Download - Bakterijos
Bakterijos
Bakterijos
• Vienaląsčiai organizmai, kurių ląstelės neturi branduolių.
Bakterijos formos:
• Rutulinės – gali būti pavienės arba susispietusios į krūveles.
• Tai pačios paprasčiausios bakterijos.• Jos sudarytos iš vienos apskritos ląstelės.
• Lazdelinės – lazdelės formos bakterijos.
• Lazdelinės bakterijos savo forma yra šiek tiek įvairesnė, ypač skiriasi jų ilgis.
• Kartais būną smailiais galais, lenktos ar šiek tiek šakotos.
• Kai kurios rūšys po dalijimosi lieka sukibusios.
• Spiralinės – spiralės formos bakterijos, kablelio formos bakterijos.
• Spiralinės bakterijos būna dar įvairesnės. Jos gali būti trumpos, panašios į kablelį , „S“ raidės formos ir kt.
• Pasitaiko labai plonų ir vingiuotų bakterijų.
• Siūlinės – į plonus siūlus panašios bakterijos
• Iš siūlinių bakterijų tipiškiausios yra gelžbaktarės ir sierabaktarė, kurios yra daugialąstės ir didelės.
• Dirvožemyje ir mėšle yra labai plonų sūlinių vienaląsčių bakterijų.
• Tai vadinamieji aktinomicetai, anksčiau priskiriami grybų karalystei ir vadinami laibagrybiais.
Bakterijų dydis
• Nereikia manyti, kad visos bakterijos yra tik nepaprastai mažos, o jų tarpe nėra mažesnių ir didesnių.
• Bakterijų dydžio santykis maždaug yra toks pats, kaip žinduolių (pvz., tarp dramblio ir pelės.
• Labiausiai paplitusių dirvožemio, vandens ir pieno bakterijų dydžiai svyruoja nuo 0,5 iki 10,0 mikronų.
• MIKRONAS – mikrometras (µm), t.y. 10-6 metro. 1 mikronas yra milijonoji metro dalelė. Žmogaus akis gali įžiūrėti tik 10 mikronų ar didesnes daleles.
• Tačiau pasitaiko bakterijų, kurių ilgis siekia iki 50 ir daugiau mikronų. Vidutinis labiausiai paplitusių rutulinių bakterijų dydis yra apie 1 mikroną.
Kiti bakterijų skirstymai:(pagal mitybos būdą)
• Autotrofai– autotrofinės bakterijos, kurios pačios sau pasigamina organines medžiagas. Joms priskiriamos fotosintezę vykdančios cianobakterijos (melsvabakterės).
• Heterotrofai – heterotrofinės bakterijos, kurios naudoja jau gatavas, aplinkoje esančias organines medžiagas.
• Jos dar skirstomos:• Saprotrofai – grupė bakterijų, kurios yra
pagrindiniai skaidytojai, ardantys negyvą organinę medžiagą.• parazitinės bakterijos – grupė bakterijų, kurios gyvena
gyvuose organizmuose ir minta jų audinių, ląstelių organinėmis medžiagomis, smarkiai kenkdamos šeimininkui (augalui, gyvūnui, žmogui) ir sukeldamos jam daugybę ligų.
(Pagal deguonies poreikį)
• Aerobinės bakterijos – gyvybinei veiklai reikalingas deguonis.
• Anaerobinės bakterijos – deguonis nėra būtinas, nes savo reikmėms reikalingą jo kiekį pasigamina citoplazmoje vykstant reakcijoms.
Bakterijos sandara
• Kiekviena bakterija sudaryta iš vienos ląstelės, šią dengia membrana, o virš jos yra tvirta apsauginė sienelė. Ląstelę gali supti prigludusi gleivių kapsulė arba laisvas drebutiškas apvalkalas. Šie dangalai ją apsaugo nuo nepalankių aplinkos veiksnių.
• Dauguma bakterijų turi judėti skystoje terpėje pritaikytus ilgesnius žiuželius.
• Bakterijos neturi branduolio. Tačiau citoplazmoje yra tankesnė sritis, vadinama nukleoidu, o joje – žiedinė dvijinė DNR grandinė – bakterijos prokariotinė chromosoma.
• Bakterinėje ląstelėje nėra eukariotinei ląstelei būdingų organoidų, išskyrus daugybę mažyčių ribosomų, atliekančių baltymų biosintezę.
Bakterijų dauginimasis
• Bakterijos dauginasi, kai pakanka maisto ir palanki temperatūra.
• Jos skyla pusiau kas 20 minučių.
Bakterijų žala
• Skatina maisto gedimą.• Išskiria kenksmingus junginius – toksinus, kurie
nuodija organizmą.• Bakterijos salmonelės sukelia ligą
salmoneliozę.
Bakterijų nauda
• Padeda skaidyti celiuliozę.• Gamina mūsų organizmui reikalingus
vitaminus.• Padeda pagaminti daugumą maisto produktų.• Skaido negyvus organizmus ir kitas liekanas.
Ačiū už dėmesį!