Download - Lietuva. 101 gamtos stebuklas
•
101
101
Gamtos stebuklas
Ga
mto
s st
ebu
kla
s
lietuva
liet
uv
aZIGMANTAS GUDŽINSKAS
SELEMONAS PALTANAVIČIUS
ZIG
MA
NTA
S G
UD
ŽIN
SKA
S
SELE
MO
NA
S PA
LTA
NAV
IČIU
S
TapkiTe knygų klubo nariu!
www.almalittera.lt
ATrASKIME Ir PAŽINKIME LIETUVOS GAMTOS STEbUKLUS!
• aukščiausios kalvos, giliausios daubos
• ilgiausios upės ir paslaptingi upeliukai
• įspūdingiausi ežerai ir maži, bet nepaprasti ežerėliai
• legendiniai šaltiniai ir stebuklingos versmės
• ir gerai žinomos, ir mažai girdėtos vietovės
• per amžius garbinami akmenys ir medžiai
• bekraštės girios ir nedideli, bet slėpiningi miškeliai
• įdomiausi ir bauginantys gamtos reiškiniai
• nepaprastas augalų ir gyvūnų gyvenimas
• daugiau nei 700 nuotraukų
• 90 žemėlapių
98
Kiekvienasežeras turi savoveidą ir charakterį.Taipriklausonetiknuojokilmės,bet ir nuo kitų dalykų: formos, gylio,krantų,pakrantėsmiškų.
Asveja, kurią anksčiau vadino Dubingių,pakrantėsmiestelio,vardu,yrasiauravandensprotaka– lygupė.Visąežerą–beveik30kilometrų ilgio, galėtume pamatyti tik išpadangių.Asvejosežero įlankos,atšakos turi savovardus –svarbiausiosyra 5kilometrų ilgioŽalktynė, 3kilometrųVyriogala.ežeran įsiterpiaŠakymo,Šakimo,Dubingiųpusiasaliai.Prie Asvejos daugkaimų, todėležerodalislengvavadintiirjųvardais.
Asveja vingiuoja tarp kalvų, kurias sustūmėpaskutinio ledynmečio ledo luistai.Tiesa, jiepatysįstrigotarp jų irčia ištirpo–nuoaukštokalnogalimasurastišių ledoguoliųvietas.Ledynaitirpo ilgai,jųvanduotekėjoplačiusrautu,paskuisusirinkosiauresnėse išgraužose, lomose,atšakose. IlgaivisojeAsvejosapylinkėjeplytėjodidelisežeras,kurisvėliaulikotikdabartinioežeroguolyje,okitosežemumoselikokitiežeraiirpelkės.Dabaržiūrėdamasį daugiau kaip 30ežerųežerėlių supranti, kaip jiejungėsi,kurtekėjojuosvienijusiosupės.
KurAsvejoskrantailėkštiiržemi–jiplatesnė.Tačiaukiturežerassiauras–vosporosšimtųmetrųpločio.Krantaičiaaukštiirstatūs,tokiepat,stačiainyrantysgelmėn, jie ir povandeniu.Narai,pirmąkart patekę Asvejon, nustemba, išvydę gelmėn
Asveja – ilgiausias Lietuvos ežeras
Tada, kai dubingių ežero vietoje dunksojo
plati dykynė, šalia ant aukštumėlės, kur dabar stovi
miestelis, gyveno senas žmogus, vardu Aš Vėjas.
Jo pati buvo didelė pikčiurna ir taip smarkiai švep
luodavo, kad net savo vyro vardo ne ištardavo. Dėl
to ir pasiliko visam laikui iškraipytas ežero vardas.
Užuot vadinę Ašvėju, žmonės vadina Dubingių
ežerą Asveja, kaip senuką šaukdavo jo pati.
smunkantįdugną.Giliausiuoseduburiuose Asvejayra iki 50metrųgylio,kitur – iki35, oežerogyliovidurkis – apie 15metrų. Tarpmiškų esantisgilusežeras tamsus, jame nedaug vandens augalų. Tikpakraščiuose auga nendrės, seklumose linguojameldai.
Asveja– lygupė: iškrantų irdugnosavovandenimisjąmaitinašaltiniai,išpašalių–upeliukai.IšŽvernoežeroįAsvejąskubantiŽvernasavovandenis atiduodaBaluošųežerui, iš jo išteka jau kitu –Baluošos–vardušaukiama.Versmiųarmažųežerėlių maitinamos, šaltinių ir pelkučių papildomosAsvejon skubaVėliųupelė,Stirnelė,Kirnė. Iš SuoselioežeroištekaJurkiškioupelis,kurisikiAsvejoskeliaujatikkilometrą,tačiauįveikiantšįkeliąjodugnaspagilėjapenkiolikametrų.opatiAsvejaduodapradžią Dubingai, ištekančiai iš pietrytinės ežerodaliesirskubančiaiįŽeimeną.
Asveją žino ne tik žvejai, gaudantys lydekas irešerius,lynusirvėgėles,besimėgaujantysežerinėmisstintomis.Tikgiliuosevandenysegyvenašiosžuvelės.Asveja,kuriąpaprastapasiektiišvisųpusių,mėgstamapoilsiautojų,vandensturistų.Šešioseežerosalosegalima išlipti,pasižvalgyti. Tačiaupoilsiauti reikiatrauktiįkrantą,kurįrengtossustojimovietos.
Važiuodami įDubingiusnuoGiedraičiųpusės,Asvejąkertamebeveikšimtometrųtiltu–Lietuvojenedaugtokiodydžiotiltųperežerus.Tokstiltasčiabuvoprieššimtmečius,juopasgražiąjąBarborąradvilaitęatvažiavoŽygimantasAugustas. TačiaunaujasistiltasprezidentoA.Smetonosrūpesčiubuvopastatytas1934metais.
e ž e r a i
ASVeJoSreGIoNINISPArKAS
EŽerASMoLėtų,ŠVeNČIoNIųIrVILNIAUSrAJoNų
SAVIVALDyBėSeIlgis–29km
Plotas–978,2ha
1. rudagalviskiras.2. ruduoprieKarpakėliokaimo.3.Braidopilkasisgarnys.4.Pilkiejigarniaiilsisimedyje.
1 3 4
2
!
99
Čia,netoli ilgojo tilto, sruvenaDubingių, oprieVerbyliškiųkaimo–Kryžiokraisčiošaltiniai.Tačiaudaugiausiaišaltiniųtrykštapačiamežere,jogelmėse.
PrieAsvejos ir jojepačioje–dauggyvybės:čiasusitinkapušynai,mišriųmedynųmiškaiiržalilapuotynai.Daugkurstūksoseniąžuolai,žinomivisojapylinkėj.VisaineseniaitarpAsvejosežeroirVyriogalosįlankosstūksojo išdžiūvusiapie 350metųamžiaus,160centimetrųskersmens ir30metrųaukščioPurviniškųpušis,kogero,storiausiavisojeLietuvoje.Tačiau2009m.rudenįjineatlaikėvėjųirnulūžo.
Asvejosežero irŽalktynės įlankoskertėjglaudžiasisengirė–Šakymomiškas.Banguotasreljefas,statūs,ežeranbesileidžiantysšlaitaiapaugęąžuolais,klevais,uosiais,pušimis.Čia – rezervatas, šiemedžiai niekada neregėspjūklo. Ežeropašlaitėsedaug kur vasaros pradžioj geltonuoja rusmenės,pievelėse kvepia sirpstančios žemuogės. Ežeropakrantėsesušmėžuojabaltosbriedžiųkojos,seklumojesupliuškabebrai,antnuvirtusiųmedžiųkamienų savo šeimynas saugodidiejidančiasnapiai.KokiadosniAsveja –gili,vandeninga,savo turtusdalijantižmogui,paukščiui,pakrantėsąžuolui.
PIlkasIs garnys (ardea cinerea)Mažesnis už gandrą, pilkas ilgakaklis paukštis. Prie
kinė kūno dalis su tamsiom juodom išilginėm dė
mėm. Virš akių yra juoda juostelė, pakaušyje ilgas
juodų plunksnelių kuodas. Laikosi prie vandens
telkinių, kur braido ir tyko žuvų. Gana pastabus ir
atsargus. Peri aukštai medžiuose, kolonijose. Lizde
užauga 2–4 jaunikliai, kuriuos tėvai maitina atneš
tomis žuvimis. Kartais žiemoja Lietuvoje. Žiemoti
išskrenda į Afriką ar Vakarų Europą.
99
Čia,netoli ilgojo tilto, sruvenaDubingių, oprieVerbyliškiųkaimo–Kryžiokraisčiošaltiniai.Tačiaudaugiausiaišaltiniųtrykštapačiamežere,jogelmėse.
PrieAsvejos ir jojepačioje–dauggyvybės:čiasusitinkapušynai,mišriųmedynųmiškaiiržalilapuotynai.Daugkurstūksoseniąžuolai,žinomivisojapylinkėj.VisaineseniaitarpAsvejosežeroirVyriogalosįlankosstūksojo išdžiūvusiapie 350metųamžiaus,160centimetrųskersmens ir30metrųaukščioPurviniškųpušis,kogero,storiausiavisojeLietuvoje.Tačiau2009m.rudenįjineatlaikėvėjųirnulūžo.
Asvejosežero irŽalktynės įlankoskertėjglaudžiasisengirė–Šakymomiškas.Banguotasreljefas,statūs,ežeranbesileidžiantysšlaitaiapaugęąžuolais,klevais,uosiais,pušimis.Čia – rezervatas, šiemedžiai niekada neregėspjūklo. Ežeropašlaitėsedaug kur vasaros pradžioj geltonuoja rusmenės,pievelėse kvepia sirpstančios žemuogės. Ežeropakrantėsesušmėžuojabaltosbriedžiųkojos,seklumojesupliuškabebrai,antnuvirtusiųmedžiųkamienų savo šeimynas saugodidiejidančiasnapiai.KokiadosniAsveja –gili,vandeninga,savo turtusdalijantižmogui,paukščiui,pakrantėsąžuolui.
PIlkasIs garnys (ardea cinerea)Mažesnis už gandrą, pilkas ilgakaklis paukštis. Prie
kinė kūno dalis su tamsiom juodom išilginėm dė
mėm. Virš akių yra juoda juostelė, pakaušyje ilgas
juodų plunksnelių kuodas. Laikosi prie vandens
telkinių, kur braido ir tyko žuvų. Gana pastabus ir
atsargus. Peri aukštai medžiuose, kolonijose. Lizde
užauga 2–4 jaunikliai, kuriuos tėvai maitina atneš
tomis žuvimis. Kartais žiemoja Lietuvoje. Žiemoti
išskrenda į Afriką ar Vakarų Europą.
136
Lietuvoje pats giliausiasežeras yraTauragnas. Kalbininkas K. Būgamanė, kad toksvardasežeruitekęsdėlragąprimenančiosformos.Tačiaukitityrinėtojai,ypača.Vanagas,jįsiejosusenovėsgiriųžvėrimitauru–
neabejotinaitauraičiagyvenę irbuvomedžiojami.Tokiusžvėrismedžiotibuvoleidžiamatikdidikams,ošiegalėjogyventiantežerokrantestūksančioTaurapilioMindaugolaikaisstovėjusiojepilyje.
Utenos rajono pakrašty, tarp girių ir kalvųesantisrininisTauragnoežerasįdomusnetiksavovardu ir istorija.jis–giliausias iresantisaukščiausiaivirš jūros lygio.Ežeroplotas513hektarų, ilgis9,5km,ovidutinisplotisapiepusękilometro–kaikur jis labaiprimenaneežerą,oplačiąupę.ĮTauragnąatiteka6nedidelėsupelės,onetoliVarniškiųkaimoištekaTauragna.Tačiaudažnaivasarąežerovandenslygisnukrintairupelisišdžiūsta–Tauragnastadabūnavisainenuotakinis.Tiesa,mokslininkainustatė,kadežerasnemažaivandensprarandaperpietrytinėje dubens dalyjeesančius žvyringusgruntus–jielaidūs,vanduofiltruojasiįpožemiusirpadeda gyvuotišiauriauesančiam Pliaušioežerui.iššioežerovanduoperpelkessrūvaPliaušėsupeliuirpasiekiaalmajoežerą,esantįprieGinučių.
VakarinėjedalyjeTauragnogelmėsdidžiausios.1933m.buvonustatyta,kaddidžiausiasežerogylisyra60,5m–tokįfaktąvardijodaugelisvadovėliųiržinynų.Tačiauvėliau,matuojantežerogelmes,tokiogylionerasta.Tik2007m.batimetriniaisirgeodeziniaismatavimaisbuvopatikslintosgeografinėskoordinatės irežero gylis.Nustatyta, kadTauragnasyragilesnisnet2metrais–62,5m.VandenslygisTauragne–164,8mviršjūroslygio.
Siaurasežerasjaunuopatkrantogilus–jovidutinisgylis18,7m.Kadangivandensskaidrumasvasarą–apie5m,čiamėgstanardytipovandenininkai.Vasarąvanduobūnašilčiausias liepos–rugjūčiomėnesiais:apie19 laipsnių,orugpjūčiopabaigojedažnaibūna iki22 laipsnių.Įšilusididelėvandensmasė(ežerotūrisyraapie95,6mln.m³)vėstalėtai,ežerasužšąlatikpriešpatKalėdas,oledasvisiškainutirpsta
Giliausią gelmę saugo Tauragnas
balandžioviduryje.Beje,buvęirkitokiųpavasarių–štai 1956 m. šaltą žiemą susidarė ypač tvirta ledodanga,kuriištirpogegužės3dieną.Tačiaudabarvisdažnesnėsžiemos,kaišisrežimaspažeidžiamasirledassusidarolabaitrumpam.
Tauragnas–aukštaitijosnacionalinioparkodalis.Ežeropakrantėseaugajuodalksniųjuostos,sausesnėsevietosevešieglės irberžai,otrakąsudarolazdynai,sausmedžiai.joapylinkėseyraaptiktaapie600rūšiųaugalų,ežeropakrančiųpievosevasarąžydimėlynasispalemonas,augaretaplunksninėstrugė.Pavasarįpakrantėspušynuosežydipūkuotosvėjalandėsšilagėlės.Miškuosedaugmėlyniųirgrybų.
Čia žvejoti atskrenda erelis žuvininkas, poilsiaujajuodakakliųnarųpulkeliai–tikjiegalipasiektišioežerogelmėsenardančiasžuvis.
Vaizdingasežeropakrantes ir įrengtas jaukiaspoilsiavietes mėgsta turistai. Nuo Taurapilio galima apžvelgti tolimas apylinkes,pakrantėjeesantįTauragnųmiestelį.Žvejus traukia lydekos,kuojos,kuriasgalimagaudytitiesiognuokranto.Vietosgyventojaipasakoja,kadTauragnogelmėseaugadideliunguriai.
e ž e r a i
UTENoSr.,TaUraGNųSENiūNija,
aUKŠTaiTijoSNacioNaLiNiSParKaS
Plotas–513hailgis–9,5ha
Gylis–62,5m
1. akmuoMokasDaunoriųmiške.2.TauragnotoliainuoTauragnųpiliakalnio.3.Tauragnųpiliakalnis.
1 3
2
!
137
Senovėje, kai dar visi žmonės buvo pagonys,
kitoje Tauragno ežero pusėje gyveno žmogus,
vardu Mokas. Kai pradėjo plisti krikščionybė, Mo
kas nepanorėjo apsikrikštyti ir sumanė su savo
šeimyna pasitraukti toliau į miškus. Besitraukiant
jam kelią pastojo Tauragno ežeras. Mokai nutarė
plaukti. Prieš išplaukiant vyras perspėjo žmoną:
„Tik neatsigręžk atgal, nes išsigąsi, kad krantai toli,
ir nuskęsi.“ Bet Mokienė neiškentė: ėmė ir atsi
gręžė. Atsigręžusi pamatė, kad krantas liko toli, o
plaukti irgi dar daug teks, išsigando, neteko jėgų
ir nuskendo. Mokas su sūnum perplaukė ežerą ir,
kiek paėję, atsisėdo ant šlaito. Gailėdami žmonos
ir motinos, abu graudžiai pravirko. Verkė verkė
ir pagaliau iš gailesčio akmenimis pavirto. Toje
vietoje jie dar tebėra. O Tauragno ežero dugne
gulįs didelis akmuo – tai Mokienė. Žvejai, užkliu
dę Mokienę, dažnai susidrasko tinklus.
Le O NO rA BuI čeN KIe Nė. Utenos krašto padavimai
Tauras (Bos primigenius)Iki XVI–XVII a. Lietuvos miškuose gyveno stam
būs jaučiai – taurai, kurie buvo mūsų naminių
karvių protėviai. Žvėrys svėrė iki 800 kg, patinai
buvo visai juodi, patelės rusvos. Taurai turėjo
ilgus ragus, buvo grakštūs, labai jautrūs ir at
sargūs. Šie žvėrys buvo mėgiamas medžioklės
objektas. XVII a. taurai išnyko dėl medžioklių,
taip pat keičiantis miškų struktūrai, dėl naminių
gyvulių pernešamų užkrečiamų ligų.
137
Senovėje, kai dar visi žmonės buvo pagonys,
kitoje Tauragno ežero pusėje gyveno žmogus,
vardu Mokas. Kai pradėjo plisti krikščionybė, Mo
kas nepanorėjo apsikrikštyti ir sumanė su savo
šeimyna pasitraukti toliau į miškus. Besitraukiant
jam kelią pastojo Tauragno ežeras. Mokai nutarė
plaukti. Prieš išplaukiant vyras perspėjo žmoną:
„Tik neatsigręžk atgal, nes išsigąsi, kad krantai toli,
ir nuskęsi.“ Bet Mokienė neiškentė: ėmė ir atsi
gręžė. Atsigręžusi pamatė, kad krantas liko toli, o
plaukti irgi dar daug teks, išsigando, neteko jėgų
ir nuskendo. Mokas su sūnum perplaukė ežerą ir,
kiek paėję, atsisėdo ant šlaito. Gailėdami žmonos
ir motinos, abu graudžiai pravirko. Verkė verkė
ir pagaliau iš gailesčio akmenimis pavirto. Toje
vietoje jie dar tebėra. O Tauragno ežero dugne
gulįs didelis akmuo – tai Mokienė. Žvejai, užkliu
dę Mokienę, dažnai susidrasko tinklus.
Le O NO rA BuI čeN KIe Nė. Utenos krašto padavimai
Tauras (Bos primigenius)Iki XVI–XVII a. Lietuvos miškuose gyveno stam
būs jaučiai – taurai, kurie buvo mūsų naminių
karvių protėviai. Žvėrys svėrė iki 800 kg, patinai
buvo visai juodi, patelės rusvos. Taurai turėjo
ilgus ragus, buvo grakštūs, labai jautrūs ir at
sargūs. Šie žvėrys buvo mėgiamas medžioklės
objektas. XVII a. taurai išnyko dėl medžioklių,
taip pat keičiantis miškų struktūrai, dėl naminių
gyvulių pernešamų užkrečiamų ligų.
278
m i š k a i
KadaiseLietuvabuvobeveikištisaiapaugusimiškais,tačiauperamžiusžmonėsdaug miškų iškirto, jų vietoje įkūrė dirbamus laukus, miestus ir kaimus. Kurdirvožemiai derlingesni, girių nebeliko,
tenplytitikdidesniarbamažesnimiškai,okurdirvožemiaimažiauderlingiarbavisainederlingiirmažiautinkamižemėsūkiui,išlikodaugmiškų.giriomisvadinamididelimiškųmasyvaisudarytiišdaugtarpusavyjesusijungusiųarlabaiartivienaskitoesančiųatskirųmiškų.DabarįLietuvosvalstybinįmiškųkadastrąįrašytabeveik80tūkst.girių,miškųirmažųmiškelių.Didžiosiosgiriosirdidesnikaip10tūkst.hektarųmiškaiužimadutrečdaliusvisųšaliesmiškųploto.
Labanoro giria, dabar vis dažniau vadinamaLabanoro–Pabradės giria, yra antroji pagal dydįLietuvoje. Šalyje didžiausia Dainavos giria už Labanoroyramaždaugdukartusdidesnė.Labanorogiriosplatybėsapimadidesnęarbamažesnęignalinos,utenos,Švenčionių,MolėtųirVilniausrajonųdalį.giriąsudarodidžiuliaiLabanoro,Pabradės,Pakretuonės, Švenčionėlių, Žeimenos, Lakajų miškaiir dar beveik 100 kitų įvairaus dydžio miškų. giriaužima91,5km²,betjojeyrakaimų,dirbamųlaukų,pelkių,upiųirežerų.Miškaiužima73,8km²plotą.
KaipvisojerytųLietuvoje,taipirLabanorogiriojevyraujapušynai.Jiesudaromaždaug83proc.visųmedynų.PušynaidaugkuopanašūsįDainavosgirios pušynus, tačiau čia dirvožemiai derlingesni,todėljuosedidesnędalįsudarokitųrūšiųmedžiai.Beržynaigiriojeužimamaždaug9proc.,eglynai–6proc.,kitimedynai,pavyzdžiui, juodalksnynai,baltalksnynai sudaro nedidelę girios dalį. Beveik ketvirtadalįgiriosmiškųsudarožmoniųsodintimedynai. Daug jaunuolynų, o brandūs medynai sudarotikapie11proc.Pušynuosevasarąprisirpstadaugmėlynių,kuriasrenkanetikvietosgyventojai.Pasirinkti mėlynių ar pagrybauti žmonės į Labanorogiriąvažiuojanetpokelisšimtuskilometrų.
Labanorogiriospuošmenairpasididžiavimas–ežerai irežerėliai. išvisosuskaičiuotadaugiaukaip320 pačioje girioje esančių arba bent vienu kraštu
Labanoro giria su ežerų akimis
igNaLiNoS,uTeNoS,ŠVeN ČioNių,MoLėTųirViLNiauS
raJoNai
priejosprisišliejusiųežerų.Didžiausigiriosežeraiyraasveja,Baluošas,Kertuojai,BaltiejiLakajai,JuodiejiLakajai, Peršokšnas, Siesartis, Spenglas, Žeimenys,tačiaugrožiujiemsnėkieknenusileidžiairdaugmažesniežeraiarvisainedideliežerėliai,pritraukiantysdaugybępoilsiautojų.DarvienasLabanorogiriospasididžiavimas–nuostabiosupės.Per jąvinguriuojaŽeimena, surenkanti vandenis iš Dubingos, gulbinės, Jusinės, Kirnelės, Lakajos, Luknelės, Sąvalkos,Kretuonos,Meros,Sarios,Skerdiksnos,Voveraitėsirdarkeliųdešimčiųskaidriųupeliųirupokšnių.
ŠiaurinėLabanorogiriosdalispatenkaįaukštaitijosnacionalinįparką.Didžiausiagiriosdalis–net58proc. ploto – priklauso Labanoro regioniniam parkui, o jo pietiniai pakraščiai – asvejos regioniniamparkui.Bejų,LabanorogiriojeyraPravalobotaninis,algirdėnų irPerūnotelmologiniai,Žeimenosichtiologinis, Maldžiūnų, Kuliakampio ir dar keli kraštovaizdžiodraustiniai.NeveltuididelėdalisLabanorogiriospaskelbtasaugomomisteritorijomis.Miškuose,pelkėse,ežeruosegalimaaptiktidaugumąLietuvojegyvenančiųpaukščių,nemažaižinduolių.Labanorogiriojeveisiasi lūšys,upių irupeliųpakrantėsegyvenaūdros,yravilkų.Tiesa,vietosgyventojaisako,kadkadaisevilkųbūtagerokaidaugiau.
išskirtinis Labanoro girios bruožas – visiškainepažeistųarmažaižmoniųveiklospakeistųnuostabausgrožiopelkių irpelkynųsuretomisirsaugomomis pelkinėmis buveinėmis, gausybe retųaugalų, paukščių ir vabzdžių. Įdomiausios pelkėsyra Kanio raistas, Kiauneliškio, Beržaloto, girutiškio, aizputiškio, Perūno, algirdėnų pelkės ir pelkynai.okiekdarvisokiųpelkučių,pelkėtųpievųirpievelių!Nevienojepelkėjeaptiktavisojeeuropojesaugomųsamanų–žvilgančiųjųriestūnių,išlikusiosgausios dvilapių purvuolių ir vėjalandžių šilagėliųpopuliacijos,keliosevietoseaptinkamaplačialapiųklumpaičių irplikažiedžių linlapių.giriospelkėseirpelkėtuosemiškuosegausuaukštųjų,baltijinių,dėmėtųjų, raudonųjų gegūnių, rečiau pasitaiko siauralapių gegūnių, keliose žemapelkėse ir tarpinėsepelkėsegausiaiaugavabzdžiusgaudančiospapras
1.Labanorogiriojenevienpušynai.2.giriagarsėjaderlingaismėlynynais.
2
1
!
279
to sios tuk lės, o ant ro je va sa ros pu sė je žie dus išsklei džia keis tuo liai dau gia me čiai pa tve niai. Vi sų re tų ir įdo mių au ga lų net ne su mi nė si.
Nuo sta bi ir pa slap tin ga La ba no ro gi ria trauk te trau kia ak ty vaus po il sio gam to je mė gė jus. Vie ni poil siau ja prie eže rų, ki ti ren ka miš kų gė ry bes, dar ki ti, ne svar bu, žie ma ar va sa ra, tie siog klai džio ja po gi rią.
La ba no ro gi rios var dą gar si no va di na mo ji La bano ro dū da. Lie tu vo je apie šį mu zi kos in stru men tą pirmų jų duo me nų ran da ma 1565 m. Vil niaus sei mo įsakuo se. Ry tų Lie tu vo je, dau giau sia La ba no ro kraš te, in stru men tas bu vo pa pli tęs XVI–XIX a., kai kur iš li ko iki XX a. vi du rio. La ba no ro dū da bu vo su da ry ta iš dūdmai šio, pū tik lio ir dvie jų bir by nių. Dūd mai šiai bu vo da ro mi iš jau čių odos. Ka žin ar Lie tu vo je toks mu zikos in stru men tas ga lė jo at si ras ti ne pri klau so mai nuo ki tuo se kraš tuo se ži no mų ana lo giš kų dūd mai šių. Gal ka dai se jį bu vo at ga be nęs koks at vy kė lis ir vie tos gyven to jai ėmė ga min ti į jį pa na šius, o gal idė ją iš sve čių ša lių par si ve žė vie tos gy ven to jas. Tik ro ji La ba no ro dūdos is to ri ja tik riau siai vi sa da liks ne įmin ta pa slap tis.
314
k i t i g a m t o s o b j e k t a i
Aukštaitijoje nieko nenustebinsi kalvotukraštovaizdžiu–pakilumosčiapuikiaiderasukloniais ir juosežvilgančiaisežerais. Šiekraštovaizdžioformų turtai išliko labiausiai nepa
žeisti – sunku buvo kalvotose vietose pelkes sausinti,beribiusdirbamuslaukusįruošti.Netirmiškąkirsti,rąstus išvežtisudėtinga,todėldaugkaslikonepaliesta,nesuardyta,nesujaukta.Visataireikėjoišsaugoti.
Įžvalgūs gamtininkai seniai svajojogražiausiąaukštaitijosteritorijąpaskelbtisaugoma–sovietiniais laikais vertintojams ilgai nepritiko nacionalinioparko vardas, tačiau 1975aisiaisapieGinučius(Ignalinosr.)plytintiskalvų,ežerų,miškųirupeliųkraštasjįgavo.Tokiostatusosuteikimasdarlabiaupaskatinodomėjimąsi,lankymąsi,oapgalvotainutiestikeliai,pažintiniaitakaivedėirlydėjoprieįstabiųvietų.
RetasaukštaitijosnacionalinioparkolankytojasnepasukaprieLadakalnio–aukštoskalvos,nuokurios atsiveria nepakartojamogrožiopanorama.Tiesa,aukštaitiškaiskambantįkalvosvardąbandytanorminti,vadintiLedakalniu,atseit–ledokalnu.Istorikai ir etnologai mano, kad pavadinimas turikitąprasmę–antkalnomūsųprotėviaiaukodavoaukasgyvybėsdeiveiLadai,opačiojekalvosviršūnėjebuvęsjosaukuras.Tiesa,faktųarkitųįrodymųnesurinkta, tačiau – ar nepakanka tikėjimo ir gražiosminties?
Ladakalnis – viena iš keleto žymesnių kalvų,esančiųtarpklonių iškilusiameŠiliniškių–Ladakaniokalvagūbryje.Gretimoskalvos–Ginučiųpiliakalnis,Meškakalnis–nemažiaužymiosirišvaizdžios.
Kasgitaskalvagūbris,kaipjissusidarė?Paskutinisledynmetis,čiapasibaigęsprieš14000m.,palikosuformuotąkraštovaizdį,kuriameryškėjovienasgretakitoesantysgilūs,banguojantyskloniai.Tarptokiųkloniųkilo išilginiaikalvųgūbriai–tarpjųaukščiausiųbriaunųbuvovoskeliųšimtųmetrųatstumas. Mokslininkai ilgai kėlė skirtingas hipo
Ladakalnis atsispindi ežeruos
IGNaLINoSR.,PaPILIaKaLNėSK.,
auKŠTaITIJoSNacIoNaLINISPaRKaS
aukštis–175m
tezes – manyta, kadgūbrius sustūmė slinkdamasledynas, kad klonius išplovė nuo ledyno viršauskrintantysvandenskriokliai.Tačiaupanašu,jogkloniusišplovėišpoledynotrykštantis,dideliosvoriospaudžiamasvanduo.Gūbriųpaviršiuje,taippatirLadakalnyje, yra daug riedulių, smulkių akmenų,žvyro,tairodo,kadvanduošiopaviršiausneplovėirnegraužė–jistekėjotarpkalvųirgūbrių.
Ladakalnis, virš jūros lygio iškilęs 175 metrus,nėraaukščiausiaskalnas.Tačiaunuo jo įvisaspusesatsiveriapuikūsvaizdai.Visųpirma,kuržvelgsi,spindiežerųvanduo.PropraretintusmedžiųguotusrytuosežvilgaLinkmenasirasėkas,pietuose–alksnas,alksnaitis,vakaruose–ŪkojasirPakasas.
Šiuosežerusgalimapasiektinusileidusstačiaiskalnošlaitaisžemyn,tačiaudarįdomiauLadakalnįstebėti plaukiant ežerais – jie jungiasi sąsmaukomis,mažais srauniais upeliais, todėl per pusdienįkalnąpamatysiišvisųpusių.
Turistai Ladakalnį pasiekia važiuodami keliunuoGinučiųarpasukę išžiedinionacionalinioparko apžvalgos kelio. Savaime atsirado paprotys įkalnoviršūnęužneštiakmenukų– jųtenjaudaugsusikaupė.Ištikrųjųtokspaprotysyravisainaujas,joreikšmėsniekasnegalipaaiškinti–tiesiogsmagutaidaryti.
NuoLadakalnioviršausatsiveriantys toliai netikdžiuginaakį.Gamtininkaiišaukštumosgalistebėti paukščius – aukštaitijos parke daugiau kaipprieš35m.pradėjoperėtipirmiejišalyjeereliaižuvininkai, vasarą juos galima pamatytiplazdančiusvirš vandens,neriančius paskuididelę žuvį. Vasarospradžiojeežerepabyraančiųklykuolių,didžiųjųdančiasnapiųšeimynos,karksiausuotiejikragai.
Kalvosšlaituosebaigiantispavasariuibanguoja lieknosiosplukės,gaususmėlynų iržvyrynųaugalų.Paežeriųpievosegausugegužraibiniųšeimosaugalų, pušynuosežaliuoja irmažučiais varpeliaispražystalinėjos.Tolirytuosežaliuoja18haplotoGinučiųąžuolynas,kuriameaugaįdomiaugalija,periretipaukščiai.1. NuoLadakalnioatsiveriavaizdasįežerųtolius.
2.Ginučiųąžuolyne.
2
1
!
315
nuo ladakalnio atsiveriantys ežerai:Ūkojas – plotas 190 ha, didžiausias gylis 30,5 m
Linkmenas – plotas 75 ha, didžiausias gylis 9 m
Almajas – plotas 100 ha, didžiausias gylis 10,5 m
Asėkas – plotas 45 ha, didžiausias gylis 5 m
Asalnai – plotas 335 ha, didžiausias gylis 33 m
Lūšiai – plotas 390 ha, didžiausias gylis 37 m
Alksnas – plotas 64 ha, didžiausias gylis 14,9 m
•
101
101
Gamtos stebuklas
Ga
mto
s st
ebu
kla
s
lietuva
liet
uv
a
ZIGMANTAS GUDŽINSKAS
SELEMONAS PALTANAVIČIUS
ZIG
MA
NTA
S G
UD
ŽIN
SKA
S
SELE
MO
NA
S PA
LTA
NAV
IČIU
STapkiTe knygų klubo nariu!
www.almalittera.lt
ATrASKIME Ir PAŽINKIME LIETUVOS GAMTOS STEbUKLUS!
• aukščiausios kalvos, giliausios daubos
• ilgiausios upės ir paslaptingi upeliukai
• įspūdingiausi ežerai ir maži, bet nepaprasti ežerėliai
• legendiniai šaltiniai ir stebuklingos versmės
• ir gerai žinomos, ir mažai girdėtos vietovės
• per amžius garbinami akmenys ir medžiai
• bekraštės girios ir nedideli, bet slėpiningi miškeliai
• įdomiausi ir bauginantys gamtos reiškiniai
• nepaprastas augalų ir gyvūnų gyvenimas
• daugiau nei 700 nuotraukų
• 90 žemėlapių