Europiečių asmeninė ir socialinė gerovė

dr. Ligita Šarkutė

KTU Viešosios politikos ir administravimo institutas

1

Ko siekia EST?

• EST tikslas –skatinti socialinių rodiklių, paremtų piliečių asmeniniais savo visuomenių vertinimais, naudojimą, taip papildant objektyviusekonominius ir socialinius rodiklius.

• EST 6-osios bangos modulis „Asmeninė ir socialinė gerovė“:

išskaido bendrą „gerovės“ koncepciją;unikali ir išsami tarptautinė šios sudėtingos

koncepcijos analizė; leidžia analitikams teikti išsamesnius gerovės

politikos aiškinimus.

Ką rodo gerovės tyrimai?• Ilgą laiką dominavo prielaida, jog prioriteto ekonomikos

augimui suteikimas yra geriausias būdas maksimaliai padidinti gerovę (pvz. OECD, 2006).

TAČIAU

• Tyrimai rodo, jog teigiamas ryšys tarp ekonomikos augimo ir subjektyvios gerovės yra nežymus ir nereikšmingas, jei pasiektas bent vidutinis materialinės gerovės lygis (Layard, 2005; Bartolini ir Bilancini, 2010; Easterlin, 2013).

KO REIKIA?

• Reikia geresnio supratimo, nuo ko priklauso gerovė.

EST

Kuo naudingas EST?

Pagrįsta politika, skirta gerovei maksimaliai padidinti

Sistemiška ir išsami informacija apie piliečių patirtis, susijusias su skirtingais gerovės aspektais.

Platesnė informacija apie piliečių gyvenimą.

Aiškus supratimas apie tai, kas skatina gerovę

EST: kokie duomenys?• 3-ioji EST banga (2006 m., LT nedalyvavo)• 6-oji EST banga (2012 m., LT - 2013 m.):

Griežtai tikimybinė atsitiktinė atrankaMin. 70 proc. atsakymų grįžtamumas

Klausimų aukštos kokybės vertimasSisteminė tarptautinių imčių sudarymoprieiga

Valandos trukmės interviu

15 metų ir vyresni

respondentai

29-ios Europos šalys

54 600 unikalių atsakymų

Reprezentatyvios nacionalinės imtys

Patikimas šalių palyginimas

Kaip matuoti gerovę?

• Gerovė yra daugiadimensinė koncepcija.

• Jos matavimai vienu klausimu negali atskleisti šios koncepcijos sudėtingumo.

• Į EST 6-ąją bangos klausimyną įtrauktas gausus asmeninės ir socialinės gerovės aspektų kiekis.

Gerovės dimensijos

• Subjektyviai įvertinta gerovė (angl. evaluative wellbeing): pasitenkinimo gyvenimu jausmas ir laimės jausmas apskritai.

• Emocinė gerovė (angl. emotional wellbeing): kasdieniai teigiami jausmai, tokie kaip laimė ir mėgavimasis gyvenimu bei neigiamų jausmų, tokių kaip nerimas ir prislėgta nuotaika, nebuvimas.

• Funkcionavimas (angl. functioning): autonomija, kompetencija, įsitraukimas, tikslų prasmė, savigarba, optimizmas ir atsparumas.

• Gyvybingumas (angl. vitality): geras miegas, energingumo jausmas gebėjimas susidoroti su gyvenimo keliamais iššūkiais.

• Bendruomeninė gerovė (angl. community wellbeing): žmogaus jausmai bendruomenės, kurioje jis gyvena, atžvilgiu, įskaitant pasitikėjimą kitais žmonėmis, jausmą, jog esi palaikomas savo bendruomenės narių, bei patiriamą kaimynystės jausmą.

• Palaikantieji santykiai (angl. supportive relationships): asmens žinojimas, jog jo gyvenime yra žmonių, siūlančių paramą, draugystę, pripažinimą ir su kuriais galima aptarti intymius reikalus.

Subjektyviai įvertinta gerovė

• Ar patenkintas/-a savo dabartiniu gyvenimu apskritai

• Ar esate laimingas/-a

Emocinė gerovė

• Ar dažnai per pastarąją savaitę būdavote liūdnas/-a

• Ar dažnai per pastarąją savaitę jausdavotės prislėgtas/-a

• Ar dažnai per pastarąją savaitę džiaugdavotės gyvenimu

• Ar dažnai per pastarąją savaitę būdavote laimingas/-a

• Ar dažnai per pastarąją savaitę jausdavote nerimą• Ar dažnai per pastarąją savaitę jausdavotės

ramus/-i ir taikingas/-a

Funkcionavimas

• Aš pats/-i galiu laisvai spręsti, kaip gyventi savo gyvenimą• Labai retai pasitaiko galimybių parodyti, ką iš tiesų sugebu• Jaučiu pasitenkinimą tuo, ką darau• Būna įdomu tai, ką darote• Būnate pasinėręs/-usi į tai, ką darote• Darote ką nors su užsidegimu• Manu, kad tai, ką veikiu savo gyvenime, yra vertinga ir naudinga• Atrodo, kad žinote savo gyvenimo kryptį• Į savo ateitį aš visuomet žvelgiu optimistiškai• Yra daug dalykų, kuriuos, mano manymu, gerai išmanau• Apskritai, aš save vertinu labai teigiamai• Kartais man atrodo, kad esu niekam tikęs/-usi• Kai kas nors gyvenime nepasiseka, man paprastai prireikia daug

laiko, kad atgaučiau pusiausvyrą• Sprendžiu svarbias problemas

Gyvybingumas

• Ar dažnai per pastarąją savaitę jums atrodydavo, kad viską tenka daryti per vargus

• Ar dažnai per pastarąją savaitę jūsų miegas būdavo neramus

• Ar dažnai per pastarąją savaitę jums nekildavo rankos ką nors daryti

• Ar dažnai per pastarąją savaitę jausdavotės kupinas/-a energijos

Bendruomeninė gerovė

• Dauguma žmonių galima pasitikėti, nereikia būti labai atsargiam/-iai

• Žmonės stengiasi pasinaudoti kitais

• Dažniausiai žmonės stengiasi padėti kitiems

• Atrodo, jog jūsų kaimynystėje gyvenantys žmonės padeda vieni kitiems

• Jaučiuosi artimas/-a kaimynystėje gyvenantiems žmonėms

Palaikantieji santykiai

• Kiek yra žmonių, su kuriais galite aptarti intymius ir asmeninius reikalus

• Jaučiatės vertinamas jums artimų žmonių

• Sulaukiate pagalbos ir paramos

• Ar dažnai per pastarąją savaitę jausdavotės vienišas/-a

Vidutiniai standartizuoti gerovės dimensijų indeksai: Lietuvai – raudona šviesa

Šaltinis: Jeffrey, K., Abdallah, S., Quick, A. (2015). Europeans’ Personal and Social Wellbeing: Topline Results from Round 6 of the European Social Survey.

Gerovės dimensijų vertinimai – skirtingi

Šaltinis: Jeffrey, K., Abdallah, S., Quick, A. (2015). Europeans’ Personal and Social Wellbeing: Topline Results from Round 6 of the European Social Survey.

Vertinamoji gerovė vs. kitos penkios dimensijos

Šaltinis: Jeffrey, K., Abdallah, S., Quick, A. (2015). Europeans’ Personal and Social Wellbeing: Topline Results from Round 6 of the European Social Survey.

Pasitenkinimas gyvenimu ir pajamos

• Atlikta daug ekonominės nelygybės tyrimų (Wilkinson & Picket, 2011; United Nations, 2013; Kersley & Shaheen, 2014).

• Politikos tikslas turėtų būti ne tik maksimizuoti vidutinę šalies gerovę, bet ir mažinti gerovės lygio skirtumus (Europos Komisija, 2013).

• Kaip įvertinti gerovės lygį:Pavyzdžiui, gerovės lygio skirtumas tarp tų 20 % gyventojų, kurie gauna mažiausiais bendrąsias grynąsias namų ūkio pajamas, ir 20 % gyventojų, kurie gauna didžiausias bendrąsias grynąsias namų ūkio pajamas.

Klausimas

Vertinant apskritai, ar jus esate patenkintas/-a savo dabartiniu gyvenimu?

Vidutinio pasitenkinimo gyvenimu skirtumai tarp gaunančiųjų didžiausias ir mažiausias pajamas

Šaltinis: Jeffrey, K., Abdallah, S., Quick, A. (2015). Europeans’ Personal and Social Wellbeing: Topline Results from Round 6 of the European Social Survey.

Kodėl Lietuvoje žmonių subjektyvi gerovė yra žema?

Šaltinis: 2015 m. gruodžio mėn. IQ žurnalo numeris, p.62

Kodėl Lietuvoje žmonių subjektyvi gerovė yra žema?

Šaltinis: 2015 m. gruodžio mėn. IQ žurnalo numeris, p.63

Bendruomeninės gerovės priklausomybė nuo pajamų

Šaltinis: Jeffrey, K., Abdallah, S., Quick, A. (2015). Europeans’ Personal and Social Wellbeing: Topline Results from Round 6 of the European Social Survey.

Kur rasti duomenis?

• LT:

http://www.lidata.eu/index_search_results_data.php?pid=LiDA%3Aquant.LiDA_ESS_0275

• EU:

http://www.europeansocialsurvey.org/data/download.html?r=6

• ESS 7 anonsas (kintantys moduliai – “Social inequalities in health and their determinants”, “Attitudes towards immigration and their antecedents”):

http://www.europeansocialsurvey.org/data/download.html?r=7

Ar dažnai vartojate alkoholį? (ESS7)

7,4%

9,9%

9,9%

4,5%

7,5%

8,9%

1,8%

1,6%

15,0%

3,1%

14,2%

,5%

2,3%

1,7%

7,1%

19,6%

23,7%

20,4%

11,2%

22,4%

24,3%

7,3%

11,7%

16,8%

13,2%

25,3%

15,8%

7,6%

15,9%

12,7%

0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% 25,0% 30,0%

AT

BE

CH

CZ

DE

DK

EE

FI

FR

IE

NL

NO

PL

SE

SI

Series2 Series1Kelis kartus per savaitę

Kasdien

LT?Sveikatos sąsajos su gerove?Duomenų ieškokite 2016 m. pavasarį.