2018 m. balandþio 27 d. Nr. 325

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Tautinis kostiumas – brangus simbolis ir relikvijaPaþvelgus á istorijà, þiûrint senas fotografijas, galima spëti, kad Merkinës

gatvëse ir aikðtëse daugiausia þmoniø, apsirengusiø tautiniais rûbais, buvo1935 m. ðvenèiant Senovës dienà – galima sakyti, kad ið tos ðventës iðaugoamatø dienos Lietuvoje; o ðiais laikais Merkinëje daug jaunimo, apsirengusiotautiniais ir istoriniais drabuþiais, galima pamatyti ðvenèiant Rasas prie Jo-nioniø akmenø ar Valstybës dienà prie piliakalnio...

Apsirengti tautiniu kos-tiumu ðiais, o ir visais lai-kais – nemaþa prabanga.Tai kainuoja nemaþus pini-gus, betgi galima pabandy-ti pasisiûti ar ásigyti ir ne-ðioti smulkià kostiumo de-talæ. Apie tai Maþvydo bib-liotekoje kalbëjo ir Veroni-ka Povilionienë. Ji prisimi-në, kaip pokario nepritek-liø laikais moterys siuvositautinius rûbus ið... lovatie-siø. Dainininkë sakë, jogkvieèiantys jà á koncertus,renginius, daþnai pagei-dauja, kad ji bûtø apsiren-gusi tautiniais rûbais: „Irtada að pasijuntu lyg kaþko-kia pakaba, dekoracija. Pil-nas tautiniø rûbø komplek-tas naudojamas iðskirtinë-je ðventëje, o ðiaip – uþten-

Merkinës tarybinio ûkio kapela Derliaus ðventëje Varënoje 1983 m. Ið kairës: Vytas Marcinkonis, Alvy-das Bieliukas, Algis Glavickas, Saulius Juodis, Jonas Jakavonis

ka detalës.“ Ir, iðdidþiai pa-demonstravusi savo ðalikà,tarë: „Daina yra mano mal-da, o darbas – gyvenimas.“Tà dienà tautiniø rûbøpuoselëtojams VeronikaPovilionienë padainavo irPetro Zalansko (ið Marda-savo) dainà, kurios neþino-jo në Zalansko dukros.

Daug graþiø minèiø ir þo-dþiø, patirèiø ir prisimini-mø nuskambëjo tà dienàMartyno Maþvydo biblio-tekos salëje, taèiau tai tikmaþa dalelë istorijø, kuriosgyvos ðeimoje, bendruo-menëse. Svarbiausia, kadtautinis kostiumas, kaip irkiti valstybës simboliai,taptø savastimi. Pabaigojepacituosiu bibliotekininkësVilijos Jocienës ið Kauna-

tavos (Telðiø r.) þodþius, ið-girstus tà dienà biblioteko-je: „Bûdama maþa, galiubûti didelë, apsirengusitautiniais rûbais“.

P.S. Toli graþu ne visosistorijos yra suraðomos, su-gula á knygas ir þinynus. Li-na Bûdienë atsiuntë josparengtà sàraðà moterø,kurios vienu ar kitu savodarbu yra prisidëjusiosprie tautinio kostiumopuoselëjimo mûsø kraðte.Tautiniø rûbø komplektà(ne vienà) mûsø kraðte yrapasiuvusi tik Rûta Sakalie-në, o daug moterø yra kànors sau pasisiuvusios, nu-pynusios ar suvijusios. L.Bûdienë sakë, kad tokiømoterø yra daug daugiaunei suguldyta á sàraðà. Sà-

Poezijos pavasario sveèiai Merkinëje su moterø ansambliu „Radasta“. Ið kairës: M. Mickevièienë, M. Truncë, R. Maliukevièienë, S. Ovezber-dyjevas (Aðchabadas), O. Marcinkonienë, D. Èerednièenko (Kijevas), A. Kamarauskienë, V. Ðulcaitë, N. Kavaliauskienë, J. Strielkûnas, Èered-nièenkos dukra, J. Aleksonienë, M. Kavaliauskienë, E. Valentukevièienë, O. Guzienë, J. Bingelienë. 1987 m. Merkinëje keletà metø dainavo,ávairius tautinius ðokius ðoko Merkinës tarybinio ûkio saviveiklinis kolektyvo „Radasta“ moterys. Ansambliui vadovavo ir akordeonu grodavoOnutë Guzienë. Tautinius rûbus ansambliui nupirko Merkinës tarybinio ûkio profsajunga (pirmininkas A. Glavickas). Tautiniai rûbai buvonupirkti ir vyrø ansambliui, kuriam vadovavo mokytoja E. Pautienienë

1990 m. Devintiniø procesija á Kryþiø kalnelá Merkinëje

raðe yra ir vienas vyras –Evaldas Klimavièius. Kaigyveno Marcinkonyse, jispynë juostas, kurios buvogana populiarios. Draugai

ir paþástami praðydavo nu-pinti juostà dovanoms.Ðiuo metu jis juostø nebe-pina, bet minties gráþti prieðio darbo neiðsigina.

Pabaiga. Pradþia Nr. 30, 31

AlgimantasÈERNIAUSKAS

Broliø Èerniauskø nuotr.

Gimë 1927 m. kovo 15 d.Merkinëje, provizoriaus Alek-sandro Èyro ðeimoje. Èia ágijoviduriná iðsilavinimà. 1950 m. supagyrimu baigë Kauno univer-siteto Statybos fakultetà ir likojame dirbti. 1954 m. apgynëdaktaro disertacijà. Nuo 1958metø pradëjo dirbti pirmuojuetatiniu dëstytoju KPI Vilniausskyriuje. 1960 m. ðis skyrius tapo vakariniu fakultetu, o jo dekanubuvo paskirtas A. Èyras. Nuo 1961 m., vietoj vakarinio fakultetoásteigus KPI Vilniaus filialà su dieniniu ir vakariniu skyriumi, jisdirbo KPI Vilniaus filialo prorektoriumi. 1965 m. Aleksandras Èy-ras apgynë habilituoto daktaro disertacijà. 1969 m. daugiausia pro-fesoriaus A. Èyro pastangø dëka buvo ásteigtas Vilniaus inþineri-nis statybos institutas (VISI, dabar VGTU). Ðio instituto rekto-riumi A. Èyras dirbo iki 1990 metø. 1980 m. A. Èyras iðrinktasLietuvos MA nariu-korespondentu, o nuo 1985 – akademiku.

A. Èyras – daugelio moksliniø darbø, monografijø, vadovëliøautorius. Jo monografijos anglø kalba yra iðleistos Didþiojoje Bri-tanijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. A. Èyras – 1993 metø Lietuvosvalstybinës premijos laureatas. 1996 metais apdovanotas Lietu-vos Didþiojo kunigaikðèio Gedimino III-iojo laipsnio ordinu. Mi-rë 2001 m. rugsëjo 29 d. Vilniuje.

2006 m. „Technikos“ leidykla iðleido Juozo Straþnicko monog-rafijà „Akademikas Aleksandras Èyras. Gyvenimo spalvos“. Kny-goje pasakojama apie A. Èyro tëvus, vaikystæ, mokymàsi Merki-nës pradþios mokykloje, Jëzuitø gimnazijoje Kaune, Merkinësgimnazijoje, studijas Vytauto Didþiojo universiteto Statybos fa-kultete. Supaþindinama su A. Èyro organizacine, pedagogine irmoksline veikla.

2007 m. kovo 15 d. Varënos vieðojoje bibliotekoje vyko moksli-në konferencija, skirta akademiko Aleksandro Èyro gimimo 80-meèiui paminëti. Ði mokslininko sukaktis buvo prisiminta ir jo gim-tojoje Merkinëje. 2012 m. Merkinës miestelio bendruomenë pa-minëjo akademiko A. Èyro gimimo 85-àsias metines. Merkinës

baþnyèioje buvo aukojamos miðios uþA. Èyrà bei jo artimuosius, atidengtajo vardu pavadintos gatvës lentelë irpaminklinë lenta prie namo, kuriamegyveno akademikas ir jo ðeima. 2017m. akademikas A. Èyras vël buvo pri-simintas – Varënos vieðojoje bibliote-koje buvo parengta spaudiniø paroda,skirta mokslininko 90-osioms gimimometinëms paminëti.

Parengë Elena GLAVICKIENËVarënos vieðosios bibliotekos

Bibliografijos, informacijosir kraðtotyros skyriaus vedëja

Renkame Varënos kraðtui nusipelniusiøþmoniø ðimtukà

Aleksandras ÈYRASAkademikas, habilituo-

tas technikos mokslødaktaras, profesorius