Informacinės technologijos
XXI amžiaus
mokykloje
Jolanta Navickaitė Švietimo ir mokslo ministerijos
Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus
vyresnioji specialistė
Kauno technologijos universiteto
socialinių mokslų (edukologija) doktorantė
Pagrindiniai klausimai
• Koks yra Lietuvos jaunosios kartos kompiuterinio
raštingumo lygis, lyginant su kitomis šalimis?
• Kaip plačiai informacinės technologijos naudojamos
ugdymo procese?
• Kas svarbu tęsiant mokyklų aprūpinimą informacinėmis
technologijomis?
Pranešime minimi tarptautiniai tyrimai
• PISA – tarptautinis penkiolikmečių tyrimas. Lietuva šiame
tyrime 2006 m. dalyvavo pirmą kartą. 2009 m. tyrimo
rezultatai buvo paskelbti šią savaitę.
• PIRLS – tarptautinis ketvirtokų skaitymo gebėjimų tyrimas.
Lietuvos ketvirtokai šiame tyrime dalyvavo 2001 ir 2006 m.
• TIMSS – tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų
pasiekimų tyrimas. Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo
1995 m. Tyrimas organizuojamas kas ketveri metai.
• SITES – informacinių technologijų diegimo švietime tyrimas.
Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kokią įtaką IKT daro mokinių
mokymuisi mokykloje.
Ketvirtokų kompiuterinis
raštingumas
• 93 proc. ketvirtokų yra bent kartą naudojęsi kompiuteriu.
• 77 proc. ketvirtokų 2007 m. namuose turėjo kompiuterį, 58 proc. – internetą.
• 83 proc. ketvirtokų 2007 m. kompiuteriu ne mokykloje naudojosi bent kartą per savaitę.
• Ketvirtokai kompiuteriu žaidžia kompiuterinius žaidimus, rašo tekstus ar istorijas. 55 proc. ketvirtokų 2006 m. kompiuteriu naudojosi informacijos paieškai, 50 proc. – internetiniams pokalbiams ir elektroniniam susirašinėjimui.
• Internetu ne mokykloje 2007 m. naudojosi 64 proc. ketvirtokų.
• Bent kartą per mėnesį mokydamiesi matematikos kompiuteriu mokykloje naudojasi 35 proc. ketvirtokų, mokydamiesi gamtos mokslų – 49 proc. ketvirtokų.
Aštuntokų kompiuterinis
raštingumas
• 95 proc. aštuntokų yra bent kartą naudojęsi kompiuteriu.
• 85 proc. aštuntokų 2007 m. namuose turėjo kompiuterį, 66 proc. – internetą.
• 2007 m. ne mokykloje kompiuteriu naudojosi 91 proc. aštuntokų, internetu – 81 proc. aštuntokų.
• 42 proc. aštuntokų 2007 m. naudojosi kompiuteriu mokykloje.
• 17 proc. aštuntokų kompiuteriu yra naudojęsi per matematikos pamokas.
Penkiolikmečių
kompiuterinis raštingumas • 99 proc. penkiolikmečių yra bent kartą
naudojęsi kompiuteriu.
• 80 proc. penkiolikmečių 2006 m. namuose turėjo
kompiuterį, 57 proc. – internetą.
• 82 proc. penkiolikmečių kompiuteriu naudojasi
namuose, 22 proc. – kitose vietose (ne mokykloje ir
ne namuose).
• 91 proc. penkiolikmečių 2006 m. kompiuteriu
naudojosi tekstų rašymui, 90 proc. – informacijos
paieškai, 87 proc. – internetiniams pokalbiams ir
elektroniniam susirašinėjimui, 83 proc. –
bendradarbiauti su bendraklasių grupe ar
komanda. 69 proc. kompiuteriu naudojosi darbui
skaičiuokle, 64 proc. – programavimui.
• 64 proc. penkiolikmečių 2006 m. naudojosi
kompiuteriu mokykloje bent kartą per savaitę.
Naudojimasis IKT
• Ketvirtokų, bent kartą besinaudojusių kompiuteriu, dalis išaugo nuo
53 proc. 2001 m. iki 93 proc. 2007 m. Ši tendencija yra būdinga
visoms posovietinėms šalims.
Ketvirtokų, bent kartą kur nors besinaudojusių kompiuteriu, dalis (proc.)
020406080
100
Čekija
Vokie
tija
Vengrija
Italija
LIE
TU
VA
Latv
ija
Nyderlandai
Norv
egija
Švedija
Slo
vėnija
Slo
vakija
Did
žio
ji
Brita
nija
JA
V
2001 (PIRLS) 2007 (TIMSS)
Naudojimasis IKT
• Vis daugiau Lietuvos
ketvirtokų kompiuteriu
naudojasi informacijos
paieškai internete ar
kompaktinėse plokštelėse,
internetiniams pokalbiams ar
internetiniam susirašinėjimui.
Ketvirtokų, besinaudojančių
kompiuteriu informacijos paieškai,
dalis (proc.)
020406080
100
Anglija
Škotij
a
Slo
vėnija
JA
V
Latv
ija
Nyderlandai
Vokie
tija
LIE
TU
VA
Pra
ncūzija
Vengrija
Makedonija
Bulg
arija
Italija
slo
vakija
Norv
egija
Rum
unija
Švedija
Isla
ndija
2001 (PIRLS) 2006 (PIRLS)
Ketvirtokų, besinaudojančių kompiuteriu
internetiniams pokalbiams ir elektroniniam
susirašinėjimui, dalis (proc.)
020406080
100Š
vedija
Nyderland
Latv
ija
Anglija
Škotij
a
Isla
ndija
Norv
egija
Makedonij
LIE
TU
VA
Bulg
arija
Pra
ncūzija
JA
V
Slo
vėnija
Vengrija
Vokie
tija
slo
vakija
Rum
unija
Italija
2001 (PIRLS) 2006 (PIRLS)
Naudojimasis IKT
• Lietuvos penkiolikmečiai pagal tai, kaip dažnai naudojasi kompiuteriu
ir juo ieško informacijos internete, dalyvauja internetiniuose pokalbiuose ar
susirašinėja, rašo tekstus ar dirba skaičiuokle, ženkliai nesiskiria nuo kitų
2006 m. PISA tyrime dalyvavusių šalių.
• Dažniau nei daugelyje kitų šalių Lietuvos penkiolikmečiai naudojasi kompiuteriu
programavimui ir bendravimui su bendraklasiais.
Penkiolikmečių, naudojančių kompiuterį
programavimui, dalis (proc.)
Penkiolikmečių, naudojančių kompiuterį
bendradarbiavimui su bendraklasiais, dalis (proc.)
0255075
100
Norv
egija
Gra
ikija
Ispanija
LIE
TU
VA
Latv
ijaV
engrija
Turk
ijaČ
ekija
Kro
atij
aItalija
Slo
vakija
Lenkija
Bulg
arija
Slo
vėnija
Suom
ijaIs
landija
Port
ugalija
Austr
ijaV
okie
tija
Belg
ijaŠ
vedija
Nyderland
Danija
A
irija
Japonija
0255075
100
Norv
egija
Slo
vakija
Čekija
Port
ugalija
Nyderland
LIE
TU
VA
Vengrija
Belg
ijaLatv
ija
Vokie
tija
Bulg
arija
Isla
ndija
Lenkija
Slo
vėnija
Danija
T
urk
ija
Austr
ijaK
roatij
aŠ
vedija
Gra
ikija
Ispanija
Suom
ijaA
irija
Italija
Japonija
Naudojimasis IKT
• 25 proc. Lietuvos penkiolikmečių naudojasi kompiuteriu daugiau nei
penkerius metus, 32 proc. – nuo 3 iki 5 metų, 29 proc. – nuo 1 iki 3
metų ir 14 proc. – mažiau nei vienerius metus.
• Skandinavijos šalyse daugiau nei 70 proc. penkiolikmečių
kompiuteriu naudojasi daugiau nei penkerius metus.
Penkiolikmečių pasiskirstymas pagal naudojimosi kompiuteriu trukmę (proc.)
0%20%40%60%80%
100%
Norv
egija
Švedija
Danija
Nyderlandai
Isla
ndija
Suom
ija
Lic
hte
nšte
inas
Slo
vėnija
Belg
ija
Autr
ija
Airija
Vokie
tija
Vengrija
Šveic
arija
Čekija
Port
ugalija
Lenkija
Ispanija
Italija
Kro
atij
a
Slo
vakija
Latv
ija
Gra
ikija
Bulg
arija
Turk
ija
Serb
ija
LIE
TU
VA
Rusija
Daugiau nei 5 metus Nuo 3 iki 5 metų Nuo 1 iki 3 metų Mažiau nei vienerius metus
Skaičiai rodo, kad Lietuvos jaunoji karta yra
kompiuteriškai raštinga,
bet ar to pakanka?
IKT naudojimas mokymui(si)
• Tarptautinio Informacinių technologijų taikymo švietime (SITES) tyrimo rezultatai atskleidė, kad 2006 m. informacines technologijas ugdymo procese naudojo 63 proc. matematikos ir 65 proc. gamtos mokslų mokytojų, dirbančių 8 klasėse.
• Daugiau nei 80 proc. gamtos mokslų mokytojų informacines technologijas pamokoje taiko Singapūre ir Honkonge. 80 proc. matematikos mokytojų informacines technologijas naudoja Norvegijoje. Tai šalys, kuriose daugiausia mokytojų naudoja informacines technologijas ugdymo procese.
Mokytojų, naudojančių informacines technologijas ugdymui, dalis (proc.)
020406080
100
Norv
egija
Danija
Onta
rija
s
(Kanada)
Sin
gapūra
s
Honkongas
Alb
ert
a
(Kanada)
LIE
TU
VA
Italija
Čilė
Slo
vakija
Pra
ncūzija
Suom
ija
Maskva
(Rusijo
s
Taila
ndas
Rusijo
s
Federa
cija
Slo
vėnija
Estij
a
Kata
lonija
(Ispanija
)
Taip
ėju
s
(Kin
ija)
Izra
elis
Japonija
Pie
tų A
frik
a
Matematikos mokytojai Gamtos mokslų mokytojai
IKT naudojimas mokymui(si)
• Paprastai informacinių technologijų naudojimas yra susijęs arba su ištekliais (jų trūkumu) arba su mokytojų nuostatomis.
• Iš viso 2009–2010 m. m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose buvo 55 557 kompiuteriai, iš jų 4 489 – nešiojamieji kompiuteriai.
• Per dešimtmetį mokinių ir kompiuterių skaičiaus santykis sumažėjo daugiau kaip 7 kartus – 2009 m. vienu kompiuteriu naudojosi 7,9 mokiniai, o prieš dešimtmetį – 58 mokiniai.
• SITES tyrimo duomenimis 2006 m. 70 proc. mokyklų turėjo daugialypės terpės projektorius, 32 proc. – interaktyvias lentas.
Mokinių ir kompiuterių skaičiaus
santykis
58
40
2420 18 15 12 10 8,7 7,9
0
10
20
30
40
50
60
70
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
IKT naudojimas mokymui(si)
• Tačiau lūžis ugdymo procese informacinių technologijų taikymo
aspektu Lietuvos mokyklose vis dar nepasiektas, nes ugdymo
tikslai ir praktinė mokytojų veikla yra orientuota į tradicinį mokymą.
Veiklos, kurioms dažniausiai mokytojai naudoja informacines
technologijas (pritarimas, proc.)
55,4
53,7
33,3
32,7
21,6
21,4
17,7
12,8
0 10 20 30 40 50 60
Pateikiu informaciją, iliustracijas ir/arba instruktuoju
klasę
Testais, apklausomis įvertinu mokinių darbą
Padedu, konsultuoju mokinius jų tiriamoje veikloje
Organizuoju ir stebiu mokinių vedamas visos kalsės
diskusijas, pristatymusOrganizuoju, stebiu ir remiu komandinį mokinių
darbą ir bendradarbiavimąBendradarbiauju su tėvais/globėjais dėl mokinių
mokymosi
Informuoju mokinius apie jų mokymąsi
Užtikrinu tvarką, mokinių dėmesį klasėje
IKT įtaka mokinių pasiekimams
• Investuojant dideles lėšas į mokyklų kompiuterizavimą tiek politikams, tiek mokytojams, tiek ir visuomenei kyla klausimas ar investicijos atsiperka, ar iš tiesų mokinių pasiekimai gerėja, kai mokymo ir mokymosi procese naudojamos informacinės technologijos.
• Atsakymas į šiuos klausimus reikalauja nuodugnių ir ilgalaikių tyrimų, tačiau remiantis PISA 2006 m. tyrimo duomenimis galima daryti tam tikras išvadas ir prielaidas.
IKT įtaka mokinių pasiekimams
• Analizuojant PISA 2006 m. gamtos mokslų testo rezultatus nustatytas pasiekimų ir informacinių technologijų naudojimo tarpusavio priklausomybės ryšys.
• Jei penkiolikmetis pradėjo naudotis kompiuteriu prieš daugiau nei 5 metus, jo gamtos mokslų pasiekimai yra aukštesni už šalies vidurkį.
• Jei kompiuteriu pradėjo naudotis mažiau nei prieš metus – jo gamtos mokslų testo rezultatai visose šalyse yra ženkliai žemesni nei šalies vidurkis.
• Gamtos mokslų pasiekimų skirtumas tarp penkiolikmečių, naudojančių kompiuterį daugiau nei 5 metus ir naudojančių kompiuterį mažiau nei 1 metus vidutiniškai siekia 85 skalės taškus (Lietuvoje – 80 taškų).
IKT įtaka mokinių pasiekimams
• Toks rezultatų skirtumas suponuoja mintį, kad mokinių pasiekimų skirtumas priklauso ne nuo naudojimosi kompiuteriu trukmės, bet nuo šeimos socioekonominės padėties.
• Nes tikėtina, kad labiau pasiturinčios šeimos savo vaikams jaunesniame amžiuje sudaro sąlygas naudotis kompiuteriu.
• Tačiau įvertinus PISA tyrime dalyvavusių penkiolikmečių šeimos socioekonominę aplinką, įtakos naudojimosi kompiuteriu trukmei nenustatyta – t.y. mokiniai tiek iš turtingos, tiek iš skurdžios socioekonominės aplinkos turi vienodas sąlygas naudotis kompiuteriu.
• Todėl apibendrinus PISA gamtos mokslų rezultatų skirtumus, galima teigti, kad geriau besimokantys mokiniai yra labiau įgudę naudotis kompiuteriu.
IKT įtaka mokinių pasiekimams
Penkiolikmečių, besinaudojančių kompiuteriu, gamtos mokslų pasiekimų skirtumai
(skalės taškais)
300
350
400
450
500
550
600
Suom
ija
Nyderlandai
Lic
hte
nšte
inas
Slo
vėnija
Vokie
tija
Čekija
Šveic
arija
Autr
ija
Belg
ija
Airija
Vengrija
Švedija
Lenkija
Danija
Kro
atij
a
Isla
ndija
Latv
ija
Slo
vakija
Ispanija
LIE
TU
VA
Norv
egija
Rusija
Italija
Port
ugalija
Gra
ikija
Serb
ija
Bulg
arija
Turk
ija
Mažiau nei vienerius metusNuo 1 iki 3 metųNuo 3 iki 5 metųDaugiau nei 5 metusPISA gamtos mokslų pasiekimų vidurkis
IKT įtaka mokinių pasiekimams
• PISA tyrime metu taip pat pastebėta, kad gamtos mokslų pasiekimai
skiriasi tarp mokinių besinaudojančių kompiuteriu namuose labai
dažnai ir retai.
• Penkiolikmečių, namuose naudojančių kompiuterį dažnai gamtos
mokslų pasiekimai vidutiniškai yra 46 skalės taškais aukštesni, nei
tų mokinių, kurie namuose kompiuteriu naudojasi retai (Lietuvoje šis
skirtumas siekia 50 skalės taškų).
Penkiolikmečių gamtos mokslų pasiekimų skirtumai pagal naudojimosi kompiuteriu
namuose dažnumą (skalės taškais)
300
400
500
600
Suom
ija
Nyderlandai
Vokie
tija
Čekija
Lic
hte
nšte
inas
Slo
vėnija
Belg
ija
Airija
Austr
ija
Šveic
arija
Vengrija
Lenkija
Kro
atij
a
Švedija
Slo
vakija
Latv
ija
LIE
TU
VA
Ispanija
Danija
Isla
ndija
Norv
egija
Rusija
Port
ugalija
Gra
ikija
Italija
Bulg
arija
Serb
ija
Turk
ija
labai dažnai dažnai retai
IKT įtaka mokinių pasiekimams
• Todėl daromos dvi išvados: – naudojimosi kompiuteriu dažnumas namuose daro didesnę teigiamą
įtaką mokinių pasiekimams, nei naudojimosi kompiuteriu dažnumas mokykloje;
– dažnesnis kompiuterių naudojimas mokykloje ar pamokose neužtikrina aukštesnių mokinių pasiekimų testuose, tokiuose kaip PISA tyrimas.
• Mokyklos nėra pajėgios kompensuoti to, ką mokinys galėtų išmokti ir patirti kompiuterio pagalba namuose. Todėl būtinas glaudesnis ryšys tarp to ką mokiniai veikia mokykloje ir to, ką veikia namuose, ypatingą dėmesį skiriant mokytojų skiriamoms užduotims, kurioms atlikt būtina pasinaudoti kompiuteriu.
• Mokykla gali skirti ypatingą dėmesį prasčiau besimokantiems mokiniams ir jų kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymui.
Mokyklų kompiuterizavimo ateitis
• Švietime informacinės technologijos gali būti panaudojamos įvairiems tikslams.
• Jų panaudojimas priklauso nuo to, kokie pokyčiai yra įvykę prieš diegiant informacines technologijas mokymo metodikose, kokia techninė ir pedagoginė pagalba teikiama mokytojams.
• Jeigu mokyklose mokytojai moko tais pačiais metodais kaip ir prieš diegiant informacines technologijas, tai jos bus naudojamos tik dėl to, kad parodyti jog moku naudotis, tačiau motyvacija naudoti informacines technologijas bus žema.
• Tokiu atveju pasiruošimui skiriamas laikas neatperka gaunamos naudos.
• Todėl šiandien turi būti keliamas klausimas ne ar technologijos padeda gerinti mokinių pasiekimus, bet kaip keisti mokymo(si) praktiką, kad informacinių technologijų naudojimas ugdymo procese būtų prasmingas.
• Tiek mokytojams, tiek švietimo politikams reikia pripažinti, kad jaunoji karta yra įgudusi informacinių technologijų vartotoja, o vartojimo būdai ir tikslai yra įvairesni, ne mes manome.
• Mokiniai kompiuteriais ir kitomis informacinėmis technologijomis naudojasi vis dažniau, todėl vis svarbiau yra ugdyti ne tik darbo kompiuteriu įgūdžius, bet ir kitas mokinių kompetencijas, padedančias tapti atsakingais ir įgudusiais technologijų vartotojais.
• Mokyklų kompiuterizavimas ir prisijungimas prie interneto
yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga, kad informacinės
technologijos būtų naudojamos ugdymo procese.
• Skaitmeniniai vadovėliai, skaitmeninės mokymo(si) priemonės, virtualios
mokymo(si) erdvės mokiniams ir mokytojams, mokytojų kompiuterinis
raštingumas, nuostatos ir darbo metodai taip pat yra labai svarbūs, kad
informacinių technologijų naudojimas mokymo ir mokymosi procese tiek
mokykloje, tiek namuose būtų veiksmingas.
• Ateities investicijos į panašias priemones sukurs naują IKT grįstą
pedagogiką: naują požiūrį į IKT grindžiamą mokymą ir mokymąsi,
mokytojo ir mokinio vaidmenis, mokymo(si) turinį, metodus, vertinimą ir
pan.
• Būtina mokyklose kurti šiuolaikinę mokymo(si) aplinką,
kurioje būtų integruotos įvairios informacinės technologijos.
• Mokykloje turi būti skatinama stipri mokyklų vadovų ir
mokytojų lyderystė ir sutarimas dėl visų prasmingai taikomo
IKT grįsto mokymo.
• Tik prasmingas naudojimasis informacinėmis technologijomis
padeda siekti aukštesnės mokinių mokymosi motyvacijos ir
geresnių mokymosi rezultatų.
Ačiū už dėmesį!