E. HEMINGVĖJUS „„Senis ir jūra”Senis ir jūra”(1952)(1952)

1Sigita Riaukienė, Klaipėdos „Ąžuolyno" gimnazijos mokytoja

2011 lapkritis

Ernestas Hemingvėjus (1899-1961)

Žymus XX a. amerikiečių romanistas ir novelistas, trumpų istorijų

rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (už

apysaką „Senis ir jūra“). Žinomas kaip vienas

žymiausių vadinamosios „prarastosios kartos“

atstovų. 2

GYVENIMAS IR ASMENYBĖ

Rašytojo tėvas, aistringas medžiotojas, mokė sūnų pajusti savotišką medžioklės žavesį, stebėti gamtą, supažindino su indėnų gyvenimu.

Mokydamasis per vasaros atostogas dirbdavo fermose, indų plovėju pakelės baruose, domėjosi sportu, vėliau – ypač korida.

Neįgijo akademinio išsilavinimo, tačiau jis išėjo tris gyvenimo universitetus: žurnalistiką, karo patirtį ir literatūrinę mokyklą.

Visą gyvenimą domėjosi politika, atsiliepė į svarbiausius įvykius, visada smerkė karą ir fašizmą.

Daug keliaudamas, jis dažnai lankydavosi Kuboje, Afrikoje, Azijoje ir Europoje, – čia Antrojo pasaulinio karo metu jis dirbo karo korespondentu.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais pasireiškė psichinės depresijos ir 1961 metais jis nusišovė medžiokliniu šautuvu.

3

PAVADINIMO PRASMĖ

Apysakos „SENIS IR JŪRA” „SENIS IR JŪRA” pavadinimas nusako ne tik kūrinio temą- žmogaus ir gamtos ryšį, bet gali būti ir

nuoroda į pagrindinį konfliktą – žmogaus susirėmimą su neįveikiamomis gamtos

jėgomis.

4

SIUŽETAS

Senas žvejys Santjagas, kadaise stiprus ir gražus, dabar varganas ir alkanas, keliasdešimt dienų nieko nesužvejodamas, išplaukia į jūrą ir viliasi sugauti didžiulę žuvį.

Jam ištikimai padeda Berniukas, bet tėvai jam uždraudė plaukti žvejoti su Seniu.

Senis nuplaukia toli į jūrą ir jam užkimba milžiniška žuvis.

Prasideda Senio ir Žuvies kova. Didžioji žuvis jį nutempia toli į jūrą. Taip plaukiant Senis mąsto apie daugelį

dalykų, o žuvis jam pasidaro tarsi draugė.

5

Vis dėlto jis priverstas progai pasitaikius ją nugalabyti. Jam grįžtant namo jį ir jo laivelį vienas po kito užpuola

rykliai, nors senis ir stengiasi iš visų likusių jėgų nuo jų atsiginti, tačiau rykliai suėda beveik visą jo milžinišką laimikį ir į krantą senis grįžta tuščiomis.

Vis dėlto jis yra laimingas, o tai jam svarbiausia.

SIUŽETAS

6

TEMOS, PROBLEMOS

Žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų išbandymas, egzistencinis

žmogaus susirėmimas su neįveikiamomis gamtos, visuomenės jėgomis siekiant išlikti, bejėgiškumas prieš

gamtos stichiją, žmogaus drąsa, ištvermė, kančia, pasitikėjimas savimi, dvasios tvirtumas, draugystė.

Ar lengva nugalėti žmogų? Kada žmogus, patyręs fizinį pralaimėjimą, švenčia moralinę pergalę? Ar vienišas žmogus gali įveikti priešiškas gamtos, visuomenės jėgas? Kas žmogui padeda išlikti tikru žmogumi?

7

PAGRINDINIAI VEIKĖJAI

Santjagas - senas žvejys,

kantrus, ištvermingas, valingas, savimi pasitikintis; nors jo likimas

tragiškai ironiškas, sugeba išlaikyti savo žmogiškąją vertę net

sunkiausių išbandymų metu.Jis kantrus, užsidaręs, jo likimas

tragiškai ironiškas. Jam svarbi draugystė ne tik su mažuoju

Manolinu, bet ir su daugeliu jūros gyventojų.

8

Berniukas Manolinas, artimiausias Santjago draugas, kuriam tėvai uždraudė plaukti su seniu.

Didžiulė žuvis marlinas, , įkūnijanti galingą jėgą; ji priešinasi žvejui, bet kartu yra žmogaus draugas – į ją sudėtos visos Sanjago viltys.

Rykliai, jūra, vaizduojama kaip gyvenimas, pasaulis, pilnas gėrio ir blogio: grobuoniškumo, smurto, prievartos.

PAGRINDINIAI VEIKĖJAI

9

KŪRINIO IDĖJA, VERTYBĖS

Vienišas žmogus dažnai negali įveikti priešiškų gamtos, visuomenės jėgų, bet susidūrimas su jomis leidžia pasireikšti taurioms savybėms: drąsai, ištvermei, pasitikėjimui savimi.

„Žmogų galima užmušti, bet negalima jo nugalėti.” Jausdamas pasaulio vienovę ir grožį, esi priverstas

sunaikinti tai, kuo žaviesi. Žmogaus kančia ir ištvermė – kiekvieno žmogaus

asmeniniai, su niekuo nepasidalijami išgyvenimai. Draugystė padeda patirti pačių gražiausių

išgyvenimų.

10

KELI POSAKIAI IŠ KNYGOS

„Nauja diena - nauja viltis. Žinoma, gerai, kai žmogui sekasi. Tačiau man rūpi tikslumas. Kai laimė ateis, aš būsiu pasiruošęs ją sutikti.”

„Daugelis žmonių yra negailestingi vėžliams, nes vėžlio širdis dar ilgai plaka po to, kai jis užmušamas ir supjaustomas. Tačiau mano širdis yra tokia pat, o rankos ir kojos tokios panašios į jų letenas.”

„Bet koks žmogus sutvertas ne pralaimėti. <...> Žmogų galima sunaikinti, tačiau nugalėti neįmanoma.”

„Laimė ateina pas žmogų įvairiu pavidalu, ir kas gali ją pažinti? “

11

KŪRINIO AKTUALUMAS

Šiandienos žmogui dažnai trūksta drąsos, ryžto susigrumti su stipresnėmis už save jėgomis.

Žmogus šiandien nepasižymi nei fizine, nei dvasine ištverme.

Pakitęs šiandieną ir žmogaus bei gamtos ryšys.

12

SAMPROTAVIMO RAŠINIO PAVADINIMAI

Gyvybės grožis ir trapumas ( TEMA) Žmogus panaudodamas ginklą prieš

gamtą tampa beginklis (TEZĖ) Kada žmogus išlieka tikru žmogumi?

(ATVIRAS klausimas) Ar pergalė būtina žmogui, kad išsaugotų

savo orumą? (UŽDARAS klausimas)

13

APIBENDRINIMAS

Iš pirmo žvilgsnio labai paprasta apysaka slepia gilias potekstes, simbolines prasmes, turi daug nuorodų į kolektyvinę pasąmonę, archetipus (laimikis, kova su žuvimi, jūros gelmė, žvejo figūra).

„Senis ir jūra” – tai kūrinys, kur įvykiai ir veikėjų charakteriai svarbūs kaip universalūs žmogaus egzistencijos pavyzdžiai (pvz.: senis- tai likimo smūgių daužomo, bet nenugalėto žmogaus simbolis).

14

ANIMACINIS FILMAS PAGAL „SENĮ IR JŪRĄ” http://www.youtube.com/watch?v=OQfwyNGf5D0&feature=related

Rusijoje gyvenančio ukrainiečio Aleksandro Petrovo sukurtas animacinis filmas, pagal E. Hemingvėjaus apysaką „Senis ir jūra“.

Tai realistinė, tradicinė tapyba ant stiklo. Pertapant judesį po judesio. Naudojant vieną stiklo plokštę. Tai beprotiškas darbas ir

beprotiškas lygis. Tapyba nesigauna tokia saldi, kaip kartais būna, ypač Rusijoje. Toks per stiprus realizmas. Ten tiesiog ekspresyvus

judėjimas. Kadangi piešiama rankomis, figūros juda ypatingai gyvai. Beprotiškai gražu.

Filmas apdovanotas „Oskaru”. 15