d.PLUNGE

Pakutuvėnuose · svečiai ne tik iš LietuvosVisą šiąsavaitę Pakutuvėnuo-se veikė Pranciškonų pasau-liečių ordino ir pranciškoniš-kojo jaunimo stovykla, sukvie-

. tusi daugybę žmonių išvisosšalies. Ir ne tik - paskaitas su-sirinkusiems skaitė lektorius išItalijos BenedeHo Lino.

Jo/anta tebesirūpina bendruomene.S.Narkaus nuolr.

Marija GRICUK

Priminsiu, kad Pranciško-nų ordinas - tai viena iškatali-kų bažnyčios dvasinių apraiš-kų ir jo pašaukimas toks pat -malda, brolystė ir Dievo skel-bimas.

Tokia stovykla surengtapirmą kartą ir, atrodo, ne pas-

kutinį.Čia sutikome žmonių išMažeikių, Klaipėdos, KaunoirVilniaus. Kas privertė juos,metus visus darbus į šoną, su-karti keletą šimtų kilometrų įmažai kam žinomus Pakutuvė-nus? Kodėl taip atidžiai klau-somasi Dievo žodžio papras-toje kaimo bažnytėlėje? Šitoklausiau iš Plungės atvykusiųVandos Lukauskienės, Zinai-dos Gusčienės, Stefos Daub-lienės, Jadvygos Anužienės,šeimų iš Vilniaus, Mažeikių."Klausornės įdomių paskaitų,daug sužinome. Tačiau svar-biausia - čia jaučiama kažkokiaypatinga dvasia. Ji visur, ypačžmonių bendravime.Pasisemiviso to, ką sunku įvardyti žo-džiais, nuslūgsta nedavę šir-džiai ramybės sunkumai, ir vėlgali būti tvirtas," - maždaugtaip sakė visi kalbinti į stovyk-lą atvykę žmonės.

Panašiai kalbėjo ir brolisNerijus. Jis - Telšių vyskupi-jos brolijos ministras. Taijo pa-reigos Pranciškonų ordine. Gy-venime Nerijus - dailus, gražiainuaugęs, išsilavinęs, turintispuikią šeimąjaunas žmogus. Irtai dar ne viskas. Jis - vienos išstambiausių Klaipėdos (0 galir šalies) įmonės vadybininkų.Sutikite, darbas gana žerniš-kas. "Man, kaip ir kiekvienam,

Paskaita Pakutuvėnų bažnyčioje. S.Narkaus nuolr.

duoti du keliai - eiti su Dievuarba be jo. Aš pasirinkau leng-vesnįjį - eiti kartu su Dievu.Toks apsisprendimas man pa-deda ir sunkiame darbe, ir atsi-dūrus sudėtingose gyvenirniš-kose situacijose," - paprastaiatsakė Nerijus.

Sunkūs keliai Dievo irsielos ramybės linkPakutuvėnuose aplankė-

me vėl šiais metais pradėjusiosveikti "Susitaikymo sodybos"gyventojus. Priminsiu, jog čialaikinai įsikuria žmonės, norin-tys atsisakyti potraukio kvai-šalams ir bandyti gyventi bejų. Žinoma, naivu būtų many-ti, kad visiems pavyksta. Ta-čiau vienas kitas išgelbėtas gy-venimas, vienas kitas pakilęsiš narkotikų liūno - tikras ste-buklas. Beje, šiemet bend ruo-menė parašė projektą Valsty-binei jaunimo reikalų tarybai ir,laimėjo konkursą.Bendruorne-nei skirta 10 tūkst. litų.

Nusišypsojo laimė sutik-ti seną pažįstamą Jolantą.

Esu rašiusi, kad Jolantakadaise buvo tikra didrniesčiogyventoja. Gimė ir užaugo Vil-niuje. Didelio miesto vilionės,o dabar jau tampantys epide-mija narkotikai trumpam suga-vo merginą į savo pinkles. Jo-lanta dabar Dievo dovana lai-ko prieš kelerius metus atsi-tiktinę pažintį su pranciško-nais, kuri pakeitė jos gyveni-mą išesmės. "Tuomet giliai irvisiems laikams įstrigo išgirs-ti žodžiai, kad mes visi esamepirkti Kristaus krauju ir mūsųkūne gyvena Kristus. Vadina-si, ašnegaliu nuodyti savo kū-no, turiu jį gerbti. Dievas jukneturi realių rankų, kojų, geragali daryti tik per žmones, irjis pasirinko mane. Todėl da-bar mano pareiga padėti ki-tiems. Daugelis mus giria - ko-kius gerus darbus jūs darote.

Bet mes niekuo dėti, tai Die-vas mūsų rankomis juosatlieka," - sakė Jolanta. Beje,mergina dabar mokosi Kretin-gos šv. Antano religijų insti-tute prie Kauno Vytauto Di-džiojo universiteto teologijosfakulteto.

Bendruomenės "Susitai-kinimo sodyba" vadovasšiuo metu yra Kretingospranciškonų vienuolyno vie-nuolis trisdešimtmetis Kos-tas. Duobėtas ir sunkus bu-vo uostamiesčio vaikino ke-lias Dievo ir savo sielos ra-mybės link. Heroino, nuo ku-rio buvo priklausomas ilgusšešerius metus, nebevartojajau ketverius. Teko ištvertiįvairias būsenas. Fiziologinėpriklausomybė nuo kvaišalųdingsta po poros savaičių,nustoja "laužyti" kūną. "Patisunkiausia - psichologinė pri-klausomybė. Nusprendęsmesti, turi užsidaryti nuo vi-suomenės, draugų, tai trun-ka apie pusantrų metų. Visatai ištvėręs (nors priklauso-mybė lieka visam gyvenimui),gali save vadinti nevartojan-čiu kvaišalų narkomanu. Poto man reikėjo galvoti - kokįpasirinkti gyvenimo kelią, iraš nutariau jį pašvęsti Die-vui," - ramiai, tiesiai žiūrėda-mas į akis pasakojo Kostas.Šiuo metu bendruomenėjegyvena ir išsigelbėjimo ieš-ko 12 žmonių.

Klupusius ir kėlusius, ta-čiau turėjusius ryžto tegu irtrumpam pasakyti "ne" svai-galams, galima pavadinti drą-siais žmonėmis. Ir palinkėti,kad to ryžto užtektų ilgam.o atsisveikinant su ben-

druomenės bei Pranciškonųpasauliečių ordino stovyklosnariais, norėtųsi, kad kiekvie-nas čia atrastų po mažytį ste-buklą sau ir, žinoma, ramybėssielai bei trokštamos tolesnėskelionės su Dievu.