Lietuvos archeologijos draugija

Lietuvos istorijos institutas

Klaipcdos univcrsitetas

• •

VILNIUS 2009

v

Redaktoriq kolegija:

Dr. Andra Simnisk.yte (at!>. reuaJ..ton!) (Lielw'os iSlorijos inSlilL/laS, Vilnills)

Dr. Anna Bitner-Wr6blewska (Valstybinis archeologijos I12l1ziejLts VarslIl'Oje, Lel/kija)

Prof. dr. Rimantas Jankauskas (VilniaLts lInil 'ersitelas, Lietlll'Cl)

Prof. dr. Eugenijus Jovaisa (Vilniaus pedagoginis llIzil 'ersiletas, Lietlll'Cl)

Prof. dr. Vladimir Kulakov (RlIsijos archeologijos institlltas, Masha)

Prof. dr. Valter Lang (Tarlu unil 'ersitelas, ESlija)

Doc. dr. AJgimantas MerkeviCius (VilniaLts lInil'ersitetas, Lietlll'Cl)

Dr. Tomas Ostrauskas (Lietlll'os istolijos instillilas, Vilnills)

Dr. Gintautas RackeviCius (PiliL! tyrimo centras "LietLtI'os pi~vs", Vilnills)

Dr. Arnis Radins •

(Latl'ijos nacionalinis istorijos mllziejlls, Ryga)

Dr. Eugenijus Svetikas (Liellll'os istorijos instilulas, Vilnills)

v

Doc. dr. Valdemaras Simenas (LietLtI'os iSlorijos instillitas, Vilnills)

Dr. Vykintas Vaitkevicius (Klaipedos unil'ersilelas, Lietlll'a)

Doc. dr. Ilona VaskeviCiute (Lietul'os istorijos inSlilLtlaS, Vilnius)

Dr. Gintautas Zabiela (Klaipedos lInil 'ersitetas, Lietul'a)

Dovile Urbonaviciute (ats. sekrctorc) (Lietlll 'os istorijos institL/tas, Vilnills)

Zurnalas registruotas: EBSCO Publishing: Central and Eastern European Academic Source.

[SSN 0207-8694

European Reference Index for the Humanities (ERIH)

© Lietuvos istorijos institutas, 2009

© Straipsni4 autoriai, 2009

yplan -•

nVlrons arkcd

ntury (drawn tury­shed; 1554-y 17th

ilding ework ousc,

r1678 •

urpl4 . Ma-

f the (I plot tchen nace

. Ma-

03 12

RECENZIJOS, ANOTACIJOS, DISKUSIJOS

• • G. VELIUS. KERNAVES MIESTO BENDRUO-

• \IE E XIII-XIV A. Vilniu : Vilniaus universite-toleidykla,2005, 112 p.: il. ISBN 9986-19-816-X

Monografijoje api­bendrinama neeilinio atradimo Lietuvos is­torijoje - viduramzi4 Kernaves miesto Neries lenyje ir Kernave -

KriveikiYki4 kapinyno (XIII a. vidurys-1390 m.) (p. 22) tyrinejim4 me­dziaga. Ji padeda auto­riui realizuoti svarbiau-i'!j i darbo tiksl,! - re­

konstruoti mie to bendruomenes modeli. Natu­ralu, kad panaudojama daug ank tesni4 met4 Ker­nave piliakalni4, baznycios kapini4 ir kt. archeo­loginiq tyrim4 medziagos. Autoriu nurodo, ko­tie trukturiniai darbo tikslo elementai tures padeti ukurti patikim,! ir istorijo moksle nau­dotin~ viduramziSko miestieci4 bendruomenes modeli. Tai - miesto bendruomenes raida (atsira­dima , kle tejima , zlugimas ir t4 proce 4 prie­zastys), bendruomenes dydi, truktura ir indivi­va , etnine ir konfe ine bendruomene andara, Kernaves miesto bendruomene pa\yginima u Lietuvo kaimo ir plate nio regiono miest4 bendruo­me . . IS tie 4 darbo tema aktuali, ne Kerna­yeS kapinyna (u iYtirtais 292 kapais ir lenio mie tu) - siuo metu "vieninteli paminklas, utei­ky daugiau zini4 apie viduramzi4 Lietuvo mie­to bendruomeny" (p. 7).

Knyg,! udaro eptyni kyriai: lvada , I torini kontek ta , Mie tas ir kapinyna , Paleodemografi-

Y

Ja, Kapai ir ikape , ISvado , Saltiniai ir literatura. Teksta gau iai iliu truota radini4 pavyzdziai (nu­piestai ir fotografuotai ). I1iu tracijo verti pa­pildo ir paaiskina tek ttl, iveda i mok I,! varbi'! archeologiny medziag,!. Tai turetume pavadinti a Y­tuntuoju knygo kyriumi.

"lvade" (p. 6-8) atskleidziama Lietuvos mie -t4 uzuomazgtl atsiradimo temo aktualuma, pagrin­dziama tyrimo problema, keliama darbo tik la ir uzdaviniai.

Skyrius "Istorini kontekstas" (p. 9-17) yra vie­na is varbiausi4 knygoje. Jame pateikiama moks­lini Kernaves mie to reiksme vertinimas: ir kaip istorinio objekto, ir kaip metodologinio in trumen­to istoriniam pazinimui. Taip pat placiau atskleidzia­mos kai kurio originalios metodine Kernave archeologini4 paminkl4 tyrimo nuostatos, kuri4 au-

Y

torius tengiasi laikyti darbe. Siame kyriuje pir-mi aptariami Lietuvo socialine ir ekonomine raido poiyrniai XII-XIII a. materialineje kultGro­je ir dvasiniame gyvenime, kuri fiksuoja archeo­loginiai paminklai. Labiau pabreziami vie (p. 10): Ryt4 Lietuvos pilkapi4 kulturo gyventoj4 vi uome­ne erne keisti ; XII-XIII a. anduroje laidojant nu tota pilti pilkapius; pastebima tam tikra demografini sprogima ; piliakalni4 archeologine medziaga ki­ria i nuo pilkapi4, - vadina i, tvirteja diduomene (bet Vito akcento nera). Kernaves paminkluo e po­kyciai iliustruojami XIII a. antrojoje p e atsiran­danciu miestu su itvirtinimai ir gatvi4 struktura. Kernave tapo vienu is Mindaugo Lietuvo centr4. Pabreziamas Traidenio vaidmuo miesto stiprejime. XIII a. pabaigoje minimi Kernave pirkliai. Nuo Xln a. pabaigo iki XIV a. vidurio fiksuolamas Ker­nave klestejimas. Gedimino ir Gediminaici4 valdy­mo laikai Kernave prarado ankste ny varb'!, ne atsirado kiti centrai - ji paverciama kunigaiksty teo XIV a. pabaigoje Kernave, amat4 ir prekybos cen-

Y

tra, taigiai nu tojo veikti (p. 11). Cia net neikurta parapija. r amiai aptariama KriveikiYki4 kapinyno etnine priklau omybe (p. 12-17). Autoriu tvirtina, kad jame palaidoti nedeginti vietini4 kernaviski4 ku­nai. Ten - ne krikYCionys slavai is Lietuvai pavaldzi4 ru isk4 zemi4. Kapuose sura to laviskos kilmes ikape - vi 0 labo importas, rodantis "ekspan iny Lietuvos didik4 politik,!" Nemuno aukstupio ru miestuose (p. 12). Jis irodineja, kad iki 1387 m. lie­tuviai neabejotinai degino tik aukSciausios karine

260

politines valdZios asmeni ,kit4 ocialini4 sluoksni4 atstovai del kaimyn4 poveikio galejo biiti laidojami nedeginti (p. 16): ra vytiniai saltiniai "is e mes nieko nepasako apie laidosenq Lietuvoje" (p. 17), nes tvir­tinimui, kad kremacija - pagonybes imboli ,pagri ti trylikos amzinink4 palikt4 zinuci4 per maZa (p. 13, 16-17). Visos sios mintys pirst4 prielaidq, kad Kri­veikiski4 kapinyne is esmes sulaidoti pagonys lietu­viai. Juk, anot autoriaus, Kernave ir jos apylinkes XV-XVII a. buvo lietuviSkas krastas (p. 17). Auto­riu avo teiginiu argumentuoja ir archeologiniais duomenimis. Esq, XIII-XIV a. vyko pagonivkos pa­sauleziiiro ir laidojimo paproci4 pa ikeitima : kre­mavimq turejo keisti inhumavimas, tiprejantis del qlycio . kaimynais (p. 16). Tiksliau

kq nor pa akyti unku, ne nera XIII-XIV a. pati­kimai datuot4 kapinyn4 su degintiniais kapais, 0

nuo XIII a. vidurio isnyko tradicija sudegintus pa­laiku laidoti pilkapiuose (p. 12-13). Vadinasi, ar­cheologiniai duomenys apie mirusi~4 deginimo paprocio laikymqsi ikikrikScioniskoje Lietuvoje taip pat nieko tikra nepa ako.

Skyriuje "Mie ta ir kapinynas" (p. 18-24) api­biidinama Kemave archeologini4 paminkl4 kom­pleksa : piliakalniai, zemutinis ir aukStutinis miestas, kapinyna . Aukuro kalno piliakalnyje koncentruo­ja i valdanciajam elitui biidingi prabango radiniai. Pilies kalne pastebima amatinini<4 ir kita iikine veik­lao Mindaugo sosto piliakalni - gynybini u iikio pro­dukt4 augyklomis. MaZiau ka ineta aukstutini miestas yra siauriau Lizdeiko piliakalnio, aukStu­moje. Neries slenyje stoveta zemutinio amatinink4 ir pirkli4 miesto. Amat4 ir koncentracijq ir pletojimqsi, sukiirusi palankiq konjunktiirq mie -tui sparciai augti, palaike Kernaveje reziduojanCio feodalinio elito poreikiai. Visuo e Kernave pamink­luo e issiskiria du gaisr4 horizontai, kuri auto­riu tapatina su Vokieci4 ordino puolimais 1365 m. ir 1390 m. Pastaroji data Zyrni miesto pabaigq (p. 21). Mieste jau nebuvo meginama kq nor at tatyti, kaip po 1365 m. puolimo. Gyventojai pasitrauke kaZkur kitur. Skyriuje pabreziama, kad nuo XIII a. vidurio lenio mie to pietra buvo labai sparti. Isikuria spe­

cializuot4 amatinink4 odybo ,piliakalniai itvirtina­mi, at iranda kunigaikSCio rezidencija. Klestejimo laikotarpiu mie te turejo biiti nuo 80 iki 135 sodyb4 su 500 gyventoj4. Dydziu ir gyventoj4 skaiciumi Ker-

RECE ZIJOS, A OTACIJOS, DISKUSIJOS

navei buvo artimi "Juodosio " Ru io lavivki mi -tai. SlaV4 amatininkai juvelyrai dirbo prie kunigaikS­ci4 rezidencij4 Lietuvoje. Kernaveje irgi bUla isnaudota "Juodosios" Rusio centf4 mie tietisk potenciala (p. 23). Kaip ir ankste niame kyriuje, siame autorius dar kartq paneigia . ka· pinyno slaviskumq teigdamas, kad tai pagrindine Kernave mie to kapaviete, ne kit4 XIII-XIV a.lai· dojimo paminkl4 aplinkui nera, kadangi enojoje Lietuvos zemeje nera ta ne vieno patikimai datuo­jamo XIII-XIV a. degintinio kapo, ir kadangi ve­lyviau i io regiono pilkapiai yra datuojaml XII-XIII a. andiira (p.23-24). Antraip, jei kapi· nynas biit4 laviskas, ir Kernave - 1av4 mie ta. Kernaveje pasigendama slavams biiding4 raVto pa­vyzdzi4 ant bedo tosies ir nam4 apyvokos reikrne­n4, cerkves, pagaliau nedegint4 kiin4 laidojimas,­autoriu dar kartq pabrezia, - tuo metu lietuviam beveik . Be viso to, kapuo e yra pagoniq pa· prociu dedam4 ikapi4, - laV4 kapam nebiiding reiskiny . Kapinynas veike maZdaug nuo XIII a. pa­baigo iki XIV a. pabaigos.

Duomenys apie kapinyne palaidot4 individq skaici4, j4 amziaus vidurki ir bendruomene dydi pa­teikiami "Paleodemografijos" kyriuje (p.25-29). Remiantis doc. Rimanto Jankausko tyrimu nurodo­rna, kad turimais duomenimis, Kernaveje gyveno\;­dutini kai 210-310 zmoni4. Autoriau u kaiciuotas mak imalu gyventoj4 skaiciu - nuo 386 iki 500 zmoni4, pa iektas apie 1379-1390 m. Daugumq u· dare zmone iki 29 met4 (apie 76 proc.). Mie to~­ventoj4 amziau vidurkis, remianti ne vi ai u didele paklaida duomenimis (iSliko maZai vaikq ka­P4), - 20,5 - 28,5 metai.

"Kapai ir ikapes" yra pagrindini kyriu ,kuriame autorius atlieka kapinyno, laido .

no ir ikapi4 truktiiriny analizy. Tai - XIII-XIV a laidojimo "technologijo " ir ikapi4 aprasymas. ca­dini4 tipologizavimas ir datavimas, ipinant gautus duomeni i i torinj kontek tq ir mokslinC( apyvarta Siame kyriuje labai varbi yra radini4 interpretaci-ja, j4 gretinima su ki14 enD io Lietuvo . archeologini4 paminkI4 radinia' Jame autoriusdar kartq tiesiogiai ir netiesiogiai di kutuoja u slaviS-kos kapinyno priklausomybe . Vis krikscionisko pasauleziiiro imboliai konkreau se Kriveikiski4 laidojimo paminkluo e nepapras

·V

llIS • mlu

kri nu (p. : tru

tos pa pa

-vel dau jka a talc gau

• JO • J

• Tl4

(p.

• • mal gali to

• mes-aikS­JUVO

iSkas • •

'lUJe, ! ka­dine l.lai-

• • )JoJe ItUO-• • I ve-• • laml

• mpl-stas. ) pa­~e­

as, -• lams , pa­ngas

· pa-

vidq • ! pa-29). )do-

• D VI-

otas 500

I su­I gy­; su ka-

•• • IJOS

Ise-, a.

'a­us tq .

• CI-

• les lar 'v

IS-

to 0-

• :al

RECENZIJOS, ANOTACIJOS, D1SKUSIJOS

rysklis. Be inhumacijos, kuriq autorius laiko pago­niskoje Lietuvoje neprivalomu krikscionybes pOZy­miu, yra iskalbingq kitq. Mirusiqjq orientacija krikscioniska - galva i vakarus (51,6 proc.) arba su nUkrypimu "siauriau-vakariau" - beveik visq kitq (p. 31). Aptikta karstus primenanCiq mediniq kon­strukcijqliekanq ir poZyffiiq - tai nesujungtos len­tos palei mirusiojo sonus ir is galq (p. 36). Kaip pastebejo autorius, krikScioniskiesiems slaV\! ka­pams ikapes nebudingos. Puseje tyrinetq kapq Kri­veikiskese ikapiq is tikrqjq nerasta. Antrojoje puseje daugiau nei pusy kapq su jkapemis sud are moterq ikapes ir tik penktadali - vyrq. Ikapes - tai smulkus asmeniniai ir namq apyvokos daiktai, aprangos de­tales ir moterq papuosalai (p.40-41). Santykinai gausios Lietuvos archeologineje medziagoje yra mo­teriskq apgalviq ikapes. Jq ploksteles puosiamos kriksCioniSkais palmetes, lelijos, "zengimo dangun", kryziaus, liuto simboliais, kuriuos autorius vadina pagoniskais, nors jq saknys aptinkamos krikSCionis­koje Bizantijoje ir Kijevo Rusioje (p. 48-49). Nau­gardukas - ryskus apgalviq ornamentikos centras, jo poveikis Kernaves radiniq ornamentams - neabe­jotinas (p. 53). Kapinyne surasti antsmilkiniai ir ivai­rill tipq auskarai, budingi analogams slaV\!, t.y. rusq, gyvenamose zemese: Kijeve, Naugarde, Riazaneje (p. 57-58). Neabejotinai krikscioniski yra kaklo ve­riniai su kryzeliais ir pavieniai kryzeliai (p. 62-63), apyrankes ir ziedai analogiski slaV\! miestuose at­randamiems pavyzdziams arba paveikti jq juvelyri­kos tradicijq (p. 68, 73-74). Remdamasis ikapiq tipologija, autorius pabrezia Kriveikiskiq medziagos bendrum,! su Nemuno aukStupio rusiskq miestq ze­mil! nedegintiniais jotvingiq kapais. Jis mano, jog jq pabegeliai Lietuvoje galejo isplatinti rusiskq (slavis­laJ) papuosalq pavyzdzius, paveikti laidojimo papro­cius Kernaves mieste (p. 52-53): " ... Kernaves bendruomeneje labai aiskus jotvingiq substrato bu­vimas" (p. 88), "nemazai jotvingiq kilmes bendruo­menes nariq" (p. 90). Autorius vis delto prisiverCia pripaiinti, kad be jotvingiq, Kernaveje dirbo vieti­niai slaV\! juvelyrai. Pridejus lietuvius kernaviSkius, galima kalbeti apie etniSkai miSriq Kernaves mies­to bendruomeny. Skyrius apibendrinamas koncep-

261

tualiai: "Pagoniskos laidosenos tradicijos, jkapes, simbolika - viskas susipyny su krikscioniskomis ino­vacijomis. Tai atspindi realiq XIII-XIV a. Lietuvos miesto situacijq esant pagoniSkojo ir krikscionisko­jo pasauliq sqlyCio taske. Idomu, kad krikScioniSka kultura, tuo paCiu ir jos nesejai, egzistavo ne greta vietinio - pagonisko substrato, 0 isiliejo i ji kaip vi­siskai priimtina ir toli grazu nepriesiska realybe" (p. 88).

v

Siq tezy autorius ispletoja "ISvadose" (p. 89-90). Tai jau galima pavadinti Kernaves miesto ben­druomenes modeliu. Pagrindiniai bruozai: a) nuo XIII a. pabaigos cia "buvo miestas su jam budin­ga struktiira ir bendruomene"; b) bendruomene buvo atvira materialines kulturos naujovems, nes tokia miesto amatininkq ir pirkliq darbo specifika -nuolatiniai kontaktai pleciantis rinkai; c) bend­ruomene atskleidzia, kai pagoniSkajam pasauliui susidurus su kriksCioniskuoju miestieciai tampa sanduros tarpininkai - atkrenta nuo pagonybes ir sukuria religini sinkretizmq, kur susipina pagonis­ki paproCiai ir kriksCioniska kultiira; d) tai etnis­kai misri bendruomene is lietuviq, slavq ir jotvingiq. Autoriaus pateikiamas Kernaves mies­to bendruomenes modelis patrauklus, bet ar at­sparus mokslinei dalykinei kritikai? Kokia jo moksline isliekamoji verte? Tokie klausimai recen­zentui kyla todel, kad trys pagrindines modelio konstrukcijos isgautos po pavirsutinisko, giliau ne­apmqstyto nekernavietiskq istoriniq ir archeolo­giniq saltiniq tyrimo ir jq palyginimo su Kernaves duomenimis. Pagrindinemis konstrukcijomis pa­vadinCiau: lietuviq deginimo paproti ir jo kaitq XIII­XIV a., jotvingius Kernaveje ir viduramziq miestq .

Del lietuviq degintiniq kapq egzistavimo XIII­XIV a. recenzentas nesigincys, nes Gintauto Zabie­los straipsnis apie tai yra issamus ir giliai pagrjstas' . Bet autorius keliais monografijos puslapiais, kaip ne­patikimus, is mokslines apyvartos "sluoja" istorijos saltiniqliudijimus apie lietuviq mirusiqjq degini­mo paproti. Diskusijos cia nereikia, nes trumpos re­cenzijos sios problemos grqzinimui i teisingq orbit'! per maia, be to, yra daugiatomis "Baltq religijos ir mitologijos saltiniq" rinkinys, kuriame paskelbta

1 Zabiela G. Laidosena pagoniskoje Lietuvoje II Lietuvos archeologija. Vilnius, 1998. T. 15, p. 351-379.

262

kone vi a medziaga apie pagoni4 lietuvi4 kiin4 de­ginimo paprotF. Atrodo, kad autoriaus taikomai tyrimo koncepcijai biitinai reikejo taip interpretuoti i torijo vaItiniu, kad tarp lietuvi4 deginimo paproCio nelikt4 nuo Kernave miesto atsiradimo laik4, kad per Paskutinio teismo dien'l kernaviskiai prabilt4 lietuvivkai, 0 ne, ginkdie! - rusiskai. Kriveikiski4 kapai nuo jotvingi4 kap4 Balta­rusijoje (Nemuno aukVtupy ) skiriasi kaip diena nuo nakties. Tam pa tebeti nereikia archeologo kvalifikacijos. Jotvingi4 kapai ir specifini laidojimo biidas egzi tavo ne Vimt'l met4, kaip Kernaveje, bet kone se vis simtus (XI-XVI a.). Miru i~4 nede­gindavo (kartais velioni udegindavo), arba imituo­davo deginim'llauzeliu salia duobes ar ant uzkasto kiino, kuri biidavo is vi 4 pusi4 apdedamas ir uzdengiamas lentomis. Po to kiin'l uzpildavo zememi ir didokais akmenimis uzklodavo kapa­viety. Nuo XIII a. pradzio kapo galvugalyje imta tatyti didelius akmenis3 • KriveikiSki4 kapinyne

toki4 tradicij4 nepa tebeta. Kitaip nei cia, mirusieji jotvingiai galva buvo orientuojami i visas Pasaulio vali (nor vyraujanti orientavimas - i Vakarus)4, j4 kapuo e BaItaru ijoje randama rimt4 vyrisk4 ikapi4: ieci4, ivairio pa kirties kirvi4 ir ivairau dydzio peili4. Kernave mie to ir Nemuno aukStupio kap4 zmone buvo skirting4 ocialini4 ir etnini4 bendrij4 atstovai. Juo tevienijo nesiojami panasii juvelyriko dirbiniai u aivkiais krikscioniskais imboliai . Ar juo vienijo krikv cioniskas tikejima ,

vienu akiniu unku at akyti. Alo Kviatkovskajo irodinejimai, kad tie jotvingiai - pagonys, yra gincytini. Kita vertu , pana vi4 papuosa14 saltini monografijo autorius nurode pats - tai Nemuno aukstupio lavisk4 mie t4 amatininkai, kuri4 dirbiniai pa ieke Kernavy kaip importas arba jie buvo lietuvi4 elito at igabenami i Kernavy. Ar atrastieji archeologiniai paminklai leidzia Kernavy

vadinti viduramzi4 mie tu? Miesto poiymiai autoriu laiko gynybiniu itvirtinimus, gat~IU struktiir'l (p. 10), amatinink4 ir pirkli4 sluok. nio egzi tavim'l ir etniskai misri'l bendruomeny (p. 90). Toki4 pozymi4 mie tui per mazai: XIII-XIVa. gynybiniai gyvenvieci4 u pilimi itvirtinimal Lietuvoje buvo taisykle, gatvi4 struktiirq, ama· tininku turejo dauguma dide ni4 pili4 papili4. tarp gyvenvieci4 egzistavo preki4 mainai u jUo organizuojanciais prekeiviais, etnineje lietU\iu teritorijoje XIVa. atsirado etniVkai mi"riq gyvenam~4 viet4. Kernaveje ura tas ne mie ta. bet socialiai ivairi, i V keli4 gyvenam4 iidiniq u idariusi gyvenviete, kuri gali biiti vadinama

mie to uzuomazga. J'l nuo XIII a. antro io pu i: brandino kitas socialinis politinis teritorini administracinis darinys - didziojo kunigaik"cio kiemas. Del to Kernave "miesta" - be galo vertingas archeolog4 atradimas, kuri konkreciat pavyzdziai parodo inovacines kiemo galimybe vi eje ir kraste.

Jei archeolog4 datavimas korektiVka , tai Ker­nave i vi 4 etnini4 Lietuvos gyvenvieCi4 XIII a. ant­rojoje pu eje vystesi sparciausiai. Ji pirmoji i tori] saltiniuo e usiejama su vienu is Lietuvo valdoYl!­Traideniu (1268-1282), jos ypating'l tatusq liudija Livonijos ordino puolimas 1279 m. pradiioje, Gc­diminaiciai j'l valde kaip kunigaikSty ty iki 1392 m. Joje reziduojancio Lietu valdanciojo elito po­reikiam tarn avo vietiniai amatininkai ir at igabentl juvelyrai iV Nemuno aukVtupio ru iVk4· Pir­mieji Lietuvo pirkliai su kilme atribucija buvo ker­navi kiai - Rygoje isiskoliny vasko pirkliai Rameikis (1290 m.) ir Studilas (1303 m.). Etnini Kernave misrum'l liudija ikikrikscionisko Lietuvos iston· jo saltiniai. Studilas yra nelietuvivkas vardas. JI gali biiti vokivko kilmes. Paaiskinim'l aptinkam, Vygando Marburgiecio kronikoje5 • Gali bUll

2 Kai kurie vertingi duomenys vi delto nepateko i rinkini. 1375 m. po ne ekmingo puolimo Upyte zemeje Li\onlJ kra to mar ala udegino apie 25 nuo lietuvi4 . ordino . Zr. Henrikas Latvi . Hermanas Vartberge. LivonlJ kroniko . Parenge J. Jurgini , Vilniu , 1991, p. 203. Neabejotina I paprocio pritaikyma krikSCioni4 karo Zyg)Je

3 Kviatkovskaja A. Jotvingi4 kapinynai Baltarusijoje (XI a. pab.-XVII a.). Vilnius, 1998, p. 161. 4 Ten pat, p. 55. 5 1367 m., puolant zemes aplink Kaun'!, Nemuno ir Nerie ntakoje, kryziuociai pagrobe 800 arkli4 zirgyn,!, vokilaJ

Stud, raso Vyganda Marburgietis, Zr. Vyganda Marbu Naujoji Priisijo kronika, verte R. Ja as, mokslinis redaktonUl K. Gudmanta . Vilniu , 1999, p. 137.

ru v zm kri rna SVG

•

ora tru lie ka us

kr kic gru ku fa gyv

• Ie pn

ko d

XI -, • Ir Ku

Zf.

nas

Iiet kal zr.

il

• • lals

tviLJ • IO

(0). H.

• mal

(1-

tarp uo

• 14 •

rIll

•

nIll rna

In • IS

bes

m.

nti

• IS

os

•

us

RECE ZlJOS, OTA IJOS, DISKUSIJO

Misko ~. Abi forma turi pravardes pOZymi4 pagal zmogau turim,! ocialini status'!. Apie Kernaves krIk'Cioni ru u raso ir pats recenzuojamos monografijos autorius: kas gi kitas buvo Sidaras ~de'-, kurio kiema prie Kernaves minimas kaip ~rasto per Neri orientyras 1385 m. (p. 11)? Todel ne trupucio nestebina XIII a. pabaigoje, anot autoriaus, hetuviVkame kraste atsiradtr krikscioniskas kapinyna . Nuo Lietuvos valstybes usidarymo

iklo te, kad nelietuvisk4 etnini4 grupi4 migravim,! kra"te kontroliavo valdova . Todel be jo valia jo kieme dide ne svetimo etno 0 ir tikejimo zmoni4 grupe negalejo ap igyventi. Etniskai rni rii didZiojo kunigaikscio kiemai - istorijos Valtini4 paliudytas faktas. Ru 4 (GudeLe) drauge su vietiniais lietuviais g)wnta Rodiinio val ciuje, kurio atsiradim,! galima

v

icti u Traidenio veikla8 • 1517 m. Zygimanto Senojo privilegijoje bajorui Getautui Kalenykaviciui del d\aro main4 u Jonu Sapiega patvirtinimo galima pa tebeti, kad Breslaujo val Ciuje egzi tavo etnintr konotacijq turincio valdovo zmoni4 tarnybo : Juoklinink4,laf' ,lietuvi4, ru 49 . Lietuvi4 ir rus4 tlnosai upra tini kaip ocialiniai visuomene luoksniai valdovo kieme vykdanty tam tikr,! tarnyb,!.

XIV a. kryZiuociai ne kart'! iV etnines Lietuvos zemi4 1 nelaisvy vede i pagoni ir taCiatikiu : 1372 m. ru u Ir tabmeldziu iV Vidukle , Ariogalo , Gaifuvo , Kulautuvo ir PaStuvo (Vilkija) 10 , 1376 m. - iV Trak4, Vilniaus ir SemeliSki4 apylinki411 , tai paciai metai -

263

iV Vidukles l2 , 1378 m. - is Pa v tuvo ir abiej4 Nevezio upe pakranci413.

Monografijo autoriu neakcentavo varbi4 Ker-v

naves ocialine topografijos fakt4. Zemutini "mie -tas" stovejo slapiame durpingame Nerie enva­ges raiste, jo gyventojai kasmet kentedavo nuo Ne­rie potvyni414. Visi kiti gyveno sau 0 e ir gerai apsaugoto e pilyse ir papiliuo e. Taip iSsiskiria bent dvi gyventoj4 socialine grupes. Piliakalniuose gyveno auksciausi4 ir aukstesni4 visuomenes sluoksni4 atstovai. Kernaves prabangos zidinys -

v

Aukuro kalne. Cia aptikta Arab4 krastuo e pagamint4 spalvot4 stiklini4 ind4 suki4, audini4 rietim4 is Vakar4 Europos plomb4, glaziiruot4 keramikos suki4 nuo leksCi4 ir vyno talpykl4. Piliakalnyje lokalizuojama kunigaikStfka (valdovo) rezidencija 15. Mindaugo osto tvirtoveje sleptuveje galejo biiti jo iikio andeliai, jo kari4 igula, zmone joje galejo leptis nuo prie v 4. Riipinama i Pilie kalno gyvenviete amatinink4 ir AukVtutinio "mie to" gyvenimo kokybe - Cia au air augu (Pilie kalnas itvirtintas)'6. Socialiniai Kernave zidiniai ne unkiai atpafi tami ir stabilUs. Slenio "mie to" gyventoj4 kap4 medziaga pateikia vien,! varb4 socialini akcent'! - j4 ir siaip menko e ikapese (vidutiniVkai viena ikape kape) nebuvo ginkl4 (p. 40-42, 81, 88). Tai negalimas dalyka , ne visi t4 laik4 vyrai turejo biiti su ginklai , net pirkliai ir

v

mie tieciai l7• Tie a, tai laisvieji gyventojai vyrai. Siuo

• Lietuvilj kalbos duomenimis, studinti ~ stueyti; Stl~Cyti" iurkSciai raginti, i akineti, gainioti" (pig. u baltarusilj cryJKE1(b),

if Lietuvilj kalbo zodyna . Viln' 1984. T. 13, p. 1008, 1010. I studinti yra isve tos formo prastudinti "isstumti, isvaryti", pnsllldillti "priversti", zr. ten pat, p. 1010.

Die Iittaui che Wegeberichte, Scriptores rerum Bd. 2, hr g. von T. Hirsch, M. Toppen, E. Strehlke, Leipzig, 1 63, p. 695 (69 kelia ) .

. A Traidenis. Monarcho valdzio atkiirimas Lietuvoje (1268-1282). Vilnius, 2009, p. 156 . 'Dubonis A Lietuvos didziojo kunigaikSCio leiciai. Vilnius, 1998, p. 42-43. I dalies ir Loso nos dvare, Zr., ten pat, p. 4O-4I.

Vygandas Marburgietis. aujoji kronika, p. 145 II Ten pat, p. 15I.

Ten pat, p. 155. Ten pat, p. 158.

A, Vitkiina M. Kernave gynybinis kompleksa II Karo archyvas. Vilnius, 2004. T. 19, p. 39-40; Vitkii-na M. miestas XlII-XIV a II Mu ninkai. Kernave. Ciobiskis. Vilnius, 2005, p. 68.

Luchtanas A, Vitkiinas M. Kernave gynybinis kompleksas, p. 62; Vitkii M. Kernaves miesta XlII-XlV a., p. 85, '9, 118, 120, 122, 124 .

Vitkiinas M. Kernave mie tas XIII-XlV a., p. 72. Zabiela G.' pagoniskoje Lietuvoje, p. 356. Auk Ciau cituotoje istorijoje apie pirklia' galinciu pavirsti

lictuvius kariauninkus yra aiskiai pasakyta, kad Rygos isejo pas lietuvius prie pirkti merglj vergilj prisisegy kalavij'l, kaip daryti, zr., I rygiecilj skundo (1286-1307 m.) Vitebsko kunigaiksciui Michailui Kon tantinoviciui, zr. Mmdaugo knyga: i torijos saltiniai apie Lietuvo karalilj. Par. D. Antanaviciu , D. Baronas, A. Dubonis ir R. \llmus, 2005, p. 49-50 ( r. 8).

264

poziiiriu Kernaves-Kriveiki ki4 kapinyna labiau panasus i nelai ~4 zmoni4, seimynyksci4, verg4 kapu . Thrp j4 biita ir kvalifikuo~ amati' , ir nuo valdovo prikJau om4 pirkli4. Kai kurie amatininkai, pvz.,juvelyrai, kaip sako autorius, atsigabenti is Nemuno aukStupio intak4 rusiSk4j4 zernil!, Naugarduko (p. 53, 64, 88, 90). Apie valdovo poziiirj i tu~s zlllones pasako 1taidenio abejingumas savo pirkliams, sulaikytiems Rygoje: man neriipi tokie pra Ciokai (kairnieCiai) ir sunyslB. Atrodo, kad toks poZiiiris nesvetimas ir kitiem lais~4 luoksni4 zmonem . Autoriu pu e liiP4 uzsimena, kad nebenaudojamas kapinynas buvo nebesaugomas, uzariamas, unaikinant spejam,! antzemini kap4 Zyffiejim,! (p. 36). IS tikr~4 pa i­elgiama dar abejingiau: XV a. kapinyno teritorijoje

. Zmones - to nepastebirna' Lietuvos kapinynuose19

•

Recenzijos autorius isitikinC(s, kad kapinyne lai­doti i KernavC( is Nemuno aukStupio perkelti stacia­tikiai . Labai zemos socialines padeties ru ai. Kvalifikuoto amatininko nustiimimas i visuomenes uzribi sakyt4, kad jie - koki4 nors kar4 belaisviai.

Y

ZviJgsnis kryp ta i XIII a. Mindaugo, Traidenio, Bu-tigeidzio, Butvydo karu u Halicu ir Voluine del miest4 "keturkampio", sudaryto is Naugarduko, Sla­nimo, Valkavy ko ir Gardino, priklau omybes.

Y

NeaiSku kaip Zemutinio "mie to" gyventojai kriksCiony taciatikiai20 lietuvejo. Kapuose islikC( krikscionybe zenklai labiau sako, kad netapo pagonirnis21

, bet dominuojancios tautos kalba jiem negalejo biiti svetima. Be to, jie negalejo maiSytis su aukStesnio socialinio sluoksnio zmonemis is lais~4. Senosio lietuvi4 tei es normos buvo grieztos del nelais~4 ir lais~4 gyventoj4 rysi4: antuokos u nelaisvai iais laisvuosi us ir j 4 seim 4 palikuonis paver davo nelai vai 22.

18 Duboni A., .. , p. 106, 159-161. 19 Zabiela G. Laido ena pagoniskoje Lietuvoje, p. 356.

RECE ZIJOS, ANOTACIJO ,01 KUSIJOS

Kai kurie recenzuojamoje knygoje pateikti tei­giniai ir recenzento pa varstymai nurodo ties4 keli,! atsakymui i k1ausirn,!, kodel Kriveikiski4 kapinyno veikla staigiai nutriiko XIV a. pabaigoje. Manau, kad Kernaves staciatikiai per Lietuvos krikSt<l tapo ka­talikais ir toliau laidojosi pirmos Kernaves bazny­cios kapinese, kur archeologai aptiko kai kuri4 kapinynui biidin~ ikapi4 (p. 51,42). (Del autoriaus tvirtinirno, kad Kernaveje pirmoji baZnyCia buvo pa­statyta veliau nei Maisiagalo (p. 11), reikia nuro­dyti Dariau Barono straip ni, kuriame irodoma, kad zinia apie is pradzi4 Lietuvoje pastatytas septynias katalikiskas baznyCia - vi 0 labo Dlugo Y 0 prasima­nyma 23). Per ikrikYtijimo proga gyventojai galejo bii ti palei ti i laisvC(. IS slapio slenio j ie persikele i aukstumas. Sie faktai - jau kit4, lietuvi4 tautos formavimosi problem4 aspektas, kad Lietuvo

. ru ai - neabejotinas lietuvi4 etnogeneze dalyvis.

Du terminus autorius vartoja netiku iai. Nau­doja bendr,! slaV4 Yard,!, kai kalba apie kaimynu rusus. Bet slavai, pvz., yra ir slovenai, serbai, bulga­rai. AI j4 substratas taip pat ieskotinas vidurarnzi4 Kernaveje? "Juodoji" Ru ia Nemuno aukStupio ru-iskoms zemems pavadinti - vengtinas vartoti, Ru­ijos imperijos mokslinink4 primestas nevykys

termina . Monografijoje apie Kernaves "miest'!" skelbia­

rna archeologine medziaga - vertinga, ispiidinga, reiksrninga, kvalifikuotai apdorota ir gerai pateik­tao Jos interpretavirnas i torine epochos konteks­te, derinant su i torijos saltini4 duomenimi ir i toriografijos idirbiu, - moksliYkai silpnas. Gintau­to Veliaus sukurtas Kernaves viduramzi4 "miesto" bendruomenes modelis - nepatikima , ir istorijos moksle nenaudotinas.

Arturas DUBONIS

20 Kriveiki ki4 ankstyve ni kapai yra u gau e nemis iJeapemi , juo e daugiau slavisko kilmes Zr. Velius G. Kemave . bendruomene XIII-XIV a., p. 24.

21 nas paprocio deti ikape peremima, zr. Zabiela G. Laido ena Lietuvoje, p. 358. 22 Lietuvos Statutas. Kn. 3: t. 2, d. 1, par. S. Lazutka ir kt. Vilniu , 1991, XI. 12 (p. 276). 23 Barona D. Pinno io eptynios bainycio Lietuvoje ir keletas istorijo mokslo paradoks4 II KultGro barai. 2007,

Nr. 10, p. 85-90.

J

i j

9 e

-