Download - „Swedbank" Markets tarnybos vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas „Lietuvos ekonomika: U ar L"
U ar L ?
Tomas Andrejauskas„Swedbank“ Markets tarnybos vadovas Lietuvoje
© Swedbank
Pasaulin ė skolos kriz ė
• Mes turime masiškai įsišaknijusią pasaulinę skolos krizę
• Kol kas ji valdoma tik arba
(a) tą skolą dar labiau didinant, arba
(b) kilnojant ją iš privataus į viešąjį sektorius, arba
(c) meistriškai nurašant per pingančią valiutą
• Trys keliai, kaip išsivaduoti iš skolos:
1. Mažinti vartojimą ir didinti taupymą. Ilgas kelias, gręsiantis ilgalaikiu ekonomikos sąstingiu;
2. Dengti skolas, konvertuojant bet kokį turimą turtą į pinigus. Greitas kelias, gręsiantis masiniu turto iš išteklių kainų kritimu.
3. Bankrutuoti (default). Rizikingas kelias, gręsiantis finansų sistemos žlugimu ir masiniu santaupų praradimu.
• Kol kas einama laikinu keliu – skola toliau didinama, ir tai kombinuojama su naujom piniginėm emisijom. Tačiau šis kelias turį aiškiai įžiūrimą liepto galą.
© Swedbank
Pasaulin ė skol ų mažinimo (de-leveraging) praktika
Bendra skola (% nuo BVP)2009 m.:
India 129
Brazil 142
China 159
Canada 259
Germany 285
United States 300
United Kingdom 466
Japan 471
• Turbūt nesunku atspėti, kodėl Japonija jau virš10m. neišbrenda iš recesijos
• Tipiškai, skolų mažėjimas prasideda praėjus 2 metams po krizės (2008m. mūsų atveju), ir tęsiasi 6-7 metus
• Apie 50% atvejų skolų mažėjimas žengia koja kojon su diržų veržimu, kuris sąlygoja reikšmingą BVP sumažėjimą
• Pokrizinis skolų mažėjimas yra neatsiejamas reiškinys su bankrotais arba infliacija, kuriąsukuria pinigų spausdinimas – abu atvejai šlykščios naujienos investuotojams
© Swedbank
Tikėtinas tolesnis vystimosi scenarijus
• “Vakarai” spausdins pinigus (QE) ir didins valdžios sektoriaus skolas, kol investuotojai nustos jais tikėję (reitingai žemyn)
– Tokiu būdu palaikys trapų “vakarų” atsigavimą skatindami vartojimą
• Didieji net-eksporteriai naudosis proga, kad vartojimas kitur yra skatinamas ir stengsis akumuliuoti kuo daugiau finansinių išteklių
• Į vartojimo bumą pasijungia besivystančios rinkos
• Toks modelis netvarus, kadangi palaikomas beribiu pinigų spausdinimu – naujos pasaulinės valiutos atsiradimas
• 2013-2015 iššauna infliacija ir “vakarai” patenka į antrą gilią duobę
• Masinis valstybių skolų defaultas (arba meistriška restruktūrizacija per naujų valiutų įvedimą)
• Socialiniai neramumai dėl maisto ir energetinių kainų
• Rinkų reguliavimas, protekcionizmas, resursų nacionalizacija
• Dar didesnis valdžios kišimasis į energetiką, sveikatos apsaugą ir finansų sistemą
• Skolos ir deficito perviršių mažinimas - nuo to nepabėgsime. Reiškia kažkada vis vien reikės pradėt riboti perteklinį vartojimą
© Swedbank
Pasaulio ekonomikos perspektyvos drumstos
• Pabloginome pasaulio ekonomikos perspektyvas 2011 m. dėl kuklesnio augimo Europoje ir Azijoje. JAV ekonomikos prognozės nepasikeitė.
• JAV ekonomika vėl susilpnėjo ir pesimizmas sugrįžo dėl didelių problemų, susijusiųsu darbo, būsto ir kredito rinkomis. Dar reikės laiko koreguoti balansus.
• Vakarų pasaulis atsigauna tik iš lėto dėl griežtos fiskalinės padėties, skolųpertvarkymo, didelio nedarbo, silpnos būsto ir kredito rinkos. Optimizmą Europoje po teigimų rezultatų, bankų stress testų ir gerų įmonių pajamų duomenų neužilgo pakeis pesimizmas, panašus į esantį JAV.
• Manome, kad besivystančios šalys turės „minkštą nusileidimą“. Griežtesnėekonominė politika leis išvengti vartojimo ir nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo. Besivystančios ekonomikos toliau kels bendrą pasaulio ekonomikos augimą.
• Nepaisant JAV ekonomikos sulėtėjimo, manome, kad naujos recesijos rizika yra pakankamai maža (10%). Pagrindinis scenarijus su silpnu ekonomikos augimu, žema infliacija ir žemomis palūkanų normomis Vakaruose tikėtinas 50 proc. Tačiau defliacijos ir mažesnio augimo rizika padidėjo.
• Nepaisant Šiaurės ir Baltijos šalių atsigavimo, regionas išlieka pažeidžiamas. Šalys, kurios derina išlaidų mažinimą/skatinimą su struktūrinėm reformomis turi daugiau galimybių atlaikyti naujus nuosmukius ir sustiprinti savo pozicijas ilguoju laikotarpiu, kuomet globalizacija didina konkurenciją.
© Swedbank
Vyksta ekonomini ų vertybi ų perkratimas: vartojimas prieštaupym ą, infliacija prieš nedarb ą (Filipso kreiv ė)
• Kol kas ekonomikos atsigauna dėl skatinimo priemonių paketų, kurių dauguma nustos galioti šių metų gale, ateinančių metų pradžioje.
• Paklausa išlieka silpna, valstybės skolos tebeauga, o struktūrinės reformos daugelyje šalių tik teprasideda.
2009 2010p 2011p 2012p
JAV -2,6 2,8 2,2 2,5
Euro zona -4,1 1,0 1,1 1,6
Vokietija -4,9 1,9 1,3 1,7
Prancūzija -2,6 1,3 1,5 1,7
Italija -5,0 0,5 0,9 1,3
Ispanija -3,6 -0,7 0,5 1,6
D. Britanija -4,9 1,1 1,6 1,9
Japonija -5,2 3,2 1,4 1,5
Kinija 9,1 9,8 8,5 8,1
Indija 5,6 8,0 7,5 7,8
Brazilija -0,2 6,5 5,0 5,0
Rusija -7,9 4,3 4,5 5,0
Pasaulis -0,7 4,2 3,6 3,8
Šaltinis: Šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės
Pasaulio ekonomikų augimo prognozės 2010-2012 m.
Ned
arba
s
Infliacija
Filipso kreivė
© Swedbank
Besivystan čios šalys “traukia” pasaul į už ausų (2)
© Swedbank
Kam gi riesta labiausiai?
© Swedbank
Bazini ų palūkanų norm ų didinimo greitu metu nenusimato, laukiamas dolerio stipr ėjimas euro atžvilgiu
© Swedbank
Kiek gi tvarus pasaulinis atsigavimas ?
• Statistika šokinės
• Augančios rinkos kurį laiką temps likusį pasaulį
• Tvaraus ekonomikos atsigavimo būtų naivu tikėtis, nesumažinus bendro skolos lygio
• Kodėl? Todėl, kad vartojimas ir skolos mažinimas yra vienas kitam prieštaraujantys reiškiniai
• Vis labiau tikėtinas scenarijus:
2 m. 2-4 m. 4-6 m.
© Swedbank
Atsigavus pasaulio ekonomikai visos Baltijos šalys jau lipa išrecesijos
Eksportas atsigavo, tačiau namų ūkiųvartojimas ir investicijos išlieka silpni. Tai ribos ekonomikos augimą.
… nuo piko, BVP nukrito 19% EE, 26% LV, ir18% LT, t.y. atgal į 2005 metų lygį.
Ketvirtinis BVP augimas, įvertinus sezoniškum ą
-15%
-12%
-9%
-6%
-3%
0%
3%
6%
2007 2008 2009 2010
LietuvaLatvijaEstija
BVP, 2000=100
120
130
140
150
160
170
180
190
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
LietuvaLatvija
Estija
© Swedbank
Tai kurioje gi raid ės dalyje mes esame Lietuvoje?
© Swedbank
Lietuvos ūkyje 2010 metai galios paprasta formul ė
+ eksportas – vidaus vartojimas = nedidelis augimas
L
© Swedbank
Verslo l ūkesčiai gerokai padid ėjo, nam ų ūkiai dar nusimin ę
Ekonomini ų vertinim ų rodiklis
-100
-80
-60
-40
-20
0
20
40
2007 2008 2009 2010
Vertinimų rodiklisPramonėsStaty bos
Preky bosPaslaugųVartotojų
© Swedbank
Ekonomikos kreiv ė ima riestis į virš ų ir prasideda l ėtas ir ilgasatsigavimo periodas (ne popierin ė ekonomika)
• Per dvejus ekonominio sunkmečio metus BVP nukrito 18 proc., o pasiekti prieškrizinįlygį dar užtruks apie penkerius metus
• Manome, kad apie 0,5 proc. ekonomikos augimą fiksuosime jau 2010 m., o 2011 m. išvysime apie 3 proc. augimą
7.8%9.8%
6.9%5.1%
2.1%
-2.2%
-19.5%
-14.2%-12.1%
1.1% 0.5%
3.0%
-13.3%
-2.8%
-25%
-20%
-15%
-10%
-5%
0%
5%
10%
15%
2006 2007 2008 (I) 2008 (II) 2008 (III) 2008 (IV) 2009 (I) 2009 (II) 2009 (III) 2009 (IV) 2010 (I) 2010 (II) 2010 2011
© Swedbank
Pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu yra eksportas, kurio augimas siekia dviženklius skai čius
Prekių ir paslaug ų eksporto metinis augimas
-50%
-40%
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
2006 2007 2008 2009 2010
Svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų augimas kol kas atrodo tvariai, tad mūsų pramonės, transporto sektoriai gali tikėtis tolesnio pagyvėjimo
Kiek vėliau 2011-2012 m. eksportas išjudins ir vidaus rinką
Pramon ės metiniai poky čiai
-30%
-25%
-20%
-15%
-10%
-5%
0%
5%
10%
15%
20%
2007 2008 2009 2010
Pramonė
Pramonė (išsk.rafinuotų naftos pr.gamybą)
© Swedbank
Geriausius rezultatus rodo vaist ų, popieriaus, elektros įrangos, plastiko pramon ės šakos
Apdirbamosios pramon ės gamini ų metinis augimas, 2010 m. I pusmetis
-10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Maisto produktų
Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimasGėrimų
Pagrindinių metalų
Metalo gaminių, išsk.mašinas ir įrenginius
Kitų transporto priemonių ir įrangos
Baldų Variklinių transporto priemonių
Chemikalų ir chemijos produktų
Drabužių siuvimas
Medienos
Tekstilės gaminiųKompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių
Guminių ir plastikinių gaminių
Elektros įrangos
Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas
Odos ir odos dirbiniųPopieriaus ir popieriaus gaminių
Vaistų ir farmacinių preparatų
© Swedbank
Atsarg ų pasikeitimai turi didel ę įtaką BVP poky čiams
Atsarg ų pasikeitimai, veikusiomis kainomis, mlrd LTL
-6
-5
-4
-3
-2
-1
0
1
2
3
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Iketv.
BVP augimo sud ėtin ės dalys
-40%
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
30%
2008 2009 2010Namų ūkių vartojimas Vyriausybės vartojimasInvesticijos (išsk. atsargas) AtsargosGrynasis eksportas
© Swedbank
Mažmenin ėje prekyboje kol kas tik kritimo stabilizacija
• Mažmeninės prekybos rezultatai rodo, kad namų ūkiųvartojimas tebekrenta.
• Nors vartotojų pasitikėjimas išlėto stiprėja, tačiau tai nebūtinai reiškia didesnįvartojimą.
• Menkas namų ūkių vartojimas šiemet dar darys neigiamąpoveikį vidaus paklausos sektoriams ir importuotojams.
Mažmenin ės prekybos apyvartos metinis augimas
-40%
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
30%
2007 2008 2009 2010
© Swedbank
Dėl augan čio nedarbo ir vis dar maž ėjančių pajamųnamų ūkių vartojimo perspektyvos gan miglotos
Namų ūkių vartojimo pokytis
-20%
-15%
-10%
-5%
0%
5%
10%
15%
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010p 2011p
• Mažėja pajamos, padidėjęs taupymas, netikrumas dėl ateities
• Esamos skolos aptarnavimas ir vangūs nauji kreditai taip pat mažina vartojimą
• Nedidelį atsigavimąnumatome tik kitais metais
© Swedbank
Nedarbo lygis pik ą pasiek ė šių metų pirm ąją pusę
• Nedarbo lygis išliks aukštas gan ilgą laiką – įmonės bus atsargios, ir ekonomikai atsigaunant neskubės investuoti į naujų darbo vietų kūrimą.
• Augantis ilgo laikotarpio bedarbių skaičius ir aukštas jaunų žmonių nedarbo lygis (35,9%) gali padidinti emigraciją. Emigracija šiek tiek “pagerins” nedarbo lygio rodiklius
Užimtieji ir nedarbo lygis
15.5%17.0%
13.7%
5.8%
4.3%5.6%
8.3%
11.4%12.4%
13.8%
0.0
0.3
0.6
0.9
1.2
1.5
1.8
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010P 2011P
0%
3%
6%
9%
12%
15%
18%
Užimtųjų skaičius, mln. (kair.sk) Bedarbių skaičius, mln. (kair.sk.) Nedarbo lygis (deš.sk.)
© Swedbank
Namų ūkių pajamos (darbo užmokestis, socialin ės išmokos) dar traukiasi
Darbo užmokes čio metinis augimas
0%
-5%
-7%
10%
17%
15%
7%5%
-12%
-8%
-4%
0%
4%
8%
12%
16%
20%
24%
2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P 2011P
Darbo užmokestis iki mokesčių
Realus DU, įvertinus infliaciją
• Neigiamus darbo užmokesčio pokyčius vis dar lems aukštas nedarbo lygis.
• Prognozuojame, kad darbo užmokestis šiais metais sumažės apie 5%, o 2011 m. situacija stabilizuosis, t. y. vidutinis darbo užmokestis per metus išliks nepakitęs
© Swedbank
Smuk ęs vartojimas visiškai sutramd ė kainų augim ą, ypač ten, kur laisva konkurencija
Metinis kain ų pokytis, 2010 m. liepos m ėn. -6% -3% 0% 3% 6% 9% 12%
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai
Švietimas
Būstas. vanduo. elektra. dujos ir kitas kuras
Transportas
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai
Įvairios prekės ir paslaugos
Sveikatos priežiūra
Viešbučiai. kavinės ir restoranai
Poilsis ir kultūra
Būsto apstatymas. namų apyvokos įranga
Ryšiai
Drabužiai ir avalynė
• Daugumą prekių grupių kainų į viršų stūmė tik akcizų, PVM ir elektros kainųpadidinimas bei kiti administraciniai sprendimai, taip pat pasaulinės naftos kainos.
© Swedbank
• Prognozuojame 1% infliaciją 2010-2011 m.
� Vartotojų kainas aukštyn stumia elektros, pasaulinės naftos bei kitų žaliavų kainos
� Defliacinis spaudimas į vidaus paklausą orientuotus sektorius dėl silpno vartojimo
Vartotoj ų kainų infliacija
1.1%1.6%
0.3%
-1.1%
1.2%
2.7%
3.7%
5.7%
10.9%
4.5%
1.0% 1.0%
-2%
0%
2%
4%
6%
8%
10%
12%
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010P 2011P
Ryškios infliacijos šiemet nepamatysime, ta čiau neaišku kada gali smogti žaliav ų burbulas
?
© Swedbank
Investicijos atspindi ekonomines nuotaikas bei yra g eras indikatorius nustatyti kokioje ciklo (ar restrukt ūrizavimo) faz ėje esame
Investicij ų (išsk. atsargas) metinis augimas
-40%
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
30%
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010p 2011p
Metinis investicij ų (išsk. atsargas) pokytis, 2010 m. I ketv.
-50% -40% -30% -20% -10% 0% 10% 20% 30%
Ilgalaikis nematerialusisturtas
Transporto priemonės
Kitos mašinos irįrenginiai
Kultivuojamieji ištekliai
Kiti pastatai ir statiniai
Gyvenamieji pastatai
© Swedbank
I-ąjį ketvirt į materialin ės investicijos atrod ė labai silpnai
Materialini ų investicij ų strukt ūra, 2010 m. I ketv.
Kiti20%
Apdirbamoji gamyba
12%
Elektros, duj ų tiekimas
11%
Prekyba7%
Transportas ir saugojimas
12%Nekilnojamojo turto
operacijos23%
Viešasis valdymas;
privalomasis soc.draudimas
15%
Materialin ės investicijos 2010 m. I ketv., metinis pokytis
-100% -80% -60% -40% -20% 0%
Kasyba ir karjerų eksploatavimas
Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla
Statyba
Nekilnojamojo turto operacijos
Prekyba
Žemės ūkis
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos
Apdirbamoji gamyba
Informacija ir ryšiai
Finansinė ir draudimo veikla
Administracinė ir aptarnavimo veikla
Vandens tiekimas, nuotekų valymas
Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasissoc.draudimas
Elektros, dujų tiekimas
Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas
Transportas ir saugojimas
Švietimas
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla
© Swedbank
Tačiau buvo apdirbamosios pramon ės šakų (odos apdirbimas, medienos, bald ų, elektros), kurios padidino savo investicijas
Apdirbamosios pramon ės materialin ės investicijos 2010 m. I ketv., metinis pokytis
8.9k
7.6k
-100% -50% 0% 50% 100% 150%
Popieriaus ir popieriaus gaminių
Pagrindinių metalų gamyba
Tekstilės gaminių gamyba
Kompiuterinių, elektroninių ir optinių
Gėrimų gamyba
Guminių ir plastikinių gaminių gamyba
Chemikalų ir chemijos pr. gamyba
Drabužių siuvimas (gamyba)
Vaistų pramonė
Variklinių transporto priemonių, puspriekabių
Maisto produktų gamyba
Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius
Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas
Elektros įrangos gamyba
Baldų gamyba
Medienos
Odos ir odos dirbinių gamyba
Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas
© Swedbank
I-ąjį ketvirt į apyvarta did ėjo pramon ės, elektros, duj ų ir transporto įmonėse; per metus padid ėjo tiek pradelsti, tiek padengti įsipareigojimai
Sektoriai, kuriuose mažiausia nemokumo rizika:
• Elektros, dujų ir vandens tiekimas
• Didmeninė ir mažmeninė prekyba• Paslaugos
• Žemės ūkis
• Apdirbamoji pramonė
Sektori ų poky čiai, I ketv. pabaigoje, mln. Lt
2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m.Apyvarta 8966 9306 3510 3533 14387 13352 1875 1000 2716 2941Vidutin ė apyvarta įmon ėje 1.761 1.875 7.889 7.039 1.041 0.961 1.429 0.180 698.5 742.7Pradelsti įsipareigojimai 406 627 1296 3238 295 523 398 611 93 161Padengti įsipareigojimai 414 729 12997 18827 233 467 121 424 95 226
Apdirbamoji pramon ė
TransportasStatybaDidm.ir mažm.
prekybaElektros, duj ų ir
vandens tiekimas
© Swedbank
Tik keli sektoriai pademonstravo pajam ų augim ą I ketvirt į
Pajamos 2010 m. I ketv. pabaigojeAugimas per
ketvirt įMetinis
augimasKasyba -6.3% 46.7%Transportas ir saugojimas -4.2% 8.3%Vandens tiekimas, atliekų tvarkymas -9.7% 6.3%Apdirbamoji pramonė -8.1% 3.8%Elektros, dujų, garo tiekimas 22.2% 0.2%Profesinė, mokslinė ir techninė veikla -16.8% -2.5%Prekyba, transporto priemonių remontas -15.1% -7.2%Informacija ir ryšiai -11.6% -7.4%Nekilnojamasis turtas -12.2% -8.5%Administracinė ir aptarnavimo veikla -14.5% -15.3%Maitinimas ir apgyvendinimas -14.0% -17.0%Statyba -46.0% -46.7%
© Swedbank
Atsigaunant eksportui, nam ų ūkių vartojimas šlubuos, tod ėl “U” atsigavimo scenarijaus teks palaukti bent iki 20 11 metų
BVP augimo sud ėtin ės dalys
3.0%0.5%
-14.8%
2.8%
9.8%
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
2007 2008 2009 2010P 2011P
Gry nasis eksportas
Inv esticijos
Vy riausy bės v artojimas
Namų ūkių v artojimas
BVP augimas
© Swedbank
Ekonomikos restrukt ūrizacija neatsitinka per nakt į
• Prisiminkime post sovietinę krizę
• Vis dar turime stipriai perinvestuotų sektorių, visų pirma NT ir prekybos
• Restruktūrizacijos metu kapitalas (finansinis ir žmogiškasis) migruoja įperspektyvius sektorius
• Procesas užtrunka nuo 2 iki 5 metų, priklausomai nuo krizės gylio
• Tai ir apsprendžia scenarijų: “L”, “U”, “V” ar “W”
© Swedbank
Lietuvos vidaus kreditas traukiasi, tuo tarpu bendroj i skola užsieniui toliau auga d ėl valdžios įsiskolinim ų
Bendroji skola užsieniui, % BVP
88.7%86.5%
72%72%
61%
51%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
2005 2006 2007 2008 2009 2010 I ketv.
Valdžios Finansinių institucijų Tiesioginių investicijų įsipareig. Kt.
Vidaus kreditas, % BVP
46%
54%
64% 66%
74.5% 72%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
2005 2006 2007 2008 2009 2010 I pusm.
Valdžios Nefinansinių įmonių Namų ūkių Kt.
© Swedbank
Viešojo sektoriaus finans ų stabilumas išlieka vienas pagrindini ų
šalies išš ūkių
• Fiskalinis deficitas pasieks 8% 2010 m., ir tik nežymiai sumažės iki apie 6% 2011 m. • Valstybės skola kitais metais tikėtina perlips 40%
Valdžios sektoriaus finansai, % BVP
-10%
-8%
-6%
-4%
-2%
0%
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009P 2010P 2011P
0%
10%
20%
30%
40%
50%
Bendroji skola (deš.sk.) Biudžeto balansas (kair.sk.)
© Swedbank
Didžiausi Lietuvos išš ūkiai 2010 metais
• Nedarbas
• Emigracija
• Vidaus vartojimas
• Valdžios sektoriaus išlaidos ir skola(kuris vėliau konvertuojasi į mokestinę aplinką bei šalies konkurencingumą)
Ačiū už dėmes į!