Download - LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS …
„VISUOMENĖS SVEIKATOS NETOLYGUMAI“
2019, NR. 6(39)
Savivaldybės vykdo visuomenės
sveikatos priežiūros veiklą, kurią
sudaro trys esminės dalys:
įvertinimas (stebėsena ir tyrimai),
politikos formavimas, vystymas ir
įgyvendinimas (1 pav.).
1 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos dalys
Įvertinimas (stebėsena ir
tyrimai)
Politikos formavimas (informavimas, mokymas,
įgalinimas, politikos vystymas)
Įgyvendinimas (teisėkūra, paslaugų
teikimas, darbo jėgos užtikrinimas,
vertinimas
LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS
PRIORITETAI: STEBĖSENOS DUOMENŲ SVARBOS,
FORMUOJANT SAVIVALDOS SVEIKATOS
STRATEGIJĄ, VERTINIMAS
Tikslas – nustatyti Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitose
iškeltų prioritetinių sveikatos problemų ryšį su savivaldybės planuojamomis sveikatos
strategijos veiklomis.
Savivaldybės strateginis
plėtros planas – ilgesnės kaip 3
metų trukmės strateginio
planavimo dokumentas, skirtas
aplinkos, socialinei ir
ekonominei raidai savivaldybės
teritorijoje numatyti.
Visuomenės sveikatos rodiklių, charakterizuojančių gyventojų sveikatos būklę, bei
jiems darančius įtaką veiksnių nuolatinė stebėsena, vertinimas ir analizė naudingi
numatant ir planuojant veiksmingas priemones gerinant visuomenės sveikatą ir
gyvenimo kokybę tiek Lietuvoje, tiek atskiroje savivaldybėje.
Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsena padeda valstybei įgyvendinti teisę į
sveikatos apsaugą, gali tikslingai pakreipti valstybės politikos prioritetus ir valdomus
išteklius.
Pagrindinis atliekamos stebėsenos produktas / rezultatas – tai informacija veiksmams /
intervencijoms atlikti.
Strateginis planavimas
savivaldybėje – procesas, kurio
metu nustatomos veiklos
kryptys ir būdai, kaip vykdyti
savivaldybės misiją, pasiekti
numatytus tikslus ir rezultatus,
veiksmingai panaudojant
finansinius, materialinius ir
žmogiškuosius išteklius.
Savivaldybės strateginis
veiklos planas – 3 metų
trukmės strateginio planavimo
dokumentas, detalizuojantis
savivaldybės strateginio plėtros
plano ir savivaldybės atskirų
ūkio šakų (sektorių) plėtros
programų tikslų ir uždavinių
įgyvendinimą, kuris sudaromas
atsižvelgiant į planuojamus
savivaldybės finansinius ir
žmogiškuosius išteklius.
Panaudojant visuomenės sveikatos stebėsenos rezultatus, turėtų būti formuojama
sveikatos politika bei planuojamos priemonės, siekiant pagerinti visuomenės sveikatą. Ši
veikla apima informavimą ir mokymą, pajėgumų telkimą ir politikos krypčių nustatymą.
Nusprendus, kuria kryptimi ir kaip reikia gerinti visuomenės sveikatą, atliekami politikos
įgyvendinimo veiksmai: tvirtinamos naujos teisės aktų nuostatos, užtikrinama darbo jėga
ir paslaugų teikimas bei atliktų veiksmų vertinimas. Toliau stebima, kaip keičiasi
visuomenės sveikatos būklė, – vėl vyksta jos vertinimas ir ciklas kartojamas.
Lietuvoje skelbiamų ryšio tarp stebėsenos duomenų ir
savivaldybės sveikatos strateginio planavimo vertinimų
nebuvo rasta.
METODAI
Vertinimui naudoti šie savivaldybių dokumentai:
• visuomenės sveikatos stebėsenos 2014–2016 m. ataskaitos – analizuojamos
jose nustatytos prioritetinės sveikatos sritys;
• savivaldybių strateginiai planavimo dokumentai 2011–2028 m.: strateginiai
plėtros planai, strateginiai veiklos planai – analizei naudojama tik sveikatai skirta sritis.
Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje numatyti strategijos įgyvendinimo
vertinimo rodikliai ir jų reikšmės, kasmet vertinamos ir stebimos Higienos instituto
specialistų.
Šis sąrašas sudarytas remiantis Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje (toliau –
LSS) numatytais uždaviniais, rodikliai pritaikyti Lietuvos savivaldybėms. Rodiklių
stebėsena atliekama kiekvienoje savivaldybėje ir, remiantis minėtu sąrašu, savivaldybės
išskiria prioritetines sveikatos sritis.
Prioritetinės sritys savivaldybėse išskirtos atsižvelgus į „šviesoforo“ principu suskirstytus
visų Lietuvos savivaldybių rodiklius. Raudonoje zonoje atsidūrė tų savivaldybių rodikliai,
kurie, lyginant su Lietuvos vidurkiu, didesni blogąja prasme.
0. Neišskirta prioritetinė sritis / nenumatytos
priemonės sveikatos sričiai;
1. Geresnė sveikata bei ilgesnė gyvenimo trukmė;
2. Skurdo lygis ir nedarbas, sveikatos netolygumai;
3. Socialinė ekonominė gyventojų diferenciacija šalies
ir bendruomenių lygmeniu;
4. Saugios darbo ir sveikos buities sąlygos, prekių ir
paslaugų vartotojų saugumas;
5. Palankios sąlygos saugiai leisti laisvalaikį;
6. Avaringumas ir traumų kelių eismo įvykiuose
skaičius;
7. Oro, vandens ir dirvožemio užterštumas, triukšmas;
8. Alkoholinių gėrimų, tabako vartojimas, neteisėtas
narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas ir
prieinamumas;
Remiantis LSS strateginiu tikslu ir uždaviniais, numatytais jam įgyvendinti bei analizuotais
savivaldybių stebėsenos ir strateginiais planavimo dokumentais, sudaryta 17 kategorijų
(sveikatos sričių). Joms priskirtos stebėsenos ataskaitose nustatytos prioritetinės sritys bei
savivaldybių strateginiuose dokumentuose numatytos priemonės sveikatos sričiai:
Duomenų vaizdavimui naudotas grafinis dviejų ar daugiau kokybinių kintamųjų duomenų
vaizdavimo metodas – mozaika (angl. Mosaic plot, taip pat žinoma kaip Marimekko
diagrama). Tai daugialypis plotelių išsidėstymas, kuris leidžia apžvelgti bendrą duomenų
vaizdą ir atpažinti ryšius tarp skirtingų kintamųjų. Nepriklausomumą rodo visų kategorijų
dėžučių (plotelių) išsidėstymas tokiu pačiu pločiu ir aukščiu. Mozaikų plotai proporcingi tos
kategorijos stebėjimų skaičiui.
Duomenų vaizdavimui šiuo metodu naudotas JMP statistinis duomenų paketas (versija
Grafikai sudaryti naudojant Mosaic plot metodą. Šiuose grafikuose pateikiamas kategorijos
išskyrimo dažnis: x ašyje pateikiamas kategorijos išskyrimo santykis tarp dviejų kintamųjų
(tarp stebėsenos ataskaitų ir strateginių planavimo dokumentų); y ašyje plotelio aukštis
atspindi, kaip dažnai kategorija išskirta savivaldybių stebėsenos ataskaitose ar
strateginiuose dokumentuose.
9. Sveikos mitybos įpročiai;
10. Optimalūs fizinio aktyvumo įpročiai;
11. Sveikatos sistemos tvarumas ir kokybė, plėtojant
sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas
mokslo įrodymais;
12. Sveikatos infrastuktūra ir sveikatos priežiūros
paslaugų kokybė, sauga, prieinamumas ir į pacientą
orientuota sveikatos priežiūra;
13. Motinos ir vaiko sveikata;
14. Neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė;
15. Visuomenės sveikatos biuro darbo užtikrinimas;
16. Visuomenės nuostatų bei gyvenimo įgūdžių
formavimas;
17. Kita.
Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos 2014–2016 m. ataskaitose
keliamų prioritetinių sveikatos problemų vertinimas
Analizuojant 30-ies savivaldybių visuomenės sveikatos
stebėsenos ataskaitas išskirta 270 kintamųjų, suskirstytų į
prioritetines sveikatos stebėsenos sritis, iš jų dažniausios:
• Neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė – 23,3 proc.
• Skurdo lygis ir nedarbas – 11,9 proc.
• Motinos ir vaiko sveikata – 11,5 proc.
• Socialinė ekonominė gyventojų diferenciacija šalies ir
bendruomenių lygmeniu – 10,7 proc.
• Alkoholinių gėrimų, tabako vartojimas, neteisėtas
narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas ir
prieinamumas – 10,7 proc.
Kitos prioritetinės sveikatos stebėsenos sritys tarp analizuotų
savivaldybių mažiau dažnos: 7,8 proc. sudarė saugios darbo ir sveikos
buities sąlygos, prekių ir paslaugų vartotojų saugumas; 5,2 proc. –
avaringumas ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičius; 4,4 proc. –
sveikatos infrastruktūra ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, sauga,
prieinamumas ir į pacientą orientuota sveikatos priežiūra; 4,1 proc. –
palankios sąlygos saugiai leisti laisvalaikį; 1,9 proc. – sveikatos sistemos
tvarumas ir kokybė, išplėtotos sveikatos technologijos, kurių
efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais.
Naudojant Mosaic plot duomenų vaizdavimo metodą, prioritetinių sveikatos sričių savivaldybių
2014–2016 m. stebėsenos ataskaitose pasiskirstymas laukeliais pateikiamas žemiau esančiame
paveikslėlyje.
2014 m. savivaldybės, kurių prioritetinės sveikatos sritys priskirtos neinfekcinių ligų
prevencijos ir kontrolės stiprinimo kategorijai (14), dažniausiai kaip probleminius
rodiklius išskyrė sergamumą ar mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. O daugiau
nei pusė analizuotų savivaldybių (17) priskirtos neinfekcinių ligų prevencijos ir
kontrolės stiprinimo kategorijai (14).
2015 m. situacija dėl neinfekcinių ligų šiek tiek pakito – 18 savivaldybių bent vieną iš
prioritetinių sričių išskyrė šią sritį. 2016 m. neinfekcinių ligų problema savivaldybėse
išliko – 15 savivaldybių bent vieną prioritetinę sveikatos sritį išskyrė neinfekcines
ligas. Į šią kategoriją taip pat įtraukiamas dalyvavimas prevencinėse patikros
programose.
2 pav. Prioritetinių sveikatos sričių savivaldybių 2014–2016 m. stebėsenos ataskaitose
pasiskirstymas (proc.) naudojant Mosaic plot metodą
(Skaičių reikšmės: nėra – 0, sveikesni gyventojai – 1, skurdas – 2, socialinė ekonominė atskirtis – 3, saugios darbo sąlygos –
4, saugus laisvalaikis – 5, avaringumas ir traumos – 6, aplinkos tarša, triukšmas – 7, alkoholio ir kt. vartojimas – 8, mitybos
įpročiai – 9, fizinio aktyvumo įpročiai – 10, sveikatos sistemos tvarumas – 11, sveikatos infrastruktūra – 12, motinos ir vaiko
sveikata – 13, neinfekcinės ligos – 14, VSB darbas – 15, nuostatų ir įgūdžių formavimas – 16, kita – 17).
Priemonių, skirtų savivaldybės gyventojų sveikatos problemų sprendimui
savivaldybių 2011–2028 m. strateginiuose planavimo dokumentuose, vertinimas
Išanalizavus 30-ies savivaldybių
strateginius plėtros ir veiklos planus,
išrinktos ir suskirstytos į kategorijas 387
priemonės (uždaviniai), numatytos
įgyvendinti tikslus, skirtus sveikatos plėtrai
ar programos tikslų įgyvendinimui. Didžioji
dalis, t. y. 160 priemonių (41,3 proc.),
skirtos sveikatos infrastruktūrai gerinti (12
kategorija). Taip pat viena dažniausių
strateginiuose savivaldybių dokumentuose
numatytų priemonių visuomenės sveikatos
biuro darbo užtikrinimas. Ši kategorija (15)
išskirta išanalizavus 113 uždavinių.
Trečioje vietoje pagal dažnumą strateginių
dokumentų uždaviniuose išskirtos priemonės
socialinei ir ekonominei atskirčiai mažinti (3
kategorija). Savivaldybių strateginiuose planuose
dėmesio neskirta saugioms darbo sąlygoms (4
kategorija), saugiam laisvalaikiui (5 kategorija),
avaringumui mažinti (6 kategorija), mitybos įpročių
gerinimui (9 kategorija) bei sveikatos sistemos
tvarumui ir kokybei, plėtojant sveikatos
technologijas (11 kategorija). Tuo tarpu stebėsenos
ataskaitose šioms sritims skirta dėmesio nuo 1,1
iki 7,4 proc. Šių prioritetinių sveikatos sričių
(kategorijų) pasiskirstymas vaizduojamas Mosaic
plot metodu 3 pav.
3 pav. Lietuvos savivaldybių 2011–2028 m. strateginiuose planavimo dokumentuose numatomų
sveikatos plėtros ir veiklos sričių dažnis (proc.)., naudojant Mosaic plot metodą.
(Kategorijos: nėra – 0, sveikesni gyventojai – 1, skurdas – 2, socialinė ekonominė atskirtis – 3, saugios darbo sąlygos – 4,
saugus laisvalaikis – 5, avaringumas ir traumos – 6, aplinkos tarša, triukšmas – 7, alkoholio ir kt. vartojimas – 8, mitybos
įpročiai – 9, fizinio aktyvumo įpročiai – 10, sveikatos sistemos tvarumas – 11, sveikatos infrastruktūra – 12, motinos ir
vaiko sveikata – 13, neinfekcinės ligos – 14, VSB darbas – 15, nuostatų ir įgūdžių formavimas – 16, kita – 17).
Ryšio tarp savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitose nustatytų
prioritetinių gyventojų sveikatos problemų ir planuojamų vykdyti sveikatos
gerinimo veiksmų vertinimas
Lyginant ir ieškant sąsajų tarp prioritetinių sveikatos sričių (kategorijų)
pasiskirstymo pagal išskyrimo dažnį savivaldybių dokumentuose (stebėsenos
ataskaitos – stebėsena ir strateginiai dokumentai – veiksmas) nustatyta, kad
dažniausiai išskirtos prioritetinės sveikatos sritys savivaldybių dokumentuose
skyrėsi. Stebėsenos ataskaitose vyraujanti neinfekcinių ligų profilaktikos ir
kontrolės sritis (14 kategorija), strateginiuose planavimo dokumentuose
priskirta tik 0,3 proc. dažnumu. Grafike matyti, kad dažniausiai išskirtos
sveikatos sritys išsiskyrė aukštesniais stulpeliais (4 pav.).
4 pav. Prioritetinių sveikatos sričių (kategorijų) pasiskirstymas savivaldybių dokumentuose
(visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitose ir savivaldybių strateginiuose
dokumentuose) pagal išskyrimo dažnį.
(Kategorijų reikšmės: nėra – 0, sveikesni gyventojai – 1, skurdas – 2, socialinė ekonominė atskirtis – 3, saugios
darbo sąlygos – 4, saugus laisvalaikis – 5, avaringumas ir traumos – 6, aplinkos tarša, triukšmas – 7, alkoholio ir
kt. vartojimas – 8, mitybos įpročiai – 9, fizinio aktyvumo įpročiai – 10, sveikatos sistemos tvarumas – 11,
sveikatos infrastruktūra – 12, motinos ir vaiko sveikata – 13, neinfekcinės ligos – 14, VSB darbas – 15, nuostatų
ir įgūdžių formavimas – 16, kita – 17)
Analizuojant, kaip priemonės, numatytos
sveikatos sritims, pereina į kitus, smulkesnius ir
trumpesnio laikotarpio planavimo dokumentus
(veiklos planus), pastebėta, kad 3 kategorija –
socialinė ekonominė atskirtis – kaip prioritetinė
sritis savivaldybių stebėsenos ataskaitose sudarė
10,7 proc., lyginant su visomis sritimis. Ši sritis
atsispindėjo ir planavimo dokumentuose –
plėtros planuose sudarė 20,5 proc. (plėtros
planuose išskirtų priemonių), veiklos planuose –
9,4 proc. (veiklos planuose išskirtų priemonių) (5
pav.). 12 kategorija (sveikatos infrastruktūros
gerinimas) stebėsenos ataskaitose sudarė 4,4
proc., savivaldybių plėtros planuose – 43,2 proc.,
veiksmų planuose – 40,9 proc.
Nustatyta, kad išskirtoms stebėsenos ataskaitose
sveikatos sritims – geresnė sveikata, saugios
darbo sąlygos, saugus laisvalaikis, avaringumas ir
traumos, sveikos mitybos įpročiai ir sveikatos
sistemos tvarumas – nenumatyta priemonių
plėtros ar veiklos planuose. Neinfekcinių ligų
prevencija ir kontrolė išskirta stebėsenos
ataskaitose ir plėtros planuose, tačiau
neplanuojant priemonių veiklos planuose. Taip
pat paminėtina, kad skurdo lygis ir nedarbas,
aplinkos tarša bei triukšmas, alkoholio ir kt.
vartojimas, motinos ir vaiko sveikata – išskirtos
stebėsenos ataskaitose ir savivaldybių veiklos
planuose, neplanuojant priemonių plėtros
planuose.
4,7
0,5
9,8
0,3
6,7
1,00,5
7,2
2,31,0
2,3
31,5
1,3
22,5
1,6
6,7
5,6
1,1
11,910,7
7,84,1 5,2
0,4
10,7
1,1 1,94,4
11,5
23,3
0,40
5
10
15
20
25
30
35
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17
Pro
c.
Kategorijos
Plėtros planas Veiksmų planas Stebėsena
5 pav. Prioritetinių sveikatos sričių (kategorijų) pasiskirstymas savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos
ataskaitose ir savivaldybių strateginiuose dokumentuose pagal dažnį (proc. ).
(Kategorijų reikšmės: nėra – 0, sveikesni gyventojai – 1, skurdas – 2, socialinė ekonominė atskirtis – 3, saugios darbo sąlygos – 4, saugus
laisvalaikis – 5, avaringumas ir traumos – 6, aplinkos tarša, triukšmas – 7, alkoholio ir kt. vartojimas – 8, mitybos įpročiai – 9, fizinio
aktyvumo įpročiai – 10, sveikatos sistemos tvarumas – 11, sveikatos infrastruktūra – 12, motinos ir vaiko sveikata – 13, neinfekcinės ligos –
14, VSB darbas – 15, nuostatų ir įgūdžių formavimas – 16, kita – 17)
Savivaldybės stebėsenos ataskaitų rengėjams (visuomenės sveikatos biurams)
• Gerinti visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų kokybę. Jos turėtų būti naudojamos tolimesnei
sveikatos politikai formuoti.
Savivaldybių administracijai
• Plačiau naudoti visuomenės sveikatos stebėsenos duomenis formuojant sveikatos politiką bei didinti
tarpinstitucinį bendradarbiavimą, apsvarstant galimybę VSB atstovui labiau įsitraukti planuojant
prioritetinių sveikatos sričių gerinimo priemones.
• Kelti darbuotojų kvalifikaciją strateginių planavimo dokumentų rengimo srityje.
HIGIENOS INSTITUTO
Sveikatos informacijos centro
Biostatistinės analizės skyrius
www.hi.lt, tel. (8 5) 277 3302
Parengė
Žilvinė Našlėnė
El. p. [email protected]
IŠVADOS
REKOMENDACIJOS
1. 2014–2016 m. savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų duomenimis,
pagrindinės analizuotose savivaldybėse vyraujančios prioritetinės sveikatos sritys buvo šios:
neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė – 23,3 proc., skurdo lygis ir nedarbas – 11,9 proc.,
motinos ir vaiko sveikata – 11,5 proc.
2. Didžioji dalis strateginiuose savivaldybių planavimo dokumentuose numatytų priemonių
skirtos sveikatos infrastruktūrai gerinti – 41,3 proc., VSB darbo užtikrinimui – 29,2 proc.,
socialinei ekonominei atskirčiai mažinti – 11,9 proc.
3. Išanalizavus visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų apie gyventojų sveikatą naudojimą
strateginiuose planavimo dokumentuose ir numatant tolimesnes priemones, padėsiančias
gerinti gyventojų sveikatą, didžiojoje dalyje analizuotų savivaldybių (21 iš 30) nustatytas
silpnas ar vidutinis priklausomumas tarp stebėsenos ataskaitose ir savivaldybių strateginio
planavimo dokumentuose išskirtų prioritetinių sveikatos sričių.