LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
OLGA DIDENKO
ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ
DARBO INTENSYVUMAS: SUSIJUSIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA” baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Olga Riklikienė
KAUNAS, 2016
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
Prof. Jūratė Macijauskienė
Parašas........................
2016 m. .........mėn. ........d.
ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ DARBO
INTENSYVUMAS: SUSIJUSIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA” baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Olga Riklikienė
2016 m. .........mėn. ........d.
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Olga Didenko
2016 m. ........mėn. ..........d. 2016 m. .........mėn. ........d.
KAUNAS, 2016
3
TURINYS
TURINYS ................................................................................................................................................. 3
SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 5
SUMMARY .............................................................................................................................................. 6
PADĖKA .................................................................................................................................................. 6
SANTRUMPOS ........................................................................................................................................ 8
SĄVOKOS ................................................................................................................................................ 9
ĮVADAS ................................................................................................................................................. 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................................... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 13
1.1. Slaugos žmogiškųjų išteklių vadybos principai ...................................................................... 13
1.2. Konceptualaus intensyviosios terapijos darbo aplinkos modelio raida ir pagrindiniai
komponentai ........................................................................................................................................ 15
1.3. Slaugos intensyvumo samprata. Pacientų klasifikavimo sistemos ......................................... 17
1.4. Slaugymo veiksmų intensyvumo skalės raida ir pagrindiniai komponentai ........................... 20
1.5. Slaugymo veiksmai reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ................................... 25
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI .......................................................................................... 28
2.1. Tyrimo organizavimas ir instrumentai .................................................................................... 28
2.2. Stebėjimo atvejai ..................................................................................................................... 29
2.3. Tyrimo etika ............................................................................................................................ 31
2.4. Statistinė duomenų analizė ..................................................................................................... 31
3. TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................... 32
3.1. Tiriamųjų demografinių ir socialinių duomenų analizė .......................................................... 32
3.2. Pacientų ir slaugytojų santykio analizė ................................................................................... 34
3.3. Slaugytojų darbo laiko, skiriamo tenkinti paciento poreikiams, analizė ................................ 35
3.4. Pacientų slaugos poreikis pagal Slaugymo veiksmų intensyvumo skalę ................................ 36
3.5. Pacientų amžiaus, lyties, būklės sunkumo laipsnio (pagal EuroSCORE II), gulėjimo trukmės
RITS, paciento slaugos poreiko (pagal SVIS-28), operacijos tipo ir slaugytojų darbo intensyvumo
sąsajų analizė ...................................................................................................................................... 43
3.6. Slaugytojų darbo intensyvumo analizė normalaus ir padidinto slaugytojų darbo krūvio
grupėse ................................................................................................................................................ 45
3.7. Slaugytojų nuomonė apie SVIS-28 naudojimą ir reikalingumą ............................................. 51
4. REZULTATŲ APTARIMAS ......................................................................................................... 55
4
IŠVADOS ............................................................................................................................................... 59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 60
LITERATŪRA ....................................................................................................................................... 61
PUBLIKACIJOS .................................................................................................................................... 66
5
SANTRAUKA
Didenko O. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumas: susijusių veiksnių
analizė; magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. O. Riklikienė, Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas, Slaugos ir rūpybos katedra – Kaunas, 2016, − 71 p.
Darbo tikslas: Ištirti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumą ir
su juo susijusius veiksnius.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas VšĮ Vilniaus Universiteto Ligoninės ,,Santariškių
Klinikos”, II reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, 2013 m. lapkričio mėn. ir 2014 m.
vasario ir gegužės mėn. Stebėtas slaugytojų darbo intensyvumas, taikant Slaugymo veiksmų
intensyvumo skalę (SVIS-28). Rinkti papildomi duomenys apie paciento lytį, amžių, gulėjimo trukmę,
diagnozę, pacientams po kardiochirurginių operacijų – duomenys apie paciento būklės sunkumo
laipsnį pagal EuroScore II (naudojama įvertinti mirtingumo riziką prieš operaciją). Slaugytojų (n=10)
nuomonė apie skalės naudojimą ir reikalingumą buvo tirta pusiau struktūrinio grupinio ir individualių
interviu metodais.
Rezultatai: Iš viso atlikta 1147 slaugos intensyvumo stebėjimai, iš jų atskirta 626 slaugytojų
stebėjimai su 412 pacientų, gydytų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje po įvairių
chirurginių intervencijų. Vidutinis slaugytojų darbo intensyvumas – 56,31±21,74 balų iš 88
maksimaliai galimų (užsienio autoriai rekomenduoja 46 balų slaugos intensyvumą). Analizuotos
SVIS-28 dedamosios ir nustatytas slaugytojų darbo krūvio pasiskirstymas: didžiąją darbo laiko dalį
slaugytojai skyrė bendriems slaugos veiksmams (39,8 proc.), o mažiausią dalį slaugos veiksmų sudarė
specialieji veiksmai (0,02 proc.). Ištirtas minėtų SVIS-28 dedamųjų ir per didelio darbo krūvio
teigiamas ryšys. Rastos silpnos statistiškai reikšmingos teigiamos sąsajos tarp pacientų amžius ir
slaugytojų darbo intensyvumo. Sąsaja tarp pacientų gulėjimo trukmės RITS ir slaugytojų darbo
intensyvumo buvo statistiškai reikšminga. Slaugytojų darbo intensyvumas skiriasi, atsižvelgiant į
pacientų operacijos tipą ir pacientų būklės sunkumo laipsnį.
Išvados: Slaugytojų darbo intensyvumas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose
slaugant pacientus po širdies operacijų viršija rekomenduojamas normas. Su slaugytojų per dideliu
darbo krūviu yra susiję ir jį didina bendrieji slaugos veiksmai, kardiovaskulinės sistemos palaikymas,
inkstų funkcijos ir metabolinės sistemos palaikymo veiksmai. Anestezijos ir intensyviosios terapijos
slaugytojų nuomone, SVIS-28 įdiegimas praktikoje suteiktų vertę slaugos praktikai ir slaugytojų
darbui, tai padėtų tiksliau apskaičiuoti darbo krūvį, patobulintų slaugytojų paskirstymą darbo vietoje.
Raktažodžiai: slaugytojų darbo intensyvumas, slaugymo veiksmų intensyvumo skalė,
pacientų klasifikavimo sistemos, žmogiškieji ištekliai.
6
SUMMARY
Didenko O. Anesthesia and intensive care nurses' workload: related factors analysis, master’s thesis /
supervisor O.Riklikienė RN, PhD, Assoc. prof.; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of
Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2016, − 71 p.
The purpose of this study was to investigate the anesthesia and intensive care nurses’
workload and related factors.
Material and methods: the study was conducted at Vilnius University Hospital, Santariskiu
Klinikos, II intensive care unit during 2013 November and 2014 February, May. Observation focused
on nurses’ workload, using the the Therapeutic Intervention Scoring System (TISS-28). Additional
data included the patient's sex, age, length of stay, type of surgery, and for patients after cardiac
surgery - data about the condition of the patient according to the severity of EuroSCORE II (which is
used to assess the risk of mortality before surgery). Additionally, opinions of nurses (n=10) have been
studied about the use of the scale and its rationality in a semi-structured group and individual
interviews.
Results: Total of 1147 observations of nurses workload were performed: 626 separate
observations of nurses and 412 of patients treated in the intensive care unit after various surgical
interventions. The average nursing workload − 56,31±21,74 points out of a maximum possible 88
(different authors recommend 46 points of workload). We analyzed TISS-28 components and
established the distribution of nursing workload: the bulk of the working time of nurses was allocated
to joint actions of nursing (39.8 %), and the least the part of the nursing actions was amounted to
specific actions (0.02%). The relationship between TISS-28 components and excessive workload was
analysed and weak statistically significant positive correlation between the age of patients and nurses’
workload was determined. The correlation between the patients' length of stay and ICU nurses work
intensity was statistically significant. Nurses workload varies according to the type of surgery and
patients' severity.
Conclusions: Nursing workload unit caring for patients after cardiac surgery in the intensive
care exceed the recommendations. An excessive nursing workload was increased by overall nursing
actions, support of cardiovascular, renal and metabolic system actions. Anesthesia and intensive care
nurses suggest implementation of TISS-28 into nursing practice in order to show the value of nursing
practice and nurses’ input, also it would help to calculate the nurses’ workload more accurately and to
improve the distribution of nurses in the workplace.
Keywords: nurses’ workload, Therapeutic Intervention Scoring System, patient classification
systems, human resources.
7
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei doc.dr. Olgai Riklikienei, kuri man skyrė savo laiką, dalinosi
patirtimi bei žiniomis, davė naudingus pasiūlymus ir patarimus.
Už bendradarbiavimą ir pagalbą atliekant tyrimą dėkoju visoms slaugytojoms dalyvavusioms tyrime,
savo skyriaus kolektyvui už supratimą.
Dėkoju šeimai bei draugams už palaikymą ir tikėjimą mano jėgomis.
Su pagarba, studentė Olga Didenko
8
SANTRUMPOS
AKJ – aortokoronarinių jungčių suformavimo operacija
AK – arterinis kateteris
CVK – centrinės venos kateteris
DPV – dirbtinė plaučių ventiliacija
EuroSCORE II − Europinė širdies operacijos rizikos įvertinimo sistema
EKMO − ekstrakorporinė membraninė oksigenoterapija
EŠS – elektrinė širdies stimuliacija
HF – hemofiltracija
KIAB – perkutaninis intraaortinis pompos įvedimas
MN – Medicinos norma
PEEP − teigiamas slėgis iškvėpimo pabaigoje
PKI − perkutaninė koronarinė intervencija
PSO – pasaulio sveikatos organizacija
RITS – reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius
SAPS II – pacientų būklės sunkumo įvertinimo sistema
SOFA – organų nepakankamumo įvertinimo skalė
ŠTK− šlapimo pūslės kateteris
SVIS-28 – slaugymo veiksmų intensyvumo skalė
TISS-28 − Therapeutic Intervention Scoring System-28
(Terapinių Intervencijų Vertinimo Sistema)
9
SĄVOKOS
Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, teisės
aktų nustatyta tvarka įgijęs anestezijos ir intensyviosios slaugos specializaciją [10].
Slaugos intensyvumo skalė – slaugos darbo intensyvumo matavimo instrumentas, leidžiantis
sutartinai pamatuoti suteiktas slaugos paslaugas ir susidedantis iš atskirų matavimo vienetų – slaugos
intensyvumo balų [2].
Slaugos intensyvumo balas – slaugos intensyvumo matavimo vienetas [2].
Pacientų klasifikavimo (klasifikacijos) sistemos – įrankiai, sukurti norint nustatyti pacientų
poreikius, kuriems patenkinti reikalingi slaugos ištekliai, skirti konkretaus paciento priežiūrai.
Išmatuoja ligos intensyvumą ir slaugos intensyvumą reikalingą konkrečiam pacientui [43].
Netiesioginė priežiūra – veikla, kuri tiesiogiai susijusi su pacientu, tačiau tiesioginis kontaktas
nėra privalomas [16].
Tiesioginė priežiūra – veikla, kurios metu būtinas tiesioginis kontaktas su pacientu [16].
10
ĮVADAS
Pasaulyje ir Europoje šiuo metu aktualus slaugytojų darbo krūvio bei slaugytojo-gydytojo,
slaugytojo-paciento, slaugytojo-pagalbinio personalo santykio nustatymas. Europoje nėra vieningos
asmens sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimo politikos, visuotinai priimtinų darbo krūvių
standartų ir normatyvų. Dažniausiai remiamasi rekomendacijomis ir gairėmis, kurias sudaro
nacionalinės arba Europos specialybių draugijos bei organizacijos [16].
Nuolat kintančioje sveikatos priežiūros aplinkoje, diegiant įvairius veiklos modelius,
formuojasi naujas požiūris į organizaciją, kaip veiklos sistemą, kurioje slaugytojai, t.y. žmogiškieji
ištekliai, tampa svarbiausia ir aktyviausia sistemos dalimi, lemiančia organizacijos veiklos
efektyvumą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad slaugytojai yra gausiausia sveikatos
priežiūros darbuotojų grupė, sudaranti 50 proc. visų darbuotojų ir atliekanti reikšmingą vaidmenį
žmonių sveikatos gerinime [22]. Taigi, žmogiškųjų išteklių efektyvus valdymas yra svarbus veiksnys,
siekiant organizacijos tikslų bei naudos kiekvienam darbuotojui, organizacijai ir visuomenei [21].
Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius (toliau − RITS) − tai daugiaprofesinė
sveikatos priežiūros sritis, pasižyminti sąlyginai trumpa pacientų gydymo trukme ir savitais slaugos
taikymo bei vertinimo principas [17]. Šiame skyriuje teikiamos paslaugos pacientams, turintiems
komplikuotą, progresuojančią ir daugybinę patologiją, kai reikalingas visapusiškas ištyrimas,
neinvazinis ir/arba invazinis gyvybinių funkcijų stebėjimas, koregavimas ir palaikymas aparatais,
medikamentais ar nemedikamentinėmis priemonėmis. Čia visą parą pacientams teikiamas intensyvus
gydymas ir slauga, todėl reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai turi gerai išmanyti
klinikinę fiziologiją, farmakologiją, mokėti atlikti įvairias procedūras − joms pasiruošti bei asistuoti
gydytojui anesteziologui-reanimatologui įvairių intervencijų metu (intubacija, centrinių venų punkcija,
pleuros punkcija, elektrinė širdies defibriliacija, pakaitinė inkstų terapija ir t.t.). Taigi, reanimacijos ir
intensyviosios terapijos slaugytojams keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, šiais specialistais
tampama tik įgijus šios srities specializaciją. Anestezijos ir intensyviosios slaugos specializacija
įgyjama aukštojoje mokykloje, baigus studijas pagal bendrosios praktikos slaugos programą ir
papildomą anestezijos ir intensyviosios slaugos neformaliojo švietimo programą [10].
Viena iš aktualiausių anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų problemų yra didelis
darbo intensyvumas [21]. Europoje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad RITS slaugytojai - tai
didžiausia ekonominė investicija intensyviosios terapijos skyriuose, sudaranti apie 50 proc. visų kaštų,
todėl tinkamas žmogiškųjų išteklių valdymas yra nors ir sudėtingas, bet būtinas vadybinis procesas
[53]. Lietuvoje vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausia slaugytojų darbo apkrova, išreikšta
slaugos intensyvumu, buvo kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, kur vieno
11
slaugytojo darbo apkrova ir slaugos intensyvumas buvo 7 – 10 kartų didesnis, nei kituose skyriuose
[2].
Neadekvatus žmogiškųjų išteklių planavimas, didėjantis slaugytojų trūkumas ir darbo krūvio
augimas rodo, kad situacija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje reikalauja neatidėliotinų sprendimų
[2]. Lietuvoje trūksta tyrimų, kurių metu išsamiai būtų nagrinėtas ir vertintas intensyviosios terapijos
slaugytojų darbo intensyvumas. Nors bendrosios ir specialiosios praktikos slaugytojų darbo krūviai
Lietuvoje nustatyti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-40 [10], neretai
darbuotojų kaita, žmogiškųjų išteklių trūkumas, maži atlyginimai, slaugytojų emigracija į kitas šalys,
inovatyvūs gydymo ir slaugos metodai diktuoja visai kitokius slaugytojų krūvius reanimacijos ir
intensyviosios terapijos skyriuje.
Kaip teigia Miranda ir kt. (2003), intensyvioji slauga iš esmės pasikeitė per paskutinius
dvidešimt metų. Visuomenes senėjimas ir pacientų, gydomų reanimacijos ir intensyvios terapijos
skyriuje, būklės sunkėjimas, taipogi daugybė administracinių užduočių (t.y. netiesioginė pacientų slauga)
didina darbo intensyvumą. Tam, kad įvertintume ir tinkamai paskirstytume darbo užduotis tarp
reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų, reikia remtis slaugytojų darbo intensyvumo
skaičiavimo sistema [56]. Nustatyta, kad slaugos intensyvumo skalės įdiegimas sudaro galimybę
kompetentingai valdyti slaugos kokybę žmogiškųjų išteklių ir suteikiamų slaugos paslaugų apimties
pagal paciento poreikius nustatymo metodais [25].
Darbo naujumas. Mažai atlikta tyrimų apie anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų,
dirbančių RITS, vykdomas veiklas, apie tai, ar yra instrumentai, kurie galėtų padėti darbo vietoje
paskirstyti slaugytojus tolygiai, atsižvelgiant į pacientų slaugos poreikius. Šiame darbe naudojant
Slaugymo veiksmų intensyvumo skalę, pirmą kartą Lietuvos RITS , įvertintas laikas, skiriamas pacientų
slaugos poreikiui užtikrinti .
Darbo praktinė nauda. Tyrimas parodys, kaip anestezijos ir intensyviosios terapijos
slaugytojai paskirsto veikloms skiriamą laiką ir kokie slaugytojų paskirstymo darbo vietoje trūkumai.
Šis tyrimas atskleis, ar SVIS įdegimas į praktiką padėtų slaugos administratoriams tolygiai paskirstyti
žmogiškuosius išteklius darbo pamainos metu ir suteiktų daugiau pagrįstumo paskirstymui, leistų
tobulinti slaugos paslaugų kokybę bei gerinti slaugos personalo darbo organizavimą, išlaikant tinkamą
psichologinį mikroklimatą. Visi šie veiksniai didintų slaugytojų lojalumą įstaigai ir skatintų jiems
ilgiau išlikti darbo rinkoje.
Taigi, šio darbo tikslas buvo įvertinti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo
krūvį, pasirenkant vieną iš populiaresnių skalių slaugytojų darbo intensyvumui vertinti − Slaugymo
veiksmų intensyvumo skalę (SVIS-28 ).
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - Ištirti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo
intensyvumą ir su juo susijusius veiksnius.
Uždaviniai:
1. Nustatyti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumą, taikant
slaugymo veiksmų intensyvumo skalę.
2. Išanalizuoti ryšį tarp anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumo ir
pacientų charakteristikos bei būklės sunkumo laipsnio.
3. Ištirti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų nuomonę apie slaugymo veiksmų
intensyvumo skalės naudojimą bei reikalingumą.
Tyrimo objektas: slaugytojų darbo intensyvumas.
Tyrimo subjektas: anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai ir pacientai.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Slaugos žmogiškųjų išteklių vadybos principai
Frederick W. Taylor (1856-1915) yra geriausiai žinomas mokslinio valdymo teorijos atstovas.
Su jo vardu apskritai susietas vadybos, kaip žinių sistemos apie organizacijų valdymą, atsiradimas. F.
W. Tayloras − Amerikos pramonės inžinierius, mokslinio valdymo versle pradininkas. Jis buvo
įtakingiausia to meto asmenybė, iki šiol turinti įtakos vadovavimo paslaugų praktikai bei vadovavimo
minčiai. Tayloras formalizavo mokslinio vadovavimo principus. Naudodamas savo tyrimų medžiagą,
F. W. Tayloras išplėtojo nemažai idėjų, kaip darbo organizavimą padaryti efektyvesniu. Tayloras teigė,
kad realizuojant mokslinio valdymo teoriją, vadybininkai pagrindinį dėmesį turi skirti darbininkų
darbo organizavimui ir tobulinimui. Vėliau jis tapo žymiu darbo organizavimo konsultantu.
Plėtojantis slaugos ir vadybos mokslams, šių dvejų mokslų sąryšis tampa neišvengiamu.
Slaugos vadovas privalo turėti ne tik pažangiausių slaugos žinių, bet ir išmanyti vadybą ir gebėti
vadybos principus taikyti praktikoje [2]. Viena svarbiausių slaugos vadovų kompetencijų yra
efektyvus slaugos proceso valdymas daugiafunkcinėje sveikatos priežiūroje, todėl geresnių rezultatų
galima pasiekti taikant vadybiniais principais grįstą vadovavimo praktiką [22].
Pagal Čiegį (2010), Sveikatos priežiūros organizacijų valdymas – tai organizacijos narių
darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas
iškeltiems tikslams pasekti [3].
Kaip teigia Janušonis (2004), valstybinių, nekomercinių, nesiekiančių pelno sveikatos
priežiūros organizacijų valdymas – labai sudėtinga veikla, tai visuma nuolatinių veiksnių, pasirinktų
remiantis informacija apie organizaciją ir turinčių tikslą palaikyti arba gerinti juos funkcionavimą,
atsižvelgiant į esamą padėti ir tikslus [8].
Janušonis (2004), analizuodamas valdomą sveikatos priežiūrą, teigia, kad valdomos
sveikatos priežiūros tikslas – keisti paslaugų teikėjų elgseną, akcentuojant jų dėmesį į tris pagrindinius
aspektus: sveikatos priežiūros vadybą, sveikatos priežiūros kokybę ir įrodymais pagrįstą sveikatos
priežiūrą [8].
Skiriamos keturios bendrosios vadybos funkcijos, kurios lemia sveikatos priežiūros
sprendimų efektyvumą: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė (1 lentelė). Planavimo
pagrindinė funkcija yra apibrėžti tikslus ir užduotis, o pasitelkus organizavimo funkciją siekiama
sukurti tam tikras struktūras uždaviniams ir tikslams realizuoti. Pagrindiniai reikalavimai planams –
įtemptumas, realumas, susiliejimas su laiku, atsakomybė už įgyvendinimą, galimybė išmatuoti,
14
lankstumas, tikimybės įvertinimas. Organizavimas apibūdinamas kaip darbo pasidalijinimas,
struktūrinių grandžių formavimas, organizacijos struktūros projektavimas, koordinavimas [22].
1 lentelė. Bendrosios vadybos funkcijų ir slaugos proceso ryšys
Bendrosios vadybos funkcijos
Apibūdinimas Slaugos procesas Apibūdinimas
Planavimas Apibrėžiami tikslai ir užduotys; per organizavimą siekiama sukurti tam tikras struktūras uždaviniams ir tikslams realizuoti. Svarbiausi bruožai - orientavimasis į ateitį ir racionalumas. Pagrindiniai reikalavimai planams - įtemptumas, realumas, susiliejimas su laiku, atsakomybė už įgyvendinimą galimybė išmatuoti, lankstumas, tikimybės įvertinimas.
Darbo planavimas
Tikslas – saugi ir kokybiška slauga. Užduotys – slaugos poreikių patenkinimas Pagrindiniai reikalavimai darbo planavimo instrumentui: pagrįstumas, patikimumas, paprastumas, naudingumas, objektyvumas, priimtinumas [17].
Organizavimas Darbo pasidalijimas, struktūrinių grandžių formavimas, organizacijos struktūros projektavimas, hierarchinės sistemos įvardijimas, koordinavimas ir organizacinis jos vystymas.
Organizavimas
Slaugytojo darbo vietos organizavimas – tai sistema organizacinių – techninių priemonių, padedančių tikslingai naudoti darbo jėgą, darbo laiką ir sudaryti normalias, palankias, sveikas darbo sąlygas.
Kontrolė Atskirų asmenų ir grupių pareigų atlikimo kontrolė; Grįžtamojo ryšio grupėms ir atskiriems asmenims suteikimas Skatinimas ir baudimas atsižvelgiant į pareigų atlikimą
Kontrolė Slaugos tikslų ir rezultatų įvertinimas
Koordinavimas Žmogiškųjų išteklių valdymas
Koordinavimas Paskirstymas pagal tinkamą paciento/slaugytojo santykį
parengė O.Didenko pagal literatūrą [19, 22]
15
Atitinkamų slaugos stadijų išskyrimas leidžia sukurti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos galima
vertinti bei kontroliuoti profesinės slaugos veiklos kokybę [22]. Tiek slaugytojams, dirbantiems su
pacientais, tiek ir slaugos vadybininkams, reikalinga informacija, kuria jie pagristų savo sprendimus ir
veiksmus.
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai klausimai, problemos ir principai, susiję su
personalo vadyba tam tikrose organizacijose – gamyklose, ligoninėse, valdžios ar lavinimo įstaigose –
yra bendri. Vadovo pareiga yra valdyti jam priklausančius žmogiškuosius išteklius, t.y., sukurti kuo
geresnę komandą ir ją skatinančią aplinką, kad komanda pasiektų organizacijos iškeltus tikslus.
Konstruktyvus ir teisingas įmonės žmogiškųjų išteklių valdymas garantuoja veiksmingą organizacijos
gyvavimą.
1.2. Konceptualaus intensyviosios terapijos darbo aplinkos modelio raida ir
pagrindiniai komponentai
Stevens (1974) pirmasis atskleidė slaugos vadovo vaidmens ir jo sprendimų svarbą bei įtaką
konceptualaus intensyviosios terapijos darbo aplinkos modelio elementams. Jis apibrėžė penkis darbo
aplinkos komponentus (personalas, sistemos, slaugos vadovas, pacientai, administravimas) ir svarstė
šių elementų tarpusavio ryšį [66].
Ganong (1975) darbo aplinką susiejo su tokiais elementais, kaip slaugos vadovas, aplinkos
veiksniai (verslo, ekonominiai, profesiniai, vyriausybiniai, bendruomenės, politiniai ir socialiniai),
medicinos personalas, ligoninės administracija, darbuotojai, padaliniai, paciento šeima ir kultūra [9].
Šie pirmieji darbai pastūmėjo kitus mokslininkus tyrinėti RITS darbo aplinką, jos sudedamąsias dalis
ir jų sąsajas [45].
Simms ir kt. (1985) sukūrė Sveikatos organizacijos-aplinkos modelį (angl. Health
Organization – Environment Model) ir apibrėžė slaugytojų darbo aplinką. Pasak jų, aplinka susideda iš
vidinio ir išorinio sluoksnio. Vidinį sluoksnį sudaro trys dalys: struktūra (slaugos filosofija, slaugos
modeliai, slaugos istorijos), procesas (slaugos kriterijai, standartai ir klinikiniai sprendimai) ir
rezultatai (pasitikėjimas, palaikymas, rizika) [62].
Sveikatos organizacijos-aplinkos modelis atkartoja sveikatos priežiūros kokybės vadybos
pradininko A. Donabediano kokybės sistemos modelį, pagrįstą organizacinė struktūra, procesais ir
veiklos rezultatais.
16
A. Donabediano teorijos modelį, norėdami įvertinti sveikatos priežiūros kokybę, naudoja
daugelis ligoninių vadovų. Struktūra, pagal A. Donabedianą – tai paliginti stabilios sveikatos
priežiūros paslaugų teikėjų ypatybės, kurios susideda iš sveikatos apsaugos sistemos komponentų:
žmogiškųjų išteklių (personalo mokymo ir jų įgūdžių); materialinių išteklių (įrangos išteklių
pakankamumo); fizinės ir organizacinės aplinkos, kuri veiksmingai turi sutelkti šiuos išteklius, kad
būtų pasiekti optimali pacientų priežiūra [9].
Kinney ir kt. (1996) buvo pirmieji slaugytojai-mokslininkai, kurie pritaikė darbo aplinkos
modelį ir apibūdino RITS darbo aplinką, kaip sąryšį tarp intensyvios terapijos slaugytojų, intensyvios
terapijos pacientų ir slaugytojo-paciento santykio. Modelis buvo priimtas Jungtinių Valstijų
Intensyvios terapijos slaugytojų asociacijos [23].
Pagal Spicer ir Robinson [42], Konceptualų RITS darbo aplinkos modelį sudaro penki
sluoksniai arba komponentai: strategija (ekonominiai, socialiniai, teisiniai, techniniai, profesiniai
aspektai); administracinė programa (pacientų slaugos efektyvumas, slaugos kokybės kontrolė,
infekcijos kontrolė); palaikymo sistemos (radiologinė, farmacinė, deguonies tiekimo tarnybos
dirbančios 24 val. per parą), psichologinė darbo atmosfera (palanki/nepalanki darbo aplinka),
žmogiškieji ištekliai (slaugytojai, pacientai, jų santykiai).
Pagrindinės Konceptualaus intensyvios terapijos darbo aplinkos modelio prielaidos:
• Visi intensyvios terapijos darbo aplinkos komponentai yra susiję;
• Slaugytojai, t.y. žmogiškieji ištekliai, yra svarbiausia sistemos (skyriaus, organizacijos) dalis,
lemianti organizacijos veiklos efektyvumą;
• Žmogiškųjų išteklių sfera daro poveikį bet kokiam intensyviosios terapijos darbo aplinkos
komponentui;
• Žmogiškųjų išteklių valdymas yra gyvybiškai svarbus veiksnys, siekiant organizacijos tikslų
bei naudos kiekvienam darbuotojui ir visuomenei;
• Efektyvus intensyviosios terapijos darbo aplinkos valdymas didina reanimacijos ir
intensyviosios terapijos slaugytojų darbo našumą, dėl ko gerėja pacientų sveikimo rezultatai,
slaugytojų pasitenkinimas darbu, slaugymo veiksmingumas;
• Optimalus RITS darbo aplinkos valdymas užtikrina efektyvią, reikalingą ir tinkamą pacientų
slaugą, didina slaugytojų pasitenkinimą darbu ir garantuoja pačios organizacijos arba ligoninės,
skyriaus sėkmę paslaugų rinkoje [43].
Vadinasi, darbo aplinka yra vieta, kur vyksta tarpusavio sąryšis tarp žmonių (žmogus-
žmogus) ir tarp materialių ir žmogiškųjų resursų (daiktai-žmonės).
17
Apibendrinat literatūros duomenis, neadekvatus žmogiškųjų planavimas gali būti pagrindinę
nesukomplektuoto personalo ir darbo vietų neužpildymo priežastis, sąlygojanti brangiai kainuojančius
organizacijos veiklos efektyvumo nuostolius.
1.3. Slaugos intensyvumo samprata. Pacientų klasifikavimo sistemos
Slaugymas ir slaugos intensyvumas – tai procesai, kuriuos nusakantys dalykai yra abstraktūs,
subjektyvūs, sunkiai išmatomąjį ir sunkiai įvertinami. Tyrėjų nuomone, slaugos intensyvumas
atskleidžia:
1) pacientams suteiktų paslaugų sudėtingumą ir apimtį;
2) slaugos sudėtingumo lygio įvardijimas slaugos intensyvumu leidžia išryškinti slaugos
personalo darbines laiko sąnaudas kiekvienu konkrečiu paciento slaugos atveju [2].
Mokslininkai pastebi, kad blogas slaugytojų darbo laiko paskirstymas ir panaudojimas gali
turėti neigiamos įtakos paciento priežiūros rezultatams, t.y slaugos kokybei: netinkamas slaugytojo-
paciento santykis siejasi su padidėjusių pacientų mirtingumu [35, 36, 50], didesnių nepageidaujamų
atvejų dažniu [47, 48], kas leidžia daryti išvadą, kad kuo mažiau slaugytojas turi laiko slaugos
veiksmams atlikti, tuo blogesni pacientų sveikimo rezultatai [42]. Tinkamas slaugytojo-paciento
santykis yra svarbus veiksnys užtikrinant efektyvią priežiūrą, taip pat slaugos ir gydymo klaidų
idenfikavimą ir nepageidaujamų įvykių prevenciją [64].
Literatūroje nurodoma, jog hospitalinės infekcijos profilaktikai labai svarbus slaugytojų ir
pacientų skaičiaus santykis, kuriam mažėjant, didėja ventiliacinės pneumonijos rizika [47]. Kito
tyrimo duomenimis, padidintas slaugytojų darbo krūvis (daugiau nei 1 pacientas) buvo susijęs su
padidėjusiu šlapimo takų ir operacinės žaizdos infekcijomis [31], slaugytojų darbo intensyvumas
didina pragulų atsiradimo riziką [32].
Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kuo daugiau ligonių tenka slaugyti vienam
slaugytojui, tuo mažesnės yra jo fizinės ir psichologinės galimybės laiku ir profesionaliai atlikti
slaugytojo funkcijas, motyvuoti ir skatinti pacientą, jį mokyti, informuoti [2]. Beveik visada
reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų ,,perdegimo“ sindromas, nepasitenkinimas darbu
siejamas su mažu slaugytojo-paciento santykiu [14, 25].
Taigi aiškėja, kad subalansuotas slaugytojo-paciento santykis yra svarbus veiksnys, užtikrinant
efektyvią priežiūrą, garantuojant slaugos ir gydymo klaidų identifikavimą ir nepageidaujamų įvykių
prevenciją. Tačiau siekiant tokio santykio, reikalingos priemonės ir būdai, leisiantys adekvačiai
paskirstyti slaugytojų išteklius ir subalansuoti jų darbo krūvį.
18
Pripažįstama, kad pacientų klasifikavimo sistemos yra vienas geriausių būdų slaugos vadovams
planuoti ir vertinti slaugytojų darbą [41]. 2011 metais JAV mokslininkai apžvelgė 63 publikuotus
darbus apie pacientų klasifikavimo sistemas (1983–2010) – ieškota pacientų klasifikavimo sistemos
,,auksinio standarto“, kuris būtų tinkamas slaugos praktikai. Dažniausiai minėtos buvo šios pacientų
klasifikavimo sistemos bei jų taikymas praktikoje personalo paskirstymui ir slaugytojų darbo
intensyvumui vertintini:
• Pacientų sveikatos būklės sunkumo sistemos (angl. – Pacient Acuity Systems), taikytos 1992,
1994, 1999, 2005 metais;
• Slaugytojų darbo krūvio valdymo sistemos (angl. – Workload Management Systems).
Adelotte (1973) atliko pirmąjį bandymą suskirstyti pacientus į kategorijas [24]. Svarbiausi
pacientų klasifikavimo sistemos veiksniai buvo: paciento savirūpa, jutimo sutrikimai, paciento
sveikatos būklės sunkumas, specifiniai slaugos poreikiai, slaugytojų įgūdžių lygis, ligoninės
geografinė padėtis ir statusas.
Edwardson ir Goivannetti (1974) apžvelgė slaugytojų darbo intensyvumo administravimo
sistemas, kurios naudotos 1977–1992 m. [44]. Mokslininkai teigė, kad pagrindiniai slaugytojų darbo
intensyvumo planavimo veiksniai susiję su pacientų skirstymu pagal diagnozes, pacientų intensyviu
stebėjimu, pacientų slaugos/priežiūros intensyvumu, slaugos veiksmų atlikimo laiku.
Hughes (1999) tyrinėjo slaugytojų darbo intensyvumą valdančius metodus Jungtinėje
Karalystėje ir suklasifikavo juos pagal tris svarbiausius veiksnius (slaugytojų veiksmai, pacientų
priklausomybė, naudojimasis statistikos metodais, t.y. regresijos analize) tam, kad nuspėtų slaugytojų
ir kito personalo poreikį ateičiai [46].
Analogiškai, O’Brein-Pallas ir kt. (2005) analizavo slaugytojų darbo intensyvumą valdančius
metodus ir jų produktyvumą [60]. Jie studijavo Slaugymo indeksą pagal paciento sunkumą (angl.
Patient Intensity for nursing index – PINI); GRASP darbo intensyvumo matavimo sistemą (angl.
GRASP workload measurement system); Medicus pacientų klasifikacijos instrumentą (angl. Medicus
patient clasification tool); Aplinkos sudėtingumo skalę (angl. Enviromental Complexity Scale).
Autoriai nustatė, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys slaugytojų darbo intensyvumą ir jo
produktyvumą, yra pacientų slaugos ypatumai, slaugytojų charakteristika, personalo darbo modeliai ir
slaugos organizavimas.
Jau dešimtmetis grupė ligoninių Suomijoje, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, patvirtino ir
sėkmingai naudoja personalo modelį–pacientų klasifikavimo sistemą RAFAELA. Ją sudaro pacientų
klasifikavimo sistemos, žmogiškųjų išteklių įvertinimo ir optimalios slaugos įvertinimo derinys [29].
19
Daug tyrimų apie slaugytojų darbo intensyvumą kilę iš Suomijos. Morris (2007) mano, kad
teisingas matavimas slaugytojų darbo krūvio galimas tik tada, jei yra atsižvelgiama į turimus
žmogiškuosius išteklius [58]. Suomijoje populiariausias skalė yra penkių veiksmų skalė – Bendroji
darbo kategorija (angl. Overall Performance Category − OPC). Atlikti tyrimai su BDK, kuriuose
dalyvavo virš 1737 pacientų, parodė sąsajas tarp slaugytojų darbo intensyvumo ir slaugos personalo
amžio ir lyties [51].
Pagal Perroca (2007) [63] Švedijoje dažniausiai naudojamos keturios klasifikacijos sistemos:
Zebra, Beakta, Rush Medicus ir RiL. Zebra sistema buvo tobulinama universitetinėje Lund ligoninėje
1985 metais (Levenstam ir Bergbom Engberg 1993, 1997). Ji sudaryta iš keturių dalių: pacientų
klasifikacijos įrankio, aktyvumo/veiklos tyrimo (pagrįstumo nustatymo metodas), personalo skaičiaus
įvertinimo (ir esamo, ir reikalingo) bei slaugos priežiūros kokybės trūkumų fiksavimo esant
nepakankamam slaugos personalui. Pirmoji ir antroji dalys buvo išverstos ir adaptuotos atitinkamai
pagal kanadietiškąjį ir amerikietiškąjį metodus, o paskutinės dvi dalys buvo sukurtos pačiuose
universitetuose. Zebra sistemayra plačiau naudojama slaugos išlaidoms apskaičiuoti ir darbo atlikimo
kokybei stebėti.
Beakta metodas, paremtas Kanadoje atliktu tyrimu, buvo kuriamas Norvegijoje ir Švedijoje
1980 m. pabaigoje. Ši sistema sudaryta iš trijų dalių: darbo krūvio išmatavimo/pacientų vertinimo,
veiklos analizės ir personalo skaičiaus. Kiekvienas pacientas yra vertinamas atsižvelgiant į poreikius,
priežiūrai remiantis keliais indikatoriais (septyni − somatinei priežiūrai). Pacientai gali būti suskirstyti
į keturias grupes (A–D), remiantis taškais arba laiku, kuris apskaičiuojamas įvertinus visus
indikatorius (Švedijos apskričių tarybų federacija, 2000) [63].
Švediška Rush-Medicus metodo adaptacija yra naudojama nuo 1992 metų, atliekant
psichiatrinę priežiūrą, o nuo 1993 metų − atliekant somatinę priežiūrą. Sistema sudaryta iš 33
indikatorių, tokių kaip paciento būklė, pagrindinė slaugos priežiūra ir terapiniai poreikiai. Šiems
indikatoriams yra suteikiamas atitinkamas lyginamasis svoris. Bendras rezultatas yra apskaičiuotas
pagal penkis slaugos intensyvumo lygius, kurie prasideda nuo I kategorijos – pacientai, kuriems
reikalinga minimali slauga ir priežiūra (0–2 valandos per 24 valandų laikotarpį) iki V kategorijos,
kuriai priskiriami pacientai, reikalaujantys visiškos slaugos ir priežiūros – 10 ar daugiau valandų per
parą (Švedijos apskričių tarybų federacija, 2000) [63].
RiL yra prototipinis klasifikacijos metodas, pagrįstas Suomijos modeliu ir pritaikytas
universitetinėje Linköping ligoninėje. Juo yra matuojama ir tiesioginė slauga, ir darbo krūvis.
Tiesioginė slauga yra padalyta į pagrindinę slaugą ir specialiąją slaugą. Pagrindinė slauga suskirstyta į
keturias klases (A–D), kur A atitinka mažiausią slaugos sunkumą (darbo krūvį), o D – didžiausią.
Specialioji slauga taip pat suskirstyta į keturias klases (1–4), kur 1 klasė atitinka mažiausią darbo
20
krūvį, 4 – didžiausią. Vertinant darbo krūvį, pacientas patenka į pagrindinės slaugos arba specialiosios
slaugos klasę ir gautas derinys atitinka priežiūrą, kuri pacientui suteikiama per atitinkamą laikotarpį
[63].
Kaip ir kiekvieno matavimo instrumento, taip ir pacientų klasifikavimo priemonių rengimui
keliami specifiniai reikalavimai. Pagrindiniai reikalavimai pacientų klasifikavimo sistemai, kaip
instrumentui slaugytojų darbo intensyvumui planuoti, yra [41]:
1. Pagrįstumas – instrumentas turi tiksliai ir tinkamai nustatyti paciento slaugos poreikius;
2. Patikimumas – nustato tuos pačius paciento slaugos poreikius, net jei matuoja skirtingi
slaugytojai ar skiriasi matavimo aplinkybės;
3. Paprastumas – aiškus, veiksmingas įvertinant slaugos poreikius;
4. Naudingumas – tinkamas naudoti, apskaityti, galima įtraukti į slaugos ir gydymo istoriją;
5. Objektyvumas – paciento būkles įvertinimas tikslus ir gali būti patikrintas;
6. Priimtinumas slaugytojams – instrumentas turi leisti subjektyviai priimti klinikinius
sprendimus (nebūti absoliučia dogma).
Šių reikalavimu privalu laikytis ne tik rengiant naujus instrumentus, bet ir juos verčiant,
adaptuojant naujoje kultūroje ir slaugos praktikoje.
Remiantis literatūros šaltinių apžvalga aiškėja, kad slaugytojų darbo intensyvumo matavimo
būdų ir priemonių, kurie parodytų efektyvų slaugytojo-paciento santykį, ieškota dešimtmečiais.
1.4. Slaugymo veiksmų intensyvumo skalės raida ir pagrindiniai komponentai
Lietuvos mokslininkais, atlikę medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio
pilotinės ,,Dienos fotografijos,, analizę teigia, kad darbo krūvio matavimams, siekant nustatyti bent
jau minimalų darbuotojų skaičių paslaugų teikimui, skiriama itin daug dėmesio. Svarbiausias tinkamo
slaugos personalo skaičiaus darbo vietose tikslai:
- paslaugų kokybė,
- pacientų saugumas,
- racionalus išteklių paskirstymas,
- personalo darbo sauga,
- pasitenkinimas darbu.
,,Dienos fotografijos” autoriai įspėja [16], kad nereikia pamiršti tai, jog sveikatos priežiūros
sistema kinta. Dėl demografinių pokyčių keičiasi pacientų kontingentas, keičiasi darbuotojų ištekliai,
tobulėja medicinos diagnostikos ir gydymo metodai, sparčiai plečiasi technologijų pritaikymas.
21
Jungtinės Karalystės mokslininkai pateikia keletą metodikų tinkamam darbuotojų skaičiaus
planavimui: rezultatų vertinimas (angl. Outcome measurement); gairių nustatymas (angl.
Benchmarking; konsultavimas (angl. Consultative methods); darbo krūvio skaičiavimas (angl.
Workload measurement tools) [16].
Europoje atlikti mokslo tyrimai rodo, kad norint ištirti intensyvios terapijos slaugytojų darbo
krūvio pagal slaugos veiksmus, naudojamos įvairios skalės, pvz., Terapinių intervencijų skalė (angl. –
Therapeutic Intervention Scoring System), sutrumpintai – SVIS-28 [49, 51], Slaugos veiklų skalė
(angl. Nursing Activities Score), Devynių veiksnių darbo jėgos paskirstymo skalė (angl. Nine
equivalents of nursing manpower use – NEMS ) [46, 51].
Devynių veiksnių darbo jėgos (DVDJS) paskirstymo skalė dažnai naudojama RITS. Ji sukurta
1994 metais, naudojantis SVIS-28 skale. DVDJS sudaro 9 slaugytojų veiklos, vienos svarbiausių:
gyvybinių funkcijų monitoringas, intraveninių vaistų administravimas, kvėpavimo terapija ir gydymas,
gydymas vazoaktyviais vaistais ir kitos specifinės intervencijos. Statistinė analizė parodė, kad DVDJS
turi sąsajas su SVIS – 28, kuria remiantis ir buvo sukurta [46].
Cudak-Bańska (2005) [34] teigia, kad DVDJS yra gera slaugytojų darbo intensyvumo
matavimo priemonė, bet turi ir savo trūkumus: joje nėra atsižvelgiama į tokias slaugytojų veiklas kaip:
netiesioginė priežiūra, administracinės užduotis, paciento ir jo artimųjų mokymas.
Slaugos veiklų skalė (SVS), taip pat grindžiama SVIS-28 slaugytojų veiklomis. SVS skalė
buvo sukurta 2003 metais bendradarbiaujant grupei patyrusių olandų reanimacijos ir intensyviosios
terapijos gydytojų ir slaugytojų, pagal 23 dažniausiai taikomas intervencijas RITS, susikirstas į 5
grupes: paciento būklės įvertinimo veiklos, specifinių intervencijų veiklos, asmens higienos priežiūros
veiklos, pacientų reabilitacijos veiklos ir paciento bei jo artimųjų mokymas. Kiekvienos veiklos
įvertinimas yra skaičiuojamas taikant slaugytojų darbo laiko procentinę išraišką 24 valandų pamainos
bėgyje. Maksimalus rezultatas yra 100 proc. [51].
Dyk (2008) [38] teigia, kad naudojant SVS galima apskaičiuoti reikalingą slaugos personalo
skaičių pagal paciento-slaugytojo santykį. Lenkijoje ši skalė buvo pirmą kartą panaudota 2006 metais
ir, remiantis gautais rezultatais, nustatytas rekomenduojamas slaugos personalo santykis RITS. Jis
sudarė 1,2:1 (pacientas-slaugytojas). Lenkijoje RITS pacientų klasifikavimui naudojama SVS jungia
penkias pagrindines pacientų gyvybines veiklas (pagal Roper modelį) ir medicinines intervencijas. Ji
klasifikuoja pacientus į tris lygius pagal paciento slaugos poreikį, paskaičiavus balais/minutėmis/per
dieną/pacientui (2 lentelė):
22
2 lentelė. RITS pacientų klasifikavimo sistema [51]
Paciento slaugos poreikis
1 kategorija 36 − 23 balų 186 min/per dieną/pacientui (minimalus slaugos poreikis)
2 kategorija 22 − 14 balų 294 min/per dieną/pacientui (vidutinis slaugos poreikis)
3 kategorija 13 − 9 balų 427 min/per dieną/pacientui (maksimalus slaugos poreikis)
Judėjimas
Pacientas judrus Pacientas dalinai judrus, reikalinga pagalba atsikeliant ir atsisėdant
Visiškas paciento nebudrumas, pacientui reikalinga slaugytojo priežiūra 24 val./ dieną, labai dažnai pacientai per pirmąsias 24 val. po operacijos
Švarinimasis, rengimasis
Pacientas savarankiškas
Pacientai dalinai savanariškas, reikalinga pagalba (prausimasis, rengimasis, nuėjimas į tualetą)
Pacientas reikalauja pagalbos visais asmens priežiūros aspektai (patalinės keitimas, prausimasis,burnos higiena, vartymasis)
Valgymas, gėrimas
Pacientas visiškai savarankiškas
Paceintui dalinai savarankiškas, reikalinga pagalba pateikiant maistą ir geriant
Pacientai su nazogastriniai zondais
Tuštinimasis, šlapinimasis
Pacientas kontroliuoja tuštinimosi ir šlapinimosi funkcijas
Pacientas dalinai kontroliuoją tuštinimosi ir šlapinimosi funkcijas
Pacientai su šlapimo pūslės kateteriais ir sauskelnėmis
Kvėpavimas
Pacientas neturi problemų
Pacientai su kvėpavimo funkcijos nepakankamu
Širdies ar kvėpavimo sustojimas, arba rizika, šokas, parametrai turi būti matuojami daugiau nei 2 kartus per parą, laboratoriniai tyrimai daugiau nei 2 kartus per pamainą, šlapimo tyrimai, skysčio balanso skaičiavimas
Medicininės intervencijos
Nereikalingos intervencijos
Intravenines injekcijos, žaizdų tvarsčių keitimas 2 kartus per parą
Intravenines infuzijos, tvarsčių keitimas dažniau nei 2 kartus per parą
Pacientų mokymas ir psichologinis palaikymas
Pacientas nereikalaujantis psichologinio palaikymo, pakankamos žinios apie ligą, planuojamas procedūras
Reikalinga informacija apie sveikatą ir ligą taip pat psichologinė parama,nerimas, nuotaikos svyravimai
Pacientui trūksta žinių apie sveikatą ir ligą, reikalinga psichologinė pagalba, didelis nerimas, depresija
23
Daugiau dėmesio verta SVIS-28 skalė, sukurta 1974 m. JAV (Cullen ir kt., 1974), turėjo
pavadinimą SVIS-76, vėliau, 1983 m. iš dalies pakeista autorių Keene ir Cullen, bei 1996 metais,
patvirtinta, suteikiant pavadinimą SVIS-28. SVIS-76 skalė buvo sukurta bendradarbiaujant grupei
patyrusių reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų ir slaugytojų, kurie nustatė SVIS skalės
vertinimą balais, pagal 57 dažniausiai taikomas intervencijas RITS. Balai buvo paskaičiuoti,
atsižvelgiant į laiko ir pastangų sąnaudas, reikalingas atlikti slaugos veiksmus [40].
Pradinės SVIS-76 skalės komponentai pateikti 3 lentelėje (3 priedas) [40]. Originali SVIS-
76 skalė buvo naudojama trims rezultatams paskaičiuoti :
1) intensyviosios terapijos skyriuje įrenginių panaudojimui
2) skaičiui ypač sunkių pacientų
3) sąnaudų analizę.
Vėliau SVIS-76 buvo redaguota ir Dinis ir kt. (1996) [40] pristatė SVIS-28 supaprastintą
versiją, kuri sumažino vertinimo kriterijus nuo 76 SVIS sistemoje iki 28. Tokiu būdu tapo lengviau
naudotis šia vertinimo sistema. SVIS-28 sudaro septynios pagrindinės kategorijos ir instrukcijos, kaip
tinkamai informacija turėtų būti renkama, užtikrinant SVIS-28 balų patikimumą:
1. Duomenys turi būti fiksuojami kiekvieną dieną, tuo pačiu laiku, rekomenduojama ryte, ir tai
turi atlikti patyręs slaugos darbuotojas.
2. SVIS-28 balas turi būti perskaičiuotas, jeigu intervencija buvo atliktas per pastarąsias 24
valandas.
3. Kai pacientas yra išrašomas iš RITS, SVIS-28 turėtų būti perskaičiuotas 8 valandų bėgyje.
4. Bendras SVIS-28 balas turėtų atspindėti pacientų klinikinę būklę: mažėti, jeigu paciento
būklė pagerėjo ir didėti, jei paciento būklė pablogėjo. Jeigu SVIS-28 balai neatspindi
paciento būklės, rekomenduojama patikslinti rezultatą (arba patikslinti paciento būklę).
5. Rekomenduojama patikrinti tarpusavyje susijusias intervencijas tam, kad išvengti klaidų.
Pavyzdys: jei pacientas buvo ekstubuotas, negali būti pridėti balai už kontroliuojamą
mechaninę ventiliaciją.
6. Kai susijusios intervencijos taikomos 24 valandų laikotarpyje, turėtų būti skaičiuojama tik
aukščiausio balo intervencija.
7. Slaugytojas, kuris skaičiuoja SVIS-28 balus, turėtų turėti anestezijos ir intensyviosios terapijos
slaugytojo darbo patirtį.
24
SVIS-28 skalės naudojimas klinikinėje praktikoje leidžia suskirstyti pacientus į keturias
klasės:
I klasė − pacientai po chirurginių operacijų su sklandžia eiga;
II klasė – pacientai, kurie reikalauja papildomo stebėjimo per naktį ;
III klasė − pacientai su stabilia hemodinamika, bet reikalaujantys intensyvios slaugos ir gydymo;
IV klasė − pacientai su nestabilia hemodinamika, daugybinių organų nepakankamumu,
reikalaujantys pastovios intensyvios slaugos ir gydymo.
Pripažinta, kad SVIS-28 yra naudinga priemonė, nustatant ryšį tarp paciento sunkumo ir
slaugytojų darbo krūvio rodiklių intensyviojoje terapijoje [42]. Pagal Delaney (2013) [40], SVIS-28
skalė taipogi yra naudojama gydymo ir slaugos išlaidoms paskaičiuoti.
SVIS-28 − tai sąrašas 28 slaugos veiksmų, suskirstytas į pagrindinę slaugos veiklą ir į
kiekvienos sistemos specifines intervencijas [54]. Redaguota SVIS-28 skalę sudaro septynios dalys:
1) pagrindiniai veiksmai,
2) širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymas,
3) specifinės intervencijos,
4) dirbtinės ventiliacijos palaikymas,
5) inkstų sistemos palaikymas,
6) neurologinės būklės palaikymas,
7) metabolizmo palaikymas.
Skalė vertinama balais. SVIS-28 balas svyruoja tarp 1–88 taškų. Maksimalus SVIS-28 sistemos
balas rodo, kad pacientui reikalingas intensyvus gydymas ir priežiūra. SVIS grindžiama principu, kad
terapinių intervencijų skaičius yra susijęs su paciento klinikinės būklės sunkumu: pvz., sunkesnis
pacientas, turintis atitinkamai didesnį SVIS-28 balų skaičių, reikalaus daugiau slaugytojo laiko,
užtikrinant jo priežiūrą.
Remiantis SVIS-28, siūlomas toks slaugytojo-paciento santykis RITS [54]:
1. Jeigu SVIS balai > 22, slaugytojo-paciento santykis turi būti 1:1
2. Jeigu SVIS balai < 22 balų, slaugytojo-paciento santykis turi būti 1:2.
Mokslininkų taip pat buvo apskaičiuota, kad slaugytojų darbo intensyvumas pagal SVIS-28
neturi viršyti 46 balų vienos pamainos metu [57].
Kito Lietuvoje (2009) atlikto tyrimo duomenys patvirtino ryšį tarp SVIS-28 sistemos
parodymų ir išgyvenusiųjų skaičiaus. SVIS-28 sistemos balų skaičius susietas su liūdnesnėmis
paciento prognozėmis.Pacientai, priskirti aukštesnei SVIS-28 grupei (daugiau nei 27), turi mažiau
25
galimybių išgyventi. Grupėje, kurios balų skaičius viršijo 27, buvo pats didžiausias mirtingumas: RITS
– 93,3 proc., kituose skyriuose – 60 proc. [15].
Trope ir kt. (2014) [70] atlikto tyrimą, naudojant atnaujintą, sunkiai sergančių vaikų slaugai
adaptuotą SVIS-28 skalę. Autorius teigia, kad nuo pat pradžių SVIS-28 tikslas buvo sukurti
instrumentą, kuris padėtų tyrėjams ar/ir personalo vadovams palyginti slaugytojų darbo intensyvumą ir
pacientų būklės sunkumą tarp sunkiai sergančių suaugusiųjų, skirtingu metu ir skirtingose
reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. SVIS-28 iš karto buvo naudojama vertinant
slaugytojų darbo krūvį [35, 54, 55] ir prognozuojant slaugytojų kaitą [28], planuojant reanimacijos ir
intensyviosios terapijos pacientų lovų skaičių [69], užtikrinant reanimacijos ir intensyviosios terapijos
veiklų rentabilumą ir ekonominį efektyvumą [33], pateisinant papildomų RITS išteklių poreikį ir
pagrindžiant prašymus administracijai dėl papildomų išteklių.
1.5. Slaugymo veiksmai reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje
Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius (RITS) − tai ligoninės padalinys, kur gydomi
kritinių būklių pacientai, kuriems būtinas pastovus gyvybinių funkcijų monitoravimas ir intensyvus
gydymas. Čia gydomi sergantieji bet kuria sunkia liga, o taip pat pacientai po sudėtingų širdies,
krūtinės ląstos organų ir kraujagyslių operacijų. Šiems pacientams reikalingas daugiaprofilinis tyrimas,
invazinis ar neinvazinis gyvybinių funkcijų stebėjimas, gyvybinių funkcijų palaikymas aparatais ir/ar
medikamentais bei įvairių sričių specialistų konsultacijos. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos
skyriuje naudojami modernūs šiuolaikiniai gydymo metodai: dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV)
įvairiais režimais, vaistų ir tirpalų dozavimas tūrinėmis švirkštynėmis automatinėmis pompomis, visą
parą atliekamos sudėtingos gydomosios ir diagnostinės procedūros bei intervencijos [5, 6].
Anesteziologijos-reanimatologijos principinė ypatybė − palaikyti gyvybiškai svarbių organų
funkcijas. RITS teikiamos paslaugos yra tretinio lygio. Gydant kritines būkles taikomi gydymo
metodai ir monitoravimas bei yra užtikrintos kitos sąlygos, pateikiamos bendruose teikimo tretinio
lygio paslaugų reikalavimuose (4 lentelė). Pacientų, gydomų RITS būklės sudėtingumas atspindi
tiekiamų paslaugų lygį. Pacientai klasifikuojami į 3 lygius (R II, R III ir R III-3). Visos išvardintos
paslaugos apibūdina tik gydymo procedūras, bet ne slaugytojų veiklas.
26
4 lentelė. RITS paslaugų profiliai
Paslaugos profilis Santrumpa Paslaugos aprašymas
Reanimacija II
RII Neinvazinė DPV≤24 val. venos kateterizavimas /kaniulavimas, kraujo tūrį didinančių preparatų įvedimas, hemodiliucija, transfuzija, nenutrūkstamos DPV priežiūra≤24 val., kardioversija, defibriliacija, elektrinė širdies kardioversija, širdies ritmo atstatymas elektrine stimuliacija
Reanimacija III RIII Nenutrūkstamos DPV ≤ 24 val. priežiūros, neinvazinė DPV≤24 val. ir ≥96 val.,CV. kateterizavimas,ŠPK, intraveninio farmakologinio preparato įvedimas, transfuzijos: eritrocitų masės, trombocitų, koaguliacijos faktorių įvedimas, kraujo tūrį didinančių preparatų įvedimas: Voluven, Gelofusin
Reanimacija III - 3 RIII-3 Nenutrūkstamos DPV nuo ≤ 24 val. iki ≥ 96val.priežiūros, perkutaninė tracheostomija, nechirurginė tracheostomija, CVK, AK kaniuliavimas,laikinojo transveninio elektrodo įvedimas į prieširdį, Swan-Ganz’o kateteris,širdies minutinio tūrio matavimas, KIAB, ECMO,nenutrūkstama HF, kardiopulmoninis gaivinimas, transfuzijos, enterinis, parenterinis maitinimas, kardioversija, defibriliacija
parengė O. Didenko pagal literatūrą [4, 12]
Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojoms keliami didelį reikalavimai, jos turi gerai
išmanyti kritiškai sunkių pacientų slaugos procesą. Slaugytojo veikla ir darbo krūvio intensyvumas yra
neatsiejami, nes nuo darbo krūvio intensyvumo priklauso, kokią veiklą slaugytojas gali atlikti per
nustatytą laiką. Įtakos turi tiek personalo gebėjimai, tiek pacientų sveikatos būklė (fizinė, psichinė)
[16].
Norint numatyti slaugos personalo poreikį, svarbu ištirti slaugytojų atliekamą kasdieninį darbą
– veiklas. Mokslinių bendradarbių grupė, atlikusi medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo
krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizę ir išanalizavusi literatūrą, pateikia daug bandymų
suklasifikuoti slaugytojų veiklas [16].
Dažniausiai slaugytojų veiklos yra skirstomos į tiesioginę priežiūros veiklą ir netiesioginę
priežiūros veiklą, t.y. į tiesioginę ir netiesioginę veiklą, su skyriaus veiklą susijęs darbas ir asmeninė
veikla. O darbo krūvius skaičiuoti galima šiais metodais: vertinimas, retrospektyvus vidurkis,
registravimas, darbo epizodo analizė, nustatyti standartai, laiko ir judėjimo analizė.
Miranda ir kt. [56], tyrimuose naudodami „darbo atrankos“ metodiką, parodė, kad SVIS-28
punktai apima 40 proc.–50 proc. visų slaugos veiksmų. SVIS-28 − tai sąrašas 28 slaugos veiksmų,
suskirstytas į pagrindinę slaugos veiklą ir į kiekvienos sistemos specifines intervencijas [54].
Toliau apžvelgiami visi tiesioginės slaugos veiksmai pagal SVIS-28 skalę. Standartinį
monitoravimą sudaro kvėpavimo dažnio matavimas, pastovi elektrokardiograma, automatinis arterinio
27
kraujo spaudimo matavimas, pulsinė oksimetrija, invazinis arterinio kraujo spaudimo monitoravimas.
Monitoruojant kvėpavimo gyvybines funkcijas stebima: kvėpavimo dažnis, jo tūris, įkvėpimo slėgis,
įkvepiamos ir iškvepiamos dujos, deguonies koncentracija, pulsinė oksimetrija. Monitoruojant širdies
ir kraujagyslių sistemą yra registruoja - elektrokardiograma, kuri fiksuoja širdies susitraukimo dažnį,
aritmijas, išemijas. Arterinį kraujo spaudimą galima stebėti monitoriaus pagalba tiek neinvaziniu būdu,
tiek invaziniu būdu. Centrinio veninio spaudimo pagalba galima tiksliai koreguoti širdies prieškrūvį,
diferencijuoti širdies nepakankamumą dėl hipovolemijos. Paciento temperatūrą galima matuoti
termometru ir stebėti monitoriaus pagalba. Slaugytojai atlieka pacientų paros skysčių balanso
skaičiavimą (sulašinti tirpalai bei išskirti skysčiai – drenažas, šlapimas, skrandžio turinys). Visiems
RITS pacientams imamas kraujas biocheminiams, klinikiniams bei mikrobiologiniams tyrimams,
šarmų-rūgščių pusiausvyrai nustatyti. RITS gydomų pacientų gyvybinių veiklų standartinis
monitoravimas vyksta nuolat, kas valandą visi duomenys fiksuojami RITS gydymo ir stebėjimo lape.
Apibendrinus literatūros apžvalgos skyrių, prieita išvados, kad Lietuvoje pacientų klasifikacijos
sistemos ir slaugytojų priežiūros veiklos nėra nei stebimos, nei vertinamos. Neturėdami duomenų ir
įrodymų apie slaugytojų praktinę veiklą (t.y. kokioms veikloms jie panaudoja savo darbo laiką),
slaugytojų vadovai negali tiksliai apibrėžti slaugytojų skaičiaus poreikio ir tinkamai perskirstyti
slaugos išteklių [68].
Šio darbo tikslas − ištirti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumą
pagal SVIS-28 ir išanalizuoti sąsajas tarp darbo intensyvumo ir pacientų charakteristikų (lyties,
amžiaus, operacijos tipo, gulėjimo trukmės) bei būklės sunkumo laipsnio.
28
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas ir instrumentai
Tyrimas atliktas VšĮ Vilniaus Universiteto Ligoninės ,,Santariškių Klinikos” II reanimacijos
ir intensyviosios terapijos skyriuje, 2013 metų lapkričio mėn., 2014 m. vasario ir gegužės mėn., t.y.
vyko tris mėnesius.
Tyrimas vyko keliais etapais:
1 etapas skirtas mokslinės literatūros paieškai. Literatūros paieška tęsėsi visą tyrimo
laikotarpį. Mokslinės literatūros paieška vyko LSMU MA bibliotekoje esančiuose informacijos
ištekliuose, Vilniaus viešosiose bibliotekose, duomenų bazėse – PubMed, COHRANE, ProQuest,
MeSH ir kt. Paieškai naudoti šie raktažodžiai: slaugytojų darbo intensyvumas, slaugymo veiksmų
intensyvumo skalė, pacientų klasifikavimo sistemos, vadyba slaugoje, žmogiškieji ištekliai.
2 etapas − atliktas kiekybinis empirinis tyrimas. Tyrimo metodu pasirinktas struktūrinis
stebėjimas, kurio metu stebėtos slaugytojų atliekamos slaugymo veiklos. Stebėjimo metu vertintas
slaugytojų darbo intensyvumas pagal iš anglų kalbos išverstą ir adaptuotą slaugymo veiksmų
intensyvumo skalę (SVIS-28) (angl. Therapeutic Intervention Scoring System – TISS-28) (2 priedas).
Ši skalė yra pripažinta tinkama priemone, nustatant ryšį tarp paciento sunkumo ir slaugytojų darbo
krūvio rodiklių intensyviojoje terapijoje [57]. Angliška SVIS-28 skalės versija yra laisvai prieinama
viešojoje internetinėje prieigoje.
Atliekant paciento sunkumo ir slaugytojų darbo krūvio vertinimus, kiekvienos dienos ryte
kiekvienam II reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gydomam pacientui buvo skaičiuojami
ir įvertinami slaugos veiksmai pagal slaugymo veiksmų intensyvumo skalę. Veiksmai buvo vertinami
balais. Slaugytojų darbo intensyvumo balas priklausė nuo to, kiek pacientų jis prižiūrėjo vienos
pamainos metu (per 24 valandas). Kiekvienas SVIS-28 balas atitinka 10,6 min. slaugytojo darbo laiko,
todėl kiekvienas SVIS-28 balas buvo dauginimas iš 10,6. Gauta reikšmė ir buvo traktuojama kaip
slaugytojo teikiamos priežiūros laikas [62]. Pvz., jeigu paciento SVIS balas yra 28, dauginant iš 10,6
min. gaunamos 296,8 min. Jas dalinant iš 60 minučių (1 val.) gaunamos 4,95 val. Vieno slaugytojo
pamainos laikas yra 24 valandos, tai reiškia, kad tiesioginei pacientų slaugai, kuri yra apskaičiuota
pagal SVIS, slaugytojas skiria 9 valandas iš 24 valandų pamainos laiko.
Pildydamas SVIS-28, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas pažymėdavo paciento
lytį, amžių, diagnozę, pacientams po kardiochirurginių operacijų − dar ir mirtingumo riziką prieš
operaciją (procentinė išraiška) pagal EuroSCORE (balais). Taikant standartinį EuroSCORE II
29
vertinimą, pacientai skirstyti į tris grupes (mažos rizikos – 0-2 balai, vidutinės rizikos – 3-5 ir didelės
rizikos – 6 ir daugiau balų).
3 etapas – vertinta slaugytojų nuomonė apie slaugos veiksmų intensyvumo skalės
naudingumą ir reikalingumą. Pasirinkti pusiau struktūrinio grupinio ir individualūs interviu metodai.
Apklausoje dalyvavo slaugytojai, rinkę empirinio tyrimo duomenis, t.y. vyresnieji pamainos
slaugytojai.
Pagal skyriaus vidaus tvarkos taisyklės, II reanimacijos-intensyviosios terapijos vyresnioji
slaugytoja-slaugos administratorė kiekvienai 24 valandų pamainai skiria vyresniąją pamainos
slaugytoją, kurios papildomos funkcijos yra vaistų ir narkotinių priemonių administravimas, maisto
užsakymas, slaugytojų ir pagalbinio personalo darbo koordinavimas savaitgaliais (skyriuje pildomi
slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų mėnesio darbo dienynai, kuriame vyr. slaugytoja skirsto personalą
pagal pacientų sunkumą), pacientų guldymo koordinavimas, tam tikrų tyrimų atlikimas
(tromboelastogama), taipogi jos yra atsakingos už reanimacinio telefono skambučius (t.y. II RITS
mobilus telefonas, į kurį skambina skyriai, kuriems reikalinga reanimatologų pagalba), ryte, pamainai
pasibaigus, praneša vyr. slaugytojai apie problemas, kurios kilo budėjimo metu.
2016 m. kovo mėnesį buvo sudarytos 2 grupinio interviu grupės po 4 slaugytojas ir atlikti du
individualūs interviu su dviem slaugytojais. Interviu pradžioje buvo pateikiami iš anksto suformuluoti
keli esminiai klausimai, susiję su tyrimo tema, uždaviniais ir tiriamuoju objektu. Tolimesnis pokalbis
priklausė nuo respondentų atsakymų. Tiriamieji ir patikslinamieji interviu klausimai, kurie buvo
dažniausiai užduodami dalyvėms, pateikti priede (4 priedas). Interviu vyko II reanimacijos ir
intensyvios terapijos skyriuje, atskirame kabinete, slaugytojoms patogiu laiku. Visos tyrimo dalyvės
pirminio kontakto metu buvo supažindinamos su tyrimo tikslu, derinamas interviu laikas. Individualių
interviu trukmė buvo nuo 10 min. iki 15 min. Interviu atliko darbo autorė. Interviu, tyrimo dalyvėms
sutikus, buvo įrašomi į diktofoną ir transkribuojami. Transkribuotas tekstas bendrai sudarė 8
puslapius.
4 etapas – tyrimo duomenų statistinė analizė ir įvertinimas. Rezultatų aptarimas bei išvadų
pateikimas.
2.2. Stebėjimo atvejai
Per metus II reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje vidutiniškai gydoma 1950
pacientų (1 pav.), skyriuje dirba 59 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų [18].
30
1 pav. II RITS gydytų pacientų skaičius 2009-2015 m. [18]
Pacientų, gydomų II RITS (22 lovų reanimacijos skyriuje), būklės sudėtingumas atspindi
tiekiamų paslaugų lygį. Pacientai klasifikuojami į tris lygius (R II, R III ir R III-3) (4 lentelė).
Vidutiniškai R III lygio pacientų gulėjimo trukmė (2013 m. – 2014 m.) sudarė tris lovadienius,
pacientų R III-3 lygio - du lovadienius ir R II lygio - 1 lovadienį (2 pav.).
2 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal R II, R III ir R III-3 lygius ir lovadienių skaičių II RITS 2013-2014 m. [18]
Iš viso šio tyrimo metu atlikti 1147 slaugos intensyvumo stebėjimai, jie sudarė 626 slaugytojų
stebėjimo atvejai, 412 pacientams, gydytiems reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje po
įvairių chirurginių intervencijų. Sudaryta atsitiktinė pasirinkto laikotarpio tiriamųjų imtis. Tyrime
1444 1456
1980 1985 1996 19811808
0
500
1000
1500
2000
2500
2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Gydyta
31
dalyvavo visi pacientai (n=412), gydyti II reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, 2013 metų
lapkričio mėn., 2014 m. vasario ir gegužės mėn., t.y. tyrimas vyko tris mėnesius.
Duomenis rinko vyresniosios pamainos slaugytojos (n=10), tyrimo laikotarpiu dirbusios II
reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ir sutikusios dalyvauti tyrime. Atliktas bandomasis
tyrimas, siekiant patikrinti, ar SVIS-28 yra suprantama slaugytojams. Bandomojo tyrimo rezultatai
parodė, kad anketa suprantama ir tinkama naudoti .
2.3. Tyrimo etika
Tyrimui atlikti Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos
centras 2014-04-16 išdavė leidimą Nr. BC-KS (M)-260 (1 priedas). Tyrimui atlikti buvo gautas
sveikatos priežiūros įstaigos vadovo sutikimas. Laikantis anonimiškumo, tyrime dalyvavę slaugytojai
neįvardinti − jiems priskirti identifikavimo kodai.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Iš SVIS-28, EuroSCORE II, sociodemografinių respondentų duomenų MS Excel programoje
sudaryta duomenų bazė. Tyrimo duomenys yra vertinami standartiniais statistinės analizės metodais:
skaičiuojamos jų skaitinės charakteristikos (vidurkiai, vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai, stebėti
dažniai (procentai), nurodomos jų paklaidos, pasikliautinieji intervalai).
Kiekybinių charakteristikų sąsajoms nustatyti naudoti tiesinės koreliacinės analizės metodai.
Kintamųjų dydžių tarpusavio priklausomumui nustatyti kintamųjų ryšio stiprumas vertintas,
atsižvelgiant į Pearsono koreliacijos koeficiento dydį: koreliacijos koeficiento reikšmė 0,4 ir mažesnė
rodė silpną ryšį, koreliacijos koeficiento reikšmė didesnė nei 0,4 rodė pakankamai stiprų ryšį ir
didesnė nei 0,7 – stiprų ryšį tarp kintamųjų. Tiesinėje regresijoje, norint statistiškai įvertinti, ar
nepriklausomų kintamųjų ir priklausomo kintamojo priklausomybė yra stipri, skaičiuotas
determinacijos koeficientas r2 (r2≤1). Kuo šis koeficientas yra didesnis, tuo regresijos modelis yra
geriau suderintas su duomenimis (modelis egzistuoja, jei r2>0,25). Tikrinant statistines hipotezes,
pasirinktas reikšmingumo lygmuo p <0,05. Daugiau nei dviejų grupių vidurkiams palyginti, esant
normaliam skirstiniui, taikyta dispersinė analizė – ANOVA, dviem priklausomoms imtims taikytas
Stjudento (t) kriterijus. Norint įvertinti, ar skiriasi slaugytojų darbo intensyvumas pacientams, po AKJ
suformavimo operacijų, vožtuvų protezavimo operacijų bei turintiems kitą diagonozę, buvo taikyta
32
blokuotų duomenų dispersinė analizė (ANOVA), post hoc analizė (taikytas Bonferonni kriterijus).
Šiems skaičiavimams atlikti naudota specializuota programa SPSS 23.0.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų demografinių ir socialinių duomenų analizė
Tyrimo metu atlikti 11471pacientų slaugos intensyvumo stebėjimai, naudojant pagal SVIS-
28. Stebėti 412 unikalūs pacientai, gydyti II reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.
Didžioji dalis pacientų (n=1147) buvo 70 – 80 metų amžiaus (31,3 proc.) ir 60 – 70 metų
(28,4 proc.) amžiaus, vidurkis 64,16 ± 12,84, mediana − 66 [18…91] (3 pav.).
3 pav. Tiriamųjų (n=1147) pasiskirstymas pagal amžių
Analizuojant pagal lytį, stebėjimo atvejų pacientai (n=1147) pasiskirstė tolygiai (4 pav.).
0.2 2.2
4.8 4.8
23.5
28.4
31.3
4.7
0.1
0.0%
5.0%
10.0%
15.0%
20.0%
25.0%
30.0%
35.0%
18-20 20-30 30-40 40-50 50-60 60-70 70-80 80-90 90-100
Stebėjimųatvejai(proc.i
Amžius(metai)
33
4 pav. Tiriamųjų pagal stebėjimo atvejus (n=1147) pasiskirstymas, atsižvelgiant į lytį
Vertinant pagal operacijos tipą nustatytą, kad pacientai po aortokoronarinių jungčių
suformavimo operacijų sudarė 26,5 proc. (n=291), po vožtuvų protezavimo operacijos − 25,5 proc.
(n=278). Prie kitų diagnozių buvo priskirti pacientai iš torakalinių, angiochirurginių, kardiologinių ir
priėmimo skyrių, pacientai po širdies transplantacijų ir Heart Mate II implantavimų ir kiti 48
proc.(n=578) (5 pav).
5 pav. Tiriamųjų (n=1147) pasiskirstymas pagal diagnozę
Vertinant stebėtus pacientus po kardiochirurginių operacijų (n=621) pagal būklės sunkumo
laipsnį taikant EuroSCORE II skalę nustatyta, kad 35,4 proc. pacientų priklausė mažos rizikos
grupei, t.y. surinko nuo 0 iki 2 balų, mažiausią dalį sudarė didelės rizikos pacientai – 31,6 proc.,
kurių balai kilo nuo 6 ir daugiau. Vidutinis balas buvo 3,08 ± 2,29 mediana − 2,26 (5 lentelė).
53.146.9
0.0%
20.0%
40.0%
60.0%
80.0%
100.0%
Vyrai Moterys
Stebėjimųatvejai
(procentai)
Lytisgrupė
25.5 26.5
48.0
0.0%
10.0%
20.0%
30.0%
40.0%
50.0%
60.0%
70.0%
80.0%
90.0%
100.0%
Vožtuvųprotezavimooperacijos
Aortokoronariniųjungčiųoperacijos
Kitosoperacijos
Tiriamųjųskaičius(procentai)
Operacijostipas
34
5 lentelė. Tiriamųjų (n=621) pasiskirstymas pagal EuroSCORE II skalės vertinimus (balais)
3.2. Pacientų ir slaugytojų santykio analizė
Pacientų skaičius, tekęs vienam anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojui stebėjimo
metu, buvo toks: per 663 stebėjimus (57,8 proc.) (n=1147) paciento-slaugytojo santykis buvo 2:1, 1
stebėjimo metu − 5:1 (0,09 proc.) ir gana retais atvejais vienas slaugytojas slaugė 4 pacientus (4
stebėjimo atvejai – 0,4 proc.) (6 pav.).
6 pav. Pacientų skaičius, tekęs vienam slaugytojui stebėjimų metu
Pagal II RITS slaugytojų paskirstymo darbo vietoje dienynus, pildytus 2014 m. lapkričio
mėnesį bei 2014 m. vasario ir gegužės mėnesiais, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų
skaičius pamainos metų pasiskirstė atitinkamai: didžiausią dalį RITS pamainų sudarė po 11 anestezijos
16.7
57.7
25.1
0.4 0.10.0%
10.0%
20.0%
30.0%
40.0%
50.0%
60.0%
70.0%
1 2 3 4 5
Stebėjimoatvejai(proc.)
Pacientųskaičius
Rizika pagal EuroSCORE II
(balais)
Imtis (n) Stebėjimo
atvejai (proc.)
Maža rizika (0 – 2) 220 35,4
Vidutinė rizika (2 – 5) 205 33,0
Didelė rizika (6 ir >) 196 31,6
Iš viso 621 100
35
ir intensyviosios terapijos slaugytojų, t.y. 60 proc., 26 proc. pamainų dirbo po 12 slaugytojų, mažiausią
dalį pamainų (14 proc.) dirbo po 10 slaugytojų.
3.3. Slaugytojų darbo laiko, skiriamo tenkinti paciento poreikiams, analizė
Pamainos metu anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai slaugė nuo 1 (16,7 proc.
stebėjimo atvėjų) iki 3 (25,1 proc. stebėjimo atvejų) pacientų. Slaugytojo darbo laikas balais pamainos
metu (24 val.), taikant SVIS-28 skalę, pasiskirstė taip: didžiausią reikšmė − 128 SVIS balai,
mažiausia reikšmė − 9 balai (n =626) (6 lentelė).
6 lentelė. Slaugytojų darbo laikas balais pamainos metu pagal SVIS-28 (n=626)
Slaugytojų imtis (n)
Vidurkis balais SN Mediana
Max. reikšmė
SVIS balais (val.)
Min. reikšmė SVIS balais
(val.)
626 56,31 21,74 55 128 (22) 9 (1,59)
Vertinant slaugytojų darbo laiko sąnaudas (7 pav.), galime stebėti, kiek laiko (minutėmis)
slaugytojai per pamainą skyrė pacientų slaugos poreikiams užtikrinti pagal SVIS-28. Vidutiniškai
slaugytojai skyrė 10 val. per 24 valandų darbo pamainą vykdė slaugos veiklas pagal SVIS-28. Kitu
pamainos laiku slaugytojai vykdė netesioginias slaugos veiklas ir su skyriaus darbu susijusias veiklas.
Didžiąją dalį stebėjimų (78,4proc.) slaugytojo darbo laikas, skiriamas pacientų priežiūrai,
svyravo nuo 1 iki 750 minučių per 24 valandų darbo pamainą.
36
7 pav. Slaugytojų darbo laiko sąnaudos (minutėmis) pamainos metu pagal SVIS-28 (n=626)
3.4. Pacientų slaugos poreikis pagal Slaugymo veiksmų intensyvumo skalę
Stulpelinėje diagramoje (8 pav.) vaizduojama, kaip pasiskirstė pacientų slaugos poreikis,
išreikštas balais pagal SVIS-28 skalę. Didžiausias slaugos poreikis buvo išreikštas 58 balais (18
stebėjimo atvejų – 1,5 proc.), mažiausias – 7 balais (23 stebėjimo atvejų – 2 proc.), mediana – 30.
Vidutinis pacientų slaugos poreikis atitiko 29,99±9,34 balus. Didžiajai pacientų daliai (71 proc.) buvo
būdingas slaugos poreikis nuo 20 iki 40 balų.
37
8 pav. Pacientų slaugos poreikis, išreikštas balais pagal SVIS-28 (n=1147)
Toliau analizuojamas pacientų slaugos poreikis, atsižvelgiant į atskiras SVIS-28 slaugymo
veiklų grupės (n=7).
Pacientams (n=1147) kylantis bendrųjų veiksmų palaikymo slaugos poreikis, taikant SVIS-
28, aukščiausiai siekė 16 SVIS balų (3 stebėjimo atvejai – 0,3 proc.), mažiausias poreikis buvo
išreikštas 2 SVIS balais (6 stebėjimo atvejai – 0,5 proc.), vidurkis - 11,89 SVIS balų (9 pav.).
Didžiajai pacientų daliai (53,4 proc.) buvo būdingas 12-15 balų slaugos poreikis, bendrosios sistemos
palaikymui. Rezultatas rodo, kad pacientų bendrosios sistemos palaikymui slaugytojai skyrė
vidutiniškai po dvi valandas (11,89×10,6÷60=2 val.). Jie vykdė standartinį gyvybinių rodiklių
monitoringą, registravimą, skysčių balanso skaičiavimą, laboratorinių tyrimų paėmimą, injekuojant ir
infuzuojant vaistus, kasdieninį ir dažną (dėl plačios ar kraujuojančios žaizdos) tvarsčio keitimą,
pragulų priežiūros bei profilaktikos veiksmus.
2.0
14.2
35.2 35.6
11.3
1.5
0.0%
5.0%
10.0%
15.0%
20.0%
25.0%
30.0%
35.0%
40.0%
0.0-10.0 10.0-20.0 20.0-30.0 30.0-40.0 40.0-50.0 50.0-60.0
Stebėjimoatvejųskaičius(proc.)
Balųskaičius
38
9 pav. Slaugos poreikis bendrosios sistemos palaikymo veikloms pagal SVIS-28 (balais) (n=1147)
10 pav. vaizduojama, kaip pasiskirstė pacientams (n=1147) būdingas kardiovaskulinės sistemos
palaikymo slaugos poreikis. Didžiausia reikšmė siekė 26 SVIS balus (1 stebėjimo atvejis – 1 proc.),
mažiausia reikšmė – 2 SVIS balus (193 stebėjimo atvejų – 16,8 proc.), vidurkis – 8,26±4,70. Didžiajai
pacientų daliai (23 proc.) buvo būdingas 5-7 balų slaugos poreikis, skirtas kardiovaskulinės sistemos
palaikymui. Rezultatas rodo, kad stebėjimų metu vidutiniškai 1,45 val. (8,26×10,6÷60 min.=1,45 val.)
darbo pamainos laiko (24 val.) slaugytojai skyrė paciento kardiovaskulinės sistemos veiklų
palaikymui: vazoaktyvių vaistų infuzijoms, pacientų skysčių balanso atstatymui (lašino daugiau nei 3
litrus per parą), periferinio arterinio kateterio priežiūrai, kairiojo prieširdžio monitoringui, plautinės
arterijos Swan – Ganz’o kateterio priežiūrai ir minutinio širdies tūrio matavimui, CVK priežiūrai ir
kartais gaivino pacientą.
0.52 0.092.35
32.78
10.64
53.36
0.260.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
0.0-2.5 2.5-5.0 5.0-7.5 7.5-10.0
10.0-12.5
12.5-15.0
15.0-17.5
Stebėjimoatvejai(proc.)
Balųskaičius
39
10 pav. Slaugos poreikis kardiovaskulinės sistemos palaikymo veikloms pagal SVIS-28 (balais)
(n=1147)
Slaugytojų darbo intensyvumo pasiskirstymas, slaugant pacientus ir užtikrinant jų
ventiliacijos sistemos palaikymo poreikį, pateikiamas 11 pav. Didžiausia šio poreikio išraiškos
balais reikšmė buvo 9 balai pagal SVIS-28 (29 stebėjimo atvėjų – 2,5 proc.), vidurkis 3,60± 2,45 balų.
Didžiajai pacientų daliai (45 proc.) buvo būdingas slaugos poreikis nuo 1 iki 2 balų, skirtas
ventiliacijos sistemos palaikymui. Pacientų ventiliacijos sistemos palaikymui slaugytojai vidutiniškai
užtrunka 1val. per pamainą, kas atitinka 4 balus pagal SVIS-28. Pacientų slaugos poreikį ventiliacijos
sistemos palaikymui pagal SVIS-28 sudaro tokie slaugos veiksmai: pacientų su mechaninė ventiliacija
(toliau DPV) priežiūra, bet koks privalomas ar asistuojamas DPV režimas su/be PEEP, su/be
miorelaksantų, spontaninis kvėpavimas su PEEP, papildomas deguonies teikimas įvairiais metodais,
endotracheinių arba tracheostominių vamzdelių priežiūra, veiksmai, gerinantys plaučių funkciją,
krūtinės fizioterapija, stimuliuojamoji spirometrija, inhaliacinė terapija, intratracheinis sekreto
išsiurbimas.
16.83
9.59
23.02
18.31
16.39
13.25
0.091.13
0.261.05
0.090.00%
5.00%
10.00%
15.00%
20.00%
25.00%
Stebėjimoatvejai(proc.)
Balųskaičius
40
11 pav. Slaugos poreikis ventiliacijos sistemos palaikymo veikloms pagal SVIS-28 (balais) (n= 1147)
Pacientų (n=1147) slaugos poreikis specifinės sistemos palaikymui pagal SVIS-28 skalę
pateikiamas 12 pav. Didžiausia reikšmė − 8 balai (5 stebėjimo atvėjai – 0,4 proc.), vidurkis 0,92±1,57
balo. Didžiajai pacientų daliai (73 proc.) buvo būdingas slaugos poreikis nuo 1 iki 2,5 balų, skirtas
specifinės sistemos palaikymui. Tokiems slaugos veiksmams, kaip trachėjos intubacija, stimuliacijos
laidų įvedimas, kadioversijos, endoskopijos, retorakotomijos, pacientų skrandžio plovimas ir kiti
diagnostiniai tyrimai ir specifinės intervencijos RITS ir ne RITS per slaugytojo darbo pamainą
skiriamas vidutiniškai 1 balas (10 min.) pagal SVIS-28 balų skalę.
12 pav. Slaugos poreikis specifinės sistemos palaikymo veikloms pagal SVIS-28 ( balais) (n=1147)
44.99
18.40
34.09
2.53
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
80.00%
90.00%
100.00%
0.0-2.5 2.5-5.0 5.0-7.5 7.5-10.0
Stebėjimoatvejųskaičius(proc.)
Balųskaičius
72.89
26.16
0.00 0.440.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
80.00%
0.0-2.5 2.5-5.0 5.0-7.5 7.5-10.0
Stebėjimoatvejųskaičius(proc.)
Balųskaičius
41
Slaugytojų darbo intensyvumas, vertinant pagal pacientų slaugos poreikį inkstų sistemos
palaikymui (13 pav.), pasiskirstė atitinkamai: didžiausia reikšmė 9 balai (44 stebėjimo atvejų – 3,8
proc.), vidurkis − 3,93 balai pagal SVIS-28, mediana 5. Didžiajai pacientų daliai (61 proc.) buvo
būdingas slaugos poreikis nuo 2,5 iki 5 balų, skirtas inkstų sistemos palaikymui. Hemofiltracija,
dializė, šlapimo kiekio skaičiavimas, diurezės skatinimas vidutiniškai sudarė 4 balus (40 min.) iš
SVIS-28 balų.
13 pav. Slaugos poreikis inkstų sistemos palaikymo veikloms pagal SVIS-28 (balais) (n=1147)
Kiti slaugos veiksmai pacientų (n=1147) poreikiams tenkinti (nervų ir metabolinės sistemų
palaikymas) ir su jais susijęs slaugytojų darbo intensyvumas buvo pasiskirstę taip: nervų sistemos
veiksmų palaikymo vidutinis balas 0,02. Intrakranialinio spaudimo matavimo RITS atliekamas labai
retai. Pacientų slaugos poreikis metabolinės sistemos palaikymui vidutiniškai sudarė 1,38±1,95 balų.
Komplikuotas metabolinės acidozės/alkalozės gydymas, parenterinis ir enterinis maitinimas buvo
išreikštas vidutiniškai 1,38 balo (15 min.) pagal SVIS-28 balus.
35.66
60.51
0.003.84
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
70.00%
0.0-2.5 2.5-5.0 5.0-7.5 7.5-10.0
Stebėjimoatvejųskaičius(proc.)
Balųskaičius
42
7 lentelė. Slaugos veiklų pagal SVIS-28 pasiskirstymas (n=1147)
Apibendrinant rezultatus apie tai, kaip pasiskirstė slaugytojų veiksmai pagal SVIS-28 (7
lentelė) nustatyta, kad didžiąją dalį savo darbo laiko (per 24 valandų darbo pamainą) slaugytojos skyrė
bendrosios sistemos palaikymo veikloms (39,8 proc. darbo pamainos laiko) širdies ir kraujagyslių
sistemos palaikymo veikloms (27,5 proc. darbo pamainos laiko), ventiliacijos sistemos palaikymo
veikloms (11,9 proc. darbo pamainos laiko ), inkstų funkcijos palaikymo veikloms (13,1 proc. darbo
pamainos laiko), metabolinės sistemos palaikymo veikloms (4,6 proc. darbo pamainos laiko),
specifinėms intervencijoms (3 proc. darbo pamainos laiko) (7 lentelė).
Apibendrinant 3.1. − 3.4. skyrių rezultatus galima teigti, kad didžioji dalis pacientų buvo nuo
70 iki 80 metų (31 proc.), vyrai sudarė 53,1 proc., dauguma buvo pacientų po kardiochirurginių
operacijų (52 proc.,) ir pacientų būklės sunkumo laipsnis (pagal EuroSCORE II) vidurkis sudarė 3,08
proc. Paciento/slaugytojo santykis 658 stebėjimo atvejais (57,8 proc.) buvo 2:1. Slaugytojo darbo
Slaugos veiklos
pagal
SVIS-28
Vei
klų
pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Stebėj
imo
atve
jai
(vnt
.)
Vid
urki
s
Stan
dart
inis
nu
okry
pis
Med
iana
Max
. rei
kšmė
SVIS
bal
ais
(min
.) M
in. r
eikš
mė
SVIS
bal
ais
(min
.)
Bendriosios sistemos
palaikymas
39,8 456 11,89
2,03 13
16 (170)
2 (21)
Kardiovaskulinės sistemos
palaikymas
27,5 316 8,26
4,70 9
26 (276)
2 (21)
Specifiniai poreikiai
3,0 35 0,92
1,57 0
8 (85)
0
Ventiliacijos sistemos
palaikymas
11,9 137 3,60
2,45 3
9 (95)
0
Inkstų funkcijos palaikymas
13,1 150 3,93
1,73 5
9 (95)
0
Metabolinės sistemos
palaikymas
4,6 53 1,38
1.95 0
2 (21)
0
43
laikas balais pamainos metu (24 val.), taikant SVIS-28 skalę, vidurkis sudarė 56,31 balo t.y. 10
valandų per 24 valandų darbo pamainą vykdė slaugos veiklas pagal SVIS-28. Vidutinis pacientų
slaugos poreikis atitiko 29,99 balų pagal SVIS-28, didžiąją dalį darbo laiko slaugytojai skyrė bendrųjų
veiksmų slaugos veikloms (39,8 proc.), o mažiausią dalį – specifinių intervencijų veikloms (3 proc.).
3.5. Pacientų amžiaus, lyties, būklės sunkumo laipsnio (pagal EuroSCORE II),
gulėjimo trukmės RITS, paciento slaugos poreikio (pagal SVIS-28), operacijos
tipo ir slaugytojų darbo intensyvumo sąsajų analizė
Tikrinant sąsajas tarp pacientų amžiaus, lyties, būklės sunkumo laipsnio (pagal EuroSCORE
II), gulėjimo trukmės RITS, operacijos tipo, paciento slaugos poreikio (pagal SVIS-28) ir slaugytojų
darbo intensyvumo, pastebėtos silpnos statistiškai reikšmingos teigiamos sąsajos tarp pacientų amžius
ir slaugytojų darbo intensyvumo (r=0,064, p=0,034); pacientų būklės sunkumo ir slaugytojų darbo
intensyvumo (r=0,318, p<0,001). Sąsaja tarp pacientų gulėjimo trukmės RITS ir slaugytojų darbo
intensyvumo buvo statistiškai reikšminga (r=0,712, p=0,002) (8 lentelė).
8 lentelė. Pacientų amžiaus, būklės sunkumo, gulėjimo trukmės ir slaugytojų darbo intensyvumo sąsajos
* Pearsono koreliacijos koeficientas
Ieškant sąsajų tarp pacientų lyties ir slaugytojų darbo intensyvumo sąsajų nepastebėta
(p=0,315) (9 lentelė).
Pacientų charakteristikos
Imtis (n) r* R2 p
Amžius
1147 0,064 0,004 0,034
Būklės sunkumo laipsnis (pagal
EuroSCORE II) 621 0,318 0,101 0,001
Gulėjimo trukmė RITS
1147 0,172 0,030 0,002
44
9 lentelė. Pacientų lyties ir slaugytojų darbo intensyvumo sąsajos
∗ Student'o t-testas
10 lentelė. Slaugytojų darbo intensyvumas, atsižvelgiant į pacientų operacijos tipą (n=626)
Operacijos tipas
Operacijos tipas Vidurkių skirtumai
SN Slaugytojų darbo balų
vidurkis pagal
SVIS-28
SN p
Vožtuvų protezavimo operacijos (n=150)
AKJ suformavimo operacijos
-0,14∗
0,10
0,54
0,46
56,79 20,01 >0,05
Kitos diagnozės
AKJ suformavimo
operacijos (n=149)
Vožtuvų protezavimo operacijos
0,14∗
0,24∗
0,05
0,46
64,96 20,32 <0,05
Kitos diagnozės
Kitos diagnozės (n=327)
Vožtuvų protezavimo operacijos
-0,10
-0.24∗
0,46
0,46
52,15 20,90
>0,05 AKJ suformavimo
operacijos * ANOVA (Bonferoni post hoc) testas
Analizuojant pagal ANOVA testą slaugytojų darbo intensyvumą, atsižvelgiant į pacientų
operacijos tipą, nustatyti slaugytojų darbo intensyvumo skirtumai tarp pacientų po vožtuvų
protezavimo operacijų ir AKJ suformavimo operacijų, kitų diagnozių grupių (p>0,05); tarp AKJ
suformavimo operacijų ir vožtuvų protezavimo operacijos, kitų diagnozių grupių (p<0,05), tarp kitų
Pacientų
lytis
Imtis (n)
Stebėjimo
atvejai (proc.)
Slaugytojų darbo balų
vidurkis pagal SVIS − 28
SN
t
p∗
Vyrai
610 53,1 53,46 22,43
-1,007 0,315 Moterys
537 46,9 56,89 21,30
45
diagnozių ir AKJ ir vožtuvų suformavimo grupių (p>0,05). Galima teigti, kad slaugytojų darbo
intensyvumas buvo didesnis slaugant pacientus po vožtuvų protezavimo operacijų ir pacientus su
kitomis diagnozėmis.
Taip pat tikrintos sąsajos tarp pacientų slaugos poreikio balais ir slaugytojų slaugos balų
vidurkio, suskaičiuotų pagal slaugytojų dienos krūvį (14 pav.). Rastas ryšys rodo, kad pacientų
slaugos poreikis patenkinamas dėka didesnio nei rekomenduojama slaugytojų darbo krūvio (r=0,75,
R2=0,564, p<0,001).
r=0,751, R2=0,564, p<0,001 Pearsono koreliacijos koeficientas
14 pav. Slaugytojų darbo intensyvumo ir paciento slaugos poreikio pagal SVIS − 28 sąsajos(n=626)
3.6. Slaugytojų darbo intensyvumo analizė normalaus ir padidinto slaugytojų
darbo krūvio grupėse
Tyrimo metu slaugytojai paskirstyti į normalaus darbo krūvio grupę SVIS balai<45,28 balai
per pamainą ir didesnio nei rekomenduojama darbo krūvio grupę SVIS balai>45,28 balų per pamainą.
Dauguma slaugytojų (68,4 proc.) dirbo didesniu darbo krūviu (428 stebėjimo atvejai) mažuma (31,6
proc.) mažesnių darbo krūviu (198 stebėjimo atvejai) (n=626) (15 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
80
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Pacientuisuteiktasbalųvidurkisper
pamainą
Pacientobalųskaičius
46
15 pav. Normalaus ir padidinto slaugytojų darbo krūvio pagal SVIS-28 (balais) pasiskirstymas (n=626)
Diagramoje (16 pav.) vaizduojami skirtumai tarp dviejų slaugytojų darbo intensyvumo
grupių: normalaus darbo krūvio grupės ir padidinto darbo krūvio grupės pagal slaugytojų darbo
intensyvumą (SVIS-28 balais) pamainos metu. Iš rezultatų matyti, kad padidinto darbo krūvio
slaugytojų grupėje pacientų slaugos poreikis buvo reikšmingai didesnis.
3
71
124
182
138
60
37
101
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200
0-15 15-30 30-45 45-60 60-75 75-90 90-105 105-120 120-135
Normaluskrūvis Padidintaskrūvis
Stebėjimoatvejųskaičius
SlaugytojųdarbokrūvisSVIS-28balais
47
p<0,001 Student'o t-testas
16 pav. Skirtumai tarp dviejų slaugytojų darbo intensyvumo grupių pagal slaugytojų SVIS-28 balų skaičių(n=626)
Analizuojant slaugytojų darbo krūvio grupės pagal darbo intensyvumą ir slaugytojų balų
vidurkius pagal SVIS-28, nustatyta, kad slaugytojai padidinto darbo krūvio grupėje (n=407) turėjo
dvigubai didesnį krūvį (64 SVIS-28 balų) nei slaugytojai normalaus darbo krūvio grupėje (n=198)
(33 SVIS-28 balų) (p<0,001) (11lentelė).
11 lentelė. Slaugytojų darbo intensyvumo grupių pagal slaugytojų SVIS balų skaičių skirtumai (n=626)
Slaugytojų darbo grupės
Imtis(n)
Slaugytojų darbo balų
vidurkis pagal SVIS − 28
Standartinis nuokrypis
t
p∗
Normalus krūvis 198 33 8,27 -31.133 <0,001Padidintas krūvis 407 64 13,24
∗ Student'o t-testas
48
Slaugytojai padidinto darbo krūvio grupėje (n=407) turėjo reikšmingai didesnį darbo krūvį
(12 balų pagal SVIS-28) užtikrindami pacientų bendrosios sistemos palaikymo priežiūrą, t.y.
vidutiniškai skyrė dvi valandas per 8 valandų darbo pamainą gyvybinių veiklų monitoringui,
registravimui ir skysčio balanso skaičiavimui, laboratorinių tyrimų paėmimui, intraveninės injekcijoms
ir žaizdų priežiūrai ir perrišimui (17 pav.).
p <0,001 Student'o t-testas
17 pav. Skirtumai tarp dviejų slaugytojų darbo krūvio grupių pagal pacientų slaugos poreikį bendrosios sistemos palaikymo veiklų grupėje (pagal SVIS-28) (n=626)
Slaugytojai padidinto darbo krūvio grupėje (n=407) turėjo didesnį darbo krūvį (9 balai pagal
SVIS-28), užtikrindami pacientų kardiovaskulinės sistemos palaikymo priežiūrą, t.y. vidutiniškai dvi
valandas per 24 valandų darbo pamainą atliko vazoaktyvių vaistų infuzijas, taikė masyvų intraveninį
skysčių atstatymą, prižiūrėjo centrinės venos, arterijos, plaučių arterijos kateterius (18 pav.).
49
p<0,001 Student'o t-testas
18 pav. Skirtumai tarp dviejų slaugytojų darbo krūvio grupių pagal pacientų slaugos poreikį sistemos palaikymo veiklų grupėje pagal SVIS-28(n=626)
Tarp slaugytojų darbo krūvio grupių rasti statistiškai reikšmingi skirtumai bendrosios
sistemos palaikymo veiklų (p<0,001), kardiovaskulinės sistemos palaikymo veiklų (p<0,001), inkstų
sistemos palaikymo veiklų (p<0,007) ir metabolinės sistemos palaikymo veiklų (p<0,017), specifinės
sistemos palaikymo veiklų (p<0,025) balų (12 lentelė).
12 lentelė. Slaugos poreikio pasiskirstymas atsižvelgiant į slaugytojų darbo krūvio grupes
Slaugos veiklos
Padidinto darbo krūvio grupė
(n=407)
Normalaus darbo krūvio grupė
(n=198)
t
p Vidurkis
SVIS balų
SN Vidurkis SVIS balų
SN
Bendros sistemos palaikymas
12,26 1,80 10,89 1,98 -8,425 <0,001*
Kardiovaskulinės sistemos palaikymas
9,14
4,57 6,92 4,79 -5,524 <0,001*
50
Inkstų sistemos palaikymas
4,10 1,72 3,69 1,84 -2,722 <0,007*
Metabolinės sistemos palaikymas
1,56 2,01 1,98 2,12 2,387 <0,017*
Neurologinės sistemos palaikymas
0,03
0,34
0,02
0,28
-0,330
<0,742
Specifinės sistemos palaikymas
1,12 1,64 0,81 1,56 -2,242 <0,025*
Ventiliacijos sistemos
palaikymas
3,72 2,53 3,83 2,45 -0,503 <0,615
∗ Student'o t-testas
13 lentelė. Priešoperacinių pacientų charakteristikų skirtumai tarp padidinto ir normalaus slaugytojų darbo krūvio grupių.
Pacientų charakteristikos
Padidinto darbo krūvio
grupė (n=407)
Normalaus darbo krūvio
grupė (n=198)
t
p Vidurkis SVIS
balų SN Vidurkis SVIS balų
SN
Vožtuvų protezavimo
operacijos
32,42 7,38 29,21 9,76 -7,432 <0,001
AKJ operacijos 30,01 6,39 29,94 10,15 -1,954 0,768
Kitos operacijos 28,78 10,96 31,06 7,48 9,424 <0,001
Būklės sunkumo laipsnis
(pagal EuroSCORE II) mažos rizikos grupė
30,93 6,71 29,77 9,85 -2,671 0,096
Būklės sunkumo laipsnis
(pagal EuroSCORE II) vidutinės rizikos grupė
33,03 7,7 29,33 9,53 -5,897 <0,001
Būklės sunkumo laipsnis
(pagal EuroSCORE II) didelės rizikos grupė
35,27 8,97 28,9 9,04 -16,42 <0,001
Amžius 64,27 13,46 63,20 11,74 -3,134 0,347
Student'o t-testas
51
Tirti pacientų priešoperacinių charakteristikų (amžiaus, operacijos tipo, būklės sunkumo
laipsnio (pagal EuroSCORE II skalę) skirtumai tarp padidinto ir normalaus slaugytojų darbo krūvio
grupių (13 lentelė).
Gauti rezultatai rodo, kad slaugytojų darbo intensyvumas skiriasi, atsižvelgiant į pacientų
operacijos tipą (vožtuvų protezavimo operacijos (p<0,001); (angiochirurginės operacijos širdies
transplantacijos, Heart Mate II implantavimai, pacientai iš priėmimo skyriaus (p<0,001)); į pacientų
būklės sunkumo laipsnį (pagal EuroSCORE II skalę) (p<0,001).
3.7. Slaugytojų nuomonė apie SVIS-28 naudojimą ir reikalingumą
Vertinant anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų nuomonę apie SVIS-28 naudojimą ir
reikalingumą, buvo atlikti 2 grupiniai interviu po 4 slaugytojas ir atlikti du individualūs interviu su
dviem slaugytojais. Pusiau struktūrizuotame interviu dalyvavo 10 vyr. pamainos slaugytojų, kurie
tiesiogiai dalyvavo tyrime, rinkdami duomenys.
Interviu tikslas – įvertinti slaugytojų nuomonę apie SVIS-28 pritaikomumą praktikoje,
skaičiuojant pacientų, gydomų RITS slaugos poreikį ir pagal tai skirstant slaugytojas darbo vietoje.
Interviu dalyvių privalumai – situacijos išmanymas ir praktinė patirtis.
Kryptingo pokalbio metu siekta išsiaiškinti slaugytojų nuomonę apie SVIS-28 vertę slaugos
praktikai ir slaugytojų darbui, išgirsti pasiūlymus apie SVIS-28 trūkumus ir pasiūlymus ją tobulinti
arba adaptuoti specifiniam RITS slaugytojų darbui. Interviu dalyviams buvo pateikti keturi klausimai
su laisvai formuluojamais atsakymais:
1. Kokia Jūsų nuomonė apie SVIS-28 pildymą iš techninės pusės – ar slaugymo veiksmų
intensyvumo skalė aiškiai ir greitai užpildoma?
2. Kokios vertes ji suteikia slaugos praktikai ir slaugytojų darbui?
3. Ar turite pasiūlymų skalės naudojimui ?
4. Ar turite pasiūlymų ją patobulinti?
Šių keturių klausimų visiškai pakako, kad interviu dalyviai suteiktų reikalingą informaciją.
Kiekvienas interviu truko vidutiniškai 10-15 min.
Analizuojant slaugytojų atsakymus į klausimą „Kokia Jūsų nuomonė apie SVIS-28 pildymą
iš techninės pusės – ar slaugymo veiksmų intensyvumo skalė aiškiai ir greitai užpildoma?” (14
lentelė) nustatyta, kad visi tyrimo dalyviai pripažino, jog SVIS-28 yra paprastai ir lengvai užpildoma,
neužima daug laiko, visos slaugytojų veiklos yra aiškia apibrėžtos, lengvai paskaičiuojami paciento
52
balai ir slaugytojų priežiūros laikas. Paklaustos ,,gal e-variantas SVIS būtų dar paprastesnis?”, pusė
interviu dalyvavusių respondentų turėjo skeptišką požiūrį į SVIS-28 e-varianto įdiegimą RITS darbe,
motyvuodami savo požiūrį tuo, kad trūksta kompiuterių prie pacientų lovų. Kita dalis slaugytojų
turėjo palaikantį požiūrį į SVIS kompiuterinį variantą: ,,aišku, kad būtu dar paprasčiau ir patogiau, tik
sužymėjai varnytėmis ir paskaičiuota, koks tavo krūvis buvo per pamainą”, ,,visi duomenys nueitu į
klinikos duombazę ir administracija matyti, kokie musų krūviai”,,,aš mačiau anglišką versiją kompe,
labai paprastai ten užpildoma”.
14 lentelė. Slaugytojų vertinimų apie slaugymo veiksmų intensyvumo skalės aiškumą ir pildymą iš techninės pusės analizė
Atsakydamos į klausimą ,,Kokios vertes ji suteikia slaugos praktikai ir slaugytojų
darbui?” (15 lentelė). interviu dalyvės akcentavo didelį svarbumą tokio instrumento, kuris būtu
naudojimas slaugytojų darbo krūvio skaičiavimui ir paskirstymui darbo vietoje, pagal pacientų slaugos
poreikį ,,paprasta skalė, bet ji būtu labai naudinga slaugytojui, nes negali iš ,,akies” paskirstyti
personalą”. Dauguma respondenčių mano, kad SVIS-28 vertingumas visapusiškai – padėtų paskirstyti
slaugos personalą, leisti numatyti darbo efektyvumą ir padidintu slaugytojų pasitenkinimą darbu. Dalis
interviu dalyvių išsakė abejonės skalės naudingumu ,,mes tą krūvį paskaičiuosime, matom, kad
slaugytojų krūvis pasiskirstė neproporcingai, bet ar mes galėsim proporcingai sudėlioti krūvį, at
galėsime laviruoti?”,,,ar mes galėsime numatyti iš anksto kokie pacientai atvažiuos?”,,,kitas dalykas,
nėra iš kur tų sėsių kviesti”,,,beabėjo, jeigu į tai būtų atkreipiamas administracijos dėmesys, o taip iš
kur tu paimsi, tą slaugytoją?”,,, gal kitą dieną nebebus viso šito prie tuo paciento”,,,tai skaityk vieną
nuimi iš naujos pusės perkeli į seną, tai toms krūvis padidėja”.
Tema Potemė Teiginys (originalios slaugytojų citatos)
SVIS-28 aiškumas ir pildymas
Popierinis SVIS-28 variantas: palaikantys požiūris E-varianto alternatyvos: skeptiškas požiūris
Viskas aišku, labai paprasta, iš techninės pusės Viskas lengva, greitai Supratamai Išsamu, ir pakankamai greitai užpildoma
Nueik prie kompo, suvesk… Kad tų kompų trūksta… Oi, aš tai nesuprantu šitų [iPhone aplikacijos]
53
15 lentelė. Slaugytojų vertinimų apie slaugymo veiksmų intensyvumo skalės naudingumą slaugos praktikai analizė
Analizuojant interviu dalyvių atsakymus į klausimą ,,Ar turite pasiūlymų skalės
naudojimui ?” ir ,,Ar turite pasiūlymų ją patobulinti?” (16 lentelė), dauguma respondenčių išsakė
konstruktyvų požiūrį į skalės tobulinimą ir trūkumus, atžymint kai kurių svarbių slaugos veiklų
(intervencijų) neįtraukymą i dabartinį SVIS-28 variantą t.y. pacientų su EKMO priežiūra, masyvios
transfuzijos, tam tikrų instrumentinių tyrimų atlikimas.
16 lentelė. Slaugytojų vertinimų apie slaugymo veiksmų intensyvumo skalės trūkumus ir pasiūlymus tobulinti analizė
Tema Potemė Teiginys (originalios slaugytojų citatos)
SVIS-28 privalumai ir nauda slaugos praktikai
Slaugytojų paskirstymas
Darbo efektyvumo numatymas Slaugytojų pasitenkinimas darbu
Padėdų paskirstyti slaugytojas, pabandyti galima.. Paskaičiavus per mėnesį, kad vienodą krūvį gautu slaugytojai.. Bet kokiu atvejų reikia ir to darbo efektyvumą numatyti ir plius dar manau slaugos kokybė nuo to labai priklauso, kiek to krūvio turi. Tu jau automatiškai žinai, tas ir tas pacientų tiek ir tiek balų Iš paciento pusės slaugos kokybė, iš slaugytojų pusės ,,perdegimo sindromo”profilaktika ir pasitenkinimas darbu didės Kad nepervargs iš vienos pusės o iš kitos ir paskatintų geriau dirbti, ir kokybę užtikrintų ir slaugytojų sveikatą
Tema Potemė Teiginys (originalios slaugytojų citatos)
SVIS-28 skalės tobulinimas
Naujų veiklų įtraukimas
Bet tai, kad negali kartais apskaičiuoti, žiūrėk ekstubuoji ir jau vėl intubuoti reikia, broncho spazmas pvz. Čia tik tyrimų paėmimas skaičiuojamas, o dar tyrimo atlikimas kokių 10 minučių Masyvių transfuzijų nėra, užima daug laiko − parinkimas, popierių pildymas Nėra pacientų su EKMO, turi būti atskiras žymėjimas, pvz. EKMO atjungimas ar prijungimas, tai tikrai ne 30 min., o visą valandą Tam kad pacientą su EKMO paguldyti į Prone poziciją, reikia ne vienos slaugytojos, o šešių, keturių sesių Vemiančio paciento priežiūra, atrodo nieko tokio nėra, bet prie tiek pratripsi... Masyvūs kraujavimai turi būti išskirta, nes iškarto dedasi
54
Taigi galima teigti, kad, slaugytojų nuomone, slaugymo veiksmų intensyvumo skalė iš
techninės puses lengvai ir paprastai užpildoma, į pasiūlymą sudaryti elektroninį SVIS variantą
slaugytojai žiuri skeptiškai.
Apibendrinant slaugytojų nuomonę apie skales vertę, slaugos praktikai ir slaugytojų darbui,
daugumą slaugytojų turi palaikantį požiūrį, jos mano, tai padėtų tiksliau apskaičiuoti darbo krūvį,
patobulintų slaugytojų paskirstymą darbo vietoje, padidintų slaugytojų pasitenkinimą darbu, Bet iš
kitos pusės ir abejoja ar į tai bus atkreiptas administracijos dėmesys. Kolegos motyvavo, jog įstaigos
administracija vadovaujasi įsakymais, kurie nėra pritaikyti individualiai skyriui ir sunku tikėtis
pasikeitimų po šio atlikto tyrimo.
Aptariant pasiūlymus skales tobulinimui, pastebėti jos trūkumai, ir gauti konstruktyvus
pasiūlymai ją tobulini, išskiriant tam tikras specifinės intervencijas (EKMO, masyvios transfuzijos,
vemiančio paciento priežiūra, Prone pozicija).
paciento perklojimas, iš karto daugiau atsiurbimų, Bobrovų indų keitimas,manau reikia išskirti prie specifinių procedūrų, manau būtu tiksliau apskaičiuoti tada….
55
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Pagrindinis Lietuvos nacionalinės slaugos politikos gairių 2016 – 2025 metams tikslas -
užtikrinti kokybiškas, integruotas, į asmenį orientuotas ir mokslo įrodymais pagrįstas slaugos
paslaugas, racionaliniai naudojant sveikatos išteklius. Asmens sveikatos įstaigose slaugos
administratoriai turi nepakankamai sprendimo priėmimo galios dėl slaugos paslaugų organizavimo
tobulinimo, nes trūksta bendros sistemos vertinimo sistemos, slaugos protokolų bei slaugos
dokumentacijos, užtikrinančių kokybišką slaugą bei pacientų saugumą sveikatos priežiūros įstaigose
[13]. Viena iš svarbiausių slaugos politikos krypčių - optimizuoti slaugytojų darbo krūvius.
Lietuvoje trūksta tyrimų, kurių metu išsamiai būtų nagrinėtas ir vertintas intensyviosios
terapijos slaugytojų darbo intensyvumas. Nustatyta, kad slaugos intensyvumo skalės įdiegimas sudaro
galimybę kompetentingai valdyti slaugos kokybę žmogiškųjų išteklių ir suteikiamų slaugos paslaugų
apimties pagal paciento poreikius nustatymo metodais [25].
Musų tyrime buvo naudojama Slaugymo veiksmų intensyvumo skalė anestezijos ir
intensyviosios terapijos slaugytojų darbo laiko pasiskirstymo stebėjimui, pagal slaugytojų atliekamas
veiklas (2 priedas). SVIS-28 skalė buvo sukurta bendradarbiaujant grupei užsienio patyrusių
reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų ir slaugytojų, kurie nustatė SVIS-28 skalės vertinimą
balais, pagal 57 dažniausiai taikomas intervencijas RITS. Balai buvo paskaičiuoti atsižvelgiant į laiko
ir pastangų sąnaudas reikalingas atlikti slaugos veiksmus. Šios anestezijos ir intensyviosios terapijos
slaugytojų veiklos atitinka Lietuvoje galiojančią anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų
medicinos normą.
Šiame tyrime SVIS-28 buvo naudojama kaip instrumentas įvertinti, ar tinkamai paskirstyti
darbo užduotys tarp anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų. Stebėjome slaugytojų atliekamas
veiklas, pagal tai buvo skaičiuojamas pacientų slaugos poreikiai ir slaugytojų darbo intensyvumas.
Tyrimo metu atlikta 11471pacientų slaugos intensyvumo stebėjimų pagal SVIS-28.
Pirminės analizės metu nustatyta 412 unikalių pacientų, gydytų II reanimacijos ir intensyviosios
terapijos skyriuje. Vertinant rezultatus pagal paciento ir slaugytojo santykį, paaiškėjo, kad
paciento/slaugytojo santykis 658 stebėjimo atvejais (57,37 proc.) buvo 2:1. Craven (2008) teigia, kad
paciento/slaugytojo RITS santykis turėtų būti 1:1, slaugant sunkios būklės pacientus, kuriems gresia
įvairios komplikacijos, o 1:2 būtų pakankamas, slaugant ne tokios sunkios būklės pacientus [37]. Pagal
Lenkijoje atlikto tyrimo rezultatus, nustatytas rekomenduojamas slaugos personalo santykis RITS -
1,2 :1 (pacientas/slaugytojas) [38]. Remiantis SVIS-28, siūlomas toks paciento/slaugytojo santykis
RITS: jeigu SVIS balai>22, slaugytojo-paciento santykis turi būti 1:1, jeigu SVIS balai<22 balų,
slaugytojo-paciento santykis turi būti 2:1 [61].
56
Gauti rezultatai rodo, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo
intensyvumas yra didelis. Vidutinis slaugytojų darbo intensyvumas – 56 balų iš 88 maksimaliai
galimų ir 46 rekomenduojamų pagal užsienio autorius [54]. Vidutiniškai slaugytojai 5 valandas (60
proc.) per 24 valandų darbo pamainą vykdė slaugos veiksmus pagal SVIS-28.
Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad didžiąją darbo laiko dalį slaugytojai skyrė tokiems
tiesioginės priežiūros veiksmams: bendrosios ir kardiovaskulinės sistemos palaikymo slaugos
veiksmams, mažiausią dalį − specifinės, ventiliacijos, inkstų ir metabolinės sistemų slaugos
veiksmams.
Miranda ir kt. [56], tyrimuose naudodami „darbo atrankos“ metodiką, parodė, kad SVIS – 28
punktai apima 40 proc. – 50 proc. visų slaugos veiksmų. Pagal Abbey [16], intensyviosios terapijos
stacionare slaugytojai tiesioginei priežiūrai skiria 60 proc. savo darbo laiko. Atlikti praktinės veiklos
stebėjimai Latvijos vaikų ligoninės 20 lovų RITS (III paslaugų lygis) parodė, kad tiesioginei priežiūrai
skiriama 92,66 proc. slaugytojų darbo apimties, netiesioginei priežiūrai – 3,82 proc., ir susijusiai su
skyriaus darbu – 3,4 proc. [30].
Mes registravome pacientų amžių, darydami prielaidą, kad vyresnio amžiaus pacientams
greičiausiai bus reikalinga didesnė slaugytojų pagalba ir tai turės įtakos slaugytojų darbo. Buvo tikrinta
ryšys tarp pacientų amžiaus ir slaugytojų darbo intensyvumu, tyrimo rezultatai parodė, kad ryšys yra
statistiškai nereikšmingas. Taip pat pacientai, gydomi RITS tyrimo metu, turėjo didelį slaugos poreikį
pagal SVIS-28. Tikrinta ryšys tarp slaugos poreikio ir vidutiniškai slaugytojos skirtų slaugos balų,
suskaičiuotų pagal tos pačios dienos krūvį ir paciento būklės sunkumo laipsnį. Rastas ryšys tarp
paciento slaugos poreikio ir slaugytojo darbo intensyvumo (r=0,75) rodo, kad pacientų slaugos
poreikis patenkinamas dėka didesnio nei rekomenduojama slaugytojų darbo krūvio.
Lingren-Laine ir kt. (2007) atliko vienerių metų tyrimą viename Suomijos RITS, dalyvaujant
1757 pacientams: buvo surinkti 15866 stebėjimo atvejai pagal SVIS-28. Rezultatai parodė statistiškai
stiprų ryšį tarp SVIS-28 balų ir slaugytojų darbo intensyvumo (r = 0,57) [53].
Mūsų tyrimo metu slaugytojai suskirstyti į normalaus darbo krūvio grupę, kai SVIS
balai<45,28 per pamainą, ir didesnio nei rekomenduojama darbo krūvio grupę, kai SVIS balai>45,28
per pamainą. Dauguma slaugytojų (68,4 proc.) dirbo didesniu darbo krūviu, mažuma (1,6 proc.)
mažesnių darbo krūviu. Tai rodo, kad dabartinis, rutiniškas, ,,iš akies” anestezijos ir intensyviosios
terapijos slaugytojų paskirstymas pagal pacientų skaičių RITS yra neracionalus, nes slaugytojų darbo
krūviai ženkliai skiriasi.
Tarp šių grupių (normalaus ir padidinto darbo krūvio) rasti statistiškai reikšmingi skirtumai
bendrosios sistemos palaikymo veiklų (p<0,000), kardiovaskulinės sistemos palaikymo veiklų
(p<0,000), metabolinės sistemos palaikymo veiklų (p<0,017), specifinės sistemos palaikymo veiklų
57
(p<0,025) grupėse, rodantys, kad šių sistemų slaugos poreikis yra susijęs su didesniu slaugytojų darbo
krūviu. Luccini (2015)[52] atliko šešių metų slaugytojų darbo intensyvumo paliginamąją analizę
trijose RITS (bendro, kardiochirurginio ir neurochirurginio profilių), kurį parodė, kad slaugytojų darbo
intensyvumą didina bendrosios ir kardiovaskulinės sistemos palaikymo veiklos, t.y. monitoringas ir
vaistų titravimas.
Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo
intensyvumas dar yra susijęs ir su pacientų būklės sunkumo laipsniu (pagal EuroSCORE II) ir buvo
didžiausias slaugant pacientus po vožtuvų protezavimo operacijų ir po kitų operacijų (prie kitų
operacijų buvo priskirti pacientai iš torakalinių, angiochirurginių, kardiologinių ir priėmimo skyrių,
pacientai po širdies transplantacijų ir Heart Mate II implantavimų ir t.t.). Muechler ir kt. (2010)[59]
atlikto mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausią slaugos poreikį pagal SVIS-28 turėjo
pacientai po kardiochirurginių operacijų (47,7 SVIS-28 balų) ir rastas statistiškai reikšmingas ryšys
tarp SVIS balų ir pacientų būklės sunkumo laipsnio pagal SAPS II ir SOFA (abi skalės naudojamos
nustatyti pacientų mirtingumo riziką, analogiškai EuroSCORE II).
Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų klinikinis
darbas tapo ypač sunkus. Pacientai, kurie paguldomi į RITS, yra vyresnio amžiaus, prastesnės
sveikatos būklės, jiems reikia didesnės slaugos bei priežiūros. Apibendrinant galima teigti, jog žinant
pacientų priešoperacines charakteristikas, galima tinkamai paskirstyti personalą.
Atliekant šį tyrimą, buvo labai svarbi slaugytojų nuomonė apie SVIS-28 naudojimą ir
reikalingumą praktikoje. Visi tyrime dalyvavę slaugytojai pripažino, jog SVIS-28 yra naudingas ir
reikalingas instrumentas šių dienų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojui darbui – SVIS-28
padėtų paskirstyti slaugytojus darbo vietoje, atsižvelgiant į paciento slaugos poreikius ir turimą
personalo skaičių. Nepaisant interviu dalyvių įvardintų SVIS-28 trūkumų (ne visos slaugymo veiklos
yra įvardintos ir paskaičiuotos skalėje; pacientai su ECMO, masyvus kraujavimai, laboratorinių tyrimų
atlikimas pačiame RITS, vemiančio paciento priežiūra;, atliekama daug slaugymo veiksmų, kurios
neatitinka jų profesinių įgūdžių (pacientų po politraumų priežiūra) daugumos interviu dalyvių
nuomone, SVIS-28 galima būtų taikyti praktikoje. Slaugytojos nuogąstavo, kad padidėjo darbo
intensyvumas ir kasdieną tenka prisitaikyti prie didėjančių darbo reikalavimų bei besikeičiančios
pacientų būklės sudėtingumo.
Aiken (2002) [27] pastebėjo, jog apklausus 43 000 slaugytojų iš daugiau nei 700 ligoninių
JAV, Kanadoje ir Vokietijoje nustatyta, kad pacientų, kuriais reikia rūpintis, skaičiaus didėjimą nurodė
83 proc. slaugytojų JAV, 63 proc. Kanadoje ir 44 proc. Vokietijoje. Slaugytojos taip pat nurodė
atliekančios daug funkcijų, kurios neatitinka jų profesinių įgūdžių. Tuo metu slaugos paslaugos,
kurioms atlikti būtini profesiniai įgūdžiai ir patirtis, lieka nuošaly. Be to, didesnis darbo krūvis,
58
intensyvumas ir prasta darbo kontrolė gali labai padidinti streso, ilgalaikio nuovargio sindromo riziką,
nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę, lemti medicinos darbuotojų klaidas, keliančias grėsmę pacientų
sveikatai.
Didžioji dalis slaugytojų skeptiškai žiūri į elektroninio SVIS-28 varianto įdiegimą RITS
skyriuje, atsižvelgdamos į ribotas įstaigos galimybes. Tyrimai apie slaugos darbo krūvio poveikį
paciento saugumui yra nepakankami, nes trūksta standartizuotų darbo krūvio matavimo įrankių ir
programinės įrangos sprendimų, kurie pridėtų klinikinius duomenis prie administracinių sistemų, kad
būtų galimybė sukurti darbo krūvių apskaičiavimą, ir po to analizuotų poveikį pacientų saugumui [28].
Norint nustatyti slaugytojų darbo intensyvumą, SVIS-28 buvo naudojamas kaip instrumentas,
nustatyti, kokios pacientų priešoperacinės charakteristikos turi didesnės reikšmės slaugytojų darbo
intensyvumui. Nustačius šias pacientų charakteristikas ir slaugymo veiklas, mūsų tyrimo rezultatai leis
ieškoti būdų, kaip pagerinti pacientų priežiūrą, o taip pat − sumažinti personalo darbo intensyvumą ir
tinkamai paskirstyti personalą, atsižvelgiant į paciento slaugos poreikius.
Šiame tyrime buvo analizuojamas ir apibūdinamas tik vienas RITS skyrius, todėl šie rezultatai
negali būti apibendrinti kitiems RITS. Tačiau rezultatai gali pasitarnauti, suteikdami preliminarią
informaciją apie tai, kaip pasiskirsto slaugytojų darbo laikas RITS ir kokios pacientų charakteristikos
lemia slaugytojų darbo intensyvumui.
59
IŠVADOS
1. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumas slaugant pacientus po
kardiochirurginių operacijų yra 0,79 karto didesnis nei vidutinis pagal slaugymo veiksmų
intensyvumo skalės maksimalų balų skaičių ir 1,22 karto didesnis nei rekomenduojamas
užsienio tyrėjų.
2. Su anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumą reikšmingai didina
pacientų bendras slaugos poreikis visų sistemų palaikymui pagal SVIS-28 slaugymo veiklas.
Pacientų slaugos poreikis patenkinamas slaugytojams dirbant didesniu darbo krūviu. Su per
dideliu slaugytojų darbo krūviu yra susiję ir jį didina bendrieji slaugymo veiksmai,
kardiovaskulinės sistemos palaikymo veiksmai, inkstų funkcijos palaikymo veiksmai,
metabolinės sistemos palaikymo veiksmai. Slaugytojų darbo intensyvumas skiriasi,
atsižvelgiant į priešoperacines pacientų charakteristikas: operacijos tipą ir būklės sunkumo
laipsnį (pagal EuroSCORE II skalę).
3. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų nuomone, SVIS-28 įdiegimas suteiktų vertę
slaugos praktikai ir slaugytojų darbui, sudarius sąlygas tiksliau apskaičiuoti slaugytojų darbo
krūvį, patobulinti slaugytojų paskirstymą darbo vietose; vis tik slaugytojams kyla abejonių dėl
tinkamo administracijos dėmesio šiai iniciatyvai.
60
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Siekiant užtikrinti saugias bei kokybiškas pacientų priežiūros paslaugas, įstaigoje turi dirbti
adekvatus medicinos bei aptarnaujančio personalo skaičius ir turėti patvirtintą darbo krūvio matavimo
metodiką. Tam gali pasitarnauti darbo krūvio matavimo metodikos − SVIS-28 kaip vertingas įrankis
anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų kasdieniniame darbe, kuris aiškiai suskaičiuoja
pacientų slaugos poreikius.
Optimizuojant slaugytojų darbo krūvius, SVIS-28 taip pat gali būti naudojama slaugytojų
darbo intensyvumui apskaičiuoti, kas padėtų slaugos administratoriams tinkamai paskirstyti
slaugytojas darbo vietoje. SVIS-28 naudojimas klinikinėje praktikoje suteiktų slaugos
administratoriams didesnius įgaliojimus priimant sprendimus dėl efektyvios slaugos planavimo ir
organizavimo.
61
LITERATŪRA
1. Baublys A, Dulevičius Z, Ivaškevičius J, ir kt. Anesteziologija ir reanimatologija.Vilnius:
Mokslas; 1984.
2. Čiplienė M, Istomina N. Slaugos intensyvumo skalės naudojimas tobulinant slaugos kokybės
valdymą. Sveikatos mokslai 2007; 1:644-645.
3. Čiegis R, Jurevičienė R. Vadovo vaidmuo valdant kokybę medicinos organizacijoje
(medicinos laboratorijoje) Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai 2010; 32-53.
4. Gurskis V. Sergamumas hospitalinėmis infekcijomis bei mirštamumas nuo jų Lietuvos vaikų
intensyvios terapijos skyriuose Daktaro disertacija, Kaunas: 2011
5. Ivaškevičius J, Šipylaitė J. Bendroji anesteziologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
1999.
6. Ivaškevičius J., Vosylius S., Šipylaitė J. Klinikinė informacijos sistema ir jos reikšmė
intensyviajai terapijai. Medicina. 2002;5(38):520-528.
7. Inčiūraitė L, Žilinskas V.J. Personalo darbo skatinimą lemiančių veiksnių tyrimas reanimacijos
ir intensyvios terapijos skyriuje Ekonomika ir vadyba 2015; 15:530-531.
8. Janušonis V, Popovienė J. Kokybės sistemos. Klaipėda: S. Jokužio leidykla spaustuvė, 2004.
9. Kosinskienė A, Ruževičius J. Sveikatos priežiūros kokybės valdymas ligoninėje Medicinos
teorija ir praktika 2011;T- 17; 1: 24.
10. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos medicinos normos
MN 60:2011 Anestezijos ir intensyviosios tepapijos slaugytojas Teisės, pareigos,
kompetencija ir atsakomybė“ 2011-06-27 d. V–644 Vilnius
11. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl slaugytojų darbo krūvio
nustatymo tvarkos“ 2012-05-9 Nr. V 400. Vilnius.
12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl reanimacijos ir
intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų
patvirtinimo” 2005-10-27 d.V-827 Vilnius
13. LR SAM įsakymas ,,Dėl Nacionalinės slaugos politikos 2016-2025 metų gairių” 2016-02-10 .
V-222 Vilnius.
14. Lekauskaitė A, Venytė R, Demskytė J. Intensyvios terapijos slaugytojų patiriamas stresas
slaugant terminalinės būklės pacientus. Svekatos mokslai 2006;4:283-286.
15. Lukaševič O, Baublys A. Intensyvios terapijos ligonių slaugymo įtaka jų gydymo baigčiai
ligoninėje. 2009.
62
16. Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizė
2011; 112-114.
17. Riklikienė O. Slaugos rezultatai ir jų praktinis pritaikymas palaikomojo gydymo ir slaugos
ligoninėje. Daktaro disertacija. Kaunas: 2009.
18. Ringaitienė D. Mėtine II RITS ataskaita [Vinius 2016 m. sausio 12] Pranešimas skaitytas VšĮ
VUL skyriaus vedėjų susirinkime.
19. Suprikienė R, Riklikienė O. Slaugytojų veiklos optimizavimas, diegiant Darbo poreikų –
išteklių modelį. Slaugos mokslas 2012; 4:4-6.
20. Slauga II dalis Kaip vadovauti slaugos pokyčiams Tarpvalstybinis projektas DLVR 04 01 02 /
96-1-11.
21. Vimantaitė R, Šeškevičius A. ,,Pergedimo’’ sindromas tarp Lietuvos kardiochirurgijos
dirbančių slaugytojų. Medicina Kaunas 2006 ;42:7.
22. Žydžiūnaitė V, Mitkienė L, Mukelevičienė A. Vadybinės kompetencijos realizavimas slaugoje.
Klaipeda 2007.
23. AACN position statement: Scope of critical care nursing practice.Newport Beach: american
Association of Critical-Care Nurses, 1986.
24. Adelotte M, Nurse staffing methodology : a review and critique of selected literature Super
intendent of Documents USA; 1973.
25. Aiken LH, Clarke SP, Sloane DM., et al. Nurses’ reports on hospital care in five countries.
Health affairs 2001;20(3):43-53.
26. Allen D. Nursing Inquiry 2004; 11:271–2.
27. Aiken LH, Clarke S, Sloane DM, Sochalski J, Silber JH. Hospital nurse staffing and patient
mortality, nurse burnout, and job dissatisfaction. JAMA 2002;288:1987–93.
28. Baernholdt M, Cox K, Scully K. Using clinical data to capture nurse worlload. Computers,
Informatics, Nursing 2010; 7-8.
29. Carmona-Monge FJ, Rollando Dhiguez GM. Evaluation of the nursing workload through the
nine equivalents for nursing manpower use scale and the nursing activities score: a prospective
correlation study. Intensive Crit Care Nurs 2013;29(4):228-33.
30. Capuano T, Bokovoy J, Halkins D&Hitchings Workflow analysis: eliminaiting non-valued
added work. Journal of Nursing Administration 2004;34(5), 246-256.
31. Cimiotti J, Linda H. Aiken, Douglas M. Sloane, Evan S. Wu, Nurse staffing, burnout, and
health care–associated infection Am J Infect Control 2012; 40(6): 486–490. Avaible from
Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.
63
32. Cremasco MF., Wenzel F, Zanei SS, Whitaker IY. Pressure ulcers in the intensive care unit: the
relationship between nursing workload, illness severity and pressure ulcer risk Journal of
Clinic Nurs. 2013;22(15-16). Avaible from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.
33. Clermont G., Angus DC., Linde-Zwirble WT., Lave JR., Pinsky MR. Measuring resource use
in the ICU with computerized therapeutic intervention scoring system based data. Chest. 1998;
113(2):434-442.
34. Cudak-Bańska E, Dyk D, Zadroga M, Krysiak I, Gabryszczak M. Quantitative estimation of
the intensive care nurseworkload with the TISS-28 and NEMS. Med Intens Ratun
2005;8(3):137–43. Avaible from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.
35. Cullen DJ, Civetta JM, Briggs BA, Ferrara LC. Therapeutic intervention scoring system: a
method for quantitative comparison of patient care. Crit Care Med. 1974;2(2):57-60.
36. Clarke S.P, Aiken L.H. Failure to rescue: needless deaths are prime examples of need for more
nurses at the bedside. 2003.
37. Craven DE. Preventing ventilator-associated pneumonia in adults: sowing seeds of change.
Chest 2006;130(1):251-60.
38. Dyk D, Cudak EK. Aplication of Nursing Activities Score for planning nurse staffing in
intensive care units. Anestezjol Ratown 2008;1:70–5.
39. Duffeld C, Glenn Garder and Chitine Catling – Paull Nursing work and the use of nursing time
Journal of Clinical Nursing 2008.
40. Delaney A.P. The efficient measument of resourse utilization in clinical trial in critical care
University of Sydney 2013.
41. De Groot Patient classification system evaluation : system selection and implementation: part 2
Jornal of Nursing Administration 1989; 19:7.
42. Diane l.Huber Leadership and Nursing Care Management Elsevier Health Sciences 2006
43. Di Jon R. Fasoli, Kathlyn Sue Haddock Results of an Integrative Review of Patient
Classification Systems Annual Review of Nursing Research Springer 2011.
44. Edwardson S, Goivannetti P. Nursing workload measurement system Annual Review of
Nursing Research USA 1994.
45. Ganonog JM., Ganong WL. Help for the head nurse Chapel Hill: Ganong Co.1975
46. Hugnes M. Nursing workload: An unquantifiable entity. Journal of Nursing Management
1999
47. Hugonnet S, Uckay I, Pittet D. Staffing level: a determinant of lateonsetventilator-associated
pneumonia. Crit Care Med 2007;11:4.
48. Hurst K. Relationships between patient dependency, nursing workload and quality
64
International Journal of Nursing Studies;2004 UK.
49. Kane RL, Shamliyan TA, Mueller C, Duval S, Wilt TJ. The association of registered nurse
staffing levels and patient outcomes: systematic review an meta-analysis. Med Care
2007;45(12):1195-204.
50. Kiekkas P., Sakellaropoulos G.C., Brokalaki H. Association between nursing workload and
mortality of intensive care unit patients JNursScholarsh. 2008;40(4):385-90. Avaible from
Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.
51. Kwiecien K., Wujtewicz M., Medrzycka-Dabrowska W. Selected methods of measuring
workload among intensive care nursing staff Medical University of Gdańsk, Gdańsk, Poland
International Journal of Occupational Medicine and Environmental Health 2012;25(3):209–
217. Avaible from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.
52. Lucchini A., Elli S., Bambi S., Becattini G., Vanini S., Piantanida C., Iacca C., Sartori D.
Nursing activities score: differences in nursing workload in three intensive care units Assist
Inferm Ric. 2015; 34(1):6-14. Avaible from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.
53. Lundgrén-Laine H, Suominen T. Nursing intensity and patient classification at an adult
intensive care unit (ICU). Intensive Crit Care Nurs. 2007;23(2):97-103. Avaible from Internet
< http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.
54. Malstam J, Lind L. Therapeutic intervention scoring system (TISS)—a method for measuring
workload and calculating costs in the ICU. Acta Anaest Scand. 2008;36(8):758-763. Avaible
from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.
55. Miranda D, Nap R. Nursing Activities Score. Critical Care Medicine 2003; (2).
56. Miranda NR, Rijk A., Schaufeli W., Iapichino G.Nursing activities score. Crit Care Med.
2003; CritCare Med. 2003; 31(2):374-82.
57. Miranda DR. Simplified Therapeutic Intervention Scoring System : the TISS-28 items. Results
from a multicenter study. Crit Care Med. 1996;24:64-73.
58. Morris R, Manceela PN, Scott A, Pearl T, Hyde A. Reconsideringthe conceptualization of
nursing workload: literature review. J Adv Nurs 2007;57(5):463–71.
59. Muehler N., Oishi J., Specht M., Rissner F., Reinhart K., Sakr Y. Serial measurement of
Therapeutic Intervention Scoring System-28 (TISS-28) in a surgical intensive care unit. J Crit
Care. 2010 Dec;25(4):620-7. Avaible from Internet < http://www.ncbi.nlm.nih.gov >.
60. O’Brein- Pallas L, at et. Workload and productivity Quality work environments for nurse and
patient safety . New Sudbury, MA : Jones and Bartlett 2005.
61. Padilha KG, Sousa RM, Kimura M, et al. Nursing workload in intensive care units: A study
using the Therapeutic Intervention Scoring System-28 (TISS-28). Intensive Crit Care Nurs
65
2007;23(3):162–169.
62. Padilha K., de Sousa R., Queijo AF., Mendes AM., Miranda DR. Nursing Activities Score in
the intensive care unit: Analysis of the related factors. Intens Crit Care Nurs 2008;24:197–204.
63. Perroca M.G, Ek A. C. Utilization of patient classification systems in Sweden ospitals and the
degree of satisfaction among nursing staff Journal of Nursing Management; 2007; 15:473.
64. Perren A, Previsdomini M, Perren I, Melani P. High accuracy of the nine equivalents of
nursing manpower use score assessed by critical care nurses Swiss Med Weekly 2012;14.
65. Rauhala A, Kivitaki M, et. Al. What degree or work overload is likely to cause increased
sickness absenteeism among nurses Journal of Advanced Nursing 2007; 57(3).
66. Stevens B. The head nurse as manager. Nurs Adm 1974;4;36-40.
67. Simms L, Price S, Ervin N., Creating the enviroment for nursing practice. In:The professional
practice of nursing adimistration. New York: Wiley Medical Publishers, 1985:57- 67.
68. Smith J. How to keep score of acuity and dependency. Journal of Nursing Management 2009; 8
(16):14-19.
69. Schwartz S, Cullen D. How many intensive care beds does your hospital need? Crit Care Med.
1981;9(9):264.
70. Trope R, Vaz S, Zinger M, Sagy M. An Updated Therapeutic Intervention Scoring System for
Critically Il Children Enables Nursing Workload Assessment With Insight Into Potential
Untoward Events Journal of Intensive Care Medicine. 2014;(2):1-7.
66
PUBLIKACIJOS
1. Straipsnis
Didenko O, Riklikienė O. Pacientų klasifikavimo sistemos – būdas slaugytojų darbui planuoti ir
vertinti Socialinė sveikata 2015 Nr. 2 ( 40-44 psl.)
2. Tezės
Didenko O, Riklikienė O, Slaugytojų darbo intensyvumo vertinimas kardiochirurginio profilio
reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje naudojantis SVIS Konferencija ,,2015 – Slaugos studijų,
mokslo ir praktikos integracija: savalaikė ir efektyvi sveikatos priežiūra” 2015 m. gegužės mėn.
3. Pranešimas
Didenko O. ESICM kongresas, Berlynas Nursing workload evaluation in ICU using the TISS-28
scale in cardiac surgery patients Intensive Care Medicine Experimental 2015 m. rugsėjo mėn. (351)
68
2 priedas SLAUGYMO VEIKSMŲ INTENSYVUMO SKALĖ
( Therapeutic Intervention Scoring System -28 ) P.S.Viena lentelė pildoma vienam pacientui. Lentelių skaičius vienam slaugytojui priklausys nuo to, kiek pacientų prižiūrėjo per vieną pamainą. Visų gydytų pacientų skaičius per pamainą…………………… Slaugytojų skaičius per pamainą………………………………. Pamainos data, valandos……………………………………….
Bendri veiksmai Balai Ventiliacijos palaikymas
Standartinis gyvybinių rodiklių monitoringas, registravimas, skysčių balanso skaičiavimas
5
Mechaninė ventiliacija. Bet koks privalomas ar asistuojamasis DPV režimas su ar be PEEP,su ar be miorelaksantų, spontaninis kvėpavimas su PEEP
5
Laboratorinių tyrimų paėmimas 1
Papildomas ventiliacijos palaikymas. Spontaninis kvėpavimas per endotracheinį vamzdelį be PEEP. Papildomas deguonies teikimas įvairiais metodais, išskyrus DPV aparatu
2
Vienkartinė vaisto injekcija (iv, im, poodinė) 2
Dirbtinių kvėpavimo takų priežiūra (endotracheinis vamzdelis, tracheostoma )
1
Daugkartinės intraveninės injekcijos ( daugiau nei 1 vaisto vienkartinis suleidimas ar infuzija )
3
Veiksmai, gerinantys plaučių funkciją. Krūtinės fizioterapija, stimuliuojamoji spirometrija, inhaliacinė terapija, intratracheinis sekreto išsiurbimas
1
Kasdienis tvarsčio keitimas. Pragulų priežiūros bei profilaktikos veiksmai
1
Inkstų funkcijos palaikymas
Dažnas tvarsčio pakeitimas ir/ ar plačios žaizdos priežiūra
1
Hemofiltracija. Dializė 3
Drenų priežiūra ( Visų, išskyrus skrandžio zondą ) 3
Šlapimo kiekio skaičiavimas 2
Kardiovaskulinės sistemos palaikymas Diurezės skatinimas ( furosemido >0.5 mg/kg/d) 3 Vieno ( bet kokio ) vazoaktyvaus vaisto infuzija 3
Neurologinis palaikymas
Daug vazoaktyvių vaistų infuzijų ( > nei 1 vaisto, nepriklausomai nuo dozės ir pavadinimo)
4 Intrakranialinio spaudimo matavimas 4
Intraveninis skysčių atstatymas > nei 3 litrai per dieną
4 Metabolinis palaikymas
Periferinis arterinis kateteris 5 Komplikuotos metabolinės acidozės/alkalozės gydymas
4
Kairiojo prieširdžio monitoringas.Plautinės arterijos kateteris ( Swan- Hanz ). MŠT matavimas
8 Parenterinis maitinimas 3
Centrinės venos kateteris 2 Enterinis maitinimas 2 Gaivinimas 3
Specifinės intervencijos Viena specifinė procedūra RIT skyriuje ( trachejos intubacija, stimuliacijos laidų įvedimas, kardioversija, endoskopija, skubi chirurgija (retorakotomija) per paskutinias 24 val., skrandžio plovimas)
3
Daugiau > nei 1 specifinė procedūra RIT skyriuje 5 Specifinės intervencijos ne RIT skyriuje. Diagnostiniai tyrimai
5
Slaugytojo priežiūros laikas = (1 balas = 10,6 min ) 1 darbo pamaina- 8 val.
69
3 priedas 3 lentelė. Pradiniai SVIS-76 komponentai [40]
Intervencijos Balai
Širdies sustojimas +/- išorinė širdies elektrostimuliacija per 48 val
4
Dirbtinė plaučių ventiliacija su / ar be PEEP 4
Dirbtinė plaučių ventiliacija su miorelaksantų boliusais ar pastovią infuziją
4
Blekmoro zondas (kraujavimas iš varikozinių venų ) 4
Tiesioginis arterinis matavimas 4
Plaučių arterijos kateteris 4
Išorinis širdies stimuliatorius 4
Hemodializė pacientams su nestabilia hemodinamika 4
Peritoninė dializė 4
Sukelta hipotermija 4
Kraujo transfuzija palaikanti AKS 4
G-žiurstas 4
Širdies minutinio tūrio matavimas 4
Trombocitų transfuzija 4
KIAB 4
ECMO 4
Parenterinė mityba 3
Drenai 3
Palaikomas spontaninis kvėpavimas 3
Spontaninis PEEP 3
Kalio chlorido infuzija 3
Nazotrachejinė arba endotrachejinė intubacija 3
Atsiurbimas iš kvėpavimo takų (neintubuotiems pacientams)
3
PH balansas 3
Pakartotinas gaivinimas, kraujavimas 3
Dažna kraujo transfuzija 3
Kelios parenterinės linijos 3
Vazopresorių infuzija 3
Tęsiama antiaritminių vaistų infuzija 3
Kardioversija 3
Hipoterminis apklotas 3
Periferinis arterinis kateteris 3
Acute digitalization 3
Acute 3
Skubus alkolozės ir acidozės gydymas 3
CVS ( Centrinės venos spaudimas ) 2
> 2 intraveninės linijos 2
Hemodializė pacientams su LIFN 2
Tracheostomija ( < 48 val.) 2
Spontaninis kvėpavimas per endotrachejinį arba tracheostominį vamzdelį
2
70
Slauga paciento su tracheostomija 2
Elektrokardiogramos monitoringas 1
Kasvalandinis svarbiausių gyvybinių veiklų monitoringas
1
Intraveninių vaistų boliusai 1
Antikoaguliantai 1
Skysčių balanso skaičiavimas 1
Vaistų suleidimas boliusais 1
Dažnas tvarsčių keitimas 1
Komplikuotas pasveikimas po ortopedinės operacijos 1
Intraveninė antimetabolinė terapija 1
Pragulų gydymas 1
Foley kateteris 1
Deguonies tekimas per O2 kaukę ar nazalinę kaniulę 1
Intraveninė antibiotikų terapija 1
71
4 priedas
Tyrimo metu dalyviams pateikti klausimai:
1. Kokia Jūsų nuomonė apie SVIS-28 pildymą iš techninės pusės – ar slaugymo veiksmų
intensyvumo skalė aiškiai ir greitai užpildoma?
2. Kokios vertes ji suteikia slaugos praktikai ir slaugytojų darbui?
3. Ar turite pasiūlymų skales naudojimui ?
4. Ar turite pasiūlymų ją patobulinti?