-
1
ved kalbos vadovlis
pradedantiesiems (A1-A2 lygiai)
Vadovl sudar: Simonas Audickas
Kontaktai: [email protected]
Tel.: 865422661 (nordami nuimti vandens enklus, kreipkits asmenikai (paslauga mokama)juridiniai
asmenys nordami naudoti mediag turt kreiptis individualiai)
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
2
Vietoj padkos:
is vadovlis buvo raomas su ilgomis pertraukomis, renkant informacij i vairi altini bei
pildant internetinmis nuorodomis, kurios veikia ir dabar. Klaidos taisomos pamok metu,
todl mokiniai, kuriuos teko mokinti, prisidjo prie knygos tiek pat kiek ir pats autorius.
Jei tursite pastab btinai raykite, kontaktais pateiktais virelyje.
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
3
Turinys
Pratarm: knygos naudojimos instrukcija
Gramatikos santrauka
Tarimas, kirtis ir akcentas
Temos:
1. Hej labas
2. Rebecca, en student Rebecca student
3. Att resa Keliauti
4. P semester Atostogos
Testas ini patikrinimas
5. Matlagning Maisto ruoimas
6. Att bli sambo Bti sugyventiniais
7. P stan - Mieste
8. P universitet - Universitete
Testas ini patikrinimas (mokytojai paruokite test patys)
9. Fre och efter festen Prie vakarl ir po
10. En svensk familj ved eima
11. Johanna och hennes vnner Johanna ir jos draugai
12. Bills bilresa- Bilo kelion automobiliu
Testas ini patikrinimas (mokytojai paruokite test patys)
13. Skogsvandring Klajojimas mike
14. En recension - Recenzija
15. Kra mormor! Miela moiute
16. Aj, min t! Aj, mano pirtas
17. En speciell dag Ypatinga diena
Testas ini patikrinimas
Pratim atsakymai
ved- Lietuvi odynas
Lietuvi ved odynas
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
4
Knygos naudojimosi instrukcija
Knyga buvo sudaryta tiems, kurie nori gyti ved kalbos pagrindus. Knygoje pateikiama
gramatikos santrauka, tarimo bei intonacijos pagrindins taisykls, bazinis odynas, bei
frazs padsianios patenkinti skirtingus poreikius. Knygoje taip pat pateikiama bendro
pobdio informacija apie vedij, jos regionus, istorij, tradicijas bei gyvenimo bd.
Kiekvienoje i septyniolikos tem yra trys tekstins dalys: Tekstas, Dialogas bei
Informacinis tekstas.
Tekstuose susipainsite su veikjais: Rebecca Burton studente i Amerikos studijuojania
Stokholmo Universitete bei jos vaikinu Kalle, Billu Morrisu muzikantu i kotijos, kuris
keliauja ir po vedij. Knygoje taip pat apraoma Forsbergu eima: Jan, Eva ir Johanna,
kurie atostogauja vedijos pietuose, bei apraoma j kasdienyb. Kiti personaai atsiranda
priklausomai nuo kuriamos situacijos.
Dialogas yra naudingas tuo, jog jame pateikiama vairi frazi bei poreiki, kurie ikyla
kasdieniniame gyvenime, kaip pavyzdiui kaip paprayti ar kaip ireikti patinka ar
nepatinka. Dialog daniausiai palydi paaikinimai, kaip formuojamos konstrukcijos, kurias
galite naudoti.
Kiekvienoje temoje js rasite gramatikos dalis, kurios paaikina pavyzdiui odi tvarkos
sakinyje aspektus, kaityba ir derinim, taip pat ir kitas nekamosios kalbos subtilybes bei
nauding informacij. Knygoje pateikiama gramatika yra kaip kelrodis, todl knyga paranku
visada turti su savimi.
Po kiekvienu tekstu, dialogu yra pateikiamas odynlis. Daniausiai odiai pateikiami tik i
btent to teksto. Visus odius i visos knygos galima rasti knygos gale ved-Lietuvi
odynas. Knygoje pateikiama pakankamai nemaai odi, ir istudijavus temas iki galo,
js odyn turt sudaryti ne maiau kaip 2.000 odi. Visada patartina mokytis naujus
odius, skaitant ir kit literatr, ir taip plsti asmenin odyn. Knygos gale taip pat rasite ir
Lietuvi-ved odyn, kuriame taip pat daugiau nei 2.000 odi, kurie pads jums versti
tekstus i lietuvi ved kalb.
Informacinis tekstas pirmiausiai yra koncentruotas teksto suvokimui, be to suteikia bazins
informacijos apie vedij bei jos kultr. Tekstai nra labai sudtingi, todl turtumte
prasm suprasti ir be odyno pagalbos. Nepaisant to, sunkesni odiai yra iversti (bet ne
visi).
Temose yra vairi tip pratimai Pratimai. Apie 120 trump pratim yra pateikta knygoje,
kuriuose galima ir reikia panaudoti imoktus odius, bei gramatines konstrukcijas bei kitas
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
5
kalbos funkcijas. Knygos gale rasite Pratim atsakymus, kur galsite pasitikrinti ar
pratimus atlikote teisingai.
Pirmose 10 tem pateikiame Tarimo pratimus. Pirmose 5-iose temose tekstuose ir
dialoguose bei odynli srauose, sakinio kiriuoti odiai yra pabraukti tose vietose, kur
kiriuojama. Ilgi balsiai yra paymti pabraukiant : god, ir trumpi balsiai yra paymtini
pabraukiant dvigub priebals: gott. Kiriuotos dalelyts yra ymimos opostrofos enklu:
tnk 'efter.
ved kalb mokytis yra pakankamai lengva dl jos odyno. Jame yra nemaai odi i
german kalb grups (arm, fot, finger, kn, son, lamm, t.t.) vokiki odiai (fru, krig,
betala, fnster, spegel, sprk), angliki (jobb, potatis, baby, cykel, jeans) ir prancziki
(trottoar, ftlj, paraply, scen. frisr).
Tiems kas moksi kalb anksiau pastebs panaum su angl kalba. Pavyzdiui bdvardiai
vieta yra prie daiktavard: en kall vinter, den kalla vintern (alta iema(bendras teiginys),
altoji iema(paymintis teiginys)).
Bdvardiai laipsniuojami keiiant galn: rik - rikare - rikast (turtingas turtingesnis
turtingiausias) arba pridedant papildom odel mer, mest: mer typisk, mest typisk
(labiau tipinis = tipikesnis, labiausiai tipinis = tipikiausias).
Veiksmaodiai turi -d/-t galnes btajame laike: vi badade, jag kysste Ieva (mes
maudms, a pabuiavau Iev), arba keiia aknies bals: de sitter, de satt (jie sdi, jie
sdjo). vediki veiksmaodiai yra daugeliu atveju daug paprastesni, nei kit europietik
kalb, kadangi jie nekeiia formos juos naudojant su skirtingais vardiais ar daiktavardiais,
pvz.: jag/du/han/hon/vi/ni/de simmar (a/tu/jis/ji/mes/js/jie plaukia).
Taiau yra tam tikr iiki mokntis ved kalbos:
Tarimas gali atrodyti labai sudtingas, taiau taip i ties nra, nes jis yra pastovus, ir
imokus tam tikras taisykles, viskas pasidaro daug lengviau. Trumpj ir ilgj balsi
atpainimas ir teisingas tarimas yra btinas. Tarimui skiriame kelis knygos puslapius
pradioje susipainimui. Pirmose temose, tarimo praktikavimuisi yra skiriami tam tikri
pratimai
Akcentavimas ir kirtis ved kalboje yra dvi kiriavimo taisykls taip vadinami akcentai.
Skyriuje apie tarim yra apraoma kaip ir kuo skiriasi akcentai, bei apraoma, kurie odiai
bei sakinio dalys yra labiau akcentuojamos nei kitos. Palengvinimui pirmose penkiose
temose pabriami odiai yra pabrakti toje vietoje, kuri kiriuojama. Viso tarimo skyriaus i
karto siminti nepavyks, todl kiekvienoje temoje praktikuojantis tarti odius sisavinsite
tarimo bei kiriavimo taisykles.
odi tvarka ir struktra sakiniuose galima imokti kalbti ved kalba ir bti suprastam
nekreipiant didelio dmesio odi tvark ir skirtingas sakini konstrukcijas. Taiau, jei
norsite kalb tobulinti toliau, reikia mokytis taisyklingai formuoti sakinius, ir tai praktikuotis
nuo pat pradi. Mokant ved kalbos odi tvarkos daniausiai naudojama dan lingvisto
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
6
Paul Diderichsen septyni pozicij schema. septynias pozicijas eina: subjektas, objektas,
veiksmaodis1, prieveiksmis ir kt.). ioje knygoje naudojamas is modelis, taiau labiau
vartotojams adaptuotas. Skirkite iek tiek laiko perirti skyrel- Gramatiniai terminai
naudojami knygoje
Lycka till! (Skms!)
Gramatiniai terminai naudojami knygoje
Daugelis gramatini termin naudojam knygoje, turi bti pastami visiems, kurie bent
kart band, ar mokinosi kalbos. emiau pateikiama trumpa santrauka.
Sakinio dalys
1 Jonas apiekojo kambar kruopiai.
SUBJEKTAS VEIKSMAODIS OBJEKTAS BVL-IRAIKA (BDAS)
BVL- iraika yra odis ar fraz payminti bd, viet ar laik, pavyzdiui: kaip, kur ar kada
veiksmas vyko.
2 Mergina yra student universitete.
3 Ji yra jauna.
SUBJEKTAS VEIKSMA. PAPILDINYS BVL IRAIKA (VIETA)
Papildinys yra bdvardis ar daiktavardis, daniausiai apibdinantis subjekt, kuris yra
reikalingas, kad papildyt sakin po "tuio" veiksmaodio - "bti", "tapti".
4 Niekada nelijo vasar. (lietus)
PRIEV. VEIKSMA. BVL (LAIKAS) (SUBJEKTAS NUMANOMAS)
Daniausiai sakinyje naudojant prieveiksm, jis pakeiia vis sakinio reikm. Pabandykite
paeksperimentuoti patys!
5 Futbolo kamuolys pataik jam.
SUBJEKTAS VEIKSMA. OBJEKTAS
Ne visi gramatiniai subjektai yra mons. Ne visi gramatiniai objektai yra daiktai. Abiem
atvejais tiek subjektas, tiek objektas gali bti vardis. 4tame pavyzdyje veiksmaodis neturi
jokio objekto, o 5tame pavyzdyje veiksmaodis privalomai turi turti objekt.
Pagrindinis ir alutinis sakinys
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
7
Pagrindinis sakinys yra odi grup (daniausiai kuri sudaro kaip minimum subjektas ir
veiksmaodis), kurie gali eiti savarankikai:
6 Ji ijo.
SUBJ. VEIKSMA.
7 Vakar Ieva jo greitai mokykl.
BVL IRAIKA SUBJ. VEIKSMA. BVL IRAIKA. BVL IRAIKA.
(laikas) (bdas) (vieta)
Pavyzdiai 1-5 taip pat yra pagrindiniai sakiniai.
alutiniai sakiniai yra grup odi (kurias taip pat daniausiai sudaro subjektas ir
veiksmaodis), kurie yra dalis pagrindinio sakinio:
8a Ji jo greiiau, kai pamat direktori.
PAGR. SAKINYS ALUTINIS SAKINYS
8b Kai ji pamat direktir, ji jo greiiau.
ALUTINIS SAKINYS
Kai kurie alutiniai sakiniai, kaip pateikti 8a,b kurie patys yra kaip BVL iraika (laiko) gali bti
raomi tiek pagrindinio sakinio pradioje, tiek pabaigoje.
9a Ji pamat direktori, kuris stovjo prie sporto sals.
ALUTINIS SAKINYS
9b Direktorius, kuris stovjo alia sporto sals, pamat j.
ALUTINIS SAKINYS
Kai kurie alutiniai sakiniai apibdina pagrindinio sakinio dal (daniausiai tai yra subjektas
kaip 9a ar objekt 9b) ir tokiu atveju gali bti terpti pagrindinio sakinio vidur.
odynlyje naudojam odi form paaikinimas
odynlis po kiekvieno teksto bei dialogo nurodo svarbi informacij apie skirting vedik
odi formas. odiai kaip jie yra pateikiami yra kairje lentels skiltyje, tuo tarpu ipltotos
odi formos pateikiamos likusioje lentels dalyje.
Daiktavardiai
Neymimoji
vienaskaita
Vienaskaita +
galns artikelis
Neymimoji daugiskaita
klocka -n -or en klocka klockan klockor
bil -en -ar en bil bilen bilar
pple -t -n ett pple pplet pplen
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
8
hus -et - ett hus huset hus (nra daugiskaitos)
fgel -n fglar en fgel fgeln fglar
man mannen
mn
netaisykling pateikiamos visos formos.
Bdvardiai
neymimasis
su en-odiais
neymimasis
su ett-odiais
Daugiskaita ir ymimoji forma
rolig -t -a rolig roligt roliga
gratis- gratis gratis gratis(nelinksniuojamas)
bred, brett,
breda
Netaisykling bdvardi pateikiamos visos formos
hota/d -t -de Btojo laiko dalyvis/pusdalyvis: kamienas+ galn
inskriv/en -et -
na
Btojo laiko dalyvis/pusdalyvis: kamienas+ galn
Veiksmaodiai
Veiksmaodio kamienas ( = liepiamosios nuosakos forma) vliau raomas pasvyrasis
brknys (/), po kurio formuojama bendratis, esamasis, btasis laikas pridedant
atitinkamas galnes.
Bendratis Esamasis
laikas
Btasis laikas Supynas (perfekto ir
pliuskvamperfekto laikui)
vadinti vadina(si) vadino vadino
kalla/ -r -de kalla kallar kallade kallat
bj/a -er -de bja bjer bjde bjt
kp/a -er -te kpa kper kpte kpt
tro/ -r -dde tro tror trodde trott
skriv/a -er
skrev
skriva skriver skrev skrivit
g/ -r g gick gtt Netaisykling veiksmaodi
visos formos raomos
Gramatikos santrauka
ia pateikiame trump schematik ved kalbos gramatikos santrauk su pagrindiniais
akcentais. Perspjame, jog ia nra pateikiamos iimtys ar idiomos, kurios yra naudojamos
ved kalboje, is skyrius yra tam, kad bt galima greitai pakartoti pagrindus, bei juos
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
9
prisiminti.
Daiktavardis
ved kalboje yra en-odiai, kurie sudaro apie 80% vis ved kalboje esani
daiktavardi, ir ett-odiai, 20% daiktavardi. vediki daiktavardiai neatitinka lietuvi
kalbos daiktavardi gimins. Jie yra kaitomi tik skaiiumi - vienaskaita, daugiskaita. inoma,
daiktavardiai turi neymimsias ir ymimsias formas tiek vienaskaitoje, tiek daugiskaitoje.
Neymimoji
forma
en-odiai
ymimoji forma
en-odiai
Neymimoji
forma
ett-odiai
ymimoji forma
ett-odiai
en bil bil/en ett hus hus/et
autimobilis tas automobilis namas tas namas
en flicka flick/an ett yrke yrk/et
mergait ta mergait profesija ta profesija
Apskritai (nors yra iimi) en daiktavardiai sudaro grup odi, kurie vardija mones ir
gyvnus, laik, ventes, mnesius, sezonus ir odius, kurie baigias -a, -dom, -het, -(n)ing:
en lrare, 'mokytojas'; en katt 'kat'; en vinter 'iema'; en matta 'kilimas'; en tidning
'laikratis'. Ett daiktavardiai sudaro grup odi, kurie apima kontinentus, alis, provincijas,
miestus ir odius, kurie baigiasi -ande, -ende, -um: ett leende 'ypsena'; ett museum
'muziejus'.
ved kalbos daiktavardiai turi tik dvi formas: tai bazin form, kuri naudojama
vardinti subjekt ir objekt, ir kilmininko linksnio form - genityv (savininkikumui
nurodyti) pridedant galn -s:
Kalle har en flickvn.
SUBJ. OBJ.
Kalle turi mergin.
Kalles flickvn heter Rebecca.
GENITYVAS
Kalles mergina vardu Rebecca.
Rebecca lskar Kalle.
obj.
Rebecca myli Kalle.
ved kalboje yra septyni variantai daugiskaitai formuoti, pridedant galnes:
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
10
-or -ar -er -r -n nra
galns
-s
mattor stolar gardiner vrr tcken golv musicals
kilimai kds uuolaidos kampai dangalai grindys miuziklai
Dauguma atvej galima nuspti, kokia bus daugiskaitos forma ir galn i uuomin bei
form, pvz.: en flicka --> tv flickor; en rkning --> tv rkningar; en sknhet --> tv
sknheter; ett tak --> tv tak; ett stlle --> tv stllen.
Yra trys skirtingos daiktavardi daugiskaitos ymimosios formos:
Daugiskaita baigiasi -r prideda -na soffor|na, tidningar|na,
katter|na
Daugiskaita baigiasi -n prideda -a pplen|a, yrken|a
Daugiskaitos neturinios ymimosios galns prideda -en hus|en, barn|en
Bdvadiai
ved kalboje bdvardiai uima viet alia daiktavardio, kur jis apibdina:
en varm sommar den varma sommaren sommaren var varm
ilta vasara iltoji vasara vasara buvo ilta
ved kalboje bdvardiai sakinyje yre derinami su daiktavardius. Su en-odiais raoma
bazin bdvardio forma (pvz.: tokia kaip odyne - rolig); su ett-odiais bdvardis prideda
galn - t, prie bazins formos, o daugiskaitoje - a, taigi odyne rasite raoma - rolig -t-a.
Daugiau pavyzdi:
en varm dag dagen var varm
ilta diena diena buvo ilta
ett varmt bad badet var varmt
ilta vonia vonia buvo ilta
varma dagar dagarna var varma
varma bad baden var varma
Atkreipkite dmes: ved kalboje bdvardiai yra derinami nepriklausomai, kurioje sakinio
vietoje jis yra patalpintas.
1 Kai daiktavardis ymimosios formos (sommaren, badet, t.t.) yra apibriamas bdvardio,
bdvardinis artikelis arba fronto artikelis daniausiai turi bti pridedamas:
den varma sommaren
det varma badet
de varma somrarna/baden
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
11
Toki konstrukcij galima papildyti terpiant hr/dr: den hr varma sommaren (ita iltoji
vasara) t.t.
2 Po genityvo arba savybinio vardio galns artikelis yra numetamas nuo ios
konstrukcijos:
Marias varma bad
hennes varma bad
Yra skirting bd laipsniuoti bdvardius:
Pridedama -are, -ast prie bazins formos (daugumai bdvardi):
Boken var rolig. Pjsen var roligare. Filmen var roligast.
Knyga buvo linksma. Pjes buvo linksmesn. Filmas buvo
linksmiausias.
Netaisyklingas laipsniavimas:
Boken var bra. Pjsen var bttre. Filmen var bst.
Knyga buvo gera. Pjes buvo geresn. Filmas buvo geriausias.
Keiiamas aknies balsis ir pridedama -re, -st:
Mlaren r stor. Vttern r strre. Vnern r strst.
Mlaren yra didelis. Vttern yra didesnis. Vnern yra didiausias.
Naudojama mer, mest su bdvardiais kurie baigiasi -isk ir dauguma btojo laiko
dalyvi/pusdalyvi:
en fantastisk bok en mer fantastisk pjs en mest fantastisk film
fantastika knyga labiau fantastika pjes labiausiai fantastikas filmas
vardis
Asmeniniai vardiai
Subjektas Objektas Savybinis Sanginis
a jag mig (mej) min, mitt, mina mig (mej)
a mane mano mane
tu du dig (dej) din, ditt, dina dig (dej)
tu tave tavo tave
jis han honom hans, sin sig (sej)
jis j jo, savo save
ji hon henne hennes, sin sig (sej)
ji j jos, savo save
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
14
Kai kurie prieveiksmiai vietai nusakyti turi dvi skirtingas formas:
Vietos lokacijai nusakyti, ir tam naudojami veiksmaodiai vara 'bti; bo 'gyventi'; ligga
'gulti, bti';
Veiksmo krypiai nusakyti, naudojami veiksmaodiai tokie kaip g 'eiti'; ka, resa 'keliauti,
vaiuoti.
Vietos Judesio kryptimi
var kur vart kur link
hr ia hit ia
dr ten dit ten
ute lauke ut lauk
inne viduje in vidun
uppe auktai upp auktyn
nere emai ner emyn
hemma namuose hem nam link
borta toli bort tolyn
Var bor ni nu? Nere i Skne.
Kurt u gyveni dabar? Apaioje/pietuose Skneje.
r Nils hemma. Nej, han kom hem fr ett tag sedan och sedan gick han ut igen.
Ar Nils namie? Ne, jis parjo namo prie kakiek laiko ir vl ijo.
Sakini struktra ir odi tvarka pagrindiniame sakinyje
The finite verb is always in the second position in Swedish main clauses:
1 Frontas 2 Veiksma. 3 Subjektas 4 kt.
(1) Hon bor - i Stockholm.
Ji gyvena Stokholme.
(2) Nu bor hon i Stockholm.
Dabar gyvena ji Stokholme.
(3) Var bor hon?
Kur gyvena ji?
(4) - Bor hon i Stockholm?
Ar ji gyventa Stokholme?
Sakiniuose kaip(1), (2) visada yra odis fronto pozicijoje. Ar klausimuose (4) odio fronto
pozicijoje nra, kadangi klausiamasis odis yra veiksmaodis, kurie yra antroje pozicijoje. Jei
sakinys prasideda ne subjektu (2) subjektas tokiu atveju eina i karto po veiksmaodio
(inversija). Toks nesubjektinis darinys daniausiai bna laiko ar vietos iraika, prieveiksmis ar
aplinkyb:
I morgon reser vi bort.
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
16
1 Frontas 2 Veiksma.1 3 Subj. 4 Priev. 5 Veiksma.2 6 Obj. 7 BVL.
(13) Vi gick - - - - nr han kom.
Mes ijome, kai jis atjo.
(14) Nr han
kom
gick vi.
Kai jis atjo, mes ijome
(15) Att han
vann
frvnade - - - mig.
Kad jis laimjo, nustebino mane.
(16) Att han
vann
visste vi aldrig.
Kad jis laimjo, neinojome mes niekada.
alutinis sakinys yra daniausiai dalis pagrindinio sakinio ir sudaro subjekt (15), objekt (16)
ar prieveiksm (13). Prieveiksmio sakiniai daniausiai naudojami temo viet (14).
alutinio sakinio dali pozicijos
Kontekstas 1
Jungtukas
2 Subj. 3 Priev. 4
Veiksma.1
5
Veiksma.2
6 Obj. 7 BVL
(17) Han sa att det inte var - roligt lngre.
Jis pasak, kad tai nebuvo linksma daugiau.
(18) Vi
frgade
om de aldrig hade smakat hjortron frr.
Mes paklausme, ar jie niekada neragavo teki.
Skirtumas tarp alutinio sakinio odi tvarkos ir pagrindinio sakinio odi tvarkos yra:
alutinio sakinio elementai yra, su viena iimtimi (jungtuku), identiki pagrindiniam sakiniui,
bet turi truput kitoki odi tvark.
Nra fronto ir tvarka sakinyje yra pastovi: jungtukas - subjektas - prieveiksmis -
veiksmaodis.
Prieveiksmis eina prie pirmj veiksmaod.(veiksma.1)
Subjekto pozicija yra visada upildyta.
Netaisyklingi veiksmaodiai: BENDRATIS ES.L BT.K.L SUPYNAS LIEPIAMOJI NUOSAKA VERTIMAS
be ber bad bett be! prayti,
maldauti
besluta beslutar beslt beslutit /
beslutat besluta! nusprsti
binda binder band bundit bind! riti
bita biter bet bitit bit! ksti
bjuda bjuder bjd bjudit bjud! kviesti
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
19
sprida sprider spred/spridde spridit/spritt sprid! skleisti
springa springer sprang sprungit spring! bgti
sticka sticker stack stuckit stick! gelti
stiga stiger steg stigit stig! atsikelti
stjla stjl stal stulit stjl! vogti
strida strider stred stridit strid! kovoti
stryka stryker strk strukit stryk! pabrti
st str stod sttt st! stovti
suga suger sg sugit sug! iulpti
supa super sp supit sup! gerti
alkohol
svida svider sved svidit svid! nudilginti
svika sviker svek svikit svik! nuvilti
svlja svljer svalde svalt svlj! praryti
svlta svlter svalt/svlte svultit/svlt svlt! badauti
svra svr svor svurit svr! keiktis
sga sger sade sagt sg! sakyti
slja sljer slde slt slj! parduoti
stta stter satte satt sitt! pasodinti
ta tar tog tagit ta! imti
tiga tiger teg tigit tig! tylti
tvinga tvingar tvang/tvingade tvungit/tvingat tvinga! priversti
vara r var varit var! bti
veta vet visste vetat inoti
vika viker vek/vikte vikit/vikt vik! lankstyti
vilja vill ville velat norti
vinna vinner vann vunnit vinn! laimti
vrida vrider vred vridit vrid! pasukti
vlja vljer valde valt vlj! parinkti
vnja vnjer vande/vnjde vant/vnjt vnj! pritapti
vxa vxer vxte vxt/vuxit vx! augti
ta ter t tit t! valgyti
Tarimas, kiriavimas ir akcentas
Abcl
ved kalbos abcl turi 29 raides, iek tiek maiau nei lietuvi kalba. ved kalbos
ypatingosios raids yra abcls gale. Atkreipkite dmes tvark:
a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z
odiai prasidedantys raide w, kartais odyne randami prie raids v.
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
21
Frida
Lisa
Siv
Stig
Birgit
Ingrid
Britta
Nils
Eva
Berit
Sten
Lena
Bengt
Jens
Petter
Ebba
a ilgas balsis trumpas
balsis
y ilgas balsis trumpas balsis
Karin
Jan
Karl
Skara
Dagmar
Annika
Janne
Halland
Tyra
Lydia
Ryd
Ystad
Yngve
Ylva
Sylvia
Yngsj
u ilgas balsis trumpas
balsis
ilgas balsis trumpas balsis
Rut
Sune
Uno
Ture
Ulla
Gun
Ulf
Lund
Hkan
sa
Smland
ml
Mns
nge
Hlland
Tstrup
ilgas balsis trumpas
balsis
ilgas balsis trumpas balsis
Slen
Mlaren
Rttvik
Sffle
Sdra
land
Stllet
sten
prie
r
ilgas balsis trumpas
balsis
prie
r
ilgas balsis trumpas balsis
Pr Mrta Treboda Mrtsunda
o ilgas balsis trumpas
balsis
Mora
Boden
Ola
Bosse
Blomgren
Olle
Balsio ilgis
Taisykls, kurios nurodo kiriuoto balsio ilg:
Balsiai po kuri raoma tik viena priebals yra tariami ilgai: gr.
Balsiai po kuri raomos dvigubos priebalss ar dvi priebalss tariamos trumpai, o
priebalss ilgai: gtt.
Balss po kuri nra priebalsi tariamos ilgai (atvirame skiemenyje): g
Bet atkreipkite dmes emiau pateiktus punktus:
Taisykls negalioja odiams, kurie baigiasi galnmis -m. -n odyje in ir n
daniausiai yra ilgos jau ir taip (= mm, nn). palyginimui den, hem taip pat irkite
107 psl.
Dani odiai arm, charm, arbete turi trump a. Kaip lietuvikai ranka.
Nekiriuoti balsiai yra visada trumpi: a - skriva, e - rker.
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
23
Kalbos dalys, kurios yra pabriamos sakiniuose (ilgas ar trumpas kiriuotas balsis)
odiai, kurie daniausiai bna nekiriuoti
Dviej odi kiriavimas
Kiriuoti ir nekiriuoti skiemenys
Kiriuoti ir nekiriuoti priedliai bei priesagos.
Akcentuojamos kalbos dalys sakinyje
Daiktavardiai
Anna har kpt ett hus. Anna nusipirko nam.
Huset har en altan. Namas turi balkon.
Veiksmaodiai
Kai nra objekto (obj.) papildinys ar bdo, vietos, laiko aplinkybs (BVL):
Eva ter och dricker. Eva valgo ir geria.
Eva dricker kaffe. Eva geria kav.
Obj.
ir:
Hon blev sjuk. Ji susirgo.
Papild.
Han r polis. Jis yra policininkas.
Papild.
Pastebtina: r yra tariamas kaip .
Bdo, vietos, laiko iraikos (BVL-iraikos)
Nu bor hon i Stockholm. Dabar ji gyvena Stokholme.
BVL BVL
Stnger affren tidigt idag? Ar parduotuvs usidaro anksti iandien?
BVL BVL
Sakinyje neakcentuojama
vardiai arba v-odiai (klausiamieji odiai)
jag (tariama (tar.) ja), du, han, hon, den, det (tar. de), vi. ni, de (tar. dom) (a, tu, jis, ji, tai,
tas, mes, js, jie/jos)
mig (tar. mej), dig (tar. dej), sig (tar. sej), honom, henne, oss, er, dem (tar. dom) (mane,
tave, j, j, mus, jus, juos) (iskyrus atvejus, kada jie eina sakinio pradioje):
Jag lskar honom. A j myliu.
Honom lskar jag. J myliu a.
min, din, sin, hans, hennes, dess. vr, er, deras (mano, tavo, savo, jo, jos, to/tos, ms, js,
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
24
j)
man, en, ens, nn (kas nors, kas nors, kieno nors, kas nors) vem, vad (tar. va), nr, hur (kas
apie mogu, kas, kada, kaip):
Vad sa du? K tu pasakei?
Jungtukai
och (tar. ), men, att (tar. ), om, nr, drfr, som (ir, bet, kad, jei, kada, todl/nes, kaip)
Han sa, att han drack gin och tonic. Jis pasak, kad gr dino ir toniko.
Prieveiksmiai
inte, nog, vl, ju (ne, turbt, utikrintai, inoma)
Hon vill inte. Ji nenori.
De r inte hemma. Ji nra namuose. Jie yra ne namuose.
Han kommer nog. Jis turbt ateis.
Dviej odi pabrimas
Kai du ar daugiau odi einani kartu viename junginyje paskutinis frazs odis yra
pabriamas.
Prielinksnis + daiktavardis
(Titta) i boken. irk knyg.
(De kommer) i dag. Jie ateina iandien.
Neymimasis artikelis + daiktavardis
en bil automobilis
ett hus namas
Veiksmaodis + dalelyt
g ut ieiti
hlsa p aplankyti
Veiksmaodis1 + veiksmaodis2
Jag ska g. A eisiu.
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
26
svetimos priesagos: regissr (reisierius), gymnast (gimnastas), musikant (musikantas)
Sudurtiniai odiai (odiai sudaryti i dviej ar daugiau odi) yra kiriuojami pirmoje ir
paskutinje odio dalyje. Stokholmo ved tarime pirmas tonas yra krentantis, antras
kylantis.
Husnyckel centrallasarett Metallindustriarbetarfrbundet
nam raktas centrin ligonin Metalo darbuotoj profsjunga
Kai kurie probleminiai odiai
Kai kurie odiai, kurie yra panas anglikuosius (kurie bus randami knygoje) yra
kiriuojami kitaip nei angl kalboje:
familj, figur, institution, intresserad, juli, katolsk, klimat, kultur, miljon, passagerare,
portion, program, restaurang, student, toalett, traditionell, universitet, vegetation,
choklad, demokrat, demonstration, journalist, litteratur, religion, referens, chauffr
Kiriuojami priedliai
o-, miss-, van-, gen-, an-, er-,
sam-, sr-, und-,
tili-, upp-, av-, in-, ver-, under-
olycklig, ankomma
samarbeta
avlida, verg
Kiriuojamos priesagos
-bar, -skap, -sam, -het, -dom,
-lek, -aktig, -mssig, -al, -ant,
-at, -ell, -era, -eri, -i,
-ik, -in, -ism, -ist, -it, -itet, -ir, -
on,
-os, -tion, -s(s)ion, -r, -r,
-inna, -essa
brottslighet, sjukdom
storlek, elegant
formell, kommentera
universitet
kvalifikation, frisr
prinsessa.
Nekiriuoti priedliai
be-, fr-
de-, in-, im-, inter-, kon-, ko-,
pre-
syn-, sym-, trans-, a-, mono-
betala, frst
intressant
syntes, monopol
Nekiriuotos priesagos
-ig, -lig, -(n)ing, -ande, -ende, -else
-are, -ast
-a (veiksmaodis), -en (btojo laiko dalyvis
sandig, parkering
lrare, lttast
tala, skriven
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
28
galn er:
skriv/er kp/er ls/er
ra/au -o perk/u- a skait/au o
ie odiai turi tik vien kylant ton (akcentas 1). Js bsite teiss, jei naudosite krentant-
kylant ton dviskiemeniuose odiuose su kiriuotu skiemeniu, bet prisiminkite, kad
ymimasis artikelis ir veiksmaodio esamasis laikas to neleidia.
Kiti odiai kurie baigiasi -er (taip pat -en ir -el) turi bti imokti atskirai.
Keli i j naudojantys akcent 1-as (kylantis tonas):
socker vatten cykel
Cukrus vanduo dviratis
odiai (kiti nei sudurtiniai) kai kiriuojamas ne pirmas skiemuo turi akcento 1 kiriavim:
frska parkera cigarretter
Bandyti parkuoti cigarets
Sudurtiniai odiai, nuo kuri pradjime, visada turi melodij, kai pradioje tonas krenta, o
gale kyla, nepriklausomai nuo to, kokio ilgio odis yra. Pastebtina, kad gali tekti ilgokai
palaukti, kol tonas kils:
Skrot|bilen smyg|lser
Sudauyta maina skaito slaptai
_____ ____________________
choklad|cigaretter Metall|industri|arbetar|frbundet
okoladins cigarets Metalo industrijos darbuotoj profesin sjunga
Tarp sudurtini odi taip pat yra iimi. Bet jei imoksite nenaudoti akcento 2 (kritantis-
kylantis tonas) su ali pavadinimais (pvz.: England, Sverige, Frankrike), klausyti dmiai
kaip mons taria pavardes (pvz.: Svensson, Persson, Bergman) ir miestus (pvz.: Visby,
Karlstad, Delsbo), ir naudoti akcent 1 odiuose trdgrd (sodas) ir verkstad (dirbtuvs),
tada js kalbsite panaiai gerai, kaip bet kuris vedas bet kuri savaits dien (mndag,
tisdag, onsdag, torsdag, fredag, lrdag, sndag taip pat akcentas 1)!
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
29
Hej!
Labas!
ioje temoje:
kaip prisistatyti
veiksmaodiai esamajame laike
asmeniniai vardiai
daiktavardi gimins
dviej tip klausimai
kaip trumpai atsakyti
balsi tarimas
kaip paprayti ir padkoti
kaip retai vedai naudoja didisias raides
Tekstas
Labas!
Hej. Jag heter Rebecca. Jag r nitton r. Jag kommer frn USA. Jag studerar svenska i
Stockholm. Min pojkvn heter Kalle.
Hej. Jag heter Karl. Jag kallas fr Kalle. Jag r svensk. Jag studerar datavetenskap p
universitetet.
Det hr r min mamma, pappa och syster. Min mamma heter Eva, min pappa heter Jan och
min syster heter Johanna.
Hej. Det r jag som r Bill Jag kommer frn Skottland. Jag r musiker. Jag spelar fiol. Jag r
barndomsvn med Jan.
odynlis
Hej
Jag
Heta, heter
Nitton
r -et
komma kommer
frn
studera/ - r- de
pojkvn nen ner
svenska n
Labas
A
Vadinti(s)
Devyniolika
Metai
Ateiti, atvykti
I
Studijuoti
Vaikinas
ved kalba
kallas fr
svensk -en ar
Datavetenskap en
p
universitet -et
det hr
min mitt mina
mamma -n or
och
pappa -n or
Vadintis
vedas
IT mokslas
Ant, viduje
Universitetas
tai ia
Mano
Mama
Ir
Ttis
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
30
i
Skottland
spela/ -r de
musiker n -
fiol -en -er
Nurodo vieta
(viduje)
kotija
Groti/aisti
Muzikantas
smuikas
syster -n systrar
det
r
barndomsvn -nen
ner
med
Sesuo
Tai
Yra
Vaikystes
draugas
su
Kai kurie gale esantys priebalsiai numetami:
Pastebkite, jog emiau pateiktuose odiuose netariame gale esani priebalsi:
jag a, tar. ja r yra, tar.
hr ia, tar. hr och ir, tar. /ok
det tai. tar. de med su, tar. me
Numetus galnes iuos odius tariant kartu, jie skamba taip:
Det hr r min mamma (tar. dehmimmama). (ia yra mano mama.)
Veiksmaodiai ir vardiai
ved veiksmaodiai ilieka tokie patys nepriklausomai nu oasmens ar skaiiaus:
Vienaskaita Daugiskaita
jag r A esu vi r Mes esame
du r Tu esi ni r Js esate
han r Jis yra de r Jie yra
hon r Ji yra
den r Tai yra su en odiais
det r Tai yra su ett odiais
man r Tai yra (apskritai)
Tarimas kai kiriuota:
Jag tariama ja man tariama man
Han tariama han det tariama de
Hon tariama hun de tariama dom
(kartai taip pat ir raoma dom)
Daiktavardi gimin
vedai sako en vn (draugas) ir en syster (sesuo), bet ett land (alis) ir ett universitet
(universitetas). ved kalbos daiktavardiai turi dvi gimines: bendrj, arba utrum, (jai
priklauso odiai su artikeliu en), pvz.: en flicka mergait, en buss autobusas, ir niekatrj,
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
31
arba neutrum, (jai priklauso odiai su artikeliu ett), pvz.: ett pple obuolys, ett brev laikas.
inoti, kurios gimins yra vienas ar kitas daiktavardis, - LABAI SVARBU, kadangi bdvardis ir
vardis kaitomi priklausomai nuo daiktavardio gimins, t.y. derinami su daiktavardiu.
Daiktavardio forma retai atspindi, kuriai giminei daiktavardis priklauso, vis dlto didioji
dauguma daiktavardi, pavadinani mones, profesijas ir gyvnus, yra bendrosios, arba
utrum, gimins, taip pat, kaip ir didioji dauguma daiktavardi su galnmis -a, -are, -dom,
-het, -else ir -ing.
Trys ketvirtadaliai ved daiktavardi yra en gimins. Daiktavardiai nusakantys daiktus gali
bti bet kurios gimins, daniausiai nepriklausomai nuo j reikms. variais (den/det)
galima pakeisti daiktavardius, taiau jie taip pat sakinyje derinami su kitomis kalbos dalimis
(pvz.: bdvardiu):
Smrgsen/Den r stor. Sumutinis/Jis didelis.
Universitetet/Det r stort. Univeristetas/Jis didelis.
Han ter en smrgs. Den r stor. Jis valgo sumutin. Tai didelis.(sumutinis)
Hon ter ett pple. Det r stort. Ji valgo obuol. Tai didelis.(obuolys)
Dmesio! ett barn vaikas, ett syskon sesuo, brolis.
Bet jei gimin yra neinoma, arba klausiame abstrakiai apie k nors- naudojamas det, kaip
atstojantis gimin:
Vem r det? Det r Rebecca. Kas tai? Tai Rebeka.
Vad r det? Det r en fiol. Kas tai? Tai smuikas.
Det r ett universitet. Tai universitetas.
Det r min pojkvn. Tai yra mano vaikinas.
Kiekvieno daiktavardio gimin ir daugiskaitos form reikia mokytis atskirai.
Dviej tip klausimai:
Lygiai taip pat kaip ir angl kalboje yra du tipai klausim. Pirmasis tai odi sakinyje
sukeitimas veiksmaodio su subjektu ir gauname ar klausim:
Teiginys
Han r svensk. Jis vedas.
Han heter Kalle. Jis vardu Kalle.
Klausimas
r han svensk? Ar jis vedas?
Heter han Kalle? Ar jis vardu Kalle?
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
32
itie klausimai taip pat gali buti vadinami taip/ne klausimais, nes atsakymai klausimus bt
taip arba ne (vedikai ja/nej )
Kitas klausim tipas yra su klausiamaisiais odiais (pvz.: kas, k, kaip, kt.) ved kalboje
klausiamieji odiai prasideda v, todl vadinami v- klausimais (tai yra ne visais atvejais, pvz.
Klausimas kada - nr? Taiau jis priklauso vadintai grupei). emiau pateikiami pavyzdiai:
Vad heter du? Kaip tu vadiniesi?
V-odis Veiksma.
Var studerar han? Kur jis studijuoja?
V-odis Veiksma Subj.
Vem r det? Kas tai?
V-odis Veiksma Subj
1 Pratimas
Iverskite ved kalb:
Ar jis muzikantas? Kas tai? Tai smuikas. Ar ji turi seser? Ar tai mano mama? Ne, tai ttis. Tai
draugas. Ar tai Rebeka? Ne, tai Kalle. Ar jis vedas?
Veiksmaodiai esamasis laikas
Dauguma veiksmaodi esamajame laike baigiasi galne -(e)r:
studera/r mokytis, mokosi es.l. -r
spela/r groti, aisti es.l. -r
komm/er ateiti, ateina es.l. -er
het/er vadintis, vadinasi es.l. -er
Dalis iki pasvyrojo brknio bus vadinama odio kamienu ( studera/, spela/, het/)
Taigi esamasis laikas sudaromas prie kamieno pridedant galn r arba er.
2 Pratimas
Paverskite duotus teiginius ar tipo klausimus:
1De studerar. 2 Det r Johanna.3 Hon kommer. 4 De r musiker. 5 Ni har en barndomsvn.
3 Pratimas
Iversti ved kalb:
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
33
1 Jie groja smuiku. 2. Mes mokoms. 3. Ji atvyksta i JAV. 4. Ar tu mokaisi? 5. Ar jie atvyksta?
Trumpi atsakymai
Jei kas nors paklaust: Ar tai smuikas? js, inoma, galite atsakyti taip, tai yra smuikas
arba paprasiausiai taip, tai yra tai arba ne, tai ne tai toks konstruktas yra naudojamas
ved kalboje:
Taip, tai yra tai. Ja, det r det.
Ne, tai nra tai. Nej, det r det inte.
Ar tu vedas? r du svensk?
Taip, a esu. Ja, det r jag.
Ne, a nesu. Nej, det r jag inte.
Ar jis turi seser? Har han en syster?
Taip jis turi. Ja. det har han.
Ne jis neturi. Nej, det har han inte.
Struktra tokia: Ja/Nej det + veiksma. + subjektas/vardis (+ inte). Jei veiksmaodis
klausime nra bti (vara), "turti (ha) ar modalinis veiksmaodis (pvz.: ska. vill), tuomet
trumpasis atsakymas vartoja od gra (daryti):
Talar du svenska? Ja, det gr jag.
Ar kalbi vedikai? Taip, darau tai.
4 Pratimas
Iversti ved kalb:
Taip, tu esi. Ne jie nra. Taip a turiu. Ne ji neturi. Taip tai yra. Ne mes neturime. Taip jis yra.
Ne a nesu.
Tarimas : Ilgi ir trumpi balsiai
Pasipraktikuokite tarti odius su ilgomis balsmis. Nekreipkite dmesio odi reikmes.
A O
bal bl ms mos
bada bda mn mon
gata gta bda Boda
I Y Y U
bita byta lys lus
Lisa lysa tryta truta
silar sylar tyr tur
Dabar pamginkite emiau pateiktus odius (asmenvardius) su ilgomis ir trumpomis
balsmis:
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
34
ilgas trumpas ilgas trumpas
Jan Mats Uno Gunnar
Karin Annika Rune Ulf
Sara Svante Rut Gunnel
Patrik Allan Julia Ulla
Tyra Yngve Bo Olle
Styrbjrn Sylvia Tore Barbro
Tyko Ylva Bodil Sofia
Lydia Jenny Roda Josefin
ke Mns
sa Oskar
Monika Rolf
Hkan Olga
Dialogas (kavinje)
REBECCA: Jag vill ha en kopp kaffe och en bulle. Vill du ha en bulle?
KALLE: Nej, tack. Jag vill ha en smrgs. Jag r hungrig. En skinksmrgs, tack.
EXPEDIT: Tyvrr, de r slut. Vi har ostsmrgs.
KALLE: D tar jag en kopp te och en ostsmrgs.
REBECCA: Har ni apelsinjuice?
EXPEDIT: Javisst.
REBECCA: Kan jag f en juice, en kaffe och en kanelbulle, tack.
EXPEDIT: Det blir ttio kronor tack.
KALLE: Varsgod.
EXPEDIT: Tack s mycket.
odynlis
vilja vill ville velat
ha/ -r hade haft
kopp -en -ar
kaffe -t
bulle -n -ar
nej
vill ha
smrgs -en -ar
hungrig -t -a
skinksmrgs -en -
ar
tyvrr
slut
ostsmrgs -en -ar
d
Norti
Turti
Puodelis
Kava
Bandel
Ne
Noriau gauti
Sumutinis
Alkanas
Kumpio sumutinis
Gaila
Baigsi, pabaiga
Srio sumutinis
tada
ta/ -r tog
te - et
apelsinjuice
javisst
kan jag f
kunna kan kunde
kunnat
kanelbulle -n -ar
tack
blir
ttio
krona -n or
varsgod
tack s mycket
Imti
Arbata
Apelsin sultys
inoma
Ar galiau gauti
Galti
Cinamono bandel
Ai
Bus (ia)
Atuoniasdeimt
Krona (piniginis vienetas)
Praom
Labia dkoju
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
35
Kaip paprayti
Atkreipkite dmes skirtungus bdus pavartotus dialoge, kaip paprayti:
Har ni (du) ... ? Ar turite?
Kan jag f ... tack? Ar galiu gauti.. praau?
Jag vill ha ... A noriu
Jag skulle vilja ha ... A noriau..
Jag tar ... A imsiu..
Atkreipkite dmes :
Vad kostar ... ? Kiek kainuoja..?
Varsgod! Tack! Praau, ai
Yra daug temos variacij susijusi su tack, kas reikia ir ai, o vartojant sakinio gale reikia
praau. Kai kurie pavyzdiai:
Kan jag f en kopp kaffe, tack? Ar galiu gauti puodel kavos, praau?
Tack, tack! Ai.
Tack s mycket! Labai ai.
Tack ska du ha! Dkoju tau. (paodiui turk ai)
Ja, tack. Nej, tack. Taip ai. Ne ai.
Kaip vokiei kalboje "Bitte!'. Varsgod! Reikia praau jei k nors duodate mogui,
laikote duris ar tikits i kito mogaus kakokio veiksmo.
Hr har du kaffe. Varsgod! ia tavo kava. Praau!
Varsgod och stig in! Praom lipti!
Varsgod och sitt! Praom atsissti.
Tai taip pat gali bti panaudojama nemandagiai, reikalaujaniu tonu:
Varsgod och gr som jag sger! Praom daryti kaip sakiau!
Kiekiai
ved kalboje naudojant kiekius nesudaromos papildomos konstrukcijos, tai naudojama
panaiai kaip lietuvi kalboje:
en kopp kaffe puodelis kavos
ett glas vin taur vynoa
en flaska l butelis alaus
ett kilo ost kilogramas srio
en liter fil litras jogurto
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
36
Sudtiniai daiktavardiai
Du atvejai, kaip galima pasakyti ta pat:
en smrgs med ost en ost|smrgs
en smrgs med skinka en skink|smrgs
Dmesio: -a yra numetama sudarant sudtinius daiktavardius: skinka -> skink|.
5 Pratimas
Perirkite dialog ir gramatikos dal ir tada vedikai:
- Papraykite bokalo alaus.
- Pasakykite praau.
- Paklauskite draugo ar jis/ji nenori puodelio arbatos.
- Papraykita kumpio sumutinio.
- Pasakykite, jog js neturite kumpio sumutinio, bet turite sumutin su sriu.
- Pasakykite ai.
Paintinis tekstas
vedija ir kai kurios anglakalbs alys
Storbritannien r ett land, men det omfattar England, Skottland, Wales och Nordirland. I
Sverige bor svenskar, och de talar mest svenska. I Storbritannien bor engelsmn, skottar,
walesare och irlndare, och de talar mest engelska. I USA bor amerikaner. Sverige har en
kung. Storbritannien har en drottning. USA har en president. Sveriges huvudstad heter
Stockholm. Storbritanniens huvudstad heter London. USAs huvudstad heter Washington DC.
Sverige r ett industriland. Storbritannien och USA r ocks industrilnder. Sverige har
mycket skog. Storbritannien har ganska lite skog. I Sverige har man ofta mycket sn p
vintern. I Storbritannien har man sllan mycket sn p vintern. I Sverige har man ibland sol
p sommaren. I Storbritannien har man regn bde p vintern och p sommaren!
odynlis
omfatta/ -r -de susidti Industriland -et -
lnder
Industrin valstyb/alis
svensk -en -ar vedas het/a -er hette hetat vadintis
tala/ -r -de kalbti mycket
skog -en -ar
Daug
(nesuskaiiuojama)
mikas
mest daugiausia
svenska -n ved kalba ganska pakankamai
engelska -n Angl kalba sllan retai
drottning -en -ar karalien (en) sol saul
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
37
huvudstad en -
stder
sostin ibland kartais
kung -en -ar karalius bde ... och Ir ir
6 Pratimas
Atsakykite vedikai (kur galima naudokite trumpus atsakymus):
1. r Sverige ett land?
2. Vad r Storbritannien?
3. Vad talar engelsmn?
4. Vad talar svenskar?
5. Har Sverige en kung?
6. Vad heter Sveriges huvudstad?
7. r USA ett industriland?
8. Har Storbritannien mycket skog?
9. Har Sverige sn p vintern?
10. Har England sn p vintern?
11. Har man mycket sol i Storbritannien p sommaren?
Didiosios ar maosios raids?
ved kalboje, kaip ir lietuvi savaits dien, mnesi, kalb pavadinimai raomi maosiomis
raidmis, taiau lietuvi vents raomos didiosiomis, o ved lieka maosiomis:
Savaits dienas, mnesiai, vents: mndag (pirmadienis), januari (sausis),
midsommar (vidurvasaris)
Daiktavardiai ir bdvardiai nusakantys tautyb, kalb, religij ir politines pairas:
engelsman (anglas), amerikan (amerikietis), svensk (vedas), katolik (katalikas),
socialdemokrat (socialdemokratas)
Internetiniai puslapiai:
Oficialus vedijos tinklapis: www.sweden.se
Daugiau faktini duomen temomis: Menas ir kultra, ekonomika ir verslas, vyriausyb ir
politik air t.t. o taip pat greitos nuorodos apie vedij ir vedus, veni ventimus,
vedikj kulinarija ir kt.
ved instituto tinklapis: www.si.se
http://www.sweden.se/http://www.si.se/
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
38
2 Rebecca, en student
Rebeka student
ioje temoje:
Kaip pasakyti, kur js gyvenate ir i kur atvykote
veiksmaodi bendratis ir esamasis laikas
daiktavardi gimins ir artikelis
Laiko iraikos
Tiesiogin ir atvirktin odi tvarka
Skaitvardiai nuo 1 iki 12
g, k, sk tarimas
Kaip pasakyti taip ir ne
Kaip pasisveikinti
odi tvarka klausimuose
Struktra sakinyje ir klausime
Kokia alis yra vedija
Tekstas
Rebecca, en student
Rebecca kommer frn Minnesota, men hon bor i Stockholm. Rebecca studerar svenska p
universitetet. Hon bor i en studentlgenhet nra universitetet. Den r liten men fin. Hon
cyklar till universitetet. Dr gr hon p frelsningar eller studerar i biblioteket. P
eftermiddagen skriver hon ofta en uppsats eller gr en versttning. Vissa dagar brjar
hon redan klockan tta. D mste hon g upp klockan halv sju. Till frukost ter hon en
smrgs och dricker kaffe. Rebecca r inte morgonpigg! Ibland trffar hon Kalle p kvllen.
Han bor p Sder. Rebecca tar tunnelbanan dit. De gr p bio, fikar eller ser p teve.
odynlis
student -en -er
hon
bo/ -r -dde
studentlgenhet -en
-er
nra
den
liten litet sm
men
fin -t -a
cykla/ -r -de
till
dr
Studentas
Ji
Gyventi
Studetikas butas
Arti
Tai (en odis)
Maas
Bet
Graus
Vaiuoti dviraiu
Iki
Ten (nurodo viet)
Eiti
eller
brja/ -r -de
redan
klockan tta
d
mste
g upp
sju
till frukost
inte
morgonpigg -
a(bdv.)
ibland
Arba
Pradti
Jau
Atunta valanda
Tada
Privalo
Atskelti
Septyni
Pusryiams
Neiginys
valus
Kartais
Su(si)tikti
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
49
3 Att resa
Keliauti
ioje temoje:
Klausim udavimas
Prieveiksmis ir jo vieta sakinyje
Galns s naudojimas
Savaits dienos ir dienos dalys
Skaitvardiai 13 to 1,000
Neiginiai inte, ej, icke
Kaip tarti sj-, stj-, skj-, sch-, -si-, -ti-, tj-, kj-
Laikas pagal laikrod
Judjimo veiksmaodiai
Dviej veiksmaodi konstrukcijos
Kelion vedij ir paioje alyje
Tekstas Kelion vedij
Det r torsdag morgon och Bill vaknar mycket tidigt. Han ska resa till Sverige p
frmiddagen, Bill ska ka till Falun Folkmusik Festival i Dalarna. Bill r musiker och reser ofta
till Skandinavien fr att upptrda. Frst tar han bussen till Glasgows tgstation. Han bor bara
tio minuter frn stationen. Sedan ska han ta tget till Prestwicks flygplats men tget r inte
dr, det r frsenat. Bill vntar i nstan en och en halv timme p tget. Bill r orolig och
hoppas att han inte missar flyget. Men Bill har tur, flyget r ocks frsenat! P flygplatsen fr
han vnta i hela tre timmar. Flygresan gr ganska snabbt, det tar bara tv timmar. Han
kommer fram till Stockholm p kvllen. Bill kommer fram men det gr inte hans fiol! Klockan
tio p kvllen kan Bill andas ut. Hans fiol kommer med dagens sista plan.
Bill somnar direkt i hotellets skna sng. Dagen efter ker han vidare till Falun.
odynlis
torsdag -en - ar
morgon en morgnar
vakna/ -r -de
mycket
tidigt
res/a -er -te
frmiddag-en -ar
k/a -er -te
ofta
fr att
upptrd/a -er -de
buss -en -ar
bara
ketvirtadienis
rytas, rytai
atsibusti
daug
anksti
keliauti
popiet
vykti
danai
tam kad
pasirodyti, atlikti
autobusas
tik
orolig -t -a
hoppa/s hoppas
hoppades
missa/ -r -de
flyg -et -
nstan
hela
flygresa -n -or
kvll -en -ar
komma fram
hans
anda/ -s -des ut
dag -en -ar
sunerims
tiktis
praleisti
skrydis
beveik
vis
skrydis, kelion
vakaras
atvykti
jo
ikvpti
diena
paskutinis
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
62
4 P semester
Atostogos
ioje temoje:
Kaip usisakyti viebuio kambar internetu
Dviej veiksmaodi konstrukcija su prieveiksmiu
Objektas, BVL (bdo, vietos, laiko) iraikos/aplinkybs sakinio konstrukcijoje
Savybiniai vardiai
Daiktavardio daugiskaita
bdvardis, neapibrtoji linksniuot
Kaip tarti s, j, r ir kitas priebalses
Kaip versti veiksmaod bti
alys pagal kompas
Kelintiniai skaitvardiai
Mnesiai ir datos
Lundo miestas
Kaip ireikti deimtmeius bei imtmeius
odi sujungimai ir sutrumpinimai
Tekstas Forsbergai atostogauja
Varje r i juli brukar familjen Forsberg ka p semester, i r r inget undantag. Det enda som
r annorlunda r att Kalle inte r med fr han sommarjobbar p ett stort datafretag. Men
Jan, Eva och Johanna r p vg till Skne. Skne var en del av Danmark fr bara trehundra r
sedan och ibland tycker Johanna att det r svrt att frst sknska, dialekten som man talar
dr. Bilresan frn Stockholm r lng och varm. Johanna vill lyssna p musik i bilen, Jan vill
lyssna p radion och Eva tycker om nr det r tyst s hon kan njuta av utsikten ver den
sknska sltten. Eva vinner och Johanna tycker att resan r lngtrkig. Men snart r de
framme vid kusten. Johanna stannar och badar, Jan gr p en promenad medan Eva vill g
och titta p ett gammalt slott, s hon gr det istllet. Nr det r lunchdags vill Jan ta lunch
p ett gstgiveri, han tycker om smrgsbord, Eva vill g p fiskrestaurang och Johanna vill
ha hamburgare. Den hr gngen vinner Jan. Efter maten ker de vidare till Lund i vstra
Skne. Lund r en vacker universitetsstad och Eva vill ha mer kultur s hon gr till
domkyrkan, Jan gr till posten fr att skicka vykort till jobbet medan Johanna bara mste
kpa nya skor. Efter det vill alla samma sak, g till hotellet och sova.
odynlis
r -et -
juli
bruka/ -r -de
familj -en -er
metai
liepa
naudoti, prastai
eima
sltt -en -er
vinn/a -er vann
lngtrkig -t -a
snart
lyguma
laimti
nuobodus
greitai
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
90
6 Att bli sambo
Gyvenimas kartu (sugyventiniai)
ioje temoje apvelgsime:
Bald pirkimas (apibaldinimas)
Objektas ir papildai
Bdvardiai neymimosios formos variacijos
Kai kurios sunkesns daiktavardi daugiskaitos
Kaip tarti -gn, gn-, kn-, -mn
Kaip sutikti ar nesutikti su monmis (nuomonmis)
Parodomieji vardiai
Sureikminimai
odi su (m)m ir (n)n rayba
Sezonai
Norrland
Tekstas 6
Kalle ir Rebecca kraustosi gyventi kartu
Kalle och Rebecca har bestmt sig fr att bli sambor. Rebecca ska flytta in till Kalles lgenhet
p Sder. Kalle bor i en tva, vilket betyder tv rum och kk, s det finns gott om utrymme.
Kalles mbler r gamla och slitna och Rebecca tycker att de r fula s de ker till ett
mbelvaruhus fr att kpa nya mbler. Hr tnker de leta efter en stor soffa till
vardagsrummet och ett runt kksbord och ngra stolar till det lilla kket. Rebecca vill ha ett
nytt skrivbord dr hon kan studera och ngra snygga bordslampor till nattduksborden. Hon
vill ocks ha en bokhylla men Kalle tycker att den han har duger bra. "Vi behver tv
bekvma ftljer eftersom de andra r s nedsuttna" sger Kalle, men de inser att de inte
har rd med allt s ftljerna och bokhyllan fr vnta. "Bara jag fr nya gardiner fr de
gamla r frfrliga", ppekar Rebecca. "Jassa, tycker du det", svarar Kalle, "min mamma
valde dem!"
odynlis
bestm/a er -de sig
sambo -n -r
flytta/ -r -de
lgenhet -en -er
tva -n -or
betyd/a -er -de
gott om
utrymme -t -n
mbel n mbler
nusprsti
gyventi kartu
persikelti/kraustyti(
s)
butas
dviej kambari
reikti
pakankamai
vietos
nattduksbord -et
bokhylla -n -or
dug/a -er dg
behv/a -er -de
bekvm -t -a
ftlj -en -er de
andra
ned/sutten -suttet -
suttna
naktinis saliukas
knyg lentyna
bti pasiruousiam
reikti
patogus
fotelis
kitas
atsissti
sakyti
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
243
odynas
ved Lietuvi A
abdikation en-er atsisakymas
absolut visikas, absoliutus
acceptera/s des priimtas
adelsman nen mn garbingas mogus
adj viso gero, ate
admistrativ t a administracinis, valdymo
adress en -er adresas
affr en er parduotuv, verslas
affrscentrum (ett) parduotuvi centras
affrsman -nen -mn verslininkas
affrssamatal -et - konferencija
affrsvn -nen - ner verslo partneris
affisch en er afia
affton -en aftnar vakaras
akademibokhandel -n universiteto knygynas
akta/r -de sig fr saugotis
aktie -n-r akcija-os(banko)
aktuellt aktualus
aldrig niekada
alkohol alkoholis
all -t-a visas, visa, visi
allemansrtten leidimas
allmn helgdag valstybin vent
alltfr taip pat
alltid visada
allts todl
allvarig -t-a rimt/as -a-i
alternativ -t-a alternatyvus -i-s
amatr -en-er mgjas
amerikansk -t-a amerikietikas -a-i
anda/s - -des kvpuoti
andra antras -a
anknytning -en-er sryis (telefono)
anlnd/a -er-ar atvykti, atvyksta, atvyko
anledning -en-er prieastis
anml/a -er -de sig (till) usiregistruoti
annan, annat, andra kitas, kiti
annars kitaip
annorlunda (n) kitok/s -ia
-
ved kalbos vadovlis pradedantiesiems
294
Lietuvi ved odynlis
A
abejon -s tvivel tvivlet
abu bgge
abu...ir... bda
abu...ir... bde...och...
ai tack
actas, vynuogienojas ttika -n
administracinis, valdymo admistrativ t a
adresas adress en -er
afia affisch en er
air/is -iai irlndare -n-
akcija-os(banko) aktie -n-r
akimirk/a -os gonblick -et-
akis, akys ga -t gon
akivaizdiai uppenbarligen
aktualus aktuellt
aliejus, tepal/as -ai olja -n-or
alkis, badas hunger -n
alkoholini grim parduotuv System(bolag)et
alkoholis alkohol
alternatyvus -i-s alternativ -t-a
alus l -et
amerikietikas -a-i amerikansk -t-a
amininkas, vienlaikis samtida
aminyb, aminumas evighet -en-er
amius(mogaus) lder -n ldrar
amius, amiai sekel seklet sekler
anas den dr
aniuvis -iai ansjovis en-ar
angla/s -i engelsman -nen engelsmn
anglis kol -et
anglikas engelsk -t-a
angl kalba engelska
anksiau frut
anksiau tidigare
ankst/us -i-s tidig -t-a
anksti ryte i morse
ant, ant viraus ovanp
antradinis tisdag