ŠIAURĖS VAKARŲ LIETUVOS
VIETOS VEIKLOS GRUPĖ
Laisvės g. 39-1, LT 89227 Maţeikiai; Juridinių asmenų registras 300053760
Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategija
2008 m.
Maţeikiai
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
2
ŠŠiiaannddiieennįį MMaaţţeeiikkiiųų rraajjoonnoo įįvvaaiizzddįį ffoorrmmuuoojjaa aakkcciinnėė
bbeennddrroovvėė ""MMaaţţeeiikkiiųų nnaaffttaa"",, vviieenniinntteellėė nnaaffttooss ppeerrddiirrbbiimmoo įįmmoonnėė
BBaallttiijjooss vvaallssttyybbėėssee.. NNaaffttooss ppeerrddiirrbbiimmoo pprraammoonneeii rraajjoonnee jjaauu
kkuurriiss llaaiikkaass sskkiirriiaammaa ddaauuggiiaauussiiaa ddėėmmeessiioo..
TTaaččiiaauu ttrraaddiicciinnėėss ţţeemmddiirrbbyyssttėėss iirr mmiišškkiinniinnkkyyssttėėss kkrraaššttaass
ssuussiijjęęss nnee vviieenn ttiikk ssuu nnaaffttooss vveerrsslluu.. VViidduuttiinniioo ddeerrlliinngguummoo
ddiirrvvoossee ggeerraaii ddeerraa kkuullttūūrriinniiaaii ţţeemmėėss ūūkkiioo aauuggaallaaii.. ŢŢeemmddiirrbbiiaaii
mmookkoossii ţţeemmėėss ūūkkiioo pprroodduukkttųų ppeerrddiirrbbiimmoo gguuddrryybbiiųų,, mmiišškkiinniinnkkaaii
ggeerraaii pprriiţţiiūūrrii..
PPaattoogguuss aauuttoommoobbiilliiųų kkeelliiųų ttiinnkkllaass,, ggeelleeţţiinnkkeelliiss,, jjuunnggiiaannttiiss
rraajjoonnąą ssuu LLiieeppoojjaa bbeeii VVeennttssppiilliiuu ((LLaattvviijjooss RReessppuubblliikkaa)),, oo ppeerr
ŠŠiiaauulliiuuss -- ssuu vviissaa LLiieettuuvvooss ggeelleeţţiinnkkeelliiųų ssiisstteemmaa,, ssuuddaarroo
ppaallaannkkiiaass ssąąllyyggaass vveerrssllaammss,, ssuussiijjuussiieemmss ssuu nnaaffttooss pprroodduukkttaaiiss..
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
3
TURINYS
SANTRUMPOS ......................................................................................................................................... 4
ĮVADAS ...................................................................................................................................................... 5
1. ŠVLVVG VEIKLA ............................................................................................................................. 8
1.1. ŠVLVVG kūrimosi istorija ......................................................................................................... 8
1.2. ŠVLVVG plėtra ir veiklos administravimas .......................................................................... 11
1.3. ŠVLVVG valdymas ir partnerystė ........................................................................................... 17
1.4. ŠVLVVG tarpteritorinis, tarptautinis bendradarbiavimas.................................................. 37
1.5. Vietos plėtros 2008 - 2014 m. m. strategijos rengimas ........................................................... 42
2. ŠVLVVG TERITORIJA IR GYVENTOJAI ................................................................................. 49
2.1. Teritorija .................................................................................................................................... 49
2.2. Aplinkosauga .............................................................................................................................. 55
2.3. Gyventojai .................................................................................................................................. 61
3. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS EKONOMINĖ BŪKLĖ ...................................... 64
3.1 Ţemės ūkis....................................................................................................................................64
3.2 Kaimo verslai .............................................................................................................................. 72
4. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS SOCIALINĖ BŪKLĖ ......................................... 78
4.1. Kaimo gyventojų uţimtumas ir pajamos ................................................................................. 78
4.2. Sveikatos prieţiūra .................................................................................................................... 88
4.3. Švietimas ir kultūra ................................................................................................................... 92
4.4. Kriminogeninė padėtis ............................................................................................................ 100
5. PAGRINDINIŲ KAIMO PLĖTROS PROBLEMŲ IR VIETOS GYVENTOJŲ POREIKIŲ
IDENTIFIKAVIMAS ..................................................................................................................... 103
6. ŠVLVVG ATSTOVAUJAMOS TERITORIJOS STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GRĖSMĖS IR
GALIMYBĖS .................................................................................................................................. 117
7. VIZIJA, MISIJA IR PRIORITETAI, PRIEMONĖS IR VEIKLOS SRITYS .......................... 120
7.1. Vizija, misija, prioritetai ......................................................................................................... 120
7.2. Strategijos priemonių aprašymas, veiklos sritys ................................................................... 125
8. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS ........................................................................................... 136
8.1. Strategijos įgyvendinimo planas ............................................................................................. 136
8.2. Strategijos įgyvendinimo finansinis planas ir jo pagrindimas............................................. 139
8.3. Strategijos įgyvendinimo prieţiūros bei vertinimo sistema ................................................. 141
9. STRATEGIJOS NAUJOVIŠKUMAS, DAUGIASEKTORIŠKUMAS ..................................... 143
10. STRATEGIJOS ATITIKTIS EB HORIZONTALIOSIOS SRITIMS ....................................... 145
11. VIETOS PLĖTROS 2008 - 2014 M. M. STRATEGIJOS SUDERINAMUMAS IR
PAPILDOMUMAS KPP, KITIEMS NACIONALINIAMS IR REGIONINIAMS
STRATEGINIAMS DOKUMENTAMS........................................................................................147
12. STRATEGIJOS VIEŠINIMO VEIKSMAI...................................................................................150
PRIEDAI
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
4
SANTRUMPOS
1. ŠVLVVG – Šiaurės vakarų vietos veiklos grupė.
2. Strategija – Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija;
3. ES – Europos sąjunga.
4. LEADER + – ―Leader+ pobūdţio priemonė‖.
5. NVO – Nevyriausybinės organizacijos.
6. SSGG- Stiprybės, silpnybės, grėsmės, galimybės.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
5
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos kaimo vietovėse gyvena trečdalis visų šalies gyventojų. Daugiau nei
pusė dirbančių kaime ţmonių uţsiima ţemės ūkio veikla, tačiau ji nepakankamai efektyvi, o
alternatyvi veikla neišplėtota, todėl kaimo gyventojų pajamos nepakankamos. Kaimiškųjų vietovių
plėtrai trukdo bloga infrastruktūros būklė. Socialinė ir ekonominė atskirtis tarp miesto ir kaimo ir
tarp Atskirų Regionų yra viena ryškiausių visoje Europos Sąjungoje (ES).
Maţeikių r. sav. yra vienas iš labiausiai išvystytų pramoninių regionų šalyje. Pagal BVP ir
kitus ekonominius rodiklius, tenkančius vienam r. sav. gyventojui, ji pirmauja šalyje. Bendra
Maţeikių r. sav. ekonominė padėtis neturėjo ţymesnės įtakos darniai viso regiono plėtrai. Kaip
visoje Lietuvoje, taip ir Maţeikų r. sav. didėjo socialinė, ekonominė atskirtis tarp miesto ir kaimo
ţmonių. Tam įtakos turėjo ne vien investicijų pasiskirstymas, bet ir valstybinis poţiūris į kaimą.
Kaimas daugiausiai būdavo sutapatinamas su ţemės ūkio šaka. Visi kiti ekonominės, ypač
socialinės raidos būklės rodikliai buvo pateikiami Maţeikių r. sav. mastu ir nebuvo atliekama
integruotos kaimo pokyčių būklės analizė.
Maţeikių r. sav. kaimo integruotų problemų sprendimui 2004 m. įsikūrė Šiaurės Vakarų
Lietuvos vietos veiklos grupė (toliau ŠVLVVG), įkurta horizontalios ir vertikalios partnerystės
principu apjungdama vientisą Maţeikių r. sav. kaimo gyvenamosios vietovės teritoriją ir
gyventojus, suvienijusi valdţios, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovus kaimo spartesnei
plėtrai įgyvendinti. Kūrimosi metu į ŠVLVVG bandyta įtraukti kitas Šiaurės Vakarų Lietuvos
kaimiškąsias teritorijas ir apjungti į grupės veiklą visą kaimiškąjį regioną. Įsikūrus ŠVLVVG kitose
Telšių apskrities r. sav. ir nesutikus jungtis į bendrą darinį Šiaurės Vakarų Lietuvos VVG veiklą
įsijungė tik visa Maţeikių r. sav. kaimiškoji teritorija ir jos gyventojai. Suformuotoje valdymo
struktūroje prioritetas atitenka kaimo ţmonėms ir skatina kaimo gyventojų iniciatyvumą „iš
apačios― ir suteikia galimybę jiems realizuoti savo idėjas, kurios pasitarnautų kaimo plėtrai.
Suformuota valdymo struktūra ir valdymo narių gebėjimai įgalina sėkmingai spręsti ŠVLVVG
iškeltus uţdavinius.
Vienas iš svarbiausių ŠVLVVG darbų 2005 m. buvo bandomosios integruotos strategijos
rengimas. Į tiesioginį strategijos rengimą buvo įsijungę 125 aktyvistai, o bendruose renginiuose,
turinčiuose sąsają su strategijos rengimu, dalyvavo virš 1100 kaimo ţmonių. Rengiant strategiją
buvo atsiţvelgta į Lietuvos nacionalinės plėtros tendencijas bei Europos Sąjungos politikos
reikalavimus. Projekto tikslas – įgyti naujų ţinių ir patyrimo kaimo plėtros priemonių darnaus
vystymo srityje, kompleksiškai derinant gamtos, kultūros paveldo, ţmogiškuosius išteklius siekti
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
6
ekonominio, socialinio augimo, nepaţeidţiant aplinkosaugos reikalavimų, turint tikslą gerinti kaimo
ţmonių gyvenimo kokybę. Tai numatyta strategijos SSGG, prioritetuose, veiklos srityse. Sėkmingai
parengta bandomoji integruota strategija 2006 -2008 m. m. laikotarpiui uţsienio ekspertų buvo
teigiamai įvertinta ir uţėmė šeštą vietą Lietuvos vietos veiklos grupių parengtų strategijų tarpe ir
gavo 508, 8 tūkst. Lt minėto projekto įgyvendinimui. Įgyvendinant projektą ŠVLVVG suformavo
savo administracinį aparatą, gebantį administruoti ir įgyvendinti projektus, vykdyti finansinę
apskaitą ir atskaitomybę, įtraukti kaimo aktyvą į kaimo gyventojų gyvenimo gerinimo klausimų
sprendimą. Įvykę pokyčiai kaimo plėtros srityse įtakojo parengtos strategijos tobulinimą ir
koregavimą. ŠVLVVG po pakartotinių tyrimų atliko minėtos strategijos pakeitimus ir vykdė tęstinį
projektą parengdami vietos plėtros strategiją 2007 – 2013 metams.
2008 01 10 ŠVLVVG nauja valdyba išrinkta iš 10 narių. 60 proc. valdybos narių sudaro
socialinių ir ekonominių partnerių bei asociacijų atstovai, 20 proc. – verslo partneriai ir 20 proc. -
vietos valdţios atstovai ŠVLVVG atstovauja įvairių vietos grupių interesams, išlaikytas ir
įgyvendintas partnerystės principas. Partnerystė atstovauja kaimo vietovę, ją sudaro abiejų lyčių ir
amţiaus nariai, tikslinės grupės, įtraukti jaunimo atstovai, išlaikyta abiejų lyčių pusiausvyra.
ŠVLVVG gyvenamoji teritorija apima Maţeikių r. sav. administracijos ribose esančią visą ir
vientisą ekonominiu, socialiniu, ir geografiniu atţvilgiu gyvenamąją vietovę. Maţeikių r. sav.
ŠVLVVG teritorijoje 2007 01 01 dienai gyveno 24,7 tūkst. arba 37,8 proc. rajono gyventojų. Visos
ŠVLVVG teritorijos ir gyventojų interesus gali atstovauti ŠVLVVG, nes atitinka VVG teritorijai ir
gyventojų skaičiui keliamus reikalavimus.
Maţeikių r. sav. kaimas vienas iš rečiausiai apgyvendintų Telšių apskrityje ir blogiausia
demografinė padėtis. ŠVLVVG gyvenamoji teritorija apima Maţeikių r. sav. administracijos ribose
esančią visą ir vientisą ekonominiu, socialiniu, ir geografiniu atţvilgiu gyvenamąją vietovę.
ŠVLVVG Maţeikių r. sav. kaimo teritorija turi išskirtinį identitetą, būdinga Ţemaitijos regionui.
Teritorija turtinga gamtos ir ţmogiškaisiais ištekliais, kultūros paveldu ir galimybe plėtoti ūkines ir
socialines veiklas. Tačiau dėl atsainaus ir nesuderinto poţiūrio į kaimą, kaip visumą, socialinių,
ekonominių, aplinkosauginių problemų, kaimo ţmonių iniciatyvumo ir jų veiklos koordinavimo
stokos ekonominė ir socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų didėja.
Maţeikių r. sav. turi aukšto našumo ţemės ūkio naudmenas (38 balai) ir palankias sąlygas
ţemės ūkio šakos vystymui. Nors per paskutinius metus didėja ţemės ūkio produkcijos gamyba,
tačiau rajono ţemdirbiai pagal gamybos intensyvumo lygį atsilieka nuo kitų Telšių apskrities
savivaldybių. Maţeikių r. sav. maţai išplėtoti kiti kaimo verslai. Įmonės kaimo vietovėse yra maţo
finansinio pajėgumo ir neturi galimybių nuosavomis lėšomis didinti gamybos ir verslo apimtis. Nuo
verslų išvystymo priklauso darbo vietų skaičius ir įsidarbinimo galimybės.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
7
ŠVLVVG parengtoje ilgalaikėje vietos plėtros strategijoje 2008 – 2014 metams kaimo
ţmonių pasirinkti prioritetai ir veiklos sritys atspindi jų svarbiausius poreikius. Strategijos
įgyvendinimas įgalins formuoti kaimo ţmonių verslumo įgūdţius, įvairinti kaimo verslus tausojant
gamtos išteklius ir panaudojant kultūros paveldą jų plėtrai, didinant verslų efektyvumą, maţinti
socialinę atskirtį tarp socialinių grupių, miesto ir regionų. Pasiekus strategijoje numatytus
rezultatus, pagerės Maţeikių r. sav. kaimo ţmonių gyvenimo kokybė.
Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija siekiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.m.
programos III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas―
tikslų ir atitinka šios krypties uţdavinius, priemonių aprašymus, nepaţeidţia kitų KPP krypčių
tikslų. Rengiant strategiją buvo išlaikytas suderinamumas ir tęstinumas su „Ilgalaikės Lietuvos
ekonomikos plėtros strategija―, Telšių regiono plėtros planu 2006-2013 m.m., Maţeikių rajono
2008-2013 m.m. strateginiu plėtros planu. Strategija suderinta su programomis, finansuojamomis iš
EB struktūrinių fondų: Europos regioninės plėtros, Europos socialiniu, Europos sanglaudos,
Europos ţuvininkystės fondais. Strategija parengta įtraukiant didelį kaimo aktyvą, kuriai pritarė
visos kaimo bendruomenės.
Strategija atitinka EB bendrijos horizontalioms sritims: darnaus vystymosi, lygių galimybių,
regioninės plėtros, informacinės visuomenės.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
8
1. ŠVLVVG VEIKLA
1.1. ŠVLVVG kūrimosi istorija
2005 09 01 Maţeikių r. sav. registruotos 143 asociacijos, 40 viešųjų įstaigų, 8 labdaros –
paramos fondai. Iš jų 24 kaimo bendruomeninės ir Maţeikių rajono kaimo bendruomenių sąjunga.
Didelis skaičius nevyriausybinių organizacijų lėmė tam tikrus bendradarbiavimo santykius tarp
savivaldybės ir pačių nevyriausybinių organizacijų ( toliau – NVO). Nuo 2000 m. Maţeikių r. sav.
kultūros skyriuje atsiranda atsakingas darbuotojas darbui su NVO ir jaunimu. 2001 m. Maţeikių r.
sav. taryba patvirtina nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo tvarką. Biudţete numatoma
40000 Lt eilutė nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti iš dalies. 2001 m. pirmą kartą
viešai skelbiamas Maţeikių rajono organizacijų projektų dalinio finansavimo konkursas. Gaunama
21 paraiška, kurių skaičius kiekvienais metais auga.
2001 m. Maţeikių r. sav., NVO vykdo bendrą projektą su Baltijos – Amerikos partnerystės
programa ir Viešojoje bibliotekoje įsteigiamas NVO informacijos ir paramos centras. Šio projekto
metu vyksta organizacijų mokymai, seminarai, nuperkamas kompiuteris, kopijavimo aparatas ir
kitos techninės priemonės, kuriomis gali naudotis rajono organizacijos. Prasideda glaudesnis
bendradarbiavimas tarp pačių rajono organizacijų, atsiranda bendri projektai, renginiai skirti
jaunimui, ţmonėms su negalia, turintiems priklausomybę asmenims. Uţsimezga tarptautinis
bendradarbiavimas su Lenkijos bei Latvijos respublikos organizacijomis. Organizuojamos išvykos į
uţsienio šalis. Aplankomos Lenkijos ir Latvijos nevyriausybinės organizacijos. Domimasi jų
patirtimi, aptariami bendri projektai. Rajono laikraštyje „Būdas ţemaičių― atsiranda puslapis,
kuriame rašoma apie NVO veiklą, jų įgyvendinamus projektus.
Kaimo ţmonės aktyviai ėmė burtis nuo 2002 m. Susibūrę į bendruomenes kaimo ţmonės
ėmė teikti savo pasiūlymus seniūnijoms organizuoti talkas, kultūrinius, sportinius renginius.
Atsiranda poreikis įsisavinti savivaldybės bei kitų fondų siūlomą paramą. Reikalingi mokymai
kaimo bendruomenėms, atsiranda būtinybė koordinuoti jų veiklą, skubiai perduoti informaciją, bei
būtinybė pasidalinti patirtimi. 2003 metais įkuriama Maţeikių rajono kaimo bendruomenių sąjunga.
Kaimo bendruomenių veikla tapo labiau koordinuota. Išryškėjo bendros problemos, kurių greitesnis
sprendimas priklauso nuo bendruomenių vieningos veiklos. Tai pirmiausia – susikalbėjimas su
rajono savivaldybe dėl kaimo infrastruktūros gerinimo, vandentiekio ir vandenvalos, patalpų
bendruomenių centrams įrengimo, dėl pastatų teisinės registracijos. 2004 m. organizuotas seminarų
ciklas visų seniūnijų kaimo bendruomenėms „Bendruomenių veiklos organizavimas. Projektų
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
9
paraiškų pildymas, projektų vykdymas ir atsiskaitymas uţ veiklą―. Seminarus vedė Plungės rajono
Babrungo kaimo bendruomenės pirmininkė Janina Danielienė. Tais pačiais metais seminarą apie
Europos Sąjungos fondų lėšų įsisavinimą vedė Lietuvos Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė
Guoda Burokienė. 2003 m. organizuotas susitikimas su Lietuvos Ţemės ūkio rūmų pirmininku J.
Ramonu, 2004 m. Seimo narys Rimantas Dagys rengė susitikimus su rajono kaimo
bendruomenėmis, supaţindindamas kaimo ţmones ES fondų parama, Lietuvos kaimo ateitimi.
Įsikūrus Kaimo bendruomenių sąjungai, atsirado didesnės galimybės bendrauti su Telšių
apskrities bendruomenėmis: rengiamos bendros konferencijos, seminarai. 2004 m. rugsėjo mėn.
organizuota ekskursija po Plungės raj. susipaţįstant su nuveikta kaimo bendruomenių Babrungo,
Platelių veikla.
Maţeikių rajone įsikūrusios NVO turėjo siaurą funkcinę paskirtį – spręsti tam tikros
socialinės grupės iškilusias problemas. Rajono savivaldybėje įsikūrusios 24 kaimo bendruomenės
apėmė tik dalį Maţeikių r. sav. kaimo gyvenamosios teritorijos ir rūpinosi formalios bendruomenės
narių klausimų sprendimu jų gyvenamojoje vietovėje. Organizacijos, kuri apjungtų visą Maţeikių r.
sav. kaimo gyvenamąją vietovę ir atstovautų visų socialinių partnerių interesus, nebuvo. Lietuvai
įstojus į Europos Sąjungą (toliau - ES) atsirado galimybė pasinaudoti ES valstybių patirtimi
įgyvendinant „Leader+ pobūdţio priemonę― (toliau – LEADER+).
LEADER+ yra viena iš Europos Sąjungos bendrijų iniciatyvų, kurios tikslas – skatinti
kaimo plėtrą. LEADER+ veiklos pagrindas yra vietos ištekliai ir kaimo gyventojų iniciatyvumas.
Pagal šią priemonę remiami kūrybiški plėtros ir kaimo vietovių atnaujinimo metodai, skatinamas
bendradarbiavimas ieškant naujų kaimo plėtros idėjų.
Perimdama vakarų valstybių patirtį 2004 08 08 Maţeikių r. sav. pasirašyta vietos veiklos
grupės steigimo sutartis. 2004 m. rugsėjo mėn. Maţeikių raj. Ţemalės kaime buvo įregistruota
asociacija pavadinta Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė (toliau - ŠVLVVG). ŠVLVVG
kūrimo iniciatorės buvo Maţeikių r. sav. administracijos specialistė darbui su NVO ir jaunimu
Loreta Rubeţienė, Ţemalės kaimo bendruomenės pirmininkė Anita Avdaljan, Sedos Vytauto
Mačernio vidurinės mokyklos direktorė bei Maţeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos
pirmininkė Genoveita Gricienė, Pievėnų kaimo bendruomenės pirmininkė, rajono kaimo
bendruomenių sąjungos sekretorė Rūta Končiūtė.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
10
ŠVLVVG steigėjai
Kūrimąsi paskatino iniciatorių ir steigėjų dalyvavimas Lietuvos ţemės ūkio universiteto ir
kitų institucijų organizuojamuose seminaruose bei mokymuose apie LEADER + programą.
Kuriant ŠVLVVG buvo manoma, kad prie šios idėjos prisidės ir kitos Šiaurės vakarų
Lietuvos kaimo gyvenamosios vietovės ir stambesnė organizacija galės vykdyti stambesnius
projektus, tarptautinį bendradarbiavimą.
Nepavykus rasti konsensuso su kitomis Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupėmis, į
ŠVLVVG veiklą įsijungė visos Maţeikių r. sav. kaimiškosios teritorijos atstovai.
ŠVLVVG turi tikslą ugdyti gebėjimus ir sutelkti kaimo bendruomenes vietos problemų
sprendimui, maţinti socialinę atskirtį tarp įvairių socialinių grupių, ypač jaunimo, moterų,
neįgaliųjų, įtraukiant maţiau aktyvius, socialiai atskirtus kaimo gyventojus, atliekant vietovės
studiją, rengiant ir įgyvendinant strategijas, siekiant kaimo verslų įvairinimo, gyventojų pajamų
augimo ir geresnės gyvenimo kokybės. Minėti tikslai sėkmingai įgyvendinami.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
11
1.2. ŠVLVVG plėtra ir veiklos administravimas
2004 - 2007 m. laikotarpyje ŠVLVVG stiprėjo kaip organizacija ir pasiekė visuotinį
pripaţinimą Maţeikių rajono savivaldybės vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų tarpe ir
įgavo kaimo gyventojų pasitikėjimą. 2004 10 10 buvo pateikta paraiška NMA „Kaimo vietovės
studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo
Maţeikių r. savivaldybės kaimo gyvenamojoje vietovėje― ir gauta 12 000 Lt parama minėto
projekto įgyvendinimui. ŠVLVVG parengė Ţemaičių bendruomenės fondui projektą „Telšių
apskrities kaimiškųjų bendruomenių ryšių stiprinimas - ţingsnis į kaimo plėtros pokyčius‖, gavo
finansavimą ir administravo, valdė finansus pasiekdami šių rezultatų: išleistas informacinis bukletas
apie ŠVLVVG, išplatintas bendruomenių informavimui, surengtas stalas – diskusija su Telšių
apskrities kitų rajono vietos veiklos grupių atstovais.
Sėkmingai parengta bandomoji integruota strategija 2006 -2008 m. m. laikotarpyje, kuri
uţsienio ekspertų buvo teigiamai įvertinta ir uţėmė šeštą vietą Lietuvos vietos veiklos grupių
parengtų strategijų tarpe ir gavo 508, 8 tūkst. Lt minėto projekto įgyvendinimui.
Įvykę pokyčiai kaimo plėtros srityse įtakojo parengtos strategijos tobulinimą ir koregavimą.
ŠVLVVG po pakartotinių tyrimų atliko minėtos strategijos pakeitimus. Tobulinant 2006 -2008
metų laikotarpiui parengtą bandomąją integruotą strategiją kartu buvo vykdomas jos įgyvendinimas.
Strategijoje numatytos priemonės apima visas aštuonias kaimiškąsias seniūnijas (1 pav.).
1 pav. Strategijos įgyvendinimo teritorija
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
12
Iš gautos paramos 508,8 tūkst. lt paramos sumos sudarytas biudţetas, kuriame 81,9 proc.
skirta strategijos projektų įgyvendinimui, 18,1 proc. – administravimo išlaidoms. Uţsitęsus
strategijos vertinimui ir paramos skyrimo laikotarpiui dalį projekte numatytų priemonių potencialūs
pareiškėjai įgyvendino iš kitų finansavimo šaltinių, be to, vykstantys spartūs pokyčiai rinkoje
privertė daryti strategijos korektūrą. Pakeitimus reikėjo derinti su Ţemės ūkio ministerija ir
Nacionaline mokėjimo agentūra, ko pasekoje uţsitęsė strategijos įgyvendinimo terminai. 2007 12
01 dienai buvo įsisavinta tik 1,2 proc. projektams įgyvendinti skirtų lėšų ( 2 pav.).
2 pav. Strategijos lėšų įsisavinimas, 2007 12 01
Šaltinis. ŠVLVVG duomenys.
Labai skyrėsi bendruomenių ir kitų potencialių pretendentų į paramą pagal atskiras
seniūnijas. Penkių seniūnijų pretendentai visai nepageidavo paramos verslo plėtrai, kitų seniūnijų
atstovai norėjo paramos tik kultūros centrų plėtrai. Aktyviausiai projektinėje veikloje dalyvavo
Ţidikų seniūnijos pretendentai ( 3 pav.).
42305
61500
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
45000
2007.12.01
Panaudota lėšų
administarvimui (Lt)
panaudota lėšų vietos
projektams įgyvendinti
(Lt)
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
13
3 pav. Vietos projektų paraiškų skaičius pagal seniūnijas
Šaltinis. ŠVLVVG duomenys.
ŠVLVVG skelbė papildomą kvietimą teikti vietos projektų paraiškas. Antrame kvietime
gautos 22 vietos projektų paraiškos, trečiame 2 paraiškos, kurios gavo finansavimą įgyvendinimui
(1 lentelė). ŠVLVVG sėkmingai įgyvendino bandomąją integruotą strategiją, pasiekė numatytus
tikslus.
1 lentelė. Gautų vietos projektų paraiškų skaičius
Kvietimas Data Gautų vietos
projektų
paraiškų, vnt.
Skirtas
finansavimas
vietos
projektams
Skirta lėšų Lt
Pirmasis 2006 11 24 – 2007 01 19 15 8 91 745,00
Antrasis 2007 09 11 – 2007 10 22 22 21 324 009,00
Trečiasis 2008 04 08-2008 04 14 2 2 65 896,00
Šaltinis. ŠVLVVG duomenys
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Viekšnių
Sedos
Šerkšnėnų
Laiţuvos
Ţidikų
Reivyčių
Tirkšlių
Maţeikių apyl.
Sen
iūn
ijo
s
Verslo Bendruomenių Seniūnijų, kultūros centrų
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
14
Uţ sėkmingą integruotos bandomosios strategijos įgyvendinimą 2007 08 30 d. ŠVLVVG
buvo apdovanota Ţemės ūkio ministerijos padėkos raštu.
Padėkos raštas
Įgyvendinant projektą ŠVLVVG suformavo savo administracinį aparatą, gebantį
administruoti ir įgyvendinti projektus, vykdyti finansinę apskaitą ir atskaitomybę, įtraukti kaimo
aktyvą į kaimo gyventojų gyvenimo gerinimo klausimų sprendimą.
ŠVLVVG be aukščiau minėtų vykdytų projektų aktyviai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant
projektus ir iš kitų finansavimo šaltinių, kas turėjo didelę naudą kaimo bendruomenėms
partnerystei, įgūdţiams stiprinti ir kt. (2 lentelė).
2 lentelė. ŠVLVVG 2004-2007 m.m. parengtų ir įgyvendintų projektų sąrašas
Eil.
Nr.
Projekto pavadinimas Įgyvendinimo
laikotarpis
Projekto
vertė Fondas
1 Buhalterinė apskaita maţose NVO 2006 3360 Maţeikių rajono
savivaldybės
administracijos lėšos
NVO projektams
remti 2 Kaimo vietovės studija ir integruotos
bandomosios strategijos parengimas,
siekiant gyvenimo kokybės gerinimo
Maţeikių rajono savivaldybės kaimo
gyvenamojoje vietovėje
2005 2950 Maţeikių rajono
savivaldybės
administracijos lėšos
NVO projektams
remti 3 Telšių apskrities kaimiškųjų
bendruomeninių ryšių stiprinimas –
ţingsnis į kaimo plėtros pokyčius
2005 1783 Ţemaičių
bendruomenės fondas
4 Partnerystė – sėkmės garantas 2007 4220 Maţeikių rajono
savivaldybės
administracijos lėšos
NVO projektams
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
15
remti 5 ŠVLVVG kaimo plėtros ir kokybės
gerinimo projektas
2007 1421 Maţeikių rajono
savivaldybės
administracijos lėšos
NVO projektams
remti 6 ŠVLVVG kaimo plėtros ir kokybės
gerinimo projektas
2008 2371 Maţeikių rajono
savivaldybės
administracijos lėšos
NVO projektams
remti Šaltinis: ŠVLVVG duomenys
ŠVLVVG kaip organizacija aktyviai dalyvavo vietos, respublikos ir tarptautinio lygmens
veiklos srityse:
- 2007 03 09 uţmegzti ryšiai su Vokietijos Respublikos Steinfurto apskrities
VVG, kurių metu Telšių apskrityje buvo derinami klausimai dėl bendro projekto su Steinfurto
apskritimi pagal LEADER programą rengimą;
- 2007 04 21 surengta išvyka - susitikimas su Kaišiadorių rajono savivaldybės VVG,
pasirašyta bendradarbiavimo sutartis;
- 2007 05 17 dalyvauta tarptautinėje konferencijoje „LEADER programa Baltijos
šalyse: laimėjimai ir perspektyvos―, ŠVLVVG nariai susipaţino su uţsienio partnerių patirtimi
įgyvendinant Leader programą;
- 2007 06 12 surengta išvyka - susitikimas su VVG „Pajūrio iniciatyvos‖, kurios
metu aptartos bendradarbiavimo bei dalijimosi patirtimi galimybės rengiant naują strategiją bei
įgyvendinant bandomąją integruotą strategiją;
- 2007 08 03 pasirašytas ketinimo bendradarbiauti susitarimas su Steinfurto ţemės
VVG, Vokietijos Respublika;
- 2007 09 21-24 išvyka - susitikimas su West Cork VVG, Skiberine, Airijos Respublika,
aptartos bendradarbiavimo galimybės 2007-2013 metams. Aplankyti projektai, kurie buvo vykdyti
2000-2006 metais. Dalyvauta kasmetiniame maisto festivalyje, kurį rengia Verslininkų asociacija
West Cork VVG;
- 2007 12 06 dalyvauta konferencijoje Latvijoje, su Saldus rajono vystymo asociacija
pasirašyta bendradarbiavimo sutartis;
VVG aktyviai įsijungė į vietos plėtros strategijos rengimą 2008-2014 m. laikotarpiui. 2007
04 11-20 VVG organizavo mokymus tema „Kaimo vietovės studija ir plėtra 2007-2013 m.―,
kuriuose kaimo gyventojams buvo suteikta pagrindinė informacija apie Europos Sąjungos ir
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
16
Lietuvos skiriamą paramą kaimui 2007 -2013 m. m., aštuonių seniūnijų 123 klausytojai įtraukti į
vietos plėtros strategijos rengimą. Pagal parengtą veiklų planą buvo vykdomas minėtos strategijos
rengimo darbai, kurie bus pateikti kitame skyriuje.
VVG kaip organizacija sistemingai vykdė skaidą apie savo veiklą ir per įvairias
informacijos priemones įtraukė kaimo aktyvą į strategijos rengimą ir jos įgyvendinimą.
Laikraščiuose „Būdas ţemaičių―, „Santarvė― rajono gyventojai pastoviai buvo informuojami
apie bandomosios strategijos rengimą, įgyvendinimą, paramos gavimą ir vietos plėtros strategijos
2008-2014 m. m. rengimą bei kitas vykdomas veiklas. Publikuoti straipsniai bei jų trumpas turinys
pateikiami 7 priede. Sukurta ŠVLVVG svetainė http://svlvvg.uzeik.net, kurioje talpinama visa
informacija apie ŠVLVVG veiklą, jos pasiekimus, integruotos bandomosios strategijos
įgyvendinimo eigą, 2007 -2013 m. m. vietos plėtros strategijos rengimą.
Vietos veiklos grupės nariai kviečiami ir dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir vietos
renginiuose. ŠVLVVG narė L. Rubeţienė yra ,,Leader + pobūdţio priemonė― įgyvendinimo
koordinavimo grupės narė. 2007 m. spalio 27 d. vykusiame Lietuvos vietos veiklos grupių
visuotiniame susirinkime buvo kuriamos Lietuvos VVG tinklas, tvirtinami jo įstatai ir renkama
valdyba. ŠVLVVG pasiekimai ir respublikinis pripaţinimas įtakojo tai, kad valdybos narys M.
Narbutas išrinktas į tinklo valdybos narius ir atstovaus Šiaurės vakarų Lietuvos krašto vietos veiklos
grupių interesus.
VVG trijų metų darbo patirtis ir pasiekti rezultatai rodo jos kaip organizacijos
gebėjimus formuoti kvalifikuotų ţmonių valdymo personalą, administruoti ir efektyviai
įsisavinti ES ir kitas kaimui skirtas lėšas, didinti kaimo gyventojų pilietinį aktyvumą ir įtakoti
spartesnę kaimo plėtrą, norint uţtikrinti kaimo ţmonių gyvenimo kokybės gerinimą, kuri
atitinka ŠVLVVG misija – apjungti įvairių socialinių grupių ir partnerių interesus, siekiant
suaktyvinti kaimo gyventojus, valdţios ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ugdant jos
narių motyvaciją ir gebėjimus aktyviau dalyvauti ekonominėje, socialinėje, aplinkosaugos ir
kultūros paveldo prieţiūros ir išsaugojimo veikloje, įgyvendinat LEADER metodą ŠVLVVG
teritorijoje.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
17
1.3. ŠVLVVG valdymas ir partnerystė
VVG valdymą ir jo sistemą reglamentuoja įstatai. Vietos veiklos grupės valdyme
išskiriamos trys pakopos:
- vietos veiklos grupės narių visuotinis susirinkimas;
- vietos veiklos grupės valdyba;
- vietos veiklos grupės pirmininkas.
Įstatuose tuo pačiu apibrėţiamos kiekvieno valdymo organo funkcijos ir veiklos ribos.
Aukščiausias VVG valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas, kuris renka valdybą,
valdybos pirmininką. Įstatuose tuo pačiu apibrėţiamos kiekvieno valdymo organo funkcijos ir
veiklos ribos. Pirmoji ŠVLVVG valdyba buvo išrinkta iš 18 narių. 56 proc. valdybos narių sudarė
socialinių ir ekonominių partnerių bei asociacijų atstovai, 22 proc. – verslo partneriai ir 22 proc. -
vietos valdţios atstovai. 2008 01 10 ŠVLVVG nauja valdyba išrinkta iš 10 narių.
ŠVLVVG valdyba
60 proc. valdybos narių sudaro socialinių ir ekonominių partnerių bei asociacijų atstovai, 20
proc. – verslo partneriai ir 20 proc. - vietos valdţios atstovai (4 pav.).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
18
6020
20
4 pav. Valdybos struktūra, proc.
ŠVLVVG atstovauja įvairių vietos grupių interesams, išlaikytas ir įgyvendintas partnerystės
principas. Partnerystė atstovauja kaimo vietovę, ją sudaro abiejų lyčių ir amţiaus nariai, tikslinės
grupės, įtraukti jaunimo atstovai, išlaikyta abiejų lyčių pusiausvyra. Valdybos sudėtyje yra
jaunuolė, 6 moterų ir 4 vyrai. Moterys sudaro 60 proc. valdybos narių, vyrai – 40 proc. Jaunimo
interesus atstovauja Viktorija Zubovaitė – Steponavičienė, gimusi 1983 m., Urvikių kaimo
bendruomenės narė, UAB „Retoras―, juristė. Turinti patirtį ir norą atstovauti ir ginti kaimo
gyventojų interesus. Dalyvauja ir organizuoja įvairius jaunimo renginius ir turi jų pasitikėjimą. Taip
pat valdybos sudėtyje yra asmenys, kompetentingi aplinkos apsaugos klausimais. ŠVLVVG
aplinkosauginės darbo grupės vadovas Algirdas Vilkas - mokytojų ekologų klubo vadovas,
biologijos mokytojas metodininkas, Jaunųjų gamtininkų stoties direktorius.
Pirmininkas atstovauja ŠVLVVG, jos vardu sudaro ir pasirašo sutartis su fiziniais ir
juridiniais asmenimis, pagal savo kompetenciją atstovauja ŠVLVVG interesams valstybinėse,
nevyriausybinėse organizacijose, santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, organizuoja,
koordinuoja jos veiklą.
Naujų narių priėmimo ir išstojimo tvarka. ŠVLVVG didelį dėmesį skiria grupės narių
plėtrai ir rotacijai. ŠVLVVG yra parengusi naujų narių priėmimo, valdybos narių rotacijos sistemą.
ŠVLVVG veiklą reglamentuoja vietos veiklos grupės įstatai, kurie numato, kad į VVG priimami
asmenys pasiūlius ne maţiau kaip dviems vietos veiklos grupės nariams ir jų narystei vietos veiklos
grupėje pritarus pirmininkui. Sprendimas dėl naujo nario priimamas valdybos posėdyje, kai uţ jį
balsuoja ne maţiau kaip 2/3 visų valdybos narių dalyvaujančių balsų dauguma.
Vietos veiklos grupės nariais gali būti pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai
uţsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripaţįstantys asociacijos įstatus, neturintys
jai ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančių tikslų.
Vietos veiklos grupės narys gali būti iš jos pašalintas, jeigu jo veikla prieštarauja vietos
veiklos grupės tikslams ir Lietuvos Respublikos teisės aktams, trukdo įgyvendinti vietos veiklos
grupės uţdavinius ir vykdyti jos funkcijas. Vietos veiklos grupės nariai šalinami pirmininko
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
19
sprendimu. Vietos veiklos grupės narys turi teisę teikti pasiūlymus vietos veiklos grupės veiklai
gerinti, dalyvauti vietos veiklos grupės visuotiniuose narių susirinkimuose su sprendţiamojo balso
teise, rinkti ir būti išrinktu į vietos veiklos grupės renkamus valdymo organus, gauti informaciją
apie vietos veiklos grupės veiklą, bet kada išstoti iš vietos veiklos grupės, įgyvendinti kitas
įstatymuose numatytas neturtines teises.
Išstojęs arba pašalintas ŠVLVVG narys praranda visas ŠVLVVG nario teises, kurios
numatytos įstatuose. Pašalintas narys negali būti renkamas į ŠVLVVG valdymo organus, praranda
teisę dalyvauti jame priimant sprendimus. ŠVLVVG, turėdama tikslą formuoti stabilų ir kūrybingą
komandą, numatė priemones, kurios uţkirstų kelią neatsakingiems ŠVLVVG nariams. Išstojus arba
pašalinus iš ŠVLVVG narių numatyta, kad pakartotinai į ŠVLVVG grupę galės įstoti tik praėjus
metams ir pateikus dviejų ŠVLVVG narių rekomendacijas. Jiems lieka teisė, kaip vietovės
atstovams pareikšti savo nuomonę, dalyvauti organizuojamuose viešuose susirinkimuose,
konferencijose, tačiau neturi teisės balsuoti.
Įvairių socialinių grupių interesų derinimas ir sprendimų priėmimas. ŠVLVVG susikūrė
turėdama tikslą įtraukti kaimo ţmones, valdţios ir verslo partnerius siekiant bendro tikslo –
pagerinti vietos ţmonių gyvenimo kokybę. Pati grupės kūrimosi eiga, veiklos organizavimas,
vadyba ir kaip vienas iš jo elementų, sprendimų priėmimas pagrįsti demokratinu principu ir
vykdomas prisilaikant ŠVLVVG veiklą reglamentuojančių dokumentų.
Vietos veiklos grupės įstatai reglamentuoja kiekvienos valdymo grandies veiklos ribas.
Visuotinis Vietos veiklos grupės narių susirinkimas, papildo ir keičia Vietos veiklos grupės įstatus,
renka ir atšaukia vietos veiklos grupės valdybą ir jos narius ne maţesne kaip 2/3 visų vietos veiklos
grupės narių visuotinio susirinkimo balsų dauguma, renka ir atšaukia iš pareigų vietos veiklos
grupės pirmininką, tvirtina valdybos parengta vietos veiklos grupės veiklos programą, skiria ir
atšaukia revizorių (auditorių ar audito įmonę), nustato vietos veiklos grupės finansinės veiklos
vidaus kontrolės tvarką, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, išklauso ir įvertina
revizoriaus (auditoriaus ar audito įmonės) patikrinimo rezultatus, imasi priemonių revizoriaus
(auditoriaus ar audito įmonės) nustatytiems trūkumams ir paţeidimams pašalinti, priima galutinį
sprendimą dėl labdaros ir paramos suteikimo, nustato vietos veiklos grupės narių stojamųjų įnašų
dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, tvirtina vietos veiklos grupės metinę valdybos
veiklos ir metinę finansinę atskaitomybę, priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar
dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, įstatymų nustatyta tvarka priima sprendimą reorganizuoti
ar likviduoti vietos veiklos grupę. Vietos veiklos grupės valdyba teikia pasiūlymus dėl Vietos
veiklos grupės įstatų pakeitimo, svarsto Vietos veiklos grupės pirmininko parengtą Vietos veiklos
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
20
grupės veiklos programą ir teikia tvirtinimui visuotiniam vietos veiklos grupės narių susirinkimui,
nustato Vietos veiklos grupės finansinės veiklos vidaus kontrolės tvarką, laikantis įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatytos tvarkos, išklauso ir įvertina revizoriaus (auditoriaus ar audito įmonės)
patikrinimo rezultatus, imasi priemonių revizoriaus (auditoriaus ar audito įmonės) nustatytiems
trūkumams ir paţeidimams pašalinti priima galutinius sprendimus dėl naujų narių priėmimo ir
pašalinimo iš vietos veiklos grupės, teikia pasiūlymus dėl labdaros ir paramos suteikimo, priima
galutinį sprendimą dėl vietos veiklos grupės lėšomis finansuojamų projektų atrankos, teikia
visuotiniam narių susirinkimui metinę finansinę atskaitomybę, galutinę ataskaitą apie vietos veiklos
grupės veiklą.
Vietos veiklos grupės pirmininkas atstovauja vietos veiklos grupei, jos vardu sudaro ir
pasirašo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, pagal savo kompetenciją atstovauja Vietos
veiklos grupės interesams valstybinėse, nevyriausybinėse organizacijose, teismuose, santykiuose su
fiziniais ir juridiniais asmenimis, organizuoja bei koordinuoja vietos veiklos grupės veiklą, rengia
vietos veiklos grupės veiklos programą, ataskaitą bei teikia ją tvirtinti visuotiniam vietos veiklos
grupės narių susirinkimui, rengia vietos veiklos grupės veiklos planus, analizuoja, kaip jie
įgyvendinami, teikia pasiūlymus dėl jų įgyvendinimo gerinimo, teikia pasiūlymus dėl įstatų
pakeitimų ir papildymų, svarsto ir teikia tvirtinimui labdaros ir paramos teikimo klausimus,
įgyvendina šiuose įstatuose nurodytus vietos veiklos grupės tikslus ir uţdavinius, teikia pasiūlymus
dėl vietos veiklos grupės lėšomis finansuojamų projektų atrankos, nustato vietos veiklos grupės
vidaus tvarką ir santykių su trečiaisiais asmenimis principus, šaukia ir rengia vietos veiklos grupės
narių visuotinius ir vietos veiklos grupės valdybos narių susirinkimus, teikia pasiūlymus dėl naujų
narių priėmimo ir narių pašalinimo iš vietos veiklos grupės, atsiskaito uţ vietos veiklos grupės
veiklą visuotiniam vietos veiklos grupės valdybos narių susirinkimui, atidaro sąskaitas bankuose,
savo kompetencijos ribose priima ir atleidţia darbuotojus, uţmezga ir palaiko ryšius su
tarptautinėmis organizacijomis, tvirtina informacijos, kuri turi būti laikoma konfidencialia, sąrašą,
priima kitus šiuose įstatuose ar Valdybos narių susirinkimo sprendimuose vietos veiklos grupės
pirmininko kompetencijai priskirtus sprendimus.
Įstatuose numatytos narių teisės sudaro prielaidas demokratiniam valdymui ir kolegialiam
valdymo sprendimų priėmimui. Kiekvienas ruošiamas priimti sprendimas derinamas su vietos
gyventojais, t. y. svarstomas bendruomenių, suinteresuotų socialinių ţmonių grupių sueigose ir tik
radus bendrus sueities taškus svarstomas ŠVLVVG valdymo organų ir priimami galutiniai
sprendimai. Priimant sprendimą bet kokiame lygmenyje atliekami procedūriniai parengiamieji
darbai pateikiant rengiamą klausimą svarstymui. Jei strateginio pobūdţio sprendimas, tai jis
aptariamas suinteresuotų ţmonių grupėse, derinamas su valdţios atstovais ieškoma finansavimo
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
21
šaltinių arba teisinio pagrindimo ir tik tada pateikiamas svarstymui valdybai ar visuotiniam
susirinkimui. Einamieji, organizaciniai sprendimai priimami numatytos kompetencijos ribose.
ŠVLVVG savo prigimtimi jungia įvairias institucijas, subjektus ir ţmones. Jos misija – integruotai
spręsti darnios kaimo plėtros klausimus savo vietovėje.
Konfliktų sprendimas. Visuomenėje, tame tarpe, kaimo vietovėje vyksta pokyčiai, kuriuos
įtakoja pasikeitimai rinkoje, valdymo struktūrose, personalijose. Kiekvienas pasikeitimas skirtingai
priimamas atskirų individų ir daţnai sutinka pasipriešinimą. Priimant bet kurį sprendimą ŠVLVVG
susidūrė su atskirų institucijų ir ţmonių interesais. Daţnai į tą patį klausimo sprendimą ţiūrima per
skirtingus interesus, gimdoma konfliktinė situacija, t.y. įvyksta nesutarimas tarp dviejų ar daugiau
pusių. Konfliktai kyla dėl skirtingo suvokimo, skirtingų vertybių, skirtingų interesų ir psichologinių
poreikių, o taip pat dėl ribotų išteklių norint įgyvendinti vieną ar kitą priemonę. ŠVLVVG
įsitvirtindama kaip organizacija turėjo įtikinti kaimo bendruomenes, valdţios, verslo atstovus apie
savo geranoriškus siekius ir paramą bendrų tikslų įgyvendinimui. Tam buvo panaudojami
tarpusavio pokalbiai, diskusijos, viešai pristatoma ŠVLVVG veikla, planai ir visais atvejais bandyta
įtraukti konfliktuojančią pusę į bendrų problemų sprendimą tiek koreguojant priimtus sprendimus,
tiek juos įgyvendinant. Keturių metų laikotarpyje ŠVLVVG pavyko sumaţinti konfliktinių situacijų
skaičių ir uţtikrinti glaudų bendradarbiavimą su visomis suinteresuotomis grupėmis kolegialiam
sprendimų priėmimui ir konfliktinių prieţasčių šalinimui.
ŠVLVVG darbas su socialiai paţeistais ir atskirtais ţmonėmis. Kaip jau buvo minėta,
ŠVLVVG turi tikslą ugdyti gebėjimus ir sutelkti kaimo bendruomenes vietos problemų sprendimui,
maţinti socialinę atskirtį tarp įvairių socialinių grupių, ypač jaunimo, moterų, neįgaliųjų, įtraukiant
maţiau aktyvius, socialiai atskirtus kaimo gyventojus tiek atliekant vietovės analizę, tiek numatant
priemones, maţinančias socialinę atskirtį. ŠVLVVG jau savo, kaip organizacijos steigimo ištakose,
akcentą darė socialinės atskirties ţmonėms. Anita Avdaljan 2004-2007 02 07 m. m. laikotarpyje
buvo išrinkta ŠVLVVG pirmininke, sėkmingai organizavo VVG veiklą, vadovavo rengiant
integruotą bandomąją kaimo strategiją. Pati turėdama fizinę negalią didelę laiko dalį skiria darbui su
negalią turinčiai kaimo ţmonėmis. Jos prašymu 2005 metais seniūnas, pagal Viešųjų darbų
programą, skyrė dvi moteris, kurios dviem neįgaliesiems Ţemalės gyventojams sutvarko būstą,
sodybą ir atlieka kitus buities darbus. Jos iniciatyva prieš šventes organizuojamos akcijos, kurių
metu surinktas maistas ar rūbai, padalijami neįgaliesiems. Ji padeda nukentėjusiems po gaisro ar
stichinių nelaimių, gauti iš rajono savivaldybės ar kitų ţinybų paramą, organizuoja rinkliavas
paremti pinigais ar daiktais.
Talidas Ostrauskas – ŠVLVVG socialines grupės narys. Maţeikių r. policijos komisariato
prevencijos poskyrio viršininkas, nuo 2007-04-13 Maţeikių rajono policijos komisariato viršininko
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
22
pavaduotojas, judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą― Maţeikių skyriaus narys, parengęs ir
įgyvendinęs projektus: „Saugi kaimynystė―, „Uţkirskime kelią narkotikams―, „Saugi mokykla―,
„Laisvalaikis sportui―, „Gera pradţia― skirta vaikų socializacijai, „Nusikaltimų veikų Maţeikių
rajone prevencija― skirta siekti saugesnės aplinkos, „Saugi ir sveika visuomenė―, „Mes irgi
visuomenės dalis― kuri skirta nuteistų asmenų integracijai į visuomenę, šuo metu rengia dar dvi
prevencinės programas „Taip saugiau― skirta vienkiemių bei atokesnių gyvenamųjų vietovių
gyventojų saugumo didinimui ir „Gyventi blaiviai― skirta narkomanijos prevencijai. „Iniciatyva ir
partnerystė – Gyvenimo kokybės gerinimas―. Išklausęs seminarus tema: „ES struktūrinių fondų
parama, LEADER+, Narkomanija, AIDS, problemos ir pagrįsti sprendimai.
Albina Kiudulienė - daug dirba su Maţeikių rajono neformalaus jaunimo organizacijomis,
padeda jauniems ţmonėms rengti ir įgyvendinti projektus. Tai jaunimo festivaliai „Pasaka kine―,
kuris įtraukė jaunus filmų kūrėjus ne tik iš Maţeikių rajono, bet ir iš visos Lietuvos, renginys
„Prisiminkime atostogas―, kurio metu buvo demonstruojami filmai apie jaunų ţmonių įspūdţius
vasaros atostogų metu. Jos dėka keletą metų organizuojamos reabilitacinės sveikatingumo stovyklos
turintiems sveikatos problemų ir neįgaliems vaikams. Albina Kiudulienė aktyviai dalyvauja
sutrikusio intelekto bendrijos „Viltis― Maţeikių rajono veikloje, jų rengiamose projektuose, vasaros
stovyklose. Kartu su savivaldybe 2008 metais dalyvavo bendrame projekte „Ateik, tai tau―.
Projekto metu buvo įrengtos šaškių ir šachmatų lentos miesto poilsio parke. Tai dar viena vieša
erdvė vaikams ir jaunimui.
Irena Atkočaitienė – ŠVLVVG valdybos narė, Maţeikių rajono savivaldybės viešosios
bibliotekos direktorės pavaduotoja. Ji rūpinasi, kad rajono bibliotekose būtų aptarnaujami ne tik
galintys ateiti į bibliotekas, bet ir neįgalūs bei senyvo amţiaus gyventojai. Šie gyventojai
aptarnaujami namuose. Ji pati jau daugelį metų kas mėnesį neša knygas į namus neįgaliai kaimynei.
2005 m. Maţeikių rajono bibliotekininkų draugijai pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos
aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Maţeikių rajono organizacija, I. Atkočaitienė prisideda prie
bendrų renginių organizavimo. I. Atkočaitienė aktyviai dalyvauja A. Zuokienės inicijuotame
projekte „Nedelsk―, skirtame kovai su krūties vėţiu, yra šio projekto Geros valios ambasadorė
Maţeikių rajone. Parengta nuolat veikianti paroda, skirta moterims, organizuojami renginiai, kurių
metu lankytojams dovanojamos bibliotekininkų išlankstytos iš popieriaus gervelės – sveikatingumo
simbolis. Uţ aktyvų dalyvavimą respublikinio projekto „Nedelsk― veikloje Viešajai bibliotekai
gautas sertifikatas „Draugiška „Nedelsk― biblioteka― ir 10 ţydinčių gėlių lovelių. Daug dėmesio
taip pat skiriama darbui su vaikais. I. Atkočaitienė yra rengusi projektus, kurių dėka įsigytos lėlės,
širma lėlių teatrui, įkurtos ţaislotekos maţiesiems Maţeikių viešosios ir Sedos bibliotekų
lankytojams. I. Atkočaitienė rūpinasi, kad kasmet rajono bibliotekose vyktų tradiciniai renginiai,
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
23
skirti Tarptautinei vaikų knygos dienai ir Lietuvos nacionalinei bibliotekų savaitei, susitikimai su
rašytojais.
ŠVLVVG dalyvavimas VVG tinklo veikloje. Lietuvoje įsikūrusios VVG plečia savo veiklos
sritis, perţengia savo teritorijos ribas ir pradeda glaudų bendradarbiavimą su vietos ir tarptautinėmis
veiklos grupėmis. Minėto darbo koordinavimui Lietuvoje įkurtas VVG tinklas.
Vietos veiklos grupių tinklo steigiamasis susirinkimas įvyko 2007 m. spalio 27 d.
Susirinkimo metu buvo svarstyti ir priimti Vietos veiklos grupių tinklo įstatai, išrinktas Tinklo
pirmininkas, valdyba bei nustatyti stojamojo mokesčio ir nario mokesčio dydţiai.
Vietos veiklos grupių tinklo pirmininke 15 susirinkimo dalyvių pasitikėjimu (4 balsavo uţ kitą
kandidatą) išrinkta Rasa Birutytė, Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto
administratorė. Susirinkimas delegavo naujai išrinktą Tinklo pirmininkę Rasą Birutytę į Lietuvos
kaimo tinklo tarybą.
Tinklas įsikūrė turėdamas tikslą:
- atstovauti ir ginti Asociacijos narių interesus visose visuomeninėse, valstybinėse Lietuvos,
Europos Sąjungos ir tarptautinėse institucijose ir organizacijose
- sudaryti sąlygas glaudesniam VVG bendradarbiavimui tarpusavyje ir su valstybės
valdymo institucijomis: ŢŪM, NMA, kad racionaliau būtų panaudojami ir vystomi VVG
potencialai, kaimo plėtra;
- siekti uţtikrinti efektyvų bendradarbiavimą tarp Lietuvos VVG, Europos Sąjungos bei
tarptautinių organizacijų ir institucijų, tam įkuriant VVG tinklą ir panaudojant kitas organizacines
priemones.
Susirinkimas išrinko Tinklo valdybą iš 10 narių. Valdybai buvo patikėta deleguoti atstovus į
projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
priemones, atrankos komitetus:
V Komitetą išvadoms dėl projektų pagal priemones „Perėjimas prie ne ţemės ūkio veiklos―,
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai―, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas―, „Kaimo atnaujinimas ir
plėtra― deleguojamas Vytautas Zubas, Kauno rajono vietos veiklos grupės valdybos pirmininkas,
bei jį pavaduojantis Eugenijus Lunskis, Panevėţio rajono Vietos veiklos grupės pirmininkas.
Į VI Komitetą išvadoms dėl projektų pagal priemones „Vietos plėtros strategijų
įgyvendinimas―, „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas―, „Parama VVG veiklai,
įgūdţiams įgyti ir aktyviai pritaikyti― deleguojama Rasa Birutytė, Vietos veiklos grupių tinklo
pirmininkė, Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto administratorė, bei ją
pavaduojantis Egidijus Giedraitis, Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių vietos veiklos grupės
„Nemunas― pirmininkas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
24
ŠVLVVG nuo 2008 02 15 oficialus narys VVG tinkle. Šiaurės vakarų vietos veiklos grupės
nariai aktyviai dalyvauja Lietuvos VVG tinklo veikloje. Pirmas VVG tinklo posėdis įvyko 2005 03
01 Kaune. Posėdyje dalyvavo ŠVLVVG pirmininkė Anita Avdaljn ir Loreta Rubeţienė. Jau pirmo
posėdţio metu grupės narės aktyviai dalyvavo diskusijose, teikė daug pasiūlymų ir kėlė problemas
su kuriomis susidūrė rengdamos bandomąją integruotą strategiją.
2007 10 23 Loreta Rubeţienė ŠVLVVG valdybos buvo deleguota į Lietuvos VVG tinklo
asociacijos steigimo posėdį. Deleguodama savo narį ŠVLVVG išreiškė norą aktyviai dalyvauti
tinklo veikloje, bendradarbiauti su kitomis vietos veiklos grupėmis sprendţiant visoms VVG
aktualius klausimus ir problemas.
2008 01 19 Joniškyje įvyko pirmasis Vietos veiklos grupių tinklo valdybos posėdis, kuriame
dalyvavo 7 Valdybos nariai ir 14 vietos veiklos grupės atstovų iš vienuolikos vietos veiklos grupių
(dalyvavo atstovai iš Birštono, Maţeikių, Šiaulių, Pakruojo, Kauno, Jurbarko, Kalvarijos, Šilutės,
Molėtų, Birţų, Kelmės, Šilalės, Tauragės, Ukmergės, Kupiškio, Pasvalio rajonų).
VVG tinklo posėdţio metu
Daug diskusijų kilo svarstant vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo
plėtros 2007-2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas― priemonę „Vietos
plėtros strategijų įgyvendinimas―, įgyvendinimo taisyklių projektą. ŠVLVVG atstovė L. Rubeţienė
pateikė pastabos šių taisyklių projektui, kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos Ţemės ūkio
ministerijai. Posėdyje buvo patvirtintas Vietos veiklos grupių tinklo valdybos darbo reglamentas bei
Stojamųjų įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka
ŠVLVVG valdybos narių funkcijos, kompetencija, indėlis kaimo plėtrai atsispindi
pateikiant kiekvieno valdybos nario gebėjimų ir veiklos įvertinimą (9 priedas):
Genoveita Gricienė – ŠVLVVG pirmininkė. 2007 m. vasario 8 d. išrinkta ŠVLVVG
pirmininke ir atstovauja ŠVLVVG interesus įvairiuose lygmenyse, pasirašo sutartis, organizuoja ir
koordinuoja grupės veiklą, palaiko nuolatinį ryšį su rajono ir kitų institucijų atstovais.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
25
Aktyvi visuomenininkė, Maţeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, Sedos
labdaros fondo pirmininkė, Piliečių santalkos tarybos narė, ŠVLVVG steigėja, Sedos bendruomenės
pirmininko pavaduotoja, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė, Lietuvos Kaimo
bendruomenių sąjungos pirmininkė, Ţemaičių kultūros draugijos tarybos narė ir Sedos skyriaus
pirmininkė, tarptautinio muzikos ir meno festivalio „Maţeikiai 2007― organizacinio komiteto narė,
Vytauto Mačernio poezijos ir muzikos festivalio― 7-ios vizijos― vadovė.
G. Gricienė viena pirmųjų rajone ėmė domėtis LEADER + programa. Ji taip pat viena
pirmųjų ėmė tartis dėl bendradarbiavimo su Lietuvos Ţemės ūkio rūmų atstovais. Visuomenininkė
noriai dalinasi su kitų bendruomenių savanoriais savo patirtimi apie bendruomenių veiklos
aktyvinimą, projektų rengimą bei paraiškų pildymą ir teikimą įvairiems fondams. Jos iniciatyva
organizuota daug seminarų, mokymų, paţintinių ir mokomųjų išvykų. Ji pirmoji Maţeikių raj. sav.
kaimo vietovėje pagal ţmonių sugebėjimus ir norą įkūrė savanorių tikslines grupes: ekologinio,
socialinio, kultūrinio ir investicijų pritraukimo. Įsteigė Bendruomenės paramos centrą, daug
dėmesio skiria darbui su jaunimu – lengviausia į jaunus ţmones eiti per sportą, kultūrinius renginius
jaunimui. Jos iniciatyva įgyvendinamas projektas jaunimo stadionui įrengti, veikia futbolo ir
krepšinio komandos, kurios puikiai atstovauja Sedą tarp seniūnijų ir rajono varţybose, kasmet
organizuojamos tradicinės sporto šventės.
Turi didelę patirtį rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus. Dalyvavo rengiant projektus:
„Bendruomenės centras – savanorių mokymui―, „Jaunimas kaimui―, „Tiltas tarp kašubų ir
ţemaičių―, „Viešasis interneto centras―, „Kokį vandenį geria Sedos seniūnijos gyventojai―,
„Bendruomenių plėtra―, „Sedos bendruomenės resursai, lūkesčiai ir galimybės―, „Kaimo veiklos
judėjimas―, „Lietuva be skurdo ir atskirties―- Pilietinės visuomenės Instituto vykdomo projekto
Maţeikių rajono Savivaldybės grupės vadovė.
G. Gricienė dalyvauja organizuojant renginius ir teikiant paramą kaimo ţmonėms,
aktyvinant jaunimo veiklą. Uţ aktyvią visuomeninę veiklą G. Gricienė buvo apdovanota Lietuvos
Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus padėkos raštu.
Vaidas Braziulis – ŠVLVVG pirmininkės pavaduotojas atsakingas uţ finansus ir viešųjų
pirkimų komisijos pirmininkas. Nuo 2003 metų Auksodės kaimo bendruomenės narys, ŠVLVVG
narys, buvo išrinktas ŠVLVVG pirmininkės pavaduotoju, ekonominės grupės vadovu. Pasitelkiant
kaimo aktyvą dalyvavo rengiant bandomosios integruotos strategijos ekonominę dalį. Dalyvavo
vykdant projektus: 2004 m. „Aktyviame laisvalaikyje slypi sveikata ir stiprybė―, 2005 m. „Vyresnio
amţiaus ţmonės visuomenės dalis―, 2005 m. „Auksodės skverelio tvarkymas―, 2006m. „Maitinkis
sveikai – gyvenk ilgai―, 2006 m. „Sveikata didţiausias mūsų turtas―.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
26
Dabartiniu metu UAB „Dadotkų ūkis― direktorius, Auksūdţio kaimo bendruomenės narys,
aktyviai dalyvauja ŠVLVVG veikloje, atstovauja verslininkų interesus, turi gerų pasiūlymų ir idėjų
dėl kaimo ţmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Jo iniciatyvų dėka Auksūdţio kaimo gyventojai vis
aktyviau dalyvauja savo bendruomenės veikloje, įtraukiami į bendrų kaimo problemų sprendimą.
Aktyviai įsijungia į pasirengimą posėdţiams, bendradarbiavimo sutarčių rengimą. Visada
dalyvauja grupės dalykinėse išvykose ir seminaruose. Yra atsakingas uţ viešuosius pirkimus.
Dalykiškai veda tarybos posėdţius, nesant pirmininkei puikiai atstovauja grupę tiek rajono, tiek
Lietuvos mastu.
Gintautas Šmaiţys – ŠVLVVG pirmininkės pavaduotojas, atsakingas uţ ryšius su
verslininkais ir valdţios atstovais ir investicijų paiešką. G. Šmaiţys – verslininkas, UAB
„Maţeikių rugelis― direktorius, rajono savivaldybės tarybos narys – ekonomikos komiteto
pirmininkas, sugebantis surasti partnerius, planuoti ir pritraukti investicijas į kaimą. Būdamas
ŠVLVVG nariu ir pirmuoju pirmininkės pavaduotoju skatina produktyviai veiklai kaimo ţmones ir
bendruomenes, derina jų veiklą su vietos valdţios, verslo atstovais. Taip pat palaiko ryšius su
Maţeikių rajono savivaldybės tarybos nariais.
Irena Atkočaitienė – ŠVLVVG sekretorė, Leader metodo sklaidos grupės vadovė.
Atsakinga uţ ryšių su uţsienio partneriais palaikymą, finansų kontrolę. Kultūrinės darbo grupės
vadovė, rengiant 2007-2013 metų strategiją. Ji – Lietuvos bibliotekininkų draugijos Maţeikių
skyriaus narė, Maţeikių r. viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, turinti didelę patirtį
rengiant projektus. I. Atkočaitienė yra ir Maţeikių r. neformalaus NVO informacijos ir paramos
centro koordinatorė. Taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse
konferencijose, ruošia bei skaito pranešimus. Pastoviai kelia kvalifikaciją ir domisi pokyčiais
visuomenėje. Išklausė kursus „Viešųjų ir mokyklų bibliotekų modernizavimas informacinėje
visuomenėje― (Rionė, Bornholmas, Danija), „Tarptautinių projektų vadovų ruošimo programa―
(Telšių apskrities verslo inkubatorius, Kauno technologijos universiteto Europos institutas),
Praktika „Nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių bendradarbiavimas― Šiaurės šalių liaudies
akademijoje (Gioteborgas, Švedija), 48 akademinių val. kursai „NVO ir savivaldybių
bendradarbiavimas. NVO veiklos efektyvumo įvertinimas― (Lietuvos suaugusių švietimo
asociacija), Kvalifikacijos tobulinimas pagal neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programą
„Bandomosios integruotos kaimo plėtros strategijos rengimo ir įgyvendinimo ypatumai― (Lietuvos
Respublikos ţemės ūkio ministerija, Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnyba) ir kituose,
kurie pateikiami gyvenimo aprašyme.
I. Atkočaitienė turi didelę patirtį rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus: „Nori visiems
plačiai atverti bibliotekos duris, pradėk nuo vaikų― (Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
27
Vilniuje, Maţeikių rajono savivaldybė), Informacijos infrastruktūros bendruomenei formavimas
(Maţeikių rajono savivaldybė, Baltijos – Amerikos partnerystės programa), NVO informacijos ir
paramos centras (Maţeikių rajono savivaldybė), Filantropijos ugdymas kaimo bendruomenėje
(Šerkšnėnų bendruomenės sueiga) (Baltijos – Amerikos partnerystės programa, NVO veiklos
efektyvumo tyrimo metodika (Ţemaičių bendruomenės fondas, Maţeikių rajono savivaldybė),
Telšių apskrities kaimiškųjų bendruomenių ryšių stiprinimas – ţingsnis į kaimo plėtros pokyčius
(Ţemaičių bendruomenės fondas) ir kituose, kurie pateikiami gyvenimo aprašyme.
Viena svarbiausių NVO centro veiklos sričių – mokymai. I. Atkočaitienė organizavo
seminarus: „Projektų vadyba―, „Paraiškų rašymas―, „NVO veiklos pagrindai―, „NVO buhalterinė
apskaita―, „Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje: vaidmuo, teisė, interesai―, „Kompiuterio ir
interneto pradţiamokslis―, „Teisinis ir politinis klimatas filantropijai vystytis Lietuvoje―, „Lėšų
paieška projektinei veiklai―, „Efektyvus komandos formavimas. Komandos darbas―, „NVO ryšiai
su visuomene―, „Raštvedybos pagrindai―.
2005 m. sausio 27 d. apdovanota LR Ministro pirmininko Algirdo Brazausko padėkos raštu
ir vardine dovana uţ kruopštų darbą ir reikšmingą indėlį kuriant šiuolaikinę viešąją biblioteką, uţ
naujas iniciatyvas bei aktyvų dalyvavimą Lietuvos bibliotekininkų draugijos veikloje.
Irena yra aktyvi ŠVLVVG valdybos narė, kaupia ir sistemina vietos veiklos grupės veiklos
dokumentus, vykdo sklaidą, organizuoja vidaus ir tarptautinių ryšių uţmezgimą, svečių priėmimą,
bendradarbiavimo sutarčių pasirašymą.
Aktyvios valdybos narės I. Atkočaitienės dėka buvo plečiamas ŠVLVVG tarptautinis
bendradarbiavimas. Buvo uţmegzti ryšiai su Vokietijos Respublikos Steinfurto ţemės VVG ir 2007
08 03 pasirašytas ketinimo bendradarbiauti susitarimas. 2007 m. rugsėjo mėnesį uţmegzti ryšiai su
Airijos Vakarų Korko Leader kooperacine bendrove. Penki rajono VVG nariai susitiko su šios
bendrovės vadovais, lankėsi šios bendrovės organizuotame Maisto festivalyje, kuris yra vienas iš
jos projektų, finansuojamų pagal Leader programą. Ieškoma partnerių Skandinavijos šalyse.
Algirdas Vilkas – ŠVLVVG aplinkos apsaugos grupės vadovas. Mokytojų ekologų klubo
vadovas, biologijos mokytojas - metodininkas, knygos „Maţeikių krašto gamta― bendraautorius, 4
mokslinių straipsnių bendraautorius. ŠVLVVG atsakingas uţ aplinkosauginių klausimų sprendimą.
A. Vilkas yra Maţeikių gamtininkų stoties direktorius. Jo iniciatyva surinkta daug kraštotyrinės
medţiagos apie Maţeikių rajoną. Skaitė pranešimus mokslinėje konferencijose Čekijoje ir
Vokietijoje (1994), respublikinėje mokslinėje konferencijoje „Biologinė įvairovės tyrimai ir
aplinkosauginis švietimas regionuose― (2000), regioninėje konferencijoje „Aplinkosauga ir
ekologinis švietimas Telšių apskrityje― pranešimą „Gamtos paţinimas ir ekologinis ugdymas
ugdant moksleivių patriotizmą ir pilietiškumą― (2005), ŠVLVVG konferencijoje – „Maţeikių
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
28
geografinė ir demografinė situacija― (2005). Surengė rajone seminarą - konferenciją „Genetikos
projektiniai darbai― (2005). Paruošė kvalifikacijos tobulinimo programą, subūrė lektorių komandą ir
vedė seminarą „Aplinkosauginė veikla ugdymo institucijoje― (2006). Išleido metodinę priemonę
„Trumpas mokyklinis ţaliųjų samanų apibūdintojas― (1997), spaudoje paskelbė apie 100 straipsnių.
Svarbesni jų: „Lietuviškas vorų vardynas― (1996), „Entomologiniai tyrimai moksleivių
popamokinėje―.
Apdovanotas padėkos raštais uţ gerus mokinių pasiekimus rajono olimpiadose, nuoširdų
darbą. Vadovavo projektams „Varduvos salelės sutvarkymo akcija―, „Maţieji gamtos turtai –
visuomenės paţinimui―, „Baltųjų gandrų apskaita Maţeikių rajone―.
Įgyvendino projektus: „Aplinkosauginis švietimas ir jo sklaida Maţeikių rajone ugdymo
įstaigose―, „Kraštotyrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje―. Dalyvavo rengiant ir
įgyvendinant „Kaimo vietovės studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas siekiant
gyvenimo kokybės gerinimo Maţeikių r. sav. kaimo gyvenamojoje vietovėje― darbo grupėje, yra
šios grupės vadovas.
A. Vilkas – vienas iš aktyviausių gamtos gynėjų Maţeikiuose. Jis daro poveikį, kad rajono
savivaldybė privalo pasirūpinti graţiausiu Ţemaitijos kampeliu – Plinkšių durpynas būtų įteisintas
kaip saugoma teritorija – draustinis. Gamtosaugininkas aktyviai kovoja, kad Plinkšių durpynas,
kuris 2004 m. pagal Aplinkos apsaugos ministro įsakymą buvo įtrauktas į Plinkšių miško biosferos
poligoną, būtų apsaugotas nuo neigiamo poveikio ir sunaikinimo. Aktyviai dalyvauja sprendţiant
kaimo vandens, šiukšlių, oro taršos klausimus. Rengiant ir įgyvendinant 2007 - 2013 m.m. vietos
plėtros strategiją vykdys aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą ir prieţiūrą.
Loreta Rubeţienė – ŠVLVVG Vietos plėtros 2008-2014 m. strategijos projekto vadovė,
viešųjų pirkimų komisijos narė. Maţeikių r. sav. vyr. specialistė darbui su jaunimu ir NVO.
Specialistės iniciatyva daugelis rajono NVO bei jaunimo atstovų gilina ţinias įvairiuose
mokymuose, seminaruose. L. Rubeţienė – komunikabili, darbšti, pareiginga, atsakinga, nuolat
domisi naujovėmis, turimomis ţiniomis noriai dalinasi su kitais, turi gerus renginių organizavimo
įgūdţius. Jai puikiai sekasi organizuoti komandinį darbą.
L. Rubeţienė LEADER + programos sklaidos bei ŠVLVVG kūrimo iniciatorė, savo
entuziazmu greitai „uţkrėtusi― ir kitus aktyvius rajono visuomenininkus.
L. Rubeţienė turi didelę patirtį rengiant projektus, administruojant jų įgyvendinimą:
Aplinkos apsaugos tarnyboje parengtas ir finansuotas projektas „Maţeikių miesto valymo įrenginių
statyba―, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengtas ir finansuotas projektas „Uţkirskime
kelią narkotikams―, ta pačia tematika parengtas ir laimėtas tęstinis projektas, Baltijos - Amerikos
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
29
partnerystės programai parengtas ir finansuotas projektas „Savivaldybės ir NVO partnerystės
gerinimas―.
Aktyviai dalyvauja sprendţiant jaunimo uţimtumo, įtraukimo į viešąją veiklą, pilietiškumo
ugdymo, jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. L. Rubeţienė turi didelę patirtį kuriant
ir organizuojant NVO veiklą. Nuo 2004 m. ŠVLVVG valdybos narė, buvo atsakinga uţ darbą su
jaunimu. Jos patirtis ir gebėjimai leido sėkmingai organizuoti darbą su jaunimu, rengti ir
įgyvendinti projektus, palaikyti ryšius su NVO.
L. Rubeţienė 2005 m. buvo integruotos bandomosios strategijos rengimo projekto vadovė,
2007 m. vietos plėtros 2007-2013 m. strategijos rengimo projekto vadovė. Jos patirtis,
kompetencija, administraciniai, vadovavimo gebėjimai leido organizuoti sklandų strategijos
rengimą sėkmingai taikant principą „iš apačios į viršų―, apjungiant valdţios, verslo atstovus, kuriant
stiprią vietos partnerystę. Minėti projektai buvo sėkmingai įgyvendinti, pasiekti rezultatai bei įgytas
kaimo gyventojų pasitikėjimą ŠVLVVG kaip stipria ir patikima organizacija bei aukštos
kvalifikacijos valdybos nariais.
Nuo 2005 m. L. Rubeţienė „Leader + pobūdţio priemonės― įgyvendinimo koordinavimo
grupės narė, o 2007 m. buvo deleguota į Lietuvos Respublikos VVG tinklo valdybos sudėtį.
Viktorija Zubovaitė-Steponavičienė – ŠVLVVG atsakinga uţ darbą su jaunimu.
Viktorija Steponavičienė – atsakinga uţ darbą su jaunimu. UAB „Retoras― juristė.
Viktorija Steponavičienė – ŠVLVVG valdybos narė, Urvikių kaimo bendruomenės narė,
kompetentinga teisininkė, įgijusi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą Mykolo Romerio
universitete, šiuo metu neakivaizdţiai tęsianti Civilinės ir komercinės teisės magistrantūros studijas.
Ši valdybos narė aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Kaip Urvikių kaimo
bendruomenės narė ruošia ir padeda įgyvendinti projektus, susijusius su kaimo gyventojų, ypač
jaunimo, uţimtumo skatinimu. 2007 m. paruošė patriotiškumo idėjas puoselėjantį tęstinį projektą
„Čia mūsų namai―, sulaukusį didelio kaimo gyventojų susidomėjimo.
Viktorija Steponavičienė domisi ne tik teisės sfera, kaimo bendruomenės ir jaunimo
uţimtumo problemomis, bet ir etnokultūra, kultūros vertybių puoselėjimu. 2007 m. išklausė LR
Ţemės ūkio ministerijos organizuotus kursus: „Bendruomenės iniciatyvos skatinimas―, Lietuvos
kultūros centro organizuotus kursus Etninės kultūros puoselėjimo tema.
Albina Kiudulienė – Socialinės grupės vadovė. Atsakinga uţ ryšius su neįgaliųjų
organizacijomis. VšĮ Maţeikių ligoninės priėmimo - konsultacinio skyriaus vedėja, gydytoja
pulmonologė.
A. Kiudulienė - Maţeikių rajono katalikių moterų draugijos pirmininkė, Maţeikių rajono
ligonių astmos klubo medicinos vadovė, Lietuvos sutrikusio intelekto ţmonių bendrijos Maţeikių
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
30
skyriaus tarybos narė, Maţeikių gydytojų sąjungos valdybos narė, Maţeikių NVO tarybos narė.
Tai aktyvi ŠVLVVG valdybos narė, nuolat kelianti kvalifikaciją seminaruose bei staţuotėse
savo darbo srityje. Išklausyti kursai: „Medicininio bendravimo psichologija―, „NVO veiklos
efektyvumo įvertinimas―, „Lietuvos sveikatos sistema Europos integracijos kontekste―, Europos
respiratologų kongrese Glasgove, „Rizikos sirgti lėtinėmis ligomis maţinimas―, 2005-09-17 –
2005-09-21 Europos Respiratologų kongrese Kopenhagoje (18 kreditų), 2006-06-10 – 2006-06-18
„Pacientų teisės ir ţalos sveikatai atlyginimas―, staţuotėje Europos Respiratologų kongrese
Miunchene, Pasauliniame astmos susitikime Stambule.
Nuo 1999 metų vykdo ir įgyvendina rajoninius projektus, skirtus sergantiems kvėpavimo
ligomis, gydytojų tobulinimosi klausimais, rajono vaikų vasaros uţimtumui, NVO vadovams:
Projekto „Būkime sveiki― tęstinumas, paskaitų ciklas, sergantiems kvėpavimo takų ligomis,
Maţeikių rajono ligonių astmos klubo nariams, neįgaliesiems. 1999 – 2007 m. Maţeikių rajono
savivaldybė, rėmėjų lėšos.
Projektas, skirtas Maţeikių rajono gydytojams „Pradiniai gaivinimo įgūdţiai― 2004 m.
Maţeikių rajono savivaldybė.
Projektas, skirtas Maţeikių rajono gydytojams „Rizikos sirgti lėtinėmis ligomis maţinimas―
2005 m. Maţeikių rajono savivaldybė.
Projektas, skirtas Maţeikių rajono gydytojams „Pacientų teisės ir ţalos sveikatai
atlyginimas― 2006 m. Maţeikių rajono savivaldybė.
Projektas „NVO forumas 2006―, 2006 m. Maţeikių rajono savivaldybė.
Projektas „Stipri NVO – aktyvus pilietis― 2007 m. Maţeikių rajono savivaldybė.
Vaikų vasaros poilsio – reabilitacinės stovyklos 2004 – 2007 m. Maţeikių rajono
savivaldybė, Švietimo ministerija, rėmėjų lėšos.
ŠVLVVG rengiant vietos plėtros 2007-2013 m.m. strategiją A. Kiudulienė buvo socialinės
grupės vadovė. A. Kiudulienės ilgametė darbo patirtis, vykdoma plati visuomeninė veikla, aukšta
kvalifikacija rengiant, įgyvendinant ir administruojant projektus uţtikrino šios darbo grupės
kokybišką veiklą. Jos vadovaujama darbo grupė atliko socialinės situacijos analizę, gyventojų
poreikių tyrimą, įvertino esamą būklę kaimo gyvenamojoje teritorijoje bei pasiūlė priemones
socialinei situacijai kaime gerinti.
ŠVLVVG rengiant vietos plėtros 2007-2013 m. m. strategiją A. Kiudulienė buvo socialinės
grupės vadovė. A. Kiudulienės ilgametė darbo patirtis, vykdoma plati visuomeninė veikla, aukšta
kvalifikacija rengiant, įgyvendinant ir administruojant projektus uţtikrino šios darbo grupės
kokybišką veiklą. Jos vadovaujama darbo grupė atliko socialinės situacijos analizę, gyventojų
poreikių tyrimą, įvertino esamą būklę kaimo gyvenamojoje teritorijoje bei pasiūlė priemones
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
31
socialinei situacijai kaime gerinti.
Jonas Siminkevičius – ŠVLVVG atsakingas uţ darbą su seniūnais, ryšių palaikymą su
valdţios atstovais.
Rajono mero pavaduotojas visuomeniniais pagrindais. Jau daug metų yra renkamas
savivaldybės tarybos nariu bei Kaimo reikalų ir Gamtosaugos komiteto pirmininku. 2004 m.
ŠVLVVG valdybos narys, buvo atsakingas uţ gamtos paveldą ir ţemės ūkio verslų vystymą.
J. Siminkevičius daug dirba su seniūnais aiškinantis kaimo gyventojų poreikius, sprendţiant
gamtosaugines problemas, palaiko ryšį tarp valdţios ir kitų ŠVLVVG partnerių.
Rengiant integruotą bandomąją strategiją daug dirbo atliekant kaimo vietovės, gamtos
paveldo, ţemės ūkio verslų vystymosi studiją bei jų perspektyvą.
Mero pavaduotojas – aktyvus gamtosaugininkas. Jis nuo 2004 m. aktyviai dalyvauja prieš
durpių gavybą Plinkšių durpyne. Anot J. Siminkevičiaus, „jis – ne prieš verslą, o tiesiog yra
įsitikinęs, kad būtina išsaugoti vieną graţiausių Maţeikių rajono vietų―.
J. Siminkevičiaus didelės patirties dirbant valdţios atstovu dėka 2004-2007 m. laikotarpyje
ŠVLVVG sustiprėjo vietinės valdţios ir nevyriausybinių organizacijų partnerystė, atsirado
stipresnis pasitikėjimas ŠVLVVG vykdoma veikla, išaugo jos prestiţas.
Irena Pakulienė - ŠVLVVG finansininkė.
Atsakinga uţ finansinių dokumentų tvarkymą, apskaitą, administravimą. I. Pakulienė –
Maţeikių r. savivaldybės buhalterinės apskaitos skyriaus vyresnioji buhalterė. Turi didelę patirtį
administravimo, metodinių ir finansų valdymo gebėjimus, administruojant viešąsias lėšas. Pasiţymi
ypatingu pareigingumu, kruopštumu, atsakingumu. Nuolat kelia kvalifikacija apskaitos tvarkymo
klausimais: Išklausyti seminarai: „Buhalterinės apskaitos biudţetinėje institucijoje aktualijos―,
„Buhalterinė apskaita NVO―, „Veikla, Emocijos, Idėjos, Komanda―, „Viešųjų pirkimų vykdymo
praktika bei ypatumai―, „Projektų rengimas ir finansų valdymas― (pagal LEADER + programą),
„Naujų biudţetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių taikymas―, „Finansų valdymas―,
„Biudţetinių metų pabaigos aktualijos. Apskaitos sistemos reforma biudţetinėse įstaigose―, „Teisės
aktų ir jų pakeitimų taikymas biudţetinių įstaigų buhalterinėje apskaitoje―, „Kaimo vietovės studija
ir plėtra 2007 - 2013 m.― ir kt.
I. Pakulienės aukšta kvalifikacija projektų administravimo, finansų valdymo klausimais
leidţia sėkmingai nuo 2004 m. apskaityti ir tvarkyti ŠVLVVG buhalterinę apskaitą, administruoti
ŠVLVVG įgyvendinamus projektus, vesti jų analitinę apskaitą, operatyviai atlikti tarpinius ir
galutinius atsiskaitymus su Nacionaline mokėjimo agentūra uţ gaunamas ES lėšas. I. Pakulienė
sėkmingai administravo 2004 m. projekto „Kaimo vietovės studija ir integruotos bandomosios
strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo Maţeikių rajono savivaldybės kaimo
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
32
gyvenamojoje vietovėje―, 2006 m. integruotos bandomosios strategijos įgyvendinimą, 2007 m.
vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimo projekto lėšas.
ŠVLVVG vertina jos kvalifikaciją ir jos teikiamą konsultacinę pagalbą kaimo
bendruomenėms įgyvendinančios įvairių fondų projektus.
Aktyviai talkina ir kiti ŠVLVVG nariai:
Talidas Ostrauskas – ŠVLVVG atsakingas uţ ryšio palaikymą su apylinkių inspektoriais,
ŠVLVVG sklaidą.
Maţeikių rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas, vietos veiklos grupėje
atsakingas uţ pastovų, nuolatinį ryšį su kaimo apylinkių inspektoriais ir saugos burių atstovais,
aktyviai dalyvauja gerinant kriminogeninę padėtį kaimo teritorijoje. Judėjimo „Stabdyk
nusikalstamumą― Maţeikių skyriaus narys, parengęs ir įgyvendinęs projektus: „Saugi kaimynystė―,
„Uţkirskime kelią narkotikams―, „Saugi mokykla―, „Iniciatyva ir partnerystė – Gyvenimo kokybės
gerinimas―. Išklausęs seminarus tema: „ES struktūrinių fondų parama, LEADER+, Narkomanija,
AIDS, problemos ir pagrįsti sprendimai―. Nuo 2004 m. yra ŠVLVVG aktyvus valdybos narys.
Rengiant integruotą bandomąją strategiją buvo socialinės grupės narys, jis daug prisidėjo atliekant
socialinės situacijos analizę, tiriant kaimo gyventojų poreikius. Atliko kriminogeninės situacijos
kaime būklės įvertinimą bei siūlė priemones nusikalstamumui kaime maţinti.
Anita Avdaljan - ŠVLVVG atsakinga uţ lobistinę veiklą ir darbą su negalią turinčiais
kaimo ţmonėmis. 2004 - 2006 m. laikotarpyje buvo išrinkta ŠVLVVG pirmininke, sėkmingai
organizavo VVG veiklą, vadovavo rengiant integruotą bandomąją kaimo strategiją, kuri uţsienio
ekspertų buvo teigiamai įvertinta ir skirta parama jos įgyvendinimui. Yra Ţemalės kaimo
bendruomenės pirmininkė, ūkininkė, kuri atstovauja ūkininkų interesus.
Aktyviai dalyvauja rajono visuomeninėje veikloje, domisi naujovėmis, nuolat kelia
kvalifikaciją seminaruose, mokymuose. 2003 m. dalyvavo LŢŪU organizuotuose mokymuose
„Kaimo plėtra: partnerystė ir kooperacijos įgūdţių ugdymas― bei „VVG kūrimo ir strategijos
rengimo principai―. 2004 m. tobulino kvalifikaciją pagal neformaliojo tęstinio profesinio mokymo
programą „Augalų apsaugos priemonių naudojimas―, kurią organizavo Lietuvos ţemės ūkio
konsultavimo tarnyba. 2005 m. pagal LEADER+ programą dalyvavo Darbo ekonomikos ir
mokymo metodikos tarnybos surengtuose mokymuose „Bandomosios integruotos kaimo plėtros
strategijos rengimo ir įgyvendinimo ypatumai―. Tais pačiais metais išklausė Lietuvos Veterinarijos
Akademijos organizuotuose mokymuose „Gyvūnų gerovės reikalavimai bei karvių maisto
profilaktika, somatinių ląstelių maţinimo būdai ir inhibitorinių medţiagų prevencija ţaliaviniame
piene―, „Mėsinių galvijų auginimas ir veisimas―, „Verslo organizavimas ir struktūrinė parama―,
„Ūkininko ūkio veiklos apskaita paprastąją sistema―. 2005 m. baigė Maţeikių bendruomenės centre
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
33
vykusius kompiuteristų - maketuotojų kursus, kurių metu įsisavino profesinio orientavimo ir
psichologinio paruošimo bei kompiuterinio raštingumo kvalifikacijos tobulinimo galimybes
projekte "Maţeikių neįgaliųjų kvalifikacijos kėlimas ir integracija į darbo rinką―.
A. Avdaljan uţ aktyvią visuomeninę veiklą buvo apdovanota Telšių apskrities
administracijos viršininko padėkos raštu. Gerai moka latvių kalbą ir palaiko ryšius su Latvijos
Respublikos kaimo plėtros iniciatyvinėmis grupėmis ir didelę laiko dalį skiria darbui su negalią
turinčiai kaimo ţmonėmis. Jos prašymu 2005 metais seniūnas, pagal Viešųjų darbų programą,
skyrė dvi moteris, kurios dviem neįgaliesiems Ţemalės gyventojams sutvarko būstą, sodybą ir
atlieka kitus buities darbus. Jos iniciatyva prieš šventes organizuojamos akcijos, kurių metu
surinktas maistas ar rūbai, padalijami neįgaliesiems. Ji padeda nukentėjusiems po gaisro ar
stichinių nelaimių, gauti iš rajono savivaldybės ar kitų ţinybų paramą, organizuoja rinkliavas
paremti pinigais ar daiktais.
Jos iniciatyva buvo sutvarkytas Ţemalės parkas, pradėti organizuoti graţiausios sodybos
konkursai.
Gebanti bendrauti su įvairių socialinių grupių ţmonėmis ir kartu spręsti iškilusias
problemas.
Juozas Vitkauskis – ŠVLVVG atsakingas uţ finansų kontrolę.
Nuo 2006 metų Ţidikų seniūnijos bendruomenės pirmininkas. ŠVLVVG narys, ŠVLVVG
aplinkos apsaugos ir kultūros grupės narys. Dalyvauja įvairiuose renginiuose bei pats dalyvavo
ruošiant projektą 2007 m. „Knygos „Ţidikai― leidimas ir pristatymas Ţidikų seniūnijos
bendruomenei―.
Nuo studijų baigimo metų iki 1982 m. dirbo vyr. agronomu, 1982-1990 m. Agronomijos
susivienijime uţėmė pirmininko pavaduotojo – vyr. agrochemiko pareigas. Taip pat yra dirbęs
(1992-1994 m.) Maţeikių rajono savivaldybės ţemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoju. Nuo 1994
m. iki 2002 m. buvo paskirtas Maţeikių teritorinės muitinės posto viršininku.
Dabartiniu metu UAB „Ţemaitijos deguonis― direktoriaus pavaduotojas, aktyviai dalyvauja
ŠVLVVG veikloje. Jo iniciatyvų dėka Ţidikų seniūnijos kaimo gyventojai vis aktyviau dalyvauja
savo bendruomenės veikloje, įtraukiami į bendrų kaimo problemų sprendimą.
Aktyviai dalyvauja susirinkimuose, grupės dalykinėse išvykose ir seminaruose. Yra
atsakingas uţ finansinę kontrolę.
Regina Stonkuvienė – ŠVLVVG Kultūros darbo grupės vadovė. Urvikių kultūros centro
Leckavos kultūros namų kultūrinės veiklos organizatorius. Nuo 2003 m. R. Stonkuvienė Leckavos
kaimo bendruomenės tarybos narė, 2005-2007 m. - pirmininkė.
ŠVLVVG narė, kultūros grupės vadovė tobulinant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
34
R. Stonkuvienė įnešė didelį indėlį telkiant kaimo bendruomenes aplinkos tvarkymui,
kultūrinio gyvenimo įvairinimui, jaunimo uţimtumui. Jos sukaupta patirtis parodė, kad kaimo
gyventojai, iš pradţių pavieniui, o vėliau jau organizuotai talkino, puošdami gimtąjį kaimą. Tai
buvo pradţia neformalios bendruomenės įkūrimo, kuri šiandien veikia kaip atskiras, registruotas
padalinys. Būdama bendruomenės tarybos narė, o vėliau ir pirmininkė, organizavo nemaţai svarbių
mūsų kaimui, seniūnijai renginių: tarptautinę stovyklą - seminarą „Tradicinės Jokūbinės meno,
amatų ir linksmybių šventę―, „Sveikatinimo rytmečiai Leckavoje―, Etnografinė studija „Čia aš
gimiau, uţaugau―, „Ţemės dienos talkų dešimtadienis―, „Leckavai ţalią spalvą―. Kasmet
organizuojama vaikų plataus profilio stovykla „Mes saulės vaikai―, derinami vaikų pomėgiai piešti,
dainuoti, šokti, sportuoti, įgyti naujų ţinių, bendrauti. Taip įgyjama įvairios, reikalingos vaiko
asmenybei vystytis, patirties.
2004 m. įgyvendintas labai svarbus projektas – atidaryta pilnai įrengta kaimo seklyčia ir
senovinių daiktų muziejus, kurio eksponatai rinkti tik iš mūsų kaimo apylinkių. Taip pat, kasmet
bendruomenė rengia vietinį sodybų apţiūros konkursą, pristato apţeldinimo projektus.
Įgyvendindami šiuos projektus išgraţino savo švenčių vietą „Dainų slėnį―, bendruomenės kryţiaus
aplinką, mokyklos skverą, išgraţėjo kaimo sodybos. Įgyvendintas šiukšlių surinkimo ir išveţimo
projektas. Ţmonės iš pradţių lėtai jungėsi šiam groţio kūrimo darbui, bet matydami nuostabius šio
darbo rezultatus, ėmėsi aktyviai puošti savo aplinką.
Per penkerius bendruomenės veiklos metus, vadovaujant R. Stonkuvienei parašyta 10
projektų, iš kurių 7 finansuoti ir įgyvendinti. 2006 metams parengti dar 4 projektai: kultūros namų
renovacijos, vaikų vasaros poilsio stovyklėlės, bibliotekos kompiuterizavimo, aplinkos
apţeldinimo.
R. Stonkuvienė daug dirbo atliekant rajono kaimo vietovės studiją, rengiant integruotą
bandomąją strategiją bei rengiant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m. m. Organizavo darbo
grupės darbą, vadovavo posėdţiams, rinko informaciją, atliko kaimo vietovės kultūros situacijos
analizę. Jos vadovaujama darbo grupė atliko kaimo gyventojų poreikius, gyventojus įtraukė į
strategijos rengimą ir numatė priemones kultūros situacijos gerinimui kaimo teritorijoje.
ŠVLVVG valdymo struktūra pateikta 5 pav.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
35
5 pav. ŠVLVVG administracinė valdymo struktūra
Visuotinis susirinkimas Valdyba Pirmininkas
Projektų rengimo ir
prieţiūros vadovas
Sekretorė Finansininkas
Socialinės grupės vadovas Ekonominės grupės vadovas Aplinkos apsaugos ir kultūros
paveldo grupės vadovas
Atsakingas uţ
darbą su moterimis
Atsakingas uţ
darbą su
jaunimu
Atsakingas uţ darbą su socialiai
paţeidţiamų ţmonių grupėmis
Viešųjų pirkimų
komisija
Atsakingas
uţ kaimo
verslų plėtrą
Atsakingas
uţ gamtos
apsaugą
Atsakingas
uţ
kultūros
paveldą
Partnerystės ir ryšių
palaikymo grupės vadovas
Atsakingas
uţ
partnerystės
ryšius
Atsakingas uţ
tarptautinius
ir
tarpteritorini
us ryšius
Leader metodo sklaidos
grupės vadovas
Pirmininko pavaduotojas
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
36
ŠVLVVG valdymo struktūra atitinka jai keliamų tikslų įgyvendinimui. ŠVLVVG valdymo
struktūra susideda iš bendro administracinio aparato, kurie pagal funkcijas atsako uţ ŠVLVVG
veikos organizavimą ir kontrolę, sudarytos darbinės socialinės, ekonominės, aplinkos apsaugos ir
partnerystės grupės tiesiogiai įgyvendina ir atsiskaito uţ ŠVLVVG veiklos plane numatytas
veiklas.
Pagal ŠVLVVG valdymo struktūrą, valdybos narių profesinę kompetenciją, patirtį,
atliktus darbus galime daryti išvadas, kad:
1. Valdyboje išlaikytos partnerystės proporcijos ir gebama kolegialiai spręsti įvairias
kaimo problemas.
2. Valdybos narių tarpe be atsakingo uţ aplinkos apsaugą asmens, daug valdybos narių
domisi ir tiesiogiai dalyvauja gerinant aplinkosauginę būklę kaime.
3. Valdybos nariui, atsakingam uţ darbą su jaunimu, talkina daugelis valdybos narių
spręsdami jaunimo uţimtumo klausimus. Valdybos nariai didelį dėmesį skiria ir turi patirtį
darbui su tikslinėmis grupėmis, maţiau aktyviais, socialiniai atskirtais kaimo gyventojais.
4. Valdymo ir administracinė struktūra atitinka ŠVLVVG iškeltus uţdavinius ir narių
funkcijos, atsakomybė suderintos su ŠVLVVG veikla.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
37
1.4. ŠVLVVG tarptautinis ir tarpteritorinis bendradarbiavimas.
Lietuvoje VVG įkurtos tikslu plėtoti vietos partnerystę tarp valdţios ir nevyriausybinių
institucijų VVG teritorijoje siekiant įgyvendinti darnios kaimo plėtros principus. Kaip buvo
aprašyta ankstesniuose skyriuose, šio principo prisilaikoma formuojant ŠVLVVG valdymo
struktūrą ir organizuojant jos veiklą. Jei pradiniame ŠVLVVG veiklos etape pagrindinis akcentas
buvo daromas vietos partnerystės stiprinimui, nes rengiant integruotas bandomąsias strategijas buvo
stengiamasi išlaikyti konfidencialumą ir atrankos konkurse gauti aukštesnį įvertinimą ir paramą
strategijos įgyvendinimui, tai 2007 - 2013 metais atsirado galimybės plėsti partnerystės ryšius ir
dalyvauti bendrų projektų regime ir įgyvendinime.
ŠVLVVG sukaupusi didelį administracinį patyrimą įgyvendinant Leader metodą Šiaurės
Lietuvos regione. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir ŠVLVVG turi problemų įgyvendinant
bandomojoje strategijoje numatytas priemones, sprendţiant organizacinius klausimus, kaupiant
idėjas ir formuojant kaimo ţmonių poţiūrį į savo vietovės ateitį. Siekdama sparčiau įsisavinti
Leader metodą ŠVLVVG uţmezgė ryšius su Lietuvos ir uţsienio partneriais, turėdama tikslą keistis
patirtimi ir jų pasiekimus, atitinkančius vietos gyventojų poreikius, įgyvendinti savo teritorijoje.
Maţeikių rajono savivaldybė palaiko draugiškus ryšius su Saldus rajonu (Latvijos
Respublika), Paidės miestu (Jarvaamas apskritis, Estijos Respublika), Havirţov miestu (Čekijos
Respublika), Štendalio rajonu (Vokietija), Plocko miestu (Lenkija), Liezeno miestu (Austrija),
Karlshamno miestu (Švedijos Respublika). Minėti ryšiai sudaro prielaidas pritraukti investicijas ir
bendrais projektais prisidėti sprendţiant kaimo plėtros klausimus. ŠVLVVG turi gilias tarptautinio
bendradarbiavimo tradicijas ir partnerius kaimyninėje Latvijoje. Tai Saldaus rajone Brocenės
savivaldybėje veikianti vietos veiklos grupė. Jų atstovai dalyvavo 2005 05 05 vykusioje ŠVLVVG
ir kaimo bendruomenių sąjungos organizuotoje konferencijoje. Latviai domėjosi ŠVLVVG
vykdoma veikla bei pasidalijo turima savo patirtimi. 2005 06 29 ŠVLVVG penki atstovai vyko į
Brocenę. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Brocenės savivaldybės vietos veiklos grupės
iniciatyvine grupe, aptartas tolimesnis bendradarbiavimas (10
priedas).
ŠVLVVG pasirašė ir aptarė bendradarbiavimą su kita
Latvijos nevyriausybine organizacija – „Septyni ţingsniai― (10
priedas). Ši organizacija vienija 6 Latvijos Respublikos
savivaldybes, kurios rengia bendrus projektus socialiniais,
kultūriniais ir kitais klausimais.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
38
Viekšnių bendruomenės pirmininkas Rimantas Gricius 2005 m. kovo mėn. dalyvavo
Briuselyje vykusioje mokomojoje programoje „Europos parlamento ir frakcijų veikla. ES teikiama
parama kaimo plėtrai―. Taip pat susipaţino su Europos Parlamento buveine Belgijoje, pabendravo
su kitų šalių Europarlamento nariais, susitiko su „Leader + Contact Point― bei ES Komisijos ţemės
ūkio ir kaimo plėtros direktorato atstovais, susipaţino su Olandijos ūkiais. Grįţęs R. Gricius patirtus
įspūdţius bei įgytą patirtį perdavė rajono bendruomenių vadovams.
Maţeikių r. sav. administracija ieško naujų partnerių Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje,
Italijoje, Kipro saloje, galėtų atsiţvelgti į ŠVLVVG siekius plečiant tarptautinį bendradarbiavimą.
Savo ruoţtu, ŠVLVVG uţmezgė tiesioginius ryšius su Vokietijos Respublikos Steinfurto ţemės
VVG, su kuria pasirašytas ketinimo bendradarbiauti protokolas.
2005 06 – 09 mėn. ŠVLVVG uţmezgė vietinį bendradarbiavimą su Kaišiadorių rajono
savivaldybės VVG, Telšių rajono vietos veiklos grupe, Raseinių raj. vietos veiklos grupe „Raseinių
krašto bendrija―, Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupe pasirašydama bendradarbiavimo
sutartis, kuriose numatė tolimesnį bendradarbiavimą. Bendradarbiavimo sutartyse buvo:
- Įsipareigota dalyvauti „LEADER +“ veikloje ir keistis sukaupta informacija, patirtimi;
- Rengti bendrus projektus, kuriuose dalyvautų pasirašiusiųjų šalių vietos veiklos grupės,
siekti į veiklą įtraukti kitų valstybių vietos veiklos grupes.
- Vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą, organizuojant aktyvo mokymą ir keičiantis
vizitais, parodyti programų įgyvendinimo naudą kaimo žmonėms minėtų šalių vietose;
- Dalyvauti tarptautiniame „LEADER +“ tinkle;
- Organizuoti konferencijas apie „LEADER + “ programos vykdymą ir problematiką.
- Bendradarbiauti leidžiant patirties sklaidos leidinius.
Vykdant sutartyse numatytus įsipareigojimus 2006 -2007 m.m. ŠVLVVG surengė išvyką
- susitikimą su VVG „Pajūrio iniciatyvos‖, kur aptartos bendradarbiavimo bei dalijimosi patirtimi
galimybės rengiant naują strategiją bei įgyvendinant bandomąją integruotą strategiją. Susitikimo
metu buvo aptartos bendros problemos įgyvendinant laimėtus projektus, pasidalinta patirtimi, kaip
ŠVLVVG sekasi rengti naują strategiją, kokios problemos, kokie sunkumai. VVG „Pajūrio
iniciatyvos― supaţindino su valdybos nariais, pakvietė naudotis Rietavo verslo ir informacijos
centro teikiamomis paslaugomis, supaţindino su sėkmingais Rietave įgyvendintais projektais.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
39
Susitikimo akimirkos su VVG „ Pajūrio iniciatyvos“
2007 03 09 ŠVLVVG nariai dalyvavo pasitarime Telšių apskrityje dėl bendro projekto
su Steinfurto apskritimi pagal LEADER programą rengimo. Uţmegzti ryšiai su Vokietijos
Respublikos Steinfurto apskrities VVG.
2007 04 21 ŠVLVVG nariai vyko į susitikimą su Kaišiadorių rajono VVG.
Susitikimas vyko Rumšiškių muziejuje. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pristatytas
muziejaus vykdomas projektas „Rugys―, pasidalinta patirtimi, kaip sekasi įsisavinti 0,5 mln. Lt
gautą paramą, aptartos problemos, bendros abiem veiklos grupėms.
Susitikimas su Kaišiadorių rajono VVG
Ketinimų protokoluose numatytos idėjos kartu rengti ir įgyvendinti vietos ir tarptautinius
projektus.
ŠVLVVG bendradarbiavimas su Lietuvos vietos veiklos grupėmis davė abipusę naudą
tiek ŠVLVVG organizacijai, tiek vietos veiklos grupėmis su kuriomis palaikė partnerystės ryšius.
Keitimosi vizitais metu buvo susipaţinta, kokie įgyvendinami vietos projektai, kokios iškyla
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
40
problemos, susipaţinta su apskaitos tvarkymo sistema, bendradarbiavimo su Nacionaline mokėjimo
agentūra, Ţemės ūkio ministerija ir kitomis administruojančiomis institucijomis norint išsiaiškinti
strategijos rengimo ir įgyvendinimo probleminius klausimus.
Kartu su minėtomis grupėmis buvo aptariami naujos vietos plėtros strategijos rengimo
metodiniai klausimai, pasikeista informacija apie vietos ekonominės ir socialinės studijos
organizavimą. Kiekvienas partneris pateikė savo patirtį, kaip sugeba iš globalios rajono
informacijos atskirti VVG teritorijos reikiamus rodiklius. Tarpteritorinio bendradarbiavimo dėka
ŠVLVVG turėjo galimybę operatyviau spręsti vietos plėtros strategijos rengimo eigoje iškylančias
problemas ir tuo pačiu gerinti strategijos kokybę.
ŠVLVVG kitoms vietos partnerystės grupėms buvo pavyzdys, kaip reikia organizuoti
strategijos įgyvendinimą. Kitos VVG grupės turėjo galimybę susipaţinti su administracinio aparato
formavimo struktūra, darbuotojų funkcijomis, kvietimo paraiškas teikti tvarka, parengta
dokumentacija bei vietos projektų atrankos organizavimu. Tai leido joms susipaţinti ne tik su
rengiamos strategijos darbo tobulinimu, bet ir pasirengti jos įgyvendinimui.
2007 05 17 ŠVLVVG dalyvavo tarptautinėje konferencijoje tema „LEADER programa
Baltijos šalyse: laimėjimai ir perspektyvos― kurioje susipaţino su uţsienio partnerių patirtimi
įgyvendinant Leader programą, pasikeista idėjomis dėl bendradarbiavimo galimybių 2007 – 2013
metais.
2007 09 21-24 dienomis įvyko ŠVLVVG atstovų susitikimas su Airijos Respublikos West
Cork VVG, Skiberine. Susitikimo metu aptartos bendradarbiavimo galimybės 2007-2013 metams.
Išklausyta airių patirtis, susipaţinta su jų veiklą ir aplankyti 2000-2006 metais West Cork VVG
įgyvendinti projektai. Dalyvauta kasmetiniame maisto festivalyje, kurį rengia Verslininkų asociacija
ir West Cork VVG.
Susitikimo akimirkos su tarptautiniu partneriu West Cork VVG
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
41
ŠVLVVG susipaţino su West Cork VVG įgyvendinamu projektu „Naudingo
konkurencingumo siekimas per regiono unikalų įvaizdį ir identiškumą―, jo administravimu ir
finansų naudojimo tvarka, tarptautinių projektų paieška. Aptariant bendradarbiavimo ateityje
perspektyvas buvo numatyta keistis abiejų šalių delegacijomis, organizuoti mokymus ir seminarus
pristatant sėkmingus strategijų įgyvendinimo pavyzdţius, padėti uţmegzti ryšius kaimo
bendruomenėms ir kitiems socialiniams partneriams.
2007 08 03 suderintas ketinimo bendradarbiauti protokolas su Steinfurto ţemės VVG,
Vokietijos Respublika.
ŠVLVVG 2007 12 06 svečiavosi Latvijoje Saldus regiono vystymo asociacijoje. Susitikimo
metu buvo pristatytas mūsų šalies Leader programos įgyvendinimo modelis. Latviai pristatė savo
parengtą strategiją, papasakojo apie įgyvendinamus projektus, apie vietines iniciatyvas, vykdomus
kitus VVG projektus. 2007 12 06 pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Latvijos Saldus regiono
vystymo asociacija, kurioje numatomos tarptautinio bendradarbiavimo ir galimų tarptautinių
projektų rengimo kryptys. Sutartyje numatyta stiprinti ir vystyti veiklos kooperavimą ir keitimąsi
patirtimi siekiant tobulinti vidaus ir išorės vietinės veiklos grupių bendradarbiavimą, kelti
gebėjimus finansų naudojimo ir vietos veiklos grupės administravimo srityse, pasinaudojant
ŠVLVVG ir Latvijos Saldus regiono vystymo asociacijos patirtimi, kelti ţmogiškųjų išteklių
kvalifikaciją, pasinaudojant ES finansine parama.
ŠVLVVG delegacija 2007 12 06 tarptautinėje konferencijoje Latvijoje
Tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklos sritys.
2007 08 03 bendradarbiavimo protokole su Steinfurto ţemės VVG, Vokietijos Respublika
numatoma vystyti abiejų šalių kaimiškas teritorijas. Į bendradarbiavimo planus įeina tolimesnės
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
42
veiklos: ţemės ūkis, turizmas, šeima ir kultūra. Pagrindinis dėmesys turi būti skirtas parengti
modelius įtvirtinant regioninius produktus ir paruošti jiems tinkamą rinką.
2007 12 06 pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje su Latvijos Saldus regiono vystymo
asociacija numatomos galimų projektų rengimo kryptys: vykdyti VVG patirties sklaidą,
organizuojant tarptautines konferencijas, nagrinėjant praktikoje atliktų naudingų eksperimentų
rezultatus ir jų panaudojimo galimybes kitose šalyse, pasinaudojant partneryste dalyvauti verslo,
mokymo ir kituose maţų regionų ir smulkiuose nacionaliniuose projektuose. Rengti ir kooperuoti
naujus kelius ir idėjas kaimo ateities vystymui.
Vidaus ir tarptautinio bendradarbiavimo sutartys, kuriose pateiktos tarpteritorinio ir
tarptautinio bendradarbiavimo veiklos sritys pateiktos 10 priede.
1.5. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimas
Lietuvos kaimą išskiriant kaip atskira ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės plėtros
objektą atsirado būtina sąlyga planuoti jo plėtrą, organizuoti planų įgyvendinimą, vykdyti pokyčių
stebėseną. ŠVLVVG savo veiklą organizuoja pagal veiklos planą.
Šiuolaikinės subalansuotos plėtros koncepciją išreiškiantys ir strateginę regionų plėtrą
apibrėţiantys dokumentai ypač akcentuoja piliečių dalyvavimo strateginio planavimo procese
svarbą.
Įsikūrusi ŠVLVVG taikė naują kaimo studijos tyrimo metodą „principą iš apačios―. Jo esmę
sudaro tai, kad rengiant integruotą kaimo plėtros strategiją buvo pradėta ne nuo „valdininkų
kabinetų―, o įjungiant patį kaimo ţmogų, sudarant jam sąlygas įvertinti esamą kaimo padėtį
konkrečioje vietovėje ir teikti siūlymus dėl kaimo pokyčių krypties ir būtiniausių priemonių
įgyvendinimo ir sudaryti sąlygas jam pačiam dalyvauti priimant galutinį sprendimą. „LEADER+
pobūdţio priemonės― dvasia davė didelį impulsą kaimo gyventojų pilietiniam aktyvumui ir poţiūrio
bei atsakomybės uţ kaimo ateitį pasikeitimui.
ŠVLVVG siekdama naudoti šį metodą, visų pirma pasitelkusi konsultantus apmokė kaimo
aktyvą, grupės narius, kaimo bendruomenių, verslo, valdţios atstovus, sudarė tikslinės darbo
grupes. Patelktos jėgos buvo nukreiptos išbalansuotos ir darnios kaimo plėtros strategijos
parengimui, kuri apima kaimo ekonominės, socialinės, aplinkosauginės veiklos sritis ir jų tolimesnį
darnų vystymą. Visa tai nukreipta tausojančiam aplinkos išteklių naudojimui, kaimo ţmonių
ekonominių, socialinių sąlygų gerinimui, turint pagrindinį tikslą - gerinti kaimo žmonių gyvenimo
kokybę.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
43
Per įvairias informavimo priemones ŠVLVVG informavo kaimo gyventojus apie rengiamą
kaimo plėtros strategiją ir pakvietė juos įsijungti į šią veiklą. Įvyko grandininė reakcija, minėti
strategijos rengimo klausimai buvo aptarti kiekvienoje kaimo bendruomenėje, seniūnijose, valdţios
ir verslo institucijose. Tikslinės darbo grupės pasitelkusios kaimo ţmones atliko išsamią minėtų
klausimų analizę kaimo vietovėje, surinkta objektyvi ir subjektyvi medţiaga buvo aptarta kaimo
bendruomenėse, seniūnijose, įvairiuose forumuose ir kituose renginiuose. Norėdami suţinoti kaimo
ţmonių nuomonę ŠVLVVG išplatinto bendro pobūdţio anketas kaimo gyventojams bei anketas
tikslinėms grupėms: jaunimui, socialiai paţeidţiamiems ţmonėms, verslininkams. Rengiant
bandomąją integruotą strategiją, kuri tobulinama ir jos pagrindu parengta vietos plėtros strategija
2008-2014 m. m. buvo apklausta 100 kaimo gyventojų, kaimo bendruomenių vietovės situaciją tyrė
125 gyventojai. Formuojant strategijos viziją, prioritetus dalyvavo iki 300 kaimo ţmonių. Toks pat
ţmonių skaičius dalyvavo patvirtinant strategiją.
Strategija parengta grieţtai prisilaikant „principo iš apačios―, į jos rengimą įtraukus apie
2000 kaimo gyventojų. Visa situacijos tyrimo medţiaga suderinta su kaimo ţmonių atstovais.
Strategijos vizija, prioritetai, veiklos sritys numatytos pačių kaimo ţmonių, aptartos su ŠVLVVG
grupės partneriais.
Rengiant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m. m. panaudota jau sukaupta patirtis, tyrimo
medţiaga ir prisilaikyta Leader metodo įgyvendinimo nuostatų. Visų pirma ŠVLVVG informavo
vietos gyventojus apie rengiamą naują strategiją, organizavo kaimo gyventojų mokymus tema
„Kaimo vietovės studija ir plėtros perspektyvos 2007 – 2013 metais―. Mokymų metu 123 kaimo
gyventojai įtraukti į strategijos rengimą. Sudarytos darbo grupės ekonominei, socialinei, kultūrinei,
gamtosauginei teritorijos analizei atlikti.
Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimui buvo sudarytos darbo grupės:
1. Darbo koordinavimo grupė;
2. Ekonominės plėtros;
3. Socialinės plėtros;
4. Aplinkosauginės plėtros.
Darbo koordinavimo grupei vadovavo VVG pirmininkė G. Gricienė. Jos sudėtį buvo
įtrauktas pirmininkės pavaduotojas Gintautas Šmaiţys. Siekiant kokybiškai parengti strategiją ir
įtraukti kuo didesnį kaimo gyventojų skaičių į jos rengimą ŠVLVVG pirmininkė kartu su valdyba
surengė susitikimą ŠVLVVG narių, kaimo bendruomenių, kitų nevyriausybinių organizacijų,
seniūnų, savivaldybės administracijos atstovų. Išplatino medţiagą apie ES paramą 2007–20013 m.
ir numatomas perspektyvas 2008–2014 m. bei siūlė aktyviai dalyvauti diskusijose rengiant vietos
plėtros 2008-2014 m. m. strategiją. Savivaldybės meras, atskirų padalinių vadovai, seniūnai, kaimo
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
44
bendruomenių atstovai išreiškė didelį susidomėjimą ir nuolatos darbo grupei teikė savus
pasiūlymus.
Darbo grupė derino vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos atskirų skyrių suderinamumą
tarp atskirų prioritetų, strategijos atitiktį EB horizontalioms sritims, strategijos suderinamumą bei
papildomumą Kaimo plėtros 2007-2013 m. m. programai, nacionaliniams ir regioniniams
strateginiams dokumentams, jos suderinamumą su programomis, finansuojamomis iš EB
struktūrinių fondų.
Ekonominė darbo grupė buvo suformuota, atsiţvelgiant į darbo grupėje svarstomos
tematikos specifiką. Grupės vadovu atsakingu uţ ekonomikos plėtrą buvo paskirtas pirmininkės
pavaduotojas Vaidas Braziulis. Darbo grupę sudarė aštuoni nariai. Sprendimai priimti darbo grupės
posėdţiuos, kurių metu svarstydavo darbo grupės parengtus dokumentus, teikdavo pastabas bei
pasiūlymus, siūlydavo sritis, kurias būtina remti. Atsiţvelgus į darbo grupės narių pastabas ir
pasiūlymus, atlikdavo pataisymus ir visą medţiagą pateikdavo nariams. Susirašinėjimas su darbo
grupės nariais vykdavo elektroniniu paštu. Visi darbo grupės nariai buvo raginami pasidalinti
turima informacija su kitais socialiniais, ekonominiais partneriais, kurie nėra darbo grupės nariai.
Darbo grupė atliko ekonominės būklės analizę, su vietos gyventojais aptarė galimą verslų plėtrą,
pateikė siūlymus formuojant prioritetus ir numatant paramą konkrečioms verslo sritims.
Socialinės plėtros darbo grupė apėmė labai plačią kaimo gyventojų socialinės būklės sritį,
pradedant švietimu, kultūra, socialine parama, darbą su atskiromis socialinėmis grupėmis. Darbo
grupės vadovė buvo paskirta Albina Kiudulienė, darbo grupę sudarė šeši nariai. Grupė atliko
išsamią minėtų socialinių sričių VVG atstovaujamojoje teritorijoje analizę, būklę aptarė grupės
posėdţiuose, apibendrintą medţiagą pateikė svarstyti kaimo bendruomenėmis ir kitoms kaimą
kuruojančiomis institucijoms. Koordinavimo grupei pateikė priemones, kurios turėtų būti įtrauktos į
vietos plėtros 2007-2013 m. m. strategiją, norint pagerinti kaimo ţmonių viešojo socialinio
aptarnavimo būklę.
Aplinkosauginės plėtros grupei vadovavo A. Vilkas. Grupę sudarė keturi nariai. Minėta
grupė atliko aplinkosauginės būklės situacijos analizę, numatė priemones, kurias VVG turėtų
įgyvendinti 2007-2013 m. m. laikotarpyje, finansuodama iš vietos plėtros strategijos numatytų lėšų.
Be to ši grupė dalyvavo įvertinant strategijoje numatytų įgyvendinti priemonių aplinkosauginį
pagrindimą, t.y. ar numatytos priemonės nepaţeis aplinkosauginės pusiausvyros ir nepadarys ţalos
gamtos ištekliams ir kaimo ţmonių gerbūviui.
Siekiant kaip galima geriau informuoti visuomenę apie rengiamą vietos plėtros 2007-2013
m. m. strategiją tinklapyje buvo pateikiami skelbimai apie numatomus darbo grupės posėdţius,
pateikiami posėdţių protokolai, priimtų sprendimų išrašai.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
45
Kaimiškosios seniūnijos kartu su kaimo bendruomenėmis atliko vietovės studiją, išsiaiškino
poreikius ir 2007 05 29 dieną įvyko kaimiškų seniūnijų SSGG analizių ir poreikių suvestinių pirmas
viešas pristatymas. Buvo pateiktos savivaldybės specialistų pastabos, pasiūlymai, aptartos klaidos,
pradėtos formuoti strategijos prioritetinės kryptys ir įpareigota priderinti poreikius prie turimų
finansinių ir materialinių išteklių.
Susirinkimo akimirkos
2007 07 30 dieną pakartotinai įvyko kaimo vietovių SSGG analizių ir priemonių pristatymas
konferencijoje, kurioje dalyvavo kaimo aktyvo, verslo, vietos valdţios atstovai. Pristatytos ir
patvirtintos priemonės, kurios numatomos įtraukti į strategiją.
2007 07 30 dieną pakartotinai įvyko kaimo vietovių SSGG analizių ir priemonių
pristatymas, atsiţvelgiant į jas buvo atliekama strategijos projekto korektūra.
2007 12 14 dieną įvykusioje ŠVLVVG konferencijoje tema „Leader + nauda Maţeikių
rajono savivaldybės kaimo vietovei: veiklos apţvalga ir perspektyvos― buvo pristatytas parengtas
vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos projektas, kuriam pritarė visos kaimo bendruomenės (13
priedas).
Konferencijoje dalyvavo svečiai iš Kelmės krašto, Telšių rajono, Raseinių krašto, Joniškio
rajono partnerystės vietos veiklos grupių. Buvo pasidalinta patirtimi įgyvendinant rengiant vietos
plėtros 2008-2014 m. m., naujomis idėjomis, bendradarbiavimo galimybėmis.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
46
Konferencijos svečiai: Kelmės krašto, Telšių rajono, Raseinių krašto,
Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupių atstovai
Strategijos rengimo eiga parodyta 6 paveiksle. 14
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
47
6 pav. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimo eiga
Strategijos viešas pristatymas kaimo gyventojams 2007 12 14 ŠVLVVG
konferencijoje. Dalyvavo kaimo bendruomenių, valdţios, verslo atstovai, Joniškio,
Telšių, Kelmės, Raseinių VVG delegacijos, kviestiniai svečiai ( dalyvių skaičius 60)
Dalyvių skaičius 80
Strategijos projekto pristatymas Valdybos susirinkime
(Dalyvių skaičius 19)
ŠVLVVG darbo grupių atlikta kaimo vietovės Situacijos analizė, SSGG, vizija,
prioritetai (darbo grupių posėdžiai, dalyvių, vietos gyventojų skaičius 200)
Kaimo bendruomenių seniūnijos lygiu atlikta situacijos analizė, pateiktos problemos,
poreikiai, aptartos priemonės, reikalingos įtraukti į strategiją
2007 07 30, 2007 11 20 dienomis įvyko kaimo vietovių SSGG analizių ir priemonių
pristatymas (Dalyvių skaičius 99)
(bendruomenių ir seniūnijų forumas. Dalyvių, vietos gyventojų skaičius 53)
Kaimo bendruomenių atlikta vietovės situacijos analizė, iškeltos problemos,
poreikiai, siūlomi strategijos prioritetai
2007 05 29 dieną įvyko kaimiškų seniūnijų SSGG analizių ir poreikių suvestinių
pirmas viešas pristatymas. (Dalyvių skaičius 42)
Kaimo gyventojų ir tikslinių grupių mokymai
123 kaimo gyventojų įtraukta į strategijos rengimą.
Informacijos pateikimas apie strategijos rengimą internete, laikraštyje, bukleto
platinimas
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
48
Tyrimo metodai. Rengiant vietos plėtros strategiją 2008 – 2014 metams iš esmės buvo
pakeisti tradiciniai strategijos rengimo metodai. Jei rengiant savivaldybių, atskirų regionų strategijas
prisilaikoma valdţios hierarchinio pricipo, o gyventojai lieka tik stebėtojais, tai ŠVLVVG teritorijos
strategija parengta prisilaikant „principo iš apačios―. Jo esmę sudarė tai, kad vietos gyventojai patys
įvertino esamą ekonominę, socialinę, aplinkosauginę būklę, modeliavo savo vietovės darnią plėtrą ir
patys numatė priemones ir būdus jai įgyvendinti.
Siekiant išvengti padarytų klaidų rengiant integruotą bandomąją strategiją buvo panaudoti
efektyvūs tyrimo metodai ir objektyvių naujų ţinių gavimo būdai. Jie visų pirma buvo
metodologiškai pagrįsti, o antra - informatyvūs ir patikimi. Kaip jau buvo minėta, išeities baze
pasirinktas „principo iš apačios į viršų― tyrimo metodas. Šis metodas integravo tyrimo ir sprendimų
procese visus kitus moksle ir praktikoje naudojamus sisteminės analizės metodus. Tai, visų pirma,
buvo tiriama ir numatoma integruota socialinės, ekonominės ir gamtinės sistemos vietovės darni
plėtra. VVG sukurtas tinklas skleidţia patirtį apie įgyvendinamus projektus, vykstančius pokyčius,
keičiamasi vizitais. Visi strategijos dalyviai pasinaudojo palyginimo, dedukcijos, ekstrapoliacijos
metodais. Šių metodų pagalba buvo lyginami maţiausiai du objektai jų tarpusavio santykio
įvertinimo tikslu. Ekstrapoliacijos metodas leido vienos reiškinio dalies tyrimo išvadą perkelti kitai
reiškinio daliai. Dedukcijos metodas buvo naudojamas, kada iš keletos teisingų teiginių pagal
logikos taisykles buvo formuluojamas naujas teisingas teiginys. Tam daţnai buvo naudojamas
„smegenų šturmo― metodas. Rengiant ir integruotą bandomąją, ir vietos plėtros strategiją 2008 -
2014 metams buvo atlikta anketinė apklausa tiek įvertinant vietovės socialinės, ekonominės būklės
subjektyviąją pusę, tiek išaiškinant atskirų socialinių grupių: moterų, jaunimo, neįgaliųjų ir kt.
poreikius.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
49
2. ŠVLVVG TERITORIJA IR GYVENTOJAI
2.1. Teritorija
Maţeikių rajonas išsidėstęs trijuose geografiniuose rajonuose. Didesnė rajono dalis –
centrinė, šiaurinė ir pietinė plyti Ventos vidurio ţemumos lygumoje. Vakarinė ir šiaurės vakarinė
dalys yra Vakarų Kuršo aukštumos pakraštyje, pietinė ir pietvakarinė – Rytų Ţemaičių plynaukštės
pakraštyje. Teritorija yra dviejų baltų tautų - lietuvių ir latvių – paribys. Šiaurėje Maţeikių rajonas
ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su
Plungės, vakaruose – su Skuodo rajonais. Tolimiausias taškas vakaruose – Petraičių kaimas, rytuose
– Palnosų kaimas. Šiauriausias yra Giniočių kaimas, o piečiausias – Pasruojės kaimas. Rajono
teritorija iš vakarų į rytus tęsiasi 43,5 km., o iš šiaurės į pietus – 38 km. Rajoną kerta svarbios
geleţinkelio linijos: Liepoja (Latvijos Respublika)-Šiauliai-Kaunas-Vilnius bei Ryga (Latvijos
Respublika)-Maţeikiai-Klaipėda. Iki Klaipėdos uosto yra tik 110 km, iki Rygos oro uosto – 150
km.
Šiaurės – pietų ir rytų – vakarų kryptimis rajoną kerta du krašto keliai su asfalto danga.
Neskaitant keleto nedidelių kelio atkarpų (į AB „Maţeikių nafta― ir kt.), daugumą rajono kelių
sudaro ţvyrkeliai arba dar prastesni keliai. Autostradų ir magistralinių kelių rajone nėra. Nuo
Maţeikių iki artimiausio magistralinio kelio A12 yra apie 100 km. Todėl autobusais ir lengvaisiais
automobiliais atvykstantiems turistams bei lankytojams nėra patogu keliauti po rajoną. Nors
Maţeikių rajoną kerta svarbios geleţinkelio linijos: Liepoja (Latvijos Respublika)-Šiauliai–Kaunas-
Vilnius bei Ryga (Latvijos Respublika)-Maţeikiai-Klaipėda, jos naudojamos tik kroviniams
gabenti. Artimiausios keleivinio geleţinkelio stotys yra Telšiuose ir Plungėje. Maţeikių rajone yra
veikiantis Šerkšnėnų oro uostas, uţimantis 62 ha plotą. Jame yra dvi nusileidimo juostos, viena su
kieto grunto danga. Oro uoste gali nusileisti nedideli sportiniai ir pramoginiai lėktuvai. Tačiau oro
uosto infrastruktūra nėra išvystyta. Taigi, rajonas turi sausumos ir oro transportinio pasiekiamumo
galimybes, tačiau transporto infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta, o rajonui esant pasienio
teritorija, tokia situacija nėra gera pasiekiamumo poţiūriu. Bendras teritorijos plotas – 1220,2 km2
,
iš jų 32 km2 uţima miestai ir gyvenvietės, 22 km
2 – pramonės įmonės ir keliai. Yra 8 kaimiškos ir
viena miesto seniūnija, 13 baţnyčių, 38 parduotuvės, kavinės ir barai, 29 verslo įmonės, 10
paslaugų įmonių, 31 švietimo įstaiga, 20 kultūros įstaigų, 15 pašto ir banko filialų, 24 gydymo
įstaigos ir kt. Iš viso Maţeikių rajone yra 196 kaimai. Bendras ţemės fondas pagal seniūnijas
parodytas 3 lentelėje.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
50
3 lentelė. Ţemės fondas Maţeikių ŠVLVVG teritorijoje ha, 2007 01 01
Seniūnija Bendras ţemės
plotas
Ţemės ūkio
naudmenos Miškai
Kitos ne ţemės ūkio
naudmenos
Maţeikių 10474 7674 1959 305
Reivyčių 9628 7222 1737 188
Tirkšlių 12180 8874 2387 246
Šerkšnėnų 10975 8455 1660 860
Laiţuvos 5737 4668 692 88
Sedos 12940 7990 3979 971
Ţidikų 17818 12777 2424 702
Viekšnių 20953 12664 6744 313
Viso: 100707 70324 21582 3673 Šaltinis. Mažeikių r.savivaldybės duomenys.
ŠVLVVG atstovaujama kaimo gyvenamoji vietovė uţima 1203,3 km² bendro Maţeikių r.
sav. ţemės fondo.
Rajono teritorijos miškingumas sudaro 27,1 proc. ir yra maţesnis uţ Lietuvos vidurkį (30,2
proc.). Vyraujantys medynai yra eglynai ir pušynai. Didţiausi miškai: 6040 ha Ţalgirio-Pamarkijos
miškai, 2790 ha Sedos giria, 1260 ha Maţeikių miškas. Miškuose gausu uogų, grybų bei
medţiojamos faunos. Didieji medţioklės plotai aptverti voljerais. Nesukurta rekreacinė miško
infrastruktūra (trasų, specialių takų, poilsio aikštelių, informacijos) parodo, kad miškų išteklių
rekreacinis potencialas nėra pakankamai panaudojamas turistinėms reikmėms (ypač ţygiams).
Rajono vandens telkinių rekreaciniai ištekliai nėra gausūs, lyginant su eţeringomis šalies
vietovėmis. Rajone yra tik 5 eţerai. Didţiausias ir gamtiniu poţiūriu vertingiausias yra 346 ha
Plinkšių eţeras. Kiti – Sedos, Medţialenkės, Maigų ir Meiţių eţerai nedideli, taip pat ir 8
tvenkiniai. Savita ir įdomi didesnė Raudonoji pelkė. Tačiau upių tinklas yra gana tankus ir
grafiškas. Visi rajono vandenys priklauso Ventos baseinui, kuriam tai pat priklauso Varduvos bei
Luobos intakai. Vandens telkiniai yra švarūs ir jų rekreacinės galimybės – tai rekreacinė ţūklė,
aktyvaus poilsio veiklos, maudymasis. Pakankamai riboti ištekliai bei ypač poilsio infrastruktūros
trūkumas, formuoja nepatrauklaus poilsiui gamtoje rajono įvaizdį, tačiau tai daugiau realių
galimybių nepanaudojimo pasekmė. Hidrografinio tinklo turistines galimybes savitai papildo rajono
gyventojų ir svečių lankomi 12 piliakalnių ir tai didina turistinį patrauklumą.
Rajono kultūrinio paveldo potencialas įvairus ir gausus. Tai 486 kultūros vertybės, kurioms
priskiriama: 214 memorialinių vietų ir istorinių objektų, 149 dailės vertybės, 81 archeologinė vieta,
tarp jų 12 piliakalnių, 40 statinių kompleksų ir atskirų statinių, 3 urbanistinio paveldo vietovės. Į
kultūros paveldo sąrašą nuolat įtraukiami nauji objektai bei, tikslinant kriterijus, keičiami ankstesni
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
51
paveldo objektų sąrašai. Tikėtina, kad kultūros vertybių skaičius didės, tačiau turizmo reikmėms
bus panaudojami tik atrinkti įdomūs ir parengti lankymui objektai. Turistiniu poţiūriu
vertingiausias paveldas: Renavo ir Plinkšių dvarų sodybos, Viekšnių vandens ir Purplių vėjo
malūnai, Sedos, Pikelių ir Pievenų baţnyčios, Viekšnių vaistinė – muziejus, Ţemalės miestelio
senoji dalis, Rimolių, Vadagių, Renavo, Grieţės, Dapšių, Daubarų piliakalniai. Renavo dvaro
parkas priklauso nacionaliniam kultūrinio turizmo keliui „Parkų ir sodų kelias―. Kultūros paveldo
apsauga ir naudojimas yra glaudţiai tarpusavyje susiję veiksniai. Kultūros vertybių naudojimas
visuomenės, ypač turizmo, tikslais gali padėti išsaugoti paveldo objektą ir jo kultūrines vertes.
Tačiau tik 37 kultūros paveldo objektams nustatyti apsaugos reglamentai, o visoms kitoms –
techninės apţiūros aktai. Ketvirtadalio rajono kultūros vertybių būklė vertintina kaip gera,
didţiosios vertybių dalies būklė patenkinama. Blogos būklės vertybės sudaro apie 10 proc.
Privatiems savininkams priklauso tik apie 10 proc. vertybių. Ţymiausių objektų savininkė –
savivaldybė. Lėšų, reikalingų rajono kultūros paveldo objektams tvarkyti, skiriama nepakankamai.
2001 m. lėšų poreikis buvo tenkinamas tik apie 20 proc. Ypač pavojingoje būklėje yra dvarų
sodybos, etnografiniai kaimai, gausėja apleistų pastatų. Todėl turistinis patrauklumas maţėja. Esami
lankytojų srautai yra maţi, ir jiems padidinti trukdo objektų neparengtumas lankymui (trūksta
viešosios ir turizmo paslaugų infrastruktūros), objektai nėra įtraukti į svarbesnius turizmo
maršrutus. Parengus svarbiausius kultūrinio paveldo objektus lankymui ir veiklai, jie galėtų
formuoti turistinę trauką ir tapti Maţeikių turistinio įvaizdţio savastimi.
Vertingiausios vietovės turi saugomų teritorijų statusą. Tai Plinkšių (1239 ha) ir Varduvos
(470 ha) kraštovaizdţio, Šerkšnės hidrografinis (211 ha) ir Šernynės (119 ha) telmologinis
draustiniai, Ventos regioninis parkas. Saugomose teritorijose turizmo infrastruktūros objektų
statyba teisės aktais yra ribojama.
Plinkšių kraštovaizdţio draustinis. Uţima 1239 ha plotą (279 ha Telšių rajone). Tai pats
didţiausias rajono draustinis, pasiţymintis landšaftų ir biologinės įvairovės gausumu. Saugomi
Ţemaičių plynaukštės gamtiniai kompleksai, gamtos ir kultūros paminklai. Draustinyje auga labai
retų augalų rūšių: pelkinis, maţasis ir dvišakis pataisai, paprastasis varpenis, daugiaţiedė
baltašaknė, širdinė dviguonė, aukštoji, raudonoji, šalmuotoji ir maţoji geguţraibės, pilkaplaukė ţilė,
pelkinis mėlitas, statusis atgiris ir kt. Draustinyje gyvena 61 vabalų rūšis, iš jų viena rasta pirmą
kartą Lietuvoje bei trys labai retos. Čia aptiktos 103 paukščių rūšys, iš kurių 10 įrašytos į Lietuvos
raudonąją knygą: juodakaklis naras, pilkoji antis, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, pievinė
lingė, erelis ţuvininkas, raudonkojis tulikas, maţasis kiras, švygţda. Labai svarbus Plinkšių eţeras
yra kaip poilsio vieta migruojantiems paukščiams: ţąsims, dančiasnapiams, antims, tilvikams.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
52
Šiltomis ţiemomis čia gausu ţiemojančių vandens paukščių. Draustinyje gyvena 8 šikšnosparnių
rūšys: vandeninis, Brandto, Natererio pelėausis, šikšniukas nykštukas, Natuzijaus šikšniukas,
rudasis, maţasis nakviša ir šiaurinis šikšnys. Net 5 šikšnosparnių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją
knygą. Draustinis įkurtas 1974 m.
Šerkšnės hidrografinis draustinis. Apima Šerkšnės upę su jos slėniais nuo Ţemalės-
Šerkšnėnų kelio iki tilto ties Bugeniais. Didesnė dauguma Šerkšnės upės pievų yra drėgnos, su
vandeningais duburiais, paţemėjimais, senvagėmis, nedideliais intakais. Iš viso uţregistruotos 354
augalų rūšys, iš kurių 3 įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą (pievinis plauretis, dėmėtoji gegūnė,
melsvasis mėlitas). Labai gausi ir įvairi draustinio entomofauna: rastos 109 vabalų rūšys (čia rastos
ir 4 naujos Lietuvoje vabalų rūšys). Uţregistruota 18 dieninių drugių rūšių. Čia galima pamatyti
machaoną, didįjį perlinuką, admirolą, kilniąją vaivą bei daugelį kitų nuostabių drugių. Čia galima
pamatyti ir išgirsti virš 124 paukščių rūšių. Pats graţiausias ir įdomiausias sparnuotis yra tulţys,
kuris peri stačiuose upelio šlaituose išraustuose urveliuose (paukštis įrašytas į Lietuvos raudonąją
knygą). Draustinis įkurtas 1992 m.
Šernynės telmologinis draustinis. Tai bene viena didţiausių, vertingiausių ir įdomiausių
gamtiniu atţvilgiu aukštapelkių Maţeikių rajone. Deja, aukštapelkė pradeda degraduoti: sausėja,
apauga nendrėmis, pušelėmis. Sumaţėjo atvirų, pušelėmis bei berţais neapaugusių plotų. Rasta 100
augalų rūšių, priklausančių 42 šeimoms ir 85 gentims. Didţiausios augalų šeimos: varpinių (10
rūšių), erškėtinių (9), graiţaţiedţių (5), erikinių (5). Iš orchidinių augalų čia auga kiaušininė
dviguonė, šalmuotoji geguţraibė ir aukštoji gegūnė. Iš erikinių šeimos gausi yra siauralapė balţuva,
neretos bruknė, mėlynė, vaivoras ir šilinis virţis, gerai dera spanguolės. Aukštapelkėje randama
apskritalapė ir ilgalapė saulašarės, keletas karklų rūšių. Draustinyje auga melsvasis mėlitas,
priklausantis varpinių šeimai, kuris Vakarų Lietuvoje yra apyretis, kitur retas arba visai neauga. Šis
augalas – saugomas. Draustinyje pagauta 31 vabalų rūšis. Iš drugių daţniausi yra melsviai,
perlinukai, satyrai. Pastebėtos 35 paukščių rūšys. Draustinyje nuolat gyvena retas, į Lietuvos
raudonąją knygą įtrauktas tetervinas, poilsiui Šernynės draustinyje apsistoja pilkosios gervės.
Apypelkio miškuose peri 2 suopių poros, jerubės, juodosios meletos. Tipiški ţinduoliai yra šernas,
stirna, rudieji pelėniai. Draustinis įkurtas 1992 m.
Varduvos kraštovaizdţio draustinis. Draustinis apima Varduvos upės slėnį nuo Kulšėnų
kaimo iki Renavo dvaro, kuris su savo parku taip pat yra draustinio dalis. Ties Dumaičiais
draustiniui priklauso ir dešiniajame krante tarp upės ir kelio Renavas-Kulšėnai esantis Smiltinės
miškas (62 ir 63 kvartalai). Tarp draustinio botaninių vertybių paminėtina: meškinis česnakas,
tuščiaviduris rūtenis, menturlapė baltašaknė, 4 orchidinių augalų rūšys (raiboji, dėmėtoji, raudoniji
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
53
gegūnės ir šalmuotoji geguţraibė), miškinis eraičinas ir miškinė ţemuogė, o taip pat pievos su
paprastuoju burbuliu ir raktaţole pelenėle. Botaniniu poţiūriu draustinis yra labai turtingas ir
vertingas. Iš draustinyje uţregistruotų 73 paukščių rūšių į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti didysis
ančiasnapis, erelis rėksnys ir tulţys. Dvaro pastatai ir parkas su senais drevėtais medţiais yra puikus
prieglobstis kelioms šikšnosparnių rūšims. Gana daţnai vakarėjančio dangaus fone galima stebėti
šių paslaptingų ţvėrelių siluetus. Iš viso aptiktos 7 šikšnosparnių rūšys: vandeninis, Brandto
pelėausiai, ausylis, šikšniukas nykštukas, Natuzijaus šikšniukas, rudasis nakviša ir šiaurinis šikšnys.
Draustinyje surasta ir iki šiol apibūdinta 171 vabalų rūšis, iš jų 11 Lietuvoje sugauta pirmą kartą
arba yra labai retos. 1991-07-01 Smiltinės miško pamiškėje, Dumaičių k., buvo sugautas 1
keturšakis maitvabalis – Dendroxena quadrimaculata Scop., kuris įrašytas į Lietuvos raudonąją
knygą. Draustinis įkurtas 1992 m.
Ventos regioninis parkas. Ventos regioninis parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo mėn. Plotas
10600 ha, iš jų pusę uţima miškai. Parkas unikalus savo kraštovaizdţiu, kurį puošia Ventos,
Virvytės, Dabikinės, Uogio, Aviţlio upės ir upeliai. Parko teritorijoje daug kaimų su vertingu
istoriniu, architektūriniu paveldu: koplyčiomis, koplytstulpiais, piliakalniais, dvarų parkų
liekanomis. Ventos regioniniame parke priskaičiuojama apie 670 aukštesniųjų augalų rūšių,
priklausančių 93 šeimoms ir 352 gentims. Čia gausu orchidinių šeimos augalų. Iš viso parke yra 22
į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos augalų rūšys. Tai maţoji, vyriškoji ir šalmuotoji geguţraibės,
meškinis česnakas, sidabrinis vilkdalgis, plačialapis begalis, miškinė mėta. Parke uţregistruota 140
paukščių rūšių, iš jų 117 peri. Penkios paukščių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai
juodasis gandras, didysis dančiasnapis, erelis rėksnys, gervė, grieţlė. Rastos 184 vabalų rūšys, iš jų
ţalvarinis puošniaţygis, didysis skydvabalis įrašyti Raudonojoje knygoje.
1999 12 21 Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. VIII-1493, nuo 2000 05 01 prie
Maţeikių rajono prijungiama Viekšnių seniūnija, priklausiusi Akmenės rajonui. Prijungiamos
seniūnijos plotas yra 16,4 tūkst. ha. Šioje teritorijoje yra nemaţai miškų: Birbiliškės (plotas 2800
ha), Purvių, Marijampolės, Serbentavos. Teka Venta, Virvytė, Pievupis, Trimesėdis, Bugenis,
Uogys, Kalupis. Telkšo Meiţių eţeras. Viekšnių seniūnijoje respublikinės reikšmės paminklai yra
šie: Viekšnių urbanistinis draustinis, apimantis patį Viekšnių miestelį, Purvių botaninis draustinis,
Virvytės hidrografinis draustinis, Uogio kraštovaizdţio draustinis, Pavirvytės botaninis draustinis
(plotas 62 ha), Ţibikų ąţuolas, Juodasis arba Meilės akmuo.
Gamtinių kompleksų išsaugojimo problema. Uţpelkių aukštapelkė (118,4 ha) yra viena
vertingiausių pelkių Maţeikių rajone su šiai ekosistemai būdinga augalija ir gyvūnija. Remiantis
daugiamečiais biologinės įvairovės tyrimais, kaip vienai vertingiausių gamtinių teritorijų jai buvo
siūloma suteikti telmologinio draustinio statusą. 2004 m. valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
54
pritarė siūlymui steigti šioje vietoje savivaldybės telmologinį draustinį. Šiuo metu Uţpelkių
aukštapelkėje aptikti šie Europinės svarbos natūralių buveinių tipai, įtraukti į Europos Sąjungos
Buveinių direktyvos I priedą (kuriame minima, kad ES šalys narės privalo uţtikrinti šiame sąraše
išvardintų buveinių apsaugą): degradavusios aukštapelkės, durpingo substrato duburiai
(Rhynchosporion), pelkiniai miškai.
Čia auga 408 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Uţpelkių aukštapelkėje aptikta 11 gyvūnų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.
Uţpelkių aukštapelkę (Plinkšių durpyną) ketina eksploatuoti UAB „Plinkšių Vilistra―, tuo
pačiu sunaikindama Europos mastu svarbias buveines, kurios yra Plinkšių miško biosferos poligono
teritorijoje, nors pagal šio poligono nuostatus, 2004 m. gruodţio mėn. 10 d. patvirtintus LR
Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-629 2004, poligono paskirtis – „...išsaugoti Plinkšių miškų ir jų
apylinkių ekosistemą...―. Plinkšių miško biosferos poligonas patenka į saugomų teritorijų tinklą
„Natura 2000―.
Eksploatuojant durpyną bus sunaikintas hidrologinis reţimas tarp pelkės ir Plinkšių istorinio
parko tvenkinių bei Plinkšių eţero, kuris yra valstybiniame Plinkšių kraštovaizdţio draustinyje.
Aukštapelkė yra lankytojų, poilsiautojų ir turistų pamėgtoje Plinkšių eţero rekreacinėje
teritorijoje. Padidėjęs sunkiojo autotransporto srautas bei durpių kasimo įrengimų keliamas
triukšmas, padidėjęs dulkėtumas neigiamai veiks visą rekreacinę zoną bei uţkirs kelią Plinkšių
dvaro ir parko ruošiamo projekto turizmo, rekreacijos, visuomenės ugdymo, netradicinių verslų
(vaistaţolininkystės, kaimo turizmo ir kt.) plėtrai.
2004 m. Maţeikių rajono savivaldybės uţsakymu Lietuvos Gamtos Fondas atliko Plinkšių
durpyno renatūralizacijos projektą, kurį įgyvendinus pilnai atsistatys Uţpelkių aukštapelkės
pelkiniai kompleksai, teritorija bus pritaikyta ekologiniam švietimui, ţmonių lankymui (gamtos
takas, informaciniai stendai, apţvalgos bokštelis ir kt.). Taip sutvarkyta aukštapelkė harmoningai
įsilietų į vieningą Plinkšių dvaro, parko, Plinkšių eţero rekreacinės zonos kompleksą.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
55
2.2. Aplinkosauga
Aplinkos apsauga yra vienas iš darnios vietovės plėtros elementų. Aplinkosaugos politika
turi uţtikrinti gerą ir sveiką gyvenamąją aplinką, gyvūnų migracijos kelius ir nesudarkytą
kraštovaizdį, tausoti ir gausinti gamtos išteklius naudojant kuo daugiau atsinaujinančių energetinių
išteklių, plėsti rekreacines teritorijas ir sudaryti gyventojams kuo patogesnes poilsiavimo gamtoje
sąlygas. Laikytis Natūra 2000 reikalavimų.
Maţeikių rajone esanti naftos perdirbimo įmonė ir Maţeikių elektrinė aplinkosauginiu
poţiūriu kelia didelį susirūpinimą ne tik Maţeikių rajonui, bet ir kitiems regionams. Todėl rajono
ekologinei būklei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Maţeikių rajone yra penki nuotekų valymo įrenginiai su pneumatine aeracija ir aštuoni
natūralaus valymo (filtracijos su išleidėjais). 2004 m. Laiţuvoje pastatyti Laiţuvos gyvenvietės
nuotekų valymo įrenginiai su inţineriniais tinklais. Tais pačiais metais visame rajone į paviršinius
vandens telkinius išleista 6295 tūkst. kūb. m. ūkio-buities ir gamybinių nuotekų. O 2003 m. – 5751
tūkst. kūb. m. gyventojams tiekiamo geriamo vandens kokybei gerinti įrengti nugeleţinimo
įrenginiai Ukrinų gyvenvietėje ir Tirkšlių miestelyje. Nebenaudojami seni surūdiję vandens bokštai.
Vietoj jų įrengta daţnuminė pavara Ukrinų, Plinkšių, Ţidikų, Krakių, Lėtenių, Račalių, Purvėnų,
Bugenių, Renavo, Daubarių gyvenvietėse (10 gyvenviečių). Nuotekų valyklų darbo reţimo
gerinimui kas ketvirtį atliekama laboratorinė kontrolė, planinių patikrinimų metu tikrinami
apskaitos prietaisai ir apskaitos ţurnalų pildymas.
Neţiūrint atliktų darbų, kaimo vietovėse ypatingai bloga vamzdynų būklė. Reikalinga senus
susidėvėjusius vamzdynus pakeisti naujais polietileniniais vamzdynais (maţesnis bus avaringumas),
tik dalinai pagerinta geriamojo vandens kokybė, uţkonservuoti bešeimininkiai arteziniai gręţiniai ar
sutvarkytos sanitarinės zonos.
Maţeikių rajono agentūros 2006 m. veiklos programoje aplinkos oro apsaugos srityje
numatytas tikslas - taršos sieros dioksidu maţinimas. Tai buvo numatyta 2006 m. veiklos
programoje kaip priemonė šio tikslo siekimui. Tikslas – miestų oro taršos maţinimas. Atliktas
išmetamųjų dujų patikrinimas vienoje autotransporto įmonėje (UAB „Lanksmas―). 2006 metais
Maţeikių rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų
suprojektavo ir pastatė dviračių takus Maţeikių mieste Naftininkų gatvėje, Tirkšliuose, Ţemalėje,
Ţidikuose, į Tirkšlius.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
56
Pastaruoju metu Maţeikių rajone atmosferos teršimas iš stacionarių teršimo šaltinių
stabilizavosi, tačiau išmetamų teršalų kiekis yra vienas didţiausių Lietuvoje. Pagrindiniai į
atmosferą išmetamų teršalų šaltiniai – autotransportas, naftos pramonė, energetika (šiluminė
elektrinė, katilinė) ir kt. 2006 m. stacionarių taršos šaltinių tarša Maţeikių rajone labai neţymiai
skiriasi nuo 2005 m., t.y ataskaitiniais metais stacionarūs taršos šaltiniai į atmosferos orą išmetė
124,6 t. daugiau teršalų nei 2005 m. (2005 m. –33 072,2 t). Didţiausi Maţeikių rajono teršėjai yra:
AB „Maţeikių nafta― ( 78,2 proc. visų Maţeikių rajone 2006 m. išmestų teršalų į atmosferą), AB
„Maţeikių elektrinė― (15,5 proc.), Maţeikių katilinė, AB „Lietuvos geleţinkeliai―, Krovinių veţimo
valdybos Bugenių geleţinkelio stotis ir UAB „Juodeikių nafta―. 2006 m. Maţeikių rajone
stacionarūs taršos šaltiniai į atmosferą išmetė tik 0,4 proc. daugiau teršalų nei 2005 m. (t.y. 124,6
t).
Trijų metų laikotarpyje Maţeikių rajone pastebima atmosferos teršalų padidėjimo tendencija
Tačiau aktuali yra maţų privačių įmonėlių, privačių gyvenamųjų namų keliama oro taršos
problema, nes iš nekontroliuojamų kaminų išmetama nemaţai teršalų, kurių padaugėja šaltuoju
metų laiku. Didţiausi teršalų kiekiai yra šie: sieros anhidridas, angliavandeniliai, azoto oksidai,
anglies monoksidas ir kt. Nemaţai aplinką teršia ir transportas, kuris yra vienas iš pagrindinių
veiksnių, sąlygojančių aplinkos oro kokybę. Labiausiai aplinkos orą teršia azoto oksidais, anglies
monoksidu, lakiaisiais organiniais junginiais ir kietosiomis dalelėmis. 2005 m. iš mobilių taršos
šaltinių į aplinkos orą buvo išmesta 1496,3 tonos teršalų (2003 m. – 1854,8 tonos). Taip pat bendras
rajono oro uţterštumas priklauso ir nuo tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių, t.y. Vakarų
Europos ir Skandinavijos.
Pagrindiniai būdai oro taršai maţinti Maţeikių rajone būtų: gamtinių dujų atvedimas,
energijos taupymo priemonių įgyvendinimas, geriausių gamybos būdų ir technologijų diegimas,
kuo didesnis autotransporto priemonių, atitinkančių ES standartus, įsigijimas įmonėse, gatvių
rekonstrukcijos ir eismo sureguliavimas, dviračių takų statyba ir rekonstrukcija.
Rengiant Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategiją svarbu atsiţvelgti į kaimo gyventojų
gyvenimo kokybės gerinimo vieną įtakojančių rodiklių – atliekų tvarkymą.
Kaimo vietovėse gyventojai naudojasi šiomis atliekų surinkimo schemomis:
- gyventojus aptarnaujanti atliekų surinkimo įmonė ištuština bendruosius ir individualius
konteinerius kartą-du kartus per mėnesį ir išveţa atliekas į rajoninį sąvartyną;
- gyventojai patys šalina komunalines atliekas seniūnijų sąvartynuose.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
57
UAB „Valauvis― Maţeikių rajono kaimuose surenka atliekas vieną kartą per mėnesį. UAB
„Maţeikių Komunalinis Ūkis― surenka apie 30 proc. Maţeikių rajono gyvenvietėse susidarančių
atliekų, rajono gyvenvietes aptarnauja UAB „Švarinta―, teikiančios paslaugas vieną - du kartus per
mėnesį.
Kaimo gyventojai daţniausiai neaptarnaujami dėl neišvystytos infrastruktūros, prastos kelių
bei privaţiavimų būklės bei dėl to, jog atliekas surenkančiai įmonei yra nuostolinga aptarnauti
pavienius vienkiemių gyventojus. Siekiant pagerinti atliekų surinkimo organizavimą ir rajono
savivaldybės kaime įgyvendinti Europos sąjungos keliamus reikalavimus yra parengtas ir pradėtas
vykdyti Maţeikių rajono 2006-2015 metų atliekų tvarkymo planas. Pagal šį planą visą Maţeikių
rajono atliekų tvarkymą koordinuos Telšių regiono atliekų tvarkymo centras. Yra numatyti
planuojami regiono atliekų tvarkymo įrenginiai, sąvartynų plėtra bei vietos sąvartynų uţdarymas.
2004 m. Maţeikių rajone buvo 3 sąvartynai ir 21 nepavojingų kietų buitinių atliekų
sandėliavimo aikštelė. Jų eksploataciją ir tvarkymą organizuoja seniūnai. Bugenių aikštelę tvarko
Maţeikių apylinkės seniūnija, o Geidţių – Tirkšlių seniūnija. Minėtos aikštelės eksploatuojamos
nuo 1970-1980 metų. Bugenių, Geidţių ir Reivyčių (jau uţdarytas) atliekų aikštelės vertinamos
kaip aukšto prioriteto sąvartynai, kuriuos reikia kaip įmanoma skubiau uţdaryti, kadangi jie stipriai
teršia aplinką. Be to, Grūstės ir Ţibikų sąvartynai neįrengti pagal reikalavimus. Didesni sąvartynai
išsidėstę Maţeikių seniūnijoje, aplink miestą, likę – rajono seniūnijose. Atliekų apskaita tiksliai
vykdoma tik įteisintuose sąvartynuose, o šiukšlynėliams seniūnijos veda pirminius atliekų apskaitos
ţurnalus. 2006 m. atliekų kiekis kaimo sąvartynėliuose sumaţėjo, nes pradėta diegti konteinerinė
atliekų šalinimo sistema kaimo vietovėse.
2008 m. Maţeikių rajono uţdaromų ir rekultivuojamų sąvartynų darbus vykdo rangovas –
UAB „Plungės Lagūna―, subrangovai – UAB „Lanksmas― ir UAB „Plungės Jonis―. Sąvartynų
sutvarkymo plane numatyta 6 maţus sąvartynus uţdengti molio ir smėlio danga, 13 maţų sąvartynų
iškasti ir išveţti, rekultivuoti, Reivyčių, Ţibikų (Viekšnių), Geidţių sąvartynus uţdengti pagal
atskirus techninius projektus. Bus vykdomas Reivyčių sąvartyno monitoringas. Milių sąvartyno
atliekos sutvarkytos vietoje, baigiamas dengti (25 cm molio sluoksniu, 20 cm smėlio sluoksniu ),
lieka rekultivavimo darbai. Darbus vykdo UAB „Plungės Lagūna―.
Urvikių sąvartyne vykdomi kasimo darbai, formuojamas šlaitas (5 proc. -20 proc.).
Sąvartynas bus dengiamas molio ir smėlio sluoksniais. Darbus vykdo UAB „Plungės Lagūna―.
Reivyčių sąvartyne bus kompaktiškai sutvarkoma apie 245 tūkst. tonų atliekų. Pastatytas
stendas, informuojantis apie vykdomą projektą, finansuojamą ES lėšomis, „Telšių apskrities
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
58
sąvartynų sutvarkymas―. Darbus vykdo UAB „Plungės Jonis―. Atsirandantis filtratas iš Reivyčių
sąvartyno bus išveţamas į Maţeikių miesto nuotekų valymo įrenginius.
Repšių sąvartyne darbus atlieka UAB ―Lanksmas―. Iš sąvartyno išveţta 5184 m³ atliekų į
Geidţių sąvartyną. Šlaitas išlygintas, likę rekultivavimo darbai.
Į Geidţių sąvartyną veţamos atliekos iš kitų Maţeikių rajono uţdaromų sąvartynų.
Pastatytas informacinis stendas apie vykdomą projektą. Balėnų sąvartyne UAB „Lanksmas ―darbus
baigė. Radome atveţtų ir išverstų plastmasinių maišų (panašūs į šienainio pakavimo maišus), kitų
atliekų. Liko rekultivavimo darbai. Ţemalės sąvartyno atliekos veţamos į Geidţių sąvartyną.
Darbus vykdo UAB „Lanksmas―. Informacinis stendas dar nepastatytas.
Uţbaigus vykdyti minėtų sąvartynų uţdarymo darbus, bus tvarkomi kiti Maţeikių rajono
sąvartynai, numatyti projekte „Telšių apskrities sąvartynų sutvarkymas―.
Čia didėlė atsakomybė tenka vietos seniūnams, kurie turi imtis visų galimų priemonių, kad
apsaugotų seniūnijos teritoriją nuo uţteršimo atliekomis.
Kaimo teritorijoje yra 249 konteineriai (gyventojų skaičius kaimuose – 21,3 tūkst.) ir
šimtui kaimo gyventojų tenka vos vienas konteineris). Tuo tarpu Maţeikių mieste yra 3774
konteineriai ir čia 100-ui gyventojų jų tenka 8. Kaimuose atliekos surenkamos tik vieną kartą per
mėnesį. Surinktos atliekos yra išveţamos į centrinį sąvartyną. Tačiau kaimo gyventojams sunku
išveţti stambiagabarites statybines atliekas, kadangi jų surinkimas organizuojamas gana retai. Todėl
patys gyventojai bando jomis atsikratyti, išveţdami į greta esančius šiukšlynus. Kaimo gyventojai
negali rūšiuoti atliekų, kadangi į tą patį konteinerį jie priversti pilti ir popierių, ir maisto atliekas ir
stiklo tarą. Be to, rajone neišspręsta ir kolektyviniuose soduose, kurių dauguma yra kaimo
teritorijoje, gyvenančių piliečių atliekų surinkimo ir šalinimo problema.
Maţeikiuose ir kitose gyvenvietėse gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose 2007 m.
buvo įrengiama po vieną antrinių ţaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų, 1500 l talpos
konteineriai antrinėms ţaliavoms (popierius, stiklas, plastmasė). Aikštelės įrengiamos šalia mišrių
komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės
sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Gyvenamuosiuose individualių namų
rajonuose ir miesteliuose įrengiama po vieną antrinių ţaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų.
Aikštelių vietas nurodo seniūnas ar kitas, savivaldybės įgaliotas, asmuo. Aikšteles įrengia Maţeikių
savivaldybė (4 lentelė).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
59
4 lentelė. Konteinerių aikštelių, skirtų antrinėms ţaliavoms surinkti Maţeikių r sav. , skaičius
2008 03 mėn.
Seniūnija
(miestai, miesteliai, kaimai)
Gyventojų
skaičius
pagal
deklaruotą
gyvenamąją
vietą
Antrinių
ţaliavų
konteinerių
aikštelės,
vnt.
Skaičius gyventojų, kuriems
tenka viena antrinių ţaliavų
konteinerių aikštelė, vnt.
Maţeikių seniūnija, Maţeikių miestas 40572 73 555.78
Maţeikių apyl.seniūnija 3322 2 1661.00
Krakių kaimas 673 1 673.00
Bugenių kaimas 528 1 528.00
Sedos seniūnija 3187 3 1062.33
Sedos miestas 1188 3 396.00
Laiţuvos seniūnija 1232 2 616.00
Laiţuvos miestelis 608 1 608.00
Auksūdţio kaimas 390 1 390.00
Ţidikų seniūnija 2811 1 2811.00
Ukrinų kaimas 524 1 524.00
Viekšnių seniūnija 5304 4 1326.00
Viekšnių miestas 2198 3 732.67
Palnosų kaimas 540 1 540.00
Šerkšnėnų seniūnija 2233 1 2233.00
Šerkšnėnų kaimas 472 1 472.00
Reivyčių seniūnija 1940
Tirkšlių seniūnija 4501 4 1125.25
Tirkšlių miestelis 1727 3 575.67
Uţlieknės kaimas 565 1 565.00
IŠ VISO: 65102 90 723.36
Iš viso antrinių ţaliavų aikštelių skaičius, vnt. - 90
Iš viso trūkstamų antrinių ţaliavų aikštelių skaičius, vnt. - 5
Šaltinis. Maţeikių r. sav. duomenys.
Maţeikių rajone buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimas nuo 2008 metų
organizuojamas vieninteliu būdu: pavojingų buities atliekų turėtojai nemokamai pristato šias
atliekas į atliekų priėmimo aikštelę (APP) , kurioje įrengtas pavojingų atliekų surinkimo punktas.
Maţeikių rajone surinktos komunalinės atliekos perveţamos į perkrovimo stotį Dargių
kaime, o iš perkrovimo stoties 20 tonų keliamosios galios autotransportu perveţamos į regioninį
Jerubaičių sąvartyną.
Įgyvendinant rajono naują atliekų tvarkymo programą pagal 2007 m. kovo 8 d. Maţeikių
rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-47, uţdaromi ir rekultivuojami 36 vietiniai
sąvartynai ir diegiama nauja šių atliekų tvarkymo sistema.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
60
Tačiau ekologinė aplinkosauginė situacija Maţeikių r. sav. lieka sudėtinga. Jeigu nebus
sukurta tobula šiukšlių rinkimo ir jų veţimo į regioninį sąvartyną sistema, kyla grėsmė miškų,
vandens telkinių pakrančių ir kitų vietovių uţteršimui atliekomis, ką pastebime daugelyje vietovių,
likvidavus vietinius sąvartynus. Todėl ŠVLVVG, kaip vieną iš prioritetinių veiklos krypčių, numatė
aplinkosauginių klausimų sprendimą.
ŠVLVVG Maţeikių r. sav. kaimo gyvenamoji vietovė išlaiko vientisumo statusą ir sudaro
prielaidas integruotai kaimo vietovės plėtrai.
Maţeikių r. sav. kaimo gyvenamoji vietovė pasiţymi dideliais gamtos ištekliais, kurie
apima palankius ūkininkauti ţemės masyvus, miškininkystės plotus, vandens telkinius, kurie gali
būti panaudoti ţvejybai ir kaimo turizmo vystymui. Efektyvus šių išteklių panaudojimas leistų
diversifikuoti kaimo verslus, didinti kaimo ţmonių pajamas ir gerinti gyvenimo kokybę.
ŠVLVVG kaimo gyvenamoji teritorija apima Maţeikių r. sav. administracijos ribose
esančią visą ir vientisą ekonominiu, socialiniu, ir geografiniu atţvilgiu kaimo gyvenamąją
vietovę. Teritorijos ribos parodytos Maţeikių r. sav. ţemėlapyje (8 priedas).
Planuodama kaimo plėtrą, ŠVLVVG derino vietos ţmonių, gamtosaugos ir verslininkų
interesus, suteikdama tausoti aplinką.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
61
2.3. Gyventojai
Gyventojų skaičių ir demografinę būklę apsprendţia daug išorinių prieţasčių. Visų pirma,
ekonominės ir socialinės gyvenimo sąlygos ir, antra, galimybė rinktis kitas veiklos rūšis ir keisti
gyvenamąją vietą. Geopolitinė Lietuvos padėtis, įstojus į Europos Sąjungą, iš esmės pakeitė
nusistovėjusį darbo rinkos tradicinį modelį, kada darbdavys galėjo vienašališkai diktuoti savo
sąlygas. Lietuvos ţmonėms atsirado galimybės laisviau rinktis darbą ir jo vietą priklausomai nuo
sugebėjimų ir darbo rinkoje esamų ekonominių galimybių. Pagal LR Statistikos departamento
duomenis, Telšių apskrityje įvyko labai neţymūs gyventojų skaičiaus pokyčiai. 2007 m. sausio 1 d.
Maţeikių r. savivaldybėje gyveno 65,5 tūkst. gyventojų (5 lentelė), iš kurių 67,4 proc. sudarė miesto
gyventojai, 32,6 proc. – kaimo gyventojai.
Maţeikių r. sav. kaimo gyventojų santykinis lyginamasis svoris maţesnis nei vidutiniškai
Lietuvoje, kur gyvena 33,2 proc. bendro gyventojų skaičiaus ir ţymiai maţesnis nei Telšių
apskrities kaime, kur 2007 01 01 gyveno 41,2 proc. gyventojų. Maţesnį kaimo gyventojų
lyginamąjį svorį Maţeikių r. sav. lėmė pramonės intensyvumas ir istoriškai susiklosčiusi rajono
ūkio struktūra.
5 lentelė. Gyventojų skaičius sausio mėn. 1 d.
Vietovė Metai 2007 m. lyginant
su 2002 m. (proc.) 2002 2003 2004 2005 2007
Telšių apskritis 179599 179137 178141 177006 174561 97,2
Miesto gyventojai 106407 106123 105016 103934 102656 96,5
Kaimo gyventojai 73192 73014 73125 73072 71905 98,2
Maţeikių r. sav. 67201 67097 66773 66359 65547 97,5
Miesto gyventojai 46068 45972 45444 44891 44188 95,9
Kaimo gyventojai 21133 21125 21329 21468 21359 101,7 Šaltinis: Gyventojų skaičius apskrityse. Statistikos departamentas
Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal gyvenamąsias vietoves parodytas 6 lentelėje
6 lentelė. Maţeikių r. sav. gyventojai sausio 1 dienai
Eil.
Nr.
Vietovė
2006
2007
1. Maţeikių r. sav. 65828 65547
Iš jų:
Miesto 44367 44188
Maţeikiai 40925 40788
Seda 1231 1203
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
62
Viekšniai 2211 2197
2. Kaimo 21461 21359
3. VVG teritorija 24903 24759
4. VVG teritorijos gyv. lyg. sav. proc. 37,8 37,8 Šaltinis. Statistikos departamentas. Gyventojų skaičius apskrityse 2007 01 01, Vilnius 2007.
Vyrai sudaro 49,3 proc., moterys – 50,7 proc. bendro kaimo gyventojų skaičiaus. Darbingo
amţiaus gyventojai sudaro 53,9 proc. bendro kaimo gyventojų skaičiaus. Vienam darbingam kaimo
gyventojui tenka 0,85 išlaikytinio, t.y. vaiko 0-15 ir pensinio amţiaus gyventojo. Vidutiniškai
Lietuvos kaime toks rodiklis 0,89, mieste – 0,62. Galima daryti išvadą, kad kaime vyksta spartus
senėjimo procesas ir demografinė situacija ţymiai blogesnė nei mieste. Neţiūrint, kad Maţeikių r.
sav. vyko stambių pramonės įmonių statyba ir darbų vykdymui buvo pasitelkta papildomų darbo
jėgos išteklių iš kitų valstybių, tačiau tautinei kaimo gyventojų sudėčiai tai rimtesnės įtakos
neturėjo. 98 proc. kaimo gyventojų yra lietuvių tautybės, 2 proc. – kitų tautybių. Pagal tikybą
pasiskirstę sekančiai: 94 proc. - romos katalikai, 1 proc. – pagonys ir 5 proc. neišpaţįsta jokios
religijos.
Apskrityje 2002 – 2007 metų laikotarpyje bendras gyventojų skaičius sumaţėjo tik 2,8
proc., Maţeikių r. sav. – 2,5 proc. Per tą patį laikotarpį Maţeikių rajono kaimo gyvenamojoje
vietovėje gyventojų skaičius padidėjo 1,7 proc. Gyventojų skaičiaus kitimą lėmė natūralus
prieaugis, vidaus ir išorės migracija. Telšių apskrityje vien per 2007 m. natūralus gyventojų
prieaugis sumaţėjo 430 ţmonėmis, Maţeikių rajono savivaldybėje – 75, iš jų: mieste – 4, kaime -
71 ţmogumi. Gyventojų skaičiaus didėjimą Maţeikių r. sav. kaime lėmė teigiamas migracijos
saldo.
2007 m. rengiant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m. m. įvesta nauja VVG teritorijos
ir gyventojų sąvoka: tai kaimo ir miesto vietovė, kurios gyventojų skaičius yra nuo 5 tūkst. iki 150
tūkst., įskaitant maţus miestelius, taip pat miestus, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.
Maţeikių r. sav. ŠVLVVG teritorijos gyventojai parodyti 7 paveiksle.
65828
21461
12312211
24903
65547
21359
12032197
24759
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
2006 2007
Mažeikių r. sav.
Kaimas
Seda
Viekšniai
VVG teritorija
7 pav. Maţeikių r. sav. gyventojai 2007 01 01 dienai
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
63
Apibendrinus Maţeikių r. sav. kaimo gyvenamosios vietovės gyventojų skaičiaus kitimą, jų
pasiskirstymą, demografinę situaciją galima daryti išvadą, kad:
1. 2007 01 01 ŠVLVVG teritorijoje gyveno 24,8 tūkst. arba 37,8 proc. rajono gyventojų;
2. Maţeikių rajono savivaldybės kaimas vienas iš rečiausiai apgyvendintų Telšių
apskrityje ir blogiausia demografinė padėtis.
3. Neţiūrint kaimo senėjimo proceso Maţeikių r. sav. kaimas turi didelius ţmogiškuosius
išteklius, kuriuos įtraukus į produktyvią veiklą galima didinti kaimo veiklos efektyvumą ir gerinti
kaimo ţmonių gyvenimo kokybę.
4. Visos ŠVLVVG teritorijos, kurioje 2007 01 01 gyveno 24759 gyventojai interesus gali
atstovauti ŠVLVVG. Tai atitinka VVG teritorijos gyventojų skaičiaus nustatytus reikalavimus,
kuriuose numatyta, kad gyventojų skaičius gali būti nuo 5 tūkst. iki 150 tūkst., įskaitant maţus
miestelius, taip pat miestus, kuriuose gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
64
3. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS EKONOMINĖ BŪKLĖ
3.1. Ţemės ūkis
Dėl susiklosčiusių istorinių ir geopolitinių sąlygų ţemės ūkis Lietuvoje turi didesnę
ekonominę ir socialinę reikšmę negu šalyse kaimynėse bei ES valstybėse. Todėl šalyje minėtas
sektorius atlieka svarbią ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę funkciją bei yra
vienas iš prioritetinių ūkio šakų. 2006 metais Lietuvos ūkyje sukurta beveik 82 mlrd. Lt bendrojo
vidaus produkto (BVP), palyginti su 2005 metais, 7,5 proc. daugiau, o pridėtinės vertės –
atitinkamai 73,7 mlrd. Lt ir 7,5 proc. didesne apimtimi. Ţemės ūkyje ir jį aptarnaujančios veiklos
srityse sukurta pridėtinė vertė padidėjo nuo 3256,7 mln. Lt iki 3652,5 mln. Lt 2006 metais, arba 12
proc.
Lietuvos ūkio struktūriniai pokyčiai rodo, kad spartesniais tempais vystant kitas ūkio šakas
nuosekliai maţėjo ţemės ūkiui tenkanti pridėtinės vertės dalis šalies bendrosios pridėtinės vertės
struktūroje. 2002 metais šis rodiklis siekė 6,4 proc., o 2006 metais – 5,0 proc. Ţemės ūkio
produkcijos gamybos apimtys Telšių apskrityje per paskutiniųjų metų laikotarpį didėjo tiek
natūrine, tiek vertine apimtimis, tačiau ţemės ūkio sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės dalis nuo
8,3 proc. 2000 m. sumaţėjo iki 6,1 proc. 2005 m. Šie pokyčiai rodo paţangias šalies ekonomikos
raidos tendencijas. Tačiau ţemės ūkis išlieka viena iš svarbiausių Lietuvos ūkio šakų. Lietuvos
kaime 2007 m. pradţioje gyveno 33,2 proc. šalies gyventojų. Tokį kaimo gyventojų skaičių lėmė ne
tik istoriškai susiklosčiusi Lietuvos ūkio kryptis, bet ir reformos metu susiformavę smulkūs ūkiai,
ţemas darbo našumas kaimo įmonėse, vykstantys Lietuvoje socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. Vis
didėjantis pragyvenimo lygis mieste privertė dalį kitų sričių darbuotojų ieškotis pigesnių
pragyvenimo būdų kaime, susigrąţinti paveldėtą ţemę ar įsidarbinti ūkininkų ar kaimo verslo
įmonėse. Dėl to kaimo problemos tampa labai reikšmingos bei problematiškos ir socialiniu ir
ekonominiu poţiūriais. Ţenklūs pokyčiai kaimo verslo struktūroje. Nuo 2003 metų fiksuojama ryški
uţimtumo ţemės ūkyje maţėjimo tendencija. 2006 metais ţemės ūkyje buvo uţimta 172,8 tūkst.
darbuotojų, arba 29 proc. maţiau nei 2002 metais. 2006 metais ţemės ūkyje dirbo tik 11,5 proc.
visų šalies uţimtų ţmonių. Vertinant kaimo gyventojų uţimtumą, būtina paţymėti, kad 2006 metais
ţemės ūkis prarado dominuojančią vietą kaip pagrindinis kaimo gyventojų pajamų šaltinis. Tarp
uţimtų kaimo gyventojų ţemės ūkyje dirbantys sudarė tik 38 proc. bendro dirbančiųjų skaičiaus.
Visos šios šalies ţemės ūkio problemos būdingos ir Maţeikių rajonui. Maţeikių kaimo vietovėse
2007 m. pradţioje gyveno 32,6 procento rajono gyventojų.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
65
Pagrindinė ūkininkavimo forma graţinus nuosavybę yra ūkininkų ūkiai. 2003 06 01
Maţeikių r. sav. buvo 5644 ţemės ūkio subjektai, iš kurių 5637 arba 99,8 proc. sudarė ūkininkai ir
šeimos ūkiai. Be minėtų ūkių rajono savivaldybėje ţemės ūkio veikla uţsiėmė 7 ţemės ūkio
bendrovės. Tik 1329 ūkininkai įregistravę savo valdas registro centre. Vidutinis įregistruoto ūkio
dydis 10,72 ha. Pradėjus mokėti tiesiogines išmokas uţ pasėlius įregistruotų ūkių skaičius sparčiai
didėjo. Ūkininkai be savo turimos ţemės nuomoja papildomai ţemės iš valstybės arba iš kitų
asmenų pagal ţemės nuomos sutartis. Tačiau Maţeikių r. sav. dominavo smulkūs, maţai prekinės
produkcijos gaminantys ūkiai. 2007 m. įregistruotų ūkininkų registre ūkių skaičius padidėjo iki
1694 arba 27,5 proc. didesnis lyginant su 2003 metais (7 lentelė).
7 lentelė. Ţemės plotai ir registruoti ūkiai, 2007 08 01
Apskritys,
rajonas
Ūkių
skaičius,
vnt.
Bendras
ţemės plotas,
ha
Vidutinis
ūkio
dydis, ha
Ţemės ūkio
naudmenos, ha
Miškai,
ha
Vandenys,
ha
Iš viso
respublikoje 98656 1182883,16 11,99 863489,77 85834,65 4488,39
Telšių
apskritis 7098 79091,35 11,14 64145,30 9902,86 260,22
Maţeikių
rajono sav. 1694 16890,23 9,97 14845,69 1297,30 53,40
Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.
Rajone kaip ir visoje respublikoje yra tendencija ūkių stambėjimui. Jeigu 2006 m. vienam
deklaravusiam pasėlius ūkininkui vidutiniškai teko po 14,0 ha , tai 2007 m. jų valdos padidėjo iki
16,2 ha. Tačiau r. sav. dominavo smulkūs, maţai prekinės produkcijos gaminantys ūkiai (8 lentelė).
8 lentelė. Ūkininkų ūkių ţemėnaudų grupavimas pagal bendrą plotą, 2007 08 01
Intervalas
Ūkių skaičius Iki 0,5 ha 3
0,5-1 ha 21
1-3 ha 446
3-10 ha 646
10-20 ha 368
20-30 ha 119
30-50 ha 68
50-80 ha 22
80-100 ha 0
100 -150 ha 0
150-200 ha- 0
200-300 ha- 1
300-500 ha 0
daugiau uţ 500 ha 0
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
66
Bendras ūkių skaičius 1694
Ūkių ţemėnaudų plotas 16890,23
Vienam ūkiui tenka 9,97 ha. Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys
Tik vieno ūkio ţemėnaudų plotas patenka į 200-300 ha. naudotojų tarpą. Gausu sodybinių
sklypų, kurių dydis 1-10 ha. Pagrindinė tokių ūkelių paskirtis – pasigaminti savo reikmėms ţemės
ūkio produktų arba gauti minimalias pragyvenimo pajamas. 2007 01 01 rajone įregistruotos 5702
ţemės ūkio ir kaimo verslo valdos. Įregistruoti ūkininkų ūkiai sudarė tik 30,0 proc. verslo valdų.
1995 metai rajone buvo registruotos 106 ţemės ūkio bendrovės. Ţemės ūkio produkcijos
gamyba vykdo 9 juridiniai ţemės ūkio veiklos subjektai. Jie dirba 8197 ha ţemės. Tai „Aušros―
ţemės ūkio bendrovė, kuri dirba 651 ha ţemės, Iš stambesnių, ţemės ūkiu besiverčiančių įmonių
tenka paminėti kooperatinę bendrovę „Ukrinų rapsas―, kuri dirba apie 2304 ha ţemės, ţemės ūkio
bendrovė „Jučių aruodas―, dirbantis apie 1170 ha ţemės, UAB „TRITHO― — 2880 ha, UAB „LIT-
DAN GRAIN― 749 ha. Jų pagrindinė veikla — grūdų bei rapso auginimas
Rajone registruoti 43 ekologiniai ūkiai, iš kurių sėkmingai veiklą vykdo Viekšnių
seniūnijoje J. Balvočiūtės ekologinis vaistaţolių auginimo ūkis, Šerkšnėnų seniūnijoje M.
Ţutautienės ūkis.
Telšių apskrityje ţymiai prastesni dirvoţemiai, blogesnės kitos gamtinės sąlygos plėtoti
intensyvų ţemės ūkį. Ţemės ūkio naudmenų kokybė vidutiniškai vertinama 40 našumo balų (100
balų sistemoje), tai yra 2 našumo balais maţiau negu vidutiniškai šalyje. Maţeikių rajonas pasiţymi
geresnėmis ţemėmis nei Telšių apskritis. Čia maţo našumo ţemių yra tik 5 proc.
Maţeikių rajonas vienas iš labiausiai išvystytų industrinių regionų Lietuvoje su išvystyta
transporto ir kita infrastruktūra. Ţemės ūkio naudmenos bendrame teritorijos plote uţima tik 60
proc., didelius plotus uţima miškai (8 pav.).
3% 3%3%
2%
29%60%
Žemės ūkio naudmenos Miškai Keliai Užstatyta teritorija Vandenys Kita žemė
8 pav. Maţeikių r. sav. ţemės fondo sudėtis 2007 01 01, ha
Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys..
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
67
Pagal turimą ţemės ūkio fondą palankios sąlygos vystyti ţemės ūkiui, miškininkystei,
ţuvininkystei. Kaimo gyvenamosios vietovės naudojamų ţemės ūkio naudmenų plotas 2007 01 01
dienai buvo 61030 ha. Paskutinių metų laikotarpyje, lyginant 2006 m. su 2007 m., jų plotai
sumaţėjo 6 proc. 2005 – 2007 metų laikotarpiu ariamos ţemės plotai neţymiai sumaţėjo.
2006 m. ţemės ūkio naudmenų sudėtyje ariama ţemė uţima 81,7 proc., pievos ir ganyklos
uţima tik 17,2 proc. Naudmenų struktūra parodo intensyvų ţemės ūkio šakos vystymo kryptį.
Rajone pagrindinė ţemės ūkio šaka yra augalininkystė, kurioje 2006 m. buvo pagaminta 50,2 proc.
bendrosios ţemės produkcijos. Plėtojama pienininkystė, mėsinė galvininkystė, kiek maţiau
vystoma kiaulininkystė. Iš netradicinių ţemės ūkio šakų rajone laikomos elnių bei danielių bandos,
pripaţinimą turi J.Balvočiūtės vaistaţolių ūkis.
Maţeikių r. sav. aukštas naudmenų našumas – 38 balai ir jis neţymiai skiriasi pagal
seniūnijas. Tik Sedos seniūnijoje ţemės našumas yra 33 balai. Seniūnijų bendras ţemės fondas ir
ţemės ūkio naudmenų plotai ţenkliai skiriasi. Didţiausia pagal plotą Viekšnių seniūnija, maţiausia
– Laiţuvos.
Ţemės ūkio naudmenų fondas ir dirvos našumas sudaro prielaidas produktyviam ţemės ūkio
šakos vystymui.
Maţeikių rajone ţemės naudmenų struktūroje dominuoja ariamoji ţemė ir pievos. Rajone
didţioji dauguma ūkininkų dirba tradicinėse ţemės ūkio šakose. Pasėlių plotų struktūroje
dominuoja grūdinės kultūros, kurios 2006 m. sudaro 54,1 proc. bendro pasėlių ploto ir 35,6 proc.
tenka daugiametėms ir vienmetėms ţolėms (9 lentelė). Techninių kultūrų: linų ir cukrinių runkelių
rajono ūkininkai neaugina.
9 lentelė. Pasėlių struktūra ūkininkų ir šeimos ūkiuose 2006 m., proc.
Vietovė
Grū
di-
nia
i
au
ga
lai
Lin
ai
Cu
kri
nia
i
run
ke-
lia
i
Ra
psa
i
Bu
lvės
La
uk
o
da
rţo
vės
Pa
šari
-
nia
i
šak
nia
-
va
isia
i
Vie
n-
met
ės
ţolė
s
Da
ug
ia-
met
ės
ţolė
s
Maţeikų r.
sav.
54,1 0,0 0,0 4,0 3,5 1,0 0,7 4,2 31,4
Telšių
apskritis
40,5 0,1 0,0 2,1 4,2 1,0 1,0 4,5 45,2
Lietuva 55,1 0,2 0,9 5,3 5,0 1,4 0,9 4,2 25,7 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.
Per paskutinių keturių metų laikotarpį Maţeikių rajone sparčiai didėjo grūdinių
kultūrų plotai ir gamybos apimtys (10 lentelė).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
68
10 lentelė. Grūdinių augalų auginimo rodikliai
Metai Pasėlių plotas,
ha
Bendrasis
derlius ,t
Derlingumas 100kg/kg
Telšių apskritis Maţeikių r. sav.
2002 12850 24255 20,6 18,9
2003 21406 58274 25,9 27,2
2005 23771 55236 21,7 23,2
2006 25723 49885 16,8 19,4 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.
2002-2006 metų laikotarpyje grūdinių augalų pasėlių plotai padidėjo du kartus, bendrasis
derlius - 2,1 karto, labai nestabilus buvo derlingumas.
Spartūs pokyčiai grūdų gamyboje ir padidėjęs derlingumas sudaro prielaidas prekinės
produkcijos gamybai, geresniam apsirūpinimui koncentruotais pašarais ar gyvulininkystės šakų
vystymuisi, tačiau praėję dveji metai nepasiţymėjo aukštu derlingumu.
Ţenklūs pokyčiai augalininkystės šakoje turėjo įtakos gyvulininkystės šakų vystymui 2004-
2006 m.
2001 – 2007 m. laikotarpyje galvijų skaičius padidėjo nuo 16,1 iki 17, 1 tūkst. arba 6,2 proc.
Per tą patį laikotarpį kiaulių skaičius padidėjo nuo 11,9 iki 12,4 tūkst. arba 1,9 proc.
Gyvulininkystės produktų gamyba perskaičiuota pienu 2001-2005 m.m. laikotarpyje padidėjo 17,3
proc. (11 lentelė). (Nuo 2007 m. šis rodiklis Statistikos departamento leidiniuose nepateikiamas).
11 lentelė. Gyvulininkystės būklės pagrindiniai rodikliai
Rodiklio pavadinimas 2001 2002 2003 2004 2005 2007
Galvijų skaičius 16157 16111 18049 18341 15667 17158
Galvijų skaičius 100-tui ha ţ. ū.
naudmenų 29 28 30 28
24 24
Kiaulių skaičius 11964 10740 13753 14518 13711 12366
Kiaulių skaičius 100-tui ha ariamos
ţemės 22 19 24 23
27 27
Gyvulininkystės produktai perskaičiuoti
pienu, viso t. 48715 42307 48301 57130
57472
-
Šaltinis. Statistikos departamento duomenys.
Jei Respublikos, Telšių apskrities ir Maţeikių raj. sav. mastu paskutiniųjų metų laikotarpiu
galvijų skaičius didėjo, tai melţiamų karvių skaičius maţėjo (12 lentelė). Rajone sumaţėjo
melţiamų karvių skaičius nuo 7720 vnt. 2006 iki - 7296 vnt. 2007 m. Tačiau, pakilus karvių
produktyvumui, pieno gamyba rajone didėjo. Rajone kūrėsi specializuoti pieno ūkiai.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
69
Atsirado stambūs pieno ūkiai, kuriuose laikoma iki 200 galvijų, tame skaičiuje 50-80 melţiamų
karvių. Maţėja 1-5 karvių laikytojų skaičius, jų prekinė reikšmė sparčiai maţėja.
12 lentelė. Gyvulių skaičius visuose ūkiuose
Galvijai Iš jų karvės Kiaulės Avys Oţkos Arkliai
2006 2007 2006 2007 2006 2007 2006 2007 2006 2007 2006 2007
Maţeikių r.
sav.
15667
17158 7720 7296 13711 12366 192 298 447 395 636 610
Telšių
apskr..
64731 68514 29026 27911 55169 50246 3518 3877 1740 1575 3382 3263
Lietuva ,
tūkst.
800,3 838,8 416,5 399,0 1114,6 1127,1 29,2 36,6 22,0 20,8 62,6 60,9
Šaltinis. Statistikos departamento duomenys.
Maţeikių rajono sav., turėdama aukštesnio našumo ţemes, atsilieka gyvulininkystės
produktų gamybos intensyvumu, lyginant su kitais Telšių apskrities rajonais (13 lentelė).
13 lentelė. Gyvulininkystės produktai perskaičiuoti pienu 100-ui ha ţ. ū. naudmenų 100 kg.
Vietovė
Metai 2001 2002 2003 2004 2005
Telšių apskritis 1114 946 1013 1060 1287
Maţeikių r. sav. 1040 758 834 953 885
Plungės r. sav. 1064 1105 1021 1094 1307
Rietavo r. sav. ... 977 1078 1106 1383
Telšių r. sav. 1022 969 1149 1122 1195 Šaltinis: Telšių apskritis 2005 m.. Statistikos departamentas.
2005 m. gyvulininkystės produkcijos, perskaičiuotos pienu, Maţeikių r. sav. buvo
pagaminta 16 proc. maţiau nei Telšių r. sav., 36,1 proc. – nei Rietavo sav. Pagal gyvulininkystės
produkcijos gamybos intensyvumą Maţeikių r. sav. Telšių apskrityje uţima paskutinę vietą. Nuo
2007 m. šis rodiklis Statistikos departamento leidiniuose nepateikiamas.
Sąlygos šios šakos vystymui yra gan palankios, regione stipri pieno perdirbimo pramonė.
AB „Ţemaitijos pienas― ir „Pieno ţvaigţdės― turi ES sertifikatus eksportuoti produkciją į ES
valstybes – nares. Apibendrinant gyvulininkystės šaką galime konstatuoti keletą faktų: kad pieno
gamybos kvota sumaţėjo 6 proc. , pardavimas perdirbimui sumaţėjo 5 proc., pieno gamintojų
skaičius sumaţėjo 20 proc., melţiamų karvių skaičius sumaţėjo 6 proc. Dar šiais metais bus
išmokėta apie 1 mln. litų išmokų.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
70
Rajone maţėja gyventojų, uţsiimančių ţemės ūkio veikla. Pastaruoju metu jie sudaro apie
12 procentų rajono gyventojų ir artėja prie ES vidurkio.
Didėjanti ţemės ūkio produktų gamyba turėtų gerinti kaimo gyventojų pajamų lygį.
Brangstant energetiniams ištekliams, kylant kitų vertybių ir paslaugų kainoms, 24 proc. kaimo
gyventojų mano, kad jų gyvenimo sąlygos pablogėjo ir 56 proc. – kad nepakito.
Ekonominę padėtį kaime padėjo sušvelninti valstybės parama. Ţemės ūkio šakų vystymui ir
pokyčiams įtakos turėjo Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir teikiama valstybės parama ţemės
ūkiui. Per paskutiniuosius tris metus padidėjo deklaruojami pasėlių plotai ir tiesioginės išmokos.
2007 m. jau buvo pateikta 3 700 paraiškų paramai gauti uţ pasėlius ir ţemės ūkio naudmenas.
Deklaruojamas plotas 60 000 ha.
Jei 2004 m. uţ pasėlius išmokėta 2,8 mln. Lt tiesioginių išmokų, tai 2006 metais 12,6 mln.
litų arba 4,5 karto daugiau (14 lentelė).
14 lentelė. Deklaruoti pasėliai ir tiesioginės išmokos
2005m. 2006m.
Viso pareiškėjų,vnt. 4262 4009
Deklaruotas plotas, tūkst. ha 58,53 60,05
Išmokų suma mln. Lt 13,4 12,57
Šaltinis. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys.
Didelę įtaką kaimiško rajono plėtrai turi ir kiti objektyvūs veiksniai: ūkio dydis, technika,
pastatai, dirbančiųjų kvalifikacija ir iniciatyvios bendruomenės stoka. Tai lemia ne tik sudėtingos
rinkos sąlygos ir nepakankama ţemdirbių adaptacija prie jų, bet ir turimo potencialo neatitikimas
šiuolaikinės gamybos sąlygoms, apyvartinių lėšų trūkumas, ţemės ūkio subjektų nepakankamas
aktyvumas, organizuotumas, verslumo ir vadybinių sugebėjimų trūkumai.
Minėti veiksniai apsprendė vietovių gyventojų ypatumus:
- ţymiai maţesnė negu miestų gyventojų perkamoji galia. Ţemės ūkio darbuotojų darbo
uţmokestis yra pats maţiausias tarp visų veiklos sričių;
- natūrinis namų biudţeto išlaidų pobūdis. Kaimo ţmonės vartoja nemaţai savo gamybos
maisto produktų, patys pasigamina dalį inventoriaus, pasirūpina savo buitimi.
Šie ypatumai kuria ne tik maţmeninės prekybos ir buitinių paslaugų verslų objektų retesnį
tinklą, bet ir sukelia nemaţų problemų dėl verslo apimčių plėtros.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
71
2007 m. ypač sparčiai pakilus grūdų supirkimo kainoms atsirado galimybė ţemdirbiams
gauti didesnes pajamas, kurios įtakos jų gyvenimo lygį ir atsiras prielaidos modernizuoti ūkius. Be
to, šalis pradeda įgyvendinti kaimo plėtros 2007-2013 m.m. programą, kurioje numatoma parama
įvairioms veiklos sritims kaimo vietovėje. Maţeikių rajono savivaldybės kaimiškoje vietovėje
spartesnį gyvenimo kokybės augimą turėtų uţtikrinti Vietos plėtros 2007-2013 m.m. strategijoje
numatytas priemonių įgyvendinimas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
72
3.2. Kaimo verslai
Maţeikių r. sav. nepasiţymi pramoninio pobūdţio įmonių kaimo vietovėse gausa. Daugiau
jų yra tik priemiestinėse zonose. Nepriklausomybės metais priemiestinėse kaimo vietovėse
padaugėjo smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Daţniausiai tai medienos ir mėsos perdirbimo
įmonės, taip pat duonos kepimo ir konditerijos bei kai kurios kitos įmonės. Vyrauja miesto
verslininkams priklausančios įmonės. Pastaruosius kaimo vietovės traukia verslui tinkamų pigių
patalpų gausa ir maţais turto mokesčiais.
Telšių apskritis pasiţymi gausiais durpių, iš jų ir pramoninio pobūdţio ištekliais. Bendras
pramoninių durpynų plotas yra 15,3 tūkst. ha, durpių ištekliai 63 mln. t. Daugiausia pramoninių
durpynų yra Telšių rajone. Tačiau nei sovietiniais metais, nei šiuo metu durpių intensyvi
eksploatacija nevykdoma.
Prekyba ir paslaugos yra vyraujančios sferos kaimo vietovių smulkaus ir vidutinio verslo
struktūroje. Maţmenine prekyba ir viešuoju maitinimu uţsiima beveik 76 proc. kaimo vietovėse
esančių verslo objektų. Tankiausias parduotuvių tinklas yra didesnėse gyvenvietėse ir judrių
magistralių pakelėse, ypač priemiestinėse zonose. Parduotuvių stygius jaučiamas atokiose kaimo
vietovėse, ypač nutolusiose nuo rajonų centrų ir miestų.
Rajono seniūnijose veikia nemaţai įvairių įmonių ar dirbama pagal patentus. Tankiausias ir
turintis įvairias kryptis yra Maţeikių apylinkės seniūnijos tinklas. Sedos seniūnijoje veikia 15,
Šerkšnėnų sen.- 20, Reivyčių sen.- 8, Maţeikių sen.- 11, Ţidikų sen.-12, Tirkšlių sen.- 21, Viekšnių
sen.- 21 , Laiţuvos sen. - 5 įvairios įmonės. Tai daugiausia yra prekybos, viešojo maitinimo įmonės,
nors yra ir pramonės, dailiųjų amatų, miško perdirbimo, baldų gamybos įmonių. Dauguma įmonių
savo produkciją eksportuoja į uţsienį, ypač paminėtini baldai, metalo dirbiniai, dailieji amatai,
Renavo durpynas.
Maţeikių rajono savivaldybės gyvenamojoje vietovėje 2006 metų pradţioje veikiančios
įmonės parodytos 15 lentelėje.
15 lentelė. Kaimo verslo įmonės 2006 m.
Verslo rūšis Įmonių skaičius Registruoti ūkininkų ūkiai 1694
Prekyba (parduotuvės, kavinės) 43
Individualios įmonės ir kt. verslo įmonės 27
UAB 22
Autotransporto paslaugos, remontas 6
Medienos bei medienos dirbinių gamyba 5
ŢŪB 3
Metalo apdirbimas, detalių gamyba 3
AB 2
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
73
TŪB 1
Verslo administravimas 1 Šaltinis: Mažeikių r. sav. duomenys.
Čia neminimos švietimo ir kultūros įstaigos, kurių yra kiekvienoje seniūnijoje. Maţeikių
rajono kaimas turi išskirtinę ne ţemės ūkio verslų įvairovę lyginant su kitais kaimiškaisiais
regionais. Vien Šerkšnėnų seniūnijoje plėtojami metalo apdirbimo, ţemės ūkio technikos
pardavimo, medienos perdirbimo, durpių gamybos ir kiti verslai (16 lentelė).
16 lentelė. Šerkšnėnų seniūnijos verslai.
Eil.
Nr. Subjekto pavadinimas Ekonominė veikla
Įmonių
sk.
Dirbančiųjų
skaičius
1. UAB „Stronga― Metalo apdirbimas 1 120
2. UAB „Agratekas― Ţ.ū. technikos pardavimas 1 15
3. UAB „Medrievė― Medienos perdirbimas 1 33
4. UAB „Tritho― Ţ.ū. produktų gamyba 1 20
5. UAB „Jansora― Netradicinis verslas 1 60
6. UAB „Vilistra― Durpių gamyba 1 10
7. A Strigūno IĮ Metalo apdirbimas 1 20
8 D. Uščino IĮ Medienos paruošimas ir
apdirbimas 1
15
9. UAB „Medija― Medienos paruošimas ir
apdirbimas 1
20
10 A.Ungeičio paslaugų
punktas
Veterinarinės paslaugos 1
1
11. V. Knabiko IĮ Staliaus dirbtuvės 1 2
12. A. Venckaus IĮ Paminklų dirbtuvės 1 6
13. A. Kašietienės ū.ū. Gėlių auginimas 1 2
14. A. Fabijansko IĮ Maţmeninė prekyba 1 2
15. A Samoškienės IĮ Maţmeninė prekyba 2 4
16. R. Butkaus prekybos
įmonė
Maţmeninė prekyba 1
2
17. Registruoti ūkininkų
ūkiai
Ţ. ū. Produktų gamyba 567
1077
18. Kavinė – viešbutis
„Plinkiemis―
Paslaugų tiekimas 1
50
19 IĮ „Danuva― Maţmeninė prekyba 1 2 Šaltinis. Seniūnijos duomenys.
Įvairinant kaimo verslus iškyla dvi problemos: pirma – investicijų į naujas technologijas ir
darbo vietų sukūrimą ir antra – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Maţeikių r. sav. kaimo ne
ţemės ūkio verslo įmonės dėl ţemos kvalifikacijos ir poţiūrio į pramoninį darbą turi labai ribotas
galimybes įdarbinti vietos gyventojus ir yra priversti atsiveţti dirbančiuosius iš savivaldybės arba iš
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
74
kitų rajonų. Sprendţiant kaimo verslų diversifikavimo klausimą lygiagrečiai turėtų būti atliekami
vietos gyventojų psichologinio paruošimo ir perkvalifikavimo darbai.
Rajone taip pat plėtojami ir netradiciniai verslai: elnių, danielių, ţirgų auginimas, vaistaţolių
auginimas, dekoratyvinių ţvakių liejimas, skulptūros iš medţio ir molio, droţimas, pynimas iš
vytelių, audimas staklėmis, mezgimas ir nėrimas, gydymas liaudies medicinos metodais,
dekoratyvinių puokščių darymas, unikalių paveikslų gaminimas, kalvystė, bučiukų pynimas,
siuvinėjimas ir t.t. Nuo tradicinių amatų šie skiriasi tuo, kad gaminiai labai daţnai vienetiniai
kūriniai.
Verslo sąlygos kaime yra patenkinamos, sėkmę lemia dirbančiųjų kvalifikacija ir naujos
technologijos. Verslo sėkmei trukdo dideli mokesčiai, maţa gyventojų perkamoji galia. Didelė
dalis lėšų naudojama versle yra nuosavos. Dalis įmonių naudojasi banko paslaugomis. Įmonės
esančios kaimo vietovėse konkuruoja ne tik tarp savęs, o ir su miesto verslininkais. Didelė paspirtis
įmonėms, kitiems ūkio subjektams kaime, tai gaunama valstybės parama.
Pagal atliktus apklausos rezultatus pastebima, kad kaimo teritorijoje veikiančiose įmonėse
vidutinis metinis darbuotojų skaičius iki 49 darbuotojų. Verslo sąlygas savininkai apibūdina
patenkinamai ir net blogai. Jų verslo sėkmę lemia dirbančių kvalifikacija, naujos technologijos.
Entuziazmas vykdyti verslą tame pačiame lygmenyje, diegti naujas technologijas, plėsti verslą dar
neišblėsęs. Dėl maţų apimčių, didesnių transporto kaštų, kaimo verslininkai negali aktyviau taikyti
kainų nuolaidų, kaip tai daro stambios įmonės miestuose.
Įmonės kaimo vietovėse yra maţo finansinio pajėgumo ir neturi galimybių nuosavomis
lėšomis didinti gamybinius pajėgumus ir verslo apimtis. Lėšų skolinimąsi riboja uţstato banko
paskoloms gauti problema. Komerciniai bankai vengia kredituoti kaimo verslininkus arba tai daro
taikydami didesnes palūkanas, reikalaudami papildomų garantijų.
Rajone nėra uţregistruotos nė vienos kaimo turizmo sodybos, nors sąlygos šiai veiklai
vykdyti rajone palankios (per rajoną teka viena didţiausių Lietuvos upių Venta, populiarus Plinkšių
eţeras), tačiau šiuo metu uţsiimančių šia veikla nėra. Maţeikių kraštą atranda vandens turistai.
Oficiali vandens turizmo maršrutų analizė nėra atlikta, infrastruktūra šalia vandens kelių taipogi
nėra sukurta, tačiau kelionės vaizdingomis Ventos, Virvytės, Varduvos upėmis ar jų ruoţais tarp
vandens turistų kasmet tampa vis labiau populiaresnės. Tarp vietinių ir atvykstančių turistų
populiariausiais išlieka tie patys turistiniai objektai: Renavo dvaras ir parkas, Plinkšių dvaras ir
parkas, pirmosios vaistinės bei A.Griškevičiaus aviacijos muziejai Viekšniuose. Didelę dalį
lankytojų, iš kitų regionų pritraukia komercinės paskirties pramogų objektas - Stumbrų ţirgynas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
75
Turizmo ir verslo informacijos centras nuolat organizuoja mokymus bei konsultacijas
smulkaus ir vidutinio verslo subjektams bei privatiems asmenims, norintiems teikti turizmo
paslaugas. Turizmo vystymui yra daug įvairių kultūros paveldo objektų, plėtojami liaudies amatai,
nėra konkurencijos, palankios gamtinės sąlygos. Neigiama rajono turizmo plėtojimui yra tai, kad
neišvystytas transportinis pasiekiamumas bei kelių infrastruktūra, menka turizmo paslaugų pasiūla,
nesuformuotas turizmo įvaizdis, nesutvarkyti kultūros paveldo objektai, nepalanki geografinė
padėtis ir kt.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ypač 2007 – 2013 metų laikotarpiu, rajone atsirado
didesnės galimybės turizmo plėtojimui. Europos Sąjungos fondai numato finansinę paramą turizmo
infrastruktūros ir verslų plėtrai, laisvas keliavimas per sieną su Latvija padidina keliaujančių srautą
per Maţeikius.
Viena iš priemonių, padedančių didinti kaimo gyventojų pajamas yra verslų
diversifikavimas. Lietuvoje ir Maţeikių r. sav. plačiai vystomi netradiciniai kaimo verslai:
dekoratyvinių ţvakių liejimas, skulptūra iš medţio arba molio, droţimas, pynimas iš vytelių,
namudinis audimas staklėmis, mezgimas ir nėrimas, gydymas liaudies medicinos metodais
(ţolelėmis), dekoratyvinių puokščių darymas, kalvystė, siuvinėjimas, bučiukų pynimas, unikalių
paveikslų gaminimas ir kt. Nuo tradicinių verslų ši veikla skiriasi tuo, kad gaminami unikalūs,
daţnai vienetiniai kūriniai. Netradiciniais verslais uţsiima nedidelių individualių įmonių savininkai
bei dirbantys pagal verslo liudijimus, o taip pat pavieniai ţmonės. Maţeikių r. sav. identifikuotas 51
netradicinių verslų atstovas. Iš netradicinių verslininkų maţeikiškių paminėtini kalviai, gaminantys
stilingas, originalias eksterjero ir interjero detales: vartus, tvoras, laiptų turėklus, ţvakides, ţidinio
įrankius, taip pat antkapinius paminklus. Visi turi daug uţsakymų, dalyvauja parodose, nes meninės
kalvystės darbai labai populiarūs ne tik Lietuvoj, bet ir uţsienyje.
Perspektyvus, plataus profilio verslininkas yra stalius Genadijus Karevas, gaminantis
medinius stogus, suolus, stalus lauko pavėsinėms, įrangą ţaidimų aikštelėms.
Vytautas Ramanauskas, ko gero, vienintelis uţsiima tošininkyste - pynimu iš berţo tošies.
Nemaţai atstovų kuria įvairius paveikslus, pano interjero papuošimui. Tai besiskiriantys
savitu stiliumi aliejinės tapybos atstovai – Alma Krapauskienė, Danutė Palekienė, Renata
Vasiliauskienė, Anatolij Celik. Įdomūs Vaidos Blistrubienės ant medinių lentelių tapyti darbeliai.
Daug kruopštumo reikalauja kryţeliu siuvinėjami paveikslai – Mildos Railienės, Reginos
Labanauskienės, Laimos Ţvėgaitės darbai.
Bene pačia savičiausia technika pasiţymi Snieginos Chriščinavičienės iš įvairių spalvų
smėlio kuriami paveikslai. Originalūs Leoncijos Vasiliauskienės iš šiaudelių klijuojami paveikslai.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
76
Kruopštūs ir Nijolės Daučiūnaitės bei Virginijos Tautkienės karpiniai iš popieriaus - Giminės
medţiai, Zodiako ţenklai, atvirukai, skirtukai.
Alfonsa Vaitkevičienė kuria floristines detales, puokštes įvairioms progoms, interjerui.
Įvairūs dirbiniai iš medţio – Antano Murausko, Algerdo Česnausko, Vaido Šopausko
suvenyrai, kaukės, Kazio Kulikausko mediniai laikrodţiai, Petro Ţukausko baldai, laiptai. Arvydas
Lukoševičius iš medţio tekina indus.
Originalūs skulptoriaus Pauliaus Daujoto dirbiniai iš akmens – laikrodţiai, taupyklės, indai,
taip pat dvejų maţeikiškių juvelyrų Juozo Kimčio ir Boriso Sadausko darbai.
Nemaţai moterų uţsiima rankdarbiais, – siuva, mezga, neria, – tai Asta Butienė, Adelė
Monstavičienė, Asta Gečienė. Irena Maksvytienė gamina gėles rūbų papuošimui, Aušra
Montvydienė uţsiima makrame – aksesuarų vėrimu iš labai smulkių karoliukų. Pati jauniausia
aštuoniolikmetė Laura Daučiūnaitė pina aksesuarus iš virvelių ir medinių karoliukų.
Keramikės Ilona Jonušienė ir Lina Špokevičienė iš molio lipdo įvairius suvenyrus,
dekoratyvinius indus.
Didelė parama, tuo pačiu ir galimybės, kaimo verslų įvairinimui bus teikiama pagal Kaimo
plėtros programos 2007 – 2013 metams trečioje kryptyje numatytas priemones, kurių pagrindu
parengta vietos plėtros strategija.
Verslo plėtrą kaimo vietovėse lemia ir ţmonių, besiimančių šios veiklos, nepakankami
versliniai ir vadybiniai sugebėjimai. Didţioji dauguma kaimo verslininkų ėmėsi verslo, praradę
turėtą darbą ir spiriami būtinumo susikurti darbo vietą. Tai asmenys, apibūdinami verslininkais ne
„iš pašaukimo―, o „iš būtinumo―. Dauguma iš jų yra geri savo profesijos ţinovai, tačiau neturi
gilesnio supratimo apie konkurenciją, marketingą, finansų apskaitą ir kitas, kasdieniame versle
reikalingas ţinias. Tai didina jų verslo riziką.
Savivaldybės vaidmuo, remiant kaimo verslą, turėtų būti stipresnis. Ji galėtų maţinti jos
jurisdikcijoje esančius mokesčius, taikyti kitas lengvatas. To pasekoje miesteliuose, pirmiausiai,
atsirastų reikalingos paslaugos, naujos darbo vietos, tvarkingai mokami mokesčiai.
Apklausos ir savianalizės metu nustatyta, kad stiprios, gerai ir pelningai dirbančios įmonės,
tai darbo vietos ir pajamų šaltinis kaime gyvenantiems ţmonėms. Svarbiausias vaidmuo tenka
stambiems ūkininkams, prekybinėms įmonėms. Kaimo gyventojai mano, kad perspektyvūs verslai
yra šie:
1. Kaimo turizmas;
2. Netradicinė žemdirbystė (uogų, grybų, gėlių, gluosnių, sodinukų auginimas, vaistažolių
auginimas);
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
77
3. Alternatyvūs verslai (žuvininkystė, bitininkystė, kalvystė, medžio drožyba, miškininkystė,
pynimas iš vytelių, floristika, medienos apdirbimas);
4. Ekologiniai ūkiai;
5. Socialinės ir buitinės paslaugos (skalbimas, kirpimas, slaugymas, senelių priežiūra,
šarvojimo paslaugos);
6. Stambūs ūkiai (tradicinė žemdirbystė).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
78
4. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS SOCIALINĖ BŪKLĖ
4.1. Kaimo gyventojų uţimtumas ir pajamos
Kaimas per šimtmečius turėjo išskirtines ekonomines ir socialines sąlygas, kurios apsprendė
gyvenimo būdą. Ţmogaus sąlytis su gyvąja gamta teikė jam pasitenkinimą, o veiklos rezultatai
apsprendė jo pragyvenimo lygį. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę per trumpą laiką
buvo sunaikinta sovietinio tipo kaimo gamybinė ir socialinių paslaugų infrastruktūra. Kaimo
ţmonės turėjo prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir priklausomai nuo gebėjimų rasti „nišą― savo veiklai.
Skaudţiausia problema tiek mieste, tiek ir kaime išlieka nedarbas. Kaip buvo minėta
ankstesniuose skyriuose, Maţeikių rajono sav. 2007 m. pradţioje gyveno 65,5 tūkst. gyventojų.
Gyventojų sudėtis pagal lytį parodyta 9 pav. Aukštas Maţeikių raj. sav. pramoninio išsivystymo
lygis turėjo įtakos demografinei gyventojų sudėčiai.
47.4
52.6
Moterų Vyrų
9 pav. Procentinė gyventojų sudėtis pagal lytį 2006 m.
Šaltinis. Darbo biržos duomenys.
Rajono savivaldybėje 5,2 proc. didesnis vyrų skaičius, gan palanki gyventojų demografinė
sudėtis. Pagal amţiaus grupes rajono gyventojai pasiskirstę sekančiai:
10 pav. Demografinė gyventojų sudėtis, proc. 2006 m.
Šaltinis: Maţeikų r. sav. darbo birţos duomenys
Vienam darbingo amţiaus ţmogui tenka 0,67 nedarbingo amţiaus ţmogaus.
62,0 proc. – darbingo amţiaus gyventojai
21,8 proc. - jaunimas 16,2 proc. – pensijinio amţiaus
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
79
Tačiau palanki demografinė situacija rajono savivaldybės mastu, paslepia blogėjančius
kaimo gyventojų demografinius pokyčius. Nors darbingo amţiaus gyventojai pasiskirstę
proporcingai gyventojų skaičiui pagal gyvenamąją vietovę (11 pav.), tačiau daugumai jų, kaimas
yra tik gyvenamoji vietovė. Dėl silpnai išvystytų kaimo verslų arba negalėdami įsidarbinti pagal
norimą kvalifikaciją, daugelis kaimo gyventojų dirba miesto įmonėse ir ten sprendţia savo
ekonomines ir socialines problemas. Darbingo amţiaus ţmonės pagal gyvenamąją vietovę ir lytinę
sudėtį parodyti (11 pav.).
Miesto gyventojai Kaimo seniūnijų gyventojai
11 pav. Darbingo amţiaus ţmonės pagal gyvenamąją vietovę, proc. 2006 m.
Šaltinis: Maţeikų r. sav. darbo birţos duomenys.
Darbingo amţiaus ţmonių rajone gyvena 41,7 tūkst. Darbingo amţiaus ţmonių grupėje
kaimo seniūnijų gyventojų yra 30,1 proc. (12,5 tūkst.), miesto – 69,9 proc. (29,0 tūkst.). Šios
amţiaus grupės vyrų rajone gyvena 20,6 tūkst. (49,4 proc. darbingo amţiaus gyventojų), moterų -
21,1 tūkst. (50,6 proc. darbingo amţiaus gyventojų). 6,3 tūkst. arba 30,6 proc. šios amţiaus grupės
vyrų gyvena kaime, 14,3 tūkst. arba 69,4 proc. gyvena mieste. Šios amţiaus grupės moterų 6,2
tūkst. arba 29,4 proc. gyvena kaime, 14,9 tūkst. arba 70,6 proc. gyvena mieste. 2007-01-01 darbo
birţoje yra bedarbiu registruotas kas šešioliktas darbingo amţiaus rajono gyventojas. 2006-01-01
darbo birţoje buvo bedarbiu registruotas kas vienuoliktas darbingo amţiaus rajono gyventojas,
bedarbių darbingo amţiaus ţmonių buvo 6,3 proc. nuo bendro darbingų ţmonių skaičiaus , iš jų 3,4
proc. vyrų, 9,1 proc. moterų, 7,9 proc. kaimo gyventojų, 5,6 proc. miesto gyventojų (12 pav.).
69.9
30,1
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
80
Vyrų Moterų
12 pav. Darbingo amţiaus ţmonių lytinė sudėtis kaimo vietovėje, proc. 2006 m.
Šaltinis: Mažeikų r. sav. darbo biržos duomenys.
2007 07 01 duomenimis kas dvidešimtas darbingo amţiaus rajono gyventojas yra registruotas
darbo birţoje (16 lentelė).
16 lentelė. Bedarbių struktūriniai pokyčiai , proc.
2001 m. (1 pusmetis)
2007 m. (1 pusmetis)
Moterys 57,7 72,4
Jaunimas 15,2 5,2
Virš 50 metų amţiaus asmenys 21 45,3
Gyvenantys kaime 40,1 35,6
Pakartotinai registruoti 5,6 77,4 Šaltinis: Mažeikų r. sav. darbo biržos duomenys.
Iš pateiktos bedarbių struktūros matyti, kad rajone bedarbių tikslinės grupės yra: moterys,
virš 50 metų amţiaus asmenys ir pakartotinai registruoti bedarbiai. Per 6 metus ţenkliai išaugo
pakartotinai registruotų asmenų. Viso – 77,4 proc., t.y. apie 1400 bedarbių. Iš jų: 67,2 proc.
moterys, 32,8 proc. vyrai, 70,3 proc. gyvenantys kaime, 15,6 proc. pasirengę darbo rinkai, 84,4
proc. nepasirengę darbo rinkai.
Bedarbių skaičius 2005 – 2007 m. laikotarpiu maţėjo visose tikslinėse grupėse ir vietovėse
(13 pav.). Kaimo bedarbių skaičius per minėtą laikotarpį sumaţėjo nuo 1342 ţmogaus iki 571, arba
2,3 karto. Tačiau opi lieka moterų bedarbystės problema.
30,6
29,4
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
81
2539 181 1342 1966
1645 102 788 1056
1280 123 571 448
2005
2006
2007
Moterys Jaunimas iki 25 metų Kaimo bedarbiai Ilgalaikiai bedarbiai
13 pav. Tikslinės bedarbių grupės 2007 01 01
Šaltinis: Mažeikų r. sav. darbo biržos duomenys.
Tikslinėse bedarbių grupėse didţiausią lyginamąjį svorį uţima moterys, tačiau paţymėtina,
kad visose grupėse bedarbių skaičius 2005-2007 m. laikotarpyje sparčiai maţėjo. Kaimo vietovėje
jis sumaţėjo nuo 1342 iki 571, arba 2,2 karto.
Kalbant bendrai apie rajono bedarbystės problemas, matosi, kad bedarbių skaičius labai
skiriasi pagal amţiaus grupes. Sunkiausiai prie naujų pokyčių prisitaikė 25-49 m. amţiaus ţmonės.
Lengviausiai – 50-64 metų. Mūsų manymu tai lemia sovietinės sistemos siauros specializacijos
ţmonių nesugebėjimas prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir savarankiškai pradėti savo verslą arba
persikvalifikuoti. Jauni ţmonės augina vaikus, vaţiuoja į uţsienį uţsidirbti didesnių pinigų. Labai
sunkiai kuria savo verslą, nes dauguma verslesnių ţmonių paliko kaimą. Kaimą palieka jaunimas,
negrįţta studijas baigę jauni ţmonės. Didelė nenoro gyventi kaime prieţastis – prasta infrastruktūra.
Vertinant darbo birţos taikomų priemonių efektyvumą, galima išskirti pagrindines
problemas:
- Bedarbiai įgyja nepakankamas kompetencijas, siauras kvalifikacijas profesinio mokymo
programoje, todėl netenkina darbdavių poreikio.
- Atsirado poreikis naujoms profesinėms kvalifikacijoms, kaip „plastikinių langų
montuotojas―, „ruletų, ţaliuzių montuotojas―, „mobiliųjų telefonų remontininkas― ir kitoms
profesijoms, kaip „masaţuotojas―, „komercijos agentas―, „vadybininkas―.
- Ţema bedarbių motyvacija, menkas išsilavinimas, psichologinės problemos trukdo
bedarbiams realiai suvokti savo situaciją ir teisingai planuoti savo karjerą.
- Subsidijuojamose darbo vietose ir Vietinių uţimtumo iniciatyvų projektais įsteigtose
vietose vyksta didelė darbuotojų kaita;
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
82
- Bedarbių netenkina minimalus darbo apmokėjimas, darbas ne gyvenamojoje vietoje
(kaimo ţmonių - darbas mieste, miesto ţmonių – darbas kaime) ir komandiruotėse.
- Socialinės pašalpos neskatina noro likti pastoviam darbui, nes socialinės paramos
piniginė išraiška adekvati gaunamam atlyginimui, todėl didėja bedarbių pasyvumas.
Darbdaviai noriai naudojasi jiems naudinga darbo birţos parama, todėl nėra suinteresuoti
turimų darbuotojų išsaugojimu darbo vietose ir geresnių darbo sąlygų jiems sudarymu.
Darbo motyvacijos vienas iš labiausiai apsprendţiančių veiksnių yra verslo grynosios
pajamos, samdomo darbuotojo darbo uţmokestis. Anketinės apklausos būdu nustatyta, kad
dominuoja kaimo gyventojų pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį nuo 300-500 Lt (14 pav.).
2.00%
14.00%
30.00%
16.00%
16.00%
20.00%
2.00%
Iki 100 Lt
101-300 Lt
301-500 Lt
501-800 Lt
801-1000 Lt
Virš 1000 Lt
Neatsakė
14 pav. Respondentų vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, Lt.
Šaltinis: Anketinės apklausos duomenys.
Pagrindines pajamas kaimo ţmonės gauna iš ţemės ūkio veiklos, papildomo darbo ir
valstybinės socialinės paramos. Apklausti respondentai nurodė, kad net 41 proc. jų gaunamų
piniginių pajamų sudaro materialinės vertybės ir pajamos, gaunamas darbo uţmokestis (15 pav.).
25.00%
9.00%
41.00%
3.00%2.00%
7.00%11.00%
2.00%
Darbas asmeniniame ūkyje
Samdomasis darbas žemės ūkyje
Samdomas darbas ne žemės ūkyje
Nuosavas verslas
Pensija
Kitos socialinės išmokos
Kiti pajamų šaltiniai
Išlaikytinis
15 pav. Respondentų pajamų šaltiniai, proc.
Šaltinis: Anketinės apklausos duomenys.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
83
Atkreiptinas dėmesys, kad kaime turi būti plečiami ne ţemės ūkio verslai, kuriuose būtų
sukuriamos darbo vietos, galėtų įsidarbinti kaimo gyventojai. Svarbus vaidmuo šeimos biudţetui
tenka ir pajamoms, gautoms iš asmeninio ūkio. Jos respondentų šeimos biudţete sudaro net 25 proc.
Svarbų vaidmenį šeimos biudţete, ypač pensinio amţiaus bei socialiai remtinų ţmonių, uţima
įvairios socialinės paramos lėšos (17 lentelė).
Socialinės paslaugos - viena iš sudėtinių socialinės paramos sistemos dalių. Svarbiausias
socialinių paslaugų tikslas – patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti ţmogaus orumą
neţeminančias sąlygas, kai jie patys yra nepajėgūs to pasiekti savarankiškai. Tai paslaugos,
orientuotos bent į minimalų poreikių patenkinimą. Socialinės paslaugas rajone teikiamos įvairioms
ţmonių grupėms. Pagrindinės yra:
senyvo amţiaus ţmonės ir jų šeimos;
suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos;
socialinės rizikos šeimos;
vaikai su negalia ir jų šeimos;
likę be tėvų globos vaikai.
17 lentelė. Savivaldybės biudţeto lėšos socialinei paramai
Eil.
Nr.
Rodiklio pavadinimas 2005 m. 2006 m.
1. Savivaldybės biudţeto lėšos vidutiniškai vienam rajono gyventojui, Lt 1424,3 1666,4
2. Savivaldybės biudţeto išlaidos socialinei paramai (piniginei ir
paslaugoms), Lt
2123,4 2293,5
3. Savivaldybės biudţeto išlaidos socialinėms paslaugoms, Lt 2015,5 2124,0 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.
Tyrimo metu išryškėjo dvi pagrindinės, rajonui šiuo metu pačios aktualiausios tikslinės
grupės: socialinės rizikos šeimos ir senyvo amţiaus ţmonės.
Viena iš paslaugų gavėjų grupių yra socialinės rizikos šeimos ir jų vaikai. Socialinės rizikos
šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudţiauja
alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medţiagomis, yra priklausomas nuo
azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdţių stokos nemoka ar negali tinkamai priţiūrėti vaikų, naudoja
prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne
šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam
vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimų tematika yra aktuali daugelyje pasaulio
valstybių, ypač tų, kurios išgyveno ir tebeišgyvena esmines socialines permainas. Vaikai –
būsimieji socialinio veiksmo dalyviai ir nuo jiems skiriamo dėmesio priklausys ateities visuomenė,
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
84
tautos ir jos valstybės perspektyva. Siekiant uţtikrinti socialinės rizikos šeimų maţėjimą, neuţtenka
aktyvinti visuomenės, teritorinių bendruomenių ir valstybės bendradarbiavimą.
Opiausia socialinės rizikos šeimų problema – smurtą patiriančios moterys ir vaikai, kurie
daţnai ne tik negauna profesionalios pagalbos, bet ir ne visada ţino kur ją gauti bei nedrįsta viešai
apie tai prisipaţinti. Visuomenė turi suvokti, kad smurtas šeimoje ir prievarta, naudojama prieš
asmenį, yra visų mūsų reikalas. Tai socialinė problema, o ne vien šeimos ar moters reikalas. Ypač
sudėtinga kaimo moterų, kurioms ne visada prieinamos socialinės pagalbos paslaugos, o šeimose
vyrauja nedarbas, girtavimas, skurdas, padėtis. Nuo smurto daţniausiai kenčia moterys ir vaikai.
Rajone 2007 m. liepos 1 d. uţregistruotos 205 socialinės rizikos šeimos (18 lentelė), jose
auginama 490 vaikų. Palyginus su 2006 m. socialinės rizikos šeimų padidėjo 8 proc.
18 lentelė. Socialinės rizikos šeimos seniūnijose
Eil.
Nr. Seniūnijos pavadinimas 2006 m. 2007 m.
1. Maţeikių miesto seniūnija 80 101
2. Maţeikių apylinkės seniūnija 10 6
3. Laiţuvos seniūnija 14 14
4. Reivyčių seniūnija 7 6
5. Šerkšnėnų seniūnija 11 14
6. Sedos seniūnija 8 10
7. Tirkšlių seniūnija 18 13
8. Viekšnių seniūnija 23 24
9. Ţidikų seniūnija 19 17
iš viso: 190 205 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.
Maţeikių rajone rizikos šeimoms yra teikiamos socialinės prieţiūros (socialinių įgūdţių
ugdymo ir palaikymo) paslaugos namuose, jas šiuo metu gauna 105 šeimos. Su šiomis šeimomis
dirba 8 socialiniai darbuotojai seniūnijose (kiekvienoje seniūnijoje po vieną). Keturi socialiniai
darbuotojai iš socialinių paslaugų tarnybos dirba su rizikos šeimomis, gyvenančiomis mieste. 1
darbuotojas Socialinės paramos skyriuje, koordinuoja šį darbą rajone. Socialinių įgūdţių ugdymo ir
palaikymo paslaugos teikiamos asmenims (šeimoms) dienos metu, siekiant palaikyti ir atstatyti
savarankiškumą atliekant įvairias visuomeniniame ar asmeniniame (šeimos) gyvenime reikalingas
funkcijas. Paslaugas gali sudaryti sudedamosios dalys: informavimas, konsultavimas,
tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, maitinimo organizavimas, kasdienio gyvenimo
įgūdţių ugdymas ir palaikymas (namų ruošoje, tvarkant pinigų apskaitą, apsiperkant ir mokant
mokesčius, priţiūrint vaikus ir pan.), darbinių įgūdţių ugdymas (siuvimas, mezgimas, savarankiškas
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
85
patalpų, aplinkos tvarkymas ir pan.), kitos paslaugos. Jei šios paslaugos anksčiau daugiau buvo
orientuotos į neįgaliųjų, pensinio amţiaus ţmonių poreikius, tai nuo šių metų daugiau dėmesio yra
skiriama ir socialinės rizikos šeimoms.
Apibendrinant galima sakyti, kad Maţeikių rajono savivaldybėje socialinių paslaugų
infrastruktūra labiau orientuota į minėtas socialines grupes (neįgalieji, seni asmenys, vaikai) mieste.
Kaip jau buvo paţymėta, socialinės prieţiūros paslaugos socialinės rizikos šeimoms daţniausiai
teikiamos kliento namuose, bet tai ne visada išsprendţiama problema. Įvertinant, kad Maţeikių
rajono savivaldybėje vystosi nepalankios socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų didėjimo
tendencijos (didėja socialinės rizikos šeimų skaičius, nemaţėja nusikalstamumo lygis, didėja
ligotumas, narkomanija, infekuotų ŢIV, alkoholine psichoze), ir, siekiant šios tikslinės grupės
socialinės integracijos, teisių uţtikrinimo būtina plėtoti socialines paslaugas socialinės rizikos
šeimoms ir jose gyvenantiems vaikams, ypač atkreipiant dėmesį į kaime gyvenančias šeimas.
Kaip buvo minėta, kita socialinė grupė, kuriai turi būti skirtas didelis dėmesys yra vyresnio
amţiaus ţmonės. Keičiantis demografinei situacijai Maţeikių r. sav. padėtis yra ţymiai geresnė nei
kituose regionuose (16 pav.).
16 pav. Maţeikių rajono gyventojų demografinė struktūra 2007 m.
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.
Maţeikių rajone lyginant su visa Lietuva vaikų ir darbingo amţiaus gyventojų dalys yra
didesnės. Pensinio amţiaus gyventojų dalis bendroje gyventojų demografinėje struktūroje yra
maţesnė nei visoje Lietuvoje. Todėl Maţeikių rajonas palyginus yra ,,jaunas― rajonas ir turi šį savo
potencialą tinkamai išnaudoti tolesnėje ekonominėje rajono plėtroje.
17,99
64,26 61,94 63,12
20,07 17,44
19,44 15,65
20,09
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
100%
Mažeikių r. Telšių apskr. Lietuva
Vaikai iki 15 m.
Darbingo amţiaus gyventojai
Pensinio amţiaus gyventojai
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
86
Šiuo metu Maţeikių rajono seniūnijų gyventojams teikiamos socialinės paslaugos namuose,
yra galimybė kreiptis ir dėl spec. transporto (19 lentelė).
19 lentelė. Kaimo gyventojams suteiktos socialinės paslaugos
Šaltinis: Maţeikių r. sav. duomenys
Socialinių paslaugų struktūra silpnai išvystyta dienos globos ir rizikos grupių asmenų
atţvilgiu. Minėtos socialinės paslaugos yra teikiamos tik mieste.
Kaimo gyventojų pagrindinė problema yra tai, kad daugėja vienišų ir neįgalių ţmonių,
kuriems reikalingos įvairios socialinės paslaugos. Taip pat daugėja bedarbių, socialinės rizikos
šeimų ir kitų socialinių grupių asmenų. Būtina papildyti socialinių paslaugų tinklą seniūnijose ir
uţtikrinti visapusišką pagalbą visoms socialinėms ţmonių grupėms.
Socialinių paslaugų įstaigos teritoriniu poţiūriu yra susitelkusios Maţeikių mieste.
Socialinių paslaugų tinklas kaime nėra išvystytas, todėl kaimo vietovėse gyvenantiems Maţeikių
rajono gyventojams nėra uţtikrinamas pakankamas socialinių paslaugų prieinamumas, o tai skatina
socialinių problemų gausėjimą. Maţeikių rajone LVGTO „Gelbėkit vaikus" Maţeikių padalinys,
teikianti socialines paslaugas socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms. Socialinių paslaugų tinklas
šiai grupei yra neišvystytas.
Viena iš pagrindinių socialinių paslaugų įstaigų problemų – maţi darbuotojų atlyginimai.
Todėl iš vienos pusės sunku uţtikrinti dirbančiųjų motyvaciją, iš kitos pusės – pritraukti šios srities
profesionalus. Nors kasmet Maţeikių rajono savivaldybė skiria daugiau lėšų socialinei apsaugai,
biudţete nėra pakankamai lėšų įgyvendinti visas numatytas investicijas. Ilgalaikės socialinės globos
poreikis patenkinamas, tačiau gyventojai apgyvendinami ne Maţeikių rajone. Trūksta vietų globos
namuose likusiems be tėvų globos, vaikams, pagyvenusiems asmenims, gyventojams, turintiems
protinę negalią. Maţeikių rajone trūksta krizių centro, socialinės prieţiūros paslaugų asmenims su
negalia.
Apibendrinant kaimo socialinę būklę galima daryti išvadą, kad socialinių paslaugų poreikis
didėja ir reikia perspektyvoje didesnį dėmesį skirti socialinės atskirties gyventojams, plėsti
socialinių paslaugų infrastruktūrą, nustatyti tinkamiausią socialinių paslaugų tinklą, kad socialines
paslaugas pirmiausia gautų tie, kuriems jų labiausiai reikia. Turint ribotus materialinius ir
Metai Socialinė prieţiūra Techninės pagalbos
priemonės neįgaliesiems Specialusis transportas
2005 m. 95 asmenys 114 asmenų 9 asmenys
2006 m. 80 asmenų 156 asmenys 8 asmenys
2007 I
pusmetis
70 asmenų 99 asmenys 12 asmenų
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
87
ţmogiškuosius išteklius, vietos plėtros strategijoje nustatytos prioritetinės tikslinės grupes ir
identifikuoti jų poreikiai.
Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra bus siekiama skatinti bendruomenių gebėjimus
rūpintis savo nariais, didinti socialinių paslaugų įstaigų tinklo įvairovę, kas turėtų sudaryti sąlygas
namuose globojamų asmenų šeimų nariams sugrįţti į darbo rinką. Padidės socialinių paslaugų
prieinamumas seniūnijų gyventojams bei pagerės jų kokybė.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
88
4.2. Sveikatos prieţiūra
Pirminė sveikatos prieţiūra, kuri yra prioritetinė Maţeikių rajono savivaldybės sveikatos
prieţiūros kryptis, vykdoma pirminės sveikatos prieţiūros centruose. Pirminę sveikatos prieţiūrą
teikė 6 įstaigos, penkios jų (VšĮ) yra įsteigtos savivaldybės: VšĮ Dr. A. Birţiškos sveikatos namai (3
medicinos punktai:Kapėnų, Uţventės, Palnosų – Gudų ir Ţibikų medicinos kabinetas), VšĮ Tirkšlių
PSPC (5 medicinos punktai: Uţlieknės, Pievenų, Balėnų, Šerkšnėnų, Ţemalės ), VšĮ Sedos PSPC (4
medicinos punktai: Dagių, Plikšių, Rubikų, Renavo), VšĮ Ţidikų PSPC (4 medicinos punktai:
Cukrinų, Lūšės, Pikelių, Račalių), VšĮ Maţeikių PSPC, IĮ Z. Šiaulienės Šeimos sveikatos centras.
Nuo 2006 m. reorganizavus Maţeikių PSPC, pradėjo veiklą dar dvi Maţeikiuose esančios
įstaigos, teikiančios šeimos medicinos pirminės sveikatos prieţiūros paslaugas: VšĮ Maţeikių
senamiesčio PSPC (8 medicinos punktai: Auksūdţio, Bukaičių, Bugenių, Krakių, Laiţuvos,
Purvėnų, Ruzgų, Urvikių ir medicinos kabinetas Leckavoje), UAB Sveikata šeimai, bei UAB
Maţeikių psichikos sveikatos centras.
Antrinės prieţiūros paslaugas Maţeikių r. teikia VšĮ Maţeikių ligoninė, dalį antrinio lygio
sveikatos prieţiūros paslaugų Teritorinė ligonių kasa perka iš privačių tiekėjų.
Maţeikių rajone yra 192 kaimai, kuriems pirminę sveikatos prieţiūrą teikia 9 įstaigos ir 24
kaimo medicinos punktai. Minėti punktai suteikia pirminę medicininę pagalbą, atlieka profilaktinį
darbą.
Išlaidos sveikatos prieţiūrai labai skiriasi įvairiose medicinos punktuose ir įstaigose.
Brangiausiai išlaikomi yra viešoji įstaiga‖Tirkšlių PSPC‖ ir Sedos medicinos punktai. Dauguma iš
jų aptarnauja nuo 200 iki 300 gyventojų, bloga patalpų būklė, apšildymas elektriniais šildytuvais.
Bloga kelių būklė, sunkiai pasiekiami atskiri gyventojai. Tikslingiau būtų tokių punktų gyventojus
aptarnauti su mobiliu transportu medicinos felčerei, pagal registraciją ir gydytojų nurodymus.
Maţeikių rajone suaugusių susirgimų skaičius tenkantis 1000 suaugusių buvo santykinai
maţesnis (1428,4/1000) nei Telšių apskrityje (1657,3/1000) ir visoje Lietuvoje (1708,6/1000),
vaikų susirgimų skaičius tenkantis 1000 vaikų viršija apskrities vidurkį, tačiau buvo maţesnis uţ
šalies vidurkį. Maţeikių rajone 1000-iui vaikų teko 2192,0 susirgimų, Telšių apskrityje – 2064,3,
Lietuvoje – 2261,8.
Kaimo gyventojų tarpe dominuoja Lietuvoje labiausiai paplitę susirgimai. Sergamumas
vėţiniais susirgimais, kaip ir kitomis ligomis, nesiskiria nuo respublikinių ir apskrities rodiklių.
Vyrauja darbingo amţiaus vyrai (prostatos, plaučių ir trachėjos, skrandţio), moterims (krūtų,
gimdos, odos). Tai rūkantys, išgeriantys vyrai. Daugumoj, moterims padidėjęs sergamumas odos
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
89
vėţiu kelia susirūpinimą ir reikėtų stiprinti profilaktiką, išaiškinta daugiau prostatos ir krūtų bei
gimdos kaklelio vėţinių susirgimų dėka vykdytos vėţinių markerių ankstyvos diagnostikos.
Pasiteisino papildomas sveikatos apsaugos finansavimas. Tačiau didele problema kaimuose išlieka
priklausomybė alkoholiui, rūkymui, sveikos gyvensenos nevertinimas. Sergamumas ir ligotumas
priklausomybėmis. Maţeikių r. , tame tarpe ir kaimo teritorijos gyventojų pastebimos šios
sergamumo ir ligotumo priklausomybės tendencijos:
- sergančiųjų priklausomybės ligomis skaičius kaip ir visoje šalyje kasmet auga;
- daugėja sergančiųjų alkoholizmu, tačiau maţėja priklausomybės nuo narkotikų
sergančiųjų skaičius.
Maţeikių rajono savivaldybėje gyventojų aprūpinimas viduriniu medicinos personalu
kasmet maţėja: 2003 m. 100000-iui darbuotojų teko 80,9 , 2005 m. – 74,9 it 2006 m. 70,9
specialistais su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų). Šiuo metu
Maţeikių rajone aprūpinimas viduriniu medicinos personalu yra vienas maţiausių apskrityje ir
visoje šalyje. 2006 m. 10000-iui gyventojų teko 70,9 specialistų (Telšių apskrityje -72,9, Lietuvoje
– 96,4).
Kaimuose gyventojai naudoja šachtinių šulinių vandenį. Iš jų net 40 proc. yra padidintas
nitratų kiekis.
Anketinių apklausų metu paaiškėjo, kad yra tiesioginis ryšys tarp išsilavinimo, dirbančiųjų ir
sveikatos. Neišsilavinę ar maţai išsilavinę ţmonės neadekvačiai vertina savo sveikatos būklę. Todėl
būtina skatinti prevencinę mediciną, supaţindinant, sudarant sąlygas sveikai gyvensenai. Tai turi
tapti socialine norma, skatinanti asmenis ir šeimas siekti geresnės sveikatos.Tai galima padaryti
sukuriant sveiką aplinką, saugoti ją nuo pavojingų veiksnių: nuolatinė vandens kontrolė, maisto
produktų kokybės kontrolė, atliekų ir dirvoţemio tyrimai, gyvenviečių ekologinės situacijos
vertinimas ir konkrečių sveikatos problemų sprendimas.
Vienas pagrindinių gyventojų gyvenimo kokybės ir sveikatos rodiklių yra vidutinė būsimo
gyvenimo trukmė (17 pav.).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
90
67,7166
63,54 63
78,33 7876,32 76
68 67,2368,07
63,764,5663,41
78,1578,2277,95
76,676,11
75,35
60
65
70
75
80
85
1999 2000 2001 2002 2006
Miesto vyrai Kaimo vyrai Miesto moterys Kaimo moterys
17 pav. Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.
Lyginant būsimo gyvenimo trukmę Lietuvos ir išsivysčiusių pasaulio valstybių pastebimas
didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų būsimo gyvenimo trukmės, ypač kaime.
Organizuojant tinkamai prieinamą ir priimtiną sveikatos paslaugų prieţiūrą, taikant
kaimuose pirminės sveikatos grandies, šeimos gydytojų instituciją, o reikalui esant ir antrinę bei
tretinę sveikatos prieţiūrą, galima pasiekti norimų rezultatų, nepamirštant ligų profilaktikos,
savalaikio išaiškinamumo, įtraukiant kaimo bendruomenių aktyvą.
Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Maţeikių r. sav. kaime opi vaikų sveikatos ir sveikos
gyvensenos prieţiūra ir uţtikrinimas. 2004 m rajone gyveno kaimo vietovėje gyveno 138 socialinės
rizikos šeimos, kuriose augo 361 vaikas. 2008 m. padėtis pagerėjo socialinės rizikos šeimų skaičius
sumaţėjo 24 proc., vaikų 40 proc.(20 lentelė).
20 lentelė. Šeimų ir vaikų skaičius seniūnijose 2008 01 01
Seniūnija Socialinės
rizikos šeimų
skaičius
Jose augančių
vaikų skaičius
Daugiavaikių
šeimų skaičius
Jose augančių
vaikų skaičius
Maţeikių apyl. 11 23 4 14
Laiţuvos 14 27 3 12
Reivyčių 6 13 2 7
Sedos 13 26 5 18
Šerkšnėnų 12 26 4 14
Tirkšlių 15 55 10 48
Viekšnių 24 26 11 42
Ţidikų 10 23 6 19
Iš viso: 105 219 45 174 Šaltinis: Mažeikių r. sav. Vaikų teisių apsaugos skyriaus duomenys
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
91
Valstybė skiria nemaţai dėmesio tokiems vaikams, bet kiekviena kaimo bendruomenė ir
ŠVLVVG savo veiklos prioritetuose numato darbą su socialinės rizikos šeimomis, ypač
auginančiomis vaikus.
Vertinant sveikatos sistemos būklę galima daryti išvadas, kad yra medicinos specialistų
trūkumas (ypač odontologų, vaikų ligų ir kt.), kai kurių pastatų prasta būklė, siaurinamos
specializuotų paslaugų apimtys neuţtikrina tam tikrų sveikatos paslaugų pasiūlos. Dėl
nepatenkintos paklausos susidaro eilės, norint gauti paslaugas. Nepakankamas finansavimas riboja
galimybes ne tik investuoti, bet ir pritraukti naujus kvalifikuotus sveikatos prieţiūros specialistus.
Socialinių paslaugų nepakankamumas sveikatos prieţiūros įstaigose. Būtina plėtoti socialinių
paslaugų teikimą.
Įvertinant sveikatos prieţiūros būklę kaimo vietovėje ir norint nors dalinai įgyvendinti
sveikatos politikoje „Sveikata XXI amţiuje― numatytos pagrindines gaires, kaimo gyventojų
nuomone reikia:
- tiekti centralizuotai vandenį iš saugių vandenviečių;
- kaimo medicininius punktus aprūpinti reikiama įranga ir atlikti patalpų remontą;
- pagerinti ryšio sistemą tarp medicininių punktų ir tikų medicinos sistemos įstaigų;
- pagerinti privažiavimo kelius prie kaimo med. punktų.
Vykstanti šalies ir rajono socialinė-ekonominė diferenciacija gali pagilinti sveikatos ir
sveikatos prieţiūros skirtumus tarp atskirų gyventojų grupių, padidinti atotrūkį Maţeikių r. tarp
kaimo ir miesto gyventojų galimybių gauti tinkamas medicinos paslaugas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
92
4.3. Švietimas ir kultūra
Mokyklų skaičius, mokinių daugėjimas ar maţėjimas, tiesiogiai susijęs su ekonomine
situacija kaime. Lėtas ūkių augimas, prasta kaimo infrastruktūra, jaunų ţmonių negrįţimas į kaimą
baigus mokslus, jaunų ţmonių išvykimas į uţsienį, sendina kaimą. Kaime vis daţnėja laidotuvių ir
vis retėja krikštynų. Dėl to kaime kol kas nėra jokių poţymių, rodančių ryškų mokinių skaičiaus
augimą. Geriausiu atveju mokinių skaičius laikysis panašus.
Rajone veikia 4 gimnazijos, 7 vidurinės mokyklos, 14 pagrindinių mokyklų, 4 pradinės, 1
darţelis-mokykla ir 5 maţakomplektės kaimo mokyklos. 2005-2007 metais buvo uţdarytos Lūšės,
Račelių, Ţibikų, Svirkančių, Purvėnų, Bugenių, Pievenų, Urvikių pradinės mokyklos. Senamiesčio
pagrindinės mokyklos skyriumi tapo Leckavos pradinė mokykla.
Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius nuolat maţėja, tačiau didėjant gimstamumui,
tikėtina, kad ir bendrojo lavinimo mokinių skaičius didės (21 lentelę).
21 lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų ir mokinių skaičius Maţeikių r. 1993-2007 m.
19
93-1
99
4
19
94-1
99
5
19
95-1
99
6
19
96-1
99
7
19
97-1
99
8
19
98-1
99
9
19
99-2
00
0
20
00-2
00
1
20
01-2
00
2
20
02-2
00
3
20
03-2
00
4
20
04-2
00
5
20
05-2
00
6
20
06-2
00
7
Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai
10
- 54
3
10
-69
3
10
-93
9
11
-24
3
11
-46
8
11
- 83
3
12
- 30
6
13
-44
6
13
-22
4
13
-11
2
12
- 98
0
12
-50
5
12
-15
2
11
-57
2
Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius 39 39 39 40 40 40 40 46 46 46 40 40 36 36
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m
Nors valstybė deklaruoja lygias ugdymo galimybes miesto ir kaimo vaikams, reali padėtis
yra kitokia.
Rajono seniūnijoje mokyklos išsidėsčiusios gana nevienodai. Arčiausiai Maţeikių esančios
Reivyčių ir Maţeikių seniūnijos neturi vidurinių mokyklų. Vidurinės mokyklos neturi ir Laiţuvos
seniūnija. Daugiausia mokyklų yra Viekšnių seniūnijoje – Gūdų pradinė, Viekšnių vidurinė
mokykla .Maţeikių seniūnijoje – 2 mokyklos. Graţiai besitvarkančios, vis besiplečiančios Krakių
gyvenvietės tėvai linkę savo vaikus veţtis į Maţeikių mokyklas. Priemiesčio gyvenvietėje ţmonės
sunkiai buriasi ir į bendruomenę – nėra bendrų interesų: ryta išvaţiuoja, vakare grįţta. Krakių
pagrindinėje mokykloje mokinių skaičius yra linkęs maţėti, nors gyventojų skaičius vis didėja.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
93
Grėsmės nunykti į pradinę mokyklą nėra. Realiausia padėtis sumaţėti iki pradinės mokyklos yra
Ruzgų pagrindinėje mokykloje.
Reivyčių seniūnijoje – 1pagrindinė mokykla ir Senamiesčio pagrindinės mokyklos
Leckavos. Mokinių skaičius maţėja ir Buknaičių Henriko Nagio pagrindinėje mokykloje,
artimiausiu laiku pagrindinė mokykla turėtų išlikti.
Laiţuvos seniūnijoje tik 2 mokyklos. Laiţuvos Antano Vienaţindţio vidurinėje mokykloje
mokinių skaičius yra linkęs maţėti, bet grėsmės sumaţėti iki pradinės mokyklos dar nėra. Puikiai
laikosi Auksūdţio pradinė mokykla – mokinių skaičius yra linkęs augti. Puikiai laikosi ir
Auksūdţio kaimo bendruomenė.
Tirkšlių seniūnijoje –3 mokyklos. Tiek Balėnų bei Uţlieknės pagrindinėse mokyklose, tiek
Tirkšlių vidurinėje mokykloje mokinių skaičius keletą metų yra pastovus.
Sedos seniūnijoje – 3 mokyklos. Tiek Sedos Vytauto Mačernio vidurinėje, tiek Renavo
pagrindinėje mokinių skaičius maţėja.
Šerkšnėnų seniūnijoje – 4 mokyklos. Mokinių skaičius turėtų išlikti panašus Ţemalės
pagrindinėje mokykloje. Plinkšių pagrindinėje mokykloje mokinių skaičius ţymiai maţėja.
Šerkšnėnų pradinėje mokinių skaičius turėtų laikytis panašus.
Ţidikų seniūnijoje – 3 mokyklos (nė vienos pradinės). Ţymiausiai mokinių skaičius maţėja
Pilkelių pagrindinėje mokykloje. Neţymiai mokinių skaičius maţėja Ukrinų pagrindinėje, bei
Ţidikų M. Pečkauskaitės vidurinėje mokykloje.
Viekšnių seniūnijoje – 6 mokyklos. Kadangi ryškėja tendencija iš Maţeikių kraustytis į
Viekšnius, tai mokinių skaičius Viekšnių vidurinėje turėtų augti.
2005 - 2007 m. renovuotos Sedos Vytauto Mačernio, Viekšnių ir Ţidikų M. Pečkauskaitės
vidurines mokyklas. Įgyvendinant Mokyklų tinklo pertvarkos programą 2005 m. gauta finansinė
parama iš Švietimo ir mokslo ministerijos – 587 205 Lt. Lėšos buvo paskirstytos ir panaudotos:
Pikelių pagrindinei mokyklai – 80,000 Lt, Renavo pagrindinei mokyklai – 80,000 Lt, Tirkšlių
vidurinei mokyklai – 100,000 Lt, Gabijos gimnazijai – 50,427 Lt, Merkelio Račkausko gimnazijai
– 50,427 Lt.
Įgyvendinant mokyklų tobulinimo programą, per 2005-2007 metus mokinių paveţėjimui
gauti 5 geltoni autobusėliai, mokymo priemonėms įsigyti skirta 390 000 litų, pedagogų
perkvalifikavimui – 132 000 litų.
Maţeikių rajono savivaldybės administracija pagal Lietuvos bendrąjį programavimo
dokumentą įgyvendina du projektus, susijusius su mokyklų pastatų atnaujinimu bei modernizavimu.
Vienas iš jų – „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Maţeikių rajono Ukrinų ir Ţemalės
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
94
pagrindinėse mokyklose―, kurio tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą, maţinti
neigiamą poveikį aplinkai. Specifinis projekto tikslas – sumaţinti energijos suvartojimo sąnaudas
Maţeikių rajono Ukrinų ir Ţemalės pagrindinėse mokyklose.
Kito projekto „Kapėnų pagrindinės mokyklos pastato atnaujinimas ir energetinio ūkio
modernizavimas― tikslas taip pat panašus - padidinti energijos vartojimo efektyvumą Maţeikių
rajono Kapėnų pagrindinėje mokykloje. Tai bus pasiekta: modernizavus mokyklos šildymo sistemą,
renovavus ir apšiltinus išorės sienas, renovavus ir apšiltinus stogą, senus medinius langus pakeitus
plastikiniais. Projektas siekia ir kitų tikslų – modernizavus mokyklos energetinį ūkį bus
sunaudojama maţiau energetinių resursų (maţiau sudeginama kuro), bus pagerinta ekologinė
situacija.
Maţeikių rajono savivaldybės taryba 2007 metais vasario 22 d. patvirtino kelionės išlaidų
mokytojams, vykstantiems dirbti į kaimo mokyklas bei Sedos Vytauto Mačernio vidurinę mokyklą
ir Viekšnių gimnaziją, kompensavimo tvarką.
Aprūpinimas kompiuteriais kaimo mokyklose daug prastesnis. Kaimo maţakompleksinės
pradinės mokyklos turi tik po 1 kompiuterį. Jeigu pagal respublikos vidurkį 1 kompiuteris tenka 17
mokinių, tai rajono kaimo mokyklų vidurkis 1 kompiuteris 10-12 mokiniams. Maţeikių rajono
savivaldybė skiria nemaţą dėmesį mokyklų kompiuterizavimui. 2006 m. sausio 26 d. Nr. T1-8
Maţeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta skirti 4 kompiuterių klasių įrangos
komplektus Merkelio Račkausko gimnazijai, ,,Ventos‖, Kalnėnų ir Sedos Vytauto Mačernio
vidurinėms mokykloms, 6 kompiuterių klasių įrangos komplektus skirtus bibliotekoms - Merkelio
Račkausko ir Gabijos gimnazijoms, ,,Ventos‖ ir Pavasario vidurinėms mokykloms, Daubiškių ir
Renavo pagrindinėms mokykloms, 24 asmeninių kompiuterių įrangos komplektus ,,Jaunystės‖,
Tirkšlių, Viekšnių, Ţidikų Marijos Pečkauskaitės vidurinėms mokykloms, Balėnų, Buknaičių
Henriko Nagio, Kapėnų, Krakių, Laiţuvos Antano Vienaţindţio, Ruzgų, Plinkšių, Pikelių, Ukrinų,
Uţlieknės pagrindinėms mokykloms. 2007 m. rugpjūčio 24 d. Nr. T1-255 Maţeikių rajono
savivaldybės sprendimu mokykloms nuspręsta skirti 96 asmeninius kompiuterius ir 8 multimedia
projektorius.
Siekiant ugdyti visuotinį kompiuterinį raštingumą, Maţeikių rajone yra įgyvendinami keli
projektai. Nuo 2006 m. kovo 6 d. asociacija „Langas į ateitį― vykdo gyventojų kompiuterinio
raštingumo ugdymo projektą „Lietuvos e. piliečio kompiuterinio raštingumo pradmenys― pagal
Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) 2.2. priemonės 4-ą veiklų sritį
„Gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymas―. Projektas skirtas spręsti šiuo metu egzistuojančias
nepakankamo gyventojų kompiuterinio raštingumo problemas. Mokymų metu gyventojams
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
95
suteikiamos minimalios kompiuterio vartotojui reikalingos ţinios. Tokiu būdu didinamas Lietuvos
gyventojų kompiuterinis raštingumas, skatinamas apmokytų asmenų ir jų grupių konkurencingumas
darbo rinkoje bei pagerinamos jų galimybės gauti darbui reikalingą informaciją. Be to, mokymuose
dalyvausiantys gyventojai gauna e.piliečiui būtinų ţinių ir gebėjimų naudotis e.valdţios
paslaugomis. Maţeikių rajone minėtus kursus lankė 532 lankytojai.
Apibendrinant galima teigti, kad rajono visuomenės kompiuterinio raštingumo ugdymui yra
skiriamas nemaţas dėmesys, tačiau didėja atotrūkis tarp gebančių naudotis šiuolaikinėmis
informacijos (turi kompiuterius savo namuose) technologijomis ir turinčių menkas galimybes jas
pritaikyti kasdienėje veikloje. Taip pat vis dar iškyla mokytojų kvalifikacijos problema. Vyresnio
amţiaus mokytojams sunkiau prisitaikyti prie kintančių gyvenimo aplinkybių, todėl keičiasi
mokytojo ir mokinio statusas.
Maţeikių rajono savivaldybė kreipia dėmesį ir į vaikų bei paauglių uţimtumą, siekdama
paskirstyti lėšas vaikų vasaros, pirminės narkomanijos prevencijos ir nusikalstamumo prevencijos
programoms vykdyti. 2006 metais 52 tūkstančiai litų skirta vaikų vasaros poilsio programoms,
pirminės narkomanijos prevencijos programoms - 19620 litų ir 24 tūkstančiai litų skirta vaikų ir
paauglių nusikalstamumo prevencijos programoms.
Mokytojų išsilavinimas ir kvalifikacija kaimo mokyklose pakankamai aukšta, bet yra
skirtumų tarp pačių kaimo mokyklų mokytojų kvalifikacijos
Kaimo vietovėje spręstinos problemos:
Mokinių pavėžėjimas. Į kaimo pradines, pagrindines mokyklas mokinius reikia pavėţėti, nes
dauguma gyvena nuo mokyklos ne toliau kaip 3 km. Mokyklinius autobusus turi tik Tirkšlių ir
Ţidikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės ir Renavo pagrindinė mokyklos. Į visas kitas mokyklas
mokiniai paveţami Maţeikių autobusų parko transportu bei privačių veţėjų transportu.
Nemokamas maitinimas. Kaime vis daugėja socialiai remtinų ţmonių, o mokyklose
nemokamai maitinamų mokinių. Tai pakankamai naujas reiškinys, gyvuojantis tik gerą dešimtmetį.
Pradţioje, tiek tėvams, prašyti nemokamo maitinimo, tiek vaikams, eiti nemokamai valgyti, buvo
nepatogu, lyg ir gėda. Su metais poţiūris labai kito. Paţeminimo jausmas visiškai išnyko, ţmonės
išmoko susirinkti reikiamus dokumentus. O savivaldybei pradėjus Viešųjų darbų programas, kur
vasaros atostogų metu gali įsidarbinti tik socialiai remtini mokiniai, dar labiau pakėlė socialiai
remtino mokinio prestiţą. Reikėtų manyti, kad šis reiškinys yra laikinas ir susijęs su ekonomine
valstybės situacija.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
96
Maţeikių rajono kultūros politika – tai programinė savivaldybės strategija, kurios
įgyvendinimas remiamas atviros visuomenės, identiškumo, integracijos, demokratijos, tolerancijos
ir tęstinumo principais.
Per 2007 metus Maţeikių savivaldybės administracijos kultūros skyrius siekia vykdyti
rajono kultūros plėtros strategiją ir priemonių planą 2006-2010 metams, parengti rajono kultūros
specialistų kvalifikacijos kėlimo programą 2007 metams, kaimo kultūros įstaigų 2007-2010
metams renovacijos bei kultūros įstaigų materialinės bazės stiprinimo programą 2007-2010
metams.
Svarbiausi rajono kultūros politikos tikslai - sudaryti kuo palankesnes sąlygas rajono
ţmonėms dalyvauti kultūros veikloje ir naudotis jos pasiekimais, saugoti kultūros paveldą ir jo
kultūrinę vertę, skatinti atviros, modernios, tolerantiškos, informacinės visuomenės plėtrą, globoti
etninę kultūrą, tęsti ir puoselėti vietines tradicijas bei papročius, skatinti ir pagal galimybes remti
kultūrines ir kūrybines saviraiškos iniciatyvas bei procesus.
Maţeikių r. sav. kaimo teritorijoje yra devyniolika kultūros namų, dvidešimt bibliotekų, 4
knygų išdavimo punktai, 3 muziejai. Iki 2006 m. spalio 1 d. kaimo kultūros (Laiţuvos, Sedos,
Šerkšnėnų, Tirkšlių, Urvikių, Viekšnių, Ţidikų) namai priklausė seniūnijoms. Reorganizavus
Savivaldybės administraciją, seniūnijose buvusiems kultūros namams suteikus juridinį statusą nuo
2006 metų spalio 1 dienos finansavimą gauna iš Maţeikių rajono savivaldybės biudţeto, kurie
aptarnauja seniūnijų bendruomenes (22 lentelė).
22 lentelė. Maţeikių r. savivaldybės biudţeto lėšos, skirtos kultūros, jaunimo, sporto ir NVO
reikalams 2005-2007 metais.
Eil
Nr.
Išlaidų pavadinimas 2005 m.
tūkst. Lt
2006 m.
tūkst. Lt.
2007 m.
tūkst. Lt.
1. Sportas 110 110 110
2. Kultūriniams renginiams 60 60 180
3. NVO 30 50 80
4. Jaunimo fondas 15 15 15
5. Kultūros fondas 20 20 20
6. Muziejus ir jo filialai 497,1 550,8 622,0
7. Savivaldybės kultūros
centras
839,7 895,3 975,5
8. Laiţuvos kultūros centras - - 121,9
9. Sedos kultūros centras - - 204,1
10. Šerkšnėnų kultūros centras - - 128,1
11. Tirkšlių kultūros centras - - 85,5
12. Urvikių kultūros centras - - 149,4
13. Viekšnių kultūros centras - - 189,0
14. Ţidikų kultūros centrui - - 190,8
15. Viešoji biblioteka ir jos 1049 1076,6 1214,8
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
97
Eil
Nr.
Išlaidų pavadinimas 2005 m.
tūkst. Lt
2006 m.
tūkst. Lt.
2007 m.
tūkst. Lt.
filialai
16. Paminklotvarka 65 65 304
Iš viso: 2685,80 2842,7
4590,1
Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros skyrius, 2007 m.
Nors finansavimas ţenkliai padidėjo beveik visose kultūros srityse, tačiau kylant elektros,
šildymo, kuro kainoms, lėšų skiriamų kultūrinei veiklai realiai nepadaugėja. Kultūros įstaigų būklė,
ypač kaimuose, yra prasta. Patalpoms būtinas remontas, aprūpinimas kompiuterine įranga. Ne visi
darbuotojai yra savo srities specialistai, jiems stinga kalbų, projektų vadybos ţinių, kompiuterinio
raštingumo įgūdţių, kurių trūkumas riboja aktyviai dalyvauti tarptautinėse programose.
Maţeikių rajone 2005 ir 2006 metais iš viso buvo 26 bibliotekos: miesto filialų – 5, kaimo
filialų – 20 ir sujungtų bibliotekų – 2. Kaimų ir miestų filialuose trūksta naujų informacinių
leidinių, taip pat leidinių teisės, literatūros, istorijos, vadybos, informatikos, ekonomikos,
psichologijos, meno temomis. Taip pat yra poreikis leidinių apie rajono vietoves, kai kuriose
bibliotekose - įvairių kalbų ţodynų. Lyginant su 2005 m. visi pagrindiniai rodikliai rajono
bibliotekose sumaţėjo. Pagrindinės prieţastys – menkai gaunamų naujų dokumentų, nepakankamas
prenumeruojamų periodinių leidinių pavadinimų skaičius, netenkinantis vartotojų poreikių.
Materialinė bibliotekų bazė išlieka vis dar prasta, patalpos šildomos tik elektriniais
šildytuvais, todėl ţiemą patalpos labai šaltos. Filialuose nesandarūs langai, durys, neįrengtos
apsaugos ir priešgaisrinės sistemos signalizacijos. Dėl blogai šildomų patalpų ir neįrengtų apsaugos
priemonių neįmanomas filialų kompiuterizavimas. Tik devyniose bibliotekose yra telefonas, nė
viena neturi kompiuterio, tik šešios bibliotekos turi centrinį šildymą, viena apšildoma krosnimi,
likusios elektra. Tik Sedos biblioteka yra vykdţiusi 5000 Lt remtą projektą „Sedos biblioteka
vaikams ir jaunimui―.
Apklausus gyventojus paaiškėjo prieţastys, kurias pašalinus, bibliotekų lankytojų
padaugėtų. Daţniausiai paminėtos sekančios:
- skurdus bibliotekų fondas, trūksta periodikos.
- nėra galimybių naudotis kompiuteriais, internetu.
Kai kurios bibliotekos yra nepatrauklios dėl to, kad:
- nepatinka bendra bibliotekos atmosfera, aplinka.
- biblioteka yra toli, blogas susisiekimas.
- nepakankama bibliotekos darbuotojų kvalifikacija, blogas aptarnavimas.
- nepatogus darbo laikas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
98
- per brangios mokamos paslaugos.
Muziejais kaimo gyventojai domisi maţiausiai, nebent atveda iš toliau atvaţiavusius
svečius. Iš apklausų matyti, kad tik 4 proc. kaimo gyventojų reikalingos muziejų paslaugos.
Muziejams reikėtų kaimo ţmonėms rengti specialias edukologines programas ir ekspozicijas.
Maţeikių rajone veikia 40 kultūros įstaigų. Pastarąjį dešimtmetį kultūros centrų skaičius
buvo maţdaug vienodas – apie 20, tačiau 2006 metais jų liko – 8. Iki 2006 m. spalio 1 d. kaimo
kultūros namai priklausė seniūnijoms. Nuo 2006 metų spalio 1 dienos, reorganizavus
Savivaldybės administraciją, suteikus juridinį statusą, seniūnijose buvę kultūros namai apjungti į
vieną kultūros centrą, kuris aptarnauja seniūnijų bendruomenes (23 lentelė).
23 lentelė. Maţeikių r. kultūros centrai metų pabaigoje 1996-2006 m.
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
Kultūros centrų skaičius 20 18 19 18 20 20 20 20 19 19 8
Dalyvių skaičius 900 1 001 1 104 1 233 1 276 1 307 1 289 1 416 1 580 1 560 1 852
Mėgėjų meno kolektyvų skaičius 76 80 93 96 109 114 113 123 133 138 150 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m.
Nemaţai rajono meno kolektyvų taip pat veikia kitose įstaigose: mokyklose, papildomo
ugdymo įstaigose. Pagal tipą kolektyvų esama labai įvairių, tačiau daugiausiai rajone –
instrumentinės muzikos kolektyvų. Daugiausiai narių vienija šokio meno ir vokalinės muzikos
kolektyvai.
Kultūros namų, apklausos duomenimis, visiškai nelanko 62 proc. kaimo gyventojų. Nors
kaimai, neturintys savo kultūros namų, labai jų pasigenda. Šiandien kaime reikėtų bendruomenės
namų, kur ţmonės galėtų ir kalnus pagiedoti, ir mirusį pašarvoti, ir šventes švęsti, ir šeimų
reikmėms išsinuomoti. Lankantis kaimo kultūros namuose pasimato jų problemos: prastas pastatų
stovis, prasta garso technika, prastas šildymas ir apšvietimas.
Reikia pasidţiaugti, kad daugumoje kultūros namų dirba geri specialistai, tikri savo darbo
entuziastai, todėl į saviveiklą pritraukiamas nemaţas ţmonių skaičius, nors kultūros vadybininkų
stokojama. Prasidėjus judėjimui bendruomenėse, kaimuose, kur nėra kultūros namų arba jie labai
maţi, imti statyti vaidinimai – Dagiuose, Renave, Šerkšnėnuose ir kt. Kita kultūros namų problema
- koncertinė veikla. Seniūnijos neturi transporto, daţnai ir lėšų jam samdyti. Būtų galima keistis
programomis, deja. Dar viena problema – rūbai meno kolektyvams. Daţniausiai jie yra pasenę,
nudėvėti, neišvaizdūs.
Maţeikių rajone veikia 7 jaunimo organizacijos ir su jaunimu dirbančios organizacijos,
kurios siekia ugdyti jaunimo kūrybiškumą, sportinį pasiruošimą, patriotiškumą ir kt. (24 lentelė).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
99
24 lentelė. Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos Maţeikių r. 2007 m.
Eil.
Nr.
Organizacijos pavadinimas Organizacijos veiklos tipas
1. Maţeikių šaulių 1-oji kuopa Jaunimo /jaunųjų šaulių/ tautinis, patriotinis ugdymas
bei sportinis ir kultūrinis pasiruošimas.
Suaugusiųjų – karinis, sportinis bei kultūrinis
pasiruošimas
2. Ţemaitijos skautų organizacija Ugdyti jaunimą skautiška dvasia, formuoti jų
vertybes per patyriminį ugdymą
3. Lietuvos Raudonojo Kryţiaus
draugijos Maţeikių rajono komitetas
Ugdyti RK savanorius, neįgalių vaikų ir jaunimo
globa, darbas su socialiai remtinomis jaunimo
grupėmis, bendraamţių apmokymas suteikti pirmąją
pagalbą ir kt.
4. Lietuvos socialdemokratinio jaunimo
sąjungos Maţeikių skyrius
Išreikšti jaunimo interesus organizuojant švietėjiškus
ir kultūrinius renginius
5. Kino meno ir muzikos klubas
„Avera―
Masinių, pramoginių renginių, laisvalaikio
organizavimas; kino, meno, muzikos kūrimas;
spaudinių leidyba; reklama.
6. Maţeikių rajono jaunimo ir su
jaunimu dirbančių visuomeninių
organizacijų asociacija „Apskritas
stalas―
Vienija jaunimo ir su jaunimu dirbančias
organizacijas, atstovauja jų interesus
7 LVGTO „Gelbėkit vaikus― Maţeikių
padalinys
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis,
vaiko dienos centro veikla Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės administracija, 2007 m.
Prie rajono kultūrinio gyvenimo taip pat prisideda ir aktyvi NVO bei bendruomenių veikla.
Maţeikių rajono kaimo bendruomenės (Sedos, Renavo kaimo, Dagių kaimo bendruomenė,
Maţeikių rajono Ţemalės, Tirkšlių seniūnijos, Uţventės kaimo, Ukrinų kaimo bendruomenės)
aktyviai plėtoja savo veiklą: rūpinasi savo gyventojais, aplinkinių kaimų gyventojų interesams, gina
gyventojų teises, ugdo gyventojų bendruomeniškumą, plėtoja infrastruktūrą, naujų darbo vietų
steigimą. Aktyvina bendruomenės sportinį, kultūrinį gyvenimą. Maţeikių rajono kultūrinis
gyvenimas yra pakankamai išplėtotas. Maţeikių rajono kultūros paveldas - vertingas praeities
reliktas, tačiau jis menkai populiarinamas. Yra nemaţai apleistų sodybų, pastatų. Lankytinos vietos
beveik nereklamuojamos, jas aplanko tik pavieniai turistai.
Kalbant apie kultūrą kaime, reikia išskirti jaunimo laisvalaikio problemą. Diskotekos ar
kitokie poilsio vakarai organizuojami tik savaitgaliais. Šiokiadieniais jaunimas neturi kuo uţsiimti.
Kaime nėra ilgiau dirbančių kavinių ar veikiančių jaunimo klubų. Kaimo bendruomenės ir
ŠVLVVG į savo veiklos prioritetus numato įtraukti jaunimo laisvalaikio problemą ir jos sprendimą
dalyvaujant pačiam jaunimui.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
100
4.4. Kriminogeninė situacija
2006 m. nedarbo lygis Maţeikių rajone sudaro 6,3 proc. Didesnis nedarbo lygis yra tik
kaimyniniame Akmenės rajone, todėl didelę dalį nusikalstamų veikų padaro nedirbantys asmenys,
neturėdami lėšų pragyvenimui ir nematantys perspektyvų teisėtais būdais uţsidirbti lėšų savo ir
šeimos išlaikymui.
Kad geriau įvertintume Maţeikių rajono kaimiškoje teritorijoje vykstančius kriminogeninės
situacijos pokyčius ir tendencijas, paanalizuosime nusikalstamumo būklę 2000 - 2006 metais (25
lentelė).
25 lentelė. Uţregistruoti nusikaltimai Maţeikių r. sav.
Eil.
Nr. Vietovė 2000 2002 2004 2006
1. Viso nusikaltimų 1517 805 938
748 Iš jų:
2. Maţeikių mieste 1081 480 782 559
3. Kaime 436 325 156 189 Šaltinis:Mažeikių r. sav. policijos komisariato duomenys.
Kaip matome iš pateiktų skaičių, nusikalstamumo lygis Maţeikių rajone dėsningai maţėja.
2000 – 2006 metais jis sumaţėjo du kartus. Tai sąlygoja nedarbo lygio maţėjimas gerėjusios
ekonominės ir socialinės sąlygos..
Pagal nusikaltimų pobūdį, sunkių nusikaltimų kaimiškoje teritorijoje tendencija ypač ryškiai
atsispindi ţemiau pateiktoje 26 lentelėje.
26 lentelė. Nusikaltimų rūšys
2002 2004 2006
Raj.
sav.
viso
Iš jų Raj.
sav.
viso
Iš jų Raj.
sav.
viso
Iš jų
Kaime mieste kaime mieste kaime mieste
Nuţudymai 5 2 3 10 3 7 5 0 5
Sunkūs sveikatos
sutrikdymai 7 3 4 12 5 7 6 1 5
Išţaginimai ir
pasikėsinimai 1 1 0 3 0 3 5 1 4
Plėšimai 72 15 57 89 9 80 57 13 44
Vagystės 527 211 316 459 89 370 338 79 259
Viešosios
tvarkos
paţeidimai
30 10 20 22 8 14 23 9 14
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
101
Nusikaltimai,
susiję su
disponavimu
narkotinėmis
medţiagomis
4 0 4 9 0 9 9 1 8
Šaltinis:Mažeikių r. sav. policijos komisariato duomenys.
Daţniausiai ir mieste ir kaime įvykdoma vagysčių. Šie nusikaltimai sudaro didţiąją dalį
visuose rajonuose. Maţeikių rajone minimu laikotarpiu nebuvo uţregistruota išţaginimų ir
pasikėsinimų išţaginti, taip pat ir nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medţiagomis.
2006 m. ypač sumaţėjo vagysčių kaime, jos sudaro tik 14,0 proc. nuo bendro vagysčių skaičiaus
Maţeikių rajone 2002 m. iš 527 nusikaltimų, kaime buvo įvykdyta 211 vagysčių. Aišku, tai
nereiškia, kad kaime nebėra ko vogti, tačiau iširus bendrovėms, privatūs asmenys labiau saugo savo
turtą, imasi visų būtinų atsargumo priemonių ir ūkininkai ir kitų privačių valdų savininkai. Deja,
nors ir neţymiai, auga kaimiškose teritorijose nusikaltimų prieš asmenį. Jei 2000 m. nebuvo
nuţudymų, tai 2002 m. jų uţregistruota 2, o 2004 m. jau 3, tačiau 2006 metais kaime nebuvo nei
vienos ţmogţudystės. Sumaţėjo ir sunkių sveikatos sutrikdymų: jei 2000 m. ir 2002 mm jų buvo po
3, tai 2006 m. tik venas. Plėšimų: 2000 m. – 7, 2002 m. jau 15, 2004 m. – 9, 2006 – 13. Dėsningai
maţėja ir viešosios tvarkos paţeidimų: nuo 16-os 2000 m., 2002 m. – 10, 2006 m. – 9 atvejai.
Daugiau nusikaltimų įvykdoma tankiau apgyvendintose vietovėse, Maţeikių rajono
miesteliuose, gyvenvietėse.
Nusikalstamų veikų maţėjimą lėmė ir tai, kad ţymiai pagerėja išaiškinamumas,
nusikaltimus įvykdę asmenys buvo nuteisti ir pasiųsti į laisvės atėmimo vietas, pagerėjo ir
operatyvinis darbas.
Stiprybės, aiškinantis ir uţkardinant nusikaltimus Maţeikių rajone:
- geros darbo sąlygos naujame pastate, pakankamas aprūpinimas transportu;
- nedidelė kadrų kaita tarp apylinkės inspektorių ir kriminalinės policijos inspektorių,
aptarnaujančių kaimiškąsias teritorijas, geri šių pareigūnų kontaktai su vietos savivaldos
institucijomis ir piliečiais, tarpusavio pasitikėjimas.
Iš pasitaikančių silpnybių policijos darbe, darančių neigiamą įtaką darbo efektyvumui yra:
- išteklių trūkumas pareigūnų skatinimui, kvalifikacijos kėlimui, negrąţintas indeksuotas
darbo uţmokestis;
- padidėjęs darbo krūvis, baudţiamųjų įstatymų taikymo praktikos trūkumas,
kvalifikacijos stoka tiriant naujų rūšių nusikalstamas veikas.
Neţiūrint į tai, 2007 m. primą ketvirtį Maţeikių rajono policijos komisariato nusikaltimų
išaiškinamumas yra 55 proc., tai vienas geriausių rodiklių Respublikoje. Didelę grėsmę
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
102
nusikalstamumo maţinimui rajone kelia tai, kad negerėja ekonominė padėtis, vis labiau juntamas
policijos pareigūnų stygius, didėja tarptautinio nusikalstamumo įtaka, atsiranda naujos nusikaltimų
rūšys.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
103
5. PAGRINDINIŲ KAIMO PLĖTROS PROBLEMŲ IR VIETOS GYVENTOJŲ POREIKIŲ
IDENTIFIKAVIMAS
ŠVLVVG atlikus Maţeikių r. sav. kaimo teritorijos studiją nustatyta, kad minėta teritorija
turi išskirtinį identitetą, būdingą Ţemaitijos regionui su turtingais gamtos ištekliais, kultūros
paveldu ir galimybe plėtoti ūkines, socialines veiklas.
Maţeikių r. sav. išlieka aiškia pramoninės produkcijos gamybos lydere. Paskutinių dviejų
metų laikotarpyje gerėja kiekybiniai ir kokybiniai kaimo verslo rodikliai: didėja ţemės ūkio
produkcijos gamyba, produktyvumas, pajamos. Yra teigiamų poslinkių ir kaimo socialinėje
infrastruktūroje.
Tačiau visose seniūnijose maţos grynosios pajamos, prasta kelių būklė, didelis nedarbas,
blogos fizinės būklės socialinės infrastruktūros materialinė bazė.
ŠVLVVG teritorijoje gyvena 37,8 proc. Maţeikių r. sav. gyventojų. Pagrindinė kaimo
verslo šaka – ţemės ūkis, duodantis pagrindines pajamas kaimo gyventojams, sukurta infrastruktūra
socialinių poreikių tenkinimui.
Gilesnė analizė parodė, kad lėtais tempais didėjo ţemės ūkio gamybos efektyvumas.
Dominuoja smulkūs 3-5 ha ūkiai, lėtai kuriasi specializuoti prekiniai ūkiai, nepalanki demografinė
situacija, daugiau kaip 60 proc. ūkininkų yra vyresni nei 60 m.
Pagrindinė ţemės ūkio gamybos problema yra prastas turimo gamybinio potencialo
panaudojimas. Blogą turimo potencialo panaudojimą nulemia ne tik sudėtingos rinkos sąlygos ir
nepakankama ţemdirbių adaptacija prie jų, bet ir šio potencialo neatitikimas šiuolaikinės gamybos
sąlygomis, apyvartinių lėšų trūkumas, ţemės ūkio subjektų nepakankamas aktyvumas ir
organizuotumas, verslumo ir vadybinių gebėjimų trūkumai. Be tradiciškai visoje šalyje vardijamų
apyvartinių lėšų ir ūkinės technikos trūkumo, ūkininkai pripaţįsta, kad ţinių ir informacijos apie
produktų realizavimo rinkas trūkumas jau tampa pagrindiniu faktoriumi jų kasdieninėje veikloje.
Vyksta spartus kaimo senėjimo procesas.
Sukurta socialinė ekonominė infrastruktūra silpnai renovuojama ir kelia grėsmę kaimo
patrauklumui, jaunimo ir darbo jėgos išlaikymui.
Minėti veiksniai leidţia identifikuoti ekonominę, socialinę kaimo gyventojų būklę,
išskiriant sekančias spręstinas problemas:
- ţymiai maţesnė negu miestų gyventojų perkamoji galia. Ţemės ūkio darbuotojų darbo
uţmokestis yra ţemesnis nei kitų veiklos sričių;
- natūrinis namų biudţeto išlaidų pobūdis. Kaimo ţmonės vartoja nemaţai savo
gamybos
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
104
maisto produktų, patys pasigamina dalį inventoriaus, pasirūpina savo buitimi;
- kasmet blogėja kaimo mokyklų, kultūros centrų ir sveikatos prieţiūros įstaigų pastatų
ir patalpų fizinė būklė. Minėtos įstaigos, palyginus su miestais ţenkliai blogiau aprūpintos
technologine ir informatikos orgtechnikos įranga;
- trūksta kvalifikuotų specialistų kaime;
- ūkininkų sodybose laikomas mėšlas, miesteliuose blogai veikianti arba visai nesanti
nuotekų valymo sistema, kuria taršos ţidinius, daro neigiamą poveikį ekologinei situacijai kaime.
Minėtos problemos daro poveikį kuriant ne tik maţmeninės prekybos ir buitinių paslaugų
verslų objektų tinklą, bet ir sukelia nemaţai problemų dėl verslo apimčių ir plėtros ir tiesiogiai
atsiliepia kaimo ţmonių gyvenimo kokybei.
Atlikus ekonominės, socialinės būklės statistinės informacijos analizę buvo atliekami
socialiniai tyrimai, įtraukiant kaimo gyventojus. Tam buvo panaudotas bendras kaimo gyventojų,
jaunimo, verslininkų, socialiai paţeidţiamų asmenų anketavimas.
2004 m. pabaigoje ŠVLVVG valdyba parengė specialias anonimines anketas rajono kaimo
gyventojams. Anketų pagalba siekta išsiaiškinti svarbiausias kaimo ţmonių problemas, gauti
pasiūlymus joms spręsti. Su anketomis ŠVLVVG supaţindino rajono seniūnijų seniūnus,
bendruomenių pirmininkus. Rajono gyventojai buvo kviečiami aktyviai dalyvauti anketinėje
apklausoje. Atliekant apklausą dalyvavo aštuonios seniūnijos, kiekviena seniūnija gavo po 200
anketų. Iš 1600 išdalytų anketų atgal grįţo 1432. Buvo apklausotos 858 moterys ir 574 vyrai, 98
proc. sudarė lietuviai, 2 proc. kitų tautybių ţmonės. Dauguma, net 94 proc. save laiko romos
katalikais ir 1 proc. pripaţįsta pagonybę, ir 5 proc. netikintys. Tai leidţia daryti išvadą, kad kuriant
bendruomenes ir ugdant bendruomeniškumo nuostatas kaime didelę įtaką turės glaudus
bendradarbiavimas su teritorijos dvasininkais.
Apklausoje dalyvavo visų amţių, profesinių grupių ir socialinių sluoksnių ţmonės.
Organizuojant apklausą buvo išskirtos tikslinės grupės, kurių socialinės ekonominės sąlygos turi
didţiulę įtaką kaimo ateičiai, t.y. jaunimo stabilumui, parama neįgaliesiems, pagyvenusiems
ţmonėms, verslininkams, moterims.
Buvo apklausti įvairaus amţiaus ir įvairių profesijų kaimo gyventojai: 23 proc. apklaustųjų
sudarė 18-29 m., didţiąją dalį apklaustųjų 57,8 proc. sudarė 30-45m.
Pagal uţsiėmimą 28,35 proc. sudaro valstybės sektoriaus darbuotojai, 24,51 proc. - privataus
sektoriaus darbuotojai, 22,14 proc.- individualūs ūkininkai, 12,22 proc. - bedarbiai, 6 proc. -
pensininkai, namų šeimininkės – 3,42 proc., 1,47 proc. - individualūs ūkininkai, 0,84 proc. -
ūkininkai darbdaviai, kitų paslaugų darbdaviai – 0,42 proc., studentai – 0,63 proc.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
105
45 proc. turėjo specialų vidurinį išsilavinimą, 19 proc. - vidurinį, 17 proc. - nebaigtą
vidurinį, 10 proc. - aukštąjį, 9 proc. - nebaigtą aukštąjį.
2005 m. respondentų struktūra leidţia daryti prielaidas, kad jų padėties įvertinimas, poreikiai
ir siūlomos veiklos sritys atspindėjo visos kaimo gyvenamosios teritorijos kaimo ţmonių interesus.
Tyrimo metu nustatyta, kad kaimo ţmonės turi maţas galimybes įsidarbinti, 50 proc. apklaustųjų
norėtų keisti profesiją. Norėtų įsigyti: vadybininko, buhalterio, kompiuterių inţinieriaus, anglų
kalbos specialisto, pardavėjo, staliaus, gėlininko, siuvėjo profesijas.
Vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 101-500 Lt. pajamų šaltiniais
respondentai nurodė: pajamas gaunamas iš darbo asmeniniame ţemės ūkyje, socialinių išmokų ir
kitų pajamų šaltinių.
Daugiausia pinigų išleidţia maisto produktams, būstui, elektrai, kurui, sveikatos prieţiūrai.
Nors 94 proc. apklaustųjų gyvena atskiruose privačiuose namuose, turinčius vietinį
vandentiekį, telefoną, karštą vandenį, tačiau daugumos respondentų vieno šeimos nario pajamos per
mėnesį svyruoja nuo 100 - 300 Lt. Minėtas pajamų lygis artimas skurdo lygiui ir nesudaro
galimybių realizuoti būtiniausių socialinių ekonominių poreikių.Todėl nurodo, kad didţiausią įtaką
gyvenimo kokybei turi pajamos ir materialinė padėtis, buitinės gyvenimo sąlygos, medicininis
aptarnavimas, kultūrinės sąlygos, santykiai bendruomenėje.
Į klausimą, kaip pasikeitė gyvenimo kokybė nuo 2000 m., 56 proc. respondentų teigė, kad
nepakito, 24 proc. atsakė, kad pablogėjo, 20 proc. mano, kad pagerėjo. Pagerėjimo prieţastys, anot
respondentų yra šios: ūkio pajamų augimas, darbo vietų suradimas. Pablogėjimo prieţastys:
bedarbystė, kainų išaugimas, pajamų nedidėjimas, gydymo išlaidų padidėjimas, vėluojantis darbo
uţmokestis, laiku neatsiskaitoma uţ parduotą produkciją.
Respondentai išvardijo problemas reikalaujančias greito sprendimo: darbo vietų kūrimas,
namų ūkio pajamų augimas, geresnis medicininis aptarnavimas, palankesnių verslo sąlygų
sudarymas, kova su alkoholizmu ir nusikalstamumu. Svarbiausios kaimų ir miestelių problemos:
vandentiekio, kanalizacijos, kelių remonto, gatvių apšvietimo, kultūros namų esamos būklės
gerinimas. Kaimo ţmonės pageidavo įrengti kultūros namus, bendruomenių centrus, kuriuose
galima būtų naudotis internetu, gerinti vandentiekį, gatvių apšvietimą, atgaivinti pirtis, steigti
stomatologo paslaugas kaime, pratęsti medicinos punktų darbo valandas, asfaltuoti kelius (18 pav.).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
106
75,00%
90,00%
80,00%45,00%
60,00%
80,00%
78,00%
75,00%
59,00%
75,00%
0
Vandentiekio ir vandenvalos rekonstrukcija
Kelių remontas, gatvių apšvietimas
Kultūros, bendruomenės namų įrengimas
Didinti kaimo žmonėms socialinių paslaugų plėtrą
Kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas
Darbo vietų steigimas
Kultūrinio, sportinio gyvenimo puoselėjimas
Namų ūkio pajamų augimas
Geresnis medicininis aptarnavimas
Palankių verslo sąlygų sudarymas
18 pav. Kaimo gyventojų poreikiai
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Apibendrinti kaimo gyventojų poreikiai ir jų lyginamasis svoris vertybių skalėje parodytas
13 pav.
Tuo pačiu kaimo ţmonės siūlėsi prisidėti prie gyvenimo kokybės gerinimo aktyviu
dalyvavimu bendruomenės veikloje, savo ūkio veiklos tobulinimu, verslo pradėjimu, savo
kvalifikacijos kėlimu, efektyvaus asmeninio darbo reţimo siekimu.
Pastebėtas didelis kaimo ţmonių susidomėjimas ekologine ţemdirbyste, kaimo turizmu,
avių, oţkų, triušių auginimu, agroserviso paslaugomis.
Norintys pradėti šiuos verslus pageidauja pagalbos ruošiant verslo planą bei finansinės
paramos. Teigia, kad vystydami šiuos verslus sukurtų naujų darbo vietų, sumaţintų bedarbystę,
pritrauktų turistų.
Dauguma apklaustųjų jaučiasi gyvenamosios vietovės bendruomenės nariais. 50 proc. gali
būti savanoriais sprendţiant kaimo problemas: galėtų organizuoti renginius, dalyvauti talkose,
padėtų rašyti projektus, aktyviai dalyvautų bendruomenės veikloje, dirbtų su paaugliais
gamtosauginį darbą.
Kaip rodo statistiniai duomenys, Maţeikių rajono kaimas senėja. Daug jaunų ţmonių
išvyksta iš kaimo į miestą ir į uţsienį ieškodami geresnio apmokamo darbo. Todėl ŠVLVVG
norėdama geriau susipaţinti su rajono kaimo jaunimu parengė specialią anketą jauniems ţmonėms.
Apklausoje dalyvavo 109 jauni ţmonės, iš jų 63 merginos ir 46 vaikinai. 14-24 m. amţiaus 57
proc., 18-19 m. - 43 proc.
80 proc. apklaustųjų yra bendrojo lavinimo moksleiviai, 3 proc. - bedarbiai, 7 proc.-
profesinės mokyklos moksleiviai, 7 proc. - studentai, 3 proc. - dirbantys.
90 proc. apklaustųjų nori tęsti mokslus, iš jų 51 proc. - universitetuose.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
107
61proc. gyvenamojoje vietovėje gyvena nuo gimimo. Norėtų gyventi šioje vietovėje dėl
graţios gamtos 30 proc., dėl to, kad gyvena tėvai – 50 proc., įprasta vieta, seniai gyvena 20proc.
Respondentai išvardijo šiuos neigiamus gyvenamosios vietovės bruoţus: maţai pramogų –
22 proc., sunku rasti darbą – 52 proc., didelis atstumas iki didmiesčių – 10 proc. , nėra galimybės
siekti karjeros –16 proc.
45 proc. jaunuolių nejaučia, o 45 proc. jaučia didelį gyvenimo atotrūkį profesiniam augimui
tarp rajono ir Lietuvos didmiesčių jaunimo galimybių.
65 proc. jaunų ţmonių išsikeltų gyventi kitur, 35 proc. liktų gyventi toje pačioje
gyvenamojoje vietovėje. Labiausiai patrauklūs Klaipėdos (52 proc.) bei Vilniaus (48 proc.) miestai.
Patraukliausios šalys: Anglija, Ispanija, JAV, Skandinavijos šalys.
Pagrindiniai motyvai, kodėl persikeltų gyventi kitur, yra: gerai apmokamas darbas (47
proc.), galimybė gauti kvalifikuotas mokymo paslaugas (20 proc.), laisvalaikio pramogos (20
proc.), galimybė pradėti savo verslą (13 proc.)
Didţioji dauguma jaučiasi bendruomenės nariais, 21 proc.- negali pasakyti.
Jaunimas mano, kad spręsdamos jaunimo sąlygų gerinimo gyvenamojoje vietovėje
klausimą, bendruomenės susiduria su šiomis problemomis: maţai kreipiamas dėmesys į jaunimo
nuomonę, trūksta gerų idėjų, abejingi ir net priešiški ţmonės, nėra ţmogaus, kuris dirbtų su
jaunimu.
Jaunimas išvardino svarbiausios problemas, kurias reikia spręsti jau dabar (19 pav.).
45,00%
30,00%
89,00%
80,00%
0
Laisvalaikio užimtumo
Sporto aikštelių, sporto salių, viešo interneto prieigos
taškų trūkumas
Darbo vietų kūrimas
Švietėjiškas darbas su jaunimu vykdant pedagogines
programas prieš rūkymą, alkoholį
19 pav. Jaunimo poreikiai
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Jaunimas taip pat siūlė ir šių problemų sprendimo būdus:
- organizuoti daugiau kultūrinių, sporto renginių;
- įrengti patalpas jaunimui;
- sutvarkyti stadionus, sporto sales;
- vykdyti prevencines programas prieš rūkymą, alkoholį, jaunimo įdarbinimo programas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
108
Taip pat siūlėsi prisidėti ir patys. Dauguma jų galėtų padėti organizuoti renginius, talkinti
vaikų vasaros stovyklose, prisidėti rengiant projektus, tvarkyti kaimo aplinką.
Kaimo ekonominė ir socialinė raida turi tiesioginę priklausomybę nuo sėkmingo verslo
vystymo ir verslininkų aktyvaus dalyvavimo ŠVLVVG partnerystėje, tuo tikslu buvo apklausti 38
verslininkai. 50,1 proc. sudarė individualių įmonių, 26,3 proc. - UAB, 18,4 proc. - ūkininkų ūkiai,
2,6 proc. - ţemės ūkio bendrovės, 2,6 proc. – kooperatyvų vadovai.
Buvo apklausti maţmeninės prekybos, ţemės ūkio produktų, medienos perdirbimo,
specializuotų gėlių auginimo, augalininkystės, pienininkystės ir kitų veiklos sričių atstovai. 42,1
proc. sudarė mikroįmonės, 34,2 proc. - vidutinės, 23,7 proc. - smulkios įmonės.
50 proc. apklaustų respondentų turi nuo 1 iki 9 darbuotojų, 10 – 19 – 10,5 proc. , 20-49 –
15,8 proc., 50 ir daugiau – 5,3 proc., neturi samdomų darbuotojų 2,6 proc., nenurodė – 15,8 proc..
Apklaustųjų struktūra apima visas kaimo verslų rūšis ir jų vertinimai pasitarnaus kaimo verslo
plėtros tobulinimui.
Savo verslo sąlygas 60,4 proc. vertina patenkinamai, 23,7 proc. - blogai, 5,3 proc. - gerai,
5,3 proc. - labai blogai, 5,3 proc. - nenurodė.
Apklaustieji įvardino verslo trukdţius: dideli mokesčiai, didelės gamybos išlaidos,
vėluojantys atsiskaitymai uţ parduotą produkciją, maţa perkamoji galia, pasenusios technologijos,
kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, nuolat besikeičiantys įstatymai, nepalankios bankų siūlomos
sąlygos jauniems ūkininkams, didţiųjų prekybos tinklų vykdoma kainų dempingo politika, didelė
biurokratija, ypač įsisavinant ES struktūrinių fondų paramą (20 pav.).
20 pav. Verslą trukdantys veiksniai
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
109
Ūkininkai pripaţįsta, kad ţinių ir informacijos apie produktų realizavimo rinkas trūkumas
tampa pagrindine kliūtimi jų kasdieninėje veikloje. Tik nedideliame, moderniai tvarkomame ūkyje
atsirastų galimybė pasiekti aukštesnį gamybos efektyvumą, geresnę produkcijos kokybę. Tam
pirmiausiai reikalingos objektyvios sąlygos: sklypas, technika, pastatai ir kita, tačiau neatmestini ir
subjektyvūs faktoriai: ţinios, patirtis, gerai kvalifikuota ir iniciatyvi komanda. Nemaţa dalis
ūkininkų supranta, kad trūksta ne tik ţinių, bet ir kvalifikuotos darbo jėgos.
Tačiau neţiūrint įvairių trukdţių 38 proc. respondentų planuoja diegti naujas technologijas ir
plėsti veiklą, 20 proc. - veiklą vykdyti tame pačiame lygmenyje, 37 proc. - sparčiai vykdyti veiklos
apimtis ir kurti naujas darbo vietas, 5 proc. - maţinti veiklos apimtis. Verslo plėtros investicijas 47
proc. numato naudoti nuosavas lėšas, 20 proc. - paskolas, 33 proc.- paramą iš struktūrinių fondų.
Neigiama, kad tik vienas kitas verslininkas pasinaudojo Europos Sąjungos finansine parama.
15,8 proc. apklaustųjų dalyvauja ŠVLVVG veikloje, 23,7 proc. dalyvavo bandomosios
integruotos strategijos rengime.
Pagal Socialinės paramos skyriuje išmokėtas socialines pašalpas Maţeikių rajono
seniūnijose 2002 m. buvo 1043 socialiai remtinos šeimos, 2004 m. buvo 1419 socialiai remtinos
šeimos.
Maţeikių r. sav. daugėja vienišų ir neįgalių ţmonių, kuriems reikalingos įvairios socialinės
paslaugos. Taip pat didelė bedarbystė, didėja socialinės rizikos šeimų ir asmenų skaičius. ŠVLVVG
kelia sau uţdavinį ieškoti būdų socialiai paţeidţiamų ţmonių grupių integravimą į pilnavertį
gyvenimą. Todėl atliko socialiai paţeidţiamų asmenų paslaugų poreikio analizę. Buvo apklausti
121 kaimo gyventojai su tikslu išsiaiškinti kokių jie pageidauja bendrųjų socialinių paslaugų.
Didţioji dalis pageidauja informavimo ir konsultavimo paslaugų, pagalbos slaugos namuose,
laisvalaikio ir uţimtumo organizavimo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, globos
pinigų, aprūpinimo būtiniausiais daiktais (drabuţiais, avalyne), intensyvios krizių įveikimo
pagalbos, socialinių įgūdţių ugdymo, specialiojo transporto. Ketvirtadalis apklaustųjų nori
įsidarbinti.
Penktadalis apklaustųjų siūlo steigti „Dienos centrus―, dalis jų ilgalaikės socialinės globos –
„globos namus―, „pensionatus―.
ŠVLVVG palaiko glaudţius ryšius su rajono socialinės paramos skyriumi. Rengiant šią
strategiją įvyko diskusijos dėl šiuo metu teikiamų socialinių paslaugų kaimo gyventojams bei
numatomos perspektyvos.
Diskusijų metu tiek su kaimo gyventojais, tiek su rajono soc. paramos skyriaus darbuotojais
išryškėjo esama situacija kaime bei bendradarbiavimo galimybės įgyvendinant ateityje bendrus
projektus.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
110
Numatoma teikti projektą dėl nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros
seniūnijose. Viekšnių ir Sedos seniūnijose įsteigti dienos globos centrus, kuriuose bus teikiamos
įvairios socialinės paslaugos skirtingoms socialinėms ţmonių grupėms (t.y. uţimtumo ir darbo
terapijos, socialinės reabilitacijos, socialinio darbo, slaugos, maitinimo, kitos paslaugos). Kitose
šešiose seniūnijose numatoma įsteigti socialinių paslaugų centrus, teikiančius pirties, skalbimo,
kirpimo, specialiojo transporto, paslaugų namuose ir kitas paslaugas. Numatoma vykdyti Maţeikių
rajono savivaldybės socialinio darbo veiklos programą 2005 – 2007 metams ir ţmonių su negalia
integravimui į visuomenę programą pagal rajono plėtros strateginį planą.
Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra bus siekiama skatinti bendruomenių gebėjimus
rūpintis savo nariais, didinti socialinių paslaugų įstaigų tinklo įvairovę, kas turėtų sudaryti sąlygas
namuose globojamų asmenų šeimų nariams sugrįţti į darbo rinką. Padidės socialinių paslaugų
prieinamumas seniūnijų gyventojams bei pagerės jų kokybė.
Socialinė parama bus orientuota į tuos asmenis, kuriems tos paramos tikrai reikia, padės
darbingiems asmenims sugrįţti į ekonomiškai aktyvią veiklą. Socialinės paslaugos priartės prie
gavėjo gyvenamosios vietos, sumaţės skirtumas tarp mieste ir kaime teikiamų socialinių paslaugų
kiekio ir kokybės. Bus sudaromos sąlygos seniūnijų gyventojams kuo ilgiau gyventi savo namuose,
pagerės jų gyvenimo kokybė. Skatins teikiamų paslaugų plėtrą ir turės poveikį konkrečios
seniūnijos įvairioms socialinėms ţmonių grupėms.
Nustatyti socialiai paţeidţiamų asmenų poreikiai parodyti 21 pav.
25,00%
28,00%
60,00%
50,00%
30,00%
50,00%
45,00%
0
Informavimo ir konsultavimo paslaugos
Pagalba slaugos namuose
Laisvalaikio ir užimtumo organizavimas
Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis,
būtiniausiais daiktais, globos pinigų
Specialiojo transporto
Socialinių įgūdžių ugdymo
Darbo vietų kūrimas
"Dienos centrų", globos namų
21 pav. Socialiai paţeidţiamų asmenų poreikiai
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
2007 m. ŠVLVVG rengdama Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategiją atliko papildomą
anketinę apklausą.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
111
Tyrimo tikslas -nustatyti, kaip vertina ekonominę socialinę situaciją ŠVLVVG teritorijoje ją
atstovaujantis VVG aktyvas 2007 m.
Respondentai. Tyrimo metu anketines apklauso būdu buvo apklausti visų seniūnijų ir
bendruomenių aktyvas, kuris dalyvavo strategijos rengime.
Diagnostiniai klausimų blokai:
Apklausiant respondentus buvo sudaryti šie diagnostiniai klausimų blokai:
1. Gyvenimo kokybės pokyčiai.
2. Esamos vietovės problemos.
3. Ekonominių socialinių problemų sprendimo būdai.
Atrankos būdu buvo apklausta 120 kaimo gyventojų aktyvo, dalyvaujančio strategijos
rengime. Apklaustų respondentų tarpe 82 proc. sudarė moterys, 18 proc. – vyrai ( 22 pav.).
22 pav. Apklausoje dalyvavę kaimo gyventojai, proc.
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
50 proc. respondentų turi aukštąjį išsilavinimą (23 pav.), didelę gyvenimo patirtį kaimo
vietovėje ir galimybes, kurie objektyviai galėjo įvertinti esamą vietovės socialinę, ekonominę būklę
ir teikti pasiūlymus jos gerinimui.
18%
82%
Moterys
Vyrai
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
112
23 pav.
Respondentų išsilavinimas, proc. Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Didţiąją dalį apklaustųjų sudarė valstybinių įstaigų tarnautojai, individualūs ūkininkai,
privataus sektoriaus darbuotojai (24 pav.).
2,00% 2,00%
12,00%
55%
11,00%
2,00%
12,00%
2,00%
2,00%
Ūkininkai darbdaviai
Kitų paslaugų
darbdaviai kaimo
vietovėjeIndividualūs ūkininkai
Valstybės sektoriaus
darbuotojai
Privataus sektoriaus
darbuotojai
Pensininkai
Namų šeimininkės
Studentai
Bedarbiai
24 pav. Respondentų uţsiėmimas, proc. Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Apklaustieji atstovavo įvairias gyvenamąsias vietoves ir tiesiogiai dalyvavo bendruomenių
susirinkimuose, projektų svarstymuose ir turėjo informaciją apie vietovės gyventojų poreikius.
Dauguma jų buvo bendruomenių pirmininkai, seniūnai, savivaldybės darbuotojai, kuruojantys
kaimo plėtrą. Jų išsilavinimas ir socialinis statutas, lyginant su ankščiau apklaustais respondentais
skiriasi, skiriasi jų ir asmeniniai poreikiai. Jų turima informacija apie kaimo gyventojų socialinę
ekonominę padėtį, gyventojų poreikius sudarė prielaidas objektyviam padėties vertinimui.
Respondentai įvertindami padėtį kaimo vietovėje nurodė problemas ir būdus jų sprendimui. Tyrimai
parodė, kad per paskutinius du metus iš esmės liko tos pačios problemos, kurios turi didelę įtaką
50%
14%
25%
11% Vidurinis
Specialus vidurinis
Nebaigtas aukštasis
Aukštasis
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
113
kaimo ţmonių gyvenimo sąlygoms. Net 98 proc. respondentų nepatenkinti vietinės reikšmės kelių
būkle, 86 proc. norėtų turėti vietovę, kaimo bendruomenės namų įsteigimui, 82 proc. respondentų
nepatenkina vandens tiekimo ir vandenvalos sistemų būklė (25 pav.). Tai atitinka ankstesnio tyrimo
rezultatus ir paaiškinama tuo, kad per tiriamą laikotarpį nebuvo didesnių investicijų į viešąją
infrastruktūrą ir esama būklė netankina vietos gyventojų.
46,00%
50,00%
58,00%
60,00%
68,00%
70,00%
78,00%
82,00%86,00%
98,00%
25,00%
30,00%
35,00%
40,00%
0
Prasta kelių būklė, apšvietimas
Trūksta bendruomenės namų , veiklos
finansavimas
Reikia renovuoti vandentiekio, nuotekų sistemą
Alkoholizmas, tinginystė, žmonių abejingumas
Trūksta kultūrinės veiklos
Nėra įnterneto
Laisvalaikio užimtumo skatinimas
Darbo vietų trukūmas
Skatinti jaunimą pasilikti ūkininkauti kaime
Socialinių garantijų gerinimas
Didinti socialines pašalpas šeimoms
auginančioms vaikus
Trūksta nuosekles medicininio aptarnavimo
Steigti vaikų darželius, moterų užimtumo
būrelius
Nėra galimybės tobulėti, mokytis
25 pav. Pagrindinės kaimo bendruomenių problemos, kurias reikia
spręsti 2007 -2013 m.m., procentai nuo apklaustųjų Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Nors 66 proc. apklaustųjų nurodė, kad pagerėjo jų gyvenimo kokybė nuo 2005 m. (26 pav.).
66%
32%
2%
Pagerėjo
Nepakito
Pablogėjo
26 pav. Kaip pasikeitė respondentų gyvenimo kokybė nuo 2005 m., proc.
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
114
Kaip veiksnius įtakojančius gyvenimo kokybės gerėjimą nurodė pajamų didėjimą ir
materialinių sąlygų gerėjimą, kurį lėmė gerėjančios verslo sąlygos (27 pav.). Kaimo ţmonės neliko
abejingi gyvenamajai aplinkai, buitinėms sąlygoms, viešosioms paslaugoms.
28.00%
35.00%
49.00%
56.00%
68.00%
74.00%
82.00%
98.00%
0
Pajamos ir materialinė padėtis
Verslo sąlygos
Buitinės gyvenimo sąlygos
Gyvenamoji aplinka
Medicininis aptarnavimas
Švietimo sistema
Santykiai bendruomenėje
Kultūrinės sąlygos
27 pav. Didţiausią įtaką respondentų gyvenimo kokybei turėjo, proc.
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Neţiūrint į tai, kad didţioji dalis respondentų nurodė gyvenimo kokybės gerėjimą (tai buvo
nustatyta prieš kainų šuolį 2007 m.), tačiau jau tuo metu kaip vieną iš svarbiausių priemonių
gyvenimo kokybės gerinimui nurodė, kad sparčiai kylant kainoms reikia ieškoti būdų didinti
realiąsias pajamas. Tai atitinka kaimo plėtros programoje numatytus tikslus, kur skatinama įvairinti
kaimo verslus, didinti pridėtinę vertę ir kaimo ţmonių uţimtumą.
Tarp prioritetinių veiklos sričių, kurios turėtų būti skubos tvarka sprendţiamos nurodė kovą
su alkoholizmu, socialinės rūpybos, švietimo sistemų gerinimą ir kt. (28 pav.).
42,00%
35,00%
38,00%
45,00%
20,00%
94,00%78,00%
62,00%98,00%
86,00%
76,00%
70,00%
60,00%
65,00%
50,00%
0
Kylančios kainos ir realiųjų pajamų maţėjimas
Bedarbystė
Darbingumo sumaţėjimas
Darbo vietų trūkumas
Ţemos namų ūkio pajamos
Nepatenkinama medicininio aptarnavimo
sistema
Alkoholizmas
Neptenkinama švietimo sistemos kokybė
Nepatenkinama socialinės rūpybos sisitema
Blogas susisiekimas
Trūksta informacijos iš savivaldybės, seniūnijos
Nepatenkinamas parduotuvių tinklo išdėstymas
Saugumo problema
Nėra interneto
Narkomanija
28 pav. Problemos, kurias reikia spręsti jau dabar gerinant gyvenimo kokybę Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
115
ŠVLVVG identifikuojant gyventojų poreikius apskritojo stalo diskusijų metu seniūnijose,
kur dalyvavo vietos valdţios, bendruomenių atstovai aptarė ir susistemino išryškėjusias konkrečioje
vietovėje pagrindines problemas ir tuo pačiu numatydami būdus jų sprendimui. Atsiţvelgiant į tai,
kad kiekviena socialinė grupė turi savo išskirtinius poreikius, ekonomines ir socialines galimybes,
tyrimo metu buvo nustatyti jaunimo, moterų, socialiai paţeidţiamų ţmonių grupių poreikiai.
Susisteminta visų seniūnijų poreikių suvestinė parodyta 27 lentelėje.
27 lentelė. ŠVLVVG teritorijos gyventojų problemos
ŠVLVVG teritorijos bendros Moterų
Bloga vietinės reikšmės kaimo kelių būklė;
Neasfaltuotos gyvenviečių gatvės;
Pasenusios arba visiškai nėra nuotekų sistemos;
Pasenusios vandentiekio sistemos;
Nepatenkinamas gyvenvietėse gatvių
apšvietimas;
Kaimo ţmonių pasyvumas, girtuoklystė;
Būtina visuomeninės paskirties pastatų
renovacija
Bloga mokyklų sporto aikštynų ir jų įrenginių
būklė
Didelė bedarbystė moterų tarpe;
Moterų priklausomybė nuo ţemės ūkio veiklos;
Ţemas išsilavinimas bei profesinis pasirengimas;
Per ţemas savęs vertinimas, nepasitikėjimas
savimi;
Girtuokliavimas moterų tarpe.
Jaunimo
Socialinės atskirties ţmonių
Didţiausia kaimo jaunimo problema yra
nedarbas kaimo vietovėje;
Jaunimas išvyksta iš kaimo mokytis, dirbti ir
gyventi kitur;
Jaunimas neturi sąlygų laisvalaikio praleidimui:
kultūros namai neturi diskotekinės aparatūros,
nėra tinkamų sporto aikštynų, sporto salių,
dviračių takelių.
Jaunimo nenoras dalyvauti meno saviveikloje,
bendruomenių gyvenime;
Jaunimo lyderių nebuvimas;
Girtuokliavimas jaunimo tarpe
Daugėja vienišų ir neįgalių ţmonių, socialinės
rizikos šeimų;
Daugelio senų gyventojų vaikai gyvena toli nuo
tėvų arba uţsienyje ir negali tinkamai pasirūpinti
senais ligotais tėvais;
Seni ţmonės, gyvenantys atokiuose
vienkiemiuose neturi galimybės bendrauti
tarpusavyje, bei apsirūpinti būtiniausiais
produktais bei reikmėmis;
Trūksta paslaugų centrų, kur profesionaliai būtų
pasirūpinta kiekvienu senoliu, neįgaliuoju,
vaiku, moterimi ir jaunuoliu, kuriam reikalinga
parama.
Šaltinis. Tyrimo duomenys.
Maţeikių rajonas turi išskirtinį statusą šalyje. Tai vienas iš labiausiai išvystytų pramoninių
rajonų, jei Maţeikių mieste pramonės išvystymas sukuria daug darbo vietų, tai to paties rajono
kaimo socialinis atotrūkis yra ţymiai didesnis nei kituose Lietuvos regionuose. Atlikti tyrimai rodo
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
116
kaimo gyventojų atskirtį, maţas kaimo gyventojų pajamas, nepatenkinamą viešųjų paslaugų būklę,
paplitusius negatyvius įpročius kaimo gyventojų tarpe, ţemą kaimo verslų efektyvumą. ŠVLVVG
Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija parengta atsiţvelgiant į kaimo gyventojų poreikius, kurių
pagrindu suformuota kaimo teritorijos vizija, SSGG, numatyti prioritetai, priemonės, veiklos sritys.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
117
6. ŠVLVVG ATSTOVAUJAMOS TERITORIJOS STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GRĖSMĖS
IR GALIMYBĖS
Surinkta objektyvi statistinė informacija, išryškėję kaimo gyventojų poreikiai ir jų
pasiūlymai buvo svarstomi kaimo bendruomenių, seniūnijų susirinkimuose, apibendrinti ir
identifikuoti. Kiekvienos seniūnijos kaimo gyventojai atliko savo teritorijos SSGG, numatydami
plėtros viziją.
Apibendrinta medţiaga buvo pateikta svarstymui kaimo bendruomenėms ir tvirtinimui 2007
12 14 dieną įvykusioje ŠVLVVG konferencijoje tema „Leader + nauda Maţeikių rajono
savivaldybės kaimo vietovei: veiklos apţvalga ir perspektyvos― buvo pristatytas parengtas vietos
plėtros 2008-2014 m. m. strategijos projektas, kuriam pritarė visos kaimo bendruomenės.
ŠVLVVG atstovaujamos teritorijos SSGG (28 lentelė).
28 lentelė. ŠVLVVG atstovaujamos teritorijos SSGG
Stiprybės Silpnybės Maţeikių rajono geostrateginė reikšmė šalies
ekonomikos politikoje.
Ţymus atotrūkis tarp kaimo ir miesto gyventojų:
gyvenimo būdo, sąlygų ir aplinkos.
Bloga vietinės reikšmės kaimo kelių bei gatvių asfalto
dangos būklė, gatvių apšvietimo tinklas.
Patogi geografinė padėtis ryšiams su kaimynine
Latvija plėtoti.
Gyvenvietėse nėra nuotekų valymo sistemų. Didelė
nuotekų dalis patenka į paviršinius vandenis nepilnai
išvalyta. Pasenusios vandentiekio, vandenvalos
sistemos.
Didţiausia tiesioginių uţsienio investicijų dalis,
tenkanti vienam gyventojui.
Savavališkų sąvartynų įrengimas, nesuformuotos
apsauginės juostos, teršiamas dirvoţemis, vandens
telkiniai.
Daug patrauklių turistams vietų (didelis
potencialas plėtoti turizmą): kraštovaizdţio
draustiniai, Ventos regioninis parkas, kultūros
paminklai: Renavo dvaras, Maţeikių muziejus,
Šatrijos Raganos memorialinis muziejus ir kt.
Menkai išnaudojami geografinės padėties teikiami
pranašumai turizmo srityje.
Menkai išvystytas paslaugų sektorius
Didelis nespecializuotų, į verslą neorientuotų ūkių
skaičius. Pasenusi ir lėtai atnaujinama materialinė-
techninė ţemės ūkio subjektų bazė.
Palankios sąlygos ţemės ūkio šakų ir netradicinių
verslų vystymui.
Trūksta socialinių buitinių paslaugų gyventojams
(pirties, avalynės taisymo, skalbyklų, laidojimo namų,
kirpyklų).
Santykinai maţa dirvoţemio ir vandens tarša
sudaro palankias sąlygas ekologiniam ţemės ūkiui
plėtoti.
Bedarbystė, ypač moterų tarpe ir atokiuose kaimuose.
Maţos gyventojų pajamos, neadekvačiai kylančios
kainos.
Gerai veikiančios ţemės ūkio produktų
perdirbimo įmonės.
Daugėjantis vienišų, neįgalių ţmonių, socialinės rizikos
šeimų ir ţmonių skaičius.
Aukštas bedarbių įsidarbinimo rodiklis. Didelis
darbo jėgos išteklių potencialas, kaime gyvena
santykinai daug jaunimo galinčių pradėti ir
vykdyti privatų verslą, įsidarbinti kvalifikuotais
darbuotojais.
Jaunimo uţimtumo problema. Jaunimo emigracija į
didesnius miestus, uţsienį.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
118
Išvystyta socialinių paslaugų infrastruktūra Skurdi kultūros ir sporto įstaigų materialinė bazė,
bibliotekos iš dalies tenkina visuomenės poreikius.
Daugelyje kaimų nėra interneto prieigos taškų
Aktyvios bendruomenės, turinčios patirties
projektų rengime, įgyvendinime, darančios įtaką
kaimo gyventojams, jaunimui ir aplinkai
Silpna kaimo bendruomenių materialinė bazė.
Stiprūs meno kolektyvai, ansambliai, grupės. ŠVLVVG silpna materialinė bazė ir lėšų stygius
įtakojantis ES paramos lėšų įsisavinimą.
ŠVLVVG gebėjimas kokybiškai parengti
bandomąją integruotą strategiją ir gauti paramą
jos įgyvendinimui.
Suformuotas kvalifikuotas ŠVLVVG
administracinis aparatas, gebantis administruoti
projektų įgyvendinimą.
Galimybės Grėsmės
Pagerinti socialines - ekonomines sąlygas
uţtikrinant kvalifikuotų darbuotojų ugdymą ir
išlaikymą kaime.
Didėjanti socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo
gyventojų daro neigiamą įtaką kaimo plėtrai.
Turizmo plėtra atskleis turimo gamtos išteklių ir
kultūros paveldo tikrąją vertę ir padės regionui
subrandinti savo identitetą.
Gimstamumo maţėjimas, gyventojų senėjimas.
Įvairinti kaimo verslus: plėsti kaimo turizmo
paslaugas, ekologinę ţemdirbystę, namudinius
verslus.
Jaunų ţmonių ir kvalifikuotų specialistų išvykimas į
miestą, uţsienį, ―protų nutekėjimas‖. Kvalifikuotos
darbo jėgos stoka. Nepakankamas darbo rinkos
lankstumas ir mobilumas.
Atnaujinti vandens ir vandenvalos tiekimo
sistemas.
Socialinių išmokų sistema maţina motyvaciją darbui ir
ugdo pasyvius ţmones.
Didėjantis nusikalstamumas, girtuoklystė. Formuojasi
bedarbių - išlaikytinių karta.
Gerinti vietinės reikšmės kelių būklę, gatvių
apšvietimą .
Nepalanki verslui steigti ir plėsti teisinė ir ekonominė
aplinka.
Modernizuoti smulkų ūkį įdiegiant paţangias
technologijas ir techniką.
Nusidėvėjusi vandentiekio ir vandenvalos sistema,
kelianti grėsmę ţmonių sveikatai.
Konsoliduoti ţemes kuriant stambius, paţangius
ūkius.
Oro tarša Maţeikių miesto apylinkėse.
Vietinės gamybos pridėtinės vertės didinimui
kurti kooperatyvus ir paruošti produkcija iki
galutinio pateikimo vartotojui.
ES paramą administruojančių institucijų ilgas projektų
svarstymas ir investuotų lėšų kompensavimas gali
neigiamai įtakoti vietos plėtros strategijos
įgyvendinimą.
Perkvalifikuoti darbingo amţiaus ţmones.
Nenaudojamų pastatų panaudojimas gyventojų
vietos poreikiams
Gerinti kultūrinę ir sportinę veiklą į renginius
įtraukiant įvairaus amţiaus ţmones, ypač jaunimą.
Ugdyti kaimo ţmonių bendruomeniškumo,
pasitikėjimo savimi, pilietiškumo jausmą, skatinti
jų individualias iniciatyvas.
Didinti bendruomenės narių įtaką ir svarbą
seniūnijoje sprendţiant kaimo ţmonių skurdo ir
socialinės atskirties problemas.
Didinti buitinių paslaugų prieinamumą kaimo
ţmonėms.
Didėjančios galimybės įsitvirtinti linų, rapsų,
darţovių, vaisių, ekologiškų ţemės ūkio ir maisto
produktų, kai kurių netradicinių produktų
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
119
besiplečiančiose rinkose.
Paruošti efektyvią gyventojų informavimo
aplinkosauginiais klausimais strategiją, kad būtų
įtraukti ir kaimo gyventojai.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
120
7. VIZIJA, MISIJA IR PRIORITETAI, PRIEMONĖS IR VEIKLOS SRITYS.
7.1. Vizija, misija ir prioritetai
MAŢEIKIŲ ŠVLVVG KAIMO TERITORIJOS VIZIJA – tai išvystytas,
dinamiškas ir konkurencingas ţemės ūkis, išplėtota kaimo verslų įvairovė,
tausojanti gamtos išteklius. Išvystyta infrastruktūra, išsaugojusi gamtos groţį ir
kultūros paveldą, kur gyventojai gali patenkinti ekonominius, socialinius,
kultūrinius ir dvasinius poreikius. Čia vykdomi įvairūs projektai, kurie uţtikrina,
kad kaimo vietovėje būtų įdomu, patrauklu, saugu gyventi ir dirbti.
ŠVLVVG MISIJA RENGIANT IR ĮGYVENDINANT STRATEGIJĄ:
sutelkti kaimo ţmones, socialinius partnerius strategijos rengimui ir
įgyvendinimui;
organizuoti strategijos įgyvendinimą;
koordinuoti strategijos įgyvendinimo eigą ir vykdyti monitoringą;
prisidėti ieškant plėtrai būtinų finansavimo šaltinių pritraukiant
privačių ir kitų fondų lėšas;
profesionaliai vykdyti vietos veiklos grupei priskirtas funkcijas.
1 PRIORITETAS. Kaimo verslų diversifikavimas ir jų konkurencingumo
didinimas.
Tikslai:
1. Įvairinti kaimo verslus, didinti pridedamąją vertę ir kaimo gyventojų pajamas.
2. Maţinti kaimo ţmonių priklausomumą nuo ţemės ūkio veiklos ir didinti
uţimtumą ypač moterų ir jaunimo.
3. Skatinti socialinę ir ekonominę miesto ir kaimo vietovių sanglaudą.
Priemonės:
1. Parama verslo kūrimui ir plėtrai.
2. Kaimo turizmo veiklos skatinimas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
121
Maţeikių rajono savivaldybę būtų galima pavadinti kontrastų regionu. Maţeikių rajone
veikianti akcinė bendrovė „Maţeikių nafta― įneša vieną didţiausių indėlių į šalies BVP. Maţeikių
rajonas susilaukia apie 21,8 proc. šalies tiesioginių investicijų, auga materialinės investicijos. Ypač
svarbią reikšmę regiono ekonomikai turi naftos, gamtinių dujų, durpių, mėsos ir pieno pramonės
šakų plėtra. Maţeikių rajone vienam gyventojui tenkančios parduotos pramonės produkcijos kiekis
viršija Lietuvos vidurkį 10 kartų. Šie statistiniai duomenys neatspindi tikrosios padėties, kadangi
Maţeikių rajone veikia stambios naftos produktų didmeninės ir maţmeninės prekybos įmonės,
kurių rodikliai ir iškraipo duomenis. Rajono savivaldybės ekonominis išsivystymas netolygus,
didelę įtaka „aukštiems― ekonominiams rodikliams turi AB „Maţeikių naftos― veikla. Taip pat nuo
AB „Maţeikių naftos― veiklos priklauso ir daugelis maţų ir vidutinių įmonių, veikiančių Maţeikių
raj. sav. Didelis individualių įmonių skaičius rodo apie palankias sąlygas šios teisinės formos ūkio
subjektų veiklai Maţeikių raj. vystyti. Bendras teritorijos plotas – 1220,2 km2
, iš jų 32 km2 uţima
miestai ir gyvenvietės. ŠVLVVG teritorija uţima 98 proc. bendro rajono savivaldybės teritorijos
ploto. 2007 01 01 ŠVLVVG teritorijoje gyveno 24,8 tūkst. arba 37,8 proc. rajono gyventojų.
Maţeikių rajono savivaldybės kaimas vienas iš rečiausiai apgyvendintų Telšių apskrityje ir
blogiausia demografinė padėtis. Nors gyventojų santykinis skaičius ŠVLVVG teritorijoje ţymiai
maţesnis nei kituose agrariniuose rajonuose, tačiau dideli teritorijos plotai kelia būtinus įvairiapusės
ekonominės ir socialinės veiklos reikalavimus. Dėl vidaus ir išorinių veiksnių ţemės ūkio šaka ir
Lietuvos mastu, ir Maţeikių rajone praranda dominuojančią padėtį. Turint tikslą pristabdyti sparčius
demografinius pokyčius kaimo teritorijoje būtina įvairinti kaimo verslus, kurti naujas darbo vietas
ir sudaryti prielaidas kaimo ţmonėms, ypač jaunimui ir moterims įsidarbinti gyvenamojoje
vietovėje ir gauti būtinas pragyvenimui pajamas. Aukščiau minėtų tikslų įgyvendinimui ŠVLVVG
numatė prioritetą „ Kaimo verslų diversifikavimas ir konkurencingumo didinimas―. Maţeikių
rajone kaimo vietovėje kiti ne ţemės ūkio verslai plėtojami labai silpnai. Tai būdinga ir šalies
mastu. Todėl Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metams programoje trečioje kryptyje numatytos
priemonės: perėjimas prie ne ţemės ūkio veiklos, parama verslo kūrimui ir plėtrai, kaimo turizmo
veiklos skatinimas. Minėtų priemonių įgyvendinimas leis įvairinti kaimo verslus, maţinti
priklausomybę nuo ţemės ūkio šakos, kurti naujas darbo vietas ir didinti kaimo ţmonių pajamas.
ŠVLVVG strategijoje numatė, visų pirma, tiesioginį minėtų priemonių finansavimą ir antra, teikti
pritarimą, kai pareiškėjai teiks paraišką minėtoms veikloms finansinei paramai gauti iš NMA.
Pritarimas bus teikiamas individualia tvarka, gavus pretendento, norinčio gauti paramą projekto
įgyvendinimui prašymą. Prašymas bus svarstomas ŠVLVVG valdyboje ir pritarimas bus teikiamas
tuo atveju, kai įgyvendinama priemonė neprieštaraus vietos gyventojų interesams.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
122
2 PRIORITETAS. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir pritaikymas
bendruomeniškumo ugdymui ir socialinės atskirties maţinimui.
Tikslai:
1. Sukurti materialinę bazę nevyriausybinių ir kitų organizacijų bei įstaigų
veiklai.
2. Sudaryti sąlygas organizuoti renginius, įtraukiant tikslines grupes ir maţinti
socialinę atskirtį.
3. Ugdyti kaimo gyventojų motyvaciją puoselėti gyvenamąją vietą.
Priemonė:
1. Viešosios paskirties pastatų renovacija ir atnaujinimas, pritaikant juos gyventojų
socialinių poreikių tenkinimui.
2. Pirčių renovavimas ir atnaujinimas.
Lietuvoje kaimas nuo seno turi gilias bendruomeniškumo tradicijas. Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimas ir ūkio reforma labiausiai palietė kaimo gyventojus. Iš esmės pasikeitė
gamybinė ir kultūrinė aplinka. Atsiradusią tuštumą pradėjo uţpildyti visuomeninės organizacijos.
Maţeikių r. sav. per paskutinius 10 metų sparčiais tempais kuriasi nevyriausybinės organizacijos,
kurios tapo sudėtinė viso visuomeninio gyvenimo dalimi. Minėtos organizacijos apjungia įvairias
tikslines grupes, bendraminčius, kuriuos jungia bendra idėja ir tikslai spartesniems kaimo plėtros
pokyčiams. ŠVLVVG vietovėje 2008 m. veikia 28 kaimo bendruomenės. Jų indėlis kaimo vietovės
plėtrai tiek kultūriniu, tiek bendruomeniškumo ugdymo srityse yra labai didelis. Visuomeninės
organizacijos produktyvi veikla galima tik turint valdţios paramą ir materialinę bazę. ŠVLVVG
partnerystės pagrindu apjungusi bendrai veiklai valdţios, verslo ir NVO atstovus, kaip vieną iš
svarbiausių uţdavinių strategijoje numatė visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimą ir jų
pritaikymą produktyviai jų veiklai.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
123
3 PRIORITETAS. Darni viešosios infrastruktūros plėtra ją pritaikant kaimo
gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui.
Tikslai:
1. Gerinti kaimo vietovės įvaizdį.
2. Pagerinti kaimo gyventojų buitines gyvenimo sąlygas, maţinant socialinę
atskirtį tarp miesto ir kaimo vietovės infrastruktūrą pritaikant ją aktyviam
laisvalaikio ir poilsio organizavimui.
Priemonės:
1. Gyvenviečių centrinių aikščių ir aplinkinių objektų tvarkymas.
2. Parkų, poilsio zonų atnaujinimas ir įrengimas.
3. Vandentiekio ir vandenvalos sistemų įrengimas ir atnaujinimas.
Lietuva ir Maţeikių r. kaimas pergyveno ūkinės reformos laikotarpį. Pasikeitė gamybiniai
santykiai, ūkio subjektai, gyvenviečių ir namų valdų formavimo principai. Daugelyje gyvenviečių
likvidavus tarybinių ūkių sistemą visiškai buvo apleisti infrastruktūros objektai ir jų prieţiūros
darbai. Kaimo gyventojams neuţtikrinamas kokybiško vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų
tvarkymas ir kt. Buvo paţeidţiami aplinkosauginiai reikalavimai: uţteršiami vandens telkiniai,
miškų plotai. Įteisinus ţemės nuosavybę daugelyje vietų kaimo gyventojai neturi prieigos prie
vandens telkinių, poilsio zonų. ŠVLVVG siekdama išspręsti minėtas kaimo gyventojų problemas
numatė prioritetą, kurio priemonės bus nukreiptos į viešosios infrastruktūros gerinimą, jos
pritaikymą įvairioms socialinėms grupėms ir verslo plėtrai. Ją numatoma gerinti daugiafunkcine
paskirtimi.
4 PRIORITETAS. Kultūros paveldo išsaugojimas, laisvalaikio uţimtumo,
kultūrinio gyvenimo ir ţmonių saugumo gerinimas.
Tikslai:
1. Išsaugoti kultūros paveldo objektus ir formuoti vietovės identitetą.
2. Sudaryti sąlygas kaimo gyventojams turiningai praleisti laisvalaikį.
3. Uţtikrinti kaimo gyventojų saugų gyvenimą.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
124
Priemonės:
1. Kultūros paveldo objektų išsaugojimas.
2. Sporto aikštynų įrengimas.
3. Kultūrinės veiklos objektų materialinės bazės atnaujinimas.
Lietuva ir Maţeikių r. sav. garsėja savo istorine praeitimi, dideliais kultūros paveldo
objektais ir unikaliais gamtos turtais. Transformuojantis visuomeninei sanklodai, keičiantis
nuosavybei dalis turinčių gilią istorinę praeitį vertybių yra nepriţiūrimos, praranda savo vertę.
Kultūros objektai ir rekreacinės vietovės yra neatskiriama gyventojų poilsio ir patriotinio ugdymo
dalis. Kultūros paveldo restauravimas reikalauja labai didelių lėšų, tačiau ŠVLVVG pasitelkusi
kaimo aktyvą ir iš vietos plėtros strategijos tam skyrusi lėšų, numatė prioritetą, kuris įtakos kultūros
objektų išsaugojimą ir leis plėtoti etnokultūros vertybes ir panaudoti jas turizmo plėtrai ir gyventojų
pilietinio aktyvumo ugdymui. Įgyvendinant minėtą prioritetą tikimasi pritraukti kitus finansavimo
šaltinius ir uţtikrinti projekto tęstinumą.
Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metams programoje trečioje kryptyje numatyta
priemonė „Kaimų atnaujinimas ir plėtra―. Minėta priemonė sudarys prielaidas renovuoti
visuomeninės paskirties pastatus, sutvarkyti infrastruktūrą, išsaugoti kultūros paveldą ir
etnokultūros vertybes. ŠVLVVG strategijoje numatė, visų pirma, tiesioginį minėtų priemonių
finansavimą antrame ir trečiame prioritetuose ir antra, teikti pritarimą, kai pareiškėjai kaimų
atnaujinimui teiks paraišką minėtoms veikloms finansinei paramai gauti iš NMA. Pritarimas bus
teikiamas individualia tvarka, gavus pretendento, norinčio gauti paramą projekto įgyvendinimui
prašymą. Prašymas bus svarstomas ŠVLVVG valdyboje ir pritarimas bus teikiamas tuo atveju, kai
įgyvendinama priemonė bus aktualiausia rajono savivaldybės ŠVLVVG teritorijoje ir duos naudą
didţiausiam gyventojų skaičiui.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
125
7.2. Strategijos priemonių aprašymas
Prioriteto „Kaimo verslų diversifikavimas ir jų konkurencingumo didinimas“ priemonės
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pagrindimas ir apibūdinimas. Ţemės ūkis ilgą laiką buvo pagrindinė kaimo ţmonių ekonominės veiklos šaka, pagrindinis
darbo ir pragyvenimo šaltinis. Vykstant Lietuvos ūkio transformacijai sparčiais tempais vystomos
mokslo ir informacinių technologijų šakos, kurios iš miestų persikelia ir į kaimo vietoves, tuo pačiu,
ţemės ūkio šaka praranda savo prioritetinę vietą. Tai paaiškinama tuo, kad modernizuojant ūkį,
kylant darbo našumui vis maţesnis kaimo ţmonių skaičius uţsiimta ţemės ūkio produktų gamyba
arba šioje šakoje dirba ne pilną darbo dieną. Kaime iškyla būtinybė panaudoti efektyviau esamus
ţmogiškuosius išteklius, kuriant jiems papildomas darbo vietas, plečiant ne ţemės ūkio verslus
Maţeikių r. sav. kaimo vietovėje. Maţeikių r. sav. kaimo vietovė turi išskirtinį poţymį lyginant su
kitais Lietuvos rajonais. Visas rajonas turi labai aukštą industrializavimo lygį, o atskirose
seniūnijose – išplėtoti įvairūs verslai. Vien Šerkšnėnų seniūnijoje jau dabartiniu veikia 19 verslo
subjektų , kur plėtojami metalo apdirbimo, ţemės ūkio technikos pardavimo, medienos perdirbimo
ir kiti verslai, tačiau ţemės ūkio šaka kaime turi dar įtakojančią reikšmę.
Maţeikių r. sav. apie pusė kaimo gyventojų susiduria su socialine problema: maţėjant
uţimtumui ţemės ūkyje, kol kas nėra sukurtos pakankamos galimybės surasti darbą iš ţemės ūkio
sektoriaus pasitraukiantiems darbuotojams. Problemą gimdo dvi prieţastys: pirma – tai, kad didelė
dalis pasitraukusių iš ţemės ūkio gamybos nesugeba persikvalifikuoti ir įsidarbinti įkurtose ar tai
baldų, ar tai metalo perdirbimo ir kt. įmonėse dėl ţemos savo kvalifikacijos, antra – nuošalesnėse
rajono vietose nesukuriamos naujos darbo vietos ir buvę ţemdirbiai neturi galimybių įsidarbinti.
Priemonė yra investicinio pobūdţio. Priemonė skirta kaimo gyventojų verslumo skatinimui,
uţimtumo didinimui, kaimo ekonomikos įvairinimui ir smulkiojo verslo plėtrai kaime. Parama
pagal šią priemonę teikiama mikroįmonėms kaime ir kaimo gyventojams, uţsiimantiems ūkine
veikla. Minėta priemonė turės didelę ekonominę ir socialinę naudą. Bus sukuriamos papildomos
darbo vietos, didės pridėtinė vertė ir kaimo gyventojų pajamos, kils pragyvenimo lygis. Tai pelno
siekiantys projektai, įtakojantys perspektyvinį verslo modernizavimą, infrastruktūros ir
aplinkosauginės situacijos gerinimą kaimo vietovėje.
Kaimo gyventojas, prašantis paramos pagal šią priemonę, turi turėti atitinkamą kompetenciją
ir patirtį toje veiklos srityje, kurioje prašo paramos. Taip pat pareiškėjas turi vykdyti finansinę
apskaitą ir turėti verslo liudijimą ar individualios veiklos, kuri numatyta projekte, paţymėjimą.
Priemonė „Parama verslo kūrimui ir plėtrai― siejasi su kitomis strategijos priemonėmis:
„Kaimo turizmo veiklos skatinimas―, trečio prioriteto „Darni viešosios infrastruktūros plėtra ją
pritaikant kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui, socialinės atskirties maţinimui―
priemonėmis ir kt.
Priemonės bendrasis tikslas – remti smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą,
sukuriančias naujas darbo vietas ir veiklas bei papildomų pajamų šaltinius ŠVLVVG teritorijoje.
Specialieji tikslai:
1. sukurti naujas ir išlaikyti esamas darbo vietas kaimo gyventojams;
2. didinti gyventojų uţimtumą ir plėtoti alternatyvias ūkio veiklas kaime.
Veiklos tikslai:
1. skatinti kaimo gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, verslumą;
2. remti naujas smulkaus verslo iniciatyvas kaime;
3. stiprinti veikiančių mikroįmonių gyvybingumą ir skatinti jų modernizavimą.
Veiklos sritys ir taikymas:
Parama teikiama alternatyvioms ūkio veikloms, įskaitant pagrindines paslaugas (pelno
siekiančius projektus) kaimo vietovėje.
Galimos vietos projektų idėjos
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
126
Mikroįmonių modernizavimas;
Netradicinių kaimo verslų kūrimas ir plėtra;
Ritualinių paslaugų centrų kūrimas;
Poilsio paslaugų kūrimas ir plėtra.
Galimi vietos projekto paramos gavėjai:
1. pelno siekianti mikroįmonė, galinti uţsiimti gamybine ir (arba) komercine veikla;
2. kaimo gyventojas.
Tinkamos finansuoti išlaidos priemonei:
1. gamybinių ir kitų, būtinų projekto įgyvendinimui, pastatų ir (ar) statinių statyba ir
rekonstrukcija, įskaitant statybinių medţiagų įsigijimą ir darbus ūkio būdu pagal ŢŪM patvirtintus
normatyvinius įkainius;
2. naujos technikos ir įrangos, įskaitant kompiuterinę ir programinę įrangą, skirtos projekto
reikmėms, įsigijimas;
3. verslo infrastruktūros kūrimas (apšvietimas, privaţiavimas, kanalizacijos sistema, kt.);
4. interneto svetainės sukūrimas;
5. bendrosios išlaidos;
6. projekto viešinimo išlaidos.
Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti :
Visiems pareiškėjams:
1. projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, t.y. kaime, miestelyje, mieste iki 6000
gyventojų;
2. pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo
kriterijų.
Mikroįmonei:
1. mikroįmonė turi būti įregistruota ir veikianti kaimo vietovėje, t.y. vietovėje iki 6000
gyventojų ir uţsiimti alternatyvia veikla.
2. ne maţiau kaip vienas mikroįmonės darbuotojas turi būti reikiamos kvalifikacijos arba
įsipareigoti išklausyti mokymo programą bei pateikti tai patvirtinantį dokumentą;
3. ne maţiau kaip 50 proc. mikroįmonės darbuotojų turi būti nuolatiniai kaimo gyventojai.
Kaimo gyventojui:
1. pareiškėjas turi būti reikiamos kvalifikacijos arba įsipareigoti išklausyti mokymo
programą bei pateikti tai patvirtinantį dokumentą;
2. pareiškėjas kaimo vietovėje turi uţsiimti konkrečia, projekte numatyta alternatyvia arba
ne ţemės ūkio veikla, maţiausiai dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo bei vykdyti šio
verslo finansinę atskaitomybę arba įsipareigoti vykdyti finansinę atskaitomybę nuo paraiškos
paramai pateikimo datos;
3. pareiškėjas turi turėti verslo liudijimą arba individualios veiklos, numatytos projekte,
paţymėjimą, jei tai numato projekte numatytą veiklą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai.
Vietos projektų prioritetiniai ir (arba) kokybės kriterijai:
1. pareiškėjas nėra gavęs investicinės paramos iš kitų ES fondų ţemės ūkiui ir kaimo plėtrai;
2. sukuriamų darbo vietų skaičius;
3. projektas įgyvendinamas maţiau palankioje ūkininkauti vietovėje ir (arba) probleminėje
ŠVLVVG teritorijoje;
4. pareiškėjas yra mikroįmonė arba fizinis asmuo, registruota ir veikianti kaimo vietovėje ne
maţiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo;
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
127
Paramos lyginamoji dalis (intensyvumas)
1.1. finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, ne ţemės ūkio
veiklai;
1.2. finansuojama tradicinių amatų puoselėjimo veikla:
1.2.1. iki 75 proc. tos tinkamų finansuoti projekto išlaidų dalies, kuri tiesiogiai susijusi su
investicijomis, skirtomis tradicinių amatų veiklai skatinti;
1.2.2. iki 65 proc. likusios tinkamų finansuoti projekto išlaidų dalies, tiesiogiai nesusijusios
su tradicinių amatų puoselėjimo veikla.
1.3. maksimali paramos suma vienam projektui iki 260 tūkst. Lt.
29 lentelė. Priemonės įgyvendinimo rodikliai
Rodiklio tipas Rodiklis
Tikslas 2014 m.
Produkto Paramos gavėjų skaičius 13
Paramą gavusių jau veikiančių mikroįmonių skaičius 5
Kaimo gyventojų skaičius 8
Rezultato Bendras sukurtų darbo vietų skaičius: 2
Sukurta darbo vietų vyrams, skaičius 1
Sukurta darbo vietų moterims, skaičius 1
Sukurta darbo vietų jauniems (iki 30m.) asmenims,
skaičius
1
Sukurta darbo vietų asmenims su negalia skaičius 1
Kaimų (kaimo vietovių), kuriose vykdomi vietos
projektai skč.(vnt.)
13
Kaimo gyventojų, kurie naudosis projektų rezultatais,
skaičius.
200
Prioriteto „Kaimo verslų diversifikavimas ir jų konkurencingumo didinimas“ priemonės
„Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ pagrindimas ir apibūdinimas.
Keičiantis Lietuvos ţmonių laisvalaikio organizavimo tradicijoms kaimo vietovės vėl tampa
poilsio traukos centrais. Tokiais centrais tampa kaimo turizmo sodybos. Jų skaičius Lietuvoje
sparčiai didėja ir keičiasi funkcinė paskirtis. Kuriamos daugiafunkcinės kaimo turizmo sodybos su
konferencijų salėmis, sportinių įrenginių kompleksais. Tačiau Maţeikių rajone nėra uţregistruotos
nė vienos kaimo turizmo sodybos, nors sąlygos šiai veiklai vykdyti rajone palankios (per rajoną
teka viena didţiausių Lietuvos upių Venta, populiarus Plinkšių eţeras). Maţeikių kraštą atranda
vandens turistai. Kelionės vaizdingomis Ventos, Virvytės, Varduvos upėmis ar jų ruoţais tarp
vandens turistų kasmet tampa vis labiau populiaresnės. Tarp vietinių ir atvykstančių turistų
populiariausiais išlieka tie patys turistiniai objektai: Renavo dvaro sodyba ir parkas, Plinkšių dvaro
sodyba ir parkas, Dautarų dvaro sodyba, Sedos, Viekšnių miestai, Ţidikų, Ţemalės miestelių
urbanizuotos vietovės su unikaliomis kultūros vertybėmis. Kaimo turizmo plėtra Maţeikių r. sav.
sudarys galimybę įvairinti ekonominę veiklą uţsiimantiems ţemės ūkiu asmenims, susikurti
papildomą pajamų šaltinį, didinti kaimo gyventojų uţimtumą bei jų verslumą.
Priemonė yra investicinio pobūdţio. Atsiţvelgiant į išaugusį poilsio kaime populiarumą ir
siekiant rekreacinių paslaugų ŠVLVVG teritorijos įvairovės, parama taip pat teikiama
stovyklaviečių kaime kūrimui ir plėtrai.
Siekiant, kad priemonė prisidėtų prie kultūros paveldo puoselėjimo, skatinamas lietuviškų
tradicijų laikymasis kuriant naują kaimo turizmo sodybą. Parama pagal šią priemonę teikiama
fiziniams asmenims, t.y. ūkininkams ar kaimo gyventojams.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
128
Priemonė „Kaimo turizmo veiklos skatinimas― siejasi su kitomis strategijos priemonėmis:
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai―, prioritetų „Darni viešosios infrastruktūros plėtra ją pritaikant
kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui, socialinės atskirties maţinimui―, Kultūros paveldo
išsaugojimas, laisvalaikio uţimtumo, kultūrinio gyvenimo ir ţmonių saugumo gerinimas―
priemonėmis.
Priemonės bendrasis tikslas – gerinti gyvenimo kokybę ir didinti uţimtumą ŠVLVVG
teritorijoje, plėtojant kaimo turizmą, kuris didins gyventojų uţimtumą ir sukurs papildomų pajamų
šaltinį kaimo gyventojams.
Specialieji tikslai:
1. remti ir gaivinti kaimo paveldo vertybes.
2. didinti kaimo turizmo paslaugų patrauklumą;
3. didinti vietovių kaime (turistinių stovyklų) skaičių;
4. gerinti rekreacinę infrastruktūrą kaime.
Veiklos tikslai:
1. sukurti didesnę kaimo turizmo paslaugų įvairovę bei aukštesnę šių paslaugų kokybę;
2. puoselėti kaimo paveldą, atkuriant arba kuriant naujas sodybas, puoselėjančias lietuviškas
architektūros ir kulinarijos tradicijas;
3. remti turistinių stovyklų ŠVLVVG teritorijoje įkūrimą ir plėtrą.
Veiklos sritys ir taikymas:
Pirma veiklos sritis - kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo
sodybose;
Antra veiklos sritis - turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško
vietovėse).
Galimos vietos projektų idėjos
1. kaimo turizmo sodybų kūrimas;
2. kaimo turizmo sodybų paslaugų plėtra ;
3. turistinių stovyklų kūrimas.
Galimi vietos projekto paramos gavėjai:
1. Ūkininkai ir kaimo gyventojai, kurie iki paramos pateikimo dienos yra teisės aktų
nustatyta tvarka įregistravę ţemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ir kaimo verslo
registre.
Tinkamos finansuoti išlaidos priemonei :
1. projekto reikmėms skirtų pastatų ir (arba) statinių statyba ir rekonstrukcija, įskaitant
statybinių medţiagų įsigijimą ir darbus ūkio būdu pagal ŢŪM patvirtintus normatyvinius įkainius;
2. naujos technikos, technologinių įrengimų, įrangos, įskaitant kompiuterinę ir programinę
įrangą, skirtos projekto reikmėms, įsigijimas;
3. infrastruktūros kūrimas:
3.1. verslo infrastruktūros (apšvietimas, privaţiavimas, kanalizacijos sistema, t.t.);
3.2. nedidelio masto informacinės infrastruktūros (informaciniai stendai, turistinių vietų
nuorodos, kt.);
3.3.rekreacinės infrastruktūros (prieiga prie gamtos objektų, nedidelio masto apgyvendinimo
paslaugos, pakrančių sutvarkymas, kt.);
4. kaimo turizmo paslaugų teikimo rinkodara, plėtra (interneto svetainės sukūrimas, kt.);
5. bendrosios išlaidos;
6. projekto viešinimo išlaidos
Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti priemonei:
1. pareiškėjas turi turėti reikiamą kvalifikaciją arba įsipareigoti baigti specializuotus
mokymo kursus bei pateikti tai patvirtinantį dokumentą;
2. pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo
kriterijų;
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
129
3. projekto vykdytojas turi turėti verslo liudijimą arba individualios veiklos, numatytos
projekte paţymėjimą;
4. projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, t.y. kaime, miestelyje, mieste iki 6000
gyventojų;
5. naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos plotas turi būti ne maţesnis kaip 0,7 ha (Šis
kriterijus taikomas tiktai naujai kuriamoms kaimo turizmo sodyboms);
6. įgyvendinus investicijas kaimo turizmo sektoriuje, numerių skaičius apgyvendinamosiose
patalpose privalo neviršyti Turizmo įstatyme nustatyto skaičiaus.
Vietos projektų prioritetiniai ir (arba) kokybės kriterijai pagal priemonę:
1. pareiškėjas nėra gavęs Bendrijos investicinės paramos ţemės ūkiui ir kaimo plėtrai;
2. pareiškėjas vykdo ekonominę ir (arba) profesinę veiklą kaimo vietovėje ne maţiau kaip
dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo;
3. pareiškėjas yra ūkininkas iki 40 metų amţiaus;
4. sukuriama tradicinė sodyba, puoselėjanti kaimo architektūrą, kulinarinį paveldą
5. projekte numatyta įdiegti inovaciją;
6. projektas įgyvendinamas šalia turizmo maršrutų;
Paramos lyginamoji dalis (intensyvumas)
1.Pirmoji veiklos sritis:
1.1. finansuojama nuo 40 iki 65 proc., visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimali
paramos suma vienam projektui iki 150 tūkst. Lt.
1.2. išlaidos, tiesiogiai susijusios su tradicinių sertifikuotų amatų plėtra kaimo turizmo
sodyboje, finansuojamos iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
2. Antroji veiklos sritis:
2.1. finansuojama iki 65 proc., kai pareiškėjas yra ūkininkas, kuris uţsiima ţemės ūkio
veikla ir įrodo, kad iš šios veiklos gauna pajamas (pvz., ūkio EDV, turi gyvulių, pasėlių ir pan.),
arba kaimo gyventojas, kuris ne maţiau kaip trejus metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolat
gyvena kaime;
2.2. finansuojama iki 50 proc., kai pareiškėjas yra ūkininkas arba kaimo gyventojas, kuris
neatitinka šios strategijos dalies 2.1. punkto reikalavimų.
2.3. maksimali paramos suma vienam projektui iki 75 tūkst. Lt.
3. Teikdamas paraišką pareiškėjas paramos gali kreiptis pagal abi priemonės veiklos sritis.
Tokiu atveju maksimali paramos suma bendram projektui negali viršyti 150 tūkst. Lt., iš jų
paramos suma turistinės stovyklos įkūrimui ir (arba) plėtrai negali viršyti 75 tūkst. Lt
30 lentelė. Priemonės įgyvendinimo rodikliai
Rodiklio
tipas Rodiklis
Tikslas 2014 m.
Produkto Paramos gavėjų skaičius 2
Paramą gavusių turizmo plėtros veiklų skaičius: 2
- kaimo turizmo paslaugų plėtra; 1
- rekreacinės infrastruktūros kūrimas (stovyklavietės, kaimo
turizmo sodybos, prieigos prie gamtos objektų, pvz. pakrančių
tvarkymas, jų įrengimas ir pan.)
1
Rezultato Turistų (poilsiautojų) kaime skaičiaus padidėjimas, proc. 10
Bendras sukurtų darbo vietų skaičius: 2
- Sukurta darbo vietų vyrams, skaičius 1
- Sukurta darbo vietų moterims, skaičius 1
Kaimų (kaimo vietovių), kuriose vykdomi vietos projektai
skč.(vnt.)
2
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
130
Kaimo gyventojų, kurie naudosis projektų rezultatais, skaičius. 400
Kaimo atnaujinimo ir plėtros prioritetų: „Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir
pritaikymas bendruomeniškumo ugdymui ir socialinės atskirties maţinimui“, „Darni viešosios
infrastruktūros plėtra ją pritaikant kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui“, „Kultūros
paveldo išsaugojimas, laisvalaikio uţimtumo, kultūrinio gyvenimo ir ţmonių saugumo
gerinimas“ priemonių pagrindimas ir apibūdinimas.
Aukščiau išvardinti prioritetai apima šias priemones:
1. Viešosios paskirties pastatų renovacija ir atnaujinimas, pritaikant juos gyventojų
socialinių poreikių tenkinimui;
2. Gyvenviečių centrinių aikščių ir aplinkinių objektų tvarkymas;
3. Parkų, poilsio zonų atnaujinimas ir įrengimas;
4. Vandentiekio ir vandenvalos sistemų įrengimas ir atnaujinimas;
5. Kultūros paveldo objektų išsaugojimas;
6. Sporto aikštynų įrengimas;
7. Kultūrinės veiklos objektų materialinės bazės atnaujinimas;
8. Pirčių renovavimas ir atnaujinimas.
Atliktais tyrimais nustatyta, kad Lietuvai būdingi dideli regioniniai ir teritoriniai skirtumai.
Ypač tai būdinga Maţeikių raj. savivaldybei. Pasaulinio lygio pramonės įmonės, pavyzdiniai
magistraliniai keliai, išbaigtai su visa infrastruktūra kuriamos ir tvarkomos stambiųjų miestų
gyvenvietės ir toje pačioje rajono teritorijoje sunkiai pravaţiuojami neasfaltuoti kaimo keliai,
griūvantys vandentiekio bokštai ir apleista kita vietovės infrastruktūra. Daugelis Lietuvos kaimų,
miestelių ir miestų iki 6 tūkst. gyventojų negali patenkinti elementarių socialinių poreikių.
ŠVLVVG teritorijos daugumos gyventojų netenkina vietovės infrastruktūra: vietinių kelių,
gatvių būklė, apleistos ir nesutvarkytos viešosios erdvės ir ribotos jomis naudojimosi galimybės,
tiekiamo geriamojo vandens kokybė, nuotekų valymo sistemų būklė ir kt.
Minėtos problemos ypač daro didelę neigiamą poveikį atskiroms socialinėms grupėms:
neįgaliesiems, jaunimui, moterims. Atlikus socialinę ir ekonominę analizę, identifikavus gyventojų
poreikius nustatyta, kad ŠVLVVG teritorijos gyventojai ir minėtos socialinės grupės pageidauja
turėti sueigos vietas, įrengtus sporto aikštynus, kultūros centrus, sutvarkytas ir pritaikytas tikslinėms
grupėms viešąsias erdves. Todėl siekiant ne tik išlaikyti esamus kaimo gyventojus, bet ir pritraukti
naujus ir taip uţtikrinti ŠVLVVG teritorijos plėtrą, būtina gerinti viešąją vietovių infrastruktūrą.
ŠVLVVG teritorijos kaimo atnaujinimas tampa viena iš svarbiausių kaimo plėtros politikos
priemonių ir yra skirta kaimo aplinkos patrauklumui atkurti, kaimo gyventojų gyvenimo kokybei
gerinti. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonės skatins gerinti gyvenimo kokybę ŠVLVVG
teritorijoje, ekonominės veiklos gyvybingumą, turistų pritraukimą. Šios priemonės yra svarbios
ŠVLVVG teritorijos identitetui išsaugoti ir migracijai maţinti.
Strategijos antrame, trečiame, ketvirtame prioritetuose numatytos priemonės atitinka Lietuvos
kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir
kaimo ekonomikos įvairinimas― ketvirtos priemonės „Kaimų atnaujinimas ir plėtra― tikslus,
uţdavinius, priemonių aprašymus.
Šiuose prioritetuose numatytos priemonės atitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų
programos III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas―
ketvirtos priemonės „Kaimų atnaujinimas ir plėtra― tikslus, uţdavinius, priemonių aprašymus.
Priemonės yra investicinio pobūdţio. Priemonėms yra taikomi tie patys paramos gavėjų
tinkamumo kriterijai, vietos projektų prioritetiniai ir kokybės kriterijai, paramos intensyvumas.
Priemonės turi tuos pačius bendruosius tikslus.
Parama skiriama ŠVLVVG teritorijos viešos paskirties pastatų atnaujinimui, viešosios
infrastruktūros tvarkymui ir kūrimui, aplinkosaugos ugdymo priemonėms ir investicijoms,
susijusioms su gamtos ir kultūros paveldo išlaikymu, atkūrimu ir atnaujinimu.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
131
Priemonių bendrasis tikslas – kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti ŠVLVVG
teritorijoje turint patrauklesnius ir modernesnius kaimus.
Specialieji tikslai:
1. padidinti kaimo gyvenamosios aplinkos patrauklumą;
2. sumaţinti depopuliaciją kaimo vietovėse;
3. išsaugoti kultūrinį paveldą kuriant ir vystant tradicinius amatų centrus.
Veiklos tikslai:
1. rekonstruoti (atnaujinti) pastatus;
2. atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčius kaimo paveldo
objektus ir kraštovaizdţio komponentus;
3. sutvarkyti ar sukurti viešąją infrastruktūrą;
4. puoselėti tradicinių amatų technologijas;
5. sudaryti tradicinių amatų reprezentavimo ir prekybos amatų gaminiais sąlygas.
Veiklos sritys ir taikymas - bendruomenės namų, kultūros centrų ir kitos visuomeninės
paskirties pastatų atnaujinimas, viešosios infrastruktūros tvarkymas ir kūrimas, istorinę,
etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių kaimo paveldo objektų ir kraštovaizdţio komponentų
išsaugojimas ir modernizavimas (tradicinių amatų centrų kūrimas ir plėtra) ir kt.
Galimos vietos projektų idėjos:
Kaimo bendruomenių pastatų, kultūros namų, bibliotekų rekonstravimas, pritaikant juos
daugiafunkcinei paskirčiai, jų aplinkos tvarkymas;
Tikslinių grupių laisvalaikio ir uţimtumo centrų kūrimas ir plėtra;
Pirčių renovavimas jas pritaikant gyventojų poreikiams;
Kaimo vietovės visuomeninės paskirties erdvių atnaujinimas ir išsaugojimas: centrinių
aikščių, parkų, poilsio zonų, sporto aikštynų ir kt.;
Tradicinių amatų centrų kūrimas;
Kultūros paveldo objektų atnaujinimas ir išsaugojimas;
Artezinių gręţinių, vandens nugeleţinimo įrengimas;
Vandentiekio sistemų atnaujinimas ir įrengimas ir kt.
Galimi vietos projekto paramos gavėjai
Paramos gavėjai – kaimo bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir kiti kaimo
vietovėje įsteigti ir (arba) joje veikiantys juridiniai asmenys, savivaldybės ir jų institucijos.
Tinkamos finansuoti išlaidos
1. išlaidos, skirtos ŠVLVVG teritorijos kaimo estetiniam gerbūviui kelti (pvz.,
visuomeninės paskirties pastatų, fasadų daţymui, stogų perdengimui, langų keitimui ir pan.);
2. viešosios infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas;
3. pastatų atnaujinimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams;
4. amatų centrų kūrimas (įskaitant tradicinių amatų technologinės linijos sukūrimą,
tradicinių amatų prekyvietės rengimą, tradicinių amatų mokymo patalpų įkūrimą);
5. statybinių medţiagų įsigijimas pagal Ţemės ūkio ministerijos nustatytus normatyvinius
įkainius vykdant statybas ūkio būdu.
6. bendrosios išlaidos;
7. projekto viešinimo išlaidos.
Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti
1. projektas turi atitikti strategijos priemonėje numatytus tikslus;
2. projekto veikla ir su juo susijusios investicijos privalo būti įgyvendinamos kaimo
vietovėje;
3. projektas turi būti viešas (ne pelno).
Vietos projektų prioritetiniai ir (arba) kokybės kriterijai
1. projektas apima kultūros paveldo objektų atnaujinimas ((iš)saugojimas, restauracija,
renovacija ir pa(si)keitimas);
2. pareiškėjas – kaimo bendruomenė; muziejus, kultūros centras, biblioteka, savivaldybė;
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
132
3. prašoma paramos tradicinių amatų centro kūrimui;
4. kiti ŠVLVVG nustatyti kriterijai.
Paramos lyginamoji dalis (intensyvumas)
Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimali paramos
suma vienam projektui – iki 690 tūkst. Lt. Bendrasis finansavimas: piniginiu įnašu ir (arba) natūra
pvz., savanorišku darbu. Neapmokamo savanoriško darbo vertė turi būti apskaičiuota atsiţvelgiant
išdirbtą laiką ir valandinį arba dienos uţmokesčio vertę (nustatytą Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės).
31 lentelė. Priemonių įgyvendinimo rodikliai
Rodiklio tipas Rodiklis Tikslas 2014 m.
Produkto Bendra investicijų suma, iš jos:
kaimo atnaujinimo projektai:
kaimo paveldo projektai
6 490 300
6 190 300
300 000
Kaimų (kaimo vietovių), kuriose vykdyti projektai,
skaičius
37
Paremtų kaimų atnaujinimo projektų skaičius: 37
Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius 18
Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius 2
Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdţio
komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius
13
Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais,
skaičius; proc. nuo visų kaimo gyventojų
8 750, 35 proc.
Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius 1
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
133
8. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
8.1. Strategijos įgyvendinimo planas
Strategijos įgyvendinimą ŠVLVVG organizuos vadovaudamasi „Vietos plėtros strategijų,
įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties „Leader metodo
įgyvendinimas― priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas‖ administravimo taisyklėmis.
Vietos plėtros 2008-2014 metų strategijos įgyvendinimo planas pateiktas 32 lentelėje.
32 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 metų strategijos įgyvendinimo planas
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
I prioritetas. Kaimo verslų įvairinimas, gyventojų uţimtumo ir pajamų didinimas
D P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ GA
TA
II prioritetas. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir pritaikymas juos
bendruomenės poreikiams
D P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ GA
TA
III prioritetas. Viešosios infrastruktūros sutvarkymas atnaujinant ir išsaugant kaimo
kraštovaizdţio ir kultūros paveldo komponentus
D P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ GA
TA
D - vietos projektų paraiškų dokumentacijos parengimas, P - vietos projektų paraiškų
rinkimas, PĮ - vietos projektų įgyvendinimas, TA-tarpinių ataskaitų teikimas, GA - galutinės
ataskaitų pateikimas.
ŠVLVVG skelbs kvietimą teikti vietos projektų paraiškas. Prieš skelbdamas pirmąjį
kvietimą teikti vietos projektų paraiškas, ŠVLVVG parengs kvietimo teikti vietos projektų
paraiškas-dokumentaciją ir suderins ją su Agentūra.
Vietos projektų paraiškas vertins ŠVLVVG paskirti vietos projektų paraiškų vertintojai.
Įvertinę vietos projektų paraiškas, vietos projektų paraiškų vertintojai parengs vietos projektų
paraiškų vertinimo ataskaitas ir teiks jas ŠVLVVG valdymo organui.
Uţ vietos projektų paraiškų vertinimo ir vietos projektų paraiškų vertinimo ataskaitų kokybę
atsakys ŠVLVVG .
ŠVLVVG pagal patvirtintą vietos projektų paraiškų registravimo, vertinimo tvarką paskiria
uţ kiekvienos gautos vietos projekto paraiškos vertinimą ir administravimą atsakingus vietos
projektų paraiškų vertintojus, kuriems pavedamos vietos projekto paraiškos vertinimo, vietos
projekto paraiškos vertinimo kontrolės, pareiškėjo informavimo ir kitos funkcijos.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
134
Sprendimą dėl lėšų vietos projektui įgyvendinti skyrimo priims ŠVLVVG valdymo organas.
Šis sprendimas įsigalios jį patvirtinus Agentūrai. Vietos projektų atranka pateikta 29 pav.
29 pav. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo eiga -projektų atranka ir tvirtinimas
Įsigaliojus sprendimui dėl lėšų vietos projektui įgyvendinimo skyrimo ŠVLVVG dalyvaus
trišalių sutarčių sudaryme, derins vietos projektų vykdytojų pirkimo, įnašų natūra tinkamumo
dokumentus ir atliks kitas procedūras nurodytas 30 pav.
Avanso mokėjimas VVG NMA
Kvietimo teikti VP dokumentacijos rengimas ir tvirtinimas Pavyzdinę dokumentaciją rengia NMA
Galutinę dokumentaciją rengia ir tvirtina
VVG prieš tai suderinusi su NMA Kvietimo teikti VP skelbimas
VVG
NMA
VP paraiškų rinkimas
VP paraiškų administracinės atitikties vertinimas (kai taikoma)
VP paraiškų prioritetiškumo vertinimas (kai taikoma)
Tinkamumo skirti lėšas VP įgyvendinti vertinimas
Sprendimo skirti lėšas VP įgyvendinti priėmimas
Vertinimo ataskaitų rengimas ir teikimas VVG valdymo organui ir NMA
VVG, dalyvaujant NMA atstovui
veto teisėmis
Sprendimo skirti lėšas VP įgyvendinti
tvirtinimas
VIETOS PROJEKTŲ (VP) ATRANKOS IR TVIRTINIMO PROCEDŪRA
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
135
30 pav. Strategijos įgyvendinimo eiga - vietos projektų įgyvendinimas
TRIŠALIŲ VP VYKDYMO SUTARČIŲ SUDARYMAS
VP VYKDYTOJŲ PIRKIMO DOKUMENTŲ IŠANKSTINIS
DERINIMAS VVG
VP VYKDYTOJAS VP VYKDYTOJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS, VP VIEŠINIMAS,
MOKĖJIMO PRAŠYMŲ (MP) PILDYMAS IR TEIKIMAS
VVG
ĮNAŠO NATŪRA PRIPAŢINIMAS TINKAMU VP VYKDYTOJO
NUOSAVU INDĖLIU
VP VYKDYTOJŲ MP RINKIMAS
VP VYKDYTOJŲ MP ADMINISTRACINĖS ATITIKTIES
VERTINIMAS
VP VYKDYTOJŲ MP PERDAVIMAS Į NMA CENTRĄ
VP ĮGYVENDINIMO ATASKAITŲ RENGIMAS
VP VYKDYTOJŲ MP TINKAMUMO VERTINIMAS IR LĖŠŲ
PERVEDIMAS
VVG, NMA
VP PATIKROS
VIETOS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PROCEDŪRA
VVG, NMA, VP
VYKDYTOJAS
NMA
VP VYKDYTOJAS
VVG VP ĮGYVENDINIMO RINKIMAS IR VERTINIMAS
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
136
8.2.Strategijos įgyvendinimo finansinis planas ir jo pagrindimas
Strategijos įgyvendinimo finansinis planas sudarytas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 m.m. programos priemonėmis ir jo priedais, 2007 12 12 Ţemės ūkio ministro Nr. 3D-
549 įsakymu patvirtintomis atrankos taisyklėmis „Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.m. programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas―
priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas―, 2007 12 11 Ţemės ūkio ministro Nr. 3D-544
įsakymu patvirtinta „Paramos skyrimo vietos plėtros strategijoms įgyvendinti tvarka ir paramos
dydţio skaičiavimo metodika pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą―, 9 110 000
Lt numatomą paramos sumą ir keliamus reikalavimus. Pagal minėtus dokumentus strategijos
įgyvendinimui numatoma 9 110 000 Lt parama, iš kurių 16,76 proc. bus skiriama vietos plėtros
strategijos įgyvendinimo administravimo išlaidoms (tame tarpe viešinimo išlaidos), t.y. 1 526 500
Lt.
ŠVLVVG vadovaudamasi aukščiau išvardintais dokumentais „Vietos plėtros 2008-2014 m.
m. strategijoje― prisilaikant KPP krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos
įvairinimas― priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra― reikalavimų skyrė 85,58proc., t.y. , 6490
300 Lt lėšų, numatytų „Kaimų atnaujinimo ir plėtros― vietos projektams finansuoti, verslo plėtrai –
14,42proc., t.y. 1 093 200 Lt.
Vietos plėtros strategijoje finansinių išteklių paskirstymas pagal prioritetus, finansavimo
šaltinius parodytas finansiniame plane 33 lentelėje. Vadovaujantis pateiktu finansiniu planu
ŠVLVVG organizuos strategijos įgyvendinimą pagal numatytus prioritetus ir jų priemones.
33 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos įgyvendinimo finansinis planas
Eil.
Nr. Prioritetai Projektų vertė,
Lt Finansavimo šaltiniai
Paramos
lėšos, Lt Projektų
vykdytojų
įnašas, Lt Verslų plėtrai, 14,42 proc., 1 093 200 Lt
1. 1 Prioritetas. Kaimo verslų
diversifikavimas ir jų konkurencingumo
didinimas, 14,42 proc. 1 681 846
1 093 200
588 646
Kaimų atnaujinimas, 75,98 proc., 5 761 500 Lt 85,58 proc., 6 490 300 Lt
2. 2 Prioritetas. Visuomeninės paskirties
pastatų atnaujinimas ir pritaikymas
bendruomeniškumo ugdymui ir socialinės
atskirties maţinimui, 42,72 proc.
3 600 333
3 240 300
360 033
3. 3 Prioritetas. Darni viešosios
infrastruktūros plėtra ją pritaikant kaimo
gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui,
30,99 proc.
2 611 111 2 350 000 261 111
4. 4 Prioritetas. Kultūros paveldo
išsaugojimas,laisvalaikio uţimtumo,
kultūrinio gyvenimo ir ţmonių saugumo
gerinimas, 11,87 proc.
1 000 000
900 000
100 000
5. Viso kaimų atnaujinimui: 7 211 444 6 490 300 721 144
6. Viso projektų įgyvendinimui: 8 893 290 7 583 500 1 309 790
7. Išlaidos, susijusios su vietos plėtros
strategijos įgyvendinimo administravimu,
17 ir 15 proc. (tame tarpe viešinimo
išlaidos)
1 526 500 1 526 500 -
8. VISO: 10 419 790 9 110 000 1 309 790
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
137
VVG sudarydama finansinį planą numatė, kad pelno nesiekiantiems projektams bus
finansuojama 90 proc. projekto vertės iš paramos lėšų, o 10 proc. sudarys privatus įnašas. Įnašas
natūra, t.y. neapmokamas savanoriškas darbas bus laikomas tinkamomis pareiškėjo privačioms
lėšoms, kai pareiškėjas vykdo pelno nesiekiančius projektus.
Pelno siekiančių projektų vertė iš paramos lėšų bus finansuojama nuo 40 iki 65 proc.,
(finansuojama iki 75 proc. veikla susijusi su tradiciniais amatais), kitą lėšų dalį turės padengti
pareiškėjas iš savo privačių lėšų.
Strategija parengta pagal numatytą finansinę paramą. Paramos lėšų strategijai įgyvendinti
poreikį VVG planuoja gauti pagal numatytą poreikio planą, kuris pateiktas 34 lentelėje.
34 lentelė. Paramos lėšų strategijai įgyvendinti poreikis pagal metus Eil.
Nr. Tinkamų
finansuoti
išlaidų
kategorijos
pavadinimas
Tinkamos
finansuoti
išlaidos iš
viso, Lt
Tinkamos finansuoti išlaidos pagal metus, Lt
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
1. Išlaidos vietos
plėtros
strategiją
atitinkantiems
vietos
projektams
finansuoti
7 583 500 - 500000 1795500 1500000 1500000 1000000
1000000 288000
2. Išlaidos,
susijusios su
vietos plėtros
strategijos
įgyvendinimo
administravimu
1 526 500 - 219 429 235 364 214 364 224 864 214 364 213 364 204 751
9 110 000 - 719 429 2030864 1714364 1724864 1214364 1213364 492751
Strategijos įgyvendinimo išlaidos yra realios, suplanuotos ir yra būtinos strategijai
įgyvendinti. Strategija bus įgyvendinta 2008-2015 m. Strategijai įgyvendinti parama yra būtina, nes
be jos strategija negalėtų būti įgyvendinta tokia pat apimtimi, per tą patį laikotarpį ir tokios pat
kokybės.
8.3. Strategijos įgyvendinimo prieţiūros bei vertinimo sistema
Strategijos monitoringas – jos įgyvendinimo prieţiūra, priemonių įtakoje vykstančių
kiekybinių ir kokybinių pokyčių stebėjimas, kontrolės mechanizmas ir tikslinimo tvarka.
Monitoringo tikslas – pasiekti strategijos įgyvendinimo efektyvumą ir teigiamą jos poveikį
ŠVLVVG teritorijos plėtrai.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
138
Atsiţvelgiant į strategijos tikslus, uţdavinius, jų įgyvendinimo priemones ir specifiką,
ŠVLVVG numatė programos įgyvendinimo kontrolės formą, periodiškumą, rodiklius. ŠVLVVG
siekdama koordinuoti strategijos įgyvendinimą sudarys strategijos prieţiūros komitetą. Ši sistema
sudaro sąlygas strategijos įgyvendinimo stebėsenai, lyginant su tuo kas vyksta, kas numatyta,
vykdomos strategijos poveikio analizei bei veiksmų korekcijai.
Strategijos rezultatų vertinimas bus vykdomas siekiant uţtikrinti, kad būtų pasiekti strategijoje
numatyti tikslai ir rezultatai. Vertinimas bus atliekamas naudojant vertinimo būdus:
- Strateginį vertinimą - nagrinėjama ar strategija padeda išspręsti tam tikras ŠVLVVG
teritorijos socialines, ekonomines problemas.
- Efektyvumo vertinimą - nagrinėjamas strategijos sąnaudų ir rezultatų ryšys.
- Teisėtumo vertinimą - nagrinėjama, kaip strategijos uţdaviniai atitinka galiojančius teisės
aktus.
Strategijos įgyvendinimo stebėjimui ir vertinimui bus naudojama strategijos įgyvendinimo
stadijoje numatytų indikatorių sistema. ŠVLVVG parinkti rodikliai atitinka strategijos tikslus:
Sukurtų produktų rodikliai.Jie rodo gamybos ir paslaugų apimtis, matuojami fiziniais ar
piniginiais vienetais;
Rezultatų rodikliai. Jie susiję su tiesioginiu strategijos efektu. Tai fiziniai ar finansiniai
rodikliai, teikiantys informaciją apie finansuojamo objekto pokyčius;
Strategijos įgyvendinimas bus vertinamas strategijoje numatytų sukurtų produktų ir rezultatų
rodikliais. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos įgyvendinimo prieţiūros rodikliai parodyti
7.2. skyriuje 29, 30, 31 lentelėse.
Strategijos įgyvendinimo prieţiūros komitetas parengs savo veiklos darbo planą, kuriame
bus numatoma einamoji prieţiūra, planinė ir atsiradus probleminėms situacijoms. Ataskaitą po
kiekvieno patikrinimo teikiama ŠVLVVG valdybai. ŠVLVVG teiks Agentūrai šias strategijos
įgyvendinimo ataskaitas: strategijos įgyvendinimo laikotarpiu, per 20 kalendorinių dienų pasibaigus
kiekvienam kalendoriniam metų ketvirčiui – informaciją apie strategijos įgyvendinimo eigą, kartu
su galutiniu mokėjimo prašymu – galutinę strategijos įgyvendinimo ataskaitą. Galutinė strategijos
įgyvendinimo ataskaita bus pateikiama tik baigus įgyvendinti strategiją (baigus įgyvendinti visus
vietos projektus).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
139
9. STRATEGIJOS NAUJOVIŠKUMAS, DAUGIASEKTORIŠKUMAS
Rengiant Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategiją buvo skatinama vietos iniciatyva ir
įvairių kaimo plėtros dalyvių partnerystė siekiant kelti jų gyvenamosios vietovės ţmonių gyvenimo
kokybę bei ekonominę gerovę.
Strategijos naujoviškumas, visų pirma, pasireiškia tuo, kad ŠVLVVG teritorija tampa
strateginio planavimo objektu. Minėtame objekte atliekama detali ekonominė socialinė analizė,
identifikuojami gyventojų poreikiai, jų pagrindu numatomi plėtros prioritetai ir veiklos kryptys. Iki
šiol strategija buvo sudaroma tik rajono savivaldybės, apskrities, ar respublikos mastu. Antra,
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
140
strategija turi integruotą ir daugiasektorinį pagrindą, apimantį kelis veiklos sektorius. Darnus
vystymas suprantamas kaip ekonomikos, socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos tikslų derinimas,
atkreipiant dėmesį į daugialypę jų tarpusavio priklausomybę bei įgyvendinamas pasekmes.
Integruojama vieno sektoriaus veikla, visa programos veikla ar tam tikrų grupių veikla arba,
svarbiausia, įvairių atitinkamų ekonomikos, socialinių, kultūros ir aplinkos subjektų ir sektorių
ryšiai. Visa tai apima strategijoje numatyti prioritetai ir numatytos įgyvendinti priemonės Jis
nukreiptas tam, kad būtų sudarytos ilgalaikės sąlygos ŠVLVVG teritorijos ţmogaus gyvenimo
kokybei gerinti ir visuomenės paţangai.
Rengiant strategiją buvo nuosekliai prisilaikyta Leader metodo principų: Partnerystės -
taikant partnerystės principą, buvo apjungti valdţios institucijų, verslo ir nevyriausybinių
organizacijų, kaimo bendruomenių atstovai ir patys kaimo ţmonės aktualioms kaimo problemoms
spręsti.
Išlaikytas teritorinis požiūris - ŠVLVVG teritorija vientisa ekonominiu, socialiniu ir fiziniu
(geografiniu) atţvilgiu, principas „iš apačios į viršų". Patirtis rodo, kad „iš viršaus" inicijuoti
valstybiniai ir vietos valdţios sprendimai daţnai neatitinka realios kaimo situacijos, todėl
ŠVLVVG taikydama priešingą „iš apačios į viršų" principą, sugebėjo įtraukti kaimo vietovėse
veikiančias organizacijas ir kaimo gyventojus į strategijos rengimą, globalinių ir vietos klausimų
sprendimą.
Naujoviškumas – naujų sprendimų konkrečios teritorijos poreikiams patenkinti suradimas.
Naujoviškumas suprantamas plačiąją prasme. ŠVLVVG palaikydama tarpteritorinius ir
tarptautinius ryšius numato kitose vietovėse įgyvendintų inovacijų perkėlimą ir pritaikymą savo
vietovei, siekiant pagerinti socialinius, kultūrinius, aplinkosauginius, infrastruktūros ir kitus
išsiaiškintus vietos gyventojų plėtros poreikius. Be to, vietos gyventojai, ieško būdų įvesti naujų
produktų gamybą, pritaikyti gyvenamąją aplinką daugiafunkcinei veiklai, kur sėkmingai galėtų būti
vykdoma ūkinė veikla ir sudarytos prielaidos produktyvaus laisvalaikio organizavimui.
Naujoviškumas apima ir veiklą, kuri atitinka įprastą inovacijos apibrėţimą, ypač technologijos ir
patirtis - naujas produktas, naujas procesas, nauja organizacijos forma ar nauja rinka, tarp jų ir
naujų informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas kaimo vietovėse. Visos nuostatos
integruotos į strategijos turinį ir jos rengimo veiklas.
Rengiama Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija turi integruotą poţiūrį tiek globaliniu
mastu, kur bandoma spręsti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius klausimus, tiek vietinės
reikšmės projektuose, kuriuose turimas tikslas aprėpti daugiasektorinę veiklą. Rekonstruojant
visuomeninės paskirties pastatus, numatoma pritaikyti juos bendruomenės sueigos renginių
organizavimui, jaunimo sveikatingumo ir sporto sąlygų gerinimui, kultūrinės veiklos organizavimui
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
141
ir kitoms tikslinėms paskirtims. Tų pačių nuostatų numatoma prisilaikyti gerinant viešąją
infrastruktūrą, išsaugojant kultūros paveldą ir organizuojant jų panaudojimą tiek verslo plėtros, tiek
pilietiškumo ugdymo ir kitose veiklose.
10. STRATEGIJOS ATITIKTIES EB HORIZONTALIOSIOMS SRITIMS
Rengiant strategiją išlaikyta atitiktis Europos Bendrijos horizontaliosioms sritims: lygių
galimybių, darnus vystymosi, informacinės visuomenės, regioninės plėtros.
Lygios galimybės. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijoje numatyti prioritetai,
priemonės turės teigiamą poveikį lygių galimybių plėtrai plačiąja prasme. Vykdant numatytas
priemones bus prisidėta prie įvairių daţnai labiausiai paţeidţiamų socialinių grupių lygių
galimybių plėtros, skatinant jų bendruomeninę integraciją ir maţinant socialinę-ekonominę atskirtį.
Numatytos bendruomeninės iniciatyvos taip pat prisidės prie pastarųjų tikslų įgyvendinimo.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
142
Pirmame prioriteto „Kaimo verslų diversifikavimas ir jų konkurencingumo didinimas― lėšas
numatoma nukreipti veikloms, kurios galėtų paskatinti lyčių lygybės principo įgyvendinimą.
Tikimasi, kad investicijos padės spręsti vertikaliosios ir horizontaliosios segregacijos darbo rinkoje
problemas, didinti moterų verslumą, uţimtumą, padėti joms geriau išnaudoti turimą kvalifikaciją ir
gebėjimus. Bus skatinami veiksmai, padedantys derinti darbo santykius ir šeimos įsipareigojimus,
kuriuos daţniausiai prisiima moterys (vaikų prieţiūra, šeimoje globojami asmenys), siekiant
sumaţinti skurdo riziką, sumaţinti socialinę atskirtį patiriančioms moterims grįţti į darbo rinką.
Visuose prioritetuose bus uţtikrinama lygybė tarp vyrų ir moterų bei integruotas lyčių
lygybės principas. Visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos
lygios teisės dalyvauti projektų veiklose ir naudotis projektų rezultatais. Be to, bus uţkirstas kelias
bet kokiai diskriminacijai remiantis lytimi, rase, etnine kilme, religija ar tikėjimu, negalia, amţiumi
ar seksualine orientacija, suteikiant įvairioms socialinėms grupėms vienodą priėjimą prie paramos
pagal visus prioritetus.
Darnus vystymasis. Įgyvendinamos vietos plėtros strategijos priemonės turės teigiamą
poveikį darniam vystymuisi ŠVLVVG teritorijoje. Plėtojant atitinkamą pastarųjų infrastruktūrą bus
siekiama investuoti į esamų pastatų modernizavimą, tokiu būdu tai padės išvengti neigiamų
urbanistinės plėtros padarinių aplinkinių kaimo vietovių gyvenamajai aplinkai, kai didelė
infrastruktūros dalis lieka nenaudojama, apleista ir tokiu būdu tiek darkomas kaimo estetinis
vaizdas, tiek palaikomas neefektyvus jų erdvių išnaudojimas. Be to gamtos išteklių ir viešųjų erdvių
pritaikymas bendruomenės poreikiams sudarys palankias sąlygas efektyviam išteklių naudojimui,
atliekų kiekio maţinimui, saugios ir švarios, tai yra sveikatai palankios, aplinkos kūrimui, gamtinės
įvairovės tausojimui ir saugojimui. Taigi, tiek esamų pastatų modernizavimas, tiek gamtos išteklių
ir viešųjų erdvių pritaikymas leis pasiekti darnesnio ekologinio, ekonominio ir socialinio vystymosi
strategijoje numatytose investavimo vietovėse.
Plėtojama turizmo infrastruktūra leis racionaliau panaudoti gamtos ir kultūros išteklius,
skatins regionų darnų vystymąsi. Tinkamai priţiūrint kultūrinio paveldo vertybes ir pritaikius jas
turizmo poreikiams, taip pat priţiūrint kitus gamtos paminklus, pagerės kraštovaizdis.
Informacinė visuomenė. Įgyvendinus strategijoje numatytus prioritetai bus sukuriamas
didesnis teigiamas poveikis informacinės visuomenės plėtrai Maţeikių r. sav. kaimo vietovėse.
Tikėtina, kad miesto ir kaimo gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimas kaimo vietovėse paskatins
informacinių ir ryšių technologijų poreikį šių teritorijų gyventojų ir ypač verslo atstovų tarpe. Tokiu
būdu strategijos įgyvendinimas darys teigiamą poveikį maţinant skaitmeninę atskirtį tarp miesto ir
kaimo gyventojų, kas savo ruoţtu paskatins platesnę tikslinių vietovių socialinę, ekonominę ir
teritorinę sanglaudą.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
143
Regioninė plėtra. Strategijoje numatytų priemonių įgyvendinimas turės tiesioginę teigiamą
įtaką regioninei plėtrai ir prisidės prie plačios socialinės, ekonominės ir ypač teritorinės sanglaudos
plėtros regione. Teikiant paramą pagal strategijoje numatytas investavimo sritis kaimo vietovėse
bus sudarytos galimybės plėtoti palankią socialinę, ekonominę ir kultūrinę aplinką, kas teigiamai
prisidės prie vystymosi netolygumų rajone, maţės socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo vietovių.
11. VIETOS PLĖTROS 2008-2014 M.M. STRATEGIJOS SUDERINAMUMAS IR
PAPILDOMUMAS KPP, KITIEMS NACIONALINIAMS IR REGIONINIAMS
STRATEGINIAMS DOKUMENTAMS
Įgyvendinus Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijoje numatytas priemones padidės
kaimo ţmonių ir visų socialinių grupių gebėjimai kaimo plėtros veikloje, stiprės partnerystės ryšiai,
bus plėtojami alternatyvūs verslai, didės kaimo ţmonių pajamos, kils pragyvenimo lygis, pagerės
gyvenimo kokybė.
Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija siekiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.
programos III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas―
tikslų ir atitinka šios krypties uţdavinius, priemonių aprašymus, nepaţeidţiant kitų KPP krypčių
tikslų. Strategijoje numatyti prioritetai, priemonės, veiklos sritys atitinka Ilgalaikę Lietuvos ūkio
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
144
(ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategiją, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. m. programos
priemonėms (35 lentelė).
35 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos atitiktis KPP
Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos prioritetai,
priemonės
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.
programos kryptys, priemonės
1 prioritetas. Kaimo verslų diversifikavimas ir jų
konkurencingumo didinimas.
3 kryptis „Gyvenimo kokybės kaimo
vietovėse ir kaimo ekonomikos
įvairinimas“:
- Parama verslo kūrimui ir plėtrai
- Kaimo turizmo veiklos skatinimas
- Kaimo atnaujinimas ir plėtra
- Parama verslo kūrimui ir plėtrai.
- Kaimo turizmo veiklos skatinimas.
2 prioritetas. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas
ir pritaikymas bendruomeniškumo ugdymui ir socialinės
atskirties maţinimui.
-Viešosios paskirties pastatų renovacija ir atnaujinimas,
pritaikant juos gyventojų socialinių poreikių tenkinimui.
-Pirčių renovavimas ir atnaujinimas
3 prioritetas. Darni viešosios infrastruktūros plėtra ją
pritaikant kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui.
- Gyvenviečių centrinių aikščių ir aplinkinių objektų
tvarkymas.
- Parkų, poilsio zonų atnaujinimas ir įrengimas.
- Vandentiekio ir vandenvalos sistemų įrengimas ir
atnaujinimas.
4 prioritetas. Kultūros paveldo išsaugojimas , laisvalaikio
uţimtumo, kultūrinio gyvenimo ir ţmonių saugumo
gerinimas.
- Kultūros paveldo objektų išsaugojimas.
- Sporto aikštynų įrengimas.
- Kultūrinės veiklos objektų materialinės bazės atnaujinimas
Strategijos numatyti prioritetai ir priemonės suderintos ir atitinka Lietuvos kaimo plėtros
2007–2013 m. programos (KPP) 3 krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo
ekonomikos įvairinimas― priemonės: parama verslo kūrimui ir plėtrai, kaimo turizmo veiklos
skatinimas, kaimo atnaujinimas ir plėtra priemonėmis ir IV krypties („LEADER metodo
įgyvendinimas―) priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas―. Visos numatytos strategijoje
įgyvendinti priemonės atitinka minėtų krypčių tikslus, uţdavinius ir finansinį pagrindimą.
Strategijoje numatyti prioritetai ir priemonės yra tarpusavyje suderinti ir vieni kitus papildo.
Strategijoje numatyti prioritetai, priemonės, veiklos sritys atitinka Telšių regiono plėtros
planui 2006-2013 m. m., Maţeikių rajono 2008-2013 m. m. strateginį plėtros planą bei papildo jų
numatytas plėtros kryptis, prioritetus bei priemones (36 lentelė).
36 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos atitiktis Telšių regiono plėtros planui
2006-2013 m.m., Maţeikių rajono 2008-2013 m.m. strateginiam plėtros planui
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
145
Vietos plėtros 2008-2014 m. m.
strategijos prioritetai
Telšių regiono plėtros
plano2006-2013 m.m.
prioritetai
Maţeikių rajono 2008-2013
m.m. strateginio plėtros
plano prioritetai
1 prioritetas. Kaimo verslų
diversifikavimas ir jų
konkurencingumo didinimas.
2 prioritetas. Visuomeninės
paskirties pastatų atnaujinimas ir
pritaikymas bendruomeniškumo
ugdymui ir socialinės atskirties
mažinimui.
3 prioritetas. Darni viešosios
infrastruktūros plėtra ją pritaikant
kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų
gerinimui.
4 prioritetas. Kultūros paveldo
išsaugojimas , laisvalaikio
užimtumo, kultūrinio gyvenimo ir
žmonių saugumo gerinimas.
1 prioritetas. Palanki verslui
ir patogi gyvenimui apskrities
aplinka.
2 prioritetas. Išsilavinę, sveiki
ir socialiai saugūs apskrities
žmonės.
3 prioritetas. Konkurencingas
regiono verslas, pramonė ir
žemės ūkis.
1 prioritetas. Išsilavinusi,
aktyvi, sveika ir socialiai
saugi bendruomenė
2 prioritetas. Patogi
gyventi, palanki verslui ir
investicijoms aplinka
3 prioritetas. Konkurencingas ir
modernus verslas, pramonė
bei žemės ūkis
Parengta strategija atitinka Europos Regioninį Plėtros Fondą, kuris remia urbanistinės
aplinkos, bendruomeninės urbanistinės infrastruktūros gerinimą (viešosios svarbios verslui
laisvalaikio, sporto, kultūrinės, urbanistinės, transporto infrastruktūros renovaciją ir plėtrą),
viešosios infrastruktūros ir paslaugų, susijusių su verslo sąlygų gerinimu ir uţimtumo didinimui,
plėtra (esančių viešųjų pastatų, kultūros centrų, t.t.) modernizavimą ir pritaikymą kaimo vietovėse,
suteikiant patalpas verslo pradţiai, steigiant vietinės reikšmės inkubatorius, teikiant konsultacijas,
reikalingas verslui pradėti ar ţmonėms įsitraukti į darbo rinką, paramą mokslo, mokymo,
bendruomeninių, socialinių pastatų renovacijai kaimo vietovėse, universalių daugiafunkcinių centrų
skatinimą kaimo vietovėse, institucijų, teikiančių socialines paslaugas, modernizavimą ir įkūrimą.
Strategijoje numatytos priemonės atitinka veikloms remiamoms pagal Europos Regioninį
Plėtros Fondą, remiami tie patys pareiškėjai, numatytas tos pačios apimties paramos dydis ir
programos vieną kitą papildo ir uţtikrina tęstinumą vietos ir regioninėje plėtroje.
Sanglaudos fondas remia nuotekų tinklo, geriamo vandens tiekimo tinklo įrengimą ir
tvarkymą. Rengiant strategiją atliktais tyrimais nustatyta, kad minėtos problemos ŠVLVVG
teritorijoje yra pačios aktualiausios ir jų sprendimui turi būti be ŠVLVVG lėšų panaudojimo ir kitų
fondų ir pagal galimybes ir Sanglaudos fondo lėšos.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
146
Strategija turėtų būti derinama ir su Europos ţuvininkystės fondu. Tuo atveju, kai toje
pačioje teritorijoje įsteigiamos VVG ir ţuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŢVG), ir VVG,
ir ŢVG vietos plėtros strategijų lygmeniu turi nustatyti takoskyrą tarp savo remiamų veiklos sričių.
Lietuvoje kuriamos ŢVG ir pagal turimą išankstinę informaciją ŠVLVVG teritorijoje nebus įkurta
ŢVG.
12. STRATEGIJOS VIEŠINIMO VEIKSMAI
Gyventojų dalyvavimas įgyvendinant strategiją yra svarbus procesas, kuriame aktyvus
visuomenės dalyvavimas ir partnerystės principo įgyvendinimas yra būtinos sąlygos, kad jis
sulauktų pritarimo ir būtų sėkmingas. ŠVLVVG įgyvendindama bandomąją integruotą strategiją
siekė, kad visiems gyventojams būtų sudaryta galimybė išsamiai susipaţinti su strategija,
prioritetais ir priemonėmis, įgyvendinimo eiga ir pasiektais rezultatais.
2004-2007 m. ŠVLVVG, kaip organizacija, sistemingai vykdė sklaidą apie savo veiklą ir
per įvairias informacijos priemones įtraukė kaimo aktyvą į bandomosios strategijos įgyvendinimą,
bei vietos plėtros strategijos rengimą. Laikraščiuose: „Būdas ţemaičių―, „Santarvė―, interneto
tinklalapiuose www.mazeikiai.lt, www.svlvvg.lt, www.bendruomenes.lt buvo išsamiai pristatoma
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
147
ŠVLVVG veikla, rajono gyventojai pastoviai buvo informuojami apie bandomosios strategijos
įgyvendinimą, paramos gavimą ir Vietos plėtros 2008-2014 metų strategijos rengimą bei kitas
vykdomas veiklas. Publikuoti straipsniai bei jų trumpas turinys pateikiami 6,7 prieduose.
Paramos lėšų panaudojimo skaidrumas ir paramos valdymo sistemos veikimo paprastumas bei
aiškumas, įskaitant projektų atrankos ir vertinimo skaidrumą yra pagrindiniai sėkmingos ES
struktūrinės paramos panaudojimo principai. ŠVLVVG 2008–2014 m. išplės visuomenės
informavimo ir viešinimo veiklos mastą. ŠVLVVG sieks, kad informacija visuomenei būtų
teikiama disciplinuotai ir kryptingai, akcentuojami esminiai vietos plėtros strategijos įgyvendinimo
eigos aspektai. Visuomenės informavimas bus nukreiptas į pilietinės visuomenės formavimą,
visuomenės sąmoningumo kėlimą bei aktyvios veiklos skatinimą.
ŠVLVVG bus atsakinga ir atliks informavimą, ir viešinimą apie įgyvendinamą strategiją,
vadovaudamasi „Informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą ir suteiktos
paramos viešinimo taisyklėmis― patvirtintomis Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2007 m.
balandţio 26 d. įsakymu Nr. 3D-191 (Ţin., 2007, Nr. 48-18686) ir Vietos plėtros strategijų,
įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties „LEADER metodo
įgyvendinimas― priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas, atrankos taisyklių XXIII
skyriumi.
Aukščiau minėtose taisyklėse yra pateikiami detalūs nurodymai, kaip ir kokia informacija
privalo būti pateikta galimiems pareiškėjams, visuomenei ir kt. ŠVLVVG strategijos įgyvendinimo
metu, bet ne vėliau kaip iki pirmo mokėjimo prašymo pateikimo datos įrengs aiškinamąjį stendą.
ŠVLVVG numato organizuoti informacinius ir mokomuosius renginius, parodas, konferencijas,
seminarus, konkursus, supaţindinimus su vietos ir šalies kaimo plėtros raida. ŠVLVVG viešinimui
naudos popierinius ir elektroninius leidinius, išorines ţenklinimo priemones KPP įvaizdţiui
formuoti. Visoms informavimo ir viešinimo priemonėms bus taikomi techniniai elementai: EB
emblema(vėliava), EB Leader logotipas ir kt. VVG bus atsakinga uţ įgyvendinamų viešumo
priemonių turinį ir kokybę.
ŠVLVVG sudarys viešinimo veiklos koordinavimo grupę, kuri ir atliks visus suplanuotus
viešinimo darbus, siekiant šių informavimo ir viešinimo tikslų:
- skleisti tikslią informaciją apie Vietos plėtros 2008-2014 metų strategijos įgyvendinimą;
- užtikrinti paramos lėšų panaudojimo skaidrumą.
ŠVLVVG informuos ir viešins šias tikslines grupes:
1. visuomenę;
2. galimus pareiškėjus;
3. projektų vykdytojus;
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
148
4. ţiniasklaidą;
5. ES paramą administruojančias institucijas.
Viešinimas bus vykdomas pagal parengtą viešinimo veiksmų planą, kuris bus derinamas su
strategijos įgyvendinimu.
ŠVLVVG organizuos darbą su visuomene ir ţiniasklaida:
- administruos savo Interneto svetainę;
- vykdys visuomenės informavimo kampanijas;
- teiks informaciją ţiniasklaidai, socialiniams-ekonominiams bei kt. partneriams;
- organizuos renginius visuomenei, projektų vykdytojams, galimiems pareiškėjams,
pristatydama strategijos įgyvendinimo eigą, pasiektus rezultatus.
ŠVLVVG, vadovaudamasi Leader programos viešinimo reikalavimais, pastoviai informuos
kaimo gyventojus ir kitus galimus pareiškėjus apie kvietimus teikti vietos projektus laikraščiuose:
Laikraštis „ Būdas ţemaičių―, „Santarvė―, interneto tinklalapiuose www.mazeikiai.lt,
www.svlvvg.lt, www.bendruomenes.lt.
Informaciją apie priimtus ir įsigaliojusius - Agentūros patvirtintus - sprendimus skirti lėšas
vietos projektams įgyvendinti ŠVLVVG viešins savo veiklos teritorijoje, taip pat skelbs Programos
„Leader― ir ţemdirbių mokymo metodikos centro prie Ţemės ūkio ministerijos interneto svetainėje
(www.leaderplus.lt), nurodydama vietos projekto paraiškos teikėjo pavadinimą (jei vietos projekto
paraiškos teikėjas - juridinis asmuo) arba vardą ir pavardę (jei vietos projekto paraiškos teikėjas -
fizinis asmuo), vietos projekto pavadinimą, vietos projekto paraiškos kodą ir skirtą lėšų sumą.
ŠVLVVG nusprendusi skirti lėšas vietos projektui įgyvendinti ir Agentūrai šį sprendimą
patvirtinus, asmuo, atsakingas posėdţio darbo organizavimą, per 5 (penkias) darbo dienas vietos
projekto paraiškos teikėjui išsiųs informacinį raštą su paaiškinimais.
ŠVLVVG, gavusi paramą strategijos įgyvendinimui, suformuos administracinį aparatą, kurios
sudėtyje bus projekto vadovas, buhalteris. Minėti darbuotojai teiks konsultacijas projektų rengimo,
įgyvendinimo ir administravimo klausimais visus vietos projektų pareiškėjus. ŠVLVVG, turėdama
tikslą, sumaţinti darbo krūvį visuomenininkams ir paspartinti projektų įgyvendinimą numato
centralizuotu būdu vykdyti įgyvendinamų projektų apskaitą ir atskaitomybę. ŠVLVVG pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdţiams
įgyti ir aktyviai pritaikyti― veiklos sričių „Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems
asmenims mokyti, konsultuoti― ir „Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių ŠVLVVG
teritorijoje, aktyvumui skatinti― įgyvendinimo taisykles parengs projektą. Šio projekto tikslas -
telkti kaimo gyventojus ir ugdyti jų gebėjimus veikti kartu, remti kaimo gyventojų ir ŠVLVVG
narių gebėjimų ugdymą. ŠVLVVG, įgyvendindama šią priemonę, ugdys savo narių gebėjimus
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
149
organizuojant strategijos įgyvendinimą, vykdys papildomus mokymus ir konsultavimą kaimo
gyventojams bei kitiems potencialiems vietos projektų pareiškėjams.
ŠVLVVG saugos ir pateiks Nacionalinei mokėjimo agentūrai ataskaitose informaciją apie
įgyvendintas viešinimo priemones, viešinimo veiklą įrodančius dokumentus.
Įgyvendinant strategiją ŠVLVVG sieks, kad visiems gyventojams būtų sudaryta galimybė
išsamiai susipaţinti su vietos plėtros strategija, prioritetais, priemonėmis, įgyvendinimo eiga ir
pasiektais rezultatais.