Download - Vyno Žurnalas Nr. 29
V Y N O, K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S
w w w. v y n o z u r n a l a s. l tN r. 29 . Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.
K itas numer is bus iš le istas 2015 m. lapk r ič io mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą
bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w. v y n o z u r n a l a s. l t
El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : Stumbrų g. 15
Vi ln ius, LT-08101
V Y R . R E DA K TO R I U SArūnas Starkus
tel . nr. 8 698 34 297,s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t
D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is
M A K E T U OTO J ALina Juršytė
F OTO G R A F I J O SR ita Bac ytė Starkuvienė, Vel lo As i , Arūnas Starkus,
Saul ius Serapinas, „Gramona“, „K racher “, „Cramele Halewood“, „Bennet Distr ibutors“,
K A L B O S R E DA K TO R Ė
Asta Žūk aitėa s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t
AU TO R I A IAr tašes G azar ian, Daiva Mumgaudienė, Andr ius Pagojus,
Aidas Puk levič ius, Arūnas Starkus, R asa Starkus, M i lda Sužiedelytė, I l ja Šarov, Jurgis Š l ioger is
VIRŠELISSaul ius Serapinas i r L inas Gl iaudel is
L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“
ISSN 1822-2153
P L AT I N I M A S El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t ,
te l . nr. (8 5) 215 94 39
R E K L A M AEl. paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t ,
te l . nr. (8 5) 215 94 39
S PAU DAAB „Spauda“
T I R A Ž A S5 000 egz.
Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą gal ima
t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.
1
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
2
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
3
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
gaila, kad Lietuva tokia maža ir joje tiek nedaug skaitančių
apie vyną. Laimei, dėl tos pačios priežasties savo žurna-
le nesispecializuodami galime rašyti ir apie paprastus, ir apie
sudėtingus dalykus. Straipsnį apie emocijas, vyną ir muziką ski-
riame savęs pažinimo entuziastams, tikintiems keistuoliškumo
skraistės gaubiamais sinestetikais (lot. synaesthesia), girdinčiais
vyno skonį ir užuodžiančiais muzikos garsus. Nenustebčiau, jei
tokiais kas nors apšauktų žmones, kuriems skaniausias 90 balų
arba vyno čempionato auksu įvertintas vynas. Ar balai gali turėti
skonį? Ne labiau nei akmenys ir kalkės minerališku pavadinta-
me vyne. Tačiau kaip minerališkumas dera su brandžiu sūriu,
taip ir balai padeda tikėti vyno gerumu. Net lietuviško vaisių
bei uogų vyno, kurio skeptikai net ir vynu nebūtų linkę laikyti.
Kai jūsų akys skaitys šias eilutes, Lietuvoje jau bus ne mažiau
aštuonių licencijuotų tokio vyno gamintojų. Stebėsimės juodųjų
serbentų, aviečių, agrastų, mėlynių, šermukšnių, pienių vynu
r e d a k t o r i a u s ž o d i s
Redaktoriaus žodis
ir midumi. Lyg tai nujausdami, Lietuvos vyno platintojai ima
sukti iš kabernė sovinjonais, šardonė, malbekais, primitivo, pino
gridžio pažymėtų verslo greitkelių ir atsiveža nei ragautų, nei
girdėtų vynuogių veislių vyno. Jo šių metų vyno čempionate,
kurio išsamius rezultatus skelbiame, buvo netikėtai daug. Toks
žingsnis – reveransas vyno vartotojų išmanumui, nes mesti kelią
dėl takelio galima tik su labai patikimu pakeleiviu. Kad Lietuvos
vyno profesionalų bendruomenė tokio patikimumo įgauna
vis daugiau, demonstruoja užtikrintai prieš kaimynus laimimi
someljė čempionatai, pustuziniais dalijami tarptautiniai WSET
sertifikatai, pilnos Someljė mokyklos klasės ir G. Jašinsko orga-
nizuojami vyno proto mūšiai. Tačiau koks yra vidutinis Lietuvos
vyno vartotojas? Ar jis įvertins profesionalų pastangas paįvairinti
gyvenimą? Laikas parodys.
Vyr. redaktorius Arūnas Starkus
4
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
5
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
t u r i n y s
įvykiai ir naujienos 6 psl. Įvykiai ir naujienos
12 psl. Kaip tampama Lietuvos someljė čempionu
vynas ir vyno regionai16 psl. Riedulinga Chateauneuf du Pape apeliacija. Arūnas Starkus
19 psl. Kada Rumunijos vynai vėl pasirodys mūsų parduotuvių lentynose? Jurgis Šliogeris
22 psl. Vidurio Europos pažiba. Jurgis Šliogeris
24 psl. Gigondas AOC. Arūnas Starkus
27 psl. „Saint Cosme“. Arūnas Starkus
28 psl. „Limoux“, pradėjęs putojančio vyno erą. Arūnas Starkus
31 psl. „Antech“ iš Limu
32 psl. Ledo vynas Europoje. Ilja Šarov
35 psl. Biodinamika ant Ermitažo kalno. Arūnas Starkus
38 psl. Pasivaikščioti po Pesaką Leonjaną. Arūnas Starkus
45 psl. Pasivaikščioti po Medoką. Arūnas Starkus
62 psl. Pasivaikščioti po Soterną ir Barsaką. Arūnas Starkus
vyno kultūra, ekonomika ir mokslas42 psl. Lašas po lašo ir butelį pratašo. Aidas Puklevičius
48 psl. Emocijos, muzika ir vynas. Artašes Gazarian, Arūnas Starkus
52 psl. Siautėjantys Grand Cru senukai. Arūnas Starkus
ne tik vynas56 psl. Vyno mėgėjo prisiminimai. Jurgis Šliogeris
64 psl. Minerališkas vynas ir brandintas sūris „Džiugas“. Arūnas Starkus
66 psl. Apie kepsnį kitaip… Rasa Starkus
70 psl. Ar alkoholis tikrai išgaruoja ruošiant maistą? Milda Sužiedelytė
2015 m. Lietuvos vyno čempionatas72 psl. Lietuvos vyno čempionatui – 10 metų. Jurgis Šliogeris
77 psl. Apie apdovanojimų struktūrą
78 psl. Geriausi savo kategorijos vynai
79 psl. Aukso medalio laimėtojai
82 psl. Sidabro medalio laimėtojai
87 psl. Bronzos medalio laimėtojai
91 psl. Gero kainos ir kokybės santykio vynai
94 psl. Geriausi lietuviški vynai
97 psl. Teisėjo nuomonė apie lietuvišką vyną ir midų. Arūnas Starkus
Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2015 m. lapkričio mėn.
turinys
6
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
į v y k i a i i r n a u j i e n o s
Naujienos
Italijos vyno klasifikavimo naujienos
Pirmoji Italijos vyno klasifikavimo sistema, įvesta 1963 me-
tais, buvo nuolat tobulinama ir keičiama. Paskutinį kartą ji buvo
papildyta 2010 metais.
Šalis, gaminanti ketvirtadalį pasaulio vyno ir turinti išskirtinį
potencialą daryti vienus geriausių pasaulyje vynų, priėmė ilgai
lauktą sprendimą – įkūrė nepriklausomą vyno klasifikavimo ir
kontrolės organizaciją „Valoritalia“. „Valoritalia“ atsirado įve-
dus Europoje naują bendrą rinkos organizavimo (BRO, angl.
CMO – Common Market Organisation) sistemą. Ją įkūrus, įvesta
nauja vyno klasifikavimo tvarka. BRO taisyklėse nurodoma,
kad klasifikavimo kontrolė perduodama „trečiosioms šalims“ –
nepriklausomai viešajai įstaigai. Italijos vynuogių augintojų ir
vyno gamintojų asociacija oficialiai prarado savo galią. Anksčiau
stebėti ir kontroliuoti visus DOC ir DOCG vynus, pagamintus
Italijoje, buvo pavesta atskiriems konsorciumams.
Pagal 2014 metais paskelbtus duomenis, šiuo metu Italijoje
yra 332 DOC ir 73 DOCG klasifikuotų vynų. Iš viso – 405 DOP
vynai. Vynuogėms, iš kurių daromi DOC vynai, keliami griežtesni
reikalavimai, taip pat turi būti nurodoma konkretesnė jų augi-
nimo teritorija nei IGT vynams. DOC vynams taip pat reglamen-
tuojamas minimalus alkoholio kiekis (ABV – alcohol by volume)
vyne.
92 proc. Italijoje dominuojančio vyno pagaminama 76 ape-
liacijose, kitos 327 apeliacijos pagamina tik 8 proc. vyno, todėl
daug diskutuojama apie klasifikavimo sistemos tobulinimą ir
paprastinimą.
ITALIJOS VyNO NuORODOS
VdT (Vino da Tavola – stalo vynas)
IGP (Indicazione Geografica Protetta – saugoma geografinė
nuoroda). Šie vynai Italijoje žymimi IGT (Indicazione Geografica
Tipica – geografinė nuoroda). Šiuo metu Italijoje yra 118 IGP/IGT.
DOP (Denominazione d’Origine Protetta – saugoma kilmės
vietos nuoroda). Šios nuorodos gali būti dviejų rūšių: DOC (De-
nominazione d‘Origine Controllata – kontroliuojama kilmės vietos
nuoroda) ir DOCG (Denominazione d‘Origine Controllata e Garan-
tita – kontroliuojama ir garantuojama kilmės vietos nuoroda).
DOC suteikiama vynams, kurie pastaruosius 5 metus turėjo
IGP nuorodą. DOC vynai pakeliami iki DOCG, jeigu jie pastaruo-
sius 10 metų buvo ženklinami DOC nuoroda.
7
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
į v y k i a i i r n a u j i e n o s
Naujiena: baras „Spiritus“Senamiestyje, šalia Nacionalinės filharmonijos, duris atvėrė
naujas baras „Spiritus“. Jo lentynose jau puikuojasi didelė sti-
priųjų gėrimų kolekcija, o šeimininkai Linas Starkus ir Modestas
Paplauskas, patys dirbantys prie 7 metrų ilgio baro, papasakos
apie kiekvieną iš jų. Galėsite sužinoti visų 400 skirtingų gėrimų
istoriją, gamybos būdą ir legendą. Vyno spintoje rasite ir „Cristal“
šampano, o maisto šaldytuvėlyje – juodųjų eršketo ikrų. Gėrimai
ir užkandžiai su istorija. Nes žmogus – visų stipriausias.
Adresas: Aušros vartų g. 4, Vilnius
Darbo laikas: I–VI 16:00–03:00
Naujiena: restoranas „7 elephants“Pirmasis specializuotas bizonienos restoranas Baltijos šalyse
duris atvėrė š. m. balandžio mėn. Bizoniena laikoma viena iš
kokybiškiausių mėsos rūšių. Jos sudėtyje yra itin mažai riebalų ir
cholesterolio, gausu mineralinių medžiagų, ji lengvai įsisavina-
ma. Bizonai auginami Lietuvoje, Kelmės rajone.
Adresas: Konstitucijos pr. 12, Vilnius
Darbo laikas: VII–III 11:00–23:00, IV 11:00–24:00, V–VI 11:00–01:00
Naujiena: vyno parduotuvė Kaune „Piemonte Wine“
Gegužės mėn. atidaryta nauja vyno parduotuvė planuoja
nelikti nuošaly nuo vyno kultūros plėtros Kaune.
Adresas: Maironio g. , Kaunas
Darbo laikas: I–VI: 10:00–19:00
Naujiena: restoranas „Šiaurės jūra“Kovo mėn. „Ogmios mieste“ duris atvėrė specializuotas
žuvies restoranas. Daugelis jau pamėgo tokio pat pavadinimo
aukštos kokybės žuvies parduotuvę, tad nekantriai laukė ir jos
savininkų atidaromo restorano.
Adresas: Verkių g. 29 („Ogmios miestas“, Šeimos aikštė 3, 1
korpusas)
Darbo laikas: I–IV 11:00–22:00; V–VI 11:00–23:00; VII
11:00–21:00
Daugiau specializuotų prekeivių vynuPirmoji tik internete vynu prekiaujanti parduotuvė
www.vynoguru.lt skaičiuoja antrus savo veiklos metus. Ji bene
daugiausiai investuoja į vartotojų įpročių keitimą: išsami infor-
macija apie produktus ir galimybė patogiai išsirinkti vyną pagal
įvairius kriterijus – svarbiausi internetinės prekybos pranašumai.
Asortimentas sudaromas pagal geriausio kainos ir kokybės
santykio kriterijų tiek importuojant vyną, tiek atsirenkant kitų
importuotojų produkciją.
Panašų laikotarpį veikia Jogailos Morkūno www.vynokorta.lt.
O štai naujausia internetinė parduotuvė www.buteliukas.lt greta
vyno siūlo ir nemažai stipriųjų gėrimų.
8
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
į v y k i a i i r n a u j i e n o s
Naujiena: restoranas „Chef2 Food House“
Nuo metų pradžios Vilniuje, A. Jakšto g. veikia garsių restora-
no šefų Artūro Braslausko ir Dariaus Dabrovolsko restoranas.
Adresas: A. Jakšto g. 7, Vilnius
Darbo laikas: I–V 11:00–16:00; III–V 18:00–22:00; VI 13:00–22:00
Degtinė „Amber gold“ Šių metų vasario mėnesį bendrovė „Bennet Distributors“
žurnalistams pristatė naują degtinės prekės ženklą „Amber Gold“
ir suorganizavo kelionę į Rygoje esančią „AS Latvijas Balzams“
gėrimų daryklą. Čia svečius pasitiko gausus būrys prie naujojo
produkto kūrybos ir pristatymo prisidėjusių žmonių, tarp jų ir
Rygos Technologijų universiteto biotekstilinių medžiagų tyrimo
laboratorijos vadovė dr. Inga Lašenko, sukūrusi unikalią, alkoho-
lio gryninimo gintaru patentuotą technologiją.
Anot gamintojų, „Amber Gold“ – tai pirmoji pasaulyje deg-
tinė, kurios gamyboje naudojami gintaro gijų ir granulių filtrai,
gaminami iš Baltijos šalių auksu vadinamo gintaro. Gaminant
degtinė filtruojama net 8 kartus. Paskutiniuose etapuose – per
tris skirtingus filtrus: pirmiausia per gintaro gijų, paskui – per
gintaro ir sidabro mikrogranulių ir galiausiai - per aukso gijų
filtrą. Šia technologija išgryninta degtinė įgijo itin švelnų skonį.
Degtinės „Amber Gold“ kūrimo procesas truko net trejus
metus, o į projektą investuota daugiau nei 250 tūkst. eurų. Jie
buvo skirti gėrimo idėjos plėtojimui, receptūros ir butelio di-
zaino sukūrimui, tyrimams ir inovatyvių filtravimo technologijų
sukūrimui. Produktas skirtas platinti Baltijos šalyse, taip pat bus
siekiama jį eksportuoti ir pristatyti pasaulinėje degtinės rinkoje.
Sukurtas ir unikalus butelio dizainas, primenantis jūros bangas.
„Kanonkop“ iš Pietų Afrikos Respublikos
„Vyno klubas“ pradėjo prekiauti „Kanonkop“ vyninės, neretai
vadinamos Pietų Afrikos Premier Grand Cru Classe, vynais. Šiai
šeimos vyninei, daugiau nei 40 metų perleidžiamai iš kartos į
kartą, priklauso 100 ha vynuogynų Simonsbergo kalno šlaituose,
kuriuose galima aptikti daugiau nei 50 metų senumo ‘Pinota-
ge‘ vynmedžių. Čia gaminimai vieni geriausių raudonųjų vynų
visoje Pietų Afrikoje. Vyno gamyba remiasi senomis tradicijo-
mis: didžioji dalis vynuogynų nėra dirbtinai drėkinami, vynas
fermentuojamas sekliose plačiose betoninėse talpose ir vėliau
brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse. Lietuvoje galima nu-
sipirkti: „Kanonkop Kadette Pinotage“, „Kanonkop Kadette Cape
Blend“, „Kanonkop Pinotage“, „Kanonkop Cabernet Sauvignon“,
„Kanonkop Paul Sauer“ vynų.
9
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
į v y k i a i i r n a u j i e n o s
„grant’s School of Blending“ – viskio maišymo sesija Vilniuje
Apie kelių vynuogių veislių arba derlių maišymą žinoma
nuo seno. Klasikiniai Bordo ir Šampanės vynai yra žymiausi
tokio maišymo pavyzdžiai. Stipriųjų gėrimų pasaulyje spiritų
maišymas yra ne mažiau paplitęs, tačiau apie konkrečias su-
dedamąsias dalis eiliniam vartotojui paprastai pasakoma labai
nedaug. Vyno pramonėje yra įprasta nurodyti tikslias panaudotų
vynuogių veislių proporcijas ir kitus gamybos niuansus. Kalbant
apie stipriuosius gėrimus, paprastai informuojama tik apie
viskio, romo arba brendžio kilmę ir brandinimo statinėje laiką, o
baziniame kokybės lygyje pasakoma dar mažiau.
Maišytas viskis (blended whisky) yra vienas tokių produktų.
Škotijos ir Airijos įstatymai reikalauja, kad maišomų spiritų am-
žius būtų ne trumpesnis nei 3 metai ir viena diena. Kitas svarbus
momentas, jog šiame mišinyje panaudojamos skirtingos spirito
rūšys – iš kelių kultūrų (kukurūzų, kviečių, rugių, avižų) distiliuoti
grūdiniai (grain) ir miežių salyklo (malt) spiritai. Salykliniai spi-
ritai yra šiek tiek brangesni ir stipresnio skonio, todėl ekonomi-
niais ir stilistiniais sumetimais jų dalis maišytuose viskiuose būna
mažesnė. Kita vertus, pasitaiko atvejų, kai salyklinio viskio dalis
mišinyje siekia net 85 procentus. Maišant grūdinį ir salyklinį viskį
galima reguliuoti proporcijas, tad lengva išgauti norimą viskio
skonį ir stiprumą.
„Grant’s School of Blending“ sesijos metu maišant viskį saly-
klinio viskio proporcija galėjo kisti iki 50/50. Kiekviena iš dviejų
sesijos dalyvių grupių sukūrė po vieną unikalų mišinį iš kelių
12 metų statinėse brandintų spiritų. Nors pramonėje neretai
panaudojama net keliasdešimt skirtingų spiritų rūšių, sesijos
metu buvo pateikti septyni neskiesti spiritai: penki salykliniai ir
du grūdiniai.
Pagrindinis reikalavimas mišiniui buvo susijęs su grūdiniais
viskiais: jų dalis turėjo būti ne mažesnė nei 50 proc., o spiritų
skaičius nebuvo ribojamas. Grupė, kurioje teko garbė dalyvauti,
sutarė panaudoti tris salyklinius (45 %) ir du grūdinius (55 %)
viskius. Siekiant dermės ir subtilumo, buvo atsisakyta vieno
dūminio ir vieno saldesnių aromatų salyklinio viskio.
Galutinio spiritų mišinio, kuriam buvo suteiktas pavadinimas
„4 P.M. Fog“, stiprumas siekė 60,5 proc. alk. Kadangi neskiesti
„statinės stiprumo“ viskiai gana retai pasirodo rinkoje, buvo
numatyta, jog pardavimui skirtas viskis bus praskiestas vandeniu
iki 40–43 proc. alk. Džiugu, kad rezultatu liko patenkinti ne vien
sesijos dalyviai, bet ir viskio „Grant‘s“ ambasadoriai iš Škotijos.
10
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
į v y k i a i i r n a u j i e n o s
„gaja“ atgimsta Pernai legendinei Italijos vyninei „Gaja“ atstovauti Lietuvoje
pradėjo „Vyno klubas“. Parduotuvėse ir restoranuose iš karto
pasirodė anksčiau mūsų šalyje neplatinti „Ca Marcanda“ vynai iš
Bolgerio. O š. m. gegužę vyninės atstovas Gabriele Oderda Vil-
niaus publikai pristatė 2010 metais vyninėje padarytą „Brunello
di Montalcino Pieve Santa Restituta“.
Angelo Gaja ir jo dviejų dukterų Gaios bei Rossanos valdoma
įmonė Pjemonte viena pirmųjų pradėjo daryti atskirų vynuogy-
nų vynus, išgarsino regioną ir drauge Italiją, kaip aukščiausios
kokybės vyno gamybos regioną. Jie pirmieji regione pasodino
‘Chardonnay’, ‘Sauvignon Blanc’, ‘Cabernet Sauvignon’ vynuo-
gių, kurių vynai šiandien jau tapo kolekcininkų taikiniu ir įeina
į pasaulinius investicinių vynų skaičiavimo indeksus. Pastarojo
dešimtmečio vyninės plėtra buvo nukreipta į regionus, kuriuose
didžiausias potencialas gaminti itin aukštos klasės vyną: Bolge-
ryje „Ca Marcanda“ kaimynai yra „Sassicaia“, „Masetto“, „Ornelaia“,
o Montalčinas patraukė dėmesį filosofijos panašumu į Barolą
ir Barbareską: stipraus identiteto, ilgaamžis vynas daromas iš
vienos vietinės vynuogės.
Vilniuje vyninės iniciatyva buvo surengtas seminaras pro-
fesionalams ir vakarienė mėgėjams „Kempinski Hotel Cathedral
Square“ restorane „Telegrafas“.
Pirmoji WSeT 3-ojo lygio (Advanced certificate) laida Vilniuje
Š. m. kovą Someljė mokykloje egzaminus sėkmingai išlaikė
didžiausios pasaulyje vyno mokyklos „Wine and Spirit Education
Trust“ (WSET) studentų laida. 3-ojo lygio (iš viso yra penki lygiai)
kursai anglų kalba pritraukė studentų ir iš Baltarusijos bei Latvi-
jos. Pirmieji absolventai: Narimantas Miežys, Andrius Pagojus,
Ilja Šarovas, Martynas Pravilonis, Evaldas Aldošinas, Dariušas
Mileris, Volha Andreyuk, Alena Hauruchonak, Irina Sjomochkina.
Tokio lygio pažymėjimus turinčių žmonių Baltijos valstybėse
iki šių kursų buvo vos keletas. Jie mokėsi Londone arba Ruste,
Austrijoje. Kursus žadama kartoti 2015 m. rudenį.
11
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠVIEŽIAS, NEFILTRUOTAS, ŠALTO SPAUDIMO ALYVUOGIŲ
ALIEJUS IŠ GRAIKIJOS ŪKIŲ
Koks aliejus atkeliauja?Kasmet keliaujame tiesiai į Kalamata regioną, lankomės
ūkiuose ir malūnuose, renkame aliejaus pavyzdžius bei atsiren-kame geriausią aliejų, kurį patys vartojame visus metus. Kadangi graikiškas aliejus, kurį patys atsirenkame ir patys atsivežame, sudaro 99% viso mūsų vartojamo aliejaus, mums asmeniškai la-bai svarbu išsirinkti patį geriausią. Keletą metų, prieš atrasdami Kalamata ūkininkų aliejų, dalyvavome įvairiose paskaitose apie gero aliejaus savybes ir jo degustavimą, bei ekskursijose ir degus-tacijose po Italijos, Ispanijos ir Graikijos alyvuogių aliejaus spau-dyklas. Galiausiai pasirinkome ir apsistojome ties graikiškuoju.
Kaip atsirenkame šalto spaudimo alyvuogių aliejų?Aliejų perkame tiesiai iš ūkininkų arba iš spaudyklų (žinome, iš
kokio ūkininko sodo ir kada atkeliauja alyvuogės). Dažnai patys
dalyvaujame alyvuogių derliaus nuėmime ir stebime procesą spaudykloje.
Degustacijų metu atsirenkame pačius geriausius aliejus, vado-vaudamiesi keliais kriterijais: alyvuogių surinkimo ir išspaudimo laiku (nuo surinkimo iki išspaudimo turi praeiti ne daugiau, kaip 24 val.), užtikrintu spaudyklos šaltojo spaudimo technologiniu procesu, ir svarbiausia – pačio aliejaus šviežumu, aromatu, skoniu. Pasirinkto alyvuogių aliejaus degustaciją kartojame keletą dienų, norėdami įsitikinti teisingu alyvuogių aliejaus pasirinkimu.
Šviežias, jauno derliaus ne� ltruotas alyvuogių aliejus į Lietuvą atkeliauja kiekvienų metų sausio mėnesio gale.
Jei Jums įdomu paragauti ar užsisakyti šaltuoju būdu šviežiai spausto, ne� ltruoto alyvuogių aliejaus tiesiai iš Grai-kijos – susisiekite el.p. [email protected]
GURMANIŠKI IEŠKOJIMAI
Per tris tūkstančius metų šviežiai spaustas ir ne� ltruotas alyvuogių aliejus buvo ir tebėra esminė graikų dietos ir virtuvės dalis, užtikrinanti skanią ir sveiką mitybą bei natūralią kosmetiką. Šiandien, po penkių metų patirties degustuojant ir atrandant geriausius alyvuogių aliejus, turime progą pasidalinti šviežiai spaustu, ne� ltruotu (kaip Graikijos ūkininkai sako - “extra extra virgin” kategorijos) alyvuogių aliejumi, atvežtu iš, mūsų manymu, pačio geriausio Graikijos alyvuogių regiono - Kalamatos, Messinia.
12
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Kaip tampama Lietuvos someljė čempionu
L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
13
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
„Kempinski Hotel Cathedral Square“ restorane „Telegrafas“
dirbantis Narimantas Miežys geriausiu šalies someljė šie-
met tapo ketvirtą kartą iš eilės. Gegužės 11 dieną vykusiame už-
sienio dalyviams atvirame Lietuvos someljė čempionate antrąją
vietą užėmė latvė Agnese Meiersone („Vīna studija“, Ryga), trečia
liko Mariia Zueva (Sankt Peterburgas). Ketvirtą vietą bendroje
įskaitoje ir antrą tarp Lietuvos atstovų laimėjo Ada Sakalauskaitė
(Someljė mokyklos studentė), penktas ir trečias iš lietuvių liko
Artūras Vasilionokas iš restorano „Boff“.
Varžybose dalyviai rungėsi tokiose rungtyse:
PuSFINALIS
Teorijos testas. Rezultatas įskaitomas ir skaičiuojant 1.
finalo taškus.
Dviejų vynų degustavimas. Rezultatas įskaitomas ir 2.
skaičiuojant finalo taškus.
Praktinė rungtis – raudonojo vyno dekantavimas per 3.
5 minutes. Klasikinė užduotis.
7 stipriųjų gėrimų atpažinimas, įvardijant pavadinimą, 4.
žaliavą ir kilmės vietą. Klasikinė finalo užduotis.
Klaidingo restorano „Noma“ meniu taisymas, atpa-5.
žįstant, kur padaryta klaida ir ją ištaisant. užduotis
reikalauja atidaus žvilgsnio ir vyno pasaulio įstatymų,
konkrečių gamintojų produkcijos išmanymo.
Vyno ir kitų vakarienės gėrimų parinkimas prie aštuonių 6.
restorano „Noma“ patiekalų. Ši užduotis buvo sunki tuo,
kad 5 skirtingus vynus teko derinti prie 8 patiekalų. Vie-
ni someljė ryžosi patiekalus sugruoti, kiti, pritrūkę vyno,
pasiūlė gerti sakę ir kitus gėrimus.
Jauno vyno aeravimo ir patiekimo penkiems svečiams 7.
rungtis. užduotis rėmėsi situacija, kai tenka patiekti
jauną, taninišką, ąžuolo statinėse brandintą raudonąjį
vyną (varžybose buvo naudojami atskirų vynuogynų
„De Martino“ iš Čilės vynai). Vynas, staiga gavęs didelį
deguonies kiekį, šiek tiek sušvelnėja, atsiskleidžia jo
aromatai. Tam naudojami specialūs piltuvėliai – aerato-
riai, per kuriuos vynas perkošiamas į dekanterį. Kadangi
pagal užduotį dekanterio restorane nebuvo, finalininkai
privalėjo pasinaudoti tuo, kas pasitaikė po ranka –
tuščiu mineralinio vandens buteliu. Tačiau tokiu atveju
buvo būtina po aeracijos vyną grąžinti į originalų butelį
ir svečiams pilti iš jo. Be to, mineralinio vandens butelis
buvo 50 ml mažesnės talpos, lyginant su vyno buteliu,
taigi reikėjo nepripilti per daug.
Keisto vyno atpažinimo rungtis. Taurėse buvo penki 8.
someljė aktualūs ir labai charakteringi vynai: nealko-
holinis, lietuviškas iš vitis lambrusca vynuogių, vynas
su kamščio yda, susenęs, oksidavęsis vynas ir qvevri
fermentuotas natūralus gruziniškas vynas. Finalo
dalyviai turėjo vynų sąrašą ir reikėjo atpažinti, kuris
yra kuris. Nealkoholinis ir su kamščio yda buvo lengvai
atpažįstami, o štai gruziniškas, oksiduotas ir lietuviškas
painiojosi.
Kas yra kas – reikėjo atpažinti ekrane rodomas vyno 9.
pasaulio asmenybes ir objektus.
L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
ATSKIROSE RuNGTySE FINALO DALyVIAI užėMė TOKIAS VIETAS
Narimantas Miežys
AgneseMeiersone
Mariia Zueva
Ada Sakalauskaitė
Artūras Vasilionok
Pusfinalis teorija 1 3 2 4 5
Pusfinalis vyno degustavimas
2–3 2–3 1 4 5
Stipriųjų degustavimas 3 4 1 2 5
Klaidingo meniu taisymas
1 2 3 4 5
Vyno ir maisto derinimas 1 2 4 5 3
Aeravimas 3 1 2 5 4
Keistų vynų atpažinimas 1 2 2 2 2
Viktorina „Kas yra kas?“ 1 2 3 4 5
Šampano pilstymas 1 1 2 3 2
Bendras įvertinimas 1 2 4 3 5
15 20,5 24 36 41
I vieta II vieta III vieta IV vieta V vieta
Pasunkinta šampano patiekimo rungtis: reikėjo 2 bu-10.
telius išpilstyti į 15 taurių. Buteliai turėjo likti tušti, o
pergalę lėmė lygiai išpilstytų taurių skaičius. Finalo
dalyviams asistavo į finalą nepatekę Vladimiras Michailo
(„Esse“), Gediminas Matekonis, Ignas Grušnius (abu
Someljė mokyklos absolventai), Jūratė Vasiukevičiūtė
(„Kempinski Hotel Cathedral Square“ restoranas „Tele-
grafas“), Simonas Laukaitis, Svetlana Vavulina (Estija,
„Liviko“), Pawelas Demianiukas (Lenkija, „Thai Thai
Warsaw“).
Čempionate teisėjavo Jānis Kaļķis (Latvijos someljė asocia-
cijos prezidentas), Kristjanas Markii (Estijos someljė mokyklos
direktorius), Arminas Darasevičius (restoranai „Dine“ ir „Time“),
Tomaszas Kaleckis-Majewiczius (Lenkijos someljė asociacijos
valdybos narys) ir Arūnas Starkus (Lietuvos someljė asociacijos
prezidentas).
Geriausias 2015 m. Lietuvos someljė Narimantas Miežys
apdovanotas „Carlson Wagon Lit“, „Air Lituanica“ ir „Champagne
Pol Roger“ įsteigtu prizu – kelione į Šampanę. Jis atstovaus Lie-
tuvai 2016 metų pasaulio someljė čempionate Argentinoje. Visi
dalyviai gavo „Riedel“ taurių rinkinius ir po „Pol Roger“ šampano
butelį šaltį išlaikančiame krepšyje.
Varžybos vyko „Kempinski Hotel Cathedral Square“, naudo-
tos „Riedel“ taurės ir dekanteriai, „Neptūno“ vanduo, svečius
maitino restoranas „Dine“.
FINALAS
14
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
Ada Sakalauskaitė (Someljė mokyklos studentė)
Agnese Meiersone („Vīna studija“, Ryga) Mariia Zueva (Sankt Peterburgas)
Artūras Vasilionokas iš restorano „Boff“
15
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
L i e t u v o s s o m e l j ė č e m p i o n a t a s
Vertinimo komisijos nariai: 1. Arūnas Starkus (Lietuvos someljė asociacijos prezidentas); 2. Tomaszas Kaleckis-Majewiczius (Lenkijos someljė asociacijos valdybos narys); 3. Jānis Kaļķis (Latvijos someljė asociacijos prezidentas); 4. Arminas Darasevičius (restoranai „Dine“ ir „Time“); 5. Kristjanas Markii (Estijos someljė mokyklos direktorius).
1. Vladimiras Michailo („Esse“); 2. Narimantas Miežys („Kempinski Hotel Cathedral Square“ restoranas „Telegrafas“) ; 3. Mariia Zueva (Sankt Peterburgas); 4. Ignas Grušnius (Someljė mokyklos absolventas); 5. Agnese Meiersone („Vīna studija“, Ryga); 6. Jūratė Vasiukevičiūtė („Kempinski Hotel Cathedral Square“ restoranas „Tele-grafas“); 7. Artūras Vasilionokas iš restorano „Boff“; 8. Svetlana Vavulina (Estija, „Liviko“); 9. Gediminas Matekonis (Someljė mokyklos absolventas); 10. Ada Sakalauskaitė (Someljė mokyklos studentė); 11. Pawelas Demianiukas (Lenkija, „Thai Thai Warsaw“).
16
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Riedulinga Chateauneuf du Pape
apeliacijaArūnas Starkus
Šatonef diu Papės (Chateauneuf du Pape) miestelis yra pietinėje
Ronos slėnio dalyje, netoli Avinjono. XX а. pradžioje jis davė vardą pirmajai
Prancūzijos apeliacijai – vyno kilmės nuorodai su aiškiai apibrėžtomis ribomis, reglamentuotais
vyndarystės būdais ir leistinų vynuogių sąrašu. Ir vyno mėgėjų folklore, ir istoriniuose
dokumentuose jis taip pat siejamas su prancūzų kilmės popiežiais, perkėlusiais
katalikų hierarcho rezidenciją iš Romos į Avinjoną. Iš čia kilo ir dabartinis
pavadinimas, reiškiantis „naujieji popiežiaus rūmai“.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
17
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Bordo arkivyskupas Bertrand‘as de Gotas 1305 metais tapo
popiežiumi Klemensu V. 1309-aisiais jis perkėlė popiežiaus
rezidenciją į Prancūziją, į Avinjoną. Popiežius mėgo atvažiuoti į
Šatonef diu Papę, čia gyvendavo po kelias savaites. Jonas XXII,
išrinktas 1316 m., specialiai neskyrė vyskupo Šatonef diu Papės
bendruomenei, taigi miestelis buvo pavaldus jam tiesiogiai.
Popiežius čia pradėjo statyti pilį, kurios sienos likučiai ir šian-
dien iškilę virš miestelio ir visos apeliacijos. Devyni Avinjono
popiežiai vienas po kiti valdė Europą iki 1378 ir, pasidalinę įtaką
kontinento valstybėms su Roma, bažnyčios skilimo laikotarpiu
1379–1417 metais. Apie vyno gamybą tais laikais nėra jokių
konkrečių duomenų, tačiau vietinėms reikmėms jis tikrai buvo
daromas. Pirmoji tarptautinė prekyba minima XVIII а. О 1923 m.
teisininko Pierre‘o Le Roy‘aus Boiseaumarie vadovaujami vyn-
dariai ėmėsi kilmės vietos apibrėžimo bei apsaugos ir taip davė
pagrindus Prancūzijos apeliacijų sistemai. Châteauneuf-du-Pape
AOC įteisinta 1933 m.
3200 ha plotą dalijasi Šatonef diu Papės, Kurtezono (Courthe-
zon), Oranžo (Orange), Bedarideso (Bedarrides) ir Sorgo (Sorgues)
komunos. 320 vyndarių kasmet padaro apie 13 mln. butelių vyno,
kurio 94 proc. – raudonasis. Jame turi dominuoti ‘Grenache’, sutei-
kianti svarumo, vaisiškumo, elegancijos ir ilgaamžiškumo. Taip pat
vyndariai įmaišo ‘Mourvedre‘ (prieskoniniai aromatai, šokoladinės
natos vynui bręstant ir taninai), ‘Syrah‘ (taninai, gyvuliniai aromatai
subrendus), ‘Cinsault‘ (rūgštis). ‘Counoise‘, ‘Terret noir‘, ‘Picpoul Noir‘,
‘Vaccarese‘ naujojamos rečiau, o baltosios ‘Clairette’, ‘Bourboulenc‘,
‘Roussanne‘, ‘Muscardin‘, ‘Picardan‘ gali būti naudojamos ne tik
baltojo, bet ir raudonojo vyno gamybai. Rožinį apeliacijos vardu
daryti draudžiama.
Seniau buvo įprasta vynuoges fermentuoti su visomis kekėmis,
tačiau jei vynuogės nėra labai gerai prinokusios, vyne gali atsirasti
labai daug taninų, todėl dabar kekių su šakelėmis kiekis sumažin-
tas iki 30–40 proc., ir jų nevengia tik geriausi vyndariai, gebantys
išlaikyti švelnią tekstūrą. Gal todėl naujos ąžuolo statinės dažniau
naudojamos ne raudonajam, o baltajam vynui brandinti.
Jaunas „Chateauneuf du Pape“ vynas dvelkia gaivumu, gėlė-
mis ir raudonomis uogomis su vėjo kvapą primenančiu minera-
liškumu. Seni vynmedžiai suteikia aromatui kompleksiškumo, o
skoniui harmonijos. Bręsdamas „Chateauneuf du Pape“ įgauna
prieskonių, odos, trumų ir medaus aromatų. Vynas pilstomas į
1937 metais patvirtintus butelius su įspausta popiežiaus tiara ir
sukryžiuotais šv. Petro raktais.
Pietinės Ronos balkšvai gelsvos spalvos rieduliai (pranc. ga-
lets roulés), tapę apeliacijos vizualiniu simboliu, kai kur paviršių
dengia storu sluoksniu. Iki 40 cm skersmens akmenis kadaise at-
rideno ir nugludino priešistorinės Ronos vanduo. Vyndariai sako,
kad vyno kvapnumas priklauso nuo pakankamo drėgmės kiekio
dirvoje. Idealu, kai po rieduliais yra molio sluoksnis, kuris padeda
išsilaikyti drėgmei. Atodangose matyti, kad riedulių sluoksnis
siekia iki 70 cm. Rieduliai ne tik dieną sukaupia šilumą, o naktį ją
atiduoda vynuogėms, užtikrindami nepertraukiamą nokimą, bet
ir padidina deguonies kiekį dirvoje, todėl ten gyvena daugiau
mikroorganizmų, kurie gerina dirvos kokybę. Tačiau apeliacijos
teritorijoje rasime ir smėlio, smiltainio, klinčių plotų, ir baltos
spalvos kalkingų uolų nuolaužų. Kalkinguose plotuose prastai
laikosi drėgmė, todėl ir vynas nėra toks geras, kaip rusvųjų rie-
dulių plotuose ir kai kuriuose molinguose vynuogynuose.
Pietų Ronoje trečdalį laiko pučiantis stiprus mistralis (šiaurės
rytų vėjas) keliautoją gali išvesti iš pusiausvyros – kartais atrodo,
kad jis nupūs automobilį nuo kelio, ką jau kalbėti apie čia dažnai
sutinkamus dviratininkus. Tačiau vynmedžiams jis labai nau-
dingas, nes didina cukraus, aromatų ir taninų koncentraciją.
Mistralis taip pat apsaugo nuo pelėsio, mat išgarina perteklinę
drėgmę iš lajos po lietaus ar rytinio rūko. Jis padeda vyndariams
užsiimti ekologine vynuogininkyste: net 20 proc. jų nenaudoja
chemikalų ir mineralinių trąšų.
Seni vynmedžiai, kurie dažniausiai formuojami krūmo for-
mos duoda ne tik kompleksiškesnį aromatą, bet ir labai nedidelį
derlių. Mažėja kiekis, didėja kokybė, auga kaina. Ronos vynai
patenka į sąrašą tauriųjų pasaulio vynų, į kuriuos verta investuo-
ti. Jų kaina pastaraisiais metais tik kyla.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
18
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
19
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Kada Rumunijos vynai vėl pasirodys mūsų parduotuvių
lentynose?Jurgis Šliogeris
Rumunija – ateities vyno kraštas, turintis senas vyno tradicijas. Tai galėtų
patvirtinti kiekvienas, paragavęs vietinio jauno vyno iš Dealu Marės ar saldžiųjų „Cotnari“ ir „Murfatlar“,
kurie buvo žinomi visoje Europoje. Sena vyno kultūra, atviri ir darbštūs žmonės bei didžiuliai vynuogynų
plotai lems, kad po keliolikos metų, kai Rumunijai ateis geresni laikai, šis kraštas bus vyno
galiūnas ir pasipriešins Pietų Amerikos invazijai.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
20
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Rumunija – tai lotyniškas kraštas slaviškų žemių apsuptyje.
Ilgą laiką ji džiaugėsi savo kultūriniu artumu su Prancūzija,
o Prancūzija turėjo silpnybę rumuniškiems vynams. Dabartinė
Rumunija yra daug didesnė, negu buvo prieš 100 metų. Iki 1918
metų Transilvanija ir Banatas buvo Vengrijos dalis, o Dobrudža
priklausė Bulgarijai. Kita vertus, senasis regionas Besarabija,
kuris dabar priklauso Moldavijos respublikai, anksčiau buvo
šiaurinė Rumunijos Moldovos regiono dalis.
Karpatų kalnai užima beveik pusę šalies, jų aukščiausios
viršūnės pakyla net iki 2400 metrų virš jūros lygio ir žiedu ap-
gaubia Transilvanijos plokščiakalnį. Šalies pietuose, už Valakijos
subregiono, per smėlėtą lygumą darydamas posūkį į šiaurę, teka
Dunojus. Čia tarp jo ir Juodosios jūros yra Dobrudžos provincija.
Pagrindinė Rumunijos teritorija yra žemyninio klimato
zonoje: karštos vasaros ir nelabai šaltos žiemos. Geografiškai Ru-
munija yra toje pačioje platumoje kaip ir Prancūzija. Todėl nieko
stebėtino, kad čia klimatas ypač palankus auginti ne tik vietines
veisles, bet ir klasikines prancūziškas, kurios į Rumuniją buvo
atvežtos po filokseros epidemijos XIX a. pabaigoje. Nors klimatas
ir Rumunijos geografinė padėtis leidžia auginti vynuoges visoje
šalies teritorijoje, kai kuriuose regionuose sąlygos ypač pa-
lankios vynuogėms. Tai švelnus pietrytinių teritorijų klimatas,
sąlygojamas Juodosios jūros artumo, ir vakariniai Karpatų šlaitai,
saugantys vynuogynus nuo stiprių vėjų.
VEISLIų ĮVAIROVė
Trys ketvirtadaliai Rumunijoje suvartojamo vyno – baltasis,
daugiausia padarytas iš vietinių rumuniškų veislių. Labiausiai pa-
plitusios veislės: ‘Feteasca Alba‘, Vengrijoje žinoma kaip ‘Leanika‘,
ir ‘Feteasca Regala‘ – hibridas, 1930 metais gautas sukryžminus
‘Grasa de Cotnari‘ ir ‘Feteasca Alba‘.
Vietinės veislės yra didelis Rumunijos vynuogynų turtas:
‘Feteasca Alba‘, ‘Feteasca Neagra‘, ‘Tamâioasa Româneasca‘,
‘Cramposia de Dragasani‘, ‘Zghihara de Husi‘ ar ‘Babeasca‘ – visos
jos suteikdavo Rumunijos vynams vietinio kolorito. XIX a. pabai-
goje viską iškreipė ir sunaikino filoksera. Po epidemijos geriau-
siai išsilaikė atsparesnės veislės, sukryžmintos ar hibridinės. Jos
Rumunijoje pasiliko ilgesniam laikui. Tada prasidėjo ir europinių
veislių invazija. Dabar ‘Welschriesling‘, ‘Aligote‘, ‘Merlot‘, ‘Caber-
net Sauvignon‘, ‘Sauvignon Blanc‘, ‘Gewurtztraminer‘, ‘Pinot Gris‘
ir ‘Muscat Ottonel‘ užvaldė Rumunijos vynuogynus. Šiek tiek
auginama ‘Chardonnay‘ bei ‘Pinot Noir‘.
ypač dėmesio vertos raudonosios vynuogės ‘Feteasca
Neagra‘, vadinamos absoliučia rumuniškąja klasika. Ilgainiui jos
turėtų tapti pavyzdine šalies veisle, savotišku vėliavnešiu. Šios
veislės vynai pasižymi savitumu, yra aromatingi ir išraiškingi,
kvepia miško ir sodo vaisiais, juntamos žemės natos. Tiek savo
spalva, tiek ir aromatu bei svarumu veislė yra lengvesnė už
‘Merlot‘, labai vaisiška, kartais gana pipiriška, greičiau švelni ir ne
per daug taniniška, puikiai tinka gaminti greitai vartojamiems,
kasdieniams vynams, tiesa, paprastesni vynai yra gana šiurkštūs,
tačiau jei ribojamas derlingumas, tai geresni vyndariai gali pa-
gaminti ir elegantiško vyno. Būtent ‘Feteasca Neagra‘ Rumunija
galėtų pasipuikuoti vyno pasaulyje.
‘Grasa de Cotnari‘ veislė vartojama gaminant saldžiuosius,
kekerinius aukštos klasės vynus DOCG Cotnari. Maišoma su
‘Tămâioasă Românescă‘, ‘Frâncuşcă‘ ir ‘Fetească Albă‘. Šios vynuo-
gės taip pat auginamos Transilvanijoje ir Vengrijoje.
‘Grasa‘ gerai atlaiko sunkias žemyninio klimato sąlygas, yra
gyvybinga ir labai atspari šalčiui bei sausrai. Sunoksta spalio
pradžioje ir sukaupia daug cukraus. Šioje srityje ‘Grasa‘ yra tikra
rekordininkė: 1958 metais misa, gauta Kotnario regione iš visų
uogų (neatskiriant kekerinių) turėjo net 520 gramų cukraus litre.
Tai atitiktų 31 proc. alkoholio. Ši veislė labai imli kilniajam puvi-
niui, todėl puikiai tinka saldžiojo vyno gamybai. Tačiau ‘Grasa‘
greitai netenka rūgštingumo, todėl retai naudojama viena, daž-
niau maišoma su gyvesnėmis veislėmis kaip ‘Frâncuşcă‘. ‘Grasa‘
suteikia vynui medaus saldumo, jėgos ir ekstraktyvumo.
Pasak rumunų, ši veislė į Kotnarį atkeliavo iš Tokajaus mol-
davų vaivados Stepono I (1457–1504) liepimu. Genetiškai ‘Grasa‘
yra tapati tokajaus veislei ‘Kövérszőlő‘ (kitaip dar ‘Fehérszőlő‘),
kuri iki filokseros buvo labai paplitusi, o dabar jos vynuogynai
užima vos keliolika hektarų.
REGIONAI IR VyNuOGyNAI
Rumunijoje yra į 8 vyno regionai: Rumunijos Moldova,
Dobrudža (Dobrogea), Muntenija, Oltenija, Banatas, Krisana
(Crisana), Transilvanija ir Maramurešas.
Mažiausiai reikšmingas yra šiaurėje, prie pasienio su ukraina
esantis Maramurešas (beveik vien baltieji vynai).
RuMuNIJOS MOLDOVA
Rumunijos šiaurės rytuose yra didelis vyno regionas Rumuni-
jos Moldova (Moldova romanesku). Čia auginama 40 proc. šalies
vynuogynų – per 90 tūks. ha. Tai svarbus baltojo vyno regionas.
Svarbiausia apeliacija čia yra Cotnari, minima dar XV a. viduryje.
Kotnario vynuogynai užima apie 2 tūkst. ha. Jie auga ypatingo
mikroklimato zonoje, apsupti aukštų kalvų, kurios saugo vynme-
džius nuo šaltų vėjų.
Rumunijos Moldovos vyninės išsibarsčiusios po visą regioną
nuo Botosanio šiaurėje iki Vrančos (Vrancea) pietuose ir nuo
rytinių Karpatų iki Pruto upės. Dirvos čia kalkinės, juodžemio ir
molio. Daugiausia gaminami baltieji vynai. Didelė dalis vyno –
paprasti, masiniai stalo vynai.
DOBRuDžA
Dunojaus delčią ir Juodosios jūros pakrantę apima Dobrudžos
regionas. Čia irgi daugiausia gaminami baltieji vynai, nors jau
pasirodo ir geresnių raudonųjų. Šiame regione yra ir kita garsi
Rumunijos apeliacija Murfatlar, kaip ir Cotnari, kažkada garsėjusi
baltaisiais (ir raudonaisiais) pusiau saldžiais ir saldžiais vynais.
Daug saulės ir šilumos, pakanka ir kritulių. Visame regione
yra puikios sąlygos vynuogėms, tiek dėl klimato, tiek ir dėl dirvų.
MuNTENIJA
Tai svarbiausias raudonųjų veislių regionas, pirmaujanti ape-
liacija – Dealu Mare. Saulėtuose Dealu Marės vynuogynuose, au-
gančiuose ant Karpatų kalnų pietinių šlaitų, daugiausia augina-
mos raudonųjų vynuogių veislės ‘Cabernet Sauvignon‘, ‚Merlot‘
ir ‘Pinot Noir‘. Taip pat auginamos ir unikalios rumuniškos veislės
‘Babeasca Neagra‘, ‘Feteasca Neagra‘, iš kurių gaunami puikūs
sausieji vynai. Dealu Marė taip pat garsėja vynais, gaminamais iš
vėlyvo rinkimo vynuogių.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
21
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Raudonieji vynai, gaminami iš ‘Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘
ir rumuniškos veislės ‘Feteasca Neagra‘, yra švelnių taninų, kve-
piantys miško uogomis.
OLTENIJA
Sparčiausiai vystosi Vinžu Marė (Vanju Mare). Gaminami
daugiausia raudonieji vynai, gerai auga ‘Merlot‘.
Sąlygiškai naujieji Rumunijos vynuogynai yra pietinėse
Valakijos (Valahija) lygumose. Malonūs aromatingi baltieji vynai
daromi Dregešanio (Dragasani) rajone, raudonieji ir rausvieji –
Segarčos (Segarcea), Sadova-Korabijos rajonuose.
BANATAS
Tai regionas, esantis aplink Timišoarą. Šio regiono Reco ape-
liacijoje daromi visai geri raudonieji vynai. Regione auginamos
‘Pinot Noir‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, taip pat ‘Cadarca‘, pažįstama iš
kaimyninės Vengrijos.
TRANSILVANIJA
Šis regionas, esantis šalies viduryje, tikriausiai visiems
laikams bus susietas su garsiuoju Drakula. Regiono kraštovaizdis
įvairus, kalvotas ir labai išvaizdus. Prieš antrąjį pasaulinį karą
vynuogynus augino kiekvienas ūkis, po karo jie buvo kolekty-
vizuoti. Individuli vynininkystė apmirė ir atgijo tik po socialisti-
nės santvarkos žlugimo. Svarbiausias regiono vyno rajonas yra
Tirnava, garsėjanti baltaisiais vynais. Baltieji vynai yra būdingi
visai Transilvanijai.
Dabar Transilvanijoje auginamos tiek senosios vietinės veis-
lės tiek ir tarptautinės. Čia auga ‘Feteasca alba’, ‘Feteasca regala’,
‘Muscat ottonel’, ‘Gewürztraminer’, ‘Pinot gris’, ‘Sauvignon blanc’,
‘Traminer’, ‘Welschriesling’. Dirvos smėlingos, aliuvinės.
Tokia yra toji vyniškoji Rumunija: greta modernios vyninės
stovi visiškai archajiška, greta paprastų salstelėjusių vynų galime
rasti ambicingų bandymų prasibrauti į Europos rinką. Gaila, kad
mūsų vyno mėgėjai, prieš 20 metų dar nepatyrę Pietų Amerikos
vyno antplūdžio ir buvę visai patenkinti rumuniškais ‘Merlot‘,
‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Pinot Noir‘, nekalbant jau apie kultinius
‘Murfatlar‘ ir ‘Cotnari‘, dabar mūsų parduotuvių lentynose jų nė
su žiburiu nerastų. O juk jie tikrai neužsigulėtų.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
22
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Atsimenu, prieš kokius dvidešimt ir daugiau metų niekas
rimtai negalvojo apie raudonojo vyno gamybą Austrijoje. To
krašto vynas buvo baltas, sausas arba saldus. Taip buvo iki tam
tikro laiko. Kaip visada atsirado entuziastų, kurie ėmėsi rimtai
gaminti raudonąjį vyną. Pradžioje tai vyko tik keliuose regio-
nuose, buvo manoma, kad visur nepavyks auginti raudonųjų
vynuogių. Tačiau netrukus pirmeiviais pasekė ir kiti, atrodytų, iš
regionų, visai netinkančių raudoniesiems vynams. Kuomet buvo
gauta gerų ir daug žadančių rezultatų, raudonųjų vynų gamyba
Austrijoje pradėjo staigiai augti. Daugiametė statistika rodo, kad
nors baltieji vynai vis dar dominuoja, tačiau raudonųjų dalis visą
laiką auga.
Viena iš veislių, kuri nusipelno šiuo atžvilgiu ypatingo pripa-
žinimo, yra kaip tik ‘Blaufrankisch‘. Tai veislė, kurios uogos viduti-
nio dydžio ir gana stora odelė. Jos kilmė ilgai nebuvo nustatyta.
Kurį laiką ji buvo laikyta ‘Gamay‘ klonu, tačiau naujesni tyrimai
parodė, kad tai savarankiška, tikrai austriška veislė. DNR tyrimu
nustatyta, kad jos „tėvai“ yra ‘Gouais Blanc‘ ir kokia nors mažai
žinoma veislė, greičiausiai ‘Blauer Zierfandler‘.
Laikoma, kad ‘Blaufrankisch‘ Austrijoje pasirodė X a. pabai-
goje ir nuo to laiko paplito Vidurio Europoje, pasiekė Vokietiją,
taip pat ir pietinę bei rytinę Europą.
Nors dabar šios veislės jau ir Prancūzijoje nerasime nė su
žiburiu, pavadinimas kreipia Prancūzijos link. Viduramžiais visų,
bent kiek vertingesnių veislių pavadinimai baigdavosi galūne
„frankisch“, o visos kitos turėjo galūnę „hunnisch“.
Pati ‘Blaufrankisch‘ irgi susilaukė visos grupės palikuonių.
Labiausiai žinoma – ‘Zweigelt‘, gauta sukryžminus ‘Blaufrankisch‘
su ‘St. Laurent‘, dar yra ‘Blauburger‘, gauta sukryžminus ‘Blaufran-
kisch‘ su ‘Portugieser‘, taip pat naujas darinys ‘Acolon‘– ‘Blaufran-
kisch‘ su ‘Dornfelder‘.
‘Blaufrankisch‘ karalystė – tai Vidurio Europa, visų pirma,
Austrija ir Vengrija, kiek mažiau Čekija ir Slovakija bei serbiška
Vojevodina, kur ši veislė žinoma kaip ‘Modra frankovka‘, ar tie-
siog ‘Frankovka‘. Šiaurės rytų Italijoje ji vadinama ‘Franconia‘, dar
vadinama ‘Schwarze Frankische‘, ‘Cerny Muskatel‘ (I), ‘Fruhschwar-
ze‘, ‘Grossburgunder‘, ‘Modra Frankinja‘, ‘Noir de Franconie‘, ‘Blauer
Zierfahndler‘ (nemaišyti su ‘Zierfandlerem‘).
Iš ‘Blaufrankisch‘ veislės daromi sausi, labai sodrios spalvos,
vaisiškos struktūros vynai. Tai gana populiari veislė, nors ir ne
pirmaujanti. Įdomu, kad ‘Blaufrankisch‘ turi per 40 sinonimų
rytinėje ir Vidurio Europoje. Šiaurės Amerikoje vadinama ‘Blue
Frank‘ (dar ir ‘Lemberger‘ Vašingtono valstijoje), panašiai vadina-
ma ir Vokietijoje. Vengrijoje žinoma ‘Kekfranka‘ pavadinimu (tie-
sioginis austriško pavadinimo vertimas). Šiame krašte turi tvirtą
poziciją ir yra viena iš pagrindinių veislių „Egri Bikaver“ sudėtyje.
Šios veislės vynuogynų galima rasti ir Bulgarijoje, žinoma, ir
Kroatijoje. Čekijoje vadinama ‘Frankovka‘, iš jos gaminami gaivūs
ir vaisiški vynai, geriausiai tinkantys kasdieniam vartojimui, ne
ilgam laikymui.
Italijoje auginama Friulio regione, ten vadinama ‘Franconia‘.
Vynai trumpai išliekančio skonio, nors itin vaisiški.
‘Blaufrankisch‘ mėgsta molingas dirvas (kaip Burgenlande),
gerai šiai veislei tinka ir kreidinės dirvos. Gerai auga pietiniuose
šlaituose, užuovėjoje. Nors anksti sukrauna pumpurus, bet su-
noksta vėlai, todėl šiai veislei geriau tinka šiltas klimatas. Kaip ir
visoms kilmingoms veislėms, kad pagamintum gero vyno, reikia
riboti derlingumą. Tuomet vynai būna sodraus skonio ir geros
rūgšties.
‘Blaufrankisch‘ vynai dažniausiai yra brandinami statinėse ir
labai įvairiai. Kadangi veislė turi daug taninų ir labai intensyvių
dažančių medžiagų, dėl šių savybių vyndariai linkę brandinti
vynus naujose statinėse, traktuojant ją kaip ‘Syrah‘.
Austrijoje ‘Blaufrankisch‘ dažnai maišoma su ‘Cabernet
Sauvignon‘ ar ‘Pinot Noir‘. Neįprastai atrodo mišiniai su ‘Cabernet
Franc‘.
‘Blaufrankisch‘ išsiskiria vaisiška struktūra, kvepia prinoku-
siomis vyšniomis ir trešnėmis su kauliukais. Tai gerai pabrėžia
pipiriški akcentai. Vynai sodrūs, tvaraus skonio, sudėtingi ir kon-
centruoti. Gerai bręsta buteliuose – tinka ilgesniam laikymui.
Po užmaršties metų ši veislė darosi vis svarbesnė, labiau
kilminga visoje Vidurio Europoje. Pirmieji ambicingi vynai iš
‘Blaufrankisch‘ Austrijoje pasirodė pačioje XXI amžiaus pradžio-
je. Dabar geriausių gamintojų jau yra keliasdešimt. Taip pat ir
Vengrijoje, kur vis daugiau puikaus šios veislės vyno. Pastaruoju
metu pastebimas siekis daryti lengvesnį vyną, panašesnį į ‘Pinot
Noir‘, o ne į ‘Syrah‘, tinkantį vartoti du tris metus po derliaus.
Vidurio europos pažibaJurgis Šliogeris
Vyno pasaulis vienodėja. Vis daugiau atsiranda gerų, „skanių“ vynų, prieinamomis
kainomis, tačiau labai panašių. Kita vertus, didėjant poreikiams, vis labiau norima išsiskiriančių, savitų vynų. Tokiu
atveju išryškėja vietinių veislių, iš kurių pagaminamas netipinis vynas, poreikis. Viena iš tokių veislių gali būti
Vidurio Europos ‘Blaufrankisch‘, pasižyminti savitu, regioniniu skoniu.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
23
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
24
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Gigondas AOC
Arūnas Starkus
Kai nuo Šatonef diu Papės, išsidriekusios ant nedidelių plokštikalnių plataus
Ronos slėnio viduryje, artėji prie rytuose dantytomis uolų viršūnėmis pasidabinusių Denteles des
Montmirail šlaitų, jautiesi savotiškai saugus, nes bekraštis vėjuotas Ronos horizontas su iš šiaurės į pietus lekiančiais greitkeliais
ir patogiai išsistačiusiais miesteliais ima užsidaryti, priartėja ir virsta šiltu, pietietiškai jaukiu amfiteatru su kiparisais apsodintais
į viršų kylančiais kelių vingiais ir pušų giraitėmis, alyvmedžių padalintais vynuogynais, lėtu provincijos gyvenimu.
Žigondas – ant šlaitų įsikūręs priekalnių kaimelis, kuriame Julijus Cezaris buvo įrengęs sanatoriją savo antrojo
Galų legiono veteranams. Vieta tais laikais vadinosi Jocanditus (lot. „džiaugsmingas miestas“). „Saint
Cosme“ vyninėje tebėra tų laikų kalkakmenyje išskobti 1000–4500 l talpos vyno indai. Jie
išdėstyti keturiuose skirtinguose aukščiuose, todėl vynas tekėjo iš vieno į kitą veikiamas
gravitacijos. Greta stovi Šv. Kozimo ir Damijono koplyčia, pastatyta XI а. Jos
seniausios dalys mena VI–VII amžių, taigi seniausius krikščionybės
įsitvirtinimo laikus.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
25
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Visgi senovės liekanų gausaus ir saulėto Ronos Provanso
pojūtis kiek apgaulingas, nes esame kalnuose. Denteles des
Montmirail – beveik statmenai į viršų šaunančios kalkakmenio
uolos, prieš 200 milijonų metų geologinių slinkčių pastatytos
keistu rakursu. Jos užstoja žigondą nuo smarkiojo mistralio,
tačiau vėjas čia visvien pučia, ir net du kartus per dieną: ryte
veja vėsą iš kalnų, vakare traukia iš slėnio. Naktys dėl aukščio
vėsios. Todėl vynuogėms čia ne taip lengva sunokti kaip slėnyje.
‘Mourvedre‘ ir ‘Syrah‘ tobulai prinoksta tik labai gerais metais,
o ‘Grenache‘ išlaiko rūgštį ir taninus, kurie nebūdingi „Chateau-
neuf du Pape“.
1971 metais, kai buvo patvirtinta Gigondas AOC, 90–95 proc.
vynuogynų užėmė ‘Grenache Noir‘. Iš karto po to vyndariai pra-
dėjo sodinti ‘Syrah‘, kurios vynas šiose vietose yra gana švelnus ir
su ‘Mourvedre‘ privalo sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. mišinio.
‚Grenache‘ dalis dabar sumažinta iki 80 proc. Likę procentai skirti
ilgam vynuogių sąrašui: ‘Clairette’, ‘Picpoul’, ‘Terret Noir’, ‘Picar-
dan’, ‘Cinsault’, ‘Roussanne’, ‘Marsanne’, ‘Bourboulenc’, ‘Viognier’,
‘Counoise’, ‘Muscardin’, ‘Vaccarèse’, ‘Pinot Blanc’, ‘Mauzac’, ‘Pascal
Blanc’, ‘ugni Blanc’, ‘Calitor’, ‘Gamay’ ir ‘Camarèse’. Daroma šiek
tiek rožinio vyno.
Gali atrodyti, kad „Gigondas“ skonis panašus į peizažą, kuria-
me auga vynmedžiai: kiek šiurkštokas, daugiabriaunis. Vynuo-
gėse neprisikaupia tiek daug cukraus, o vyno aromate vėsesniais
metais lengvai atpažinsite tai, ką prancūzai vadina „garrigue“
– lauro lapo, šalavijo, čiobrelio, pipirų, kitų žolelių mišinį. Kiek
labiau struktūrišką, gaivesnį, vėsesnį skonį formuoja ne tik kli-
matas, bet ir dirva, kurioje gausu smėlio ir kalkakmenio, būdingo
gal tik Côte Blanche Rotie apeliacijai Šiaurės Ronoje. Iš čia kyla
nepakartojamas elegantiškumas, energija ir gelmė. „Gigondas“
nėra toks solidus, rimtas kaip „Hermitage“ ar „Chateauneuf du
Pape“. Jis neįpareigoja, iš jo sklinda vasariškas atsipalaidavimas ir
todėl ne vienas jį mėgsta atsikimšti be ypatingos progos. Geriau-
si vynai gali ilgai bręsti butelyje.
PRAEITO DEŠIMTMEČIO „GIGONDAS“ DERLIAuS METų APRAŠyMAI
2009 m. – galingo, raumeningo vyno vynmetis. Karšti saulėti metai baigėsi labai sausu rudeniu, kuomet sparčiai kilo potencialaus alkoholio lygis ir mažėjo rūgšties. Nedidelis derlius. ‘Grenache‘ ir ‘Syrah‘ sunoko kartu, nors dažniausiai tarp jų būna 1–2 savaičių skirtumas. Geriausią vyną padarė patyrę vyndariai, nesusivilioję per didele koncentracija, ir tie, kurių vynuogynai buvo didesniame aukštyje.
2008 m. – lietingi (dvigubai daugiau kritulių, nei įprastai), vėsūs miltligės metai Ronoje. Seniesiems žigondo vyndariams šie metai priminė aštuntojo dešimtmečio vynmečius – su nema-žai rūgšties, nedaug taninų ir nesudėtingais aromatais. Vis dėlto vynuogės sunoko geriau nei tikrai sunkiais 2002-aisiais, ir tie, kurie netingėjo atrinkti geras vynuoges, padarė neblogą vyną.
2007 m. – labai geri, tobuli metai, ypač vynuogynams, kuriuose vynuogės prinoksta vėliau, taigi „Gigondas“ vynmetis. Kokybę padėjo kelti net vėjas, kuris pūtė stipriai ir palaikė kom-paktišką, intensyvią vynuogių formą ir sukoncentravo taninus.
2006 m. – saulėtas, vaisiškų vynų su minkštais taninais vyn-metis. Neilgaamžiai vynai, puikiai derantys su bet kokiu maistu.
2005 m. – įspūdingo, svaraus, gilaus, kietų taninų vyno derlius. Vynuogės buvo bene sveikiausios per pastaruosius dvidešimt metų. Ilgaamžis vynas.
2004 m. – vynas išėjo neįspūdingas. Nors vasara buvo gana rami, vidutinio karštumo, derlius buvo skinamas gana vėlai. Greičiausiai pasireiškė neigiama 2003-ųjų karščio įtaka.
2003 m. – canicule – ypatingo karščio, nusinešusio nemažai gyvybių, metai Prancūzijoje. Vynmedžiai kentėjo, anksti sunokino uogas su daug alkoholio, daug taninų ir keptų uogų aromatais. Greitai bręstantis butelyje vynas.
2002 m. – lietingas rugpjūtis ir rugsėjis sugadino derlių slėnio vidury, tačiau žigonde uogos noksta vėliau, todėl čia vyn-dariai padarė geriausią Ronos vyną. Visgi vynas atrodo skiestas, su mažai vaisių ir precizikos.
2001 m. – kietoki taninai, plieninė rūgštis, komplikuotas vynmetis, nes vasarą vynuogės kentėjo nuo sausros, karščio, mistralio, uogos sudžiūvo, vėsus rugsėjis pavėlino derliaus sky-nimą. Vynas, kuriam reikia bent jau žvėrienos troškinio.
2000 m. – didelis vaisiško vyno derlius, uogieniški, tačiau be ypatingos gelmės vynai.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
26
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
Julijaus Cezario laikų vyno indai, išskobti kalkakmenyje („Saint Cosme“ vyninė)
27
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Louisas Barroulas „Saint Cosme“ ūkį, kurį jo šeima valdo nuo
XV аmžiaus, perėmė iš tėvo 1992-aisiais metais. Jis Įdiegė
ekologinės vynuogininkystės principus nedideliuose vynuo-
gynuose, išsimėčiusiuose aplink vyninę, pastatytą Romos laikų
vilos vietoje. Jos rūsyje galima pamatyti tų laikų vyno gamybos
talpas, išskobtas kalkakmenyje.
Seniausiai žinomas ūkio vynuogynas „Le Poste“, esantis prie
romaniškos Šv. Kozimo ir Damijono koplyčios. Vynuogyną Louiso
Barroulo protėvis Esprit Vatonas nusipirko 1490-aisiais su visu
ūkiu. Tuo metu žigondo kaimelis buvo Oranžo karalystės dalimi.
Karalystė prijungta prie Prancūzijos tik 1703 m. Dabar čia auga
1963 metais pasodintos ‘Grenache’ ir ‘Clairette’. Kalkakmenio su
fosilijomis dirvoje padarytas vynas turi titnago dūmo natų ir yra
gana švelnus.
„Saint Cosme“
v y n d a r i a i , k u r i e m y l i L i e t u v ą
Joëlle Marty Javelle – „Saint Cosme“ vyndarė
„La Poste“ vynuogynas
žigondo kaimelio papėdėje esantį vynuogyną „Le Claux“,
pasodintą ant geltono klintmolio, padengto smulkiu žvirgždu,
buvo nuspręsta išrauti 1914 m. Tačiau visiems šeimos vyrams
išėjus kariauti, jis buvo paliktas ir tebeauga iki šiol. Seniausiame
Gigondas AOC vynuogyne daromas burgundiško stiliaus vynas –
elegantiškas ir kompleksiškas.
Vynuogyną „Hominis Fides“ dengia daug kalkakmenio turin-
tis 14 mln. metų senumo smėlis, vos metro gylyje prasideda pa-
matinė uoliena. Smėlyje audinama ‘Grenache‘ duoda ypatingai
taurių, švelnių taninų vyną, derantį su galia ir gelme. Stilingas ir
savaip paslaptingas vynas.
„Cotes du Rhone“ vynas kiek neįprastai daromas tik iš „Syrah“.
Louisas Barroulas pastaruoju metu daug laiko praleidžia
JAV, Finger Leikso regione, kur puoselėja pirmuosius ‚Riesling‘ ir
‚Pinot Noir‘ derlius.
28
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
„Limoux“, pradėjęs
putojančio vyno erąArūnas Starkus
Ne šampanas buvo pirmasis putojantis vynas, o „Blanquette de Limoux“.
1531 m. jį padarė Šv. Hiliaro benediktinų abatijos vyndariai Langedoke, Pirėnų priekalnėse. Memorialinėje
lentoje, pritvirtintoje ant vienuolyno sienos, pažymima, kad tik po šimtmečio vienuolis Domas
Perignonas čia viešėdamas išmoko daryti putojantį vyną, kuriuo vėliau
išgarsėjo Šampanėje.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
29
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Kodėl Langedoke, kur turėtų nokti šilumą mėgstančios
raudonosios vynuogės ‘Syrah‘, ‘Grenache‘, ‘Mourvedre‘ ir ‘Cin-
sault‘, daromas gaivus, putojantis baltasis? Todėl, kad čia nuolat
pučia šaltas vėjas nuo Pirėnų, vynuogynai sodinami iki 500
metrų virš jūros lygio, o dirvoje gausu kalkakmenio. Iš raudonųjų
vynuogių čia sėkmingiausiai prinoksta ‘Pinot Noir‘. Šios vynuo-
gės pradėtos sodinti prieš penkiasdešimt metų, ir yra nemažai
manančių, kad Limu esąs antras geriausias ‘Pinot Noir‘ regionas
Prancūzijoje po Burgundijos.
Pirmasis putojantis vynas pasaulyje vadinasi „Blanquette de
Limoux“ (AOC patvirtinta 1938 m.), jame turi būti ne mažiau
kaip 90 proc. ‘Mauzac’ veislės vyno. Tik čia ir kaimyniniame Ga-
jake (Gaillac) paplitusios šios vėlai nokstančios vynuogės kvepia
alyviniais obuoliais ir kriaušėmis. Jei vyndariai, bandydami išsau-
goti daugiau rūgšties, derlių nuskina anksčiau, aromatai beveik
išnyksta. Vynas fermentuojamas labai lėtai ir labai vėsioje 7 ⁰C
temperatūroje: taip išsaugomas elegantiškas, švelniai obuoliais
dvelkiantis neutralumas.
Norintys paragauti šimtaprocentinio „Mauzac“ turėtų susi-
rasti „Blanguette Methode Ancestrale“ – saldų putojantį vyną,
taip pat padarytą tradiciniu metodu, antrą kartą fermentuojant
butelyje. Jo populiarumas ne per didžiausias (5–7 proc. viso regi-
one pagaminamo putojančio vyno ), tačiau tai gera prancūziška
alternatyva putojantiems „Moscato“ iš Pjemonto, nes „Blanquet-
te Methode Ancestrale“ turi tik 6,5 proc. alkoholio ir apie 80 gr.
cukraus, o prinokusių kriaušių, obuolių, citrinos skoniui nepri-
lygsta niekas pasaulyje. Slėgis šio saldaus vyno butelyje lygus 6
atmosferoms, taigi ne mažesnis nei šampane.
Kaip duoklė „Chardonnay“ madai, 1990 m. įtvirtinta Cremant
de Limoux AOC, kuri šiandien sudaro apie trečdalį gamybos.
Kremante turi būti ne mažiau kaip 50 proc. ‘Chardonnay‘, nors
dažnai jų dalis pasiekia 70 proc., 10 proc. tenka ‘Mauzac‘ ir ‘Pinot
Noir‘, o likusi – ‘Chenin Blanc‘. ‘Chenin Blanc‘ – Luaros slėnio
vynuogės, auginamos Limu nuo aštuntojo XX a. dešimtmečio.
Jos dažniausiai sodinamos aukštai ant kalvų, taigi vyną papil-
do gaivia rūgštimi. ‘Mauzac‘ auga žemiau, šiltesnėse vietose ir
vynui suteikia vaisiškumo. O ‘Chardonnay‘ duoda elegancijos,
svarumo.
Visus tris regiono putojančius vynus noriai geria patys pran-
cūzai (77 proc. produkcijos parduodama vietinėje rinkoje), todėl
užsienyje putojančio Limu rasite nedažnai. Nebent Belgijoje, kuri
nuperka 8 proc. visos produkcijos. Tokia demokratiška įvairiam
vyno stiliui šalis, kaip Didžioji Britanija, importuoja vos 3 proc.
regiono produkcijos. Kadangi nėra plačiai žinomas, pirmasis
pasaulyje putojantis vynas išlieka geras pirkinys: puiki kokybė už
nedidelę kainą.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
Šv. Hiliaro abatija
30
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
31
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
VyNAS „VyNO žuRNALO“ VERTINIMAS PAPILDOMA INFORMACIJA
Antech Blanquette de Limoux Brut Nature NV
Kvepia obuolių pyragu, truputį sviestine bandele. Subtilus, sausas, gaivus. Juo vaišinama „Virgin Atlantic“ avialinijų pirmojoje klasėje, Alaino Ducasse‘o restorane Niujorke.
90 % Mauzac, 5 % Chardonnay, 5 % Chenin Blanc; alk. 12 tūrio proc.; 12 mėn. su mielėmis.
Antech Blanquette de Limoux Tradition Brut NV
Vaisiškas, su dominuojančiais obuoliais, burnoje justi geltonosios slyvaitės ir razinos. Subalansuota gaiva ir saldumas.
90 % Mauzac, 5 % Chardonnay, 5 % Chenin Blanc; alk. 12 tūrio proc.; 12 mėn. su mielėmis.
Antech Blanquette de Limoux Reserve Brut NV
Kvepia kriaušėmis, alyviniais obuoliais, agrastais, baltaisiais serbentais ir truputį sviestine bandele. Gaivus, vyniškas.
90 % Mauzac, 5 % Chardonnay, 5 % Chenin Blanc; alk. 12 tūrio proc.; 12 mėn. su mielėmis.
Antech Cremant de Limoux Tradition Brut NV
Kvepia alyviniais obuoliais, gėlėmis ir vos skrebučiu. Šilkinio švelnumo rūgš-tis, nušlifuotas. Su vaisišku salstelėjimu pabaigoje.
50 % Chardonnay, 40 % Chenin Blanc, 10 % Mau-zac, 18 mėn. su mielėmis.
Antech Cremant de Limoux Eugene Brut NV
Citrina, nektarinai, gana svarus, nes daugiau ‘Chardonnay‘, drauge gaivus, minerališkas, tyras.
70 % Chardonnay, 20 % Chenin Blanc, 10 % Mau-zac, 18 mėn. su mielėmis.
Antech Cremant de Limoux Heritage 1860 Brut 2012
Džiovintų vaisių, nokumo aromatai, subtilus lytėjimo pojūtis burnoje, viduti-nės rūgšties, grakštus.
60 % Chardonnay, 10 % Pinot Noir, 10 % Chenin Blanc, 10 % Mauzac. 20 mėn. su mielėmis.
Antech Cremant de Limoux Emotion Rose
Aviečių spalva ir aviečių uogienės aromatas. 66 % Chardonnay, 4 % Pinot Noir, 20 % Chenin Blanc, 10 % Mauzac, 12 mėn. su mielėmis.
Antech Blanquette de Limoux Methode Ancestrale Doux et Fruite
Kriaušių kvapas ir skonis. Akacijos, liepų medus. Vidutiniškai saldus ir labai elegantiškas. 100 % Mauzac. Alk. 6,5 tūrio proc. 80 g cukraus.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
„Antech“ iš Limu
Putojančius cremant, blanquette ir methode ancestrale gamina
jau šeštoji Antechų šeima. Šiuo metu prie vyninės vairo
greta brolių Georges‘o ir Rogerio stovi pirmojo dukra Françoise
Antech-Gazeu. Visi gėrimai daromi tradiciniu metodu – antroji
fermentacija vyksta butelyje ir kurį laiką putojantis gėrimas
praleidžia su mielėmis. Visos uogos skinamos rankomis. Dalis
produkcijos daroma, panaudojant mieles perlo formos kapsulė-
se. Tai dar retai naudojama kitose įmonėse (žr. nuotraukose).
32
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Ledo vynas europojeIlja Šarov
Nepaisant kiek archajiškai skambančio pavadinimo (Eiswein, icewine, ledo vynas),
šio vyno gamyba yra palyginti naujas reiškinys klasikinėje Europos ir tuo labiau Naujojo Pasaulio
šalių vyndarystėje. Nors sušaldytų vynuogių panaudojimas vyno gamybai žinomas jau nuo Romos imperijos laikų, ir metraštininkas
Plinijus Vyresnysis mini tam tikras vynuogių veisles, kurios buvo skinamos tik po pirmųjų šalčių, detaliau apie tais laikais iš
sušalusio derliaus pagamintą vyną beveik nieko nežinome. Galimas daiktas, kad šiuo atveju pirmos šalnos buvo
savotiškas indikatorius, nurodantis vynuogių auginimo sezono pabaigą arba tinkamą laiką vėlyvojo
derliaus nurinkimui. Kai kurie šaltiniai nurodo, jog istorinė Kjomontės (Chiomonte) vietovė Suzos
slėnyje (Val di Susa) Pjemonte, kur šiuo metu gaminamas vienas iš nedaugelio Italijos
ledo vynų (it. vino di ghiaccio), įvairiais savo vynais yra žinoma nuo romėnų
laikų, tačiau nėra aišku, nuo kada čia daromas būtent ledo vynas.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
33
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Šiuolaikinės ledo vyno istorijos pradžia laikomi 1794 metai,
kai Frankonijos vienuoliai, ilgai negavę leidimo nurinkti der-
lių, sulaukė stiprių šalnų vynuogynuose, ir taip pagamino pirmąjį
Vokietijos ledo vyną. Tačiau pirmasis tiksliai dokumentuotas
(1829 metų derliaus) ledo vyno gamybos atvejis įvyko 1830
metais, vasario 11 dieną Dromersheimo vietovėje, Reinheseno
regione. Ir šį kartą ledo vynas buvo pagamintas per savotišką
atsitiktinumą: dėl prasto javų derliaus vynuogių augintojai pla-
navo panaudoti sušalusias vynuoges gyvulių pašarams žiemą,
tačiau įvertinę nurinkto derliaus potencialą, nusprendė paga-
minti vyno. Šio natūraliai saldaus vyno skonis pasirodė įspū-
dingas, tačiau kitoks nei įprastų vėlyvojo skynimo arba kilniojo
puvinio paveiktų vynuogių vyno.
Jau mūsų laikais paaiškėjo, jog esminis skirtumas yra tai,
jog šaltis neleidžia plisti kilniajam puviniui (botrytis cinerea),
keičiančiam pirminius aromatus ir mažinančiam rūgšties kiekį
prinokusiose vynuogėse. Sušalusiame derliuje pasitaiko labai
nedaug puvinio paveiktų vynuogių, todėl ledo vyne rūgšties
koncentracija yra aukščiausia iš visų natūraliai saldžių vynų, o
vynas, nepaisant saldumo, pasižymi gaiviu skoniu ir šviežiais
aromatais.
Ledo vynas atsirado vėliau nei visi kiti klasikiniai natūraliai
saldūs Europos vynai ir iki pat XX amžiaus antros pusės nebuvo
sistemingai gaminamas. Nors apie išskirtines ledo vyno savybes
žinoma gana seniai, netgi jo gimtinėje Vokietijoje, oficiali Eiswein
vyno rūšies gamyba pradėta tik 1961 metais. XIX amžiaus Vokie-
tijoje užfiksuoti vos šeši ledo vyno derliai, tam įtakos greičiausiai
turėjo ir netinkamos oro sąlygos. Klimato pokyčių analitikai
pastebi, kad po ledo vyno sėkmės XX amžiaus antroje pusėje,
naujo amžiaus pradžia nebuvo tokia sėkminga, veikiausiai ir dėl
visuotinio klimato atšilimo.
2014 METų LEDO VyNO DERLIuS VOKIETIJOJE
Kita vertus, pastarasis 2014 metų derlius Vokietijoje yra
puikus pavyzdys, kad klimatinių pokyčių negalime vertinti
vienareikšmiškai. Prieš pat Naujuosius metus, gruodžio 29 dieną,
termometrų stulpelis staigiai nukrito iki minus 12 °C, ir buvo pa-
skelbta ledo vyno derliaus nuėmimo pradžia. Derlius būna koky-
biškiausias, kai yra nurenkamas žiemos pradžioje, kadangi tada
prarandama mažiau uogų ir jos dar nebūna per daug sudžiū-
vusios. Kartais tenka laukti iki pat vasario mėnesio, o šiltomis
2006 ir 2011 metų žiemomis ledo vyno derliaus nuėmimas netgi
nebuvo oficialiai paskelbtas. Nuo 2011 metų buvo sugriežtinta
ledo vyno derliaus nuėmimo kontrolė. Tai įvyko po to, kai Vo-
kietijos vyndariai deklaravo net 470 tūkst. litrų pagaminto ledo
vyno, nors oro sąlygos tais metais nebuvo tinkamos. Pagal naują
įstatymą vyndariai iki lapkričio 15 dienos turi pranešti Vartotojų
teisių apsaugos agentūrai (vok. Landesuntersuchungsamt) apie
numatomą ledo vynui panaudoti vynuogių kiekį, veisles ir tam
skirto vynuogyno vietą. Anksčiau tai buvo daroma iki kitų metų
sausio 15 dienos, neretai jau po derliaus nurinkimo.
LEDO VyNO GAMyBOS EVOLIuCIJA
Svarbūs kokybiniai pokyčiai ledo vyno gamyboje prasidėjo
kartu su XX amžiaus technologine pažanga. Europos vyndarystė-
je paplitus pneumatinio preso naudojimui, pastebimai išsiplėtė
ledo vyno gamyba Vokietijoje. Augant šio vyno populiarumui
Europoje ir už jos ribų, prie ledo vyno kokybės užtikrinimo prisi-
dėjo tokie išradimai, kaip nešiojami elektros generatoriai, kurie,
nepriklausomai nuo vynuogyno vietos, leido pasišviesti ir dirbti
vėsiausiu paros metu – naktį arba ankstyvą rytą iki patekant
saulei. Tai itin svarbu, kadangi užšalusios vynuogės neturi ati-
tirpti iki pat jų patekimo į vyno presą. Vėliau atsirado nuotolinio
valdymo termometrai, jais buvo galima tiksliai nustatyti derliaus
nurinkimo laiką, o tinkamų šalnų belaukiant mums įprasta plas-
tikine plėvele imta saugoti sunokusias vynuoges nuo paukščių,
kitų gyvūnų ir pavojingų oro sąlygų.
Temperatūra turi nukristi iki 7 °C šalčio arba žemiau, kad van-
duo, esantis vynuogėse, tinkamai suledėtų, o kitos medžiagos
susikoncentruotų. Kita vertus, itin žema temperatūra, siekianti
20 °C šalčio, nors ir labai reta Europos vynuogynuose, gali netgi
sužlugdyti ledo vyno gamybą. Nepakankamai žema tempera-
tūra kelia kitų pavojų: vynuogės nesušąla tiek, kad būtų galima
atskirti suledėjusį vandenį, tačiau gali pakisti uogų struktūra,
atsirasti pelėsis, o galiausiai pradėti pūti. Šiltomis žiemomis ledo
vyno derlius apskritai prarandamas.
Vokietijoje natūralaus cukraus koncentracija ledo vynui
skirtoje misoje sutampa su Beerenauslese vyno kategorijos
reikalavimais ir svyruoja nuo 110 iki 128 laipsnių Oechsle skalėje,
o Austrijoje atitinka 125 °Oechsle. Liuksemburge reikalavimas
vin de glace vyno kategorijai yra lygus 120 °Oechsle. Ledo vynas
gaminamas ir kitose Europos šalyse, tačiau žymiausias ir bran-
giausias išlieka Vokietijos vynas. Prancūzijos Elzase kartais irgi
pagaminama vin de glace, tačiau, skirtingai nuo Liuksemburgo,
čia tai nėra oficiali vyno kategorija.
Klasikinė ledo vyno vynuogių veislė yra ‘Riesling‘, tačiau pri-
klausomai nuo šalies ir regiono gali būti panaudojamos beveik
visos įmanomos baltosios veislės nuo ‘Chardonnay‘ iki ‘Gewurz-
traminer‘, taip pat raudonosios ‘Cabernet Franc‘, ‘Zweigelt“.
Paprastai ledo vynas, pagamintas iš veislių su natūraliai aukštu
rūgšties kiekiu, būna įdomiausias. Fermentacija vyksta itin tirš-
toje, rūgšties ir cukraus prisodrintoje aplinkoje. Cukraus kiekis
misoje gali siekti 500 g/l fermentacijos pradžioje, o rūgšties
kiekis paprastai viršija 10 g/l. Šiomis sąlygomis netgi panaudo-
jant specialias mieles alkoholio kiekis paprastai neviršija 10 tūrio
procentų, o bendras balansas sukuria gaivaus ir ne itin saldaus
vyno pojūtį.
LEDO VyNO GAMyBA DIRBTINIO ŠALDyMO BūDu
žmonės jau įprato visais įmanomais būdais imituoti gamtą,
tad ir ledo vyno gamyba netapo išimtimi. Procesas, kurio metu
žemoje temperatūroje atskiriami šaldomos medžiagos elemen-
tai, vadinamas krioekstrakcija, arba koncentracija šalčiu. Ledo
vyno atveju tai suledėjusio vandens atskyrimas nuo visų kitų
vynuogės arba jos sulčių elementų – natūralių cukrų, rūgščių,
fenolinių ir aromatinių junginių. Šis netradicinis, tačiau labai
efektyvus metodas leidžia pagaminti natūralaus ledo vyno ana-
logą užšaldžius bet kuriuo momentu nurinktas vynuoges arba
išspaustas sultis. Šis metodas yra draudžiamas Eiswein gamyboje
Vokietijoje, tačiau kitose šalyse yra sėkmingai naudojamas ir turi
nemažai šalininkų.
Pagrindiniai šio metodo pranašumai: žemesni gamybos kaš-
tai, derliaus praradimo rizikos eliminavimas, klimatinių gamybos
apribojimų nebuvimas, o kai kurių žinovų nuomone – netgi
intensyvesnis vyno skonis ir aromatas, kadangi vyndarys gali
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
34
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
kruopščiau atrinkti tik optimaliai sunokusias, visiškai sveikas ir
nepraradusias savo savybių vynuoges. Tokie vynai dar labiau iš-
siskiria dominuojančiais pirminiais aromatais bei puikiu saldumo
ir rūgšties balansu. Kalbant apie pietinės Europos regionus, kur
ledo vyno gamyba natūraliu būdu paprastai negalima, vertas
dėmesio pavyzdys yra kãvos namų „Gramona“ krioekstrakcijos
būdu pagamintas ledo vynas „Gramona Vi de Glass Gewurz-
traminer Penedes DO“, kurio gamyba pripažįstama pridedant
kilmės nuorodą.
Iš kitos pusės, dirbtinis vynuogių užšaldymas turi ir prieši-
ninkų, o tokiu būdu pagamintas ledo vynas paprastai laikomas
pigesniu ir žemesnės kokybės produktu, kurio oficialus pavadini-
mas negali būti tapatus klasikiniam ledo vynui. Klasikinio gamy-
bos metodo šalininkai pabrėžia, kad būtent natūralūs oro sąlygų
ir temperatūros svyravimai sezono pabaigoje ir jam pasibaigus
deramai sukoncentruoja vynuogių komponentus ir sukuria
kokybiškam ledo vynui reikiamą kompleksiškumą. žvelgiant
iš vartotojo perspektyvos, esama gamybos būdų priešprieša
yra greičiau teigiamas dalykas, kuris, išlaikydamas aiškias ribas
tarp abiejų metodų, leidžia vystytis ledo vyno įvairovei visame
pasaulyje.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
35
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Biodinamika ant ermitažo kalno
Arūnas Starkus
Ermitažas (Hermitage) – status, aukštas kalnas, kurio pietinis
šlaitas apsodintas aukščiausią reputaciją pasaulyje turinčia ‚Syrah‘, o vakarinę pusę
plauna galinga Ronos upės tėkmė. Charizmatiška vieta ir nuo senų laikų garbinamas vynas. Prieš tris
šimtus metų jį gėrė Rusijos carai ir Prancūzijos karaliai, XIX amžiuje juo gerindavo Bordo
vyno spalvą, šiandien jis savo kokybe, ilgaamžiškumu ir kaina gretinasi prie
kolekcinių ir investicinių pasaulio vynų elito.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
36
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Hermitage – vos 134 ha ploto apeliacija, prilygstanti vidutinio
dydžio ūkiui Medoke. 76 proc. daromo vyno raudonasis (tik
iš ‘Syrah‘, kartais pridedant baltųjų ‘Marsanne‘ ar ‘Roussane‘),
likusi dalis – baltasis (‘Roussane‘, ‘Marsanne‘). Vidutinis derlingu-
mas – vos 27 hl/ha – vienas mažiausių Europoje.
Ermitažo kalną Ispanijos karalienė Ana Kastilietė XIII а.
padovanojo kunigaikščiui Henri Gaspard‘ui de Sterimbergui,
kuris, grįžęs iš kryžiaus žygio, nusprendė ten apsigyventi kaip
atsiskyrėlis (hermit – pranc. atsiskyrėlis). Jis įveisė vynuogyną
„L‘Hermite“, XVII а. davusį pavadinimą ir kalnui.
„L‘Hermite“ vynuogyno dalį, kurioje auga 80 metų amžiaus,
taigi vieni seniausių kalno vynmedžių, Michelis Chapoutier su
komanda jau 20 metų prižiūri pagal biodinaminės vynuogi-
ninkystės principus. Mistralis Ermitaže nepučia, tačiau vakarų
vėjas gali atginti krušos debesis. 2014 m. vietomis dėl jos buvo
prarasta apie 30 proc. derliaus, pažeistus vynmedžius taip pat
reikia gydyti. Vėjas nepatogus ir tuo, kad tenka vynmedžius tvir-
tinti prie kuolų, tada po lietaus suspaustame vynmedyje sparčiai
plinta pelėsis. Šios problemos galima išvengti genėjimo metu
iš lapų virš kekės suformuojant savotišką kepurę. Tačiau tokiam
darbui bet ko nepaimsi, nes reikalingi įgūdžiai bei noras priimti
sprendimą dėl kiekvieno vynmedžio formavimo. Vynuogyno
darbininkai šio darbo mokosi 2–3 metus, treniruodamiesi ant
jaunų vynmedžių. Vynuogynų prižiūrėtojas Hervé De Sa Mende-
sas pasakoja, kad vidutinės temperatūros pokytis 1 ⁰C paanks-
tina arba pavėlina vegetacijos pradžią viena savaite. Tačiau šiuo
metu paskutinės vynuogės nuskinamos spalio 30 d. Taigi, ryškių
klimato šiltėjimo tendencijų nematyti. Nors gyvūnų naudojimas
biodinaminiame ūkyje nėra privalomas, vynuogynas ariamas su
arkliais. Kai nuo vynmedžių nukrenta lapai, į vynuogyną atgena-
mos avys. Tiesa, plotą tenka aptverti.
APIE BIODINAMINę VyNDARySTę
Biodinaminė vyndarystė – ekologinės vyndarystės pakraipa,
kuri remiasi 1924 m. kroato (tuo metu Austrijos ir Vengrijos vals-
tybės piliečio), antroposofijos teorijos kūrėjo Rudolfo Steinerio
paskelbtais „Dvasiniais žemės ūkio atsinaujinimo pagrindais“.
Anot jo, dirva ir visas ūkis esąs gyvas organizmas, kurį reikia
prižiūrėti taip, kad jis veiktų kaip uždara, besivystanti, save
išsauganti nuo erozijos, sistema. Tokioje dirvoje derliaus kokybė
bus puiki, dėl to gerės ir vaisius vartojančių žmonių gerovė. Svei-
kintina augalų įvairovė, gera jų priežiūra, gyvūnų dalyvavimas
ūkio gyvenime.
Be to, kad vyndariai nenaudoja mineralinių trąšų ir siste-
minių pesticidų, herbicidų, jie darbus vynuogyne ir vyninėje
atlieka atsižveldami į planetų, ypač mėnulio, padėtį danguje
(pvz., vynuoges geriausia skinti, kai mėnulis yra ugnies ženklus
žyminčiuose žvaigždynuose: Liūto, Avino, Šaulio, o vynuogyno
dirvą purenti reikia, kai mėnulis kerta Mergelę, Jautį ir Ožiaragį).
Biodinaminiai vyndariai privalo naudoti devynias natūralias
priemones, apsaugančias nuo kenkėjų ir ligų (asiūklių arbata
apsaugo nuo pelėsio), kurios inicijuoja humuso formavimąsi
dirvoje (biodinaminiame komposte turi būti smulkintos ąžuolo
žievės, dilgėlės lapų, ramunėlių, pienių, kraujažolių žiedų ir vale-
rijono ekstrakto), jautrumą kompostui (įvairūs gyvūnų minkštieji
organai ir kaukolės), užtikrina vynuogyno ryšį su saule (karvės
rage pusę metų laikomas smulkintas kvarcas). Priemonės dažnai
veikia kaip homeopatiniai preparatai, nes naudojamos itin
mažais kiekiais ir labiau „perduoda žinią“, nei veikia tiesiogiai. Kai
kurie vyndariai piktžoles ir kenkėjus bando išvaryti barstydami
vynuogynus piktžolių sėklų ir kenkėjų išmatų pelenais. Ši prakti-
ka vadinama pelenavimu.
Nežiūrint to, kad daugelio biodinaminių vyndarių naudoja-
mų priemonių ryšio su vyno kokybe mokslininkai negali arba ne-
nori paaiškinti, daugelis geriausių pasaulio vyninių jas naudoja ir
jų skaičius nuolat auga.
Biodinaminius ūkius akredituoja dvi tarptautinės instituci-
jos: „Demeter“ ir „Biodyvin“. Jos gerokai griežtesnės už ekologi-
nius ūkius vertinančias nacionalines agentūras. Po elektros lai-
dais esantys vynuogynai negali būti sertifikuoti kaip biodinami-
niai. Norint ne tik biodinamiškai auginti vynuoges, bet ir gaminti
vyną, tenka atsisakyti plastikinių talpyklų ir kultūrinių mielių
vyninėje. Daugelio biodinaminių vyndarių darbo kontroliuoti
tikrai nereikia, nes jie dirba vedami stiprių moralinių nuostatų.
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
Herve de Sa Mendes
37
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
E u r o p o s v y n o s p a l v o s
38
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Pasivaikščioti po Pesaką Leonjaną
Arūnas Starkus
G r a v o g r a n d C r u C l a s s e
Pesakas Leonjanas yra į pietus nuo Bordo miesto esančio
Gravo dalis. Iš čia pasklido pirmosios žinios apie Bordo kaip
vyno regioną. Bordo arkivyskupu 1299 m. tapęs Raymond‘as
Bertrand‘as de Gotas gavo nuosavybėn Pesako ūkį, kuriame vy-
nas buvo daromas dar nuo 1255 metų. 1305 m. tapęs popiežiu-
mi Klemensu V, ūkį perdavė naujam Bordo arkivyskupui. Dabar
vynuogynus Pesake, kur yra ir „Haut Brion“ bei „Le Mission Haut
Brion“ ūkiai, supa miestas. Labiau į pietus esančius Leonjano
ūkius skiria pušynai. 16 geriausių Pesako Leonjano ūkių 1959 m.
išskirti į Grand Cru sąrašą. Jie išsidėstę žvyringiausiose regiono
vietose. Pesakas Leonjanas yra vienintelis Bordo rajonas, kuria-
me klasifikuotas gali būti ir baltasis, ir raudonasis vynas.
„Domaine de Chevalier“ ekologiniame ūkyje žemė dirbama arkliais. Klasifikuotas baltasis ir raudonasis vynas.
39
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
G r a v o g r a n d C r u C l a s s e
„Château Pape Clement“ ūkis pavadintas pagal pirmąjį popiežių prancūzą, valdžiusį ūkį XIV а. pradžioje. Ūkyje auga alyvmedžių, pasodintų 193-ais, 206-ais, 709-ais mūsų eros metais. Dabartinis ūkio savininkas yra Bernard‘as Magrezas.
„Carbonnieux“ ūkį XIII а. įkūrė Švento kry-žiaus abatijos vienuoliai benediktinai. Nuo 1956 m. ūkį valdo Perrinų šeima (šiuo metu broliai Ericas ir Philibertas). Klasifikuotas baltasis ir raudonasis vynas.
„Château Smith Haut Lafitte“ ūkio vietoje vynas daromas nuo 1365 metų. Dabar ūkį valdo Danielis Cahthiardas, čia veikia žymiausia Bordo vyno spa gydykla. Klasifikuotas raudonasis vynas.
l
40
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
G r a v o g r a n d C r u C l a s s e
„Château Pape Clement“: popiežiui Klemensui V skirtos sėdėjimo vietos dekoro detalės.
„Château Pape Clement“ vyno kaina jau XIX а. prilygo antrųjų Medoko Grand Cru Classe kainoms. Taip išliko iki šiol. Klasifikuotas raudonasis ūkio vynas.
„Haut Brion“ ūkis yra 1855 metų Premier Grand Cru Classe ir Gravo Grand Cru klasifikacijos dalis. Ūkiui priskiriamas pirmasis vyno rinkodaros veiksmas – 1666 m. Londone įkurta taverna „L‘Enseigne de Pontac“ padėjo ūkiui tapti žymiausiu Bordo ūkiu Didžiojoje Britanijoje. Klasifikuotas raudonasis ūkio vynas.
41
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
42
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Lašas po lašo ir butelį pratašo
Aidas Puklevičius
i s t o r i j a
Williamas Hogarthas “Džino skersgatvis“
43
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Vienu iš ankstyvosios vaizdinės propagandos kūrinių galima laikyti garsųjį
1751 m. Williamo Hogartho paveikslą „Alaus gatvė ir Džino skersgatvis“. Vienoje paveikslo
dalyje sveiki, raudonskruosčiai anglai smagiai sau maukia nacionalinį gėrimą alų, o kitoje paliegę
šlitinėja užsienietiškų nuodų prasigėrę jų tautiečiai. Šis piešinukas buvo viena veiksmingiausių
vaizdinių priemonių agituojant parlamentą balsuoti dėl Džino įstatymo, kuriuo
buvo siekiama sureguliuoti grėsmingus mastus įgavusią epidemiją – pigiu,
stipriu ir dažnai visokio šlamšto primaišytu džinu nuodijosi
ištisos šeimos, gatvės ir miestai.
KAMŠTIS, ŠEIVAMEDIS IR ČILI PIPIRAI
Jeigu atvyktume į Lisaboną 1755 metais, išvystume vieną iš
didžiausių katastrofų Europos istorijoje – didįjį žemės drebėjimą,
nušlavusį nuo žemės paviršiaus visą miestą, pražudžiusį 40 tūks-
tančių žmonių ir panardinusį visą šalį į chaosą. Vienintelis sėkmin-
gas pokytis po šio įvykio – Portugalijos ministru pirmininku tapo
Markizas de Pombalis. Šalia kitų šaliai naudingų darbų jis padarė
ir tai, kas įėjo į šalies vyno istoriją – įsteigė „Real Companha das
Vinhas do Alto Douro“. Ir pačiu laiku.
Anksčiau buvusi patikima Portugalijos vyno kokybė dėl
vis didėjančios paklausos nusmuko iki sunkiai įsvaizduojamo
dugno. Tai, kad pirkliai Doro vyną skiedė vynu iš šiaurės Por-
tugalijos ar Ispanijos – dar pusė velnio. Baisiausia, kad, norint
pagyvinti šio negyvo birzgalo spalvą ir skonį, į jį buvo maišoma
šeivamedžio uogų ir džiovintų čili pipirų. Ar galite įsivaizduoti
tokį kokteilį ant savo liežuvio?!
Markizas de Pombalis nedelsdamas pareikalavo, kad netgi
anglų pirkliai eksportuotų vyną tik po to, kai jo „Companha“
patikrindavo vyno kokybę. Jis taip pat liepė iškirsti visus šeiva-
medžius ir suregistruoti visus vynuogynus. O dar svarbiau – jis
nurodė, kad vynuogynai ant juodų uolėtų dirvų, tarp didžiulių
granito luitų, būtų skirti tik eksporto vynams (vinho dei feitoria).
Net ir dabar, praėjus daugiau nei dviem šimtams penkiasde-
šimt metų, pripažįstama, kad ši uolėta žemė yra pati tinkamiausia
vynuogėms, iš kurių gaminamas portveinas, toks, kokį jį pažįstame
ir ragaujame dabar. Kitaip tariant, tai nebuvo pirmas bandymas
valdžios sprendimu pakeisti vyno skonį, tačiau tai buvo pirmas
sėkmingas bandymas įstatymiškai apibrėžti vynuogyno teritoriją.
Ko gero, niekam nebus didelė naujiena, jog Markizo de Pom-
balio įstatymai nebuvo vienintelis ano meto Portugalijos įnašas
į vyno skonio tobulėjimą. Ir šiuo atveju portugališkam ąžuolui
reiktų suteikti dar aukštesnį titulą nei markizo, gal net karališkąjį.
Nes būtent kamščio ir šiuolaikinės butelio formos atsiradimas
padarė didžiausią įtaką artinant vyno skonį prie šiuolaikinio.
Pirmieji portugališko ąžuolo žievę kamščiui naudoti pradėjo
anglai. Dar 1699 m. Williamo Shakespeare‘o pjesėje Rozalinda
Kodėl kalbame apie džino ir alaus dvikovą, užuot rašę apie
vyną? Ogi norėdami parodyti, su kuo teko vynui tuo metu
kovoti dėl vartotojų simpatijų. Kodėl apie Angliją? Paradoksalu,
bet ši šalis, paskutinį savo vyną išsunkusi Romos imperijos žlu-
gimo ir ankstyvųjų viduramžių sandūroje, daugiausia lėmė vyno
skonio kaitą. Priklausydami nuo importo, anglai itin priekabiai
rinkosi, ką importuoti. Savo ruožtu, šalys, kurios priklausė nuo
vyno eksporto, nori nenori turėjo eiti įkandin anglų įnorių.
Tačiau grįžkime į tuometį Londoną. Kaip jau minėjome,
W. Hogartho paveiksle pavaizduota scena buvo gal kiek sutirš-
tinta, tačiau gana realistiška. Taigi, šiaip ne taip išsisukame nuo
mus už skvernų tampančių proletarų bukais pragertais žvilgs-
niais ir šokame į artimiausią taverną.
Kol dairomės vyno, mus pasitinka smuklininko šūksnis What
news?*, ir į mus susminga kelios poros smalsių akių. Vidurinio-
sios klasės džentelmenai ką tik įnirtingai aptarinėjo karščiausias
naujienas. Galbūt tą patį Džino įstatymą. Tačiau mums nosį
riečia gerokai pridegusių kavos pupelių kvapas. Ir jeigu mes
sugalvotumėme užsisakyti vyno, liktumėme baisiai nesuprasti.
Kelias dešimtis metų, nuo Stiuartų dinastijos restauracijos iki pat
„Šlovingosios revoliucijos“, kavinės buvo toji vieta, kur rinkosi
šviesuomenė, o kava buvo tas gėrimas, kurį ji siurbčiodavo ap-
tardama naujienas, skaitydama naujausius pamfletus ir audrin-
gai dalyvaudama šalies politiniame gyvenime.
Kava, kaip ir tuo metu pradėjusi populiarėti arbata, buvo
šlovinama to meto šviesuolių, medikų ir kitų tikrų ar menamų
specialistų, kaip pasižyminti visiškai kitokiomis tonizuojančiomis
ir blaivinančiomis savybėmis nei bet koks alkoholinis gėrimas. Ar
tai reiškia, kad vynas to meto Anglijoje buvo nustumtas į visiškas
paraštes? Jokiu būdu! Klaretas, kaip anglai vadino Bordo vyną,
ir toliau liko pagrindiniu aukštuomenės gėrimu, aukštuomenės
aukštuomenė mėgavosi burgundišku vynu, o visi kartu po pietų
darniai išlenkdavo portveino. Tiesa, buvo tokių, kurie taip dary-
davo ne tik prie pietų stalo – ano meto dokumentuose galima
rasti nuorodų į džentelmenus, kurie kiekvieną dieną įkaldavo po
kelis butelius to gėrimo. Ir čia mes trumpam palikime Angliją ir
persikelkime į Portugaliją.
i s t o r i j a
Vyno kelionės per amžius ir gomurius III dalis
* Kas naujo? (angl.)
44
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
i s t o r i j a
sako „Meldžiu, ištrauk savąjį kamštį sau iš burnos“. Be to, anglai
buvo pirmieji, kurie ne tik ėmė gaminti pakankamai storo stiklo
butelius (tai įvyko šalyje vis labiau nykstant miškams ir visoms
stiklo pūtimo krosnimis pereinant prie kūrenimo anglimi), bet ir
sugalvojo, kad ano meto butelių forma yra nepraktiška.
Tikrai, anų laikų apvalūs, dažnai svogūno formos buteliai ne-
buvo skirti vynui saugoti. Į juos vynas buvo įpilamas iš statinės,
nukeliaudavo iki smuklės lankytojo stalo, po to parkeliaudavo
atgal ir taip toliau. Beje, tai ir logiška. Juk vyną, kaip rašėme
anksčiau, gerdavo jauną, nes jis greitai gesdavo. Netgi ką tik
išrastam šampanui buteliuose reikėdavo išbūti tik tol, kol atsiras-
davo burbulai, taigi, mėnesius, o ne metus.
Tačiau, markizui de Pombaliui smarkiai pagerinus portveino
kokybę, kažkas sumanė, jog buteliuose palaikytas portveinas
būsiąs švelnesnis ir subtilesnis. Nuo tada Anglijos vyno mėgėjai
portveiną ėmė pirkti 600 butelių talpos statinėmis, kurias patys
išpilstydavo į butelius ir palikdavo senti ir bręsti rūsiuose. O dar
vėliau kažkas Škotijoje sumanė tą pat padaryti su Bordo klaretu,
kuris, kaip rodo netgi pavadinimas clairette, tuo metu buvo daug
blyškesnis ir šviesesnis nei šiandien. Tačiau pasendintas butelyje
irgi rodėsi daug skanesnis. Taip ir gimė šiuolaikinė butelių forma,
tokia, kurią patogu ne tik ant stalo statyti, bet ir guldyti lentynoje.
ANAPuS REINO
Mes šiek tiek įsibėgėjome visus nuopelnus priskirdami
anglams. užmiršome, kad ano meto karaliai labiausiai troško
ne klareto ar portveino, labiausiai jie tada geidė dviejų vynų –
konstancijos ir tokajaus. Napoleonas, pavyzdžiui, jau ištremtas
į Šv. Elenos salą, kiekvieną dieną išgerdavo butelį konstancijos,
to saldaus, kvapnaus vyno, kurį galima laikyti pirmuoju Naujojo
Pasaulio šedevru.
Ar galima iš šių pavyzdžių padaryti išvadą, jog ir tuomet
idealus vynas buvo įsivaizduojamas saldus? Arba kad skoniai ir
lūkesčiai nelabai tepakito per visus tuos amžius, kuriuos aprašė-
me anksčiau? Ir taip, ir ne.
O įrodymų pirmajam atsakymui ieškokime Vokietijoje. Jau
minėjome hocks, Anglijoje labai populiarius vynus iš Reino, taip
pavadintus pagal Hochshaimą. Kaip ir tai, kad ‘Riesling‘ vynuo-
gės, iš kurių jie gaminami, pasižymi natūraliu rūgštingumu,
kuris, žinia, yra geriausias oksidacijos priešas. Taigi, tokius vynus
buvo galima ilgai brandinti. Klausimas – kur? Primenu, kamštis ir
šiuolaikinis butelis Anglijoje dar neišrasti.
Vokiečių atsakymas buvo milžiniškos statinės. Kuo statinė
didesnė, tuo mažiau vyno liečiasi su oru ir tuo lėtesnė jo raida.
Pridėkime dar solera principą, kai kaskart nupylus vyno iš sta-
tinės jis buvo kompensuojamas jaunesniu vynu – ir jau turime
puikų receptą visai šiuolaikiško skonio vyno gamybai.
Tačiau ne šis išradimas dažniausiai minimas pasakojimuose
apie to meto Vokietiją. Ir vėl prisiminkime, ką anuomet gėrė
vyno mėgėjai? Teisingai, viską, kas saldu.
Todėl jie turėjo itin dėkoti istorinei klaidai, nutikusiai 1775
metais. Tąkart Johanisbergo vienuolyną ir jo vynuogyną valdė
Fuldos kunigaikštis-vyskupas. Rudeniop vynuogyno prižiūrėto-
jas išsiuntė žygūną į Fuldą prašydamas leidimo skinti vynuoges
(juk tai Vokietija, ir Ordnung muss Ordnung sein*). žygūnas kažkur
prašapo ir grįžo, kai vynuogės jau buvo susisukusios ir susirai-
čiusios nuo grybelio, o gretimų vynuogynų savininkai šaipėsi iš
johanisbergiečių ir badė juos pirštais. Ką darysi, vargšai vis tiek
nuskynė vynuoges, padarė vyną, nors nieko iš jo ir nesitikėjo.
Tačiau kai kitą vasarį jis nustojo fermentuotis, buvo tirštokas,
saldus ir tiesiog nepakartojamas. Taip gimė spaetlese („vėlyvo
skynimo“) vyno legenda ir dar vienas jo skonis, kuris lydi mus ir
šiandien.
Kita stotelė turėtų būti Prancūzijoje, kur mūsų laukia vienas
iš Napoleono ministrų. Po to ir pats Napoleonas, bet jau kitas,
Trečiasis. Deja, atrodo, kad kelionę teks atidėti bent jau iki kito
„Vyno žurnalo“ numerio.
* Tvarka turi būti tvarka (vok.)
45
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Pasivaikščioti poMedoką
Arūnas Starkus
1 8 5 5 m e t ų g r a n d C r u k l a s i f i k a c i j a
1855 metų Bordo Grand Cru klasifikacija šiemet šven-
čia 160 metų jubiliejų. 61 raudonojo vyno ir 28
saldaus vyno ūkiai sudaro vyno aukcionų prekybos pagrindą,
dominuoja kolekcininkų ir vyno investuotojų portfeliuose. Šie
ūkiai pirmieji išbando vyno gamybos naujoves, taip dar pagerin-
dami savo vyno kokybę bei pratęsdami jo amžių.
„Château Pichon Lonqueville Comtesse de Lalande“ (II GCC, Pojakas) pernai atnaujino vyninės įrangą. Fermentacija kūgio formos plieninėse talpose – sparčiai plin-tanti technologinė naujovė.
46
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
1 8 5 5 m e t ų g r a n d C r u k l a s i f i k a c i j a
Kiekviename ūkyje yra „šatò“ (château) – rūmai, kuriuose anksčiau gyveno savininkai, dabar įrengti vasariškai šviesūs svečių namai arba vyninės biurai. „Château Grand Puy Lacoste“ ūkio rūmai (V GCC, Pojakas)
Medoko komunos padengtos įvairaus dydžio žvirgždu. Pojake akmenukai didžiausio skersmens. „Château Grand Puy Lacoste“ (V GCC, Pojakas) „Château Ducru-Beaucaillou“ ūkio (II GCC, Sent Žiuljenas) savininkas Bruno Borie vaišina lankytojus ne tik vynu, bet ir gera pu-erh arbata.
47
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
1 8 5 5 m e t ų g r a n d C r u k l a s i f i k a c i j a
Kuo didesnis butelis, tuo ilgiau vynas jame sėkmingai bręsta. Dekantuoti tokį butelį fiziškai sunku, tačiau būtina, nes ant dugno per dešimtmčius susirenka nemažai nuosėdų. „Château Rauzan Segla“ (II GCC, Margo) naudojamas didelio tūrio butelio dekantavimo įrenginys.
Brandinimas ąžuolo statinėse – privalomas kiekvieno didingo Bordo vyno gamybos etapas. Kuo brangesnis vynas, tuo daugiau naujų statinių panau-dojama jo brandinimui. „Château Ducru Beaucaillou“ (II GCC, Sent Žiuljenas) apie pusė statinių naujos. Prancūzai visai neblogai žaidžia ir krepšinį.
Medoko komunos padengtos įvairaus dydžio žvirgždu. Pojake akmenukai didžiausio skersmens. „Château Grand Puy Lacoste“ (V GCC, Pojakas) „Château Ducru-Beaucaillou“ ūkio (II GCC, Sent Žiuljenas) savininkas Bruno Borie vaišina lankytojus ne tik vynu, bet ir gera pu-erh arbata.
48
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
emocijos, muzika ir vynas
48 m u z i k a i r v y n a s
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Muziką su vynu deriname jau daugelį metų. Šiandien šis malonus
užsiėmimas, kuriuo vynui suteikdavome daugiau skambesio, o muzikai – skonio,
ima įgauti vis aiškesnius rėmus visame pasaulyje: steigiamos tam skirtos interneto svetainės, žurnalistai ieško
prekybininkų ir vyndarių, sąmoningai leidžiančių muziką parduotuvėse ir vyninėse, tyrimus apie skirtingų
juslių sukeliamų potyrių ryšius publikuoja mokslininkai. Net verslas ima dairytis tokių tyrimų
rezultatų, nes supranta, kad jei muzika skambės geriau, vynas bus skanesnis, o pirkėjai
bus laimingesni. Apžvelkime, kas šioje srityje jau nuveikta ir kaip į muziką ir
vyną galime pažiūrėti per emocijų prizmę.
Artašes gazarian, Arūnas Starkus
49
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
m u z i k a i r v y n a s
EMOCIJOS
Ar bandėte įsivaizduoti, kaip atrodytų mūsų gyvenimas, jei
jame nebūtų emocijų – nei teigiamų, nei neigiamų...? Baisu?
Nėra ko vengti, nėra ko siekti, nėra dėl ko stengtis ar išgyventi...
Niekas neliūdina, bet niekas ir nedžiugina... Gal taip egzistuoti
būtų galima... Bet kam? Nors per evoliuciją emocijos susiforma-
vo tik kaip priemonė, padedanti žmonėms išgyventi, jų reikšmė
gerokai pranoko šią paskirtį. Kas dabar gali atsakyti: emocijos
mums reikalingos, kad gyventume, ar gyvenimas – tam, kad
jaustume emocijas?
Neurofiziologiniu požiūriu, emocijos – tai organizmo būsenos,
užtikrinančios resursų mobilizaciją ir viso organizmo pasiren-
gimą veikti. Emocijų mechanizmai, reaguodami į atitinkamus
stimulus iš aplinkos, pasinaudodami neurochemikalų sistema,
užtikrina reikiamą kūno būseną, motyvuoja ir suteikia jėgų da-
ryti tai, ką reikia. žinomos 7 pagrindinės emocijų sistemos, ir šios
sistemos yra bendros visiems žinduoliams: fear – išgąstis, rage
– pyktis, care – rūpestis, panic/grief – panika/sielvartas, lust –
seksualinis geismas, play – žaidimas, seeking – paieška. Iš pradžių
emocinės sistemos susiformavo tam, kad „tarnautų kūnui“. Mūsų
sąmonė atsirado daug vėliau, ir pirmiausia tam, kad tarnautų
emocijoms. Natūralu, kad emocinio aparato poveikis kognityvi-
niam aparatui (sąmonei) daug didesnis nei šio pirmajam. Tačiau
sąmonė, savo ruožtu, gali sužadinti vienas ar kitas emocines
sistemas atitinkamu būdu interpretuodama situaciją.
Kaip akies tinklainėje esantys tik trijų tipų receptoriai (trys
pagrindinės „spalvos“: raudona, žalia ir mėlyna) sukuria visą
spalvų ir atspalvių gamą, taip ir darniai veikiančios septynios
pagrindinės emocinės sistemos užtikrina begalinę įvairovę
emocinių išgyvenimų. Mūsų aukščiausias emocijas – nuo pavy-
do, kaltės, gėdos iki simpatijos ir geranoriškumo jausmo – lemia
mūsų pirminio emocinio aparato sąveika su mūsų individualia
ir socialine savimone, kuri apsprendžia didelės dalies realių
gyvenimo situacijų reikšmę mums ir įtakoja emocinių būsenų
formavimąsi. Kaip mes „jaučiamės“, pasireiškia per visą „puokštę“
emocijų, kurias provokuoja įvairūs situacijos atributai (signalai).
Ir jaučiamės daug geriau, kai mūsų emocinės sistemos veikia
darniai, papildydamos ir paryškindamos vieną kitą.
Akivaizdu, kad emocinės sistemos gali apsieiti be sąmonės
(kaip žinduolių). Mūsų sąmonė reikalinga tik tam, kad surastų
sprendimus probleminėms situacijoms. ypatingą reikšmę šiuo
požiūriu turi paieškos sistema, užtikrinanti, kad būtų tyrinėjama
aplinka ir išsiaiškinama, kaip patenkinti poreikius ar norus. Tuo
momentu, kai paiešką vainikuojama sėkmė, smegenys „apdova-
nojamos“ – įpurškiama neurotrasmiterio dopamino, sukeliančio
malonų džiaugsmo pojūtį (euforiją). Džiaugsmą suteikia būtent
laukimas, o ne pats poreikio tenkinimo procesas (kuris sukelia
pasitenkinimo jausmą). Mėgaudamiesi būsima sėkme, mes ne
tik jaučiame malonų susijaudinimą dėl laukimo. Bet kuris kol kas
nepatenkintas poreikis yra mažiausiai – pretekstas malonumui
dėl jo patenkinimo (kuo didesnis pradinis diskomfortas, tuo
daugiau malonumo), o daugiausiai – dar ir galimybė pajusti
atradimo džiaugsmą (tuo didesnį, kuo sudėtingiau buvo surasti
sprendimą…).
Skirtingų smegenų ir kūno sistemų sužadinimas ar slopini-
mas reguliuojamas šimtais įvairių neurochemikalų. Dauguma
iš jų atlieka skirtingą vaidmenį skirtingomis aplinkybėmis ir
dalyvauja daugelyje sistemų vienu metu. Pavyzdžiui, dopaminas
(kurio efektą sustiprina amfetaminai ir opioidai) atlieka vidinio
„apdovanotojo“ vaidmenį, sužadindamas džiaugsmo būseną
paieškos sistemoje, kontroliuoja laiko pojūtį; serotoninas suteikia
emocinį pasitenkinimą, sumažindamas emocinę įtampą ir pyktį;
oksitocinas sukuria polinkį pasitikėti savais, atlieką pagrindinį
vaidmenį sužadinant motiniškus jausmus sužadinimui ir norą
rūpintis palikuonimis; vazopresinas užtikrina vyrams seksualinį
susijaudinimą, kartu ir polinkį dominuoti, konkuruoti su kitais
pretendentais; testosteronas sustiprina vazopresino poveikį,
pakeldamas vyrų savivertę ir padarydamas juos seksuales-
nius, drauge įtaresnius ir agresyvesnius; endorfinas sumažina
skausmą ir stresą, sukuria nedrumsčiamos ramybės būseną. Ir
taip toliau.... Įvairios neurochemikalų kombinacijos sukuria visai
skirtingus efektus.
Jei nėra priežasčių emocinėms reakcijoms, tai atitinkamas
sistemas apima stagnacija, tuo sukeldama diskomfortą, kuris
vadinamas emociniu alkiu. Poreikis patirti paprastus emocinius
išgyvenimus yra fiziologinis, kaip ir poreikis judėti, miegoti,
valgyti... Jis nenumaldomas. Sudėtingų emocinių išgyvenimų
poreikiai yra dvasiniai ir priklauso nuo auklėjimo. Bet kurio atve-
ju, būtent emocijos – nuo pirminių, kurias lemia mūsų smegenų
neurofiziologinė struktūra, iki pačių sudėtingiausių ir subtiliau-
sių, kurias lemia mūsų individuali ir socialinė sąmonė, – pripildo
mūsų gyvenimą vertybių ir suteikia jam prasmę.
MuZIKA IR EMOCIJOS
Emocinės būsenos vienaip ar kitaip pasireiškia – matomais
gestais, pozomis, garsais, kvapais, prisilietimais. Visi šie pasireiš-
kimai yra natūralūs signalai, kurie informuoja kitus apie situaciją
ir gali generuoti atsakomąją emocinę reakciją. Ta pati emocinė
būsena dažnai gali pasireikšti daugeliu galimų komunikacijos
kanalų: išgąstį išduoda drebėjimas, kvapas, balso tembras ir
kt.; sueities noras partneriui demonstruojamas poza, jude-
siais, žvilgsniu, kvapu, garsu ir kt.; rūpestis pasireiškia švelniais
prisilietimais ir kt. Emocinei komunikacijai gali būti panaudo-
tas bet kuris jutiminis organas. Skonis ir uoslė (kuri yra skonio
analizavimo organų evoliucijos rezultatas) tam tikra prasme yra
„be konkurencijos“ – kvapai, net visiškai nesuvokiami, tiesio-
giai veikia mūsų smegenis ir sužadina atitinkamas emocines
būsenas. Maistas, kuris prastai kvepia, neatrodo valgomas, kad ir
kaip gražiai būtų pateiktas. Kitus aplinkos analizavimo organus
klausa daug kuo pranoksta: ji veikia visada, net miegant; garsas
perduodamas ir tamsoje; garsinių signalų sudėtingumas suteikia
neribotą informaciją. Vienu metu mes galime girdėti (ir atskirti)
labai daug garsų, ateinančių iš skirtingų pusių. Todėl smegenys
suteikia garsui tam tikrą prioritetą, net reikalauja užmerkti akis,
kad geriau girdėtume (bet ar bandote užsikimšti ausis, kad
geriau matytumėte?).
Nenuostabu, kad apsikeitimas balso signalais įgijo tokią
didelę reikšmę žmonių komunikacijoje, kuri, kaip manoma,
prasidėjo nuo kažko labiau panašaus į dainavimą, kol išsivystė
mums įprasta verbalinė kalba. Balso tembras keičiasi nuo emo-
cinės būsenos: taip mes sužinome apie kito žmogaus būseną ir
suvokiame, kas vyksta. žmonėms, kaip socialinėms būtybėms,
svarbu, ką jaučia kiti žmonės, todėl esame labai jautrūs įvairioms
aplinkinių žmonių emocijų išraiškoms. Be to, mums ne mažiau
svarbu kitiems pranešti apie savo emocijas. Pasirodo, jog dažnai
geriausia tai atlikti per specialiai šiam tikslui sukuriamus garsus.
Taip atsirado muzika.
50
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
m u z i k a i r v y n a s
Skirtingi tembro, melodijos, ritmo, harmonijos ir dinamikos
deriniai atitinka skirtingas emocines būsenas. Pasinaudodamas
balsu ar kito instrumento skleidžiamais garsais muzikas groja
klausytojo „kūno ir sielos stygomis“, ir gali linksminti, užvesti,
raminti, migdyti ir t. t. Skirtingai nuo tapybos, muzika perduoda
ne tik tos akimirkos emocinę būseną, muzikos atlikėjas gali su-
teikti auditorijai srautą emocinių išgyvenimų, jai perduodamas
tam tikrą savo emocinę idėją. Skirtingos tautos ir kultūros sukūrė
savo muzikines kalbas ir priemones, idealiai pritaikytas perteikti
būtent šiai kultūrai būdingas emocines idėjas. Pačioms papras-
čiausioms idėjoms muzikinė kalba ganėtinai universali, ją apibū-
dinantys elementai – ritmas, tembras, dinamika – bendri visiems
žmonėms, ir ne tik žmonėms… Tačiau kuo sudėtingesnėmis
emocinėmis idėjomis norima pasidalinti, tuo didesnę reikšmė
turi būtent šiai kultūrai būdingi garso elementai ir instrumentai.
Emocinį efektą kuria įspūdžių derinys, nes smegenys reaguoja
į bendrą situaciją, net garso signalai atskleidžia tik dalį infor-
macijos apie tai, kas vyksta. Todėl muzikos emocinis poveikis
neišvengiamai priklauso ir nuo to, kaip patys jaučiamės tuo
metu; kokioje aplinkoje ją klausome; ar muzika įprasta ar ne; ko-
kius emocinius prisiminimus ar socialines asociacijas ji sužadina;
kaip gerai ji atliekama. Jei klausomės įrašų, prisideda dar ir garso
atkūrimo kokybė. Norint klausytis muzikos ir ja mėgautis, visai
nebūtina ką nors suprasti. Bet kuriuo atveju, muzikos esmė – ne
tai, ką mes galvojame, o, visų pirma, tai, ką mes jaučiame, kai
jos klausomės. Jei poveikis skirtingais kanalais neprieštaringas,
o papildantis, tai gaunamas įspūdžio efektas gali būti daug di-
desnis. Gerai žinoma, jog maisto ir vyno skonis priklauso nuo to,
kokia muzika tuo metu groja, o nuo kvapo labai priklauso ne tik
valgio patrauklumas, bet ir kaip priimama tuo metu skambanti
muzika (pvz., tradiciniuose indų klasikinės muzikos koncertuose
būtini smilkalai). Kinų restorane, kuriame groja amerikietiška
muzika, erzina ir kiniškas interjeras, ir amerikietiškas popsas, ku-
ris šalia esančioje europietiško stiliaus kavinukėje visai maloniai
skambėtų.
VyNAS KAIP EMOCINė KOMuNIKACIJA
Bet kurią emocinę būseną atitinka tam tikra „neurochemika-
lų simfonija“, kuri gali skambėti darniai ir maloniai, suteikdama
laimės jausmą, bet gali būti išbalansuota, neharmoninga ir visai
nedžiuginti. Galima stengtis save įtikinti, kad reiktų būti links-
mam, ryžtingam ar viskuo patenkintam. Tai retai padeda, nes
mūsų protas tikrai nevaldo limbinės sistemos ir jai turi tik ribotą
poveikį. Galima pasivaikščioti gamtoje ar užsiimti joga – tai
gerai, nors ne visiems ir ne visada prieinama. Galima paklausyti
muzikos – tai gali padėti, nes tinkamos muzikos klausymas ska-
tina visų pagrindinių „laimės“ neurohemikalų išskyrimą į kraują.
Bet muzika veikia toli gražu ne automatiškai ir ne visada vieno-
dai. Tai priklauso nuo to paties neurochemikalų kokteilio esamu
momentu. Galima išgerti taurę gero vyno, bet ir vyno įtaka toli
gražu nevienareikšmė. Daugiau nei šeši tūkstančiai natūralių
chemikalų, esančių bet kurioje raudonojo vyno taurėje, veikia
taip, kaip veikia būtent ši jų kombinacija, būtent šiuo atveju. Bet
tiesioginis „cheminis“ vyno poveikis emocinei būsenai – tai tik
labai maža istorijos dalis. Vynas negali nekeisti kraujo cheminės
sudėties ir neįtakoti emocinės būsenos (o kartu ir vienokios ar
kitokios muzikos vertinimo), tačiau jis gali daug daugiau, nes jo
skonis ir kvapas, spalva ir atspalviai, net kaina, kurią už jį reikia
mokėti – tai irgi emocinė ir kultūrinė komunikacija, tai irgi signa-
las apie tai, kas vyksta.
VyNO IR MuZIKOS DERMė
Nuo 7-ojo dešimtmečio tyrėjai ieško garsų asociacijų su
skoniu. Ne kartą nustatyta, kad pirminiai skoniai – saldumas ir
rūgštis – dera su aukštais tonais, kartumas – su žemais. Tolygus
muzikos skambėjimas (legato) ir trumpi melodijos intervalai
artimesni saldumui, o skaidyta artikuliacija (staccato) bei ilgesni
melodiniai intervalai – rūgščiai. Rasti skambesio atitikmenys
sudėtingesniems, bet vienareikšmiškiems skonio ir aromato
junginiams: vanilė asocijuojasi su minkštu tembru, vientisa arti-
kuliacija ir smulkaus intervalo, lėto tempo melodija, citrusiniai –
su ryškiu, aštriu, šiurkštoku tembru ir akcentuota artikuliacija,
sinkopiniu ritmu ir ilgu intervalo žingsniu, greita, gyva melodija.
Manoma, kad egzistuoja keli vyno ir garso, muzikos derėjimo
mechanizmai. Pirmasis – intensyvumo derinimas: stiprus garsas
reikalauja intensyvesnio skonio. Pagal hedonistinį derinimo me-
chanizmą malonius garsus reikia derinti su maloniu skoniu. Tačiau
tai nereiškia, kad nemalonus garsas būtinai turi būti derinamas su
nemaloniu vynu. Fiziologinis požiūris teigia, kad žemų ir aukštų
tonų derėjimas su saldžiais arba rūgščiais skoniais remiasi tuo,
kad siekdamas saldaus skonio liežuvis tiesiasi į priekį, kaip ir
kalbant plonesniu balsu, o vengdamas kartaus ar rūgštaus,
jis verčiasi arba gręžiasi atgal, storindamas balsą. Semantinis
derėjimo mechanizmo aiškinimas remiasi prielaida, kad skir-
tingų stimulų (juslių) dermė vertinama suvokimo stadijoje, kai
visais kanalais gauta informacija smegenyse apibendrinama iki
abstrakčios, verbalinės. Todėl rami muzika gali derėti su švelniu
vynu. Aprašyti mechanizmai nėra vienas kitą neigiantys, greičiau
papildantys.
Tačiau vyne susipina keli skirtingo intensyvumo skoniai
ir dešimtys aromatų. O muziką mes vertiname toli gražu ne
tik kaip garsų sumą. Dermių paieška tokiu atveju tampa itin
kompleksišku reiškiniu, ne visada turinčiu racionaliai suvokiamą
pagrindą. Antai Berliozui obojaus garsas buvo „nedidelis, sal-
džiarūgštis“. Vienas iš J. Huysmanso herojų teigia, kad kiurasao
likeris jam skamba kaip „aksominio spigumo klarnetas“. Kad
negalima ignoruoti muzikos kultūrinio prado, įrodė 1999 m.
Leičesterio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas prekybos
centre, kai skambant prancūziškai muzikai Prancūzijos vyno
buvo parduota penkiskart daugiau nei vokiško. Pakeitus muziką
vokiška, parduodamo vyno proporcijos pasikeitė atitinkamai.
2010 metais A. Northas ištyrė, kad čilietiškas „Chardonnay“ ir
„Merlot“, su galinga ir sunkia klasikine muzika tampa galinges-
nis, su subtilia, grakščia – tampa grakštesnis, o švelni ir raminanti
muzika sušvelnina vyno skonį. Praktikai teigia, kad geriausiai
vynas parduodamas, kai žmonės klausosi muzikos, kuri jiems
patinka ir savaip nuramina.
(bus daugiau)
51
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
m u z i k a i r v y n a s
52
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
„ V y n o k l u b o “ v a k a r i e n ė s
Siautėjantys Grand Cru senukai
Grand Cru vakarienė yra visų „Vyno klube“ rengiamų vakarienių
karalienė, vykstanti tik kartą per metus, balandį. Ji visada skiriama vien Prancūzijos vynui, nes
šioje šalyje geriausius vynuogynus žmonės žinojo prieš kelis šimtus metų ir jau tada juos vadino
Grand Cru – „didingos augavietės“. Šiandien geriausių vynuogynų sąrašą saugo
įstatymai ir įtvirtina aukštos kainos. Grand Cru vakarienėje karaliauja
vynas, o jam subtiliai pritaria geriausio pajūrio šefo Vytauto
Samavičiaus sukurti patiekalai.
Arūnas Starkus
„Vieta kuria vyną“ – toks galėtų būti teruaristų šūkis. Tačiau
jaunas vynas – kaip nešlifuotas deimantas: pasigėrėjimą
labiau kelia jo fizinės savybės nei estetinės. Jis galingas, kon-
centruotas, gerai padarytas, ilgai trunkančio skonio ir poskonio,
tačiau nesiskiria nuo bet kurios kitos šalies ar regiono gerai
padaryto vyno. Vyno dvasia, savitumas atsiskleidžia tik jam
bręstant. Kad tai įrodytume, Grand Cru vakarienėje atsikemšame
nebejaunus vynus, jei pasiseka, tobulai subrendusius arba bent
jau rodančius pirmuosius teigiamus brandos požymius. Šiemet
vakarienėje vynų senukų buvo ne vienas, ir jie žavėjo.
53
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
„ V y n o k l u b o “ v a k a r i e n ė s
Maskarponė, serbentai, biskvitas
1967-ieji buvo legendiniai Soterno ir Barsako metai. Ta
proga dulkes nupūtėme nuo „Château Climens“ – gar-
siojo Barsako ūkio butelio. Nuo 1855 metų 1-er Grand
Cru Classe ūkyje tik iš ‘Semillon‘ padarytas vynas vis dar
intensyviai kvepia vaistažolių mišinį su čiobreliais ir minkštą
pelėsinį sūrį, jodą primenančiu botrytis cinerea kvapu, persikų
kompotu, vanile, yra vidutiniškai saldus ir netikėtai jaunatviš-
kas. Iškentęs butelyje 48 metus, jis greičiausiai būtų tvėręs
dar tiek pat. Šiandien ūkis, valdomas Berenice Lurton, pereina
prie biodinaminės vyndarystės, o vyninės palėpė primena
žolininkės namus: kiaulpienės, rozmarinai, lauro lapai, papar-
čiai, pankoliai, asiūkliai, gebenės, dilgėlės, vytelės, smulkinta
ąžuolo žievė, valerijonas, bukmedžiai, gervuogės, taukės, me-
detkos – visa tai bus naudojama preparatams, apsaugantiems
vynmedžius nuo kenkėjų, ligų, papildantiems kompostą ir t. t.
Trapi tešla, miško grybai, daržovės
Seniausias vakarienės vynas – 1945 metų „Château
Maison Blanche“ iš Montanės Sent Emiljono miestelio,
mus nustebino, kai ragavome jo prieš dešimtmetį „Vyno
dienose“ vykusioje 1945 m. vynų degustacijoje, skirtoje II pa-
saulinio karo pabaigos 60-mečiui paminėti. Po dešimties metų
jis vis dar toks pat tobulas ir gyvas: beveik be taninų, rusvos
spalvos, kvepiantis oda, vytinta mėsa, džiovintomis vyšniomis
ir kaimu. Vienais geriausių metų Bordo istorijoje buvo padary-
ta puikaus vyno. Ne Grand Cru, bet šio titulo vertas veteranas.
Kepta jūros šukutė, pasukos, rūkyta bulvių tyrė
1978 m. „Château Petrus“ – bene brangiausias vynas,
atkimštas Grand Cru vakarienių metu. Pirkome butelį,
kuriam prieš keletą metų ūkyje pakeistas kamštis, tad
buvome garantuoti, kad gersime geros būklės vyną, preten-
duojantį tapti vienu iš dviejų brangiausių Bordo vynų ir vienu
iš trijų brangiausių pasaulio vynų.
1978-ieji – ne patys didingiausi metai Bordo, todėl vynas
atrodė jau idealiai subrendęs, su daugybe nuosėdų, miško
paklotės, slyvų ir dervos, gvazdikėlių, anyžiaus aromatų.
Tankios tekstūros, bet švelnus ir lengvas.
1993 m. „Château Montrose 2-me Grand Cru Classe Saint Es-
tephe“ magnumas ant stalo atsirado vieno iš svečių iniciatyva
bei malone ir pademonstravo klasę, būdingą geriausiems kai-
riojo Bordo kranto vynams: juodieji serbentai, sumišę su odos,
džiovintų baravykų, paprikos dūmu ir vanile. Itin švelnus,
šilkinis ir gaivus. Puikiai subrendęs, atspindintis lito įvedimo
metų savybes.
1996 metai Šampanėje buvo vieni iš nedaugelio tobulų
metų, pasitaikančių porą kartų per dešimtmetį, todėl jerobo-
amas (3 l talpos butelis) „R&L Legras Cuvee St. Vincent Blanc
de Blanc“, kuriuo svečius maloningai pavaišino minėtasis
vakarienės dalyvis, stebino ir dar kartą įrodė, kad ir gerą
šampaną reikia laikyti kuo ilgiau. Lavina saldžiausių persikų,
sviestinės bandelės, grietinėlės, mangų, papajų aromatų su
vaisišku beveik brut skoniu (nors dosage lygus nuliui), itin
gaivia tiems metams būdinga plienine rūgštimi ir tauria,
elegantiška puta.
Du sūriai iš Didžiosios Britanijos Pietvakarių, greta De-
vono: „Keen’s Cheddar“ (karvės pieno) ir „Hardbourne
2000-ieji – nuostabūs metai, kai kone kiekvienas bor-
dietis padarė puikaus vyno. „Château Dassault“ Sent
Emiljono Grand Cru klasifikuoto ūkio statusą turi nuo
1969-ųjų, todėl ragaujame klasikinį dešiniojo kranto vyną su
vidutiniais taninais, slyviškais, kavos, juodų uogų aromatais
ir malonia, vaisiška tekstūra. Klasikinius vaisiškus palaiko
naujų ąžuolo statinių aromatai. Tobulai subalansuotas.
Blue“ (ožkos pieno).
54
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
„ V y n o k l u b o “ v a k a r i e n ė s
Elniena, skrudinti porai, bulvių pyragas, mėsos padažas
2006-ieji metai atkeliavo po legendinių 2005-ųjų,
todėl net ir būdami geri, labai nepatraukė publikos
dėmesio. Iš rūsio ištrauktas „Le Dome Saint Emilion
Grand Cru“, kurį daro „garažininkas“ Johnatanas Malthusas,
sekdamas „Petrus“, „Le Pin“ ir panašių galiūnų pavyzdžiu,
buvo tikrai jaunas. Tačiau jo ragaudami įsitikinome, kad no-
rint iš vyno gauti 100 proc. malonumo, reikia turėti kantry-
bės. Dabar raudonų uogų, aviečių, vanilės, dūmo, gervuogių,
mėtų aromatą skleidžiantis ir galingais taninais stebinantis
vynas prašėsi dar bent 10 metų pabrandinamas.
Lengvai skrudinta skumbrė, agurkai, nasturtos, špara-
gai, krapų aliejus
Jauniausias vakarienės vynas, kaip ir dera – baltasis
2012 metų „Marc Moreyet Fils Chassangne Montra-
chet en Virondot 1-er Cru“ iš 2 ha dydžio vynuogyno
aukščiausioje Šasanės Montrašeto (Chassagne Montrachet)
kaimelio vietoje. Vynas 12 mėn. palaikytas ąžuolo statinėje,
todėl jame galinga rūgštis susivijusi su grietinėlės, žaliosios
citrinos, meliono aromatais ir minerališkumu.
Veršio žandai, troškintos sezoninės daržovės, virtos
bulvės, salierų ir obuolių tyrė
2003 metų „Château Leoville Barton 2-me Grand Cru
Classe Saint Julien“ padarytas geriausiais ūkio derliaus
metais („Wine Spectator“ šį vyną vertino 98 balais,
Robertas Parkeris – 96, ir tam tikrai galima pritarti). Karštą
vasarą, kai daugelis vyndarių nepajėgė išsaugoti vynuogių
gaivumo, tai yra nuskynė iškepusias vynuoges su žaliais
aromatais ir daug alkoholio, ponios Lilian Barton Sartorius
vadovaujamas ūkis įstengė suvaldyti procesus vynuogyne ir
padaryti istorinį vyną, kuris jau įžengė į vadinamąją brandos
plokštikalnę – juodųjų serbentų uogienės aromatus papildo
sudėtingi miško paklotės, odos, saldymedžio kvapai, taninai
pasiekė aksominio švelnumo. Galinga vaisiška ataka ir tiek
daug visko burnoje, kad vynas dar galėtų bręsti 25 metus
nieko neprarasdamas.
Patiekalų ruošti iš Klaipėdos atvyko Vytautas Samavičius
55
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
56
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Vyno mėgėjo prisiminimai: ką gėrėme „Neringoje“ prieš
pusę amžiaus
R e s t o r a n a i
Profesorius Tadas Baginskas, architektas Arvydas Kučinskas, doc. Jurgis Šliogeris
57
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Vienintelės nuo senesnių laikų išlikusios Vilniaus kavinės (dabar
restorano) „Neringa“ 50-mečio ir 55 metų jubiliejai paskatino daugelį jos senųjų
lankytojų prisiminti anuos laikus, o diskusijas apie šios kavinės vaidmenį to meto Vilniaus ir
galbūt Lietuvos intelektualiajai visuomenei dar labiau pakurstė Neringos Jonušaitės
knyga „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą. Atsiminimais dalijasi visi,
bent kiek laiko ten praleidę su draugais, kolegomis, bendraminčiais,
ir visi prisimena mažosios salės intelektualią atmosferą, jos
nuolatinius lankytojus.
Jurgis Šliogeris
Kadangi ir mes ten esame išgėrę ne vieną puodelį ar kavinuką
kavos, taurę ar butelį „Gintaro kranto“ ar „Gamzos“, tai miela
prisiminti, kaip atrodė kavinė, jos meniu, kokie buvo patiekalai
ir ką rinkomės, kokius gėrimus gėrėme, tiksliau, kokie buvo tais
laikais.
„Neringa“ atsirado politinio atlydžio metu, kai įvairiais kana-
lais, daugiausia per spaudą ir išvykas į artimąjį užsienį, mus jau
pasiekdavo informacija, kas dedasi anapus geležinės uždangos.
Iš Lenkijos, Čekoslovakijos jau skverbėsi nauja spauda, literatūra,
menas, konfrontuojantis su socrealizmu, laisvesnės mintys, ne-
atsiejamos nuo gyvenimo būdo: mados, valgių, gėrimų. Norėjosi
visa tai turėti, patiems išbandyti, nes buvome jauni ir smalsūs.
Be to, daugelis dar iš tėvų buvo girdėję apie prieškario Kauno
kavines ir jų publiką. Mums, septintojo dešimtmečio jaunimui
(pirmieji „Neringos“ lankytojai taip ir buvo vadinami – „šestide-
siatnikai“), irgi norėjosi tokių diskusijų, bendravimo. 1959–1963
m. Vilniuje buvo atidaryta ne tik „Neringa“. Komjaunimo vadai,
norėdami kontroliuoti jaunimą, atidarė „Jaunimo“ kavinę, kurioje
subūrė jaunus muzikantus, ir prasidėjo džiazo laikai. Toje „Jau-
nimo“ kavinėje savo veiklą pradėjo ir V. Ganelinas. Tačiau kaip
ir viskas, ką nuleisdavo partiniai organai, taip ir toji „Jaunimo“
kavinė, veikusi Politinio švietimo namų patalpose, neprigijo, ir
po kelerių metų buvo uždaryta.
Kita vertus, tai buvo savotiškas protestas prieš viską, kas ėjo
iš oficialių sluoksnių. Savotiškas pasipriešinimas buvo šaipyma-
sis iš tarybinių funkcionierių, jų aprangos, jų gyvenimo būdo.
Rengdamiesi stengėmės parodyti savo kitokį mąstymą, siekėme
išsiskirti. Knygoje „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą mano
klasės draugas, dabar Dailės akademijos profesorius T. Bagins-
kas, autorės paklaustas apie išskirtinį kavinės lankytojų įvaizdį,
pasakojo paprastai ir su ironija:
Stengėmės būti elegantiški. Atsimenu, mūsų vyrišką ketvertą
broliai Nasvyčiai pavadino „Modern Jazz Quartet“, nes mūsų apran-
gos stilius jiems atrodė panašus į kvarteto. Mes mėgome tamsius,
juostuotus audinius, tvidą, gerus kaklaraiščius, siauras kelnes,
trumpus paltus (viskas priešinga to laiko sovietinei madai). Rūkaliai
rūkė angliškas pypkes, kimšdami olandišką tabaką. Mano tėvas
sakydavo, kam tokius profesoriškus drabužius nešioji, juk esi jaunas
žmogus, o atletiškas skulptorius Valaitis juokdavosi, kad mes už
keturių švarko sagų savo menkus kauliukus slepiame.
Dar mus vadino tarakonais (gal dėl tamsios rūbų spalvos)
arba lietsarginiais. Mat sovietiniais laikais lietsargiai buvo
moteriškas aksesuaras, o mes susiradome tokius didelius juodus
vyriškus senelių lietsargius, juos restauravome ir pradėjome su
jais vaikščioti, visus be galo stulbindami. Buvo net toks straips-
nis „Lietsarginiai“, gal žurnale „Kultūra“. Suprantama, stipriai
išsiskyrėme, bet to ir norėjome, nes savo išskirtinumu atsiribojome
nuo sovietinės tikrovės absurdo.
Visuose dabartiniuose atsiminimuose apie „Neringą“ būtinai
minimas legendinis profesorių staliukas, prie kurio tikrų profe-
sorių ne tiek jau daug ir buvo. Prie jo sėdėdavo mūsų, ano meto
jaunuolių, ką tik baigusių aukštąsias mokyklas, tėvų kolegos ir
bendraamžiai, pergyvenę trėmimus, karus ar šiaip išlikę Lietuvo-
je. Todėl tiksliau tą kompaniją reikėtų vadinti senelių (nemėgstu
dabar populiaraus senjorų pavadinimo), o ne profesorių kompa-
nija. Prie jų prisidėjo ir to meto vidurinioji karta, kurios dabar likę
ne tiek jau daug. Buvo ten ir jaunuolių kompanijų (dabar jiems
jau po 80). Visi normaliai bendravo, ir daugelis vienas kitą paži-
nojo. Tas pats B. Gorbulskis ar prof. K. Daukšas mielai prisėsdavo
prie mūsų ir laidydavomės „špilgomis“, Prof. Kazys Daukšas mėgo
tiek universitete, tiek Chemijos institute, taip pat ir „Neringoje“
visus vaišinti savo gamybos vermutu*. O profesorių stalo senbu-
vis Bronys Savukynas už mus tebuvo tik keletu metų vyresnis, o
dabar ir jį jau pergyvenome.* Prof. K. Daukšo vermuto receptą publikuosime kitame „Vyno žurnalo“ numeryje.
R e s t o r a n a i
58
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Tuomet niekas nevartojo dabar visur klijuojamų etikečių:
elitas, žvaigždės. Visokie epitetai atsirado jau šiais laikais, kai iš
profesorių kartos nieko neliko, o buvę jaunuoliai patys tapo pro-
fesoriais – o jų tikrai suskaičiuosime gerokai daugiau, nei anų.
Kodėl „Neringa“ buvo kavinė, o dabar tapo restoranu? Seniau
buvo priimta restorane stalus padengti baltomis staltiesėmis:
jei jų nėra, tai įstaiga buvo nelaikoma restoranu. Restoranuose
stalai solidūs, masyvesni, kėdės irgi atitinkamos, kaip ir dera
valgomajame. O štai kavinėse baldai buvo paprastesni, lengves-
ni, stalai be staltiesių. Prie jų rimtai valgyti buvo tikrai nepatogu,
jie buvo pritaikyti lengvai užkąsti, išgerti kavos su pyragėliu ar
pagurkšnoti kokio likerio, brendžio ar putokšlio (iki šiol vis dar
vadinamo šampanu). Be lengvų kėdučių buvo ir minkštasuolių.
Atsimenu vieną iš pirmųjų savo kelionių po nepriklauso-
mybės atgavimo į Erlangeno universitetą, pas profesorių. Tada
ilgai vaikščiojome su ponia profesoriene ieškodami tinkamo
restorano pietums: mums neįtinkančiuose restoranuose nebuvo
staltiesių arba jos buvo ne baltos.
Dabar ir pas mus jau viskas pasikeitė, ir visa tai nebūtina,
galima pietauti ne tik be baltų staltiesių, bet ir maistą vietoj
lėkščių patiekti ant šiferio lakštų (kažkada tai buvo tik stogų
danga). Daugelis valgymo įstaigų gali vadintis restoranais, nors
ir su plastikinėmis kėdėmis. Bėga laikas, keičiasi žmonės, kinta ir
papročiai.
„Neringos“ klestėjimo laiku dar buvo prisimenami prieška-
riniai laikai, kai kas laikėsi ir anos, tarpukario Lietuvos (prisime-
nant Europos), stiliaus ir papročių.
Ir vis dėlto „Neringa“ sovietmečiu buvo kur kas daugiau nei
paprasta kavinė. Tai buvo intelektualų susibūrimo vieta, erdvė,
kurioje buvo dalijamasi kultūrinėmis, filosofinėmis, kartais ir po-
litinėmis žiniomis, tai buvo unikalus reiškinys, neturėjęs analogų
tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Gal todėl visuose atsiminimuose
daugiausia kalbama apie intelektualiąją veiklą ir tik kartais užsi-
menama apie tai, ką valgėme ir gėrėme.
Vyno ir kitų gėrimų vartojimo kultūra daugiausia buvo kopi-
juojama iš literatūros. To meto Vakarų autorių romanuose buvo
minima daug įvairių gėrimų, pagal tai ir bandėme rasti atitikme-
nis savo sąlygomis.
Meniu „Neringoje“ buvo panašus kaip ir kitose kavinėse
ar restoranuose. Joje, skirtingai nuo restoranų, nebuvo baltų
staltiesių, silkės ir degtinės. Kai kas nors panorėdavo silkės su
virtomis bulvėmis ir degtine, kviesdavo eiti valgyti į „Vilniaus“
restoraną kitoje prospekto pusėje.
Restoranų meniu, kaip ir aukštųjų mokyklų programos,
buvo „sąjunginiai“, gal tik Kauno „Tulpė“ pasižymėjo savitumu,
išlikusiu iš tarpukario Lietuvos laikų. Vilniuje tokio paveldo po
karo neišliko.
Pasakysiu tiesiai, kiekviena kompanija „Neringoje“ valgydavo
pagal savo galimybes, o rinktis buvo iš ko. Neatsimenu jau, ar
visi šie patiekalai būdavo kiekvieną dieną, tačiau buvo: eršketas,
eršketas su krienais, juodieji ir raudonieji ikrai, ungurys, krabai
drebučiuose, įvairiausios salotos – krabų, „Neringos“, „Sostinės“,
„Lietuviškos“, – įvairi šalta mėsa, kiaušiniai su majonezu ir be
jo. Pirmieji patiekalai, kaip kavinėje, tebuvo sultiniai ir saldžios
sriubos (prieškariu saldžios vaisių sriubos buvo gaminamos ir
daugelio miestiečių namuose).
Antrųjų patiekalų „Neringoje“ irgi buvo daug, tačiau populia-
riausi buvo bulviniai rageliai grybų padaže, omletai, varškėčiai ir
blyneliai su mėsa ar su varške. Valgiaraštyje žuvies patiekalai buvo
įvardinti tiesiog „Virta žuvis virta lenkiškame (ar olandiškame)
padaže“. Kai ta žuvis būdavo sterkas, jos valgytojų padaugėdavo.
Vis dėlto dažniau rinkdavomės mėsiškus patiekalus, popu-
liariausi buvo bifšteksai, natūralus ar „angliškai“, befstroganovas
(taip buvo rašoma to laiko „Neringos“ meniu), na ir aišku, dabar
jau legenda tapę kotletai „Neringa“ ir „Kijevo“.
Vienas iš profesorių stalo ilgaamžių kalbininkas, kultūrologas
Bronys Savukynas net buvo surašęs jų valgymo taisykles.
Vis dėlto pagrindinis „patiekalas“ buvo kava. Nors meniu kavos
rūšių buvo nemažai, užsisakydavome paprastos juodos ir dažniau-
siai visą kavinuką. Kuomet norėdavosi geresnės kavos, užsisakyda-
vome „dvigubą“. Kaina tikrai buvo dviguba, o kokybė ...
Apie espresą tada dar nebuvo girdėta. Geriausias variantas
buvo turkiška kava, su tirščiais. Nuo tų laikų vis dar išlikęs pa-
protys kavą užplikyti puodelyje: įberiama pora šaukštelių maltos
kavos ir užpilama verdančiu vandeniu. Lenkijoje toks kavos
gamybos būdas yra „įteisintas“ ir restoranuose ar baruose, greta
espreso, meniu nurodoma ir kawa parzona.
Prie kavos, pagal prieškario papročius, būdavo valgoma
pyragaičių, plaktos grietinėlės, geriama likerio. Vasarą prie kavos
užsisakydavome ledų (plombyro).
Iš gėrimų daugiausia mėgdavome užsisakyti vyno. Vynas
„Neringoje“, kaip ir parduotuvėse, būdavo bangomis, tai yra kokio
atveždavo.
R e s t o r a n a i
Lietsarginiai Virgilijus Čepaitis ir Jurgis Šliogeris 1962 m.
59
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
R e s t o r a n a i
„Neringoje“ buvo vynuogių vyno bangos: sausų ar pusiau
sausų, pusiau saldžių ir natūralių vaisių ir uogų. Labiausiai
įsimintini pavadinimai ir markės buvo tokios: iš baltųjų – mol-
daviški „Pino“, „Fetiaska“, „Aligote“, bulgariški „Dimiat“, „Misket“,
„Aligote“, „Rizling“, lietuviškas „Gintaro krantas“ (priešingai
Andriaus užkalnio teigimui, tai buvo sausas obuolių vynelis, o ne
stiprintas „rašalas“), gruziniškas „Tviši“, vengriški „Debroi harsle-
velu“, „Furmint“, „Leanyka“; iš raudonųjų – bulgariški „Gamza“ ir
„Mavrud“, gruziniški „Teliani“, „Mukuzani“, vengriški „Egri Bikaver“,
„Nemesz Kadar“ ir kiti.
Kurį laiką „Neringoje“ buvo ir turėjo pasisekimą rumuniški
natūraliai saldūs vynai „Cotnari“ ir „Murfatlar“. Tai aukštos koky-
bės vynai, populiarūs ir žinomi Europoje.
Vyresnioji karta, profesorių stalas, labiau gerbė stipriuosius
gėrimus, armėnišką ar gruzinišką konjaką.
Negalima užmiršti ir vietinių vynų. Pirmiausia jau anksčiau
minėto „Anykščių vyno“ sausojo „Gintaro kranto“. Anykščių
gamykla darė daugiausia natūralų vaisių vyną. ypač populiarus
buvo „Juodoji aronija“.
Lietuviški natūralūs vaisių vynai „Neringoje“ išliko ilgiausiai ir
lankytojų buvo mielai vartojami.
Alaus kavinėse tuomet nebuvo, laimei, nebuvo jo ir „Ne-
ringoje“, nes alus buvo skystas ir nekoks. (Teatleidžia man ano
„žigulinio“ mėgėjai). Stiprūs gėrimai – likeriai, gruziniškas,
armėniškas ar moldaviškas „konjakas“, vėliau pasirodė ir prancū-
ziškas. Vienu metu tapo populiarus vermutas. Jis buvo geriamas
ne kaip kokteilis, o kaip vynas, taurėmis. Labiausiai prisimenu
vermutą, gamintą „Anykščių vyno“ gamykloje. Toje gamykloje
buvo daromi natūralūs vaisių ir uogų vynai „Obuolių“, „Juodoji
aronija“, „Jubiliejinis“, labai populiarūs buvo „Vyšnių“ ir „Juodųjų
serbentų“. Juos švelniai gaubė aureolė vyno, kurį neva gerdavusi
Britanijos karalienė. Kaip teko skaityti kitų šalių vyno žurnaluose,
tokių „Britanijos karalienės mėgstamų vynų“ nemažai būta ir
kitose šalyse.
60
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
R e s t o r a n a i
BRONyS SAVuKyNAS. „NERINGOS“ KAVINėS „KIJEVO“ KOTLETO VALGyMO TAISyKLėS
Einant valgyti „Kijevo“ kotleto, vyrams negalima vilkėti frako, 1. smokingo ir naujo kostiumo. Moterims nepatartina vilkėti balinės arba naujos suknios.Apsirengti reikia taip, kaip einant dažyti tvoros – vis tiek išsitep-2. site ir išsitaukuosite.„Kijevo“ kotleto negalima pradėti valgyti inteligentiškai, – su 3. peiliu ir šakute, o tik kolūkietiškai – viena šakute.Pjaunant Kijevo kotletą peiliu, įkaitęs sviestas fontanu užtrykš 4. jums ir jūsų kaimynams ant rūbų, veido ir net plaukų, bet dėl to vyriškiams su skrybėle prie stalo nederėtų sėdėti.Popieriaus nuo vištos kauliuko nenuimkite ir nerašykite ant jo 5. skundų.Kaire ranka prilaikykite kauliuką, o šakute pradurkite kepsnį prie 6. kauliuko, - taip iš jo ant staltiesės gražiai ištekės ištirpęs sviestas.Dabar galite pradėti demonstruoti savo inteligentiškumą: 7. valgyti peiliu ir šakute, tik nepjaukite kepsnio per pusę kaip koks kaimo gagris, – atvės ir praras savo skonį. Pjaukite mažais kąsneliais, padažykite į sviestą ir mėgaukitės. Negražu garsiai čepsėti.Nesugalvokite užsisakyti prie „Kijevo“ kotletų šviežių daržovių 8. salotų, – neskanu, netinka, negražiai atrodo ir pats atrodysite it kaliausė darže.Nevalgykite „Kijevo“ kotleto išdidžioje vienatvėje – nebus ko 9. apipurkšti karštu sviestu ir su kuo pasidalinti skaniais ir kitais įspūdžiais.Kategoriškai nevalgykite „Kijevo“ kotleto neužgerdami vynu. 10. užgerti ir daugiau išgerti patartina darbo dienomis ir visomis progomis. „Kijevo“ kotletas ne žuvis, ir baltas vynas prie jo netinka. Taurė 11. „Gamza“ – ir „Neringos“ „Kijevo“ kotletas taps rojaus ambrozija ir nektaru.
PABAIGAI
„Neringa“ – vienintelė iki šiol išlikusi ir nepasikeitusi nuo
pat atidarymo kavinė-restoranas, turėjusi savo lankytojus,
savitą stilių, interjerą, pagaliau savo dvasią. Kitos kavinės ir
restoranai ne tik Vilniuje, bet ir laikinojoje prieškario sostinėje
išnyko arba pasikeitė neatpažįstamai. „Neringa“ visus pergy-
veno ir išliko tokia pat kaip jaunystėje, 1959 metais. Vis dar
svarstoma, kaip atsirado ši kavinė, ir, svarbiausia, kodėl per
55 metus neišnyko kaip visos kitos Vilniaus kavinės ir restora-
nai, buvę šeštajame ir septintajame dešimtmetyje. Anas irgi
projektavo tuomet žinomi architektai, jos irgi buvo populiarios,
bet išnyko taip, kad mažai kas ir prisimena apie jų egzistavimą.
Tai restoranai „Vilnius“, „Palanga“, „Dainava“, kavinės „Dainava“,
senoji „Rūta“ prie „Vilniaus“ restorano ir vėlesnė „Literatų sve-
tainė“, „Jaunimo“ kavinė, buvusi džiazo meka, Vilniaus gatvėje
(tada Liudo Giros), „Tauras“ (nemaišyti su alaus baru „Tauro
ragas“). Visi buvo įsikūrę centre, o kur dar naujuose rajonuose
buvę restoranai.
Viskas labai paprasta: „Neringos“ autoriai Algimantas ir Vy-
tautas Nasvyčiai buvo ne tik talentingi architektai, bet ir žinojo,
kaip savo kūriniui užtikrinti ilgą gyvenimą. Dėl jų autoriteto ir
įtakos 1970 m. lapkričio 5 d. „Neringos“ interjeras buvo įtrauktas
į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų valstybės, sąrašą.
Linkiu, kad Vilniuje atsirastų daugiau tokių vietų ir kad
dabartiniai jaunuoliai galėtų po 50-ties metų grįžti į savo jaunų
dienų restoranus ir kavines.
61
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
62
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
1 8 5 5 m e t ų g r a n d C r u k l a s i f i k a c i j a
Pasivaikščioti po Soterną ir Barsaką
Arūnas Starkus
„Château d‘yquem“ ūkis (I GCC Superieur) – garsiausias saldaus vyno gamintojas pasaulyje, įsikūręs aukščiausioje Soterno vietoje.
Saldūs baltieji Soterno ir Barsako vynai, padaryti iš
‘Semillon‘ ir ‘Sauvignon Blanc‘ vynuogių, klasifikuoti 1855 metais kartu
sausais raudonaisiais Medoko vynais. Puikioje terroir šiandien daromas
didingas saldus vynas, bet daugelis ūkių išnaudoja žemės
potencialą ir sauso baltojo gamybos plėtrai.
63
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
1 8 5 5 m e t ų g r a n d C r u k l a s i f i k a c i j a
Saldus vynas daromas iš kekerinio puvinio (lot. botrytis cinerea) apniktų sudžiūvusių vynuogių, kuriose cukrus pasiekė maksimalią koncentraciją, o aromatą papildė medaus, vaistinių žolelių tinktūros, minkšto pelėsinio sūrio žievelės, džiovintų abrikosų ir persikų natos.
„Château Guiraud“ ūkio (I GCC, Soternas) savininkas Xavieras Planty pasakoja apie baltojo sauso vyno brandinimą ąžuolo statinaitėse ir batonage techniką – kas porą savaičių vykdomą mielių nuosėdų sujudinimą, suteikiantį vynui grietinėlės tekstūrą.
Vabzdžių namelis ekologiniame „Château Guiraud“ ūkyje (I GCC, Soternas).
Bordo vyndariai skina vynuoges nedide-liais, vientisais, pagal terroir suskirstytais ploteliais, fermentuoja atskirai ir po to maišo. Spalio mėnesį vyninėje verda ak-tyviausias gyvenimas. „Château Guiraud“ (I GCC, Soternas).
64
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Minerališkas vynas ir brandintas sūris
„Džiugas“
Arūnas Starkus
Apie minerališkumą vyne esama visokių nuomonių. Skeptikai
sako, kad akmenys neturi skonio, kurį galėtume pajusti vyne. Tačiau net ir neturintį skonio
minerališkumą, kaip kokybiško vyno požymį, atpažįsta vyno gėrėjai, ir jis labai svarbus vyną
derinant su maistu, nes nekeičia maisto skonio. 24 ir 36 mėnesius brandinto „Džiugo“
sūrio skonio keisti tikrai nereikia. O gal minerališkas vynas padės
atskleisti naujų jo skoninių savybių?
s ū r i s
Prancūziškai ispaniškos raudonosios vynuogės ‘Grenache/
Garnatxa’ galėtų pretenduoti į minerališkiausiųjų trejetuką.
Kai derlingumas mažas, saldų vyšnių kvapą nuslopina priesko-
nių, šlapio akmens kvapas, o burnoje atsiranda to nepakartoja-
mo skalūno šiurkštumo, sudėtingumo, kuris smegenims siunčia
signalus, virstančius intelektualiu pažinimo, atpažinimo ir jutimo
malonumu.
24 MėNESIuS BRANDINTAS „DžIuGAS“ kvepia pasu-
komis, grietine, agrastų uogiene. Burnoje kietas, trapus, sodriai
sūrus su skrudintų lazdyno riešutų skoniu.
‘GRENACHE/GARNATXA‘. Stiprus, minerališkas „Pares Balta
Hisenda Miret Garnatxa Penedes DO 2012“ atakuoja ir tirpdo
tuo nematomu minerališkumu ir alkoholiu, riešutus praskiedžia
prieskoniais, slyvomis ir nuplauna galutinai. Apie vyno taninus,
kaip ir reikia tikėtis, kalbėti nebetenka, sūris su jais puikiai susi-
doroja. Burna lieka švari, atvira naujiems pojūčiams.
BAROLO spalva klaidina: ji šviesi, greitai ruduojanti, o pats
vynas yra galingas, taniniškas, svarus ir ilgaamžis. Pjemontiečiai
pastaruosius metus ėmė masiškai kalbėti apie atskirų vynuogy-
nų savybes ir vis dažniau vyną išpilsto į butelius nemaišytą, taigi
išlaikydami vienam vynuogynui būdingą minerališkumą.
„Elvio Cogno Cascina Nuova Barolo DOCG 2010“ turi daug
taninų, todėl sūris jų nepanaikina, o susipina su jais į savotišką
pynę, suktinį, kuriame kaip karuselėje smegenys fiksuoja pieniš-
kas, riešutiškas, slyviškas, erškėtrožių uogienės natas, ir burnoje
lieka kiek pilnesnė tekstūra. Tai jau valgymas, maistas. Tokio
sūrio drožlės bet kurias salotas pavers barolo draugu.
Atrodytų, nieko nėra banalesnio už ‘MERLOT‘ IR ‘CABERNET
SAuVIGNON‘ mišinį, tačiau kai jį sumaišai su ‘Montepulciano
d‘Abruzzo‘, gauni stilingą, šiek tiek vaisiškesnį, elegantišką,
švelnų „superabrucietį“, kuris, atrodo, sukurtas gerti su maistu.
„Masciarelli Castello di Semivicoli Rosso 2011“ – prie senos
bažnyčios ir rūmų besiglaudžiančio vynuogyno, kurį nuolat
65
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
s ū r i s
vėsina kalvų viršūnes kedenantis vėjas, vynas. Ąžuolo, kedro,
baltos kavos natos ir gaivus, lengvas skonis susilieja su panašaus
vaisiškumo 24 mėn. sūriu. Jokio pasipriešinimo, visiška harmoni-
ja, juntamas juodųjų serbentų, vyšnių ir pasukų poskonis. Tinka
verslo susitikimui paįvairinti.
ELZASO BALTASIS. Po trijų raudonųjų pabandykime bent
vieną baltąjį. Kai kalbame apie minerališkumą, negalime rinktis
mažose ąžuolo statinėse brandinto baltojo, nes saldžių priesko-
nių ąžuolo statinės aromatai ir kiek šiurkšti tekstūra maskuoja
vyno minerališkumą. Jau pastebėjome, kad su brandintu sūriu
reikia gana svaraus ir kvapnaus, kokybiško vyno, todėl pagal-
bos ieškome Elzase. Kiekvienas, paragavęs gero Elzaso vyno,
prisimins terroir įspūdį, stipresnį už vynuogių veislių požymius.
„Zind-Humbrecht Zind Z009“ patenka į stalo vyno kategoriją,
nes garsusis vyndarys į vyną greta regionui būdingų ‘Pinot Auxe-
rois‘ įmaišo ir čia nepageidaujamų ‘Chardonnay‘. Todėl tipiškas
regionui baltų vaisių kompoto, obuolių, citrinos žievelių, cukatų
aromatas sumišęs su riešutų natomis, nektarinais. Burnoje kal-
kingas, kiek sūrokas ir ne visai sausas pojūtis. 13 proc. alkoholio
dera su gaivia rūgštimi. Šio vyno gurkšnis su „Džiugu“ iškart
parodo, koks baltojo vyno atveju svarbus saldumas ir svarumas:
jie atsveria sprangią vyno tekstūrą, atsilaiko tol, kol sūris ir vynas
ištirpsta burnoje, palikdami tik malonius pieno, gėlių, riešutų
tonus ir gaivą burnoje. Neapsunkinantis derinys. Aperityvinis.
36 MėNESIuS BRANDINTO „DžIuGO“ aromatas
intensyvus, tamsus, kompleksiškas. Trapus ir dar kietesnis, su
traškiais druskos kristalėliais. Aitresnė sūriška pabaiga, tankesnis
ir tamsesnis.
BAROLAS tirpdo ir net kiek nusileidžia sūriui. Šis pagauna
vyną savo dūmiškomis natomis, o burnoje lieka sotumo, pilna-
tvės pojūtis su krisleliu alkoholio. Vakarą norisi pabaigti cigaru
arba stipria kava.
‘GARNATXA‘ taninai išnyksta, nes „Džiugas“ stipresnio charak-
terio, jis atsiskleidžia vyno sąskaita, tampa skalsesnis, ir palieka
burnoje saldymedžio, juodos arbatos su jazminaičiais poskonį.
Bendras vyno ir sūrio kūrinys.
‘MERLOT‘, ‘CABERNET SAuVIGNON‘, ‘MONTEPuLCIANO‘. Po
gero derinio su 24 mėn. brandinimo sūriu su nerimu laukiame
gurkšnio „Castello di Semivicoli Rosso“ su 36 mėn. brandintu
sūriu: sūris burną pripildo sūrumo, aitrumo ir riešutų. Visgi vy-
nas „kerpa“ netikėtu rakursu, kaip ir kitais atvejais nuplaudamas
seno sūrio aitrumą, tačiau palikdamas riešutų, fermos, miško
paklotės ir kitokius brendimą primenančius kvapus su maloniu
sūrumo pojūčiu. Praverstų vynuoginis pomidoras su lašeliu
balzamiko acto.
ELZASO BALTASIS. Sūris ir vynas susiremia: „Džiugo“ dūmas,
druskos kristalai, beveik mėsiškas skonis ir gaivi rūgštis, kalkin-
gas vyno skonis. Pabaiga labiau intelektuali, nei hedonistiška –
labai gaivus, plieninis vyno skonis, kuriame svarainių natos su-
sipina su sausinančia, kalkinga sūrio tekstūra. Tarp dantų trakši
druskos kristalėliai. Tokį derinį geriausia papuošti egzistencine
poezija. Puikiai tinka žmonėms, kurie vertina gerą sūrį ir šį tą
supranta apie vyną.
66
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Laki vaizduotė mane baugino ir pasirenkant filmą „Steak (R)evo-
lution“. Jo režisierius Frankas Ribière‘as, žinomas kaip siaubo
filmų kūrėjas, susuko filmą apie mėsą nuo gyvulių auginimo iki
jų suvalgymo. Mėsinės, mėsininkai ir šefai bei mėsos valgytojai –
atrodo, baisiau nebūna. Tačiau tai, ką pamačiau, buvo galima
pavadinti vienu žodžiu. Tai buvo meilė. Meilė savo tradicijoms,
meilė šeimai, meilė gyvūnams, gamtai, darbui, meilė šaliai, virtu-
vei, kolegoms, draugams – visiems. Nors pirminės filmo versijos
trukmė buvo daugiau nei 2 valandos, tačiau žiūrint ją ne tik kad
laikas neprailgo, atrodė, kad dalyvauji tose diskusijose ir net
ragauji. Trūko tik vyno taurės. O jo tikrai užsimanai, nes ekrane
maistas fantastiškas, norisi jį užgerti.
Galimybė susitikti su režisieriumi nebuvo atsitiktinė. Nuos-
tabaus kino festivalio „Kino pavasaris“ organizatoriai suderino
mūsų susitikimą, kai nutarėme, kad būtent šį filmą „Vyno klubas“
pristatys šiųmetėje festivalio programoje. Tiesa, teko jį kiek
sutrumpinti, kad žiūrovai nenumirtų badu ir spėtų po seanso
pavalgyti. Pasisekimas buvo milžiniškas! Nepamenu, kad žiūro-
vai būtų tiek kalbėję apie gurmaniškus filmus, kad po festivalio
skambintų ir prašytų pratęsti tokių filmų seansus su vakarienė-
mis ar tik prie vyno taurės. Apie tai ir dar daugiau pasišnekėjome
su Franku Ribiere‘u ir jo žmona Vérane Frédiani.
· R. S. Kaip gimė šis filmas? Kodėl taip staiga nuo siaubo filmų prie tradicijų, jų puoselėjimo, mokymo ir išsaugoji-mo?
Fr. R. Mano šeima turėjo fermą. Sakau „turėjo“, nes visai ne-
seniai teko ją parduoti. Numirė mano tėtis ir dėdė, likau vienin-
telis, galėjęs ją prižiūrėti. O jūs pažiūrėkite į mane, ar aš panašus
į tokį? Aš – kino žmogus, keliauju ir filmuoju. Filmą nusprendė-
me sukurti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, norėjau įamžinti savo
šeimos aistrą ir didžiulę meilę gamtai ir gyvūnams. Pirmuose ir
paskutiniuose filmo kadruose jūs matote mano šeimą. Iš kitos
pusės, domiuosi mėsa ir puikiai pažįstu garsųjį prancūzijos mėsi-
ninką yves-Marie Le Bourdonnecą. Abu nusprendėme, kad reikia
parodyti pasauliui, kokia mėsa yra „teisinga“ kepsniui, kad ne
prancūziška limuzinų mėsa tinka geriausiai, kokios mėsos būna
ir kaip atpažinti gerą mėsos gabalą. Kaip jūs mokėte žmones
apie vyną, taip mes nusprendėme mokyti apie mėsą.
· R. S. Ar seniai prancūzai taip domisi mėsos kokybe? Ar jie iš tikrųjų supranta, kas yra gera mėsa?
F. R. Negaliu pasakyti, kad prancūzai labai domisi mėsa. Taip,
mes sukuriame įvaizdį, kad esame vyno ir virtuvės šalis. Iš tikrųjų
savo šefais ir vyndariais, šnekomis ir domėjimusi, esame prie-
kyje. Bet dauguma supranta tik apie vyną, o apie mėsą – labai
mažai. Kai pabandžiau restoranuose klausinėti, iš kur mėsa, iš
kokios gyvulio dalies, kas augintojas, į mane žiūrėjo kaip į išpro-
tėjusį. Kai paklausi apie vyno regioną ar vyndarį, viskas gerai, bet
jei paklausi apie mėsą, tu jau keistuolis. Tačiau dabar žmonės jau
pradėjo domėtis ir mėsa, bet tikrai visai neseniai.
· R. S. O ar apie vyną prancūzai išmano daug? Paste-bėjau, kad vyno jūs geriate nemažai, bet ant kasdienos stalo labai dažnai stovi „raudonas-baltas, sausas-saldesnis“ vynai. gal tik tarp mūsų, besisukančių maisto ir gėrimų srityje, atrodo, kad daug žmonių domisi?
Apie kepsnį kitaip…
Rasa Starkus
Filmo žiūrėjimas kino teatre paprastai neatsiejamas nuo spragėsių
ir kokakolos. Tiesiog tai jau tapo įprasta. Visos reklamos, visi siužetai apie žmones,
žiūrinčius filmą, vaizduoja juos įsistebeilijusius į ekraną ir saujomis valgančius spragėsius iš milžiniškos
dėžės bei užsigeriančius litru virškinimą sutvarkančio gėrimo. Nežinau kodėl, bet kai pamatau
tokį vaizdą, mane supykina. Gal kad turiu itin lakią vaizduotę ir įsivaizduoju save
kiekvieną kartą vis priaugančią tą dėžę spragėsių su litru kolos. O kadangi
filmus mėgstu, tai greitai galėčiau prikaupti daug dėžių.
i n t e r v i u
67
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
i n t e r v i u
Frankas Ribiere’as, Rasa Starkus ir Mheras Gevorkjanas
68
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Fr. R. Tai tiesa, daugumai svarbu pavalgyti. Kaip ir daugelyje
šalių, tik daliai žmonių įdomu, ką jie valgo ir geria, nes jie tuo
domisi ir tai vertina. Vieni nori tik pasirodyti, kad domisi, kitiems
tai rūpi iki širdies gelmių.
· R. S. Kiek teko aplankyti šalių, restoranų?
F. R. Esu be galo laimingas, kad būtent kuriant filmą teko
aplankyti apie 400 restoranų įvairiausiose šalyse. Argentina, Bra-
zilija, JAV, Kanada, JK, Ispanija, Italija, Švedija, Belgija. Sutikau
fantastiškų šefų. Paragavome apie 500 kepsnių iš skirtingų 60
veislių gyvūnų. Jie buvo ruošiami 8 būdais. Nemažai sužinojau,
atradau naujų skonių, pamačiau įvairių mėsos ruošimo paslap-
čių. Atradau tai, ko net susapnavęs nebūčiau.
· R. S. Filmas edukacinis. Ar pats daug ko išmokot?
Fr. R. Kaip ir sakiau, išaugau šeimoje, kuriai gyvūnai ir ferma
buvo kasdiena. Tačiau tai, ką pamačiau keliaudamas, iš tikrųjų
privertė susimąstyti. Bendravimas su gyvūnais, masažavimas,
muzikos jiems parinkimas, jų šėrimas, žaidimai. Kova už tradi-
cijas ir išlikimą. Bei... išsiskyrimas. Matydavau tėvo akyse ašaras,
kai veždavo išaugintus galvijus į skerdyklas, jausdavau įtampą
aplinkoje, kai artėdavo ta diena. Tą patį jutau ir kitose fermose,
net ten, kur galvijų daug daugiau. Tačiau daugelis augintojų
bando surasti paguodą filosofuodami apie išlikimą gamtoje,
apie afrikiečių religijas, kurios pateisina mylimo gyvūno išėjimą
išvengiant senatvės kančių. Sutikau ir medikų, su kuriais diskuta-
vome, kad žmogui mėsos reikia vis mažiau ir mažiau, todėl ir gy-
vūnų skersime mažiau. Nes žmogaus smegenys jau išsivysčiusios
tiek, kad joms nebereikia tiek proteinų, baltymų. Galbūt todėl vis
daugiau žmonių pasirenka kitokį maistą nei mėsą.
· R. S. Kaip prancūzai reagavo į filmą? Čia gi aiškiai paro-doma, kad ne prancūziška limuzinų mėsa geriausia...
Fr. R. Hm, žinoma, jiems nepatiko, kad mes, būdami prancū-
zai, pirmąją vietą paskyrėmė ne limuzinų mėsos kepsniui. yves-
Marie turėjo nemalonumų prancūzų mėsininkų asociacijoje.... Bet
tie, kas domisi gurmė gyvenimu, puikiai suprato, kad tai filmas ne
apie Prancūziją, o apie kepsnius ir jų skonį. Galiausiai tikiuosi, kad
filmas nugalėjo, net prancūzai jį pripažino ir įvertino.
· R. S. Tai kas yra geras kepsnys? Kokia mėsa yra geriau-siai tinkama stebuklingo skonio kepsniui?
Fr. R. Vienu žodžiu atsakyti neįmanoma. Reikia pažiūrėti
filmą. Pamatysite, kokie skirtingi augintojai, galvijai ir kokie
skirtingi kepsniai. Kiekviena šalis, kiekvienas augintojas turi savo
mažų paslapčių ar subtilybių, kaip auginti, šerti gyvulius, kaip
brandinti, paruošti, apdoroti mėsą. Tačiau visi jie tvirtina kelis
panašius dalykus, apie kuriuos galime trumpai parašyti.
Pavyzdžiui, netiesa, kad tik jauno gyvulio mėsa yra minkšta
ir skalsi, tinkama tobulam kepsniui. Ir labai įmetėjusio gyvulio
tinkamai prižiūrėta ir sutvarkyta mėsa gali suteikti kepsniui
įstabaus skonio.
Mėsa negali būti liesa. Joje turi būti riebalo, nors jo ir vengia
dauguma viso pasaulio mėsos valgytojų. Kuo riebalas tolygiau,
lyg marmuras, išsidėsto po mėsą, tuo ji skalsesnė.
· R. S. Priaugote svorio? Ar po filmo vis dar norisi mėsos?
Fr. R. Priaugau apie 20 kilogramų, kuriuos teko numesti. Val-
gau aš mėsą, kaip nevalgysi, kai paragauji tokios išskirtinės, kaip
Macusakos jautiena Japonijoje (Matsusaka Wagyu) ar Galisijos
raudonoji (Rubia Gallega) Ispanijoje. Tačiau iš dalies tiesa, kad po
šio filmo galima nebenorėti jos valgyti. Ir ne dėl to, kad čia būtų
kažkas nepadoriai rodoma. Atvirkščiai, dėl to, kad labai gražiai
viskas atrodo, nuo gyvūnų ir žmogaus iki mėsos atrankos ir jos
pardavimo.
· R. S. Kas toliau? Koks bus kitas filmas?
F. R. Šiuo metu su žmona Vérane kuriame filmą apie moteris.
Nežinau, kodėl, bet kilo įdėja sukurti filmą apie moterų įtaką
pasauliui, gurmaniškam ir ne tik. Apie daug siekiančias ir daug
dirbančias moteris, apie jų įtaką vyrams, apie jų aistras, hobius.
Važinėjame po pasaulį ir sutinkame nuostabių asmenybių.
Kartais negali nė įsivaizduoti, kaip tyliai ir kiek daug jos padaro ir
kaip dažnai jos lieka nepastebimos.
· R. S. Pristatysite kitam „Kino pavasariui“?
Fr. R. Nežinau, ar spėsime kitiems metams, tačiau jei tik... Ir
žinoma, jei jį priims visuomenė.
Ir štai jūsų dėmesiui ir jūsų kelionių pagundai geriausių
kepsnių restoranų bei jų savininkų ir šefų, mėsininkų sąrašas:
EL CAPRICHO,1. Chimenesas de Chamusas, Ispanija –
Jose Gordonas;
HAWKSMOOR,2. Londonas, JK – Timas Wilsonas, šefas
Paulas O‘Dowdas;
SATOu,3. Tokijas, Japonija – M. Satô;
PETER LuGER,4. Bruklinas, JAV – Jody Storchas;
JOE BEEF,5. Monrealis, Kanada – Davidas McMillanas ir
Fredas Morinas;
MAISON BRAS,6. Lagjolis, Prancūzija – Lucienas Conque-
tas;
CABANA LAS LILAS,7. Buenos Airės, Argentina – Alfonso
Nieva;
TEMPLO DA CARNE,8. San Paulas, Brazilija – Marco Bassi
(praėjus keleriems mėnesiams po filmavimo, Marco
Bassi mirė nuo vėžio, tačiau restoranas išliko tarp ge-
riausiųjų);
AG, 9. Stokholmas, Švedija – Johanas Jureskogas;
OFFICINA DE LA BISTECCA, 10. Pandzanas, Italija – Dario
Cecchini.
i n t e r v i u
69
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
70
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Toks gaminimo būdas remiasi žiniomis, kad alkoholio virimo
temperatūra yra žemesnė (78,5 ⁰C) nei vandens (100 ⁰C), taigi
jis turėtų išgaruoti kur kas greičiau už vandenį. Tačiau dar 1984
metais į maisto gamybos technologiją besigilinantis autorius
Haroldas McGee knygoje Apie maistą ir jo gaminimą: virtuvės
mokslas ir tradicijos pabrėžė, kad nė vienas iki šiol žinomas mais-
to gaminimo būdas neužtikrina, kad patiekale neliks alkoholio.
Šiek tiek vėliau, 1992-aisiais, Amerikos mokslininkai iš
žemdirbystės maistingųjų medžiagų duomenų laboratorijos
atliko tyrimą „Alkoholio išlikimas ruošiant maistą“. Buvo detaliai
analizuojamas maistas, pagamintas šešiais skirtingais būdais:
ilgai ir lėtai (7 val.) virta jautiena, trumpai (20 min.) virta vištiena,
30 min. orkaitėje keptos austrės, per naktį šaldytuve laikytas ne-
keptas pyragas, desertas, ant kurio užpiltas ir uždegtas alkoholis
(flambé metodas) bei padažas, pagamintas su „Grand Marnier“
apelsinų likeriu.
Rezultatai parodė, kad, pavyzdžiui, flambé deserte ir nekep-
tame pyrage lieka 74 proc. alkoholio, o padaže – net 84 proc.!
Verdant ar kepant po 15 min. lieka 40 proc., po 30 min. lieka 35
proc., po valandos – 25 proc. ir tik po dviejų su puse valandos
lieka 5 proc. alkoholio. Tad akivaizdu, kad kuo ilgesnis virimo ar
kepimo laikas, tuo mažiau grynojo alkoholio lieka, ir galėtume
sakyti, kad maždaug po trijų valandų visas alkoholis išgaruoja.
Tarkim, prancūziškai svogūnų sriubai keturiems žmonėms
reikia pusės butelio (375 ml) raudonojo vyno, kuriame yra 18
g alkoholio. Pagal receptą verdant sriubą 30 minučių, sriuboje
alkoholio lieka 6,3 g, vadinasi, kiekvienam po 1,6 g alkoholio,
arba 0,03 promilės. Taksi vairuototojai ir pradedantys vairuotojai
tokio patiekalo privalėtų atsisakyti. žinoma, ar alkoholio maiste
yra 0 proc. ar 10 proc. daugumai suaugusių žmonių nėra itin
svarbu, ir susimąstome nebent tada, kai maistas yra skirtas vai-
kams, turime sveikatos sutrikimų, taip pat dėl religinių ar etinių
sumetimų.
Tačiau faktas, kad alkoholis gali suteikti maistui savito
kvapo ir skonio, išlieka nepakitęs. Tad kaip išspręsti problemą?
Paprastai! Brendį keiskime baltųjų vynuogių, obuolių, persikų
sulčių bei vandens mišiniu, apelsinų likerį – apelsinų sultimis ar
jų koncentratu, amaretą – migdolų ekstraktu, o raudonąjį vyną –
raudonųjų vynuogių, spanguolių sulčių, vištienos, jautienos, gel-
delių, daržovių sultinių bei acto mišiniu*. Visa tai naudodami
galėsime būti ramūs, kad tikrai neapsvaigsime suvalgę daugiary-
žį ar jautienos troškinį.
Ar alkoholis tikrai išgaruoja
ruošiant maistą?
Milda Sužiedelytė
„Nomos“ restorano šefas danas René Redzepi siūlo
gaminant daugiaryžį įpilti baltojo vyno ir leisti jam iki galo išgaruoti.
Britų šefas ir restoranų savininkas Gordonas Ramsey‘s neleidžia į padažą dėti pomidorų,
kol alkoholis vyne neišvirė, o garsusis Jamie Oliveris teigia, kad Bolonijos spagečiai
(Spaghetti Bolognese), gaminami su raudonuoju vynu, puikiai tinka
vaikams. Virtuvės guru mus moko kelioms minutėms padidinti
viryklės ugnį, „kad išgaruotų visas alkoholis“, palikdamas
tik kelis ypatingus kvapus.
* Maisto tinklaraštyje What’s Cooking America pateikiama per trisdešimt skirtingų gėrimų ir jų alternatyvų maisto ruošimui.
m a i s t o r u o š i m a s
71
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
m a i s t o r u o š i m a s
72
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Vyno čempionate išrenkami geriausi vynai Lietuvos rinkoje.
Konkursą organizuoja Lietuvos someljė asociacija. Čempio-
nate dalyvauja vynai ir juos įvežančios į šalį įmonės. Platintojų
pateiktus vynus vertina speciali žiuri, sudaroma iš geriausių
šalies vyno degustuotojų.
Per dešimt metų įvertinti 2 366 vynаi, juos pateikė 46 vyno
tiekėjаi, vertinimo komisijoje dirbo per 60 vertintojų. Keitėsi
vynai, jų derliaus metai, keitėsi ir importuotojai, taisyklės bei
vertintojai.
IMPORTuOJANČIOS ĮMONėS IR Jų PATEIKTI VyNAI
Pirmuose dviejuose čempionatuose kiekviena dalyvaujanti
įmonė galėjo pateikti bet kokį vynų skaičių bet kokiose katego-
rijose. Trečiaisiais metais skaičių jau teko apriboti, nes vynų labai
padaugėjo, komisija nebespėjo degustuoti. Dabar kiekvienas
platintojas iš viso gali pateikti ne daugiau kaip 25 vynus. Nuo
penktojo čempionato atskiroje kategorijoje varžosi ir Lietuvos
vyndarių vynai. Kartu su importuojamais vynais čempionate
dalyvaudavo ir „Alitos“ bei „Italianos“ putojantys vynai.
Dalyvaujančių įmonių skaičius kasmet augo. Pirmajame čem-
pionate 2006 m. buvo 11 tiekėjų, 2014 metais – jau 23.
Penkios vynus vežančios įmonės čempionate dalyvauja nuo
pat pradžių: „Mineraliniai vandenys“, „Liviko“ (LION), „Euges-
ta“, „Sanitex“ ir „Vyno klubas“. „Bennet Distributors“ dalyvavo
pirmuose aštuoniuose čempionatuose, tačiau nuo 2014 metų,
matyt, pasikeitė rinkodaros politika, ir nei čempionate, nei „Vyno
dienose“ ši įmonė nebedalyvauja. Panašiai nutiko ir su „Vyno
banku“, „Baltic Wine & Spirits“ ir „Filipopoliu“.
Kitos įmonės panašios į kometas: sublizga kokiais metais ir
dingsta visai ar kuriam laikui. Kai kurie platintojai išnyko („Alko-
vila“, „Vintana“, „Valior“).
Pastairaisiais metais vyno čempionate atsirado daugiau kate-
gorijų, kuriose renkamas geriausias vynas. Tai jau davė rezultatą:
anksčiau prancūziškų raudonųjų vynų būdavo pateikiama vos
vienas kitas. Paskelbus specialią prancūziško raudonojo katego-
riją, jų padaugėjo kelis kartus.
Dabar vynai varžosi 15-oje kategorijų:
Baltasis vynas: geriausias „Chardonnay“; geriausias „Sau-
vignon Blanc“; geriausias „Riesling“; geriausias kitų vynuogių
vynas.
Raudonasis vynas: geriausias Italijos, geriausias Ispanijos ir
Portugalijos (Pirėnų pusiasalio); geriausias Prancūzijos; geriau-
sias Naujojo Pasaulio; geriausias kitų kraštų raudonasis vynas.
Kitų vynuogių vynas: šampanas; putojantis (ne šampanas); pu-
siau sausas/ pusiau saldus vynas; natūraliai saldus; likerinis; rožinis.
VERTINIMAS IR APDOVANOJIMAS
Pagrindiniu čempionato prizu nuo pat pradžių (išskyrus
2010 m.) laikoma GRAND PRIX, arba GERIAuSIOJO, nominacija
paskelbtose kategorijose. Ji skiriama vienam geriausiam katego-
rijos vynui. Jei įvertinimai sutampa, nugalėtojai gali būti ir keli.
Vynai, įvertinti 90 ir daugiau balų, apdovanojami AuKSO MEDA-
LIu, 88–89 balais – SIDABRO MEDALIu, 86–87 balais – BRONZOS
medaliu. Visose vyno kategorijose apdovanojama po TRIS GERO
KAINOS IR KOKyBėS SANTyKIO VyNuS, kurių kaina yra iki 35 lt
ir jie yra pelnę aukso ar sidabro medalius.
2006–2015 metais daugiausiai geriausiųjų vynų prizų laimė-
jo „Vyno klubo“ (38) ir „Mineralinių vandenų“ (28) pateikti vynai.
Kai kurių vyndarių vynai nugalėtojais tampa metai po metų.
Daugiausiai „Grand Prix“ laimėjusios vyninės: „Masciarelli“ – 10;
„Emilio Lustau“ – 7; „Kracher“ – 6; „San Marzano“ – 4, „Juan
Gil“ – 4, „Baron de Ley“ – 3.
VERTINTOJAI
Vynus Lietuvos vyno čempionate vertina geriausi Lietuvos
vyno ekspertai, kuriuos teisėjauti kviečia Lietuvos someljė aso-
ciacija. Per dešimt metų komisijos darbe dalyvavo 63 importuo-
tojų atstovai, žurnalistai, someljė, nepriklausomi vyno žinovai.
Visuose (ar beveik visuose – 9) čempionatuose teisėjavo Arūnas
ir Rasa Starkai, Gintautas Jašinskas, Stasas Smolskis, Beatričė
Laurinavičienė, Jurgis Šliogeris.
Lietuvos vyno čempionatui –
10 metųJurgis Šliogeris, varžybų komisaras
Lietuvos vyno čempionatas šiais metais vyko jau
10-ą kartą. Apžvelkime, kaip keitėsi geriausio Lietuvos vyno rinkimai ir
Lietuvos vyno rinka.
v y n o č e m p i o n a t a s
73
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
v y n o č e m p i o n a t a s
2006 metų Lietuvos vyno čempionato apdovanojimų akimirkos
74
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
VyNAI, 2006–2014 METAIS ĮVERTINTI „GRAND PRIX“ AR PASKELBTI GERIAuSIAIS SAVO KATEGORIJOJE
2006 m.
yali Gran Reserva Carmenere 2003 (Čilė) Sanitex
Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano d’Abruzzo Rosso DOC 2001 (Italija) Vyno klubas
Feudi di San Marzano Sessantanni Old Vines Primitivo di Manduria DOC 2002 (Italija) Mineraliniai vandenys
Salomon Estate Finniss River Shiraz 2001 (Australija) Vyno klubas
Casa de la Ermita Petit Verdot Jumilla 2002 (Ispanija) Mineraliniai vandenys
Reichsgraf von Kessestatt Josephshofer Riesling Spatlese Dry QmP 2003 (Vokietija) Vyno klubas
Dr. Bürklin-Wolf Wachenheimer Böhlig Riesling Beerenauslese QmP 1989 (Vokietija) Mineraliniai vandenys
2007 m.
Pares Balta Gratavinum GV5 DOQ 2004 (Ispanija) Vyno klubas
Rosemount Estade Balmoral Syrah Mc Laren Vale, 2000 (Australija) Mineraliniai vandenys
Carmen Reserve Cabernet Sauvignon, 2003 (Čilė) Lion gėrimai
Bott Geyl Gewurztraminer Les Elements Alsace AOC 2005 (Prancūzija) Vyno klubas
Weiss Bouvier Trockenbeerenauslese 2001 (Austrija) Vyno klubas
Mumm Cordon Rouge Champagne Brut NV (Prancūzija) Pernod Ricard
Emilio Lustau Pedro Ximenez San Emilio Solera Reserva Jerez DO NV (Ispanija) Vyno klubas
2008 m.
Kim Crawford Marlborough Sauvignon Blanc 2006 (Naujoji Zelandija) Mineraliniai vandenys
Duval Leroy Champagne Brut Vintage 1996 (Prancūzija) Vyno klubas
El Coto Coto Real Rioja DOCa Reserva 2001 (Ispanija) Mineraliniai vandenys
Kracher Scheurebe TBA No. 4 2001 (Austrija) Vyno klubas
E. Lustau Pedro Ximenez San Emilio Solera Reserva Jerez (Ispanija) Vyno klubas
2009 m.
Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Abruzzo IGT 2005 (Italija) Vyno klubas
Masciarelli Marina Cvetic Montepulcianno d’ Abruzzo DOC 2005 (Italija) Vyno klubas
Rosemount Estates Balmoral Syrah Mc Laren Vale 2002 (Australija) Mineraliniai vandenys
Igler Cuvée Maximus 2005 (Austrija) Gabija
Vina Ventisquero Pangea Colchagua valey Apalta vineyards DO 2005 (Čilė) Sanitex
Albet I Noya Reserva Marti Penedes DO 2004 (Ispanija) Mineraliniai vandenys
Baron de Ley 7 Vinas Reserva Rioja DOCa 2001 (Ispanija) Mineraliniai vandenys
Duval Leroy Blanc de Chardonnay 1998 (Prancūzija) Vyno klubas
Kracher Nouvelle Vague Chardonnay TBA No.3 Burgenland 2001 (Austrija) Vyno klubas
Leberl Sämling Trockenbeerenauslese 2005 (Austrija) Gabija
2010 m. „Grand Prix“ nebuvo suteikiama
2011 m.
Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine ITG 2007 (Italija) Vyno klubas
Georg Breuer Berg Roseneck Riesling Rheingau 2005 (Vokietija) Vyno klubas
Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOC 2007 (Italija) Mineraliniai vandenys
Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano D’Abruzzo 2006 (Italija) Vyno klubas
Champagne Louis Roederer Brut Vintage 2004 (Prancūzija) Vyno klubas
Moet & Chandon Grand Vintage Rose Champagne A.C. 2002 brut (Prancūzija) Mineraliniai vandenys
Kracher Grande Cuvee TBA No 6 Burgenland 2006 (Austrija) Vyno klubas
Klein Constantia Vin de Constance 2002 (PAR) Amka
Emilio Lustau Pedro Ximenez „San Emilio“ (Ispanija) Vyno klubas
v y n o č e m p i o n a t a s
75
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
2012 m.
Miguel Torres Milmanda Conca de Barbera DO 2008 (Ispanija) Bennet Distributors
Reichsgraf von Kesselstatt Scharzhofberger Riesling 1 Lage GG 2007 (Vokietija) Vyno klubas
Juan Gil Monastrell blue label Jumilla DO 18 meses 2009 (Ispanija) Mineraliniai vandenys
Muga Torre Rioja DOCa 2006 (Ispanija) Eugesta
Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOP 2008 (Italija) Mineraliniai vandenys
Champagne Moutard Brut Cuvee des 6 Cepages 2004 (Prancūzija) Mineraliniai vandenys
Weinlaubenhof Kracher Welschriesling TBA No.8 Burgenland 2001 (Austrija) Vyno klubas
Lustau Pedro Ximenez San Emilio Solera Reserva Jerez DO (Ispanija) Vyno klubas
2013 m.
Baron de Ley 3 vinas Rioja DOCa 2008 (Ispanija) Mineraliniai vandenys
Chateau d’Aydie Ode d’Aydie Pacherenc du Vic Bilh Sec AOP 2011 (Prancūzija) Vyno klubas
Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGP 2009 (Italija) Vyno klubas
Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc Coastal Region WO (PAR) Mineraliniai vandenys
Juan Gil Monastrell Blue label 18 Meses Jumilla DO 2010 (Ispanija) Mineraliniai vandenys
Bodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2010 (Ispanija) Mineraliniai vandenys
Vinedas Bodegas Aster 1 Reserva DO 2004 (Ispanija) Liviko
Masciarelli Marina Cvetic Merlot Colli Aprutini IGP 2008 (Italija) Vyno klubas
Champagne Veuve Clicquot Rose Brut (Prancūzija) Prike
Champagne Billecart-Salmon Extra Brut Vintage 2004 champagne (Prancūzija) Eugesta
Kracher Trockenbeeren Auslese TBA No. 2 (Austrija) Vyno klubas
Emilio Lustau P.X San Emilio Solera Reserva Jerez DO (Ispanija) Vyno klubas
2014 m.
Masciarelli Chardonnay Colline Teatine IGP 2010 (Italija) Vyno klubasClos Henri Sauvignon Blanc Marlborough 2012 (Naujoji Zelandija) Vyno klubasZind Humbrecht Riesling Calcaire AOC 2011 (Prancūzija) Vyno klubasBaron De Ley Blanco Tres Vinas Rioja DOC 2012 (Ispanija) Mineraliniai vandenysJuan Gil Monastrell 18 Meses Jumilla DO 2011 (Ispanija) Mineraliniai vandenysMasciarelli Marina Cvetic Montepulciano D’Abruzzo DOC (Italija) Vyno klubasChateau Picoron Castillon Cotes de Bordeaux AOC 2010 (Prancūzija) EugestaWorld’s End If Six Was Nine Napa Valley 2010 (JAV) Vyno klubasBovin Imperator Vranec 2012 (Makedonija) Office CityCaruso&Minini Tasari Rosato IGP Terre Siciliane 2013 (Italija) Burbulio vyninėDeutz Amour De Deutz Brut Champagne 2005 (Prancūzija) LivikoCa del Vent Sospiri Franciacorta Brut 2006 (Italija) Burbulio vyninėKracher Trocken Beerenauslese No.3 2001 (Austrija) Vyno klubasEmilio Lustau P.X San Emilio Solera Reserva Jerez DO (Ispanija) Vyno klubas
LIETuVIŠKI VyNAI
Nuo 2010 metų čempionate dalyvauja ir medalius laimi Lietuvos vyndarių vynai. Kartu varžosi mėgėjai ir tie, kurie jau gavo teisę
daryti vyną pardavimui. Tai daugiausia saldūs ir pusiau saldūs uogų ir vaisių vynai, nors jau atsiranda ir vynuogių vyno.
v y n o č e m p i o n a t a s
76
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
77
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Lietuvos vyno čempionatą nuo 2006 m. organizuoja Lietuvos
someljė asociacija. Kiekvienas vyno platintojas turi teisę
varžyboms pateikti 25 vynus, kuriuos vertina kviestinė komi-
sija, sudaryta iš geriausių šalies vyno žinovų. Remiantis aklųjų
degustacijų rezultatais (geriausiai pasirodę vynai degustuojami
du kartus), vynams skiriami atitinkami medaliai:
90 balų ir daugiau įvertintas vynas apdovanojamas aukso
medaliu,
88–89 balai – sidabras,
86–87 balai – bronza.
DEGuSTACINė KOMISIJA:
J. Šliogeris (varžybų komisaras), A. Starkus (LSA preziden-
tas), A. Ladinskis (nepriklausomas ekspertas), A. Puklevičius
(nepriklausomas ekspertas), G. Jašinskas („Mineraliniai vande-
nys“), V. Burbulis („Burbulio vyninė“), A. Pagojus („Vyno klubas“),
A. Vasilionok („Boff“), P. Jarašūnas („Mineraliniai vandenys“),
M. Paliukas („Mineraliniai vandenys“), R. Starkus („Vyno klubas“),
A. Valčiukas („Vyno klubas“), D. Miler („Eugesta“), A. Darasevičius
(„Time“, „Dine“), N. Miežys („Kempinski Hotel Cathedral Square“),
B. Laurinavičienė („Verslo žinios“) S. Smolskij (nepriklausomas
ekspertas), A. Koncijalovas („Liviko“), D. Mumgaudienė („Vyno
klubas“), M. Pravilonis („Vyno klubas“), J. Jankauskas (LGCF),
G. Matekonis (nepriklausomas ekspertas), V.Paleckienė („Ist-
vestas“), J. Smičienė (Magazin LT), I. Šarov („Vyno klubas“), R.
Jurkėnas (nepriklausomas ekspertas), R. Nagelė (LVA preziden-
tas), R. Dapšys (Lietuvos vyndarys), A. Ramaškevičienė (Lietuvos
vyndarė).
Vienas geriausiai kategorijoje pasirodęs vynas skelbiamas
GERIAuSIu. Kategorijų sąrašas, kuriose skiriami tokie GERIAuSIO
titulai:
BALTASIS VyNAS:
Geriausias „Chardonnay“1.
Geriausias „Sauvignon Blanc“2.
Geriausias „Riesling“3.
Geriausias kitų baltųjų veislių4.
RAuDONASIS VyNAS:
Geriausias Italijos raudonasis 1.
Geriausias Ispanijos ir Portugalijos raudonasis 2.
Geriausias Prancūzijos raudonasis3.
Geriausias Naujojo Pasaulio raudonasis 4.
Geriausias kitų šalių raudonasis 5.
KITOS NOMINACIJOS:
Geriausias šampanas1.
Geriausias putojantis ne šampanas2.
Geriausias pusiaus sausas/saldus (NAuJA)3.
Geriausias natūraliai saldus4.
Geriausias likerinis5.
Geriausias rožinis6.
Metų vyninė – daugiausiai aukso medalių surinkusi 7.
vyninė
Geriausio kainos ir kokybės santykio vynai – sidabrą ir 8.
bronzą laimėję vynai, kainuojantys iki 10 €.
LIETuVIŠKOS NEPuTOJANČIO VyNO NOMINACIJOS:
Geriausias lietuviškas juodųjų serbentų1.
Geriausias lietuviškas aviečių 2.
Geriausias lietuviškas obuolių3.
Geriausias lietuviškas vynuogių 4.
Geriausias pienių vynas (NAuJA)5.
Geriausias lietuviškas uogų, vaisių6.
Geriausias midus (NAuJA)7.
Lietuvos someljė asociacijos informacija
2015 m. Lietuvos vyno čempionatas
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
78
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Čempionato rezultatai
Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc Coastal Region WO 2013
PAR
Aukso spalva su oranžiniu krašteliu. Kvepia saldžiais prieskoniais, melionais, spygliais, nau-jomis ąžuolo statinėmis, džiovintais ananasais. Vidutinio gaivumo, ilgai išliekančio poskonio, taurus.
MINERALINIAI VANDENyS
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
Clos Henri Sauvignon Blanc Marlborough 2012
NAuJOJI ZELANDIJA
Blyški žalsva spalva. Šviežios žolės, citri-nos, pasiflorų vaisių, vanilės, grietinėlės aromatas. Labai gaivus, ilgai išliekančio poskonio, sausas.
VyNO KLuBAS
Luis Felipe Edwards Family Selection Gran Reserva Sauvignon Blanc Leyda Valley 2013
ČILė
Geltona citrinos spalva. Citrinos, agrastų, daržovių aromatas. Saldi ataka, ilgai trunk-antis poskonis.
BALTIC XL
Dr. Burklin Wolf Wachenheimer Altenburg Pfalz QbA 2012
VOKIETIJA
Auksinė spalva. Kvepia baltaisiais pipirais, citrina, žaliąja citrina, obuoliais, citrinžole. Minerališkas, pusiaus sausas, labai kompleksiškas ir ilgai trunkančio poskonio.
MINERALINIAI VANDENyS
Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGP 2011
ITALIJA
Auksinė spalva su oranžiniu krašteliu. Inten-syvus naujo ąžuolo prieskonių, grietinėlės, mango, pasiflorų vaisių, džiovintų vaisių, grietinėlės aromatas. Gaivus, svarus su ilgai išliekančiu riešutų poskoniu.
VyNO KLuBAS
Bodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2012
ISPANIJA
Sodriai violetinė rubino spalva. Inten-syvus, koncentruotas vyšnių, vyšnių uogienės, juodų uogų ir vanilės, dūmo aromatas. Taniniškas, gaivus, saldžios atakos burnoje. Ilgai išliekantis poskonis.
MINERALINIAI VANDENyS
79
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Château Faizeau Selection Vieilles Vignes Montagne-Saint-Émilion AOP 2010
PRANCūZIJA
Vyšnių spalva. Kvepia vyšniomis, vanile, raudonų slyvų uogiene, baltu šokoladu, saldymedžiu, kedru. Koncentruotas, svarus, gana taniniškas ir gaivus.
MINERALINIAI VANDENyS
Cantine San Marzano Anniversa-rio 62 PriManduria DOP 2010
ITALIJA
Neintensyvi rubino spalva. Saldūs prieskoniai, gvazdikėliai, saldymedis, slyvos, mėtos. Vidutiniai taninai ir rūgštis. Aviečių poskonis.
MINERALINIAI VANDENyS
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
Cono Sur Reserva Especial Syrah Colchagua Valley 2012
ČILė
Violetinė rubino spalva. Intensyvus gervuogių, mėlynių, juodųjų serbentų, vanilės aromatas. Vidutiniai taninai ir rūgštis, uogieniškas, taurus skonis.
LIVIKO
Viña Maipo Gran Devocion Syrah - Petite Syrah Valle de Maule 2011
ČILė
Violetinė rubino spalva. Intensyvus kedro, vanilės, eukalipto lapų, raudonų uogų aro-matas. Taniniškas ir gaivus. Harmoningas.
MINERALINIAI VANDENyS
Bovin Dissan Barrique 2012
MAKEDONIJA
Sodriai melsva rubino spalva. Prinokusių aviečių, uogienės, juodų uogų aromatas. Naujo ąžuolo priesko-niai. Labai koncentruotas.
OFFICE CITy
KARAS 2013
ARMėNIJA
Violetinė rubino spalva. Kvepia juo-daisiais serbentais, paprika, žemiškas. Burnoje slyviškas, džemiškas, vos sūrus.
GADARA
80
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Les Clos de Paulilles Languedoc-Roussillon AOP 2014
PRANCūZIJA
Lašišos spalva. Kvepia raudonomis uogomis, gėlėmis. Gaivus ir sausas.
MAGAZIN LT
Henriot Cuvée des Enchante-leurs Brut Champagne 2000
PRANCūZIJA
Ryškiai oranžinė aukso spalva. Brandos kvapai: džiovintų vaisių, skrebučio, odos, medaus. Burną padengiantis Šampanės minerališkumas. Tvarus poskonis.
EuGESTA
Albert Bichot Rose Reserve Crémant de Bourgogne AOC
PRANCūZIJA
Neintensyvi lašišos spalva. Sodriai kvepia vyšniomis, braškėmis, skrebučiu. Maloni puta, minerališkas.
ISTVESTAS
La Chartreuse de Coutet Sauternes AOC 2004
PRANCūZIJA
Oranžinė gintaro spalva. Kvepia labai sir-piais vaisiais, medumi, slyvomis, gausybė kilniojo puvinio, juntami persikai, saldūs prieskoniai. Aliejiškas, saldus.
MINERALINIAI VANDENyS
Emilio Lustau P.X. San Emilio Sole-ra Reserva Jerez DO
ISPANIJA
žalsvai ruda spalva. Kavos, kakavos, slyvų, saldymedžio, datulių aromatas. Labai saldus, klampus, koncentruotas.
VyNO KLuBAS
Petri Gewurztraminer Spatlese Pfalz 2012
VOKIETIJA
Aukso spalva. Pusiau sausas gėlių, saldžių baltų vaisių aromato vynas.
ISTVESTAS
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
81
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ISPANIJA Juan Gil Family Estates MINERALINIAI VANDENyS
PRANCūZIJA Gerard Bertrand EuGESTA
MeTų VYNINė – daugiausiai čempionate laimėjusi aukso medalių
BALTASIS, aukso medalio laimėtojai
ŠALIS A→Z PAVADINIMAS „VyNO žuRNALO“ APRAŠyMAS PLATINTOJAS
AuSTRIJA
Jurtschitsch Riesling Zobinger Heiligenstein Kamptal DAC Reserve 2012
Geltona citrinos spalva. Sodriai kvepia žemuogėmis, dyzelinu, šlapiu akmeniu, persikais, akacijomis. Plieninė rūgštis, nesausas.
VyNO KLuBAS
ČILė
Cono Sur Bicicleta Sauvignon Blanc Central Valley 2010
Blyškiai žalsva spalva. Kvepia greipfrutais, pasifloromis, agrastais, daržovėmis. Gaivus, ilgo poskonio.
LIVIKO
ČILė
Cono Sur Reserva Especial Gewurztraminer Casablanca Valley 2012
Citrinos spalva. Gėlių, obuolių, šlapio akmens, prieskonių aromatas. Burnoje klampus, minkštas, pusiau sausas.
LIVIKO
ISPANIJAAltos de Torona Albarino Rias Baizas DOC 2013
Aukso spalva. Obuoliai, gėlės ir truputis žalumo, baltieji pipirai. Gaivus, aliejiškas.
MEDIATO
ISPANIJABaron De Ley Blanco Tres Vinas Rioja DOCa 2009
Gana intensyvi aukso spalva. Kvepia obuoliais, mangais, nokiomis kriaušėmis. Sausas, ąžuoliškas.
MINERALINIAI VANDENyS
ISPANIJABodegas Shaya Habis Verdejo Rueda DO 2010
žalsvas. Kvepia obuoliais, vanile, saldžiais prieskoniais. Svarus ir klampus.
MINERALINIAI VANDENyS
ISPANIJAGoru El Blanco Jumilla DO 2014
Blyški aukso spalva. Įdomus raudonų uogų su žaliomis natomis aromatas.
VIKSAS
ITALIJA
Donnafugata La Fuga Sicilia Contessa Entellina DOC 2013
Geltona citrinos spalva. Kvepia melionais, gėlėmis, titnago dūmu. Vidutinio gaivumo.
WINE & SMILE
ITALIJA
Santa Tresa Capoccia Grillo Zibibbo Terre Siciliane IGT 2013
Geltona citrinos spalva. Kvepia rožėmis, mėtomis, persikais, obuoliais, saldžiais prieskoniais su žalia natele. Svarus, sausas, ilgo poskonio.
SERVAALI
ITALIJA
Tenutae Lageder Löwengang Chardonnay Südtirol-Alto Adige DOC 2011
Aukso spalva. Kvepia nauju ąžuolu, melionu, obuoliais, dūmu. Gaivus.
MINERALINIAI VANDENyS
N.ZELANDIJA
Villa Maria Sauvignon Blanc Cellar Selection Marlbo-rough 2013
Blyški žalsva spalva. Kvepia persikais, žaliomis slyvaitėmis, gėlėmis, paprikos dūmu. Aliejiškas, vidutinio gaivumo.
ISTVESTAS
PARGlen Carlou Chardonnay Paarl 2012
Aukso spalva, labai kvapnus: persikai, naujo ąžuolo pries-koniai, mangai, sviestinės bandelės. Riešutų, grietinėlės skonis, puikus balansas.
ISTVESTAS
PRANCūZIJA
Domaine de La Baume Ter-res Viognier - Chardonnay Pays d‘Oc IGP 2011
žalsva spalva. Kvepia žemės riešutais, gėlėmis, persikais, ąžuolu. Saldi ataka, subalansuotas.
MINERALINIAI VANDENyS
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
82
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS A→Z PAVADINIMAS „VyNO žuRNALO“ APRAŠyMAS PLATINTOJAS
PRANCūZIJA
Gerard Bertrand Reserve Speciale Viognier Pays d'Oc IGP 2012
Aukso spalva. Persikų, gėlių, saldžių prieskonių aromatas. EuGESTA
PRANCūZIJA
Marcel Hugg Riesling Réserve Saint-Jean Alsace AOC 2012
Blyški aukso spalva su oranžiniu tonu. Kvepia žemuogė-mis, skalūnu, pjaustytais obuoliais, džiovintais persikais ir dyzelinu. Gaivus, sausas.
SERVAALI
PRANCūZIJAPfaff Riesling Alsace AOC 2012
Aukso spalva. Kriaušių, baltųjų serbentų kvapas. Sausas. TRIDENS LT
PRANCūZIJAWolfberger Signature Ries-ling Alsace AOC 2013
Blyški geltona citrinos spalva. Kvepia obuoliais, melionais, gėlėmis. Sausas, gaivus.
ISTVESTAS
VOKIETIJA
Kesselstatt Scharzhofberger Riesling Kabinett Mosel 2013
Blyški aukso spalva. Kvepia svarainiais, baltais žiedais, prinokusia citrina, labai gaivus, pusiau sausas.
VyNO KLuBAS
VOKIETIJAKlaus Lotz Riesling Trocken Mosel 2013
Blyški citrinos spalva. Tipiškas Mozelio rislingo kvapas: gė-lės, persikai. Nesausas, lengvas, ilgai trunkančio poskonio.
VyNO KLuBAS
ŠALIS A→Z PAVADINIMAS „VyNO žuRNALO“ APRAŠyMAS PLATINTOJAS
ČILėTarapaca Gran Reserva Syrah Maipo Valley 2011
Violetinė rubino spalva. Raudonų uogų uogienės, pieniš-ko šokolado kvapas. Gaivus.
ISTVESTAS
ČILė
undurraga Sibaris Car-menere Reserva Especial Colchagua Valley 2012
Rubino spalva. Raudonų uogų, juodųjų serbentų ir pa-prikos aromatas. Nedaug rūgšties, taniniškas.
MEDIATO
ISPANIJA
Abadia de San Quirce Crianza Ribera del Duero DO 2010
Violetinio atspalvio rubino spalva. Ąžuolo vanilės, raudonų ir juodų uogų aromatai. Vidutinė struktūra.
ISTVESTAS
ISPANIJABodegas Ateca Atteca Calatayud DO 2013
Labai sodriai violetinė rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, trešnėmis, ievos uogomis, paprika ir dūmu. Vidutiniai taninai.
MINERALINIAI VANDENyS
ISPANIJABodegas El Nido Clio Jumilla DO 2012
Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia saldžiomis vyš-niomis, prinokusiomis gervuogėmis, mėta. Saldi ataka.
MINERALINIAI VANDENyS
ISPANIJABodegas Langa PI 3.1416 Calatayud DO 2011
Rubino spalva. Kvepia kedru, raudonomis uogomis, bego-nijomis, saldžiais prieskoniais, dūmu ir juodomis uogomis. Vidutinių taninų, svarus, koncentruotas.
ISTVESTAS
ISPANIJA
Bodegas San Valero Particular Garnacha Vinas Centenarias Cariñena DO 2010
Rubino spalva. Ryškus saldžių prieskonių, riešutų, odos, slyvų, aviečių uogienės aromatas. Daug taninų ir rūgšties.
VyNO GuRu
RAuDONASIS, aukso medalio laimėtojai
BALTASIS, aukso medalio laimėtojai
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
83
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS A→Z PAVADINIMAS „VyNO žuRNALO“ APRAŠyMAS PLATINTOJAS
ISPANIJABodegas Volver Tarima Hill Alicante DO 2012
Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, trešnėmis, šiluma. Vidutinė rūgštis ir taninai. Šildantis.
VyNO KLuBAS
ISPANIJACastillo Perelada 3 Fincas Crianza Emporda DO 2011
Ryški rubino spalva. Kvepia riešutais, saldžiais priesko-niais, grybais, raudonomis uogomis. Daug subrendusių, minkštų taninų. Ąžuolo pojūtis.
MEDIATO
ISPANIJACeller Can Blau Mas De Can Blau Montsant DO 2010
Rubino spalva. Vyšnių, saldžių prieskonių, džiovintų obuo-lių, lakiosios rūgšties aromatas. Gaivus ir taniniškas.
MINERALINIAI VANDENyS
ISPANIJA Cruor Priorat DOQ 2010 Rubino spalva. Džiovintų vaisių, saldžių prieskonių, odos, skalūno aromatas. Taniniškas, harmoningas.
MEDIATO
ISPANIJA Goru Jumilla DO 2013 Rubino spalva. Raudonų uogų ir juodųjų serbentų, ąžuolo aromatai. Gaivus, taniniškas.
VIKSAS
ISPANIJAHerdade do Arrepiado Collection 2011
Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, ąžuolu, dūmu. Minerališkas. Gaivus ir taniniškas. Tvirtas.
VyNO KLuBAS
ISPANIJAHerencia Altes La Serra Terra Alta DO 2012
Violetinio atspalvio rubino spalva. Sodrus trešnių, aviečių, ąžuolo vanilės aromatas. Taniniškas ir gaivus, uogiškas.
MINERALINIAI VANDENyS
ISPANIJA Infinito Jumilla DO 2011Rubino spalva. Sodrus gėlių, rūgščių vyšnių, odos, kokoso aromatas su žaliomis natelėmis. Taniniškas, taurios tekstūros.
VIKSAS
ISPANIJAJuan Gil Monastrell 12 Meses Jumilla DO 2012
Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia gervuogėmis, rozmarinais, svarus, vidutinių taninų su ąžuolo statinių brandos natomis.
MINERALINIAI VANDENyS
ISPANIJAJuan Gil Monastrell 18 Meses Jumilla DO 2012
Ryški vyšnių spalva. Intensyviai kvepia vyšniomis, braškių uogiene, slyvomis, šiltu smėliu, vanile, Saldi ataka. Viduti-niai taninai. Svarus vynas.
MINERALINIAI VANDENyS
ISPANIJAMarqués de Burgos Crianza Ribera del Duero DO 2010
Melsvo rubino spalva. Kvepia braškių uogiene, dūmu, kokosu. Taniniškas, gaivus.
WINE & SMILE
ISPANIJA Muga Aro Rioja DOCa 2010Violetinė rubino spalva. Stipriai kvepia naujo prancūziško ąžuolo vanile, prinokusiomis vyšniomis, dūmu, mėtomis. Taniniškas, gaivus, koncentruotas.
EuGESTA
ISPANIJAVina Eguia Crianza Rioja DOCa 2011
Vyšnių spalva. Amerikietiško ąžuolo suteiktas kokoso, dūmo, raudonų uogų aromatas. Nemažai taninų. Sausas.
VIKSAS
ITALIJACa di Rajo Marino Marca Trevigiana IGT 2010
Granato spalva. Aviečių uogienės, džiovintų figų, naujo ąžuolo prieskonių, vanilės aromatas. Nesausas, taniniškas, kompleksiškas.
BuRBuLIO VyNINė
ITALIJA
Ca di Rajo Notti di Luna Piena Riserva Raboso del Piave DOC 2007
Vyšnių spalva su granato krašteliu. Raudonų uogų, braškių uogienės, prieskonių, dūmo, vanilės aromatas. Taniniškas ir gaivus.
BuRBuLIO VyNINė
ITALIJA
Cantina Cellaro Due Lune Mascalese – Nero d‘Avola Terre Siciliane IGT 2012
Melsva rubino spalva. Mėlynių, vanilės, saldžių vaisių, rožių aromatas. Vidutinių taninų ir gaivumo, minerališkas.
MINERALINIAI VANDENyS
RAuDONASIS, aukso medalio laimėtojai
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
84
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS A→Z PAVADINIMAS „VyNO žuRNALO“ APRAŠyMAS PLATINTOJAS
ITALIJA
Feudo di Santa Croze Celebration LXXIV/74 Primitivo di Manduria DOP 2012
Rubino spalva. Kvepia trešnėmis, gervuogių likeriu, vanile. Vidutinių taninų, vaisiškas.
ISTVESTAS
ITALIJAI Capitani Eme Irpinia Rosso DOC 2009
Vyšnių, granato spalva. Odos, džiovintų vaisių, bruknių, slyvų džemo, kavos aromatas. Daug taninų, daug rūgšties. Ilgai išliekantis poskonis.
BuRBuLIO VyNINė
ITALIJA
Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano D'Abruzzo DOC 2010
Sodri vyšnių spalva. Kvepia raudonų uogų uogiene, naujo ąžuolo prieskoniais, vanile, kakava, kava, brandžiu kietuoju sūriu. Taurūs, tankūs taninai. Kompleksiškas, ilgas poskonis.
VyNO KLuBAS
ITALIJA
Montecariano Puntara Cabernet Sauvignon Provincia di Verona IGT 2008
Granato spalva. Intensyviai kvepia datulėmis, kava, cikori-ja, džiovintais abrikosais, dūmu, brandintu kietuoju sūriu. Daug taurių taninų, elegantiškas ir nesausas.
BuRBuLIO VyNINė
ITALIJAMonteverro Tinata Toscana Rosso IGT 2010
Melsva rubino spalva. Raudonų uogų ir naujo ąžuolo prieskonių aromatas. Nemažai taninų, saldi ataka.
BuRBuLIO VyNINė
ITALIJAMonteverro Toscana Rosso IGT 2010
Rubino spalva. Trešnių, likerio, riešutų, odos aromatas. Daug taninų, daug rūgšties.
BuRBuLIO VyNINė
ITALIJA
Orion Wines The Wanted Zin Zinfandel Old Vines Puglia IGP 2012
Vyšnių spalva. Džiovintų trešnių, gėlių, šokolado kvapas. Nedaug taninų, pieniškas poskonis.
ISTVESTAS
ITALIJAPodere Sapaio Volpolo Bolgheri DOC 2011
Melsva rubino spalva. Gervuogių, kedro, vanilės, trešnių, vyšnių, paprikos dūmo aromatas. Vidutinės struktūros, svarus.
VyNO KLuBAS
ITALIJA
Vigneti Del Salento Vigne Vecchie Primitivo di Manduria DOP 2011
Melsva rubino spalva. Gervuogių, kakavos aromatas su pieniškomis natomis. Nedaug taninų, vanilės poskonis.
MINERALINIAI VANDENyS
ITALIJA
Vigneti del Vulture Piano del Cerro Aglianico del Vulture DOC 2010
Melsva rubino spalva. Kvepia gėlėmis, juodomis uogomis, mėtomis, juodaisiais pipirais, vanile. Tamsus, pieniškas poskonis.
MINERALINIAI VANDENyS
JAVWorld's End If Six Was Nine Napa Valley 2010
Rubino spalva. Raudonų uogų, odos, vyšnių uogienės, slyvų aromatas. Nemažai minkštų taninų, vidutinė rūgštis. Ilgai išliekantis poskonis.
VyNO KLuBAS
PARGlen Carlou Shiraz Paarl 2010
Vyšninė spalva. Kvepia oda, vanile, kedru, eukalipto lapais, vyšniomis. Vidutiniai taninai ir rūgštis. Saldi ataka.
ISTVESTAS
PORTuGALIJAEsporao Tinto Reserva Alentejo DOC 2012
Violetinio atspalvio rubino spalva. Kvepia trešnėmis, ąžuolo vanile, kedru. Taurūs taninai.
MEDIATO
PRANCūZIJA
Albert Bichot Secret de Famille Pinot Noir Bourgogne AOC 2012
Melsva rubino spalva. Ąžuolo prieskonių, dūmo, raudonų uogų aromato, galingas ir gaivus, su sūrumo natele.
ISTVESTAS
PRANCūZIJA
Bonpas Dom Herbert Grande Exception Chateauneuf du Pape AOC 2011
Neintensyvi vyšnių spalva su granato krašteliu. Raudonų uogų, raudonųjų serbentų, slyvų, vanilės aromatas, lako-sios rūgšties natelės. Saldi ataka. Minerališkas, vidutinių taninų.
MEDIATO
PRANCūZIJAChateau de Saint Cosme Gigondas AOP 2012
Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, rozmarinu, vanile. Burnoje minerališkas, uogieniškas ir kompleksiškas.
VyNO KLuBAS
RAuDONASIS, aukso medalio laimėtojai
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
85
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS A→Z PAVADINIMAS „VyNO žuRNALO“ APRAŠyMAS PLATINTOJAS
PRANCūZIJAChateau Mayne Vieil Cuvee Alienor Fronsac AOC 2012
Melsva rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, paprikomis, krapais, slyvomis. Aksominių taninų, taurus, intensyvus.
VyNO KLuBAS
PRANCūZIJAChateau Saint Lo Saint-Emilion Grand Cru 2011
Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, oda, šlapiu akmeniu. Tvirti vidutiniai taninai.
MAGAZIN LT
PRANCūZIJAGerard Bertrand Grand Terroir Corbieres AOC 2012
Rubino spalva. Kvepia avietėmis, spanguolėmis. Šilkiniai taninai, ąžuolo natos.
EuGESTA
PRANCūZIJAGerard Bertrand Grand Torroir Minervois AOC 2012
Vyšnių spalva. Kvepia raudonomis uogomis, kakava, slyvomis, džiovintomis figomis. žemiškas. Vidutinio gaivu-mo, vidutinių taninų. Grietinėlės poskonis.
EuGESTA
PRANCūZIJAGerard Bertrand Gio Rouge Vin de Pays d'Oc 2012
Vyšnių spalva. Kvepia raudonomis uogomis, kakava, slyvomis, džiovintomis figomis. žemiškas. Vidutinio gaivu-mo, vidutinių taninų, grietinėlės poskonio.
EuGESTA
PRANCūZIJA
Gerard Bertrand Grand Terroir Cotes du Roussillon Villages Tautavel AOC 2012
Rubino spalva. Kvepia džiovintomis figomis, oda, ferma, miško paklote. Gaivus, vidutinių taninų.
EuGESTA
PRANCūZIJA
Gerard Bertrand Minervois Le Viala Minervois Livinière AOC 2012
Sodriai melsva rubino spalva. Gevuogių likeris, juodieji pipirai, kava, kakava, vanilė. uogieniškas, svarus, vidutiniš-kai taniniškas.
EuGESTA
PRANCūZIJA
Gerard Bertrand Reserve Speciale Syrah Pays d'Oc IGP 2012
Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, dūmu, rū-kytu kumpiu, duona. Prinokę vidutinio gausumo taninai. Sausas.
EuGESTA
PRANCūZIJALe Grand Noir GSM VdP d'Oc 2013
Violetinė rubino spalva. Kvepia šviesiomis vyšniomis, avietėmis, spanguolėmis. Vaisiškas.
LIVIKO
PRANCūZIJA
Les Clos de Paulilles Cazes Languedoc-Roussillon AOP 2013
Melsva rubino spalva. Raudonų, juodų uogų aromatas. Elegantiška tekstūra. Nemažai rūgšties ir taninų.
MAGAZIN LT
PRANCūZIJALes Dauphins Cotes du Rhone Villages AOC 2012
Violetinė rubino spalva. Vyšnios, avietės, trešnės, kakava, vanilė, truputis juodųjų pipirų. Nemažai taninų.
SERVAALI
PRANCūZIJA
Ogier Clos de l’Oratoire des Papes Chateauneuf du Pape AOP 2012
Rubino spalva. Raudonų uogų, slyvų, gervuogių uogienės, mėtų, vanilės aromatas. Vidutiniai taninai.
MAGAZIN LT
PRANCūZIJA
Ogier Galets Roules Chateauneuf du Pape AOP 2011
Rubino spalva. Juodųjų serbentų, juodų, raudonų uogų, šlapio akmens aromatai. Vidutiniai taninai.
MAGAZIN LT
PRANCūZIJAOgier Heritages Cotes du Rhone AOP 2013
Violetinio atspalvio rubino spalva. Prieskonių, vyšnių, šlapio akmens, rozmarinų aromatas. žemiškas, vidutinio gausumo minkštų taninų.
MAGAZIN LT
PRANCūZIJA
Ropiteau Les Plants Nobles Pinot Noir Vin de Pays d'Oc 2012
Blyški rubino spalva. Vyšnių ir lengvas prieskonių aroma-tas.
MEDIATO
RAuDONASIS, aukso medalio laimėtojai
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
86
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS A→Z PAVADINIMAS „VyNO žuRNALO“ APRAŠyMAS PLATINTOJAS
ISPANIJAGramona Gran Reserva Brut Vintage Cava DO 2009
Vidutinio ryškumo aukso spalva. Kvepia persikais, gėlėmis, vašku, skrebučiu, keptais obuoliais. Vidutinio gaivumo, grietinėlės tekstūros, taurus.
VyNO KLuBAS
ITALIJABellavista Gran Cuvee Rose Franciacorta DOCG 2008
Blyški lašišos spalva. Kvepia braškėmis ir persikais, skrebu-čiu, vanile. Vaisiškas ir švelnus burnoje.
EuGESTA
ITALIJA
Le Marchesine Brut Saten Millesimato Franciacorta DOCG 2010
Aukso spalva. Kvepia persikais, obuoliais, melionu, sviesti-ne bandele. Taurus, su riešutų poskoniu.
BuRBuLIO VyNINė
PRANCūZIJAChampagne Pol Roger Brut Vintage 2004
Blyški aukso spalva. Kvepia vanile, gėlėmis, prinokusio-mis citrinomis, džiovintais vaisiais. Burnoje minerališkas, kompleksiškas ir tvirtas, pilnas ir taurus.
VyNO KLuBAS
PRANCūZIJAChampagne Tribaut Brut Origine NV
Blyški aukso spalva. Kvepia persikais, braškėmis, gėlėmis, skrebučiu, vanile. Švelni puta. Ilgas poskonis.
VIKSAS
PuTOJANTIS, aukso medalio laimėtojai
NATūRALIAI SALDuS, aukso medalio laimėtojai
ŠALIS A→Z PAVADINIMAS „VyNO žuRNALO“ APRAŠyMAS PLATINTOJAS
ČILėTabali Late Harvest Reserva Limari Valley 2011
Aukso spalva. Persikų, medaus, džiovintų vaisių aromatas. Vos karsteli. Vidutinio gaivumo ir vidutinio saldumo.
ISTVESTAS
PRANCūZIJAPetit Guiraud White Sauternes AOC 2012
Aukso spalva. Kvepia persikais, gėlėmis, džiovintais per-sikais, krembriulė, justi šieno natelė ir kekero prieskoniai. Gaivus, vidutinio saldumo. Grietinėlės poskonis.
ISTVESTAS
VENGRIJAChateau Dereszla Tokaji Aszu 6 Puttonyos 2005
Gintaro spalva. Intensyvus gėlių, džiovintų figų, datulių, tabako, mandarinų ir kilniojo puvinio prieskonių aromatas. Labai gaivus ir labai saldus.
VyNO KLuBAS
VOKIETIJA
Selbach-Oster Zeltinger Himmelreich Auslese Mosel Q.m.P. 2006
Оranžinė aukso spalva. Kvepia žemuogėmis, dyzelinu, skalūnu. Labai gaivus ir vidutinio saldumo. Ilgai išliekantis ir elegantiškas poskonis.
MINERALINIAI VANDENyS
PORTuGALIJA
C. da Silva Dalva Late Bottled Vintage Porto DO 2008
Rubino spalva. Raudonų uogų aromatas. Nemažai taninų. Saldus.
MEDIATO
PORTuGALIJAGraham's 10 years Old Tawny Porto DO
Neintensyvi rusva spalva. Džiovintų vyšnių, juodų uogų, riešutų aromatas. Saldus ir šildantis. Vidutiniai taninai.
MINERALINIAI VANDENyS
LIKERINIS, aukso medalio laimėtojai
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
87
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
BALTASIS, sidabro medalio laimėtojai
ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
ARGENTINA Amalaya Blanco de Corte Calchaqui Valley 2014 ISTVESTAS
ARMėNIJA Karas 2013 GADARA
AuSTRALIJA Hardy's Stamp Riesling Gewurztraminer Padthaway 2012 LIVIKO
ČILė Montes Reserva Chardonnay Central Valley DO 2013 EuGESTA
ČILė Tabali Chardonnay Reserva Especial Limari Valley 2012 ISTVESTAS
ISPANIJA Albanta Albarino Rias Baixas DOC 2013 MEDIATO
ISPANIJA Paco & Lola Albarino Rios Baixas DO 2013 ISTVESTAS
ISPANIJA Santiago Ruiz Rias Baixas DO 2013 WINE & SMILE
ITALIJA I Capitani Gaudium Fiano di Avellino DOCG 2014 BuRBuLIO VyNINė
ITALIJA I Capitani Serum Greco di Tufo DOCG 2014 BuRBuLIO VyNINė
ITALIJA Italo Cescon Organic Chardonnay Veneto IGT 2013 ISTVESTAS
ITALIJA Planeta Alastro Bianco Sicilia DOC 2013 VyNO KLuBAS
MAKEDONIJA Bovin Chardonnay 2014 OFFICE CITy
N.ZELANDIJA Ara Single Estate Sauvignon Blanc Marlborough 2013 MEDIATO
N.ZELANDIJA Invivo Sauvignon Blanc Marlborough 2014 BuRBuLIO VyNINė
PORTuGALIJA Herdade do Arrepiado Collection White 2013 VyNO KLuBAS
PRANCūZIJA Bernard-Massard Auxerrois Grand Premier Cru Côtes de Grevenmacher 2013 ISTVESTAS
PRANCūZIJA Cazes Les Clos de Paulilles Collioure Languedoc-Roussillon AOP 2014 MAGAZIN LT
PRANCūZIJA Domaine Fevre Chablis AOC 2013 BALTIC XL
PRANCūZIJA Gerard Bertrand Gio Blanc Vin de Pays d'Oc 2014 EuGESTA
PRANCūZIJA Le Grand Noir Chardonnay VdP d'Oc 2013 LIVIKO
PRANCūZIJA Le Grand Noir Moscato VdP d'Oc 2012 LIVIKO
PRANCūZIJA Louis Latour Chablis La Chanfleure AOC 2013 2013 TRIDENS LT
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
88
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
PRANCūZIJA Ogier Heritages Cotes du Rhone AOC 2014 MAGAZIN LT
PRANCūZIJA St. urbans-Hof urban Riesling QbA 2014 EuGESTA
PRANCūZIJA Wolfberger Signature Pinot Gris Alsace AOC 2013 ISTVESTAS
VENGRIJA Chateau Dereszla Tokaji Furmint Dry 2013 VyNO KLuBAS
VOKIETIJA Petri Gewurztraminer Spatlese Pfalz 2012 ISTVESTAS
RAuDONASIS, sidabro medalio laimėtojai
ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
ARMėNIJA Karas 2013 GADARA
AuSTRALIJA Hardy's Stamp of Australia Cabernet Merlot Riverland 2010 LIVIKO
AuSTRALIJA Hardy's Varietal Range Shiraz South Eastern Australia 2012 LIVIKO
ČILė Cono Sur Bicicleta Cabernet Sauvignon Central Valley 2009 LIVIKO
ČILė Cono Sur Reserva Especial Pinot Noir Casablanca Valley 2013 LIVIKO
ČILė Montes Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley D.O. 2013 EuGESTA
ISPANIJA Care Tinto Roble Garnacha/Syrah Carinena DO 2011 LIVIKO
ISPANIJA El Miracle by Mariscal Old Vine Garnacha Tintorera Valencia DOP 2011 SANITEX
ISPANIJA Goru Organic Jumilla DO 2013 VIKSAS
ISPANIJA LAN Reserva Rioja DOCa 2008 WINE & SMILE
ISPANIJA Marques de Longares Crianza Carinena DO 2010 LIVIKO
ISPANIJA Marques de Longares Gran Reserva Carinena DO 2008 LIVIKO
ISPANIJA Marques de Longares Syrah Carinena DO 2013 LIVIKO
BALTASIS, sidabro medalio laimėtojai
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
89
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
ISPANIJA Raiza Crianza Tempranillo Rioja DOCa 2010 SANITEX
ISPANIJA Raiza Gran Reserva Tempranillo Rioja DOCa 2007 SANITEX
ISPANIJA Raiza Reserva Tempranillo DOCa 2010 SANITEX
ISPANIJA Talento by Ego Jumilla DO 2013 VIKSAS
ISPANIJA Vicente Gandia Hoya de Cadenas Reserva Tempranillo utiel-Requena DO 2010 SANITEX
ISPANIJA Vina Eguia Crianza Rioja DOCa 2011 VIKSAS
ISPANIJA Vina Eguia Reserva Rioja DOCa 2010 VIKSAS
ITALIJA Cantine San Marzano Anniversario 62 PriManduria DOP 2010 MINERALINIAI VANDENyS
ITALIJA Castello di Querceto Chianti Classico Riserva DOCG 2010 WINE & SMILE
ITALIJA Cecilia Berett Valpolicella Ripasso Superiore DOC 2012 SERVAALI
ITALIJA I Capitani Taurasi Bosco Faiano DOCG 2009 BuRBuLIO VyNINė
PAR Bellingham The Bernard Series Small Barrel S.M.V. Coastal Region 2012 MINERALINIAI VANDENyS
PAR Kanonkop Kadette Pinotage Stellenbosch 2013 VyNO KLuBAS
PORTuGALIJA Esporao Tinto Reserva Alentejo DOC 2012 MEDIATO
PORTuGALIJA Herdade do Arrepiado Collection 2011 VyNO KLuBAS
PRANCūZIJA Chateau Hanteillan Haut-Medoc Cru Bourgeois 2012 MAGAZIN LT
PRANCūZIJA Gerard Bertrand Syrah / Grenache Languedoc AOC 2011 EuGESTA
PRANCūZIJA Le Grand Noir Pinot Noir VdP d'Oc 2013 LIVIKO
RAuDONASIS, sidabro medalio laimėtojai
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
90
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
ISPANIJA Juve y Camps Gran Reserva de la Familia Brut Nature Cava 2010 BALTIC XL
ISPANIJA Segura Viudas Brut Reserva Cava DO EuGESTA
PRANCūZIJA Louis de Sacy Inedite Champagne ISTVESTAS
PRANCūZIJA Tribaut Blanc de Chardonnay Champagne VIKSAS
PRANCūZIJA Louis Bouillot Blanc de Blancs Cremant De Bourgogne AOC SANITEX
PuTOJANTIS, sidabro medalio laimėtojai
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
PORTuGALIJA C. da Silva Dalva 10 years Old Porto DO MEDIATO
PORTuGALIJA Barbeito Boal Old Reserve10 years Old Madeira DOC VyNO KLuBAS
LIKERINIS, sidabro medalio laimėtojai
Pirmosios čempionato dienos vertinimo komisija
91
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
ARMėNIJA Sarduri 2012 GADARA
ARMėNIJA Takar 2012 GADARA
AuSTRALIJA Hardy's VR Sauvignon Blanc South Eastern Australia 2013 LIVIKO
ČILė De Martino Estate Chardonnay Limari Valley 2013 VyNO KLuBAS
ISPANIJA Bodegas Altanza Lealtanza Blanco Rioja DOC 2013 VyNO GuRu
ISPANIJA Care Macabeo/Chardonnay Carinena DO 2013 LIVIKO
ISPANIJA Hoya de Cadenas Organic Verdejo 2013 SANITEX
ISPANIJA Marques de Longares Macabeo Carinena DO 2013 LIVIKO
ITALIJA Caruso&Minini Tasari Catarratto Bianco Terre Siciliane IGT 2014 BuRBuLIO VyNINė
ITALIJA Cecilia Beretta Brognoligo Soave Classico DOC 2013 SERVAALI
ITALIJA CorteSole Gewürztraminer Trentino DOC 2013 VIKSAS
ITALIJA CorteSole Riesling Oltrepo Pavese DOC 2014 VIKSAS
ITALIJA I Capitani Faius Irpinia Bianco DOCG 2013 BuRBuLIO VyNINė
PRANCūZIJA Gabriel Meffre Saint Vincent Côtes du Rhône AOC 2013 ISTVESTAS
PRANCūZIJA Le Grand Noir Viognier VdP d'Oc 2013 LIVIKO
PRANCūZIJA Les Dauphins Reserve Blanc Cotes du Rhone AOC 2012 SERVAALI
PRANCūZIJA Ogier Clos de l’Oratoire des Papes Chateauneuf du Pape AOP 2012 MAGAZIN LT
VOKIETIJA Konigsmosel Riesling QbA Mosel 2014 MEDIATO
BALTASIS, bronzos medalio laimėtojai
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
92
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
RAuDONASIS, bronzos medalio laimėtojai
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
ARMėNIJA Sarduri 2012 GADARA
ARMėNIJA Takar 2012 GADARA
ČILė Luis Felipe Edwards Family Selection Gran Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley 2012 BALTIC XL
ISPANIJA Care Garnacha/Syrah Carinena DO 2013 LIVIKO
ISPANIJA Goru Monastrell Jumilla DO 2011 VIKSAS
ISPANIJA Marques de Longares Reserva Carinena DO 2010 LIVIKO
ISPANIJA Vina Eguia Rioja DOCa 2014 VIKSAS
ITALIJA Cantina di Soave Rocca Sveva Ripasso Valpolicella Superiore DOC 2010 BALTIC XL
JAV Mauro Americano Zinfandel Reserve California 2012 MEDIATO
MAKEDONIJA Bovin Alexandar 2013 OFFICE CITy
MAKEDONIJA Bovin Cabernet Sauvignon 2013 OFFICE CITy
MAKEDONIJA Bovin Vranec 2013 OFFICE CITy
Pirmosios finalo dienos vertinimo komisija M. Antanaitytė administravo čempionatą nuo pradžios iki pabaigos
93
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
ITALIJA Scarbolo Ramato XL Pinot Grigio Venezia-Giulia IGT 2011 MINERALINIAI VANDENyS
MAKEDONIJA Bovin Ana Marija 2014 OFFICE CITy
PORTuGALIJA Adega de Borba Premium Rosé Alentejo DOC 2013 WINE & SMILE
PORTuGALIJA Bobal de Sanjuan Rosado utiel-Requena DO 2013 ISTVESTAS
PRANCūZIJA Chateau Beaulieu Coteaux d‘Aix-en-Provence AOP 2014 MAGAZIN LT
ROžINIS, bronzos medalio laimėtojai
ŠALIS (A->Z) PAVADINIMAS PLATINTOJAS
AuSTRALIJA Hardy's Stamp of Australia Sparkling Chardonnay Pinot Noir South Eastern Australia LIVIKO
ISPANIJA Hoya de Cadenas Brut Nature Cava DOC SANITEX
ISPANIJA Vallformosa Origen Brut Cava DO ISTVESTAS
ISPANIJA Vincente Gandia Brut Cava DO SANITEX
ITALIJA Borgo Imperiale Riesling Oltrepo Pavese DOC VIKSAS
ITALIJA Conegliano Millesimato Valdobbiadene Prosecco Superiore DOCG 2014 OFFICE CITy
ITALIJA Valdo Extra Dry Prosecco Treviso DOC EuGESTA
ITALIJA Valdo Marca Oro Valdobbiadene Prosecco Superiore DOCG EuGESTA
ITALIJA Vino Dell‘Amicizia Italo Cescon Organic Prosecco DOC ISTVESTAS
N.ZELANDIJA One Estate Sauvignon Brut Marlborough MEDIATO
PRANCūZIJA Louis Bouillot Blanc de Noirs Grande Reserve Cremant De Bourgogne AOC SANITEX
PRANCūZIJA Louis de Sacy Cuvee Inedite Blanc de Blanc Champagne ISTVESTAS
PRANCūZIJA Moutard Blanc de Blanc Brut Champagne Vintage 2002 MINERALINIAI VANDENyS
PuTOJANTIS, bronzos medalio laimėtojai
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
94
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
GERO KAINOS IR KOKyBėS SANTyKIO VyNAI (kainuojantys iki 10 EuR)
ŠALIS PAVADINIMAS RūŠIS APDOVANOJIMAS PLATINTOJAS
ČILėCono Sur Bicicleta Sauvignon Blanc Central Valley 2010
Baltasis Auksas LIVIKO
ARGENTINA Amalaya Blanco de Corte Calchaqui Valley 2014 Baltasis Sidabras ISTVESTAS
MAKEDONIJA Bovin Chardonnay 2014 Baltasis Sidabras OFFICE CITy
VENGRIJA Chateau Dereszla Tokaji Furmint Dry 2013 Baltasis Sidabras VyNO KLuBAS
PRANCūZIJA Gerard Bertrand Gio Blanc Vin de Pays d'Oc 2013 Baltasis Sidabras EuGESTA
ISPANIJA Goru El Blanco Jumilla DO 2014 Baltasis Sidabras VIKSAS
AuSTRALIJAHardy's Stamp Riesling Gewurztraminer Padthaway 2012
Baltasis Sidabras LIVIKO
PRANCūZIJA Le Grand Noir Chardonnay VdP d'Oc 2013 Baltasis Sidabras LIVIKO
ČILė Montes Reserva Chardonnay Central Valley 2013 Baltasis Sidabras EuGESTA
VOKIETIJA St.urbans-Hof urban Riesling QbA 2014 Baltasis Sidabras EuGESTA
ČILė Tabali Late Harvest Reserva Limari Valley 2011 Natūraliai saldus Auksas ISTVESTAS
PRANCūZIJA Le Grand Noir Moscato VdP d'Oc 2012Pusiau sal-dus/pusiau sausas
Sidabras LIVIKO
ISPANIJA Segura Viudas Brut Reserva Cava DO Putojantis Sidabras EuGESTA
ISPANIJA Castillo Perelada 3 Fincas Crianza Emporda DO 2011 Raudonasis Auksas MEDIATO
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
95
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS PAVADINIMAS RūŠIS APDOVANOJIMAS PLATINTOJAS
PRANCūZIJA Gerard Bertrand Gio Rouge Vin de Pays d'Oc 2012 Raudonasis Auksas EuGESTA
ISPANIJA Goru Jumilla DO 2013 Raudonasis Auksas VIKSAS
ISPANIJA Goru Organic Jumilla DO 2013 Raudonasis Auksas VIKSAS
PRANCūZIJA Les Dauphins Cotes du Rhone Villages AOC 2012 Raudonasis Auksas SERVAALI
ISPANIJA Care Tinto Roble Garnacha/Syrah Carinena DO 2011 Raudonasis Sidabras LIVIKO
ČILėCono Sur Bicicleta Cabernet Sauvignon Central Valley 2009
Raudonasis Sidabras LIVIKO
ČILėCono Sur Reserva Especial Pinot Noir Casablanca Valley 2013
Raudonasis Sidabras LIVIKO
ČILėCono Sur Reserva Especial Syrah Colchagua Valley 2012
Raudonasis Sidabras LIVIKO
ISPANIJAEl Miracle by Mariscal Old Vine Garnacha Tintorera Valencia DOP 2011
Raudonasis Sidabras SANITEX
AuSTRALIJAHardy's Stamp of Australia Cabernet Merlot Riverland 2010
Raudonasis Sidabras LIVIKO
ISPANIJAHoya de Cadenas Reserva Tempranillo utiel Requena DO 2010
Raudonasis Sidabras SANITEX
PRANCūZIJA Le Grand Noir GSM VdP d'Oc 2013 Raudonasis Sidabras LIVIKO
PRANCūZIJA Le Grand Noir Pinot Noir VdP d'Oc 2013 Raudonasis Sidabras LIVIKO
ISPANIJA Marques de Longares Gran Reserva Carinena DO 2008 Raudonasis Sidabras LIVIKO
GERO KAINOS IR KOKyBėS SANTyKIO VyNAI (kainuojantys iki 10 EuR)
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
96
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
ŠALIS PAVADINIMAS RūŠIS APDOVANOJIMAS PLATINTOJAS
ISPANIJA Marques de Longares Reserva Carinena DO 2010 Raudonasis Sidabras LIVIKO
ISPANIJA Marques de Longares Syrah Tinto Carinena DO 2013 Raudonasis Sidabras LIVIKO
ISPANIJA Raiza Crianza Tempranillo Rioja Doa 2010 Raudonasis Sidabras SANITEX
PRANCūZIJARopiteau Les Plants Nobles Pinot Noir Vin de Pays d'Oc 2012
Raudonasis Sidabras MEDIATO
ISPANIJA Talento by Ego Jumilla DO 2013 Raudonasis Sidabras VIKSAS
ISPANIJA Vina Eguia Crianza Rioja DOCa 2011 Raudonasis Sidabras VIKSAS
ČILėMontes Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley 2013
Raudonasis Sidabras EuGESTA
ITALIJA Cantele Negroamaro Rosato Salento IGT 2014 Rožinis Sidabras BuRBuLIO VyNINė
ITALIJA Caruso&Minini Tasari Rosato Terre Siciliane IGT 2013 Rožinis Sidabras BuRBuLIO VyNINė
ISPANIJA Protos Rosado Ribera del Duero DO 2014 Rožinis Sidabras VyNO KLuBAS
GERO KAINOS IR KOKyBėS SANTyKIO VyNAI (kainuojantys iki 10 EuR)
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
Lietuviško vyno vertinimo komisija
97
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
„Rastinukė“ vynuogių p. saldus vynas 2014
Bronzos medalio laimėtojas
VyNDARySVyTAuTAS KANAPKA
Raudonasis p. sausas mėlynių ir šilauogių vynas „Vynužis“ 2014
Sidabro medalio laimėtojas
VyNDARySROMuALDAS DAPŠyS
Rožinis aviečių p. sausas vynas „Nostalgija“ 2013
Bronzos medalio laimėtojas
VyNDARySREGIMANTAS AuDRIuS KARČIAuSKAS
Baltasis saldus obuolių ledo vynas 2014
Sidabro medalio laimėtojas
VyNDARySGINTARAS SINAS
Juodųjų serbentų p. saldus vynas 2014
Sidabro medalio laimėtojas
VyNDARySGINTARAS SINAS
Baltasis saldus pienių vynas 2014
VyNDARySRAIMuNDAS VALATKA
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
98
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
PAVADINIMAS VyNDARyS
Tradicinis midus 2014 ERIKAS AuGuSTINAVIČIuS
Juodųjų serbentų vynas 2014 GINTARAS PARADNIKAS
Aviečių vynas 2014 (p. saldus) GINTARAS SINAS
Vynuogių vynas „Alfa“ 2014 (saldus) OLGA VILKELIENė
Juodųjų serbentų vynas „Roksala“ 2009 (p. sausas)
RAIMuNDAS NAGELė
Juodųjų serbentų vynas „Roksala“ 2014 (sausas)
RAIMuNDAS NAGELė
Obuolių vynas 2014 (p. saldus) RAIMuNDAS VALATKA
Midus 2014 RAIMuNDAS VALATKA
Aronijų vynas 2014 REGIMANTAS KARČIAuSKAS
Kuldaubės aviečių vynas 2014 (p. sausas)
REMIGIJuS ŠIMKuS
Antaninių obuolių vynas „Vynužis“ 2014 (p. sausas)
ROMuALDAS DAPŠyS
LIETuVIŠKAS VyNAS, bronzos medalio laimėtojai
Kunigaikščių midus
Bronzos medalio laimėtojas
VyNDARySERIKAS AuGuSTINAVIČIuS
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
99
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
Šiemet vyno čempionatui buvo pateikti 39 lietuviški vynai ir 5
midūs. Lietuviškoje vyno pramonėje sparčiai gausėja dalyvių.
Trys iš dalyvavusių nedidelių vyndarių savo vyną jau parduoda
rinkoje, bent pora tvarkosi licencijas, todėl galima teigti, kad
žaidimo laikas baigėsi ir laikas į vyną pažiūrėti kaip į prekę, o ne
į hobio objektą. Jaučiuosi turįs teisę išsakyti savo subjektyvią
nuomonę, nes kai prieš keletą metų pasiūliau įvesti lietuviško
vyno kategoriją Lietuvos vyno čempionate, sulaukiau labai ne-
daugelio vyno profesionalų palaikymo. Taip, pirmojo čempiona-
to vynai nuvylė: daugiau nei pusės beveik nebuvo galima gerti –
oksiduoti, nesubalansuoti. Tačiau šiemet degustuoti jau buvo
tikras malonumas. Gamintojai suprato, kad avietės – puikios
uogos lietuviškam vynui, nes iš jų visiems vyndariams pavyko
padaryti gero pusiau saldaus vyno.
Iš juodųjų serbentų nuo pat pradžių pagaminama puikaus ir
sauso, ir saldaus vyno. Jis visada labai koncentruotas, kvapnus.
Vyndariai išmoko suvaldyti rūgštį, nors kartais išlenda žalių aro-
mato natų. Prieš porą metų paskatinus varžyboms tiekti obuolių
vyną, šiemet turime puikų rezultatą: geri sausi vynai ir puikus
saldus ledo vynas. Kartais vyne pasitaiko oksidacinių natų, kar-
tais per daug aitrumo, bet bendras įspūdis puikus.
Kol kas nesiseka vyno pagerinti šermukšniais: jų kartumas
primena vaistus. Nieko neišeina su pienių vynu. Kaip žaliava kol
kas nestebina nei agrastai, nei šilauogės, nei vyšnios. Iš grynų
Teisėjo nuomonė apie lietuvišką vyną ir midų
aronijų kasmet būna tik vienas geras vynas, kiti nesėkmingi. Kai
kurie vyndariai piktnaudžiauja naudodami „ąžuolą“. Vynai tampa
aitrūs, turi defektų. Ąžuolui atsverti reikia bent kiek vyno taninų,
kurių daugelis mūsų gamintojų nemoka ekstrahuoti arba neturi
iš ko, nes uogose jų nėra. Čempionate pasitaiko ir vyno su acto
rūgšties natomis. Nei ąžuolo aitrumas, nei actas nepadaro vyno
labiau geriamo, o būtent to reikia vyno vartotojui. Viskas, kas
įdomu, bet nemalonu, sunkiai taps produktu, kurį pirkėjas norės
nerizikuodamas pirkti.
Šiemet maloniai nustebino midus. Trys gamintojai pateikė
penkis puikios kokybės midus. Neretai pagerintus žolelėmis,
kitais medaus produktais, tačiau be defektų, išskyrus vieną, kurio
aromatas, pridėjus pienių, pasidarė nelabai malonus. Midus
pasižymi labai švelnia, šilkine tekstūra, kompleksišku aromatu ir
yra saldus. Verta šį produktą populiarinti.
Kaip ir lietuviškų vynuogių vyną. Rožinis sausas ir pusiau sal-
dus išeina visai geras. Tiesa, su vitis lambrusca būdingo muskusi-
nio ir žemuoginio aromato natelėmis. Tačiau geriausias pavyzdys
buvo provanso stiliaus, ne prastesnis už importinį.
Man, kaip vertintojui, imponuoja tai, ką Lietuvos vyndariai
gali padaryti iš grynos vienos rūšies žaliavos. Jei produktas būna
subalansuotas, išraiškingas, be defektų, geriamas, patiriu ir este-
tinį, ir gurmanišką, ir pažinimo malonumą. Tokio vyno Lietuvoje
jau yra, ir kitąmet jo laukiu dar daugiau.
Arūnas Starkus
2 0 1 5 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s
100
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 5 - g e g U Ž ė
a u t o r i a i
Žurnalo autoriai
Rasa StarkusArūnas Starkus
Artašes Gazarian
Jurgis ŠliogerisIlja ŠarovMilda Sužiedelytė
Andrius PagojusDaiva Mumgaudienė
Aidas Puklevičius
V Y N O, K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S
w w w. v y n o z u r n a l a s. l tN r. 29 . Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.
K itas numer is bus iš le istas 2015 m. lapk r ič io mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą
bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w. v y n o z u r n a l a s. l t
El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : Stumbrų g. 15
Vi ln ius, LT-08101
V Y R . R E DA K TO R I U SArūnas Starkus
tel . nr. 8 698 34 297,s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t
D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is
M A K E T U OTO J ALina Juršytė
F OTO G R A F I J O SR ita Bac ytė Starkuvienė, Vel lo As i , Arūnas Starkus,
Saul ius S erapinas, „Gramona“, „K racher “, „Cramele Halewood“, „Bennet Distr ibutors“,
K A L B O S R E DA K TO R Ė
Asta Žūk aitėa s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t
AU TO R I A IAr tašes G azar ian, Daiva Mumgaudienė, Andr ius Pagojus,
Aidas Puk levič ius, Arūnas Starkus, R asa Starkus, M i lda Sužiedelytė, I l ja Šarov, Jurgis Š l ioger is
VIRŠELISSaul ius Serapinas i r L inas Gl iaudel is
L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“
ISSN 1822-2153
P L AT I N I M A S El . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t ,
te l . nr. (8 5) 215 94 39
R E K L A M AEl. paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l t ,
te l . nr. (8 5) 215 94 39
S PAU DAAB „Spauda“
T I R A Ž A S5 000 egz.
Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą gal ima
t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.