Kažkur, anam krašte,

Kur rytas pasitinka saulę.

Kažkur, kur paukščiai beldžias į duris,

Aš ateinu į šį pasaulį,

Kad duočiau jam save, it duoklę žemdirbys.

Aš ateinu į šitą žemę,

Gyvent ne sau, o dėl kitų.

Aš ateinu į šitą žemę,

Pajusti kvapą dar nežydinčių gėlių.

Dalinti liūdesiui po gabalėlį džiaugsmo,

Ir adatų spyglius atimt iš skausmo.

Aš ateinu į šį pasaulį,

Ne tam, kad būčiau tik žmogus,

Ne tam, kad jausčiau neapykantą kitų,

Gyvenimo pavydinčių žmonių.

Šioj žemėj aš esu kaip vėjas pievoj,

Kaip dilgėlė tarp žydinčių gėlių,

Kaip paukštis skrendantis į šviesą saulės spindulių.

Šioj žemėj aš esu! Aš gyvenu!

Ne kaip žmogus ir ne šešėlis,

Bet viskas, kuo tik būt galiu!

(author unknown)