke lia si su �švie sa. Tu ri tre čią akį – 3 ki lo met rų spin du liu jau čia ši lu mą.
Moks li nin kai įro dė, kad meš kos �200 ki lo met rų spin du liu ne supran ta ma vib ra ci ja, bet ne uos le jaučia vie na ki tą.
Jos ne su vo kia mai jau čia mir tį: �ne re tai prieš pat me džio to jų šū vį iš to li stai ga pri tu pia ir pa kei čia kūno pa dė tį.
Apie vil kus
Vil kai ar ti mi žmo nėms. Fi ziš kai �tvir ti, rū pi na si šei ma, el gia si pa gal tai syk les. Jei šian dien pro tin gas – va do vau ji, bet klys da mas ga li tapti ei li nis.
Jau nik lis nie ka da ne per lips net �ir per pa tį se niau sią, vos paei nan tį vil ką, jį gerbs. Ir tai ne si kei čia šimtme čiais.
Fi ziš kai tvir ti, per pa rą ga li nu bėg ti �200 ki lo met rų, ir la bai stip rūs, ašt riais dan ti mis: jiems žmo gų su dras ky ti tas pa ts kaip triu šį.
Apie var nus
Iš min tin gi ir la �bai gud rūs. Jaučia mir tį ir, sa ko ma, po spar nu nešio ja mir ties ange lą.
Prie mirš tan čio �ar sun kiai su žeis to žvė ries ar žmo gaus jie at skren da la bai grei tai.
Anot si bi rie čių ša ma nų, var nai �ma to mir tį.
Didžiojoje Britanijoje yra pi lis, ku �rio je mai ti na mi juo di, di de li krankliai. Ti ki ma, kad jiems iš ny kus ši šalis žlug tų.
Žvė rių my lė to jo vil kai ne puo la
Na mai: �� Pet�ras�nie�ka�da�ne�ži�no,�kur�pra�leis�ar�ti�miau�sią�nak�tį.� � � ����������������������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
Apie Žvė rin čių
Žvė rin čius įkur tas 1996 m. Ubiš �kės gi ri nin ki jo je.
Čia yra įreng tas 14,7 ha plo to miš �ko ap tva ras šer nams, da nie liams ir muf o nams ir ap tver tas 2,4 ha plo to miš ko skly pas vil kams.
Žvė rin čiu je gy ve na apuo kai, lū �šys, vil kai, muf o nai, da nie liai, Si biro ru da sis meš ki nas Ti mas (Ti mofe jus), šer nė Ja dzė ir šer niu kai.
Už ket vir tą mo terį vy rui nu kirs da vo gal vą, su ve džio jus sve ti mą – taip pat. O jei jis bū da vo silpnas, žmo nos ofi cialiai ga lė da vo tu rė ti pa gal bi nin kų.
20
aukštyn žemyn ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012
Dvi S.Kuz mos su ža dė ti nės vie na ki tai ne kerš tau ja
Lai ma Že mu lie nė[email protected]
Tu ri su pras ti sa vo pa šau ki mąNe ma to mo an ge lo sar go pa ly tė ti ir S.Kuz mos kū ri niai – grakš tūs, šil ti, dva sin gi, nu glu din ti iki to bu lu mo. Su kur ti jie Vil niu je, Užu py je esančio je dirb tu vė je, iš mar mu ro, grani to, me džio, ma mu to il čių.
Į di džiu lio al bu mo „Sta nis lo vas Kuz ma“, įam ži nu sio vi sus skulpto riaus dar bus, pri sta ty mą Vilniaus tai ko mo sios dai lės mu zie juje S.Kuz ma, ly di mas žmo nos Li dos, at vy ko tie siai iš San ta riš kių kli nikų. Me ni nin ką at ly dė jo ir bū rys me di kų – drau gais ta pu sių šir dies chi rur gų.
„Skulp to rius be bend ruo me nės ne ga li eg zis tuo ti – jis su si jęs su tau ta, su žmo nė mis, ne tik su arti mai siais. Kai tam pi vie nu bend ru kū nu su tau tos li ki mu, ta da ga li ma gal vo ti apie skulp to riaus kū ry binį dar bą. Bet ma no dar bai nie ka da ne bū tų pa ju dė ję, jei gu ne šir dies chi rur gai – jie ma ne kū rė vi są laiką. Kiek vie nas ma no dar bas su sijęs su di de lė mis me di ci nos in ves tici jo mis“, – ne slė pė S.Kuz ma.
Tap ti me ni nin ku, anot jo paties, – la bai sun kus ke lias. Neužten ka ga bu mų, pa stan gų, pra kai to. Rei kia kaž ko dau giau, rei kia ži noti, kad tas pa šau ki mas skir tas tau, su vok ti, ką tu ri dirb ti. Ki ta ver tus, me ni nin kas nė ra už da ras žmo gus.
„Kar tais pa jun tu, kad žmo nių su si tel ki mas duo da tiek jė gų, to kia
ad re na li no aud ra iš tin ka, kad pa ts ne ži nai, kaip pa da rai tą dar bą“, – ana li za vo sa vo bū se nas S.Kuz ma.
Me ni nin kas pri si mi nė, kaip žmo nės Pa ne vė žy je su rė mė pe čius, kad iš kil tų Lie tu vos di džio jo ku nigaikš čio Alek sand ro skulp tū ra. Ir ji iš ki lo ste buk lin gu bū du – per devy nis mė ne sius. Pap ras tai per tiek lai ko šio je sri ty je be veik neį ma noma nie ko pa da ry ti. Ga li ma ma nyti, kad tai – mis ti ka.
Skau du dėl Lie tu vosNa cio na li nės pre mi jos lau rea tas S.Kuz ma su ren gė tik vie ną per sona li nę pa ro dą – 1996 m. Vil niaus „Var tų“ ga le ri jo je. Pas kui ne puo lė drau gauti su ga le ri jo mis. Nei valsty bė, nei mu zie jai iš me ni nin ko nėra nu pir kę nė vie no dar bo. Dau guma jo kū ri nių iš si bars tę po Lie tu vą ir pa sau lį – juos pri me na tik fo togra fi jos dai li nin ko dirb tu vė je.
Ge riau sių spor ti nin kų sim bo lis „Šau lys“ Šiau liuo se, „Pie ta“ Sau sio 13osios au koms An ta kal nio ka pinė se, „Mū zos“ prie įė ji mo į Na cio
Skulp to riaus Sta nis lo vo Kuz mos ne tik kū ry ba, bet ir gy ve ni mas – iš skir ti niai. Atro do, kad jį, ne vie nus me tus ba lan suojan tį ties bū ties ir ne bū ties ri ba, ly di iš ti kimas an ge las sar gas, griež tai pri sa kan tis li go tai jo šir džiai plak ti.
Ir ti kiu, kad tos ga lios at si vers“, – vy lė si S.Kuz ma.
na li nį dra mos teat rą Vil niu je, at kurtos šven tų jų sta tu los ant sos ti nės Ar ki ka ted ros sto go. Tai S.Kuz mos dar bai, ku riuos ži no vi sa Lie tu va.
Sak ra li nio me no pa vyz džių S.Kuz ma su kū rė šven to vėms: Elekt rė nų baž ny čią puo šia jo „Prisi kė lęs Kris tus“, Ni dos – „Nuk ryžiuo ta sis“. O kur dar ant ka pi niai pa mink lai ir ma žo sios skulp tū ros? Sta nis lo vas sukūrė pa mink lus rašy to jai Jur gai Iva naus kai tei, dai ninin kei Bi ru tei Al mo nai ty tei ir dar bū re liui iš ke lia vu sių jų į Ana pi lį.
Lau kia šir dies do no roPer du de šimt me čius Lie tu va ta po vi siš kai ki to kia – žmo nės ne su duria ga lo su ga lu, emig ruo ja. Juk žuvu sie ji Sau sio 13ąją ne dėl to kios Lie tu vos ko vo jo. Ar me ni nin kas ne nu si vy lė Lie tu va?
„Skau du, kad ši taip yra. Bet tikiu, kad pri si kė li mo grū dai išsprogs. Gal blo gai at lie ku sa vo mi si ją? Juk me ni nin kai tu ri kelti tau tos dva sią ir ją ves ti pir myn. Kai po li ti kai to ne be ga li pa da ry ti, tu ri at si ver ti vi siš kai ki tos ga lios.
Da ly va vo: �� ly�di�mas�žmo�nos�Li�dos,�ži�no�mas�skulp�to�rius�S.Kuz�ma�(kairėje)� į�al�bu�mo�pri�sta�ty�mo�va�ka�rą�at�vy�ko�tie�siai�iš�San�ta�riš�kių�kli�ni�kų.� �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
Kū ry ba: �� Sau�sio�13-osios�au�kų�ka�pa�vie�tei�Vil�niaus�An�ta�kal�nio�ka�pi�nė�se�skulp�to�rius�sukūrė�„Pie�tą“,�įei�gą�į�Na�cio�na�li�nį�dra�mos�teat�rą�pa�ženk�li�no�„Mū�zo�mis“,�o�at�kur�tas�šven�tų�jų�sta�tu�las�už�kė�lė�ant�Vil�niaus�ar�ki�ka�ted�ros�sto�go.� � Si�mo�no�Švit�ros,�Arū�no�Bal�tė�no�nuo�tr.
Dar bo vie tė: �� sa�vo�skulp�tū�ras�S.Kuz�ma�su�kū�rė�Vil�niuje�Užu�py�je�esan�čio�je�dirb�tu�vė�je,�iš�mar�mu�ro,�gra�ni�to,�me�džio,�ma�mu�to�il�čių.�Vie�nas�nau�jau�sių�jo�dar�bų�–�„Įsi�my�lė�ju�si�ka�ra�lie�nė�Bar�bo�ra“.� � �
Skulp tū ra yra pirmo ji su ža dė ti nė. Be jos, dar yra mo te ris. Ir vi są lai ką vyksta kon ku ren ci ja: ar mo te ris, ar me nas nugalės.
Jis – po lė kio žmogus. Vis rei kė da vo nu tup dy ti ir pa staty ti ant že mės. Ir val gy ti pa duo ti, ir lai ku pa gul dy ti.
21
aukštyn žemyn ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012
Da rius Sė le [email protected]
An ta nas Kont ri mas? Barz dočius? Apie šį žmo gų tei rau jantis Tel šiuo se ne vie nas praei vis pur tė gal vą ir gūž čio jo pe čiais. Ir tik paaiš ki nus, kad ieš ko me vyro, ku ris ki tus, pri riš tus prie barzdos, iš lai ko pa kė lęs, pa ga liau nuro dė ke lią.
Atos to gas pra lei do Te ne ri fė je„Ne ga li bū ti, kad ma nęs ne ži no? Kas jie to kie? Sa kyk var dus, pavar des!“ – nu si kva to jo 58erių vy ras.
Da bar An ta nas – ne tik de vy nis kar tus pa sau lio re kor di nin kas: jau tre jus me tus jis Tel šių ra jo no sa vival dy bės te ri to ri jai pri klau san čio De gai čių kai mo se niū nas. Vis dar drū tas, ne pra ra dęs hu mo ro jausmo. Ži no ma, vis dar su barz da, ku rio je jau daug ži lų plau kų.
„Neiš nau do tos pro gos, juk žinai, – teat ra liš kai sa kė An ta nas. – Aiš ku, rei kė tų barz dą de zin fe kuo ti chlo ru, per da žy ti. Bu vau pa trumpi nęs, da bar vėl au ga.“
Švar kas, iš po megz ti nio ky šantys bal ti marš ki niai, įru dęs sau lėje: per su si ti ki mą jis jau ne pri minė ka dai se bu vu sio alu da rio.
„Pa rei gos. Dar be ne ga liu at rody ti bet kaip, – nu si juo kė A.Kontri mas. – Įde gęs? Ser gu gel ta, o jei rim tai – buvau Te ne ri fė je.“
My li mai mo te riai – 50 me tųĖjo į se niū no po stą, nes čia – geriau? To dėl jau ga li il sė tis Te ne rifė je? Pro vo kuo ja mas A.Kont ri mas bu vo at vi ras: „Drau gė fi nan si ninkė iš si ve žė. O į se niū ni ją ėjau, kad tai, kas blo gai, būtų ge riau.“
Se niū nas at gai vi na gar sų De gaičių par ką, kur au ga net 194 rū šių me džių. Toks par kas – vie nin telis Lie tu vo je. Kar tą iš si sky ru sio barz do čiaus se niū no drau gei – ne 20 ir ne 30 me tų.
„Bū ki me bied ni, bet tei sin gi – aš ne ge ne ro las su 5 000 li tų pen si ja, kad tu rė čiau aš tuo nio lik me tę“, – juo kavo ge riau siu 2010 m. Tel šių
ra jo no se niū nu iš rink tas A.Kontri mas ir ne slėpė, kad jo my li mai mo te riai – 50 me tų.
Alu da riams pasidarė sun kuAlaus vers lui – jau galas? Vyras at si dūs ta: de ja. Neiš si pil dė A.Kont ri mo sva jo nė tu rė ti sa vo ba rą su mi ni vieš bu tu ku.
„Ar to kio je vals ty bė je kaip mūsų ga li kles tė ti smul ku sis verslas? – A.Kont ri mas, de vy ne rius me tus vi ręs alų, šį vers lą me tė 2003iai siais. – Ma žuo sius sunai ki no vals ty bės pa de da mi didie ji, oli gar chai.“
Alaus ži no vas pyks ta ant buvu sių ko le gų, ga mi nan čių, jo žodžiais ta riant, ne alų, o š...
„Dar ke le rius me tus pa gers chemi ją, gliu ko ma tus – ga lės šla pintis tie siai į ba tą“, – prognozavo.
Guin nes so re kor di nin kas ti kino: su ži no jęs, kad kas nors sa manę ga mi na aliu mi nio sta ti nė se, iškart pra neš tų po li ci jai.
„Eti lo al ko ho lis rea guo ja su aliu mi niu. O kur tai pa ten ka? Tuos, ku rie nuo di ja žmo nes, reikia so din ti!“ – piktinosi A.Kontri mas.
Kil no ja gra žias mo te risBa lan dį A.Kont ri mas ke ti na vyk ti į Ro mą, kur Sil vio Ber lus co ni priklau san čio TV ka na lo stu di jo je su barz da ke ti na pa kel ti gra žuo lę. Jei pa vyk tų, tai bū tų jau de šim tas jo Guin nes so re kor das.
Pas ku ti nį pa sie kė 2010 m. Ki nijo je, kai pa kė lė stu den tę ma ne kenę. Jos ir pri ka bin tas pa pil do mas svo ris bu vo 63 kg 300 gra mų. Pirmo ji ki nė, ku rią A.Kont ri mas kėlė 2004 m., svė rė 48 ki log ra mus. Tuo met lie tu vis pa pra šė drū tesnės mo ters, ta čiau mer gi na, te levi zi jos lai dos ve dė ja, bū ti nai norė jo pa tek ti į žur na lų, laik raš čių vir še lius bei TV ek ra nus, tad jai pri ka bi no lie me nę su svo riais.
„Gra žias mo te ris kil no ju. Negra žių nė ra, yra tik to kių, ku rioms kaž ko trūks ta, – juo kė si že mai tis, ku rio nuo trau ka 2004 m. Guinnes so re kor dų kny go je bu vo iš
Barz dakėlys se niū nas sieks nau jo re kor do
Iš gir du si klau si mą, ar vi sur segi aus karus, ne sivar žy dama nu simo vė kelnai tes.
Barz do čius: �� se�niū�no�pareigos�A.Kont�ri�mui�ne�truk�do�siek�ti�nau�jų�re�kor�dų.� ������������������������������������ ���������������������������������������������������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.
– tiek sveriančią manekenę su papildomu
svoriu barzda iškėlė A.Kontrimas.
63,3kg
spaus din ta per pu sę pus la pio. – Dau giau siai kė liau len kai čių – jos gra žios, lie tu vės – dar gra žes nės, ita lės – nuo sta bios, ki nės – ir gi.“
Apie aus ka rus ir krū tisSu be veik 7 000 aus ka rų į kū ną įsi vė ru sia ir dėl to Guin nes so rekor di nin ke ta pu sia ško te Elai ne Da vid son A.Kont ri mas taip ir nesu si tuo kė: ji per nai iš te kė jo Edinbur ge. Su ma žei kie te drau ge Irena Tel šiuo se gy ve nan tis An ta nas juo kė si pri si mi nęs, kad ško tė siūlė si jam į žmo nas.
„Aš – aus ka ro ta, tu – drū tas barz do čius. Bū tu me pui ki po ra, da ry tu me vers lą“, – ka dai se, kai ant kū no dar tu rė jo tik dau giau nei 3 000 aus ka rų, A.Kont ri mui siū lė tuok tis E.Da vid son.
An ta nas kva to jo pri si mi nęs, kai vie no je ka vi nė je, te le vi zi jos už kuli siuo se, Elai ne, iš gir du si klau simą, ar vi sur se gi aus ka rus, ne sivar žy da ma nu si mo vė kel nai tes. Ke li kar tu sė dė ję vy rai net amo ne te ko.
Pa juo ka vus, ar ne si gai li nesu si tuo kęs su aus ka ro ta ško te, A.Kont ri mas nu si kva to jo: „Ne, ne. Ką aš veik čiau su ško te, jei abso liu čiai vi sur – vien ar ma tū ra?“
Že mai tis pa sa ko ja Tur ki jo je ma tęs dar vie ną ori gi na lią re kordi nin kę: mo te ris su sep ty nių kilog ra mų svo rio krū ti mis traiš kyda vo alaus skar di nes. Kai tur kai pa siū lė An ta nui ves ti šią mo te rį, jis, neieš kan tis žo džio ki še nė je, me tė ar gu men tą: „Ne, ne. To kia ma ne nak tį dar už du sin tų.“
kaunodiena.lt/naujienos
Dvi S.Kuz mos su ža dė ti nės vie na ki tai ne kerš tau ja
Skulp to rius daug me tų ko vo jo už sa vo svei ka tą – už sa vo gy ve ni mą. At ro do, kad šir dis jam bu vo skir ta pa čios lem ties, kad toks skulp toriaus li ki mas: pa sveik ti ir vėl dirbti, nes to kia kū rė jo mi si ja.
Jo šir dis ne be no ri plak ti kū ry bos rit mu. S.Kuz ma nuo rug sė jo lau kia šir dies do no ro. Praė ju siais me tais skulp to rius li go ni nė se pra lei do aštuo nis mė ne sius.
„At si sa ko jo šir du tė to liau dirbti, – liūd nai iš ta rė me ni nin ko žmona Li da Kuz mie nė. – Gy dy to jai la bai
sten gia si – at li ko ke lias ope ra ci jas: į šir dį įdė jo ke lis sten tus, pa kei tė stimu lia to rių. Prog no zės to kios, kad ki to ke lio nė ra, kaip pa keis ti širdu tę, tad lau kiam do no ro. Ba dau ja sme ge nys, ba dau ja kū nas – jis vi sas su blo go, ei na į ty lu mą.“
1978 m. skulp to riui bu vo pa keis ti du šir dies vož tu vai. Ta da S.Kuz mai bu vo 31i, o šian dien – 64eri.
„Sta sys – tai me di kų še devras. Šir dies chi rur gi jo je – dau gybė moks lo nau jie nų, to dėl me di kai nuo lat to bu li no tą sa vo še dev rą. Ope ruo ta jo šir dis dir ba ke lis dešimt me čius, pa sta ruo ju me tu – virš va lan džius. Ne tik Sta sio gyve ni mas uni ka lus. Jis pa ts uni ka lus me di ci nos pa sau ly je“, – įsi ti ki nu si L.Kuz mie nė.
Apie gy ve ni mo pra smęJis vi są gy ve ni mą bu vo stip rus, dar bin gas – klus niai ir azar tiškai vyk dė Aukš čiau sio jo jam skir tą mi si ją. Svei kas žmo gus tiek ne pada ro, kiek pa da rė S.Kuz ma po širdies ope ra ci jos. Prieš ope ra ci ją jis ne bu vo nei ypač ta len tin gas, nei ži no mas, nei gar sus.
Da bar jis taip pat ne sto ko ja kū rybi nių min čių ir po lė kio: „Kol esam gy vi – dir bam. Jei gu gy ven siu, bus staig me nų.“
Pats nau jau sias S.Kuz mos darbas – „Vi zi ja“.
„Vėl ar tė ja gy ve ni mo lū žis. Vi sada prieš gy ve ni mo lū žį ku riu „Vizi ją“. Prieš šir dies ope ra ci ją da riau tam sią „Vi zi ją“, o da bar lau kia kiti da ly kai – da rau švie sią. Čia yra fa ta liš ku mo“, – kū ry bos idė jo mis da li jo si me ni nin kas.
Gal dėl to žmo gus su ope ruo ta širdi mi tiek daug su kū rė, kad ša lia buvo ji, Li da? Mo te ris ne lin ku si dė lioti sau „paukš čiu kų“, atseit, ar ša lia bū tų bu vu si ji, ar ki ta – vis tiek kas nors bū tų bu vęs ša lia. Taip gy ve nime išė jo – juo du, paaug liai, kar tu mo kė si tuo me tė je M.K.Čiur lio nio me no mo kyk lo je, pa skui – Dai lės ins ti tu te, dau ge lį me tų bu vo ar ti vie nas ki to.
Da ly va vo: �� ly�di�mas�žmo�nos�Li�dos,�ži�no�mas�skulp�to�rius�S.Kuz�ma�(kairėje)� į�al�bu�mo�pri�sta�ty�mo�va�ka�rą�at�vy�ko�tie�siai�iš�San�ta�riš�kių�kli�ni�kų.� �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
Dar bo vie tė: �� sa�vo�skulp�tū�ras�S.Kuz�ma�su�kū�rė�Vil�niuje�Užu�py�je�esan�čio�je�dirb�tu�vė�je,�iš�mar�mu�ro,�gra�ni�to,�me�džio,�ma�mu�to�il�čių.�Vie�nas�nau�jau�sių�jo�dar�bų�–�„Įsi�my�lė�ju�si�ka�ra�lie�nė�Bar�bo�ra“.� � �
24
22
aukštyn žemyn ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012
Da rius Sė le [email protected]
Prib loš kė jū ra mo to ro le rių„Ei ki te ryž tin gai, ne si blaš ky da mi, į prie kį iš kel ki te ran kas, – I.Šalkaus kie nė įsi mi nė gi dų pa ta ri mus, kaip pe rei ti gat vę. – Vie na – ste bėti jū rą mo to ri zuo tų viet na mie čių, kas ki ta – pir mą kar tą įženg ti į ją. Plau kai šiau šia si ir at ro do, kad tikrai kas nors už kliu dys ir su žeis.“
Vis gi viet na mie čiai va žiuo ja virtuo ziš kai, vie ną mo to ro le rį nuo kito ski ria vos pen ki cen ti met rai. Per 17 die nų, pra leis tų Šiau rės ir Pietų Viet na me, lie tu viai ma tė tik dvi ne di de les, lai min gai pa si bai gu sias ava ri jas.
Tie sa, kar tą vie nas viet na mie tis, va žiuo da mas mo to ro le riu, švel niai už kliu dė vie ną iš še šių kar tu ke liavu sių lie tu vių. Mo te ris jam ne stipriai pliaukš te lė jo per nu ga rą, o šis at si su ko, nu si šyp so jo ir pa mo ja vo.
„Drau giš ki, be si šyp san tys, ramūs ir neį ky rūs“, – to kį įspū dį susi da rė ke liau to ja apie gan skur džiai gy ve nan čius viet na mie čius.
Kur nu mi rei, ten ir lai do jaI.Šal kaus kie nei į akis kri to tai, kad šven tyk lo se, na muo se, net prie le gen di nio Ho ši mi no nuo traukų ir ant ka ta li kų baž ny čių bokštų vie to je kry žių – svas ti kos. Čia pat ga li ma iš vys ti dau gy bę pionie riš kus kak la raiš čius ryšinčių moks lei vių: svas ti kos ir pjau tu vai su kū jais Viet na me vie nas ki tam ne truk do.
„Šven tyk los tar si pa da ly tos į dvi da lis – mi ru sie siems ir au koms. Pas ta ro sioms skir to je vie to je matė me bu te lį deg ti nės, ry žių, nu peštą viš tą. Ste bė jo me, kaip mer gi nos, pa gerb da mos mi ru sį jį, nu si len kė į vi sas ke tu rias pu ses ir pa lei do iš nar vo į lais vę paukš čius“, – pa sako jo I.Šal kaus kie nė.
Lietuvius Viet na me pribloškė motorolerių ir svastikų gausaTūks tan čiai mo pedų, mo to ro le rių ir mo to cik lų va žiuo ja vos per ke lis cen timet rus vie nas nuo ki to. Ke liau to ja Irena Šal kaus kie nė ir jos vy ras žur na listas Juo zas Šal kauskas bu vo įsi ti ki nę, kad to kie in ter ne te ma ty ti vaiz dai yra su re ži suo ti. Ap si lankę Viet na me įsi ti kino, kad tai – rea ly bė.
Eis mas: �� iš�pir�mo�žvilgs�nio�at�ro�do,�kad�čia�pės�tieji�nie�ka�da�ne�vaikš�to.
Po ra: �� I.�ir�J.Šal�kaus�kams�Viet�na�me�la�bai�pa�ti�ko,�jie�čia�pra�lei�do�17�die�nų.
Gro žis: �� Ha�lon�go�įlan�ka�ne�ga�li�ne�su�ža�vė�ti�net�ir�sto�rao�džių�bei�kie�ta�šir�džių.�Val�tį�viet�na�mie�čiai�mo�ka�val�dy�ti�ir�ko�jo�mis.� � � � �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Juo�zo�ir�Ire�nos�Šal�kaus�kų�as�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.
Vir tuo zai: �� vie�tos�gy�ven�to�jams�kro�vi�ni�nių�au�to�mo�bi�lių�lyg�ir�ne�rei�kia.
Žemdirbystė: �� vietnamiečiai�garsėja�ryžių�auginimu�ir�eksportu.
Viet na me ji pa ste bė jo la bai daug kur iš si bars čiu sių ka pi nių ir pa vienių ka pų. Daug žmo nių šio je ša ly je pa lai do ta ry žių lau kuo se – ten, kur jie ir mi rė. At vy kė liai iš ki tų ša lies vie to vių lai do ja mi at ski rai nuo ki tų to kai mo žmo nių. Po pen ke rių metų mi ru sie ji per lai do ja mi.
Daug ap si gi mu sių žmo nių„Ki nų viet na mie čiai ne mėgs ta. Tai – ka ro pa da ri niai“, – pa ty rė I.Šal kaus kie nė.
Viet na me Pie tų Ki ni jos jū ra vadi na ma Pie tų jū ra, kad ne rei kė tų mi nė ti Ki ni jos var do. Vis gi šiauri nė je Viet na mo da ly je gy ve na nema žai ki nų, ku rie tu ri sa vo vers lą.
Viet na me daug ru sų vers li ninkų, ypač ku ror ti niuo se mies tuo se. Vie no jų, Phan Thiet, gat vė se ne retai iš gir si kal bant ru siš kai ir gat vėse, ir par duo tu vė se, ir ma sa žo sa lonuo se. Šiau rės mies tai – skur des ni, Pie tuo se viet na mie čiai gy ve na ge
23
aukštyn žemyn
juo dais dra bu žiais, val gė tik juodą mais tą – juo das viet na mie tiškas kiau les ir juo das viš tas, ku rių ne tik plunks nos, bet ir mė sa yra juo dos spal vos.
„Ska nu, nors ir neįp ras ta, – šypso jo si I.Šal kaus kie nė, kal bė da ma apie juo dą viš tie ną bei kro ko di lieną, ku rios ra ga vo. Jos vy ras Juo zas iš drį so pa ra gau ti ir di de lių ke pin tų svirp lių. – Šu nie nos, ku rios mė sa, nors ir be odos, par duo da ma turgu je, ne bū čiau ra ga vu si.“
Lie tu viai neišd rį so ra gau ti ir gyva čių. Spi ri ti niai jų bei skor pio nų už pi lai su įvai rio mis žo lė mis parda vi nė ja mi vos ne prie kiek vie no kam po, nors gy vū nų, rop lių globos tar ny bos juos sau go.
So čios viet na mie tiš kos sriu bos, karš ti pa tie ka lai lie tu viams la bai pa ti ko. Ke liau to jai pas juo duo sius hmon gus ra ga vo ir ry žių, ko ko sų bei ku ku rū zų deg ti nės. Šio je genty je vy rai kiek vie ną die ną var to
ja al ko ho lį, o vi si dar bai kren ta ant mo te rų pe čių.
Rau do nais dra bu žiais vil kin tys rau do nų jų dzao gen ties žmo nės bu vo pa tys įky riau si. Mo te rys turis tus se kė ke lis ki lo met rus, primyg ti nai siū ly da mos pirk ti jų išsiu vi nė tus dra bu žius. Be je, kai me yra ir sa vo tiš kas SPA: trys ku bi lai su karš tu van de niu ir dū mi nė pirte lė, ku rio je kai ti no si ke liau jan tys aust ra lai ir ka na die čiai.
Sle pia si nuo sau lėsVi sus ke liau to jus su ža vė jo nuo stabaus gro žio Ha lon go įlan ka. Vie na jo je esan čių sa lų pa va din ta ru sų kos mo nau to gar bei.
Dau giau nei 1 000 me tų is to riją skai čiuo jan čio Ho ši mi no mies te ke liau to jus su ža vė jo aikš tė, ku rioje dau gy bė me ni nin kų pie šia, lipdo, at lie ka ka lig ra fi jos dar bus. Be je, Ho ši mi ne yra įspū din gas dan go raižis, pa va din tas Lo to su, ku ris, at
ro do, 2011 m. užė mė penk tą vie tą tarp gra žiau sių pa sau lio pa sta tų.
„Kaip jie su ge ba vež ti kro vinius! – I.Šal kaus kie nė ste bė josi ma ty da ma, kaip vie nu mo to role riu viet na mie čiai ga be na kal ną daik tų, au ga lų, paukš čių ir net gyvą jau tį. – Žmo gaus net ne si ma to – tik akys!“
Viet na mie čiai vei dą sle pia ir nuo sau lės. Gal vą jie den gia ke pu re, iki akių už si mau kšlina me džia gi nę kau kę, ant ran kų užsimauna piršti nes. Tai sau go ir nuo smo go.
Eg zo tiš ką ša lį lie tu viai pa li ko sau sio 23ią ją. Tuo met čia bu vo šven čia mi vie tos Nau jie ji me tai.
Įp ras tai kaip tur gus šur mu liuojan tis oro uos tas pu siau nak tį buvo tuš tu tė lis. Ne dir bo nė vie na par duo tu vė, tik to li dan gu je švietė fe jer ver kai, o ka lė di nes eg lu tes atstojo va zo nuo se au gan čių chrizan te mų, man da ri nų ar per si kų krū me liai.
Ne dir bo nė vie na par duo tu vė, tik to li dan gu je švietė fe jer ver kai, o ka lė di nes eg lutes atstojo va zo nuose au gan čių chrizan te mų, man dari nų ar per si kų krū me liai.
ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012
Lietuvius Viet na me pribloškė motorolerių ir svastikų gausa
riau. Vis dar daug jų ne ga li pa miršti ka ro ir ne mėgs ta ame ri kie čių.
„Gy vi pa vyz džiai – dau gy bė apsi gi mu sių žmo nių: be ran kų, ko jų, per kreip tais vei dais, kū nais, – I.Šalkaus kie nė Viet na me ma tė ame rikie čių nau do to che mi nio ir bak te
rio lo gi nio gink lo pa da ri nius. – Ka ro mu zie ju je dir ba gy vi eks po na tai – neį ga lūs viet na mie čiai.“
Juo di žmo nės – juo das mais tasJuo die ji hmon gų tau tos žmo nės pa tei si no sa vo var dą: jie vil kė jo
Šu nienos, kurios mėsa, kad ir be odos, bu vo parduo dama turgu je, keliautoja ne būtų ra ga vu si.
Eis mas: �� iš�pir�mo�žvilgs�nio�at�ro�do,�kad�čia�pės�tieji�nie�ka�da�ne�vaikš�to.
Gro žis: �� Ha�lon�go�įlan�ka�ne�ga�li�ne�su�ža�vė�ti�net�ir�sto�rao�džių�bei�kie�ta�šir�džių.�Val�tį�viet�na�mie�čiai�mo�ka�val�dy�ti�ir�ko�jo�mis.� � � � �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Juo�zo�ir�Ire�nos�Šal�kaus�kų�as�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.
Vai kai: �� juo�dų�jų�hmongų�at�ža�los.Aki mir ka: �� ir�jau�ni,�ir�se�ni�žmo�nės�mo�ka�džiaug�tis�tuo,�ką�tu�ri.
24
aukštyn žemyn
Sa vait ga lis bus šei my niš kas, ne si no rės nie kur kel ti ko jos
iš na mų. Ir ne rei kia. Tik pa si stenki te ne si pyk ti su na miš kiais ir pasi sau go ki te bui ti nių trau mų. Ki tos sa vai tės pra džia tu rė tų ne nu vil ti, jei už sii ma te kū ry bi ne veik la, siekia te pa tin kan čio as mens dė me sio ar no ri te su bliz gė ti sce no je, vie šumo je. Ga li mas spon ta niš kas mei lės nuo ty kis, int ri guo ja mas flir tas. Nuo ket vir ta die nio sek sis įvai rus darbas. Tik tų siųs ti CV, ei ti į po kal bius dėl dar bo. Ga li te pa da ry ti ne blo gą įspū dį po ten cia liam darb da viui.
Sa vait ga lį nu ma to mi pokal biai su gi mi nai čiais, kai
my nais ar se nais drau gais. Bet kuriuo at ve ju iš gi mi nai čių su lauk si te nau jie nų. Ki tos sa vai tės pra džio je jums la biau siai rū pės as me ni niai rei ka lai ir sun kiai su de rin si te savus in te re sus su da ly ki niais ir visuo me ni niais. Ga li te iš si su ki nė ti nuo pro fe si nių pa rei gų. Į pe rio do pa bai gą ims dau gė ti kū ry bin gumo, ro man tiš ko po lė kio. Sva jo si te apie slap tą mei lės int ri gą, ero tiškus nuo ty kius. Pi kan tiš kas pa sima ty mas ga li įvyk ti rea liai, ne būti nai tik vaiz duo tė je.
Pe rio do pra džio je ge riau sia at gai va jums bus kom for
tas, gar dus na mi nis mais tas, šiltas šei mos ži di nys. Jei gu to trūksta, ban dy si te kom pen suo ti nau jais pir ki niais, pa si sė dė ji mais jau kio se ka vi nu kė se. Ki tą sa vai tę nea ti dėlio ki te rei ka lin gų vi zi tų, po kal bių, nes į pe rio do pa bai gą šiek tiek suma žės pro ti nis ak ty vu mas ir no ras bend rau ti. Tuo me tu jau no rė si te už si da ry ti na muo se tarp ke tu rių sie nų ir pa lai ky ti kon tak tus tik su jums pa tin kan čiais, šir džiai mielais žmo nė mis.
Vi są sa vait ga lį bū si te jautrūs, emo cio na lūs, jū sų nuo
tai ka kai ta lio sis, to dėl vie niems pa si ro dy si te dirg lūs ir maiš tingi, o ki tiems – drau giš ki ir mie li. Jei įsi žei si te, su si pyk si te, re gis, po va lan dė lės jau su ge bė si te at leis ti ir tai ky tis. Ga li te pa de monst ruo ti ku li na ri nius su ge bė ji mus. Ki tą savai tę ti kė ti ni rū pes čiai, su si ję su fi nan sais. De rė tų pa si sau go ti su kčių ir mė gė jų pel ny tis iš nai vuo lių, per šant jiems men ka ver tes pre kes už ne ma žą kai ną. Vi lio ja ma rek lama ga li jus su klai din ti. Į pe rio do pa bai gą ga li at si ras ti pro ga su dary ti ne blo gą kont rak tą, su tar tį.
Sa vait ga lį jums no rė sis tik il sė tis, pa mir šus vi sus rū
pes čius. Iš tie sų jums rei kia iš simie go ti, at si pa lai duo ti. Vie nat vė bus ne blo gi vais tai nuo su si kaupu sio nuo var gio. Kibs in fek ci jos, tad į vie šus su si bū ri mus ei ti nere ko men duo ja ma. Ki tą sa vai tę vėl bū si te ak ty vūs ir tur būt ne vi siems tai pa tiks. At si ras kri ti kuo jan čiųjų, opo nuo jan čių jų ar ne tgi gudriai ma ni pu liuo jan čių jų jums nepa lan kia in for ma ci ja. Re gis, jums sim pa ti zuos įta kin gas as muo. Gali ma ne ti kė ta ži nia iš už sie nio.
Pe rio do pra džia ža da ko lekty vi nį ren gi nį, su si ti ki mą
su bend ra min čiais. Ga li bū ti daugiau po li ti kuo ja ma. Trauks klubai, dau gės drau giš ku mo, pi lie tišku mo. Re gis, tiek bend rau si te, kad ki tos sa vai tės pir mo je pu sė je jau vi siš kai ne be no rė si te su kio tis tarp žmo nių ir rū pin tis ki tų rei ka lais. Įlį si te į sa vo kiau tą ir iš jo iš lį si te tik ket vir ta die nį. Be je, to kia izolia ci ja ga li ma ir dėl li gos, nes da bar esa te neats pa rūs ūmioms in fek cijoms, trau moms. Ga li bū ti, kad jūsų vi lio nėms neat sis pirs nea be jingai nu si tei kęs ko le ga.
Sa vait ga lį nu ma to ma nema žai dar bo. Re gis, gau si te
ne ti kė tą įpa rei go ji mą ar ba tu rė si te va do vau ti ren gi niui, ku ris jus ge rokai iš var gins. Ki tos sa vai tės pra džia bus sma gi, ku pi na įdo mių su si tiki mų ir gal net ža vios ro man ti kos. Nuo ket vir ta die nio jau no rė si te slėp tis še šė ly je ir to kiu bū du šiek tiek at si pūs ti nuo dė me sio, viešu mo. Re gis, ne nuo vi sų ir ne nuo vis ko trauk si tės. Tur būt džiaug sitės, jei in ty mio je ap lin ko je kom pani ją jums pa lai kys la bai su si ža vė jęs prie šin gos ly ties at sto vas.
Sa vait ga lį jū sų min tys skrajos to li nuo ru ti nos. Jei gu
nie kur ne vyk si te, tai tur būt kla josi te po in ter ne to pla ty bes, bendrau si te su ne pa žįs ta mais žmo nėmis, už sie nie čiais. Sek sis, jei no ri te pa ra šy ti straips nį, moks li nį dar bą, pa reng ti vie šą kal bą. Nuo pir madie nio jums ga li tek ti ei ti į ofi cialius su si ti ki mus, jiems ruoš tis ir pan. Tai kels įtam pą ir ne ri mą. Vis dėl to jums ga li pa vyk ti su si tar ti dėl pro fe si nių per spek ty vų, įsi dar bini mo ar at si skai ty mo už su teiktą pa slau gą. Ga li megz tis tar ny binis ro ma nas. Nu ma to mas įdo mus ren gi nys.
Pe rio do pra džio je jums turė tų pa vyk ti sėk min gai su
tvar ky ti klau si mą, su si ju sį su skola, mo kes čiais, nuo ma. Ga li bū ti, kad psi cho lo gi nio pa lai ky mo la bai rei kia kam nors iš jū sų ar ti mų jų. Šiuo me tu jums ne stigs įžval gos ir su ge bė ji mo ras ti tin ka mus žo džius bei rak tą į ki tų sie las. Ki tą sa vai tę tu rė tu mė te daug nu veik ti, ypač jei esa te su si ję su moks lo, tei sės ar tarp tau ti nių san ty kių sri ti mis. Pramo gų sfe ra taip pat ža da ge rų rezul ta tų. Džiu gins ir mei lės ro manti ka, bend ra vi mas su vai kais.
Sa vait ga lį jū sų dė me sį uzurpuos ant ro ji pu sė ar ki ti ar
ti mi žmo nės. Re gis, pa si ju si te la bai svar būs, t.y. lai kan tys vi sus ke turis na mų kam pus. Tie sa, tai ga li šiek tiek ner vin ti, ypač jei jau čiatės pa var gę nuo sve ti mų rei ka lų ir at sa ko my bės naš tos. Ki tos sa vai tės pra džia tur būt leis iš spręs ti pi ni ginius, nuo sa vy bės rei ka lus, ku riems vis ne su ge bė da vo te pri si ruoš ti. Iki ga lo tur būt ir da bar ne pa vyks jų už baig ti, ta čiau pir myn pa si stūmė si te. Nuo ket vir ta die nio bus palan ku fi nan si nius ir vers lo su si ta rimus for min ti ju ri diš kai.
Sa vait ga lį ne blo gai pa dirbė si te – dar be, jei dir ba
te slan kiu gra fi ku, ar ba na mų ūkyje. Rei kė tų ypač at sar giai elg tis su elekt ros įran ga, tech ni ka ir ke ly je. Re gis, kils idė jų, kaip pa ge rin ti savo, šei mos na rio ar au gin ti nio įvaizdį. Gal būt rū pes čių su kels na mi nių gy vū nų ar as me ni nė svei ka ta. Ki tą sa vai tę nu ma toma daug kon tak tų, tarp ku rių pa si tai kys ir ga na priešiš kų, įtemp tų. Ga li te gau ti ne blo gą ži nią ar ba mei lės laiš ką, int ri guo jamą pa siū ly mą. Re gis, tai ža da kaž ką sma gaus, bet kar tu ir iš lai dų.
Pe rio do pra džia tu rė tų būti ga na nuo tai kin ga, at pa
lai duo ja ma. Kils no ras su my li mu žmo gu mi ar vai kais su sior ga nizuo ti šau nią pra mo gą. Tie sa, pini gų tam tiks lui iš lei si te dau giau, nei bū tų pro tin ga ir sai kin ga. Gerų įspū džių ža da mei lės pa si maty mas, pra mo gi nis ren gi nys, pobū vis ar pan. Nuo pir ma die nio teks grieb tis dar bų. Ge rai, jei nesut ruk dys pa šli ju si sa vi jau ta. Šiuo me tu esa te neats pa rūs li goms. Regis, jums la bai rū pės įvaiz dis, gražūs daik tai. Ti kė ti na, kad įsi gy si te ori gi na lų dra bu žį ar pa puo ša lą.
Si do ni ja
ŠeŠtadienis, vasario 4, 2012
Ast ro lo gi nė pro gno zė va sa rio 4–10 die nomsAVI NAS (03 21–04 20)
JAU TIS (04 21–05 20)
VĖ ŽYS (06 22–07 22)
LIŪ TAS (07 23–08 23)
MER GE LĖ (08 24–09 23)
SVARS TYK LĖS (09 24–10 23) VAN DE NIS (01 21–02 19)
ŽU VYS (02 20–03 20)
DVY NIAI (05 21–06 21)
ŠAU LYS (11 23–12 21)
SKOR PIO NAS (10 24–11 22)
OŽIA RA GIS (12 22–01 20)
„Šian dien į li go ninę va žia vau tik vie ną
kar tą“, – kal tai nu lei do akis Li da.Bū da vo, kad jis blo gai jau čia si –
ir val gy ti ne ga li, ir ke pe nys at sisa ko dirb ti, ir inks tai strei kuo ja. Li da sė da į ma ši ną ir le kia į li goni nę per die ną ke lis kar tus. Nuve ža val gy ti – to, ko mėgs ta ir ga li, ir su mai ti na nors po ke le tą šaukš tų.
Kai Stnislovas jau čia si ge riau, su tuok ti niai kal ba si apie gy ve nimo pra smę. Ar yra pra smė to liau gy ven ti? Kiek dar ga li ma gy venti, kiek dar ga li ma no rė ti iš gy veni mo? Skulp tū rų sukurta, vai kai užau gin ti, anū kų jau yra. Tai kam gy ven ti – kad mo kes čius mo kėtum?
Kai S.Kuz ma taip pe si mis tiš kai dės to sa vo min tis, žmo na sa ko, kad ateis pa va sa ris, jie išeis pasė dė ti ža lio je pie vo je, pa si šil dys sau lė je. Anks čiau jis la bai mėgo pa si vaikš čio ti po Kal nų par ką. Pas ta ruo ju me tu Li da jį nu vežda vo į Bel mon tą. Ten nė ra jo kių laip tų – ga li ly gia pie va vaikš čio ti pa lei Vil ne lę, žiū rė ti, kaip kren ta kriok lys. To kios bu vo jų pra mogos praė ju sią va sa rą, kai Sta sys ne gu lė da vo li go ni nė je.
Po lė kio ir jaus mų žmo gusLai min giau sios Kuz mų die nos bū da vo ta da, kai Sta nislovas dirbo. Ir kai pa sveik da vo po li gų. S.Kuz ma žmo nai daž nai pa sa koda vo apie bū si mą dar bą. Li da pirmo ji pa ma ty da vo jo dar bų ma ketus. Ir kaip gi ne pa ma ty si, jei vy rą rei kė da vo ati trauk ti nuo dar bų – pri vers ti pa val gy ti ir pail sė ti? Kai jis įsi trauk da vo į dar bus, pra rasda vo lai ko po jū tį.
„Sau go jau, kiek ga lė jau, tą medi kų še dev rą, kad jis kuo il giau tar nau tų“, – juo ka vo Li da.
Kaž ka da S.Kuz ma yra sa kęs: „Me ni nin kas vi sa da pa ti ria
daug aud rų. Kai jam ne si se ka, gal vo ja: tai dėl to, kad ve dė, kad šei mos gy ve ni mas truk do bū ti me ni nin ku. Vi są lai ką ne duo da ra my bės tas ne ri mas, nes meni nin kas yra su si ža dė jęs su savo kū ry ba. Skulp tū ra yra ma no pir mo ji su ža dė ti nė. Be jos, dar yra mo te ris. Ir vi są lai ką vyksta kon ku ren ci ja: ar mo te ris, ar me nas nugalės.“
Da bar jis kal ba, kad pa grin dinė jo mū za yra žmo na, su ku ria pra dė jo drau gau ti nuo aš tun tos kla sės. Per pa čius sun kiau sius gy ve ni mo mo men tus ji bu vo ir yra gre ta.
„Esu la bai lai min gas žmogus. Ma nau, jei ne ji, ma no kūry ba bū tų bu vu si tik rai ki to kia. Juk daug ką nu le mia at si tik ti numai“, – įsi ti ki nęs skulp to rius.
Jis ne slė pė, kad jo cha rak teris – su dė tin gas. „Tris die nas ma nęs neieš kok, ne ži nau, kur bū siu“, – blaš ko mas kū ry bos ir jaus mų aud rų, ne kar tą yra sa kęs žmo nai. Ar sun ku bu vo su juo?
„Ne. Man vis kas su pran ta ma. Sta sys per daug aist rin gai dir bo, per daug aist rin gai į vi so kią visuo me ni nę veik lą įsi trauk da vo. Jis – po lė kio žmo gus. Vis rei kėda vo nu tup dy ti ir pa sta ty ti ant že mės. Ir val gyt pa duo ti, ir lai ku pa gul dy ti. Vi są gy ve ni mą rei kėjo sau go ti jo svei ka tą. Tai ir saugo jau, kaip ga lė jau“, – sa vo darbus var di jo L.Kuz mie nė.
Anks čiau Li da de rin da vo si prie vy ro, vis ką pla nuo da vo taip, kad pir miau sia dirb ti ga lė tų jis, o pa ti dirb da vo prie šo kiais.
„Jo dar bų nė ra ko ly gin ti su ma no min ti mis, idė jo mis. Kai yra lais vo lai ko, ką nors ir savo ga liu pa da ry ti, – ti ki no meni nin kė. – Vie na ke ra mi ke daugiau ar ma žiau – tau ta nie ko ne pra ras, ke ra mi ka nie ko ne praras. Bet jei gu to kiam skulp to riui kaip Sta sys ne pa dė siu, ne su dary siu ga li my bių at si skleis ti, bus nu si kal ti mas.“
Puo dų ji jau ne lip do. Va sa rą, kai tu rė da vo lai ko, iš mo lio lipdė ma žu tes mo te rų skulp tū ras, rel je fus.
„Tur būt pe rei siu prie skulptū rų, – juo ka vo L.Kuz mie nė. – Ma no skulp tū ros bus ke ra minės.“
21
Dvi S.Kuz mos su ža dė ti nės vie na ki tai ne kerš tau ja
Skulp tū rų sukurta, vai kai užau ginti, anū kų jau yra. Tai kam gy venti – kad mo kes čius mo kė tum?
kaunodiena.lt/naujienos
Misija: �� me�ni�nin�kai,�įsitikinęs�S.Kuzma,�tu�ri�kel�ti�tau�tos�dva�sią�ir�ją�ves�ti�pir�myn.��������������������������������������������������������������������������������������������������������Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.
3
klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 4, 2012 25
klasifikuoti skelbimai
[email protected] 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,
priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �25Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 25, 26Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 26Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 26, 27Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 27, 28Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �27Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28
Siūlo darbą
Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.
909475
Barui Senamiestyje reikalinga (-as) bar-menė (-as). Baro lankytojai – vyresnio am-žiaus. Tel. 8 615 51 757 (skambinti kiekvieną dieną nuo 9 iki 19 val.).
906503
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti [email protected]. Tel. 8 687 73 397.
900138
Kavinei Kaune reikalinga virėja, turinti dar-bo patirties ir galinti dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122.
906475
Nuolat pervežti Lietuvoje (prekių išve-žiojimas po prekybos centrus) reikalin-gos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (-18°C) transportą nuo 18 pll, 21 pll, 36 pll. Kreiptis tel. 8 656 29 160, 8 698 71 720.
908413
Reikalinga pardavėja-kasininkė maisto pre-kių parduotuvėje. Privalumai: imlumas, ko-munikabilumas, sąžiningumas, atsakingu-mas. Tel. 8 645 89 082.
909392
Reikalingas pašto siuntų ekspeditorius ir laiškanešys Kauno mieste. Būtinas automo-bilis. Kreiptis tel. 8 650 66 518. CV siųsti e. paštu [email protected].
908554
Reikalingi tarptautinių reisų vairuo-tojai dirbti autotraukiniais. Maršru-tai Europa–Rusija. Tel. 8 698 34 179 (Kaunas).
903844
Reikalingos (-i) manikiūrininkė (-as)-viza-žistė (-as) ir kirpėja (-as) dirbti Garliavoje. Galime įdarbinti. Verslo liudijimas metams – 120 Lt. Kreiptis Vytauto g. 79, Garliavoje, tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343.
909186
Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Priimtume meistrą, turintį savo brigadą. Tel. 8 641 95 657.
909112
Sėkmingai dirbanti ir didinanti automo-bilių transporto parką įmonė UAB „Trans-CAT Baltic“, CAT grupės narė, ieško paty-rusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų atlygini-mą ir motyvavimo sistemą, geras dar-bo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paštas [email protected].
898863
Darbo Skelbimai
Statybos įmonei reikalingas POLIA-KALĖS OPERATORIUS (MECHANIZATO-RIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (trak-torininko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.
908853
Tarptautinių pervežimų įmonė plečia savo veiklą ir ieško vairuotojų-ekspe-ditorių. Darbas maršrutu Lietuva–Itali-ja-Lietuva (1 savaitė) ir Vakarų Europo-je (4 savaitės darbo, 2 savaitės poilsio). Reikalavimai: ADR pažymėjimas, A1 kur-sas. Privalumai: 2 metų darbo patirtis, ankstesnių darboviečių rekomendacijos, užsienio kalbų žinios. Siūlome: stabilų darbo grafiką, greitai ir laiku mokamą užmokestį, visas socialines garantijas, naujus vilkikus; neturinčius patirties ap-mokome. Kreiptis tel. (8 37) 268 960, 8 656 14 298.
909501
Viena didžiausių Baltijos šalyse priva-čių kalbų mokyklų ieško profesiona-liai mąstančių žmonių prisijungti prie mūsų kolektyvo. Vienintelis reikalavi-mas kandidatams – gera anglų arba vokiečių kalba. Taip pat ieškomi admi-nistravimo ir pardavimo darbuotojai (būtinas LABAI geras anglų kalbos mo-kėjimas). Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite [email protected]. Tel. 8 604 71 369.
908760
paSlaugoSmedikų
„Biofirst“ klinikoje medicinos mokslų daktaras UROLOGAS Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutri-kimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnosti-ka. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūs-lės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
908703
„Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami itin tikslūs pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių bei nauja-gimių klubų sąnarių ECHOSKOPINIAI TY-RIMAI. Echoskopuoja med. mokslų dak-tarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
908702
Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno di-agnostika. Pensininkams – nuolaidos. Ga-lima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.
886075
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligo-mis, venų varikoze, hipertonija, paro-dontoze, migrena, klausos neuritu. Na-tūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
907099
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuo-kliais. Taisome sugedusius. „Medicinos rei-kmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dieno-mis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511.
907031
Prisirašiusiesiems klinikoje „Neuromeda“ – nemokamos paslaugos: šeimos gydyto-jo konsultacija, kraujo tyrimai, elektrokar-diograma, visos nemokamos valstybinės sveikatos patikrų programos, skiepai vai-kams, vaistų injekcijos, siuntimai. Tvirtovės al. 90A, Kaunas. Tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromedicina.lt.
907616
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žar-nos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas ir gydymas, hemo-rojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, po-lipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Re-gistracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Sa-vanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).
904902
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
908306
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusie-siems atliekamos vidaus organų, sky-dliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.
899187
automobilininkams
Automobilio apsauga nuo korozijos. Anti-korozinis automobilio padengimas „Dini-trol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, da-žymas. Važiuoklės ir transmisijos remon-tas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
903532
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starte-rius, generatorius, automatines, mecha-nines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
905945
buitinės technikosremonto
Skubiai ir nemokamai išvežanenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus
elektronikos prietaisus.
Tel. 8 641 99 000www.kaunakiemis.lt
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. auto-matinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.
907743
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
908478
„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automati-nių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemoka-mas. Nuolaida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.
907378
kompiuterininkų
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.
893984
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.
908208
Remontuoju ir parduodu naudotus, nešio-jamuosius bei stacionarius kompiuterius. Pildau spausdintuvus. Superku. Atvykstu. Tel. 8 667 72 222. Vytauto pr. 23–106, UAB „Eitara“.
902584
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.
904482
Statybos, remonto
Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
904553
Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuo-jame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287–316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.
907930
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
894349
Atliekame visus griovimo darbus: pas-tatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų mon-tavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.
904578
Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.
904596
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
903894
Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165.
908910
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
906898
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
906369
Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskar-tonio montavimo, plytelių dėjimo, elek-tros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747.
906207
Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruo-jame, skardiname. Komplektuojame me-džiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740.
907773
Greitai ir gerai statome karkasinius namus, kalame dailylentes, dengiame stogus, de-dame grindis, sukame gipskartonį. Tel. 8 672 12 314.
904773
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
900933
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
901881
Kaminų įdėklai, valymas. Stogų dengi-mas, rekonstrukcija, skardinimas. Kar-kasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.
907767
Klijuoju visų rūšių plyteles. Keičiu WC, vonias. Atlieku smulkius santechnikos darbus. Kokybę garantuoju. Tel. 8 671 30 150.
909061
Kokybiškai dažome, glaistome, tapetuoja-me, montuojame gipskartonį. Nuperkame medžiagas. Klojame plyteles. Tel. 8 605 45 856, 8 677 68 319.
905383
Nuosavų namų durys: saugios, ypatin-gai šiltos. Garantija 5 m. Tel. 8 634 81 144.
909607
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regu-liavimas, taisymas. Buto remonto dar-bai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
907917
Santechnikas atlieka įvairius darbus: van-dentiekio, šildymo, kanalizacijos sistemų, WC. Atlieku elektriko darbus. Tel. 8 647 73 244.
904699
Santechnikas keičia vandentiekio, kanaliza-cijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechni-kos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garanti-ja. Tel. 8 678 24 460.
908459
Santechnikas montuoja kietojo kuro, duji-nes katilines, šildymo ir vandentiekio, vė-dinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolai-das. Tel. 8 674 43 938.
888774
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, ka-nalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišy-tuvus. Tel. 8 604 31 597.
900235
Santechnikos darbai, statome kietojo kuro ir dujinius katilus. Vandentiekio, kanaliza-cijos ir kt. santechnikos darbai. Tel. 8 605 45 856.
905422
Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.
909609
Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, ta-petuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921.
906825
Nukelta į 26 p.
2
klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 4, 201226
Paslaugosstatybos, remonto
Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, da-žymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.
909164
Vidaus įrangos
Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLE-TAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.
906393
Gaminu ir montuoju medinius laiptus, pa-langes. Tel. 8 603 65 248.
906001
Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuo-ju). Tel. 8 610 75 452.
909578
Baldžių
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poil-sio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
907343
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieš-kambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
909215
Kokybiškų vidaus durų ir baldų (virtuvės, vonios, svetainės, biuro) gamyba, projek-tavimas. Dizainerio paslaugos. Tel. 8 677 18 688.
906412
Šventėms
Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021.
909160
Teisinės paslaugos
Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja ci-vilinės, administracinės ir baudžiamo-sios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.
908031
Kitos
ALAdIno kilimų ir baldų valykla valo čiu-žinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paima-me nemokamai. dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.
908913
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777
Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. nE-MoKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.
906973
Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kau-no rajone visą parą. UAB „Aplinkos dar-bai”, tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.
895793
1 k. bendrabutyje dainavoje (5/2 a., b. pl. 24 kv. m). Kaina 40000 Lt. Tel. 8 675 60 475. www.inreal.lt.
909264
1 k. butą bendrabutyje dainavoje, Partizanų g. (5/4 a., b. pl. 21.12 kv. m). Kaina 38000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.
909268
1 k. butą Šilainiuose, Rietavo g. (5/2 a., blok., b. pl. 37 kv. m). Kaina 74000 Lt. Tel. 8 675 60 475. www.inreal.lt.
909261
1 k. dainavoje, Chemijos g. (5/2 a., mūr., tvarkingas). Kaina 20000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.
909280
1/2 dalį namo su 4,2 a žemės sklypu šalia Botanikos sodo (bendr. pl. 120 kv. m, apmū-rytas, yra atskiri įėjimai, sklypas atitvertas, visos miesto komunikacijos, kūrenamas du-jomis). Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.
909016
2 a. namą Aleksote (1995 m., yra galimybė gyventi 2 šeimoms, gyv. pl. 200 kv. m, 6 a žemės). Kaina 450 000 Lt. Tel. 8 640 14 570, e. paštas [email protected].
909085
2 k. butą dainavoje (5/2 a., blok., b. pl. 44 kv. m). Kaina 95000 Lt. Tel. 8 675 60 475. www.inreal.lt.
909263
2 k. butą dainavoje, Taikos pr. (9/8 a., b. pl. 50 kv. m). Kaina 95000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.
909272
2 k. butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (5/2 a., b. pl. 50 kv. m, tvarkingas). Kaina 106000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.
909273
2 k. butą Šilainiuose, Baltų pr. (9/2 a., b. pl. 50 kv. m). Kaina 125000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.
909269
2 k. dainavoje, Taikos pr. (5/2 a., b. pl. 44 kv. m, suremontuotas). Kaina 106000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.
909275
2 k. Šilainiuose, Baltijos g. (9/7 a., mūr., b. pl. 54 kv. m). Kaina 123000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.
909276
3 k. butą Fredoje, Bangų g. (b. pl. 75 kv. m, dalinė apdaila). Kaina 194000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.
909270
3 k. butą Petrašiūnuose, R.Kalantos g. (3/3 a., b. pl. 60 kv. m). Kaina 75000 Lt. Tel. 8 674 27 027. www.inreal.lt.
909271
3 k. butą Užliedžiuose (3/2 a., b. pl. 65 kv. m). Kaina 130000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.
909266
3 k. kotedžus Vijūkuose, Jūrės g., b. pl. 78 kv. m. Kaina 159000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.
909267
4 k. 79 kv. m butą P.Plechavičiaus g. (5/5 a., blokinis namas, butas rekonstruotas, ne-pereinami kambariai). Kaina 116 000 Lt. GEPARd nT. Tel. 8 685 74 775.
909389
4 k. butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (5/1 a., b. pl. 80 kv. m). Kaina 105000 Lt. Tel. 8 687 62 381. www.inreal.lt.
909274
4 kambarių butą R.Kalantos g. (b. pl. 87 kv. m, 5/5 a. blokiniame name, 2 balkonai, su-tvarkytas stogas, rakinama laiptinė). Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 682 19 334.
908821
5 k. butą Centre, A.Mickevičiaus g. (3/2 a., b. pl. 130 kv. m, šildymas dujomis). Kaina 290000 Lt. Tel. 8 620 71 221. www.inreal.lt.
909265
8 a sklypą Kleboniškio g. 1d (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Piku-lo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.
899906
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas [email protected].
901226
Geriausia investicija. Sklypai (11–20 a) do-meikavoje. namo projektas, graži, rami vieta. Iki „Megos“ 5,5 km, 1,5 km iki mo-kyklos, parduotuvės ir t.t. Butai naujame daugiabutyje (autonominis šildymas), 1 kv. m kaina 2500 Lt. Įvairios kvadratūros plo-tai, galima rezervacija. Tel. 8 612 23 323.
907021
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
803783
Parduodami išreklamuoti ir veikiantys tak-si numeriai. Kaina sutartinė. Tel. (8 37) 333 555, 8 618 84 422.
907420
Parduodu 13,1 a žemės sklypą Ramučiuo-se, Centrinė g. 6A. Visos komunikacijos, to-liau nuo gatvės, asfaltuotas kelias, detalusis planas. Tel. 8 603 00 560.
909387
Parduodu gamybines patalpas Savanorių pr., Kaune. Tinka prekiauti. Kreiptis tel. 8 650 23 972.
909485
Parduodu įrengtą veikiantį 600 kv. m au-toservisą Kaune. Gera vieta. Be tarpininkų. Kreiptis tel. 8 656 99 890.
909483
Renovuojamame devynių aukštų name Naujakurių g., Šilainiuose, parduodamas 3 kambarių butas (61 kv. m, VI aukštas). Tel. 8 687 52 558.
907096
Skubiai parduodu 360 kv. m biuro patalpas Žaliakalnyje. 1 kv. m kaina 1350 Lt. Kreiptis tel. 8 699 42 085.
909484
Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybi-nis kioskas (geros būklės) Aleksoto turga-vietėje. Tel. 8 651 36 591.
908095
Sodybą prie Babtų, gražioje vietoje, ša-lia miškelio ir upelio (vienkiemis, su ūki-niais pastatais, 2 ha žemės). Tel. 8 671 91 851.
907401
Vieno aukšto gyvenamojo namo dalį Bal-bieriškio g. (b. pl. 50 kv. m, mūrinis, šil-domas kietuoju kuru). 4 a sklypas. Be tarpininkų. Kaina 74 000 Lt. Tel. 8 687 45 815.
903637
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kar-tu, balkonas, naujas remontas, namas re-novuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
904987
Parduodamas modernus 1 kambario butas (30 kv. m, pirmajame aukšte) Palangoje, Janonio g. Tel. 8 682 42 425.
909201
PARDUODAMI ŽEMĖS SKLYPAI ALYTAUS MIESTE: Pievų g. 1 – 0,9188 ha; Pievų g. 1A – 1,33 ha. Sklypai yra greta vienas kito, atskiros įvažos. Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 612 24 703.
904526
Parduodami žemės sklypai su pasta-tais Latvijoje, Rygos mieste: 1. MASKA-VAS g. 443; žemės sklypas 0,7118 ha, jame 4 aukštų administracinis pasta-tas (3957 kv. m) ir sandėliavimo pasta-tas (253 kv. m). 2. MASKAVAS g. 451C, žemės sklypas 0,9618 ha. 3. Sklypas 0,7779 ha. Abu sklypai yra gretimi. Sklypuose yra 3000 kv. m sandėliavi-mo patalpos, o šalia geležinkelio atša-ka. 4. KRUSPILS g. 151A, žemės sklypas 2,72.22 ha. Sklype yra 2553 kv. m san-dėliavimo patalpos su geležinkelio at-šaka; 261 kv. m administracinės patal-pos; 721 kv. m sandėliavimo patalpos; 722 kv. m sandėliavimo patalpos; skly-pas ir sandėliai pritaikyti muitinės vei-klai. 5. MASKAVAS g. 451, žemės skly-pas 0,49 ha, pastatas – viešbutis (3175 kv. m). Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 686 37 707.
904535
SodYBĄ Panemunių regioniniame parke, Veliuonos mstl., ant nemuno kranto. Kai-na sutartinė. Tel. 8 686 46 626, e. paštas [email protected].
909059
statybinės medžiagos
ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone
Nekilnojamasis turtaskitose vietose
Buitinė technika
Nauja ir nukainota buitinė technika (or-kaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės rei-kmenys. Atidavus seną buitinę techni-ką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-o-sios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
821592
Kitos prekės
Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; ber-žo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.
904158
Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (at-vežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.
908824
BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.
902032
Įvairias malkas ir atraižas. Įvairi statybi-nė mediena, lentpjūvės paslaugos. Pre-kyba išsimokėtinai. Tel. 8 611 80 030, 201 267.
890789
Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turi-me ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.
903381
nAUJoVĖ – ąžuoliniai briketai! 100 proc. beržo pjuvenų, šiaudų briketai – nuo 310 Lt. Pristatome. Tel. 8 698 55 663.
908641
nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.
896992
nebrangūs baltarusiški durpių briketai (su-fasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.
900416
Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.
905404
Parduodame įvairias malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Kaina nuo 80 Lt už erdmetrį. Taip pat smėlį, skaldą ir žvirgždą, išrašome sąs-kaitas, atvežame. Tel. 8 652 65 157, e. paš-tas [email protected].
901234
Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.
906614
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldy-tas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.
908114
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuve-nų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dir-bame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.
897226
PerKaAutomobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.
908140
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
902804
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.
902613
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. de-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
902740
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
902869
Nukelta į 27 p.
3
klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 4, 2012 27
Tel. pasiteirauti: 8 698 44 335, (8 37) 44 07 [email protected]
VASARIO 10 d., penktadienį, 22 val.
BAJORŲ KIEMO ŽVAIGŽDŽIŲ ŠOU
G r e i t k e l i o K a u n a s – V i l n i u s 1 2 k mw w w . b a j o r u k i e m a s . l t
Andrius Rimiškis
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.Filharmonijoje veikia Valerijos Medelinskienės akvarelių paroda „Vandenų sodai“.
Filharmonijos rėmėjai: Filharmonijos dienraštis
Vasario 5 d., sekmadienį, 17 val.
Žiemos Rečitalis
BALTIJOS GITARŲ KVARTETAS Saulius S.Lipčius Sergej Krinicin Chris Ruebens
Zigmas Čepulėnas
Programoje – kompozitorių A.Piazolos, Ch.Ruebenso, G.Garcios kūriniai
Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, senus automo-bilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
902676
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
902999
Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Do-kumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.
906038
Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
907583
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
890170
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsi-kirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio pa-slaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
890923
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.
869140
Perkame katalizatorius, akumuliato-rius, starterius, generatorius, el. va-riklius, automobilių laidus, kompiu-terių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.
907414
Perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Ge-ros atsiskaitymo sąlygos. Tel. 8 679 66 612, e. paštas [email protected].
894147
Perku brandų, malkinį, pusamžį mišką, ap-leistą žemę, krūmynus. Tel. 8 687 89 328, e. paštas [email protected].
909048
Perku žemės grąžinimo dokumen-tus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 603 86 900.
882461
UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskai-tome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
899185
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
890116
ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendratur-čiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.
898896
Perka kviečiaDėl nepalankių oro sąlygų žygis „Snaigė-2012“ vasario 4 d. Romainiuose neįvyks.
909541
kviečia
ĮvairūsTeismo informacija
2012 m. vasario 21 d. 9.30 val. Kauno apy-gardos teisme, A.Mickevičiaus g. 18A, Kau-nas, bus nagrinėjama UAB „Giedrilita“ bankroto byla. Teismas svarstys klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos.
909531
Nuomoja
Dvi studentės nebrangiai priims merginą ar moterį į gerą trijų kambarių butą Savanorių pr. 151. Tel. 8 652 65 207.
909560
Reikalinga dviejų asmenų šeima gyventi so-dyboje Kauno rajone. Kreiptis nuo 19 iki 21 val. tel. (8 37) 540 310.
907324
Savanorių pr., Kalniečių mikrorajone, ko-mercines patalpas (110 kv. m, II a.). Tinka biurui, prekybai, paslaugoms. Tel. 8 699 64 366.
903768
Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kau-nas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su van-deniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val.
901400
Šilainiuose nuomoju 44 kv. m komercines patalpas. Kaina sutartinė. Tel. 8 687 76 424.
908894
Šilainiuose, Žiemgalių g., nuomojamas 4 kambarių butas su baldais. Tel. 8 606 41 256.
909533
Gabenimai
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.
901181
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
907709
kelionės
Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.
898098
Nukelta į 28 p.
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS(orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)
Solistai:
RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas)
OTILIO CASTRO (tenoras, Dominikos Respublika)Dirigentas
VYTAUTAS LUKOČIUSProgramoje –
ispaniškos ir kubietiškos zarzuelos bei meilės dainos, M.Ravelio, E.Šabrier, G.Gimenezo kūriniai
Globėjas: Kauno miesto savivaldybė
Kauno dienaRėmėjai:
Vasario 10 d., penktadienį, 18 val.Kauno valstybinėje filharmonijoje
Orkestro gimtadienio koncertas
2
klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 4, 201228
Pramogos, šventės, laisvalaikis
karščiausi kelionių Pasiūlymai
Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, [email protected] www.krantas.lt
Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-
tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo
mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo
vertų įspūdžių.
Kelionė vyks 2012 03 02–28
Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.
Programą rasite www.krantas.lt
Kelionių AgentūrA „rM trAvel“
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas [email protected]
Poilsinės kelionės iš Kauno
gegužės–rugsėjo mėn.
Įsigykite dabar už mažesnę kainą!
7 nakvynių trukmės kelionės:
Malta – nuo 844 Lt (asm.),
Kipras – nuo 926 Lt (asm.),
Maljorka – nuo 955 Lt (asm.),
Alikantė – nuo 953 Lt (asm.),
Rodo sala – nuo 862 Lt (asm.),
Koso sala – nuo 921 Lt (asm.).
Kelionių ir bilietų
skaičius ribotas.
Pamesta
Pamestus UAB „Terra animalis“ (į. k. 133095117) pinigų priėmimo kvitus (nuo MSA3322904 iki MSA3322910 – iš viso de-šimt vnt.) laikyti negaliojančiais.
909115
kviečiamokytis
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio pa-rengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo sa-vigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informa-cija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas [email protected].
900731
Kviečiame mokytis: plataus profilio kirpėjo specialybės (6 mėn.); manikiūrininkės spe-cialybės (3 mėn.). Išduodami valstybiniai pažymėjimai. Tel. 8 688 45 243, 8 685 35 343, 393 326.
909183
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.
899360
Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
907722
vizos
Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstu-čio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirba-me nuo 9 iki 18 val.
902198
Paskolos
Įvairūskelionės
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.
905103
Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.
896668
Seminaro metu aptarime: Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą; Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą; Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą; Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje; Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį.
Seminaro dalyviams įteiksime: Sertifikatą; Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą.
Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu [email protected]
Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.
Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą
PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE
Vilnius Kaunas Klaipėda ŠiauliaiKada? Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val.Kur? Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A
„DANTE ALIGHIERI DRAUGIJA“(Gedimino g. 43)
ITALŲ KALBOS KURSAIPradžia – vasario 8 d. 17.30 val.
www.dantealighieri.ltTel. 8 650 18 327
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pra-dedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.
896696
NORINTIESIEMS TAPTI MEDŽIOTOJAIS! Vasario 7 d. pradedami kursai. Kreiptis Didžioji g. 77, Kaunas (šaudykla), tel. 383 224, 8 612 42 808.
904094
mokymai
Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teo-rinių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavi-mo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravi-mą, dizaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios paskirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiė-mimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija [email protected], tel. 8 618 33 808.
902287
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.
908049
šokiai
Skelbiamas papildomas priėmimas į šokio teatro „Aura“ stu-diją. Nauji nariai priimami į 5–8 metų ir 9–12 metų vaikų gru-pes, paruošiamąją grupę (be šokio pagrindų) ir į studiją, tu-rintiesiems šiuolaikinio ir klasikinio šokio pagrindus. Daugiau informacijos tel. 202 062 ir e. p. [email protected].
906482
kita
Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų par-duotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Sa-vas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“, Pramonės pr. 29; Cen-trinė parduotuvė, Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, [email protected]. tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375.
904837
TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energe-tiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendra-minčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruo-tis tel. 8 612 77 899.
902325
„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas [email protected]
informuojaKAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖA.Mic ke vi čiaus g. 19Va sa rio 6 d. 18 val. – fes ti va lio IŠ KARTOS Į KARTĄ pa skai tų cik las.Doc. dr. Man vy das Vit kū nas. XIV am žiaus Lie tu va: ka ras ir kas die ny bė.Mjr. Gin tau tas Jakštys. Tar pu ka rio Lie tu vos ka ro mo kyk los kas die ny bė.
DĖMESYS SENJORAMS
Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Vy-tauto pr. 44) ir šiais metais toliau tęsia ren-ginių ciklą, skirtą senjorams. Ypač kviečia-mi ir laukiami senjorai mokytojai. Kadangi į kai kurias veiklas galime priimti ribotą skaičių dalyvių, todėl prašom regis-truotis iš anksto.
VASARIO MĖNESĮ VYKS: Sveikatos kursas7 d. 9 val. – šiaurietiškas ėjimas. Kas tai? Lektorius – instruktorius L.Rakauskas. (Len-gvai, bet šiltai apsirengti, patogiai apsiau-ti. Būtina registruotis iš anksto.) Registruo-tis tel. 324 158. 15 d. 10 val. – paskaita „Organizmo valy-mas”. Lektorės – A.Sidarienė, T.Nebarak. Registruotis tel. 324 158. 27 d. 16 val. – paskaita „Miego sutrikimai”. Lektorė – profesorė V.Liesienė. Registruotis tel. 200 127. Kūrybinės dirbtuvės22 d. 11 val. – renginys „Papuošalus kuriame pačios”. Lektorė – mokyt. met. V.Morozienė. Būtina registruotis iš anksto tel. 324 061.Informacinių technologijų kursas23 d., kovo 1, 8 d. 13 val. – „Kompiuteri-nis raštingumas”. Lektoriai – mokyt. met. E.Kubilienė, mokyt. met. V.Boska. Būtina registruotis iš anksto. Tel. 324 211.Visi renginiai nemokami.
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRASA.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.ltVasario 4 d. 16 val. – paskaita DIDIEJI VIRS-MAI: GIMIMAS, VESTUVĖS, LYDĖTUVĖS. ESMĖ IR FORMA. Lektorius Aleksandras Žarskus. 18 val. – paskaita JIS IR JI: MEILĖS IŠBANDY-MAI PASAKOSE. Dalyvauja psichologė Jūra-tė Vyžintienė.Vasario 6 d. 18 val. KTKC etninės veiklos stu-dijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jauni-mui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugs-mai”: UŽGAVĖNIŲ KAUKĖS (popieriaus masė). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Informacija tel. 8 625 65 218.Vasario 7 d. 18 val. – rankdarbių moky-mai suaugusiesiems „Vakarojimai sekly-čioje”: UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ VĖLIMAS. Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.Vasario 8 d. 18 val. – paskaita VEGETARIZ-MAS IR EKOLOGINĖS-DOROVINĖS PROBLE-MOS. Lektorius Aleksandras Žarskus.
29
kas, kur, kadašeštadienis, vasario 4, 2012
A. ir J.JUŠKŲ ETNiNĖSKULTŪrOS MUZiEJUS
Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Iki kovo 30 d. veikia tekstilininkės Zinaidos Dargienės paroda SAPNŲ PAGIMDYTI ABORIGENAI.
TEATrASKAUNO vALSTybiNiSdrAMOS TEATrAS
Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Va sa rio 4 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MARKIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.19 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. PAUKŠČIAI. Šo kio spek tak lis. Rež. Gy tis Ivanaus kas. Il go ji sa lė.Va sa rio 5 d. 12 val. – Le wis Car roll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek tak lis vai kams. Adap ta ci jos au to rė ir rež. Ewa Piot row ska. Penk to ji sa lė.17 val. – To ni no Gu er ra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Ro lan das Atko čiū nas. Ta ver nos sa lė.18 val. – So fi Ak sa nen. APSIVALYMAS. Vie nos da lies dra ma. Rež. Jo nas Ju ra šas. Rū tos sa lė.Va sa rio 7 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vienos da lies fo ru mas. Rež. An drius Ku rie nius. Penk to ji sa lė.Vasario 8 d. 18 val. – Jeanas Dellas ir Geraldas Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija. Rež. Ričardas Vitkaitis. Penktoji salė.
KAUNO vALSTybiNiS MUZiKiNiS TEATrAS
Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Va sa rio 5 d. 12 val. – Wolf gan gas Ama deus Mo zar tas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. 2 da lių mu zi ki nė pa sa ka vai kams. Truk mė 1.45 val. 18 val. – Georges Bi zet. KARMEN. Ski ria ma Ge no vai tės GONTYTĖS 85me čiui. Dai nuo ja Ri ta Preik šai tė, Vai das Vyš niaus kas, Vy tautas Juo za pai tis, Ra min ta Vai ce kaus kai tė, To mas La di ga. Truk mė 3 val. Va sa rio 8 d. 17 val. – Ri char das Ro dger sas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiks mų miu zik las vi sai šei mai. Truk mė 2.45 val. Va sa rio 9 d. 18 val. – Li nas Ado mai tis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 da lių šo kio spek taklis. Truk mė 2.30 val.
KAUNO KAMEriNiS TEATrASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt
Va sa rio 4 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pa si ma ty mas po dvi de šimties me tų. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 5 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dvie jų da lių juo do ji ko me di ja. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 9 d. 18 val. – Kau no ka me ri nio te at ro ju bi lie jus. D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.
rENgiNiAi
KAUNO MAŽASiS TEATrASM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt
Va sa rio 5 d. 18 val. – B.Srblja no vič. „Belgra do tri lo gi ja” (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!) Rež. D.Ra ba šaus kas.Va sa rio 9 d. 19 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.
ryŠiŲ iSTOriJOSMUZiEJUS
Rotušės a. 19
Vasario 4 d. 18 val. „Kultūrinių ryšių kiemas” kviečia į garsaus Lietuvos akordeonisto Genadijaus Savkovo 60 metų jubiliejinį koncertą. Į svečius atvyksta Rusijos akordeonistas Serveris Abkerimovas, vadinamas auksiniu Rusijos akordeonu.Krymo totorius S.Abkerimovas yra Rusijos akordeonistųbajanistų konkurso laureatas. „Moskoncerto” solistas dažnai kviečiamas koncertuoti užsienyje, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose. Jis su dideliu pasisekimu jau yra grojęs ir Lietuvoje. Su Rusijos artistu 60mečio proga gros žinomas Lietuvos akordeonistas, Teatro ir muzikos akademijos docentas Genadijus Savkovas. Jis dažnai koncertuoja Kaune tiek solo, tiek su aktoriumi Rolandu Kazlu ir Tomo Leiburo retro muzikos ansambliu.Bilietus galima įsigyti Ryšių istorijos muziejaus kasoje kasdien, išskyrus pirmadienį ir antradienį, nuo 10 iki 17 val.
birŠTONO KULTŪrOSCENTrAS
Jau ni mo g. 4
Va sa rio 8 d. 19 val. – An že li kos Cho li nos te at ro šo kio spek tak lis ANA KARENINA (L.Tols to jaus ro ma no mo ty vais). Cho re ogra fė An že li ka Cho li na, sce nog ra fas Ma ri jus Ja cov skis, kos tiu mų dai li nin kas Juo zas Stat ke vi čius.Va sa rio 10 d. 19 val. – Ar vy do Vil čins ko kon cer tas GRĮŽTU NAMO. In for ma ci ja tel. (8 319) 65 546, e. paš tu ka sa@birs to no kul tu ra.lt. Išsamiau www.birs to no kul tu ra.lt. Birš to nas – ku ror tas ar čiau siai jū sų!
KAUNO MENiNiNKŲ NAMAi V.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Va sa rio 7 d. 18 val. – po ezi jos ir mu zi kos va ka ras NUSILEISK, DANGAU, ANT ŽEMĖS. Po eto Vla do Šim kaus ei les skai tys ak to rius Ro lan das Kaz las. Gros Sau lius Aug lysStane vi čius (vib ra fo nas) ir Ge na di jus Sav ko vas (akor de o nas). Mu zi kai ori gi na liai at liks J.S.Bacho, C.De bus sy, C.Bol ling ir ki tų kompo zi to rių kū ri nius.
KAUNO vALSTybiNiS LĖLiŲ TEATrAS
Laisvės al. 87A
Vasario 4 d. 12 val. spektaklis GULBĖ – KARALIAUS PATI dėl techninių kliūčių neVyKs.Vasario 5 d. 12 val. – KATĖS NAMAI, rež. A.Stankevičius (muzikinė pasaka apie tikrą ir tariamą draugystę, pagal S.Maršako pasaką), nuo 5 metų.Vasario 11 d. 12 val. – numatoma premjera! UNDINĖLĖ (pagal H.K.Anderseno pasaką),
„girSTUČiO“ rŪMAiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
KITOKs TeATRAsVa sa rio 4 d. 18 val. – sti lin ga ko me dija TIK KŪDIKIAI GIMSTA DORI. Re ži sie rius R.Žir gu lis.
DOMInO TeATRAsVa sa rio 5 d. 18 val. – ko me di ja ŽIRKLĖS. Re ži sie rius M.Sla wins kis.Va sa rio 8 d. 18 val. – ko me di ja 2 VYRAI 1 TIESA. Re ži sie rius A.Gri cius.
vAiKŲ ir JAUNiMO TEATrAS„viLKOLAKiS”
Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, [email protected]
Vasario 5 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais). Vasario 8 d. 16 val. – S.Ivanauskaitė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).
KAUNO PANTOMiMOS ir PLASTiKOS TEATrAS
M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASUTRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugusiesiems.
KiNO TEATrAS „rOMUvA”Laisvės al. 54
Vasario 4–5 d.13 val. – EGONAS IR DONCIS (2007). Vengriška animacinė komedija apie Egoną – išradėją, Doncį – labai storą katiną ir jų nuotykius kosmose. 15 val. – BUČINYS IŠ ANAPUS (2003) Drama apie jauną britų šeimos tragediją. Šiame filme pagrindinį vaidmenį atlieka lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.17 val. – 9/11 PAGAL FARENHEITĄ (2004). Karinis dokumentinis filmas apie JAV Baltųjų rūmų vykdomą užsienio politiką valdant G.W.Bushui. 19 val. – TRIUŠIO URVAS (2010). Drama apie šeimą, ieškančią prasmės pačioje beprasmiškiausioje gyvenimo situacijoje – praradus vienintelį sūnų. Bilietais prekiaujama kino teatro kasoje savaitgaliais nuo 12 val.
„NyKŠTUKO“ LĖLiŲ TEATrASRo tu šės a. 19 (Ry šių is to ri jos mu zie ju je)
Vasario 5 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIEJI OŽIUKAI.Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
vyTAUTO didŽiOJO KArOMUZiEJAUS SOdELiS
Va sa rio 4 ir 5 d. 16–16.30 val. – ka ri lionie riaus Ju liaus VILNONIO at lie ka mi var pų mu zi kos kon cer tai. XX am žiaus mu zi ka.
KAUNO PAMiNKLiNĖ KriSTAUS PriSiKĖLiMO bAŽNyČiA
Kon fe ren ci jų sa lė je
Va sa rio 5 d. 12 val. – pro jek to „Dia lo gas – Žo dis ir Spal va” ren gi nys. Žo džio va lan doje – ak to rė Ne rin ga Ne kra šiū tė. Gra fi ko, ta py to jo, sce nog ra fo Ra ma za no Kri nic ko ir skulp to rės Na ta li jos Luš či nai tėsKri nickie nės pa ro da. Da ly vaus duk tė Alek san dra Or lo vie nė, sū nus Ge or gi jus Kri nic kas, Kauno 1osios mu zi kos mo kyk los kan kli nin kių an sam blis, va do vau ja mas Onos Šikš nie nės, LSD Kau no sky riaus pir mi nin kas Gin tau tas Vai čys. Įė ji mas ne mo ka mas.
Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
KiNO TEATrAS „rOMUvA”
4 d. 19 val.
KAUNO MAŽASiSTEATrAS
5 d. 18 val.
KAUNO vALSTybiNiSdrAMOS TEATrAS
KAUNO vALSTybiNiS MUZiKiNiS TEATrAS
7 d. 18 val.
9 d. 18 val.
KAUNO KAMEriNiSTEATrAS
9 d. 18 val.
TEATrO KLUbASVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, [email protected]
Va sa rio 4 d. 18 val. – I.Pu ke ly tės ko me di ja BŪRĖJA. Va sa rio 10 d. 19 val. – I.Pu ke ly tės ko me di ja MEILĖ PARYŽIUJE.Bi lie tus pla ti na TIKETA.
KiNAS
AMŽiNąJį ATiLSį
„NyKŠTUKO“ LĖLiŲTEATrAS
5 d. 12 val.
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.
907638
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KReMAVIMAs LIeTUVOs kremato-riume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimaskremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.
892053
Skaudžią netekties valandą, mirus Griunvaldo bendrijos nariui,Povilui KISELIAUSKUI,žmoną ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi namo
gyventojai.
Valdą MAKAREVIČIŲ, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia UAB „Trans Group LT“ kolektyvas.
Dalią MIKALČIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys” kolektyvas.
Tokia žmogaus lemtis – plykstelėti ir užgesti.Tokia žemiška būtis – savo artimųjų netekti.
Skausmo ir liūdesio valandą dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Aplinkos technologijos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorijos darbuotoją Reginą VAINIŪNAITĘ ir jos artimuosius.
Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė
KviEČiA
„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas [email protected]
30
menas ir pramogosšeštadienis, vasario 4, 2012
Ire na Pet rai tie nėKar di no lo V.Slad ke vi čiaus me mo ria li nio mu zie jaus ve dė ja
Tau ti nio at gi mi mo sū ku ry jeTie sus, liek nas, gal va pa kel ta, akys spin di, ju de siai lais vi, na tū ra lūs. Am ži nin kai, iš gir dę to kį api bū dini mą, tar pu sa vy je su si žval gy tų. Ar tik ne Ka zi mie ras Šau lys? Tokį žo di nį po rtre tą pa tei kęs Myko las Kru pa vi čius nu džiug tų: žino ma. Tai jis, K.Šau lys, že mai tis, šviekš niš kis, Pa lan gos pro gim nazi ją bai gęs aš tuo nio lik me tis, 1890 m. per žen gęs Že mai čių vys ku pi jos ku ni gų se mi na ri jos Kau ne slenkstį. Ir pa te kęs į pa tį lie tu vių tau ti nio dva si nio at gi mi mo sū ku rį.
Ap lin ka, mo ky to jai, bi čiu liai, sie kiai, – vi sa, kas bran di no dvasi nį ir tau ti nį są mo nin gu mą, kri to į klie ri ko Ka zi mie ro sie lą. Že maičių vys ku po Me čis lo vo Pa li lionio pa dė jė jas, pa vys ku pis An ta nas Ba ra naus kas, anks čiau se mi na rijo je dės tęs ho mi le ti ką, bu vo ypač im po nuo jan ti fi gū ra. Ir Ka zi mieras mėg da vo pri si dė ti prie A.Bara naus ko dai ną „Su diev, Lie tu va“ dai nuo jan čių se mi na ris tų.
Kar tą per ho mi le ti kos lek ciją klie ri kas K.Šau lys pa dek la ma vo A.Ba ra naus ko „Anykš čių ši le lio“ po smą že mai čių tar me. Pro fe sorius ku ni gas Ka zi mie ras Jau nius ta da pa sa kė: „Ge rai, bet rei kia į bend rą na tą pa link ti.“ „Gry no sios kal bos ne pa ži nus“, ir lie tu vių dainos „bus rie šu tas kie tas“, ak cen tavo pro fe so rius.
Se mi na ris tų au sys pa ga vo, kad tai ei lu tės iš jiems ne ži no mo au toriaus St.Gar nio (Mai ro nio) poe mos „Tarp skaus mų į gar bę“. Šis kū rinys XIX a. pa bai gos se mi na ris tams bu vo tar si jų gy ve ni mo pro gra ma: he ro jus, at si ža dė jęs dva ro tur tų, pa si ren ka ku ni gys tę ir tam pa tautos at gi mi mo ža din to ju.
Įš ven tin tas ant am žių slenks čio1892 m. į Že mai čių vys ku pi jos kuni gų se mi na ri ją Kau ne iš Sankt Peter bur go at vy kęs pro fe so rius ku nigas Jo nas Ma čiu lisMai ro nis, į šios mo kyk los gy ve ni mą įne šė stip resnių tau ti nio są mo nin gu mo im pulsų. Tie sa, ofi cia lio je ap lin ko je jis kal bė da vo len kiš kai, ta čiau pa sikvie tęs klie ri kų, tarp ku rių bu vo ir K.Šau lys, – tik lie tu viš kai. Jau 1895 m., kai K.Šau lys bu vo iš siųs tas tęsti stu di jų į Sankt Pe ter bur go dva sinę aka de mi ją, išė jo pir ma sis Mairo nio rin ki nys „Pa va sa rio bal sai“.
Sankt Pe ter bur go im pe ra to riško ji Ro mos ka ta li kų dva si nė akade mi ja, vei ku si 1863–1918 m., paren gė per 30 aukš to ly gio lie tu vių ka ta li kų dva si nin kų. Ją K.Šiaulys bai gė 1899 m. pa va sa rį, gau damas aukš čiau sią teo lo gi jos ma gistro laips nį.
Pas ku ti niai siais XIX a. metais, 1899ųjų bir že lio 29 d., per
Pre la tas K.Šau lys: vir šū nės ir gel mės1872 m. žie mą gi mė pre la tas Ka zi mie ras Ste po nas Šau lys, Lie-tuvos Nepriklausomybės akto sig na ta ras, Stei gia mo jo Sei mo na rys, pro fe so rius, Lie tu vos ka ta li kų baž ny čios ad mi nist ra ci jo je aukš tas pa rei gas užė męs dva si nin kas.
Šv.Pet ro ir Po vi lo šven tę, Kauno arkika ted ro je že mai čių vys kupas M.Pa liu lio nis K.Šau liui su teikė ku ni gys tės šven ti mus.
Di džio jo Vil niaus Sei mo da ly visPas kir tas Pa ne vė žio Šv.Pet ro ir Po vi lo baž ny čios vi ka ru, nuo 1901 m. K.Šau lys ka pe lio na vo rea li nė je gim na zi jo je ir mer gai čių vi du ri nėje mo kyk lo je.
Ka pe lio niau ti ap len kė ju sia me Pa ne vė žy je ne bu vo leng va. Lie tuviš kų ti ky bos va do vė lių ne bu vo, tad mo ki niai už si ra ši nė da vo ka pelio no žo džius. Tarp mo ki nių bu vo ir bū si ma sis kal bi nin kas pro f. Juo zas Bal či ko nis, ku ris, be je, pir mą jį paties pa reng tą lie tu vių kal bos žo dy no to mą (1941 m.) de di ka vo sa vo ti kybos mo ky to jui ku ni gui K.Šau liui.
Pa ne vė žio Šv.Pet ro ir Po vi lo bažny čio je K.Šau lys ren gė so cia li nio tu ri nio kon fe ren ci jas, pa moks luose kė lė so cia li nio tei sin gu mo, soli da ru mo, žmo gaus kaip so cia laus as mens gy ve ni mo už da vi nius.
1905 m. Ru si jo je ki lu si re vo liu cija ir Lie tu vai at ne šė vil ties va duo tis iš ca riz mo po li ti kos gniauž tų. Lietu vos in te li gen tai, tarp jų ir K.Šaulys, su pra to, kad vis stip riau be siprie ši nan čiai lie tu vių tau tai rei kė jo po li ti nės kon so li da ci jos.
Tau tos su va žia vi mo idė ja ki lo Vil niaus lie tu vių bū re lio na riams. Iš rink tas or ga ni za ci nis ko mi tetas priė mė „At si šau ki mą į lie tu vių tau tą“, ku ria me bu vo pro gra ma ir ra gi ni mas iš kiek vie no vals čiaus bei pa ra pi jos at siųs ti at sto vus į Vil nių.
Pa ne vė žie čiai iš dva si nin kų atsto vau ti įga lio jo ku ni gus K.Šaulį ir Vaiž gan tą. Praė jus pus šim čiui me tų pre la tas K.Šau lys, pa klaustas, ku ris iš lie tu vių tau tos at gimi mo mo men tų jam la biau siai įsimin ti nas, at sa kė: „Pri si mi ni mas Di džio jo Vil niaus Sei mo. Iki tol net tie, ku rie plė šė tau ti nio darbo dir vo nus, ne ži no jo, ne bu vo gerai įsi sa mo ni nę, ko rei kia ga lų ga le siek ti. Tik Vil niaus Sei mas aiš kiai nu sta tė mū sų tau ti nio dar bo gaires: Lie tu va tu ri bū ti sa va ran kiška su vi so mis kul tū ri nė mis au tono mi jo mis.“ („Švei ca ri jos lie tu vių ži nios“, 1952 m.)
So cia li nės veik los ba ruo seRa maus, gied ro, leng va šyp se na nu tvieks to vei do, už si dė jęs XIX a. ir XX a. pra džio je dva si nin kų nešio tą pla čiab ry lę juo dą skry bė lę, K.Šau lys oriai žings niuo da vo Kauno se na mies čio grin di niu.
1906 m. pa kvies tas į Že mai čių ku ni gų se mi na ri ją Kau ne dės ty ti ka no nų tei sės, jis tuoj pat įsi jun gė į be si ku rian čių kul tū ri nių so cia li nių drau gi jų veik lą. Ga li ma sa ky ti, kad K.Šau lys ir bu vo tas žmo gus, kurio iš min tis, tei si nių rei ka lų iš many mas, su ge bė ji mas ras ti spren dimą į prie kį stum te lė da vo įstri gu sį veik los le ga li za vi mą.
Ši taip bu vo su be veik po grin dine lab da rin ga „Mo ti nė lės“ drau gija, šel pian čia Fri būre stu di juo jančius jau nuo lius. Kau ne K.Šau lys su ku ni gu Ado mu Damb raus kuJakš tu ėmė si re da guo ti šios draugi jos įsta tus, su si ra ši nė jo su cari nės val džios įstai go mis, bu vo or ga ni za ci jos iž di nin kas. K.Šau lys pa dė jo at si sto ti ant ko jų ir ku ni go Kons tan ti no Ol šaus ko ini ci juo tai švie ti mo drau gi jai „Sau lė“, bu vo jos sek re to rius, iž di nin kas.
Ma tyt, jis ne bu vo lin kęs bū ti pirmo se ei lė se: vi sur, kur da ly vau davo, su tvar kęs rei ka lą iš es mės, pasi trauk da vo į ant rą pla ną. Ki tą ver tus, 1907 m. K.Šau lys bu vo tiesiog pa si nė ręs į krikš čio niš kos socio lo gi jos pro ble ma ti ką.
Dė me sys so cia li niams moks lamsVar tus krikš čio niš ka jai so cio lo gijai Lie tu vo je, ga li ma sa ky ti, at kėlė 1907 m. va sa rą Var šu vo je ku ni go Jur gio Ma tu le vi čiausMa tu lai čio (pa lai min to jo Jur gio Ma tu lai čio) or ga ni zuo ti so cia li niai kur sai, kuriuo se da ly va vo ir ke lias de šimt kuni gų iš Lie tu vos, tarp jų – ir K.Šaulys, pla čiai juos pri sta tęs ke liuo se „Drau gi jos“ nu me riuo se.
Var šu vos so cia li niuo se kur suo se da ly va vu siems ku ni gams iš Lietu vos ki lo su ma ny mas pa na šius kur sus or ga ni zuo ti ir Kau ne. Buvo su da ry tas kur sų pa si ren gi mo ko mi te tas, ku rio sek re to riu mi paskir tas K.Šau lys.
Tri jų die nų kur sai 1909 m. sausį vy ko Liau dies na mų sa lė je. Pirmą ją pa skai tą skai tė pro fe so rius J.Ma tu le vi čiusMa tu lai tis: aiš ki no apie so cia li nius žmo nių san ty kius, ki to je pa skai to je ap ta rė Baž nyčios moks lą, nuo sa vy bės rei ka lus. J.Ma ciu le vi čius (Mai ro nis) kal bė jo apie Leo no XIII so cia li nes en cik likas ir jų ak tua lu mą.
Vi sos pa skai tos su ren gi mo sekre to riaus K.Šau lio kur sų ruo šimo pro ce dū ros ap ra šy mu bu vo išpaus din tos „Drau gi jos“ žur na le ir iš leis tos at ski ru lei di niu.
K.Šau lio pa stan gas kuo pla čiau aiš kin ti ir skleis ti krikš čio niš ko sios so cio lo gi jos pro ble ma ti ką įver ti no ir J.Ma tu le vi čiusMa tu lai tis. Jis
per po kal bį as me niš kai pa ra gi no K.Šau lį Ku ni gų se mi na ri jo je Kau ne įves ti so cia li nių moks lų stu di jas.
1909 m. Ku ni gų se mi na ri jos rek to riu mi pa kvies tas J.Ma ciu levi čiusMai ro nis su K.Šau liu apta rė šias ga li my bes ir įtrau kė siūlo mas stu di jas į klie ri kų mo ky mo si pro gra mą. Va do vė lio, aiš ku, ne buvo: pa skai toms ku ni gui Ka zi mie rui te ko reng tis pa gal kur sų pa skai tas, ap link raš čius, straips nius.
Ga liau siai pa gal sa vo pa skai tų me džia gą K.Šau lys pa ren gė ir 1910 m. iš lei do vei ka lą „So cio lo gi ja“ – pir mą jį Lie tu vo je šios pro ble ma tikos va do vė lį.
Vys ku pų sek re to rius„Pre la to Šau lio as me ny je yra įkūny tas Že mai čių vys ku pi jos ir Kauno ar ki die ce zi jos aukš tas baž nyti nės ad mi nist ra ci jos pa rei gū nas, – ra šė is to ri kas Ze no nas Ivins kis. – Lie tu vo je ne bu vo nė iš to lo jam ly gaus, ku ris tu rė tų to kį pa ty ri mą ir to kiu at si dė ji mu bū tų tam darbui paau ko jęs be veik vi są sa vo gyve ni mą – 40 me tų.“
Po vys ku po M.Pa li lio nio mirties Že mai čių vys ku pi jos val dy toju bu vo pa skir tas vys ku pas Gas paras Cir tau tas, ku ris 1911 m. K.Šau lį pa kvie tė dirb ti sek re to riu mi. Tokioms at sa kin goms pa rei goms, supran ta ma, ski ria mas rei kia mų savy bių ne sto ko jan tis as muo.
1914 m. pa sku ti niuo ju Že mai čių vys ku pu ta pęs Pran ciš kus Ka re vi
čius, pa kei tęs mi ru sį G.Cir tau tą, pa sta ro jo pa kvies to sek re to riaus ne kei tė. Vys ku pas P.Ka re vi čius pa ži no jo K.Šau lį nuo Pe ter bur go dva si nės aka de mi jos lai kų, ver tino ne tik jo da ly ki nes sa vy bes, bet ir nuo sek lią veik lą so cio lo gi jos ir krikš čio niš kos de mok ra ti jos sri tyje. 1920 m. K.Šau lys bu vo pa skir tas Že mai čių vys ku pi jos kanc le riu.
Ar ti mas pa gal bi nin kasNo rint pla čiau pa pa sa ko ti apie vys ku po sek re to riaus, kanc le rio K.Šau lio kas die ny bę, tek tų studi juo ti ku ri jos ar Va ti ka no ar chyvus. Nė vie nas vie šas P.Ka re vi čiaus su si ti ki mas su Lie tu vos po li ti kais, ar vi zi ta to riu mi An to ni no Zec chini, apaš ta li niu ad mi nist ra to riu mi Achi le Rat ti, nė vie nas ap si lan kymas vys ku pi jo je ne praė jo be sek reto riaus K.Šau lio.
Ži nant, koks ener gin gas, at si davęs, kar tais im pul sy vus bu vo P.Kare vi čius, ga li ma teig ti, kad ra mus, san tū rus, dau giau ki tų klau san tis, nei pa ts kal ban tis K.Šau lys bū da vo jam at sva ra ir at ra ma.
Vyks tant Pir ma jam pa sau li niam ka rui, 1915 m., kai P.Ka re vi čiui su ku ri jos įstai go mis bu vo įsa ky ta pasi trauk ti iš Kau no „ne ar čiau kaip Dniep ro upė“, K.Šau lys su se mi nari jos ins pek to riu mi Ka zi mie ru Palta ro ku vys ku pą glo bo jo pir miau sia Pa ne vė žy je, pa skui – Smo lenske. 1916 m. K.Šau lys pa kel tas į kanau nin kus.
Stu den tas: �� Sankt�Pe�ter�bur�go�im�pe�ra�to�riš�ko�sios�dva�si�nės�aka�de�mi�jos�alum�nas�K.Šau�lys�(1899�m.).
Lie tu vo je ne bu vo nė iš to lo jam ly gaus, kuris tu rė tų to kį pa ty rimą ir to kiu at si dė jimu bū tų tam dar bui paau ko jęs be veik visą sa vo gy ve ni mą – 40 me tų.
Zenonas Ivinskas:
31
menas ir pramogosšeštadienis, vasario 4, 2012
horoskopai
DaTos (vasario 4 D.)
Pre la tas K.Šau lys: vir šū nės ir gel mės
Su lau kė įver ti ni mo1926 m. Lie tu vos ka ta li kų baž nyčios pro vin ci jos „ar chi tek tas“ ar kivys ku pas J.Ma tu le vi čiusMa tu laitis tarp ki tų kan di da tų į vys ku pus bu vo įra šęs ir K.Šau lio kan di da tūrą. Nors juo no mi nuo tas ir ne bu vo, šis fak tas by lo ja, kad pa sta ra sis buvo ger bia mas dva si nin kas.
Sup ran ta ma, ko dėl pir ma sis Kau no ar ki vys ku pi jos met ro po li tas ar ki vys ku pas Juo za pas Skvi rec kas ge ne ral vi ka ru pa si rin ko K.Šau lį.
1932 m. jis ta po Kau no ar ki vysku pi jos ka pi tu los pre la tu, o 1937 m. K.Šau liui bu vo su teik tas popie žiaus rū mų pre la to ti tu las, vėliau ta po apaš ta liš kuo ju pro to nota ru.
Lei di nys „Ka no niš ko jo pro ceso tei sės“, ku rį pa ren gė K.Šau lys, bu vo jo pro fe so ria vi mo se mi na rijo je ir Lie tu vos uni ver si te te re zulta tas.
Pa ra šas Va sa rio 16-ąją„Ar su mi nis te riu kal bės, ar su kaimo ūki nin ku, – K.Šau lys tas pa ts. Vy ras aukš tos in te li gen ci jos, stipriai ap si skai tęs. Ko kia išo rė, toks ir vi dus. Cha rak te ris ly gus, kaip nu šli fuo tas. Ko kia be bū tų at mosfe ra ir ap lin ka, K.Šau lys ne pa judi na mas. Sto vi kaip uo la. Sei mo aud rų me tu jis šyp so si ly giai taip pat kaip gra žiau sią pa va sa rio dieną.“ Ši taip K.Šau lį yra cha rak teri za vęs pre la tas M.Kru pa vi čius.
Į po li ti ką K.Šau lys atė jo na tū
ra liai, nuo pat pir mų jų ku ni gystės me tų vi di nio po rei kio ve da mas keis ti gy ve ni mą Lie tu vo je. 1917 m. va sa rą vys ku pas P.Ka re vi čius sa vo sek re to rių K.Šau lį pa ska ti no akty viai įsi jung ti į Vil niu je ren gia mą kon fe ren ci ją – tau tos at sto vų pa sita ri mą dėl Lie tu vos au to no mi jos.
Į Vil niaus kon fe ren ci ją pa siū lytas K.Šau lys bu vo iš rink tas ir į jos pre zi diu mą. Kon fe ren ci jai iš rin kus Lie tu vos ta ry bą, paaiš kė jo, kad iš 20 at sto vų yra 6 ku ni gai. So cia listams pra dė jus prie kaiš tau ti, ką tary bo je veiks ku ni gai, juk jie to kiam dar bui esą ne pa si ren gę, pre zi diume bu vęs į ta ry bą iš rink tas K.Šaulys ku ni gui Jus ti nui Stau gai čiui pasa kė, kad to kio mis ap lin ky bė mis jis ne ga lįs priim ti man da to.
Kal boms pa si bai gus, K.Šaulys vie šai pa reiš kė išei nąs iš tary bos. Pas kui to kį pa reiš ki mą pa da rė vi si iš rink tie ji ku ni gai. Galiau siai ta ry bo je li ko tik 4 ku ni gai: tai bu vo da ro ma dėl šven tos ra
my bės, kad kon fe ren ci ja nei šir tų.K.Šau lys, bū da mas vys ku po
P.Ka re vi čiaus sek re to riu mi, va žinė da vo iš Kau no į Lie tu vos Ta rybos po sė džius Vil niu je. Ak ty viai ten reiš kė si, ypač kai Ta ry ba bu vo su ski lu si po nu ta ri mų apie „am žiną ry šį su Vo kie ti ja“.
Lie tu vos Ta ry bo je jis bu vo dviejo se nuo la ti nė se ko mi si jo se: Konsti tu ci jos ir Įsta ty mų re da ga vi mo Kons ti tu ci jos ko mi si jos pa ve damas, K.Šau lys pa ruo šė ir su re daga vo pro jek tą tai Kons ti tu ci jos daliai, kur yra nu sta to mi Baž ny čios ir vals ty bės san ty kiai.
1918 m. va sa rio 16ąją su vi sa Ta ry ba pro fe so rius K.Šau lys pasi ra šė Lie tu vos Nep rik lau so mybės Ak tą.
„Stip riau sias frak ci jos na rys“Dar prieš Pir mą jį pa sau li nį karą Krikš čio nių de mok ra tų par tijos veik lo je da ly va vęs K.Šau lys jos ei lė se li ko ir ne prik lau so mo je Lietu vo je. 1920 m. jis bu vo iš rink tas į Stei gia mą jį Sei mą kaip krikš čio nių de mok ra tų blo ko na rys.
Triukš min gas Sei mas ty liam ir la bai pa rei gin gam K.Šau liui ne buvo la bai tin ka ma vie ta. Ste nog ramos ro do, kad jis ga na re tai ei da vo į tri bū ną, kal bė da vo tik iš es mės.
„K.Šau lys, kaip Stei gia mo jo Seimo na rys, – ra šė pre la tas M.Kru pavi čius, – man ypač bu vo bran gus ne tik dėl to, kad bu vo vie nas stip riausių frak ci jos na rių, kad vi sur bu vo
ga li ma drą siai jį sta ty ti – nei apvils, nei gė dos ne pa da rys, nes Seimo na rio pa rei goms bu vo stip riai pa si ren gęs ir kaip po li ti kas, ir kaip so cia li nių klau si mų bei krikš čioniš ko so cia li nio moks lo ži no vas.“
Pas ku ti nės die nos – emig ra ci jo jeK.Šau lio pa lai ky mas spren džiant že mės ūkio re for mos klau si mus nu ra min da vo ir opo zi cio nie rius. Šie sa ky da vo: jei K.Šau lys pa lai ko, tai ir vys ku pas P.Ka re vi čius pa laiko, va di na si, nei na ma prieš Ka tali kų baž ny čios moks lą. Krikš čio nių de mok ra tų frak ci jos na riai daž nai žiū rė da vo, kaip bal suo ja K.Šau lys.
1922 m., įkū rus Lie tu vos uni versi te tą, K.Šau lys iš Stei gia mo jo Seimo pa si trau kė. Ko kios bu vo to kio spren di mo prie žas tys, jis ra šė laiške Z.Ivins kiui. „Dir bant par la menti nį dar bą be vi siš ko at si da vi mo, susi da ro ne pa ken čia ma ir ne nau din ga pa dė tis. Išs to ti iš Sei mo, tai vi sai nereiš kia ne be da ly vau ti po li ti kos gyve ni me. Mes vi si ja me da ly vau ja me, kad ir ne taip kaip par la men ta rai“, – spren di mą aiš ki no K.Šau lys.
1944 m. emig ra vęs iš Lie tuvos K.Šau lys ap si sto jo Švei ca ri joje, vaiz din go je Lu ga no je. Ak ty viai da ly va vo Vy riau sio jo Lie tu vos Išlais vi ni mo Ko mi te to ir Pa sau lio lie tu vių bend ruo me nės veik lo je, taip pat ku riant Švei ca ri jos lie tuvių bend ruo me nę
K.Šau lys mi rė 1964 m. bri gi tie čių vie nuo ly ne, pa lai do tas Ro mo je.
ar su mi niste riu kal bės,
ar su kai mo ūki nin ku, – k.Šau lys
tas pa ts. vyras aukš tos in te li gen cijos, stip riai
ap si skai tęs. ko kia išo rė,
toks ir vi dus. Cha rak te ris
ly gus, kaip nu šli fuo tas. ko kia be bū
tų at mos fera ir ap lin
ka, k.Šau lys ne pa ju di na
mas. sto vi kaip uo la.
Mo kyk la: �� Že�mai�čių�ku�ni�gų�se�mi�na�ri�ja�Kau�ne�XIX�a.�pabaiga–XX�a.�pra�džia. Kau�no�ar�ki�vys�ku�pi�jos�ku�ri�jos�ar�chy�vo�nuo�tr.
Į po li ti ką k.Šau lys atė jo na tū ra liai, nuo pat pir mų jų ku nigys tės me tų vi di nio po rei kio ve da mas keis ti gy ve ni mą Lietu vo je.
1746 m. gimė Tadas Kosciuška, Abiejų Tautų Respublikos didikas, 1794 m. su-kilimo prieš Rusiją ir Prūsiją vadovas.1887 m. gimė kompozitorius ir choro dirigentas Stasys Šimkus.1894 m. mirė Adolphe’as Saxas, belgų muzikantas, saksofono išradėjas.1943 m. gimė poetas, vertėjas, kritikas, eseistas Sigitas Geda.1948 m. gimė amerikiečių muzikantas Alice Cooperis.1950 m. gimė Romualdas Ramanaus-kas, lietuvių teatro ir kino aktorius.1975 m. gimė australų dainininkė Na-talie Imbruglia.1982 m. gimė Tomas Vaitkus, profesio-nalus Lietuvos dviratininkas.1991 m. mirė rašytojas Juozas Baltušis.
avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir
nesutikti su jūsų idėjomis. Apsišarvuoki-te kantrybe ir nekreipkite pernelyg dide-lio dėmesio į smulkmenas.
JauTis (04 21–05 20). Sveika nuo-voka padės sėkmingai bendrauti
su vyresniais, įtakingais žmonėmis. Ap-mąstykite praeities įvykius, pasidaryki-te išvadas, bet pats laikas pradėti kurti ir ateities planus.
Dvyniai (05 21–06 21). Aplankykite seniai matytus giminaičius, skirki-
te daugiau dėmesio vaikams ir vyres-niems žmonėms. Vakare apsilankykite kokiame nors kultūriniame renginyje.
vėžys (06 22–07 22). Palanki die-na atlikti įvairius darbus. Jūsų ge-
ra koordinacija ir atsidavimas darbui pa-dės įveikti bet kokias užduotis. Esate ku-pinas energijos ir gerų emocijų, bet ne-praraskite savitvardos.
LiūTas (07 23–08 23). Didelę reikš-mę jūsų santykiams su šeimos na-
riais gali turėti įsiplieskęs konfliktas dėl nereikšmingos smulkmenos. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl būkite pasiren-gęs ieškoti kompromiso.
MergeLė (08 24–09 23). Atsiras ga-limybė atskleisti savo geriausius
sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite ir norėsite pasidalyti su aplinkiniais.
svarsTykLės (09 24–10 23). Jūsų laukia šiltas savaitgalis namie. Pa-
silepinkite: ilgiau pamiegokite, pasiga-minkite gurmaniškus pietus, paskaityki-te knygą ar pažiūrėkite filmą.
skorpionas (10 24–11 22). Klai-dingai įvertinsite savo jėgas, užsi-
imsite veikla, kuri jums bus per sunki ir prieštaraus jūsų įsitikinimams. Visa tai gali smarkiai sugadinti nuotaiką.
ŠauLys (11 23–12 21). Puikiai sutarsi-te su aplinkiniais ir išspręsite gau-
sybę problemų. Būsite iškalbingas, noriai ir lengvai bendrausite. Tikėtinas svarbus pokalbis, kuris gali nulemti jūsų karjerą ar verslo planus.
ožiaragis (12 22–01 20). Labai sė-kminga diena. Būsite puikiai nusi-
teikęs, net ir nedidelės nesėkmės neiš-muš jūsų iš pusiausvyros. Pajusite meilę ir dėkingumą draugams ar net mažai pa-žįstamiems žmonėms.
vanDenis (01 21–02 19). Viskas nuo pat ryto slys iš rankų, susipyksite su
mylimuoju, pavėluosite į susitikimą. Ne-praraskite optimizmo, nes niurzgėdamas vis tiek nieko nepakeisite.
žuvys (02 20–03 20). Tikėtina, kad kils nesutarimų su nepažįsta-
mais žmonėmis ar kaimynais. Kantrybė ir diplomatija padės išvengti konfliktų, beįsiplieskiančių dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio.
orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)
ro ma su lau kė re to „sve čio“ – snie go
Ita li jos šiau rė je Al pių re gio ne Pjemon te ter mo met rai va kar ro dė iki mi nus 30 laips nių Cel si jaus, o Ro moje su lauk ta čia itin re tai pa si tai kan čio snie go. Ita li jos sos ti nės prie mies čiuose su si da rė iki pen kių cen ti met rų storio snie go dan ga, nors Ro mos cent re kri tu liai bu vo ne gau sūs. Ro mo je per pa sta ruo sius 15 me tų bu vo tik vie nas at ve jis, kai snie gas išsi lai kė vi są pa rą. Dėl neįp ras tai smar kių šal čių ban gos pa sta ro sio mis die no mis Ita li jo je žu vo trys žmo nės, įskai tant vie ną be na mį, ku ris ket vir ta die nį bu vo ras tas mir tinai su ša lęs Mi la no cent re.
rytoj
poryt
–27 –22–20 –24
–27 –17–15 –25
–19 –11–11 –17
3
3
3
įvairenybėsBNS inf., AFP nuo tr.
ug nė ka ra liū nai tė[email protected]
Fi zi kos pa mo kas ne re tai mo ki niai pra lei džia nuo bo džiau da mi, tačiau už vė rę mo kyk los du ris dauge lis ne su ge ba at sa ky ti į pa čius pa pras čiau sius klau si mus apie supan tį pa sau lį.
Ką at sa ky tu mė te sa vo at ža lai, jei ji pa klaus tų, ko dėl už puo lus šalčiams žings niai pri ver čia snie gą girgž dė ti. O iš kur ki lęs po sa kis – „šal ta, kad net tvo ros po kši“.
Dien raš tis pa pra šė Vil niaus univer si te to Fi zi kos fa kul te to do cen to Juo zo Šuls kaus, kad jis pa dė tų atsa ky ti į pa pras tus, ta čiau kar tais su si mąs ty ti pri ver čian čius klausi mus.
Pak laus tas, ko dėl žie mą sniegas girgž da, moks li nin kas aiš ki no, kad gar sas ga li kil ti dėl spau džiant suy ran čių le do kris ta lo da ri nių. „Kai nu krin ta tem pe ra tū ra, su sida ro le do mik rok ris ta lai, ku riuos už my nus, jie neat lai ko spau di mo ir suy ra“, – aiš ki no fi zi kas.
La kes nę vaiz duo tę tu rin tys žmonės ti ki, kad snie go girgž dė ji mą suke lia už min tos ir dėl to lū ži nė jančios snai gių ga lū nė lės. J.Šuls kus tei gia, jog šia me paaiš ki ni me ga li bū ti da lis tie sos.
„Juk snai gė ir yra ma žas le do gaba liu kas. Kai ke lios su šo ka į vie ną stip res nį da ri nį, už min tas jis ga li lūž ti“, – pa sa ko jo moks li nin kas.
O gal snie go girgž dė ji mas – tai lyg ma ži že mės dre bė ji mai, dėl kurių vyks ta snie go sluoks nio de forma ci ja?
ver si ja: �� la�kes�nę�vaiz�duo�tę�tu�rin�tys�žmo�nės�ti�ki,�kad�snie�go�girgž�dė�jimą�su�ke�lia�už�min�tos�ir�dėl�to�lū�ži�nė�jan�čios�snai�gių�ga�lū�nė�lės.
Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Ko dėl žie mą girgž da snie gas, o tvo ros po kši?
„Gal mik ro gy vū nams taip ir gali at ro dy ti, ta čiau snie gas yra pu ri, bet tvir ta sis te ma, ku ri neat lai kiu si spau di mo pra sprūs ta. Vaikš čio dami ant le do gar so ne gir di me, nes jis – vien ti sa sis te ma. Jis lūž ta tik tada, kai neat lai ko spau di mo“, – aiški no pa šne ko vas.
Ži no mą po sa kį, kad spei gas verčia net tvo ras po škė ti, fi zi kai taip pat ga li paaiš kin ti.
„Tvo ros yra ne ly gios, įsi gė ru sios van dens. Kai pra de da šal ti, for muoja si le das, jis ple čia si. Be sip le čiant le dui tvo ros pra de da de for muo tis ir po škė ti“, – ži nio mis da li jo si fi zi kas.
Atėnai +15Berlynas –6Brazilija +26Briuselis –4Dublinas +6Kairas +23Keiptaunas +28Kopenhaga –8
Londonas +2Madridas +5Maskva –18Minskas –16Niujorkas +7Oslas –16Paryžius –2Pekinas +3
Praha –9Ryga –16Roma 0Sidnėjus +25Talinas –23Tel Avivas +18Tokijas +11Varšuva –14
Saulė teka 8.04Saulė leidžiasi 17.00Dienos ilgumas 8.56Mėnulis (priešpilnis) teka 13.19Mėnulis leidžiasi 5.36
35oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 331 diena.Saulė Vandenio ženkle.
Šiandien: Andriejus (Andrius), Arvilė, Gilbertas, Gustas, Joana, Minija, Vydmantas.
Rytoj:Adelida, Agota, Birutė, Gaudvinas, Ilona.
vardaipasaulyje
Marijampolė
Tauragė
–19
–19
Vilnius–20
Alytus–18
Kaunas–20
Utena–20
Panevėžys
–19ŠiauliaiTelšiai
–19
Klaipėda–15
Vėjas1–5 m/s
šiandien, vasario 4 d.Orai Savaitgalis Lietuvoje bus labai šaltas ir žvarbus. Kritulių nenumatoma. Šian-dien termometro stulpelis nukris iki 15–20 laipsnio šalčio. Sekmadienio naktį šals iki 30 laipsnių, o dieną – iki 15–19 laipsnių šalčio. Sinoptikai įspė-ja, kad šaltį gali sustiprinti ir nedidelis vėjas – tuomet jaučiamas smarkesnis šaltis, nei rodo termometras. Kitą sa-vaitę temperatūra po truputį kils.
–19