2011.02.07
1
PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA
II-III-ia paskaitos
Temos
Klausimynų konstravimo principai
Atvirų ir uždarų klausimų tipai
Gerų klausimynų ir vertinimo skaliųbruožai
Skalių tipai
Klausimų (teiginių) pateikimo ypatumai
Klausimynų patikimumas, validumas,standartizavimas
Tyrimų vidinis ir išorinis validumas
4
Dvi testų kategorijos
Tipinio atlikimo metodai (measuresof typical performance):
Asmenybės klausimynai
Poreikių, motyvacijos tyrimo metodikos
Maksimalaus atlikimo metodai(measures of maximum performance)
Pasiekimų testai
Gebėjimų testai
5
Psichologinių testų tipai irpavyzdžiai
Savistabos klausimynai (arba tiesiogklausimynai ir skalės):
- NEO-PI-R (klausimynas skirtas įvertinti asmenybėsbruožams), YPI (klausimynas skirtas įvertinti
psichopatijos bruožams), Ryderio streso skalės (7
klausimų skalė naudojama įvertinti stresui), Beck’odepresijos klausimynas, MMPI
Projekcinės metodikos- Rorshacho,TAT, HTP, pieš inių testai ir kt.
Objektyviosios metodikos- Wechlerio intelekto testas, Krepelino lentelė,
dėmesio matavimo metodikos ir t.t.
2011.02.07
2
7
Projekciniai testai
“Kuo labiau nestruktūruotas yra “stimulų laukas”,tuo didesniu laipsniu individuali struktūra busizomorfinė individo realios gyvenimo erdvėsstruktūrai.” (L.Frank, 1940)
Jie sudaryti tam, kad žmogus, atsakydamas įdviprasmišką stimulą, atskleistų paslėptasemocijas ir vidinius konfliktus
Esminis skirtumas nuo kitų testų tas, kadprojekcinių šalininkai teigia gaunantys ne patįatsakymą, o tai, ką jis slepia, t.y., netiesiogiai
Viena iš projekcinių metodikųklasifikacijų
Asociacijų technikos – rašalo dėmių testai, žodinių
asociacijų testai;
Konstrukcinės technikos – įvairūs piešimo testaibei istorijų kūrimo pagal paveikslėlius testai;
Užbaigimo technikos – nebaigtųsakinių testai,Rosenzweigo piešinėlių frustracijos testas, piešiniųužbaigimo testai;
Sekos ar pasirinkimo technikos – Luscher spalvųtestas;
Ekspresijos technikos – rankraščių analizė ir t.t.
9
Rorschach rašalo dėmių testas
Rodomos rašalo dėmės ir išvados daromosatsižvelgiant į atsakymo turinį, laiko priešatsakant trukmę, santykį su kitaisatsakymais
TAT (Thematic apperception test)
Rodomi žmonių veidai su skirtingomisemocijomis, klausiama apie tų emocijųinterpretaciją.
Rezultatai analizuojami kartu su pacientu
Piešinių testai
HTP (house, tree, person) – namo,medžio, žmogaus piešinio testas
Draw-a-person
Kinetinis šeimos piešinys Ir daugybė kitų ...
Daromos išvados apie: asmenybę, supančiąaplinką, intelektą ir t.t.
12
2011.02.07
3
Projekcinių testų ribotumai
Projekcinės technikos: yra kontraversiškos
yra jautrios situacinėms įtakoms
yra tik sąlyginai apsaugotos nuo simuliavimo
dažnai yra naudojamos pasiekti tikslams,kuriems jos yra netinkamos arba silpnaiparemtos tyrimo duomenimis
daugelio kodavimas yra nepatikimas arbanetikslus.
(daugelis) neturi normatyvinių duomenų, jie yranetikslūs arba klaidinantys.
nėra kultūriškai nepriklausomos
13 14
Klausimynų taikymas:
Savistabos klausimynai taikomi įvertintipraktiškai viską:
○ Asmenybės bruožus, savybes ir pan.
○ Vertybes, nuostatas, požiūrį
○ Psichopatologiją
○ Specifinius konstruktus
○ Aplinką
○ Elgesį ir t.t.
Klausimynų konstravimas
Atliekant mokslinį tyrimą, kuriame busnaudojami klausimynai, vienas svarbiausiųdalykų - tinkamas klausimyno sudarymas,vertimas ar parinkimas
Tyrėjas turi nuspręsti: Kokio pobūdžio klausinėjimas yra tinkamiausias
informacijos gavimui
Kokie tinkamiausi informacijos rinkimo metodai
Koks tinkamiausias klausimo formatas
Kokia turi būti klausimų seka
Kokią informaciją realu surinkti
Klausimų uždavimo tinkamumas
Ar geriausias būdas gauti reikiamąinformaciją yra klausinėti?
Žmonės pamiršta
Klausimų formatas gali iškreipti atsakymus irduomenis
Kai kuriuos jautrius dalykus geriau sužinotikitais būdais, neklausinėjant
Respondentai gali suprasti kokios yraklausimųpriežastys ir atsakyti atitinkamai
Pagrindiniai klausimynųprincipai:
1. Klausti minimalų kiekį informacijos,reikalingos tyrimo tikslams
2. Užtikrinti, kad į klausimą būtų įmanomaatsakyti
3. Atsakovas sugebėtų parinkti teisingąatsakymą (pasakytų tiesą)
4. Atsakovas neatsisakytų į juos atsakyti
2011.02.07
4
Atviri ir uždari klausimai
Į uždarojo tipo klausimus respondentaspasirenka vieną iš anksto pateiktųatsakymų
Į atvirojo tipo klausimus respondentasatsakymus formuluoja pats
Ar Jūs sutinkate su nuomone, kad už itinsunkius nusikaltimus būtina skirti mirtiesbausmę?
Visiškai sutinku
Sutinku
Nesu įsitikinęs
Nesutinku
Kategoriškai nesutinku
Uždarų klausimų pavyzdžiai
Aš dalyvavau šių metų rinkimuose
TAIP / NE
Uždarų klausimų pavyzdžiai
Laisvalaikį aš praleidžiu...
prie kompiuterio (televizoriaus)
skaitydamas knygą
sportuodamas
draugų būryje
su tėvais ir giminaičiais
Uždarų klausimų pavyzdžiai
Atvirų klausimų pavyzdžiai
Kokie jūsų ateities tikslai?
Apibūdinkite savo dabartinę nuotaiką
Ką jūs mėgstate veikti savaitgaliais?
Kaip jūs dabar jaučiatės?
............
Atvirų klausimų privalumai irtrūkumai lyginant su uždaraisiais
Privalumai
Nereikia rinktisneatitinkančioatsakymo
Suteikia daugiauinformacijos
Respondentuinereikia interpretuotiklausimo tam kad į jįatsakytų
Trūkumai
Sunku sudarytikodavimo sistemą
Tiriamieji mieliauatsakinėja į uždarojotipo klausimus.
2011.02.07
5
25
Svarbu išskirti ir atskiraiaptarti intelekto ir asmenybėstestus
Intelekto ir asmenybės testai darvadinami psichometriniais testais
Jie turi būti:
Standartizuoti (tik jiems būdinga savybė)
Validūs
Patikimi
Intelekto ir asmenybės testai
Tokie testai turi būti periodiškaiatnaujinami, nes iš jų gaunami rezultataiyra labai priklausomi nuo kultūrinių, klasiųir kitų socialinių faktorių kaitos.
Testų validumas taip pat priklauso nuo to,ar tinkamą socialinę grupę tiriantysispasirinks. Pavyzdžiui, į tuos pačiusklausimus skirtingų socialinių klasių nariaiatsakys skirtingai.
Psichometrinių testųmetu gautiduomenys naudojami...
Kaip priklausomas kintamasiseksperimentuose
Koreliaciniuose ir grupių skirtumotyrimuose
Kaip mokomoji medžiaga psichologijosmoksle
29
Reikalavimai skalėms irklausimynams
TESTAI TURI BŪTI:
1. Patikimi
2. Validūs
3. Standartizuoti (tačiau tai taikoma nevisiems ir ne visą laiką)
2011.02.07
6
Patikimumo samprata
Patikimumas (angl. reliability) –diagnostinės priemonės tikslumas,apibūdinamas jos daromos paklaidosdydžiu
Patikimumas
Patikimumas – testo rezultatų pastovumomatas, nustatomas iš dviejų testo pusių,
skirtingų testo formų arba
pakartotinio testavimo įverčių pastovumo.
Kuo aukštesnė koreliacija tarp dviejųtestavimų įverčių arba tarp padalinto testopusių įverčių, tuo testas patikimesnis
Jei metodas patikimas, pakartotų tyrimųrezultatai turi būti panašūs
PVZ.,
Policijoje rašote pareiškimą. Jis gali būtinepatikimas dėl dviejų priežasčių:
Vidinis pastovumas – pareiškime jūsgalite pats sau prieštarauti;
Stabilumas – paprašytas po kažkieklaiko pakartoti savo pareiškimą, jūsgalite pakeisti kai kurias svarbiasdetales.
Metodai vidiniam patikimumuipatikrinti
Dviejų testo pusių (split-half)
Skirtingų testo formų
Pakartotinio testavimo įverčiųpastovumo (test-retest)
Test – retest patikimumas
Tam, kad ištirti išorinį testo patikimumą,reikia pakartoti testo atlikimą po kuriolaiko.
Gautus rezultatus koreliuojame.
Koreliacijos koeficientas turėtų būti apie0,75-0,8.
Tai reikš, kad testas yra išoriškaipatikimas.
Test – retest privalumai irtrūkumai Pranašumas yra tas, kad tai natūralus ir
paprastas patikimumo koeficientonustatymas,
Trūkumas – neapibrėžtumas, parenkantlaiko intervalus, nes pirmasis matavimasvisada skirsis nuo antro. Be to, tiriamiejijau yra susipažinę su testavimo turiniu,atsimena pirminius atsakymus irorientuojasi į tai atsakinėdami įklausimus.
2011.02.07
7
Alternatyvių testo formųpatikimumas
Atliekamas pakartotinis matavimasnaudojant paralelinius arbaekvivalentinius testus
Paraleliniai testai – tai tokie testai, kuriematuoja vieną ir tą pačią psichikossavybę su vienoda klaida, t.y. vertinimaspriklauso tiktai nuo tiriamojo psichikossavybės išraiškos laipsnio, bet ne nuoparalelinio testo formos.
Alternatyvių testo formųpatikimumas
Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarpdviejų testų rezultatų yra vadinamasekvivalentiniu patikimumu. Šio koeficientoreikšmė yra labai svarbi, nes jis parododviejų testų patikimumą ir jų psichologinioturinio ekvivalentiškumą.
Jeigu ekvivalentinis patikimumas žemas,tai testų psichologinis turinys yraneekvivalentiškas arba jo patikimumas yramažas
Skyrimo pusiau (Split - half )metodas
Šis metodas – tai paralelinio metodo tęsinys.Patikimumo koeficiento apskaičiavimas taikantskaidymo metodą, atliekamas skaidantužduotis į atskiras dalis.
Dažnai testo skaidymo procedūra susideda išdviejų dalių: į vieną dalį grupuojami lyginiairezultatai, į kitą – nelyginiai. Suskaidyti testą įdvi dalis galima įvairiais būdais ir kiekvienas išjų duos naują patikimumo įvertinimą – taivienas šio testo patikimumo trūkumų.
Skyrimo pusiau (Split - half )metodas Psichologinis testas paprastai sudarytas iš kelių
klausimų.
Tuos klausimus turi būti galima išdėstytiatsitiktine tvarka arba pagal skirtumus irpanašumus į dvi lygiavertes grupes.
Lygiavertiškumo lygis nustatomas naudojantkoreliaciją. Turi būti gautos teigiamoskoreliacijos 0,8 arba 0,9.
Skyrimo pusiau metodo patikimumas gali būtiapskaičiuotas naudojant SPSS programą.
Cronbach’o alfa
Cronbacho alfa skirta matuoti testo patikimumui. Jilabai priklauso nuo to, kaip kinta žmoniųatsakymai į tuos pačius klausimus. Jei kintastipriai, tai testas laikomas nepatikimu.
Alfa yra ekvivalentiška vidurkiui visų galimųišsibarstymo apie vidurį įverčių, kurie tik gali būtiapskaičiuoti iš duomenų.
Geras pakimumas būna, kai alfa vertės yra nuo0,75 iki 1.
Jei įverčiai skalėje yra dichotominiai (atsakymaiyra, pvz. “taip” arba “ne”), naudojama paprastesneKuderio-Ričardsono matavimo sistema
Testo patikimumo statistiniaiskriterijai – 1 as žingsnis
Atliekant pakartotinius matavimus (test-retest) matavimų rezultatai vertinamikoreliacine analize.
Kuo aukštesnė rezultatų koreliacija, tuotikriau, kad kelis kartus buvomatuotas tas pats reiškinys.
Rezultatas laikomas pakankamu, jei (r)>0,7.
2011.02.07
8
Naudojamas Kappa koeficientas. Taistatistinis testas, kuriuo palyginamidviejų tyrėjų tyrimo rezultatai (to patiessubjekto).
Patikimumas yra labai mažas, kaikoeficientas mažesnis nei 0.40;
nuo 0.40 iki 0.59 – patenkinamas,
nuo 0.60 iki 0.74 - didelis,
daugiau nei 0.74 – labai didelis
Testo patikimumo statistiniaiskriterijai – 2 as žingsnis
Taikomas vidinio suderinamumo (internalconsistency) koeficientas, atspindintis vidinįklausimų homogeniškumą klausimyne.
Dažniausiai naudojamas metodas –Cronbach‘o alpha koeficiento skaičiavimas.
Koeficiento reikšmės iki 0,60 rodo žemąanketos homogeniškumą,
nuo 0,60 iki 0,70 –pakankamas ,nuo 0.70 iki 0.90 – aukštas
homogeniškumas.
Testo patikimumo statistiniaiskriterijai – 3 as žingsnis
Testo patikimumo didinimas perklausimo analizę SPSS programos pagalba galime
padidinti testo patikimumo koeficientą.
Pirma, reikia paskaičiuoti Cronbachoalfa koeficientus kiekvienam klausimui,pasirinkti klausimą, kuris mažina testopatikimumą ir jį ištrinti, po to lieptiprogramai paskaičiuoti bendrą alfakoeficientą iš naujo.
Tokiu būdu ištrinama tiek klausimų, kiekprireikia gauti siekiamą alfa koefcientą.
Testo patikimumo didinimas perteiginio, klausimo analizę Antra, skaičiuojamos klausimo-visų
klausimų koreliacijos. Tai yra tiriamųjųatsakymo į klausimą ir atsakymų bendrai įvisus klausimus koreliacijos.
Jei žmonės gauna žemus arba vidutiniškusbalus iš atskirų klausimų ir didelius balus,atsakę į visus klausimus, tai koreliacija busžema ir kris testo patikimumas.
Šiuo atveju geriausia išmesti tokiuspavienius klausimus.
Testo patikimumo didinimas per(item) teiginio, klausimo analizę Trečia, klausimo diskriminacija tarp
kraštutinių grupių.
Šis metodas, didinant patikimumą,priklauso nuo tų klausimų pašalinimo, kurievertinami žemai tų žmonių, kurių bendraspasiektas balas yra arba labai aukštas,arba labai žemas.
Jei šių grupių tiriamieji į klausimą atsakoskirtingai, tai yra gerai, bet jei ne, tai toksklausimas mažina testo patikimumą ir yrapašalinamas.
“Užburtas ratas” duomenųpatikimumo analizėje
Visi šie metodai gali būtikritikuojami dėl to, kad siekdamipadidinti testo patikimumą iršalindami “blogus” klausimus,mes keičiam viso testo bendrusrezultatus, o patį testą daromenevalidų, t.y. matuojame nebe tai,ką ketinome matuoti. Testastampa tarsi netikras, dirbtinis.
2011.02.07
9
Validumas
Tyrimo priemonių ir rezultatų adekvatumas tiriamaisavybei.
Validumas parodo, ar tikrai matuojama tai, kasturėtų būti matuojama.
Validumas kaip metodologinė charakteristikaatspindi, ar tikrai matuojama būtent tai, kas yraįvardyta.
Dažniausi validumo tipai:○ konstrukto validumas;
○ kriterinis validumas;
○ turinio validumas;
Validumo samprata
Požymių matavimo, vertinimo,diagnozavimo priemonių pagrindinėcharakteristika yra jų validumas (angl.validity) – tyrėjo taikomų tyrimoinstrumentų kompleksinė savybė,nusakanti, kokiu mastu ši priemonėatitinka savo paskirtį, tai yra ja renkamata ir tik ta pirminė informaciją, kurireikalinga mokslinėms išvadoms gauti
Konstrukto validumas
Validumo rūšis, nusakanti, ar tikrai sumanytu tyrimugalima nagrinėti teorine sąvoka apibūdintą sritį.
Jei tyrimas neturės konstrukcinio validumo, bustiriama ne tai, kas sumanyta
Konstrukto validumas rodo testo tinkamumą įvertintitokią psichikos sritį, kuri nusakoma abstrakčiateorine sąvoka.
Jis susijęs su tuo, kiek matavimas atitinka teoriniuslūkesčius arba kaip tiksliai matuoja teorinįkonstruktą.
Konstrukto validumas
Konstrukto validacija siekiama įrodyti,kad sąvoka (konstruktas) gali teoriškaipaaiškinti empirinius, testo nustatomus irindividualius skirtumus.
Konstrukto validumas tikrinamaseksperimentu, testo duomenųpalyginimu su kitų, jau aprobuotų, testųduomenimis, faktinės analizės būdais.
Konstrukto validumas
Konstrukcinis validumas dažnaivertinamas faktorine analize, jįapibūdina instrumentokomponentų vidinissuderinamumas.
Faktorinė analizė
Tai sudėtinga statistinė procedūra,kurios tikslas yra rasti faktorius(paslėptus arba “įsiterpusius”kintamuosius), kurie galėtųpaaiškinti stebimus ryšius tarpžmonių atsakymų keliuosetestuose arba sub-testuose.
2011.02.07
10
Faktorinė analizė:
tai kintamųjų grupavimas pagal jųkoreliavimą į tarpusavyje nesusijusiasgrupes (faktorius)
padeda paremti įrodymais skaliųišskyrimą
visiškai statistinė procedūra, kuripagrindžia teoriją
gali būti interpretuojama skirtingai,priklausomai nuo tyrėjų požiūrio įpsichikos veiklą
Kriterinis validumas
Kriterinis validumas (arba empirinisiššorinis validumas) parodo, kaip testorezultatai atitinka tiriamą savybę, nuspėjajos kitimą.
Jis nustatomas pagal tai, kiek testorezultatai atitinka išorinį kriterijų.
Išoriniu kriterijumi gali būti įvairūs nuovaliduojamo testo nepriklausomi ir patikimimatuojamo dalyko rodikliai, pvz.: ekspertųatlikti vertinimai, medicininė diagnostika.
Kriterijaus validumas
Testo apie neurotiškumą kriterijausvalidumas gali būti nustatytas, atlikus testąsu grupe neurotiškas būsenas patiriančiųžmonių, o gautus rezultatus palyginus sukontrolinės grupės rezultatais.
Nauda iš neurotiškų žmonių grupės irkontrolinės grupės rezultatų ir yrapavyzdys to, ka vadiname ŽINOMŲGRUPIŲ KRITERIJUMI – t.y., jei testas leisatskleisti neurotiškos ir kontrolinės grupėsskirtumus, tai testas pasižymi kriterijausvalidumu
Kriterijaus validumo rūšys:
Sutampantis (concurrent) validumas. Jeinaujo testo validumas yra nustatomas,lyginant jį su senesniu panašiu testu, taiturime sutampantį validumą.
Prognostinis validumas. Jei spėjimas,hipotezė pasitvirtino, atlikus testą, taitestas turi prognostinį validumą.
Turinio validumas
Turinio validumas rodo ar pasirinktiindikatoriai suformuoja visą reiškinioturinį, t.y. ar apima visas konceptodidžiąsias dimensijas;
Ar pvz subjektyvus gerbūvis gali būtiįvertintas pakankamai matuojant trisdimensijas: laimingumą, teigiamas irneigiamas emocijas.
Turinio validumas
Dažnai vadinamas loginiu validumu, jisrodo, ar adekvačiai yra parinktas testouždavinys iš visos jų populiacijos, artinkamos testų proporcijos.
Testo turinį validuoja ekspertai.
Testas turi turinio validumą, jei kiti tyrėjaiįvertina jo turinį, atlikę ekspertizę, irnustato, kad testas yra reprezentatyvusir matuos tai, kas buvo ketinta matuoti.
2011.02.07
11
Turinio validumas
ekspertams pateikiamas užduočiųsąrašas. Jeigu konkreti užduotis atitinkaspecifiką, tai ekspertas vertina ją kaipatitinkančią testo turinį. Priešingu atvejuužduotis yra brokuojama.
Keliems ekspertams neigiamai įvertinusvieną ir tą pačią užduotį, daroma išvada,kad užduotys neatitinka testo specifikos
Standartizavimas
Įverčių reikšmės nustatymas pagalatstovaujamosios grupės rezultatusvadinamas standartizavimu.
Stadartizavimas. :
Testo sutvarkymas, koregavimas Patikimumo ir validumo testų
panaudojimas, siekiant eliminuoti visusnetinkamus teiginius (klausimus)
Reprezentatyvios imties parinkimas Galutinai sutvarkyto (patikimo ir validaus)
testo pateikimas visuomenei Iš gautų rezultatų išvedami matavimų
vidurkiai, normos, būdingos tam tikraipopuliacijai.
Padaromos išvados
Standartizavimas iki normalauspasiskirstymo
Dauguma testų yra koreguojami tol, koldidelė imtis duoda rezultatus, kurie yraartimi normaliam pasiskirstymui.
Tai daroma todėl, kad normalauspasiskirstymo savybės leidžia tyrėjui darytiplataus naudojimo statistines išvadas.
Svarbu paminėti tai, kad testas, kuris buvostandartizuotas remiantis tam tikrapopuliacija, nebegali būti pritaikytas kitospopuliacijos tyrime.
PSICHOLOGINĖS SKALĖS
65
Bendrieji anketos reikalavimai:
pirmiausia turi būti motyvuotai, logiškai paaiškinta, dėl koatliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos užpildymoinstrukcija;
apklausiamojo pastangos atsakyti turi būti minimalios, todėlklausimai turi būti konkretūs, o atsakymų variantai suprantami;
kuo mažiau respondentui tenka rašyti, tuo daugiau jis tiki, kadbus išlaikytas anonimiškumas;
svarbi anketos apimtis: ilga anketa tiriamąjį atbaido, nėra noroatidžiai ją skaityti, todėl galimi paviršutiniški atsakymai;
svarbus ir anketos apipavidalinimas, klausimų kompozicija - taigali sušvelninti kilusias neigiamas nuostatas;
reikia vengti klausimų, kurie stumia respondentą į vienąatsakymą;
reikia vengti sudėtingų, erzinančių klausimų.
2011.02.07
12
Pagrindinės 3 skalių rūšys
Lygių intervalų (diferencinė)
Suminė
Semantinio diferencialo
Thurstone, 1931
Pirmoji - Thurstone, 1931
Kitaip vadinama: lygių intervalų skale
Pagrindinė idėja: respondentai sutinkasu teiginiais, artimais savo nuomonei, irnesutinka su tais, kurie jam nepriimtini
Respondentui pasirinkus teiginį, t.y.,sutikus su teiginiu, duodama taškųsuma, lygi teiginio stiprumui
Skalės sudarymo procesas (1)
1. Paruošti teigiamus ir neigiamus teiginius;Geriausiai tinka didelė žmonių grupė – nuo 80 iki 100
žmonių, kur kiekvienas pasiūlo 2 teiginius
2. Siekiant patikimumo išmesti teiginius, dėlkurių buvo nesutarta;
Vykdant aptarimą, ar tas teiginys nors kiek atspindireiškinį
3. Įvertinti kiekvieną teiginį nuo labiausiaineigiamo iki labiausiai teigiamo;
Vertinant juos nuo 1 iki 11 balų skalėje (vertinimą atliekatie patys grupės nariai
Skalės sudarymo procesas (2)
4. Suskaičiuojamas kiekvieno respondentoteiginio vertinimo skalės vidurkis, medianos,Q1 kvartilio reikšmės ir Q3 kvartilio reikšmės○ Visi teiginiai ir respondentų vertinimai suvedami į
statistinę programą
5. Randami skirtumai tarp Q1 ir Q3 (Q1-Q3=?)
6. Įvertinti kiekvieną teiginį nuo labiausiaineigiamo iki labiausiai teigiamo;○ Vertinant juos nuo 1 iki 11 balų skalėje (vertinimą
atlieka tie patys grupės nariai
Skalės sudarymo procesas (3)
5. Pasirenkami teiginiai turintys vienodą medianąiš jų parenkamas tas teiginys kuris turimažiausią tarpkvartilinį skirtumą• Mažiausias tarpkvartilinis skirtumas rodo tai, jog
dauguma ekspertų panašiai įvertino to teiginioreikšmingumą
6. Jeigu tiriamasis įvertina teiginį “sutinku” –teiginiui priskiariama medianos reikšmė, jei“nesutinku” – 0 (nulis)
7. Galutinis skalės įvertis – teiginių balų vidurkis
http://www.socialresearchmethods.net/kb/scalthur.php
Thurstone skalėPeople with AIDS are like my parents (6)
BecauseAIDS is preventable, we should focus our resources onprevention instead of curing (5)
People with AIDS deserve what they got. (1)
AIDS affects us all (10)
People with AIDS should be treated just like everybody else. (11)
AIDS will never happen to me. (3)
It's easy to get AIDS (5)
AIDS doesn't have a preference, anyone can get it (9)
AIDS is a disease that anyone can get if they are not careful (9)
If you have AIDS, you can still lead a normal life (8)
AIDS is good because it helps control the population. (2)
I can't get AIDS if I'm in a monogamous relationship. (4)
2011.02.07
13
Thurstone skalės trūkumai
Sunku išsaugoti neutralumą irobjektyvumą priskiriant taškus
Sunku nustatyti kritines ribas
Likert tipo skalės
Pirmoji - Likert, 1932
Pagrindinė idėja: respondentai reaguojaį pateiktus teiginius kurie tikrai jiemslabai tinkami arba visiškai nepriimtini.
Tie teiginių įverčiai (su svorio koeficientuar be jo) apie kiekvieną teiginį yrakombinuojami ir apskaičiuojamassuminis balas.
Skalės sudarymo procesas (1)
1. Paruošti teigiamus ir neigiamus teiginius;Geriausiai tinka didelė žmonių grupė – nuo 80 iki 100
žmonių, kur kiekvienas pasiūlo 2 teiginius
2. Siekiant patikimumo išmesti teiginius, dėlkurių buvo nesutarta;
Vykdant aptarimą, ar tas teiginys nors kiek atspindireiškinį
3. Įvertinti kiekvieną teiginį nuo labiausiaineigiamo iki labiausiai teigiamo;
Vertinant juos 5 balų skalėje (1-visiškai nepalaikantiskoncepcijos ir 5-labai palaikantis koncepciją
Skalės sudarymo procesas (2)
4. Nereikalingi teiginiai atmetami tokiu būdu:○ Įvertinant visų teiginių koreliacijas su likusiais
teiginiais ir atmetant tuos kurie turi mažiausias
○ Atliekant faktorinę analizę
○ Skaičiuojant Croncaho alfas ir t.t.
Suminės skalės (Likert, 1932)
Respondentui pateikiami teiginiai, kuriuos reikiaįvertinti
Respondento atsakymai į skalę nuo 5 iki 1 (nuo“visiškai sutinku” iki “visiškai nesutinku”);
Atsakymų įvertinimas-visų teiginių taškų suma;
Visiškaisutinku
Sutinku Nežinau Nesutinku Visiškainesutinku
⃞ ⃞ ⃞ ⃞ ⃞
5 4 3 2 1
Likert skalės trūkumai
Atsakymas “nežinau”: neutrali pozicija,ar negalėjimas apsispręsti tarpprieštaringų jausmų?
Dauguma pasirinktų atsakymų 1 ir 5,arba 3, 4 ir 2
2011.02.07
14
Likert skalės pavyzdys
Visas man pavestas užduotis aš stengiuosiatlikti sąžiningai.
Aš turiu aiškius tikslus ir kryptingai jų siekiu. Aš iššvaistau daugybę laiko, kol prisiruošiu
pradėti darbą. R Kad pasiekčiau savo tikslus, aš sunkiai dirbu. Kartais aš nebūnu toks patikimas, koks
turėčiau būti. R
Visiškaisutinku
Sutinku Nežinau Nesutinku Visiškainesutinku
⃞ ⃞ ⃞ ⃞ ⃞
5 4 3 2 1
Osgood, Suci ir Tannenbaum,1957 Semantinis diferencialas Respondentas paprašomas pažymėti
skalėje savo nuomonę apie t.t. reiškinį,savybę tarp priešingų būdvardžių pagaljų išsidėstymą toje skalėje.
Ši skalė pasižymi geru patikimumu.
Semantinis diferencialas
Septynių balų skalės su priešingaisbūdvardžiais ir tuščiomis linijomis tarp jų
Trys pagrindinės dimensijos:○ įvertinimas (patinka-nepatinka)
○ objekto potencijos ar galios, jėgossuvokimas
○ objekto aktyvumo suvokimas
Osgood, Suci ir Tannenbaum,1957 Semantinis diferencialas
Respondentas vertina tarp dviejųpriešingų žodžių (būdvardžių) Ašesu/mano vaikas...
82RŽukauskienė,
2008
Gerai __ __ __ __ __ __ __ Blogas
Švarus __ __ __ __ __ __ __ Purvinas
Gražus __ __ __ __ __ __ __ Bjaurus
Stiprus __ __ __ __ __ __ __ Silpnas
Akytvus __ __ __ __ __ __ __ Pasyvus
Žiaurus __ __ __ __ __ __ __ Švelnus
Trūkumai
Netikslus savo požiūrio įvertinimas
Kas yra vidurys?
Kaip respondentai supranta sąvokas“gėris”, “blogis” ir t.t.
2011.02.07
15
Skalės
Tam tikri atskirų teiginių įverčiai, iratskirų teiginių įverčių suma sudarobendrą skalės įvertį
Pvz: CBCL, aštuonios sklės
Kai kurie teiginiai yra tiesioginiai, pvz.,lytis, rasė. Jie nesumuojami, t.y., skalęsudaro vienas teiginys
Kiti kintamieji sudėtingesni, reikia keleto(keliolikos) teiginių kad gauti validų matą
Ko vengti formuojant teiginius?
Sudėtingumo, painumo
Mokslinės terminologijos
Dvireikšmių klausimų
Dviejų neiginių naudojimo;
Sujaudinančių žodžių
Teiginių, su kuriais sunku nesutikti
Įsikišimo į asmeninį gyvenimą
Neteisingo vertinimo skalės parinkimo
Klausimų išdėstymas klausimyne
Tendencija atsakyt teigiamai;
Todėl daromas teigiamo požiūrio irneigiamo požiūrio klausimų tarpusavyjesumaišymas (kad išvengti “taip” sakymo)
Respondento interpretacija; svarbusrespondento požiūrio formavimas įklausimyną.
Socialinis pageidaujamumas - Noras įtikti.
STATISTINĖS SKALĖS
88
Matavimo skalės Duomenys gaunami matuojant kintamųjų reikšmes.
Matavimas tai simbolio priskyrimas stebėtai kintamojo reikšmei.
Simboliais gali būti vardai arba skaičiai.
Kiekybinio kintamojo stebėtai reikšmei priskiriamas skaičius, okokybiniam kintamajam vardas arba skaičius.Pavyzdžiui,registruodami respondento lytįmes galime rašyti žodžiais vyras arba
moteris, vartoti sutrumpinimus Varba M, koduoti skaičiais 1 - vyras, 2- moteris ir t.t.
Tirdami žmonių populiaciją galime stebėti daug kintamųjų. Jų
matavimo skalės ir vienetai gali būti skirtingi.Tarkime,kad tirdamižmonių populiacijąmatuojame keturis kintamuosius:
Lytis (vyras , moteris)
Išsimokslinimas (nebaigtas vidurinis, vidurinis, nebaigtas aukštasis,
aukštasis)
Temperatūra
Svoris
Matavimo skalės
S.S. Stivensas (S.S. Stevens) matavimosklaes pasiūlė pavadinti
vardų (nominal scale),
tvarkos (ordinal scale),
intervalų (interval scale) ir
santykių (ratio scale) skalėmis.
Matavimo skalių požymiai skiriasiišmatuojamumo galimybėmis
2011.02.07
16
Nominalinė skalė (NominalScale) Naudojant nominalinę skalę galima tik
nustatyti kategoriją, kuriai priklauso požymiovertė, tačiau ta vertė neturi natūralios didėjimotvarkos. Pvz., galima suskirstyti žmones pagal jų lytį, rasę,
gyvenamą vietą, taip pat pagal pomėgius ir pan.
Kategorijos neturi jokios natūralios tvarkos irišdėstymo tvarka yra susitarimo reikalas.
Tai paprasčiausia matavimo skalė. Dažniausias būdas naudojamas apibendrinti
duomenis pamatuotus nominaline skale yranurodant kategorijų dažn į procentais.
Nominalinė skalė (NominalScale) Nominaliniai matavimai yra pavadinimo ar
skaičiaus priskyrimas grupėms ar kategorijoms Jie nesuteikia kiekybinės informacijos, ir
teiginių išdėstynas , įverdinimas nėranuoseklus, neina kokia nors didėjimo armažėjimo tvarka
Taigi, nominalinė skalė yra daugiau kokybinė,nei kiekybinė Pvz., kokią religiją renkatės, kokia rasė, tautybė,
lytis, Duomenims aprašyti naudojamas dažnių
pasiskirstymas (Frequency distributions) Pagrindinė statistika, kuri skaičiuojama, yra moda (
mode). Kintamieji, matuojami nominaline skale, dažniausiai
vadinami kategoriniais arba kokybiniais.
Ranginė skalė (Ordinal Scale)
Vertinant kintamuosius rangine skale, jie turivertes, kurias galima suskirstyti didėjimo tvarka.
T.y., nominalinės skalės duomenys ne tiksuskirstomi į tam tikras kategorijas, bet toskategorijos turi savo natūralią didėjimo tvarką.
Nors didėjimo tvarka ir yra nustatyta, tačiau kiekviena vertė didesnė už kitą, pasakyti negalima.
Pvz., žmonių sugrupavimas pagal jųišsilavinimą. Galima pasakyti, kad universitetinisišsilavinimas yra aukštesnės kategorijos nei pvzvidurinis išsilavinimas, tačiau kiek „aukštesnė“ takategorija – negalime įvertinti procentais ar pan.
Ranginė skalė (Ordinal Scale)
Kintamieji, vertinami ranginėje skalėje, teikiadaugiau informacijos negu nominalinės skalėskintamieji.
Didesni skaičiai įverčiai reiškia aukštesnesvertes, t.y., eina didėjimo (arba mažėjimo) tvarka
Tačiau intervalai tarp skaičių nebūtinai vienodii Pvz, matuojant nuostatas apie ginklų kontrolę,
skirtumas tarp įverčio 2 ir įverčio 3 nebūtinaireiškia tokį patį skirtumą kaip skirtumas tarpįverčio 4 ir 5.
Nėra tikro “0” taško, nes nulinis taškaspasirinktas laisvai. Pavyzdžiui, 5 balų skalėježemiausias įvertis buvo 1 (nuo 1 iki 6) bet taip pattai galėjo nuo 0 arba -5
Intervalinė skalė
Yra keli intervalai
Galima atlikti matematinius veiksmus
Kintamuosius, vertinamus intervalinėskale, galima ne tik išdėstyti eilės tvarka,bet ir nustatyti skirtumų tarp jų dydį.
Intervalų skalė neturi absoliučiospradžios (ji yra sutartinė), todėl jojedažnai būna neigiama dalis, kuri yramažesnė už sutartinės pradžios vertę.
Intervalinė skalė Pavyzdžiui, jei nerimas matuojamas intervaline skale, tada
skirtumas tarp įverčio, lygaus 10 balų, ir įverčio, lygaus 11 balų,atitiks tą patį skirtumą, koks būtų tarp įverčio, lygaus 50 ir įverčio,
lygaus 51 balą.
Intervalinė skalė neturi “tikro" nulinio taško, ir todėl negalima teigti,
kiek kartų yra didesnis vienas įvertis už kitą
Nerimo sklaės atveju, nebūtų teisinga (validu) teigti, kad žmogus,gavęs įverti 30, dukart labiau nerimastingesnis užasmenį, kurionerimastingumas įvertintas 15 balų
Tikras intervalinis matavimas socialiniuose moksluose labai retas ariš vis neegzistuoja, tokia minėta nerimastingumo skalė iš tiesų
neegzistuoja
Geras tikros intervalinės sklaės pavyzdys yra Fahrenheitotemperatūros.Vienodi tarpai tarp sklaės padalų reprezentuojalygius skirtumus, tačiau 30 laipsnių temperatūra nereiškia dvigubai
didesnė š ilumos nei 15 laipsnių.
2011.02.07
17
Santykių skalė (Ratio Scale)
Santykiųskalė yra labai panaši į intervalinęskalę, bet turi absoliučią pradžią.
Absoliuti pradžia nėra sutartinė, ji susieta suobjektyviomis aplinkybėmis.
Pvz: fizikinės skalės matuojančios laiką, svorįir t.t.
Kelvino temperatūros skalė: turi absoliutų0,todėl 300 laipsnių temperatūra pagal Kelvinoskalę yra dukart aukštesnė nei 150 kelvinų.
Psichologiniųmatavimo skaliųtipų palyginimas
Skalės tipas Matematinė operacija Tikslas
Nominalinė lygu/nelygu suskirstyti į atskiraskategorijas
Ranginė didesnė nei/mažesnė nei suskirstyti į kategorijasdidėjimo tvarka
Intervalinė sudėtis/atimtis/daugyba/
dalyba
nustatyti skirtumų tarpkategorijų dydį
Santykių sudėtis/atimtis/daugyba/
dalyba/dydžių santykiųformavimas
nustatyti skirtumų tarpkategorijų dydį bei
įvertinti dydžių santykį
Kintamuosius ir psichologines skales įstatistines skales galima skirstyti taip:
Kokybiniai Kiekybiniai
TolydūsDiskretūs
Nominali Rangų Intervalų Santykių
Kintamieji arba psichologinės skalės
Statistinės skalės
Vidinis ir išorinis tyrimo validumas
Vidinis tyrimo validumas
Vidinis validumas apibrėžiamas kaiptyrėjo gebėjimas atsiriboti nuo įvairiųgalimų pašalinių veiksnių įtakos tyrimorezultatams (arba, kitaip tariant, juoskontroliuoti).
Vidinis tyrimo validumas
Pvz., atlikdami priežastinį-lyginamąjįtyrimą, kuriame yra keliama hipotezė,jog skurdas yra ligų arbanusikalstamumo priežastis, mes turimeįvertinti, ar kitos alternatyvios priežastysiš tyrimo yra pašalintos, nes gali veikti irkiti šalutiniai veiksniai.
Ir jeigu nėra kitų esminių paaiškinimų,vadinasi mes galime kalbėti apie vidinįtyrimo validumą.
2011.02.07
18
Išorinis tyrimo validumas
Išorinis tyrimo validumas siejamas sutyrimo rezultatų ekstrapoliacija į kitaspanašias grupes bei panašiasaplinkybes.
Pvz, jei studijos tiriamųjų imtis yra moterys,gyvenančios didmiestyje, ar gautume tuos pačiusrezultatus, jei imtis būtų sudaryta iš moterų ir vyrų,gyvenančių mažame miestelyje, ir pan.
Išorinis tyrimo validumas
Išorinį tyrimo validumą lemia imties dydis.Todėl planuojant tyrimą, svarbu žinoti, kambus pritaikyti tyrimo rezultatai.
Norint juos apibendrinti platesneipopuliacijai, būtina formuoti imtį tikimybiniubūdu, parenkant tokį atvejų skaičių, kurisleistų reprezentuoti tiriamąją populiaciją.To nepadarius, tyrimas (ypač kiekybinis)įgauna tik eksploratyvinį pobūdį.
Ar manipuliacija suIV tikrai paveikė DV?
Vidinis ir išorinis tyrimo validumas
Vidinis validumas
Išorinis validumas
Ar efektas gali būti generalizuotas:
populiacijose?vietovėse
(ekologinis validumas)
Laike irkontekstuose?
Tyrimo validumas (tęsinys)
Tyrimas gali turėti gerą vidin į validumą, betmenką išorin į validumą ir tai gali mažintirezultatų pritaikomumą.
Matavimo reikšmingumo įvertinimo kriterijaidažniausiai būna glaudžiai tarpusavyje susiję.
Pavyzdžiui, dėl nepakankamo tyrimo turiniovalidumo, lygiai kaip ir dėl pasirinkto objektonepagrįstumo, nukenčia vidinis tyrimovalidumas.
Todėl, planuojant bet kokį tyrimą, ypač svarbuprisilaikyti jam keliamųmetodologiniųreikalavimų.
Klausimai?