Gargždų mokykla - darželis „Gintarėlis“
Projektas
„Plokščiapėdystės profilaktika – pagalba vaikui ir šeimai“
Projektą rengė:
mokytoja metodininkė
Diana Jarutienė
judesio korekcijos pedagogė
Orinta Lileikienė
direktorės pavaduotoja ugdymui,
sveikatos ugdymo konsultantė
Alė Šimaitienė
Gargždai
2
TURINYS
Įvadas........................................................................................................................................................3
1. Projekto pristatymas.............................................................................................................................4
2. Plokščiapėdystės profilaktikos veiksmų planas....................................................................................6
3.Plokščiapėdystės anatominiai ypatumai................................................................................................7
4. Plokščiapėdystės atsiradimo priežastys................................................................................................8
5. Plokščiapėdystės nustatymo metodai...................................................................................................9
6. Plokščiapėdystės įtaka vaiko sveikatai................................................................................................10
7. Projekto įgyvendinimas.......................................................................................................................11
7.1. Situacijos analizė..........................................................................................................................11
7.2. Darbas su vaikais..........................................................................................................................13
7.3. Plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimai salėje.......................................................................14
7.4. Darbas su tėvais............................................................................................................................16
7.5. Patirties sklaida.............................................................................................................................17
8. Plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimas „ Kelionė pas meškiuką“................................................18
9. Plokščiapėdystės integracija į meninę veiklą.......................................................................................21
10. Plokščiapėdystės profilaktikai skirta veikla „ Vabaliukų linksmybės“..............................................22
Išvados.....................................................................................................................................................27
Literatūros sąrašas....................................................................................................................................28
3
ĮVADAS
Gargždų mokyklos - darželio „Gintarėlis“ pedagogai, siekdami įtvirtinti sveikos gyvensenos
įgūdžius, formuoja sveikatos, kaip didžiausios vertybės sampratą. Bendrieji sveikatingumo programos
ugdymo tikslai natūraliai integruojami į vaikų veiklą. Mes pritariame prof. J.Laužiko minčiai, jog
„sveikatos stiprinimas yra kaip raudona linija, einanti per visų kitų sričių vienovę“. Naujų, vaikams
priimtinų ugdymo būdų, metodų paieškos ir taikymas garantuoja visapusišką ugdymą, patirties plėtrą.
Problema Judėjimas – sveiko vaiko gyvybinis poreikis. Pastaruoju metu daugėja vaikų, turinčių
atramos ir judėjimo aparato deformacijas, kurių didžiausia dalis įgimta arba įgyta dėl neteisingos
gyvensenos. Ikimokyklinio amžiaus tarpsnyje ypač intensyviai auga ir vystosi judamasis aparatas,
formuojasi atskiros jos dalys, todėl labai svarbu plokščiapėdystės profilaktiką pradėti kuo anksčiau.
Dauguma tėvų (apie 70 proc.) nežino apie savo vaiko esamą patologiją. Siekiant, kad įgimti iškrypimai
neprogresuotų, reikia anksti juos diagnozuoti ir ortopediškai gydyti. Lemiamas vaidmuo tenka
profilaktinėms priemonėms.
Problemos sprendimo galimybės.
1. Plokščiapėdystės profilaktika ir reabilitacija sudaro sąlygas visiškai ar iš dalies pašalinti vaikų
vystymosi sutrikimus ar bent juos stabilizuoti.
2. Vaikų su atramos aparato deformacijomis fizinis pajėgumas ir sveikata priklauso nuo
ugdančiųjų (pedagogų, medikų, tėvų ) pozicijos ir ugdymo proceso.
Problemos aktualumas paskatino mus parengti ir įgyvendinti projektą
„Plokščiapėdystės profilaktika – pagalba vaikui ir šeimai“.
Šiame metodiniame darbe pateikiame projekto pristatymą, jo įgyvendinimo etapų aprašymą,
metinį plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimų planą, praktinės veiklos pavyzdžius, vaizdo
medžiagą.
4
Projektas „Plokščiapėdystės profilaktika-pagalba vaikui ir šeimai“
Projekto tikslas:
bendromis pedagogų ir tėvų pastangomis teikti plokščiapėdystės profilaktikos pagalbą
vaikams, lankantiems ikimokyklinę įstaigą ir turintiems atramos – judėjimo aparato deformacijas.
Uždaviniai:
1. Įstaigoje ir namuose sudaryti vaiko plokščiapėdystės profilaktikai palankią aplinką.
2. Keisti tėvų požiūrį į savo vaiko sveikatą.
3. Tėvams suteikti reikalingą įvairiapusę darželio paramą (įvairi literatūra, praktinių užsiėmimų
stebėjimas, konsultacijos ir kt.).
4. Vykdyti korekcinę kūno kultūrą įstaigoje.
5. Siekiant, kad iškrypimai neprogresuotų, laiku nukreipti ortopedo gydymui.
Rekomenduojamos plokščiapėdystės profilaktikos priemonės:
Tinkama avalynė
Vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi
Specialūs pratimai pėdos raumenims ir raiščiams lavinti
Koreguojanti gimnastika
Vandens procedūros
Masažas
Darbo formos:
Kūno kultūros pratybos
Specialūs plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimai
Profilaktikos integracija į įvairią veiklą
Judrieji žaidimai
Sveikatos valandėlės
Rytinė mankšta
Pasivaikščiojimai lauke
Veikla braidymo baseine
Veikla grupės sporto kampelyje
Grūdinimas taikant Su Džok metodą
Patirties sklaida tėvams, pedagogams
Literatūros studijavimas
Numatomi rezultatai:
Bus harmoningai teikiama korekcinė pagalba vaikams
5
Tėvai ir pedagogai turės aiškią sistemą, kaip galima padėti vaikui
Efektyvus darbas padės sumažinti plokščiapėdžių vaikų skaičių
Programos dalyviai:
įstaigos bendruomenė, konsultuojantys medikai
Projekto trukmė:
šis projektas mūsų įstaigoje įgyvendinamas nuo 2000 metų.
VAIKŲ PLOKŠČIAPĖDYSTĖS PROFILAKTIKOS VEIKSMŲ PLANAS
DA
RB
AS
SU
TĖ
VA
IS
Susirinkimai
Atviros veiklos
Sveikatos valandėlės
Individualūs
pokalbiai
Atmintinės
Specialistų
paskaitos,
konsultacijos
DA
RB
AS
SU
VA
IKA
IS
Fizinė veikla, skatinanti vaikų
fizinį pajėgumą
Specialių fizinių pratimų
(pėdos raumenims ir raiščiams
stiprinti)
atlikimas basomis
Grūdinimosi
procedūros
Savarankiška judrioji veikla su
įvairiomis priemonėmis
Organizuota judrioji veikla
Rytinė mankšta
Kūno kultūros pratybos
Specialių pratimų užsiėmimai
Veikla vasarą lauke basomis,
baseine
Koreguojanti veikla grupėse
Vaikščiojimas basomis salėje,
grupėje
Su Džok metodo taikymas
Plokščiapėdystės anatominiai ypatumai
Pėda – svarbaus ir sudėtingo atramos ir judėjimo aparato dalis. Būdama judria kūno atrama, pėda
atlieka daug funkcijų ir patiria didžiulių dinaminių ir statinių krūvių. Pėda turi išgaubimus – skliautus,
kuriuos palaiko dvi jėgos:
pasyvi
aktyvi
Pasyviai jėgai priklauso raiščiai ir kaulai, tačiau pėdos skeletas vien jų pagalba negali atsilaikyti
nuo nuolatinių krūvių, jiems reikalinga aktyvi jėga, būtent raumenų veikla tai yra aktyvi jėga. Raiščiai
gali tik laikinai ir pasyviai priešintis spaudimui, o raumenys apsaugo juos nuo persitempimo.
Pėda – kojos dalis įgalinanti žmogų taisyklingai stovėti ir judėti. Ypatingą reikšmę turi pėdos
kraštai - skliautai:
išorinis
vidinis
Išorinis pėdos skliautas atlaiko pagrindinį kūno svorį ir atlieka visos galūnės atraminę funkciją.
Vidinis skliautas atlieka amortizacinę funkciją, kuri sušvelnina judesius ėjimo metu, bei apsaugo
žmogaus organus, galvos bei nugaros smegenis nuo bereikalingų sukrėtimų. Išorinio skliauto
išgaubimo laipsnis palyginus su vidinio skliauto išgaubimu yra nežymus. Normalios formos pėda
remiasi į žemę išoriniu išilginiu skliautu, o vidinis išilginis skliautas yra tarsi lingė, suteikianti eisenai
elastingumo. Nusileidus ar išnykus pėdos skliautui pėda suplokštėja t.y. atsiranda plokščiapėdystė.
Plokščiapėdystės atsiradimo priežastys ir požymiai
Etiologiniu atžvilgiu plokščiapėdystė skirstoma į:
įgimtą (5 proc.)
įgytą (95 proc.)
Įgimta plokščiapėdystė būna retai, ji susijusi su įgimtais pėdos skeleto ir raumenų trūkumais.
Įgyta plokščiapėdystė atsiranda dėl įvairių priežasčių:
persirgtų ligų ir traumų, kai pažeidžiami nervai, raumenys, kaulai (tai rachitinė, potrauminė
plokščiapėdystė)
pėdos raumenų ir raiščių silpnumo (statinė plokščiapėdystė). Nepakankamai išsivystę ir silpni
pėdos raumenys, nepalaiko taisyklingos pėdos skliautų padėties, todėl visas kūno svoris tenka
pėdos raiščiams. Būdami per daug apkrauti, jie ilgainiui persitempia ir taip pat nebeįstengia
išlaikyti taisyklingos pėdos formos. Pėdos skliautas ima leistis žemyn ir gali visai išnykti. Po to
deformuojasi ir pėdos kaulai, pėda nebeatlieka amortizacinės funkcijos.
netinkamo, minkšto apavo be pakulnės nešiojimo.
8
per didelio kūno svorio, ilgo stovėjimo viena poza.
dažno šokinėjimo į aukštį, į tolį ant kieto pagrindo.
Plokščiapėdystės požymiai. Nusiskundimai, esant plokščiapėdystei būna įvairūs. Dažnai
skundžiamasi greitu kojų nuovargiu, atsirandančiu po nedidelio krūvio arba į dienos pabaigą. Kai kada
skauda kojas, ypač pėdas, ilgainiui pastovėjus ar pavaikščiojus. Beveik visada skausmas susijęs su
vaikščiojimu, o ramybės būklėje sėdint ar gulint išnyksta. Skausmas jaučiamas blauzdos raumenyse,
pėdos kaulų sąnariuose, pado srityje. Kai kuriais atvejais dėl plokščiapėdiškumo sutrinka ir laikysena.
Pėdų funkcijos sutrikimo objektyviu požymiu gali būti ir avalynės nusidėvėjimo pobūdis.
Plokščiapėdystės nustatymo metodai
Visus pėdos tyrimo metodus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
išorinį pėdos apžiūrėjimas;
pėdų plantogramų (pėdsakų) įvertinimas;
įvairūs matavimo prietaisai, kompiuterinė plantografija, rentgenografija.
Išorinis pėdų apžiūrėjimas nors ir yra subjektyvus tyrimo metodas, tačiau jis visuomet ir visur
prieinamas bei įgudusiai akiai duoda gana patikimus duomenis. Juo vadovaujamasi atliekant masinius
apžiūrėjimus. Apžiūrint pėdas reikia atkreipti dėmesį į gana būdingus jų pakitimus – ryškaus
plokščiapėdiškumo atveju išilginis skliautas paprastai išnyksta arba yra gerokai nusileidęs, dėl to visas
padas remiasi į grindis.
Plantografijos metodas leidžia pagal atliktus popieriaus nuospaudus, spręsti apie pėdų atramos
plotą, jo santykį su pėdos ilgiu, pločiu, skliauto aukščiu ir nustatyti plokšiapėdiškumo laipsnį.
Plantogramoms atlikti pasiūlyta daug įvairių būdų, kuriems reikalingi specialūs tirpalai, dažai padams
ištepti.
Trečios grupės tyrimų metodai grindžiami tam tikrais pėdos išmatavimais. Yra įvairių mažiau
ar labiau sudėtingų prietaisų, tačiau jie masiškiems patikrinimams per daug sudėtingi.
Plokščiapėdystės įtaka vaiko sveikatai
Judėjimas yra sveiko vaiko gyvybinis poreikis. Plokščiapėdiškumas dažnai „apkartina“ šį poreikį,
nes vaikai eidami plačiai mosikuoja rankomis, trepsena, lenkia kojas per kelius ir klubo sąnarį, eina
įsitempę, nerangiai. Taip nutinka, todėl, kad tokių vaikų yra susilpnėjusi kojų atraminė funkcija. Be to
jų kojos blogiau aprūpinamos krauju, todėl jas skauda, kartais net traukia mėšlungis, pėda prakaituoja,
būna šalta, mėlyna. Kai pėdos yra plokščios pakinta dubens ir stuburo padėtis, o kartu ir laikysena.
Pėdų pakitimai turi įtakos viso organizmo formavimuisi.
9
Plokščiapėdžiai vaikai greit nuvargsta, ilgai pasivaikščiojus ar pabėgiojus, jiems skauda blauzdos
raumenis, o staigiai pasukus pėdas į vidų – ir pėdos skliautą. Sutrikus pėdos funkcijai, atsiranda viso
organizmo pokyčių:
sutrinka statika
judėjimas
pasireiškia fiziniai, psichologiniai negalavimai
sumažėja darbingumas
Šis sutrikimas atsiranda lėtai ir nepastebimai, o jaunas organizmas nesunkiai prisitaiko prie šių
negalavimų ir jokių nemalonių pojūčių nepastebi, jie jaučiasi sveiki. Tačiau vėlesniame amžiuje tokios
deformuoto pėdos gerokai apsunkina gyvenimą. Dėl plokščiapėdiškumo vyresni žmonės vaikščiodami
jaučia skausmą paduose, pėdose, čiurnose ir blauzdų raumenyse. Iš pradžių negalavimai atsiranda tik
ilgiau pastovėjus, paėjus, o vėliau skausmas jaučiamas vos atsistojus, o atsisėdus ar atsigulus jis
išnyksta. Ilgainiui skausmas aštrėja, antroje dienos pusėja jis gali taip sustiprėti, kad pradedama
šlubuoti, sunku net pastovėti. Plokščiapėdžiai nemažai patiria fizinių negalavimų: kojų, kulkšnies,
kelių, klubų ir apatinės nugaros dalies skausmų.
Rekomenduojame pedagogams
- Ikimokyklinėse įstaigose sudaryti vaiko plokščiapėdystės profilaktikai palankią aplinką;
- Formuoti tėvų požiūrį į savo vaikų sveikatą;
- Tėvams suteikti reikalingą paramą (literatūra, pokalbiai, konsultacijos, praktinės veiklos stebėjimas
ir kt.), kuri padėtų suprasti vaikų sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus;
- Informuoti tėvus apie užfiksuotas vaikų atramos ir judėjimo aparato deformacijas, pateikiant
plantogramas;
- Rekomenduoti korekcinę kūno kultūrą, kaip vieną iš svarbių vaiko fizinio pajėgumo ir
sveikatingumo priemonių;
- Visose veiklose skirti pakankamai dėmesio laikysenos korekcijai;
Visą šį darbą dirbti subtiliai, neakcentuojant, kad vaikams nesusiformuotų nepilnavertiškumo jausmas.
10
Projekto įgyvendinimas
Situacijos analizė
Judesio korekcijos pedagogė Sonata Kruminienė buvo šio projekto iniciatorė. Ji į projekto
įgyvendinimą įtraukė įstaigos bendruomenę. Išanalizavome tuometinę situaciją įstaigoje, nustatėme
įtariamų plokščiapėdyste vaikų skaičių. Tyrimo rezultatai patvirtino šio projekto įgyvendinimo
būtinybę. Nuo 2000 metų kasmet nustatomas plokščiapėdyste įtariamų vaikų skaičius, apibendrinami
gauti rezultatai, daromos palyginamosios analizės.
Lentelė Nr. 1.
Lentelėje Nr. 1 matome, įtariamų plokščiapėdyste vaikų skaičių 2000-2006 metai
Diagrama Nr. 1.
Plokščiapėdžių vaikų skaičius 2000 - 2006 metais
40 41 44 46 42 40 32
0
50
100
150
200
1 2 3 4 5 6 7
Patikrinta vaikų
Įtariama plokščiapėdžių vaikųhjhjh
Diagramoje Nr. 1 matome įtariamų plokščiapėdyste vaikų skaičiaus kitimą 2000 – 2006 metais.
2000 metais plokščiapėdystė įtariama 40 vaikų (32 % ), 2001 metais- 41 vaikui (28,3 %), 2002
metais-
Metai Bendras vaikų
skaičius
Patikrintų vaikų
skaičius
Įtariamų
plokščiapėdyste
vaikų skaičius
Procentai
2000 157 125 40 32%
2001 181 145 41 28,3%
2002 199 184 44 23,9%
2003 189 146 46 31,5%
2004 191 154 42 27,3%
2005 165 143 40 28,0%
2006 169 130 32 24,6%
11
44 vaikams (23,9 %), 2003 metais -46 vaikams (31,5 %), 2004 metais- 42 vaikams(27,3 %),
2005 metais- 40 vaikų (28 %), 2006 metais- 32 vaikams (24,6 %). Didžiausias plokščiapėdžių vaikų
procentas 2000 metais.
Sistemingi bendro pobūdžio kūno kultūros bei sporto užsiėmimai , taip pat specialūs
koreguojantieji pratimai yra pagrindiniai komponentai gydant plokščiapėdystę. Bendromis tėvų ir
pedagogų pastangomis teikiant pagalbą vaikams, plokščiapėdžių vaikų skaičius mažėja. 2006 metais
plokščiapėdyste įtariamų vaikų skaičius nesiekia net 35.
Diagrama Nr. 2
Plokščiapėdžių vaikų skaičius (procentais) grupėse 2006
metais.
0
10
20
30
40
50
3gr. 4gr. 5gr. 6gr. 7gr. 8gr. 9gr.
Diagramoje Nr. 2 matome 2006 metų rugsėjo mėnesį nustatytą plokščiapėdyste įtariamų vaikų skaičių
grupėse. Daugiausia plokščiapėdžių 3 grupėje t.y. 47,4 proc. (9 vaikai). 4 grupėje - 5,9 proc. ( 1
vaikas), 5 grupėje 44,4 proc. ( 8 vaikai), 6 grupėje 23,5 proc. (4 vaikai), 7 grupėje 4,8 proc. (1
vaikas), 8 grupė 11,1 proc. (2 vaikai) , 9 grupėje - 27,4 proc. (5 vaikai).
Gerų rezultatų sulauksime jei vaikų kojytės bus reguliariai mankštinamos ne tik įstaigoje, bet ir
namuose, jei laiku bus pastebėtos vaiko pėdučių deformacijos, jei bus formuojamas pozityvus tėvų
požiūris į vaiko sveikatą. Tėvai turėtų naudoti įvairias korekcines priemones, aktyviai bendradarbiauti
su įstaigos judesio korekcijos pedagoge, bendruomenės slaugytoja, pedagogais.
12
Darbas su vaikais
Pradėjus vykdyti projektą plokščiapėdystės profilaktinės priemonės buvo taikomos įvairioje
vaikų veikloje grupėse, sportinėje veikloje salėje, lauke: sveikatos valandėlėse, rytinėje mankštoje,
braidymo baseinėlyje, kūno kultūros pratybose, judriųjų žaidimų metu, pasivaikščiojime.
Plokščiapėdystės profilaktikos priemonės:
Aktyvi fizinė veikla.
Tai judėjimas grupėje, sporto salėje ir lauke: kūno kultūros valandėlės, rytinė mankšta, judrūs
žaidimai, gimnastika, pusiausvyros pratimai, specialūs pratimai pėdos raumenims ir raiščiams lavinti.
Kojų raumenis stiprinti padeda važinėjimas dviratuku, paspirtuku, riedučiais, plaukimas, slidinėjimas
Koreguojanti gimnastika
Ypač svarbu sistemingai stiprinti pėdų, blauzdų raumenis ir raiščius. Tačiau susiduriama su tokia
problema: vaikas, kuriam skauda kojas, mažiau vaikšto ir sportuoja, todėl raumenys dar labiau silpsta,
sutrinka kraujo apytaka, didėja kūno svoris, kas savo ruožtu didina plokščiapėdiškumą ir pėdos
funkcijos sutrikimus. Atsiranda užburtas ratas: kuo daugiau skauda, tuo mažiau sportuojama.
Judėjimo trūkumą reikia kompensuoti koreguojamaisiais pratimais. Šios gimnastikos metu
parenkami pratimai stovint, sėdint, gulint, einant. Jų skaičius priklauso nuo vaikų amžiaus, sveikatos
būklės ir fizinio parengimo. Koreguojamosios gimnastikos pratimai gali būti atliekami grupėje prieš
pietų miegą. Pedagogė išdėlioja įvairias korekcines priemones- akmenukų takelį, sagomis siuvinėtų
sagučių takelius, įvairaus šiurkštumo kilimėlius.
Grūdinimas
Pati populiariausia priemonė yra vaikščiojimas basomis. Tam nereikia ypatingų sąlygų: vaikščioti
po smėlį, žvyrą, akmenėlius, įvairius nelygius paviršius, braidymo baseinėlyje, po žolyną.
Tėvai ir vaikystės pedagogai gerai žinodami vaikščiojimo basomis reikšmę vaiko nervų sistemai
ir visam organizmui, neturėtų praleist progos ir sudaryti vaikams sąlygas pavaikščioti ar pabėgioti
basomis.
Veiksminga priemonė – kontrastinės vonelės ( kojų apipylimas vandens srove, kaitaliojant šiltą ir
šaltą). Efektyvios vonelės su jūros druska, valerijonų, ramunėlių ar medetkos ekstraktais. Po minėtų
procedūrų svarbus pėdų skliautų ir jį palaikančių raumenų masažas. Jas rekomendavome tėveliams
išbandyti namuose. Efektyviai taikomas Su Džok metodas.
Tinkama avalynė
Tėvelius raginome itin atsakingai rinkti vaikams avalynę. Parengėme atmintinę „Mano batukai“,
kurioje pateikėme patarimų kaip išrinkti tinkamą avalynę. Vaikai turi avėti patogią, kojos dydį ir
pilnumą atitinkančią avalynę. Batai turi būti geros kokybės, iš natūralių medžiagų. Kuo kokybiškesnė
oda, tuo ji tampresnė, geriau prisitaiko prie kojos, neleidžia jai perkaisti ar sušalti. Batai turėtų būti
13
saugūs, aukštu, kietu užkulniu (virš kulkšnies, kad prilaikytų pėdą). Rekomenduojama pirkti batus,
kurie turi specialiai išformuotą padą, kuris išlaiko pėdą taisyklingoje fiziologinėje padėtyje, plačia
nosele nevaržančia kojų pirštukų ir visos pėdutės judesių, reikšmingų taisyklingam pėdos kaulų ir
raumenų vystymuisi. Nustačius plokščiapėdystę siūloma nešioti specialų įdėklą į batus- supinatorių.
Plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimai salėje
Plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimai salėje sistemingai pradėti vesti nuo 2000 metų. .
Juos 2001-2002 m. m. lankė 31 vaikas, 2002-2003 m. m. – 37 vaikai, 2003-2004 m. m. – 40 vaikų.
Šiais mokslo metais užsiėmimus lanko 30 vaikų. Dauguma iš jų konsultavosi su gydytoju ortopedu.
Juos vieną kartą per savaitę veda judesio korekcijos pedagogė Orina Lileikienė.
Jų tikslas – stiprinti kojų ir pėdų raumenis bei raiščius, taikant korekcinę gimnastiką.
Užsiėmimų metu basomis kojomis atliekami specialūs pratimai, lavinantys pėdos raumenis ir raiščius.
Užsiėmimuose taikomas žaidybinis metodas: kuriamos žaidybinės situacijos, kuriamas siužetas.
Taikant žaidybinį metodą vaikai savarankiškėja, veikla kelia malonius išgyvenimus. Siužetai ir
žaidimai pagyvinami muzikiniais intarpais, dainelėmis, improvizacijomis. Judesio korekcijos pedagogė
parinkdama žaidimus ir siužetus, sukuria palankias sąlygas užsiėmimų tikslams įgyvendinti.
Užsiėmimų metu darbas yra diferencijuojamas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko galimybes.
Fizinis krūvis didinamas palaipsniui. Pedagogė nuolat įtraukia naujus korekcinės gimnastikos judesius,
keičia jų kartojimo skaičių, intensyvumą, atlikimo tempą. Siekiama užtikrinti aktyvų vaikų dalyvavimą
veikloje, skatinama juos suprasti, kad sveikata labai daug priklauso nuo jo paties kantraus darbo.
Užsiėmimų metu naudojamos įvairios priemonės: įvairaus šiurkštumo masažo takeliai, sagomis
išsiuvinėtų pėdučių takeliai, mediniai stogeliai, akmenukų, pliauskų takeliai, įvairaus storumo virvės,
tilteliai, lazdos, įvairūs sviediniai, batutas. Projektą parėmus savivaldybės sveikatos fondui, atsirado
lėšų profesionalių korekcinių priemonių įsigijimui: „GYMNIC“ kamuoliai, masažiniai ritinėliai,
žiedai, kamuoliukai, plokštelės „Multiform“, takeliai „Muzikiniai žingsneliai“.
Siekiant užtikrinti plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimų efektyvumą, judesio korekcijos
pedagogė nuosekliai ir sistemingai planuoja užsiėmimus. Parengiamas metinis ploščiapėdystės
profilaktikos užsiėmimų planas. Jame numatomi užsiėmimų tikslai, priemonės, veiklos būdai.
Numatomi konkretūs žaidimai, žaidybinės situacijos, siužetai. (Priedas Nr.1)
14
Darbas su tėvais
Tik glaudžiai bendradarbiaujant judesio korekcijos pedagogei, bendruomen4s slaugytojai,
pedagogams ir šeimai galima pasiekti gerų rezultatų. Visi bendruomenės nariai turi būti teoriškai ir
praktiškai pasirengę, tvirtai įsitikinę, kad šis darbas reikšmingas ir veiksmingas. Todėl didelis dėmesys
skiriamas šviečiamąjai veiklai.
Tėvai galimybę susipažinti su plokščiapėdystės ypatumais, jos įtaka vaiko sveikatai turėjo tėvų
susirinkimų bei paskaitų metu. Jas skaitė lektoriai : Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Klaipėdos
rajono filialo vadovė gydytoja Aušra Syminienė, Gargždų ligoninės ankstyvosios korekcijos ir
reabilitacijos centro atstovė Vilma Galdikienė.
Tėvai buvo kviečiami į atviras ugdomąsias veiklas, kur galėjo susipažinti su taikomais
metodais, naudojamomis priemonėmis, plokščiapėdystės profilaktikos integravimu į meninę veiklą.
Darbą rekomendavome tęsti šeimoje, vasaros laikotarpiu, kai vaikai nelanko įstaigos ir sąlygos
palankios vaikščioti basomis. Tėveliai noriai padėjo gaminti įvairias ploščiapėdystės profilaktikai
skirtas priemones.
Patirties sklaida
Sėkmingas projekto įgyvendinimas paskatino pasidalinti savo patirtimi su rajono bei
respublikos pedagogais.
Judesio korekcijos pedagogė S. Kruminienė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė D.Jarutienė
2004 spalio 26 vedė autorinį seminarą „Plokščiapėdystės profilaktika įvairioje vaiko veikloje“.
Seminaro dalyviai buvo supažindinami su naujausiomis plokščiapėdystės profilaktikos priemonėmis ir
darbo formomis, pagalbos vaikui sistema, stebėjo praktines veiklas.
2006 gegužės 5-6 d. vykusioje Respublikinėje ikimokyklinių įstaigų darbo patirties sklaidos
konferencijoje mokytoja metodininkė D.Jarutienė ir judesio korekcijos pedagogė O.Lileikienė vedė
integruotą veiklą „ Vabaliukų linksmybės“.
15
Plokščiapėdystės profilaktikos užsiėmimas “Kelionė pas meškiuką”
Gargždų mokyklos-darželio „Gintarėlis“ judesio korekcijos pedagogė Orinta Lileikienė
Grupė: Vyresnioji („Boružėlių“) .
Užsiėmimo vieta: Sporto salė.
Tikslas:
Teikti ikimokyklinio amžiaus vaikams korekcinę pagalbą, taikant plokščiapėdystės profilaktikos
priemones.
Pagrindiniai uždaviniai:
1. Išmokyti vaikučius kojų pirštukais paimti smulkius daiktus;
2. Išsiaiškinti, kodėl reikia stiprinti kojų pirštukus;
3. Vaikščioti korekcinėmis priemonėmis;
4. Siekti džiugių emocijų.
Inventorius: medinė briaunuota lenta, akmenuotas takelis, gimnastikos sienelė, medžiaginis tunelis,
batutas, gimnastikos čiužinys, muzikinis kilimėlis, žaisliukai – „kinderiukai“.
Dalykas
ir laikas
Turinys Metodinės pastabos
I dalis
5 min.
Išsirikiavimas.
Ėjimo, bėgimo pratimai su užduotimis:
1. eiti pasistiebus, rankos aukštyn „Milžinai“;
2. eiti pritūpus mažais žingsniukais „Vabaliukai“;
3. eiti ant kulniukų, rankos ant liemens „Žemė
dega“;
4. eiti ant išorinių pėdučių pusių „Meškiukai“;
Bėgimo pratimai:
1. bėgti, kuo stipriau atsispiriant kojų pirštais ;
2. bėgti aukštai keliant kojas „Arkliukai“;
3. lengvas ėjimas.
Pedagogė parodo pratimą, paaiškina,
jog pasistiebti reikia kuo aukščiau,
įtempti kojų blauzdas;
Pedagogė skatina vaikus įsivaizduoti
milžinus, vabaliukus, mešką,
arkliukus, kaip dega žemė ir pan.
16
II dalis
15 min.
Vaikai išsirikiuoja vienas paskui kitą.
I. Užduočių atlikimas:
1. eiti medine briaunuota lenta (tilteliu);
2. lipti gimnastikos sienele (kalnas);
3. eiti muzikiniu takeliu (grojančia žolyte);
4. eiti akmenukais (jūros pakrante);
5. šokinėti ant batuto (šokinėti per bangas);
6. nušokti nuo batuto ant čiužinio (nerti į vandenį);
7. lįsti per medžiaginį tunelį ( lįsti per šakas);
8. atsisėsti ant suoliukų prieš kuriuos sudėti
kinderiukai (sėskimės pailsėti ant kelmukų);
.
II. Pratimų kartojimas. Dar kartą vaikai eina
korekcinėm priemonėm.
Vidury salės sėdinčiam žaisliniam meškiukui neša
pasirinktą žaislinį „kinderiuką“ dovaną.
Pedagogė vaikučiams pasako, jog
šiandien keliaus į svečius pas
meškiuką, bet reikės įveikti daug
kliūčių: eiti per tiltelį, lipti į didelį,
statų kalną (gimnastikos sienelę),
nulipti, eiti per linksmai grojančią
žolytę. Prieš tai pedagogė pati viską
parodo.
Atsisėdę vaikai mokosi tai dešinės, tai
kairės kojos pirštukais paimti žaislinį
„kinderiuką“. Pedagogė aiškina
vaikams kokią naudą kojytėms turi
pirštukų mankšta, jog pėdutės stiprėja,
gražėja. Išmokę paimti „kinderiukus“,
vaikai su jais pavaikšto po salę.
Vaikai mokosi gražiai įteikti dovaną,
pasveikinti meškiuką su gimimo
diena.
III. Judrus žaidimas: „Beždžionių gaudynės“. Vaikai
skaičiuotės pagalba išsirenka beždžionių gaudytoją. Visi
kiti vaikai – beždžionės. Beždžionių namas ant
gimnastikos sienelės. Kol medžiotojas miega,
beždžionės sėlina ant pirštų galiukų pasprukti į kitą
pusę. .Medžiotojui pabudus, visos beždžionėlės bėga
lipti į “medžius “– gimnastikos sienelę. Ką pagauna, tas
tampa medžiotoju.
Pedagogė stebi, kad vaikai sėlintų ant
pirštų galiukų (tokios yra žaidimo
taisyklės), atsargiai liptų sienele (po ja
padėtas gimnastikos čiužinys).
17
III dalis
3 min.
Ramus žaidimas: „Pakutenkim kojytes“. Vaikai
išsirenka sau porą, atsisėda vienas priešais kitą ir kutena
kojas, masažuoja, glosto.
Pedagogė parodo vaikams kaip
masažuoti kojytes. Pagiria už
aktyvumą, draugiškumą, paklusnumą.
18
Plokščiapėdystės profilaktikos integracija į meninę veiklą
Meninė veikla- universali vaiko visuminio ugdymo priemonė. Ji suteikia dideles galimybes
pajausti ir stebėti grožį, žadina poreikį bendrauti su menu ir jį kurti, sudaro sąlygas vaikui
išgyventi sėkmę, sustiprinti teigiamą savęs vertinimą, kūrybinių galių pajautimą, geriau suvokti
savo svajones ir nuotaikas.
Meninė veikla padeda vaikui pažinti ir išreikšti save pačiomis įvairiausiomis meno
priemonėmis bei formomis: vaidinant, šokant, muzikuojant, kuriant dailės darbelius išbandytomis
ir naujomis meno priemonėmis.
Vaikų kūryboje itin ryškus žaidimo ir meninės raiškos giminingumas: vaikai žaidžia
garsais (gamtos garsų mėgdžiojimas, girdėtų dainelių perkūrimas), judesiais (spontaniški, nuotaiką
išreiškiantys judesiai, žmonių, gyvūnų judesių mėgdžiojimas).
Žaidimas- vaiko gyvenimo ir ugdymosi būdas. Dažnai vaikai, turintys judamojo aparato
sutrikimų, esti fiziškai silpni, nepasitiki savo jėgomis, nesavarankiški, pasyvūs. Jie greičiau
pavargsta ir sunkiai išgyvena nesėkmes, jaučiasi nevisaverčiai, neryžtingi. Taikant žaidybinį
ugdymo metodą vaikai savarankiškėja, veikla kelia malonius išgyvenimus. Ir sveiki vaikai daug
mieliau, kūrybingiau priima žaidybine forma pateiktas užduotis.
Meninė veikla atveria plačias integruotos veiklos galimybes, kuri labiausiai atitinka vaiko
visuminį pasaulio suvokimą.
Vaidybos taikymas plokščiapėdystės profilaktikai. Tyrinėjant judesį, atrandant įvairias jo
raiškos galimybes labai tinka vaidybiniai veiksmai su įsivaizduojamais pojūčiais (pasiūloma
vaikams ką nors įsivaizduojama išvysti, palytėti, pamėgdžioti). Kol judesys nesusijęs su vaizduote,
jis tėra fizinis judesys, tačiau, kai vaikas įsivaizduoja kokią nesamą aplinkybę pvz. Eina
įsivaizduojamu siauru takeliu, stengiasi išlaikyti pusiausvyrą, kad neįkristų į duobę- ši plastinė
raiška jau yra vaidybinė. Kuo įsivaizduojamoji situacija glaudžiau susijusi su turima vaiko
patirtimi, tuo jam lengviau įsivaizduoti. Galimos įvairios vaidybos formos- kojyčių, pėdučių,
pirščiukų teatras. Vaikų kojytės „atgyja“ pasipuošusios veikėjų kaukėmis (ant plačios, kojos
nespaudžiančios gumos pritvirtinti įvairūs paveikslėliai) arba jie nupiešiami ant pačios pėdos.
Vaikams ypač patinka kojų pirštukus puošti pirštininėmis lėlytėmis. Jie inscenizuoja žinomą
pasakėlę ar spontaniškai kuria savo sugalvotas istorijas, laisvai improvizuoja . Įsijautę į
vaizduojamą personažą, vaikai bando kuo tiksliau jį pavaizduoti., atlieka būdingesnius judesius ,
19
Plokščiapėdystės profilaktikai skirta integruota veikla
„VABALIUKŲ LINKSMYBĖS“
Gargždų mokyklos - darželio „Gintarėlis“ mokytoja metodininkė D.Jarutienė
Tikslas – Integruoti meninės veiklos formas stiprinant pėdos raumenis ir raiščius.
Uždaviniai:
Stiprinti vaikų pėdos raumenis ir raiščius;
Pasitelkus patrauklų siužetą, žaidybinį metodą lavinti ugdytinių judesių koordinaciją,
taisyklingą kūno laikyseną atliekant užduotis;
Patirti įvairios meninės raiškos džiaugsmą, ugdyti kūrybiškumą.
Grupės erdvė paruošta integruotai veiklai. Joje kuriamas pievos vaizdas- teatro širma dekoruota
vaikų pieštais vabaliukais, pievos augalais, ant grindų išdėstytas vabaliukų pasivaikščiojimo takelis.
Grojant švelniai muzikai pasirodo boružė. Ji pakviečia pasižiūrėti kojyčių teatro ( vaidinant
matosi tik vaikų kojos. Jas puošia vabaliukų, kirmėlaičių paveikslėliai ). Inscenizacijai ir dainelei
panaudojome A.Baltakio, E. Selelionio, L. Degėsio eilėraštukus, juos šiek tiek perkūrėme.
Boružė: Pievoj tarp margų gėlių
Daug visokių vabalų.
Jie ropoja, šliaužia, stena
Ir labai linksmai gyvena!
Atskuba štai skruzdėlytės – linksmuolytės, darbštuolytės.
Pasirodo trys „skruzdėlytės“ - mergaitės tai suriesdamos, tai ištiesdamos kojų pirštus juda į priekį. Tarp
pirštukų jos nešasi šapelį ( pagaliuką).
Skruzdėlytės: Po šapelį, po šapelį
Statome mes sau namelį.
Nesvarbu, kad mes mažytės-
Greitos skruzdėlių kojytės.
Boružė: Paryčiais rūkų namely
Siūlų priverpė voreliai.
Pasirodo trys „vorai“ - berniukai eina išorine pėdos puse. Sustoję judina kojų pirštus – „mezga tinklą“
Voriukai: Kybur vybur kabarai
Mezgam tinklus mes gerai.
20
O į juos muses viliojam
Ir labai linksmai žvejojam.
O muses mes gaudom tam,
Kad nezystų jos vaikams!
Boružė: Kas ten šliaužia takeliu?
Atšliaužia „kirmėlytės“ - trys mergaitės juda į priekį pakaitomis perkeldamos kūno svorį nuo kulno ant
pirštų; tarp kojų pirštų laiko mažyčius skėčius.
Kirmėlytės: Mes sesytės kirmėlytės
Esam pievų gražuolytės!
Skrybėlaitės ir rankinės,
O apyrankės-auksinės.
Nuo saulutės spindulių
Slepiamės mes po skėčiu. (suriečia kojų pirštus)
Boružė: Atšokuoja ir žiogai, šventė bus šauni tikrai! (Atšokuoja du berniukai)
Žiogai: Žiogo kojos ilgos , plonos (tiesia koją pirmyn statydami ant kulno ir atitraukia
atgal
Žiogas - pievų kapitonas. statydami ant pirštų)
Strykt į aukštį, strykt i tolį ( pašoka aukštyn , pirmyn)
Kas pranoks žiogelio šuolį?
Pažiūrėkite, vaikai! Šokinėkit kaip žiogai! (Šokinėja abiem kojomis aukštyn
antpirštų galų)
Boružė: Kas vingiuoja takeliu? Daug kojyčių jau regiu.
Iš vienos pusės atitipena šimtakojis, iš kitos atšliaužia kirmėlytė. Šimtakojį vaizduoja trys vaikai ,
kurie kartu juda į priekį stovėdami vienas paskui kitą ir greitai judindami kojų pirštus. Susitikęs su
kirmėlaite kalbasi.
Kirmėlaitė: Ak, pūkuotas, švelnus, šimtakoji!
Kur per vasarą sveikas bėgioji?
Kiek gi batų tu sunešioji?
Šimtakojis: Daug batukų kas rytą valyti.
Jie sušlampa, kai pradeda lyti.
Kaip sunku juos nusiauti
Ir tvarkingai prie durų sukrauti.
Kirmėlaitė: Atėjai pačiu laiku! Šoksim, trypsime kartu!
21
Boružėlė pakviečia visus vabaliukus į puotą gėlių pievoje. Vaikai sustoja ant karoliukais, sagutėmis
siuvinėtų, skirtingą reljefinį paviršių turinčių gėlytės formos kilimėlų.
Žiogelis: Padainuokime linksmąją vabaliukų dainelę. Vaikai dainuodami atlieka įvairius pėdų
judesius.
Vabaliukų dainelė
1.Pievoj tarp aukštų žolių 2.Pačios kojos jau kilnojas
Daug visokių vabalų. Kapela polkutę groja.
Jie ropoja , šliaužia, stena Tai smagumas, tai šokimas
Ir labai linksmai gyvena Žiūrint net pavydas ima.
Susirinkę į pievelę Trept trept gėlėse
Vabaliukai puotą kelia. Šoka uodas su muse.
3.Polką trypia jie ratu
Ir po vieną , ir po du.
Vabalai ir kirmėlytės,
Mašalai ir skruzdėlytės.
Trept, trept gėlėse
Vabalų šauni puota.
Pedagogė pakviečia linksmuosius vabaliukus pasivaikščioti pievos takeliu.
Pedagogė: Vaikščiodami būkite labai dėmesingi. Aplankykite kiekvieną žiedelį: ant geltonos spalvos
gėlyčių apsisukite pasistiebę ant pirštų galiukų, ant rausvos - ant kulniukų, atsistoję ant melsvos spalvos
gėlyčių - apsisukite išorine ar vidine pėdos puse. Būkite atsargūs: priėję upelį lėtai pereikite liepteliu (iš
pliauskų sudėtas lieptelis). Šalia upelio vingiuoja siaurutis takelis ( ant žemės padėta virvė) – eikite juo
pasisukę šonu. . Eidami rasite daug akmenėlių ( dėžė su akmenukais), pereikite jais pajausdami jų vėsą
ir malonų kutenimą. Kol gros graži muzika, draugiškai keliaukite šiuo pievos takeliu.
Nutilus muzikai, pedagogė pasiūlo vaikams išbandyti naują piešimo būdą – pėdutėmis.
Pedagogė: Pievos viduryje matote išdėstytus popieriaus lapus. Prie lapų yra kortelės, kuriose užrašyti
jūsų vardai. Susiraskite savo kortelę (vaikai atlieka užduotį). Dėžutėse yra kempinėlės įmirkytos įvairių
spalvų guašo dažais. Uždėję koją stipriai prispauskite ir ant popieriaus lapo padarykite pėdos atspaudą.
Pabandykite savo pėdutėmis sukurti pasakiškas pievų gėles, drugelius. Nykščiu galite piešti sraiges ar
akmenėlius (vaikai kuria).
22
Baigus piešti vaikai kviečiami į prausyklą nusiplauti kojyčių. Jie tipena iš tapeto padarytu takeliu,
palikdami vabaliukų pėdsakus.
Išvados
Įgyvendindami projektą įsitikinome:
sistemingi bendro pobūdžio kūno kultūros bei sporto užsiėmimai, specialių koreguojamųjų
pratimų užsiėmimai , plokščiapėdystės profilaktikos integravimas įvairioje veikloje yra
pagrindinai komponentai gydant plokščiapėdiškumą. Jie sudaro sąlygas visiškai arba iš dalies
pašalinti pėdos deformaciją ar bent ją stabilizuoti.
bendros pedagogų ir tėvų pastangos teikti plokščiapėdystės profilaktikos pagalbą vaikams
padeda mažinti plokščiapėdžių vaikų skaičių.
23
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Adaškevičienė E. Judėjimas – vaiko sveikata, stiprybė, grožis. – K., 1996.
2. Adaškevičienė E. Vaikų sveikatos ugdymas. – V., 1999.
3. Amosovas N. Mintys apie sveikatą. – V., 1994.
4. Bortkevičienė V. Kad mažylis augtų sveikas. Korekcinė kūno kultūros programa. – V., 1995.
5. Dailidienė N. Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikata // Sveikata. – 1995, Nr 9.
6. Daugėlaitė M. Plokščiapėdystė // Sveikata. – 1996, Nr. 4.
7. Davidavičienė A. G. Pradinių klasių mokinių sveikata, darbingumas ir dienos režimas. – V., 1990.
8. Gaigalienė B. Kad neatsirastų plokščiapėdystė // Sveikata. – 1993, Nr. 3.
9. Kabanovas A., Čabovskaja A. Ikimokyklinio amžiaus vaikų anatomija, fiziologija ir higiena. – V.,
1979.
10. Kazakevičius J. Praktinė ortopedija. – V., 1960.
11. Labanauskas K. Sporto medicina. – V., 1997.
12. Preisas M. Plokščiapėdiškumas. – V.,1971.
13. Psichologijos žodynas. – V., 1993.
14. Raščiūtė A. Suaugusiųjų plokščiapėdystės rentgenologinio tyrimo metodika (Metodinės
rekomendacijos). – K., 1997.
15. Sadauskas V. Statistika su Statistica. – V., 1998.
16. Saveljeva A. Ankstyvojo amžiaus vaikų vystymosi ypatybės. – V., 1978.
17. Vinkus A. Sveikatos vertybei niekas neprilygs. Kalba pasakyta Lietuvos Respublikos Seime 1995
m. lapkričio 21 d. // Sveikata. – 1996, Nr. 1.
18. Volbekienė V. Asmens kūno kultūra. Sveikata // Vis tobulėti. Kas žinotina Lietuvos kūno kultūros
ženklininkui. – V., 1996.
19. Zaborskis A., Černiuvienė V., Šumskas L. Aukime sveiki. Sveikatos ugdymo kursas: Pradinių
klasių mokytojo knyga. – K., 1995.