Projektas „Visuomenės sveikatos plėtros
strateginių krypčių nustatymas“ (VP1-4.3-VRM-02-V-
05-014)
Krypties vadovas: Valerij Dobrovolskij
Krypties specialistai: Rūta Baltrušaitytė, Eva Januševičienė,
Ernestas Jasaitis, Vaida Liutkutė
2014-04-08, Vilnius
ALKOHOLIO, TABAKO, NARKOTINIŲ IR
PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS IR
JO SUKELIAMŲ PROBLEMŲ
VALDYMAS
Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas
• 2012 m. 26 proc. vyrų ir 9 proc. moterų vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę
• 2012 m. daugiau nei šeši iš dešimties 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per paskutiniąsias 30 d. yra vartoję alkoholinių gėrimų (66,7 proc.)
Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas
Metai 1995 1999 2003 2007 2011
Berniukų, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų 57 76 78 65 63
Mergaičių, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų 62 71 76 65 64
Mokinių, vartojusių alkoholį per paskutines 30 dienų 59 73 77 65 63
• Alkoholio vartojimo rodikliai tarp moksleivių yra beveik tokiame pačiame lygyje kaip ir bendrojoje populiacijoje
2008 2009 2010 2011 2012
Tenka absoliutaus (100 %)
alkoholio, litrais
vienam gyventojui 11,8 11,1 11,6 12,7 13,0
vienam 15 metų ir vyresniam
gyventojui
13,9 13,1 13,6 14,9 15,2
• Legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas 2008–2012 m.
(Parduota mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse)
• Nuo 2008 m. iki 2010 m. neapskaitomo alkoholio kiekis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui, sudarė mažiau negu 1 ltr. absoliutaus alkoholio: 2008 m. – 0,84 ltr., 2009 m. – 0,63 ltr., 2010 m. – 0,8 ltr.
ALKOHOLIO VARTOJIMO PADARINIAI
2008 2009 2010 2011 2012
Neblaivių asmenų
kaltė
Kelių eismo įvykių
skaičius
674 428 534 510 537
Sužeistųjų skaičius 946 552 705 767 857
Žuvusiųjų skaičius 63 48 63 70 87
Neblaivių vairuotojų
kaltė
Kelių eismo įvykių
skaičius
509 312 289 302 317
Sužeistųjų skaičius 772 426 401 434 416
Žuvusiųjų skaičius 50 39 32 32 40
• Neblaivūs asmenys, įtariami (kaltinami) nusikalstamų veikų padarymu 2008–2013 m.
Tabako vartojimo paplitimas
• 2012 m. tyrimo duomenimis, per paskutiniąsias 30 dienų rūkė 36,1 proc. Lietuvos gyventojų. Nuo 2008 m. iki 2012 m. asmenų, per paskutiniąsias 30 dienų, dalis užaugo.
• Kasdien rūkančių Lietuvos gyventojų 1994–2012 m., proc.
Tabako vartojimo paplitimas
Metai 1995 1999 2003 2007 2011
Per paskutines 30 dienų rūkiusių berniukų 34 49 49 39 39
Per paskutines 30 dienų rūkiusių mergaičių 18 30 33 29 35
Per paskutines 30 dienų rūkiusių 15–16 metų mokinių 25 40 41 34 37
• 2011 m. tabaką vartojusių per paskutiniąsias 30 dienų mokinių buvo 37 proc. (39 proc. berniukų, 35 proc. mergaičių).
Metai 2008 2009 2010 2011 2012
Tenka tabako gaminių, pakeliais po 20 vnt. cigarečių
vienam gyventojui 63 42 40 46 45
vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui 74 50 47 54 53
Legalių tabako gaminių suvartojimas (Parduota mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse)
TABAKO VARTOJIMO PADARINIAI
• Sergamumas kai kuriomis su rūkymu susijusiomis ligomis (užregistruota naujų susirgimų, tenkančių 100 000 gyventojų), 2008–2012 m., proc.
• Lietuvos statistikos departamento duomenims, nuo susijusių su rūkymu piktybinių navikų 2012 m. mirė 1 594 asmenys:
dėl lūpų, burnos ertmės ir ryklės piktybinių navikų 2012 m. mirė 237 asmenys dėl trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų 2012 m. mirė 1 357 asmenys.
Narkotikų vartojimo paplitimas 9
• Narkotikų vartojimo paplitimas tarp 15–64 m. amžiaus respondentų, 2004, 2008 ir 2012 m., proc.
• Narkotikų vartojimo bent kartą gyvenime paplitimas tarp 15–16 m. amžiaus paauglių, 2007 ir 2011 m., proc.
NARKOTIKŲ VARTOJIMO PADARINIAI 10
• Ligotumo narkomanija bei visų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines arba psichotropines medžiagas, skaičiaus dinamika Lietuvoje 2004–2012 m.
• Asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus, ir gaunančių pakaitinį gydymą, skaičius Lietuvoje 2008–2012 m. gruodžio 31 d.
PSO rekomendacijos (Alkoholis)
PSO dokumentuose išskiriama dešimt pagrindinių alkoholio vartojimo
mažinimo veiklos sričių:
kainų politika;
alkoholio prieinamumo mažinimas;
alkoholinių gėrimų rinkodara;
vairavimo išgėrus prevencija;
sveikatos sektoriaus atsakas;
kontrabandinio ir nelegaliai pagaminto alkoholio vartojimo mažinimas;
stebėsena ir vertinimas;
bendruomenės įsitraukimas;
neigiamų alkoholio pasekmių ir apsinuodijimų mažinimas;
lyderystė, dėmesys ir įsitraukimas
11
Pasaulio sveikatos organizacijos
siūlomos priemonės
Lietuvoje vykdomos politikos atitikimas Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimams
Kainų politika: Lietuvoje vykdoma alkoholio kainų politika iš esmės prieštarauja PSO rekomendacijoms.
Prieinamumas: Ilgą laiką alkoholinių gėrimų prieinamumas augo ir tik pastaruoju metu imtasi priemonių jam mažinti, todėl
galima teigti, kad tik pastarųjų metų alkoholio kontrolės politikos priemonės atitinka PSO rekomendacijas.
Rinkodara: Lietuvoje vykdoma alkoholinių gėrimų rinkodaros politika iš dalies sutampa su PSO rekomendacijomis,
tačiau galimos maksimaliai efektyvios priemonės buvo sustabdytos.
Nelegaliai gaminamų ar
parduodamų alkoholinių gėrimų
kontrolė:
Lietuvoje vykdoma nelegalios alkoholio prekybos ir gamybos sistema egzistuoja, tačiau taikomi ne visi
galimi elementai.
Vairavimo išgėrus prevencija: Kelis metus taikytos efektyvios alkoholio vartojimo ir eismo priežiūros priemonės davė gerų rezultatų, tačiau
šiuo metu išsisėmė. Galima teigti, kad Lietuvoje taikomos politikos ir kontrolės priemonės iš dalies atitinka
PSO rekomendacijas.
Gėrimo aplinka: Galima teigti, kad Lietuvoje yra sukurtas teisinis pagrindas šioms alkoholio kontrolės rekomendacijoms
įgyvendinti, tačiau praktiškai tai nėra taikoma ir įgyvendinama.
Sveikatos sektoriaus
intervencijos:
Apibendrinus išdėstytą informaciją, galima teigti, kad sveikatos sektoriaus atsakas į problemą apsiriboja tik
jau su alkoholio vartojimo sukeltos žalos mažinimu ir šalinimu. Ankstyvasis nustatymas ir intervencija nėra
vykdoma ir sveikatos sektoriaus vaidmuo yra nepakankamas.
Visuomenės sąmoningumo
didinimas:
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje esančios šios srities priemonės yra labai fragmentiškos tinkamai
nefinansuojamos, o kai kurios visiškai neįgyvendinamos.
Priemonės bendruomenėse ir
darbo vietose:
Apibendrinant galima pasakyti, kad šios srities rekomendacijos įgyvendinamos tik iš dalies, tačiau nėra
sisteminės, gerai finansuojamos ir tęstinės, nes skirtingai nei įstatyminės priemonės reikalauja didesnių
finansinių ir žmogiškųjų išteklių.
Stebėsena ir vertinimas: Apibendrinant galima teigti, kad dauguma rekomenduojamos rinkti ir sisteminti informacijos yra renkama,
tačiau jos analizė yra komplikuota dėl skirtingų informacijos valdytojų, o apibendrintai yra skelbiama tik pati
esminė informacija. Todėl galima teigti, kad dauguma PSO rekomendacijų šioje srityje yra įgyvendinamos.
12
Valstybės alkoholio kontrolės principai Įgyvendinimo vertinimas
1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą; Neįgyvendinama
2) valstybinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti valstybės alkoholio kontrolės, gyventojų
sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, nepilnamečių švietimo programų finansavimą;
Įgyvendinama iš dalies.
3) riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą; Įgyvendinama iš dalies.
4) drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus; Įgyvendinama iš dalies.
5) skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant valstybės
alkoholio kontrolės politiką;
Neįgyvendinama.
6) didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo daromos socialinės ir ekonominės žalos
sveikatai ir ūkiui klausimais;
Neįgyvendinama.
7) remti sveikatos ir blaivybės organizacijų veiklos programas ir tuo didinti alkoholinių gėrimų
nevartojančių gyventojų skaičių;
Įgyvendinama.
8) skatinti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą; Neįgyvendinama.
9) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą; Neįgyvendinama.
10) skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą; Įgyvendinama iš dalies.
11) skatinti mokslinius tyrimus bei informacijos apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai skleidimą
visuomenei;
Įgyvendinama iš dalies.
12) stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis
organizacijomis alkoholio vartojimo mažinimo klausimais.
Įgyvendinama iš dalies.
13
Alkoholio prieinamumas
2013 m. Lietuvoje galiojo 19809 licencijos verstis mažmenine prekyba
alkoholiniais gėrimais
viena prekybos alkoholiniais gėrimais vieta „aptarnavo” 150 gyventojų
(miestuose „aptarnauja“ 133 gyventojus, rajonuose – 169 gyventojus)
alkoholinių gėrimų prekybos vietų tinklas tankėja
valstybės rinkliava už licencijos išdavimą tesiekia vos 1300 LT
išduodamos licencijos yra neterminuotos (išskyrus vienkartines licencijas)
Kitos priemonės vykdomos fizinio alkoholio prieinamumo ribojimo
kryptimi:
namų gamybos alkoholinių gėrimų draudimas
alkoholio pardavimo vietų apibrėžimas
minimalaus amžiaus pirkti alkoholinius gėrimus įtvirtinimas
pardavimo laiko reguliavimas
alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimas mokesčiais
14
Alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimas ir
kontrole
visuomenės informavimas apie alkoholį, jo vartojimo
daromą žalą sveikatai ir ūkiui,
asmens neblaivumo (girtumo) vairuojant kontrolės tvarkos
nustatymas,
narkologinės priežiūros organizavimas,
alkoholio pardavimo skatinimo ir reklamos ribojimas
ES ŠALIŲ GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI
(Alkoholis)
• Padidinus alkoholio kainą, jo suvartojimas mažėja.
Apskaičiuota, kad nustatyta minimali kaina − 0,06 euro už gramą sumažintų bendrą vartojimą 2,6 proc. Apskaičiuota, kad po minimalios kainos nustatymo, mirčių, hospitalizacijų, nusikalstamų veikų skaičius susijusiu su alkoholio vartojimų sumažės. Atliekant tyrimą apskaičiuota, kad sumažėjusios žalos visuomenei vertė − 6,2 milijardo eurų per 10 metų.
• Atsitiktinis tikrinimas alkotesteriu (angl. Random breath testing – RBT)
Suomijoje yra aukščiausias RBT taikymo lygis Europoje – joje patikrinama 34 proc. vairuotojų; Švedija – antra, joje patikrinama 17 proc. vairuotojų. Danijoje nuo 2003 m. visi vairuotojai, kuriems taikomi įprasti policijos patikrinimai (dėl greičio viršijimo ar saugos diržų naudojimo) kartu tikrinami dėl alkoholio vartojimo. Per dvejus metus nuo šios priemonės taikymo pradžios su alkoholiu susijusių avarijų skaičius sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.
Perspėjamieji žymėjimai ir pranešimai ant pakuočių
17
Prancūzijoje nuo 2005 m. veikia įstatymas, reglamentuojantis privalomą alkoholinių gėrimų pakuočių žymėjimą specialiais ženklais ir pranešimais, skatinančiais susilaikymą nuo alkoholio vartojimo nėštumo metu. Tuo pat metu vykdyta ir informacinė kampanija, susilaukusi daug dėmesio ir užtikrinusi didelę sklaidą žiniasklaidoje.
• Trumpalaikėmis intervencijomis pavyksta sumažinti suvartojamų alkoholinių gėrimų kiekį, vartojimo dažnumą ir intensyvumą.
Tyrimais nustatyta, kad alkoholio vartojimui mažinti skirtos trumpalaikės intervencijos veiksmingesnės nesikreipiantiems dėl gydymo (neieškantiems pagalbos) negu pacientams, kurie kreipėsi dėl specializuotų paslaugų. Įvairių specialistų taikytos intervencijos pasižymi teigiamu poveikiu, tačiau nustatyta, kad tas poveikis didesnis, jeigu intervenciją atlieka gydytojas.
PSO rekomendacijos (Tabakas)
2013 m. PSO ataskaitoje apie pasaulio tabako epidemiją pateikiamos šios apibendrintos tabako kontrolės priemonės, kurias rekomenduojama įgyvendinti siekiant sumažinti tabako vartojimo paplitimą:
• stebėti tabako vartojimo paplitimą ir įgyvendinamas prevencijos
priemones, • apsaugoti žmones nuo tabako dūmų, • teikti pagalbą norintiems nustoti rūkyti, • perspėti apie tabako vartojimo pavojus, • uždrausti tabako reklamą, skatinimą rūkyti ir rėmimą, • didinti mokesčius tabakui.
PSO rekomendacijos (Tabakas)
PSO siūlomos priemonės Lietuvoje vykdomos politikos atitikimo PSO rekomendacijoms įvertinimas
Kainų politika Lietuvoje vykdoma tabako kainų politika iš esmės neprieštarauja PSO
rekomendacijoms, tačiau juntamas neryžtingumas dididant tabako gaminių
kainas. Dėl šios priežasties Lietuva vis dar atsilieka nuo ES taikomo akcizų tarifo
minimumo.
Apsauga nuo priverstinio kvėpavimo
tabako dūmais
PSO rekomendacijos iš dalies įgyvendinamos, tačiau reikalinga skatinti
savivaldybių naudojimąsi joms suteiktomis teisėmis tabako kontrolės srityje.
Tabako gaminių reklama, pardavimo
skatinimas ir rėmimas
PSO rekomendacijos iš dalies įgyvendinamos.
Pagalba norintiems mesti rūkyti
PSO rekomendacijos neįgyvendinamos.
Neteisėta tabako gaminių prekyba
PSO rekomendacijos neįgyvendinamos.
Tinkamas visuomenės informavimas apie
tabako žalą
PSO rekomendacijos įgyvendinamos iš dalies, daugiausiai dėmesio skiriant
jaunimo švietimo programoms, kurio veiksmingumas yra vertinamas prieštaringai.
Mažai dėmesio skiriama mokslu grįstam rūkančiųjų informavimui apie tabako žalą,
pasitelkiant įspėjimus ant pakuočių.
PSO rekomendacijos (Tabakas)
• Lietuva pagal tabako kontrolės priemonių įgyvendinimą šešiose srityse – kaina ir mokesčiai; draudimas rūkyti viešose vietose; visuomenės informavimas; rinkodaros reguliavimas; įspėjimai apie tabako žalą sveikatai ant tabako gaminių pakuočių; pagalbos metantiems rūkyti prieinamumas – vertinama kaip silpną tabako kontrolę turinti šalis ir užima 22 vietą iš 30 Europos šalių .
• 2007 m. Lietuva užėmė 21 vietą iš 29 šalių. • Tai rodo, kad tabako sukeliamų problemų valdymas Lietuvoje nėra
tobulinimas, nesivadovaujama pateikiamomis rekomendacijomis.
Remiantis Europos tabako kontrolės skale 2010 (The Tobacco Control Scale 2010 in Europe)
ES ŠALIŲ GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI
(Tabakas)
• Tabako gaminių pakuočių ženklinimas kombinuotais vaizdiniais įspėjimais, kartu su tekstiniais, yra žymiai veiksmingesnis nei ženklinimas vien tik tekstiniais įspėjimais
Studijos, atliktos Prancūzijoje, Belgijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad įspėjimai su šokiruojančiais vaizdais (pvz. sugedusių dantų ar gerklės vėžio navikų) buvo įvertinti kaip efektyviausi
• Dideli mokesčiai tabako gaminiams yra labai veiksminga tabako vartojimo mažinimo priemonė, ypač veikianti jaunimą.
Atliktos tyrimų ir studijų sisteminės apžvalgos rodo, kad padidinus cigarečių kainą 10 proc., cigarečių vartojimas sumažėja nuo 2,5 proc. iki 5 proc. Kelių studijų rezultatai rodo, kad paklausą tabakui galima sumažinti dvigubai, tiek trumpesniam, tiek ilgesniam laikotarpiui, jei tabako kaina nuolat būtų koreguojama atsižvelgiant į infliaciją.
• ES informacinė kampanija „Ex-rūkaliai nenugalimi“
Kampanijos dėmesio centre buvo inovacinė internetinė konsultavimo priemonė „iCoach“, kuria rūkaliams padedama iš karto arba artimoje ateityje mesti rūkyti per tiek laiko, kiek prireiks. Ligi šiol pasiekti rezultatai buvo nuostabūs: daugiau kaip 30 % pradėjusių programą rūkančiųjų liovėsi rūkyti.Iki 2012 metų pabaigos, beveik 300 000 ES piliečių buvo prisijungę prie „iCoach“.
ES ŠALIŲ GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI
(Tabakas)
• Trumpos rūkymo intervencijos dažniausiai trunka nuo penkių iki dešimties minučių ir gali apimti kai kuriuos arba visus toliau išvardintus etapus: paprastas patarimas nutraukti rūkymą; paciento įsipareigojimo mesti rūkyti įvertinimas; farmakoterapijos ar elgesio terapijos skyrimas; aprūpinimas informacine medžiaga, aprašančia, kaip asmuo savarankiškai galėtų nutraukti rūkymą; pasiūlymas kreiptis dėl intensyvesnės pagalbos.
Jungtinėje Karalystėje, pasitelkus pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis rūkymo nutraukimui, tikimybė mesti rūkyti gali padidėti iki keturių kartų nei bandymas mesti rūkyti be jokios pagalbos.
• Nikotino pakeitimas ir kitos terapijos
Gydytojų patarimai mesti rūkyti parodė turintys reikšmingą įtaką mažinant rūkymą. Nikotino pakeitimo terapijos (NPT) parodė galinčios padvigubinti šansus sėkmingai mesti rūkyti, jei taikomos kartu su gydytojų patarimais. Keletas analizių taip pat parodė, kad NPT yra ekonomiškai efektyvios lyginant su kitomis medicininėmis intervencijomis.
ES tabako gaminių direktyva
ne vėliau nei 2016 m. Lietuvoje bus:
draudžiamos būdingo kvapo ir skonio cigaretės ir sukamasis tabakas;
reikalaujama, kad tabako sektorius pateiktų išsamias tabako gaminiuose, visų pirma
cigaretėse ir sukamajame tabake, naudojamų sudedamųjų medžiagų ataskaitas
valstybėms narėms;
reikalaujama, kad ant tabako ir susijusių gaminių pakuočių būtų įspėjimai apie pavojų
sveikatai. Įspėjimai (bendrai tekstiniai ir vaizdiniai) privalo užimti 65 % cigarečių ir
sukamojo tabako pakuočių priekinės ir galinės dalies;
nustatomas minimalus įspėjimų dydis ir pašalinamos mažos tam tikrų tabako gaminių
pakuotės;
draudžiami visi tabako gaminių reklamos ir klaidinantys elementai;
įvedama ES masto sekimo ir stebėjimo sistema siekiant kovoti su neteisėta prekyba
tabako gaminiais;
valstybėms narėms leidžiama drausti prekybą tabako ir susijusiais gaminiais
internetu;
nustatomi plataus vartojimo elektroninių cigarečių saugos ir kokybės reikalavimai;
gamintojai įpareigojami pranešti apie naujus tabako gaminius prieš juos pateikiant ES
rinkai.
Alkoholio ir tabako kontrolės programa
(tarpinstitucinis veiklos planas)
Programos tikslas – mažinti visų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą Lietuvoje
Programos uždaviniai:
1) riboti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prieinamumą, vykdyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kontrabandos ir nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimo prevenciją;
2) vykdyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių rinkodaros kontrolę;
3) kurti sveiką gyvenamąją ir darbo aplinką: informuoti visuomenę apie alkoholio ir tabako vartojimo žalą ir įgyvendinti alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos priemones;
4) mažinti alkoholio vartojimo pasekmes saugiam eismui keliuose;
5) plėtoti sveikatos priežiūros paslaugas, susijusias su alkoholio vartojimo ir rūkymo prevencija;
6) vykdyti situacijos ir veiksmų, kuriais siekiama mažinti alkoholio ir tabako gaminių vartojimą, stebėseną.
TARPSEKTORINIS BENDRADARBIAVIMAS Alkoholio ir tabako kontrolės programa (tarpinstitucinis veiklos planas)
Metai Įgyvendinančios institucijos (priemonių sk.) Priemonių
skaičius
Asignavimai
tūkst. Lt
(VISO/ du)
2012 SAM (12)
ŠMM (2)
SADM (1)
TM (1)
Ūkio ministerija (2)
Susisiekimo ministerija (3)
NTAKD (6)
Lietuvos statistikos departamentas (1)
27 194 / 44
2013 SAM (2)
ŠMM (2)
SADM (1)
Ūkio ministerija (1)
NTAKD (5)
Lietuvos statistikos departamentas (1)
12 415,7 / 16
2014 SAM (1)
ŠMM (5)
NTAKD (3)
Lietuvos statistikos departamentas (1)
VMVT (1)
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (1)
11 992,3 / 525
Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos
prevencijos 2010–2016 metų programa
tikslas yra „stabdyti ir mažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių
medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pasiūlą ir paklausą,
Programos prioritetai:
1) pasiūlos mažinimas;
2) paklausos mažinimas, ypač tarp vaikų ir jaunimo;
3) tarptautinio ir nacionalinio valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų, asociacijų, verslo subjektų, pilietinės visuomenės
bendradarbiavimo ir koordinavimo narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos srityse stiprinimas;
4) informacinių sistemų ir mokslinių tyrimų plėtra.“ Taigi pagrindiniai
tikslai – narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimas.
• Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas įgyvendina Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programoje numatytas priemones
TARPSEKTORINIS BENDRADARBIAVIMAS Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos
2010–2016 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas
Metai Įgyvendinančios institucijos / institucijų
skaičius
Priemonių
skaičius
Asignavimai
tūkst. Lt
(VISO/ du)
2013 Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos
ministerija, Vidaus reikalų ministerija (Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų
ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie
Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos), Teisingumo
ministerija (Kalėjimų departamentas prie Teisingumo
ministerijos), Finansų ministerija (Muitinės
departamentas prie Finansų ministerijos), Narkotikų,
tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. (8)
30 2 907,6 / 1 252,3
2014 Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo
ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės
departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimų
tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų
departamentas prie Teisingumo ministerijos,
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos,
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba
prie Vidaus reikalų ministerijos. (8)
27 2 343,2 / 1 159,2
!!! 2011 m . TVP įgyvendinimui buvo skirta 14 721,4 tūkst. Lt
TARPSEKTORINIS BENDRADARBIAVIMAS
• Daugelyje savivaldybių yra įsteigtos Narkotikų kontrolės komisijos,
• Joms trūksta žinių apie tinkamą Psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos programų rengimą bei numatytų priemonių įgyvendinimo vertinimą
• 2011 m. tik 14 savivaldybių buvo parengusios Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas
2013–2020 m. ES kovos su narkotikais
strategija ir 2013–2016 m. ES kovos su
narkotikais veiksmų planas
- didėjanti kombinuoto narkotikų vartojimo tendencija, įskaitant teisėtų medžiagų, kaip antai alkoholis ir kontroliuojami receptiniai vaistai, ir neteisėtų medžiagų derinimą; - ne opiatų narkotikų vartojimo tendencija, taip pat naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimas ir plitimas; - poreikis užtikrinti ir pagerinti galimybę gauti receptinių kontroliuojamų vaistų; - poreikis gerinti narkotikų paklausos mažinimo paslaugų kokybę, aprėptį ir diversifikavimą; - tai, kad tebėra didelis intraveninių narkotikų vartotojų sergamumas per kraują plintančiomis ligomis, ypač hepatito C virusu, ir potencialus ŽIV infekcijos bei kitų per kraują plintančių ligų, susijusių su intraveninių narkotikų vartojimu, naujų protrūkių pavojus; - tai, kad su narkotikais susijusių mirties atvejų skaičius ES tebėra didelis; - poreikis kovoti su narkotikų vartojimu pasitelkiant integruotą požiūrį į sveikatos priežiūrą, kuriuo, be kita ko, sprendžiama sergamumo gretutinėmis psichinėmis ligomis problema; - neteisėtų narkotikų rinkų dinamika, įskaitant pasikeitusius narkotikų prekybos maršrutus, tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas ir naujų ryšių technologijų naudojimas neteisėtų narkotikų ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų platinimui palengvinti; - poreikis užkirsti kelią pirmtakų, pirminių pirmtakų ir kitų neteisėtai narkotikų gamybai naudojamų cheminių medžiagų patekimui iš teisėtos prekybos į neteisėtą rinką ir tam tikrų cheminių medžiagų, naudojamų kaip primaišymo medžiagos, patekimui
ES ŠALIŲ GEROS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI
(Narkotinės ir psichotropinės medžiagos)
• Narkotikų vartojimo prevencijos programa „Gyvai“ (angl. Unplugged)
Programa veiksmingai sumažina kanapių vartojimo nors kartą per paskutines 30 dienų bei apsvaigimo nuo alkoholio riziką. Šios programos efektyvumą lemia tai, kad „Gyvai“ pamokose ne tik suteikiama informacija apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, bet ir ugdomi moksleivių gyvenimo įgūdžiai. Mokiniai dalyvauja 12–oje pamokų, kuriose mokosi bendrauti, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, apginti savo nuomonę, atpažinti bendraamžių įtaką, supažindinami su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliama žala. Programoje dalyvaujančių moksleivių tėvai taip pat yra kviečiami dalyvauti praktiniuose seminaruose. Nuo 2009 m. programa „Gyvai“ yra įgyvendinama ir Lietuvoje .
• Ankstyvosios intervencijos jauniems narkotikų vartotojams projektas „FreD goes net“
Tikslas vykdyti ankstyvosios intervencijos priemones jauniems asmenims (nuo 14 iki 21 metų amžiaus), pirmą kartą pastebėtiems (mokyklos, policijos ar darbovietės) vartojant narkotikus ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, siekiant jiems padėti atsisakyti šių medžiagų vartojimo ir apsaugoti juos nuo priklausomybės išsivystymo. Ankstyvosios intervencijos programa, kurią sudaro pradinis pokalbis ir aštuonios valandos užsiėmimų, siekiama motyvuoti jaunus psichoaktyviųjų medžiagų vartotojus apmąstyti ir pakeisti savo elgesį.
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
• Lietuvoje vykdoma alkoholio kainų politika iš esmės prieštarauja PSO rekomendacijoms.
• Lietuvoje vykdoma tabako kainų politika iš esmės neprieštarauja PSO rekomendacijoms, tačiau juntamas neryžtingumas didinant tabako gaminių kainas.
• Lietuvoje gydymo įstaigose nėra taikomi minimalios intervencijos principai.
• Vaikai ir jaunimas, kartu ir jų tėvai, yra pagrindinė tikslinė grupė, kuriai turi buti skiriami švietimo sveikatos klausimai ir suvokimo didinimo veiksmai.
• Siekiant žmones informuoti apie alkoholio vartojimą ir jo daromą žalą ir skatinant nėščiųjų blaivybę, tikslinga ant alkoholinių gėrimų pakuočių pateikti sveikatos įspėjimus, informuojančius apie alkoholio vartojimo pasekmes.
• Rekomenduojama vykdyti ilgalaikes, nuoseklias, integraliu požiūriu ir gerąja patirtimi pagrįstas sveikos gyvensenos formavimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos veiklas. Į vaikams skirtų prevencinių programų procesą būtina įtraukti ir jų tėvus, nes pirmiausia už vaikus atsakyti tėvai, o tik po to ugdymo įstaiga.
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
• Barai ar naktinio pasilinksminimo vietos, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais nėra suinteresuoti mažinti alkoholio vartojimą ir neskatinti gėrimo iki intoksikacijos. Vietos, kur šis reiškinys yra labiau paplitęs, tokios, kaip naktiniai klubai, mieliau samdosi apsaugą, kuri padeda suvaldyti girtų asmenų keliamus konfliktus, nei neparduoda alkoholio nuo jo jau apsvaigusiems asmenims. Todėl tikslinga pradėti glaudų bendradarbiavimą su verslo atstovais, siekiant mažinti alkoholio vartojimą.
• Tikslinga mokyti alkoholį parduodančių įmonių darbuotojus kaip spręsti konfliktus ir neparduoti alkoholio neblaiviam asmeniui.
• Pradėti taikyti minimalios intervencijos principus gydymo įstaigose, mokyti gydytojus.
• Glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis, teisėsaugos institucijomis, rengti rekomendacijas ir mokymus.
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
• Programose ir strategijose nurodomas nepakankamas integracijos ir bendradarbiavimo lygis, o tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimas tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos politikos formavimo ir įgyvendinimo dokumentuose išskiriamas kaip vienas iš uždavinių ar prioritetų.
• Tikslinga daugiau dėmesio skirti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonėms, vykdomoms darbo vietose, nes ši sritis Lietuvoje vis dar neplėtojama.
• Lietuvoje dažniausiai vykdomos bendrosios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės, kur kas rečiau vykdomos atrankinės ir tikslinės prevencijos priemonės. Šioms prevencijos rūšims turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys ir finansavimas. Taip pat nepakankamai išplėtotos ankstyvosios intervencijos paslaugos.
• Tam, kad psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonės būtų efektyvios ir veiktų vieninga sistema, labai svarbus tarpsektorinis bendradarbiavimas ir integracija tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių institucijų ir kitų įstaigų: teisėsaugos (policijos, prokuratūros, probacijos tarnybų, teismų, įkalinimo įstaigų ir kt.), socialinių paslaugų (reabilitacijos ir reintegracijos įstaigos, įdarbinimo, apgyvendinimo ir pan.) bei švietimo (mokyklų, kvalifikacijos kėlimo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją vykdančių ir kt.).