Download - Beginners Ita Lith Ita
A abu -i entrambi -e; tutti -e e due.
ačiū gràzie; labai a. mille gràzie.
adresas indirizzo.
aikštė piazza.
aikštėlė: stovėjimo a. parchéggio.
aiškin|ti ~a, ~o spiegare.
aiškus -i chiaro -a.
akiniai occhiàli v.
akis òcchio.
alėja viàle v.
alus birra.
Amerik|a América; iš ~os americano -a.
Anglij|a Inghilterra; iš ~os inglese.
anks|ti presto; ~čiau più presto; prima; (ko) prima
(di qc).
ant (ko) su (qc); sopra.
anūkas -ė nipote v/m.
apačioj sotto.
apgailest|auti ~auja, ~avo vksm: ~auju mi
dispiace.
apie 1. (žymint aptariamąjį dalyką) (po dkt) su; (po
vksm) di; kalbėti a. politiką parlare di polìtica; 2.
(žymint apytikslį kiekį) circa; 3. (žymint apytikslį
laiką) verso; a. penktą (val.) verso le cìnque.
aplink (ką) intorno (a qc).
apsipirk|ti apsiperka, ~o fare la spesa.
apvalus -i rotóndo -a.
ar 1. (tiesioginiuose klausimuose) neverčiamas; 2.
(po vksm, dkt) se.
arba o, oppure.
arbata tè v nkt.
aš io; t.p. man, mane.
atei|ti ~na, atėjo venire*; arrivare.
ateitis futuro.
atgal indietro.
atidarytas -a aperto -a.
atidar|yti ~o, ~ė aprire.
atrodyti ~o, ~ė sembrare.
atsakyti ~o, ~ė rispóndere.
atsargiai attenzione.
atsibu|sti ~nda, ~do svegliarsi.
atsiprašau scusa; (mandagiai) scusi.
atsitiktinai per caso.
auditorija àula.
áukštas -a alto -a.
aũkštas piano.
autobusas àutobus v nkt.
B baig|ti ~ia, ~ė (ką; ką daryti) finire (qcs; di far qcs). baig|tis ~iasi, ~ėsi finire.
baltas -a bianco -a.
band|yti ~o, ~ė (ką daryti) cercare (di far qcs); (ką
(daryti)) provare ((a far) qcs).
bankas banca.
baras bar v nkt; caffè v nkt. batas scarpa.
bažnyčia chiesa.
be 1. (ko) senza (qc); 2. (su valandomis) meno; be
penkių dešimt le 10 meno 5.
bėgti ~a, ~o vksm córrere; (ppr. vėluojant) scappàre.
bendras -a comùne.
bet ma; però.
beveik quasi.
biuras uffìcio.
bjaurus -i brùtto -a.
blog|as -a cattivo -a; (pats -i) ~iausias -a il (la)
peggiore.
blog|ai male; ~iau péggio.
brangus -i caro -a (ir prk).
brolis fratello.
būdas (ką daryti) modo (di far qcs).
budėtojas -a custode v/m.
būdingas -a (kam) tìpico -a (di qc).
butelis bottìglia.
būti yra buvo èssere*; èsserci*; nėra pinigų non ci
sono soldi nėra vyno non c’è vino; tai yra cioè.
būtinai assolutamente.
C centas centésimo.
centras centro.
cukrus zùcchero.
Č čia qui, qua.
D dabar ora, adesso.
daiktas oggetto; cosa.
daina canzone m.
dalykas cosa.
dalyv|auti ~auja, ~avo (kur, kame) partecipare (a
qcs).
dar ancora.
darbas lavoro; namų d. còmpito.
darbininkas -ė operàio -a.
dar|yti ~o, ~ė fare*.
daug 1. (su dkt) molto -a; daug draugų molti
amici; per d. troppo -a; 2. (su vksm, prv) molto.
daugiau più; di più.
dažnai spesso.
dėdė zio.
deja purtroppo.
dėl (žymint priežastį) per; dėl to, kad perché.
dėmes|ys: ~io! attenzione!
MINIMALUSIS LIETUVIŲ–ITALŲ ŽODYNĖLIS
dėstytojas -a insegnante v/m; (universiteto) pro-
fessore -essa.
dešin|ė: ~ėje a destra; į ~ę (nuo ko) a destra (di
qc).
dėžė scàtola.
didelis -ė grande.
diena giorno; (trukmės atžvilgiu) giornata; laba d.!
buongiorno!
diktantas dettato.
dirb|ti ~a, ~o lavorare; (ką, kuo) fare* (qcs).
diskoteka discoteca.
domin|ti ~a, ~o interessare.
dovana regàlo.
draugas -ė amico -a; klasės d. compagno di classe.
druska sàle v.
dukra fìglia.
duona pane v.
duo|ti ~da, davė dare*.
durys porta vns.
dviratis biciclétta.
E eilė 1. (seka) fila; 2. (kieno) turno.
ei|ti ~na, ėjo andare*.
ekonomika economia.
elg|tis ~iasi, ~ėsi comportarsi.
erdvė spàzio.
F fabrikas fàbbrica.
faktas fatto.
fakultetas facoltà m nkt.
filmas fìlm v nkt.
fotografija fotografia.
funkcija funzione m.
G gaila: man (tau ir pan.) g. mi (ti e sim.) dispiace.
gal, galbūt forse.
galė|ti gali, ~ėjo potere*.
galvo|ti ~ja, ~jo (apie ką) pensare (a qc).
gamin|ti ~a, ~o (valgyti) cucinare.
gan piuttosto.
gana basta.
garsas suono.
gatvė via.
gau|ti ~na, gavo ricévere*; ottenere*; g. dešimt
préndere dieci.
geltonas -a giallo -a.
geografija geografia.
ger|ai bene; ~iau méglio; g. būtų! magàri!
ger|as -a buono* -a; (pats -i) ~iausias -a il (la) mi-
gliore.
ger|ti ~ia, gėrė bere*.
gydytojas -a dottore -essa; médico.
gimęs -usi nato -a.
gim|ti ~sta, ~ė nascere*.
gird|ėti ~i, ~ėjo sentire.
gyvenimas vita. gyventi ~a, ~o vivere; (siejant su gyvenamąja patal-
pa) abitare.
gyvybingas -a vivàce.
golfas golf v nkt.
gražus -i bello* -a; negražus -i brutto-a.
greit in fretta; presto.
gripas influenza.
grįž|ti ~ta, ~o tornare.
I, Į į (žymint vietą) a; (su šalies pavadinimais) in.
įdomus -i interessante.
įėjimas entrata.
iešk|oti ~o, ~jo (ko) cercare (qc).
iki 1. (žymint ko pabaigą, laiko ribą) a; fino a; 2.
(žymint laiko ribą, terminą) entro; 3. (ppr.
atsisveikinant) a; i. arrivederci!; ciao!
ilgas -a lungo -a.
įlip|ti ~a, ~o salire*.
įmanomas -a possìbile.
įmonė azienda, impresa; ditta.
informatika informàtica.
ypač specialmente.
įprotis abitùdine m.
ir 1. (jungiant) e; (ppr. kai prieš balsį) ed; 2. (irgi,
taip pat) anche.
ital|as -ė italiano -a; ~ų kalba l’italiano; ~ų
paskaita la lezione di italiano; 3.: ir... ir... sia...
sia...
įraš|yti ~o, ~ė registrare.
istorija stòria.
iš 1. (įv. reikšm.) di; iš Italijos italiano -a; 2.
(žymint pradžios tašką ir pan.) da.
išei|ti ~na, išėjo uscire*.
išėjimas uscita.
išjung|ti ~ia, ~ė spégnere*.
išlaik|yti ~o, ~ė: i. egzaminą passare un esame.
išlei|sti ~džia, ~do (pinigus) spéndere.
išme|sti ~ta, ~tė buttare.
išskyrus (ką) meno (qc).
ištekėjusi sposata.
išvyk|ti ~sta, ~o (kur) partìre (per qcs).
Italij|a Itàlia; iš ~os italiano -a.
ital|as -ė italiano -a; ~ų kalba l’italiano.
J Japonij|a Giappone v; iš ~os giapponese.
jau già.
jausmas sentimento.
jau|stis ~čiasi, ~tėsi sentirsi.
jaunas -a gióvane.
jei, jeigu se.
ji lei; jos (savybinis) suo -a suoi -e; jai le; a lei; ją
la; lei.
jie loro; jų (savybinis) loro nkt.
jis lui; jo (savybinis) suo -a suoi -e; jam gli; a lui; jį
lo; lui.
jos loro; jų (savybinis) loro nkt.
jud|ėti ~a, ~ėjo muóversi*.
juodas -a nero -a.
jūra mare v.
jūs 1. voi; jūsų (savybinis) vostro -a -i -e; jums vi;
a voi; jus vi; voi; 2. (mandagumo formos) lei,
Lei; jūsų suo -a suoi -e, Suo.
K kad 1. (tikslui reikšti) per +bendr; 2. (teiginiui
reiškti) che.
kada quando.
kadangi dato che, visto che; siccome.
kai quando.
kaimas 1. campagna; (sodas) podere v; 2.
(miestelis) paese v; villàggio.
kaimynas -e vicino -a.
kaina prèzzo.
kain|uoti ~uoja, ~avo costàre.
kaip come.
kair|ė: ~ėje a sinistra; į ~ę (nuo ko) a sinistra (di
qc).
kalba 1. (šneka) lìngua; lietuvių k. il lituano; 2.
(pasakymas ir pan.) discorso.
kalb|ėti ~a, ~ėjo parlare.
kaln|as montagna; dgs ~ai (kaip vietovė)
montagna.
kambarys stanza; càmera.
karas guerra.
karšt|as -a caldo -a; ~a fa / è caldo.
kart|as volta; ~ais a volte.
kartu insieme; k. su insieme a / con.
kas 1. (ne apie asmenis) che cosa, che, cosa; bet
kas qualùnque cosa; kas nors qualcosa; 2. (apie
asmenis, klausiamasis) chi; bet kas chiùnque;
kas nors qualcuno; 3. (santykinis): tas, kas
quello che; 4. (kiekvienas) ogni nkt; 5.: kas be ko
senz’altro!
kasdien ogni giorno.
katė gatto.
kava caffè v nkt.
kavinė caffè v nkt.
kažin chissà.
kažkas 1. (apie asmenis) qualcuno; 2. (ne apie as-
menis) qualcosa.
kėdė sédia.
keistas -a stràno -a.
kei|sti ~čia, ~tė cambiare.
kelias strada.
keli -ios 1. (keletas) alcuni -e; qualche v/m vns; 2.
(klausiamasis) quanti -e.
kelnės pantaloni v dgs.
kel|tis ~iasi, ~ėsi alzarsi.
kiek quanto -a, -i, -e; kiek pinigų? quanti soldi?;
kiek valandų? che ora è?
kiekvienas -a 1. (be dkt) ognuno -a; 2. (su dkt)
ogni nkt.
kiemas cortile v.
kilogramas chilo.
kilometras chilòmetro.
kinas (kino salė) cìnema v nkt.
kitaip altrimenti.
kitas -a 1. (kitoks) altro -a, diverso -a; 2. (dar
vienas) (un / l’) altro -a; 3. (ateinantis) pròssimo
-a.
klaida erróre v.
klasė classe m.
klasikinis -ė clàssico -a.
klausau pronto!
klausim|as 1. domanda; užduoti ~a fare una
domanda; 2. (reikalas) questione m.
klaus|yti ~o, ~ė sentire.
klaus|ytis ~osi, ~ėsi (ko) ascoltare (ką).
knyga libro.
kodėl perché; come mai.
koks -ia quale; (ppr. su dkt) che nkt.
kompiuteris computer v nkt.
koncertas concerto.
krepšys borsa.
kur dove; iš kur?di dove?; da dove?
kuris -i 1. (klausiamasis) quale; (ppr. su dkt) che
nkt; 2. (santykinis) che.
kursas corso.
kvadratinis -ė quadràto -a.
kvailas -a scémo -a.
kvie|sti ~čia, ~tė 1. chiamare; 2. (į svečius)
invitàre.
L labai molto; l. gerai molto bene.
labanaktis buonanotte.
labas ciao.
labiau più; di più.
labiausiai soprattutto.
laida trasmissione m.
laikas tempo.
laikraštis giornale v.
laikrodis orologio.
laimė felicità.
laisvas -a lìbero -a.
laisvalaik|is: ~iu nel tempo lìbero.
langas finestra.
lank|yti ~o, ~ė frequentare.
lauke fuori.
lauk|ti ~ia, ~ė (ko) aspettare (qc).
lei|sti ~džia, ~do (ką daryti) lasciare (far qcs).
lėkštė piàtto.
lėktuvas aèreo.
lengvas -a fàcile.
licėjus licéo.
lie|sti ~čia, ~tė toccare.
Lietuv|a Lituània; iš ~os lituano -a.
lietuv|is -ė lituano -a; ~ių kalba il lituano.
liežuvis lìngua.
lygis livello.
ligoninė ospedale v.
lik|ti lieka, ~o restare, rimanere*.
linkėjimai (kokia proga) auguri v dgs.
lip|ti lipa, ~o 1. (į ką) salire* (su qcs); 2. (iš ko)
scéndere (da qcs).
litas litas v nkt.
lyti vksm piòvere.
litras litro.
liūdnas -a triste.
lova letto.
M maišelis busta.
mama mamma.
man mi; (pabrėžtinai, būtent man) a me; per me.
mane mi; (pabrėžtinai, būtent mane) me.
man|yti ~o, ~ė pensare.
mano mio -a miei -e.
marškinėliai maglietta vns.
mašina màcchina; m. (kuo) in màcchina.
mat infatti.
mat|yti ~o, ~ė vedere*.
mažai 1. (su vksm) poco; 2. (ko, su dkt) poco -a; m.
draugų pochi amici.
mažas -a pìccolo -a.
mažiau meno; di meno.
mažiausiai (bent) almeno.
medis àlbero.
medžiaga materiale v.
mėgstamiausias -a preferito -a.
mėg|ti ~sta, ~o amare; labiau m. preferire.
megztinis maglióne v.
meilužis -ė amante v/m.
mėlynas -a blu nkt.
menas arte v.
mėnuo mese v.
mergina ragazza.
mes noi; mūsų (savybinis) nostro -a -i -e; mums ci;
a noi; mus ci; noi.
mėsa carne m.
metai anno vns.
metas 1.: (ko) metu durante (qcs); 2.: paskutiniu
metu ultimamente; 3.: tuo metu, kai... mentre...
metras metro.
mieg|oti ~a, ~ojo dormire.
mielai volentiéri.
miestas città m nkt.
myl|ėti ~i, ~ėjo amare.
minutė minuto.
mintis idéa.
mobilusis telefonas cellulare v, telefonino.
modernus -i modèrno -a.
mok|ėti ~a, ~ėjo I (sugebėti) sapere.
mok|ėti ~a, ~ėjo II (pinigus) pagàre.
mokykla scuola.
mok|ytis ~osi, ~ėsi (ko, ką) studiare (qcs).
mokslinis -ė scientìfico -a.
momentas momento.
moteris 1. donna; (bet kokia; ponia) signora; 2. (tik
žymint lytį) fémmina.
motina madre m.
muziejus museo.
muzika mùsica.
N nakt|is notte m; ~į la notte, di notte.
namas casa.
naudingas -a ùtile.
naudo|ti ~ja, ~jo usare.
naujas -a nuovo -a.
ne 1. (ne „taip“) no; 2. (su kitu žodžiu; t.p. ne-)
non; ne šiandien non oggi; neateisiu non vengo;
3.: ir(gi) ne neanche.
nė neanche.
nebe- non... più.
nei né.
nekantr|auti ~auja, ~avo (ką daryti) non vedere
l’ora (di far qcs).
nekęsti nekenčia nekentė (ko) odiare (qc).
nemokamai gratis.
nes perché.
neš|ti ~a, ~ė portare.
net 1. addirittura, perfino 2.: net ne neanche.
niekada mai.
niekas 1. (apie asmenį) nessuno -a; 2. (apie daiktą)
niente nkt.
nor|ėti ~i, ~ėjo (ko) volere* (qc).
nors anche se.
numeris nùmero.
nuo da; nuo nulio da zero.
nuoma affitto.
nuostolis danno.
nupirk|ti nuperka, ~o comprare.
nutik|ti nutinka, ~o succédere*.
O o 1. e; 2. (priešingai) invece.
obuolys mela.
oranžinis -ė arancióne.
oras (orai) tempo.
P pabaiga fine m.
padėti padeda, ~ėjo 1. (kam) aiutàre (qcn); 2. (ką į
vietą) méttere.
padėtis situazione m.
pagalba aiuto; greitoji p. pronto soccorso.
pagaliau (seniai laikas) finalmente.
pagrindinis -ė principale.
paim|ti ~a, paėmė préndere.
pakankamai abbastanza.
paklaus|ti ~ia, ~ė (ką ko) chiédere (qcs a qcn).
palik|ti palieka, ~o lasciare.
pamirš|ti ~ta, ~o dimenticare.
panašus -i (į ką) sìmile (a qc).
panelė signorina.
paprastai di sòlito, in génere.
parduotuvė negòzio.
pareng|ti ~a, ~ė preparare.
parkas parco.
paruoš|ti ~a, ~ė preparare.
pas (ką) da (qcn); pas mane a casa mia.
pasako|ti ~ja, ~jo raccontare.
pasaulis mondo.
pasiraš|yti ~o, ~ė firmare.
paskaita lezione m.
paskambin|ti ~a, ~o (telefonu) telefonare.
paskui dopo.
paskutinis -ė ùltimo -a.
pastovus -i fìsso -a.
patenkintas -a contento -a.
patik|ti patinka, ~o piacere.
patrauklus -i (skatinantis veikti) stimolànte.
pats -i stesso -a; tas pats lo stesso.
pavardė cognome v.
pavargęs -usi stanco -a.
pavyzdžiui per esémpio.
pažin|ti pažįsta, ~o conóscere*.
peilis coltello.
pensionas pensione.
per (ką, laiko atžvilgiu) durante (qcs).
pertrauka pàusa.
pica pizza.
pienas latte v.
pietūs (valgymas) pranzo vns.
pigus -i a buon mercato nkt.
pilkas -a grìgio -a.
pilnas -a (ko) pieno -a (di qc).
pinigas soldo.
pyragas torta.
pirmas -a primo -a.
pirmyn avanti.
plaukai capelli v.
po 1. (ko) dopo (qc); po to poi, dopo; 2. (kuo) sotto
(qcs).
policija polizia.
politinis -ė polìtico -a.
ponas signore v; p. Nino! signor Nino!
ponia signora.
popie|tė pomerìggio; ~t(ę) il pomerìggio, nel po-
merìggio.
pora paio*; (ppr. žmonių) còppia.
poryt dopodomani.
pradė|ti pradeda ~jo (ką; ką daryti) cominciare
(qcs; a far qcs).
pradinis -ė (pradedantiesiems) elementare.
praeitas -a scorso -a.
Prancūzij|a Frància; iš ~os francese.
prara|sti ~nda, ~do pèrdere.
prasidė|ti pradeda ~jo (in)cominciare.
prasmė senso.
prašau 1. (prašant) per favore, per piacere; 2.
(siūlant ir pan.) prego.
prašymas richièsta.
pratimas esercìzio.
prezidentas presidente v.
prie (žymint vietą, netoli) a; (netoli ko) vicino (a
qc).
prieš (ką) 1. (vietos atžvilgiu) priešais; 2. (laiko
atžvilgiu) (ką) prima (di qc); (ką darant) prima
(di far qcs); 3. (priešingumui reikšti) contro (qc).
priešais (ką) davanti (a qc); di fronte (a qc).
prisimin|ti prisimena, ~ė ricordare.
prival|ėti ~o, ~ėjo dovere*.
problema problema v.
profesorius -ė professore -essa.
programa programma v.
puikus -i ottimo -a.
puodelis tazza.
pusė metà m nkt; mezzo -a; p. torto mezza torta,
metà torta.
puslapis pàgina.
pusvalandis mezzora.
R rajonas (miesto) quartiere v.
rank|a mano m; ~os le mani.
rankinė borsa.
ra|sti ~nda, ~do trovare.
raš|yti ~o, ~ė scrìvere.
rašytojas -a scrittore -trice.
raudonas -a rosso -a.
referatas relazione m.
reikalas questione m, affare v.
reikalingas -a necessàrio -a.
reik|ėti ~ia, ~ė 1. (ką daryti) bisognare (fare); 2.
(ko) servire (kas); mums ~ia daugiau laiko ci
serve più tempo.
rei|kšti ~škia, ~škė volere* dire, significare; ką tai
~škia? che vuol(e) dire?
reng|ti ~ia, ~ė preparare; organizzare.
restoranas ristorànte.
rezultatas risultato.
rin|kti renka, ~o scégliere*.
ryt|as mattina; ~e, ~ais la mattina.
rytoj domani.
romanas romanzo.
rožinis -ė rosa nkt.
rūk|yti ~o, ~ė vksm fumare.
rūšis 1. (tipas) tipo; 2. (gyvūnų) specie m nkt.
S sak|yti ~o, ~ė dire*.
salė sala; sporto s. palestra.
sąlyga condizione m.
sankryža incrócio.
santykis rapporto.
sąskaita (čekis) conto; (už paslaugas) bolletta.
savaitė settimana.
savimi: su s. con me (con lui ir pan.).
savivaldybė comùne v.
savo aš, tu, jis ir t.t.
sek|tis ~asi, ~ėsi andare; kaip ~asi? come va?
semestras semestre v.
senas -a vècchio -a.
senelė nonna.
senelis nonno.
serialas telefìlm v nkt.
sesuo sorella.
sijonas gonna.
simpatiškas -a simpàtico -a.
sirg|ti serga, ~o stare male; èssere malato.
sių|sti ~nčia, ~ntė mandare.
skaitykla sala di lettura.
skait|yti ~o, ~ė lèggere*.
skambin|ti ~a, ~o (groti ką, kuo) suonàre (qcs).
skanus -i buono -a (da mangiare).
skirtingas -a diverso -a.
sniegas néve m.
sociologija sociologia.
sofa divàno.
spalva colore v.
spinta armàdio.
sportas sport v nkt.
staiga all’improvviso.
stalas tàvolo.
stiklinė bicchiére v.
stogas tetto.
stotelė fermàta.
stotis stazione m.
studentas -ė studente -essa.
su (kuo) con (qc).
sugeb|ėti ~a, ~ėjo (ką daryti) riuscire* (a far qcs).
sunkus -i 1. (sudėtingas) diffìcile; 2. (svorio atžvil-
giu) pesante; 3. (varganas) duro -a.
sūnus fìglio.
suprantam|as -a: savaime ~a naturalmente.
supra|sti ~nta, ~to capire.
susipaž|inti ~įsta, ~ino (su kuo) conóscere (qcn).
susitik|ti susitinka, ~o (su kuo) incontrare (qcn).
sutarta: d’accordo.
sužin|oti ~o, ~ojo sapere*.
svečias òspite v.
sveik|as -a sano -a; yra ~a fa bene.
sveikata salute m; į s.! salute!
sveikin|ti ~a, ~o vksm: ~u! auguri! (kokia proga).
svetainė soggiòrno.
sviestas bùrro.
Š šaldytuvas frigo nkt, frigorìfero.
šalia (ko) accanto (a qc).
šalt|as -a freddo-a; ~a fa freddo, è freddo.
šakutė forchétta.
šaukštas cucchiàio.
šaukštelis cucchiaino.
šaunus -i bravo -a.
šeima famìglia.
šiaip 1.: š. sau così così; 2.: š. ar taip comùnque.
šiandien oggi.
šildymas riscaldamento.
šiltas -a caldo -a.
šįryt stamattina.
šis -i questo -a.
šįvakar stasera.
šnek|ėti ~a, ~ėjo (kalbėti) parlare; (sakyti ką)
dire*.
šokis ballo.
šok|ti ~a, ~o ballare.
štai ecco; štai ir aš èccomi.
šuo cane v.
šventė festa.
šviesa luce m.
T tačiau però; tuttavia.
tada allora.
taigi dunque.
taip 1. (sutinkant, teigiant) sì; 2. (šiuo būdu) così;
3. (tiek, toks) così.
taisyklė régola.
taksi taxi v nkt.
tarp tra, fra.
tas -a quello* -a; (arti kalbėtojo) questo -a; be to
inoltre; dėl to perciò, quindi.
tau ti; (pabrėžtinai, būtent tau) a te; per te.
tave ti; (pabrėžtinai, būtent tave) te.
tavo tuo -a tuoi -e.
teisingas -a giusto -a.
telefonas teléfono.
televizorius televisore v, televisione m.
ten lì, là.
tenisas tennis v nkt.
tęs|ti ~ia, ~ė continuàre.
teta zia.
tėtis, tėtė papà v nkt.
tėvas padre v.
tėvai genitori v dgs.
tik 1. solo; 2.: ką tik appena.
tik|ėti ~i, ~ėjo (kuo) crédere (a qc, qcs).
tik|ėtis ~isi, ~ėjosi sperare.
tikrai davvero, veramente.
tikras -a vero -a.
tiksliau (taisant duotą informaciją) anzi.
tik|ti tinka, ~o andare* (bene).
tiltas ponte v.
tobulas -a perfetto -a.
todėl perciò, quindi.
toks -ia 1. (panašus) sìmile; del génere; 2. (pabrė-
žiant ypatybę) così nkt.
toli lontano.
toliau 1. più lontano; 2.: t. (ką daryti) continuàre (a
far qcs); 3.: ir t. t. eccétera.
tortas torta.
traukinys treno.
triukšmas rumore v.
troškulys sete m.
troleibusas fìlobus v nkt.
trūk|ti ~sta, ~o (ko) mancare (kas).
trumpas -a corto -a.
truput|is: ~į (ko) un po’ (di qc).
tu tu; t.p. tau, tave.
tualetas bagno; toilette m nkt [twa'lɛt].
tuoj, tuojau sùbito.
turbūt probabilmente.
tur|ėti ~i, ~ėjo 1. (būti savininku) avere*; 2.
(privalėti) dovere*.
turgus mercato.
tušinukas penna.
tvarkaraštis oràrio.
U ugnis fuoco.
universitetas università nkt.
uostas porto; oro u. aeroporto.
upė fiume v.
už 1. (ko) dietro ((a) qc); 2. (ką) per (qc).
uždarytas -a chiuso -a.
uzdar|yti ~o, ~ė chiùdere*.
užei|ti ~na, ~ėjo passare.
užimtas -a, užsiėmęs -usi occupato -a.
užmigti užminga, ~o addormentarsi.
užsienietis -ė straniero -a.
užvakar l’altro ieri.
V vadin|ti ~a, ~o chiamare.
vaikas bambino -a; (sūnus, dukra) fìglio -a.
vaikinas ragazzo.
vair|uoti ~uoja, ~avo guidàre.
vakar ieri.
vakar|as sera; ~e, ~ais la sera; labas v.! buonasera!
vakarėlis festa.
vakarienė cena.
valanda ora.
valgykla mensa.
valg|yti ~o, ~ė mangiare.
valgomasis sala da pranzo.
valstybė stato (nazionale); nazione m.
vanduo àcqua.
vardas nome v; mano v. X mi chiamo X.
vargšas -ė pòvero -a.
varto|ti ~ja, ~jo usare.
važ|iuoti ~iuoja, ~iavo andare*.
vedęs sposato.
veik|ti ~ia, ~ė 1. (daryti) fare*; 2. (funkcionuoti)
funzionare.
vėl di nuovo; ancora.
vėl|ai tardi; ~iau più tardi, poi.
vėl|uoti ~uoja, ~avo èssere* in ritardo, tardare.
vež|ti ~a, ~ė portare.
vidurdienis (12.00 val.) mezzogiorno.
vidur|ys: ~y (ko) in mezzo (a qcs).
vidurnaktis (0.00 val.) mezzanotte m.
vid|us: (ko) ~uje dentro ((a) qc); į ~ų dentro ((a)
qc).
vidutinis -ė médio -a; nella média.
vienas -a 1. uno -a; un; 2. (be kitų) solo -a.
viešbutis hotel v nkt [o'tɛl].
vieta 1. posto; (vietovė) luogo; 2. (erdvė) spàzio.
vynas vino.
violetinis -ė viola nkt.
vyras 1. (vyriškosios lyties žmogus) uomo*; (bet
koks; ponas) signore v; (tik žymint lytį) màschio;
2. (sutuoktinis) marito.
vyriausybė governo.
virtuvė cucina.
visada sempre.
visai del tutto, assolutamente; pròprio.
visas -a tutto -a.
visiškai completamente; del tutto.
viskas tutto; v. gerai? tutto bene?
visur dappertutto.
vos appena.
Z zona zona.
Ž žalias -a vèrde.
žanras génere v.
žemas -a basso -a.
žem|ė terra; ant ~ės per terra.
žemyn giù.
žiem|a inverno; ~ą in inverno.
žinia 1. notìzia; 2.: dgs žinios (per televiziją) tele-
giornale v vns.
žinoma ovviamente, certamente; come no!
žin|oti ~o, ~ojo sapere*.
žiūr|ėti ~i, ~ ėjo guardare.
žmogus persona; uomo*.
žmona móglie m.
žmonės persone; gente m vns.
žodynas dizionàrio.
žo|dis 1. parola; 2.: ~džiu insomma.
žurnalas rivista.
žuvis pésce v.
A a, ad 1. atitinka vietininką arba į + galininką; a
Kaunas Kaune; į Kauną; al bar bare; į barą; 2.
(žymi laiko ribą) iki (ko); dalle 5 alle 7 nuo 5 iki
7; 3. (atsisveikinant) iki (ko); a domani iki
rytojaus!
abbastànza pakankamai.
abitàre vksm gyventi (siejant su adresu).
abitùdine m įprotis.
accànto (a qc) šalia (ko).
accòrdo: d’a. sutarta.
àcqua vanduo.
addirittùra net.
addormentàrsi sngr vksm užmigti.
adèsso dabar.
aèreo lėktuvas.
aeropòrto oro uostas.
affàre v reikalas; klausimas.
affìtto nuoma; in a. nuomojamas -a.
aiutàre (qcn) padėti (kam).
aiùto pagalba; a.! padėkite!
àlbero medis.
alcùni -e keli -ios (keletas).
allóra tada; tad.
alméno mažiausiai.
àlto -a áukštas -a.
altriménti kitaip.
àltr|o -a 1. kitas -a; kitoks -ia; un’~a volta kitą
kartą; senz’~o! kas be ko; 2.: un à. -a dar vienas
-a.
alzàrsi sangr vksm keltis, atsikelti.
amànte v/m meilužis -ė.
amàre vksm (qcs) mėgti; (qcn) mylėti.
América Amerika.
americàno -a iš Amerikos, amerikietis -ė.
amìco -a draugas -ė.
ànche 1. taip pat, irgi; ir; 2.: a. se nors.
ancóra dar; vėl.
andàre* vksm 1. eiti; važiuoti; 2.: a. bene tikti; 3.
sektis; come va?
ànno vns metai.
ànzi tiksliau (taisant duotą informaciją).
apèrto -a atidarytas -a.
appéna 1. vos; 2. ką tik.
aprìre* vksm 1. atidaryti; 2. (ko) pradėti darbą
(apie įstaigą ir pan.), atsidaryti.
arancióne oranžinis -ė.
armàdio spinta.
arrivàre vksm atvykti, ateiti.
arrivedérci iki pasimatymo.
àrte v menas.
ascoltàre vksm (ką) klausytis (ko).
aspettàre vksm (ką) laukti (ko).
assolutaménte 1.būtinai; 2. visai.
attenzióne 1. dėmesio; 2. atsargiai.
augùri v dgs linkėjimai (kokia proga); a.!
sveikinu!
àula auditorija.
àutobus v nkt autobusas.
avànti pirmyn.
avére* turėti (ką žinioje ir pan.).
aziénda įmonė.
B bàgno vonios kambarys; tualetas.
bàllo šokis.
ballàre vksm šokti.
bambìno -a vaikas; (sūnus, dukra) fìglio -a.
bànca bankas.
bar v nkt baras.
bàsso -a žemas -a.
bàsta gana.
bèllo* -a gražus -i.
béne 1. gerai; 2.: fa b. (yra) sveika.
bére* vksm gerti.
biànco -a baltas -a.
bicchiére v stiklinė.
biciclétta dviratis.
bìrra alus.
bisognàre vksm (far qcs) reikti (ką daryti).
blu nkt mėlynas -a.
bollétta sąskaita (už paslaugas).
bórsa krepšys; rankinė.
bottìglia butelis.
bràvo -a šaunus -i.
brùtto -a bjaurus -i; negražus -i.
buonanòtte labanaktis.
buonaséra labas vakaras.
buongiórno laba diena.
buòno* -a 1. geras -a; 2. (da mangiare) skanus -i.
bùrro sviestas.
bùsta maišelis.
buttàre vksm išmesti.
C caffè v nkt 1. kava; 2. kavinė; baras.
caldo -a šiltas -a; karštas -a; fa / è c. karšta.
cambiàre vksm keisti.
càmera kambarys.
campàgna kaimas.
càne v šuo.
canzóne m daina.
capélli v plaukai.
capìre vksm (-ISC-) suprasti.
càrne m mėsa.
càro -a brangus -i (ir prk).
MINIMALUSIS ITALŲ–LIETUVIŲ ŽODYNĖLIS
càsa namas; namai; a c. namie; namo; a c. mia pas
mane (namuose).
càso: per c.atsitiktinai.
cattìvo -a blogas -a.
cellulàre v mobilusis telefonas.
céna vakarienė.
centésimo centas.
céntro centras.
cercàre vksm 1. (qcs) ieškoti (ko); 2. (di far qcs)
bandyti (ką daryti).
certaménte žinoma.
che nkt 1. kad; 2. kuris -i -ie -ios (santykinis); 3.
kuris -i -ie -ios?; koks -ia -ie -ios?; che ora è?
kuri dabar valanda? kiek valandų?; 4.: che cosa?,
che? kas? (ne apie asmenis); ką?
chi nkt 1. kas (apie asmenis); ką; 2. kas? (apie
asmenis); ką?
chiamàre vksm 1. vadinti; 2. kviesti.
chiam|àrsi sangr vksm vadintis; mi ~o Pino mano
vardas Pino.
chiàro -a aiškus -i.
chiédere vksm (qcs a qcn) paklausti (ką ko).
chiésa bažnyčia.
chìlo kilogramas.
chilòmetro kilometras.
chissà kažin.
chiùdere* vksm 1. uzdaryti; 2. (ko) baigti darbą
(apie įstaigą ir pan.), užsidaryti.
chiùnque bet kas.
chiùso -a uždarytas -a.
ci I 1. mums; 2. mus; 3. sau; 4. save.
ci II prieveiksminė vietos dalelytė.
ciào 1. labas; 2. iki, atia.
cìnema v nkt kinas (kino salė).
cioè tai yra.
cìrca apie (žymint apytikslį kiekį).
città m nkt miestas.
clàsse m klasė.
clàssico -a klasikinis -ė.
cognóme v pavardė.
colóre v spalva.
coltèllo peilis.
cóme 1. kaip; 2.: c. mai? kodėl?; 3.: c. no!
žinoma!
cominciàre vksm 1. (qcs; a far qcs) pradėti (ką; ką
daryti); 2. prasidėti.
cómpito (namų) darbas.
completaménte visiškai.
comportàrsi sngr vksm elgtis.
compràre vksm nupirkti.
computer v nkt kompiuteris.
comùne I bendras -a.
comùne II v savivaldybė.
comùnque šiaip ar taip.
con (qc) su (kuo).
concérto koncertas.
condizióne m sąlyga.
conóscere vksm 1. (qcn) susipažinti (su kuo);
pažinti; 2. (qcs) žinoti (ką).
conténto -a patenkintas -a.
continuàre vksm 1. (qcs) tęsti (ką); 2. (a far qcs)
toliau (ką daryti).
cónto (čekis ir pan.) sąskaita.
cóntro (qc) prieš (ką).
córrere vksm bėgti.
córso kursas.
cortìle v kiemas.
córto -a trumpas -a.
còsa daiktas; dalykas; che c.? kas?; ką?
così 1. taip (šiuo būdu); 2. tiek; toks -ia; 3.: c. c.
šiaip sau.
costàre vksm kainuoti.
crédere vksm (a qc, qcs) tikėti (kuo).
cucchiaìno šaukštelis.
cucchiàio šaukštas.
cucìna virtuvė.
cucinàre vksm gaminti (valgyti).
custòde v/m budėtojas -a.
D da 1. (qc) nuo (ko); iš; da zero nuo nulio; da qui iš
čia; 2. (qcn) pas (ką).
dànno nuostolis.
dappertùtto visur.
dàre* vksm duoti.
dàto -a: d. che kadangi.
davànti (a qc) prieš (ką), priešais.
davvéro tikrai.
déntro ((a) qc) 1. (ko) viduje; 2. į vidų.
dèstra: a d. dešinėje; į dešinę; (di qc) į dešinę (nuo
ko).
dettàto diktantas.
di 1. atitinka kilmininką, žymint ko, kieno; il libro
di fisica fizikos knyga; la macchina dello zio
dėdės mašina; 2.: di sòlito paprastai; 3. (žymi
kalbamąjį dalyką) apie; parlare di sport kalbėti
apie sportą; 4. (rodant kilmę) iš; di Milano iš Mi-
lano; 5.: penso di sì manau, kad taip.
diétro ((a) qc) už (ko).
diffìcile sunkus -i (sudėtingas).
dimenticàre vksm pamiršti.
dìre* vksm 1. sakyti; 2. šnekėti, kalbėti.
direttóre -trìce direktorius -ė.
discórso kalba (pasakymas).
discotéca diskoteka.
dispiac|ére* vksm: mi (/ ti e sim.) ~e man (/ tau ir
pan.) gaila; apgailestauju (/ -i ir pan.).
dìtta įmonė.
divàno sofa.
divèrso -a skirtingas -a, kitoks -ia.
dizionàrio žodynas.
domànda klausimas; fare una d. užduoti klausimą.
domàni rytoj.
dònna moteris.
dópo 1. paskui; 2. (qc) po (ko).
dopodomàni poryt.
dormìre vksm miegoti.
dottóre -essa gydytojas -a.
dóve kur; di d.?, da d.? iš kur?
dovére* vksm privalėti, turėti (ką daryti).
dùnque taigi.
durànte (qcs) per (ką), (ko) metu.
dùro -a sunkus -i (varganas).
E e, ed 1. ir; 2. o.
eccétera ir taip toliau.
ècco, ècco- štai; èccomi štai ir aš.
economìa ekonomika.
elementàre pradinis -ė.
entràmbi -e abu -i.
entràta įėjimas.
éntro iki (žymint laiko ribą, terminą).
erróre v klaida.
esercìzio pratimas.
èssere* vksm 1. būti; 2.: è. in ritardo vėluoti.
èsserci* vksm būti (kur); non c’è vino nėra vyno;
non ci sono soldi nėra pinigų.
F fàbbrica fabrikas.
fàcile lengvas -a.
facoltà m nkt fakultetas.
famìglia šeima.
fàre* vksm daryti; veikti.
fàtto faktas.
favóre: per f. prašau (prašant).
fémmina moteris (lyties atžvilgiu).
fermàta stotelė.
fèsta 1. vakarėlis; 2. šventė.
fìla eilė.
fìlm v nkt filmas.
fìlobus v nkt troleibusas.
felicità laimė.
fìglia dukra, vaikas.
fìglio sūnus, vaikas.
finalménte pagaliau (seniai laikas).
fìne m pabaiga.
finèstra langas.
finìre vksm (-ISC-) 1. (qcs; di far qcs) baigti (ką; ką
daryti); 2. baigtis.
fìno: f. a (qcs) iki (ko) (žymint pabaigą).
firmàre vksm pasirašyti.
fìsso -a pastovus -i.
fiùme v upė.
forchétta šakutė.
fórse gal, galbūt.
fotografìa fotografija.
fra 1. tarp; 2. už (žymint laiką).
Frància Prancūzija.
francése iš Prancūzijos, prancūzas -ė.
fratèllo brolis.
fréddo šaltis; fa f., è f. šalta.
frequentàre vksm lankyti.
frétta skuba; in f. greit.
frìgo nkt, frigorìfero šaldytuvas.
frónte: di f. (a qc) prieš (ką), priešais.
fumàre vksm rūkyti.
funzionàre vksm veikti.
funzióne m funkcija.
fuòco ugnis.
fuòri lauke.
futùro ateitis.
G gàtto katė.
génere v 1. žanras; 2.: del g. toks -ia; in g. papra-
stai.
genitóri v dgs tėvai.
génte m vns žmonės.
geografìa geografija.
già jau.
giàllo -a geltonas -a.
giapponése iš Japonijos, japonas -ė.
giornàle v laikraštis.
giornata diena (trukmės atžvilgiu).
giórno diena.
gióvane jaunas -a.
giù 1. žemyn; 2. sótto.
giùsto -a teisingas -a.
gli I žymimasis artikelis, paprastai neverčiamas;
gli amici draugai.
gli II 1. jam; 2. jiems; joms.
gòlf v nkt golfas.
gònna sijonas.
govèrno vyriausybė.
grànde didelis -ė.
gràtis nemokamai.
gràzie ačiū; mille g. labai ačiū.
grìgio -a pilkas -a.
guardàre vksm žiūrėti.
guèrra karas.
guidàre vksm vairuoti.
H hotel v nkt [o'tɛl] viešbutis.
I i žymimasis artikelis, paprastai neverčiamas; i
soldi pinigai.
idéa mintis.
iéri vakar; l’altro i. užvakar.
il žymimasis artikelis, paprastai neverčiamas; il
libro knyga.
improvvìso: all’i. staiga.
in atitinka vietininką, arba į + galininką; in Italia
Italijoje; į Italiją; in banca banke; į banka.
incominciàre vksm cominciàre.
incontràre vksm (qcn) susitikti (su kuo).
incrócio sankryža.
indiétro atgal.
indirìzzo adresas.
infàtti mat.
influénza gripas.
informàtica informatika.
Inghiltèrra Anglija.
inglése iš Anglijos, anglas -ė. inóltre be to.
insegnànte v/m dėstytojas -a.
insiéme kartu; i. a / con qc kartu su kuo.
insómma žodžiu.
interessante įdomus -i.
interessàre vksm dominti.
intórno (a qc) aplink (ką).
invéce o (priešingai).
invèrno žiema; in i. žiemą.
invitàre vksm kviesti.
io aš; t.p. mi, me.
Itàlia Italija.
italiàno -a 1. italų, Italijos; itališkas; sono i. aš iš
Italijos; 2. italas -ė; 3.: l’i. italų kalba.
L l’ žymimasis v/m artikelis, paprastai neverčiamas;
l’Itàlia Italija; l’oro auksas.
la I žymimasis artikelis, paprastai neverčiamas; la
lezione paskaita.
la II 1. ją; 2. (ppr. La) Jus.
là ten.
lasciàre vksm 1. (far qcs) leisti (ką daryti); 2. (qc)
palikti.
làtte v pienas.
lavoràre vksm dirbti; (kuo) fare*.
lavóro darbas.
lèggere* vksm skaityti.
le I žymimasis artikelis, paprastai neverčiamas; le
aziende įmonės.
le II 1. jai; 2. (ppr. Le) Jums; 3. jas.
lèi 1. ji; t.p. le II, la II; 2.: a lei, per lei (būtent)
jai; 3. (ppr. Lei) Jūs.
lètto lova.
lezióne m paskaita.
li juos.
lì ten.
lìbero -a laisvas -a.
lìbro knyga.
licéo licėjus.
lìngua 1. kalba (šneka); 2. liežuvis.
lìtas v nkt litas.
lìtro litras.
Lituània Lietuva.
lituàno -a 1. lietuvių, Lietuvos; lietuviškas -a; sono
l. aš iš Lietuvos; 2. lietuvis -ė; 3.: il l. lietuvių
kalba.
livèllo lygis.
lo I žymimasis v/m artikelis, paprastai neverčia-
mas; lo zio dėdė.
lo II jį.
lontàno toli; più l. toliau.
lóro 1. jie; jos; 2. juos; jas; 3.: a l., per l. (būtent)
jiems / joms; 4. jų; 5. savo; t.p. gli II, li.
lùce m šviesa.
lùi 1. jis; t.p. lo II, gli II; 2.: a lui, per lui
(būtent) jam.
lùngo -a ilgas -a.
luògo vieta.
M ma bet.
màcchina mašina; in m. mašina (kuo).
màdre m motina.
magàri 1. gerai būtų!; 2. fórse.
magliétta vns marškinėliai.
maglióne v megztinis.
mài niekada.
màle blogai.
màmma mama.
mancàre vksm (kas) trūkti (ko).
mandàre vksm siųsti.
mangiàre vksm valgyti.
màn|o m ranka; le ~i rankos.
màre v jūra.
marìto vyras (sutuoktinis).
màschio vyras (lyties atžvilgiu).
materiàle v medžiaga.
mattìna rytas; la m. ryte, rytais.
me 1. (būtent) mane; (būtent) save; 2.: a me, per
me (būtent) man; (būtent) sau.
médico gydytojas -a.
médio -a vidutinis -ė.
méglio geriau.
méla obuolys.
méno 1. (t.p. di m.) mažiau; 2. (qc) išskyrus (ką);
3. (su valandomis) be; le 10 m. 5 be penkių
dešimt.
ménsa valgykla.
méntre tuo metu, kai...
mercàto turgus; a buon m. pigus -i.
mése v mėnuo.
metà m nkt pusė; m. torta pusė torto.
métro metras.
méttere padėti (ką į vietą).
mezzanòtte m vidurnaktis (0.00 val.).
mèzz|o -a 1. pusė; ~a torta pusė torto; 2.: in m. (a
qcs) vidury (ko).
mezzogiórno vidurdienis (12.00 val.).
mezzóra pusvalandis.
mi 1. man; 2. mane; 3. sau; 4. save.
miglióre geresnis; il (la) m. (pats -i) geriausias -a.
minùto minutė.
mìo -a miei -e mano; savo.
modèrno -a modernus -i.
mòdo (di far qcs) būdas (ką daryti).
móglie m žmona.
mólto I labai; m. bene labai gerai.
mólt|o II -a daug; ~i amici daug draugų.
moménto momentas.
móndo pasaulis.
montàgna kalnas; kalnai.
muóversi* sangr vksm judėti.
muséo muziejus.
mùsica muzika.
N nàscere* vksm gimti.
nàto -a gimęs -usi.
naturalménte savaime suprantama.
nazióne m valstybė.
né nei.
ne prieveiksminė dalies, kieko dalelytė; jo, jos; jų.
neànche 1. ir(gi) ne; net ne; 2. nė.
necessàrio -a reikalingas -a.
negòzio parduotuvė.
néro -a juodas -a.
nessùno -a vns 1. niekas (apie asmenį); 2. joks -ia.
néve m sniegas.
niénte vns niekas (ne apie asmenį).
nipóte v/m 1. anūkas -ė; 2. broliavaikis.
no ne.
nói 1. mes; 2. (būtent) mus; 3.: a noi, per noi (bū-
tent) mums; t.p. ci.
nóme v vardas.
non ne-, ne; non... più nebe- ; non oggi ne
šiandien; non vengo neateisiu.
nònna senelė.
nònno senelis.
nòstro -a -i -e mūsų; savo.
notìzia žinia.
nòtte m naktis; la n., di n. naktį.
nùmero numeris.
nuòvo -a naujas -a; di n. vėl; iš naujo.
O o ar, arba.
occhiàli v akiniai.
òcchio akis.
occupàto -a užimtas -a; užsiėmęs -usi.
odiàre vksm (qc) nekęsti (ko).
oggètto daiktas.
òggi šiandien.
ògni nkt vns kiekvienas -a; kas; ò. giorno kasdien.
ognùno -a vns kiekvienas -a (be dkt šalia).
operàio -a darbininkas -ė.
oppùre arba, ar.
óra I dabar.
óra II valanda; non vedo l’o. (di far qcs)
nekantrauju (ką daryti).
oràrio (darbo laiko ir pan.) tvarkaraštis.
orològio laikrodis.
ospedàle v ligoninė.
òspite v svečias.
ottenére* vksm gauti.
òttimo -a puikus -i.
ovviaménte žinoma.
P pàdre v tėvas.
paése v 1. kaimas (miestelis); 2. kraštas.
pàio* pora; (ppr. žmonių) còppia.
pagàre vksm mokėti (pinigus).
pàgina puslapis.
palèstra sporto salė.
pàne v duona.
pantalóni v dgs kelnės.
papà v nkt tėtis, tėtė.
parchéggio stovėjimo aikštelė.
pàrco parkas.
parlàre vksm kalbėti, šnekėti.
paròla žodis.
partecipàre vksm (a qcs) dalyvauti (kur).
partìre vksm (per qcs) išvykti (kur).
passàre vksm 1. užeiti; 2.: p. un esame išlaikyti
egzaminą.
pàusa pertrauka.
péggio blogiau.
peggióre prastesnis; il (la) m. (pats -i) prasčiau-
sias-a.
pénna tušinukas.
pensàre vksm 1. manyti; 2. (a qc) galvoti (apie ką).
pensióne pensionas.
per 1. (žymint priežastį) (qc) dėl (ko); 2. (žymint
tikslą, su bendratimi) kad; sono qui per lavorare
aš čia dirbti /, kad dirbčiau; 3. (žymint naudą)
(qc) už (ką); 4.: per esémpio pavyzdžiui;
perché 1. (aiškinant priežastį) nes; dėl to, kad; 2.
(klausiant) kodėl.
perciò todėl, dėl to.
pèrdere vksm prarasti.
perfétto -a tobulas -a.
perfìno net.
però bet, tačiau.
persóna žmogus.
pesànte sunkus -i (ir prk).
pésce v žuvis.
piacére I vksm patikti.
piacére II: per p. prašau (prašant).
piàno aũkštas.
piàtto lėkštė.
piàzza aikštė.
pìccolo -a mažas -a.
piéno -a (di qc) pilnas -a (ko).
piòvere vksm lyti.
più 1. (t.p. di p.) daugiau; labiau; 2. (su bdv)
atitinka priesagą -esnis -ė; più bello -a gražesnis
-ė; 3. (su artikeliu ir bdv) atitinka priesagą -
iausias -a; il / la più bello -a gražiausias -a.
piuttòsto (non poco) gan.
pìzza pica.
po’: un po’ (di qc) truputį (ko).
pòco I mažai.
pò|co II -a mažai; ~chi amici mažai draugų.
podére v sodas (kaime).
pói vėliau, po to.
polìtico -a politinis -ė.
polizìa policija.
pomerìggio popietė; il p., nel p. popiet.
pónte v tiltas.
pòrta vns durys.
portàre vksm 1. nešti; 2.vežti.
pòrto uostas.
possìbile įmanomas -a.
pósto vieta.
potére* vksm galėti.
pòvero -a vargšas -ė.
prànzo vns pietūs.
preferìre vksm (-ISC-) labiau mėgti.
preferìto -a mėgstamiausias -a.
prégo prašau.
préndere vksm paimti; p. dieci gauti dešimt.
preparàre vksm parengti; paruošti.
presidénte v prezidentas.
prèsto 1. anksti; più p. anksčiau; 2. greit.
prèzzo kaina.
prìma 1. anksčiau; 2. (di qc) anksčiau (ko); prieš
(ką); 3. (di far qcs) prieš (ką padarius).
prìmo -a pirmas -a.
principàle pagrindinis -ė.
probabilménte turbūt.
probléma v problema.
professóre -essa profesorius -ė.
progràmma v programa.
prónto klausau!
pròprio 1. visai; 2. būtent.
pròssimo -a kitas -a (ateinantis).
provàre v (qcs, a far qcs) bandyti (ką; ką daryti).
purtròppo deja.
Q qua čia.
quadràto -a kvadratinis -ė.
quàlche v/m vns keli -ios (keletas).
qualcòsa kas nors (ne apie asmenis); kažkas.
qualcùno kas nors (apie asmenis); kažkas.
quàle -i v/m koks -ia -ie -ios; kuris -i -ie -ios.
qualùnque: q. cosa bet kas.
quàndo 1. kada, kai; 2. (klausiant) kada.
quànt|o -a -i -e 1. kiek; 2. kiek?; keli -ios?; ~i
soldi? kiek pinigų?
quartiére v rajonas (miesto).
quàsi beveik.
quéllo* -a 1. tas -a (anas); 2.: q. che tas, kas; tas,
kuris.
questióne m reikalas; klausimas.
quésto -a šis -i; tas -a.
qui čia.
quìndi todėl, dėl to.
R raccontàre vksm pasakoti.
ragàzza mergina.
ragàzzo vaikinas.
rappòrto santykis.
regàlo dovana.
registràre vksm įrašyti.
régola taisyklė.
relazióne m referatas.
restàre vksm likti.
ricévere* vksm gauti.
richièsta prašymas.
ricordàre vksm prisiminti.
rimànere* vksm likti.
riscaldaménto šildymas.
rispóndere* vksm atsakyti.
ristorànte restoranas.
risultàto rezultatas.
ritàrdo: èssere in r. vėluoti.
riuscìre* vksm (a far qcs) sugebėti (ką daryti).
rivìsta žurnalas.
romànzo romanas.
ròsa nkt rožinis -ė.
rósso -a raudonas -a.
rotóndo -a apvalus -i.
rumóre v triukšmas.
S sàla salė; s. da pranzo valgomasis; s. di lettura
skaitykla.
sàle v druska.
salìre* vksm (su qc) lipti (į ką), įlipti.
salùte m sveikata; s.! į sveikatą!
sàno -a sveikas -a.
sapére* vksm 1. žinoti; sužinoti; 2. mokėti
(sugebėti).
scappàre vksm bėgti (ppr. vėluojant).
scàrpa batas.
scàtola dėžė.
scégliere* vksm rinkti.
scémo -a kvailas -a.
scéndere* vksm (da qc) lipti (iš ko), išlipti.
scientìfico -a mokslinis -ė.
scórso -a praeitas -a.
scrittóre -trìce rašytojas -a.
scrìvere vksm rašyti.
scuòla mokykla.
scùsa atsiprašau (atleisk).
scùsi atsiprašau (atleiskite).
se 1. jei, jeigu; 2. (klausiant, po vksm, dkt) ar.
sé 1. (būtent) save; 2.: a sé, per sé (būtent) sau.
sédia kėdė.
sembràre vksm atrodyti.
semèstre v semestras.
sémpre visada.
sénso prasmė.
sentiménto jausmas.
sentìre vksm girdėti; klausyti.
sentìrsi sangr vksm jaustis.
sénza (qc) be (ko).
séra vakaras; la s. vakare, vakarais.
serv|ìre vksm (kas) reikėti (ko); ci ~e più tempo
mums reikia daugiau laiko.
séte m troškulys.
settimàna savaitė.
si I (3-ojo asmens įvardis) 1. sau; 2. save.
si II beasmenė dalelytė; si fuma rūkoma.
sì taip.
sìa: sia... sia... ir... ir.
siccóme kadangi.
significàre vksm reikšti.
signóra ponia.
signóre v ponas; signor Nino! pone Nino!
signorìna panelė.
sìmile 1. (a qc) panašus -i (į ką); 2. toks -ia.
simpàtico -a simpatiškas -a.
sinìstra: a s. kairėje; į kairę; (di qc) į kairę (nuo
ko).
situazióne m padėtis.
sociologìa sociologija.
soggiòrno svetainė.
sòldo pinigas.
sólito: di s. paprastai.
sólo I tik.
sólo II -a vienas -a (be kitų).
sópra (qc) ant (ko).
soprattùtto labiausiai.
sorèlla sesuo.
sótto 1. apačioj; 2. (qc) po (kuo).
spàzio 1.vieta; 2. erdvė.
specialménte ypač.
spécie m nkt rūšis.
spégnere* vksm išjungti.
spéndere vksm išleisti (pinigus).
speràre vksm tikėtis.
spésa: fare la s. apsipirkti.
spésso dažnai.
spiegàre vksm aiškinti.
spòrt v nkt sportas.
sposàto -a (di uomo) vedęs; (di donna) ištekėjusi.
stamattìna šįryt.
stànco -a pavargęs -usi.
stànza kambarys.
stàre* vksm būti; laikytis; s. male sirgti.
staséra šįvakar.
stàto (nazione) valstybė.
stazióne m stotis.
stesso -a pats -i; lo s. tas pats.
stimolànte patrauklus -i (skatinantis veikti).
stòria istorija.
stràda kelias.
straniéro -a užsienietis -ė.
stràno -a keistas -a.
studénte -essa studentas -ė.
studiàre vksm (qcs) mokytis (ko, ką).
su 1. (žymint vietą) (qc) ant (ko). 2. (žymint
aptariamąjį dalyką) apie.
sùbito tuoj, tuojau.
succédere* vksm nutikti.
sùo -a suoi -e 1. jo; 2. jos; 3. Jūsų; 4. savo.
suonàre vksm (qcs) skambinti (groti ką, kuo).
suòno garsas.
svegliàrsi sngr vksm atsibusti.
T tardàre vksm vėluoti.
tàrdi vėlai; più t. vėliau.
tàvolo stalas.
tàxi v nkt taksi.
tàzza puodelis.
telefìlm v nkt serialas.
telefonàre vksm paskambinti (telefonu).
telefonìno mobilusis telefonas.
teléfono telefonas.
telegiornàle v vns žinios (per televiziją).
televisióne m 1. televizorius; 2. televizija.
televisóre v televizorius.
te 1. (būtent) tave; (būtent) save; 2.: a te, per te
(būtent) tau; (būtent) sau.
tè v nkt arbata.
témpo 1. laikas; nel t. lìbero laisvalaikiu; 2. oras,
orai.
tènnis v nkt tenisas.
tèrra žemė; per t. ant žemės.
tétto stogas.
ti 1. tau; 2. tave.; 3. sau; 4. save.
tìpico -a (di qc) būdingas -a (kam).
tìpo rūšis.
toccàre vksm liesti.
toilette m nkt [twa'lɛt] tualetas.
tornàre vksm grįžti.
tórta tortas; pyragas.
tra 1. tarp; 2. už (žymint laiką).
trasmissióne m laida.
tréno traukinys.
trìste liūdnas -a.
tròppo I per; per daug; t. caldo per karšta.
tròpp|o II -a per daug; t. caffè per daug kavos; ~i
problemi per daug problemų.
trovàre vksm rasti.
tu tu; t.p. tau, tave.
tùo -a tuoi -e tavo; savo.
tùrno eilė (ką daryti).
tuttavìa tačiau.
tùtto I viskas; t. bene? viskas gerai?; del t.
visiškai.
tùtt|o -a II visas -a; ~i e due abu.
U uffìcio biuras.
ultimaménte paskutiniu metu.
ùltimo -a paskutinis -ė.
un nežymimasis artikelis, paprastai neverčiamas;
vienas
una, un’ nežymimasis artikelis, paprastai never-
čiamas; viena.
università nkt universitetas.
uno I -a nežymimasis artikelis, paprastai
neverčiamas; vienas.
uno II vienas (skaitvardis).
uomo* žmogus; vyras (vyriškosios lyties žmogus).
usàre vksm naudoti, vartoti.
uscìre* vksm išeiti.
uscìta išėjimas.
ùtile naudingas -a.
V vècchio -a senas -a.
vedére vksm matyti.
venìre* vksm ateiti.
veraménte 1. tikrai; 2. iš tikrųjų.véro -a tikras -a.
vèrde žalias -a.
vèrso apie (žymint apytikslį laiką); v. le cìnque
apie penktą (valandą).
vi I 1. jums; 2. jus; 3. sau; 4. save.
vi II prieveiksminė vietos dalelytė.
vìa gatvė.
viàle v alėja.
vicìno I (a qc) prie (ko), netoli.
vicìno II -a kaimynas -e.
villàggio kaimas (miestelis).
vìno vynas.
viòla nkt violetinis -ė.
vìsto -a: v. che kadangi.
vìta gyvenimas.
vivàce gyvybingas -a.
vìvere vksm gyventi.
vói 1. jūs; 2. (būtent) jus; 3.: a voi, per voi (būtent)
jums; t.p. vi.
volentiéri mielai.
volere* vksm 1. (ką; ką daryti) norėti (ko; ką da-
ryti); 2.: v. dire reikšti; che vuol dire? ką reiškia?
vòlt|a kartas; a ~e kartais.
vòstro -a -i -e jūsų; savo.
Z zìa teta.
zìo dėdė.
zòna zona.
zùcchero cukrus.