KAS TAI YRA GEOGRAFIJA?
Prof. Paulius Kavaliauskas
VU Geografijos ir kraštotvarkos katedra
Vilnius, 2012
GEOGRAFINIO PAŽINIMO STRUKT ŪRA
Geografinio pažinimo strukt ūrin ės dalys (sluoksniai):
A. Geografinio pažinimo centras
METAGEOGRAFIJA – GEOGRAFIJOS TEORIJA ARBA
JOS BENDROJI METODOLOGIJA (įskaitant KARTOGRAFIJĄ)
B. Pirmasis arba integruoto geografinio pažinimo sluoksnis
KRAŠTOVAIZDŽIO GEOGRAFIJA
C. Antrasis arba gamtiškai-visuomeniškai dipolizuoto geografinio pažinimo sluoksnis
BENDROJI GAMTINĖ IR BENDROJI VISUOMENINĖ GEOGRAFIJOS
D. Trečiasis arba geosferiškai diferencijuoto geografinio pažinimo sluoksnis
KOMPONENTINĖS-SEKTORINĖS GAMTINĖS BEI VISUOMENINĖS
GEOGRAFIJOS DISCIPLINOS
E. Ketvirtasis arba periferinis geografijos gnoseologinių interesų orientacijos sluoksnis
GAMTOS BEI VISUOMENĖS MOKSLAI
GEOGRAFINIS PAŽINIMAS
atspindi prigimtinę istorinęgeografijos mokslo erdvę ir yra
1)nevienod ą vidinio ryšio intensyvum ą su bendr ąja geografijos teorija turinti sistema
2)nevienod ą gnoseologinio geografiškumo laipsn įturinti heterogeniška sistema.
Tą lemia tyrimo objekto skaidos gil ėjimas pereinant išvidini ų į išorinius teikiamo modelio sluoksnius.
GEOGRAFINIS PAŽINIMAS
atspindi prigimtinę istorinęgeografijos mokslo erdvę ir yra
1)nevienod ą vidinio ryšio intensyvum ą su bendr ąja geografijos teorija turinti sistema
2)nevienod ą gnoseologinio geografiškumo laipsn įturinti heterogeniška sistema.
Tą lemia tyrimo objekto skaidos gil ėjimas pereinant išvidini ų į išorinius teikiamo modelio sluoksnius.
KO
MP
ON
EN
TIN
IAI
BIO
LOG
INIA
I GE
OG
RA
FIN
IAI
MO
KS
LAI
BENDROJI VISUOMENINĖ GEOGRAFIJA KRAŠTOVAIZDŽIO
META- GEO-
GRAFIJA GEOGRAFIJA BENDROJI GAMTINĖ GEOGRAFIJA
Principin ė geografinio pažinimo struktūra: I – geografijos branduolio riba II – geografijos mokslų sistemos riba III – geografinio pažinimo riba
SOCIALINIAI MOKSLAI
FIZINIAI IR TECHNOLOGINIAI MOKSLAI
BIO
ME
DIC
ININ
IAI
M
OK
SLA
I
HU
MA
NIT
AR
INIA
I M
OK
SLA
I
KOMPONENTINIAI FIZINIAI GEOGRAFINIAI MOKSLAI
SEKTORINIAI SOCIOLOGINIAI GEOGRAFINIAI MOKSLAI
SE
KT
OR
INIA
I H
UM
AN
ITA
RIN
IAI G
EO
GR
AF
INIA
I M
OK
SLA
I
PAVIRŠINIŲ GEOSFERŲ FIZINIAI MOKSLAI
GALIMI GEOGRAFINIO PAŽINIMO MODELIAI
GEOGRAFIJA – Žemės aprašymas (Erastotenas , IIa. p.m.e.)GEOGRAFIJA - objekt ų ir reiškini ų, esančių Žemės paviršiaus sferose ir j ų ryši ų
aprašymas (B. Varenijus, XVIIa.)GEOGRAFIJA – objekt ų ir reiškini ų, kartu egzistuojan čių apibr ėžtose Žem ės
paviršiaus teritorijose tyrimas (A. Humboltas, XIXa.)GEOGRAFIJA – mokslas apie kraštovaizd į (O. Schlüter, 1906)GEOGRAFIJA – mokslas apie Žem ės paviršiaus objektus ir reiškinius,
paaiškinantis j ų gamtinius ir politinius bei ekonominius skirtumus (Oxford Englich Dictionary, 1933)
GEOGRAFIJA – mokslas apie Žem ės paviršiaus teritorin ę diferenciacij ą(American College dictionary, 1947)
GEOGRAFIJA – mokslas, tiriantis gamtinius ir socialinius-ekonomi nius teritorinius kompleksus (A.B. Alajev, 1983)
GEOGRAFIJA – geografini ų moksl ų sistema ir mokslinis poži ūris, atspindintis objekt ų bei reiškini ų ryš į erdvėje (V.S. Preobraženskij, 1983)
GEOGRAFIJA – mokslas apie Žem ės pavirši ų kaip žmonijos gyvenam ąją erdvę(P. Haggett, 1990)
GEOGRAFIJA – nomologija, įtakojanti geognozijos raidos paradigmas noosferoje kaip pasaul ėvaizdžio universumo sampratos kintan čias dominantes (A. Jonušauskas, 1997)
GEOGRAFINIS PAŽINIMAS –
Žemės paviršiaus geosfer ų strukt ūros, dinamikos bei sąveikos mokslinis supratimas
GEOGRAFIJA –
moksl ų sistema, nagrin ėjanti Žem ės paviršiaus kontaktin ėje zonoje (apvalkale) vykstan čių gamtini ųproces ų bei visuomen ės veiklos erdvin ę raišk ą ir j ąatspindin čių teritorini ų morfostrukt ūrų, geosistem ų, taip pat antropoekosistem ų, formavim ąsi bei raid ą.
Visą ketursluoksn į geografin į pažinim ą netikslinga b ūtų vadinti geografija, piln ąja žodžio prasme, nes periferinio šio pažinimo sluo ksnio mokslai turi ontologinius invariantus, dar XVII-XVIII amžiais įgavusius autonomišk ąsavimon ę. Jie geografijai gali b ūti priskiriami tik istoriniu gnoseologiniu aspektu, o j ų ypating ą santyk į su geografiniu pažinimu lemia tai, kad savo tyrimo objektais jie išeina už geografinio pažini mo sferos rib ų.
Kraštovaizdis
Principinis strukt ūrinis kult ūrinio
kraštovaizd žio modelis
VI SU O M ENI NĖ GEO GR A FI JA GEO GR A FI NI O P A Ž I NI M O SI STEM O JE
BENDROJI GEOGRAFIJA
METAGEOGRAFIJA
KRAŠTOVAIZDŽIO GEOGRAFIJA
BENDROJI VISUOMENIN Ė GEOGRAFIJA
BENDROJI GAMTIN Ė GEOGRAFIJA
Geo
graf
ijos
bran
duol
ys
Sociologinių geografinių disciplinų
kompleksas
Humanitarini ų geografinių disciplinų
kompleksas
Fizinių geografinių disciplinų
kompleksas
Biogeografinių disciplinų
kompleksas
Per
eina
mas
is g
eosf
eriš
kai d
ifere
nciju
otos
ko
mpo
nent
inės
-sek
torin
ės g
amtinė
s ir
visu
omen
inė
s ge
ogra
finė
s di
scip
linos
DE
MO
GR
AF
IJA
(G
yven
tojų
geo
graf
ija)
KO
MU
NIK
AC
IJŲ
G
EO
GR
AF
IJA
EK
ON
OM
INĖ
GE
OG
RA
FIJ
A
(Ūki
o ge
ogra
fija)
RE
KR
EA
CINĖ
GE
OG
RA
FIJ
A
(Tur
izm
o ge
ogra
fija)
S
OC
IALI
NĖ
GE
OG
RA
FIJ
IA
KA
RINĖ
GE
OG
RA
FIJ
A
PO
LIT
INĖ
GE
OG
RA
FIJ
A IR
G
EO
PO
LIT
IKA
KU
LTŪ
RO
S G
EO
GR
AF
IJA
ME
NO
GE
OG
RA
FIJ
A
PO
ST
MO
DE
RN
IST
INĖ
G
EO
GR
AF
IJA
KA
RT
OG
RA
FINĖ
K
OM
UN
IKA
CIJ
A
NO
OG
EO
GR
AF
IJA
(P
aran
orm
alinė g
eogr
afija
)
UR
BA
NIS
TINĖ
GE
OG
RA
FIJ
A
(Gyv
envi
ečių
geo
graf
ija)
ELG
ES
IO G
EO
GR
AF
IJA
SOCIALINIAI MOKSLAI (Sociologija, Politologija, Ekonomika, Vadyba, Planavimas, Socioekologija)
HUMANITARINIAI MOKSLAI (Etnologija, Menotyra, Filosofija, Psichologija, Istorija, Teologija)
GA M TI NĖ GEO GR A FI JA GEO GR A FI NI O P A Ž I NI M O SI STEM O JE
BENDROJI GEOGRAFIJA
METAGEOGRAFIJA
KRAŠTOVAIZDŽIO GEOGRAFIJA
BENDROJI GAMTIN Ė GEOGRAFIJA
BENDROJI VISUOMENIN Ė GEOGRAFIJA
Geo
graf
ijos
bran
duol
ys
Fizinių geografinių disciplinų
kompleksas
Biogeografinių disciplinų
kompleksas
Sociologinių geografinių disciplinų
kompleksas
Humanitarini ų geografinių
disciplinų kompleksas
Per
eina
mas
is g
eosf
eriš
kai d
ifere
nciju
otos
ko
mpo
nent
inė
s-se
ktor
inė
s ga
mtinės
ir v
isuo
men
inė
s ge
ogra
finė
s di
scip
linos
GE
OM
OR
FO
LOG
IJA
(L
itoge
ogra
fija)
GE
OF
IZIK
A
GE
OD
EZ
IJA
GE
OC
HE
MIJ
A
M
ET
EO
RO
LOG
IJA
IR
KLI
MA
TO
LOG
IJA
AP
LIN
KO
TY
RA
P
ED
ON
OLO
GIJ
A
(Dirv
otyr
a)
FIT
OG
EO
GR
AF
IJA
IR
ZO
OG
EO
GR
AF
IJA
AN
TR
OP
OG
EO
GR
AF
IJA
EK
OG
EO
GR
AF
IJA
ME
DIC
ININĖ
G
EO
GR
AF
IJA
(P
arag
eogr
afija
)
HID
RO
LOG
IJA
IR
OK
EA
NO
LOG
IJA
MIK
OG
EO
GR
AF
IJA
FIZINIAI MOKSLAI (Matematika, Fizika, Chemija,
Geologija, Astronomija, Informatika)
BIOMEDICININIAI MOKSLAI (Botanika, Mikologija, Zoologija,
Antropologija, Ekologija, Medicina)
SVARBIAUSI GEOGRAFIJOS FORMAVIMOSI ETAPAI:A)Diferenciacijos . XVI-XVIII a. prasideda žmogiškosios arba visuomeninės geografijos išsiskyrimas ir autonominėraida, diferencijuojasi ir gilėja gamtinis geografinis pažinimas, pradeda formuotis autonomiški geografinės prigimties geomokslai – geologija, hidrologija, okeanologija, meteorologija ir klimatologija, dirvožemio mokslas.
B) Profesionalizacijos. XIX a. ir XX a. pirmoji pusė buvo naujosios geografijos laikotarpis, įtvirtinęs joje aiškinamąjąmetodologiją bei profesinį geografijos mokslo statusą. Šis periodas išsiskyrė geografijos katedrų atsiradimu svarbiausiuose pasaulio universitetuose, profesinių geografinių asociacijųar draugijų steigimu ir specializuotų geografinių mokslinio tyrimo institutų/departamentų/centrųformavimusi.
C) Modernizacijos. Prasidėjo nuo XX a. vidurio ir išsiskyrė šiais svarbiausiais požymiais: 1)sisteminio požiūrio ir matematinių tyrimo metodų taikymu, 2)ryšio su visuomenės gyvenimo, ūkio ir planavimo poreikiais stiprinimu ir 3)tyrimų ekologizacijos bei humanizacijos tendencijomis.
�ieškoma integruojančių metageografinių paradigmų, �sparčiai diegiamas matematinis modeliavimas, �kartografijos pamatu tampa geografinės informacinės sistemos, �formuojasi šalies, regionų ar vietovių planavimui talkinančios taikomosios geografijos tyrimų kryptys, �plinta ekogeografinė teritorijos analizės integracija, �bandoma psichologizuoti gamtinės ir socialinės geografinės aplinkos pažinimą.
EKOLOGIJOS K ĖSLAI (naturfilosofija, kraštovaizdžio ekologija, aplinkotyra)
REGIONALISTIKOS PINKL ĖS(regioninis planavimas)
KRA ŠTOTVARKOS GLĖBYS(taikomieji tyrimai)
INFORMATIKOS TINKLAI (GIS)