ecb statistika apŽvalga, 2006 balandis · 2006-08-28 · tab tarptautinių atsiskaitymų bankas...

E C B S T A T I S T I K A2 0 0 6 B A L A N D I S

A P Ž V A L G A

ISSN 1725570-8

9 7 7 1 7 2 5 5 7 0 0 0 0

LT

2006 m. visuoseECB leidiniuose

bus naudojamas ant5 € banknotopavaizduotas

motyvas

ECB STATISTIKA

APŽVALGA

2 0 0 6 B A L A N D I S

© Europos centrinis bankas, 2006 m.

AdresasKaiserstrasse 2960311 Frankfurtas prie MainoVokietija

Pašto adresasPostfach 16 03 1960066 Frankfurtas prie MainoVokietija

Telefonas+49 69 1344 0

Internetashttp://www.ecb.int

Faksas+49 69 1344 6000

Teleksas411 144 ecb d

Visos teisės saugomos.Leidžiama perspausdinti švietimo irnekomerciniais tikslais, jei nurodomasšaltinis.

ISSN 1725-5708 (online)

3ECB

ECB statistika: apžvalga2006 balandis

1 SANTRAUKA 5

2 PINIGŲ FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ (PFI)STATISTIKA 10

3 KITA FINANSINIŲ TARPININKŲ STATISTIKA 17

4 PALŪKANŲ NORMŲ (IŠSKYRUS PFI PALŪKANŲ NORMAS) STATISTIKA 18

5 VERTYBINIŲ POPIERIŲ STATISTIKA (ĮSKAITANT AKCIJAS) 18

6 MOKĖJIMŲ BALANSO IR TARPTAUTINIŲINVESTICIJŲ BALANSO STATISTIKA 20

7 EUROSISTEMOS TARPTAUTINĖS ATSARGOS 24

8 TARPTAUTINĮ EURO VAIDMENĮ APIBŪDINANTISTATISTIKA 25

9 EFEKTYVIEJI EURO KEITIMO KURSAI 25

10 VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSŲ STATISTIKA 26

11 EURO ZONOS INSTITUCINIŲ SEKTORIŲSĄSKAITOS 27

12 MOKĖJIMO IR VERTYBINIŲ POPIERIŲATSISKAITYMO SISTEMŲ STATISTIKA 29

13 EURO ZONOS PLĖTROS STATISTINIAI ASPEKTAI 30

14 KEITIMASIS STATISTINE INFORMACIJA 30

15 SKELBIMO IR TIKSLINIMO POLITIKA 31

16 ECB TEISINĖS PRIEMONĖS STATISTIKOS SRITYJE 31

1 PRIEDASEuro zonos suvestinių statistinių duomenųskelbimo periodiškumas ir pateikimo laikas 34

2 PRIEDASDuomenų prieinamumas 35

3 PRIEDASAtrinktos nuorodos 37

T U R I N Y S

BVP bendrasis vidaus produktasCVPDB Centrinė vertybinių popierių duomenų bazė ECB Europos centrinis bankasECBS Europos centrinių bankų sistemaECU Europos valiutos vienetasEKK efektyvusis keitimo kursasEPI Europos pinigų institutasEPS ekonominė ir pinigų sąjungaES Europos SąjungaESS 95 Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema 1995GESMES standartizuotas statistinis pranešimas KFT kiti (ne pinigų) finansiniai tarpininkai KIS kolektyvinio investavimo subjektasNCB nacionalinis centrinis bankasNSS 93 Nacionalinių sąskaitų sistema 1993OL (Europos Sąjungos) oficialusis leidinysP1, P2, P3 pinigų junginiai, kuriuos apibrėžė ir naudoja ECBPFI pinigų finansinės institucijosPRF pinigų rinkos fondasPSFS pinigų sąjungos finansinės sąskaitos SDMX keitimasis statistiniais duomenimis ir metaduomenimisSST specialioji skolinimosi teisėTAB Tarptautinių atsiskaitymų bankasTVF Tarptautinis valiutos fondas

Pastaba:

Šiame tekste yra daug nuorodų į ECB ir Bendrijos teisines priemones ir kitus dokumentus. ECB teisinių priemonių sąrašas pateiktas 16 skyriuje, o kitų tekste minimų svarbių dokumentųsąrašas pateiktas 3 priede. Šio dokumento elektroninėje versijoje (paskelbtoje internete adresuwww.ecb.int/publications) yra nuorodos į minėtus dokumentus.

4ECB ECB statistika: apžvalga2006 balandis

S A N T R U M P O S

1 SANTRAUKA

1.1 ECB STATISTIKOS NAUDOJIMA S , TURINYSIR PAG RINDINIAI BRUOŽAI

1. Pagrindinis Eurosistemos1 tikslas – palaikytikainų stabilumą euro zonoje. Nepažeisdamakainų stabilumo, ji privalo remti euro zonosbendrosios ekonominės politikos kryptis.Siekdamas šio tikslo, Europos centrinis bankas(ECB) įgyvendina pinigų politiką euro zonoje irgali vykdyti operacijas užsienio valiuta. Jis taippat privalo prisidėti prie finansų sistemosstabilumo. Šioms užduotims atlikti reikia labaidaug statistinės informacijos, kurią teikiaEuropos centrinių bankų sistema (ECBS) arEurosistema, arba Europos Komisija (daugiausiaEurostat), bendradarbiaudama su nacionaliniaisstatistikos institutais2. Šiame dokumentedaugiausia dėmesio skiriama statistikai, kuriosreikia šioms užduotims įgyvendinti. ECBS taippat renka jos veiklai reikalingus statistiniusduomenis, ypač apie mokėjimų ir atsiskaitymosistemas. Ši statistika apžvelgiama glausčiau.Plačiausiai aptariami euro zonos suvestiniaiduomenys. Šiame dokumente neaptariamas neišalių indėlis į suvestinius duomenis, neicentrinių bankų nacionalinėms reikmėmsrenkama statistinė informacija.

2. Apskritai, atsakomybe už statistiką dalijasiECB ir Komisija, kaip aprašyta toliau. ECB yraatsakingas už pinigų, bankų ir finansų rinkųstatistiką Europos mastu. ECB dalijasiatsakomybe su Komisija mokėjimų balanso,tarptautinių investicijų balanso, finansiniųsąskaitų ir institucinių sektorių nefinansiniųsąskaitų srityse. Komisija yra atsakinga už kitasstatistikos sritis, kurių duomenis ECB naudoja,todėl jomis labai domisi. Tai – kainų ir išlaidų,nacionalinių sąskaitų statistika ir daugelis kitųekonominės statistikos sričių. Šios atsakomybėssritys ir bendradarbiavimo nuostatos yraapibrėžtos Susitarimo memorandume. Dėl šiuo metu galiojančios versijos buvo susitarta2003 m. kovo mėn.

3. Šio dokumento, kuriuo atnaujinamas 2000 m.gegužės mėn. ECB paskelbtas dokumentas

„ECBS surinkta ir parengta statistinėinformacija“, paskirtis – būti vieninteliu irprieinamu informacijos apie ECB statistikąšaltiniu. Jame aprašoma statistinių duomenųteikimo praktika 2005 m. pabaigoje, nurodantkuriems duomenims taikomos ECB teisiniųpriemonių nuostatos. Šiame dokumente taip pataprašoma, kaip toliau būtų galima tobulinti ECBstatistiką tose srityse, kuriose ji dar yra neišsamiarba nepilnavertė. ECB reikalavimai bendrajaiekonominei statistikai, už kurią Bendrijos mastuatsakinga Europos Komisija, aptarti atskirameECB leidinyje „Bendrosios ekonominėsstatistikos reikalavimų apžvalga“ (2004 m.gruodžio mėn.). Vis dėlto ECB savo iniciatyvaatlieka tam tikrą statistinį darbą šioje srityje.Pagrindiniai pavyzdžiai yra Europos Komisijosmėnesinio suderinto vartotojų kainų indekso,naudojamo infliacijai euro zonoje stebėti,sezoniškumo koregavimas ir euro zonos būstokainų pusmetinių suvestinių duomenų rengimas,remiantis nesuderintais duomenimis. Dėlsezoniškumo pakoreguotos suderintos vartotojųkainos ir būsto kainos šiame dokumenteneaptariamos.

4. Europos Sąjungos sutartis nustatė užduotisEuropos pinigų institutui (EPI) – parengtistatistikos sritį ekonominės ir pinigų sąjungos(EPS) trečiajam etapui ir, konkrečiau, skatintibūtiną statistikos suderinamumą. 1996 m.liepos mėn. EPI paskelbė pranešimą dėlreikalavimų statistikai, taikytinų EPSpradžioje. EPS trečiajame etape, kuris prasidėjo1999 m. sausio mėn., ECB, padedamas EuroposSąjungos (ES) nacionalinių centrinių bankų(NCB), privalo rinkti statistinius duomenis,kurie padėtų įgyvendinti ECBS užduotis, irprisidėti prie jų tolesnio derinimo, jei reikia.Pagal Statutą3 reikalaujama, kad ECBnustatytų, kokios statistinės informacijos reikia

5ECB


1 Eurosistemą sudaro ECB ir Europos Sąjungos valstybių narių,kurios įsivedė eurą, centriniai bankai. ECBS sudaro ECB ir visųES valstybių narių centriniai bankai.

2 Eurostat – tai Europos Bendrijų statistikos biuras. Eurostat irEuropos Sąjungos valstybių narių nacionaliniai statistikosinstitutai sudaro Europos statistikos sistemą.

3 Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio bankostatutas yra 1992 m. vasario mėn. Mastrichte pasirašytosEuropos Sąjungos sutarties protokolas.

ECBS jos užduotims įgyvendinti, ir kad tąstatistiką rinktų, kiek tai įmanoma,nacionaliniai centriniai bankai. Bendrai tariant,nacionaliniai centriniai bankai (o tam tikraisatvejais – kitos kompetentingos nacionalinėsinstitucijos) renka duomenis iš atskaitingųinstitucijų ir kitų nacionalinių šaltinių, parengiasavo dalį ir perduoda šią informaciją ECB,rengiančiam euro zonos suvestinius duomenis.ECB ir nacionaliniai centriniai bankai karturengia statistikos metodiką.

5. Nacionaliniai centriniai bankai taip patprisideda rengiant statistikos srities ECB teisėsaktus, vadovaujantis Statuto 34 straipsniu ir 14straipsnio 3 dalimi ir ES Tarybos reglamentu(EB) Nr. 2533/98 dėl ECB statistikos. Srityse,kuriose ECB reikmės yra pakankamai geraitenkinamos, reikalavimai formaliai apibrėžiamiteisės dokumente, kurį tvirtina ECB valdančiojitaryba. Šių dokumentų sąrašas pateiktas 16skyriuje. Laikui bėgant jų taikymas plėtėsi irdabar apima daugiau Bendrijos teisės aktuoseįvardintų sričių, kurių statistinius duomenisreikia teikti ECB. Daug papildomosinformacijos ir statistinių duomenų iš sričių,kur ECB statistikos reikmės dar nėra visiškaitenkinamos, ECB teikia nacionaliniai centriniaibankai (ir kitos kompetentingos nacionalinėsinstitucijos), veikdami savo įgaliojimų ribose.

6. Neskaitant bendradarbiavimo su Bendrijosinstitucijomis, pagal Statutą reikalaujama, kadECB statistikos klausimais bendradarbiautų ir su tarptautinėmis organizacijomis. ECBstatistika kiek įmanoma atitinka Europos irtarptautinius standartus (šiame dokumentepaminėti keli neišvengiami nukrypimai nuo šiųstandartų). Tai daroma siekiant, kad statistikabūtų kuo naudingesnė, o atskaitomybės našta –kuo mažesnė. Šiuo tikslu ECB įdiegė naudos irsąnaudų įvertinimo tvarką, pagal kuriąaiškinami, grindžiami ir tikrinami siūlymaiatlikti reikšmingus statistikos pakeitimus, kiek įmanoma tiksliau nustatomos išlaidosjiems ir, jei būtina, siūlymai patikslinami arbaatmetami.

7. Pinigų politikos srityje Eurosistemapirmiausia atsakinga už euro zoną. Tam, kadstatistika būtų naudinga, iš jos turi būti gaunamisuvestiniai euro zonos duomenys. Tai iškeliasuderinamumo klausimą (duomenys turi būtipakankamai vienarūšiai, kad juos būtų galimaagreguoti) ir dėl jo atsiranda poreikis, ypačpinigų ir bankų, mokėjimų balanso irtarptautinių investicijų balanso statistikos (taippat finansinių sąskaitų, kurioms naudojama ir pastarųjų informacija) srityse, turėtipakankamai informacijos, kuri leistų parengtieuro zonos suvestinius duomenis. Ypač svarbuatskirti sandorius ir likučius euro zonoje nuo sandorių ir likučių ne euro zonojekonsolidacijai euro zonos mastu atlikti.

8. Neskaitant euro zonos duomenų, euro zonossuvestiniams duomenims parengti naudojaminacionaliniai duomenys taip pat gali būti svarbiinformacija analizuojant pokyčius, įskaitantpinigų politikos perdavimo mechanizmą irrinkos integracijos lygį. Be to, Statuto 5straipsnis dėl statistinės informacijos rinkimoyra taikomas visoms ES valstybėms narėms, opagal Statutą už statistiką yra atsakinga ECBbendroji taryba, į kurią įeina ir euro zonainepriklausančių ES valstybių narių centriniųbankų valdytojai. ES Tarybos reglamente dėlECB statistikos pripažįstama, kad nors ECBpriimtos teisinės priemonės nėra privalomoseuro zonai nepriklausančioms valstybėmsnarėms, visos ES valstybės narės turi prisidėtiprie Statuto 5 straipsnyje nustatytų reikalavimųvykdymo. Todėl euro zonai nepriklausančiosvalstybės narės teikia ECB daug statistinėsinformacijos, kuri naudojama jų ekonomikospadėčiai stebėti ir įvertinti, ar konkreti šalis yrapasirengusi įsivesti eurą.

9. Skelbimo periodiškumas ir pateikimas laiku(ir, be abejo, kiti kokybės aspektai) yraneatskiriama reikalavimų dalis. Kad ECBgalėtų laiku skelbti euro zonos suvestiniuspinigų ir bankų, finansų rinkų ir mokėjimųbalanso statistikos rodiklius, jis turi gautimėnesio duomenis per tris – septynias savaites,pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui. Išsamesniųketvirčio duomenų pateikimui nustatytas


ilgesnis laikotarpis – iki trijų mėnesių.Ketvirčio euro zonos sąskaitų duomenysparengiami neišvengiamai vėliau, nes jie yrapriklausomi nuo kitų ketvirčio duomenųšaltinių. Vis dėlto ateities tikslas – gauti šiuosduomenis per tris mėnesius, pasibaigusataskaitiniam ketvirčiui.

10. Statistinė informacija ekonominei analizeiyra naudingiausia, jei palyginamų duomenų yrapakankamai. Daugelyje euro zonos statistikossričių įverčiai buvo atlikti laikotarpiams priešnustatytą statistinių duomenų laiko eilučiųpradžią. Kai kuriais atvejais įverčiai siekia1980 m. ar dar anksčiau, nors tokie duomenysnėra visiškai palyginami su dabartiniaisduomenimis.

1.2 PINIGŲ, FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ IRRINKŲ STATISTIKA

11. Eurosistemos pinigų politikos strategijojesvarbus vaidmuo skirtas pinigams. Tai rodoplačiojo pinigų junginio P3 augimo kontroliniodydžio skelbimas. Pinigai iš esmės susideda iš pinigų finansinių institucijų (PFI), kuriossudaro pinigų statistikos atskaitingąją visumą, likvidžių įsipareigojimų. Institucijospriskyrimo PFI sektoriui kriterijus, trumpaitariant, yra tas, kad atitinkama institucijapriima indėlius (ne iš PFI) arba leidžiafinansines priemones, kurios yra indėliamsartimi pakaitalai, o taip pat teikia paskolas ir(arba) investuoja į vertybinius popierius.Nacionaliniai centriniai bankai (kurie kartu suECB taip pat priklauso PFI sektoriui) teikia šįapibrėžimą atitinkančių finansinių institucijųsąrašus. Šis apibrėžimas yra platesnis neguBendrijos teisės aktuose pateiktas „kreditoįstaigų“ apibrėžimas, nes apima pinigų rinkosfondus (PRF).

12. Vienalyčio pinigus kuriančio sektoriausapibrėžimas yra pirmas žingsnis pinigųstatistikos plėtros link. Antras žingsnis –nustatyti, kokius straipsnius įtraukti į šiosektoriaus konsoliduotą balansą („konsoliduotą“reiškia, kad sandoriai ir likučiai sektoriujeyra tarpusavyje įskaitomi). Konsoliduotame

PFI balanse pateikiama didžioji duomenų,naudojamų rengiant mėnesio pinigų junginius irpriešinius, dalis.

13. Pagal sutartą PFI apibrėžimą, konsoliduotasPFI balansas yra duomenų apie pinigus šaltinis,iš esmės atitinkantis nacionalinio bankųsektoriaus balansą, kuriuo paprastai grindžiamanacionalinė pinigų statistika. Centrinės valdžiosir nerezidentų sektoriai yra „neutralūs pinigųatžvilgiu“, o tai reiškia, kad jų turimos pinigųpriemonės nėra įtrauktos į pinigų kiekį. Šiesektoriai turi būti apibrėžti, o jų turimos pinigųpriemonės, laikomos euro zonos PFI, neturi būtiįtrauktos į euro zonos pinigų junginius. Valdžios,rezidencijos ir subsektorių, sudarančių pinigusturintį sektorių, apibrėžimai taikomi vienodaivisoje euro zonoje, vadovaujantis 1995 m.Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitųsistema (ESS 95), įdiegta Tarybos reglamentu(EB) Nr. 2223/96. Tam tikra išsamesnėinformacija prieinama tik kas ketvirtį.

14. Taip pat svarbi mėnesio informacija apiepinigų ir kredito priemonių palūkanų normas.Palūkanų normų duomenys reikalingi pinigųpolitikos poveikio perdavimui stebėti, finansųrinkų struktūrai geriau suprasti ir įvairių eurozonos ekonomikos sektorių finansinėms sąlygomsįvertinti. Kredito įstaigos ir tam tikri kiti subjektai(kartu sudarantys didžiausią PFI sektoriaus dalį)teikia duomenis apie palūkanų normas, kuriasmoka ir taiko eurais išreikštiems naujiemssandoriams su namų ūkiais ir nefinansinėmiskorporacijomis euro zonoje ir tokių sandoriųlikučiams. Informacija apie palūkanų normasatitinka PFI balanso kategorijas.

15. Duomenys teikiami ir apie kitas su pinigųstatistika susijusias sritis. „Kitų“ (ne pinigų)finansinių tarpininkų (KFT) išleisti vertybiniaipopieriai4 ir suteiktos paskolos nusprendusiemsskolintis yra alternatyva bankų finansavimui, o

7ECB


4 Vertybiniai popieriai sudaro didžiausią finansinių priemoniųkategoriją euro zonoje ir yra svarbūs beveik visoms ECBstatistikos sritims. ECB nesenai sukūrė duomenų bazę, kuriojekaupiama išsami informacija apie vertybinius popierius ir yranumatytos įvairios galimybės, kaip ją pritaikyti statistikos,analizės ir veiklos reikmėms (plačiau žr. 79 pastraipą).

investicinių fondų išleistos akcijos (vienetai)skolintojams yra tam tikrų pretenzijų bankamspakaitalas. Investiciniai fondai, kai kurie kitiKFT ir draudimo korporacijos bei pensijųfondai yra stambūs ir aktyvūs finansų rinkųdalyviai. Kainos ir pajamingumas finansųrinkose gali daryti plintantį poveikįekonomikos plėtrai ir gali parodyti rinkoslūkesčius, susijusius su infliacija ir ūkioaktyvumu. ECB renka labai daug informacijosapie finansų rinkas (pvz., vertybinių popieriųišleidimą bei kainas ir pajamingumą finansųrinkose). Svarbiausios finansų institucijos,nepriklausančios PFI sektoriui, yra draudimokorporacijos ir pensijų fondai, apie kuriuosECB renka informaciją, vadovaudamasisGairėmis ECB/2002/7, iš dalies pakeistomisGairėmis ECB/2005/13, taip pat investiciniaifondai (išskyrus PRF), dėl kurių ECB ketinanetrukus priimti reglamentą.

1.3 MOKĖJIMŲ BALANSO IR SUSIJUSI IŠORĖSSTATISTIKA

16. Pinigų politikos tikslams siekti mokėjimųbalanso ir susijusios išorės statistikos srityjeyra reikalavimas rengti mėnesio mokėjimųbalanso statistiką, parodant pagrindiniusstraipsnius, darančius įtaką pinigų raidai irvaliutų rinkoms. Šią statistiką papildoišsamesni ketvirčio duomenys. Nuoseklimetodinė sistema leidžia tarpusavyje susietieuro zonos pinigų ir mokėjimų balansostatistiką. Taip pat reikalaujama mėnesiostatistikos duomenų apie Eurosistemostarptautinių atsargų ir užsienio valiutųlikvidumą bei ketvirčio ir išsamesnės metinėstarptautinių investicijų balansų statistikos, kuriparodo euro zonos finansinius reikalavimus irįsipareigojimus kitoms šalims. Kita susijusistatistika apima šešių mėnesių laikotarpioinvesticijų portfelio likučius ir srautus,paskirstytus pagal valiutas. Šie duomenysnaudojami euro, kaip investicijų valiutos,tarptautiniam vaidmeniui įvertinti. Kelicentriniai bankai dar teikia statistiką apie euronaudojimą vykdant išorės sandorius.

17. Euro zonos suvestiniai duomenys atskirairodo kreditą ir debetą, turtą ir įsipareigojimus.Dėl šios priežasties euro zoną sudarančiosšalys turi paskirstyti tarptautinius sandorius irlikučius į sandorius ir likučius euro zonoje ir įsandorius bei likučius su kitomis šalimis.Ketvirčio mokėjimų balanso ir metų tarptautiniųinvesticijų balanso statistiniai duomenys apieeuro zonos išorės sandorius ir likučius yrasugrupuoti pagal šalis arba šalių grupes.

18. Nors šie reikalavimai kiek įmanomaatitinka Tarptautinio valiutos fondo (TVF)Mokėjimų balanso vadove (penktasis leidimas)apibrėžtus standartus, ECB taip pat priėmė tamtikrus Europos reikmes atitinkančiuspasiūlymus dėl jų suderinimo ir priemones dėleuro zonos mokėjimų balanso statistikos irpinigų statistikos bei ekonominių ir finansiniųsąskaitų integravimo. Mokėjimų balanso irtarptautinių investicijų balanso statistika taippat padeda vertinti tarptautinį euro vaidmenį iryra susijusi su mokėjimų ir vertybinių popieriųatsiskaitymų sistemų veikimu. ECB domisišiomis sritimis ir deda pastangas šių duomenųnuoseklumui gerinti.

19. ECB ir Eurostat glaudžiai bendradarbiaujamokėjimų balanso ir tarptautinių investicijųbalanso srityse. ECB rengia euro zonossuvestinius duomenis, o Eurostat rengia visosEuropos Sąjungos statistiką. Kalbant apiemetodinę sistemą, ECB daugiausia dėmesioskiria finansinei sąskaitai ir su ja susijusiomspajamoms, o Eurostat – likusioms einamosiosir kapitalo sąskaitų dalims. Tiesioginiųinvesticijų duomenys yra svarbūs tiek ECB,tiek Eurostat.

20. ECB taip pat rengia nominaliųjų irrealiųjų efektyviųjų euro kursų indeksus,taikydamas įvairius defliatorius.

1.4 VALDŽIOS SEK TORIAUS FINANSŲSTATISTIKA

21. Valdžios sektoriaus finansų duomenysECB svarbūs dėl įvairių priežasčių. ECB, kaip


ir Komisija, periodiškai rengia pranešimus apiekonvergenciją, kuriuose vertinamas euro zonainepriklausančių valstybių narių pasirengimasįsivesti eurą, o šiuo tikslu bendrasis šaliesdeficitas ir skola yra svarbūs kriterijai. ECBtaip pat atidžiai stebi pokyčius pagalPerviršinio deficito tvarką. Šiam darbuireikalingi metų duomenys, renkami pagalGaires ECB/2005/5 (su pakeitimais) tokiaforma, kad būtų galima analizuoti bendrąjįšalies deficitą ir skolą (kaip jie apibrėžtiPerviršinio deficito tvarkos bei Stabilumo iraugimo pakto tikslais), nustatyti ryšį tarpdeficito ir skolos pasikeitimo, suderinti šiuosduomenis su šiek tiek kitokiu pagrindu pagalESS 95 renkamais duomenimis, ir kurie padėtųECB rengti euro zonos ir ES suvestiniusduomenis, tinkamai traktuojant įmokas įEuropos Bendrijos biudžetą ir išmokas iš jo. Beto, valdžios veikla taip pat daro nemažą įtaką ekonomikos raidai. Atsižvelgdamas į tai, ECB taip pat stebi valdžios sandoriųketvirčio duomenis. Šie duomenys renkamivadovaujantis Bendrijos teisės aktais.

1.5 EURO ZONOS INSTITUCINIŲ SEK TORIŲSĄSKAITOS

22. Ketvirtinės pinigų sąjungos finansinėssąskaitos (PSFS) rengiamos integruotai, kaipnustatyta ESS 95. Naudodamasis atitinkamaeuro zonos statistika ir nacionalinėmisfinansinėmis sąskaitomis, ECB rengia visoseuro zonos ketvirtines finansines sąskaitas,kurios papildo pinigų analizę ir politikostyrimą. Finansinės sąskaitos dar tebekuriamos.Pabaigtos, jos turėtų sudaryti nuosekliąsistemą, kurioje bus fiksuojami instituciniųsektorių finansiniai ryšiai ir parodomi ketvirčioskolinimo ir skolinimosi likučiai. Remiantisšiais duomenimis, bus galima atlikti išsamiąfinansinių investicijų ir finansavimo analizę.Kadangi PSFS pagrįstos tarptautiniaisstatistinės apskaitos standartais, ketvirčio PSFStaip pat yra labai efektyvi priemonėnuoseklumui visose statistikos srityse kartupaėmus ir kiekvienoje atskirai pasiekti. Nuo2007 m. pavasario PSFS ir ketvirtinėsnefinansinės sąskaitos, kurias kartu rengia ECB

ir Komisija, bus integruotos, taip pateikiantvisapusišką informaciją apie euro zonosinstitucinių sektorių sandorius ir finansinespozicijas. Ketvirčio euro zonos sąskaitosapjungs įvairius euro zonos statistikoselementus. Šių sąskaitų parengimas šiuo metuyra pagrindinis ECB prioritetas statistikossrityje.

1.6 APSIKEITIMA S STATISTINE INFORMACIJA

23. Geros apsikeitimo duomenimis sistemosyra svarbi savalaikiškumo ir kokybės sąlyga.ECBS duomenų perdavimo sistema veikiasklandžiai ir didžiąja dalimi automatiškai. Jilengvai pritaikoma naujiems statistiniamsreikalavimams. Be to, joje efektyviai irnuosekliai talpinami nauji duomenys.

24. ECBS sistema veikia naudojant specialiustelekomunikacinius tinklus ir standartizuotąstatistinių pranešimų formatą (angl.GESMES/TS (SDMX-EDI) – bendrasstatistinis pranešimas laiko eilutėms), kuris taippat plačiai naudojamas kaip apsikeitimostatistiniais duomenimis ir metaduomenimis (t. y. informacija apie duomenis) su EuroposKomisija ir tarptautinėmis organizacijomisstandartas. GESMES/TS (SDMX-EDI) irSDMX-ML (kuris dar labiau pritaikytas naudotiinternetą ir kitas šiuolaikines technologijas) yratuo pačiu duomenų modeliu pagrįstipranešimai. Abu yra tvarkomi pagal statistiniųduomenų ir metaduomenų apsikeitimoprogramą (angl. SDMX), kurią sukūrė Europosir tarptautinės organizacijos, įskaitant ECB,siekdamos laikytis bendrų standartų ir perimtigeriausią praktiką statistinių duomenųapsikeitimo ir dalinimosi srityje.

25. ECB jau seniai skelbia euro zonosduomenis savo interneto svetainėje. Neseniaibuvo sudarytos sąlygos skelbti daugiauduomenų, įtraukiant nacionalinius duomenis irsusijusią statistiką. Dėl to informacijosnaudotojams nebereikia šių duomenų ieškotinacionalinių centrinių bankų internetosvetainėse. Tie patys duomenys ir aprašomojimedžiaga yra vienu metu skelbiami

9ECB


nacionalinėmis kalbomis nacionalinių centriniųbankų interneto svetainėse.

2 PINIGŲ FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ (PFI)STATISTIKA

2.1 ĮVADA S

26. PFI sektorių apimančią euro zonosstatistikos sistemą sudaro du pagrindiniaielementai: PFI sąrašas, apibrėžtas statistikostikslais, ir šių PFI kas mėnesį ir ketvirtįteikiamos statistinės informacijos reikalavimai.Reglamentai nustato, kokius duomenis PFIprivalo teikti nacionaliniams centriniamsbankams. Gairės (ECB/2003/2, su pakeitimais)nustato tolesnio nacionalinių centrinių bankųPFI duomenų perdavimo ECB turinį, formatą, duomenų pateikimo grafiką ir kitusreikalavimus, taip pat duomenis, kuriuosprivalo teikti Eurosistema apie savo veiklą irkitą susijusią informaciją, kurios reikalaujaECB, tačiau ji nenurodyta reglamentuose.

27. Mėnesio konsoliduotas euro zonos pinigus kuriančio sektoriaus balansas yra svarbiausias statistinis reikalavimas.Reglamentas ECB/2001/13 (su pakeitimais) dėlPFI sektoriaus konsoliduoto balanso yra šiųduomenų gavimo teisinis pagrindas. Jamenustatyta, kokia dar papildoma informacija apiesandorius turi būti teikiama pinigų augimotempams apskaičiuoti. Taigi PFI balansepateikiamos pagrindinės sudedamosios dalys,naudojamos rengiant euro zonos pinigųjunginius ir priešinius. PFI balansai taip patsudaro statistinį pagrindą privalomosiomsatsargoms, kurias privalo turėti kredito įstaigos,skaičiuoti.

28. Kitas reglamentas (ECB/2001/18, supakeitimais) yra skirtas palūkanų normoms,kurias moka ir taiko kredito įstaigos ir tam tikrikiti subjektai eurais išreikštiems sandoriams sunamų ūkiais ir nefinansinėmis korporacijomiseuro zonoje.

2.2 KA S YRA PINIGŲ FINANSINĖSINSTITUCIJOS?

29. Laikydamasis toliau aprašytų klasifikavimoprincipų, ECB, padedamas nacionaliniųcentrinių bankų, tvarko PFI sąrašą, naudojamąstatistikos reikmėms. Gairės ECB/2003/2 (supakeitimais) padeda užtikrinti, kad statistinisPFI sąrašas būtų laiku atnaujinamas, tikslus,kiek įmanoma vienarūšis ir pakankamaipastovus. Jame taip pat turi būti atsižvelgiamaį finansines naujoves, kurios gali daryti poveikįfinansinėms priemonėms, ir dėl to finansinėskorporacijos gali pakeisti savo veiklos pobūdį.Statistinis PFI sąrašas ir sandorio šalių sąrašas,sudaromas pinigų politikos tikslais, iš daliessutampa, ir dėl to PFI sąrašas yra svarbus tiekveiklos, tiek statistikos tikslais.

30. Reglamento ECB/2001/13 2 straipsnio 1dalyje PFI apibrėžiamos taip: „[Neskaitantcentrinių bankų] PFI apima kredito įstaigasrezidentes, apibrėžtas Bendrijos teisėje, ir visaskitas finansines įstaigas rezidentes, kuriosverčiasi priimdamos indėlius ir (arba)indėliams artimus pakaitus iš subjektų, kurienėra PFI, ir savo sąskaita (bent jau ekonomineprasme) teikdamos kreditus ir (arba)investuodamos į vertybinius popierius“. PFIsektorius, neskaitant centrinių bankų, apima dardvi dideles finansinių tarpininkų rezidentųgrupes: tai – kredito įstaigos, Bendrijos teisėsaktuose (bankų koordinavimo direktyvose)apibrėžtos kaip „subjektas, kuris verčiasiindėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu išvisuomenės (įskaitant įplaukas iš bankoobligacijų pardavimo visuomenei) ir paskolųteikimu savo sąskaita“, ir kitos finansinėsinstitucijos rezidentės, kurios atitinka PFIapibrėžimą, leisdamos finansines priemones,kurios yra indėliams artimi pakaitalai.

31. Ar finansinės priemonės yra laikomosindėliams artimais pakaitalais, priklauso nuo jųlikvidumo, kuris apima tokias ypatybes, kaipgalimybė jas perleisti, konvertuoti į valiutą arpervedamuosius indėlius, jų vertės tikrumas ir,kartais, apyvartumas. Gali būti svarbus irpriemonės išleidimo terminas. Šie principai


yra nustatyti Reglamento ECB/2001/13 Ipriede.

32. Nėra įprastos atvirų kolektyvinioinvestavimo subjektų (KIS) akcijų rinkos.Tačiau investuotojai gali sužinoti šių akcijųkotiruotes ir kainą kiekvieną dieną ir pagal jąatsiimti lėšas. Tam tikri KIS, t. y. PRF, yraįtraukti į PFI sektorių, nes jų akcijos (vienetai)laikomi, vertinant pagal likvidumą, indėliamsartimais pakaitalais. PRF daugiausia investuojaį trumpo likutinio termino bankų indėlius arbaskolos priemones ir gali siekti grąžos,prilygstančios pinigų rinkos priemonių palūkanųnormoms. Šie PRF apibūdinantys kriterijai yranustatyti Reglamento ECB/2001/13 I priede.

33. ESS 95 finansinius tarpininkus, priskiriamusPFI, skirsto į du subsektorius, t. y. centriniusbankus (ESS 95, S.121 sektorius) ir kitus PFI(S.122). 2005 m. pabaigoje PFI sektorių eurozonoje sudarė ECB ir dvylika nacionaliniųcentrinių bankų, 6 248 kredito įstaigos, 1 645PRF ir keturios kitos institucijos. Ne visos PFIsektoriaus institucijos privalo tenkinti visusstatistinius reikalavimus. Jeigu teikiamimėnesio duomenys sudaro bent 95% visonacionalinio PFI balanso, nacionaliniai centriniaibankai gali atleisti mažas PFI nuo pareigosteikti reguliarias ataskaitas. Vis dėlto visoskredito įstaigos privalo kas ketvirtį teikti tamtikrą informaciją privalomųjų atsargų tikslais,o visos PFI privalo kasmet teikti informacijąpatikrinti, ar surinkta 95% balanso informacijos,ir bendroms sumoms skaičiuoti. Nacionaliniaicentriniai bankai, jei nori, gali rinkti PFIpalūkanų normų duomenis, sudarydami imtįpagal Reglamente ECB/2001/18 nustatytątvarką.

2.3 KA S MĖNESĮ TEIK IAMA S KONSOLIDUOTA SBALANSA S

34. Konsoliduotame balanse pateikiamipakankamai išsamūs PFI veiklos mėnesioduomenys, iš kurių ECB gauna išsamiąinformaciją apie pinigų raidą euro zonoje.Balansas yra konsoliduotas taip, kadtarpusavyje įskaitomos visos PFI pozicijos.

Pagal šiuos duomenis ECB parengta pinigųstatistika trumpai apžvelgiama 2.5 dalyje.Kredito įstaigų pateikti mėnesio duomenys taippat naudojami atskirai skaičiuoti kiekvienos išjų atsargų bazę.

35. Pinigų kiekį sudaro apyvartoje esantysbanknotai ir monetos, kiti PFI piniginiaiįsipareigojimai (indėliai ir kitos finansinėspriemonės – indėliams artimi pakaitalai) ircentrinės valdžios institucijų, pavyzdžiui, paštoir iždo, piniginiai įsipareigojimai (ECBreikalavimai šioms agentūroms išdėstyti GairiųECB/2003/2 VII priede). Pinigų priešiniaiapima kitus PFI balanso straipsnius, išdėstytusanalizei naudinga tvarka. ECB rengia šiųsuvestinių rodiklių likučių (atsargų) ir sandoriųeuro zonoje statistiką.

36. ECB reikalauja, kad statistiniai duomenysbūtų sugrupuoti pagal priemones, trukmę,valiutą ir sandorio šalis. Kadangi turtui irįsipareigojimams taikomi skirtingi atskaitomybėsreikalavimai, dvi PFI balanso pusės toliauanalizuojamos atskirai.

2.3.1 FINANSINIŲ PRIEMONIŲ IR TRUKMĖSKATEGORIJOS

a) Įs ipareigoj imai 37. Kas mėnesį renkami šie pagal priemonessugrupuoti duomenys: pinigai apyvartoje;indėlių įsipareigojimai, įskaitant likučius išanksto apmokėtose kortelėse; atpirkimosandoriai; PRF akcijos (vienetai); išleisti skolosvertybiniai popieriai, įskaitant pinigų rinkosvertybinius popierius; kapitalas ir atsargos; likę įsipareigojimai. Gairės ECB/2003/2nustato reikalavimą nacionaliniams centriniamsbankams kas šešis mėnesius teikti ECB mėnesio duomenis apie elektroninių pinigųįsipareigojimus – iš esmės, visi elektroniniųpinigų emitentai euro zonoje yra kreditoįstaigos. Indėlių įsipareigojimai toliauskirstomi į vienadienius indėlius, sutartotermino indėlius ir įspėjamojo laikotarpioindėlius. Likę įsipareigojimai apima sukauptasįsipareigojimų palūkanas (tai neatitinka ESS95, kurios rekomenduoja sukauptas palūkanasįtraukti į atitinkamos priemonės kategoriją).

11ECB


38. Pradinio (o ne likutinio) termino galutinėsdatos gali būti naudojamos vietoj duomenųgrupavimo pagal finansines priemones, jeiguneįmanoma visiškai palyginti finansiniųpriemonių skirtingose rinkose. Mėnesiostatistikoje terminų (ar įspėjimo laikotarpių)galutinės datos yra vieni ir dveji metai poišleidimo sutarto termino indėliams ir trysmėnesiai bei (savanorišku statistikos teikimopagrindu) dveji metai įspėjamojo laikotarpioindėliams. Nepervedamieji neterminuotiejiindėliai (neterminuotieji taupomieji indėliai)įtraukti į „iki trijų mėnesių“ termino grupę.Atpirkimo sandoriai (kurių terminas dažniausiayra labai trumpas – kaip bendrai susitarta –mažiau negu trys mėnesiai) negrupuojami pagaltrukmę. PFI išleisti skolos vertybiniai popieriai(įskaitant pinigų rinkos vertybinius popierius)grupuojami į iki vienų metų, nuo vienų ikidvejų metų ir nuo dvejų metų terminus. PRFišleistos akcijos (vienetai) negrupuojami pagaltrukmę, nes jų atveju tai neaktualu.

b) Tur t as39. PFI turtas kas mėnesį skirstomas į tokiasgrupes: grynieji pinigai; paskolos; vertybiniaipopieriai, išskyrus akcijas, įskaitant pinigųrinkos vertybinius popierius; PRF akcijos(vienetai); akcijos ir kita nuosavybė; ilgalaikisnefinansinis turtas ir kitas turtas, įskaitant užturtą sukauptas palūkanas. Paskolų (iki vienųmetų, nuo vienų iki penkerių metų, nuopenkerių metų) ir PFI turimų skolos vertybiniųpopierių (iki vienų metų, nuo vienų iki dvejųmetų, nuo dvejų metų) grupavimas privalomaspagal pradinį terminą.

2.3.2 VALIUTOS40. Balansų straipsnių sumos, išreikštos euraisir kitomis valiutomis, turi būti pateiktosatskirai. Ketvirčio informacija pagalpagrindines valiutas naudojama valiutossantykio svyravimų poveikiui pašalinti išduomenų apie srautus (apie tai žr. toliau).

2.3.3 SANDORIO ŠALYS41. Sandorio šalys euro zonoje yra nustatomospagal PFI (jei jos yra PFI) sąrašą arba vadovaujantis ECB konsultacijomis(suderintomis su ESS 95). Abiem atvejaismėnesio PFI balanse išskiriamos toje pačiojekaip atskaitinga PFI valstybėje narėjereziduojančios sandorio šalys ir kitur eurozonoje reziduojančios sandorio šalys. PFI (ESS95, S.121 ir S.122), centrinės valdžios (S.1311)ir euro zonos nerezidentų turimos pinigųpriemonės neįtraukiamos į ECB pinigųjunginius ir turi būti nustatytos, siekiant atskirtipinigus turinčių sektorių turimas sumas.Kadangi atskiri pinigus turintys sektoriai yrasvarbūs analizei, PFI kas mėnesį teikiasugrupuotus indėlių įsipareigojimų duomenis,nurodant valdžios (kitos negu centrinė valdžia)(S.1312, S.1313 ir S.1314), nefinansiniųkorporacijų (S.11), KFT (S.123, įskaitantfinansinius pagalbininkus – S.124), draudimokorporacijų bei pensijų fondų (S.125) ir namųūkių (S.14, įskaitant namų ūkiusaptarnaujančias ne pelno institucijas (S.15))indėlių įsipareigojimus. PFI skolinimoduomenys kas mėnesį skirstomi į skolinimąvaldžiai ir skolinimą kitiems, prieš taiišvardintiems, sektoriams, skolinimą namųūkiams dar grupuojant į vartojimo paskolas,paskolas būstui įsigyti ir kitą skolinimą. Toksmėnesio statistikos reikalavimas išsamiaigrupuoti sandorio šalis pagal sektorius, oprireikus – susieti su duomenimis, sugrupuotaispagal terminus ir valiutas, nustatytasReglamente ECB/2001/13. Sutarto nuo dvejųmetų termino indėlių, įspėjamojo nuo dvejųmetų laikotarpio indėlių ir atpirkimo sandoriųkategorijose privalomųjų atsargų sistemostikslais dar išskiriami įsipareigojimai kreditoįstaigoms, kitoms PFI sandorio šalims ircentrinei valdžiai.

2.3.4 KRYŽMINIO RYŠIO TARP FINANSINIŲPRIEMONIŲ IR TRUKMĖS BEI VALIUTŲ IR SANDORIO ŠALIŲ NUSTAT YMA S

42. Euro zonos pinigų statistikai rengti irkredito įstaigų atsargų bazei skaičiuoti reikiakas mėnesį pateikti tam tikrą informaciją apiepriemonių, trukmės, valiutų ir sandorio šalių


kryžminius ryšius. Išsamiausios informacijosreikalaujama apie sandorio šalis, kuriospriklauso pinigus turinčiam sektoriui. Likučiųgrupavimas kitų PFI atžvilgiu pateikiamas, tikjei reikia apjungti PFI tarpusavio balansus arbaapskaičiuoti atsargų bazes. Atsargų bazėsskaičiavimo tikslais taip pat reikalaujamasutarto nuo dvejų metų termino indėlius,įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliusir atpirkimo sandorius sugrupuoti pagal eurozonos nerezidentų likučius. Nerezidentų indėliųgrupavimo pagal trukmę (iki vienų metų ir nuovienų metų) reikia mokėjimų balanso tikslais.

2.3.5 IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲSANDORIAI

43. Išvestinė finansinė priemonė yra su kitafinansine priemone, indeksu ar preke susietafinansinė priemonė, kuria naudojantis finansųrinkose galima prekiauti tam tikromis rizikomis(pavyzdžiui, kad pasikeis palūkanų normos,valiutų kursai, kainos ar kredito kokybė).ESS 95 nustatytas reikalavimas registruotiišvestinių finansinių priemonių likučius, jeijos turi rinkos vertę arba rinkoje gali būtitarpusavyje užskaitytos, t. y. jei sandorio šalisgali sudaryti atvirkštinį sandorį, turintįpriešingą poveikį. Išvestinės priemonėseinamoji rinkos kaina parodo vienos sandoriošalies pretenzijos kitai šaliai dydį. Būtent šivertė įrašoma PFI balanso statistikoje, jei PFIyra viena iš sandorio šalių. Nėra svarbu, arsandorio galiojimo metu pasikeičia pretenzijąturinti sandorio šalis ar ne, arba ar rinkos vertėyra nulinė ar ne, kaip būna apsikeitimo sandoriosudarymo metu ir jei kintamoji marža nuolatkoreguojama. Dėl šios priežasties išvestinėspriemonės yra įrašomos PFI balanse bendrąjaverte pagal rinkos vertę, nebent pagalnacionalinės apskaitos taisyklių reikalavimustai būtų laikoma nebalansiniais straipsniais.Šios priemonės įrašomos į straipsnį „likęsturtas“, jei jų vertė yra teigiama atskaitingos PFIbalanse, arba į straipsnį „likę įsipareigojimai“,jei jų vertė neigiama, nepateikiant daugiau jokiųišsamesnių duomenų. Jei šios priemonės rodolikučius euro zonos nerezidentų atžvilgiu, josįrašomos mokėjimų balanse ir tarptautiniųinvesticijų balanse (žr. 6 skyrių).

44. Statistikos tikslais išvestinė priemonėlaikoma finansine priemone, atskirta nuopagrindinės finansinės priemonės, dėl kuriossusitarta. Todėl išvestinių priemonių likučiaiPFI balanse neparodo nei pagrindinėsfinansinės priemonės, nei nominaliosios sumos,už kurią sutarta ją įsigyti/parduoti. ECB gaunašią informaciją daugiausia iš reguliarių TABatliekamų su išvestinėmis priemonėmissusijusios veiklos visame pasaulyje tyrimų.

2.3.6 SRAUTŲ (ARBA SANDORIŲ) STATISTIKOSRENG IMA S

45. PFI parodo indėlių įsipareigojimus ir turtąkaip paskolas nominalia verte (šis reikalavimasaiškiai apibrėžtas Reglamente ECB/2004/21, išdalies keičiančiame Reglamentą ECB/2001/13,tačiau jo nereikia taikyti įsigytoms paskolomsarba paskoloms, kurioms PFI turi atidėjinių).Nominalia verte pateikti straipsniai, jei jieišreikšti eurais, nepakis dėl perkainojimo. Kituatveju, balanse parodytų likučių pokyčiaiparodys pokyčių dėl perkainojimo beiperklasifikavimo ir sandorių poveikį. ECBsiekia atskirti mėnesio sandorius (srautus),nustatydamas ir išskaičiuodamas perkainojimoir perklasifikavimo poveikį. Jis taip patskaičiuoja PFI balanso straipsnių augimotempą, pinigų junginius ir tam tikrus priešiniuspagal sandorius. Kaip tai daroma, smulkiaiaprašyta techninėse pastabose ECB mėnesiniobiuletenio euro zonos statistikos dalyje.Pakoregavimai atitinka visame pasaulyjenaudojamos Nacionalinių sąskaitų sistemos1993 (NSS 93) ir ESS 95 „kitus [t. y. išskyrussandorius] turto ir įsipareigojimų pokyčius“, opakoreguoti srautai, pagal kuriuos skaičiuojamiaugimo tempai, atitinka NSS 93 ir ESS 95„sandorius“. Reglamente ECB/2001/13 įdiegtanaujovė – atskaitingų agentų prievolė teikti tamtikrus duomenis apie pokyčius dėlperkainojimo, kad būtų galima tiksliauapskaičiuoti srautus. Anksčiau ECB naudodavonacionalinių centrinių bankų teikiamusįverčius. Taigi, neskaitant informacijos apielikusį turtą ir įsipareigojimus, konsoliduotamebalanse dar teikiama mėnesio informacija apie pokyčius dėl perkainojimo ir kituspakoregavimus, pavyzdžiui, paskolų nurašymus.

13ECB


Gairių ECB/2003/2 XII priede nacionaliniamscentriniams bankams nustatytas reikalavimasteikti visą turimą informaciją apie paskolųpavertimą vertybiniais popieriais ir paskolųperdavimą trečiosioms šalims kitais PFItaikomais būdais.

2.3.7 SAVALAIK IŠKUMA S 46. ECB iš nacionalinių centrinių bankųgauna suvestinius mėnesio balansus sukiekvienos euro zonai priklausančios valstybėsnarės PFI pozicijomis iki 15-tos darbo dienospabaigos, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui.Nacionaliniai centriniai bankai nustato, kadaatskaitingos institucijos turi teikti duomenis,kad spėtų juos laiku pateikti ECB. Euro zonossuvestiniai rodikliai, įskaitant mėnesiniuspinigų junginius, apskaičiuotus pagal PFIbalansų duomenis, pirmiausia skelbiamilaidinio ryšio priemonėmis 19-tą darbo dieną,pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui.

2.4 KA S KE T VIRTĮ TEIK IAMI BALANSOSTATISTINIAI DUOMENYS

47. Kai kurie duomenys nėra svarbūs rengianteuro zonos pinigų junginius, bet reikalingitolesnei pinigų pokyčių analizei atlikti arkitoms statistinėms reikmėms, pavyzdžiui,finansinėms sąskaitoms rengti. Šiuos poreikiustenkina ketvirčio balanso statistika.

48. Ketvirčiais grupuojami tik pagrindiniaiagreguoto balanso straipsniai. Jei duomenys,surinkti aukštesniame agregavimo lygyje, rodo, kad agreguojant panaudoti duomenystikriausiai yra nereikšmingi, ECB gali numatytitam tikrą lankstumą, kokių dar išsamesniųketvirčio duomenų reikia.

2.4.1 SKOLINIMO EURO ZONOJESUSK IRST YMA S PAGAL TRUKMĘ IRSEK TORIUS

49. Tam, kad būtų galima užtikrinti PFI bendrokreditavimo (paskolų ir vertybinių popierių)trukmės struktūrą kas ketvirtį, paskolos valdžiai,išskyrus centrinę valdžią, pagal pradinį terminągrupuojamos į iki vienų metų, nuo vienų ikipenkerių metų ir nuo penkerių metų trukmės

grupes, o PFI turimi šio sektoriaus išleistivertybiniai popieriai pagal pradinį terminągrupuojami į iki vienų metų ir nuo vienų metųtrukmės grupes. Abu šie straipsniai yrakryžmiškai susieti su valdžios sektoriaus,išskyrus centrinę valdžią, subsektoriais. PFIturimi finansinių tarpininkų (ne PFI) irnefinansinių korporacijų išleisti skolosvertybiniai popieriai yra grupuojami pagalsubsektorius ir pradinį terminą (iki vienųmetų ir nuo vienų metų). PFI turimų akcijųir kitos nuosavybės emitentai yra kasketvirtį grupuojami pagal šiuos subsektorius:nefinansinės korporacijos (S.11), KFT (S.123,įskaitant finansinius pagalbininkus – S.124) beidraudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125).PFI taip pat rengia ketvirčio ataskaitas apiecentrinei valdžiai suteiktas paskolas ir įsigytuscentrinės valdžios išleistus vertybinius popierius,kuriose duomenys negrupuojami (mėnesiostatistikoje PFI kreditai centrinei valdžiaineatskiriami nuo kreditų valdžios sektoriui).

2.4.2 ĮSIPAREIGOJIMŲ EURO ZONOJEG RUPAVIMA S PAGAL SEK TORIUS KA SKE T VIRTĮ

50. Indėlių įsipareigojimai valdžiai, išskyruscentrinę valdžią, yra grupuojami pagalsubsektorius (t. y. krašto valdžia (S.1312),vietos valdžia (S.1313) ir socialinės apsaugosfondai (S.1314)).

2.4.3 LIKUČIŲ ES VAL ST YBIŲ NARIŲRE ZIDENTŲ ATŽVILG IU G RUPAVIMA SPAGAL ŠALIS

51. PFI kas ketvirtį teikia indėliųįsipareigojimų, paskolų ir turimų vertybiniųpopierių (vertybinių popierių, išskyrus akcijas,PRF akcijų (vienetų) bei akcijų ir kitosnuosavybės) grupavimą pagal sandorio šaliesvalstybę (valstybę, kurioje emitentas reziduoja,turimų vertybinių popierių atveju). Indėliai,paskolos ir turimi skolos vertybiniai popieriaidar skirstomi pagal tai, ar sandorio šalis yraPFI, ar ne. Reglamentas ECB/2003/10 iš dalieskeičia Reglamentą ECB/2001/13, praplėsdamaspastarojo taikymo sritį – dabar jis apima ir dešimtnaujųjų ES valstybių narių, jei euro zonos PFI sujomis vykdo reikšmingus sandorius.


2.4.4 G RUPAVIMA S PAGAL VALIUTA S 52. Reikalaujama tam tikro PFI pozicijųgrupavimo pagal valiutas srautų statistikaipakoreguoti dėl valiutos kurso pokyčių.Pagrindiniai balanso straipsniai grupuojami kasketvirtį pagal nedalyvaujančių ES valstybiųnarių valiutas ir pagrindines tarptautinesvaliutas (JAV dolerį, Japonijos jeną irŠveicarijos franką). Reglamentas ECB/2003/10iš dalies keičia Reglamentą ECB/2001/13dešimties naujųjų ES valstybių narių valiutomsapimti, jei euro zonos PFI jomis atliekareikšmingus sandorius. Naujausia ketvirčioinformacija apie valiutų dalis naudojamarengiant mėnesio statistiką iki pasirodantkitiems ketvirčio duomenims.

2.4.5 LIKUČIŲ SANDORIO ŠALIŲ UŽ EUROZONOS RIBŲ ATŽVILG IU G RUPAVIMA SPAGAL SEK TORIUS

53. Reikalaujama į mažiau kategorijų grupuotisandorio šalių, esančių už euro zonos ribų (t. y.kitos ES valstybės narės ir visos kitos šalys),likučius pagal sektorius, išskiriant tik bankų(arba PFI euro zonai nepriklausančiose ESšalyse) ir ne bankų likučius, pastaruosiussuskirstant dar į valdžios ir kitus likučius. JeiguESS 95 netaikoma, tai sektoriai klasifikuojamipagal NSS 93. Šių duomenų daugiausia reikiamokėjimų balanso tikslams.

2.4.6 SAVALAIK IŠKUMA S54. Ketvirčio statistinius duomenis nacionaliniaicentriniai bankai perduoda ECB iki 28-os darbodienos pabaigos, pasibaigus ketvirčiui, kurioduomenys teikiami. Nacionaliniai centriniaibankai nustato, kada atskaitingos institucijosturi teikti duomenis, kad spėtų juos laikupateikti ECB. Rezultatai skelbiami kitame ECBmėnesiniame biuletenyje.

2.4.7 SANDORIŲ STATISTINIŲ DUOMENŲRENG IMA S KA S KE T VIRTĮ SKELBIAMOMSEILUTĖMS

55. Neskaitant prieš tai jau minėtosinformacijos apie valiutas, kas mėnesį darskelbiama arba kitaip padaroma prieinamainformacija, reikalinga sandoriams pagalbalanse parodytus likučius nustatyti ir augimo

tempams apskaičiuoti. Jei smulkesnis balanso straipsnių grupavimas skelbiamas tikkas ketvirtį, srautai ir augimo tempaiapskaičiuojami pagal pakoregavimus, atliktuspagal labiau agreguotus mėnesio duomenis.

2.5 PINIGŲ JUNG INIAI IR PRIEŠINIAI

56. Naudodamasis PFI balanso duomenimis ir papildoma informacija, kurią teikianacionaliniai centriniai bankai, vadovaudamiesiGairėmis ECB/2003/2 (su pakeitimais), ECBrengia pinigų junginių ir priešinių mėnesiostatistiką. Naudojami tiek užsienio valiutomis,tiek euru išreikšti straipsniai. Pinigų junginiaiapima tam tikrus PFI ir kai kurių centrinėsvaldžios institucijų įsipareigojimus euro zonosrezidentams, išskyrus centrinę valdžią ir PFI.P1 apima grynuosius pinigus apyvartoje irvienadienius indėlius; P2 yra P1, sutarto ikidvejų metų termino indėlių ir įspėjamojo ikitrijų mėnesių laikotarpio indėlių suma; P3 yraP2, atpirkimo sandorių (rodomų PFI balansuoseįsipareigojimų dalyje), PRF akcijų (vienetų) irskolos vertybinių popierių iki dvejų metųtermino, įskaitant PFI išleistus pinigų rinkosvertybinius popierius, suma. Terminų galutinėsdatos nustatomos pagal pradinį terminą. Turimiindėliai taip pat grupuojami pagal sektorius. P3priešiniai yra kitos konsoliduoto PFI balanso,pertvarkyto taip, kad būtų patogiau analizuoti,sudedamosios dalys. Pagrindiniai priešiniai yraPFI kreditas valdžiai ir kitiems euro zonosrezidentams, PFI grynasis išorės turtas irilgesnės trukmės (nepiniginiai) finansiniaiįsipareigojimai. Visoms kitoms sąlygoms esantvienodoms, padidėjus kreditui ir grynajamišorės turtui, padidėja P3, o padidėjusnepiniginiams įsipareigojimams, P3 atitinkamaisumažėja. Kaip jau minėta, ECB skaičiuojapinigų junginių ir priešinių augimo tempuspagal pakoreguotus srautus, kurie gali pakistidėl klasifikavimo ir perkainojimo, o ne dėllikučių pasikeitimų. Pagrindinių pinigųjunginių įverčiai skelbiami nuo 1980 m., o PFIskolinimo įverčiai – nuo 1983 m.

15ECB


2.6 PFI PALŪKANŲ NORMOS

57. ECB pinigų politika daro įtaką euro zonosūkio subjektų elgesiui iš dalies per PFIpalūkanų normų pokyčius. Tokie palūkanųnormų pokyčiai daro įtaką skolinimosi kainai irpinigų sudedamųjų dalių, už kurias mokamospalūkanos, pajamingumui ir, atitinkamai,pinigų kiekiui, kurį žmonės nori turėti, bei josudėčiai. Atsižvelgiant į PFI svarbą finansiniotarpininkavimo euro zonoje srityje, bankųpalūkanų normos daro didelį poveikįnefinansinio sektoriaus pajamoms ir išlaidoms.Skirtumai tarp skolinimosi ir skolinimopalūkanų normų taip pat yra glaudžiai susiję sufinansinio stabilumo ir struktūriniais bankųklausimais.

58. Anksčiau ECB rengė bankų mokamų irtaikomų palūkanų normų statistiką, remdamasisiš esmės palyginamais, bet nesuderintaisduomenimis apie dešimt indėlių ir paskolųkategorijų, kuriuos nacionaliniai centriniaibankai teikdavo iš esamų nacionalinių šaltinių.

59. Reglamente ECB/2001/18 nustatytasreikalavimas kredito įstaigoms ir tam tikromskitoms PFI (bet ne centriniams bankams arPRF) kiekvieną mėnesį teikti informaciją apie45 priemonių kategorijoms (31 – naujųsandorių, 14 – likučių) taikomas ir už jasmokamas palūkanų normas. Nors mėnesioduomenys apie likučius gali būti inertiški, jieyra būtini, nes naujų sandorių palūkanų normųduomenys neparodo kintamųjų palūkanų normųpriemonių likučių pokyčių. Minėtų priemoniųpalūkanų normų duomenys apima euraisišreikštus sandorius su namų ūkiais (S.14,įskaitant namų ūkius aptarnaujančias ne pelnoinstitucijas – S.15, ESS 95) ir nefinansinėmiskorporacijomis (S.11), reziduojančiomis eurozonoje. Jei reikia, informacija apie sandorių sukiekvienu iš šių dviejų sektorių palūkanųnormas pateikiama atskirai. Priemoniųkategorijos yra susijusios su PFI balansostraipsniais, todėl jos aiškiai apibrėžtos.

60. Kredito įstaigos pateikia informaciją apiekiekvienos iš šių priemonių kategorijų

palūkanų normą, dėl kurios susitarta su namų ūkiu ar nefinansine korporacija, parodytąkaip metinį procentą. Į jį turi būti įtrauktosvisos už indėlius ir paskolas sumokėtospalūkanos, neįtraukiant jokių kitų mokesčių.Kitiems vartojimo paskoloms ir namų ūkiams suteiktoms paskoloms būstui įsigytinustatytiems mokesčiams (ne palūkanoms)stebėti, papildomai renkama informacija apiemetinę paskolos grąžinimo normą, kaipnustatyta Bendrijos teisės aktuose dėl vartojimopaskolų. Ne palūkanų mokesčiai yra svarbūsnacionalinėms sąskaitoms ir bankų rinkossąlygoms.

61. Balanso duomenys naudojami likučiųpalūkanų normoms įvertinti. Naujų sandoriųpalūkanų normų suvestiniai rodikliaiskaičiuojami kaip svorius naudojant šiuo tiksluteikiamą informaciją apie naujų sandoriųapimtis. Vienadienių indėlių, įspėjamojolaikotarpio indėlių ir sąskaitų pereikvojimo„naujų sandorių“ duomenys išreiškiami likučių,kurių palūkanų normos gali bet kada pasikeisti,duomenimis. Likučių palūkanų normos gali būtimėnesio gale mokamos arba taikomospalūkanos arba jos gali būti skaičiuojamosdalinant per mėnesį susikaupusias palūkanas išmėnesio indėlių arba paskolų likučių vidutinėssumos.

62. Nacionaliniai centriniai bankai galinuspręsti rinkti palūkanų normų duomenis išatrinktų kredito įstaigų, kaip nustatytaReglamente ECB/2001/18. Šiuo tikslu turi būtiįtrauktos ir mažos kredito įstaigos (nors jos galibūti neįtraukiamos rengiant PFI balansostatistiką), nes jos gali būti svarbios tam tikroseverslo srityse.

63. Šie duomenys renkami siekiant kuo geriauišanalizuoti PFI balanso statistiką, pinigųjunginius ir PFI palūkanų normas, rengiantisValdančiosios tarybos pirmajam mėnesioposėdžiui. Siekiant išvengti padidintospaudimo atskaitingiesiems agentams irnacionaliniams centriniams bankams, kreditoįstaigoms Reglamente nustatytas reikalavimasteikti duomenis apie palūkanų normas


nacionaliniams centriniams bankams tokiumetu, kad pastarieji galėtų pateikti suvestiniusnacionalinius duomenis ECB iki 19-tos darbodienos, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui.Palūkanų normų duomenys skelbiamipranešime spaudai apytikriai po šešių savaičių,pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui. Mėnesiųduomenys, parengti vadovaujantis ReglamentuECB/2001/18, skelbiami nuo 2003 m. pradžios.

2.7 BENDRIEJI RIZIKĄ RIBOJANT YS IRSTRUK TŪRINIAI FINANSINIAI RODIKLIAI

64. Statuto 3 straipsnio 3 dalyje nustatytasreikalavimas ECBS prisidėti prie finansųsistemos stabilumo. Su tuo susijęs klausimas,kuris yra aktualus ir ECB – struktūriniaipokyčiai bankų sektoriuje ir, bendriau tariant,finansų srityje. Pinigų ir bankų statistika (PFIbalanso statistika ir palūkanų normų duomenys)yra vienas iš svarbiausių duomenų šaltiniųsiekiant minėtų tikslų. Priežiūros institucijųagreguoti duomenys, kuriuos teikia nacionalinėspriežiūros institucijos (konsoliduoti pelno irnuostolio, mokumo ir kt. duomenys), taip patyra naudojami kartu su ECB atliekama bankųskolinimo apžvalga, kuri apima kreditostandartų klausimus. Kadangi finansųstabilumui įtakos turi daug veiksnių, gali būtinaudinga ir vertybinių popierių rinkų statistika,finansinių sąskaitų (ypač balanso), mokėjimųbalanso duomenys ir bendresnė ekonominėstatistika. Bendraisiais rizikos ribojimo tikslaisatskirai renkami tam tikri balanso duomenysapie kredito įstaigas, jei valstybėje narėjekredito įstaigų subsektorius labai skiriasi nuoviso PFI sektoriaus. Gairių ECB/2003/2, kuriasiš dalies keičia Gairės ECB/2005/4, V ir VIpriedai skirti balanso duomenims apie kreditoįstaigas bendrajai rizikos ribojimo analizei irmetų duomenims (iš viso apimantiems 29duomenų eilutes, susijusias ne vien tik su PFI),reikalingiems struktūrinių pokyčių analizei.

65. PFI balanso duomenys (ypač duomenysapie PFI euru išreikštus sandorius su euro zonosnerezidentais) taip pat padeda ECB stebėtitarptautinį euro vaidmenį. Euro tarptautiniovaidmens statistika plačiau aptariama 8 skyriuje.

3 K ITA FINANSINIŲ TARPININKŲSTATISTIKA

66. Neskaitant konsoliduoto PFI balanso ir išjo gaunamų statistinių duomenų, pinigųpolitikai svarbi ir įvairi kito finansiniotarpininkavimo statistika.

3.1 NE PINIGŲ FINANSINIAI TARPININKAI,IŠSK YRUS DRAUDIMO KORPORACIJA S IRPENSIJŲ FONDUS

67. „Kitų“ (ne pinigų) finansinių tarpininkų(KFT) subsektorių sudaro finansinės institucijos,kurių pagrindinė veikla yra finansinistarpininkavimas, tačiau jos neatitinka PFIapibrėžimo ir nėra draudimo korporacijos arpensijų fondai. Pagal ESS 95 jos yrapriskiriamos S.123 subsektoriui.

68. KFT, kaip ir PFI, duomenys yra reikalingivisapusiškai informacijai apie finansiniotarpininkavimo veiklą euro zonoje surinkti.Priešingu atveju turtą ir įsipareigojimuspervedus iš PFI sektoriaus į KFT sektorių, dalisinformacijos gali būti prarasta. ECB taip patturi stebėti KFT, kad galėtų atnaujinti PFIsąrašą, kadangi, kaip nurodyta ReglamentoECB/2001/13 I priedo 1.1 dalyje, finansinėsnaujovės gali daryti poveikį finansinėmspriemonėms ir dėl to finansinės korporacijosgali pakeisti savo veiklos pobūdį ir pradėti leistipriemones, kurios yra indėliams artimipakaitalai.

69. Šiuo metu ECB rengia suvestinius eurozonos rodiklius pagal ketvirčio informaciją išnacionalinių šaltinių, kurią teikia nacionaliniaicentriniai bankai. Nors pripažįstama, kad nevisada tokia informacija gali atitikti taikytinusapibrėžimus, Gairių ECB/2003/2 (iš daliespakeistų Gairėmis ECB/2005/4) XVIII priedepateikti bendresnių balanso straipsniųgrupavimų pagal priemones, trukmę,rezidenciją ir sektorius apibrėžimai beidetalizavimas. Gairėse pirmenybė teikiamaduomenims, susijusiems su didžiausią pagalbalanso apimtį KFT grupę euro zonojesudarančiais investiciniais fondais (išskyrus

17ECB


PRF, kurie priklauso PFI sektoriui), vertybiniųpopierių ir išvestinių finansinių priemoniųdileriais bei skolinimu užsiimančiomisfinansinėmis korporacijomis. Kalbant apiepastarąją grupę, paskolos namų ūkiams atėjuslaikui bus suskirstytos į paskolas būstui įsigytiir vartojimo paskolas. Kadangi ir PFI mėnesiostatistiniai duomenys jau yra taip skirstomi,išsamesnė informacija apie KFT veiklą padėstiksliau įvertinti skolinimąsi nuosavamgyvenamajam plotui įsigyti euro zonoje. ECBjau skelbia ketvirčio suvestinį euro zonosinvesticinių fondų (išskyrus PRF) balansą,kuriame šių fondų turtas skirstomas pagal fondo rūšį (t. y. akcijų, obligacijų, mišrieji,nekilnojamojo turto fondai) ir kuriame yrasuskirstymas į viešuosius fondus ir konkretiemsinvestuotojams skirtus fondus. Šiuo meturengiamas ECB reglamentas dėl KFTstatistikos.

3.2 DRAUDIMO KORPORACIJOS IR PENSIJŲFONDAI

70. Kitaip nei prieš tai aprašytos PFI ir KFT,draudimo korporacijos ir pensijų fondai (ESS95, S.125) nėra įtraukti į atskaitingosiosvisumos, iš kurios ECB gali reikalautiduomenų, sąrašą, nurodytą Tarybos reglamento(EB) Nr. 2533/98 2 straipsnyje. Kadangi šiosinstitucijos yra svarbios finansinei veiklai eurozonoje, nacionaliniai centriniai bankai teikiaECB ketvirčio duomenis, gautus iš nacionaliniųšaltinių, apie šių institucijų pagrindinį finansinįturtą ir įsipareigojimus, kaip reikalaujamapagal Gaires ECB/2002/7. Šios Gairės plačiauaptariamos 11 skyriuje, skirtame euro zonosinstitucinio sektoriaus sąskaitoms.

4 PALŪKANŲ NORMŲ (IŠSK YRUS PFIPALŪKANŲ NORMA S) STATISTIKA

71. ECB palūkanų normų ir jų pokyčių įtakaiekonomikai stebėti reikalinga informacija netik apie palūkanų normas, kurias moka irtaiko PFI (žr. 2.6 dalį), bet ir apie palūkanųnormas, susijusias su kitomis finansinėmispriemonėmis. Europos Sąjungoje ypač svarbi

informacija apie ilgalaikių vyriausybėsobligacijų palūkanų normas, arba pajamingumą,nes tai yra vienas iš konvergencijos kriterijų,pagal kuriuos vertinamas valstybių nariųpasirengimas įsivesti eurą, vadovaujantisEuropos Sąjungos sutartimi. Nors sukonvergencija susijusią statistiką turi teiktiKomisija (pagal Protokolo dėl konvergencijoskriterijų 5 straipsnį), EPI ir ECB padėjoKomisijai išsirinkti, kurias palyginamasilgalaikes palūkanų normas stebėti, o ECBrenka ir rengia šiuos duomenis.

72. Aptarus PFI palūkanų normas, iš esmėspalūkanų normas galima suskirstyti į dvikategorijas: ECB valdančiosios tarybosnustatytos palūkanų normos (kurias taiko arbamoka Eurosistema, atlikdama rinkosoperacijas) ir pinigų rinkos palūkanų normosbei kitų viešosios apyvartos vertybinių popieriųpalūkanų normos.

73. Pirmoji kategorija apima palūkanųnormas, kurias Eurosistema moka sandoriošalims už vienos nakties indėlius, ir palūkanųnormas, kurias Eurosistema taiko savopagrindinėms refinansavimo operacijoms irribinio skolinimo galimybei.

74. Antroji kategorija apima įvairias pinigųrinkos palūkanų normas ir viešosios apyvartosvertybinių popierių pajamingumą. Euro zonojepinigų rinkos yra labai integruotos, o finansinėspriemonės yra iš esmės standartinės. ECB renkainformaciją apie palūkanų normas labai dažnai,daugiausia iš laidinio ryšio priemonių.Duomenis apie ilgesnio termino viešosiosapyvartos vertybinių popierių palūkanų normasir pajamingumą taip pat galima gauti iš rinkosšaltinių. ECB rengia patobulintą duomenų bazęšiai informacijai kaupti ir plačiau naudoti.

5 VERT YBINIŲ POPIERIŲ STATISTIKA(ĮSKAITANT AKCIJA S)

75. Dėl daugelio priežasčių informacija apievertybinių popierių išleidimą ir vertybiniųpopierių turėtojus yra svarbus pinigų ir


finansinės analizės elementas. Nusprendusiemsskolintis vertybinių popierių išleidimas yraalternatyva skolinimuisi iš bankų. Finansinioturto turėtojai gali traktuoti bankų indėlius,bankų išleistas apyvartines priemones(įtrauktas į P3, jei jų trukmė – dveji metai artrumpesnė) ir kitus vertybinius popierius kaipdalinius pakaitalus. Todėl vertybinių popieriųstatistika papildo pinigų ir finansiniusduomenis. Ilgainiui bet koks finansavimopasikeitimas, naudojant bankų sistemą arvertybinių popierių rinką, gali turėti įtakospinigų politikos poveikio perdavimui.Duomenys apie PFI išleistų vertybiniųpopierių, esančių apyvartoje, kiekį parodokapitalo rinkos „gylį“, o euro zonos nerezidentųeurais išreikštos emisijos suteikia informacijosapie tarptautinį euro vaidmenį. Tai taip patsvarbu finansiniam stabilumui.

76. ECB skelbia mėnesio vertybinių popierių(skolos vertybinių popierių), išskyrus akcijas,ir kotiruojamųjų akcijų statistiką. Skolosvertybinių popierių statistika apima euraisišleistus vertybinius popierius, nesvarbu, kasjuos išleido, ir eurais bei kitomis valiutomiseuro zonos rezidentų išleistus vertybiniuspopierius, o ilgalaikiai skolos vertybiniaipopieriai dar skirstomi į fiksuotų ir kintamųjųpalūkanų normų vertybinius popierius. Kalbantapie anksčiau išleistus vertybinius popierius,„išleisti eurais“ apima ECU arba euro zonaipriklausančių valstybių narių buvusiomisnacionalinėmis valiutomis išleistus vertybiniuspopierius. Abiem atvejais nurodomas kiekis,esantis apyvartoje mėnesio pabaigoje, bendrosemisijos, išpirkimas ir grynasis išleidimas permėnesį, vertybinius popierius pagal trukmęsuskirstant į grupes iki vienų metų imtinai irvirš vienų metų (išskirtiniais atvejais – ikidvejų metų imtinai ir virš dvejų metų). Eurozonos rezidentų išleisti skolos vertybiniaipopieriai dar skirstomi pagal emitento sektorių(t. y. PFI, KFT ir draudimo korporacijos beipensijų fondai, nefinansinės korporacijos,centrinė valdžia ir kitos valdžios institucijos).Euro zonos rezidentų išleistų kotiruojamųjųakcijų statistikoje taip pat išskiriamas kiekis,esantis apyvartoje, ir bendros emisijos bei

išpirkimai, duomenis grupuojant (kiek taiaktualu) pagal sektorius kaip ir skolosvertybinių popierių atveju.

77. Kotiruojamųjų akcijų likučiai ir srautaipateikiami rinkos verte, o skolos vertybiniaipopieriai (kitaip negu nustatyta ESS 95) –nominaliąja verte. Diskontuotos ir nulinėsatkarpos obligacijos išleidimo metu yraįvertinamos faktine sumokėta suma ir išperkant– nominaliąja verte. Nuo išleidimo ikiišpirkimo jos vertinamos taikant formulę,pridedant susikaupusias palūkanas. Užsieniovaliuta išleistos emisijos perskaičiuojamosnaudojant atitinkamo laikotarpio valiutų kursą.Apyvartoje esančio kiekio pasikeitimai rodogrynąjį išleidimą, pokyčius dėl perkainojimo,perklasifikavimus ir kitus ne dėl sandoriųatsiradusius pokyčius. Kaip ir pinigų statistikosatveju ECB skaičiuoja vertybinių popieriųrinkų augimo tempus naudodamas sandoriųduomenis, eliminuodamas perkainojimo irperklasifikavimo poveikius. Jei, kaip kartaisatsitinka, sandoris vertybiniais popieriais (pvz.,susijęs su bendrovių susijungimu arbabendrovės kontrolinio akcijų paketo įsigijimu)vykdomas etapais ir ilgiau negu vieną mėnesį,toks sandoris paprastai rodomas tą mėnesį, kurįjis buvo baigtas.

78. Nors, vadovaujantis Tarybos reglamento(EB) Nr. 2533/98 2 straipsniu, vertybiniųpopierių emitentai įtraukiami į atraminęatskaitingąją visumą ECB statistikai, ECBnereikalauja, kad jie teiktų informaciją. Vietoj to, nacionaliniai centriniai bankai,vadovaudamiesi Gairių ECB/2003/2 (supakeitimais) XIX priedu, ECB teikia duomenisapie rezidentų išleistus skolos vertybiniuspopierius ir kotiruojamąsias akcijas per penkiassavaites, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui.Suvestiniai euro zonos rodikliai skelbiamilaidinio ryšio priemonėmis per septyniassavaites, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui.TAB teikia informaciją apie euro zonosnerezidentų išleistus skolos vertybiniuspopierius, išreikštus eurais. Tam tikrainformacija apie vertybinių popierių turėtojus,

19ECB


sugrupuotus pagal institucinius sektorius, busskelbiama pagal Gaires ECB/2005/13.

79. Atsižvelgiant į tai, kad investicijųportfelio ir vertybinių popierių statistika yralabai domimasi, ir ji yra labai svarbi kitomsstatistikos sritims (pvz., euro zonossąskaitoms), ECB ir nacionaliniai centriniaibankai neseniai sukūrė centralizuotą vertybiniųpopierių duomenų bazę (CVPDB). CVPDBduomenis teikia įvairios institucijos irkomerciniai duomenų teikėjai. Ji bus labaisvarbi sudarant vertybinių popierių emisijų,investicijų portfelio ir kitą statistiką, taip patvertybinių popierių turėtojų statistiką (atlikustam tikrus pakeitimus). Duomenų bazę taip patgalima naudoti įvairiais analizės ir veiklostikslais. ECB kartu su nacionaliniais centriniaisbankais parengtame vadove aprašytos duomenųkokybės valdymo procedūros, kurios busaprašytos ir naujose ECB Gairėse. Taip pat ECBtoliau tobulina vertybinių popierių atsiskaitymosistemų statistiką, apie kurią kelerius metus išeilės daugiausia ECB leidinyje „Mokėjimo irvertybinių popierių atsiskaitymo sistemųstatistika“ (žr. 117 pastraipą) buvo publikuojamaoperatyvi informacija.

6 MOKĖJIMŲ BALANSO IR TARPTAUTINIŲINVESTICIJŲ BALANSO STATISTIKA

6.1 ĮVADA S

80. Siekdamas palaikyti pinigų politikosoperacijas ir operacijas užsienio valiutomis,ECB renka mėnesio, ketvirčio ir metų duomeniseuro zonos mokėjimų balansui ir tarptautiniųinvesticijų balansui rengti. ECB nenaudojaduomenų apie tarptautinius sandorius eurozonoje, išskyrus šiuo atveju svarbiais laikomusduomenis apie investicijų portfelį ir investicijųportfelio pajamas. Ketvirčio mokėjimų balansoir metų pabaigos tarptautinių investicijųbalanso statistika apima užsienio sandorius,sugrupuotus pagal šalis. ECB taip pat rengiaišsamius statistinius duomenis apieEurosistemos tarptautinių atsargų ir užsieniovaliutų likvidumą pagal TVF ir TAB bendrą

šabloną, taip pat kasdien rengia nominaliųjųefektyviųjų euro keitimo kursų (EKK) irmėnesio bei ketvirčio realiųjų EKK duomenis.

81. Nors euro zonoje reziduojantys ūkiosubjektai, turintys tarptautinių finansiniųreikalavimų ir įsipareigojimų likučių arbavykdantys tarptautinius sandorius, įtraukiami įatraminę atskaitingąją visumą ECB statistikai,vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) Nr.2533/98 2 straipsniu, ECB nėra parengęsReglamento specialiai šiuo klausimu. Priešingainegu pinigų ir bankų statistikos srityje, kuratskaitingieji agentai tesudaro nedidelęfinansinių institucijų dalį, atskaitingoji visuma,teikianti mokėjimų balanso ir tarptautiniųinvesticijų balanso duomenis, potencialiaiapima visus ūkio subjektus, reziduojančius eurozonoje ir vykdančius tarptautinius sandoriusarba turinčius tarptautinių finansiniųreikalavimų ir įsipareigojimų likučių. Be to, PFIatskaitomybės sistemos yra pakankamaistandartizuotos visoje euro zonoje, tačiaumokėjimų balanso rengimo sistemos šiuo metudar nėra standartizuotos, o tai apsunkinaduomenų tikrinimą ir poveikio priemoniųtaikymą. Tai, kad mokėjimų balanso statistikaitaikoma skirtinga teisinė tvarka nacionaliniulygiu ir kad Eurostat taip pat rengia mokėjimųbalanso statistiką Europos lygiu, dar labiauapsunkintų ECB teisinės priemonės, skirtostiesiogiai atskaitingiesiems agentams,parengimą. Vietoj to, ECB priėmė Gaires,skirtas euro zonos nacionaliniams centriniamsbankams, nustatančias, kokią statistinęinformaciją pastarieji turi perduoti ECB ir kokiųsąlygų bei standartų turi laikytis šiuo tikslu,tačiau nacionaliniai centriniai bankai galispręsti savo nuožiūra, kaip surinkti informacijąiš atskaitingųjų agentų. Šiuo metu galioja GairėsECB/2004/15. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriosevalstybėse narėse nacionaliniai centriniaibankai nėra atsakingi už mokėjimų balanso irtarptautinių investicijų balanso duomenųrinkimą, atitinkamoms įstaigoms ECB parengėrekomendacijas, iš esmės atitinkančias minėtasGaires. Šiuo metu galioja RekomendacijaECB/2004/16. Rekomendacijos nėra teisiškaiprivalomos įstaigoms, kurioms jos skirtos.


82. Mokėjimų balanso ir tarptautiniųinvesticijų balanso statistikos taikymo sritis irvartojamos sąvokos apibrėžtos GairėseECB/2004/15. ECB reikalavimai kiek įmanomaatitinka TVF mokėjimų balanso vadove(penktasis leidimas) apibrėžtus standartus,atitinkančius NSS 93 ir ESS 95 reikalavimus.Vis dėlto ECB dar priėmė suderinimopasiūlymus dėl Europos Sąjungos ir euro zonosmokėjimų balanso ir tarptautinių investicijųbalanso suvestinių rodiklių (pvz., nuoseklusPFI apibrėžimo taikymas). Euro zonosmokėjimų balansas ir tarptautinių investicijųbalansas iš esmės atitinka euro zonos rezidentųsandorius su euro zonos nerezidentais (t. y.sektorius „kitos šalys“) ir finansiniųreikalavimų ir įsipareigojimų likučius pastarųjųatžvilgiu euro zonos sąskaitose. Faktiškaimokėjimų balansas ir tarptautinių investicijųbalansas, kuriuose svarbesnės yra funkcinėskategorijos (tiesioginės, investicijų portfelio,kitos investicijos), o ne sandorio šaliesrezidento sektorius, ne visiškai atitinkainstitucinių sektorių sąskaitas. Yra ir kitųklausimų, susijusių su vertinimu ir aprėptimi.ECB turėjo spręsti šiuos klausimus,rengdamasis įtraukti euro zonos mokėjimųbalansą ir tarptautinių investicijų balansą į eurozonos sąskaitas.

6.2 MĖNESIO MOKĖJIMŲ BALANSA S

6.2.1 G RUPAVIMA S PAGAL FINANSINESPRIEMONES IR SEK TORIUS

83. Mėnesio mokėjimų balanso paskirtis –leisti vartotojams stebėti išorinius srautus,turinčius įtakos pinigų politikos sąlygoms eurozonoje ir valiutos kursui. Šiuo tikslu mėnesiomokėjimų balanso statistikai ECB reikalaujainformacijos tik apie bendrąsias sandoriųkategorijas einamojoje ir kapitalo sąskaitose,išskyrus investicijų pajamų srautus, kurie turibūti sugrupuoti pagal tiesiogines, investicijųportfelio ir „kitas“ investicijas. Finansinėjesąskaitoje, kurioje gali būti didelių ir kintančių srautų, turinčių įtakos pinigųpolitikos sąlygoms euro zonoje, turi būtipateikta išsamesnė informacija. Šalyje iružsienyje investuojamos tiesioginės investicijos

grupuojamos į akcinį kapitalą ir reinvesticijasbei kitą kapitalą (daugiausia bendroviųtarpusavio paskolos), šias kategorijas dargrupuojant į PFI (išskyrus centrinius bankus)sektoriaus ir kitų euro zonos sektoriųinvesticijas. Investicijų portfelyje, kurioduomenys paskirstyti pagal centrinio banko,kitų PFI ir ne PFI sektorius, išskiriaminuosavybės ir skolos vertybiniai popieriai(kurie dar grupuojami). Duomenys apieišvestines finansines priemones (kalbama tikapie sutartis tarp euro zonos rezidentų ir eurozonos nerezidentų) renkami tik grynuojupavidalu, kaip visų tarptautinių finansiniųlikučių, kurių šalimi yra euro zonos rezidentai,suvestinis rodiklis. Tačiau gana išsamiosinformacijos reikalaujama apie „kitas“investicijas – daugiausia apie PFI (išskyrustiesioginių investicijų ir investicijų portfelio) irvaldžios išorės finansinius sandorius. Šioskategorijos duomenys grupuojami pagalsandorio šalių sektorius į centrinio banko, kitųPFI (sugrupuota pagal trukmę), valdžios ir kitus(euro zonos) sektorius, o pastarųjų dviejųduomenys dar grupuojami pagal priemones,nurodant valiutą ir turimus indėlius užsieniobankuose. Į mėnesio mokėjimų balansą taip patįtraukiami duomenys apie oficialiąsiastarptautines atsargas.

6.2.2 INVESTICIJŲ PORTFELIO ĮSIPAREIGOJIMŲTRAK TAVIMA S

84. Investicijų portfelio įsipareigojimus (užeuro zonos ribų turimų euro zonos rezidentųišleistų vertybinių popierių paketų pasikeitimus)užregistruoti yra labai sudėtinga, nes dažnaineįmanoma nustatyti antrinėje rinkoje įsigytųpriemonių turėtojus. Todėl mokėjimų balansofinansinėje sąskaitoje investicijų portfeliųįsipareigojimų duomenys renkami aplinkiniubūdu, daugiausia apskaičiuojant už euro zonosribų turimų euro zonos rezidentų išleistųvertybinių popierių paketų (tai yra grynosiosgaunamos investicijos) pokyčius kaip skirtumątarp bendros neapmokėtos šių vertybiniųpopierių sumos (arba joje dėl vertinimoatsiradusių pokyčių) ir užregistruoto euro zonosrezidentų, nesvarbu, ar jie reziduoja vertybiniopopieriaus emitento šalyje ar kitoje euro zonos

21ECB


šalyje, turimo paketo (arba jame dėl vertinimoatsiradusių pokyčių). Šių paketų euro zonojesugrupavimas pagal emitentų sektorius busskelbiamas nuo 2006 m. vidurio, o tai padėsapskaičiuoti euro zonos įsipareigojimųsugrupavimą pagal sektorius. Panašiu būdurenkami duomenys apie einamojoje sąskaitojeparodomas susijusias įplaukas ir neįvykdytusinvesticijų portfelio įsipareigojimus tarptautiniųinvesticijų balanse. Tikimasi, kad 79 pastraipojeminima centralizuota vertybinių popieriųduomenų bazė padės labai pagerinti investicijųportfelio statistiką. Duomenų bazėje esantiišsami informacija apie atskirus vertybiniuspopierius padės pritaikyti naują mokėjimųbalanso (ir tarptautinių investicijų balanso, kaipaptariama toliau) investicijų portfelio sąskaitosrengimo būdą. Eurosistemoje ketinama nuo2008 m. rengti vertybinių popierių sandorių irlikučių ataskaitas pagal kiekvieną vertybinįpopierių (vietoj bendrų ataskaitų), o tai padėstiksliau sugrupuoti ir įvertinti investicijųportfelio sąskaitos duomenis. Eurosistemosnacionaliniai centriniai bankai ketina nuo tolaiko neberengti duomenų apie likučius išsukauptų sandorių, o vietoj to rinkti visų likučiųduomenis bent kas ketvirtį.

6.2.3 MOKĖJIMŲ BALANSO PINIG INĖ IŠRAIŠKA85. Mėnesio mokėjimų balanso statistika yrasusieta su išoriniais euro zonos plačiųjų pinigų– P3 – priešiniais, kad būtų dar geriaunaudojama atliekant pinigų analizę. Kadangivisos mokėjimų balanso sąskaitos irkonsoliduotas PFI balansas turi sutapti, PFIsektoriaus (įskaitant Eurosistemą) išorėssandoriai turi atspindėti kitų euro zonossektorių išorės sandorius (įskaitant klaidas irpraleidimus mokėjimų balanse), o šie turiatitikti išorės priešinius pinigų statistikoje.Norint surinkti visą informaciją apie visus PFIišorės sandorius, būtina šiek tiek pertvarkytimokėjimų balanso statistiką. Taip pat dar nevisiškai atitinka iš įvairių šaltinių surinktiduomenys. Tai atlikus, būtų galima analizuotieuro zonos ne PFI išorės sandorių (einamojoje,kapitalo ir finansinėje sąskaitose) įtakąbendram PFI sektoriaus grynojo išorės turtolikučio pokyčiui. Piniginei išraiškai nustatyti

ECB reikalauja sugrupuoti tiesioginiųinvesticijų ir investicijų portfelio sąskaitųduomenis taip, kad būtų galima išskirti PFIsandorius.

6.2.4 DUOMENŲ PA SKELBIMO G RAFIKA S IRPRIEINAMUMA S

86. Mėnesio mokėjimų balanso statistiniaiduomenys turi būti perduoti ECB iki 30-tosdarbo dienos, ataskaitiniam mėnesiuipasibaigus, ir yra skelbiami laidinio ryšiopriemonėmis per septynias – aštuonias savaites,ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus. Mėnesioduomenys skelbiami nuo 1997 m. sausio mėn.

87. Atsižvelgiant į mėnesio mokėjimų balansoduomenų pateikimo terminą, šių duomenųsuvestinį pateikimą ir jų naudingumą pinigųpolitikai, jei tai neišvengiama, galimas tamtikras nukrypimas nuo tarptautinių gairiųreikalavimų. Rengiant mėnesio statistikąneprivaloma teikti duomenis pagal sandorius(įskaitant sukauptas palūkanas). Vietoj to,valstybės narės gali teikti duomenis pagaltarptautinių mokėjimų duomenis. Jei būtinalaikytis termino, atliekami įverčiai arbanustatomi išankstiniai duomenys. Gali tektiapskaičiuoti tam tikrus duomenis, pvz.,tiesioginių investicijų reinvestuotas pajamas.Mėnesio duomenys peržiūrimi kas ketvirtį, palyginant juos su išsamesniais ketvirčio duomenimis, visiškai atitinkančiaistarptautinius statistikos standartus. Taiginaujausi mėnesio duomenys gali nesutapti suanksčiau pateiktais duomenimis.

6.3 KE T VIRČIO MOKĖJIMŲ BALANSA S

6.3.1 IŠSAMESNĖ INFORMACIJA IR PALŪKANŲKAUPIMA S

88. Ketvirčio mokėjimų balanse pateikiamainformacija yra išsamesnė negu mėnesiomokėjimų balanse, o tai padeda nuodugniauišanalizuoti išorės sandorius. Einamojojesąskaitoje pateikiama daugiau informacijosapie pajamas iš investicijų, o finansinėjesąskaitoje – daugiau informacijos apiefinansines priemones ir sektorius.


89. Pagal NSS 93, TVF Mokėjimų balansovadove (penktasis leidimas) rekomenduojamapalūkanų duomenis teikti kaupimo pagrindu. Širekomendacija taikoma einamajai sąskaitai(pajamoms iš investicijų) ir atitinkamaiparodoma finansinėje sąskaitoje. GairėseECB/2004/15 nustatytas reikalavimasduomenis apie pajamas iš investicijų kaupti tikkas ketvirtį.

6.3.2 G RUPAVIMA S PAGAL ŠALIS90. Neskaitant to, kad teikiama išsamesnėinformacija apie finansines priemones irlaikomasi tarptautinių statistikos standartų,ketvirčio mokėjimų balansų duomenis papildoeuro zonos rezidentų išorės sandorių duomenųgrupavimas pagal šalis, sritis ir sandorio šaliųkategorijas. Grupuojama pagal šias šalis:Danija, Švedija ir Jungtinė Karalystė; kitų euro zonai nepriklausančių ES valstybių nariųgrupė; ES institucijos ir kitos įstaigos; už ESribų esančios šalys: Jungtinės AmerikosValstijos, Japonija, Šveicarija ir Kanada;ypatingai palankų mokesčių režimą numatantysfinansiniai centrai; tarptautinės organizacijos;visos kitos šalys – kaip atskira šalių grupė.Išskyrus ECB, kuris statistikos tikslaislaikomas euro zonoje reziduojančia PFI, ESinstitucijos (pvz., Komisija) ir kitos įstaigos(pvz., Europos investicijų bankas) laikomosreziduojančiomis ne euro zonoje, kad ir kurbūtų jų būstinė. Reikalaujamas grupavimas, ESinstitucijų, ypatingai palankų mokesčių režimąnumatančių centrų ir tarptautinių organizacijųsąrašai nurodyti Gairių ECB/2004/15 II priede.Pagal priemones ir sektorius sugrupuotainformacija nėra tokia išsami kaip ketvirčiomokėjimų balanso statistika ir yra panašesnė įmėnesio mokėjimų balanso statistiką. Tačiauinvesticijų portfelio įsipareigojimų duomenysnegrupuojami pagal šalis (nes tai neįmanomadėl jų rengimo būdo), taip pat negrupuojamiišvestinių finansinių priemonių ir oficialiųjųtarptautinių atsargų duomenys.


91. Išsamūs ketvirčio mokėjimų balansostatistiniai duomenys ir pagal šalis sugrupuoti

duomenys turi būti pateikti ECB per trismėnesius, ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus.Suvestiniai euro zonos duomenys skelbiamipranešime spaudai, praėjus keturiemsmėnesiams nuo ataskaitinio ketvirčio pabaigos.Išsamūs ketvirčio duomenys skelbiami nuo1997 m. pradžios. Dabartinės euro zonoseinamosios sąskaitos ketvirčio įverčiaiskelbiami nuo 1980 m. Ketvirčio duomenųgrupavimas pagal šalis skelbiamas nuo 2003 m.pradžios.

6.4 TARPTAUTINIŲ INVESTICIJŲ BALANSA S

92. Ketvirčio pabaigoje ECB rengia visoseuro zonos tarptautinių investicijų balansą(neseniai įdiegta tvarka) ir skelbia jį kartu suišsamiu ketvirčio mokėjimų balansu, praėjusketuriems mėnesiams nuo ataskaitiniolaikotarpio pabaigos, o metų pabaigojeskelbiami išsamesni duomenys. Šiose eurozonos išorės turto ir įsipareigojimų ataskaitoseparodoma euro zonos išorės finansinių likučiųsandara ir papildomi mokėjimų balansoduomenys, naudojami pinigų politikos irvaliutų rinkos analizei. Periodiniai likučiųduomenys taip pat padeda patikrinti mokėjimųbalanso srautų patikimumą. Ketvirčioduomenys buvo parengti taip pat galvojant apiegalimybę įtraukti juos į euro zonos instituciniosektoriaus sąskaitas.

6.4.1 G RUPAVIMA S PAGAL FINANSINESPRIEMONES IR ŠALIS

93. Reikalaujamas ketvirčio duomenųgrupavimas yra labai panašus į ketvirčiomokėjimų balanso finansinės sąskaitosduomenų grupavimą, tik išvestinių finansiniųpriemonių kategorijoje turtas ir įsipareigojimaiyra parodomi atskirai. Metų tarptautiniųinvesticijų balanso duomenys taip pat yrapanašūs, tik pateikiama išsamesnė informacijaapie tiesiogines investicijas – kotiruojamųbendrovių akcijos parodomos buhalterine irrinkos verte (toks vertinimas rekomenduojamastarptautinių investicijų balanse). Nekotiruojamųbendrovių tiesioginės investicijos dėl praktiniųsumetimų parodomos tik buhalterine verte, norsiš esmės jos parengtos pagal dukterinių įmonių

23ECB


užsienyje sąskaitas, todėl turėtų parodytireinvesticijas. Metų tarptautinių investicijųbalansą papildo euro zonos išorės turto irįsipareigojimų grupavimas pagal šalis, kuriameinformacija apie finansines priemones irsektorius yra ne tokia išsami kaip metų (irketvirčio) tarptautinių investicijų balanse,tačiau sandorio šalių grupavimas iš esmės yratoks pat kaip ir ketvirčio mokėjimų balanse.Kaip ir mokėjimų balanse, tarptautiniųinvesticijų balanso išvestinių finansiniųpriemonių ir oficialiųjų tarptautinių atsargųduomenys taip pat nėra grupuojami pagal šalis.Investicijų portfelio įsipareigojimų neįmanomasugrupuoti remiantis iš ECB šaltinių gaunamainformacija. Vietoj jų ECB naudoja sandoriošalių duomenis iš TVF koordinuojamosinvesticijų portfelio apžvalgos ir susijusių TVFapžvalgų, kurių duomenys skelbiami vėliaunegu ECB metų tarptautinių investicijų balansoduomenys.

94. Euro zonos tarptautinių investicijųbalansas sudaromas pagal standartinestarptautinių investicijų balanso sudedamąsiasdalis, apibrėžtas TVF Mokėjimų balansovadove (penktasis leidimas). Sąvokos irapibrėžimai atitinka mokėjimų balanso sąvokasir apibrėžimus. 84 pastraipoje aprašytasplanuojamas investicijų portfelio sąskaitosrengimo patobulinimas, įtraukiant visusketvirčio likučių duomenis.


95. Tarptautinių investicijų balanso ketvirčioduomenis ECB gali gauti per tris mėnesius,ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus (t. y. pagaltokį patį duomenų paskelbimo grafiką kaip irketvirčio mokėjimų balanso atveju). Metųtarptautinių investicijų balanso duomenis, kartusu sugrupuotais pagal šalis duomenimis, galimagauti praėjus devyniems mėnesiams nuoataskaitinių metų pabaigos. Euro zonos metųpabaigos tarptautinių investicijų balansasskelbiamas nuo 1997 m., nors 1997 m. ir 1998m. duomenys yra tik grynuoju pavidalu (t. y.parodomas kiekvienos kategorijos grynasisturtas arba įsipareigojimai, atskirai neparodant

likusio turto ir įsipareigojimų), nes iš pradžiųvalstybės narės negalėjo išorės turto irįsipareigojimų kategorijose nustatyti, kurietarptautiniai finansiniai likučiai priklausė eurozonai, o kurie – kitoms šalims. Pagal šalissugrupuoti metų pabaigos duomenys skelbiaminuo 2002 m.

7 EUROSISTEMOS TARPTAUTINĖSAT SARGOS

7.1 OFICIALIOSIOS TARPTAUTINĖS AT SARGOSMOKĖJIMŲ BALANSE IR TARPTAUTINIŲINVESTICIJŲ BALANSE

96. Euro zonos oficialiosios tarptautinėsatsargos yra labai likvidūs, paklausūs ir turintys kreditingumą ECB ir Eurosistemosnacionalinių centrinių bankų reikalavimai eurozonos nerezidentams, išreikšti ne eurais, okitomis valiutomis. Neskaitant reikalavimųužsienio valiuta, jos dar apima auksą,specialiąsias skolinimosi teises (SST) ir atsargųpozicijas TVF. Duomenys apie oficialiąsiastarptautines atsargas rengiami neatliekantįsipareigojimų, susijusių su oficialiosiomistarptautinėmis atsargomis, užskaitos, išskyrusnedidelę išvestinių finansinių priemonių dalį,kurių duomenys renkami grynąja verte.

97. Oficialiųjų tarptautinių atsargų pokyčiai,atsirandantys dėl sandorių (t. y. neįtraukiantpokyčių dėl perkainojimo ir visų kitų ne dėlsandorių atsiradusių pokyčių, turinčių įtakos jųapimčiai), yra rodomi viena eilute euro zonosmokėjimų balanso finansinėje sąskaitoje.Tarptautinių investicijų balanse likučiai rodomiketvirčio pabaigoje, išskiriant pagrindinessudedamąsias dalis (auksą, SST, užsieniovaliutos atsargas paskirstant pagal finansinespriemones ir kitus reikalavimus).

7.2 TARPTAUTINIŲ AT SARGŲ IR UŽSIENIOVALIUTŲ LIKVIDUMA S (T VF IR TABŠABLONA S)

98. ECB taip pat rengia daug išsamesnęEurosistemos tarptautinių atsargų ir susijusių


straipsnių mėnesio ataskaitą pagaltarptautinėms atsargoms ir užsienio valiutųlikvidumui taikomą šabloną. Oficialiųjųtarptautinių atsargų duomenys, kaip apibrėžtamokėjimų balanso ir tarptautinių investicijųtikslais, yra tik dalis informacijos, kuriosreikalaujama pagal minėtą šabloną. Jis apima irkitą turtą užsienio valiutomis, pavyzdžiui,reikalavimus euro zonos rezidentams (pvz.,indėliai užsienio valiutomis euro zonosbankuose) arba reikalavimus euro zonosnerezidentams, kurie neįtraukiami įoficialiąsias tarptautines atsargas, nesnetenkina nustatyto „didelio likvidumo“kriterijaus (tokie straipsniai įtraukiami įinvesticijų portfelį arba „kitas“ investicijasmokėjimų balanse ir tarptautinių investicijųbalanse). Užsienio valiutų likvidumui įtakostaip pat turi iš anksto numatytos grynosiostrumpalaikės užsienio valiutos išlaidos,apimančios paskolų pagrindinių sumų irpalūkanų mokėjimą, išankstinių sandoriųužsienio valiutomis likučius, su grįžtamaisiaissandoriais susijusius srautus, suteiktas kreditolinijas, suteiktas garantijas ir daug kitųstraipsnių, neįtrauktų į mokėjimų balansą iružsienio investicijų balansą. Šablone yra ir keliPastabų straipsniai. Gairių ECB/2004/15 IIpriedo 3 lentelėje nurodyti duomenys teikiamiECB minėtam šablonui užpildyti per trissavaites, ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus.

8 TARPTAUTINĮ EURO VAIDMENĮAPIBŪDINANTI STATISTIKA

99. ECB skelbia metinę tarptautinio eurovaidmens ataskaitą. PFI balanso statistika(sandorių su nerezidentais straipsniuoseišskiriamos sumos eurais ir užsieniovaliutomis) ir vertybinių popierių emisijųstatistika (nurodomos euro zonos nerezidentųemisijos eurais) padeda įvertinti tarptautinįeuro vaidmenį. Gairės ECB/2004/15 numatoeuro zonos skolos vertybinių popierių išorėssandorių sugrupavimą pagal valiutas (eurais,doleriais ir kt. valiutomis) kas šešis mėnesiusir tokį patį euro zonos rezidentų išorės skolosvertybinių popierių likučių sugrupavimą

(birželio mėn. ir gruodžio mėn. pabaigoje)pirmiausia skirtą euro, kaip investicijų valiutos,tarptautiniam vaidmeniui įvertinti. Tuo pačiutikslu ECBS renka informaciją apie kitusobligacijų emisijų aspektus. Šiuo metu keliEurosistemos ir ECBS centriniai bankai taip patrenka informaciją apie sąskaitų faktūrųįforminimą, taikomą užsienio prekybojeprekėmis ir paslaugomis. Ši informacijagaunama daugiausia iš surinkimo sistemų,veikiančių atsiskaitymų per bankus pagrindu.Oesterreichische Nationalbank prisidedateikdamas informaciją apie eurų banknotųapyvartą (ir tebecirkuliuojančius euro zonosšalių buvusių nacionalinių valiutų banknotus)penkiose euro zonos kaimyninėse šalyse.

9 EFEK T YVIEJI EURO KEITIMO KURSAI

100. Nominalusis EKK – tai išorinės eurovertės svarbiausių euro zonos prekybospartnerių valiutų atžvilgiu bendras matas.Realusis EKK gaunamas perskaičiuojantnominalųjį EKK, taikant įvairius kainų beisąnaudų rodiklius, ir yra dažniausiainaudojamas tarptautinio kainų ir sąnaudųkonkurencingumo rodiklis.

101. ECB kasdien skaičiuoja EKK, kurie yraapibrėžti kaip dvišalių euro kursų geometriniaisvertiniai vidurkiai euro zonos prekybospartnerių valiutų atžvilgiu. Realieji EKK yrakainų ar sąnaudų euro zonoje, palygintų su josprekybos parneriais, geometriniai svertiniaividurkiai, išreikšti bendra valiuta. Kadangikainų ir sąnaudų duomenys dažniauneskelbiami, realieji EKK skaičiuojami kasmėnesį ar ketvirtį.

102. Prekybos partneriams priskiriami svoriaiyra apskaičiuojami pagal kiekvieno partneriodalį euro zonos prekyboje apdirbamosiospramonės prekėmis, neįskaitant prekybos eurozonoje, apimant dvejų – trejų metų laikotarpius(būtent 1995–1997 m. ir, atlikus darbą 2004 m.,1999–2001 m.). Svoriams apskaičiuotinaudojama informacija apie eksportą irimportą. Importo svoriai – tai paprasčiausia

25ECB


kiekvienos šalies partnerės dalis bendrameimporte iš visų šalių partnerių. Eksportosvoriai apskaičiuojami taip, kad parodytųkiekvienos euro zonos eksporto rinkos svarbąir tiek vietinių gamintojų, tiek eksportuotojų ištrečiųjų šalių sukurtą konkurenciją, su kuriasusiduria euro zonos eksportuotojai užsieniorinkose.

103. EKK skaičiuojami dviejų prekybospartnerių grupių atžvilgiu: EKK-23 (įeina 13euro zonai nepriklausančių ES valstybių nariųir 10 pagrindinių prekybos partnerių už EuroposSąjungos ribų) ir EKK-42 (įeina EKK-23 ir dar19 šalių). EKK-23 grupei nominalusis EKKskaičiuojamas kasdien, o realieji rodikliai yramėnesio (taikant vartotojų ir gamintojų kainas)ir ketvirčio (taikant BVP defliatorius irvienetines darbo sąnaudas) dažnumo. Platesneigrupei nominalusis EKK ir vartotojų kainomispagrįstas realusis EKK skaičiuojami kasmėnesį.

10 VALDŽIOS SEK TORIAUS FINANSŲSTATISTIKA

104. Valdžios sektoriaus finansų statistika – taivaldžios sektoriaus (ESS 95, S.13) pozicijų irsandorių statistika, apimanti centrinės,regioninės, vietinės valdžios ir socialinėsapsaugos fondų subsektorius. ECB dominavaldžios sektoriaus finansų statistika dėl dviejųpriežasčių. Rengiant pranešimus apiekonvergenciją, analizuojančius, ar valstybėsnarės yra pasirengusios įsivesti eurą, ir pagalPerviršinio deficito tvarką bei Stabilumo iraugimo paktą, svarbiausiais laikomi atskirų ES valstybių narių valdžios sektoriaus deficito (pertekliaus) ir valdžios sektoriauskonsoliduotos skolos metiniai duomenys. PagalGaires ECB/2005/5, kuriose oficialiaiįvardinamas seniai juntamas tokio tipoduomenų iš valstybių narių poreikis, centriniaibankai teikia ECB metines valdžios sektoriaussąskaitas, įskaitant pajamas, išlaidas, deficitą(perteklių), skolinimosi poreikį, įplaukas išprivatizavimo ir skolą. Naudodamas šiuosduomenis, ECB gali nurodyti sandorius tarp ES

institucijų ir valstybių narių taip, tarsi šiosinstitucijos sandoriuose su atitinkama valstybenare būtų valdžios sektoriaus subsektorius. Taipsiekiama parodyti bendresnį valdžiossektoriaus sandorių visos šalies ekonomikoskontekste vaizdą, ne vien tik su nacionalinėsvaldžios sektoriais susijusius duomenis. ECBtaip pat gauna metinius deficito ir skolossuderinimo duomenis – valdžios sektoriausskolos pokyčių nuo vienų iki kitų metų pabaigosir valdžios sektoriaus deficito ar pertekliaustarpiniais metais išsamų suderinimą. GairėseECB/2005/5 (kurias iš dalies pakeitė GairėsECB/2006/2) nustatytas reikalavimas, kad visišie duomenys būtų skelbiami taip, kadneprieštarautų ES valstybių narių duomenims,teikiamiems Europos Komisijai pagal ESS 95ir Perviršinio deficito tvarką. Valdžiossektoriaus sąskaitos, teikiamos pagalPerviršinio deficito tvarką, skiriasi nuo ESS 95šiais svarbiais aspektais: valdžios sektoriausskolos apimtimi ir jos įkainojimu.

105. Kadangi valdžios veikla yra svarbusekonomikos raidos ir finansų rinkų veiksnys, ECBtaip pat reikia ketvirčio valdžios sektoriausnefinansinių ir finansinių sandorių ir valdžiossektoriaus skolos duomenų. Įvairiuose 2000 m.arba vėliau priimtuose Bendrijos reglamentuosenustatytas reikalavimas valstybėms narėmsskelbti ketvirčio informaciją apie valdžiossektoriaus pajamas ir išlaidas, finansiniussandorius ir balansus. Dėl to Europos Sąjungojenetrukus bus skelbiami išsamūs valdžiossektoriaus ketvirčio statistiniai duomenys.Reglamente Nr. 501/2004 nustatytas reikalavimasvalstybėms narėms per tris mėnesius, pasibaigusketvirčiui, pateikti ketvirčio finansiniusduomenis, atskirai pateikiant centrinės valdžios,vietinės valdžios ir socialinės apsaugos fondųduomenis, suskirstytus pagal priemones, ocentrinės valdžios ir socialinės apsaugos fondųatveju – pateikiant informaciją apie sandorio šalį.Nors tik dabar pradedama teikti visą informaciją,Reglamentas padėjo pagerinti PSFS valdžiossektoriaus dalies duomenų kokybę ir yranaudingas kitų euro zonos nefinansinių sektoriųstatistikai, nes naudojama sandorio šaliesinformacija. Šie duomenys bus įtraukti į


ketvirtines euro zonos institucinių sektoriųsąskaitas, pradėjus juos skelbti 2007 m. (žr.toliau).

11 EURO ZONOS INSTITUCINIŲ SEK TORIŲSĄSKAITOS

11.1 ĮVADA S

106. Pagal ESS 95 apibrėžimus ir principinesnuostatas institucinių sektorių sąskaitosepateikiami išsamūs kiekvieno instituciniosektoriaus nefinansinių ir finansinių sandoriųduomenys. Jie pateikia visapusišką ekonominėsveiklos vaizdą: nuo gamybos iki pajamųformavimo, paskirstymo ir skyrimo vartojimuiar taupymui, taip pat ilgalaikio turto sandoriųir grynojo skolinimo ar skolinimosi ir su tuo susijusio finansinio turto įsigijimo arba dėl to atsiradusių įsipareigojimų, nurodant priemones ir, kartais, sandorio šalis.Institucinių sektorių sąskaitose taip patpateikiami finansinio turto ir įsipareigojimųlikučiai bei sąskaitos, suderinančios sandoriussu likučių pasikeitimais. Rezultatai, ypačnefinansinių korporacijų ir namų ūkių sektoriųsrityje, yra labai naudingi ekonominei analizeiir prognozių rengimui. Toks beveik visos – tiekekonominės, tiek finansinės – informacijossurinkimas pagal ESS 95 į vieną rišlią struktūrąpadeda didinti duomenų tikslumą, nuoseklumąir, atitinkamai, naudingumą. ESS 95 taikomainstitucinių sektorių sąskaitoms, tačiau josteikiamos tik kartą per metus, dėl to labaisumažėja jų naudingumas verslo ciklo analizeiir makroekonominėms prognozėms. ECB irEuropos Komisija, vadovaudamiesi neseniaipaskelbtais Bendrijos teisės aktais, šiuo metukartu kuria ketvirtinių institucinių sektoriųsąskaitų sistemą ir siekia, kad skelbtinirezultatai būtų gauti iki 2007 m. pavasario.

107. Išsamioje sąskaitų sekoje finansinėsesąskaitose parodomi ekonominių sektoriųskolinimosi ir skolinimo sandoriai, obalansuose – šių sektorių skolinimosi irskolinimo likučiai, suderinant sukauptussandorius su likučių pasikeitimais. Nuo 2001 m.

ECB kas ketvirtį skelbia dalines euro zonosfinansines sąskaitas ir balansus. Dabartinioformato ketvirčio duomenys rodo nefinansiniųsektorių (t. y. nefinansinių korporacijų, namųūkių ir valdžios sektoriaus) ir draudimokorporacijų bei pensijų fondų pagrindinesfinansines investicijas ir finansinę veiklą. Tokiubūdu stiprinama pinigų politikos analizė irprisidedama rengiant analizę ir prognozes, ypačsusijusias su namų ūkiais ir nefinansinėmiskorporacijomis. PSFS taip pat gali būtinaudojamos analizuojant finansinio stabilumoklausimus, kuriems svarbi informacija apieekonomikos sektorių sandorius ir balansolikučius. Galiausiai jos sukuria sistemą, kuriojedažniau teikiami duomenys, ypač mokėjimųbalanso, vertybinių popierių išleidimostatistikos ir valdžios sektoriaus finansųstatistikos duomenys, yra įvertinami ir gali būtipalyginamas jų nuoseklumas. Jie taps gerokainaudingesni, kai bus įtraukti į nuosekliasinstitucinių sektorių nefinansines sąskaitas,kaip aprašyta 11.4 dalyje.

11.2 KE T VIRTINIŲ PINIGŲ SĄJUNGOSFINANSINIŲ SĄSKAITŲ ŠALTINIAI

108. Pagal ESS 95 reikalaujama, kad ESvalstybės narės rengtų finansines sąskaitas kaipišsamias finansinių sandorių ir finansinio turtobei įsipareigojimų rinkos verte ataskaitas irsuderintų jas perkainojimo sąskaitoje bei kitųturto apimties pasikeitimų sąskaitoje. ESS 95išvardinti penki pagrindiniai ekonomikossektoriai: nefinansinės korporacijos (S.11);finansinės korporacijos (S.12); valdžia (S.13);namų ūkiai (S.14); ne pelno institucijos,teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.15). S.12ir S.13 padalinti į subsektorius.

109. Pagal ESS 95 valstybės narės yraįpareigotos rengti finansines sąskaitas tik kartąper metus. Vis dėlto Gairėse (ECB/2002/7)nustatytas reikalavimas, kad euro zonosnacionaliniai centriniai bankai siųstų ECBketvirtinių nacionalinių finansinių sąskaitųduomenis, įskaitant nefinansinių sektorių irdraudimo korporacijų bei pensijų fondųduomenis. Šiuo metu beveik visi bankai yra

27ECB


pajėgūs vykdyti šį reikalavimą. Nacionaliniaicentriniai bankai privalo teikti duomenis nuo1997 m. pabaigos. Šią informaciją ECB gaunagerokai vėliau, negu surenka euro zonosstatistiką, kuri, nors ir teikiama laiku bei yrapritaikyta PSFS reikmėms, pateikia tik dalįreikiamos informacijos.

110. Turėdamas duomenis iš PFI balansostatistikos ir nacionalinių finansinių sąskaitų,ECB gali rengti euro zonos nefinansiniųsektorių ketvirčio finansinių sandorių ir likučiųduomenis, kurie, nors ir naudingi, tačiau dargali būti tobulinami, ypač jų aprėptis ir teikimoterminas.

111. Kitoje dalyje glaustai apžvelgiama, kokiainformacija teikiama šiuo metu. NaujoseGairėse (ECB/2005/13, iš dalies keičiančioseGaires ECB/2002/7) pagerintas duomenųteikimo terminas – sutrumpintas nuo 130 iki110 dienų, pasibaigus ketvirčiui – įsigaliojęs2006 m. balandžio mėn. Įvedus šį terminą,suvestinius euro zonos rodiklius bus galimapaskelbti per 120 dienų, pasibaigus ketvirčiui.Pagal Gaires reikalaujama parengti išsamiasketvirtines nacionalines finansines sąskaitas,apimančias finansinių sandorių ir likučiųduomenis (pateikiant išsamius visų finansinioturto ir įsipareigojimų kategorijų beiinstitucinių sektorių ir kitų šalių sektoriausduomenis). Tam tikrą informaciją apie sandoriošalių sektorius, kurios šiuo metu nėra daugelyjenacionalinių finansinių sąskaitų, bus pradėtaskelbti etapais iki 2008 m. balandžio mėn. Kitiminėtose Gairėse numatyti patobulinimai yrasusiję su neseniai įsigaliojusiais Bendrijosteisės aktais dėl valdžios sektoriaus finansiniųsąskaitų, o taip pat nustatyti konkretūsreikalavimai, taikytini išsiplėtus euro zonai.

11.3 NEFINANSINIŲ SEK TORIŲ IR DRAUDIMOKORPORACIJŲ BEI PENSIJŲ FONDŲPAG RINDINIS FINANSINIS TURTA S IRĮSIPAREIGOJIMAI

11.3.1 SEK TORIŲ FINANSINIS TURTA S112. Didžiąją trumpalaikių finansinių investicijųdalį sudaro euro zonos nefinansinių sektorių

platusis pinigų junginys (P3) ir tam tikrostrumpalaikės pretenzijos kitiems euro zonossektoriams. Ilgalaikių finansinių investicijųgrupei priklauso sutarto nuo dvejų metų terminoindėliai ir indėliai, kurių įspėjamasis laikotarpisyra daugiau kaip 3 mėnesiai. Draudimo techniniaiatidėjiniai – tai pretenzijos gyvybės draudimokorporacijoms ir pensijų fondams. Kartu suilgesnės trukmės (paprastai daugiau kaipvieni metai) skolos vertybiniais popieriais,kotiruojamosiomis akcijomis ir investiciniųfondų (išskyrus PRF) vienetais jie sudaro svarbiąnamų ūkių ilgalaikių finansinių investicijų dalį.

113. PFI balanso statistiniai duomenysnaudojami nustatant euro zonos nefinansiniųsektorių turimų grynųjų pinigų ir indėlių beiPRF akcijų (vienetų) apimtį. Dalis informacijosapie ne bankų (nefinansiniai sektoriai negalibūti išskirti šiuo tikslu) indėlius bankuose užeuro zonos ribų gaunama iš mokėjimų balanso.Sunkiau nustatyti nefinansinių sektorių turimų(tiesiogiai ir investiciniuose fonduose) skolosvertybinių popierių ir akcijų apimtį, nessudėtinga nustatyti apyvartinių vertybiniųpopierių turėtojus. Pagal dabartinio formatoketvirtines nacionalines finansines sąskaitasgalima apskaičiuoti bendrą euro zonosnefinansinių sektorių turimų vertybiniųpopierių kiekį, tačiau šie duomenysnesuskirstyti pagal nefinansinius sektorius.Kaip nurodyta 78 pastraipoje, tam tikrainformacija apie turimus vertybinius popieriusbus teikiama pagal Gaires ECB/2005/13.

11.3.2 SEK TORIŲ ĮS IPAREIGOJIMAI114. Pagrindinės nefinansiniams sektoriamsskiriamo finansavimo sudedamosios dalys yra vertybiniai popieriai, paskolos irkotiruojamosios akcijos. Informacija apie eurozonos nefinansinių sektorių pagrindiniusįsipareigojimus palyginti nesunkiai gaunama išeuro zonos statistikos ir ketvirtinių nacionaliniųfinansinių sąskaitų. Visi įsipareigojimai,priešingai negu turtas, yra suskirstyti pagalsektorius, o paskolos ir skolos vertybiniaipopieriai – pagal pradinį terminą.


115. Turima informacija apie euro zonosdraudimo korporacijas bei savarankiškuspensijų fondus yra panaši į turimą nefinansiniųsektorių informaciją. Šių finansinių tarpininkųpagrindiniai įsipareigojimai (t. y. namų ūkiųgrynoji nuosavybė gyvybės draudimoatidėjiniuose ir pensijų fonduose, išankstinėsdraudimo įmokos ir atidėjiniai numatomomsišmokoms) dažniausiai pateikiami kaipnefinansinių sektorių finansinis turtas. Sumosnesutampa, nes euro zonos draudimokorporacijos ir pensijų fondai turi šio tipoįsipareigojimų sandorio šalims, esančioms neeuro zonoje, o euro zonos nefinansiniaisektoriai turi draudimo polisų draudimokorporacijose ir pensijų fonduose, esančiuosene euro zonoje, o taip pat turi grynosiosnuosavybės nesavarankiškuose pensijųfonduose.

11.4 INSTITUCINIŲ SEK TORIŲ NEFINANSINĖSSĄSKAITOS

116. Sandorių tarp institucinių sektoriųsąskaitų sekoje finansinė sąskaita yrapaskutinė. Finansinėje sąskaitoje parodytųsandorių suma turėtų būti lygi balansuojančiamstraipsniui, perkeltam iš kapitalo sąskaitos, t. y. grynajam skolinimui ar skolinimuisi,atsirandančiam dėl atitinkamo sektoriausnefinansinių sandorių. Kaip jau minėta, pagalESS 95 reikalaujama teikti šią informaciją,tačiau tik kartą per metus. ECB ir Komisija šiuometu kartu kuria ketvirtines nefinansinessąskaitas, sugrupuotas pagal instituciniussektorius, kurios bus susietos su finansinėmissąskaitomis. Tikimasi, kad pirmieji rezultataibus paskelbti 2007 m. pavasarį. Reikalavimasteikti institucinių sektorių nefinansinių sąskaitųketvirčio duomenis pagrįstas neseniaiįsigaliojusiu Bendrijos teisės aktu (2005 m.liepos mėn. priimtu Reglamentu (EB) Nr. 1161/2005). Pirmieji duomenys pagalReglamentą buvo pateikti 2006 m. sausio mėn.kartu su laikotarpio nuo 1999 m. ketvirčioduomenimis. Pasibaigus pereinamajamlaikotarpiui, kurio metu nereikalaujama teiktitam tikros informacijos, taip palengvinantvalstybėms narėms tenkančią naštą,

Reglamente nustatytas reikalavimas teikti visassąskaitas, nuo gamybos sąskaitos iki kapitalosąskaitos, kartu su susijusiais balansuojančiaisstraipsniais arba statistinių duomenų santrauką(bendroji ir grynoji pridėtinė vertė, likutinisperteklius, disponuojamosios pajamos,taupymas ir kt.). Pasibaigus pereinamajamlaikotarpiui, duomenys turi būti pateikti per 90dienų, pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui.Kalbant apie su namų ūkių ir įmonių sektoriaissusijusius duomenis, valstybėms narėms, kurių BVP sudaro mažiau kaip 1% bendro ESBVP, Reglamente yra numatyta nukryptileidžianti nuostata. Ši nuostata bus naudingaLiuksemburgui ir naujosioms valstybėmsnarėms, išskyrus Lenkiją. Reglamentenenumatytas reikalavimas iškart pradėti teiktisandorio šalių informaciją, tačiau tai numatytavėlesniam laikotarpiui.

12 MOKĖJIMO IR VERT YBINIŲ POPIERIŲAT SISKAIT YMO SISTEMŲ STATISTIKA

117. Eurosistemai teisės aktais nustatytasuždavinys – skatinti sklandų mokėjimo sistemųveikimą ir sudaryti sąlygas atsiskaitymouž vertybinių popierių sandorius sistemųveikimui. Eurosistema taip pat atlieka bendrąmokėjimo sistemų, būtinų sklandžiam pinigųpolitikos įgyvendinimui užtikrinti, priežiūrą.ECB ypač domisi, kaip naudojamasi įvairiomismokėjimo priemonėmis (grynaisiais pinigais,sąskaitomis banke, kredito, debeto kortelėmis,elektroninėmis piniginėmis ir pan.) ir kaipvykdomos tarpbankinės lėšų pervedimooperacijos. ECB domina vertybinių popieriųatsiskaitymo sistemos, nes Eurosistema per jasatlieka atsiskaitymus už kredito operacijas. Jamtaip pat svarbu stebėti finansų rinkų integracijąeuro zonoje. Vykdydama šias veiklos ir mokėjimosistemų priežiūros funkcijas, Eurosistemasurenka labai daug duomenų, kurių daugumaskelbiama metinėje Europos Sąjungos mokėjimoir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemųataskaitoje (žr. Mėlynąją knygą). Glaudžiaibendradarbiaudamas su nacionaliniais centriniaisbankais, ECB neseniai pradėjo įgyvendintiprojektą, kuriuo siekiama dar pagerinti Europos

29ECB


Sąjungos duomenų nuoseklumą ir galiausiai juossujungti į vieną duomenų bazę.

13 EURO ZONOS PLĖTROS STATISTINIAIA SPEK TAI

118. Šiuo metu 13 ES valstybių nariųnepriklauso euro zonai. Bet kuri iš jų arbavisos, taip pat ir bet kuri būsimoji valstybė narėgali prie jos prisijungti. Taip atsitikus, reikėsišsaugoti euro zonos statistikos kokybę, todėlprie euro zonos siekiančios prisijungti šalys turibūti gerai pasirengusios ir statistikos srityje.Taip pat būtina, kaip rodo 2001 m.prisijungusios Graikijos pavyzdys, galėtipateikti jau išsiplėtusios euro zonos ankstesniųmetų duomenis augimo tempams naujos šaliesprisijungimo metu apskaičiuoti, taip pat galėtipateikti nuoseklias duomenų laiko eilutes,reikalingas ekonominiam modeliavimui irprognozėms rengti bei ateities perspektyvomsanalizuoti. Tačiau neteigiama, kad rezultatastiksliai parodys, kokia būtų buvusi padėtis, jei euro zona iš tiesų būtų jau išsiplėtusianalizuojamu metu. Be to, visuomet busreikalingi atitinkami euro zonos, kokia ji buvo laikotarpiu, kurio duomenys rengiami,statistiniai duomenys, nepaisant eilučių trūkių,atsiradusių dėl plėtros.

119. Jei euro zonos duomenys yra tik paprastanacionalinių duomenų suma, dėl euro zonosplėtros tereikia visiškai palyginamų naujųjųjos valstybių narių nacionalinių duomenų.Tačiau jei euro zonos suvestiniai duomenysnėra vien nacionalinių duomenų suma (kaippinigų, mokėjimų balanso ir tarptautiniųinvesticijų balanso statistikos bei finansiniųsąskaitų atvejais), pasikeitus euro zonossudėčiai, reikalingi pakankamai išsamūsistoriniai geografinio suskirstymo ir suskirstymosektoriais duomenys, reikiamam konsolidavimuiatlikti. Tokius duomenis turi teikti ir euro zonaijau priklausančios, ir prie jos ką tikprisijungusios šalys. Be to, reikalavimas į PFIbalanso statistiką įtraukti informaciją apievaliutas, ją kryžmiškai susieti su priemonėmis,terminais ir sektoriais, reikalaujant, kad

valstybės narės pateiktų tiek duomenų, kad iš jųbūtų galima sudaryti bet kokios įmanomos eurozonos sudėties ankstesnių laikotarpių ar jųpabaigos suvestinius duomenis, reikštų didžiulęatskaitomybės naštą pinigų ir mokėjimų balansostatistikos srityse. Faktiškai istoriniai duomenysįverčių pagrindu buvo parengti pinigų sąjungospradžioje, o Graikijai prisijungus prie eurozonos, pateikti ataskaitų duomenys buvopapildyti informacija iš kitų šaltinių (pvz., TABtarptautinės bankininkystės statistikos). 2004 m.išsiplėtus Europos Sąjungai ir atsižvelgiant į tai,kad euro zona taip pat gali toliau plėstis, ECB irnacionaliniai centriniai bankai neseniai susitarėdėl suderinto istorinių duomenų perdavimopagrindinių principų ir įgyvendinimo priemonių,pripažindami, kad kai kurie įverčiai busreikalingi ir ateityje.

14 KEITIMA SIS STATISTINE INFORMACIJA

120. Keitimuisi statistine informacija ECBS irsu Europos bei tarptautinėmis institucijomisreikalinga greito ir saugaus duomenųapsikeitimo sistema. ECBS turi priemones,reikalingas duomenų rinkmenoms perduoti iš ECB nacionaliniams centriniams bankams, ir atvirkščiai. Tam naudojami specialūstelekomunikacijų tinklai ir pranešimo formaGESMES/TS (SDMX-EDI), kurią keitimuisiduomenimis ir metaduomenimis, įskaitantstatistinę informaciją, apibrėžimus ir kodųsąrašus plačiai naudoja statistikos įstaigostarptautiniu mastu. Ją naudojant, statistiniusduomenis galima lengvai perkelti į tinklus irduomenų rinkmenų gavimo ir pateikimosistemas. Taip pat nesudėtinga įkelti naujusduomenų rinkinius. ECB naudoja tą pačiąformą keitimuisi statistine informacija suEurostat ir tarptautinėmis organizacijomis(daugiausia TAB ir TVF). Šiuolaikinėstechnologijos, veikiančios SDMX-ML standartųpagrindu, taip pat naudojamos platinantstatistinę informaciją tinklais. ECB glaudžiaibendradarbiauja su TAB, Eurostat, TVF,Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtrosorganizacija, Jungtinių Tautų Organizacija irPasaulio banku SDMX taikymo srityje,


siekdamas, kad apsikeitimas ir dalinimasisstatistiniais duomenimis ir metaduomenimisbūtų dar efektyvesnis.

15 SKELBIMO IR TIKSLINIMO POLITIKA

121. Pagal ECB politiką, neatskleidžiantrespondentų konfidencialios informacijos, turibūti nedelsiant skelbiami visi statistiniaiduomenys, nurodant jų pobūdį, šaltinį, aprėptįir koncepcinę bazę. ECB interneto svetainėjepateikta visa euro zonos statistika ir aprašomojimedžiaga, taip pat nemažai nacionaliniųduomenų ir nuorodos į centrinių bankųinterneto svetaines, kuriose skelbiami minėti irdar išsamesni nacionaliniai duomenys. ECBmėnesinio biuletenio statistikos dalyje irkišeniniame statistikos žinyne taip patpateikiamos lentelės su išsamiais duomenimisir (mėnesiniame biuletenyje) straipsniai beiintarpai, skirti ECB statistikai. Nemaža duomenųdalis pirmiausia paskelbiama pranešimuosespaudai iš anksto nurodytu laiku (žr. 1 priedą).

122. Dauguma statistinių duomenų laikoeilučių yra peržiūrimos ir tikslinamos. Galitekti taisyti pradiniuose duomenysepasitaikančias klaidas, o dažnai skelbiamiduomenys dažnai peržiūrimi, vėliau gavusišsamesnę informaciją (pvz., reguliariaitikslinami euro zonos mėnesio mokėjimųbalansai, gavus išsamesnius ketvirčioduomenis). Dėl metodinių pokyčių anksčiauskelbti duomenys taip pat peržiūrimi irtikslinami. Pagal ECB politiką apie duomenųtikslinimą turi būti pranešama iš anksto, turibūti teikiama visa informacija apie tikslinimusir nuolat peržiūrima jų aprėptis bei atlikimobūdai, taip pat, kiek įmanoma labiaupagrįstomis sąnaudomis turi būti tikslinamiistoriniai duomenys.

123. ECB (kaip ir Europos Komisija) visdaugiau statistikos sričių taiko formalųstatistinių duomenų kokybės stebėjimo procesą,reikalaudamas periodinių įvairius kokybėsaspektus sistemingai apžvelgiančių ataskaitų.Paskelbtos tokios mokėjimų balanso ir

tarptautinių investicijų balanso statistikosataskaitos (šiuo metu vadovaujantis GairiųECB/2004/15 6 straipsniu), kaip to taip patreikalaujama Gairėse dėl ketvirtinių finansiniųsąskaitų (ECB/2002/7, iš dalies pakeistosGairėmis ECB/2005/13) ir dėl valdžios finansųstatistikos (ECB/2005/5). Gairėse dėl pinigų irbankų statistikos (ECB/2003/2, iš daliespakeistos Gairėmis ECB/2005/4), apimančiosetaip pat ir vertybinių popierių emisijas bei KFT,nustatytas reikalavimas centriniams bankamsstebėti ECB teikiamų duomenų kokybę.Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėlketvirtinių nefinansinių sąskaitų rengimo pagalinstitucinius sektorius nustatytos valstybiųnarių prievolės dėl kokybės standartų irreikalavimas, kad Komisija per penkeriusmetus po Reglamento įsigaliojimo informuotųEuropos Parlamentą ir Tarybą apie duomenųkokybę.

124. Skelbdamas statistiką ir tikslindamasduomenis po jų paskelbimo, ECB derina savoveiksmus su nacionaliniais centriniais bankaisir, jei būtina, su Eurostat. Taip siekiama pateiktinaujausią informaciją, kuri taip pat būtų kuonuoseklesnė įvairiose statistikos srityse irįvairiais laikotarpiais.

16 ECB TEISINĖS PRIEMONĖS STATISTIKOSSRIT YJE

125. ECB veiklos statistikos srityje teisinispagrindas apibrėžtas Statuto 5 straipsnyje ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2533/98. Kitos teisinės priemonės, apibrėžtos Statuto 34 straipsnyje ir 14 straipsnio 3 dalyje, nurodo specialius reikalavimus atskaitingaivisumai, nustatytai atraminės atskaitingosvisumos, apibrėžtos Reglamento Nr. 2533/98 2 straipsnyje, pagrindu, arba nurodonacionaliniams centriniams bankams (arbakitoms statistikos įstaigoms), kokius duomenisjie turėtų perduoti ECB, kokiu pavidalu, kada ir kaip. ECB reglamentuose yra su atskaitingais agentais susijusių nuostatų. Šiereglamentai tiesiogiai taikomi dalyvaujančiosevalstybėse narėse. ECB gairės yra privalomosEurosistemos nariams, įskaitant ir patį ECB.

31ECB


ECB rekomendacijos nėra privalomos, tačiaugali būti naudojamos informuoti dalyvaujančiųvalstybių narių statistikos įstaigas, teikiančiasduomenis, nors jos ir nėra centriniai bankai,apie ECB reikalavimus statistikos srityje.Informacinių pranešimų paskirtis – informuoti.Toliau išvardintos šiuo metu galiojančios ECBteisinės priemonės.


PINIGŲ, FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ IR RINKŲ STATISTIKAReglamentas (2001 m. lapkričio 22 d.) dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduotobalanso (ECB/2001/13), (OL L 333, 2001 12 17).

Reglamentas (2002 m. lapkričio 21 d.), iš dalies keičiantis Reglamentą ECB/2001/13(ECB/2002/8), (OL L 330, 2002 12 06).

Reglamentas (2003 m. rugsėjo 18 d.), iš dalies keičiantis Reglamentą ECB/2001/13(ECB/2003/10), (OL L 250, 2003 10 02).

Reglamentas (2001 m. gruodžio 20 d.) dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas,kurias taiko pinigų finansų įstaigos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2001/18),(OL L 010, 2002 01 12).

Reglamentas (2004 m. gruodžio 16 d.), iš dalies keičiantis Reglamentus ECB/2001/13 irECB/2001/18 (ECB/2004/21), (OL L 371, 2004 12 18).

Gairės (2003 m. vasario 6 d.) dėl kai kurių ECB statistinės atskaitomybės reikalavimų ir procedūrųnacionaliniams centriniams bankams teikiant statistinę informaciją pinigų ir bankų statistikossrityje (ECB/2003/2), (OL L 241, 2003 09 26).

Gairės (2004 m. vasario 13 d.), iš dalies keičiančios Gaires ECB/2003/2 (ECB/2004/1), (OL L 083, 2004 03 20).


ECB informacinis pranešimas dėl sankcijų už balanso statistinės atskaitomybės reikalavimųpažeidimus taikymo (2004/C195/10), (OL C 195, 2004 07 31).

MOKĖJIMŲ BALANSO IR SUSIJUSI IŠORĖS STATISTIKAGairės (2004 m. liepos 16 d.) dėl ECB statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statistikos srityje bei tarptautiniam atsargųšablonui (ECB/2004/15), (OL L 354, 2004 11 30) (susijusi Rekomendacija ECB/2004/16), (OL C 292, 2004 11 30).

FINANSINĖS SĄSKAITOSGairės (2002 m. lapkričio 21 d.) dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimųketvirtinių finansinių sąskaitų srityje (ECB/2002/7), (OL L 334, 2002 12 11).

Gairės (2005 m. lapkričio 17 d.), iš dalies keičiančios Gaires ECB/2002/7 (ECB/2005/13), (OL L 030, 2006 02 02).

VALDŽIOS FINANSŲ STATISTIKAGairės (2005 m. vasario 17 d.) dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimųir apsikeitimo statistine informacija valdžios finansų statistikos srityje Europos centinių bankųsistemos viduje tvarkos (ECB/2005/5), (OL L 109, 2005 04 29).

33ECB


http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/lt/dd/10/03/32001R2423LT.pdf



http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/lt/dd/01/03/32001R0018(01)LT.pdf

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/lt/oj/2004/l_371/l_37120041218lt00420045.pdf

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/lt/dd/10/04/32003O0002LT.pdf



http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/lt/oj/2004/c_195/c_19520040731lt00080009.pdf







STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMA SGairės (1998 m. gruodžio 22 d.) dėl Europos centrinio banko, padedant nacionaliniamscentriniams bankams, surinktos statistinės informacijos konfidencialumo apsaugos bendrųjųtaisyklių ir minimalių standartų (ECB/1998/NP28), (OL L 055, 2001 02 24) 1.


1 dokumento lietuvių k. nėra


http://europa.eu.int/eur-lex/lex/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31998O0028:EN:HTML

1 PRIEDA S

EURO ZONOS SUVESTINIŲ STATISTINIŲ DUOMENŲ SKELBIMO PERIODIŠKUMA S IR PATEIKIMO LAIKA S ECB skelbia įvairią statistiką mėnesiniuose ir ketvirtiniuose statistiniuose pranešimuose spaudaiir ECB mėnesinio biuletenio, paprastai skelbiamo kiekvieno mėnesio antrą ketvirtadienį, dalyje„Euro zonos statistika“. Daugiau informacijos apie statistiką galima rasti ECB interneto svetainės(www.ecb.int) statistikos dalyje.

Pinigų aplinkos raida euro zonoje (skelbiama kas mėnesį, 19-tą darbo dieną, pasibaigusataskaitiniam mėnesiui).

PFI palūkanų normų statistika (skelbiama kas mėnesį, 30-tą darbo dieną, pasibaigus ataskaitiniammėnesiui).

Euro zonos vertybinių popierių išleidimo statistika (skelbiama kas mėnesį, apytikriai 20-tąkalendorinę antro mėnesio, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, dieną).

Euro zonos mokėjimų balanso statistika (skelbiama kas mėnesį, 21–29-tą kalendorinę antromėnesio, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, dieną).

Euro zonos mokėjimų balanso statistika, įskaitant sugrupavimą pagal šalis; euro zonos tarptautiniųinvesticijų balansas (skelbiama kas ketvirtį, po apytikriai 4 mėnesių, pasibaigus ataskaitiniamketvirčiui).

Euro zonos tarptautinių investicijų balansas, įskaitant sugrupavimą pagal šalis (skelbiama kasmet,po apytikriai 10,5 mėnesio, pasibaigus ataskaitiniams metams).

Tarptautinių atsargų ir užsienio valiutų likvidumas (skelbiama kas mėnesį, kito mėnesio,pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, paskutinę darbo dieną).

Euro zonos nefinansinių sektorių finansavimas ir finansinės investicijos; draudimo korporacijų irpensijų fondų pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai (skelbiama kas ketvirtį, po apytikriai4,5 mėnesio, pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui).

Euro zonos investicinių fondų statistika (skelbiama kas ketvirtį, po apytikriai 3,5 mėnesio,pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui).

Euro zonos ketvirčio valdžios finansų statistika (skelbiama kas ketvirtį, po apytikriai 4,5 mėnesio,pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui).

Euro zonos metų valdžios finansų statistika (skelbiama kasmet, po apytikriai 4,5 mėnesio,pasibaigus ataskaitiniams metams).

Papildomi euro zonos bendrosios ekonominės statistikos duomenys apie: būstų kainas (skelbiamidu kartus per metus, po apytikriai 4 mėnesių, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui), darbo rinkosrodiklius (skelbiami kas ketvirtį, po 2–4 mėnesių, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui), euro zonoskapitalą (skelbiami kasmet, po apytikriai 1,5 metų, pasibaigus ataskaitiniams metams) ir euro zonosdėl sezoniškumo pakoreguotą SVKI (skelbiami kas mėnesį, po to, kai Eurostat paskelbianepakoreguotus mėnesio SVKI duomenis po apytikriai 18 dienų, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui).

35ECB


2 PRIEDA S

DUOMENŲ PRIEINAMUMA SEuro zona sukurta 1999 m. sausio mėn. Tačiau ECB, padedamas nacionalinių centrinių bankų,analitiniam ir tiriamajam darbui atlikti surinko daug statistinių duomenų eilučių, parodančiųankstesnę raidą, galiausiai atvedusią prie euro zonos sukūrimo. Naujieji reikalavimai statistikaitaip pat dažnai įtraukė reikalavimą teikti ankstesnių laikotarpių (ne visada iki 1999 m. pradžios)kiek įmanoma labiau palyginamus duomenis. Šiame priede nurodoma, nuo kada prieinamidabartinės sudėties euro zonos pagrindinių laiko eilučių duomenys. Vis dėlto, kadangi laikuibėgant dauguma euro zonos statistinių duomenų tapo detalesni ir išsamesni, tai faktas, kad yratam tikri duomenys nuo, pavyzdžiui, 1994 m., nebūtinai reiškia, kad šiuo metu ECB mėnesiniamebiuletenyje skelbiami išsamūs duomenys yra prieinami būtent nuo tų metų. Be to, ankstesniduomenys, dažnai surinkti iš įvairių nesuderintų šaltinių, skirtų kitiems tikslams, paprastai yraprastesnės kokybės negu vėlesni duomenys ir nėra visiškai palyginami su pastaraisiais.

Šiame priede pateikta informacija apie euro zonos suvestinius duomenis. Čia neaptariami atskirųvalstybių narių ilgesnio ar trumpesnio laikotarpio duomenys.

PINIGŲ, FINANSINIŲ INSTITUCIJŲ IR RINKŲ STATISTIKA PFI balansas – mėnesio duomenys nuo 1997 m. rugsėjo mėn. pabaigos (įskaitant Graikiją nuo1998 m. kovo mėn.).

Pinigų junginiai (P1, P2-P1 ir P3) – mėnesio duomenys nuo 1980 m. sausio mėn. (įskaitant mažiaupatikimus tyrimams parengtus duomenis nuo 1970 m.).

Bankų skolinimas – mėnesio duomenys nuo 1983 m. sausio mėn.

Investiciniai fondai (neįskaitant pinigų rinkos fondų) – ketvirčio balansai nuo 1998 m. pabaigos.

Vertybinių popierių išleidimas (skolos vertybiniai popieriai) – bendrasis ir grynasis išleidimas:mėnesio duomenys nuo 1990 m. sausio mėn.; likučiai: mėnesio duomenys nuo 1989 m. gruodžiomėn.

Vertybinių popierių išleidimas (kotiruojamosios akcijos) – bendrasis ir grynasis išleidimas:mėnesio duomenys nuo 1999 m. sausio mėn.; likučiai: mėnesio duomenys nuo 1998 m. gruodžiomėn.

PFI palūkanų normos – keturių skolinimo ir šešių indėlių palūkanų normų mėnesio duomenys išnesuderintų nacionalinių šaltinių nuo 1996 m. sausio mėn.

PFI palūkanų normos – šiuo metu suderintų laiko eilučių mėnesio duomenys (45 rodikliai: 31naujų sandorių rodiklis ir 14 likučių rodiklių) nuo 2003 m. sausio mėn.

Pinigų rinkos palūkanų normos, vyriausybės obligacijų pajamingumas, akcijų rinkos indeksai –mėnesio duomenys nuo 1994 m. sausio mėn.

MOKĖJIMŲ BALANSO IR SUSIJUSI IŠORĖS STATISTIKA Einamoji sąskaita ir pagrindinės sudedamosios dalys – ketvirčio duomenys nuo 1980 m. pirmojoketvirčio; mėnesio duomenys nuo 1997 m. sausio mėn.


Finansinė sąskaita – mėnesio duomenys nuo 1998 m. sausio mėn.

Mokėjimų balanso duomenų grupavimas pagal šalis – ketvirčio duomenys nuo 2003 m. pirmojoketvirčio.

Mokėjimų balanso piniginė išraiška – ketvirčio duomenys nuo 2000 m. pirmojo ketvirčio, mėnesioduomenys nuo 2003 m. kovo mėn.

Tarptautinių investicijų balansas – metų duomenys nuo 1997 m. pabaigos (grynosios pozicijostik 1997 ir 1998 m.); ketvirčio duomenys nuo 2004 m. pirmojo ketvirčio.

Tarptautinių investicijų balanso duomenų grupavimas pagal šalis – metų duomenys nuo 2002 m.pabaigos.

Tarptautinės atsargos ir užsienio valiutų likvidumas – mėnesio duomenys nuo 1999 m. gruodžiomėn. (oficialiųjų tarptautinių atsargų duomenys tik nuo 1998 m. gruodžio mėn.).

Efektyvusis euro keitimo kursas (nominalusis ir realusis) – nuo 1993 m.; nominalusis EKK EKK-23 grupės atžvilgiu skelbiamas kasdien, realieji EKK skelbiami kas mėnesį ar ketvirtį,priklausomai nuo defliatoriaus; nominalusis ir realusis EKK pagrįsti tik vartotojų kainų indeksaisEKK-42 grupės atžvilgiu skaičiuojami kas mėnesį.

VALDŽIOS FINANSŲ STATISTIKA Pajamos ir išlaidos (pagrindinės sudedamosios dalys), deficitas (perteklius), skolos ir deficitosuderinimas, skola (pagrindinės sudedamosios dalys) – metų duomenys nuo 1991 m.

Pajamos ir išlaidos (pagrindinės sudedamosios dalys), deficitas (perteklius) – ketvirčio duomenysnuo 1999 m. pirmojo ketvirčio.

Skola bei deficito ir skolos suderinimas (pagrindinės sudedamosios dalys) – ketvirčio duomenysnuo 2000 m. pirmojo ketvirčio.

FINANSINĖS IR NEFINANSINĖS SĄSKAITOS Nefinansinių sektorių pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai – ketvirčio duomenys nuo1997 m. ketvirtojo ketvirčio.

Draudimo korporacijų ir pensijų fondų pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai – ketvirčioduomenys nuo 1997 m. ketvirtojo ketvirčio.

Santaupos, investicijos ir finansavimas (pagal sektorius) – metų duomenys nuo 1990 m.

BENDROJI EKONOMINĖ STATISTIKA Papildomi euro zonos bendrosios ekonominės statistikos duomenys (žr. 1 priedą) – duomenys nuo1996 m. ar ankstesni.

37ECB


3 PRIEDA S

ATRINK TOS NUORODOS

BENDRIJOS TEISĖS AK TAI Protokolas dėl ECBS ir ECB statuto.

Protokolas dėl perviršinio deficito procedūros.

Protokolas dėl konvergencijos kriterijų.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemosBendrijoje (ESS 95).

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinėsinformacijos.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2002 dėl valdžios sektoriaus ketvirtiniųnefinansinių sąskaitų.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 501/2004 dėl valdžios sektoriaus ketvirtiniųfinansinių sąskaitų.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2004 dėl ketvirtinių vyriausybės skolos duomenų rengimo irperdavimo.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1161/2005 dėl ketvirtinių nefinansiniųsąskaitų rengimo pagal institucinius sektorius.

STATISTINIO DARBO ORGANIZ AVIMA SEuropos centrinio banko Statistikos generalinio direktorato ir Europos Bendrijų Statistikos biuro(Eurostat) susitarimo memorandumas 1 dėl ekonominės ir finansų statistikos.

KITAMokėjimų balanso vadovas 1 (5-asis leidimas, 1993 m., Tarptautinis valiutos fondas).

Bendrosios ekonominės statistikos reikalavimų apžvalga (ECB, 2004 m. gruodžio mėn.).

ECB mėnesinis biuletenis, skyrius „Euro zonos statistika“ (2005 m. gruodžio mėn. biuletenis).


1 dokumento lietuvių k. nėra

http://www.ecb.int/ecb/legal/pdf/lt_statute_2.pdf









http://www.ecb.int/pub/pdf/other/mouecbeurostaten.pdf

http://www.imf.org/external/np/sta/bop/BOPman.pdf

http://www.ecb.int/pub/pdf/other/reviewrequirementsgeneconomstat200412lt.pdf

http://www.lb.lt/lt/leidiniai/ecbpub/ecb_0512lt.pdf

E C B S T A T I S T I K A2 0 0 6 B A L A N D I S

A P Ž V A L G A

ISSN 1725570-8

9 7 7 1 7 2 5 5 7 0 0 0 0

ecb statistika apŽvalga, 2006 balandis · 2006-08-28 · tab tarptautinių atsiskaitymų bankas...

Documents