ecb virselis 2010 webui-tif ecb mënesinis biuletenis 2010 birželis turinys ávadinis straipsnis 5...

LT

MĖNES IN I S B IULETEN I SB IRŽEL I S

011201002120100312010041201005120100612010071201008120100912010101201011120101212010

EURO

POS

CENT

RINI

S BA

NKAS

M

ĖNES

INIS

BIU

LETE

NIS

0612

010

© Europos centrinis bankas, 2010 m.

AdresasKaiserstrasse 2960311 Frankfurt am MainVokietija

Pašto adresasPostfach 16 03 1960066 Frankfurt am MainVokietija

Telefonas+49 69 1344 0

Internetashttp://www.ecb.europa.eu

Faksas+49 69 1344 6000

Už šio biuletenio parengimą atsakinga ECB vykdomoji valdyba. Vertimus rengia ir skelbia nacionaliniai centriniai bankai.

Į lietuvių kalbą išvertė Europos centrinis bankas ir Lietuvos bankas.

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Šiame leidinyje paskutiniai statistikos duomenys pateikti 2010 m. birželio 9 d.

ISSN 1830-0065 (Online)

�ECB

Mënesinis biuletenis2010 Birželis

tur inysávadinis straipsnis 5

ekonominë ir piniGØ apLinkos raida

Euro zonos iðorës aplinka 9

Pinigø ir finansø raida 17

Kainos ir sànaudos 54

Produkcija, paklausa ir darbo rinka 66

Fiskalinë raida 79

Eurosistemos ekspertø makroekonominës prognozës euro zonai 89

Valiutø kursø ir mokëjimø balanso pokyèiai 94

Intarpai:

1 Pinigø augimo tempas euro zonoje ir vertybiniø popieriø rinkø programa 24

2 Likvidumo sàlygos ir pinigø politikos operacijos 2010 m. vasario 10 d.–gegužës 11 d. 32

3 Pokyèiai finansø rinkose gegužës pradžioje 36

4 Žemës ūkio žaliavos ir euro zonos maisto kainos pagal SVKI 55

5 Naujausi darbo jëgos pasiūlos pokyèiai 73

6 Fiskalinë konsolidacija: ankstesnë patirtis, sànaudos ir nauda 83

7 Bendroji valdžios sektoriaus skola ir valdžios sektoriaus finansinis turtas euro zonoje 86

8 Techninës prielaidos dël palūkanø normø, valiutø kursø, žaliavø kainø ir fiskalinës politikos 89

9 Kitø institucijø prognozës 92

10 Finansiniai neramumai ir euro zonos tarptautiniai finansavimo srautai 99

euro zonos apþvaLGa s1

priedai

Eurosistemos pinigø politikos priemoniø chronologija i

TARGET (transeuropinë automatizuota realaus laiko atskirøjø atsiskaitymø skubiø pervedimø) sistema v

Europos centrinio banko nuo 2009 m. publikuoti dokumentai vii

Þodynas Xv

�ECBMënesinis biuletenis2010 Birželis

santrumposŠaLysBE BelgijaBG BulgarijaCZ ČekijaDK DanijaDE VokietijaEE EstijaIE AirijaGR GraikijaES IspanijaFR PrancūzijaIT ItalijaCY KiprasLV LatvijaLT Lietuva

kitosBVP bendrasis vidaus produktasc.i.f. kaina, draudimas ir frachtas (cost, insurance and freight at the importer’s border)EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacijaECB Europos centrinis bankasECBS Europos centriniø bankø sistemaEPI Europos pinigø institutasEPS ekonominë ir pinigø sàjungaES Europos SàjungaESS95 Europos sàskaitø sistema 1995EUR eurasEK efektyvusis kursasEVRK 1 red. Ekonominës veiklos rūšiø klasifikacijaf.o.b. franko laivo denis (free on board at the exporter’s border)GKI gamintojø kainø indeksasHTEI Hamburgo tarptautinës ekonomikos institutasIS indëlio sertifikatasMB mokëjimø balansasMBV5 TVF Mokëjimø balanso vadovas (5 leidimas)NCB nacionalinis centrinis bankasPFI pinigø finansinës institucijosSTPK 4 red. Standartinë tarptautinës prekybos klasifikacija (4 redakcija)SVKI suderintas vartotojø kainø indeksasTAB Tarptautiniø atsiskaitymø bankasTDO Tarptautinë darbo organizacijaTVF Tarptautinis valiutos fondasVDSAP vienetinës darbo sànaudos apdirbamojoje pramonëjeVDSŠU vienetinës darbo sànaudos šalies ūkyjeVKI vartotojø kainø indeksas

Remiantis Bendrijos praktika, ES šalys šiame biuletenyje išvardytos abėcėlės tvarka pagal šalių pavadinimus nacionalinėmis kalbomis.

LU LiuksemburgasHU VengrijaMT MaltaNL NyderlandaiAT AustrijaPL LenkijaPT PortugalijaRO RumunijaSI SlovënijaSK SlovakijaFI SuomijaSE ŠvedijaUK Jungtinë KaralystëJP JaponijaUS Jungtinës Amerikos Valstijos

�ECB


á vad in i s s tra ipsn i s

2010 m. birželio 10 d. vykusiame posëdyje, remdamasi savo reguliaria ekonomine ir pinigø analize, Valdanèioji taryba nusprendë nekeisti pagrindiniø ECB palūkanø normø. Dabartinës palūkanø normos tebëra tinkamos. Remdamasi visa po 2010 m. gegužës 6 d. įvykusio Valdan-èiosios tarybos posëdžio paskelbta nauja infor-macija, Valdanèioji taryba ir toliau tikisi, kad pinigø politikai svarbiu vidutiniu laikotarpiu kainø pokyèiai tebebus nedideli. Pasaulinis infliacinis spaudimas gali neišnykti, o vidaus kainø spaudimas ir toliau turëtø būti nedidelis. Naujausia informacija taip pat patvirtino, kad 2010 m. pirmàjį pusmetį euro zonos ekonomika toliau atsigavo, taèiau tikëtina, kad ketvirtiniai augimo tempai bus gana netolygūs. Vertindama ateities perspektyvas, Valdanèioji taryba tikisi, kad euro zonos ekonomika nuosaikiai augs, ta-èiau vis dar bus įtampa kai kuriuose finansø rin-kos segmentuose ir išskirtinai didelis netikru-mas. Pinigø analizë patvirtina, kad infliacinis spaudimas vidutiniu laikotarpiu tebebus nedi-delis, kaip rodo lëtas pinigø ir kredito augimas. Bendrai Valdanèioji taryba tikisi, kad vidutiniu laikotarpiu kainø stabilumas bus užtikrintas, o tai palaikys euro zonos namø ūkiø perkamàjà galià. Infliacijos lūkesèiai vis dar atitinka siekį palaikyti mažesnį kaip, bet artimà 2 % infliaci-jos lygį vidutiniu laikotarpiu. Tebëra labai svar-bu stipriai įtvirtinti infliacijos lūkesèius.

Pinigø politikos priemonëmis bus daroma vis-kas, kas būtina, kad vidutiniu laikotarpiu euro zonoje būtø palaikytas kainø stabilumas. Tai būtinas ir svarbiausias pinigø politikos indë-lis skatinant tvarø ekonomikos augimà, darbo vietø kūrimà ir finansinį stabilumà. Visos spe-cialiosios priemonës, vadinamos aktyviu kredi-tavimo skatinimu ir Vertybiniø popieriø rinkø programa, įgyvendintos esant itin didelei įtam-pai finansø rinkoje, visiškai atitinka Valdanèio-sios tarybos įgaliojimus ir yra laikino pobūdžio. Valdanèioji taryba ir toliau yra tvirtai įsipareigojusi siekti kainø stabilumo vidutiniu ir il-gesniu laikotarpiais, o pinigø politikos pozicija ir bendras likvidumo teikimas bus atitinkamai koreguojami, todël ateityje Valdanèioji taryba ir toliau labai atidžiai stebës visus pokyèius.

Kaip rodo ekonominë analizë, po spartaus mažëjimo laikotarpio euro zonos ekonominë veikla nuo 2009 m. vidurio augo. Remiantis išankstiniu Eurostato įverèiu, 2010 m. pirmàjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirèiu, euro zonos realusis BVP padidëjo 0,2 %. Nors pras-tos oro sàlygos metø pradžioje augimà slopino, naujausi ekonominiai rodikliai leidžia daryti išvadà, kad pavasarį augimas stiprëjo. Verti-nant ateities perspektyvas, Valdanèioji taryba tikisi, kad bëgant laikui realusis BVP pamažu ir vis dar netolygiai augs visose euro zonos šalyse ir sektoriuose. Tebevykstantis atsigavimas pa-sauliniu lygiu ir jo poveikis euro zonos ekspor-to paklausai, taip pat skatinamoji pinigø po-litika ir priemonës, kuriomis siekiama atkurti finansø sistemos funkcionavimà, turëtø palai-kyti euro zonos ekonomikà. Vis dëlto tikëtina, kad ekonominio aktyvumo atsigavimà slopins įvairiø sektoriø balansø koregavimo procesas ir prastos darbo rinkos perspektyvos.

Tai rodo ir 2010 m. birželio mën. Eurosistemos ekspertø makroekonominës prognozës euro zonai. Jose numatoma, kad 2010 m. metinis realusis BVP augs 0,7–1,3 %, o 2011 m. – 0,2–2,2 %. Palyginti su 2010 m. kovo mën. ECB ekspertø makroekonominëmis prognozëmis, šiø metø realiojo BVP augimo ribos buvo tru-putį padidintos dël teigiamos įtakos, kurià daro aktyvesnë pasaulio ekonominë veikla trumpu laikotarpiu. Atsižvelgiant daugiausia į vidaus paklausos perspektyvas, 2011 m. augimo ribos buvo truputį sumažintos. 2010 m. birželio mën. Eurosistemos ekspertø prognozës iš esmës ati-tinka tarptautiniø organizacijø parengtas prog-nozes.

Valdanèiosios tarybos nuomone, ekonomikos perspektyvai kylanti rizika iš esmës yra suba-lansuota vyraujant neįprastai dideliam netikrumui. Pasaulio ekonomika ir užsienio preky-ba gali atsigauti labiau, negu numatoma, o tai gali toliau skatinti euro zonos eksportà. Kita vertus, vis dar kelia susirūpinimà atsinaujinusi įtampa kai kuriuose finansø rinkos segmentuo-se ir su tuo susijęs poveikis pasitikëjimui. Be to, stipresnis ir ilgiau, negu tikëtasi, trunkan-


tis neigiamas grįžtamasis ryšys tarp realiosios ekonomikos ir padëties finansø sektoriuje, vël pradëjusios kilti naftos bei kitø žaliavø kainos, protekcionistinis spaudimas ir pasaulio ekono-mikos nesubalansuotumo nesklandaus korega-vimosi galimybë taip pat gali turëti įtakos.

Kalbant apie kainø pokyèius, remiantis Eurostato išankstiniu įverèiu, 2010 m. gegužës mën. pagal SVKI apskaièiuota metinë euro zonos infliacija buvo 1,6 % (balandžio mën. – 1,5 %). Didëjanti infliacija pastaraisiais mënesiais dau-giausia yra susijusi su pakilusiomis energijos kainomis. Šiø metø antrà jį pusmetį pagal SVKI apskaièiuota infliacija gali dar šiek tiek padi-dëti. Vertinant ateities perspektyvas, infliacija ir toliau turëtø būti nedidelë. Ir toliau gali būti daromas žaliavø kainas didinantis spaudimas, o euro zonos vidaus kainø spaudimas ir toliau turëtø būti nedidelis. Infliacijos lūkesèiai vidu-tiniu ir ilgesniu laikotarpiais ir toliau visiškai atitinka Valdanèiosios tarybos siekį vidutiniu laikotarpiu palaikyti mažesnį kaip, bet artimà 2 % infliacijos lygį.

Tai rodo ir 2010 m. birželio mën. Eurosistemos ekspertø makroekonominës prognozës euro zo-nai. Jose numatoma, kad 2010 m. pagal SVKI apskaièiuota metinë infliacija bus 1,4–1,6 %, o 2011 m. – 1,0–2,2 %. Palyginti su 2010 m. ko-vo mën. ECB ekspertø parengtomis prognozë-mis, ribos buvo truputį padidintos, atsižvelgiant daugiausia į pakilusias žaliavø kainas eurais. Tarptautiniø organizacijø paskelbtose progno-zëse pateikiamos iš esmës panašios tendenci-jos.

Kainø raidos prognoziø neapibrëžtumas iš esmës yra subalansuotas. Didesnës infliacijos rizika vidutiniu laikotarpiu yra ypaè susijusi su žaliavø kainø kaita. Be to, netiesioginiai mokesèiai ir administruojamosios kainos gali pakilti daugiau, negu šiuo metu tikimasi, dël to, kad kelerius ateinanèius metus prireiks fiskalinës konsolidacijos. Kartu rizika vidaus kainø ir sànaudø raidai yra nedidelë. Apskritai Valdanèioji taryba atidžiai stebës visø turimø kainø rodikliø raidà ateityje.

Analizuojant pinigø raidà, P3 metinis augimo tempas nesikeitë ir 2010 m. balandžio mën. sudarë –0,1 %. Paskolø privaèiajam sektoriui metinis augimo tempas dar padidëjo ir tapo teigiamas, taèiau vis tiek tebebuvo nedidelis ir sudarë 0,1 %. Visi šie duomenys patvirtina ver -tinimà, kad vidutiniu laikotarpiu pinigø augimo tempas ir infliacinis spaudimas yra nedideli. P3 ir paskolø raida trumpesniu laikotarpiu vis dar buvo nepastovi ir, atsižvelgiant į atsinaujinusià įtampà tam tikruose finansø rinkos segmentuo-se, P3 bei jo sudedamosios dalys gali ir toliau svyruoti.

Faktinis P3 augimas ir toliau nepakankamai parodo pinigø augimo tempà, taèiau neigiamas gana staèios pajamingumo kreivës poveikis ir susijęs lëšø paskirstymas iš P3 į ilgesnës trukmës indëlius ir vertybinius popierius pamažu nyksta. Tà patį galima pasakyti ir apie poslin-kius P3, kurie atsirado kaip reakcija į nedidelį skirtumà tarp palūkanø normø už įvairias prie-mones, įtrauktas į P3. Metinis P1 augimas vis dar labai didelis – 10,7 %.

Ir toliau mažas bankø paskolø privaèiajam sektoriui metinis augimo tempas slepia jau ne vienà mënesį teigiamus mënesinius srautus. Šie agreguoti duomenys teberodo iš esmës didëjan-tį paskolø namø ūkiams metinį augimo tempà, taèiau paskolø nefinansinëms korporacijoms metinis augimo tempas vis dar buvo neigiamas. Atsiliekanti paskolø nefinansinëms korporaci-joms reakcija į ekonominę veiklà yra normali verslo ciklo savybë.

Naujausi duomenys patvirtina, kad nuo metø pradžios bankø bendrø balansø dydis jau nebu-vo mažinamas. Taèiau negalima atmesti galimy-bës, kad bus toliau koreguojama, o bankams vis dar bus sudëtinga didinti nefinansinio sekto-riaus kreditavimà, kai padidës paklausa. Siek-dami išspręsti šià problemà, bankai turëtø pasi-naudoti rinka savo kapitalo bazëms dar labiau sustiprinti ir prireikus visapusiškai pasinaudoti vyriausybës siūlomomis priemonëmis kapitalo bazëms sustiprinti.

�ECB


ávadinis straipsnis

Apibendrinant pasakytina, kad dabartinës pa-grindinës ECB palūkanø normos tebëra tinka-mos. Remiantis visa po 2010 m. gegužës 6 d. įvykusio Valdanèiosios tarybos posëdžio pa-skelbta nauja informacija, Valdanèioji taryba tebesitiki, kad pinigø politikai svarbiu vidu-tiniu laikotarpiu kainø pokyèiai ir toliau bus nedideli. Pasaulinis infliacinis spaudimas gali neišnykti, o vidaus kainø spaudimas vis dar tu-rëtø būti nedidelis. Naujausia informacija pa-tvirtino, kad ir 2010 m. pirmàjį pusmetį euro zonos ekonomika atsigavo, taèiau tikëtina, kad ketvirtiniai augimo tempai bus gana netolygūs. Vertindama ateities perspektyvas, Valdanèioji taryba tikisi, kad euro zonos ekonomika nuo-saikiai augs, taèiau vis dar bus įtampa kai ku-riuose finansø rinkos segmentuose ir išskirtinai didelis netikrumas. Tarpusavyje palyginti eko-nominës ir pinigø analizës rezultatai patvirtina, kad vidutiniu laikotarpiu infliacinis spaudimas yra nedidelis, kaip rodo lëtai didëjantys pinigø kiekis ir kreditai. Bendrai Valdanèioji taryba ti-kisi, kad vidutiniu laikotarpiu kainø stabilumas bus užtikrintas, o tai palaikys euro zonos namø ūkiø perkamàjà galià. Infliacijos lūkesèiai vis dar atitinka siekį palaikyti mažesnį kaip, bet ar-timà 2 % infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu. Tebëra labai svarbu stipriai įtvirtinti infliacijos lūkesèius, todël ateityje Valdanèioji taryba ir toliau labai atidžiai stebës visus pokyèius.

Kalbant apie fiskalinę politikà, Valdanèioji taryba palankiai vertina euro zonos šaliø nau-jausià sprendimà formaliai įsteigti Europos fi-nansinio stabilumo fondà. Vyriausybës turëtø šį sprendimà įgyvendinti imdamosi ryžtingø veiksmø. Dabar svarbiausia, kad visos šalys įgy-vendintø savo įsipareigojimus sumažinti didelį biudžeto deficità, valstybës skolà ir fiskalinį pažeidžiamumà. Todël reikia išsamiai nurody-ti konkreèias korekcines priemones biudžeto tikslams pasiekti. Visos šalys turi užtikrinti pasitikëjimà valstybës finansø tvarumu. Val-danèioji taryba palankiai vertina tai, kad keliø euro zonos šaliø, turinèiø didžiausius deficitus ir sparèiai didëjanèias valstybës skolas, vyriau-sybës priëmë papildomas fiskalinio konsolida-vimo priemones ir užsibrëžë ryžtingesnius fi-

nansinius tikslus. Atsižvelgdama į tai, Valdan-èioji taryba peržiūrëjo 2010 m. pavasario euro zonos fiskalinës politikos gaires, dël kuriø birželio 7 d. susitarë euro zonos šaliø finansø ministrai, ir palankiai vertina įsipareigojimus imtis reikalingø papildomø priemoniø, padë-sianèiø siekti 2010 m. ir vëlesniø biudžeto tiks-lø. Labai svarbu, kad naujieji biudžeto tikslai būtø pasiekti. Valdanèioji taryba visiškai sutin-ka su ministrais, kad itin svarbu sustabdyti ir sumažinti skolos didëjimà, ir palankiai vertina įsipareigojimus imtis neatidëliotinø veiksmø tam pasiekti.

Visoms euro zonos valstybëms struktūrinës reformos, skatinanèios didesnį augimà ir už-imtumà, yra esminis dalykas, palaikantis tvarø ekonomikos atsigavimà. Atitinkamos šalys pri-valo skubiai spręsti egzistuojanèias konkuren-cingumo bei vidaus ir išorës nesubalansuotu-mo problemas. Šiuo tikslu derybose dël darbo užmokesèio reikëtø darbo užmokestį tinkamai pritaikyti prie konkurencingumo ir nedarbo si-tuacijos. Be to, labai svarbios yra priemonës, kurios didina kainø lankstumà ir ne kainø kon-kurencingumà. Galiausiai svarbus vaidmuo tu-rëtø tekti tinkamam bankø sektoriaus restruk-tūrizavimui. Patikimi balansai, veiksmingas rizikos valdymas, skaidrūs ir patikimi veiklos modeliai yra labai svarbūs veiksniai didinant bankø atsparumà sukrëtimams ir užtikrinant tinkamà finansavimà, taip kuriant tvaraus au-gimo, darbo vietø kūrimo ir finansinio stabilu-mo pagrindus.

�

Euro zonos iðorës

aplinka

ekonominë ir PiniGØ

APLinkoS rAiDA

ECBMënesinis biuletenis

2010 Birželis

ekonominë ir P in iGØ APL inko S rA iDA

1 . euro zonoS i ðorëS APL inkA

Šaltinis: Markit.

1 pav. Pasaulinė produkcija pagal pirkimų vady-bininkų indeksą (PVI)

(pasiskirstymo indeksas, dėl sezoniškumo pakoreguotas; mėnesiniai duomenys)

visaapdirbamoji pramonėpaslaugos

25

30

35

40

45

50

55

60

65

25

30

35

40

45

50

55

60

65

1999 2001 2003 2005 2007 2009

Pastaraisiais mėnesiais pasaulio ekonomika toliau atsigavo iš dalies dėl pinigų ir fiskalinės politikos paskatų bei užsitęsusio atsargų ciklo. Infliacija pasaulyje padidėjo daugiausia dėl pakilusių žaliavų kainų, bet infliacinis spaudimas apskritai tebėra gana nedidelis, ypač svarbiausiose išsivysčiusiose ekonomikose, ir atitinka mažą pajėgumų panaudojimą bei pažabotus infliacijos lūkesčius. Kai ku -riose kylančiose ekonomikose, priešingai, pradeda rastis infliacinis spaudimas, kurį skatina didelė vidaus paklausa. Neįprastai didelio neapibrėžtumo sąlygomis rizika pasaulio ekonomikos perspek -tyvoms iš esmės vertinama kaip subalansuota.

1.1. pasaulio ekonomikos raida

2010 m. pirmąjį ketvirtį pasaulio ekonomika toliau augo, trumpalaikiai rodikliai rodo spar-tų jos augimą ir antrojo ketvirčio pradžioje. Atsigavimą tebeskatina pinigų ir fiskalinės po-litikos paskatų poveikis bei užsitęsęs atsargų ciklas. Šie teigiami pasaulio ekonominio akty-vumo pokyčiai vyksta kartu toliau atsigaunant pasaulinei prekybai. Didelę ankstesnių dvejų metų dalį visame pasaulyje daugybei žmonių netekus darbo, per pastaruosius keletą mėne-sių pagerėjo ir pasauliniai užimtumo rodikliai.

Kalbant išsamiau, naujausi rodikliais pagrįsti įrodymai toliau rodo, kad pasaulio ekonominės sąlygos gerėja. Nors pasaulio sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas (PVI) šiek tiek sumažė-jo nuo 57,7 (balandžio mėn.) iki 57,0 (gegu-žės mėn.), jis vis dar buvo gerokai didesnis už duomenų eilučių vidurkį ir atitiko tolesnį pa-saulinį augimą (žr. 1 pav.). Tiek apdirbamosios pramonės, tiek paslaugų sektoriaus verslo veikla augo šiek tiek lėčiau, bet jos lygis ir toliau buvo gana aukštas. Gegužės mėn. sumažėjo naujų užsakymų pirkimų vadybininkų indeksai, naujų įmonių augimas sulėtėjo šiek tiek daugiau paslaugų sektoriuje negu apdirbamosios pramonės sektoriuje. Apskritai atsigavimą ir toliau labiausiai skatino apdirbamoji pramonė, remiama gana sparčiai daugėjančių naujų užsakymų.

Atsigaunant pasaulio ekonomikos aktyvumui, pasaulinė prekyba 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. pirmąjį ketvirtį toliau didėjo; gali būti, kad tai taip pat buvo susiję su tuo, kad apdirbamoji pra -monė ir toliau labiausiai skatino aktyvumo didėjimą. Remiantis naujausiais turimais rodikliais, kovo mėn. pasaulinės prekybos apimtis padidėjo 3,5 % (vasario mėn. – 1,7 %). Importo apimtis kovo mėn. padidėjo visuose svarbiausiuose regionuose, išskyrus Japoniją, kur ji sumažėjo. Turimi prekybos duomenys ir pagrindiniai rodikliai rodo pasaulinės prekybos sąstingį balandžio mėn. Vertinant ketvirtinį augimą, pasaulinės prekybos apimtis 2010 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 5,3 %, t. y. sumažėjo (2009 m. paskutinį ketvirtį sudarė 6,0 %). 2010 m. kovo pabaigoje pasaulinės prekybos apimtis vis dar buvo apie 4 % mažesnė už 2008 m. balandžio mėn. buvusią didžiausią apimtį, bet 21 % didesnė už 2009 m. gegužės mėn. buvusį žemiausią lygį.

10ECBMënesinis biuletenis2010 Birželis

2 pav. Tarptautiniai kainų pokyčiai

(mėnesiniai duomenys; metiniai pokyčiai, procentais)

Šaltinis: EBPO.

EBPO vartotojų kainos (visų prekių)EBPO vartotojų kainos (visų prekių, neįskaitant maisto ir energijos)

-1

0

1

2

3

4

5

6

-1

0

1

2

3

4

5

6

1999 2001 2003 2005 2007 2009

Infliacija pasaulyje padidėjo daugiausia dėl pa-kilusių žaliavų kainų, bet infliacinis spaudimas iš esmės tebėra gana nedidelis, ypač svarbiau-siose išsivysčiusiose ekonomikose, ir atitinka mažą pajėgumų panaudojimą bei pažabotus infliacijos lūkesčius. EBPO šalyse bendroji pa-gal VKI apskaičiuota infliacija tais metais iki balandžio mėn. buvo 2,1 %, t. y. nuo ankstes-nio mėn. nepakito (žr. 2 pav.). Metinė pagal VKI apskaičiuota infliacija, neįskaitant mais-to ir energijos, 2010 m. balandžio mėn. buvo 1,2 %, t. y. jos lygis buvo žemiausias iš visų kada nors užfiksuotų lygių. Kai kuriose kylančiose ekonomikose, priešingai, atsiranda infliacinis spaudimas, kurį skatina didelė vidaus paklau-sa. Pasaulinių sąnaudų, remiantis PVI, lygiai 2010 m. gegužės mėn. vis dar buvo aukštesni dėl kylančių energijos kainų.

JUNGTINėS AMERIKOS VALSTIJOS

JAV ekonomika toliau atsigauna. 2009 m. an-trą jį pusmetį tapęs teigiamas realusis BVP 2010 m. pradžioje toliau didėjo. Pagal Ekonominės analizės biuro antrą jį vertinimą, 2010 m. pirmąjį ketvirtį į metinį perskaičiuotas realusis BVP padidėjo 3,0 % (2009 m. paskutinį ketvirtį – 5,6 %). Ekonomikos augimas pirmus tris metų mė-nesius buvo susijęs su nedidėjusiomis vartotojų išlaidomis, išaugusiomis investicijomis į įrangą ir programinę įrangą bei didele teigiama privačių atsargų įtaka. Kita vertus, augimą varžė su -mažėjusios valstybės ir vietos valdžios išlaidos bei mažėjančios investicijos į gyvenamojo būsto bei komercinės paskirties pastatų statybą. Be to, grynoji prekyba sumažino realiojo BVP augimą 0,7 procentinio punkto, nes importas didėjo sparčiau už eksportą.

Kalbant apie kainų pokyčius, metinė infliacija pagal VKI balandžio mėn. buvo 2,2 % ir iš esmės atitiko iki šiol šiais metais stebėtą vidutinę infliaciją. Infliacijos didėjimą 2010 m. pirmaisiais mėnesiais, palyginti su vidutine infliacija 2009 m. (–0,4 %), iš esmės lėmė vėl pakilusios ener-gijos kainos, kurios prieš tai buvo gerokai sumažėjusios. Metinė infliacija, neįskaitant maisto ir energijos, ir toliau didėjo lėčiau – balandžio mėn. buvo 0,9 %, t. y. jos lygis buvo žemiausias nuo 1966 m. sausio mėn. Pagrindinių produktų dezinfliacijos tendencija toliau rodo vidaus produktų ir darbo rinkų vangumą.

Artimiausiu laikotarpiu atsigavimą turėtų vis dar skatinti fiskalinė ir pinigų politika, taip pat pa -didėjęs atsargų ciklas. Tačiau vėliau mažėjanti laikinų veiksnių įtaka gali šiek tiek sulėtinti eko -nomikos augimo tempą. Atgaunamas pasitikėjimas ir besinormalizuojančios finansinės sąlygos, teigiami darbo rinkos pokyčiai ir pažangos gerinant privačiojo sektoriaus balansą tempas tebėra pagrindiniai veiksniai, galintys lemti ekonominį aktyvumą ateityje. Kalbant apie kainų pokyčius, infliacija turėtų ir toliau būti nedidelė dėl didelio gamybos atotrūkio.

2010 m. balandžio 28 d. JAV Federalinis atvirosios rinkos komitetas nusprendė nekeisti federa -linių fondų tikslinės palūkanų normos (0–0,25 %). Komitetas toliau laikosi nuomonės, kad eko-

11

Euro zonos iðorës

aplinka


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

3 pav. Labiausiai išsivysčiusių šalių pagrindinių rodiklių kaita

Šaltiniai: nacionaliniai duomenys, TAB, Eurostatas ir ECB apskaičiavimai.1 Euro zonos ir Jungtinės Karalystės duomenys ið Eurostato; JAV ir Japonijos rodikliai apskaičiuoti remiantis nacionaliniais duomenimis. BVP duomenys dėl sezoniðkumo pakoreguoti.2 Euro zonos ir Jungtinės Karalystės SVKI; JAV ir Japonijos VKI.

Produkcijos augimas1

(ketvirtiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

Infliacijos lygis2

(vartotojų kainos; metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

euro zonaJaponija

JAVJungtinė Karalystė

-5,0

-3,0

-2,0

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

-5,0

-4,0 -4,0

-3,0

-2,0

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

1999 2001 2003 2005 2007 2009

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

5

6

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

5

6

1999 2001 2003 2005 2007 2009

nominės sąlygos, įskaitant mažą išteklių naudojimą, nuosaikias infliacijos tendencijas ir stabilios infliacijos lūkesčius, turėtų užtikrinti išskirtinai žemą federalinių fondų palūkanų normos lygį ilgą laikotarpį. 2010 m. gegužės mėn. Federalinė rezervų sistema paskelbė vėl atkurianti laikinas likvidumo JAV doleriais apsikeitimo sandorių galimybes siekiant pagerinti likvidumo sąlygas dėl vėl kilusios įtampos finansų rinkose.

JaponiJa

Japonijos vyriausybės paskelbtais pirmaisiais išankstiniais vertinimais, šalies realusis BVP 2010 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1,2 %. Ekonomikos aktyvu-mą daugiausia skatino grynasis prekių ir pas-laugų eksportas (jis sudarė 0,7 proc. p. ketvir-tinio realiojo BVP augimo) ir privati paklausa (0,5 proc. p.). Pirmą kartą per dvejus metus asmeninio vartojimo, investicijų į gyvenamąjį būstą ir verslo investicijų ketvirtinis augimas buvo teigiamas.

Vartotojų kainų didėjimas ir toliau buvo neigia-mas dėl labai didelio ekonomikos vangumo. Aps-kritai metinė infliacija pagal VKI balandžio mėn. sumažėjo 1,2 % (kovo mėn. – 1,1 %). Metinė infliacija pagal VKI, neįskaitant šviežio maisto ir energijos, buvo –1,6 %, o infliacija pagal VKI, neįskaitant šviežio maisto, sumažėjo iki –1,5 %.

Ateityje Japonijos ekonomika turėtų toliau at-sigauti. Tačiau 2010 m. augimo tempas turėtų lėtėti dėl mažėjančios fiskalinių paskatų įtakos vidaus vartojimui ir grynojo eksporto augimo stabilizavimosi.

Kaip ir per ankstesnius posėdžius šiais metais, 2010 m. gegužės 21 d. posėdyje Japonijos bankas nusprendė nekeisti tikslinės vienos nakties pa-skolų be užstato palūkanų normos (apie 0,1 %).

JUNGTINė KARALYSTė

Jungtinės Karalystės ekonomikos augimas pas-taruoju metu vėl nuosekliai didėja. 2010 m. pir-mąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, realusis BVP padidėjo 0,3 % (2009 m. ketvirtą jį ketvirtį – 0,4 %) (žr. 3 pav.). Ekonomikos au-gimą 2010 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia lėmė teigiama atsargų įtaka, tuo metu namų ūkių iš-


laidos nepakito, o grynosios prekyba įtaka ir toliau buvo neigiama. Apskritai veiklos aktyvumo rodikliai rodo, kad ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais nuosekliai gerėjo. Kalbant apie būsto kainas, kelis 2009 m. mėnesius stebėjus jų kilimą, 2010 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, taip pat buvo stebima jų kilimo tendencija, nepaisant tam tikro mėnesinio svyravimo. Po truputį vėl atsigavo paskolų srautai, tačiau gerokai lėčiau negu 2008 m. Ateityje aktyvumas turėtų ir toliau nuosekliai didėti skatinamas svaro sterlingų nuvertė -jimo pavėluoto poveikio, pinigų politikos paskatų ir apskritai gerėjančių sąlygų pasaulyje.

Metinė infliacija pagal VKI pastaraisiais mėnesiais toliau didėja, balandžio mėn. buvo 3,7 %. Tai, kad pasibaigė laikinai sumažinto PVM galiojimo laikas ir pakilo energijos kainos, turėjo di -delę įtaką infliacijos padidėjimui 2010 m. pradžioje. Tačiau ateityje infliacija turėtų mažėti, nes laisvi pajėgumai turės slopinantį poveikį kainų dinamikai. Pastaraisiais mėnesiais Anglijos ban -ko Pinigų politikos komitetas nekeitė komercinių bankų atsargų oficialiosios palūkanų normos (0,5 %). Komitetas taip pat disponavo 200 mlrd. svarų sterlingų vertės turtu, kuris buvo įsigytas naudojant centrinio banko atsargas .

KITOS EUROPOS ŠALYS

Apskritai ekonominė padėtis pastaraisiais mėnesiais pagerėjo ir kitose ne euro zonos ES šalyse. Daugumoje šalių BVP augimas vėl tapo teigiamas, o apdirbamosios pramonės pajėgumų naudo -jimas padidėjo. Šis nuoseklus atsigavimas daugiausia buvo susijęs su toliau atsigaunančia išorės paklausa, nuolat didėjančiu vartotojų pasitikėjimu, o kai kuriose šalyse ir su valiutos nuvertė -jimo, palyginti su iki krizės buvusiu lygiu, poveikiu. Apskritai trumpalaikiai aktyvumo rodikliai rodo tolesnį atsigavimą.

Švedijos realusis BVP 2010 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 1,4 % (2009 m. ketvirtą jį ketvirtį – 0,4 %). Danijoje gamyba 2010 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 0,6 % (2009 m. ketvirtą jį ketvirtį – 0,1 %). Trum-palaikiai rodikliai aiškiai rodo atsigavimą Švedijoje ir Danijoje, nors verslo investicijos abiejose šalyse ir toliau buvo nedidelės. 2010 m. balandžio mėn. metinė infliacija pagal SVKI Danijoje buvo 2,4 %, Švedijoje – 2,1 %. 2010 m. kovo 25 d. ir gegužės 19 d. Danmarks Nationalbank suma-žino savo pagrindinę pinigų politikos palūkanų normą iš viso 20 bazinių punktų – iki 0,60 %.

Didžiausiose Vidurio ir Rytų Europos ES valstybėse narėse ekonominė padėtis pastaraisiais ketvirčiais labai pagerėjo. Tačiau šalių augimo tendencijos buvo labai nevienodos ir rodė, be kita ko, fiskalinio koregavimo kai kuriose šalyse poveikį ir atsargų ciklų skirtumus. Iš didžiausių Vidurio ir Rytų Europos ES valstybių tik Rumunijoje 2010 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su anks -tesniu ketvirčiu, buvo užfiksuotas neigiamas realiojo BVP augimas (–0,3 %). Kartu ketvirtinis augimas buvo ypač spartus Vengrijoje – 0,9 %, Čekijoje ir Lenkijoje – 0,5 %. Apskritai naujausi pasitikėjimo rodikliai, taip pat pramoninė gamyba ir prekybos rodikliai rodo didėjantį aktyvu -mą visose keturiose šalyse. Kartu daugelis veiksnių, įskaitant didėjantį nedarbą ir nepalankias kreditavimo sąlygas (ypač Vengrijoje ir Rumunijoje), – rodo ir toliau mažą vidaus paklausą. Čekijoje metinės infliacijos pagal SVKI lygis buvo žemas – pastaraisiais mėnesiais apie 0,4 %, o 2010 m. balandžio mėn. šiek tiek pakilo – iki 0,9 %. Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje metinės infliacijos pagal SVKI lygis pastaraisiais mėnesiais buvo aukštesnis – 2010 m. balandžio mėn. atitinkamai 5,7, 2,7 ir 4,2 %. Gegužės 6 d. Česká národní banka sumažino pagrindinę pinigų po-litikos palūkanų normą 25 baziniais punktais – iki 0,75 %. 2010 m. kovo 29 d. ir balandžio 26 d. Magyar Nemzeti Bank sumažino iki istoriškai žemos savo pagrindinę pinigų politikos palūkanų normą iš viso 50 bazinių punktų – 5,25 %. 2010 m. kovo 29 d. ir gegužės 4 d. Banca Naţională a

13

Euro zonos iðorës

aplinka


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

României savo pagrindinę pinigų politikos palūkanų normą iš viso sumažino 75 baziniais punk-tais – iki 6,25 %.

Pasaulinio nuosmukio metu iš visų ES šalių Baltijos valstybių ekonomikos korekcija buvo di -džiausia. Panašiai kaip ir kitose ne euro zonos šalyse, pastarojo meto pagerėjimas buvo susijęs su didėjančia išorės paklausa, skatinama tam tikrų pajamų, gautų padidėjus konkurencingumui dėl vienetinių darbo sąnaudų apribojimo. Palyginti su Baltijos valstybėmis, ne toks spartus su krize susijęs smukimas ir vėlesnis atsigavimas buvo Bulgarijoje. Tačiau pastarojo meto ketvirtinio au -gimo rezultatai labai kito. 2010 m. pirmąjį ketvirtį Estijoje ir Lietuvoje ketvirtinis augimas buvo neigiamas, o Latvijoje – šiek tiek teigiamas. Naujausi trumpalaikiai aktyvumo ir pasitikėjimo rodikliai rodo, kad ekonominė padėtis visose keturiose šalyse gerėja. Grynasis eksportas turėtų ir toliau atlikti svarbų vaidmenį atsigaunant ekonomikoms, o vidaus paklausa turėtų ir toliau būti nedidelė ilgesnį laikotarpį dėl silpnos darbo rinkos ir nepalankių kreditavimo sąlygų.

Rusijos realusis BVP 2009 m. sumažėjo 7,9 %. 2010 m. pirmojo ketvirčio išankstiniai ketvirtiniai rodikliai rodo, kad gamybos atsigavimas, prasidėjęs 2009 m. trečią jį ketvirtį, bet ketvirtą jį ketvir -tį buvęs lėtesnis, tebėra vangus. Pagrindiniai ekonominio aktyvumo rodikliai rodo, kad 2010 m. antrą jį ketvirtį gamybos augimas galėjo paspartėti dėl sparčiai didėjusių investicijų ir statybos. Didžiausia rizika sparčiam atsigavimui kyla iš lėčiau negu tikėtasi kylančių žaliavų kainų ir ne -didelio kredito augimo. Infliacija balandžio mėn. toliau mažėjo – iki 6,1 %, nes anksčiau sustiprėjęs rublis neleido kilti importo kainoms. Nors trumpu laikotarpiu infliacija gali toliau mažėti, vidutiniu laikotarpiu gali vėl atsirasti kainų spaudimas dėl atsigaunančios vidaus paklausos ir sparčiau didėjančių kapitalo įplaukų.

KYLANČIOS EKONOMIKOS AZIJOS ŠALYS

Kylančios ekonomikos Azijos šalių BVP augimas 2010 m. pirmąjį ketvirtį toliau spartėjo. Didelė išorės paklausa ir pagalbinės fiskalinė ir pinigų politika prisidėjo prie beveik vienodo ekonomi -nio aktyvumo didėjimo visame regione. Šalių privati vidaus paklausa, nors ir nevienoda, taip pat tapo svarbiu augimo veiksniu.

Kinijos realiojo BVP augimas 2010 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų ketvirčiu, paspartėjo – iki 11,9 %. Tai yra sparčiausias didėjimo tempas nuo 2007 m. ketvirtojo ketvirčio. Nors pinigų politikos paskatos toliau skatino augimą, privati vidaus paklausa (tiek in -vesticijos, tiek vartojimas) darėsi vis tvaresnė. Išorės paklausa taip pat atsigauna, nors padidėjęs nominalusis importas – iš dalies dėl didelės žaliavų paklausos ir pakilusių importo kainų – paaiš -kina nuo 2010 m. pradžios stebimą mažėjantį teigiamą prekybos balansą. Infliacinis spaudimas toliau didėja, infliacija pagal VKI balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laiko -tarpiu, padidėjo iki 2,8 %, daugiausia dėl kylančių maisto ir žaliavų kainų. Be to, sparčiai didėjo nuosavybės ir žemės kainos, taip pat investicijos į gyvenamąjį būstą dėl padidėjusios paklausos esant dideliam likvidumui, liberalioms kreditavimo sąlygoms ir neigiamoms indėlių palūkanų normoms. Per paskutinius keletą mėnesių vyriausybė pradėjo taikyti daugybę administracinių priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti būsto kainų kilimą, ir padidino privalomųjų atsargų reikalavimus komerciniams bankams, siekdama sumažinti per didelį vidaus likvidumą.

Korėjos realusis BVP 2010 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotar -piu, padidėjo 8,1 % (ankstesnį ketvirtį – 6,1 %). Padidėjusį BVP augimą daugiausia lėmė geri


4 pav. Svarbiausi þaliavø kainø pokyèiai

Ðaltiniai: Bloomberg ir HTEI.

Brent žalia nafta (JAV dol. už barelį; skalė kairėje)žaliavos, neįskaitant energijos (JAV dol.; indeksas: 2000 m. = 100; skalė deðinėje)

30

40

50

60

70

80

90

100

110

120

130

140

150

120

135

150

165

180

195

210

225

240

255

270

285

300

2008 2009

eksporto veiklos rezultatai ir vyriausybės išlaidos. Balandžio mėn. metinė infliacija pagal VKI buvo 2,6 %, ankstesnį mėn. – 2,3 %.

Indijoje ekonominio aktyvumo sulėtėjimą, remiantis 2009 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis, lėmė laikini veiksniai, ypač prastas derlius. 2010 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu anks -tesnių metų laikotarpiu, BVP sparčiai didėjo – iki 8,6 %. Tai lėmė atsigavęs žemės ūkis ir paslaugų sektoriaus plėtra. Infliacija pagal didmenines kainas (pagrindinis Indijos rezervų banko infliacijos rodiklis) balandžio mėn. buvo 9,6 %. Indijos rezervų bankas reagavo į pastaruoju metu didelę infliaciją padidindamas kovo ir balandžio mėn. savo pinigų politikos palūkanų normas iš viso 50 bazinių punktų – iki 5,25 % atpirkimo sandoriams ir 3,75 % atvirkštiniams atpirkimo sandoriams.

Apskritai geri kylančios ekonomikos Azijos šalių veiklos rodikliai turėtų būti geri ir kitą 2010 m. dalį, nes yra pagrindiniai didėjimą lemiantys veiksniai – pagalbinės fiskalinė bei pinigų politika ir didėjanti pasaulinė bei vidaus paklausa. Kai kuriose šalyse infliacinis spaudimas yra svarbus iššūkis politikai.

LOTYNŲ AMERIKA

Lotynų Amerikos šalių ekonominio aktyvumo tempas 2010 m. pirmąjį ketvirtį toliau spartėjo. Kar -tu padidėjo infliacinis spaudimas visame regione. Kalbant konkrečiau, Meksikos realusis BVP, pa -lyginti su ankstesniais metais, padidėjo 4,4 % (2009 m. ketvirtą jį ketvirtį sumažėjo 2,4 %). Vidutinė metinė infliacija pagal VKI pirmąjį ketvirtį buvo 4,8 % (2009 m. paskutinį ketvirtį – 4,0 %). Argen-tinoje ekonominis aktyvumas 2010 m. pirmąjį ketvirtį labai padidėjo, pramoninė gamyba, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, išaugo vidutiniškai 9,0 % (ankstesnį ketvirtį – 5,3 %). Tuo metu labai padidėjo infliacinis spaudimas. Kalbant konkrečiau, vidutinė metinė infliacija pagal VKI 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo 9,0 % (2009 m. paskutinį ketvirtį – 7,1 %). Brazilijos turimi aukš-ti dažnio rodikliai rodo, kad ekonominis aktyvumas tais metais iki kovo mėn. labai padidėjo, pra-moninė produkcija vidutiniškai išaugo 18,1 % (2009 m. ketvirtą jį ketvirtį – 5,9 %). Infliacija Brazilijoje 2010 m. pirmąjį ketvirtį taip pat pa-didėjo iki 4,8 %.

Apskritai gamybos augimas visus 2010 m. tu-rėtų toliau sparčiau didėti visame regione dėl didėjančios išorės, ypač žaliavų, paklausos, ir toliau didelės vidaus paklausos.

1.2. ŽALIAVŲ RINKOS

Nuo 2009 m. antrojo ketvirčio naftos kainos vėl labai kilo, šiuo metu jų lygis yra apie 90 % aukštesnis už pirmąjį pusmetį buvusį žemą lygį. Tačiau per paskutinius tris mėnesius naftos kainos labai svyravo. Paklausos nulemtos ba-landžio mėn. sparčiai kilusios naftos kainos ge-gužės mėn. ir birželio pradžioje labai sumažėjo dėl atsinaujinusios įtampos finansų rinkose

15

Euro zonos iðorës

aplinka


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

5 pav. EBPO sudėtiniai išankstiniai rodikliai

(mėnesiniai duomenys; amplitudė pakoreguota)

EBPO kylančios rinkos

Šaltinis: EBPO.Pastaba: kylančių rinkų rodiklis yra Brazilijos, Rusijos ir Kini-jos SIR svertinis vidurkis.

90

92

94

96

98

100

102

104

106

90

92

94

96

98

100

102

104

106

1999 2001 2003 2005 2007 2009

(žr. 4 pav.). Birželio 9 d. Brent žalios naftos kaina buvo 72,0 JAV dol. už barelį, t. y. beveik 8 % mažesnė negu metų pradžioje. Rinkos dalyvių nuomone, vidutiniu laikotarpiu naftos kainos kils, ateities sandorių kainos 2012 m. gruodžio mėn. bus apie 84,4 JAV dol. už barelį.

Kalbant apie pagrindinius naftos rinkos veiksnius, pasaulinė naftos paklausa vis dar didėja, pa -lyginti su 2009 m. antrą jį ketvirtį užfiksuotais žemais lygiais. Tai daugiausia lemia tebedidėjanti ne EBPO šalių naftos paklausa. Kalbant apie pasiūlą, OPEC šalių naftos produkcijos apimtys ir toliau buvo didelės, nes jos gamino gerokai daugiau, negu buvo numatyta. Naftos atsargos nuo 2009 m. antrojo ketvirčio didėjo, daugiausia dėl aukštų EBPO šalių atsargų lygių.

Tuo metu Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) patikslinusi padidino savo naftos paklausos prognozę 2010 m. dėl padidėjusios ne EBPO šalių naftos paklausos. Kita vertus, TEA taip pat prognozuoja, kad didės ne OPEC šalių naftos pasiūla dėl padidėjusių JAV ir Kanados gamybos lūkesčių, o tai prisidės prie paklausos lemiamo kainų spaudimo sumažinimo.

Didžią ją 2009 m. dalį ir 2010 m. pradžioje vėl kilusios žaliavų, neįskaitant energijos, kainos pa -skutinius tris mėnesius mažėjo. Nepaisant trumpo kilimo balandžio mėn., maisto kainos toliau mažėjo, daugiausia dėl didelės pasiūlos. Nepaisant pastaruosius keletą mėnesių stebėto kritimo, metalų kainos svyravo, jas lėmė stiprių pagrindinių veiksnių, susijusių su metalo paklausa ir įtampa finansų rinkose, tarpusavio sąveika. Bendras žaliavų, neįskaitant energijos, kainų indek -sas (JAV dol.) birželio pradžioje buvo beveik 5 % didesnis negu metų pradžioje.

1.3. IŠORėS APLINKOS PERSPEKTYVOS

Turimi duomenys ir apklausomis grindžiami rodikliai rodo, kad pasaulio ekonomika artimiausiu metu turėtų toliau atsigauti dėl pinigų politikos paskatų priemonių ir atsargų ciklų, nors vėliau šiais metais galima tikėtis šiek tiek lėtesnio augimo, kadangi turėtų susilpnėti šių laikinų veiksnių įtaka. 2010 m. kovo mėn. EBPO šalių sudėtiniai pagrindiniai rodikliai teberodo ekonomikos augi-mą, nors yra tam tikrų lėtesnio tiek išsivysčiusių, tik kylančių ekonomikų augimo po vieno dviejų ketvirčių ženklų (žr. 5 pav.). Kovo mėn. pagrindi-niai rodikliai rodė galimą lėtesnį Kinijos ir Bra-zilijos ekonomikų augimą. Gerėjančias pasaulio ekonomikos perspektyvas rodo ir Ifo World Eco-nomic Climate rodiklis, kuris antrąjį ketvirtį to-liau didėjo. Jo didėjimą lėmė palankesnis dabar-tinės ekonominės padėties vertinimas, o lūkesčiai dėl artimiausių šešių mėnesių šiek tiek sumažėjo, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Akcijų kainų ir pasitikėjimo rodikliai, atitikdami vėl tapusį teigiamą pasaulio ekonomikos augimą, 2010 m. pirmus keletą mėnesių toliau gerėjo, palyginti su 2009 m. pavasarį buvusiais žemiausio lygio ro-dikliais. Tačiau gegužės mėn. akcijų kainos šiek tiek nukrito, nes valstybių skolos krizė padidino finansų rinkų numanomos rizikos lygį.


Neįprastai didelio neapibrėžtumo sąlygomis rizika pasauliniam aktyvumui tebėra iš esmės suba -lansuota. Teigiama yra tai, kad prekyba gali atsigauti daugiau negu prognozuota. Neigiama yra tai, kad nemažėja susirūpinimas dėl atsinaujinusios įtampos kai kuriuose finansų rinkos segmen -tuose ir su tuo susijusios įtakos pasitikėjimui. Be to, padėtį gali bloginti didesnis negu tikėtasi arba užsitęsęs neigiamas realiosios ekonomikos ir finansų sektoriaus grįžtamasis ryšys, vėl paki -lusios naftos ir kitų žaliavų kainos, sustiprėjęs protekcionistinis spaudimas, taip pat netvarkingo pasaulio ekonomikos nesubalansuotumo koregavimo galimybė.

17

EKONOMINË IR PINIGØ

APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

2 . P IN IGØ IR F INANSØ RA IDA 2.1. PINIGAI IR PFI KREDITAI

Naujausi pinigų duomenys rodo, kad ir toliau tiek P3, tiek kreditai augo lėtai, nors ir šiek tiek stabilizavosi po ankstesnio sulėtėjimo. Duomenys vis dar palaiko vertinimą, kad pinigų augi-mo tempas yra nuosaikus ir kad infliacijos spaudimas vidutiniu laikotarpiu yra nedidelis. At-sižvelgiant į stačios pajamingumo kreivės mažinantį poveikį, skelbiamas P3 ir toliau nepakan-kamai įvertina pinigų augimo tempą, nors šis poveikis ir mažėja. PFI paskolų privačiajam sek-toriui metinis augimo tempas dar truputį padidėjo ir balandžio mėn. tapo šiek tiek teigiamas, rodydamas toliau didėjančias paskolas namų ūkiams, o paskolų nefinansinėms korporacijoms augimo tempas toliau mažėjo ir vėl buvo neigiamos. Bendrai paskolų raidos pagal sektorius tendencija ir toliau atitinka dabartinį ekonominio ciklo etapą. Galiausiai raida pastaraisiais mėnesiais rodo, kad 2009 m. vykęs euro zonos balansų traukimosi procesas sustojo.

PLATUSIS PINIGŲ JUNGINYS P3Plačiojo pinigų junginio P3 metinis augimas ir vėl buvo mažas – 2010 m. balandžio mėn. jis sudarė –0,1 % (2009 m. paskutinį ketvirtį – 0,3 %, o 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo –0,2 %) (žr. 6 pav.). Trumpalaikė P3 dinamika, kurią rodo į metinį perskaičiuoti 3 ir 6 mėn. P3 augimo tempai, balandžio mėn. padidėjo rodydami didelį augimą, palyginti su ankstesniu mėnesiu (0,7 %, palyginti su 0,1 % kovo mėn.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad augimą skatino didelis kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo korporacijas ir pensijų fondus (KFT), poveikis, kuris dažnai būna nepastovus, ir kad tai gali būti susiję su finansų rinkos aplinka balandžio pabaigoje, reikia būti atsargiems vertinant šią naujausią raidą kaip prasidedančio pinigų di-dėjimo atsigavimo rodiklį.

Nedaug didėjantys pinigai ir toliau rodo stiprų ypač stačios pajamingumo kreivės poveikį. Jis vis dar skatina perkelti lėšas iš P3 į mažiau likvidų bei rizikingesnį turtą ir nulemia tai, kad skelbiamas P3 augimas nepakankamai įver-tina pinigų augimo tempą. Tačiau šis povei-kis pastaraisiais mėnesiais silpnėjo, kadangi dabartinė pajamingumo kreivės forma vyravo nuo 2009 m. pradžios. Kartu nedideli skirtu-mai tarp įvairių trumpalaikių indėlių palūka-nų normų ir toliau skatino keisti P3 sudeda-mąsias dalis, lėšas perkeliant į trumpalaikius indėlius, taigi – į P1.

Kalbant apie P3 priešinius, paskolų priva-čiajam sektoriui, bankų kreditų didžiausios sudedamosios dalies, metinis augimo tem-pas, 2009 m. paskutinį ketvirtį buvęs –0,6 %, padidėjo iki –0,4 % (2010 m. pirmąjį ketvir-tį) ir 0,1 % (balandžio mėn.). Kalbant apie sektorius, paskolų namų ūkiams metinis au-gimo tempas ir toliau nuosaikiai didėjo tiek 2010 m. pirmąjį ketvirtį, tiek balandžio mėn., toliau patvirtindamas, kad įvyko paskolų au-gimo ciklo lūžis. Tuo pačiu metu paskolų ne-

6 pav. P3 aug imas

(pokyèiai, procentais; dël sezoniðkumo ir kalendoriðkai pakoreguota)

Šaltinis: ECB.

P3 (metinis augimo tempas)P3 (metinio augimo tempo 3 mën. centruotas slenkamasis vidurkis) P3 (á metiná perskaièiuotas 6 mën. augimo tempas)

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

1999 2001 2003 2005 2007 2009


finansinėms korporacijoms augimo tempas toliau mažėjo ir buvo vėl neigiamas. Verslo ciklo savybės rodo, kad paskolų nefinansinėms korporacijoms metinio augimo lūžis turėtų įvykti iki 2010 m. vidurio. Galimas paskolų nefinansinėms korporacijoms lūžio vėlavimas galėtų būti iš dalies susijęs su perėjimu nuo finansavimo paskolomis prie finansavimo rinkos priemonėmis ir su netolygiu atsigavimu euro zonoje, kadangi kai kurios šalys ir sektoriai, kurie anksčiau gerokai prisidėdavo prie euro zonos paskolų augimo, atsigauna lėčiau.

PFI pagrindinis turtas 2010 m. pirmąjį ketvirtį ir balandžio mėn. padidėjo, rodydamas tiek paskolų tarp PFI, tiek paskolų euro zonos ne PFI augimą. Tai taip pat rodo, kad 2009 m. vykęs euro zonos PFI balansų traukimosi procesas sustojo.

PAGRINDINĖS P3 SUDEDAMOSIOS DALYSPagrindinių P3 sudedamųjų dalių raida 2010 m. pirmąjį ketvirtį nebuvo priešinga tendencijai, stebimai nuo 2008 m. pabaigos. Pagrindinė šios tendencijos savybė yra ryškus skirtumas tarp spartaus P1 metinio augimo tempo ir mažiau likvidžių sudedamųjų dalių, t. y. trumpalaikių indėlių, išskyrus vienadienius indėlius (P2–P1), ir likvidžių rinkos priemonių (P3–P2; žr. 7 pav.) mažėjimo. Nepaisant to, yra išankstinių požymių, kad šio skirtumo mastas po truputį ma-žėja, kadangi įplaukų į P1 ir išlaidų iš P3, atėmus P1, dydis 2010 m. pirmąjį ketvirtį mažėjo.

Nors P1 metinis augimo tempas 2010 m. pirmąjį ketvirtį vis dar buvo didelis, jis sumažėjo nuo 12,3 % (ankstesnį ketvirtį) iki 11,3 %. 2010 m. balandžio mėn. jis dar daugiau sumažėjo – iki 10,7 % (žr. 1 lentelę), nepaisant ypač didelių mėnesinių įplaukų į vienadienius indėlius.

Metinis augimo tempas 2009 2009 2009 2010 2010 2010 II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. 03 04

P1 49,5 8,1 12,2 12,3 11,3 10,8 10,7 Pinigai apyvartoje 8,2 13,2 12,8 7,5 6,2 6,8 5,5 Vienadieniai indëliai 41,3 7,1 12,1 13,3 12,4 11,7 11,8 P2 – P1 (= kiti trumpalaikiai indëliai) 38,5 3,0 –3,1 –7,7 –8,2 –8,0 –8,5 Sutarto termino iki 2 m. imtinai indëliai 118,9 –0,8 –13,2 –22,1 –22,8 –22,0 –22,5 Áspëjamojo laikotarpio iki 3 mën. imtinai indëliai 19,6 8,6 12,9 15,8 13,3 11,8 10,6P2 88,0 5,6 4,5 2,2 1,7 1,6 1,4P3 – P2 (= likvidþios rinkos priemonës) 12,0 –2,6 –7,7 –11,4 –11,6 –10,9 –9,2P3 100,0 4,4 2,7 0,3 –0,2 –0,1 –0,1

Kreditas euro zonos rezidentams 5,0 3,7 3,0 1,9 1,8 1,8 Kreditas valdþiai 9,5 12,0 14,2 9,9 9,8 8,7 Paskolos valdþiai 1,6 2,6 3,1 3,8 6,4 5,5 Kreditas privaèiajam sektoriui 4,1 2,1 0,8 0,3 0,1 0,3 Paskolos privaèiajam sektoriui 2,1 0,4 –0,6 –0,4 –0,2 0,1 Paskolos privaèiajam sektoriui, pakoreguotos dël pardavimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais 3,5 1,6 0,3 –0,2 –0,1 0,1Ilgesnës trukmës finansiniai ásipareigojimai (neáskaitant kapitalo ir atsargø) 4,2 4,7 6,7 5,4 4,9 5,1

Šaltinis: ECB.1 Paskutinio mënesio, kurio pateikti duomenys, pabaigoje. Apskaièiuoti duomenys gali nesutapti dël apvalinimo.

1 l ente lë . P in igø jung in iø i r pr ieð in iø suvest inë lente lë

(ketvirtiniai vidurkiai; dël sezoniðkumo ir kalendoriðkai pakoreguota)

Likuèiai, procentais,

palyginti su P31

19


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

2010 m. pirmąjį ketvirtį P1 turto turėjimo al-ternatyviosios sąnaudos, kitaip negu mažiau likvidžių indėlių, esančių P3, stabilizavosi. Nors anksčiau sumažėjusios šios alternaty-viosios sąnaudos ir toliau palaikė P1 augimą 2010 m. pirmąjį ketvirtį, šis poveikis, atro-do, nyksta. Taip yra todėl, kad portfelių tarp P3 dalių perskirstymas, kurį nulėmė pinigų priemonių grąžos normų pokyčiai, po trupu-tį baigiasi. Kartu tol, kol P1 turto turėjimo alternatyviosios sąnaudos tebėra mažos, ši li-kvidi sudedamoji dalis tebebus patraukli nau-joms lėšoms, sukauptoms P3. Ypač didelės mėnesinės įplaukos į vienadienius indėlius balandžio mėn. daugiausia buvo susijusios su tuo, kad padidėjo KFT turimų šių priemonių pozicijos, kurios turi tendenciją kisti. Be to, atsižvelgiant į balandžio pabaigoje atsinauji-nusią įtampą kai kuriuose finansų rinkos seg-mentuose, tokią mėnesinę raidą reikia vertinti atsargiai.

Trumpalaikiai indėliai, išskyrus vienadienius indėlius, 2010 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo, o jų metinis augimo tempas sumažėjo nuo –7,7 % (ankstesnį ketvirtį) iki –8,2 %. Tai ir toliau rodė nevienodą tam tikrų subkomponentų raidą, kadangi trumpalaikiai terminuotieji indėliai (indėliai, kurių sutartas terminas iki 2 m.) ir toliau gerokai mažėjo, o trumpalaikiai taupomieji indėliai (įspėjamojo laikotarpio iki 3 mėn. indėliai) iš dalies atsvėrė šias išlaidas, nors pasta-rojo metinis augimo tempas buvo mažesnis negu ankstesnį ketvirtį. Šį skirtumą pastaraisiais ketvirčiais taip pat lėmė ir pelningumas, kadangi trumpalaikių terminuotųjų indėlių palūkanų normos bendras mažėjimas buvo gerokai ryškesnis negu taupomųjų indėlių. Trumpalaikiai indėliai, išskyrus vienadienius indėlius, mažėjo ir 2010 m. balandžio mėn. truputį spartesniu tempu, o metinis augimo tempas toliau mažėjo ir sudarė –8,5 %.

Likvidžios rinkos priemonės, įtrauktos į P3, toliau mažėjo 2010 m. pirmąjį ketvirtį, o jų me-tinis augimo tempas sumažėjo nuo –11,4 % (ankstesnį ketvirtį) iki –11,6 %. Tai nulėmė toliau reikšmingas pinigus turinčių sektorių turimų pinigų rinkos fondų akcijų ir vienetų išpirkimas 2010 m. pirmąjį ketvirtį. Stabilizavimasis ypač žemo lygio trumpalaikių pinigų rinkos palū-kanų normų rodo, kad šios priemonės pelningumas, kuris artimai susijęs su šiomis palūkanų normomis, taip pat yra mažas. Tai turėjo tendenciją skatinti investuotojus ieškoti didesnės alternatyvių priemonių, tokių kaip ilgesnės trukmės terminuotieji indėliai ir kitų rūšių inves-ticinių fondų akcijos ir vienetai, grąžos (daugiau informacijos apie nefinansinio sektoriaus finansinių investicijų raidą žr. 2.2 skirsnį). Kartu atpirkimo sandorių ir skolos vertybinių popierių iki 2 m. metinis augimo tempas 2010 m. pirmąjį ketvirtį tapo mažiau neigiamas po nuosaikiai teigiamų srautų per ketvirtį. Šie srautai buvo ir balandžio mėn., todėl likvidžių rinkos priemonių metinis augimo tempas tapo mažiau neigiamas (–9,2 %).

P3 indėlių, kurie apima trumpalaikius indėlius bei atpirkimo sandorius ir yra plačiausias pinigų junginys, kurio turima patikima informacija apie sektorius, metinis augimo tempas

7 pav. Pagr ind inës P3 sudedamos ios da lys

(metiniai pokyèiai, procentais; dël sezoniðkumo ir kalendoriðkai pakoreguota)

P1kiti trumpalaikiai indëliailikvidþios rinkos priemonës

Šal ti nis: ECB.

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2004 2005 2006 2007 2008 2009


sumažėjo nuo 1,4 % (2009 m. paskutinį ket-virtį) iki 1,1 % (2010 m. pirmąjį ketvirtį). Šią raidą daugiausia skatino toliau ryškiai lėtė-jantis namų ūkių P3 indėlių augimas, kuris sumažėjo iki 1,4 % (2010 m. pirmąjį ketvirtį) ir 0,3 % (balandžio mėn.) (žr. 8 pav.). Namų ūkių P3 indėlių raidos kryptis atitinka šių in-dėlių pagrindinius lemiančius veiksnius, t. y. pajamas (jos turi tendenciją atsilikti nuo bend-ros ekonominės veiklos) ir palūkanų normų struktūrą. Kartu sparčiai mažėjantis namų ūkių P3 indėlių augimas rodo, kad tai iš dalies gali būti susiję su didelio šių indėlių padidėji-mo 2008 m. pabaigoje koregavimu.

Nefinansinės korporacijos 2010 m. pirmąjį ketvirtį padidino savo turimus P3 indėlius 4,9 % metiniu tempu, ankstesnį ketvirtį – 3,2 % tempu. Taip kelis paskutinius mėnesius iš namų ūkių perimdamos veiksnio, labiausiai prisidedančio prie visų P3 indėlių metinio au-gimo tempo, vaidmenį. Nefinansinių korpo-racijų turimi P3 indėliai paprastai atsigauna prieš namų ūkių P3 indėlių ir PFI paskolų nefinansinėms korporacijoms atsigavimą, kadangi įmonėms būdinga tendencija atkurti likvidumo atsargas ir remtis vidaus finansavimu ekono-mikos atsigavimo pradiniame etape. Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis tam tikras papildomas pinigų, iš dalies gautų išleidžiant vertybinius popierius, kaupimas gali iš dalies rodyti susirū-pinimą dėl bankų finansavimo prieinamumo.

Ne pinigų finansinių tarpininkų turimų P3 indėlių metinis augimo tempas ir 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo neigiamas, nors ir mažiau negu ankstesnį ketvirtį. Tačiau balandžio mėn. jis pa-didėjo iki 0,3 %, rodydamas ypač didelį mėnesinį KFT turimų vienadienių indėlių ir atpirkimo sandorių padidėjimą. Tai daugiausia susiję su padažnėjusiais užtikrintais tarpbankiniais san-doriais, kurie vykdomi per centralizuotas sandorio šalis, klasifikuojamas kaip priklausančias KFT sektoriui. Šios rūšies sandoriai turi tendenciją būti nepastovūs, todėl jų negalima vertinti kaip rodančių labiau ilgalaikius pinigų dinamikos pokyčius.

PAGRINDINIAI P3 PRIEŠINIAIKalbant apie P3 priešinius, visų PFI kreditų euro zonos rezidentams metinis augimo tempas toliau mažėjo nuo 3,0 % (2009 m. ketvirtąjį ketvirtį) iki 1,9 % (2010 m. pirmąjį ketvirtį), o balandžio mėn. stabilizavosi – iki 1,8 % (žr. 1 lentelę). Mažėjimas pirmąjį ketvirtį rodė, kad ir toliau krinta PFI kreditų tiek valdžiai, tiek privačiajam sektoriui metinis augimo tempas. Tačiau balandžio mėn. raida slepia priešingą šių dviejų pagrindinių sudedamųjų dalių raidą. Nors kreditų valdžiai metinis augimo tempas toliau lėtėjo, kreditų privačiajam sektoriui me-tinis augimo tempas stabilizavosi.

8 pav . Trumpala ik ia i indė l ia i i r atp i rk imo sandor ia i

(metiniai pokyèiai, procentais; dël sezoniškumo ir kalendoriškai nepakoreguota)

nefinansinës korporacijosnamø ûkiaifinansiniai tarpininkai

Šaltinis: ECB.Pastaba: PFI sektorius, neáskaitant Eurosistemos.

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

2004 2005 2006 2007 2008 2009

21


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

Toliau mažėjantis PFI kreditų valdžiai metinis augimo tempas (jis sumažėjo nuo 14,2 % 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį iki 8,7 % 2010 m. balandžio mėn.) buvo susijęs su po truputį ma-žėjančiu PFI sektoriaus vykdomu vyriausybės vertybinių popierių kaupimu. Metų pradžioje užfiksuotas PFI vyriausybės skolos vertybinių popierių pardavimas per tris nagrinėjamus mėnesius nuslopo. Kalbant apie ateitį, bus matyti, kaip PFI turimi vyriausybės vertybiniai popieriai keisis esant įtampai kai kuriose vyriausybės skolos vertybinių popierių rinkose ir vėlesnei politikos reakcijai.

PFI kredito privačiajam sektoriui metinis augimo tempas 2010 m. pirmąjį ketvirtį toliau ma-žėjo – nuo 0,8 % (ankstesnį ketvirtį) iki 0,3 %, o balandžio mėn. stabilizavosi šio lygio. PFI turimų privačiojo sektoriaus vertybinių popierių, išskyrus akcijas, metinis augimo tempas toliau mažėjo – nuo 15,6 % (2009 m. ketvirtąjį ketvirtį) ir 5,1 % (2010 m. pirmąjį ketvirtį) iki 1,2 % (balandžio mėn.). Šį mažėjimą gali bent jau iš dalies paaiškinti sulėtėjusi keitimo verty-biniais popieriais veikla po aktyvesnės veiklos 2009 m. pirmąjį pusmetį. PFI turimų akcijų ir kitos nuosavybės metinis augimo tempas, atvirkščiai, padidėjo nuo –3,0 % (2009 m. ketvirtąjį ketvirtį) iki 0,8 % (2010 m. pirmąjį ketvirtį), o balandžio mėn. dar daugiau – iki 2,4 %.

PFI paskolų privačiajam sektoriui – kredito privačiajam sektoriui didžiausios sudedamosios dalies – metinis augimo tempas padidėjo nuo –0,6 % (2009 m. ketvirtąjį ketvirtį) iki –0,4 % (2010 m. pirmąjį ketvirtį), o balandžio mėn. dar daugiau – iki 0,1 % (žr. 1 lentelę). Ši raida gali rodyti paskolų privačiajam sektoriui dinamikos mažėjimo tendencijos nuo 2008 pirmojo pusmečio lūžį. Skirtumas, palyginti su eilute, pakoreguota dėl tikrojo keitimo vertybiniais po-pieriais veiklos poveikio, beveik išnyko, rodydamas nedidelius vidutinius paskutinių 12 mėn. keitimo vertybiniais popieriais srautus. Iš tiesų nurašytų paskolų srautas pastaraisiais mėne-siais buvo neigiamas dėl grąžinimų. Todėl, neatsinaujinant tikrojo keitimo vertybiniais popie-riais veiklai, reikia tikėtis, kad pakoreguotos eilutės metinis augimas artimiausiais ketvirčiais taps truputį mažesnis negu nepakoreguotos eilutės.

Truputį padidėjęs paskolų privačiajam sektoriui metinis augimo tempas 2010 m. pirmąjį ket-virtį rodo toliau augantį skolinimą namų ūkiams ir lėtėjančią paskolų nefinansinėms korpora-cijoms mažėjimo dinamiką. Tolesnį padidėjimą balandžio mėn. daugiausia paaiškina didelis teigiamas mėnesinis paskolų KFT srautas, kuris buvo susijęs su tarpbankinių sandorių vykdy-mu per centralizuotas sandorio šalis ir, nors ir mažesniu mastu, toliau teigiami paskolų namų ūkiams srautai.

Vis didėjantis paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas patvirtina 2009 m. pastebėtą posūkio tašką. Tačiau tai nerodo sparčiai atsigaunančių paskolų namų ūkiams, atsižvelgiant į tai, kad šis padidėjimas nedidelis. Iš tiesų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti mėnesiniai srau-tai, kurie ir toliau yra pagrindiniai paskolų namų ūkiams atsigavimo skatinamieji veiksniai, stabilizavosi per paskutinius 6 mėn. tarp 10 ir 15 mlrd. eurų, apimčių, kurios yra santykinai nedidelės, palyginti su vidutiniais mėnesiniais maždaug 20 mlrd. eurų srautais nuo 2003 m. vasario mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn.

Paskolų nefinansinėms korporacijos metinis augimas sumažėjo nuo –1,4 % (2009 m. ketvir-tąjį ketvirtį) iki –2,5% (2010 m. pirmąjį ketvirtį). 2010 m. pradžioje rodęs kai kuriuos iš-ankstinius stabilizavimosi ženklus, balandžio mėn. jis sumažėjo iki –2,6 %. Šią raidą toliau skatina paskolų, kurių terminas iki 5 m., neigiami srautai, o paskolų, kurių terminas nuo 5 m., mėnesiniai srautai vidutiniškai ir vėl buvo teigiami.


Mažėjančios paskolos nefinansinėms korpo-racijoms, ypač trumpesnio termino, gali iš da-lies rodyti pinigų srautų ir nepaskirstytų paja-mų atsigavimą, ypač į eksportą orientuotuose sektoriuose. Tai rodo mažesnį poreikį tenkinti jų trumpalaikio finansavimo poreikius bankų paskolomis ir keisti grąžintas trumpalaikes skolas naujomis paskolomis, tai taip pat rodo nefinansinių korporacijų laikomų indėlių kaupimas. Be to, bankų finansavimo keiti-mas į finansavimą rinkos priemonėmis, taip pat vis dar nedidelė vidaus paklausa, prasti statybos ir būsto sektorių rodikliai tikriausiai irgi galėjo prisidėti prie nedidelio korpora-cijų skolinimosi (daugiau informacijos apie paskolų ir finansavimo raidą pagal sektorius žr. 2.6 ir 2.7 skirsnius).

Bendrai paskolų nefinansiniam privačiajam sektoriui augimo raida ir toliau atitinka isto-rines verslo ciklo savybes. Realiųjų paskolų namų ūkiams dinamikos lūžis įvyko beveik tuo pačiu metu kaip ir realiojo BVP metinio augimo atsigavimas. Atsižvelgiant į tai, pa-skolų nefinansinėms korporacijoms augimo lūžis turėtų įvykti iki 2010 m. vidurio.

Kalbant apie kitus P3 priešinius, PFI ilgesnės trukmės finansinių įsipareigojimų (neįskai-tant kapitalo ir atsargų) metinis augimo tem-pas sumažėjo nuo 6,7 % (2009 m. ketvirtąjį ketvirtį) iki 5,4 % (2010 m. pirmąjį ketvirtį), o balandžio mėn. – iki 5,1% (žr. 9 pav.). Šią raidą paaiškina sumažėjęs ilgalaikių indėlių (sutarto termino nuo 2 m. indėlių ir įspėja-mojo laikotarpio nuo 3 mėn. indėlių) metinis augimas. Tai rodo, kad portfelių restruktūri-zavimas iš P3 indėlių į ilgesnės trukmės indė-lius, paskatintas dabartinės palūkanų normų struktūros, truputį prarado tempą. Kartu nuo 2 m. termino skolos vertybinių popierių me-tinis augimo tempas toliau didėjo – 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 2,9 %, 2010 m. pirmą-jį ketvirtį – 3,2 %, o balandžio mėn. – 3,7 %. Kelis paskutinius mėnesius pinigus turintys sektoriai vėl pirko bankų skolos vertybinius popierius.

10 pav. P3 pr ieð in ia i

(metiniai srautai; mlrd. eurø; dël sezoniðkumo ir kalendoriðkai pakoreguota)

Šaltinis: ECB.Pastabos: P3 pateiktas tik palyginimui (P3 = 1 + 2 + 3 – 4 + 5). Ilgesnës trukmës finansiniai ásipareigojimai (neáskaitant kapitalo ir at sargø) parodyti su prieðingu þenklu, nes jie yra PFI sek to riaus ásipareigojimai.

9 pav. P3 i r PFI i lgesnës trukmës f inans in ia i á s ipare igo j imai

(metiniai pokyèiai, procentais; dël sezoniškumo ir kalendoriškai pakoreguota)

Ðaltinis: ECB.

P3ilgesnës trukmës finansiniai ásipareigojimai (neáskaitant kapitalo ir atsargø)

kreditas privaèiajam sektoriui (1)kreditas valdþiai (2)grynasis iðorës turtas (3)ilgesnës trukmës finansiniai ásipareigojimai (neáskaitant kapitalo ir atsargø) (4)kiti priešiniai (su kapitalu ir atsargomis) (5)P3

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

2004 2005 2006 2007 2008 2009

-800

-600

-400

-200

0

200

400

600

800

1 000

1 200

1 400

1 600

-800

-600

-400

-200

0

200

400

600

800

1 000

1 200

1 400

1 600

20092006 2007 2008

23


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

11 pav. No mi na l io jo p i n i gø ato trû k io á ver è ia i 1

(pro cen tais, pa ly gin ti su P3; dël se zo nið ku mo ir ka len do rið kai pa ko re-guo ta; 1998 m. gruo dþio mën. = 0)

Šal ti nis: ECB.1 No mi na lio jo pi ni gø ato trû kio ma tas api brë þia mas kaip skir tu-mas tarp fak ti nio P3 ly gio ir P3 ly gio, ku ris bû tø pa siek tas esant nuo la ti niam P3 au gi mui orien ta ci ne 4½ % ver te nuo 1998 m. gruo dþio mën. (lai kant ðá lai ko tar pá ba zi niu lai ko tar piu).2 Port fe liø re struk tû ri za vi mo po vei kio P3 áver èiai ap skai èiuo ti tai kant me to dà, ap ra ðy tà 2004 m. spa lio mën. ECB më ne si nio biu le te nio straips nio ¥Mo ne ta ry ana ly sis in real ti me´ 4 sky-riuje.

12 pav. Re a l io jo p i n i gø ato trû k io á ver è ia i 1

(pro cen tais, pa ly gin ti su re a liuo ju P3; dël se zo nið ku mo ir kalen do rið-kai pa ko re guo ta; 1998 m. gruo dþio mën. = 0)

Šal ti nis: ECB.1 Re a lio jo pi ni gø ato trû kio ma tas api brë þia mas kaip skir tu mas tarp fak ti nio P3 ly gio, pako re guo to pa gal SVKI, ir su ma þin to P3 ly gio, ku ris bû tø pa siek tas esant nuo la ti niam nominaliojo P3 au gi mui orien ta ci ne 4½ % reikð me, ir pagal SVKI apskaièiuo-tai infliacijai, ati tin kan èiai ECB kai nø sta bi lu mo api brë þi mà, 1998 m. gruo dþio mën. lai kant ba zi niu lai ko tar piu.2 Port fe liø re struk tû ri za vi mo po vei kio P3 áver èiai ap skai èiuo ti tai-kant me to dà, ap ra ðy tà 2004 m. spa lio mën. ECB më ne si nio biu le-te nio straips nio ¥Mo ne ta ry ana ly sis in re al ti me´ 4 skyriuje.

re a lu sis pi ni gø ato trû kis, pa grás tas ofi cia liu P3re a lu sis pi ni gø ato trû kis, pa grás tas P3, pa ko re guo tu dël port fe liø re struk tû ri za vi mo po vei kio áverèio2

no mi na lu sis pi ni gø ato trû kis, pa grás tas ofi cia liu P3no mi na lu sis pi ni gø ato trû kis, pa grás tas P3, pa ko re guo tu dël port fe liø re struk tû ri za vi mo po vei kio áverèio2

Galiausiai PFI grynojo išorės turto pozicijos metinės įplaukos padidėjo nuo 123 mlrd. eurų (2009 m. ketvirtąjį ketvirtį) iki 156 mlrd. eurų (2010 m. pirmąjį ketvirtį) (žr. 10 pav.). Balan-džio mėn. šis metinis srautas sumažėjo iki 95 mlrd. eurų, beveik išskirtinai dėl bazės efektų. Šie teigiami grynojo išorės turto pozicijos metiniai srautai slepia tai, kad tiek bendras išorės turtas, tiek bendri išorės įsipareigojimai per metus ir toliau mažėjo 2010 m. pirmaisiais mė-nesiais. Tačiau metinės išlaidos iš bendrųjų pozicijų pastaraisiais mėnesiais vis dar gerokai mažėjo, o mėnesinės įplaukos į bendrą išorės turtą buvo šiek tiek teigiamos nuo 2009 m. pabaigos.

BENDRAS PINIGINIO LIKVIDUMO SĄLYGŲ EURO ZONOJE ĮVERTINIMASNominaliojo ir realiojo pinigų atotrūkio matų raida rodo, kad piniginio likvidumo dydis euro zonoje 2010 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo, nors balandžio mėn. jis šiek tiek padidėjo ir vis dar buvo padidėjusio lygio (žr. 11 ir 12 pav.). Tokius likvidumo situacijos matus reikia vertinti atsargiai, kadangi jie pagrįsti pusiausvyros pinigų pozicijų vertinimu, kuris visa-da, o ypač šiuo metu po finansų krizės, yra neaiškus. Iš tiesų skirtumai tarp įvairių pinigų atotrūkio matų gali būti vertinami kaip požymis nemažo netikrumo, susijusio su likvidumo situacija šiuo metu euro zonoje. Nepaisant šių įspėjimų, šie matai rodo, kad per keletą pasta-rųjų metų aiškiai buvo kaupiamas piniginis likvidumas ir, mažai tikėtina, kad dėl prislopinto

-202468

101214161820222426

-202468101214161820222426

20091999 2001 2003 2005 2007-202468

101214161820222426

-202468101214161820222426

1999 2001 2003 2005 2007 2009


1 i n t a rpa s

PINIGŲ AUGIMO TEMPAS EURO ZONOJE IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKŲ PROGRAMA

Vertybiniø popieriø rinkø programa (angl. SMP – Securities Market Program), apie kurià Val-danèioji taryba paskelbë 2010 m. geguþës 10 d., skirta prastai veikianèiø vertybiniø popieriø rinkø segmentø gilumui ir likvidumui uþtikrinti bei tinkamam pinigø politikos poveikio mecha-nizmo darbui atkurti1. Kadangi skolos vertybiniø popieriø pirkimas pagal SMP ¥sterilizuoja-mas´, centrinio banko pinigais išreikšto likvidumo jis nekeièia. Svarbu ir tai, kad SMP nekeièia Valdanèiosios tarybos nustatytos pinigø politikos. Šiame intarpe aptariamos skirtingos likvidu-mo koncepcijos, visø pirma mëginama paaiškinti, kiek ši programa gali tiesiogiai ir netiesiogiai paveikti piniginá likvidumà, kuris vertinamas naudojant plaèiuosius pinigø junginius.

Ávairios likvidumo koncepcijos

Pagrindiniu motyvu, kuriuo remiantis buvo sukurta SMP, tapo tam tikrø finansø rinkos segmen-tø nesugebëjimas absorbuoti sandoriø be didesnio poveikio kainoms. SMP skirta bûtent šiai likvidumo sampratai, paprastai vadinamai finansø rinkø likvidumu2, atkurti. Taèiau SMP nëra skirta bankø turimam likvidumui, išreikštam centrinio banko pinigais, keisti; šioje koncepci-joje daugiausia dëmesio skiriama bankø sugebëjimui vykdyti savo ásipareigojimus, susijusius su centriniame banke laikomais indëliais. Taip pat SMP neturëtø keisti euro zonos piniginio likvidumo, kuris euro zonos atveju susijæs su pinigus turinèio sektoriaus sugebëjimu vykdyti mokëjimus ir kuris paprastai vertinamas naudojant platøjá pinigø junginá, pvz., P3.

Leidþia išvengti tiesioginio poveikio centrinio banko pinigais išreikštam likvidumui ir P3

SMP numato, kad Eurosistema iš priešingø sandorio šaliø pirks skolos vertybinius popierius. Atsiskaitymui uþ toká pirkimà visø pirma naudojamas Eurosistemos PFI sektoriaus einamosios sàskaitos padidëjimas. SMP pagrindinis elementas yra pakartotinis šiø itin likvidþiø indëliø absorbavimas naudojant koreguojamàsias operacijas ir terminuotuosius indëlius. Jis dar vadi-namas ¥sterilizacija´, skirta nepakitusio bankø likvidumo, išreikšto centrinio banko pinigais, bendram lygiui palaikyti.

P3 augimo laikotarpio, buvusio nuo 2008 m. pabaigos, šis ankstesnis kaupimas pasikeitė. 1 intarpe aptariamas „Vertybinių popierių rinkų programos“, apie kurią Valdančioji taryba paskelbė 2010 m. gegužės 10 d., poveikis euro zonos pinigų augimui ir likvidumui.

Apibendrinant pasakytina, jog toliau silpnas tiek P3, tiek kreditų augimas palaiko vertini-mą, kad pinigų augimo tempas yra nuosaikus ir kad infliacijos spaudimas vidutiniu laikotar-piu yra nedidelis. Kartu naujausi duomenys rodo, kad ankstesnis spartaus pinigų dinamikos mažėjimas stabilizavosi, nors ir nedidelio lygio. Skelbiamo P3 augimas ir toliau mažina pinigų augimą dėl stipraus, nors ir silpnėjančio, mažinančio stačios pajamingumo kreivės spaudimo.

1 Þr. 2010 m. geguþës mën. ECB mënesinio biuletenio intarpà ¥Additional measures decided by the Governing Council´. 2 Rinkos likvidumo finansavimas paprastai apibrëþiamas kaip pajëgumas vykdyti sandorius vykstant portfeliø ir rizikos rûšiø

korekcijai, nekeliantis grësmës kainø stabilumui (þr. Crockett A. ¥Market liquidity and financial stability´, Banque de France, Financial Stability Review, Special issue on liquidity, No 11, February 2008).

25


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

Be to, SMP nedaro mechaninio poveikio euro zonos pinigø junginiams (paveiksle jie pateikti mëlynuose langeliuose) su sàlyga, kad jie yra sudaromi naudojant konsoliduotà PFI balansà, t. y. naudojant visus grynuosius sandorius tarp Eurosistemos ir kitø PFI (paveiksle jie pateikti raudonuose langeliuose). Todël Eurosistemos sandoriai su kredito ástaigomis nepriklausomai nuo jø dydþio negali daryti jokio poveikio P3.

Ar portfelio sudëtis gali daryti netiesioginá poveiká pinigams?

Tvarkingas finansø rinkø veikimas yra bûtinas siekiant uþtikrinti tinkamà Valdanèiosios tarybos nustatytos pinigø politikos poveiká ekonomikai. Taèiau tada, kai rinkø veikla sutrinka, pertek-linës likvidumo premijos didina bankø finansavimo kainà (pvz., dël vyriausybës obligacijø pa-jamingumo, kuris naudojamas bankø skolos vertybiniø popieriø pajamingumui nustatyti), dël to padidëja nefinansinëms korporacijoms ir namø ûkiams teikiamø paskolø kaina. Pagal SMP atkûrus tvarkà rinkose, ji skatintø tokià finansinio turto rizikos ir gràþos konfigûracijà, kurià numato pinigø politika, kai jos poveikio mechanizmas veikia taip, kaip áprasta. Taigi, palyginti su padëtimi, kuriai esant toliau daugëjo rinkos sutrikimø, SMP skatins finansø rinkø dalyviø portfeliø sudëties pokyèius. Taip SMP leis pasiekti, kad pajamingumo struktûra labiau atitiktø pajamingumo struktûrà tvarkingai veikianèiø finansø rinkø atveju, ir taip apribos sutrikusiø rinkø poveiká ekonomikai, kartu ir pinigø junginiams3.

Pinigų kiekis P3

PFI tarpusavio pozicijos

Turtas Eurosistema Įsipareigojimai Turtas ĮsipareigojimaiKitos PFI

Grynieji pinigai apyvartoje

Trumpalaikiai indėliaiTrumpalaikiai skolosvertybiniai popieriaiPinigų rinkos fondų akcijos vienetai

Įsipareigojimaikitoms PFI

PretenzijosEurosistemai

PF I p in ig in ia i į s ipare igo j ima i i r PF I tarpusav io poz i c i jo s

Šaltinis: ECB.Pastaba: stilizuotai pavaizduotos tik tos balanso eilutës, kurios yra svarbios šiame intarpe aptariamiems dalykams.

3 Kadangi uþ visus pirkimus atsiskaitoma per euro zonos kredito ástaigas, vertybiniai popieriai iš pradþiø galëjo priklausyti ne PFI. Šiuo atveju gali bûti naudinga išskirti rezidentus ir nerezidentus. Vertybiniø popieriø, kurie iš pradþiø priklausë euro zonos pinigus turinèiam sektoriui, pirkimas galëtø paskatinti turimo pinigø kiekio padidëjimà, jei pardavëjai pakeistø savo portfeliø struktûrà, pirmenybæ teikdami likvidesniam piniginiam turtui. Taèiau neatrodo, kad, normalizavus rinkos sàlygas, tokie portfeliø struktûros pokyèiai bûtinai ávyks. Vertybiniø popieriø, kurie iš pradþiø priklausë nerezidentams, pirkimas nedaro poveikio pinigø junginiams, nes juos atsveria sumaþëjusi grynoji išorës turto pozicija.


2.2. NEFINANSINIŲ SEKTORIŲ IR INSTITUCINIŲ INVESTUOTOJŲ FINANSINĖS INVESTICIJOS Nefinansinių sektorių visų finansinių investicijų metinis augimo tempas 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį gerokai sumažėjo, pirmiausia dėl gerokai sumažėjusių valdžios sektoriaus investicijų. Investicinių fondų akcijų ir vienetų metinės įplaukos toliau didėjo 2010 m. pirmąjį ketvir-tį, atitikdamos tuo metu stačią pajamingumo kreivę ir pagerėjusį investuotojų pasitikėjimą. Draudimo korporacijų ir pensijų fondų finansinių investicijų metinis augimo tempas 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį toliau didėjo, rodydamas pinigus turinčių sektorių padidėjusias investicijas į draudimo techninius atidėjinius.

NEFINANSINIAI SEKTORIAI2009 m. ketvirtąjį ketvirtį (naujausią ketvirtį, kurio duomenys turimi iš euro zonos sąskaitų) nefinansinių sektorių visų finansinių investicijų metinis augimo tempas gerokai sumažėjo (nuo 3,6 % ankstesnį ketvirtį iki 2,6 %) ir buvo mažiausias nuo EPS trečiojo etapo pradžios (žr. 2 lentelę). Ši raida daugiausia rodė sumažėjusį investicijų į grynuosius pinigus ir indėlius, investicijų į nekotiruojamąsias akcijas ir kitą nuosavybę poveikį, taip pat, nors ir mažiau, sumažėjusį skolos vertybinių popierių poveikį. Draudimo techninių atidėjinių ir investicijų į savitarpio fondų akcijas poveikiai, atvirkščiai, toliau didėjo, nors antru atveju vis dar buvo truputį neigiami (remiantis metiniais augimo tempais).

Piniginis likvidumas yra svarbus infliacijos dinamikai

Vertinant vidutinës ir ilgesnës trukmës laikotarpiø perspektyvà, keièiantis pinigø junginiams kinta ir infliacija. Šis ryšys pasitvirtino ávairiose šalyse, taikanèiose ávairius pinigø politikos reþimus, o tai rodo, kad jis slypi paèioje ekonomikos struktûroje. Tai patvirtina jo egzistavimà euro zonoje ir padeda uþtikrinti ECB pinigø politikos strategijoje pinigams tenkantá svarbø vaidmená. Šie empiriniai duomenys rodo ir tai, kad infliacija nesusijusi su trumpalaikiais pinigø junginiø svyravimais. Kadangi SMP leidþia tam tikru mastu atkurti finansiniø rinkø normalø veikimà ir taip nustato tinkamà pajamingumo struktûrà bei ¥sterilizuoja´ pirkimus, galima tikëtis, kad plaèiøjø pinigø dinamika vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiais nesikeis. Todël SMP neturëtø kelti pavojaus kainø stabilumui, visø pirma tokio pavojaus, kuris kyla dël piniginio likvidumo pokyèiø.

Baigiamosios pastabos

Apskritai egzistuoja akivaizdûs ir svarbûs skirtumai tarp SMP ir turto pirkimo programø, su-kurtø papildomoms ekonomikà skatinanèioms pinigø priemonëms pasiûlyti, nes SMP yra neut-rali pinigø pasiûlos atþvilgiu, o turto pirkimo programos skirtos pinigø pasiûlai didinti.

ECB pinigø politikos strategija garantuoja nuolatiná euro zonos pinigø ir kreditø pokyèiø stebë-jimà ir tai, kad, formuojant pinigø politikà, á šiuos pokyèius bus atsiþvelgiama. Tai savo ruoþtu uþtikrina apsaugà nenumatytø rizikos kainø stabilumui pokyèiø, kuriuos lemia pinigø kaita, atveju.

27


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

Kalbant apie pasiskirstymą pagal sektorius, gerokai sumažėjusį visų finansinių investicijų metinį augimo tempą pirmiausia paaiškina gerokai sumažėjęs valdžios sektoriaus poveikis (žr. 13 pav.). Šio sektoriaus finansinių inves-ticijų metinis augimo tempas 2009 m. ketvir-tąjį ketvirtį labai sumažėjo nuo rekordinio lygio keturis ankstesnius ketvirčius (iki ly-gio, artimo vidutiniams praeityje buvusiems lygiams). Šis mažėjimas susijęs su reikšmin-gai sumažintu paskolų teikimu, akcijų ir sko-los vertybinių popierių pirkimu (daugiausia dėl bazės efekto), turimų indėlių mažinimu. Bazės efektai susiję su vyriausybės paramos priemonių, kurios vykdytos bankų sektoriu-je 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje ir kurios dabar nėra įtrauktos į metinius srau-tus, naudojamus vyriausybių visų finansinių investicijų metiniam augimo tempui apskai-čiuoti, poveikiu. Nefinansinių korporacijų sektoriaus poveikis irgi dar truputį sumažėjo, jį daugiausia skatino sumažėjusios jų turimos akcijos ir kita nuosavybė. Namų ūkių sekto-riaus poveikis beveik nepakito. Daugiau in-formacijos apie privačiojo sektoriaus finansi-nių investicijų raidą žr. 2.6 ir 2.7 skirsnius.

2 lente lė . Euro zonos ne f inans in ių sektor ių f inans inės invest i c i jo s

2007 2007 2008 2008 2008 2008 2009 2009 2009 2009 III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

Finansinës investicijos 100 5,2 5,2 4,8 4,1 3,9 4,1 3,8 3,8 3,6 2,6 Grynieji pinigai ir indëliai 24 6,9 6,3 6,4 5,4 5,5 6,9 7,2 6,8 5,7 3,4Skolos vertybiniai popieriai, išskyrus finansines iðvestines priemones 6 6,0 5,9 3,7 1,6 2,5 4,5 4,4 3,6 2,6 –1,6 ið jø trumpalaikiai 0 35,5 32,7 17,2 8,1 –10,5 4,3 –16,0 –19,1 –12,9 –24,5 ið jø ilgalaikiai 5 2,9 3,3 2,0 0,8 4,4 4,5 7,2 6,3 4,4 1,1Akcijos ir kita nuosavybë, iðskyrus savitarpio fondø akcijas 29 3,2 3,9 3,8 3,4 3,1 3,8 4,4 4,7 4,4 2,9 ið jø kotiruojamosios akcijos 6 1,7 3,3 3,5 4,2 4,3 3,1 4,3 4,5 6,2 7,1 ið jø nekotiruojamosios akcijos ir kita nuosavybë 23 3,8 4,1 3,8 3,1 2,7 4,0 4,4 4,8 3,9 1,8 Savitarpio fondø akcijos 5 –1,0 –3,1 –4,8 –5,7 –5,8 –6,4 –5,4 –4,9 –2,9 –0,1

Draudimo techniniai atidëjiniai 15 5,2 4,7 4,2 3,7 3,4 2,7 2,7 3,3 3,9 5,1

Kitos2 21 8,9 9,5 8,8 8,2 7,1 5,6 2,4 2,1 1,8 1,7

P33 11,5 11,6 10,1 9,7 8,7 7,6 5,2 3,6 1,8 –0,3

Šaltinis: ECB.1 Paskutinio turimo ketvirèio pabaigoje. Skaièiai gali nesutapti dël apvalinimo.2 Kità finansiná turtà sudaro paskolos ir kitos gautinos sàskaitos, kurios savo ruoþtu apima ir ne finansiniø korporacijø ásiskolinimà uþ prekes ir paslaugas.3 Ketvirèio pabaiga. Á pinigø junginá P3 áskaitomos euro zonos ne PFI (nefinansiniø sektoriø ir ne pinigø finansiniø institucijø) pinigø priemonës, laikomos euro zonos PFI ir centrinës valdþios ástaigose.

Likuèiai, palyginti su finansiniu

turtu1,

procentais

Metinis augimo tempas

13 pav. Ne f inans in iø sektor iø f inans inës invest i c i jos

(metiniai po ky èiai, pro cen tais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

namø ûkiainefinansinës korporacijosvaldþianefinansiniai sektoriai

Ðaltinis: ECB.

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009


INSTITUCINIAI INVESTUOTOJAINauja suderinta euro zonos investicijų fon-dų statistika rodo, kad įplaukos į investicinių fondų akcijas ir vienetus (neįskaitant pinigų rinkos fondų) per laikotarpį nuo 2009 m. an-trojo ketvirčio iki 2010 m. pirmojo ketvirčio padidėjo iki 516 mlrd. eurų, o metinis augimo tempas buvo 11,9 %1. Padidėjusias įplaukas į investicinių fondų akcijas ir vienetus reikia vertinti atsižvelgiant į stačią pajamingumo kreivę ir gerėjančias finansų rinkos sąlygas nuo 2009 m. antrojo ketvirčio iki 2010 m. pirmojo ketvirčio. Šie du veiksniai skatino spartesnį lėšų perkėlimą iš piniginio turto į rizikingesnį ilgesnės trukmės turtą.

Investicinių fondų akcijų ir vienetų grynojo išleidimo pasiskirstymas pagal investicijų politiką rodo, kad didžiąją investicinių fondų akcijų ir vienetų augimo dalį ir toliau lėmė reikšmingos ir didėjančios metinės įplaukos tiek į obligacijų, tiek į akcijų fondus 2010 m. pirmąjį ketvirtį (žr. 14 pav.). Kartu metinės įplaukos į mišriuosius ir kitus fondus tebėra mažesnės, nors jos šiek tiek ir padidėjo. Pa-lyginti su kitomis fondų rūšimis ir pajamin-gumo kreivės forma, pinigų rinkos fonduose vėl užfiksuotos reikšmingos ketvirtinės iš-laidos pirmąjį ketvirtį, nulėmusios neigiamą (–10,2 %) metinį augimo tempą.

Vertinant raidą pagal ketvirčius, investicinių fondų akcijų ir vienetų, neįskaitant pinigų rin-kos fondų, įplaukos 2010 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 130 mlrd. eurų (pagal dėl sezoniškumo nepakoreguotus duomenis), ankstesnį ketvir-tį – 107 mlrd. eurų. Šis padidėjimas daugiau-sia buvo susijęs su gerokai didesnėmis įplau-komis į obligacijų fondus, o akcijų ir mišriųjų fondų atveju įplaukos buvo mažesnės negu ankstesnį ketvirtį. 130 mlrd. eurų įplaukos sudarė 40 % išleistų investicinių fondų akcijų ir vienetų likučių padidėjimo, o kita padidėji-mo dalis buvo susijusi su dideliais teigiamais įvertinimo poveikiais. Šie įvertinimo povei-1 Áplaukos apima ir dviejø Nyderlandø pensijø fondø ávykdytus didelius konkretaus investicinio fondo akcijø pirkimus, kuriø suma 2009 m.

liepos mën. sudarë 97 mlrd. eurø, o 2009 m. birþelio mën. – apie 70 mlrd. eurø.

14 pav . Gry n ie j i me t i n ia i s rau ta i į p in igų r inkos i r in ves t i c i n ius fon dus

(mlrd. eu rø)

Šal ti niai: ECB ir EFTVA.1 Ketvirtiniø srautø áverèiai iki 2009 m. pirmojo ketvirèio gau-nami iš nesuderintos ECB investiciniø fondø statistikos, ECB ap skaièiavimø, pagrástø EFTVA pateiktais nacionaliniais duo-menimis, ir ECB áverèiø.2 Apima nekilnojamojo turto fondus, apsidraudimo fondus ir kitur neklasifikuotus fondus.

-200

-150

-100

-50

0

50

100

150

200

250

-200

-150

-100

-50

0

50

100

150

200

250

2002 2004 2006 2008

pinigø rinkos fondaiakcijø fondai1

obligacijø fondai1

miðrûs fondai1

kiti fondai1, 2

15 pav. Draudimo korporacijø ir pensijø fondø finans inës invest i c i jos

(metiniai pokyèiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šal ti nis: ECB. 1 Paskolos, indëliai, draudimo techniniai ati dëjiniai ir kitos gau-tinos sàskaitos.

-2-10123456789

-2-10123456789

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

skolos vertybiniai popieriai, išskyrus išvestines finansines priemones kotiruojamosios akcijosnekotiruojamosios akcijos ir kita nuosavybësavitarpio fondø akcijoskitos1

visas finansinis turtas

29


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

kiai buvo ypač ryškūs akcijų fondų atveju, bet obligacijų fondų ir mišriųjų fondų atveju jie taip pat buvo reikšmingi.

Draudimo korporacijų ir pensijų fondų (DKPF) visų finansinių investicijų metinis augimo tem-pas padidėjo nuo 2,7 % (2009 m. trečiąjį ketvirtį) iki 3,6 % (ketvirtąjį ketvirtį) (žr. 15 pav.). Šis padidėjimas daugiausia buvo susijęs su didėjančiu investicijų į skolos vertybinius popie-rius ir investicijų į mišriųjų fondų akcijas poveikiu, kuris daugiau negu atsvėrė mažesnį indė-lių poveikį. Be to, truputį sumažėjo investicijų į kotiruojamąsias akcijas neigiamas poveikis, bet vis dar buvo labai neigiamas. Toliau didėjančios DKPF visos finansinės investicijos atiti-ko tolesnio pinigus turinčio sektoriaus investicijų į draudimo techninius atidėjinius didinimo tendenciją, kuri pastebima DKPF balanso įsipareigojimų pusėje.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad ketvirtinės įplaukos į draudimo techninius atidėjinius 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį labai viršijo vidutinį srautą nuo 1999 m. Tikėtina, kad ši raida buvo susijusi su vyraujančia palūkanų normų sandara, kuri ir toliau skatino perkelti turtą iš trumpesnio į ilgesnio termino priemones ieškant pelningumo.

2.3. PINIGŲ RINKOS PALŪKANŲ NORMOS

Pinigų rinkos palūkanų normos per laikotarpį nuo 2010 m. kovo mėn. iki birželio mėn. truputį padidėjo, esant dideliam kintamumui, ypač įkaitu užtikrintame rinkos segmente. Skirtumas tarp įkaitu neužtikrintų ir įkaitu užtikrintų rinkos palūkanų normų taip pat buvo nepastovus ir padidėjęs, palyginti su iki finansų rinkos neramumų pradžios 2007 m. rugpjūčio mėn. buvusiu lygiu. Ši raida iš dalies rodė įtampą, susijusią su finansų rinkos dalyvių susirūpinimu dėl vy-riausybės obligacijų rizikos kai kuriose euro zonos valstybėse, nepaisant ir toliau gausaus likvidumo sąlygų. Atsižvelgdama į šią pra-sidedančią įtampą, ECB valdančioji taryba 2010 m. gegužės 10 d. paskelbė apie kai ku-rias priemones, įskaitant Vertybinių popierių rinkų programos taikymą.

Per paskutinius tris mėnesius visų terminų įkaitu neužtikrintos pinigų rinkos palūkanų normos truputį pakilo. 2010 m. birželio 9 d. 1, 3, 6 ir 12 mėn. EURIBOR palūkanų normos buvo atitinkamai 0,44, 0,72, 1,00 ir 1,27 %, t. y. 2, 6, 4 ir 5 baziniais punktais didesnės negu 2010 m. kovo 3 d. Bendrai skirtumas tarp 12 ir 1 mėn. EURIBOR palūkanų normų, pinigų rinkos pajamingumo kreivės nuolydžio rodiklis, per šį laikotarpį padidėjo 3 baziniais punktais ir birželio 9 d. sudarė 83 bazinius punktus (žr. 16 pav.).

Per tris pastaruosius mėnesius įkaitu užtikrin-tų pinigų rinkos palūkanų normų, tokių kaip

16 pav. P in igø r inkos pa lûkanø normos

(metinës palûkanos, procentais; skirtumas, procentiniais punktais; dienos duomenys)

Šaltiniai: ECB ir Reuters.

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

0.0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

04 06 08 10 12 02 04 062009 2010

1 mën. EURIBOR (skalë kairëje)3 mën. EURIBOR (skalë kairëje)12 mën. EURIBOR (skalë kairëje)skirtumas tarp 12 mën. ir 1 mën. EURIBOR (skalë deðinëje)


EUREPO normų, išvestų iš EONIA apsikeitimo sandorių indekso, raida buvo nepastovi. Jos bendrai mažėjo 2010 m. kovo mėn., reikšmingai padidėjo balandžio mėn. ir pirmąją gegužės savaitę, vėliau vėl sumažėjo ir pasiekė santykinai žemą lygį birželio pradžioje. Birželio 9 d. 3 mėn. termino EONIA apsikeitimo sandorių norma sudarė 40 bazinių punktų ir buvo apie 3 baziniais punktais didesnė negu kovo 3 d. Todėl skirtumas tarp šios įkaitu užtikrintos pinigų rinkos palūkanų normos ir atitinkamos neužtikrintos EURIBOR normos sumažėjo nuo 29 ba-zinių punktų (2010 m. kovo 3 d.) iki žemiausio kritimo taško (balandžio 27 d.) – 21 bazinio punkto, o birželio 9 d. vėl pakilo iki 31 bazinio punkto. Bendrai šie skirtumai yra santykinai dideli, palyginti su lygiais, vyravusiais iki finansų rinkos neramumų pradžios 2007 m. rugpjū-čio mėn. (žr. 17 pav.). Raida nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje iš dalies rodė pastarojo meto įtampą, susijusią su finansų rinkos dalyvių susirūpinimu dėl vyriausybės obligacijų rizikos kai kuriose euro zonos valstybėse, nepaisant ir toliau gausaus likvidumo sąlygų.

Palūkanų normos, numanomos pagal 3 mėn. EURIBOR ateities sandorius, kurių terminas baigiasi 2010 m. rugsėjo, gruodžio mėn. ir 2011 m. kovo mėn., birželio 9 d. buvo atitinkamai 0,83, 0,89 ir 0,94 %, t. y. 13, 27 ir 41 baziniu punktu mažesnės negu kovo 3 d. (žr. 18 pav.). 3, 6, 9 ir 12 mėn. termino numanomas kintamumas, išvestas iš 3 mėn. EURIBOR ateities san-dorių pasirinkimo sandorių duomenų, per paskutinius tris mėnesius padidėjo, ypač trumpesnio termino, taigi pasikeitė mažėjimo tendencija, prasidėjusi 2009 m. spalio mėn. (žr. 19 pav.).

Kalbant apie vienos nakties terminą, EONIA norma vidutiniškai buvo 5–9 baziniais punktais didesnė negu palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe per tris paskutinius mėnesius su retais pakilimais, susijusiais su likvidumo mažinimo operacijomis paskutinėmis atsargų laikymo laikotarpio dienomis. Birželio 9 d. EONIA norma buvo 0,332 % (žr. 20 pav.). Ši raida rodo didelį perteklinio likvidumo kiekį euro zonoje, ypač po Eurosistemos 1 m. ilgesnės truk-

17 pav. 3 mën. EUREPO, EURIBOR i r v ienos nakt ies pa lûkanø aps ike i t imo sandor iø norma

(metinës palûkanos, procentais; dienos duomenys)

Šaltiniai: ECB, Bloomberg ir Reuters. Šaltinis: Reuters.Pastaba: 3 mën. ateities sandoriai, ávykdomi einamojo ketvirèio ir kitø trijø ketvirèiø pabaigoje, kotiruojami pagal Liffe.

18 pav . 3 mėn . pa lūkanų normos i r a te i t i e s sandor ių pa lūkanų normos euro zono je(metinës palûkanos, procentais; dienos duomenys)

3 mën. EURIBORateities sandoriø palûkanø normos 2010 03 03ateities sandoriø palûkanø normos 2010 06 09

3 mën. EUREPO3 mën. vienos nakties palûkanø apsikeitimo sandoriø norma3 mën. EURIBOR

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

04 08 10 12 02 04 06 062009 2010

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

04 10 07 10 01 04 072009 2010

31


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

19 pav . Pastovaus termino numanomas k intamumas , i švestas i š 3 mėn . EURIBOR ate i t i e s sandor ių pas i r ink imo sandor ių duomenų(metinis pokytis, procentais; dienos duomenys)

Ðaltiniai: Reuters ir ECB apskaièiavimai.Pastaba: šis matas apskaièiuojamas dviem etapais. Pirma, numa-nomas kintamumas, apskaièiuojamas pagal 3 mën. EURIBOR ateities sandoriø pasirinkimo sandoriø duomenø, yra konver-tuojamas já išreiškiant pagal nustatytas kainas, o ne nustatytus pajamingumus. Antra, gauti numanomo kintamumo dydþiai, kuriuos atitinka pastovios pabaigos datos, transformuojami, kad bûtø galima gauti pastovios trukmës numanomo kintamu-mo dydþius.

20 pav . ECB pa lūkanų normos i r v i enos nakt ie s pa lūkanų norma

(metinës palûkanos, procentais; dienos duomenys)

Šaltiniai: ECB ir Reuters.

mės refinansavimo operacijų (ITRO), įvykdytų 2009 m. Gausų likvidumo kiekį euro zonoje iš dalies mažina gana didelis kasdienis naudojimasis indėlių galimybe.

ECB ir toliau teikė pinigų rinkoms palaikymą, vykdydama 1 savaitės, 1 atsargų laikymo laikotar-pio, 3 ir 6 mėn. trukmės likvidumo didinimo operacijas. Eurosistemos likvidumo didinimo ope-racijos buvo vykdomos taikant fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūrą ir paskirstant visą sumą, išskyrus balandžio 28 d. 3 mėn. operacijos metu (ji vykdyta taikant kintamųjų palūkanų normų procedūrą ir jos metu paskirstyta 75,6 mlrd. eurų suma) ir gegužės 12 d. 6 mėn. operaciją (ji vyk-dyta taikant palūkanų normą, fiksuotą pagrindinių refinansavimo operacijų vidutinės minimalios siūlomos normos lygio ir jos metu paskirstyta 35,7 mlrd. eurų suma). 2010 m. birželio 8 d. ECB įvykdė 1 savaitės likvidumo mažinimo operaciją, taikydama kintamųjų palūkanų konkurso pro-cedūrą, taikant 1,00 % maksimalią siūlomą normą ir atsiskaitant birželio 9 d. Šia operacija ECB paskirstė 40,5 mlrd. eurų sumą, kuri atitinka pirkimų pagal Vertybinių popierių rinkų programą dydį, atsižvelgiant į sandorius, pagal kuriuos atsiskaityta birželio 4 d. ar iki šios dienos. Be to, Eurosistema ir toliau vykdė savo padengtų obligacijų pirkimo programą, o bendra pirkimų vertė birželio 9 d. sudarė 56,3 mlrd. eurų, o 60 mlrd. eurų vertės obligacijų numatoma pirkti iki 2010 m. liepos pabaigos. Be to, ECB kartu su kitais centriniais bankais nusprendė atnaujinti likvidumo JAV doleriais teikimo operacijas valiutos apsikeitimo sandorių forma nuo 2010 m. gegužės 11 d.

pagrindiniø refinansavimo operacijø fiksuotoji palûkanø normaindëliø palûkanø normavienos nakties palûkanø norma (EONIA)ribinio skolinimosi palûkanø norma

3 mën. pastovaus termino (skalë kairëje)6 mën. pastovaus termino (skalë kairëje)9 mën. pastovaus termino (skalë dešinëje)12 mën. pastovaus termino (skalë dešinëje)

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

0,0

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

2009 2010 04 06 08 10 12 02 04 06

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

2009 2010 04 04 06 06 08 10 12 02


2 i n t a rpa s

LIKVIDUMO SĄLYGOS IR PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOS 2010 M. VASARIO 10 D.–GEGUŽĖS 11 D.

Šiame intarpe apžvelgiamas ECB likvidumo valdymas per tris atsargų laikymo laikotarpius, pasibai-gusius 2010 m. kovo 9 d., balandžio 13 d. ir gegužės 11 d.

Šiuo laikotarpiu ECB toliau įgyvendino kai kurias nestandartines priemones, pradėtas taikyti nuo 2008 m. spalio mėn., reaguodamas į stiprėjančią finansų krizę, ir iki trečiojo atsargų laikymo laiko-tarpio pabaigos pradėjo taikyti papildomas priemones dėl rizikos, kad atsinaujinusi įtampa finansų rinkose gali trukdyti pinigų politikos perdavimo mechanizmui.

2010 m. kovo 4 d. ECB valdančioji taryba paskelbė, kad:

i) ji toliau vykdys savo pagrindines refinansavimo operacijas (PRO) kaip fiksuotųjų palūkanų konkursus, paskirstant visą sumą tiek, kiek to reikės, ir ne trumpiau negu iki šių metų devintojo atsargų laikymo laikotarpio, kuris pasibaigs 2010 m. spalio 12 d., pabaigos;

ii) toliau bus vykdomos vieno atsargų laikymo laikotarpio termino specialios trukmės refinansavi-mo operacijos fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, taikant tą pačią fiksuotąją palūkanų normą, kaip ir atitinkamai PRO, ne trumpiau kaip iki devintojo atsargų laikymo laikotarpio pabaigos;

iii) bus įvykdyta ir papildoma šešių dienų koreguojamoji operacija, kuri bus paskelbta, paskirstyta ir apmokėta 2010 m. liepos 1 d., siekiant sušvelninti 12 mėn. ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (ITRO), kurios terminas pasibaigs 2010 m. liepos 1 d., poveikį likvidumui. Ši kore-guojamoji operacija būtų vykdoma kaip fiksuotųjų palūkanų konkursas, paskirstant visą sumą ir taikant tą pačią fiksuotąją palūkanų normą kaip ir tuo metu galiojančiai PRO;

iv) 6 mėn. ITRO, kuri bus paskirstyta 2010 m. kovo 31 d., palūkanų norma būtų fiksuota kaip ir PRO vidutinė minimali siūloma norma visos šios operacijos laikotarpiu.

Be to, 2010 m. kovo 4 d. Valdančioji taryba paskelbė, kad ji vėl pradės vykdyti kintamųjų palūkanų konkursus įprastinėms 3 mėn. ITRO, pradėdama nuo operacijos, kuri turi būti paskirstyta 2010 m. balandžio 28 d. Preliminarios šių operacijų paskirstymo sumos būtų nustatytos iš anksto, siekiant užti-krinti sklandžias pinigų rinkos sąlygas ir išvengti bet kokių reikšmingų siūlomų normų ir galiojančios PRO palūkanų normos, kuri būtų taikoma kaip minimali siūloma norma, skirtumų. Tačiau 2010 m. gegužės 10 d., siekdama sušvelninti vėl kilusią didelę įtampą finansų rinkose, Valdančioji taryba pa-skelbė, kad įprastinės ITRO, kurios turi būti paskirstytos 2010 m. gegužės 26 d. ir birželio 30 d., bus atliktos fiksuotųjų palūkanų normų konkursų būdu paskirstant visą sumą.

2010 m. gegužės 10 d. Valdančioji taryba taip pat paskelbė, kad:

i) bus atliktos intervencijos į euro zonos valstybės ir privačių skolos vertybinių popierių rinkas (Vertybinių popierių rinkų programa), siekiant sumažinti įtampą, kilusią tam tikruose vertybinių popierių rinkos segmentuose, bei atkurti gilumą ir likvidumą. Šių intervencijų apimtį nustatys Valdančioji taryba. Siekiant neutralizuoti intervencijų poveikį, būtų vykdomos specialios opera-cijos suteiktam likvidumui vėl sumažinti;

33


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

ii) būtų įvykdyta 6 mėn. ITRO, kuri visa būtų paskirstyta 2010 m. gegužės 12 d., palūkanų norma būtų fiksuota kaip PRO vidutinė minimali siūloma norma visos šios operacijos laikotarpiu;

iii) suderinus su kitais centriniais bankais, vėl būtų pradėtos naudoti laikinos apsikeitimo linijos su Federaline rezervų sistema ir atnaujintos likvidumo JAV doleriais teikimo operacijos, kurių trukmės laikotarpiai 7–84 d. Šios operacijos būtų vykdomos kaip atpirkimo sandoriai pateikus ECB tinkamumo kriterijus atitinkantį įkaitą ir kaip fiksuotųjų palūkanų konkursai paskirstant visą sumą. Pirmoji operacija būtų įvykdyta 2010 m. gegužės 11 d.

Bankų sistemos likvidumo poreikis

Per tris nagrinėjamus atsargų laikymo laikotarpius bankų sistemos bendro dienos likvi-dumo poreikio, apibūdinamo kaip autonominių veiksnių, privalomųjų atsargų reikalavi-mų ir atsargų pertekliaus (atsargos einamosiose sąskaitose, viršijančios privalomąsias atsargas, žr. A pav.) sumos vidurkis sudarė 563,3 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesnių trijų atsargų laikymo laikotarpių vidurkiu, jis sumažėjo 22,2 mlrd. eurų.

Tai daugiausia lėmė 23,3 mlrd. eurų sumažėjusi autonominių veiksnių vidutinė vertė, kuri sudarė 351,1 mlrd. eurų (žr. B pav.). Tuo metu privalomųjų atsargų vidurkis padidėjo 1,2 mlrd. eurų ir sudarė 211,2 mlrd. eurų. Dienos atsargų perteklius vidutiniškai sudarė 1,1 mlrd. eurų, taigi padidėjo 0,2 mlrd. eurų, palyginti su trim ankstesniais atsargų lai-kymo laikotarpiais.

Šal ti nis: ECB.

B pav. Ban kø s i s te mos l ik v i du mo po re i k i s i r l ik v i du mo pa s iû la

(mlrd. eu rø)

A pav. Bankų atsargos e inamos iosesąska i tose , v i r š i j anč ios pr iva lomąs ias at sargas(mlrd. eu rø; vi du ti nis ly gis per kiek vie nà at sar gø lai ky mo lai ko tar pá)

Šal ti nis: ECB.

0,5

0,8

1,1

1,4

1,7

2,0

2,3

2,6

08 02 08 02 08 020,5

0,8

1,1

1,4

1,7

2,0

2,3

2,6

2007 2008 20102009

-900

-600

-300

0

300

600

900 900

-900

-600

-300

0

300

600

Likvidumopasiūla

Likvidumoporeikis

03 09 02 10 04 13 05 112010

koreguojamosios operacijos – 302,2 mlrd. eurøpadengtø obligacijø pirkimas – vidutiniškai 43,7 mlrd. eurø pagrindinës refinansavimo operacijos – vidutiniškai 78,2 mlrd. ilgesnës trukmës refinansavimo operacijos – vidutiniškai 652,2 mlrd. eurø autonomininiai veiksniai – vidutiniškai 351,1 mlrd. eurø grynasis naudojimasis indëliø galimybe – vidutiniškai 210,0 mlrd. eurø einamosios sàskaitos – vidutiniškai 212,3 mlrd. eurø privalomosios atsargos – vidutiniškai 211,2 mlrd. eurø


Likvidumo pasiūla

Per tris nagrinëjamus atsargø laikymo laikotarpius galiojanèiø refinansavimo operacijø apimtis vidutiniškai sudarë 721 mlrd. eurø, t. y., palyginti su vidutine apimtimi trim ankstesniais atsar-gø laikymo laikotarpiais, padidëjo 686 mlrd. eurø.

Vienos savaitės pagrindinių refinansavimo operacijų suma vidutiniškai sudarė 78,2 mlrd. eurų, t. y. pa-didėjo 20,2 mlrd. eurų, o specialaus termino refinansavimo operacijų, kurių trukmė vienas atsargų lai-kymo laikotarpis, suma vidutiniškai sudarė 9,3 mlrd. eurų, t. y., palyginti su trims ankstesniais atsargų laikymo laikotarpiais, padidėjo 3,4 mlrd. eurų. Kartu toliau mažėjo galiojančių 3 ir 6 mėn. ITRO ben-dra apimtis, kuri 2010 m. gegužės 11 d. iš viso sudarė 29,5 mlrd. eurų (2010 m. vasario 9 d. – 42,1 mlrd. eurų), nes, suėjus dalies šių operacijų terminui, kai kurios iš jų nebuvo pakeistos kitomis.

Eurosistemos centriniai bankai toliau vykdė vienakrypčius eurais išreikštų padengtų obligacijų pirki-mus, kaip padengtų obligacijų pirkimo programos (POPP), kuri pradėta vykdyti 2009 m. liepos 6 d., dalį. Nagrinėjamu laikotarpiu per darbo dieną vidutiniškai nupirkta 255 mln. eurų vertės obligacijų, o bendra nupirktų obligacijų vertė 2010 m. gegužės 11 d. sudarė 52,1 mlrd. eurų. Numatyta POPP suma – 60 mlrd. eurų, tai reikia pasiekti iki 2010 m. birželio pabaigos.

2010 m. vasario 10 d.–gegužės 11 d. per likvidumo mažinimo operacijas likvidumas kiekvieno atsar-gų laikymo laikotarpio paskutinę dieną vidutiniškai buvo sumažintas 302,2 mlrd. eurų. Palyginimui – per tris ankstesnius atsargų laikymo laikotarpius likvidumas vidutiniškai sumažintas 219,4 mlrd. eurų (žr. B pav.).

Naudojimasis nuolatinėmis galimybėmis

Dėl nuolat didėjusios likvidumo pasiūlos ir šiek tiek sumažėjusių bankų sistemos bendrų likvidu-mo poreikių grynasis naudojimasis indėlių ga-limybe1 vidutiniškai2 padidėjo nuo 149,1 mlrd. eurų per dieną atsargų laikymo laikotarpiu, kuris pasibaigė 2010 m. vasario 9 d., iki 201,0 mlrd. eurų per dieną atsargų laikymo laikotarpiu, kuris pasibaigė 2010 m. gegužės 11 d.

Palûkanø normos

Pagrindinės ECB palūkanų normos nuo 2009 m. gegužės 13 d. nepakito: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma buvo 1 %, ribinio skoli-nimosi palūkanų norma – 1,75 %, indėlių palūkanų norma – 0,25 %.

Dėl didelio likvidumo euro zonoje EONIA buvo ar-tima indėlių galimybės palūkanų normai – nagrinė-jamu laikotarpiu vidutiniškai 0,346 % (žr. C pav.), t. y. beveik nepakito nuo ankstesniais trim atsargų

Šal ti nis: ECB.

C pav. EONIA i r ECB pa lû ka nø nor mos

(die nos pa lû ka nø nor mos, pro cen tais)

EONIAPRO fiksuotoji palûkanø normapalûkanø normø, naudojantis ribine skolinimosi ir indëliø galimybëmis, koridorius

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

02 03 042010

1 Grynasis naudojimasis indëliø galimybe lygus naudojimuisi indëliø galimybe atëmus naudojimàsi ribinio skolinimosi galimybe. 2 Vidutinis grynasis naudojimasis indėlių galimybe apima savaitgalius.

35


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

2.4. OBLIGACIJŲ RINKOS

Obligacijų rinkų raidą per tris paskutinius mėnesius daugiausia skatino didėjantis finansų rinkos susirūpinimas dėl kai kurių euro zonos šalių vyriausybių skolos. Gegužės 6 ir 7 d. rinkos įtampa išplito už vidinių vyriausybių obligacijų rinkų ribų į finansų rinkas bendresne prasme, sukeldama investuotojų didelio masto saugumo paieškas. Todėl ilgalaikių vyriau-sybės obligacijų pajamingumas euro zonoje ir JAV ryškiai sumažėjo. Euro zonos ilgalaikės numatomą infliaciją kompensuojančios normos, pagrįstos vyriausybių obligacijomis, beveik nepakito. Vyriausybės obligacijų rizikos premijų skirtumai kai kuriose euro zonos šalyse na-grinėjamu laikotarpiu gerokai padidėjo. Atitikdami nagrinėjamu laikotarpiu atsinaujinusį rizikos vengimą, korporacijų obligacijų pajamingumo skirtumai padidėjo, kompensuodami didžiąją 2010 m. fiksuoto sumažėjimo dalį.

10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo lygis euro zonoje ir JAV nuo vasario pabaigos iki birželio 9 d. sumažėjo apie 40 bazinių punktų – iki atitinkamai 3,0 ir 3,2 % (žr. 21 pav.). Ati-tinkamai 10 m. nominaliųjų palūkanų normų skirtumas tarp JAV ir euro zonos vyriausybės obligacijų nepakito. 10 m. vyriausybės obli-gacijų pajamingumo sumažėjimas daugiausia susijęs su raida nuo balandžio pabaigos. Nuo vasario pabaigos iki balandžio pabaigos pa-jamingumas euro zonoje beveik nepakito, o JAV faktiškai padidėjo ir pasiekė aukščiausią lygį per 18 mėn.

Rinkos dalyvių netikrumas dėl ilgalaikių obligacijų pajamingumo raidos artimiausiu metu pagrindinėse rinkose, kurį rodo numa-nomas obligacijų rinkos kintamumas, nuo 2010 m. balandžio pabaigos labai padidėjo ir šiuo metu yra panašaus lygio kaip ir 2009 m. viduryje.

Nagrinėjamam laikotarpiui buvo būdinga, viena vertus, nuosekliai gerėjančios makro-ekonominės sąlygos ir, kita vertus, finansų rinkose didėjantis susirūpinimas dėl vyriau-

21 pav. I lga la ik iø vyr iausybës ob l igac i jøpa jamingumas (metinis pajamingumas, procentais; dienos duomenys)

euro zona (skalë kairëje)JAV (skalë kairëje)Japonija (skalë deðinëje)

Ðaltiniai: Bloomberg ir Reuters.Pastaba: ilgalaikiø vyriausybës obligacijø pajamingumas – tai 10 m. arba artimiausio termino obligacijø pajamingumas.

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

06 08 10 12 02 04 062009 2010

laikymo laikotarpiais vyravusios palūkanų normos – 0,352 %. Paskutinę kiekvieno iš trijų atsargų laiky-mo laikotarpių dieną vidutinė EONIA padidėjo iki 0,649 %, t. y. jos lygis buvo maždaug 30 bazinių punktų didesnis už ankstesnę dieną stebėtą lygį dėl tomis dienomis sumažinto likvidumo per koreguojamąsias operacijas.

Be to, nagrinėjamu laikotarpiu 3 mėn. EURIBOR ir 3 mėn. EONIA apsikeitimo sandorių palūkanų nor-mų skirtumas, kuris parodo kredito ir likvidumo rizikos lygį, šiek tiek sumažėjo – iki vidutiniškai 27 ba-zinių punktų (trim ankstesniais atsargų laikymo laikotarpiais vidutiniškai buvo 30 bazinių punktų).


sybių skolos kai kuriose euro zonos šalyse, kurių fiskalinės pozicijos labai pablogėjo. Kovo mėn. ir didžiąją balandžio mėn. dalį JAV 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas ir toliau didėjo, atitikdamas didėjimo tendenciją nuo 2008 m. Esant pakilioms nuotaikoms rinkose ir paskelbus teigiamus duomenis, rodančius gerėjančias sąlygas JAV darbo rinkose, JAV 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas balandžio pabaigoje pasiekė lygį, artimą 4,0 %. Eko-nominės veiklos rodikliai tiek euro zonoje, tiek JAV buvo teigiami, o pasitikėjimo rodikliai, įskaitant iki šiol santykinai nedidelį vartotojų pasitikėjimo rodiklį, buvo geresni negu tikėtasi. Balandžio mėn. sąlygos būsto rinkose taip pat pagerėjo. Tačiau euro zonoje vyriausybės obli-gacijų pajamingumas kovo mėn. ir didžiąją balandžio mėn. dalį beveik nepakito, palyginti su vasario pabaigos lygiais. Susirūpinimas dėl valstybės skolos ir neigiamas kai kurių euro zonos vyriausybių paskelbtų griežtų priemonių poveikis ekonominei veiklai iš dalies neutralizavo teigiamą paskelbtų duomenų, rodančių tebesitęsiantį ekonomikos atsigavimą, poveikį. Tačiau paskutinėmis balandžio dienomis pasitikėjimo Graikijos fiskalinės pozicijos tvarumu krizė suintensyvėjo, saugumo paieškos nulemtas elgesys, kai lėšos buvo perkeliamos į AAA reitin-gą turinčias euro zonos ir JAV vyriausybės obligacijas, mažino euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumą.

Gegužės 6 ir 7 d. įtampa kai kuriose euro zonos vyriausybių skolos rinkose persidavė į finansų rinkas bendresne prasme. Vienos nakties termino kintamumas padidėjo, likvidumas sumažėjo, o kai kurių finansų rinkos segmentų funkcionavimas buvo rimtai sutrikdytas. Staigus nuotaikų pasikeitimas nulėmė plataus masto finansinių investuotojų saugumo paieškas, o tai sumažino vyriausybės obligacijų pajamingumą. Siekdami įvertinti šią įtampą finansų rinkose, ES finan-sų ministrai gegužės 9 d. priėmė nutarimą dėl Europos finansų stabilizavimo mechanizmo, o ECB gegužės 10 d. paskelbė apie kai kurių politikos priemonių taikymą. Išsami finansų rinkos įtampos gegužės 6 ir 7 d. analizė pateikta 3 intarpe.

3 i n t a r p a s

P O K Y Č I A I F I N A N S Ų R I N K O S E G E G U Ž Ė S P R A D Ž I O J E

Didëjant susirûpinimui dël fiskalinës padëties Graikijoje, viso pasaulio, o ypaè Europos finansø rinkose, geguþës 6–7 d. vël labai išaugo átampa, apie kurià buvo galima spræsti iš ávairiø rodikliø. Nors ši átampa kilo kaip reakcija á sukrëtimus, kurie skyrësi nuo sukrëtimø, pasireiškusiø 2008 m. spalio mën. po Lehman Brothers bankroto JAV, šiø dienø ávykius galima palyginti su prieš tai stebë-tais, ypaè kalbant apie itin staiga pasikeitusias nuotaikas ir staiga prasidëjusá finansiniø investicijø portfeliø restruktûrizavimà, kai daugiau dëmesio skiriama investicijø saugumui.

Pokyèius finansø rinkose geguþës 6–7 d. lëmë kelios aplinkybës: ne tik gerëjanti makroekonominë padëtis ir finansø rinkose didëjantis nerimas dël finansinës padëties kai kuriose euro zonos šalyse, bet ir ekonominiai bei politiniai pokyèiai uþ euro zonos ribø (pvz., abejoniø keliantys JAV darbo rinkos duomenys ir visuotiniø rinkimø rezultatai Jungtinëje Karalystëje). Po netikëto geguþës 6 d. JAV Dow Jones indekso kritimo, kurio prieþastis vis dar mëginama išsiaiškinti, šaliø skolos ver-tybiniø popieriø rinkas apëmæs nerimas staiga persikëlë ir á finansø rinkas. Geguþës 7 d. finansø rinkose labai padidëjo vienos nakties palûkanø normø kintamumas ir reikšmingai sumaþëjo jø likvidumas. Keliuose finansø rinkø segmentuose buvo uþfiksuota rimtø sutrikimø.

37


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

0

300

600

900

1 200

0

300

600

900

1 200

09 03 09 03 09 03

Airija

GraikijaIspanijaItaijaPortugalija

2007 2008 2009 2010

0

200

400

600

800

1 000

0

200

400

600

800

1 000

10 30 10 30 05 07

AirijaGraikijaIspanija

ItalijaPortugalija

2008 2009 2010

A pav . 10 m. vyr iausybės ob l i gac i jų pa jamingumo sk i r tumai , pa lyg int i su Vok iet i jo s vy -r i ausybės ob l i gac i jų pa jamingumu(baziniais punktais)

B pav . Numanomas euro zonos ob l i gac i jų r inkų k intamumas

(procentais per metus)

Šaliø skolos vertybiniø popieriø rinkos

Geguþës 6 d. gerokai padidëjo euro zonos šaliø vyriausybës obligacijø, palyginti su Vokietijos vyriausybës obligacijomis, pajamingumo skirtumai, ypaè tai pastebima Graikijoje (þr. A pav.). Rašantieji apie rinkas pradëjo vis daþniau minëti tai, kad šis reiškinys gali išplisti ir á kitas šalis, visø pirma Portugalijà ir Airijà, šiek tiek maþiau á Ispanijà ir Italijà. Geguþës 7 d. 10 m. vyriausybës obligacijø pajamingumo skirtumai pasiekë rekordines aukštumas; be to, dël investiciniø portfeliø restruktûrizavimo daugiau dëmesio teikiant investicijø kokybei, kaip tai paskutiná kartà atsitiko 2009 m. pradþioje (þr. B pav.), labai padidëjo obligacijø rinkø kintamumas, todël staiga pablogëjo likvidumo bûklë keliø euro zonos šaliø vyriausybës obligacijø rinkose, o Graikijos likvidumas sumaþëjo beveik iki nulio.

Šaltinis: Datastream.Pastaba: paskutiniai duomenys 2010 m. geguþës 25 d.

Šaltinis: ECB.Pastaba: dienos duomenø 3 d. slenkamieji vidurkiai. Paskutiniai duomenys 2010 m. geguþës 25 d.

0

2

4

6

8

10

12

0

2

4

6

8

10

12

09 03 09 03 09 032007 2008 2009 2010

0

2

4

6

8

12

0

2

4

6

8

12

10 10

10 30 10 30 05 072008 2009 2010


0

10 000

20 000

30 000

40 000

01 02 03 04 052010

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

7 May

C pav . EONIA sandor ių k iek i s i r pa lūkanų normos

(mln eurø; procentais per metus)

D pav. 5 m. CDS sk i r tumai paga l European sen ior f inanc ia l

(baziniais punktais)

Pinigø rinkos

Neigiamà poveiká pokyèiams pinigø rinkose geguþës 6–7 d. darë vyriausybës skolos vertybiniø popieriø rinkose stebima sumaištis, kurià paskatino staiga išaugusi su sandorio šaliø rizika susijusi neþinia. Be to, sumaþëjo tarpbankiniø pinigø rinkø likvidumas. Pablogëjo ne tik ákaitu neuþtik-rinto ilgesnio laikotarpio skolinimosi, bet ir vienos nakties paskolø likvidumas. Tai netiesiogiai rodë sumaþëjusi sandoriø, pagal kuriuos apskaièiuojamas EONIA indeksas, suma, kuri geguþës pradþioje vidutiniškai sudarë 20 mlrd. eurø per dienà (þr. C pav.). Ákaitu neuþtikrintø paskolø maþëja nuo Lehman Brothers þlugimo, taèiau prekybos apimtis trumpiausiø terminø (1 sav. ar iki 1 sav.) segmente iki geguþës 5 d. nesikeitë. Todël didþiausià susirûpinimà këlë geguþës 6–7 d. su-trikusi vienos nakties paskolø rinkos veikla. Pablogëjo ir euro zonos bankø galimybës pasiskolinti JAV doleriø. Skolinimosi JAV doleriais kaina, nustatoma pagal valiutø apsikeitimo sandoriø kai-nas, šoktelëjo gerokai aukšèiau negu tokios pat trukmës LIBOR JAV doleriais. Geguþës pradþioje staiga padidëjo iTraxx senior financials indeksas, viršydamas 2008 m. spalio mën. uþfiksuotà lygá (þr. D pav.). Indeksas iTraxx senior financials yra standartizuota išvestinë kredito priemonë, naudojama apsisaugoti nuo kredito rizikos. In-deksas sudaromas iš 25 Europos finansø sekto-riaus ámoniø, turinèiø investiciná reitingà. Todël staigus padidëjimas geguþës 7 d. rodo išaugusá nerimà dël tikimybës, kad kai kurios Europos finansø institucijos nesugebës vykdyti savo ási-pareigojimø. Iš tikrøjø galimybë (jai ávertinti naudojamas E pav. pateiktas sisteminës rizikos rodiklis), kad dvi ar daugiau euro zonos itin dideliø bankø grupiø vienu metu nesugebës vykdyti savo ásipareigojimø, geguþës 7 d. labai

Šaltinis: JP Morgan Chase Europe.Pastaba: paveiksle – iTraxx Europe senior financials 5 m. CDS vidutiniø siûlomos ir pradinës kainø skirtumø indeksas. Duo-menys pateikti JP Morgan. Jie nëra oficialûs iTraxx duomenys.

Šaltinis: ECB.Pastaba: paskutiniai duomenys 2010 m. geguþës 26 d.

0

50

100

150

200

250

Lehman Brothers įsipareigojimųneįvykdymas

2010 05 07

0

50

100

150

200

250

2007 2008 2009 2010

iTraxx Europe senior financials

02

4

6

8

10

12

14

16

02

4

6

8

10

12

14

16

2010

2010 05 07Lehman Brothers įsipareigojimųneįvykdymas

2007 2008 2009

E pav. S i s teminė s r i z ikos rod ik l i s

(procentais; 2007 m. sausio mën.–2010 m. geguþës mën.; ásipareigojimø neávykdymo tikimybë)

Šaltiniai: Bloomberg ir ECB apskaièiavimai.

sandoriø kiekis (skalë kairëje)palûkanø normos dienos pabaigoje (skalë dešinëje)

39


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

0

20

40

60

80

0

20

40

60

80

09 03 09 03 03 092007 2008 2009 2010

0

20

40

60

80

0

20

40

60

80

10 302008

10 302009

05 072010

G pav . Euro zonos numanomas akc i jų r inkų k intamumas

(procentais per metus)

padidëjo gerokai viršydama reikšmæ, kuri buvo uþfiksuota po Lehman Brothers þlugimo1. Šiomis sàlygomis netikëtai padidëjo visi rizikai ávertinti naudojami rodikliai, pavyzdþiui, su EURIBOR susijusiø išvestiniø finansiniø priemoniø san-doriø skirtumai, palyginti su EONIA apsikeiti-mo sandoriais, ar palûkanø normø numanomas kintamumas (þr. F pav.). Labai sumaþëjo euro zonos bankø galimybës pasiskolinti lëšø finansø rinkose.

Akcijø rinkos

Vyriausybës obligacijø rinkose didëjanti átam-pa geguþës 6–7 d. lëmë akcijø išpardavimà euro zonos nuosavybës vertybiniø popieriø rinko-se. Reikšmingai sumaþëjo finansø sektoriaus akcijø kaina, taèiau dël investiciniø portfeliø restruktûrizavimo daugiausia dëmesio skiriant kokybei krito ir nefinansiniø korporacijø rinkos vertë. Be to, staiga padidëjo kintamumas euro zonos akcijø rinkose (þr. G pav.). Kintamumà dar labiau skatino, kaip manoma, suirutë, kilusi dël techninës klaidos, geguþës 6 d. lëmusiø staigø indekso Dow Jones kritimà maþdaug 9 %2. Rinkos dalyvius informavus apie technines korekcijas, Dow Jones indeksas vël šiek tiek pakilo. Taèiau finansø rinkoms toliau buvo bûdingas kintamumas ir labai sumaþëjæs investuotojø noras rizikuoti.

Šaltinis: Bloomberg.Pastabos: paskutiniai duomenys 2010 m. geguþës 25 d. Dienos duomenø 3 d. slenkamasis vidurkis.

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

0,00

0,25

0,50

0,75

1,00

1,25

09 03 09 03 09 032007 2008 2009 2010

F pav. EURIBOR–OIS sk i r tumai

(procentais)

3 mën. per 3 mën.3 mën. per 6 mën.3 mën. per 9 mën.

Šaltiniai: Reuters ir ECB apskaièiavimai.Pastaba: paskutiniai duomenys 2010 m. geguþës 26 d.

1 Šis rodiklis apskaičiuojamas vadovaujantis informacija, kurią suteikia euro zonos itin didelių ir bankų grupių 5 m. CDS (kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių) skirtumai. Daugiau informacijos apie šį rodiklį žr. 2007 m. gruodžio mėn. ECB Finansinio stabilumo apžvalgos intarpe „A market-based indicator of the probability of adverse systemic events involving large and complex banking groups“.

2 Nors tokio kritimo pagrindinių priežasčių išsamus paaiškinimas dar nepateiktas, JAV vertybinių popierių ir biržos komisija ir JAV biržos prekių ateities sandorių komisija savo išankstinėse išvadose teigia neturinti įrodymų, kad jį galėjo sukelti spausdinimo klaida, įsibrovimas į duomenų bazę ar teroristinis išpuolis.


0200400600800

1 0001 2001 4001 6001 800

02004006008001 0001 2001 4001 6001 800

3 4 5 6 7 10 11 12 13 142010 05

0200400600800

1 0001 2001 4001 6001 800

02004006008001 0001 2001 4001 6001 800

8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 2008 09

H pav . Ats i ska i tymų ska i č ius CLS s i s temoje per d ieną (vienetais per dienà; tûkst.)

Atsiskaitymas uþsienio valiutø rinkoje

Geguþës 6–7 d. finansø rinkoje ávykæ neáprasti pokyèiai paveikë ir didþiausià pasaulyje atsi-skaitymo ávairiomis uþsienio valiutomis sistemà CLS (angl. CLS – Continuos Linked Settlement). CLS ákurta 2002 m., kad bûtø galima panaikinti atsiskaitymø rizikà skirtingø uþsienio valiutø sandoriuose. Dël suirutës rinkoje CLS pastebimai padidëjo nurodymø vykdyti sandorius uþ-sienio valiuta skaièius. Geguþës 7 d. CLS ávykdë 1,5 mln. sandoriø ir iki pat geguþës 12 d. jø skaièius kiekvienà dienà buvo didesnis kaip 1 mln. (þr. H pav.). Kelias dienas CLS vykdomø atsiskaitymø skaièius, palyginti su áprastiniu, buvo dvigubai didesnis, ir tokia padëtis šiek tiek priminë 2008 m. rugsëjo 17 d., kai sandoriø skaièius šovë aukštyn ir buvo didesnis kaip 1,5 mln. (þr. H pav.). CLS áveikë šá iššûká, taèiau neáprastai didelis nurodymø skaièius paveikë tiek san-dorio detaliø pateikimo CLS sistemoje procesà, tiek pranešimø apie sandoriø ávykdymo rezul-tatus pateikimà jø dalyviams.

Nors CLS sistemoje sandoriø padidëjimas yra áprastas dalykas, ypaè kai sandoriø skaièius valiuta kurià nors darbo dienà prieš švenèiø dienas tà valiutà naudojanèiose teritorijose ryškiai padi-dëja, geguþës pradþioje rinkoje vyraujant nepalankioms sàlygoms, pateiktø nurodymø vykdyti sandorius skaièius buvo beveik du kartus didesnis negu paprastai. Dël to CLS sistemoje, jos nariø sàsajose su CLS (CLS sistemos tiesioginiø dalyviø) ar nedidelio skaièiaus CLS nariø, to-mis dienomis pasiþymëjusiø itin dideliu aktyvumu, vidaus sistemose buvo uþfiksuota neávykdytø sandoriø. Kadangi nesugretintø sandoriø skaièius pakankamai ilgà laikà gerokai viršijo áprastiná jø skaièiø, neávykdytø sandoriø apdorojimas visoje CLS sistemoje skatino neþinià. Buvo pradëta manyti, kad taip ávyko ne dël paprasèiausiai padidëjusio pateikiamø sandoriø skaièiaus, o dël daug rimtesnës sisteminës problemos3.

EURUSDbendras skaièius

EURUSDbendras skaièius

Šaltiniai: CLS/ECB.Pastaba: á bendrà skaièiø átraukti atsiskaitymai visomis CLS sistemoje atsiskaitymams tinkamomis valiutomis.

3 Norėdama išsklaidyti šį nerimą, CLS pradėjo teikti savo nariams daugiau ataskaitų apie sistemos darbą. Be to, norėdama įveikti šį laikiną atsilikimą, CLS ėmėsi nemažai veiksmų ir išleido CLS nariams skirtas rekomendacijas (susijusias daugiausia su jų operacijų skyrių ir techninių pajėgumų apribojimais, kad nustatytų tvarką, pagal kurią itin skubūs nurodymai pateikiami anksčiau už kitus nurodymus). Siekdamos užtikrinti CLS sistemos sklandų ir veiksmingą darbą, taip pat atsiskaitymams naudojamų valiutų stabilumą, priežiūros institucijos toliau stebės CLS atsiskaitymų eigą ir sistemos darbą vykdant atsiskaitymus pagal pateiktus užsienio valiutų sandorius.

41


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

Didžiąją nagrinėjamo laikotarpio dalį euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų, palyginti su Vokietijos vyriausybės obligacijomis, pajamingumo skirtumai gerokai padidėjo, ypač Graiki-joje, Portugalijoje ir Airijoje. Paramos paketas Graikijai, dėl kurio susitarta balandžio 10–11 d. (savaitgalį), nulėmė tik laikiną Graikijos vyriausybės kredito rizikos obligacijų rinka pagrįstų priemonių sumažėjimą. Balandžio pabaigoje Standard & Poor’s sumažintas Graikijos reitingas iki spekuliacinio reitingo (su neigiama perspektyva) prisidėjo prie investuotojų atsikratymo Graikijos obligacijomis ir 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumų padidėjimo. Po gegužės 6–7 d. raidos, Graikijos 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumams esant rekordiškai dideliems, vis daugiau dėmesio skirta galimam šios krizės persidavimui kitiems euro zonos vyriausybės obligacijų emitentams, ypač Portugalijai ir Airijai, ir mažesniu mastu Ispanijai ir Italijai. ECB paskelbus apie naujas politikos priemones, o ypač inicijavus Vertybi-nių popierių rinkų programą, euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų, palyginti su Vokietijos vyriausybės obligacijomis, pajamingumo skirtumai sumažėjo.

Nuo 2010 m. vasario pabaigos iki birželio 6 d. euro zonos 5 ir 10 m. su infliacija susietų vyriau-sybės obligacijų pajamingumas sumažėjo apie 40 bazinių punktų ir birželio 9 d. sudarė atitinka-mai 0,3 ir 1,1 % (žr. 22 pav.). Vidutinio laikotarpio ir ilgalaikė euro zonos numatomą infliaciją kompensuojančios normos per tą patį laikotarpį beveik nepakito (žr. 23 pav.). Tačiau numatomą infliaciją kompensuojančios normos per tris paskutinius mėnesius, o ypač po raidos gegužės pra-džioje, buvo nepastovios. Kitas veiksnys, paaiškinantis numatomą infliaciją kompensuojančių normų kintamumą birželio pradžioje, buvo Fitch sumažintas Ispanijos vyriausybės skolos reitin-gas. Fitch sumažintas Ispanijos vyriausybės skolos AAA reitingas iki AA+ reitingo gegužės 28 d. nulėmė tai, kad ECB neįtraukė Ispanijos obligacijų apskaičiuodamas euro zonos AAA reitingą turinčių obligacijų pajamingumo kreivę. Dėl to trumpo ir vidutinio laikotarpių nominaliojo pa-jamingumo kreivė leidosi žemyn, atitinkamai sumažėjo trumpalaikės numatomą infliaciją kom-

Santrauka

Apibendrinant pasakytina, kad geguþës 6–7 d. kai kuriø euro zonos šaliø vyriausybës skolos vertybi-niø popieriø rinkose kilusi átampa išplito á kitus finansø rinkø segmentus. Finansø rinkø kintamumas padidëjo, o likvidumo sàlygos pablogëjo ne tik vyriausybës obligacijø rinkose, bet ir pinigø rinkose, kur kintamumas ir likvidumas pasiekë pavojingà ribà. Sandoriø skaièius tarpbankinëje rinkoje spar-èiai maþëjo, o bankø abejonës dël sandorio šaliø kreditingumo sparèiai didëjo. Todël kilo pavojus, kad gali sutrikti áprastinë rinkø veikla ir centrinio banko politikos perdavimo kredito ástaigai mecha-nizmo pirmoji grandis, be to, gali reikšmingai sumaþëti bankø, pagrindinio finansavimo šaltinio euro zonoje, galimybës teikti kredità realiajam ekonomikos sektoriui. Sutrikusi euro zonos keliø vyriau-sybiø obligacijø rinkø veikla gali neigiamai paveikti privaèiojo sektoriaus finansavimo kainà, nes, nustatant paskolø palûkanø normas, paprastai vadovaujamasi vyriausybiø finansavimo sàlygomis.

Atsiþvelgdamas á sàlygas, bûtinas veiksmingam pinigø politikos, kurios tikslas vidutiniu laikotar-piu yra kainø stabilumas, ágyvendinimui uþtikrinti, ir visø pirma á pinigø politikos perdavimo me-chanizmo palaikymà, Europos centrinis bankas geguþës 10 d. paskelbë, kad pradeda taikyti kelias priemones. Jos apima intervencijas á euro zonos valstybës ir privaèiø skolos vertybiniø popieriø rinkas (pagal Vertybiniø popieriø rinkos programà), apsikeitimo sandoriø linijø su Federaline rezervø sistema atgaivinimà ir papildomas likvidumo operacijas4. Paskelbus apie šias politines priemones, átampa finansø rinkose gerokai sumaþëjo.

4 Išsamiau šios priemonës aprašytos šio ECB mënesinio biuletenio intarpe ¥Likvidumo sàlygos ir pinigø politikos operacijos 2010 m. vasario 10 d.–2010 m. geguþës 11 d.´


pensuojančios normos. Su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų normos nagri-nėjamu laikotarpiu truputį sumažėjo. Bendrai finansų rinkos duomenys ir toliau rodo, kad infliacijos lūkesčiai yra gerai įtvirtinti.

Nuo 2010 m. vasario pabaigos iki birželio 9 d. visų terminų euro zonos vyriausybės obligacijų numanomų būsimų vienos nak-ties palūkanų normų kreivė pasislinko žemyn (žr. 24 pav.). Šis pasislinkimas balandžio pa-baigoje ir gegužės pradžioje pirmiausia susi-jęs su raida, kuri paskatino investuotojus su-mažinti lūkesčius dėl būsimos trumpalaikių palūkanų normų raidos euro zonoje.

Po įvykių finansų rinkoje gegužės 6–7 d. kor-poracijų obligacijų pajamingumo, palyginti su vyriausybės obligacijų pajamingumu, skirtu-mams reikšmingą įtaką padarė atsinaujinęs in-vestuotojų rizikos vengimas ir saugumo paieš-kos nulemtas elgesys, todėl jis padidėjo tiek finansinių, tiek nefinansinių korporacijų obli-gacijų atveju. BBB reitingą turinčių finansų sektoriaus korporacijų obligacijų pajamingu-mo skirtumas padidėjo net 100 bazinių punk-

24 pav. Numanomos bûs imos v ienos nakt ies pa lûkanø normos euro zonoje (metinës palûkanos, procentais; dienos duomenys)

Ðaltiniai: ECB, EuroMTS (duomenys) ir Fitch Ratings (reitingai).Pastabos: numanoma bûsimo pajamingumo kreivë, išvesta iš rinkos palûkanø normø terminø struktûros, atvaizduoja rinkos lûkesèius dël bûsimø trumpalaikiø palûkanø normø dydþiø. Šiø numanomo bûsimo pajamingumo kreiviø apskaièiavimo meto-das aprašytas ECB tinklalapio dalyje ¥Euro area yield curve´. Ávertyje naudojami duomenys yra euro zonos AAA reitingà turinèiø vyriausybës obligacijø pajamingumas.

Šaltiniai: Reu ters ir ECB ap skai èia vi mai.

23 pav. Euro zonos nul inës atkarpos obl igaci jø numatomà in f l i a c i jà kompensuojanèios normos

(metinës palûkanos, procentais; 5 d. slenkamasis vidurkis pagal dienos duomenis; dël sezoniškumo pakoreguota)

5 m. iðankstiniø sandoriø numatomà infliacijà kompen suo-janti norma po 5 m. 5 m. neatidëliotinø sandoriø numatomà infliacijà kompensuojanti norma10 m. neatidëliotinø sandoriø numatomà infliacijà kompensuojanti norma

22 pav. Euro zonos nu l inės atkarpos su in f l i a c i j a sus ie tų ob l i gac i jų pa jamingumas(metinis pajamingumas, procentais; 5 d. slenkamasis vidurkis pagal dienos duomenis; dël sezoniškumo pakoreguota)

Šaltiniai: Reuters ir ECB apskaièiavimai.

5 m. išankstiniø sandoriø su infliacija susietø obligacijø pajamingumas po 5 m. 5 m. neatidëliotinø sandoriø su infliacija susietø obligacijø pajamingumas10 m. neatidëliotinø sandoriø su infliacija susietø obligacijø pajamingumas

0,8

1,2

1,6

2,0

2,4

2,8

3,2

0,8

1,2

1,6

2,0

2,4

2,8

3,2

06 08 10 12 02 04 062009 2010

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

20192009 2011 2013 2015 2017

2010 06 092010 02 26

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

2009 2010 06 08 10 12 02 04 06

43


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

tų nuo gegužės 6–7 d. iki birželio pradžios, neutralizuodamas didžiąją dalį mažėjimo šiais metais, bet buvo gerokai mažesnis už 2009 m. pradžioje buvusius aukščiausius lygius.

2.5. AKCIJŲ RINKOS

Akcijų kainos euro zonoje nuo vasario pabaigos iki birželio pradžios sumažėjo. Teigiama raida kovo mėn. ir didžiąją balandžio dalį, kai akcijų kainų indeksai fiksavo aukščiausius metinius ly-gius, visiškai pasikeitė suintensyvėjus Graikijos fiskalinei krizei, kuri gegužės pradžioje paska-tino plataus masto saugumo paieškos nulemtą elgesį. Šiomis sąlygomis akcijų rinkos netikru-mas, kurį rodo numanomas kintamumas, gegu-žės mėn. ir birželio pradžioje ryškiai padidėjo.

Akcijų kainos euro zonoje ir JAV nuo 2010 m. vasario pabaigos iki birželio 9 d. bendrai suma-žėjo atitinkamai 4,3 ir 4,4 % (žr. 25 pav.). Ko-vo mėn. ir didžiąją balandžio dalį, paskelbus teigiamus ekonominius duomenis, padidėjusį polinkį rizikuoti rodė labai pakilusios akcijų kainos, kurios ne tik neutralizavo vasario mėn. buvusį mažėjimą, bet ir nulėmė indeksų padidė-jimą iki aukščiausių metinių lygių. Tačiau Grai-kijos finansų krizės suintensyvėjimas balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje paskatino sau-gumo paieškos nulemtą elgesį, kuris visiškai neutralizavo minėtą akcijų kainų padidėjimą. Japonijoje akcijų kainos, kurias rodo Nikkei 225 indeksas, per tą patį laikotarpį sumažėjo 6,8 %.

Nagrinėjamu laikotarpiu akcijų rinkos netik-rumas, kurį rodo numanomas kintamumas, pa didėjo, pasiekdamas lygius, kurie paskutinį kartą fiksuoti 2009 m. pradžioje. Bendrai rai-dai buvo būdingi du gana skirtingi laikotarpiai. Kovo mėn. ir didžiąją balandžio dalį numano-mas kintamumas beveik nepakito. Tačiau kin-tamumas euro zonos ir JAV obligacijų rinkose staigiai padidėjo suintensyvėjus Graikijos fis-kalinei krizei balandžio pabaigoje, o ypač po gegužės 6–7 d. įvykių. Kintamumą akcijų rin-kose tuo metu dar labiau pagilino techniniai veiksniai, dėl kurių JAV Dow Jones indeksas

25 pav. Akcijų kainų indeksai

(indeksas: 2009 m. birþelio 1 d. = 100; dienos duomenys)

Ðaltiniai: Reu ters ir Thom son Fi nan cial Da tast re am.Pastaba: euro zonai taikomas Dow Jones EURO STOXX ben-dras indeksas, JAV – Standard & Poor’s 500 indeksas, Japoni-jai – Nikkei 225 indeksas.

euro zonaJAVJaponija

26 pav. Numanomas akcijų rinkos kintamumas

(metiniai kainø pokyèiai, procentais; 5 d. slenkamasis vidurkis pagal dienos duomenis)

Šaltinis: Bloomberg.Pastaba: numanomas akcijø kainos kintamumas yra tikë tinas procentinio akcijø kainos pokyèio standartinis nuo krypis per ne ilgesná kaip 3 mën. laikotarpá, iðreikðtas akcijø indeksø pa-sirinkimo sandoriø kainomis. Euro zonai taikomas Dow Jones EURO STOXX 50 akcijø kainø kinta mumo indeksas, JAV – Standard & Poor’s 500 indeksas, Japonijai – Nikkei 225.

euro zonaJAVJaponija

90

95

100

105

110

115

120

125

130

135

90

95

100

105

110

115

120

125

130

135

08 10 12 02 04 06 062009 2010

10

15

20

25

30

35

40

10

15

20

25

30

35

40

2009 06 08 10 12 02 04 06

2010


gegužės 6 d. popietę staigiai krito apie 9 %. Dalis šio Dow Jones indekso kritimo buvo neutrali-zuota dalyviams paskelbus apie technines pateisinamąsias aplinkybes.

Nagrinėjamam laikotarpiui iš pradžių buvo būdingas padidėjęs polinkis rizikuoti, paskelbus teigia-mus ekonominius duomenis, dėl kurių tiek euro zonoje, tiek JAV labai pakilo akcijų kainos. Šis pa-didėjimas neutralizavo akcijų kainų kritimą va-sario mėn. ir nulėmė akcijų indeksų pakilimą iki aukščiausių metinių lygių. Paskelbti euro zonos užimtumo ir pramonės produkcijos duomenys pateikė teigiamų netikėtumų, o kai kurie paskelb-ti duomenys rodė ir palankias pasaulio ekonomi-kos perspektyvas. Ankstesnis susirūpinimas dėl namų ūkių paklausos atsigavimo masto tiek euro zonoje, tiek JAV sumažėjo balandžio mėn., kai iki tol santykinai nedidelis vartotojų pasitikėji-mo rodiklis buvo geresnis negu tikėtasi. Balan-džio mėn. sąlygos būsto rinkose taip pat pagerė-jo, kaip rodė JAV namų pardavimo duomenys ir euro zonos hipotekos paskolų duomenys.

Paskutinę balandžio savaitę suintensyvėjusi Graikijos fiskalinė krizė, Portugalijos, Ispa-nijos ir Graikijos vyriausybių skolos reitingų sumažinimas nustelbė ankstesnius paskelbtus teigiamus ekonominius duomenis ir paskatino euro zonos akcijų išpardavimą rinkose. Suin-tensyvėjusi įtampa kai kuriose euro zonos vy-riausybės skolos rinkose gegužės 6–7 d. paska-tino plataus masto saugumo paieškos nulemtą

3 len te l ė . Ka i nų po ky č ia i Dow Jo nes EU RO STOXX eko no mi kos sek to r ių in dek suose

(kainø pokyèiai, palyginti su laikotarpio pabaigos kainomis, procentais)

Sektoriaus dalis bendroje rinkos kapitalizacijoje 100,0 9,1 7,0 14,6 7,3 22,9 4,3 13,8 4,7 7,2 9,1(laikotarpio pabaigos duomenys)

Kainø pokyèiai (laikotarpio pabaigos duomenys) 2009 m. I ketv. –14,0 –13,6 –8,3 –11,5 –5,9 –20,1 –7,4 –14,0 –9,5 –8,8 –21,02009 m. II ketv. 16,4 19,8 3,3 17,7 9,7 34,2 3,9 18,0 15,8 0,0 9,02009 m. III ketv. 20,7 21,8 14,9 15,8 7,3 32,4 14,2 26,4 13,6 14,7 14,9 2009 m. IV ketv. 2,1 15,3 3,3 9,0 6,8 –5,5 7,7 3,8 –3,9 2,0 0,3 2010 m. I ketv. 0,8 1,6 6,8 3,5 –1,7 –2,6 4,0 4,1 16,0 –4,5 –3,3 2010 m. balandþio mën. –2,8 –2,0 0,8 2,5 –3,1 –6,7 –4,8 1,2 –7,0 –4,0 –3,32010 m. geguþës mën. –7,2 –7,0 –6,7 –1,7 –8,8 –11,0 –3,2 –6,5 –6,4 –6,8 –8,22010 m. vasario 28 d.–2010 m. birþelio 9 d. –4,3 0,2 2,1 10,2 –6,4 –14,5 –4,3 3,8 –3,1 –9,8 –9,7

Šaltiniai: Thom son Fi nan cial Da tast re am ir ECB ap skai èia vi mai.

Pagrin -dinës

medþia-gos

Varto-jimo

paslau-gos

Varto jimo prekës

Nafta ir dujos

Finansai Sveika tos apsauga

Pramonë Techno-logijos

Teleko mu-nika cijos

Komu-nalinës

paslau gos

EURO STOXX

27 pav. Numatomas korporac i jø pe lno akc i ja i au g i mas JAV i r eu ro zo no je

(me ti nis au gi mas, pro cen tais; më ne sio duo me nys)

Šal ti niai: Thom son Fi nan cial Da tast re am ir ECB ap skai èia vi mai.Pastabos: numatomas korporacijø pelno augimas pagal Dow Jones EURO STOXX indeksà euro zonai ir Standard & Poor’s 500 indeksà JAV.1 Trumpalaikis augimas rodo analitikø pelno lûkesèius per ar-timiausius 12 mën. (metinis augimo tempas).2 Ilgalaikis augimas rodo analitikø pelno lûkesèius per arti -miausius 3–5 m. (metinis augimo tempas).

trumpalaikis augimas euro zonoje1

ilgalaikis augimas euro zonoje2

trumpalaikis augimas JAV1

ilgalaikis augimas JAV2

-6

0

6

12

18

24

30

36

-6

0

6

12

18

24

30

36

2005 2006 2007 2008 2009

45


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

elgesį, kuris persidavė ir į ne euro zonos finansų rinkas. Birželio pradžioje akcijų kainų indeksai euro zonoje ir JAV buvo beveik mažiausi 2010 m. Keičiantis akcijų kainų tendencijai, dėl susirū-pinimo dėl galimo euro zonos vyriausybių skolos vertybinių popierių nurašymo bankų portfeliuo-se euro zonos finansinių korporacijų akcijų kainos pirmosios pradėjo mažėti. Tačiau įtampai suin-tensyvėjus, akcijų kainų kritimas persidavė euro zonos nefinansinių korporacijų akcijų kainoms ir už euro zonos akcijų rinkų ribų į JAV.

Pastarojo meto paskelbtų teigiamų ekonominių duomenų, rodančių tebesitęsiantį atsigavimą, ir akcijų kainų raidos atsiskyrimą rodo pelno lūkesčių kitiems 12 mėn. teigiama perspektyva (jos bendrai neparodo akcijų kainų pokyčiai). Mažesniu mastu tai taip pat galioja ir po truputį didėjančiam faktiniam pelnui. Bendrovių, įtrauktų į Dow Jones EURO STOXX indeksą meti-nio realizuotų pajamų mažėjimo tempas toliau lėtėjo (žr. 27 pav.), o realizuotų pajamų akcijai augimas padidėjo nuo –21 % (vasario mėn.) iki –15 % (gegužės mėn.). Pelno akcijai per kitus 12 mėn. lūkesčiai beveik nepakito ir gegužės mėn. buvo nemažo 24 % lygio, o ilgesnės tru-kmės pelno lūkesčiai toliau po truputį gerėjo.

2.6. NEFINANSINIŲ KORPORACIJŲ FINANSAVIMAS IR FINANSINĖ POZICIJA

Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. realioji euro zonos nefinansinių korporacijų finansavimo kaina šiek tiek padidėjo nutraukdama daugiau kaip metus vyravusią mažėjimo tenden-ciją. Finansavimo kainų kilimą lėmė pakilusi kotiruojamųjų akcijų išleidimo kaina, nors finansavi-mo rinkoje skolintomis lėšomis išteklių kaina ir bankų paskolų palūkanų normos toliau mažėjo. Per šį laikotarpį vis dar didėjo nefinansinių korporacijų išleidžiamų skolos vertybinių popierių apimtis, nors finansavimo iš bankų skolintomis lėšomis apimtis tebemažėjo.

FINANSAVIMO SĄLYGOSRealiosios euro zonos nefinansinių korporacijų išorės finansavimo sąnaudos, apskaičiuojamos įvertinant skirtingų finansavimo šaltinių sąnau-das pagal likučius, koreguotus dėl vertinimo poveikio, 2010 m. balandžio mėn. padidėjo iki 3,4 %. Palyginti su 2009 m. paskutiniu ketvir-čiu, tai sudaro 21 bazinį punktą (žr. 28 pav.).

Bankų paskolų palūkanų normų pokyčiai na-grinėjamu laikotarpiu rodo, kad mažmeninės bankininkystės klientai dar nepajuto povei-kio, kurį daro šiek tiek anksčiau sumažin-tos pagrindinės ECB palūkanų normos. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. balan-džio mėn. PFI realiosios trumpalaikės palū-kanų normos nukrito 31 baziniu punktu, o PFI realiosios ilgalaikės palūkanų normos pakilo 4 baziniais punktais. O štai realioji skolini-mosi rinkoje kaina beveik visą nagrinėjamą laikotarpį dėl tebemažėjusių bendrovių obli-gacijų pajamingumo skirtumų sumažėjo apie

28 pav . Euro zonos ne f inans in iųkorporac i jų rea l io j i f inansav imo i šorės l ė šomis ka ina(metinis augimas procentais; mënesio duomenys)

Šaltiniai: ECB, Thomson Financial Datastream, Merrill Lynch ir Consensus Economics Forecasts.Pastabos: nefinansiniø korporacijø realioji finansavimo išorës lëšomis kaina apskaièiuojama kaip bankø paskolø kainos, skolos vertybiniø popieriø kainos ir turto kainos svertinis vidurkis, pa-grástas jø atitinkamais likuèiais ir sumaþintas infliacijos lûkesèiø suma (þr. 2005 m. kovo mën. ECB mënesinio biuletenio 4 intar-pà). 2003 m. pradþioje pradëjus taikyti suderintus PFI palûkanø normø statistinius duomenis, eilutëje atsirado statistinis trûkis.

bendroji finansavimo kainarealiosios trumpalaikiø PFI paskolø palûkanø normosrealiosios ilgalaikiø PFI paskolø palûkanø normosrealioji finansavimo rinkoje skolintomis lëšomis kainarealioji kotiruojamøjø akcijø kaina

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

1999 2001 2003 2005 2007 2009


30 bazinių punktų. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. realioji nuosavy-bės kaina padidėjo daugiau kaip 90 bazinių punktų, o vyriausybių skolos vertybinių popierių rinkose įsivyravus įtampai, dėl kurios finansų rinkose padidėjo kintamumas, gegužės mėn. pakilo dar 100 bazinių punktų. Vertinant ilgesnį laikotarpį, pasakytina, kad 2010 m. pirmąjį ketvirtį euro zonoje realioji bendroji nefinansinių korporacijų finansavimo kaina, išskyrus realiąją nuosavybės kainą, pasiekė žemiausią lygį nuo 1999 m. visų komponentų grupėse.

Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. balan-džio mėn. daug PFI naujų paskolų nefinansi-nėms korporacijoms palūkanų normų dar šiek tiek sumažėjo (žr. 4 lentelę). Atrodo, kad nuo 2008 m. lapkričio mėn. stebima PFI paskolų palūkanų normų mažėjimo tendencija 2010 m. pirmąjį ketvirtį tapo nuosaikesnė. Taip pat gali būti, kad 2010 m. balandžio mėn. įvykę poky-čiai susiję su didėjusiomis tomis pinigų rinkų palūkanų normomis ir obligacijų pajamingu-mu, kurių pokyčiai paprastai atitinkamai daro poveikį trumpalaikio skolinimosi iš bankų kai-noms ir ilgalaikių paskolų palūkanų normoms.

Toks staigus realiosios rinkoje skolintų lėšų kainos sumažėjimas buvo susijęs su mažė-jančiais bendrovių obligacijų pajamingu-mo skirtumais. 2010 m. pirmąjį ketvirtį ir 2010 m. balandžio mėn. šie skirtumai mažėjo visų reitingų obligacijų ir aukštesnės koky-bės obligacijų grupėse, kol nukrito iki lygio, užfiksuoto 2008 m. rugpjūčio mėn. (prieš pat daugelio bendrovių obligacijų pajamingumo didėjimą vis gilėjant krizei) (žr. 29 pav.).

4 lente lë . PF I nau jø pasko lø ne f inans inëms korporac i joms pa lûkanø normos

(pro cen tais per metus; ba zi niais punk tais)

2009 2009 2009 2009 2010 2010 2009 2010 2010 I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. 03 04 01 01 03

PFI paskolø palûkanø normosNefinansiniø korporacijø lëðø banko sàskaitoje pereikvojimas 5,08 4,55 4,25 4,06 3,98 3,97 –168 –8 –1Paskolos nefinansinëms korporacijoms iki 1 mln. eurø palûkanø norma kintama arba nustatytas pradinis fiksavimo laikotarpis iki 1 m. 4,03 3,64 3,36 3,28 3,24 3,18 –155 –7 –6 pradinis palûkanø normø fiksavimo laikotarpis nuo 5 m. 4,74 4,49 4,16 3,96 4,00 3,90 –134 –9 –10Paskolos nefinansinëms korporacijoms daugiau kaip 1 mln. eurø palûkanø norma kintama arba nustatytas pradinis fiksavimo laikotarpis iki 1 m. 2,85 2,57 2,06 2,19 1,99 2,00 –152 –1 1 pradinis palûkanø normø fiksavimo laikotarpis nuo 5 m. 3,87 3,71 3,64 3,58 3,44 3,45 –113 –20 1

Straipsniai palyginimui3 mën. pinigø rinkos palûkanø normos 1,63 1,22 0,77 0,71 0,64 0,64 –182 –4 02 m. vyriausybës obligacijø pajamingumas 1,75 1,68 1,28 1,39 1,40 1,75 –39 24 357 m. vyriausybës obligacijø pajamingumas 3,38 3,53 3,10 3,10 3,15 3,26 –18 3 11

Šaltinis: ECB.1 Skaièiai gali nesutapti dël apvalinimo.

Pokytis baziniais punktais iki 2010 041

29 pav. Ne f inans in iø kor po ra c i jø ob l i ga c i jø pa lû ka nø nor mø sk ir tu mai

(ba zi niais punk tais; më ne sio vi dur kiai)

Šaltiniai: Thomson Financial Datastream ir ECB apskaièiavimai.Pastaba: nefinansiniø korporacijø obligacijø palûkanø normø skirtumai apskaièiuojami lyginant su AAA reitingà turinèiø vy-riau sybës obligacijø pajamingumu.

eurais denominuotos AA reitingà turinèiø nefinansiniø korporacijø obligacijos (skalë kairëje)eurais denominuotos A reitingà turinèiø nefinansiniø korporacijø obligacijos (skalë kairëje)eurais denominuotos BBB reitingà turinèiø nefinansiniø korporacijø obligacijos (skalë kairëje)eurais denominuotos didelio pajamingumo obligacijos (skalë dešinëje)

10

60

110

160

210

260

310

360

410

460

510

0

500

1 000

1 500

2 000

2 500

1999 2001 2003 2005 2007 2009

47


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

2010 m. gegužės mėn. bendrovių obligacijų pajamingumo skirtumus, priešingai, paveikė fi-nansinių investicijų portfelių restruktūrizavimas, kurio metu daugiau dėmesio buvo skiriama kokybei. Dėl to pajamingumo skirtumai vėl pradėjo didėti ir beveik sugrįžo į prieš metus bu-vusią padėtį. Pavyzdžiui, 2010 m. balandžio–gegužės mėn. BBB reitingus turinčių obligacijų pajamingumo skirtumai šoktelėjo aukštyn maždaug 20 bazinių punktų, o didelio pajamingumo obligacijų pajamingumo skirtumai – 100 bazinių punktų. Pasikeitusios nuotaikos darė mažes-nį poveikį aukštesnį reitingą turinčių obligacijų pajamingumo skirtumams, kurie tebėra tokie pat kaip ir prieš pastarąjį įtampos laikotarpį.

FINANSAVIMO SRAUTAIDaug euro zonos nefinansinių korporacijų pelningumo rodiklių rodo, kad 2010 m. pirmąjį ket-virtį, taip pat balandžio ir gegužės mėn. padėtis toliau gerėjo. Tačiau euro zonos listinguojamų nefinansinių korporacijų metinio pelno vienai akcijai augimo tempas 2010 m. gegužės mėn. vis dar buvo neigiamas ir sudarė –15 % (nors kovo mėn. buvo –26 %) (žr. 30 pav.). Vertinant ateities perspektyvas, tikimasi, kad pelnas toliau didės, tačiau prognozuojama, kad nefinansi-nių korporacijų pelno vienai akcijai augimas iki 2010 m. rudens vis dar bus neigiamas.

Kalbant apie finansavimą skolintomis lėšomis, pažymėtina, kad PFI paskolos nefinansinėms korporacijoms vis dar mažėjo, o rinkos priemonių (visų pirma skolos vertybinių popierių) išleidimo apimtis padidėjo dviženkliu skaičiumi (žr. 31 pav.). 2010 m. pirmojo ketvirčio pa-baigoje šiek tiek sumažėjo nefinansinių korporacijų išleistų kotiruojamųjų akcijų metinis au-gimo tempas. Iki 2010 m. kovo mėn. vis dar buvo leidžiama daug skolos vertybinių popierių. Dėl refinansavimo veiklos poveikio šiam sektoriui, kuris pirmenybę teikė ilgalaikiams skolos vertybiniams popieriams, ignoruodamas trumpalaikius skolos vertybinius popierius, ypač pa-didėjo ilgo termino skolos vertybinių popierių išleidimas.

2010 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje banko paskolų nefinansinėms korporacijoms augimas buvo neigiamas (–2,4 %) (žr. 5 lentelę). 2010 m. balandžio mėn. paskolų nefinansinėms korporacijoms metinis augimo tempas dar daugiau nukrito – iki –2,6 %. Visų pirma daugiausia sulėtėjo trumpa-laikių paskolų nefinansinėms korporacijoms, kurių terminas iki 1 m., augimas. Šių paskolų meti-

Šaltiniai: Thomson Financial Datastream ir ECB apskaièiavimai.

ankstesnisnumatomas

31 pav. Ne f i nan s i n ių korporac i jų f i nan sa v i -mas sko l intomis l ė šomis

(me ti nis po ky tis, pro cen tais)

Šal ti nis: ECB.Pastaba: kotiruojamosios akcijos yra denominuotos eurais.

PFI pa sko lossko los ver ty bi niai po pie riaiko ti ruo ja mo sios ak ci jos

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

2006 2007 2008 2009 2010 2011-5

0

5

10

15

20

25

30

35

-5

0

5

10

15

20

25

30

35

2000 2002 2004 2006 2008 2010

30 pav. Euro zonos l i s t inguo jamų ne f inans in ių korporac i jų pe lnas v iena i akc i j a i(metinis augimas, procentais; mënesio duomenys)


nio augimo tempas nuo 2009 m. kovo mėn. vis dar buvo neigiamas. Per paskutinius mėnesius stabilizavimosi ženklų galima buvo įžvelgti tik paskolų, kurių terminas nuo 5 m., grupėje. Jų srautai 2010 m. balandžio mėn. buvo teigia-mi. Empiriniai duomenys rodo, kad paskolų nefinansinėms korporacijoms poveikis vers-lo ciklui paprastai gerokai vėluoja. Tačiau, atsižvelgiant į užsitęsusį pablogėjusių ekonomi-kos sąlygų poveikį paskoloms ir tebesitęsiantį perėjimą prie finansavimo rinkoje skolintomis lėšomis, sulėtėjęs paskolų augimas beveik ati-tinka istorines tendencijas.

Kaip rodo euro zonos naujausios bankų ap-klausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai, pa-klausos veiksnių, pavyzdžiui, mažesnių in-vesticijų į pagrindinį kapitalą, susijungimų ir įsigijimų veiklos, poveikis nefinansinių kor-poracijų paskolų paklausai 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo neigiamas (žr. 32 pav.). Kartu apklausos rezultatai patvirtino, kad, nepai-sant pagerėjusios bankų likvidumo pozicijos, jų kapitalo išteklių kaina ir galimybės pasi-skolinti lėšų rinkoje vis dar vertė griežtinti reikalavimus paskolų norinčioms įmonėms.

5 len te lë . Ne f i nan s i n iø kor po ra c i jø f i nan sa v i mas

(pokyèiai, procentais; ketvirèio pabaigoje)

Šal ti niai: ECB, Eurostatas ir ECB apskaièiavimai.Pa sta bos: ðio je len te lë je pa ro dy ti duo me nys (ið sky rus straips nius pa ly gi ni mui) pa tei kia mi ban kø ir pi ni gø sta tis ti ko je bei ið leis tø ver ty bi-niø po pie riø sta tis ti ko je. Jie ga li tru pu tá skir tis nuo duo me nø, pa teik tø fi nan si niø sà skai tø sta tis ti ko je dël ver ti ni mo me to dø skir tu mø.1 Fik suo tø jø pa lû ka nø ir kin ta mø jø pa lû ka nø su ma ga li ne su tap ti su vi sais il ga lai kiais ver ty bi niais po pie riais, nes nu li nës at kar pos il ga-lai kiai sko los ver ty bi niai po pie riai, ku rie, be je, ga li bû ti skir tin gai áver ti na mi, ðio je len te lë je ne pa ro do mi.2 Informacija gauta ið ketvirtiniø euro zonos sektoriø sàskaitø. Nefinansiniø korporacijø bendrà finansavimà sudaro pasko los, iðleisti skolos vertybiniai popieriai, iðleistos kotiruojamosios akcijos, draudimo ir techniniai atidëjiniai, kitos mokëtinos sàskaitos ir finansinës išvestinës priemonës.3Apima pensijø fondø atidëjinius.

Me ti nis au gi mo tem pas

2009 2009 2009 2009 2010 I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv.

PFI pa sko los 6,1 2,7 –0,2 –2,2 –2,4Iki 1 m. 0,5 –5,8 –10,2 –13,2 –10,6Nuo 1 iki 5 m. 11,0 7,2 2,0 –1,9 –4,4Nuo 5 m. 8,1 5,9 4,6 3,8 2,7Išleis ti sko los ver ty bi niai po pie riai 9,1 12,3 16,1 14,5 16,0Trum pa lai kiai 10,5 –23,8 –25,2 –38,4 –21,5Il ga lai kiai, ið jø1: 12,9 19,4 24,0 24,8 21,8 Fik suo tø jø pa lû ka nø nor mø 17,6 25,1 31,4 32,3 26,4 Kin ta mø jø pa lû ka nø nor mø 0,5 –1,1 –4,8 –4,2 –0,1Išleis tos ko ti ruo ja mo sios ak ci jos 0,4 1,5 1,8 1,8 1,8Straips niai pa ly gi ni mui2 Vi sas fi nan sa vi mas 3,4 2,9 2,1 1,2 –Pa sko los ne fi nan si nëms kor po ra ci joms 6,5 4,1 1,7 0,0 –Draudimo techniniai ati dë ji niai3 0,5 0,5 0,5 0,5 –

32 pav . Pasko lų aug imas i r ve iksn ia i , nu lėmę ne f inans in ių korporac i jų pasko lų pak lausą (metinis pokytis, procentais; procentø skirtumas)

Šaltinis: ECB.Pastabos: procentø skirtumas rodo bankø, pranešusiø, kad kon k-retus veiksnys darë átakà kreditø paklausos didëjimui, ir ban kø, pranešusiø, kad šis veiksnys paskatino maþëjimà, skirtumà. Taip pat þr. 2010 m. balandþio mën. bankø apklausà dël skolinimo sàlygø.

-80

-60

-40

-20

0

20

40

60

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

16

200920082007

investicijos á pagrindiná kapitalà (skalë dešinëje)atsargos ir apyvartinis kapitalas (skalë dešinëje)susijungimø ir ásigijimø veikla ir bendroviø restruktûrizacija (skalë dešinëje)skolos restruktûrizacija (skalë dešinëje)finansavimas vidaus lëšomis (skalë dešinëje)paskolos nefinansinëms korporacijoms (skalë kairëje)

49


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

Todėl, nors bankų, sugriežtinusių skolinimo sąlygas, palyginti su bankais, kurie to nedarė, skaičius per tą patį laikotarpį nepakito, pana-šu, kad skolinimo apribojimai vis dar daro po-veikį su paskolomis susijusiems pokyčiams.

Nefinansinių korporacijų finansavimo defici-tas (arba grynasis skolinimasis), t. y. išlaidos realiosioms investicijoms ir vidaus lėšų skirtu-mas (bendrosios santaupos), 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį, remiantis keturių mėnesių slenkamo-siomis sumomis, sumažėjo net iki 0,5 % bend-rosios pridėtinės vertės. Iš euro zonos sąskaitų paimti duomenys (surinkti iki 2009 m. ketvirto-jo ketvirčio) apie euro zonos įmonių santaupas, finansavimą ir investicijas, pateikti 33 pav., leidžia įvertinti euro zonos sąskaitose pateik-tus platesnius junginius. Kaip parodyta pav., lėtėjant finansavimo skolintomis lėšomis augi-mui, bendrovės realiąsias investicijas (bendro-jo pagrindinio kapitalo formavimui) finansavo beveik vien tik vidaus lėšomis; skolintos lėšos, kaip finansavimo šaltinis, beveik nebuvo nau-dojamos. Kartu 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį to-liau mažėjo finansinio turto, įskaitant nuosavy-bės vertybinius popierius, grynasis įsigijimas.

33 pav . Ne f inans in ių korporac i jų santaupos , f inansav imas i r invest i c i jo s

(keturiø ketvirèiø slenkamosios sumos, bendroji pridëtinë vertë, procentais)

Šaltinis: euro zonos sàskaitos.Pastabos: ásiskolinimà sudaro paskolos, skolos vertybiniai popie-riai ir pensijø fondø atidëjiniai. ¥Kitos´ apima išvestines finan-sines priemones, kitas mokëtinas ir (arba) gautinas sà skaitas ir koregavimus. Finansinis atotrûkis yra skirtumas tarp bendrøjø santaupø ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo.

34 pav. Ne f i nan s i n iø korporac i jø sko losro d ik l ia i

(pro cen tais)

Šal ti niai: ECB, Eu ros tatas ir ECB apskaièiavimai.Pastabos: skola pateikiama ið ketvirtiniø euro zonos sektoriø sàskaitø. Ji apima paskolas, iðleistus skolos vertybinius popie rius ir pensijø fondø atidëjinius. Átraukta informacija iki 2009 m. ant-rojo ketvirèio.

skolos ir bendrojo einamojo pertekliaus santykis (skalë kairëje)skolos ir BVP santykis (skalë deðinëje)

-60

-40

-20

0

20

40

60

-9,0

-7,0

-5,0

-3,0

-1,0

1,0

3,0

5,0

7,0

9,0

20092000 2001 2002 2003 2004 2007 2008

35 pav . Ne f inans in ių korporac i jų gryno j i bankų pa lūkanų normų našta

(baziniais punktais)

Šaltinis: ECB.Pastaba: grynoji bankø palûkanø normø našta yra nefinansiniø korporacijø sektoriui skirtø paskolø palûkanø normø aritmetinio svertinio vidurkio ir indëliø palûkanø normø aritmetinio sverti-nio vidurkio skirtumas, remiantis tø paskolø ir indëliø likuèiais.

270290310330350370390410430450

50

55

60

65

70

75

80

85

90

1999200020012002200320042005200620072008 20090

50

100

150

200

250

0

100

200

300

400

500

600

700

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

nefinansiniø korporacijø grynoji bankø palûkanø normø našta (skalë kairëje)paskolø palûkanø normø aritmetinis svertinis vidurkis (skalë dešinëje)indëliø palûkanø normø aritmetinis svertinis vidurkis (skalë dešinëje)

kitosakcijø grynasis ásigijimasfinansinio turto, išskyrus akcijas, grynasis ásigijimasbendrojo kapitalo formavimasnekotiruojamøjø akcijø išleidimaskotiruojamøjø akcijø išleidimasfinansavimas skolintomis lëšomisbendrosios santaupos ir grynieji kapitalo pervedimaifinansinis atotrûkis (skalë dešinëje)


FINANSINĖ POZICIJA2009 m. ketvirtąjį ketvirtį nefinansinių korporacijų įsiskolinimas beveik nesikeitė: skolos ir BVP santykis bei skolos ir bendrojo likutinio pertekliaus santykis vis dar buvo dideli – atitin-kamai 83 ir 440 % (žr. 34 pav.). Gali būti, kad 2009 m. antrąjį pusmetį mažesni finansavimo išorės lėšomis srautai ir lėčiau mažėję finansavimo vidaus lėšomis šaltiniai rodo, kad įmonės aktyviau konsoliduoja savo finansines pozicijas.

Dėl bankų sumažėjusių skolinimo apimčių ir rinkoje skolinamų lėšų palūkanų normų nefi-nansinių korporacijų palūkanų našta 2010 m. pirmąjį ketvirtį ir balandžio mėn. dar sumažėjo (žr. 35 pav.). Apskritai įsiskolinimas ir su juo susijusi palūkanų našta vis dar buvo dideli, o tai rodė toliau mažėjančią finansavimo išorės lėšomis paklausą, toliau restruktūrizuojamus balansus ir pagyvėjusius pinigų srautus.

2.7. NAMŲ ŪKIŲ SEKTORIAUS FINANSAVIMAS IR FINANSINĖ POZICIJA

2010 m. pirmąjį ketvirtį namų ūkių finansavimo sąlygoms buvo būdingos toliau krintančios bankų paskolų palūkanų normos. Tačiau pirmą kartą nuo 2008 m. rudens šiek tiek padidėjo bankų, sugriežtinusių kreditavimo reikalavimus (jų buvo daugiau), ir bankų, kurie kredita-vimo sąlygų negriežtino, skirtumas. Namų ūkių skolinimosi metinis augimo tempas 2010 m. pirmąjį ketvirtį ir balandžio mėn. toliau didėjo. Kaip ir anksčiau, daugiausia prie to prisidėjo paskolos būstui įsigyti. Šiek tiek padidėjo namų ūkių skolos ir pajamų santykis, nors jų palū-kanų našta toliau mažėjo.

FINANSAVIMO SĄLYGOS2010 m. pirmąjį ketvirtį dar sumažėjo euro zonos namų ūkių finansavimo kaina, nors ir ne tiek daug, kaip ankstesniais ketvirčiais. Pirmąjį ketvirtį toliau nukrito ir PFI paskolų būstui įsigyti namų ūkiams palūkanų normos (žr. 36 pav.). Šis visų terminų palūkanų kriti-mas dažniausiai buvo susijęs su mažėjančiais naujų paskolų būstui įsigyti ir panašių termi-nų rinkoje skolinamų lėšų palūkanų normų skirtumais. Paskolų būstui įsigyti palūkanų normų terminų struktūrai ir vėl buvo būdingas teigiamas paskolų, kurių ilgas (palūkanų nuo 5 m.) ir trumpas (kintamųjų palūkanų ir palū-kanų iki 1 m.) pradinis palūkanų normų fiksa-vimo laikotarpis, palūkanų normų skirtumas. Todėl pirmąjį ketvirtį paskolos su trumpesniu pradiniu palūkanų normų fiksavimo laikotar-piu vis dar sudarė šiek tiek daugiau kaip pusę visų naujų paskolų verslui.

2010 m. pirmąjį ketvirtį PFI vartojimo pasko-lų palūkanų normos iš esmės nesikeitė. Tokia padėtis slepia tolesnį paskolų, kurių trumpas Šal ti nis: ECB.

36 pav. Na mø ûk iams su te ik tø PFI pa sko lø bûs tu i á s i gy t i pa lû ka nø nor mos

(me ti nës pa lû ka nos, pro cen tais; neáskaitant mokesèiø; nau jø pa sko lø pa lû ka nos)

pa sko los, ku riø pa lû ka nø nor ma kin ta ma ar ba nu sta ty tas pra di nis fik sa vi mo lai ko tar pis iki 1 m.pa sko los, ku riø pa lû ka nø nor ma kin ta ma ar ba nu sta ty tas pra di nis fik sa vi mo lai ko tar pis nuo 1 iki 5 m.pa sko los, ku riø nu sta ty tas pra di nis pa lû ka nø fik sa vi mo lai ko tar pis nuo 5 iki 10 m.pa sko los, ku riø nu sta ty tas pra di nis pa lû ka nø fik sa vi mo lai ko tar pis nuo 10 m.

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

51


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

pradinis palūkanų normų fiksavimo laikotarpis (kintamųjų palūkanų ir palūkanų iki 1 m.), palūkanų normų mažėjimą, nors paskolų, kurių pradinis palūkanų normų fiksavimo laikotar-pis yra ilgas (nuo 5 m.), palūkanų normos pirmą kartą nuo 2008 m. rudens šiek tiek pakilo. Vartojimo paskolų ir panašios trukmės rinkoje skolintų lėšų, kurių pradinis palūkanų normų fiksavimo laikotarpis yra trumpas, palūkanų normų skirtumai sumažėjo, o paskolų, kurių pradinis palūkanų normų fiksavimo laikotarpis yra ilgas, palūkanų normų skirtumai padidėjo. Apskritai paskolų, kurių palūkanų pradinis fiksavimo laikotarpis nuo 1 m. ir iki 5 m., palūka-nos toliau buvo mažiausios; nuo jų nedaug atsiliko paskolų su trumpiausiu palūkanų fiksavi-mo laikotarpiu palūkanų normos, nors paskolų, kurių palūkanų pradinis fiksavimo laikotarpis nuo 5 m., palūkanų normos toliau buvo didžiausios.

2010 m. balandžio mėn. bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad 2010 m. pirmąjį ketvirtį bankų, sugriežtinusių skolinimo reikalavimus būsto paskolų gavėjams, buvo daugiau, o skirtumas, palyginti su bankais, kurie reikalavimų negriežtino, šiek tiek padidėjo. Nuo 2008 m. rudens pirmą kartą užfiksuotas šio skirtumo padidėjimas daugiausia buvo susijęs su paskolomis būstui įsigyti. Reikalavimai prašantiems vartojimo kreditų ir kitų paskolų beveik nesikeitė. Bankų, griežtinusių paskolų būstui įsigyti reikalavimus, skaičiaus padidėjimas nebu-vo susijęs su tokius pokyčius lemiančiais veiksniais, kurie beveik nesikeitė (pvz., būsto rinkos perspektyvos) arba jų poveikis buvo labai neryškus (tai galioja bendrų ekonominių perspektyvų atveju). Bankų, griežtinusių skolinimo reikalavimus, dalies didėjimas gali būti susijęs su kitais veiksniais, pavyzdžiui, bankų rizikos valdymo pokyčiais. Kaip ir ankstesnės apklausos metu, veiksniai, susiję su bankų lėšų kaina ir balansiniai suvaržymai, kuriuos galima vertinti vien tik kaip pasiūlos veiksnius paskolų teikimo požiūriu, nesikeitė visų paskolų grupėse. Galiau-siai bankai pajuto mažėjančią grynąją paskolų būstui įsigyti paklausą, kuri pastaruosius tris ketvirčius nuolat didėjo. Visų pirma tai gali-ma paaiškinti tuo, kad sumažėjo būsto rinkos perspektyvų poveikis, o vartotojų pasitikėjimo poveikis tapo dar labiau neigiamas. Pirmąjį ketvirtį vartojimo ir kitų paskolų grynoji pa-klausa buvo šiek tiek labiau inertiška.

FINANSAVIMO SRAUTAIVisų namų ūkiams suteiktų paskolų metinis augimo tempas nesikeitė ir 2009 m. ketvir-tąjį ketvirtį (tai paskutinis laikotarpis, kurio integruotų ketvirtinių euro zonos sektorių duomenys jau yra paskelbti) sudarė 1,7 %. Taigi nutrūko nuo 2006 m. vidurio vyravusi mažėjimo tendencija. Tačiau tokie pokyčiai slepia ryškiai sumažėjusį ne PFI paskolų namų ūkiams metinį augimo tempą, kuris nuo 15,6 % (ankstesnį ketvirtį) nukrito iki 4,3 %. Šį sumažėjimą lėmė tai, kad, apskaičiuojant metinį augimo tempą, nebuvo atsižvelgiama į tikrojo paskolų pakeitimo vertybiniais po-pieriais veiklą (kai paskolos yra nurašomos ir taip pašalinamos iš PFI balansų, o vėliau įskaitomos kaip KFT paskolos), kuri ypač su-

37 pav. V i sa namø ûk iams sute iktø pasko lø suma

(me ti niai pokyèiai, pro cen tais; da lys, pro cen ti niais punk tais; ketvirèio pabaigoje)

Šal ti nis: ECB.Pastabos: visà paskolø sumà sudaro visø instituciniø sek to riø, taip pat kitø ðaliø namø ûkiams suteiktos paskolos. 2010 m. pirmà já ketvirtá visa paskolø namø ûkiams suma apskaièiuota remiantis sandoriais ið pinigø ir bankø statis tikos. Daugiau informacijos apie PFI paskolø ir visos pa skolø sumos augimo tempø apskaièiavimo skirtumus þr. ati tinkamas Techni-nes pastabas.

PFI vartojimo paskolosPFI paskolos bûstui ásigytikitos PFI paskolos visos PFI paskolosvi sos pa sko los

-10123456789

10

-1012345678910

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009


intensyvėjo 2008 m. pabaigoje. PFI paskolų duomenys ir pakeitimo vertybiniais popieriais veikla rodo, kad 2010 m. pirmąjį ketvirtį visų paskolų namų ūkiams metinio augimo tempas buvo šiek tiek didesnis kaip 2 % (žr. 37 pav.).

2010 m. balandžio mėn. PFI paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas padidėjo iki 2,5 % (2009 m. ketvirtąjį ketvirtį ir 2010 m. pirmąjį ketvirtį jis atitinkamai buvo 0,3 ir 1,7 %). Naujausi pokyčiai dar kartą patvirtina 2009 m. įvykusį lūžį. Jei būtų atsižvelgta ir į paskolų perkėlimo poveikį vykdant pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, paskolų namų ūkiams metinio augimo tempo pagyvėjimas nebūtų toks ryškus.

Vis dar teigiami PFI paskolų srautai ir metinio augimo tempo padidėjimas atitinka ilgesnės trukmės tendencijas, pagal kurias ekonominio ciklo pradžioje namų ūkių skolinimasis pa-prastai didėja. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad būsto rinkose vyrauja didelis neapibrėžtumas ir abejonės dėl pajamų, o namų ūkių įsiskolinimas, palyginti su ankstesniais ciklais, tebėra sąlyginai didelis, vėliau tokie poslinkiai gali būti visiškai nedideli.

PFI paskolų namų ūkiams būstui įsigyti metinis augimo tempas 2010 m. balandžio mėn. padidėjo iki 2,9 % (nuo 2,0 % vidutinio dydžio 2010 m. pirmąjį ketvirtį), o tai rodė, kad nuo 2009 m. vidurio nuolat buvo fiksuojamos mėnesinės įplaukos. Ta pati tendencija buvo būdinga ir kitoms pasko-loms, kurių metinis augimo tempas nuo 2,4 % (2010 pirmąjį ketvirtį) padidėjo iki 3,0 % (2010 m. balandžio mėn.). Vartojimo kreditų metinis augimo tempas, priešingai, nors šiek tiek ir ūgtelėjo, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, toliau buvo neigiamas (balandžio mėn. sudarė –0,3 %).

38 pav . Namų ūk ių f inans inės invest i c i jo s

(me ti niai pokyèiai, pro cen tais; da lys, pro cen ti niais punk tais)

Šaltiniai: ECB ir Eurostatas.1 Apima paskolas ir kitas gautinas sumas.

39 pav . Namų ūkių skola ir palūkanųmokėj imai

(procentais)

Šaltiniai: ECB ir Eurostatas.Pastabos: namø ûkiø ásiskolinimà sudaro visos paskolos namø ûkiams, kurias suteikia instituciniai sektoriai, áskaitant kitas ša-lis. Palûkanø mokëjimai neapima visø namø ûkiø finansiniø sà-naudø, nes á jas neáskaitomi mokesèiai uþ finansines paslaugas. Paskutinio ketvirèio duomenys pateikti iš dalies ávertinti.

palûkanø mokëjimø naštos ir bendrø disponuojamøjø pajamø santykis, procentais (skalë dešinëje)namø ûkiø ásiskolinimo ir bendrø disponuojamøjø pajamø santykis (skalë kairëje)namø ûkiø ásiskolinimo ir BVP santykis (skalë kairëje)

-2

-1

0

1

2

3

4

5

6

-2

-1

0

1

2

3

4

5

6

20092002 2003 2004 2005 2006 2007 200840

50

60

70

80

90

100

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

grynieji pinigai ir indëliaiskolos vertybiniai popieriai, išskyrus finansines išvestines priemonesakcijos ir kita nuosavybëdraudimo techniniai atidëjiniaikitos1

visas finansinis turtas

53


APLINKOS RAIDA

Pinigø ir finansø

raida


2010 Birželis

Euro zonos namų ūkių sektoriaus balanso turto dalyje, remiantis euro zonos sąskaitomis, ma-tyti, kad 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį visų finansinių investicijų metinis augimo tempas nesikeitė ir sudarė 3,2 % (žr. 38 pav.). Tačiau tokia padėtis slepia portfelių restruktūrizavimą. Iš tiesų investicijų į pinigus ir indėlius poveikis gerokai sumažėjo, ir ši turto grupė daugiau nebuvo pagrindinis veiksnys, lėmęs visų finansinių investicijų augimą. Esant stačiai pajamingumo kreivei ir gerėjant nuotaikoms rinkoje, namų ūkių lėšos toliau buvo perkeliamos iš likvidaus turto į ilgesnės trukmės ir rizikingesnį turtą. Visų pirma gerokai išaugo draudimo techninių atidėjinių įsigijimas, ir ši turto klasė tapo didžiausią poveikį finansinių investicijų augimui darančiu veiksniu. Namų ūkiai vis daugiau įsigydavo savitarpio fondų (išskyrus pinigų rinkos fondus) akcijų ir vienetų. Tačiau jie sumažino savo turimų obligacijų ir kotiruojamųjų akcijų portfelius.

FINANSINĖ POZICIJARemiantis išankstiniais duomenimis, namų ūkių skolos ir disponuojamųjų pajamų santykis, kuris beveik nesikeitė nuo 2007 m. pabaigos iki 2009 m. vidurio, dar šiek tiek padidėjo ir 2010 m. pirmąjį ketvirtį sudarė tik šiek tiek mažiau kaip 96 % (žr. 39 pav.). Šis pokytis susijęs su pastaraisiais ketvirčiais stebimu šiek tiek didėjančiu namų ūkių skolinimusi ir mažėjančiu pajamų augimu. Išankstiniais vertinimais, namų ūkių skolos ir BVP santykis, priešingai, pir-mąjį ketvirtį praktiškai nesikeitė, o tai yra susiję su tuo, kad bendram ekonominiam aktyvumui cikliškumas būdingesnis negu namų ūkių pajamoms. Pagal išankstinius duomenis, namų ūkių palūkanų našta dar sumažėjo (nors ir ne tiek daug kaip ankstesniais ketvirčiais) ir 2010 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 2,2 % disponuojamųjų pajamų (prieš tai buvusį ketvirtį – 2,3 %). Namų ūkių skolos ir pajamų santykio padidėjimas susijęs su sumažėjusių palūkanų normų poveikiu palūkanų mokėjimui.


3 . k a i n o s i r s à n au d o s

6 lentelė. Kainų pokyčiai

(metiniai pokyèiai, procentais, jei nenurodyta kitaip)

2008 2009 2009 2010 2010 2010 2010 2010 12 01 02 03 04 05

SVKIirjosudedamosiosdalysBendras indeksas1 3,3 0,3 0,9 1,0 0,9 1,4 1,5 1,6 Energija 10,3 –8,1 1,8 4,0 3,3 7,2 9,1 . Neperdirbti maisto produktai 3,5 0,2 –1,6 –1,3 –1,2 –0,1 0,7 . Perdirbti maisto produktai 6,1 1,1 0,7 0,6 0,6 0,5 0,6 . Pramonës prekës, neáskaitant energijos 0,8 0,6 0,4 0,1 0,1 0,1 0,2 . Paslaugos 2,6 2,0 1,6 1,4 1,3 1,6 1,2 .

KitikainørodikliaiGamintojø kainos 6,1 –5,1 –2,9 –1,0 –0,4 0,9 2,8 .Naftos kainos (eurais uþ barelá) 65,9 44,6 51,6 54,0 54,5 59,1 64,0 61,6Þaliavø, neáskaitant energijos, kainos 2,0 –18,5 19,2 27,3 25,4 34,5 51,9 51,9

Šaltiniai: Eurostatas, ECB ir ECB apskaièiavimai, pagrásti Thomson Financial Datastream duomenimis.Pastaba: þaliavø, neáskaitant energijos, kainø indeksas pakoreguotas pagal euro zonos importą 2004–2006 m.1Infliacija pagal SVKI 2010 m. geguþës mën. pagrásta Eurostato iðankstiniu áverèiu.

Remiantis išankstiniu Eurostato įverčiu, euro zonos infliacija pagal SVKI 2010 m. gegužės mėn. buvo 1,6 % (balandžio mėn. – 1,5 %). Pastaraisiais keliais mėnesiais didėjanti infliacija daugiausia susijusi su padidėjusiomis energijos kainomis. Kalbant apie ateitį, infliacijos lygis apskritai turėtų ir toliau būti nedidelis. Žaliavų kainas didinantis spaudimas gali tęstis, o euro zonos vidaus kainų spaudimas, kaip prognozuojama, tebebus nedidelis. Šį vertinimą taip pat atitinka 2010 m. birže -lio mėn. Eurosistemos ekspertų euro zonos makroekonominės prognozės, kuriose numatoma, kad infliacija pagal SVKI 2010 m. bus 1,4–1,6 %, o 2011 m. – 1,0–2,2 %. Palyginti su 2010 m. kovo mėn. ECB ekspertų prognozėmis, intervalas buvo truputį padidintas, daugiausia dėl padidėjusių žaliavų kainų eurais. Tarptautinių organizacijų sudar ytose prognozėse numatomos iš esmės panašios ten -dencijos. Šiai perspektyvai kylančios rizikos iš esmės yra subalansuotos vidutiniu laikotarpiu.

3.1. vartotojų kainos

Pagal Eurostato išankstiná ávertá, metinë euro zonos infliacija pagal SVKI 2010 m. geguþës mën. buvo 1,6 % (balandþio mën. – 1,5 %) (þr. 6 lentelę). Kalbant apie ilgesnę perspektyvą, per pas-taruosius dvejus metus metinë infliacija pagal SVKI labai svyravo. Dël sumaþëjusiø maisto ir energijos kainø metinis infliacijos pagal SVKI pokytis nuo 2008 m. vidurio iki 2009 m. vidurio nuosekliai maþëjo. 2009 m. liepos mën. metinë infliacija pagal SVKI pasiekë istoriškai þemą lygá (–0,6 %). Vëliau dël bazës efektø 2009 m. lapkrièio mën. metinë infliacija pagal SVKI vël tapo teigiama. Šis indeksas per pastaruosius mënesius pradëjo didëti sparèiau, daugiausia dël pakilu-siø energijos kainø.

Kalbant apie naujausius SVKI pokyèius sektoriuose, metinis SVKI energijos sudedamosios da-lies pokytis balandþio mën. padidëjo iki 9,1 % (kovo mën. buvo 7,2 %) (þr. 40 pav.). Kalbant apie tolesnę perspektyvą, metinis energijos kainø pokytis nuolat didëjo nuo 2009 m. liepos mën., kai jis buvo –14,4 %. Nuo praëjusiø metø liepos mën. stebimą didëjimą skatino tiek nuo praëjusios vasaros sparèiai kylanèios naftos kainos, tiek teigiami bazës efektai, kylantys dël 2008 m. antrą já pusmetá labai sumaþëjusios naftos kainos. Kalbant apie energijos prekiø kainas, paþymëtina, kad didëjimo tendencija daugiausia atsiranda dël kylanèiø kainø tø prekiø, kurios tiesiogiai susiju-sios su naftos kainø raida (skystasis kuras: asmeninis transportas ir namø šildymas). Ne naftos

55

ekonominëirPiniGØ

aPLinkosraida

Kainos ir sànaudos


2010 Birželis

energijos prekiø (kaip elektros energija ir dujos) metiniai kainø pokyèiai ir vël buvo pastovūs. Per pastaruosius mënesius didesnës perdirbimo marþos (matuojamos kaip perdirbtø produktø kainos ir þalios naftos kainø skirtumas) taip pat turëjo átakos energijos kainø kilimui. Naujausi duomenys rodo, kad perdirbimo marþos šiuo metu yra aukštesnio lygio, palyginti su jø istoriniu vidurkiu. Þvelgiant á ateitá, remiantis dabartinëmis naftos kainø tendencijomis, manoma, kad kitą 2010 m. dalá energijos kainos ir toliau kils sparèiau, tam nedidelę teigiamą átaką darys bazës efektai ir netiesioginiai mokesèiai.

Septynis mënesius buvęs neigiamas bendrø maisto kainø metinis didëjimo tempas (áskaitant alkoholá ir tabaką) kovo mën. vël tapo teigiamas ir pasiekë 0,3 % lygá. Didëjimo tendencija kartojosi balandþio mën., kai maisto kainø metinis didëjimo tempas buvo 0,7 %. Maisto kainos kartu su anksèiau minëtomis energijos kainomis yra vienos iš kintamiausiø sudedamøjø daliø, átrauktø á SVKI krepšelá. Taigi, nors maisto kainø sudedamoji dalis sudaro tik apie 20 % viso SVKI krepšelio, ji vis dar gali daryti reikšmingą poveiká bendrojo SVKI svyravimams. Iš tiesø infliacijos pagal SVKI sumaþëjimą, stebëtą nuo 2008 m. vidurio iki 2009 m. vidurio, daugiausia lëmë per tą patá laikotarpá reikšmingai sumaþëjusios maisto þaliavø kainos tarptautinëse rinkose. 2009 m. rudens mënesiais maisto kainos nustojo maþëti ir tada stabilizavosi.

Maisto kainø pokyèiai daþniausiai analizuojami atskirai pagal neperdirbtø ir pagal perdirbtø maisto produktø kainas. 2009 m. rudens mënesiais ir 2010 m. pirmaisiais keturiais mënesiais di -dþiausiø perdirbtø maisto produktø sudedamøjø daliø, tokiø kaip duona ir pieno produktai (pie-nas, sūris ir kiaušiniai), metinis didëjimo tempas ir toliau buvo neigiamas, o labiau netiesioginiø mokesèiø veikiamos sudedamosios dalys (tabakas, vynas, alus ir stiprūs alkoholiniai gërimai) darë didinantá spaudimą perdirbto maisto produktams. Kalbant apie pastarą já, tabakas sudaro maþdaug ketvirtadalá perdirbtø maisto produktø sudedamosios dalies ir dël pastaraisiais metais didëjanèio netiesioginio apmokestinimo metinis didëjimo tempas balandþio mën. padidëjo iki 6,2 %. Jis buvo didesnis uþ ilgalaiká 5,4 % vidurká, fiksuojamą nuo 1998 m.

Neperdirbtø maisto produktø kainø metiniai pokyèiai taip pat rodë tam tikrą stabilizavimąsi 2009 m. antrą já pusmetá ir 2010 m. pradþioje, taèiau kovo–balandþio mën. pradëjo pamaþu kilti. Šiam pastarajam padidëjimui reikšmës turëjo du veiksniai. Pirma, tokioms sudedamosioms da -lims, kaip darþoviø kainos, iš dalies poveiká daro transportavimo išlaidos, kurios per pastaruosius kelis mënesius padidëjo dël pakilusiø naftos kainø. Antra, pastarą já augimą taip pat lëmë bazës efektai, kylantys dël prieš metus ávykusiø neperdirbtø maisto produktø kainø pokyèiø. Naujausi maisto kainø pokyèiai išsamiau analizuojami 4 intarpe.

4 i n t a rpas

Žemės ūK io Žal i avos i r euro zonos ma i s to Ka inos pagal svK i

Maisto produktai sudaro apie 20 % euro zonos išlaidø krepšelio, o maisto kainos kartu su energijos kainomis daugiausia lëmë bendrosios pagal SVKI apskaièiuotos infliacijos kintamumą nuo 2007 m. vidurio. Todël supratimas apie jø dinamiką yra labai svarbus pinigø politikai. Šiame intarpe aptariami naujausi maisto kainø pagal SVKI pokyèiai ir analizuojamas vartotojø kainø šokø perdavimas maisto tiekimo grandine euro zonoje.

Pastaraisiais metais maisto kainos euro zonoje labai svyravo tiek gamintojø, tiek vartotojø lygiais (þr. A pav.). Metinis maisto kainø pagal SVKI didëjimas labai didëjo 2007–2008 m.


SVKIsvoriai(%)2010

2007 2008 2009 200911

200912

201001

201002

201003

201004

Maistas 19,2 2,8 5,1 0,7 –0,1 –0,2 –0,1 –0,1 0,3 0,7

Neperdirbtasmaistas 7,3 3,0 3,5 0,2 –1,3 –1,6 –1,3 –1,2 –0,1 0,7

Mësa 3,6 2,7 3,9 1,4 –0,2 –0,4 –0,7 –0,6 –0,6 –0,2

Þuvis 1,1 2,8 2,9 –0,6 –0,4 –0,6 –0,6 –0,6 1,0 1,3

Vaisiai 1,1 3,4 6,2 –1,8 –2,9 –1,7 –2,1 –3,3 –3,1 –1,3

Darþovës 1,5 3,3 1,0 –0,3 –2,9 –4,8 –2,5 –1,3 2,4 4,0Perdirbtasmaistas,neįskaitanttabako 9,5 0,5 1,6 2,3 –0,7 –0,7 –0,8 –0,8 –0,7 –0,7

Duona ir javai 2,6 3,5 8,6 1,3 –0,5 –0,6 –0,7 –0,5 –0,5 –0,5

Pienas, sūris ir kiaušiniai 2,2 3,4 10,6 –2,8 –3,3 –2,9 –2,8 –2,6 –2,5 –2,4

Aliejus ir riebalai 0,5 –1,7 6,4 –4,0 –3,5 –2,6 –2,0 –2,3 –1,9 –1,3

Cukrus, uogienë, medus, šokoladas ir konditerijos gaminiai 1,0 1,1 4,4 1,6 0,0 –0,3 –0,3 –0,3 –0,2 –0,3

Kitur neklasifikuoti maisto produktai 0,5 0,7 4,1 2,1 0,6 0,3 –0,2 0,2 –0,2 –0,5

Tabakas 2,4 4,5 3,2 4,7 6,0 6,6 6,5 6,3 5,9 6,2

a pav. tarptautinės maisto žaliavų kainos ir maisto kainos pagal gKi ir svKi euro zonoje

(metiniai pokyèiai, procentais)

maisto kainos pagal SVKI (skalë kairëje) maisto produktø gamybos GKI (skalë kairëje) maisto þaliavø kainos (skalë dešinëje)

Šaltinis: Eurostatas.

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

2000 2002 2004 2006 2008 2010-30

-20

-10

0

10

20

30

40

50

ir 2008 m. liepos mën. pasiekë aukšèiausią lygá (6,1 %). Nuo tada nuolat maþëjo ir 2009 m. spalio mën. pasiekë istoriškai þemiausią lygá (–0,4 %) (remiantis nuo 1991 m. sausio mën. skel-biamais duomenimis), o 2010 m. balandþio mën. vël padidëjo iki 0,7 %. 1998 m. sausio mën.–2010 m. kovo mën. šios sudedamosios dalies vidutinis metinis didëjimo tempas buvo 2,4 %. 2007–2009 m. maisto kainø pagal SVKI didëjimą ir maþëjimą daugiausia lëmë sudedamøjø da-liø su didesne þaliavø sąnaudø dalimi, kaip antai mësa, duona ir javai, pienas, sūris ir kiaušiniai, aliejus ir riebalai, pokyèiai. Taèiau vëlesniais mënesiais maisto kainø pagal SVKI padidëji-mą daugiausia lëmë sezoninës þuvies ir darþo-viø kainos. Pastarosios veikiausiai rodë šalto oro átaką švieþio maisto produktams (þr. toliau pateiktą lentelę).

Maisto tiekimo grandinė

Nuo 2007 m. vidurio didelá maisto kainø SVKI svyravimą daugiausia lëmë ryškus maisto þa-liavø kainø svyravimas tarptautinëse rinkose ir paskesnis jø perkëlimas euro zonos vartotojø kainoms. Iš tiesø maisto þaliavø kainos spar-èiai didëjo nuo 2006 m. pradþios iki 2008 m. vidurio, o prasidëjus pasaulinei finansø krizei pradëjo maþëti. Nuolat kylanèios tarptautinës kainos lëmë, kad kainos ES vidaus rinkoje irgi pradëjo didëti. Be to, nuo 2007 m. iki 2008 m. vidurio ne maisto þaliavø kainos labai padidëjo tarptautinëse rinkose, o po to staiga sumaþëjo.

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB apskaièiavimai.Pastaba: perdirbto maisto sudedamoji dalis apima ir mineraliná vandená, vaisiø ir darþoviø sultis, stiprius alkoholinius gërimus, vyną ir alø, kurie á šią lentelę neátraukti.

perdirbto ir neperdirbto maisto sudedamosios dalys euro zonos svKi ir jų pagrindiniai subkomponentai

(metiniai pokyèiai, procentais)

57

ekonominëirPiniGØ

aPLinkosraida

Kainos ir sànaudos


2010 Birželis

-4,0

-2,5

-1,0

0,5

2,0

3,5

5,0

6,5

-4,0

-2,5

-1,0

0,5

2,0

3,5

5,0

6,5

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

B pav. svKi maisto kainų nuokrypis nuo tendencijos ir šokų įtaka

(metiniai pokyèiai, procentais; átaka, procentiniais punktais)

vartotojø kainø šokas gamintojø kainø šokas þaliavø kainø šokas nuokrypis nuo tendencijos

Šaltinis: Ferrucci G., JiménezRodrìguez R. ir Onorante L. „Food price passthrough in the euro area: the role of asymmetries and nonlinearities“, ECB Working Paper Series, No. 1168, 2010 April.Pastaba: pasirinktø SVKI maisto prekiø nuokrypio nuo tendencijos istorinis išskaidymas atliktas taikant C. A. Smith inovacinę apskaièiavimo metodologiją, 1980.

Šie pokyèiai galëjo daryti netiesioginę átaką maisto kainoms pagal SVKI per kitø sąnaudø kainø pokyèius. Pavyzdþiui, kylanèios energijos kainos galëjo padidinti apdorojimo, transportavimo ir pakavimo išlaidas. Marþos ávairiuose maisto produktø gamybos grandinës etapuose taip pat galëjo prisitaikyti prie verslo ciklo sąlygø.

Galima pasitelkti paprastą empirinę analizę, siekiant nustatyti mastą, kuriuo maisto þaliavø kainø šokai perkeliami maisto tiekimo grandine ir kaip sąnaudø kainø pokyèiai ávairiuose gamybos proceso etapuose veikia maisto kainø pokyèius maþmeninës prekybos lygiu 1. Naudojamas maisto tiekimo grandinës stilizuotas pavaizdavimas, susiejantis maisto þaliavø kainas su maisto produktø gamintojø ir vartotojø kainomis. Analizuojant atkreipiamas dëmesys á pasirinktus maisto produktus, kurie sudaro apie 50 % maisto krepšelio pagal SVKI. Sezoniniai produktai (vaisiai ir darþovës), produktai, kuriuose maþa þaliavø dalis (nealkoholiniai gërimai) ir produktai, kuriø kainos labai priklauso nuo netiesioginiø mokesèiø (tabakas ir alkoholiniai gërimai), á šią analizę neátraukti. Be to, uþuot naudojus tarptautines maisto þaliavø kainas, naudojama Europos Sąjungos þemës ūkio produktø ir kainø vidaus rinkoje duomenø bazë.

Ištisinë linija B pav. rodo pasirinktø maisto kainø pagal SVKI nuokrypá nuo tendencijos. Stulpeliai rodo, kokiu mastu nuokrypis priklauso nuo šokø ávairiuose maisto tiekimo grandinës etapuose: þaliavø kainø šokas, gamintojø kainø šokas (apibrëþiamas kaip šokas, sukeliantis didesnius gamintojø kainø pokyèius, negu tiesiog perkëlus þaliavø kainø šoką, pvz., per pelno marþas ir kitø sąnaudø kainas gamintojø lygiu) ir vartotojø kainø šokas (apibrëþiamas panašiai – kaip šokas, sukeliantis vartotojø kainø pokyèius, didesnius negu tiesiog perkëlus þaliavø

1 Oficialiai išskaidymas pagrástas vektorine autoregresija, panaudojant inovacinę apskaièiavimo tvarką, kurią pasiūlë Sims C. A. „Macroeconomics and reality“, Econometrica , Nr. 48, p. 1–48, 1980. Išskaidymas pagrástas „kainø nustatymo grandinës metodu“, pagal kurá þaliavø kainos daro poveiká gamintojø kainoms ir šios kartu daro átaką vartotojø kainoms, taèiau priešingam poveikiui reikia laiko. Þr. Ferrucci G., JiménezRodrìguez R. ir Onorante L. „Food price passthrough in the euro area: the role of asymmetries and nonlinearities“, ECB Working Paper Series , No. 1168, April 2010.


ir gamintojø kainø šokus, pvz., per pelno marþas ir kitø sąnaudø kainas maþmeninës prekybos lygiu). Remiantis šia analize, pakilusios maisto þaliavø kainos pasaulio rinkose 2006 m. darë didinantá spaudimą maþmeninës prekybos kainoms euro zonoje, tai rodo þaliavø kainø šoko teigiama átaka tuo metu. Šis šokas beveik visiškai paaiškino nedidelá maþmeniniø maisto kainø didëjimą per visus metus. 2007 m. didinantis spaudimas þaliavø kainoms ir toliau neslūgo. Vis dëlto atrodo, kad šiais metais kylanèios þaliavø kainos nebuvo iš karto perkeltos vartotojams ir kad jas absorbavo kitos galutinës kainos sudedamosios dalys, kaip rodo gamintojø ir vartotojø kainø šokø neigiama átaka. Priešingai, 2007 m. pabaigoje ir iki 2008 m. vasaros šokai maisto per -dirbimo bei paskirstymo lygiu toliau darë didinantá spaudimą maisto kainoms pagal SVKI, pa-gal šá modelá þaliavø kainø šokas nulëmë maþdaug pusę viso pasirinktø maisto produktø kainø nuokrypio nuo tendencijos. Akivaizdu, kad reikia paminëti kelis šios analizës trūkumus, ypaè faktą, kad áverèiai pagrásti daliniu metodu ir gali būti jautrūs konkreèiai išoriniø šokø sekai maisto tiekimo grandinëje. Visgi reikia atkreipti dëmesá, kad maþdaug pusë maisto kainø pagal SVKI nuokrypio nuo 2007–2008 m. tendencijos nebuvo sukelta vien tik þaliavø kainø šokø.

Įvairiø sudedamøjø daliø pokyèiai, kurie daro poveiká vartotojø kainoms maisto tiekimo grandi-nëje, daþnai kelia nerimą, kad maisto sektoriuje nëra konkurencijos. Kalbant apie tai, B pav. pa-teiktos analizës išvados atitinka išvadas, padarytas Europos Komisijai atlikus rinkos stebëseną, kilus maisto kainø šokui, maisto kainø tiekimo grandinës funkcionavimui Europoje analizuoti2.

Šis stebëjimas apëmë suinteresuotus asmenis maisto pramonëje ir nacionalines konkurencijos tarnybas. Be kita ko, juo buvo siekiama nagrinëti Europos maisto tiekimo grandinës konkurenci-jos struktūrą ir nustatyti galimus nerimą kelianèius su konkurencija susijusius reiškinius. Šis ste-bëjimas parodë, kad daugeliu atvejø dël konkurencijos kylantis nerimas yra pagrástas. Dël rinkos skaidrumo trūkumo, nevienodø derybiniø gebëjimø ir antikonkurenciniø praktikø kilo rinkos iš-kraipymø, kurie darë neigiamą poveiká visos maisto tiekimo grandinës konkurencingumui. Taip pat ir kainø nelankstumas neigiamai paveikë koregavimo pajëgumą ir naujoviø diegimą visose tiekimo grandinës veiklose. Nors tarp šaliø yra reikšmingø skirtumø, konkurencijos didinimas šiame svarbiame rinkos segmente keliose šalyse bus pirmaeilës svarbos, siekiant uþtikrinti, kad dël rinkos neveiksmingumo ir antriniø poveikiø infliacinis spaudimas ateityje būtø sustabdytas.

2 Þr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialiniø reikalø komitetui ir Regionø komitetui „A better functioning food supply chain in Europe“, http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/publication16061_en.pdf, 2009 m. spalio mën.

Neáskaitant visø maisto ir energijos prekiø, kurios sudaro apie 30 % SVKI krepšelio, per pastaruo-sius pusantrø metø metinë infliacija pagal SVKI nuosekliai maþëjo. Naujausiais balandþio mën. duomenimis, SVKI, neáskaitant maisto ir energijos prekiø, palyginti su ankstesniais 12 mën., padidëjo 0,8 %. Šis rodiklis buvo 0,2 procentinio punkto maþesnis negu kovo mën. Kalbant apie šá rodiklá, reikia paminëti du aspektus. Pirma, per visą praëjusá laikotarpá, kai nuo 2008 m. pabaigos buvo stebima maþëjimo tendencija, šis bendrosios infliacijos rodiklis kito ne taip sparèiai, paly-ginti su suvestiniu SVKI rodikliu. Antra, nors bendrojo SVKI metinis didëjimo tempas nuosekliai didëjo po dezinfliacijos, stebëtos 2009 m. vasarą ir rudená, infliacija pagal SVKI, neáskaitant maisto ir energijos prekiø, toliau maþëjo. SVKI, neáskaitant maisto ir energijos kainø, rodo kainø pokyèius, stebëtus dviejose jo sudedamosiose dalyse – pramonës prekiø, neáskaitant energijos, ir paslaugø, kurias daugiausia lemia vidaus veiksniai, kaip darbo uþmokestis ir pelno antkai-nis. Kalbant apie naujausius balandþio mën. duomenis, pramonës prekiø, neáskaitant energijos, kainos sudarë tik 0,2 % (kovo mën. – 0,1 %). Pastarøjø mënesiø geri rezultatai patvirtina šios sudedamosios dalies lëtą raidą nuo 2008 m. Vertinant trumpalaikiø veiksniø sukeltą kintamumą,

59

ekonominëirPiniGØ

aPLinkosraida

Kainos ir sànaudos


2010 Birželis

pramonës prekiø, neáskaitant energijos, kainø metinis didëjimo tempas 2010 m. pirmaisiais ke-turiais mënesiais vidutiniškai sudarë 0,1 % (2009 m. vidurkis – 0,6 %). Maþą vartotojø paklausą galima vertinti kaip svarbiausią šiuos pokyèius skatinantá veiksná.

Pramonës prekes, neáskaitant energijos, galima toliau skaidyti á tris subkomponentus: neilga-laikio vartojimo (vandens tiekimas, farmacijos gaminiai, laikrašèiai ir kt.), vidutinës trukmës vartojimo (drabuþiai, tekstilës gaminiai, knygos ir kt.) ir ilgalaikio vartojimo prekes (lengvieji automobiliai, baldai, elektroniniai prietaisai ir kt). Tolesná pramonës prekiø, neáskaitant energi-jos, kainø didëjimo maþëjimą 2010 m. pirmaisiais keturiais mënesiais daugiausia lëmë neilgalai-kio ir vidutinës trukmës vartojimo prekiø daroma maþesnë átaka. Naujausi neilgalaikio vartojimo prekiø kainø duomenys rodo panašią maþëjimo tendenciją, būdingą daugeliui prekiø. Tikriausiai tai daugiausia lëmë maþa paklausa. Vidutinës trukmës prekiø kainø metinis pokyèio tempas per kelis pirmus 2010 m. mënesius taip pat toliau maþëjo. Tam didelę átaką darë drabuþiø ir avalynës sumaþintos kainos per þiemos išpardavimą. Iš dalies tai galëjo būti susiję su vangia paklausa.

Taèiau ilgalaikio vartojimo prekiø kainø neigiama átaka pramonës prekiø, neáskaitant energijos, kainø didëjimui 2010 m. iš esmës nepakito, nors šios sudedamosios dalies metiná pokyèio tempą lëmë 2009 m. rugsëjo mën. uþfiksuotas þemiausias lygis. Tai daugiausia susiję su aiškia dideliø nuolaidø, taikomø lengviesiems automobiliams, pabaiga, taip pat su lëèiau maþëjanèiomis varto -tojø elektronikos prekiø kainomis.

Kalbant apie ateitá, turimi svarbiausi duomenys apie pramonës prekiø, neáskaitant energijos, kai-nø didëjimą, tokie, kaip vartojimo prekiø, neáskaitant maisto ir tabako, gamintojø kainø pokyèiai ir vartojimo prekiø, ir vël neáskaitant maisto ir tabako, importo kainø pokyèiai rodo maþëjantá tiekimo spaudimą. Nesitikima, kad paklausa, kaip ir ámoniø galia artimiausiu metu nustatant kainas, labai padidins kainas, darbo uþmokesèio spaudimas prastomis rinkos sąlygomis tikriau -siai bus maþas ir toliau. Taèiau atsiranda poþymiø, kad dël naujausiø valiutø kursø pokyèiø ir didesnës pasaulinës infliacijos didëja išorës kainø spaudimas.

Spartesnis paslaugø kainø metinis augimo tempas sulëtëjo iki naujo beprecedenèio lygio nuo 1991 m., balandþio mën. buvo 1,2 % (kovo mën. – 1,6 %). Šá didelá sumaþëjimą iš dalies galima pa-aiškinti kalendoriaus átaka dël kitokio Velykø laiko, palyginti su ankstesniais metais. Taèiau, net ir atsiþvelgiant á kalendoriaus átaką, balandþio mën. paslaugø kainø didëjimas buvo labai maþas, palyginamas su 1999–2000 m. stebëtu maþu kainø kilimu ir gerokai maþesnis negu vidutiniškai nuo 1999 m. (2,2 %).

Kalbant apie ilgesnio laikotarpio tendencijas, paslaugø kainos nuo 2008 m. rudens kilo maþiau. Nedidelá paslaugø kainø didëjimą šiuo laikotarpiu galima aiškinti keliais veiksniais, kaip antai, þaliavø kainø maþëjimo netiesioginis poveikis, maþa paklausa ir maþëjantis darbo uþmokesèio spaudimas. Sumaþëjo visø paslaugø subkomponentø kainø didëjimas. Didþiausias sumaþëjimas buvo būdingas ne pirmo būtinumo ir laisvalaikio paslaugø, kaip, pavyzdþiui, uþsakomosios atos-togos, restoranai ir apgyvendinimas, kainoms. Kita vertus, priešingai kitiems pagrindiniams sub -komponentams, ryšiø paslaugø kainos kilo sparèiau (nors ir lëtai) ir 2010 m. balandþio mën. pakilo iki –0,6 % (2008 m. rugsëjo mën. buvo –2,6 %).

Kalbant apie ateitá, manoma, kad paslaugø kainos ir toliau kils nedaug dël maþo darbo uþmokesèio spaudimo ir nedidelës vartotojø paklausos. Taèiau tam tikrą didinantá spaudimą paslaugø kainoms gali daryti transporto paslaugø sudedamoji dalis dël didëjanèiø naftos kainø uþdelsto poveikio.


40 pav. infliacija (svKi) pagal pagrindines sudedamąsias dalis (metiniai pokyèiai, procentais; mënesiniai duomenys)

bendra infliacija (SVKI) (skalë kairëje)neperdirbtas maistas (skalë kairëje)energija (skalë deðinëje)

bendra infliacija (SVKI), neáskaitant energijos ir neperdirbto maisto (skalë kairëje)perdirbtas maistas (skalë dešinëje)pramonës prekës, neáskaitant energijos (skalë kairëje)paslaugos (skalë kairëje)

Ðaltinis: Eurostatas.

Ðaltiniai: Eurostatas ir ECB apskaièiavimai.

visa gamyba (neáskaitant statybos) (skalë kairëje)tarpinio vartojimo prekës (skalë kairëje)investicinës prekës (skalë kairëje)vartotojø prekës (skalë kairëje)energija (skalë deðinëje)

41 pav. gamintojų kainų išskaidymas

(metiniai pokyèiai, procentais; mënesiniai duomenys)

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

5

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2004 2005 2006 2007 2008 2009

0

1

2

3

4

-2

0

2

4

6

8

2004 2005 2006 2007 2008 2009-1

2009-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2004 2005 2006 2007 2008

3.2. gaMintojų kainos

Naujausi gamintojø kainø duomenys, neáskaitant statybos, rodo didinantá kainø spaudimą gamybos grandinëje, paspartëjus nuo 0,9 % (kovo mën.) iki 2,8 % (balandþio mën.) metiniam didëjimo tempui (þr. 41 pav.). Pramonës gamintojø kainos nuosekliai didëjo po 2009 m. liepos mën. pasiekto þemiausio lygio (–8,4 %). 2010 m. kovo mën. pramonës gamintojø kainø, neáskaitant statybos, metinis didëjimo tempas tapo teigiamas. Nuo praëjusios vasaros stebëtą didëjimo tendenciją daugiausia skatino energijos ir tarpinio vartojimo prekiø sudedamosios dalys. Tai rodë didinanèiø bazës efektø, kylanèiø dël 2008 m. antrą já pusmetá ir 2009 m. pradþioje sumaþëjusiø pasauliniø naftos kainø, ir šiø kainø naujausiø pokyèiø deriná. Kitø gamintojø kainø sudedamøjø daliø metinis pokyèio tempas buvo stabilesnis, nors dël maþø sąnaudø kainø ir maþos pramonës prekiø paklausos jis buvo labai nedidelis. Sudedamoji dalis, kuri istoriškai yra labiausiai koreliuojama su artimiausiais SVKI pokyèiais, yra vartojimo prekiø, neáskaitant tabako ir maisto, sudedamoji dalis. Ši sudedamoji dalis taip pat padidëjo 2009 m. antrą já pusmetá ir per pirmus keturis 2010 m. mënesius. Nepaisant didëjanèios tendencijos, šios sudedamosios dalies metinis didëjimo tempas balandþio mën. visgi buvo neigiamas ir sudarë –0,3 %.

Pirkimø vadybininkø indekso duomenys apie kainas geguþës mën., palyginti su balandþio mën. rezultatais, buvo gana pastovūs (þr. 42 pav.). Indeksas, didesnis kaip 50, rodo,

61

ekonominëirPiniGØ

aPLinkosraida

Kainos ir sànaudos


2010 Birželis

(metiniai pokyèiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

Ðaltiniai: Eurostatas, nacionaliniai duomenys ir ECB apskaièiavimai.

43 pav. pagrindiniai darbo sąnaudų rodikliai

atlygis vienam darbuotojuisutartas darbo uþmokestisvalandinës darbo sąnaudos

Ðaltinis: Markit.Pastaba: indekso vertë, didesnë kaip 50, rodo padidëjusias kainas, o maþesnë kaip 50 – sumaþëjusias.

42 pav. gamybos sąnaudų ir produkcijos kainų apklausos

(sklaidos indeksai; mënesiniai duomenys)

apdirbamoji pramonë; sąnaudø kainosapdirbamoji pramonë; kainospaslaugos; sąnaudø kainospaslaugos; kainos

20

30

40

50

60

70

80

20

30

40

50

60

70

80

20092004 2005 2006 2007 2008

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

5,0

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

5,0

2004 2005 2006 2007 2008 2009

kad kainos kyla, o maþesnis kaip 50 – krinta. Apdirbamosios pramonës sektoriuje tiek są-naudø, tiek nustatytø kainø indeksai rodo, kad geguþës mën. kainos kito nedaug. Paslaugø sektoriuje sąnaudø kainø indeksai truputá su-maþëjo daugiausia dël maþø darbo uþmokesèio pokyèiø. Tuo metu nustatytos kainos buvo ma-þesnës uþ 50 ribą, o tai rodë, kad kainos maþëja. Kalbant apie ilgesnio laikotarpio perspektyvą, apskritai visi indeksai nuosekliai didëjo prade-dant 2009 m. antruoju ketvirèiu. Truputá dides-nis sąnaudø kainø lygis, palyginti su produkcijos kaina, rodo, kad ámonëms vis dar sunku perkelti padidëjusias sąnaudø kainas vartotojams.

3.3. Darbo sąnauDų roDikliai

Naujausi darbo rinkø rodikliai parodë, kad ketvirtą já ketvirtá darbo sąnaudos ir toliau maþëjo tęsdamos 2008 m. pabaigoje prasidëjusią ten-denciją (þr. 43 pav. ir 7 lentelę).

Įvairiø rodikliø dinamikai reikšmingą átaką daro dirbtø valandø skaièiaus pokyèiai. 2010 m. kovo mën. Eurostatas pirmą kartą paskelbë duomenis apie dirbtas valandas, atsiþvelgiant á valandinio atlygio apskaièiavimą. Dël keliose euro zonos šalyse ágyvendintø trumpo laikotarpio darbo schemø duomenys parodë, kad sparèiai sumaþëjusios dirbtos valandos buvo uþfiksuotas 2008 m. pa-baigoje ir 2009 m. pradþioje (matuojant pagal metiná didëjimo tempą). Per šá laikotarpá at-lygis taip pat sumaþëjo, nors proporcingai ir maþiau, todël atskiri darbo sąnaudø rodikliai reikšmingai skyrësi. 2009 m. antrą já pusmetá dirbtø valandø skaièiaus metinis didëjimo tem-pas ir toliau lëtëjo, nors ir lëtesniu tempu. Iš tiesø trumpo laikotarpio dinamika, matuo-jant pagal ketvirtiná augimo tempą, parodë, kad 2009 m. ketvirtą já ketvirtá dirbtø valandø skaièius euro zonoje padidëjo 0,2 %.

Sutarto darbo uþmokesèio metinis didëjimo tempas euro zonoje, vienintelis iki šiol paskelbtas 2010 m. pirmojo ketvirèio darbo sąnaudø rodiklis, šá ketvirtá sumaþëjo iki 1,7 % (ankstesná ketvirtá buvo 2,1 %). Pastarasis sumaþëjimas patvirtino, kad sutarto darbo uþmokesèio augimas euro zonoje tebemaþëja nuo 2009 m. pradþios. Pirmąjá ketvirtá uþfiksuotas maþiausias metinis didëjimo tempas nuo eiluèiø pradþios 1991 m.


7 lentelė. Darbo sąnaudų rodikliai

(metiniai pokyèiai, procentais, jei nenurodyta kitaip)

Ðaltiniai: Eurostatas, nacionaliniai duomenys ir ECB apskaièiavimai.

2008 2009 2009 2009 2009 2009 2010 Iketv. IIketv. IIIketv. IVketv. Iketv.

Sutartas darbo uþmokestis 3,2 2,6 3,2 2,8 2,3 2,1 1,7Bendros valandinës darbo sąnaudos 3,4 3,3 3,6 4,3 3,0 2,2 .Atlygis vienam darbuotojui 3,2 1,5 1,8 1,4 1,4 1,2 .Straipsniai palyginimui: Darbo našumas –0,2 2,3 –3,9 –3,1 –2,0 0,0 . Vienetinës darbo sąnaudos 3,4 3,8 5,9 4,7 3,4 1,3 .

Þvelgiant á ateitá, atrodo, kad sutarto darbo uþmokesèio metinis didëjimo tempas ateinanèiais ketvirèiais toliau maþës, nes senesnës sutartys nuosekliai keièiamos naujomis, kuriose numatytas maþesnis darbo uþmokesèio didëjimas tiek privaèiajame, tiek viešajame sektoriuose.

Kad ribojamas darbo uþmokestis, matyti ir vertinant pagal euro zonos darbo uþmokesèio vi-enam darbuotojui metinio didëjimo tempą, kuris 2009 m. ketvirtą já ketvirtá sulëtëjo iki 1,2 % (ankstesná ketvirtá buvo 1,4 %). Išskaidymas pagal sektorius rodo, kad 2009 m. ketvirtą j á ketvirtá atlygio vienam darbuotojui didëjimo sumaþëjimą daugiausia lëmë pokyèiai statybos sektoriuje (þr. 44 pav.). 2008 m. ketvirtą já ketvirtá–2009 m. ketvirtą já ketvirtá darbo uþmokesèio vienam dar-buotojui didëjimo tempas sumaþëjo 1,7 procentinio punkto. Tuo paèiu laikotarpiu sutartas darbo uþmokestis kilo lëèiau – 1,5 procentinio punkto. Tai rodo, kad šiuo laikotarpiu buvo uþfiksuotas nedidelis neigiamas darbo uþmokesèio atotrūkis, nes dël ekonominio nuosmukio ámonës sumaþino darbo uþmokesèio didëjimą, sumaþindamos lanksèias darbo uþmokesèio sudedamąsias dalis.

Valandiniø darbo sąnaudø metinis didëjimo tempas euro zonoje 2009 m. paskutiná ketvirtá reikšmingai sumaþëjo (iki 2,2 %) (treèią já ketvirtá – 3,0 %). Dabar šis didëjimo tempas yra arti-mas jo þemiausiam istoriniam lygiui, stebëtam 2005 m., ir, kaip anksèiau minëta, rodo reikšmingą dirbtø valandø vienam darbuotojui skaièiaus maþëjimo tempą. Kalbant apie išskaidymą pagal sek-torius, treèią já ir ketvirtą já ketvirèiais uþfiksuotą metinio didëjimo tempo lëtëjimą visiškai lëmë pokyèiai pramonës sektoriuje, o valandiniø darbo sąnaudø metinis didëjimo tempas faktiškai padidëjo statybos ir su rinka susijusiø paslaugø srityje. Per metus valandinës darbo sąnaudos pramonëje padidëjo 1,4 %, statyboje – 3,7 % ir rinkos paslaugø srityse – 2,4 %.

Po 2009 m. pirmąjá ketvirtá uþfiksuoto rekordiškai þemo lygio euro zonos darbo našumo metinis didëjimo tempas vëlesniais ketvirèiais spartëjo. Tai rodë uþdelstas uþimtumo korek-cijas atsiþvelgiant á gamybos augimo raidą. 2009 m. ketvirtą já ketvirtá metinis našumas vienam dirbanèiajam nepakito, palyginti su 2,0 % sumaþëjimu treèią já ketvirtá. Padidëjęs našumas kartu su lëèiau didëjusiu atlygio vienam darbuotojui metiniu augimo tempu padëjo sumaþinti vienetiniø darbo sąnaudø metiná didëjimo tempą iki 1,3 % (2009 m. ketvirtą já ketvirtá) (treèią já ketvirtá buvo 3,4 %).

Þvelgiant á ateitá, galima tikëtis, kad tolesnis uþimtumo maþëjimas ir nuoseklus ekonominio akty-vumo didëjimas 2010 m. lems vël teigiamą metinio našumo didëjimą. Šis prognozuojamas našumo atsigavimas kartu su tolesniu nedideliu atlygio vienam darbuotojui augimu turëtø toliau maþinti euro zonos ámoniø vienetines darbo sąnaudas per visus 2010 m.

63

ekonominëirPiniGØ

aPLinkosraida

Kainos ir sànaudos


2010 Birželis

44 pav. Darbo sąnaudų pokyčiai pagal sektorius

Ðaltiniai: Eurostatas ir ECB apskaièiavimai.Pastaba: AVD – atlygis vienam darbuotojui, DSI – darbo sąnaudø indeksas.

pramonë (neáskaitant statybos), valandinis DSIstatyba, valandinis DSIrinkos paslaugos, valandinis DSI

pramonë (neáskaitant statybos), AVDstatyba, AVDrinkos paslaugos, AVDpaslaugos, AVD


20090

1

2

3

4

5

6

7

0

1

2

3

4

5

6

7

2004 2005 2006 2007 2008 20090

1

2

3

4

5

6

7

0

1

2

3

4

5

6

7

2004 2005 2006 2007 2008

3.4. ĮMonių pelno pokyčiai

2009 m. ketvirtą já ketvirtá euro zonos ámoniø pelnas per metus sumaþëjo 2,0 %, taigi jo maþëjimo tempas toliau lëtëjo, palyginti su 2009 m. pirmais trim ketvirèiais. Šá maþëjimą galima aiškinti ekonominio aktyvumo (apimties) maþëjimu ir pelno vienam vienetui (vieno produkcijos vieneto marþos) nedideliu didëjimu (þr. 45 pav.). Pastarieji stabilizavosi daugiausia dël lëtëjanèio vienetiniø darbo sąnaudø didëjimo. Nepaisant to, 2009 m., palyginti su 2008 m., pelnas maþëjo rekordiniu greièiu (sparèiau kaip 6 %), daugiausia dël dideliø vienetiniø darbo sąnaudø didëjimo, kurá lëmë tiek palyginti didelis darbo uþmokestis, tiek darbo kaupimo politika, kurios šio sunkmeèio laikotarpiu laikosi euro zonos bendrovës.

Kalbant apie pokyèius pagrindinëse veiklos srityse (pramonës ir rinkos paslaugas), paskelbti duomenys rodo, kad pelnas ypaè maþëjo pramonëje: 2009 m. paskutiná ketvirtá pelnas per metus sumaþëjo beveik 13 %. Vis dëlto tai buvo reikšmingas blogëjimo tempo sulëtëjimas, palyginti su treèią já ketvirtá uþfiksuotu didesniu kaip 25 % sumaþëjimu (þr. 46 pav.). Šá bendrą labai pastebimą sumaþëjimą pramonëje lëmë didesnis aktyvumo sumaþëjimas šioje srityje, taip pat ir reikšmingesnis vienetiniø darbo sąnaudø padidëjimas. Pelno didëjimas pramonëje tendencingai didëja per ciklinius pakilimus ir labiau maþëja nuosmukio laikotarpiais. Metinis pelno maþëjimas pramonëje paskutiná kartą uþfiksuotas 2003 m. viduryje. Priešingai, metinis rinkos paslaugø pelno maþëjimas, prasidëjęs 2009 m. pirmąjá ketvirtá ir buvęs treèią já ketvirtá, buvo pirmas sumaþëjimas nuo 1996 m., kai buvo pradëtos registruoti duomenø eilutës.

Kalbant apie ateitá, dël gerëjanèiø paklausos sąlygø ir prognozuojamo ciklinio našumo padidëjimo, esant nedideliems darbo sąnaudø pokyèiams, pelnas, pasiekęs savo þemiausią lygá, turëtø


45 pav. euro zonos pelno didėjimo išskaidymas į produkciją ir pelną vienam produkcijos vienetui(metiniai pokyèiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

pelnas vienam produkcijos vienetui produkcija (BVP didëjimas) pelnas (bendrasis likutinis perteklius)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB apskaièiavimai.

46 pav. euro zonos pelno pokyčiai pagal pagrindines veiklos rūšis


visa ekonomika rinkos paslaugos pramonë


-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-37

-33

-29

-25

-21

-17

-13

-9

-5

-1

3

7

11

15

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-37

-33

-29

-25

-21

-17

-13

-9

-5

-1

3

7

11

15

toliau didëti. Taèiau dël 2008–2009 m. recesijos gilumo ir beprecedenèio visuminës paklausos sumaþëjimo per šá laikotarpá šio kintamojo prognozës trumpu laikotarpiu yra labai neaiškios. Taip pat þr. 2010 m. balandþio mën. ECB mënesinio biuletenio intarpą „Profit developments and their behaviour after periods of recession“.

3.5. inFliacijos perspektyvos

Prognozuojama, kad per politikai aktualø laikotarpá infliacija pagal SVKI ir toliau bus nedidelë. Þaliavø kainas didinantis spaudimas gali tęstis, o euro zonos vidaus kainø spaudimas, kaip prognozuojama, tebebus nedidelis.

Šá vertinimą taip pat atitinka 2010 m. birþelio mën. Eurosistemos ekspertø euro zonos makroekonominës prognozës. Jose numatoma, kad infliacija pagal SVKI 2010 m. bus 1,4–1,6 %, o 2011 m. – 1,0–2,2 %. Palyginti su 2010 m. kovo mën. ECB ekspertø prognozëmis, intervalas buvo truputá padidintas, daugiausia dël padidëjusiø þaliavø kainø euro zonoje. Tarptautiniø organizacijø sudarytose prognozëse numatomos iš esmës panašios tendencijos.

Rizika šioms infliacijos perspektyvoms yra beveik subalansuota. Didinanti rizika vidutiniu laikotarpiu daugiausia susijusi su þaliavø kainø raida. Be to, dël artimiausiais metais fiskalinës konsolidacijos būtinybës netiesioginiai mokesèiai ir administruojamosios kainos gali kilti sparèiau, negu šiuo metu prognozuojama. Tuo paèiu metu vidaus kainø ir sąnaudø raidai kylanti rizika yra nedidelë.


4 . P r o d u kC i J a , Pa k L au s a i r da r b o r i n k a

47 pav. realiojo Bvp augimas ir kaitos veiksniai

Ðaltiniai: Eurostatas ir ECB apskaièiavimai.

(ketvirtinis augimo tempas ir ketvirèio kaitos veiksniai, procentiniais punktais; dël sezoniðkumo pakoreguota)

vidaus paklausa (neáskaitant atsargø)atsargø pasikeitimasgrynasis eksportasbendrasis BVP augimas

-3,0

-2,5

-2,0

-1,5

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

-3,0

-2,5

-2,0

-1,5

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv.2009 2010

Nuo 2009 m. vidurio euro zonos ekonominis aktyvumas didėja. 2010 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos realusis BVP per ketvirtį padidėjo 0,2 % (2009 m. paskutinį ketvirtį – 0,1 %). Euro zonos aktyvu -mui teigiamą įtaką darė prasidėjęs pasaulio ekonomikos atsigavimas ir didėjusios atsargos. Nors nepalankios oro sąlygos slopino augimą 2010 m. pradžioje, naujausi ekonominiai rodikliai rodo, kad pavasarį augimas truputį paspartėjo. Žvelgiant į ateitį, manoma, kad realusis BVP toliau lėtai ir nevienodu tempu augs visose euro zonos ekonomikose ir sektoriuose. Tebesitęsiantis atsigavimas pasauliniu lygiu, jo poveikis euro zonos eksporto paklausai, taip pat skatinanti pinigų politika ir priemonės, skirtos finansų sistemos funkcionavimui atkurti, turėtų dar yti teigiamą įtaką euro zonos ekonomikai. Tačiau atsižvelgiant į nuolatinį balanso koregavimo procesą įvairiuose sektoriuose ir prastas darbo rinkos perspektyvas, manoma, kad atsigavimas bus lėtas.

Šį vertinimą atitinka ir 2010 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų euro zonos makroekonomi -nės prognozės, kuriose numatoma, kad metinis realiojo BVP augimas 2010 m. bus 0,7–1,3 %, o 2011 m. – 0,2–2,2 %. Palyginti su 2010 m. kovo mėn. Eurosistemos ekspertų euro zonos makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP didėjimo intervalas šiais metais buvo šiek tiek padidintas dėl neseniai suintensyvėjusio aktyvumo visame pasaulyje teigiamo poveikio, tačiau, kalbant apie 2011 m., šis intervalas buvo šiek tiek sumažintas, daugiausia dėl vidaus paklausos perspektyvų. Ekonomikos perspektyvoms kylanti rizika tebėra iš esmės subalansuota esant neįprastai dideliam netikrumui.

4.1. realusis bvp ir paklausos Dalys

2008 m. antrą já ketvirtá–2009 m. antrą já ketvirtá maþëjęs euro zonos ekonominis aktyvumas nuo 2009 m. vidurio didëja. Remiantis pirmuoju Eurostato áverèiu, euro zonos ketvirtinis realiojo BVP augimas 2010 m. pirmąjá ketvirtá buvo 0,2 % (2009 m. paskutiná ketvirtá – 0,1 % padidëjo, palyginti su anksèiau nekitusiu augimu), o treèią já ketvirtá – 0,4 % (þr. 47 pav.). Šie pokyèiai patvirtino prognozes, kad euro zonos ekonomikos aktyvumas bus lëtas ir nevienodo tempo. Turimi duomenys rodo, kad BVP galëjo truputá padidëti 2010 m. pavasará.

Realiojo BVP didëjimo tempas 2010 m. pirmąjá ketvirtá rodë atsargø pokyèio (0,8 proc. p.) ir dinamiško eksporto augimo, kurá paskatino pa-saulio ekonomikos atsigavimas, didelę teigiamą átaką. Galutinë vidaus paklausa, priešingai, darë neigiamą átaką (0,1 proc. p.), daugiausia dël la-bai sumaþëjusiø investicijø, nulemtø prastø oro sąlygø. Kadangi importas padidëjo labiau negu eksportas, grynosios prekybos poveikis buvo nei-giamas (–0,5 proc. p.).

67

Produkcija, paklausa ir darbo rinka

ekonominëirPiniGØ

aPLinkosraida


2010 Birželis

Ðaltiniai: Europos Komisijos verslo ir vartotojø apklausos bei Eurostatas.Pastaba: nuo 2010 m. geguþës mën. Komisijos verslo apklausos duomenys pagal EVRK 2 red.1 Metiniai pokyèiai, procentais; 3 mën. slenkamieji vidurkiai; dël darbo dienø pakoreguota. Neáskaitant kuro.2 Balansai, procentais; dël sezoniðkumo ir pagal vidurká pakoreguota.

(mënesiniai duomenys)

48pav.maþmeninëprekyba,maþmeninësprekybosirnamøûkiøsektoriøpasitikëjimorodikliai

visa maþmeninë prekyba1 (skalë kairëje)vartotojø pasitikëjimo rodiklis2 (skalë deðinëje)maþmeninës prekybos pasitikëjimo rodiklis2(skalë deðinëje)

-3

-2

-1

0

1

2

3

4

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

2004 2005 2006 2007 2008 2009

privatus vartojiMasNors euro zonos ekonominis aktyvumas pradëjo atsigauti, privatus vartojimas buvo vangus po to, kai jis labai sumaþëjo 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradþioje uþfiksavus ekonomikos nuosmukio þemiausią lygá. 2010 m. pirmąjá ketvirtá ketvirtinis privatus vartojimas sumaþëjo 0,1 % (2009 m. ketvirtą já ketvirtá padidëjo 0,2 % po to, kai po korekcijos buvo padidintas 0,2 proc. p.), o treèią já ketvirtá sumaþëjo 0,2 %. Naujausi duomenys rodo, kad vartojimo išlaidos 2010 m. pavasará vis dar buvo nedidelës.

Pastaraisiais ketvirèiais stebimą nuolatiná vartojimo dinamikos nebuvimą lëmë keli veiksniai. Pagrindinis veiksnys – maþos namø ūkiø realiosios disponuojamosios pajamos. Kita vertus, namø ūkiø realiosioms pajamoms teigiamą poveiká darë didëjantis nominalusis atlygis (þr. 3.3 skirsná), kuris, nors 2009 ir 2010 m. pradþioje ir buvo sumaþëjęs, tebebuvo gana aukšto lygio, turint omenyje, pirma, ekonomikos nuosmukio gilumą, antra, lëtą atsigavimo tempą. Be to, þemas infliacijos pagal SVKI lygis 2009 m. ir 2010 m. pradþioje skatino realiøjø pajamø didëjimą. Kita vertus, dël uþimtumo maþëjimo maþëjo darbo pajamos, taigi ir vartojimas. Be to, vartojimo išlaidas maþino netikrumas dël uþimtumo perspektyvø, krintanèios gyvenamosios paskirties turto kainos (þr. 2010 m. geguþës mën. ECB mënesinio biuletenio intarpą „Recent housing market develop -ments in the euro area“) ir finansinio turto bendras nuostolis. Be to, pastaraisiais ketvirèiais buvo vangi vartojimo paskolø paklausa, o vartojimo paskolø sąlygos, kurios ekonomikos nuosmukio metu reikšmingai sugrieþtëjo, pastaraisiais ketvirèiais buvo toliau grieþtinamos, nors ir ne taip reikšmingai (þr. 2010 m. geguþës mën. ECB mënesinio biuletenio intarpą „The results of the April 2010 bank lending survey for the euro area“). Atsiþvelgiant á tai, namø ūkiø taupymo rodiklis per praëjusius 12 mën. labai padidëjo ir tikriausiai daugiausia rodë taupymą atsar-gumo tikslais dël ekonomikos nuosmukio su-kelto didelio netikrumo. Remiantis euro zonos integruotomis sąskaitomis, 2009 m. paskutiná ketvirtá dël sezoniškumo pakoreguotas namø ūkiø taupymo rodiklis buvo 15,1 %, t. y. 0,7 procentinio punkto didesnis uþ savo ankstesniø metø vidurká. Taèiau jis buvo truputá maþesnis uþ savo aukšèiausią 15,7 % lygá, uþfiksuotą 2009 m. antrą já ir treèią já ketvirèiais.

Maþas vartojimo lygis lëmë maþmeninës preky-bos, uþregistruotø naujø lengvøjø automobiliø skaièiaus ir vartotojø pasitikëjimo pokyèius. Per 2010 m. pirmus tris mënesius maþmeninës prekybos ketvirtinis padidëjimas sudarë 0,2 %, bet balandþio mën., palyginti su ankstesniu mënesiu, sumaþëjo 1,2 % (þr. 48 pav.). Pirmąjá ketvirtá, palyginti su ankstesniu ketvirèiu, uþregistruotø lengvøjø automobiliø skaièius sumaþëjo 7,3 %, o balandþio mën., palyginti su ankstesniu mën., – 12,1 %. 2010 m. pirmąjá ketvirtá maþmeniniai pardavimai, áskaitant uþregistruotø lengvøjø automobiliø pardavimą, kuris sudaro apie 50 % vartojimo, sumaþëjo


0,6 %, nors ankstesná ketvirtá šis rodiklis truputá pakilo dël padidëjusio lengvøjø automobiliø pardavimo. 2010 m. balandþio mën., palyginti su ankstesniu mën., pardavimas, áskaitant uþregistruotus lengvuosius automobilius, sumaþëjo 2,3 %.

Uþregistruotø lengvøjø automobiliø skaièiaus sumaþëjimą 2010 m. lëmë fiskaliniø paskatø, ku-rios vartotojams buvo pasiūlytos keliose euro zonos ekonomikose ir dël kuriø vartotojai atsisakë senø automobiliø ir nusipirko naujus, maþëjantis poveikis. Šios subsidijos padidino lengvøjø automobiliø pardavimą, taigi ir vartojimo išlaidas 2009 m., ypaè antrą já ketvirtá, kai uþregistruotø lengvøjø automobiliø padaugëjo 13,5 %. Taèiau, nepaisant šios paramos, palyginti su 2000–2007 m. vidurkiu, pardavimø apimtis buvo gerokai maþesnë, o per 2010 m. pirmus keturis mënesius jø buvo maþiau, palyginti su 2008 m., t. y. metais, kai uþregistruotø lengvøjø automobiliø skaièius reikšmingai sumaþëjo, vidurkiu. Šie pokyèiai rodo, kad vyriausybës subsidijos naujø lengvøjø automobiliø pirkimui daro tik laikiną poveiká vartojimui ir paskatino kai kuriuos vartotojus, ku -rie šią specifinę ilgalaikio vartojimo prekę buvo suplanavę pirkti ateityje, nusipirkti 2009 m.

Dël geriau vertinamos bendros ekonominës būklës ir uþimtumo perspektyvø vartotojø pasitikëjimas 2009 m. padidëjo. Ši didëjimo tendencija nutrūko 2010 m. pirmąjá ketvirtá, kai vartotojø pasitikëjimas nepakito, palyginti su uþfiksuotu 2009 m. paskutiná ketvirtá. Vëliau vartotojø pasitikëjimas sumaþëjo geguþës mën., palyginti su augimu, uþfiksuotu balandþio mën., ir vël tapo 2009 m. spalio mën. stebëto lygio, kuris yra maþesnis uþ ilgalaiká laikotarpio nuo 1985 m. vidurká. Šie naujausi pokyèiai, vël atsinaujinus átampai finansø rinkose, rodo, kad euro zonos vartotojai šiuo metu yra netikri dël ekonomikos atsigavimo masto ir tvarumo, taip pat ir dël to, kad artimiausiu metu vartojimo augimas tikriausiai ir toliau bus lëtas. Apskritai, nors, kaip pasirodë, vartotojø pasitikëjimas yra netikslus euro zonos vartojimo ketvirtiniø pokyèiø rodiklis, jis pakankamai gerai parodo vartojimo tendencijas.

investicijos Investicijø tendencija taip pat yra labai vangi. 2010 m. pirmąjá ketvirtá bendrojo kapitalo formavi-mas per ketvirtá sumaþëjo 1,1 % (2009 m. paskutiná ketvirtá – 1,3 %). Dël maþos paklausos, maþo pajëgumø panaudojimo, grieþtø skolinimo standartø ir maþo verslo pasitikëjimo nuo 2008 m. antrojo ketvirèio investicijos toliau maþëjo. Ypaè investicijos sumaþëjo 2008 m. paskutiná ketvirtá ir 2009 m. pirmąjá ketvirtá, t. y. sumaþëjo atitinkamai daugiau kaip 4 ir 5 %. Atsiþvelgiant á minëtą sumaþëjimą, pastarą já investicijø maþëjimą galima laikyti pagerëjimu.

Menkas statybos investicijas, kurios apima gyvenamosios ir komercinës paskirties pastatus ir sudaro maþdaug pusę visø investicijø, daugiausia lëmë nekilnojamojo turto rinkø pokyèiai. Dël maþø nekilnojamojo turto kainø pokyèiø maþëjo statybos investicijø, todël investicijos á gyvena-mosios paskirties turtą tapo maþiau patrauklios. Gyvenamosios paskirties turto kainos pastarai-siais keleriais metais nuolat kilo lëèiau, o 2009 m. – sumaþëjo. Šalyse, kuriose iki 2005 m. būsto kainos didëjo sparèiausiai, kainø korekcijos buvo didþiausios (plaèiau þr. 2010 m. geguþës mën. ECB mënesinio biuletenio intarpą „Recent housing market developments in the euro area“). Turint galvoje šiuos būsto kainø pokyèius, taip pat perteklinius gamybos pajëgumus kai kuriose šalyse ir finansinius suvarþymus, statybos investicijø augimas nuo 2008 m. antrojo ketvirèio tapo neigiamas. Dël atšiauriø oro sąlygø euro zonoje praëjusią þiemą 2010 m. pradþioje statybos veikla toliau maþëjo.

Þvelgiant á ateitá, išduodami statybø leidimai, kurie laikomi svarbiausiu būsto investicijø rodik-liu, rodo, kad būsto rinkos susitraukimas bus stebimas ir ateinanèiais mënesiais, nes išduotø

69


ekonominëirPiniGØ

aPLinkosraida


2010 Birželis

leidimø skaièius 2009 m. paskutiná ketvirtá toliau maþëjo. Taèiau galima tikëtis, kad nuosekliai lëtës maþëjimo tempas, nes šis maþëjimas buvo ne toks ryškus, kaip stebëta ankstesná ketvirtá. Be to, galima tikëtis, kad vëliau šiais metais neigiamas poveikis statybai, kilęs dël neáprastai atšiauriø oro sąlygø, taps priešingu. Ši lūkestá pagrindþia duomenys, rodantys, kad statybos gamyba kovo mën. labai padidëjo. Be to, 2009 m. paskutiná ketvirtá truputá padidëjo paskolos būstui ásigyti, o 2010 m. pirmąjá ketvirtá šis didëjimas buvo dar spartesnis.

Ne statybø investicijos, kurias gali sudaryti turtas, naudojamas prekiø ir paslaugø gamyboje, šio nuosmukio metu taip pat reikšmingai nukrito dël maþëjanèios paklausos, labai maþo pajëgumø panaudojimo, neigiamo pelno augimo ir grieþtø skolinimo sąlygø. Taèiau nuo 2009 m. vidurio ne statybø sektoriaus investicijos maþëjo kur kas lëèiau, nes spartø jø sumaþëjimą lëmę veiks-niai tapo ne tokie intensyvūs. 2009 m. paskutiná ketvirtá ne statybø investicijos sumenko 0,7 %, ankstesná ketvirtá sumaþëjo –0,1 %.

Manoma, kad ateinanèiais ketvirèiais ne statybø investicijos nuosekliai augs, nes tikimasi, kad bus palanki bendra ekonominë veikla, taèiau vis tiek bus nedidelës dël prastø vidaus paklausos didëjimo perspektyvø, bendro netikrumo, maþo pelningumo ir nuolat dideliø laisvø pajëgumø. Pajëgumø panaudojimo lygis pastaruoju metu, palyginti su 2009 m. uþfiksuotu þemiausiu lygiu, padidëjo, taèiau tebëra labai menkas ir maþesnis uþ praëjusio amþiaus paskutinio dešimtmeèio pradþios recesijos metu buvusá lygá. Tiek daug laisvø pajëgumø tikriausiai bus ir toliau, artimiau -sioje ateityje tai stabdys kapitalo išlaidø didëjimą. Priešingai, kapitalo išlaidas tikriausiai skatins finansavimo sąnaudos, kurios tebëra nedidelës, tuo metu bankø taikomø kreditavimo standartø grieþtinimas 2010 m. pirmąjá ketvirtá nepakito (ankstesniais ketvirèiais jis maþëjo) (plaèiau þr. 2010 m. geguþës mën. ECB mënesinio biuletenio intarpą „The results of the April 2010 bank lending survey for the euro area“).

valDŽios vartojiMas2010 m. pirmąjá ketvirtá, priešingai kitoms vidaus paklausos sudedamosioms dalims, valdþios vartojimo didëjimas buvo teigiamas, 2009 m. ketvirtą já ketvirtá jis nekito. Taèiau prognozuojama, kad vidaus paklausos skatinimas, kylantis dël valdþios vartojimo, kitą 2010 m. dalá ir toliau bus maþas dël daugelyje euro zonos šaliø prognozuojamø fiskalinës konsolidacijos pastangø.

atsargosIki 2009 m. vidurio atsargø pokyèiai teigiamai veikë BVP ketvirtinius augimo tempus, taèiau 2009 m. pirmąjá pusmetá darë labai neigiamą átaką euro zonos BVP. Atrodo, kad per pastarą já ekonomikos nuosmuká ir vykstantá atsigavimą atsargoms buvo būdinga áprasto ciklo tendencija. Įmonëms pastebëjus, kad paklausa staiga ir galimai ilgam maþëja, jos apkarpë savo atsargas, labai sumaþindamos gamybą, nes siekia palaikyti optimalias pardavimø lygiui atsargas. Atsargø maþinimas pradëjo lëtëti 2009 m. treèią já ketvirtá, siekiant uþkirsti kelią pernelyg dideliam rodik-lio sumaþëjimui, nes pardavimø apimtis vël pradëjo didëti.

2010 m. pirmąjá ketvirtá, tikintis padidësianèios paklausos, atsargos nebuvo sparèiau maþinamos. Todël atsargos darë teigiamą átaką realiojo BVP augimui: jis padidëjo 0,8, praëjusá ketvirtá – 0,1, o 2009 m. treèią já ketvirtá – 0,5 procentinio punkto.

Þvelgiant á ateitá, pasakytina, kad abi apklausos ir pavieniai duomenys rodo, kad atsargø lygis yra vertinamas kaip menkas. Nors daugelis ámoniø pareiškë neketinanèios savo atsargø sugrąþinti á ankstesná lygá, atsargø pokyèiai gali toliau daryti teigiamą átaką BVP augimui 2010 m. antrą já ir


(arba) treèią já ketvirèiais. Taèiau tokios átakos dydis tebëra neaiškus, nes jis priklauso nuo to, kaip greitai didës paklausa ir bendrovës patikslins savo lūkesèius dël ateities perspektyvø.

prekybaEuro zonos prekyba toliau augo 2010 m. pirmąjá ketvirtá. Ją skartino atsigaunanti pasaulio eko-nomika ir nedaug padidëjusi ekonominë veikla euro zonoje. Per pirmus tris mënesius, palyginti su tuo paèiu praëjusiø metø ketvirèiu, importas augo daug sparèiau negu eksportas. Todël 2010 m. pirmąjá ketvirtá grynoji prekyba darë neigiamą átaką (0,5 proc. p.) BVP augimui, o per ankstesná ketvirtá ji didino BVP augimą.

2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradþioje sparèiai maþëjęs eksportas ir importas 2009 m. antrą já ketvirtá, nors ir maþesniu mastu, taip pat sumenko, o nuo 2009 m. vidurio, palyginti su ankstesniu ketvirèiu, padidëjo. Iš esmës uþfiksuotas visø pagrindiniø produktø kategorijø toks padidëjimas. Ypaè sparèiai didëjo tarpinio vartojimo prekiø importas ir eksportas. Tai buvo pagrindiniai prieš tai sumaþëjusá prekybos srautą lëmę veiksniai. Prekybos padidëjimas paspartëjo 2010 m. pirmąjá ketvirtá, kai eksportas kas ketvirtá augo 2,5 %, 2009 m. paskutiná ketvirtá augimo tempas sudarë 1,7 %. Importas padidëjo daugiau – 4,0 % (2009 m. ketvirtą já ketvirtá – 1,2 %). Tam turëjo átakos euro zonos atsigavimas ir padidëjusi eksporto paklausa, atsiþvelgiant á importo svarbą.

Þvelgiant á ateitá, atrodo, kad dël pasaulio ekonomikos augimo, o ypaè kylanèiø rinkø, ir tarptautinës prekybos plëtros toliau didës euro zonos produktø paklausa. Tam turëtø būti naudingas ir pastarojo meto euro nuvertëjimas. Priešingai, kadangi manoma, kad euro zonos at -sigavimas šiek tiek atsiliks nuo pasaulio ekonominio aktyvumo didëjimo, importas gali didëti šiek tiek lëèiau uþ eksportą. Dël to grynoji prekyba turëtø daryti teigiamą átaką euro zonos BVP augimui artimiausiais ketvirèiais.

4.2. proDukcijos, paklausos ir Darbo rinkos pokyčiai

Vertinant pagal pridëtinës vertës perspektyvas, atsigavimas buvo stebimas ne visuose euro zonos sektoriuose, já daugiausia lëmë pramonës sektorius. Paslaugø sektorius augo nedaug 2009 m. paskutiná ketvirtá ir 2010 m. pirmąjá ketvirtá, o statybos sektorius toliau maþëjo. 2010 m. pirmąjá ketvirtá visa pridëtinë vertë padidëjo 0,5 %, daugiausia dël to, kad buvo geri pramonës rodikliai, išskyrus statybą. Skirtumas tarp BVP augimo tempo ir pridëtinës vertës augimo tempo daþniausiai susidaro dël to, kad pastarasis rodiklis átraukiamas á mokesèius, atëmus subsidijas produktams. 2010 m. pirmąjá ketvirtá, palyginti su tuo paèiu praëjusiø metø ketvirèiu, šis skirtumas sumaþëjo 2,3 %. Apklausos duomenys rodo, kad 2010 m. antrą já ketvirtá pridëtinë vertë toliau didëjo.

Sąlygos darbo rinkoje toliau blogëjo euro zonoje (þr. toliau skirsná apie darbo rinką). 2009 m. paskutiná ketvirtá uþimtumas sumaþëjo 0,3 %, o 2010 m. balandþio mën. nedarbo lygis sudarë 10,1 %.

gaMybos pasiskirstyMas sektoriuosePramonës veikla buvo svarbiausias visos euro zonos pridëtinës vertës didëjimo veiksnys nuo atsigavimo pradþios 2009 m. viduryje. 2010 m. pirmąjá ketvirtá pridëtinë vertë pramonës sek-toriuje (išskyrus statybą) padidëjo 2,2 %, 2009 m. ketvirtą já ketvirtá – 0,3 %, treèią já ketvirtá – 2,1 %. 2010 m. pirmąjá ketvirtá pramonës produkcija padidëjo 3,8 %, o tai buvo dar daugiau negu pridëtinës vertës padidëjimas pramonës sektoriuje (þr. 49 pav.). Gana didelë šiø dviejø rodikliø

71


ekonominëirPiniGØ

aPLinkosraida


2010 Birželis

49 pav. pramonės produkcijos augimas ir kaitos veiksniai

Ðaltiniai: Eurostatas ir ECB apskaièiavimai.Pastaba: pateikti duomenys apskaièiuoti kaip 3 mën. laikotarpio slenkamieji vidurkiai, palyginti su atitinkamu ankstesnio 3 mën. laikotarpio vidurkiu.

(augimo tempas ir kaitos veiksniai, procentiniais punktais; mënesiniai duomenys; dël sezoniðkumo pakoreguota)

50 pav. pramonės produkcija, pramonės pasitikėjimas ir pvi

Ðaltiniai: Eurostatas, Europos Komisijos verslo ir vartotojø apklausos, Markit ir ECB apskaièiavimai.Pastabos: visos eilutës yra apdirbamosios pramonës duomenys. Nuo 2010 m. geguþës mën. EB verslo apklausos duomenys pagal EVRK 2 red.1 3 mën., palyginti su ankstesniais 3 mën., pokyèiai, procentais.2 Balansai, procentais.3 Pirkimø vadybininkø indeksas; nuokrypiai nuo indekso reikðmës 50.

(mënesiniai duomenys; dël sezoniðkumo pakoreguota)

investicinës prekësvartojimo prekës tarpinio vartojimo prekësenergijaið viso, neáskaitant statybos

pramonës produkcija1 (skalë kairëje)pramonës pasitikëjimo rodiklis2 (skalë deðinëje)PVI3 (skalë deðinëje)

-9,0-8,0-7,0-6,0-5,0-4,0-3,0-2,0-1,00,01,02,03,04,05,0

-9,0-8,0-7,0-6,0-5,0-4,0-3,0-2,0-1,00,01,02,03,04,05,0

2004 2005 2006 2007 2008 2009-10-9-8-7-6-5-4-3-2-101234

-40-36-32-28-24-20-16-12-8-40481216

2004 2005 2006 2007 2008 2009

raidos paklaida per pirmus tris metø mënesius gali būti susijusi su koregavimo dël sezoniškumo skirtumais, nes dël sezoniškumo pakoreguoti duomenys šiuo metu yra labai abejotini dël dideliø duomenø svyravimø ekonomikos nuosmukio metu ir prasidedanèio atsigavimo. Vertinant pa-grindinius pramonës sektorius, ypaè padidëjo tarpinio vartojimo prekiø pramonës šakø gamyba, taip pat šiek tiek padidëjo investiciniø prekiø gamyba ir šiek tiek atsigavo vartojimo prekiø pramonës šakos. Šie sektoriø skirtumai yra nuoseklūs ekonomikos atsigavimo pradþioje. Pa-prastai sparèiau auga tarpinio vartojimo prekiø sektorius. Be to, labai išaugo energijos gamyba, tikriausiai dël neáprastai šaltos þiemos.

Þvelgiant á ateitá, stiprëjanti naujø uþsakymø pramonëje tendencija rodo plataus masto atsigavimą pramonës veikloje, nes tikimasi, kad gaunami uþsakymai vëliau atsidurs gamyboje. 2010 m. pirmąjá ketvirtá, palyginti su tuo paèiu praëjusiø metø ketvirèiu, šis rodiklis padidëjo 3,7 %, o praëjusá ketvirtá – 3,2 %. Be to, laiku pateikti duomenys verslo apklausø forma rodo, kad pramonës veiklos augimo tempas buvo teigiamas 2010 m. antrojo ketvirèio pradþioje (þr. 50 pav.). Euro zonos ap-dirbamosios pramonës pirkimo vadybininkø indeksas (PVI) toliau didëjo balandþio mën., taèiau geguþës mën. sumaþëjo ir buvo didesnis uþ 2010 m. pirmojo ketvirèio vidurká. Nors negalima atmesti neigiamo su valstybës skola susijusio pastarojo meto neramumø poveikio pasitikëjimui apdirbamąja pramone, vertinimas trumpalaikiu laikotarpiu yra teigiamas, nes gamyba, nau -ji uþsakymai ir tiekëjø pristatymø laiko komponentës geguþës mën. ir toliau buvo artimos šio dešimtmeèio aukšèiausiems lygiams. Priešingai, kaip nurodyta Europos Komisijos verslo ir


8 lentelė. užimtumo augimas (pokyèiai, procentais, palyginti su ankstesniu laikotarpiu; dël sezoniðkumo pakoreguota)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB apskaièiavimai.1 Taip pat áskaitant švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas.

Metinispokytis Ketvirtinispokytis 2008 2009 2008 2009 2009 2009 2009 IVketv. Iketv. IIketv. IIIketv. IVketv.

Visa ekonomika: 0,7 –1,9 –0,4 –0,8 –0,5 –0,5 –0,3 Þemës ūkis ir þuvininkystë –1,4 –2,6 0,0 –0,8 –0,9 –1,2 0,5Pramonë –0,7 –5,7 –1,5 –1,8 –1,7 –1,7 –0,9 Neáskaitant statybos 0,0 –5,2 –1,1 –1,6 –1,8 –1,7 –1,1 Statyba –2,1 –6,9 –2,3 –2,3 –1,3 –1,7 –0,4Paslaugos 1,3 –0,5 0,0 –0,4 –0,1 –0,1 –0,1 Prekyba ir transportas 1,3 –1,8 –0,4 –0,8 –0,5 –0,2 –0,5 Finansai ir verslas 2,2 –2,2 –0,5 –0,9 –0,8 –0,5 –0,1 Viešasis valdymas1 0,9 1,5 0,6 0,2 0,6 0,2 0,2

vartotojø apklausoje, apdirbamosios pramonës sektoriaus pasitikëjimas geguþës mën. padidëjo nedaug.

Pastaraisiais ketvirèiais statybos sektoriaus veikla toliau maþëjo. 2010 m. pirmąjá ketvirtá, paly-ginti su tuo paèiu praëjusiø metø ketvirèiu, statybos pridëtinë vertë nukrito 2,7 %. Tai daug daugiau negu per paskutinius du ketvirèius, kai ji per ketvirtá sumaþëjo 1,3 %. Statybos veikla labai sumaþëjo per pirmus tris mënesius, daugiausia dël to, kad atšiaurios oro sąlygos darë átaką þiemos mënesiams daugelyje euro zonos šaliø. Su oro sąlygomis susijęs veiklos maþëjimas ap-sunkino anksèiau aprašytą būtiną koregavimą namø ūkiø rinkoje. Tikimasi, kad su oro sąlygomis susijęs sektoriaus veiklos sumaþëjimas labai atsigaus per antrą já ketvirtá.

Paslaugø sektoriaus veikla nëra tokia jautri ciklo pokyèiams kaip apdirbamosios pramonës ir statybos veiklos. Taèiau paslaugø sektoriaus atsigavimas turi būti stiprus, kad atsigautø pakanka-mai. Nuo 2009 m. vidurio pridëtinës vertës augimas paslaugø sektoriuje buvo gana menkas. 2010 m. pirmąjá ketvirtá paslaugø sektoriaus pridëtinë vertë nedaug padidëjo (0,3 %), t. y. tik šiek tiek daugiau, palyginti su maþu augimo lygiu 2009 m. paskutiná ketvirtá, o per ankstesnius tris mënesius jos augimas buvo sustojęs. Turima informacija apie pagrindiniø paslaugø subsek-torius rodo, kad labai nukritusi apie 2008 m. pabaigą ir 2009 m. pradþią pridëtinë vertë iki šiol tik apskritai stabilizavosi prekybos ir transporto srityse, atrodo, kad ji padidëjo finansinio tarpininkavimo ir verslo paslaugø srityse, cikliškiausiuose ir kintamiausiuose paslaugø subsek-toriuose. Þvelgiant á ateitá, neseniai paskelbti apklausø duomenys rodo, kad 2010 m. antrojo ketvirèio pradþioje paslaugø sektorius toliau augo.

Darbo rinkaPriešingai negu ekonominës veiklos pokyèiai, euro zonos darbo rinkø sąlygos prisidëjo prie blo-gëjimo pastaraisiais ketvirèiais, nes uþimtumo pokyèiai daþnai atsilieka nuo verslo ciklo svyravi-mø. Per pastarą já ekonomikos nuosmuká uþimtumas statybos sektoriuje pradëjo maþëti anksèiau negu pramonës ir paslaugø sektoriuose. Iš dalies tai galima paaiškinti pertekliniais gamybos pajëgumais, daranèiais átaką kai kuriose euro zonos šalyse, ir tuo, kad paprastai didelis skaièius darbuotojø laikinai ádarbinami šiame sektoriuje, todël uþimtumas tampa lankstesnis. Nuosmukiui tebesitęsiant, uþimtumas sumaþëjo ir pramonës sektoriuje, o paslaugø sektoriø darbo jëgos ko-regavimas paveikë maþiau (þr. 8 lentelę).

73


ekonominëirPiniGØ

aPLinkosraida


2010 Birželis

Daugelyje euro zonos šaliø dël specialiø darbo jëgos projektø padidëjo uþimtumas gilëjant ekonomikos nuosmukiui. Įgyvendinant šiuos projektus, darbo valandos buvo maþinamos ávairias būdais, áskaitant ámoniø lankstaus darbo sutarèiø pokyèius, bendrą viršvalandþiø sumaþinimą ir specialius uþimtumą išsauganèius projektus, kuriuos parengë daugelis Europos šaliø vyriausybiø. Šie projektai padëjo uþkirsti kelią didesniam uþimtumo maþëjimui ir sušvelnino darbo jëgos koregavimo maþëjanèios paklausos atþvilgiu procesą. Atrodo, kad euro zonos uþimtumas buvo gana didelis per ekonomikos nuosmuká, turint galvoje tai, kad ekonominë veikla labai sumaþëjo. Didelë dalis uþimtumo koregavimo atlikta maþinant dirbanèio asmens dirbtas valandas, o ne labai didinant nedarbą. Taèiau euro zonos ekonomikose darbo rinkos raida buvo labai skirtinga. Ekonomikos nuosmukis taip pat trukdë augti darbo jëgos pasiūlai euro zonoje – anksèiau šis rodiklis turëjo tendenciją didëti. Penktame intarpe nagrinëjamas gyventojø skaièiaus ir akty -vumo poveikiø skirtingose grupëse ir šalyse santykinis indëlis á euro zonos darbo jëgos pasiūlos augimą.

5 i n t a rpas

nau jaus i DarBo j ėgos pas iūlos poKyč ia i

2008–2009 m. euro zonoje buvo stebimas didþiausias nuosmukis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nuosmukis sukëlë reikšmingą darbo jëgos paklausos sumaþëjimą ir nedarbo lygio padidëjimą. Taèiau galiausiai manoma, kad ekonominis nuosmukis paveiks ne tik darbo jëgos paklausą, bet ir platesniu mastu darbo pasiūlą. Šis poveikis pasireiškia dviem skirtingais ka-nalais ir veikia tiek gyventojø skaièiaus augimą, tiek aktyvumo lygá. Šiame intarpe ávertinamas dabartinio nuosmukio poveikis euro zonos darbo jëgos pasiūlai remiantis ES darbo jëgos apþvalgos duomenimis.

Ekonominës krizës poveiká gyventojø skaièiaus didëjimui trumpu laikotarpiu daugiausia lemia migracija. Savo ruoþtu ją daugiausia lemia santykinis darbo uþmokestis ir uþimtumo galimybës1. Didelis nuosmukis ir dël to kilę apribojimai ásidarbinti gali sumaþinti imigraciją á euro zoną ir taip maþina gyventojø skaièiaus didëjimą.

Gilus nuosmukis daro átaką aktyvumo lygiui, taèiau poveikis nëra visiškai aiškus. Viena vertus, didelis nuosmukis gali paskatinti darbuotojus išeiti iš darbo rinkos, pavyzdþiui, vyresni darbuo-tojai gali nuspręsti anksèiau išeiti á pensiją, jaunesni darbuotojai gali pasirinkti toliau tęsti visos darbo dienos studijas. Be to, dël sumaþëjusios tikimybës ásidarbinti gilaus nuosmukio laikotarpiu kai kurie darbuotojai gali pasitraukti iš darbo jëgos – vadinamasis nusivylusio darbuotojo efektas. Abu veiksniai skatins aktyvumo maþëjimą arba bent jau jo didëjimo maþëjimą. Kita vertus, didelis nuosmukis gali paskatinti ir aktyvumo didëjimą, jei dël sumaþëjusiø namø ūkiø pajamø (netekus darbo arba dël finansiniø nuostoliø) anksèiau neaktyvūs papildomi darbuotojai pradës dirbti.

Darbo jėgos didėjimo pokyčiai ir kaitos veiksniai

Prieš krizę, vertinant 2006–2008 m. vidurká, euro zonos darbo jëgos pasiūla kasmet didëjo 1,1 %. Daugiausia šá augimą skatino reikšminga darbo ieškanèiø asmenø iš naujø valstybiø nariø imigra-cija á euro zoną po ES plëtros. Priešingai, prasidëjus nuosmukiui, metinis euro zonos darbo jëgos

1 Þr., pvz., Frigyes Ferdinand Heinz ir Melanie WardWarmedinger „Crossborder labour mobility within an enlarged EU“, ECB Occasional Paper Series, No. 44, October 2006.


2006 2007 2008 2009 2009IVketv.

Darbo jėgaIš viso 1,2 1,0 1,1 0,3 0,1Jauni (15–24 m.) –0,8 –0,2 –0,3 –2,8 –3,6Vidutinio amþiaus (25–54 m.) 1,1 0,6 0,9 0,0 0,0Vyresni (55–64 m.) 4,6 4,7 3,7 4,5 4,1Vyrai 0,9 0,6 0,6 –0,3 –0,4Moterys 1,7 1,4 1,6 0,9 0,7

AktyvumasIš viso 0,8 0,5 0,7 0,1 0,1Jauni (15–24 m.) –0,2 0,3 0,4 –1,8 –2,6Vidutinio amþiaus (25–54 m.) 0,6 0,3 0,5 0,0 0,0Vyresni (55–64 m.) 2,9 2,7 2,0 2,9 2,6Vyrai 0,3 0,2 0,2 –0,3 –0,4Moterys 1,3 0,9 1,2 0,8 0,6

Gyventojų skaičiusIš viso 0,5 0,5 0,4 0,1 0,0Jauni (15–24 m.) –0,6 –0,5 –0,7 –1,1 –1,1Vidutinio amþiaus (25–54 m.) 0,5 0,4 0,4 0,0 –0,1Vyresni (55–64 m.) 1,6 1,9 1,7 1,5 1,4Vyrai 0,5 0,5 0,4 0,1 0,0Moterys 0,4 0,5 0,4 0,1 0,1Euro zonos pilieèiai 0,1 –0,4 0,2 –0,2 –0,2Kiti ES pilieèiai 3,9 116,1 29,1 6,4 2,9

augimas reikšmingai sulëtëjo ir 2009 m. treèiąjá ketvirtá buvo uþfiksuotas pirmas metinis sumaþë-jimas per dešimties metø istoriją. Todël metinis vidutinis euro zonos darbo jëgos pasiūlos augimas 2009 m. sudarë tik 0,3 %. Iš dalies 2009 m. antrąjá pusmetá stebëtas darbo jëgos pasiūlos didëjimo maþëjimas susijęs su labai sumaþëjusiu vidinës migracijos á euro zoną lygiu, dël kurio anksèiau didëjo šiaip jau maþas (natūralus) gyventojø skaièiaus augimas. Taèiau 2008 m. antrąjá pusmetá prasidëjęs nuosmukis taip pat darë didelá poveiká euro zonos aktyvumo didëjimui, ypaè kalbant apie jaunus þmones.

Poveikisaktyvumui

Apskritai nuo krizës pradþios euro zonoje fiksuojamas akivaizdus aktyvumo didëjimo sąstingis ir tai labai kontrastuoja su nuolatiniu augimu, stebëtu dešimtmeèio viduryje. Be to, kaip parody-ta lentelëje, dël dabartinio nuosmukio ypaè padidëjo aktyvumo kritimas tarp jaunesnio amþiaus asmenø grupiø (15–24 m.). Dalis šio maþëjimo neabejotinai rodo tiesiog sumaþëjusias mokyklą baigusiøjø galimybes rinkoje, nes labai sumaþëjo aktyvumas statybos ir pramonës sektoriuose. Susidūrę su prastëjanèiomis uþimtumo perspektyvomis jauni þmonës buvo priversti persvarstyti savo galimybes uþ darbo rinkos ribø ir daugelis tiesiog pasirinko tęsti studijas ir mokymąsi. Visø pirma galima tikëtis, kad veiksniai, darantys átaką toliau tęsiamam studijavimui ir mokymuisi (nors ir laikinai atidedant áëjimą á darbo rinką), pakels aktyvumo lygá vëliau, nes þmonës bus labiau linkę dalyvauti darbo rinkoje. Taèiau taip pat daugëja poþymiø, rodanèiø, kad uþimtumo lygis tarp jaunø þmoniø, kuriø ankstyvas darbinis gyvenimas sutapo su dideliu nuosmukiu, gali nulemti pastovø šiø grupiø noro dalyvauti darbo rinkoje sumaþëjimą2.

Šaltiniai: ES darbo jëgos apklausa ir ECB apskaièiavimai.

Kai kurių grupių darbo jėgos pasiūlos, gyventojų skaičiaus ir aktyvumo lygio didėjimas euro zonoje

(metinis pokytis, procentais)

2 Þr., pvz., Hämäläinen K. „Education and unemployment: state dependence in unemployment among young people in the 1990s“, VATT Discussion Paper No. 312, 2003; Burgess S., Propper C., Rees H. ir Shearer A. „The class of 1981: the effects of early career unemployment on subsequent unemployment experiences“, Labour Economics , Vol. 10, Issue 3, 2003.

75


ekonominëirPiniGØ

aPLinkosraida


2010 Birželis

Be to, atrodo, kad pradëjo maþëti vyrø aktyvumo lygis, o tai vëlgi daugiausia susiję su sektoriø susi-traukimu tradiciškai vadinamosiose vyriškose veiklose (statyba, apdirbamoji pramonë ir transpor-tas). Taèiau maþëjantis didëjimas būdingesnis jauniems darbuotojams – darbingiausios amþiaus gru-pës vyrø aktyvumo lygio sumaþëjimas buvo pastebimai maþesnis, o vyresniø vyrø jis toliau didëja ir net šiek tiek sparèiau negu prieš krizę.

Didesnis aktyvumo didëjimas daugiausia susijęs su dviejø grupiø (moterø ir vyresniø darbuoto-jø) pokyèiais darbo rinkoje. Didëjantis moterø aktyvumo lygis daugiausia rodo tiesiog ilgesnio laikotarpio tendencijas šioje grupëje, taèiau tai gali rodyti ir tradicinio papildomo darbuotojo poveikio, kuris yra tipinis didelio nuosmukio sąlygomis, padidëjimą. Taip pat tam tikra vyresniø darbuotojø aktyvumo lygio padidëjimo dalis gali rodyti sugrieþtintas ankstyvo pasitraukimo á pensiją schemas arba jø pasikeitimą, kita dalis – tai, kad norima kompensuoti pajamø su-maþëjimą, patirtą dël finansø krizës ir dël maþesniø tikëtinø pensijø pagal nustatytas ámokø schemas3.

Poveikis gyventojų skaičiui

Nuo nuosmukio pradþios euro zonos gyventojø skaièius nuosekliai maþëjo ir 2009 m. treèią já ketvirtá tapo neigiamas pirmą kartą nuo eiluèiø pradþios (kelerius metus prieš krizę šis skaièius didëjo vidutiniškai 0,5 % per metus). Nors šá maþëjimą daugiausia lëmë euro zonos darbingo amþiaus þmoniø ilgalaikiai pokyèiai, tai susiję ir su imigracijos á euro zoną reikšmingu suma-þëjimu.

Skirtumai tarp šalių

Nekalbant apie euro zonos suvestiná vidurká, skirtumai tarp šaliø yra labai reikšmingi, kaip parodyta diagramoje, kurioje vaizduojamas santykinis gyventojø skaièiaus ir aktyvumo povei-kis euro zonos ir konkreèiø šaliø metiniam darbo jëgos didëjimui 2008 m. ketvirtą já ketvir-tá–2009 m. ketvirtą já ketvirtá. Šie duomenys rodo pokyèius, svyruojanèius nuo 3,3 % metinio darbo jëgos sumaþëjimo Airijoje iki pastovaus 2,2 % didëjimo tempo Maltoje4.

Darbo jëgos aktyvumo reakcija á dabartiná nuosmuká, atrodo, yra tolygiai pasiskirsèiusi tarp euro zonos šaliø, t. y. aštuoniose iš èia aptariamø penkiolikos šaliø buvo aktyvumo didëjimo ma-þëjimas, o septyniose – didëjimas. Ypaè didelis aktyvumo lygio maþëjimas uþfiksuotas Airijoje ir Suomijoje. Tai iš dalies buvo susiję su šiose šalyse ryškiai maþëjanèia gamyba.

Migracijos modelis tarp euro zonos šaliø yra gana subalansuotas. Ten, kur gyventojø skaièius sumaþëjo, tai daugiausia aiškintina tiek savanorišku darbuotojø uþsienieèiø pasitraukimu iš nacionaliniø darbo rinkø, tiek maþëjanèiu naujø migrantø srautu dël sumenkusiø galimybiø.

Šiame intarpe parodyta, kad per pastaruosius ketvirèius darbo pasiūlos didëjimas buvo neigia-mai veikiamas tiek aktyvumo, tiek gyventojø skaièiaus kanalais. Dalis šio poveikio turëtø būti

3 Þr., pvz., intarpus „Countryspecific evidence of effects from early retirement and disability schemes on participation“ ir „Participation decisions in response to sharp drops in pension wealth“, OECD Working Paper Series ECO/CPE/WP1(2010)2 „The response of labour force participation to severe downturns“.

4 Atsiþvelgiant á Banque Centrale du Luxembourg rekomendacijas, Liuksemburgo duomenys nepateikti.


-4

-3

-2

-1

0

1

2

3

-4

-3

-2

-1

0

1

2

3

IE FI PT ES NLIT SI DE SK AT FR GR BE CY MT euro zona

2009 m. paskutiná ketvirtá uþimtumas sumaþëjo 0,3 %. Tai ne toks didelis sumaþëjimas, palyginti su ankstesniais ketvirèiais. Sektoriø lygiu bendras uþimtumas labiausiai sumaþëjo apdirbamo-joje pramonëje (pramonëje, išskyrus statybą). Uþimtumas maþëjo ir ketvirtą já ketvirtá, palyginti su ankstesniu ketvirèiu, jis nukrito 1,1 %, nors tai buvo maþiau negu praëjusá ketvirtá, kai jis sumaþëjo 1,7 %. Ketvirtą já ketvirtá atleidimø iš darbo tempas sulëtëjo statybos sektoriuje, ku-riame uþimtumas per ketvirtá sumaþëjo 0,4 %, 2009 m. treèią já ketvirtá – 1,7 %. Kaip ir ankstes-niais ketvirèiais, ketvirtą já ketvirtá uþimtumas paslaugø sektoriuje kito apskritai. Palyginti su tuo paèiu praëjusiø metø ketvirèiu, jis nukrito 0,1 %, nors suvestiniai duomenys apie paslaugas rodo didelius skirtumus subsektoriuose. Uþimtumas prekybos ir transporto subsektoriuje ryškiai sumaþëjo metø pabaigoje (0,5 %), 2009 m. treèią já ketvirtá – 0,2 %, o finansø ir verslo subsek-toriuje uþimtumas toliau maþëjo gana nedaug – 0,1 %, treèią já ketvirtá – 0,5 %. Pirmą kartą Eurostatas paskelbë duomenis apie per ketvirtá dirbtas valandas euro zonoje. Šie duomenys rodo pirmus nuo 2008 m. birþelio mën. visø dirbtø valandø teigiamo augimo poþymius. 2009 m. paskutiná ketvirtá, palyginti su ankstesniu ketvirèiu, 0,2 % padidëjimas paslepia faktą, kad visø apdirbamojoje pramonëje dirbtø valandø sumaþëjimą kompensavo teigiamas dirbtø valandø augimas paslaugø sektoriuje, ypaè finansø ir verslo subsektoriuje bei viešojo valdymo subsekto-riuje (þr. 51 pav.).

ciklinio pobūdþio, ir galima tikëtis, kad bus atsvertas, kai tik ekonomika vël atsigaus. Taèiau labai svarbu išvengti situacijos, kai darbo jëgos pasiūla maþëja ilgesná laiką. Kalbant apie ilgą laikotarpá, darbo jëgos pasiūla yra pagrindinis veiksnys, lemiantis potencialią gamybą, ir tuo daro poveiká ilgalaikiam našumo potencialui, galiausiai galimybëms, kad euro zonos pilieèiø gyvenimo standartai pagerës.

2008 m. ketvirtąjį ketvirtį–2009 m. ketvirtąjį ketvirtį gyventojų skaičiaus ir aktyvumo pokyčių įtaka darbo jėgos augimui euro zonos šalyse

(metiniai pokyèiai, procentais; átaka, procentiniais punktais)

gyventojø skaièius aktyvumo lygis darbo jëga

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB apskaièiavimaiPastaba: Liuksemburgo duomenys nepateikti.

77


ekonominëirPiniGØ

aPLinkosraida


2010 Birželis

51 pav. užimtumo didėjimas ir užimtumo lūkesčiai

(metiniai pokyèiai, procentais; balansai, procentais; dël sezoniðkumo pakoreguota)

Šaltiniai: Eurostatas bei Europos Komisijos verslo ir vartotojø apklausos.Pastaba: balansai, procentais, pakoreguoti vidurkiu. Nuo 2010 m. geguþës mën. EB verslo apklausos duomenys pagal EVRK 2 red.

uþimtumo didëjimas gamyboje, neáskaitant statybos (skalë kairëje)uþimtumo lūkesèiai apdirbamojoje pramonëje (skalë deðinëje)

uþimtumo lūkesèiai statybojeuþimtumo lūkesèiai maþmeninëje prekybojeuþimtumo lūkesèiai paslaugø sektoriuje

-7

-6

-5

-4

-3

-2

-1

0

1

2

-70

-60

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

2004 2005 2006 2007 2008 2009-30

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

-30

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2004 2005 2006 2007 2008 2009

52 pav. Darbo našumas (metiniai pokyèiai, procentais)

visa ekonomika pramonë, neáskaitant statybos paslaugos


-14

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

-14

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

2004 2005 2006 2007 2008 2009

Euro zonos gamybos augimo atsigavimas kartu su uþimtumo maþëjimu pastaraisiais ketvirèiais prisidëjo prie našumo maþëjimo kitimo. Palyginti su atitinkamu ankstesniø metø laikotarpiu, euro zonos suvestiniai našumo rodikliai (apskaièiuoti kaip produkcija, tenkanti kiekvienam darbuo-tojui) 2009 m. paskutiná ketvirtá buvo tokio pat lygio, o tai yra akivaizdus pagerëjimas, paly-ginti su 2,0 % sumaþëjimu praëjusá ketvirtá, ir rekordiškai dideliu sumaþëjimu 2009 m. pirmąjá pusmetá (þr. 52 pav.). Našumo pokyèiai per dirbtą valandą išlaikë panašią tendenciją, ir paþymëtina tai, kad nuo 2008 m. treèiojo ketvirèio pasiekë pirmą teigiamą rezultatą, o 2009 m. paskutiná ketvirtá padidëjo 0,3 %.

Po pertrūkio netoli metø sandūros, 2010 m. pirmąjá ketvirtá, euro zonos nedarbo lygis padidëjo iki 10,0 %, 2009 m. paskutiná ketvirtá – 9,8 %. 2010 m. balandþio mën. jis padidëjo iki 10,1 % (þr. 53 pav.) ir šiuo metu pasiekë aukšèiausią lygá nuo 1998 m. birþelio mën. Þvelgiant á ateitá, nedarbo lūkesèiai, paly-ginti su þemais jø lygiais, pagerëjo, taèiau per ateinanèius mënesius euro zonos nedarbas to-liau didës, nors ir gana nedaug.


53 pav. nedarbas (mënesiniai duomenys; dël sezoniðkumo pakoreguota)

mënesiniai pokyèiai, tūkst. (skalë kairëje)darbo jëga, procentais (skalë deðinëje)

Ðaltinis: Eurostatas.

-300

-150

0

150

300

450

600

6

7

8

9

10

11

12

2004 2005 2006 2007 2008 2009

4.3. ekonoMinės veiklos perspektyvos

Ateityje manoma, kad euro zonos realusis BVP toliau lëtai ir nevienodu tempu augs visose euro zonos ekonomikose ir sektoriuose. Tebe-sitęsiantis atsigavimas pasauliniu lygiu ir jo po-veikis euro zonos eksporto paklausai, skatinan-ti pinigø politika ir priemonës, skirtos finansø sistemos funkcionavimui atkurti, turëtø daryti teigiamą átaką euro zonos ekonomikai. Taèiau, atsiþvelgiant á nuolatiná balanso koregavimo procesą ávairiuose sektoriuose ir prastas darbo rinkos perspektyvas, manoma, kad atsigavimas bus lëtas.

Šá vertinimą atitinka ir 2010 m. birþelio mën. Eurosistemos ekspertø euro zonos makroeko-nominës prognozës, kuriose numatoma, kad metinis realiojo BVP augimas 2010 m. bus 0,7–1,3 %, o 2011 m. – 0,2–2,2 %. Palyginti su 2010 m. kovo mën. ECB ekspertø makroekono-minëmis prognozëmis, realiojo BVP augimo intervalas šiais metais buvo šiek tiek padidintas dël neseniai suintensyvëjusio aktyvumo visame pasaulyje teigiamo poveikio, taèiau, kalbant apie 2011 m., šis intervalas buvo šiek tiek sumaþintas, daugiausia dël vidaus paklausos perspektyvø.

Šioms perspektyvoms kylanti rizika tebëra iš esmës subalansuota esant neáprastai dideliam ne-tikrumui. Teigiama yra tai, kad pasaulio ekonomika ir uþsienio prekyba gali atsigauti labiau, negu buvo planuota, taip sustiprinant tolesná euro zonos eksporto augimą. Neigiama yra tai, kad tebëra susirūpinimas dël atsinaujinusios átampos kai kuriuose finansø rinkos segmentuose ir atitinkamo pasitikëjimo poveikio. Be to, padëtá gali bloginti didesnis negu tikëtasi neigiamas realiosios ekonomikos ir finansø sektoriaus gráþtamasis ryšys, vël kylanèios naftos ir kitø prekiø kainos, protekcionistinis spaudimas ir netvarkingo pasaulio ekonomikos nesubalansuotumo ko -regavimosi galimybë.

79

Fiskalinë raida


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

5 . f i Sk AL inë rA iDA

2008 2009 2010 2011

a. Visos pajamos 44,9 44,4 44,2 44,1

b. Visos išlaidos 46,8 50,7 50,8 50,2

iš jų:

c. Palūkanų išlaidos 3,0 2,8 3,0 3,2

d. Pirminės išlaidos (b–c) 43,8 47,9 47,8 47,0

Biudžeto balansas (a–b) –2,0 –6,3 –6,6 –6,1

Pirminio biudžeto balansas (a–d) 1,0 –3,5 –3,6 –2,9

Dėl cikliškumo pakoreguotas biudžeto balansas –2,9 –4,8 –5,1 –4,8

Bendroji skola 69,4 78,7 84,7 88,5

Straipsnis palyginimui: realusis BVP (pokytis, procentais) 0,6 –4,1 0,9 1,5

Šaltiniai: Europos Komisijos 2010 m. pavasario ekonominės prognozės ir ECB apskaičiavimai.Pastaba: apskaičiuoti duomenys gali nesutapti dėl apvalinimo.

9 lentelė. Euro zonos fiskalinė raida

(procentais, palyginti su BVP)

Kaip rodo Europos Komisijos 2010 m. pavasario ekonominės prognozės, 2010 m. euro zonos valdžios sektoriaus deficitas toliau didės iki 6,6 % BVP, o 2011 m. pradės po truputį mažėti. Prognozuojama, kad euro zonos valdžios sektoriaus skolos santykis pakils iki beveik 90 % BVP 2011 m. Kai kurių šalių fiskalinis nesubalansuotumas yra dar didesnis, o tai sustiprino įtampą vyriausybės obligacijų rinkose. Siekiant suvaldyti neigiamus persidavimo poveikius ir užtikrinti finansų stabilumą euro zonoje, ES ir euro zonos lygiu buvo priimti beprecedenčiai sprendimai. ES ir (arba) TVF suteikus Graikijai finansinę paramą pagal griežtos politikos sąlygas, valstybės narės nusprendė sukurti Euro -pos finansų stabilizavimo mechanizmą ir įsipareigojo įvykdyti savo fiskalinės politikos tikslus, pa -spartinti fiskalinę konsolidaciją. Politinis r yžtas sutvirtinti ES fiskalinę sistemą yra svarbus ženklas stiprinant fiskalinį tvarumą euro zonoje.

FISKALINė rAIdA 2009 m.Kaip rodo Eurostato 2010 m. pavasario fiskalinis pranešimas, euro zonos valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. sudarė 6,3 % BVP, 2008 m. buvo 2,0 % deficitas (žr. 9 lentelę). Visų euro zonos šalių, išskyrus Liuksemburgą ir Suomiją, deficitas buvo didesnis kaip 3 % BVP.

2009 m. euro zonos valdžios sektoriaus skola sudarė 78,7 % BVP, 2008 m. – 69,4 % BVP. Dešim-ties iš šešiolikos euro zonos šalių skolos santykis buvo didesnis kaip 60 % BVP kontrolinis dydis, o šis rodiklis Graikijoje ir Italijoje buvo daug didesnis už 100 % BVP. Ypač daug valdžios sek-toriaus įsiskolinimai padidėjo Airijoje, Graikijoje ir Ispanijoje. 2009 m. jose biudžeto deficitas buvo didesnis kaip 10 % BVP. Visoje euro zonoje papildomų finansų rinkos stabilizavimo priemo-nių poveikis valdžios sektoriaus skolai buvo ribotas. Koreguojant deficito ir skolos santykį, euro zonos skolos santykis padidėjo 0,5 % BVP, 2008 m. – 1,9 %.

FISKALINėS pErSpEKtyvoS 2010 Ir 2011 m.Euro zonos valstybės finansų perspektyvos yra vis dar nepalankios, nors prognozuojama, kad 2011 m. jos šiek tiek pagerės. Kaip rodo Europos Komisijos 2010 m. pavasario ekonominės prognozės, 2010 m. euro zonos valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 6,6 % BVP, o 2011 m. sumažės iki 6,1 % (žr. 9 lentelę). Prognozuojama, kad 2010 m. visos euro zonos šalys pažeis 3 % BVP valdžios sektoriaus deficito kontrolinį dydį. Nors prognozuojama, kad 2011 m. daugely -je šalių deficitas stabilizuosis ar sumažės, tikimasi, kad tuo laikotarpiu tik Suomijos deficitas


54 pav. Euro zonos valdžios sektoriaus ketvir-tiniai finansų statistikos duomenys ir prognozės

a)��keturių�ketvirčių�slenkamųjų�sumų�augimas,�palyginti�su�praėjusių�metų�tuo�pačiu�laikotarpiu,�procentais

visos ketvirtinės pajamos (EK prognozės) visos ketvirtinės išlaidos (EK prognozės)

visos metinės pajamos (EK) visos metinės išlaidos (EK)

b)��keturių�ketvirčių�slenkamosios�sumos,�palyginti�su�BVP,�procentais

Šaltiniai: ECB apskaičiavimai pagrįsti Eurostato ir nacionali-niais duomenimis, Europos Komisijos 2010 m. pavasario eko-nominės prognozės.Pastaba: paveiksluose parodyta, kaip 2007 m. pirmąjį ketvir-tį–2009 m. ketvirtąjį ketvirtį keitėsi visų pajamų ir visų išlaidų keturių ketvirčių slenkamosios sumos, ir atvaizduotos 2010 m. bei 2011 m. metinės prognozės iš Europos Komisijos 2010 m. pavasario ekonominių prognozių.

-5-4-3-2-101234567

-5-4-3-2-101234567

2007 2008 2009 2010 2011

2007 2008 2009 2010 201142

44

46

48

50

52

42

44

46

48

50

52

bus mažesnis už kontrolinį dydį. Atsižvelgda-ma į šią raidą, Europos Komisija ėmėsi pirmų žingsnių, siekdama pradėti perviršinio deficito nustatymo procedūrą (PDP) Kiprui ir Suomijai 2010 m. gegužės mėn., nes 2009 m. Kipras pa-žeidė 3 % BVP kontrolinį dydį. Manoma, kad 2010 m. abiejose šalyse bus ta pati padėtis.

Kaip rodo Komisijos prognozės, 2010 m. ato-trūkis tarp nominaliųjų pajamų ir išlaidų augi-mo labai sumažės ir 2011 m. bus šiek tiek tei-giamas (žr. 54 a pav.). Numatoma, kad 2009 m. daug sumažėjęs euro zonos nominaliųjų paja-mų augimas 2010 m. atsigaus ir paspartės iki 2,5 % 2011 m., tikintis, kad 2011 m. jis šiek tiek aplenks visų išlaidų augimą. Prognozuojama, kad spartus kelerių pastarųjų metų nominalių-jų išlaidų augimas iš tikrųjų sulėtės iki mažiau kaip 2 % 2010 ir 2011 m. Prognozuojama, kad kartu su pamažu spartėjančiu nominaliojo BVP augimu euro zonos pajamų santykis sumažės 2010–2011 m., o išlaidų santykis 2010 m. sta-bilizuosis, 2011 m. nukris iki 50,2 % BVP, o tai yra daug daugiau negu 46,0 % BVP 2007 m. (žr. 54 b pav.).

Kalbant apie makroekonominės aplinkos po-veikį biudžeto raidai, atrodo, kad prognozuo-tas teigiamas realiojo BVP augimas neužkirs kelio tolesniam euro zonos deficito didėjimui 2010 m. (žr. 55 a pav.). Fiskalinį pablogėjimą nulemiančių veiksnių analizę ypač apsunkina netikrumas dėl skirtumo tarp ciklinio povei-kio ir tendencijos poveikio, nustatant gamybos atotrūkį realiu laiku. Turint galvoje šį įspėjimą, tikimasi, kad ciklinė biudžeto balanso kompo-nentė, labai pablogėjusi 2009 m., 2010 m. nekis ir sudarys –1,5 % BVP (žr. 55 b pav.). Tai reiškia, kad, nepaisant teigiamo realiojo BVP augimo, fiskalinių savaiminių priemonių veikla vis dar te -bedarys neigiamą poveikį deficitui. Taip yra dėl to, kad ekonomikos augimo struktūra fiskaliniu pobūdžiu bus nepalanki: augimą skatins eksportas ir atsargų pasikeitimas. Iš šių augimo kom -ponenčių valstybė gauna nedaug mokesčių, o vienos iš pagrindinių mokestinių bazių – privataus vartojimo – augimas atsiliks. Be to, tikimasi, kad euro zonos lygiu dėl cikliškumo pakoreguotas biudžeto balansas šiek tiek pablogės. Taip yra dėl nedidelio tolesnio fiskalinės drausmės sušvel -ninimo, pajamų stygiaus ir palūkanų normų mokėjimų padidėjimo. 2011 m. prognozuojamas euro zonos deficito sumažinimas vienodai susijęs su teigiamu ekonomikos atsigavimo ir cikliškai pakoreguoto biudžeto balanso indėliu. Tikimasi, kad fiskalinis sugriežtinimas bus daugiausia grindžiamas išlaidomis, nes paskelbtose konsolidacijos priemonėse numatytos kompensacijos

81

Fiskalinë raida


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

55 pav. Biudžeto raidos euro zonoje veiksniai

(BVP procentiniai punktai; pokyčiai, procentais)

� a)�BVP�augimas�ir�metinis�biudžeto�balanso�pokytis

biudžeto balanso pokytis BVP augimo tempas potencialus BVP augimo tempas

� b)��dėl�cikliškumo�pakoreguoto�balanso�ir�faktinio�balanso�cikliškumo�komponentės�metiniai�pokyčiai

faktinio balanso cikliškumo komponentės pokytis dėl cikliškumo pakoreguoto faktinio balanso pokytis

Šaltiniai: Europos Komisijos 2010 m. pavasario ekonominė prognozė ir ECB apskaičiavimai.

-5,0

-4,0

-3,0

-2,0

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

-5,0

-4,0

-3,0

-2,0

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

2006 2007 2008 2009 2010 2011

-2,5

-2,0

-1,5

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

-2,5

-2,0

-1,5

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

2006 2007 2008 2009 2010 2011

valdžios sektoriaus darbuotojams, valdžios sektoriaus investicijų sumažinimas ir mažesniu mastu mokesčių padidinimas.

Prognozuojama, kad euro zonos valdžios sekto-riaus skolos ir BVP santykis, rodantis didelius pir-minio biudžeto deficitus ir didėjančias palūkanų išlaidas, toliau didės nuo 78,7 % BVP (2009 m.) iki 88,5 % BVP (2011 m.) (žr. 9 lentelę). Progno-zuojama, kad skolos santykis padidės visose euro zonos šalyse. Numatoma, kad Graikijoje, Ispa-nijoje ir Prancūzijoje jis padidės apie 20 % BVP. Planuojama, kad 2011 m. dvylikos euro zonos šalių skolos santykis bus didesnis už 60 % BVP kontrolinį dydį, t. y. dviem šalimis daugiau negu 2009 m. Prognozuojama, kad 2011 m. trijose šalyse (Belgijoje, Graikijoje ir Italijoje) skolos santykis bus didesnis kaip 100 % BVP.

pAdėtIES įvErtINImAS Ir pErSpEKtyvoSDramatiškas fiskalinis pablogėjimas, prasidėjęs 2008 m. ir paspartėjęs 2009 m., dar nesibaigia. Daugelis euro zonos valstybių narių planuoja pradėti mažinti savo deficitus 2010 ir 2011 m., pagerinti savo perviršinius deficitus pagal per-viršinio deficito nustatymo procedūrose pa-teiktas rekomendacijas. Tačiau planuotas ko-regavimas, pateiktas paskutinėse atnaujintose stabilumo programose, apskritai uždeda naštą ir daugelis šalių dar išsamiai neapibrėžė kon-krečių priemonių, ypač keleriems ateinantiems metams. Tai matyti iš atotrūkio tarp euro zonos deficito, numatyto 2011 m. stabilumo programų tiksluose (5,2 % BVP) ir šiems metams Komisi-jos prognozuojamo deficito (6,1 % BVP).

Esant tokiai padėčiai, susirūpinimas dėl vyriau-sybių noro ir pajėgumo atkurti tvarius valstybės finansus vidutiniu laikotarpiu sukėlė įtampą vy -riausybės obligacijų rinkose. Atsižvelgiant į staiga didėjantį vyriausybės obligacijų pajamingumą, 2010 m. balandžio pabaigoje Graikijos vyriausybė paprašė finansinės pagalbos iš kitų euro zonos vyriausybių ir TVF. Ši pagalba buvo suteikta siekiant suvaldyti riziką finansiniam stabilumui visoje euro zonoje.

Dvišalės paskolos Graikijai iš euro zonos šalių maksimaliai sudaro 80 mlrd. eurų. Kadangi šios paskolos susietos su TVF finansavimu, 2010–2013 m. finansinė parama sudarys 110 mlrd. eurų. Ji teikiama vadovaujantis griežtomis politinėmis sąlygomis ir išmokama dalimis, atsižvelgiant į pažangą vykdant ambicingą ekonominę ir finansinio koregavimo programą, kurią pateikė Graiki -jos valdžios institucijos. Šios programos (ji neįtraukta į Komisijos prognozes, nes buvo pateikta


po termino) tikslas yra apie 11 % BVP bendra struktūrinė fiskalinė konsolidacija iki 2013 m. Joje numatyta 2014 m. sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki mažesnio kaip 3% BVP kontro -linis dydis lygio. Joje taip pat numatyta, kad stabilizuosis valdžios sektoriaus skolos santykis. Prognozuojama, kad šis rodiklis 2013 m. šoktels iki beveik 150 % BVP, o 2014 m. pradės mažėti. Programoje numatytos pajamas didinančios priemonės, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo už -mokesčio, pensijų, tarpinio vartojimo ir investicijų sumažinimas. Be to, joje numatyta socialinės apsaugos sistemos reforma, priemonės užtikrinti finansinį stabilumą ir struktūrines reformas viešajame sektoriuje, produktų ir darbo rinkose. Graikijos valdžios institucijos pareiškė ryžtin -gą įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti šias priemones, kurios yra gyvybiškai būtinos atgauti pasitikėjimui rinka1.

Gegužės pradžioje rinkos neramumai pasklido kitose euro zonos šalyse, kurių didelis fiskalinis nesubalansuotumas ir nepalankios augimo perspektyvos. Siekdamos apsisaugoti nuo neramu -mų plitimo, Europos šalių vyriausybės gegužės 9–10 d. sukūrė Europos finansinio stabilumo mechanizmą. Šį mechanizmą sudaro galimybė visoms valstybėms narėms gauti iki 60 mlrd. eurų ES paskolą, sudaryti tarpvyriausybinę sutartį, norint gauti trims metams iš specialios paskirties bendrovės iki 440 mlrd. eurų finansinę paramą, kurią proporcingai garantuoja šiomis sąlygomis besinaudojančios valstybės narės. TVF dalyvaus finansiniuose susitarimuose ir tikimasi, kad jis suteiks bent pusę ES pagalbos dydžio paramą savo įprastomis priemonėmis. Tuo pačiu metu ECB ėmėsi nepaprastosios padėties priemonių, siekdamas atkurti tinkamą pinigų rinkų ir pinigų pervedimo funkcionavimą. Šios priemonės apima intervencijas į antrines rinkas dėl euro zonos vyriausybės obligacijų, vadovaujantis laikina Vertybinių popierių rinkų programa. Šios išskir -tinės ECB intervencijos bus išgrynintos, t. y. jose nebus pinigų politikos pozicijos, ir sąlyginės vyriausybėms, vykdančioms savo fiskalinius tikslus.

Per pastarąsias savaites valstybės narės pakartotinai išreiškė savo ryžtingą politinį įsipareigojimą dėl fiskalinės konsolidacijos. Gegužės 7 d. euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškime jos įsipareigojo užtikrinti euro zonos stabilumą, vienybę ir vientisumą, sutiko imtis visų priemo -nių, reikalingų fiskaliniams tikslams pagal PDP rekomendacijas įvykdyti. Gegužės 9 d. ECOFIN tarybos išvadose valstybės narės dar kartą užtikrino ryžtingą įsipareigojimą spartinti fiskalinę konsolidaciją, kada jos reikalaujama.

Po ECOFIN tarybos susitikimo Ispanijos, Italijos ir Portugalijos vyriausybės nustatė papildomas konsolidacijos priemones, be jau nurodytų jų atitinkamose atnaujintose programose, pateiktose šių metų pradžioje (šios priemonės nebuvo įtrauktos į Komisijos 2010 m. pavasario prognozes, nes jos jau buvo paskelbtos).

Ispanijoje gegužės 27 d. Parlamentas ratifikavo vyriausybės planą vykdyti fiskalinio griežtumo priemones. Tai viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio sumažinimas 2010 m., o 2011 m. jo užšaldymas, pensijų užšaldymas 2011 m., mokestinių lengvatų jaunoms šeimoms panaikinimas, valstybės investicijų ir kitų išlaidų straipsnių sumažinimas. Šių priemonių bendras poveikis suda -rys 0,5 % BVP 2010 m. ir 1,5 % BVP 2011 m. Ispanijos vyriausybės deficito tikslas šiuo metu yra 9,3 % BVP 2010 m. ir 6,0 % BVP 2011 m., stabilumo programoje – atitinkamai 9,8 ir 7,5 %.

Gegužės 25 d. Italijos vyriausybė priėmė padėtį gerinančių fiskalinių priemonių paketą. Jų dėka akivaizdus bendras poveikis sudaro 1,6 % BVP 2010–2012 m., siekiant įgyvendinti jos defici-to tikslus. Šios papildomos konsolidacijos priemonės daugiausia susijusios su balanso išlaidų

1 Žr. 2010 m. gegužės mėn. ECB mėnesinio biuletenio intarpą „The Greek economic and financial adjustment programme“.

83

Fiskalinë raida


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

straipsniais ir daro didelę įtaką valstybės darbo užmokesčio fondui, pensijų išlaidoms, perve -dimams vietos valdžiai ir tarpiniam vartojimui. Be to, bus imtasi priemonių su balanso pajamų straipsniais, ypač siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui.

Portugalijoje gegužės 13 d. vyriausybė paskelbė papildomų konsolidacijos priemonių paketą. Juo siekiama peržiūrėti deficito tikslus nuo 8,3 iki 7,3 % BVP (2010 m.) ir nuo 6,6 iki 4,6 % BVP (2011 m.). Parlamento patvirtintos priemonės numato tiesioginių ir netiesioginių mokesčių sumažinimą, valdžios sektoriaus išlaidų sumažinimą ir atidėjimą, pirminį išankstinį planuotų konsolidacijos priemonių paskirstymą.

Valstybėms narėms, kurių ekonominės ir fiskalinės perspektyvos yra nepalankios, būtina įgyven -dinti tokius griežtus padėtį gerinančius veiksmus, siekiant įtikinti rinkas trumpalaikiu laikotar -piu, kad jos gali įvykdyti savo įsipareigojimus pasiekti patikimus valstybės finansus ir priešingą dabartinės skolos dinamiką. Be to, atrodo, kad paskelbimas ir įgyvendinimas patikimų ir ambi -cingų konsolidacijos planų, orientuotų į balanso išlaidų straipsnius, ir vykdomų kartu su struktū -rinėmis reformomis, bus naudingas ilgesniu laikotarpiu, nes kompensuos trumpalaikes sąnaudas dėl lėtesnio ekonomikos augimo (žr. 6 intarpą).

6 i n t a rpas

F I SKAL INė KoNSoL IdAC I J A : ANKStESNė pAt Irt I S , S ĄNAUdoS I r NAUdA

Finansų krizė ir gilus ekonomikos nuosmukis labai pablogino biudžeto balansą ir reikšmingai padidino valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį daugelyje euro zonos šalių. Kadangi tokia padėtis kelia rimtą riziką valstybės finansų tvarumui ilgesniu laikotarpiu, šiame intarpe nagri -nėjama ankstesnė patirtis mažinant valdžios sektoriaus skolą euro zonos šalyse ir apžvelgiamos su fiskaline konsolidacija susijusios sąnaudos ir nauda.

Ankstesnė�euro�zonos�šalių�patirtis�mažinant�valdžios�sektoriaus�skolą

Kaip rodo ankstesnė euro zonos šalių patirtis1, norint labai sumažinti valdžios sektoriaus skolą, reikia tvirto įsipareigojimo fiskalinės konsolidacijos srityje ilgesniu laikotarpiu, būtina daug dėmesio skirti išlaidų mažinimui, kartu ir struktūrinėms reformoms, siekiant sustiprinti poten -cialų ekonomikos augimą. Ypač pažymėtinos tokios šalys kaip Belgija, Airija, Ispanija, Nyder-landai ir Suomija, kurios praeityje labai koregavo biudžetus, šias pastangas dažnai papildyda-mos struktūrinėmis reformomis. Jos sėkmingai sumažino savo valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykius. Didelio skolos sumažinimo (nors apskritai vertinant ir trumpalaikio) pavyzdžiai yra apie 24 procentiniai punktai Suomijoje (1995–2008 m.), apie 50 procentinių punktų Belgijoje (1994–2007 m.) ir šiek tiek daugiau kaip 69 procentiniai punktai Airijoje (1994–2006 m.).

Dideli pirminiai perviršiai daugiausia prisidėjo prie sėkmingų skolos ir BVP santykio sumaži -nimų. Minėtos šalys reikšmingiausiai koregavo biudžeto išlaidų straipsnius. Skolos ir BVP san -tykio mažėjimo laikotarpiu Airijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje daugiau kaip 10 procentinių punktų buvo sumažinti valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykiai. Iš dalies šie rodikliai suma-žėjo dėl to, kad sumažėjo palūkanų mokėjimai, tačiau pirminės išlaidos šiais laikotarpiais taip

1 Žr. intarpus „Vyriausybės skolos sumažinimo euro zonos šalyse patirtis“ ir „The Greek economic and financial adjustment programme“ 2009 m. rugsėjo mėn. ir 2010 m. gegužės mėn. ECB mėnesiniuose biuleteniuose.


pat svariai nukrito. Dėl šių didelių sumažėjimų šalys net galėjo sumažinti savo pajamų ir BVP santykius, pagerinti biudžetų būklę. Belgijoje ir Ispanijoje išlaidų santykis taip pat sumažėjo, tačiau, darant fiskalinę konsolidaciją, taip pat buvo didinami ir pajamų ir BVP santykiai.

Fiskalinės�konsolidacijos�sąnaudos�ir�nauda

Trumpalaikiu laikotarpiu fiskalinė konsolidacija gali pareikalauti sąnaudų, susijusių su lėtesniu ekonomikos augimu. Tačiau, kaip matyti literatūroje, bet kokios Keinso teorijoje numatytos trumpalaikės išlaidos gali būti gana nedidelės esant tam tikroms aplinkybėms. Aplinkybės, padedančios mažinti trumpalaikes sąnaudas: i) ypač rizikinga yra pradinė fiskalinė pozicija, todėl pasitikėjimas valstybės finansų tvarumu yra gana silpnas; ii) fiskalinė konsolidacija turi būti patikima ir nuolatinė, ji turi būti sudedamoji išsamios reformų strategijos dalis; iii) fiska -linio koregavimo struktūra turi būti aukštos kokybės (pvz., ji turi būti susieta su reformomis, stiprinančiomis valstybės finansų tvarumą ilgesniu laikotarpiu); iv) nominalaus pobūdžio ne-lankstumai neturi kliudyti ekonomikos korekcijai; v) didelė dalis vartotojų, įvertinančių būsimo fiskalinio sumažinimo poveikį (vadinamieji vartotojai pagal Rikardo teoriją); vi) didelis eko -nomikos atvirumas; vii) trumpalaikis griežtesnės fiskalinės politikos poveikis kompensuojamas valiutos kurso nuvertėjimu ir (arba) labiau ekspansine pinigų politika.

Teorijoje lūkesčių poveikis taip pat galėtų daugiau negu kompensuoti trumpalaikį mažėjantį poveikį fiskalinės konsolidacijos augimui (vadinamieji fiskaliniai poveikiai ne pagal Keinso teoriją). Hipotezė apie ekspansinio pobūdžio fiskalinį susitraukimą parodo, kad vartotojai ti -kisi, jog fiskalinė konsolidacija bus naudinga jų nuolatinėms pajamoms, todėl padidina privatų vartojimą. Tačiau, jei valdžios sektoriaus išlaidos sumažėja nedaug ir laikinai arba neįtikinamai, gali nepasireikšti teigiamas privataus vartojimo poveikis fiskaliniam sumažinimui 2. Poveikį ne pagal Keinso teoriją taip pat galima būti susieti su dideliu mokesčių padidinimu esant dideliam valdžios sektoriaus įsiskolinimui. Šio pobūdžio argumentas grindžiamas numatoma fiskaline politika. Pavyzdžiui, jei visuomenė pajus, kad fiskalinė konsolidacija yra patikima priemonė viešojo sektoriaus skolinimosi poreikiams sumažinti, gali pasireikšti teigiamas turto poveikis, padidinsiantis privatų vartojimą3. Be to, valdžios sektoriaus skolinimosi poreikio mažinimas mažina rizikos premijas, susijusias su valdžios sektoriaus skolos emisija. Kartu mažėja realio -sios palūkanų normos ir sudaromos sąlygos privačių investicijų pritraukimui.

Be to, nors fiskalinė konsolidacija gali sukelti neigiamą trumpalaikį poveikį realiojo BVP augimui, tačiau, pernelyg ilgai atidedant fiskalinę konsolidaciją, jos išlaidos tik dar labiau padidės, nes dėl susidariusios valdžios sektoriaus skolos reikės daug didesnės fiskalinės korekcijos vėliau.

Apskritai dėl fiskalinės konsolidacijos naudos ilgesniu laikotarpiu dažniausiai neabejojama. Ypač pažymėtina tokia nauda kaip sumažėję valdžios sektoriaus finansavimo poreikiai, suma -žėjusios ilgalaikės palūkanų normos (dėl mažesnės paklausos ir mažėjančių rizikos premijų) ir atsirandančios pajamos daugiau naudos duodančioms išlaidoms finansuoti ar mažinti augimą skatinančius mokesčius. Kartu sukuriama daugiau veikimo laisvės veikti savaiminėms fiskalinio stabilizavimosi priemonėms, kai to reikia.

2 Žr. Giavazzi F. ir Pagano M. „Can severe fiscal contractions be expansionary? Tales of two small European countries“, NBER Macroeconomics Annual 1990, Vol. 5; Blanchard O. ir Fischer S. (eds.) MIT Press, 1990; Alesina A. ir Ardagna S. „Tales of fiscal contractions“, Economic Policy , 27, 1998, p. 487–545.

3 Žr. Blanchard O. „Comment on Giavazzi ir Pagano , NBER Macroeconomics Annual 1990, Blanchard O. ir Fischer S. (eds.), 1990, p. 111–116; Sutherland A. „Fiscal Crises and Aggregate Demand: Can High Public Debt Reverse the Effects of Fiscal Policy?“, Journal of Public Economics , 65(2), August 1997, p. 147–162.

85

Fiskalinë raida


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

Praeities�pamokos

Praeities patirtis rodo, kad didelių pirminių perviršių sukūrimas dėl fiskalinės konsolidacijos yra pagrindinis dalykas, leisiantis sumažinti labai didelius skolos santykius daugelyje euro zo -nos šalių ir taip apriboti jų slopinantį poveikį augimui. Be to, konkrečių atvejų Belgijoje, Airijo -je, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje analizė parodė, kad fiskalinė konsolidacija mažinant išlaidas skatina gamybos augimą, ypač tuo atveju, kai jos vykdomos kartu su struktūrinėmis reformomis4. Apskritai atrodo, kad išlaidomis grindžiama fiskalinė konsolidacija yra sėkmin-gesnė ir jų naudos poveikis ilgalaikiam ekonomikos augimui yra didesnis, palyginti su pajamų didinimus grindžiama konsolidacija5. Jei mokesčių našta jau didelė, pajamomis grindžiamos konsolidacijos galimybės gali būti nedidelės, nes daugelis euro zonos šalių jau beveik pasiekė pajamas didinančius apmokestinimo lygius, t. y. aukščiausius taškus jų Laffer kreivėse6.

Empirinėje literatūroje pateikiama skirtingų faktų apie tai, ar praeityje pasireiškė skatinamasis fiskalinės konsolidacijos poveikis ekonominiam aktyvumui euro zonoje trumpalaikiu laikotar -piu. Kalbant apie minėtus didelius valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio sumažinimo lai -kotarpius, pasakytina, kad fiskalinė konsolidacija turėjo skatinamąjį poveikį augimui Airijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje7. Vertinant patirtį platesniu mastu, matyti, kad beveik po pusės fiskalinių konsolidacijų ES per paskutinius 30 metų pagerėjo ekonomikos augimo rodikliai trumpalaikiu laikotarpiu, palyginti su pradine pozicija8. Galiausiai taip pat parodoma, kad ke-liose šalyse dėl fiskalinių konsolidacijų pasireiškė neigiamų, bet ribotų padarinių realiajam gamybos augimui9.

Nors trumpalaikiu laikotarpiu fiskalinė konsolidacija gali pareikalauti sąnaudų, susijusių su lėtesniu ekonomikos augimu, tačiau ilgalaikis fiskalinės konsolidacijos naudos poveikis yra nenuginčijamas. Be to, tokios trumpalaikės sąnaudos būtų nedidelės šalyse, kurių fiskalinės pradžios pozicijos yra labai rizikingos. Jas reikėtų palyginti su sąnaudomis, kai reikalinga di -desnė fiskalinė korekcija, jei fiskalinė konsolidacija atidedama ilgesniam laikotarpiui. Anksti paskelbus ir įgyvendinus patikimus ir ambicingus konsolidacijos planus, orientuotus į biudže -to išlaidų mažinimą ir vykdomus kartu su struktūrinėmis reformomis, sustiprėtų visuomenės pasitikėjimas valstybės finansų tvarumu, sumažėtų palūkanų normos rizikos premijos ir taip sustiprėtų makroekonominis ir finansinis stabilumas. Atsižvelgiant į labai padidėjusius valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykius, būtina nedelsiant mažinti fiskalinį nesubalansuotumą dau -gelyje euro zonos šalių, siekiant atkurti patikimus valstybės finansus, būtinus pinigų politikai paremti siekiant kainų stabilumo tikslo.

4 Žr. Hauptmeier S., Heipertz M. ir Schuknecht L. „Expenditure Reform in Industrialised Countries: A Case-Study Approach“, Fiscal Studies , 28(3), 2007, p. 293–342.

5 Žr. Alesina A. „Fiscal adjustments: lessons from recent history“, mimeo, Harvard University, April 2010. 6 Žr. Trabandt M. ir Uhlig H. „How far are we from the slippery slope? The Laffer curve revisited“, ECB Working Paper

No 1174, April 2010.7 Žr. Alesina A. ir Ardagna S. „Large changes in fiscal policy: taxes versus spending“, NBER Working Paper Nr 15438, October

2009.8 Žr. Giudice G., Turrini A. ir in’t Veld J. „Non-Keynesian Fiscal Adjustments? A Close Look at Expansionary Fiscal Consolida -

tions in the EU“, Open Economies Review , Vol. 18(5), 2007, p. 613–630.9 Žr. Afonso A. „Expansionary fiscal consolidations in Europe: new evidence“, Applied Economics Letters , 17(2), 2010,

p. 105–109.

Vyriausybių ryžtingi veiksmai imtis fiskalinių ir struktūrinių reformų yra būtini, siekiant palaiky -ti euro zonos stabilumą ir sanglaudą. Reikalaujama, kad visos vyriausybės tvariai įsipareigotų dėl konsolidacijos, galimai įtraukdamos dabartinių planų ir jų įgyvendinimo paspartinimą, siekiant


užtikrinti, kad išskirtinėms priemonėms skirtas laikas naudojamas nuolatiniam valstybės finansų pagerinimui. Per ateinančius keletą metų mažiausiai ką reikėtų padaryti, tai užtikrinti rekomen -dacijų pagal PDP atitikimą. Dar daugiau būtina pagerinti perviršinius deficitus ir sukurti struktū -rinius perteklius, siekiant sumažinti euro zonos valdžios sektoriaus skolos santykius, nes valdžios sektoriaus finansiniai įsipareigojimai daug didesni už valdžios sektoriaus finansinį turtą, todėl šis finansinis turtas negali būti laikomas pakankama atsarga (žr. 7 intarpą).

Be skubių fiskalinių veiksmų, vyksta ir diskusijos apie ES fiskalinės sistemos sustiprinimą. 2010 m. kovo mėn. paskelbus Europos Vadovų Tarybos pranešimą, buvo sukurta darbo grupė, kuriai pirmininkauja Europos Vadovų Tarybos prezidentas Herman Van Rompuy. Reikalaujama, inter alia, apsvarstyti priemones, kuriomis siekiama sustiprinti biudžeto rizikų priežiūrą ir pre -venciją, sukurti patobulintą krizės įveikimo sistemą.

7 i n t a rpas

BENdro J I vALdž IoS S EKtor IAUS SKoLA I r vALdž IoS S EKtor IAUS F INANS IN I S tUrtAS EUro zoNo JE

Šio intarpo tikslas – aptarti įvairių valdžios sektoriaus skolos sąvokų apibrėžtį ir vartojimą. Pirma, jame pateikiamos dvi bendrosios valdžios sektoriaus skolos euro zonoje sąvokos – pagal Mastrichtą (arba pagal PDP (perviršinio deficito procedūrą) ir pagal ESS95. Antra, jame patei-kiama ir įvertinama grynosios valdžios sektoriaus skolos, t. y. valdžios sektoriaus skola minus valdžios sektoriaus finansinis turtas, sąvoka.

Apskritai bendrąją valdžios sektoriaus skolą sudaro valdžios sektoriaus turimi įsipareigojimai. Dvi toliau pateiktos bendrosios valdžios sektoriaus skolos sąvokos daugiausia skiriasi savo įsipareigojimais ir jų vertės nustatymu.

Pirmoji valdžios sektoriaus skolos ES šalyse sąvoka, dažniausiai vadinama skola pagal Mas -trichtą, apibrėžiama kaip nominali bendroji valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje, kon -soliduota valdžios subsektoriaus lygiu1. Ją sudaro valdžios sektoriaus įsipareigojimai valiutos ir indėlių, paskolų ir vertybinių popierių, išskyrus akcijas, forma. Į skolos pagal Mastrichtą apibrėžtį neįtrauktos tam tikros finansinės priemonės, tokios kaip išvestinės finansinės prie -monės ir įsiskolinimai už prekes ir paslaugas. Ši valdžios sektoriaus skolos sąvoka naudojama perviršinio deficito nustatymo procedūroje (PDP) ir todėl dar vadinama skola pagal PDP. Tai svarbi sąvoka dėl procedūrinių tikslų ES. Ypač pažymėtina tai, kad ji vartojama fiskaliniam stebėjimui pagal Stabilumo ir augimo paktą įvertinti, ar vykdomas mažesnis kaip 60 % BVP valdžios sektoriaus skolos kriterijus.

Antra valdžios sektoriaus skolos apibrėžtis parengta tiesiogiai pagal nacionalines sąskaitas, atitinkančias Europos sąskaitų sistemą 1995 (ESS95), ir todėl vadinama skola pagal ESS95. Nors nacionalinėse sąskaitose nėra oficialios valdžios sektoriaus skolos apibrėžties, praktikoje ji apima visus valdžios sektoriaus įsipareigojimus, išskyrus tik nuosavybę. Be į skolą pagal PDP įtraukiamų priemonių, į skolos pagal ESS95 apibėžtį įtraukiamos kai kurios finansinės priemo -nės, tokios kaip išvestinės finansinės priemonės, kitos mokėtinos sąskaitos ir draudimo techni -

1 Kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo priede „Protokolas Nr. 12 dėl perviršinio deficito nustatymo procedūros“ ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 479/2009 1(5) straipsnyje.

87

Fiskalinë raida


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

A pav. 1999–2009 m. euro zonos valdžios sek-toriaus bendroji ir grynoji skola ir finansinis turtas (procentais, palyginti su BVP)

bendroji valdžios sektoriaus skola (PDP) bendroji valdžios sektoriaus skola (ESS95) grynoji skola (skola pagal ESS95 minus grynasis finansinis turtas) valdžios sektoriaus finansinis turtas

Šaltiniai: Europos Komisija ir ECB, remiantis Mink R. ir Rodriquez M. „The Measurement of Government Debt and Monetary Union“, Sixth Banca d‘Italia Workshop on Public Finance, 2004 m.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100 100

1999 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20092000

19,2

0,9

10,3

2,5

10,837,5

18,6

0,1 0,1Valiuta ir indëliai

Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas (trumpalaikes)

Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas

(ilgalaikes)

Paskolos (trumpalaikës)

Paskolos (ilgalaikës)Akcijos ir kita nuosavybë

Kitos gautinos sàskaitos

Draudimo techniniai atidëjiniai

Finansinës išvestinës priemonës

niai atidėjiniai, jei tokie daromi. Kalbant apie įsipareigojimų vertės nustatymą, pasakytina, kad skola pagal ESS95 į valdžios sektoriaus balansą įtraukiama rinkos verte.

A pav. parodyti 1999–2009 m. euro zonos bendrosios valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykių vidurkiai abiejų skolų – pagal PDP ir pagal ESS95. 2009 m. pabaigoje euro zonos skolos pagal PDP santykio vidurkis sudarė 78,7 % BVP, o skolos pagal ESS95 – 91,5 % BVP. Kaip parodyta A pav., skola pagal ESS95 vidutiniškai buvo 12 % BVP didesnė už skolą pagal PDP šiuo lai-kotarpiu. Daugiausia tai paaiškinama tuo, kad į apibrėžtį įtraukiamos skirtingos priemonės ir nevienodai nustatoma jų vertė. Ypač pabrėžtina tai, kad skolą pagal ESS95 veikia rinkos paja-mingumų pokyčiai, nes įsipareigojimai į balansą įtraukiami rinkos verte. Taip nėra skolos pagal PDP atveju – finansinės priemonės apskaičiuojamos nominalią ja verte.

Kalbant apie mokumo perspektyvą, taip pat įdomu panagrinėti grynosios valdžios sektoriaus skolos rodiklį, kurį apskaičiuojant valdžios sektoriaus finansinis turtas atimamas iš įsipareigojimų. Taip darant, reikia duomenų apie finansinio turto kiekį. Dažniausiai valdžios sektoriaus finansinį turtą sudaro valiuta ir indėliai, valdžios suteiktos paskolos, vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, akcijos ir kita nuosavybė, draudimo techniniai atidėjiniai ir kitos gautinos sąskaitos. Šis finansinis turtas taip pat apskaičiuojamas rinkos verte, kai įtraukiamas į valdžios sektoriaus balansą. Kaip matyti iš A pav., valdžios sektoriaus laikomas finansinis turtas euro zonoje vidutiniškai svyravo nuo 30 iki 38 % BVP per paskutinius 10 metų ir 2009 m. pabaigoje sudarė apie 38 % BVP. Kitaip tariant, valdžios sektoriaus finansinių įsipareigojimų rinkos vertė yra daugiau kaip du kartus didesnė už valdžios sektoriaus turtą. Todėl euro zonos vidutinė grynoji valdžios sektoriaus skola, šiuo atveju apibrėžta kaip skola pagal ESS95 minus finansinis turtas, svyravo apie 50 % BVP per paskutinį dešimtmetį ir 2009 m. padidėjo iki 53,4 % BVP.

B pav. 2009 m. euro zonos valdžios sektoriaus finansinio turto struktūra

(procentais)

Šaltinis: ECB.


Atidžiau panagrinėjus finansinio turto struktūrą, matyti, kad 2009 m. valdžios sektoriaus laiko -mą finansinį turtą euro zonoje daugiausia sudarė akcijos ir kita nuosavybė (apie 38 % viso fi-nansinio turto), valiuta ir indėliai bei kitos gautinos sąskaitos (abu rodikliai sudarė apie 19 %), paskolos (13 %) ir vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas (11 %) (žr. B pav.). Valdžios sektoriaus finansinis turtas yra tik dalinės atsargos valdžios sektoriaus įsipareigojimų atžvilgiu, nes dalis šio turto (pvz., akcijos ir kita nuosavybė, investuota į viešąsias korporacijas) yra nelikvidi, todėl jo negalima greitai panaudoti bendrosios skolos grąžinimui. Trumpalaikį finansinį turtą, kuris turėtų būti likvidus, sudaro valiuta ir indėliai, trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai, trum -palaikės paskolos ir kitos gautinos sąskaitos. Šie rodikliai sudaro apie 41 % viso euro zonos valdžios sektoriaus finansinio turto.

Remiantis šia valdžios sektoriaus skolos analize, galima padaryti tris išvadas. Pirma, nepriklauso-mai nuo to, kokia vartojama apibrėžtis, euro zonos vidutinis bendrosios ir grynosios valdžios sekto-riaus skolos santykis turėjo tendenciją didėti nuo 2008 m. ir per paskutinius dvejus metus padidėjo nuo 11 iki 15 % BVP. Antra, euro zonos vidutinė grynoji skola yra didelė, o tai reiškia, kad valdžios sektoriaus finansinis turtas nesudaro pakankamos atsargos, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalis šio turto yra nelikvidi. Trečia, kiekvieno skolos apskaičiavimo atveju iškyla tam tikrų klausimų. Ypač pažymėtina tai, kad bendrosios skolos sąvoka yra vertinga analizuojant valdžios sektoriaus trum-palaikio refinansavimo riziką, o bendrosios ir grynosios skolos sąvokos gali būti svarbios vertinant mokumą ilgesniu laikotarpiu. Be to, įdomu apskaičiuoti valdžios sektoriaus grynąją vertę, kurią būtų galima apibrėžti kaip balansuojantį viso valdžios sektoriaus turto (finansinio ir nefinansinio) ir įsipareigojimų straipsnį. Tačiau šiuo metu to negalima padaryti dėl to, kad nėra duomenų apie valdžios sektoriaus nefinansinį turtą.

89

Eurosistemos ekspertø makroekonominës

prognozës euro zonai


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

6 . eur oS i StemoS ekSPertØ mAkroekonominëS Pro G no zëS euro zonA iRemdamiesi 2010 m. gegužės 27 d. turėta informacija, Eurosistemos ekspertai numatė euro zo-nos makroekonominę raidą1. Dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo perspektyvos teikiamos naudos prognozuojama, kad 2010 m. realusis BVP vidutiniškai per metus augs 0,7–1,3 %, o 2011 m. – 0,2–2,2 %. Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu infliaciją vis dar slopins euro zonos eko -nominis sąstingis. Bendra pagal SVKI apskaičiuota infliacija 2010 m. vidutiniškai turėtų būti 1,4–1,6 %, o 2011 m. – 1,0–2,2 %.

8 i n t a rpas

tEChN INėS pr I E LA IdoS dėL pALūKANų Normų , vAL IUtų KUrSų , žAL I Avų KA INų I r F I SKAL INėS poL I t IKoS

Techninės prielaidos dėl palūkanų normų, energijos ir ne energijos žaliavų kainų grindžiamos rinkos lūkesčiais (galutinė duomenų įtraukimo data – 2010 m. gegužės 20 d.)1. Prielaidos dėl trumpalaikių palūkanų normų yra visiškai techninio pobūdžio. Trumpalaikės palūkanų normos yra 3 mėn. EURIBOR, o rinkos lūkesčiai apskaičiuojami pagal ateities sandorių normas. Pa-gal metodiką apskaičiuotas bendras vidutinis trumpalaikių palūkanų normų lygis 2010 m. yra 0,8 %, o 2011 m. – 1,1 %. Rinkos lūkesčiai dėl euro zonos 10 m. trukmės vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo leidžia tikėtis, kad pajamingumas vidutiniškai bus 3,9 % (2010 m.) ir 4,2 % (2011 m.). Pagrindiniame prognozių variante atsižvelgiama į pastaruoju metu toliau gerėjančias finansavimo sąlygas ir daroma prielaida, kad prognozuojamu laikotarpiu skirtumas tarp bankų skolinimo palūkanų ir anksčiau minėtų palūkanų normų truputį sumažės. Pana-šiai spėjama, kad ir kreditavimo sąlygos prognozuojamu laikotarpiu taps nebe tokios griežtos. Kalbant apie žaliavas, sprendžiant pagal ateities sandorių rinką dviejų savaičių laikotarpiu (iki galutinės duomenų įtraukimo datos), vidutinės naftos kainos 2010 m. turėtų būti 79,5, o 2011 m. – 83,7 JAV dolerio už barelį. Manoma, kad ne energijos žaliavų kainos JAV doleriais 2010 m. pakils 17,9 %, o 2011 m. gerokai mažiau – 1,2 %.

Daroma prielaida, kad dvišaliai valiutų kursai prognozuojamu laikotarpiu nesikeis ir bus tokie, kokie vidutiniškai buvo dešimt darbo dienų iki galutinės duomenų įtraukimo datos. Tai rodo, kad euro ir JAV dolerio kursas bus 1,30 (2010 m.) ir 1,26 (2011 m.), o euro efektyvusis kursas vidutiniškai sumažės 6,4 % (2010 m.), dar vėliau 1,8 % (2011 m.).

Fiskalinės politikos prielaidos pagrįstos konkrečių euro zonos šalių nacionalinių biudžetų planais, turėtais 2010 m. gegužės 27 d. Jos apima visas politikos priemones, kurias jau patvirtino nacionaliniai parlamentai arba kurios išsamiai apibrėžtos vyriausybių ir greičiausiai bus patvirtintos.

1 Prielaidos dėl naftos ir maisto kainų pagrįstos ateities sandorių kainomis iki 2011 m. pabaigos. Daroma prielaida, kad kitų žaliavų kainos atitiks ateities sandorių kainas iki 2010 m. pabaigos ir kis pagal pasaulio ekonomikos veiklos raidą.

1 Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes kartu rengia ECB ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų ekspertai. Tai du kartus per metus Valdančiajai tarybai rengiama informacija ekonomikos plėtrai ir rizikai kainų stabilumui įvertinti. Daugiau informa-cijos apie taikomas procedūras ir metodus pateikta „A guide to Eurosystem staff macroeconomic projection exercises“, ECB, 2001 m. birželio mėn. Jis paskelbtas ECB interneto svetainėje. Kadangi su prognozėmis susijęs neapibrėžtumas, pateikiamos kiekvieno kinta-mojo tikėtinos ribos. Jos pagrįstos skirtumu tarp faktinių rezultatų ir keleto ankstesnių metų prognozių. Ribos yra dvigubai platesnės už šių skirtumų vidutinę absoliučią vertę. Ši metodika, apimanti koregavimą dėl išskirtinių įvykių, aprašyta leidinyje „New procedure for constructing ECB staff projection ranges“, ECB, 2009 m. gruodžio mėn., taip pat paskelbta ECB interneto svetainėje.


tArptAUtINė ApLINKAPasaulio ekonomikos perspektyva toliau gerėja. Atsigavimas spartesnis, negu buvo numatyta kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse. Kalbant apie ateitį, tikimasi, kad 2010 m. antrą jį pusmetį pasaulio ekonomika laikinai augs lėčiau, o tai rodo, kad išnyko kai ku -rie iš veiksnių, pavyzdžiui, politikos paskatos ir atsargų kaupimo ciklas, kurie prieš tai skatino ekonomikos atsigavimą. Numatoma, kad vėliau pasaulinį aktyvumą skatins finansinės būklės normalizavimasis ir truputį padidėjęs pasitikėjimas ir pagerėjusi darbo rinkos padėtis. Tikimasi, kad 2010 ir 2011 m. pasaulio ekonomika augs ne tiek daug kaip anksčiau, nes ypač nuosaikus yra išsivysčiusių ekonomikų atsigavimas po finansų krizės. Numatoma, kad realusis BVP pasaulyje už euro zonos ribų augs 4,7 % (2010 m.) ir 4,1 % (2011 m.). Įvertinta, kad euro zonos eksporto rinkų augimas bus 8,6 % (2010 m.) ir 6,0 % (2011 m.).

NUmAtomAS rEALIoJo Bvp AUgImAS2010 m. pirmąjį ketvirtį realiojo BVP augimas buvo nedidelis. Turimi duomenys rodo, kad augimą la -bai skatino atsargos, o keli kiti veiksniai, pavyzdžiui, tai, kad vyriausybės nustojo taikyti paskatas lengviesiems automobiliams pirkti ir prastos oro sąlygos, mažino vidaus paklausos augimą. Nu-matoma, kad antrąjį ketvirtį realusis BVP augs daug sparčiau, skatinamas, be kita ko, vėl atsigaunančios statybų veiklos. Vis dėlto kitą 2010 m. dalį augimas bus vangus, nes silpnėja veiksnių, tokių kaip fiska-linės paskatos ir atsargų kaupimo ciklas, kurie prasidėjus atsigavimui laikinai skatino augimą, poveikis. Numatoma, kad ilgainiui ekonomikos atsigavimas sustiprės, skatinamas nuosekliai didėjančios vidaus paklausos. Tikimasi, kad visu prognozuojamu laikotarpiu ekonominę veiklą skatins uždelstas pinigų politikos veiksmų ir reikšmingų pastangų atkurti finansų sistemos funkcionavimą poveikis. Vis dėlto numatoma, kad 2010 ir 2011 m. augimas ir toliau bus mažesnis negu iki recesijos dėl daugeliui sektorių vis dar būtino balanso koregavimo ir dėl to, kad vartojimą slopina didelis nedarbas bei taupymas atsargumo tikslais ir nedaug didėjančios pajamos. Be to, numatant šią perspektyvą, atsižvelgiama į tebevykstantį fiskalinį koregavimą, kuriuo siekiama sugrąžinti ir sustiprinti pasitikėjimą valstybės finansų tvarumu vidutiniu laikotarpiu. Tikimasi, kad realusis BVP, 2009 m. sumažėjęs 4,1 % per metus, padidės 0,7–1,3 % (2010 m.) ir 0,2–2,2 % (2011 m.).

Vertinama, kad viena iš BVP sudedamųjų dalių – privačios investicijos ne į gyvenamąjį būstą – 2010 m. ir toliau bus gana nedidelė, ribojama didelių laisvų pajėgumų, nedidelės ir neapibrėžtos paklausos perspektyvų, nedidelio pelningumo ir finansavimo suvaržymų, tačiau vėliau pradės pamažu kilti. Numatoma, kad investicijos į gyvenamąjį būstą, 2010 m. pradžioje svyravusios dėl oro sąlygų, tebebus prislopintos. Jas mažins kai kuriose šalyse tebevykstančios būsto rinkos korekcijos. Atsižvelgiant į kai kuriose euro zonos šalyse paskelbtus fiskalinių priemonių paketus ir jų panaikinimą po kurio laiko, 2010 m. realios valstybės investicijos turėtų stabilizuotis, o dar po vienų metų – vėl labai sumažėti.

Tikimasi, kad 2010 m. privatus vartojimas šiek tiek išaugs, o dar po vienų metų augimas nuo -sekliai toliau didės. Realiąsias pajamas bendrai turėtų mažinti numatomas nedidelis užimtumo augimas. Kartu numatoma, kad taupymo norma ir toliau bus daug didesnė už lygį iki krizės, nes, esant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui ir nedidelio pajamų augimo perspektyvoms, vis dar laikomos santaupos atsargumo tikslais. Vis dėlto, ekonominei padėčiai nuosekliai gerėjant, taupymo norma turėtų sumažėti.

Praėjusių metų pabaigoje euro zonos eksportas atsigavo ir 2010 m. pradžioje vėl sparčiai didėjo. Prognozuojamu laikotarpiu eksportas, skatinamas užsienio paklausos ir didesnio konkurencingu -

91




APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

10 lentelė. Euro zonos makroekonominės prognozės

(vidutiniai metiniai pokyčiai, procentais)1, 2

2009 2010 2011

SVKI 0,3 1,4–1,6 1,0–2,2

Realusis BVP –4,1 0,7–1,3 0,2–2,2

Privatus vartojimas –1,2 –0,2–0,4 –0,2–1,6

Valdžios sektoriaus vartojimas 2,6 0,3–1,3 –0,3–1,1

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas –10,8 nuo –3,4 iki –1,2 –2,1–2,7

Eksportas (prekės ir paslaugos) –13,2 5,5–9,1 1,1–7,9

Importas (prekės ir paslaugos) –12,0 3,8–7,0 0,4–6,8

1 Numatoma realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių raida pateikta pagal dėl darbo dienų skaičiaus pakoreguotus duomenis. Į numatomą eksporto ir importo raidą įtraukta prekyba euro zonoje. 2 Duomenys apima visas 16 euro zonos šalių.

mo, toliau atsigauna. Todėl numatoma, kad 2010 ir 2011 m. grynoji prekyba darys teigiamą įtaką BVP augimui.

Numatoma, kad dėl vėluojančio prisitaikymo prie staigaus gamybos kritimo iki 2009 m. vidurio ir tikėtino ekonominės veiklos nuosaikaus atsigavimo, esant nelanksčiam darbo užmokesčiui, nedarbo lygis didės iki 2011 m. pradžios, o po to stabilizuosis.

Tikimasi, kad daugiausia dėl krizės poveikio potencialus augimas, nors ir truputį atsigaus, bet bus nedidelis prognozuojamu laikotarpiu. Tai susiję su didėjančiu struktūriniu nedarbu, mažes -niu darbo jėgos aktyvumo lygiu ir reikšmingai sumažėjusiomis investicijomis, kurios daro įtaką pagrindiniam kapitalui. Tačiau labai sunku numatyti šio poveikio mastą, todėl potencialaus au -gimo, o kartu ir gamybos atotrūkio prognozės susijusios su dar didesniu negu įprastai neapibrėž -tumu. Vis dėlto prognozuojamu laikotarpiu įvertintas gamybos atotrūkis turėtų truputį sumažėti, bet ir toliau būti neigiamas.

NUmAtomA KAINų Ir SĄNAUdų rAIdANumatoma, kad 2010 m. kovo mėn. reikšmingai didėjusi bendroji pagal SVKI apskaičiuota inflia-cija, 2010 m. antrą jį pusmetį dar truputį didės, daugiausia dėl bazės efektų dėl anksčiau nukri -tusių maisto kainų. Po to infliacija turėtų šiek tiek sumažėti, o tai atitiktų sumažėjusį numatomą energijos kainų augimo tempą. Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu SVKI, neįskaitant maisto ir energijos, augimo tempas nuosekliai didės skatinamas gerėjančių aktyvumo ir dar -bo rinkų perspektyvų. 2010 m. vidutinė metinė infliacija vidutiniškai turėtų būti 1,4–1,6 %, o 2011 m. – nuo 1,0 iki 2,2 %.

Kalbant išsamiau, numatoma, kad 2010 m. didės išorės kainų spaudimas, iš esmės rodydamas tikėtiną žaliavų kainų raidą ir euro nuvertėjimą, tačiau 2011 m. jis sumažės. Kalbant apie vidaus kainų spaudimą, numatoma, kad 2010 m. daug mažiau didės valandinis atlygis, o po to tikėtinas tik nuoseklus ir nedidelis jo didėjimas. Tokia prislopinta darbo užmokesčio raida, susieta su numatomu sparčiu darbo našumo kilimu, rodo 2010 m. labai lėtėjantį vienetinių darbo sąnaudų augimo tempą, kuris vėliau šiek tiek paspartės. Numatoma, kad 2010 m. pelno maržos savo ruož-tu pastebimai padidės ir toliau didės pastoviu tempu, palaikomos vėl suintensyvėjusio aktyvumo ir nedidelio darbo užmokesčio kilimo perspektyvos.


11 lentelë. palyginimas su 2010 m. kovo mėn. prognozėmis

2010 2011

Realusis BVP – 2010 m. kovo mėn. 0,4–1,2 0,5–2,5Realusis BVP – 2010 m. birželio mėn. 0,7–1,3 0,2–2,2

SVKI – 2010 m. kovo mėn. 0,8–1,6 0,9–2,1SVKI – 2010 m. birželio mėn. 1,4–1,6 1,0–2,2

(vidutiniai metiniai pokyčiai, procentais)

C lentelė. Euro zonos realiojo Bvp augimo ir SvKI pagrindu apskaičiuotos infliacijos prognozių palyginimas(vidutiniai metiniai pokyčiai, procentais)

Paskelbta

BVP�augimas SVKI�pagrindu�apskaičiuota�infliacija

2010 2011 2010 2011

TVF 2010 m. balandžio mėn. 1,0 1,0 1,1 1,3

Survey of Professional Forecasters 2010 m. balandžio mėn. 1,1 1,1 1,4 1,5

Europos Komisija 2010 m. gegužės mėn. 0,9 0,9 1,5 1,7

Consensus Economics Forecasts 2010 m. gegužės mėn. 1,1 1,1 1,3 1,4

EBPO 2010 m. gegužės mėn. 1,2 1,2 1,4 1,0

Eurosistemos ekspertų prognozės 2010 m. birželio mėn. 0,7–1,3 0,2–2,2 1,4–1,6 1,0–2,2

Šaltiniai: European Commission Economic Forecasts, Spring 2010; IMF World Economic Outlook, April 2010; OECD Economic Outlook, May 2010; Consensus Economics Forecasts ir ECB Survey of Professional Forecasters.Pastabos: Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse ir EBPO prognozėse pateikti dėl darbo dienų pakoreguoti metiniai augimo tempai, o Europos Komisija ir TVF skelbia dėl darbo dienų skaičiaus per metus nekoreguotus metinio augimo tempus. Kitose prognozėse nenurodoma, ar pateikti duomenys dėl darbo dienų pakoreguoti ar ne.

pALygINImAS SU 2010 m. Kovo mėN. progNozėmISKalbant apie realiojo BVP augimą, palyginti su 2010 m. kovo mėn. biuletenyje paskelbtomis makroekonominėmis prognozėmis, 2010 m. numatomos augimo ribos buvo padidintos dėl di-desnės, negu anksčiau tikėtasi, paklausos trumpu laikotarpiu. 2011 m. ribos buvo sumažintos, daugiausia dėl į neigiamą pusę peržiūrėtos vidaus paklausos perspektyvų.

Kalbant apie pagal SVKI apskaičiuotą infliaciją, 2010 m. ribos yra arčiau viršutinės kovo mėn. prognozėse numatytos ribos, o 2011 m. ribos yra truputį didesnės negu ankstesnėse prognozėse. Šis padidinimas daugiausia susijęs su prielaidų dėl didesnių žaliavų kainų eurais poveikio.

9 i n t a rpas

K I tų IN St I tUC I J ų progNozėS

Euro zonos prognozes rengia tiek tarptautinės organizacijos, tiek ir privačiojo sektoriaus ins -titucijos. Tačiau jos nėra visiškai palyginamos tarpusavyje ar su Eurosistemos ekspertų makro -ekonominėmis prognozėmis, nes jos parengtos skirtingu metu. Be to, taikomi nevienodi (iš dalies neapibrėžti) metodai fiskalinių, finansinių ir išorinių kintamųjų, įskaitant naftos ir kitų

93




APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

žaliavų kainas, prielaidoms parengti. Skiriasi ir įvairioms prognozėms rengti taikomi dėl darbo dienų atliekamų koregavimų metodai (žr. toliau pateiktą lentelę).

Pagal šiuo metu turimas kitų institucijų prognozes, manoma, kad euro zonos realusis BVP 2010 m. augs 0,9–1,2 % ir 2011 m. – 1,5–1,8 %. Visos šios prognozės atitinka Eurosistemos ekspertų prognozėse pateiktas ribas.

Vertinant infliaciją, turimose kitų institucijų prognozėse numatoma, kad 2010 m. vidutinė me-tinė pagal SVKI apskaičiuota infliacija bus 1,1–1,5 %, o 2011 m. – 1,0–1,7 %. Šios infliacijos prognozės taip pat patenka į Eurosistemos ekspertų prognozėse pateiktas ribas.


57 pav. Euro nominalieji ir realieji efektyvieji kursai EK211 (mėnesiniai (ketvirtiniai) duomenys; indeksas: 1999 m. I ketv. = 100)

Šaltinis: ECB.1 Kylantys EK21 indeksai rodo, kad euro vertė didėja. Pasku-tiniai mėnesiniai duomenys yra 2010 m. gegužės mėn. Realio-jo EK21 kurso, apskaičiuoto taikant VDSAP indeksus, atveju pasku tiniai duomenys yra 2009 m. ketvirtojo ketvirčio ir jie iš dalies pagrįsti įverčiais.

nominalusis kursas realusis kursas, skaičiuojamas taikant VKI realusis kursas, skaičiuojamas taikant GKIrealusis kursas, skaičiuojamas taikant VDSAP indeksus

56 pav. Euro efektyvusis kursas (EK21) ir jo sudedamosios dalys1 (dienos duomenys)

Šaltinis: ECB.1 Kylantis indeksas rodo, kad didėja euro vertė 21 svarbiausių euro zonos prekybos partnerių (įskaitant visas ne euro zonos ES valstybes nares).2 EK21 pokyčių veiksniai parodomi šešių pagrindinių euro zo-nos prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. „Kitų valstybių narių (KVN – angl. OMS)“ kategorija rodo euro zonai nepriklau-sančių valstybių narių (išskyrus GBP ir SEK) valiutų agreguotą veiksnį. „Kita“ rodo kitų šešių euro zonos prekybos partnerių agreguotą veiksnį EK21 (angl. EER-21) indekse. Kurso pokyčiai apskaičiuoti pagal atitinkamus bendrus prekybos svorius EK21 indekse.

Indeksas:�1999�m.�I�ketv.�=100

EK21�pokyčių�veiksniai2

Nuo 2010 02 26 iki 2010 06 09(procentiniais punktais)

7 . VA L iu tØ kur SØ ir mo kë J i mØ BA L An So Po kY È i A i

97

100

103

106

109

112

115

118

121

97

100

103

106

109

112

115

118

121

II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv.2009 2010

-8,0

-7,0

-6,0

-5,0

-4,0

-3,0

-2,0

-1,0

-0,0

1,0

-8,0

-7,0

-6,0

-5,0

-4,0

-3,0

-2,0

-1,0

-0,0

1,0

USD JPY CHF OMS EER-21GBP CNY SEK kita

80

90

100

110

120

80

90

100

110

120

2000 2002 2004 2006 2008

7.1. vALIUtų KUrSAI

Esant padidėjusiam numanomam kintamumui, paskutinius tris mėnesius euro nominalusis kursas ir toliau silpnėjo. Euro kursas krito daugelio valiutų atžvilgiu.

EUro EFEKtyvUSIS KUrSAS Paskutinius tris mėnesius nominalusis efektyvu-sis euro kursas ir toliau mažėjo daugelio valiutų atžvilgiu, ir šis sumažėjęs kursas buvo gerokai didesnis negu 2009 m. vidurkis (žr. 56 pav.). Birželio 9 d. euro nominalusis efektyvusis kur-sas 21 svarbiausio euro zonos prekybos part-nerio valiutų atžvilgiu buvo 7,0 % mažesnis negu vasario pabaigoje ir 10,4 % mažesnis negu 2009 m. vidurkis. Euro kurso kritimą, daugiau-sia JAV dolerio ir Japonijos jenos atžvilgiu, ly-dėjo labai padidėjęs numanomas dvišalių euro kursų kintamumas kitų pagrindinių valiutų at-žvilgiu tiek trumpu, tiek ilgu laikotarpiais.

95

Valiutø kursø ir mokëjimø

balanso pokyèiai


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

� Valiutų�kursai

USD/EUR (skalė kairėje) JPY/EUR (skalė dešinėje)

GBP/EUR (skalė kairėje) CHF/EUR (skalė dešinėje)

� Numanomi�valiutų�kursų�kintamumai�(3�mėn.)

USD/EUR GBP/EUR JPY/EUR

Šaltiniai: Bloomberg ir ECB.

58 pav. valiutų kursų ir numanomų kintamumų tendencijos

(dienos duomenys)

1,1

1,2

1,3

1,4

1,5

1,6

105

115

125

135

145

155

04 07 10 01 0420102009

0,60

0,70

0,80

0,90

1,00

1,35

1,40

1,45

1,50

1,55

1,60

04 07 10 01 0420102009

8

10

12

14

16

18

20

22

24

8

10

12

14

16

18

20

22

24

04 07 10 01 0420102009

Kalbant apie euro zonos tarptautinio kainų ir sąnaudų konkurencingumo rodiklius, euro rea-lusis efektyvusis kursas, apskaičiuotas pagal vartotojų kainas 2010 m. balandžio mėn., paly-ginti su 2009 m. vidurkiu, buvo apie 5,6 % ma-žesnis (žr. 57 pav.).

JAv doLErIS Ir EUro vALIUtAPer trijų mėn. laikotarpį iki birželio 9 d. euro valiutos kursas ir toliau krito JAV dolerio at-žvilgiu (žr. 58 pav.), pasiekdamas paskutinį kartą 2006 m. pradžioje užfiksuotą lygį, gerokai mažesnį už 2009 m. vidurkį. Per tą patį laikotar-pį padidėjo numanomas gegužės pradžioje labai pabrangusio euro ir JAV dolerio kurso kinta-mumas, ypač trumpu laikotarpiu (žr. 58 pav.). Kintamumo padidėjimas per visą sudarytų pa-sirinkimo sandorių (iki vienų metų) laikotarpį leidžia daryti išvadą, kad rinkos dalyviai ne-sitiki rinkos netikrumo sumažėjimo vidutiniu laikotarpiu. Toks rinkos netikrumo padidėjimas dažniausiai paskatina investicijas į saugų tur-tą, o tai paprastai atneša naudos JAV doleriui. Birželio 9 d. euro valiuta buvo parduodama už 1,20 JAV dol., t. y. 11,5 % pigiau negu vasario pabaigoje ir apie 13,9 % pigiau už 2009 m. vi-durkį.

JApoNIJoS JENA Ir EUro vALIUtA2009 m. sustiprėjęs euro valiutos kursas pradė-jo kristi Japonijos jenos atžvilgiu 2010 m. pra-džioje. Per tris mėnesius iki birželio 9 d. euro valiutos kursas ir toliau krito Japonijos jenos atžvilgiu, visiškai pakeisdamas 2009 m. buvusią stiprėjimo tendenciją ir pasiekdamas paskutinį kartą 2001 m. pabaigoje užfiksuotą lygį. Birže-lio 9 d. euro valiuta buvo parduodama už 110 Japonijos jenų, t. y. 9,0 % pigiau negu vasario pabaigoje ir 15,6 % pigiau už 2009 m. vidurkį. Per tą patį laikotarpį labai padidėjo numano-mas euro ir Japonijos jenos kurso kintamumas, kuris pasiekė lygius, paskutinį kartą buvusius 2009 m. pirmąjį ketvirtį (žr. 58 pav.).

ES vALStyBIų NArIų vALIUtoSPer paskutinius tris mėnesius VKM II dalyvaujančių valiutų kursai euro atžvilgiu ir toliau buvo iš esmės stabilūs; prekyba jomis vyko kursu, lygiu arba artimu atitinkamam jų centriniam kursui (žr. 59 pav.). Tuo pat metu Latvijos lato kursas ir toliau buvo arti savo mažesnės +/–1 % vienašališkai


59 pav. valiutų kursų tendencijos esant vKm II

(dienos duomenys; nuokrypis nuo centrinio pariteto, procentiniais punktais)

Šaltinis: ECB.Pastabos: teigiamas (neigiamas) nuokrypis nuo centrinio kurso reiškia, kad valiutos kursas yra silpnojoje (stipriojoje) diapazono pusėje. Danijos kronos svyravimo riba yra ±2,25 %, visoms ki-toms valiutoms taikomos standartinės ±15 % svyravimo ribos.

EEK/EURDKK/EUR LTL/EURLVL/EUR

60 pav. Ne euro zonos prekyba prekėmis

(pokyčiai 3 mėn. dažnumu, procentais; mlrd. eurų; 3 mėn. slenkamieji vidurkiai; mėnesio duomenys; dėl darbo dienų ir sezoniškumo pakoreguota)

prekių balansas (skalė dešinėje) prekių eksportas (skalė kairėje) prekių importas (skalė kairėje)

Šaltinis: ECB.

-15

-12

-9

-6

-3

0

3

6

9

12

15

-15

-12

-9

-6

-3

0

3

6

9

12

15

II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv.2009 2010

-15

-10

-5

0

5

10

15

-15

-10

-5

0

5

10

15

2007 2008 2009

nustatytos svyravimo ribos pusės.

Kalbant apie VKM II nedalyvaujančių ES valsty-bių narių valiutas, per tris paskutinius mėnesius euro valiutos kursas susilpnėjo svaro sterlingų atžvilgiu (7,5 %) ir birželio 9 d. buvo parduoda-mas už 0,83 svaro sterlingų. Tuo pačiu metu pa-didėjo numanomas euro ir svaro sterlingų kurso kintamumas trumpu laikotarpiu (žr. 58 pav.). Euro kursas sustiprėjo Lenkijos zloto (3,6 %) ir Vengrijos forinto atžvilgiu (4,4 %).

KItoS vALIUtoS Euro valiutos kursas susilpnėjo Šveicarijos franko atžvilgiu. Euro kursas per tris mėnesius iki birželio 9 d. nukrito apie 6 % ir yra parduo-damas už 1,38 Šveicarijos franko. Per tą patį laikotarpį dvišaliai euro valiutos ir Kinijos ženminbi juanio bei Honkongo dolerio kursai buvo artimi JAV dolerio ir euro kursui. Nepai-sant staigaus brangimo gegužės viduryje, per šį laikotarpį euro kursas susilpnėjo pagrindinių šalių, labai priklausančių nuo žaliavų eksporto, valiutų, pavyzdžiui, Kanados dolerio (12,7 %)

7.2. moKėJImų BALANSAS

2010 m. pirmąjį ketvirtį ne euro zonos preky-ba prekėmis toliau didėjo. Euro zonos 12 mėn. kaupiamasis einamosios sąskaitos deficitas kovo mėn. sumažėjo iki 41,7 mlrd. eurų (apie 0,5 % BVP). Finansinėje sąskaitoje mažesnės investicijų portfelio gr ynosios įplaukos buvo priežastis to, kad dėl per metus iki kovo mėn. iki bendros 147,4 mlrd. eurų vertės sumažėjo gr yno-sios bendrųjų tiesioginių investicijų ir investicijų portfelio įplaukos.

prEKyBA Ir EINAmoJI SĄSKAItA2009 m. pabaigoje pradėjusi didėti ne euro zo-nos prekyba prekėmis 2010 m. pirmąjį ketvirtį toliau didėjo greitėjančiu tempu. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, prekių eksporto vertė di-dėjo 9,3 % tempu (žr. 60 pav. ir 12 lentelę), daug didesniu už ilgalaikį ketvirtinį vidurkį. Eksporto didėjimą daugiausia skatino toliau

97

Va liu tø kur sø ir mo kë ji mø

ba lan so po ky èiai


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

61 pav. Ne euro zonos pagrindinių prekybos partnerių importo apimtis

(indeksas: 2008 m. III ketv. = 100; dėl sezoniškumo pakoreguota; 3 mėn. slenkamieji vidurkiai)

iš viso JAV Jungtinė Karalystė ne euro zonos valstybės narės Azija OPEC šalys

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB apskaičiavimai.Pastabos: paskutiniai duomenys yra 2010 m. kovo mėn., išskyrus ne euro zonos valstybes nares ir Jungtinę Karalystę (2010 m. vasario mėn.). Į ne euro zonos valstybių narių suvestinį rodiklį neįtrauktos Danija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

62 pav. pagrindiniai einamosios sąskaitos straipsniai

(mlrd. eurų; 12 mėn. suvestiniai srautai; mėnesio duomenys; dėl darbo dienų ir sezoniškumo pakoreguota)

einamųjų pervedimų balansas pajamų balansas paslaugų balansas prekių balansas einamosios sąskaitos balansas

Šaltinis: ECB.

60

70

80

90

100

110

120

60

70

80

90

100

110

120

2007 2008 2009-250

-200

-150

-100

-50

0

50

100

150

-250

-200

-150

-100

-50

0

50

100

150

2007 2008 2009

didėjusi užsienio paklausa, kurią iš dalies didino tebesitęsiantis fiskalinių paskatų poveikis ir ilgesnis euro zonos perkybos partnerių atsargų kaupimo ciklas. Padidėjo eksportas į Azijos ša-lis, JAV ir EBPO šalis, o eksportas į Jungtinę Karalystę ir kitas ES valstybes nares stabilizavosi (žr. 61 pav.). Be to, tikėtina, kad dėl euro nuvertėjimo eksporto kainų pokyčiai buvo palankesni euro zonos eksportuotojams negu jų pagrindiniams konkurentams. Ne euro zonos eksporto ver-tės išskaidymas pagal apimtis ir kainas rodo, kad pastaruoju metu eksporto didėjimą daugiausia skatino didėjančios apimtys, o eksporto kainos didėjo lėtesniu tempu.

2010 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2009 m. ketvirtuoju ketvirčiu, ne euro zonos prekių importo vertė taip pat labai padidėjo, didėdama 10,5 % tempu ir gerokai viršydama anksčiau buvusį vi-dutinį ketvirtinio augimo tempą. Matyti, kad prekių importo didėjimą skatino, be kitų veiksnių, ir eksporto skatinama gamybos veiksnių importo paklausa. Kita vertus, tikėtina, kad euro nuver-tėjimas mažino importą.

Priešingai negu ne euro zonos prekybos prekėmis atveju, prekybos paslaugomis augimas su-mažėjo 2010 m. pirmąjį ketvirtį. Kalbant apie ketvirtinę raidą, ankstesniais mėnesiais šiek tiek padidėjusi paslaugų eksporto ir importo vertė sumažėjo atitinkamai 0,5 ir 0,9 %.

Apskritai, importui didėjant labiau negu eksportui, 2010 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su anks-tesniu ketvirčiu, sumažėjo teigiamas prekybos prekėmis ir paslaugomis balansas. Vis dėlto per visą 12 mėn. laikotarpį teigiamas prekių ir paslaugų balansas padidėjo ir buvo vienas iš veiksnių,


2010 2010 2010 2009 2010 02� 03� II�ketv.� III�ketv.� IV�ketv.� I�ketv.� I�ketv.� I�ketv.

Mlrd. eurų Einamoji�sąskaita Prekių balansas Eksportas Importas Paslaugų balansas Eksportas Importas Pajamų balansas Einamųjų pervedimų balansas

Finansinė�sąskaita1

Grynosios tiesioginės investicijos ir investicijų portfelis Grynosios tiesioginės investicijos Grynasis investicijų portfelis Nuosavybės vertybiniai popieriai Skolos priemonės Obligacijos ir skoliniai įsipareigojimai Pinigų rinkos priemonės

Grynosios kitos investicijos

Pokytis, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, procentais

Prekės�ir�paslaugos Eksportas Importas

� Prekės Eksportas Importas

Paslaugos Eksportas Importas

3�mėn.�vidurkis2009

Šaltinis: ECB.Pastaba: skaičiai gali nesutapti dėl apvalinimo.1 Skaičiai rodo balansus (grynuosius srautus). Teigiamas (neigiamas) skaičius rodo grynąsias įplaukas (iðlaidas). Dėl sezoniðkumo nekoreguota.

–4,5 1,7 –5,8 –3,6 –3,0 –1,5 –164,0 –41,7 5,3 3,8 3,8 4,5 4,7 3,8 –23,2 50,5 119,0 126,4 105,9 105,4 110,5 120,8 1,491,2 1,327,9 113,7 122,7 102,1 100,9 105,9 117,0 1,514,4 1,277,3 3,6 4,0 1,8 2,7 3,4 3,6 35,2 34,6 38,7 39,9 38,8 38,4 39,5 39,3 508,0 468,1 35,2 35,9 37,0 35,7 36,1 35,7 472,7 433,5 –1,5 –0,9 –4,2 –4,0 –3,9 –1,5 –77,5 –41,1 –11,9 –5,1 –7,2 –6,9 –7,2 –7,3 –98,6 –85,7

4,5 0,9 3,6 –4,2 –1,3 6,6 185,2 14,4

8,1 –37,8 23,7 18,1 18,4 –11,2 188,5 147,4 0,6 –25,4 0,1 –7,9 –2,6 –9,3 –198,3 –59,0 7,5 –12,4 23,6 26,1 21,0 –1,9 386,8 206,4 5,0 –5,4 12,9 16,6 4,9 6,9 –126,5 124,0 2,5 –6,9 10,7 9,4 16,2 –8,8 513,3 82,5 –0,9 –6,7 1,8 –15,5 5,8 –6,7 266,9 –44,1 3,4 –0,2 8,9 25,0 10,4 –2,1 246,4 126,6 0,1 41,4 –27,2 –21,0 –21,6 –27,2 4,6 –156,1

0,8 5,5 –1,9 –0,6 4,4 6,7 –2,8 –10,2 –1,3 6,5 –4,5 –1,8 3,9 7,6 0,9 –13,9

1,6 6,3 –1,1 –0,5 4,9 9,3 –3,9 –11,0 –0,8 7,9 –5,2 –1,2 5,0 10,5 0,1 –15,7

–1,6 3,0 –3,9 –1,1 2,9 –0,5 0,5 –7,9 –2,9 2,0 –2,4 –3,5 1,0 –0,9 3,7 –8,3

12 lentelė. pagrindiniai euro zonos mokėjimų balanso straipsniai

(dėl sezoniðkumo pakoreguota, jei nenurodyta kitaip)

12�mėn.�kaupiamosios�sumos

mažinusių einamosios sąskaitos deficitą (žr. 62 pav.). Iš tiesų per 12 mėn. laikotarpį iki ko -vo mėn. kaupiamasis einamosios sąskaitos deficitas sudarė 41,7 mlrd. eurų (apie 0,5 % BVP), prieš metus – 164,0 mlrd. eurų. Tai priskirtina ne tik geresniam prekių ir paslaugų balansui, bet ir mažesniam pajamų balanso ir einamųjų pervedimų deficitui.

Turimi rodikliai leidžia daryti išvadą, kad artimiausiu laikotarpiu toliau gerės ne euro zonos prekių eksporto padėtis. Euro zonos apdirbamosios pramonės naujų eksporto užsakymų pirki -mo vadybininkų indeksas, nors pastaraisiais mėnesiais šiek tiek mažėjo, ir toliau gerokai viršijo plėtros (traukimosi) ribą – 50. Vis dėlto augimas gali šiek tiek sumažėti, nes laikinų veiksnių (pvz., fiskalinių paskatų ir palankaus atsargų kaupimo ciklo poveikio), darančių įtaką užsienio paklausai, poveikis šiek tiek mažėja.

FINANSINė SĄSKAItA2010 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos vidutinės mėnesinės grynosios bendrųjų tiesioginių inves -ticijų ir investicijų portfelio išlaidos sudarė 11,2 mlrd. eurų, ankstesnį ketvirtį buvo 18,4 mlrd. eurų grynosios įplaukos (žr. 63 pav.). Šis pokytis pirmiausia rodo, kad vietoj investicijų port -

99

Valiutø kursø ir mokëjimø

balanso pokyèiai


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

63 pav. pagrindiniai finansinės sąskaitos straipsniai

(mlrd. eurų; grynieji srautai; 3 mėn. slenkamieji vidurkiai; mėnesiniai duomenys)

vertybiniai popieriai pinigų rinkos priemonės obligacijos ir skoliniai įsipareigojimai tiesioginės investicijos bendrosios tiesioginės ir investicijų portfelio investicijos

Šaltinis: ECB.

-60

-40

-20

0

20

40

60

80

100

120

-60

-40

-20

0

20

40

60

80

100

120

2007 2008 2009

felio 21,0 mlrd. eurų grynųjų įplaukų susidarė 1,9 mlrd. eurų grynosios išlaidos, o tai dau-giausia nulėmė vietoj skolos finansinių prie-monių grynųjų įplaukų susidariusios grynosios išlaidos. Vertinant išsamiau, labai padidėjusias euro zonos rezidentų investicijas į užsienio skolos finansines priemones, ypač į obligacijas ir skolinius įsipareigojimus, dar didino mažė-jančios nerezidentų finansinės įplaukos į euro zonos skolos finansines priemones. O nuosa-vybės vertybinių popierių grynosios įplaukos šiek tiek padidėjo, tarptautiniams investuoto-jams vėl atnaujinus galimybę rizikuoti. Tuo pat metu, kai tiesioginių užsienio investicijų įplau-kos rodė jų mažėjimo ženklus, 2010 m. pirmąjį ketvirtį tiesioginių investicijų grynosios išlai-dos padidėjo iki 9,3 mlrd. eurų, 2009 m. pasku-tinį ketvirtį sudarė 2,6 mlrd. eurų.

Vertinant ilgesnio laikotarpio perspektyvą, per metus iki kovo mėn. euro zonos finan-sinėje sąskaitoje užfiksuotos sumažėjusios 147,4 mlrd. eurų bendrųjų tiesioginių investi-cijų ir investicijų portfelio grynosios įplaukos,

prieš metus – 188,5 mlrd. eurų (žr. 12 lentelę). Šį sumažėjimą daugiausia nulėmė sumažėjusios investicijų portfelio grynosios įplaukos, o tai slėpė reikšmingus tarptautinių finansinių sando -rių skolos priemonėmis ir akcijomis raidos pokyčius. 2009 ir 2010 m. pirmąjį ketvirtį nedidelės rizikos turto, įskaitant trumpalaikę skolą ir vyriausybės obligacijas, pokytis tapo nebe toks pa -trauklus kaip anksčiau, pagerėjus pasaulio ekonomikos perspektyvoms ir finansų rinkų sąlygoms. Dėl to labai sumažėjo skolos finansinių priemonių grynosios įplaukos. Tam daugiausia įtakos turėjo sumažėjęs, palyginti su 2008 m. buvusiu aukščiausiu lygiu, užsienio investuotojų grynasis euro zonos skolos finansinių priemonių įsigijimas, daugiau negu atsvėręs pokytį iš nuosavybės vertybinių popierių išlaidų į grynąsias įplaukas. Finansų krizės poveikis euro zonos tarptautinių finansavimo srautų lygiui ir sudėčiai plačiau aptartas 10 intarpe.

Apskritai per dvylika mėnesių iki kovo mėn. euro zonos finansinėje sąskaitoje grynosios įplau -kos sumažėjo iki 14,4 mlrd. eurų. Šį pokytį nulėmė grynųjų bendrųjų tiesioginių investicijų ir investicijų portfelio įplaukų sumažėjimas, vietoj kitų investicijų grynųjų įplaukų susidariusios grynosios išlaidos.

10 i n t a rpas

F INANS IN I A I NErAmUmA I I r EUro zoNoS tArptAUt IN I A I F INANSAv Imo SrAUtA I

Finansiniai neramumai, prasidėję 2007 m. vasarą ir paaštrėję 2008 m. rudenį, turėjo rimtų pa-darinių euro zonos išorės balansams, tiesiogiai prekybos ir finansų kanalams. Nors užsienio


prekybos plėtra buvo jau ne kartą išsamiai nagrinėta1, šiame intarpe aptariamas finansų krizės poveikis euro zonos tarptautinių finan-sinių sandorių lygiui ir sudėčiai, nagrinėjama šių srautų raida vėlesniu pasaulio ekonomikos atsigavimo laikotarpiu2.

Iki finansų krizės, ypač nuo 2005 iki 2007 m. vidurio (žr. A pav.), sparčiai didėjo euro zonos rezidentų tarptautinis finansinio turto įsigiji-mas užsienyje (turtas), o nerezidentų – euro zonoje (įsipareigojimai). Šį spartų didėjimą iš dalies lėmė pasaulinės finansinės inovacijos ir tai, kad nemažai finansų institucijų intensyviai naudojosi naujomis rizikos perkėlimo priemo-nėmis, tokiomis kaip vertybiniais popieriais padengta skola ir kitos išvestinių finansinių priemonių sutartys. Be to, išorės turto paklau-są didino ir vis dar stiprėjusi pasaulinė finansi-nė integracija, kartu su investuotojų nedideliu rizikos vengimu ir palankiomis makroekono-minėmis sąlygomis.

2008 m. rudenį suintensyvėjus finansų krizei, tarptautinių finansavimo srautų raida tiek euro zonos finansinės sąskaitos turto, tiek įsipareigojimų dalyse pakeitė kryptį. Apskritai 2008 m. labai sumažėjo euro zonos rezidentų ir nerezidentų išorės finansiniai sandoriai. Tai pasakytina apie visų rūšių (tiek bankų, tiek ne bankų sektorių) investuotojus ir visas investicijų ar priemo -nių kategorijas.

Dėl keleto ypatingų aplinkybių dar labiau sumažėjo tarptautinės investicijos, o finansų krizės metu euro zonos rezidentai ir nerezidentai netgi pradėjo atsiiminėti investicijas, t. y. buvo ma-žinamas finansinis svertas. Pirma, atsiradus likvidumo trūkumui po to, kai nustojo funkcionuoti tarpbankinė ir turtu užtikrintų vertybinių popierių rinkos, pirmiausia pradėta parduoti kitą turtą, siekiant gauti pinigų. Antra, padidėjęs netikrumas ir skolintojų bei besiskolinančiųjų turimos informacijos asimetriškumas pakeitė investuotojų rizikos suvokimą ir tam tikru mastu paskatino minios instinkto nulemtą elgesį. Ypač didelis likvidumo poreikis ir sparčiai didėjantis rizikos vengimas sutapo su intensyviu balansų restruktūrizavimu, kurio imtasi susirūpinus dėl mokumo. Todėl padidėjo polinkis investuoti savo šalyje, kaip rodo daug susigrąžintų lėšų, o saugaus prieglobsčio ieškojimo motyvai tapo dar svarbesni. Dėl visų šių pokyčių ne tik sumažė -jo tarptautiniai sandoriai, apimantys tiesiogines, investicijų portfelio ir kitas investicijas, bet taip pat pakito euro zonos tarptautinių investicijų portfelio srautų sudėtis, ypač perėjimo iš: i) nuosavybės vertybinių popierių į skolos vertybinius popierius, ii) ilgalaikių skolos finansinių priemonių į trumpalaikes ir iii) privačiojo sektoriaus vertybinių popierių į viešojo sektoriaus 1 Žr., pvz., 2010 m. vasario mėn. ECB mėnesinio biuletenio intarpą „Recent developments in euro area trade“ („Pastarojo meto

euro zonos prekybos raida“).2 Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiame intarpe naudojama informacija apie euro zonos bendrus išorės finansinius srautus.

Atliekant analizę, neįtraukti euro zonos vidiniai finansiniai srautai.

-2,500

-2,000

-1,500

-1,000

-500

0

500

1,000

1,500

2,000

2,500

-2,500

-2,000

-1,500

-1,000

-500

0

500

1,000

1,500

2,000

2,500

1999 2001 2003 2005 2007 2009

A pav. Euro zonos finansinė sąskaita

(mlrd. eurų; metiniai srautai)

turtas įsipareigojimai

Šaltinis: ECB.Pastaba: finansinė sąskaita apima tiesiogines investicijas, inves-ticijų portfelį, išvestines finansines priemones, kitas investicijas ir tarptautines atsargas. Įplaukos (+), išlaidos (–).

101

Va liu tø kur sø ir mo kë ji mø

ba lan so po ky èiai


APLinkoS rAiDA


2010 Birželis

500

400

300

200

100

0

-100

500

400

300

200

100

0

-1002006 2007 2008 2009

0

100

200

300

400

0

100

200

300

400

2007 2008 2009

skolos priemones, kaip parodyta, pavyzdžiui, B pav. (užsienio investicijos į įvairių euro zonos sektorių išleistas skolos priemones).

2009 m. pasirodžius pasaulio ekonomikos stabilizavimosi ženklams, per krizę išryškėjusios euro zonos rezidentų ir nerezidentų tarptautinių finansinių srautų tendencijos susilpnėjo arba netgi visiškai pasikeitė. Kalbant apie investicijų portfelį, 2009 m. nedidelės rizikos turtas, įskaitant trumpalaikius skolos ir vyriausybės vertybinius popierius, tapo šiek tiek mažiau patrauklus, atsižvelgiant į palankesnes pasaulio ekonomikos perspektyvas ir pagerėjusias finansų rinkos sąlygas. Tuo metu pasibaigė akcijų finansinio sverto mažėjimo procesas, kuriame 2008 m. daly-vavo euro zonos rezidentai ir nerezidentai, iš dalies dėl vėl atsiradusių investuotojų galimybių rizikuoti. Vis dėlto tarptautinių paskolų ir indėlių finansinis svertas vis dar sparčiai mažėjo, kaip rodo srautai euro zonos finansinės sąskaitos dalyje „kitos investicijos“. Poreikis sustiprin-ti kapitalo pozicijas ir sumažinti tarptautinės rizikos apimtį daugiausia kilo dėl to, kad toliau buvo atsiimamos investicijos į užsienio turtą, o euro zonos bankų sektorius mažino tarptauti-nius įsipareigojimus. Be to, dėl balansų koregavimo ir skolų grąžinimo pirmą kartą nuo 1999 m. sumažėjo euro zonos ne bankų sektoriaus paskolų ir indėlių užsienio turtas ir įsipareigojimai. Galiausiai 2009 m. pasirodė tiesioginių investicijų (jos sumažėjo, tačiau krizės metu pasirodė esančios atsparesnės negu kitos privačiojo kapitalo formos) atsigavimo ženklų. Tiesioginių investicijų įplaukos vėl padidėjo, tačiau vis dar buvo nedidelės, ypač iš Jungtinės Karalystės ir JAV (žr. C pav.). Kartu stabilizavosi euro zonos rezidentų tiesioginės investicijos užsienyje.

Apibendrinant pasakytina, kad finansų krizė labai pakeitė euro zonos rezidentų ir nerezidentų tarptautinių finansavimo srautų dydį bei sudėtį. Susidarius dideliam likvidumo poreikiui, vis labiau vengiant rizikos ir intensyviai restruktūrizuojant balansus, labai sumažėjo visų katego-rijų investicijos ar priemonės arba buvo atsiimamos investicijos. Dėl to 2008 m. euro zonoje labai padidėjo grynosios bendrųjų tiesioginių investicijų ir investicijų portfelio įplaukos. Šis padidėjimas daugiausia rodė padidėjusias obligacijų ir skolinių įsipareigojimų bei pinigų rinkos priemonių grynąsias įplaukas, kurios atsvėrė tiesioginių investicijų ir portfelinių investicijų

C pav. tiesioginių investicijų įplaukos į euro zoną pagal geografinius regionus

(mlrd. eurų; keturių ketvirčių kaupiamieji srautai)

kiti Japonija JAV Šveicarija Jungtinė Karalystė Vidurio ir Rytų Europos šalys

Šaltinis: ECB.

B pav. Užsienio investicijos į euro zonos skolos finansines priemones pagal sektorius

(mlrd. eurų; metiniai srautai)

vyriausybė PFI kiti sektoriai iš viso

Šaltinis: ECB.Pastaba: PFI – tai pinigų finansinės institucijos, įskaitant Eu-rosistemą.


į nuosavybės vertybinius popierius grynąsias išlaidas. Tuo pačiu metu euro zonos finansi-nės sąskaitos dalyje „kitos investicijos“ užfik-suotos grynosios įplaukos dėl ECB vykdytų likvidumo didinimo JAV doleriais operacijų3 (žr. D pav.). Krizės metu vyravusios tarp-tautinės finansinės veiklos pagrindinės ten-dencijos 2009 m. nebuvo tokios ryškios arba netgi visiškai pasikeitė. Investicijų portfelio į nuosavybės vertybinius popierius perėjimas iš grynųjų išlaidų į grynąsias įplaukas ir sumažė-jusios tiesioginių investicijų grynosios išlaidos daugiau negu atsvėrė labai sumažėjusį, paly-ginti su 2008 m. buvusiu aukščiausiu lygiu, už-sienio investuotojų grynąjį euro zonos skolos finansinių priemonių įsigijimą. Apskritai dėl šių pokyčių 2009 m. susidarė dar didesnės gry-nosios bendrųjų tiesioginių investicijų ir in-vesticijų portfelio įplaukos. Tuo pat metu dėl ECB prieš metus vykdytų likvidumo didinimo JAV doleriais operacijų nutraukimo ir dėl to-liau vykusio bankų finansinio sverto mažinimo proceso susidarė kitų investicijų tiesioginės išlaidos.

Kalbant apie ateitį, euro zonos tarptautiniai finansiniai srautai kurį laiką gali būti mažesni negu iki krizės, nes euro zonos rezidentai ir nerezidentai vis dar restruktūrizuoja balansus. Po tarptautinės finansinės veiklos intensyvėjimo iki krizės dabar gali nusistovėti šiek tiek mažesni tarptautiniai finansiniai srautai. 2010 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos rezidentų ir nerezidentų ketvirtiniai tarptautiniai finansiniai srautai iš tiesų buvo mažesni už ilgo laikotarpio viduti-nius rodiklius. Nors pastaruoju metu vėl atsirado galimybių rizikuoti ir atitinkamai padaugėjo tarptautinių portfelinių investicijų į nuosavybės vertybinius popierius sandorių, neaišku, ar ar-timiausioje ateityje šios tendencijos nekis. Be to, daug kas priklauso nuo pasaulio ekonomikos perspektyvų, o ypač nuo įvairių pasaulio regionų fiskalinės raidos perspektyvų.

3 2008 m. rugsėjo mėn. suintensyvėjus krizei, sustiprėjo spaudimas finansavimo JAV doleriais rinkose. ECB inicijavo laikiną susitarimą dėl abipusio valiutos apsikeitimo (apsikeitimo operacijų linija) su JAV Federaline rezervų sistema, pagal kurį ECB su kitomis sandorio šalimis gali vykdyti likvidumo didinimo JAV doleriais operacijas už Eurosistemai tinkamą įkaitą.

600

400

200

0

-200

-400

-600

600

400

200

0

-200

-400

-6002005 2006 2007 2008 2009

d pav. pagrindiniai euro zonos finansinės sąskaitos straipsniai

(mlrd. eurų; grynieji 12 mėn. kaupiamieji srautai)

kitos investicijos vertybiniai popieriai pinigų rinkos priemonės obligacijos ir skoliniai įsipareigojimai tiesioginės investicijos bendrosios tiesioginės ir investicijų portfelio investicijos

Šaltinis: ECB.Pastaba: paskutiniai duomenys yra 2009 m. gruodžio mėn. Gry-nosios įplaukos (+), grynosios išlaidos (–).

Euro Zonosstatistika


2010 Birželis S �

Euro zonos apŽvalga



StatiStikoS turinyS �

EurozonosapŽvalga Eurozonosekonominiųrodikliųsantrauka s5

� pinigŲpolitikosstatistika 1.1. KonsoliduotaEurosistemosfinansinėataskaita s6 1.2. PagrindinėsECBpalūkanųnormos s7 1.3. Eurosistemospinigųpolitikosoperacijos,paskirstomoskonkursoprocedūrųbūdu s8 1.4. Minimaliųprivalomųjųatsargųirlikvidumostatistika s9

2 pinigai,bankaiirinvEsticiniaifondai 2.1. AgreguotaseurozonosPFIbalansas s�0 2.2. KonsoliduotaseurozonosPFIbalansas s�� 2.3. Pinigųstatistika s�2 2.4. PFIpaskolos s�4 2.5. IndėliaiPFI s�7 2.6. PFIturimivertybiniaipopieriai s20 2.7. KaikuriųPFIbalansostraipsniųperkainojimas s2� 2.8. KaikuriePFIbalansostraipsniaipagalvaliutas s22 2.9. Agreguotaseurozonosinvesticiniųfondųbalansas s24 2.10. Investiciniųfondųturimivertybiniaipopieriaipagalvertybiniųpopieriųišleidėją s25

3 finansinėsirnEfinansinėssąskaitos 3.1. Integruotosūkioirfinansinėssąskaitospagalinstitucinįsektorių s26 3.2. Eurozonosnefinansinėssąskaitos s30 3.3. Namųūkiai s32 3.4. Nefinansinėskorporacijos s33 3.5. Draudimokorporacijosirpensijųfondai s34

4 finansŲrinkos 4.1. Vertybiniaipopieriai,išskyrusakcijas,pagalpradinįterminą,išleidėjobuveinęirvaliutą s35 4.2. Eurozonosrezidentųišleistivertybiniaipopieriai,išskyrusakcijas,pagališleidėjosektoriųirpriemonėstipą s36 4.3. Eurozonosrezidentųišleistųvertybiniųpopierių,išskyrusakcijas,augimotempas s38 4.4. Eurozonosrezidentųišleistoskotiruojamosiosakcijos s40 4.5. PFIpalūkanųnormosužeuraisdenominuotuseurozonosrezidentųindėliusir paskolaseurozonosrezidentams s42 4.6. Pinigųrinkospalūkanųnormos s44 4.7. Vyriausybėsobligacijųpajamingumas s45 4.8. Akcijųrinkosindeksai s46

5 kainos,produkcija,paklausairdarborinka 5.1. SVKI,kitoskainosirsąnaudos s47 5.2. Produkcijairpaklausa s50 5.3. Darborinka s54

6 valdŽiossEktoriausFINANSAI 6.1. Pajamos,išlaidosirdeficitas(perteklius) s55 6.2. Skola s56 6.3. Skolospokytis s57 6.4. Ketvirtinėspajamos,išlaidosirdeficitas(perteklius) s58 6.5. Ketvirčioskolairskolospokytis s59

1Norėdamigautiišsamesnėsinformacijos,raš[email protected]ųlaikotarpiųirišsamesniduomenyspateikiamiECBstatistiniųduomenųsaugyklojeECBinternetosvetainėsskyriuje„Statistika“(http://sdw.ecb.europa.eu).

ECBMënesinis biuletenis2010 BirželisS �

7 iŠorėssandoriaiirbalansai 7.1. Mokėjimųbalansas s60 7.2. Mokėjimųbalansopiniginėišraiška s65 7.3. Mokėjimųbalansasirtarptautiniųinvesticijųbalansaspagalvalstybesirgeografineszonas s66 7.4. Tarptautiniųinvesticijųbalansas(įskaitanttarptautinesatsargas) s68 7.5. Prekiųeksportasirimportas s70

8 valiutŲkursai 8.1. Efektyviejikursai s72 8.2. Dvišaliaivaliutųkursai s73

9 nEEurozonosraida 9.1. KitųEuroposSąjungosvalstybiųnariųraida s74 9.2. JungtinėsAmerikosValstijosirJaponija s75

pavEikslŲsąraŠas s76

tEchninėspastabos s77

bEndrosiospastabos s79

Lentelėse naudojami sutartiniai žymėjimai

„–“ duomenųnėraarbatokiorodiklionebuvo„.“ nėraduomenų,norstoksrodiklisbuvo„…“ nulisarbamažasdydis„milijardas“ 109

(i) išankstiniaiduomenysd.s.p. dėlsezoniškumopakoreguotad.s.n. dėlsezoniškumonekoreguota



2. Kainos, produkcija, paklausa ir darbo rinka

SVKI1 Gamintojų kainos

Valandinės darbo

sąnaudos

Realusis BVP Gamyba,neįskaitant

statybos

Pajėgumų panaudojimas apdirbamojojepramonėje (%)

Užimtumas Nedarbas (%, palyginti su

darbo jėga)

1 2 3 4 5 6 7 8

3. Mokė jimų balansas, oficialiosios tarptautinės atsargos ir valiutų kursai(mlrd. eurų, jei nenurodyta kitaip)

Mokėjimų balansas (grynieji sandoriai) Oficialiosios tarptautinės

atsargos (laikotarpio

pabaigoje)

Euro efektyvusis kursas: EK215

(indeksas, 1999 m. I ketv. = 100)JAV dol. /

euro kursaseinamojiirkapitalosąskaitos

tiesioginėsinvesticijos

investicijųportfelisprekės

nominalusis realusis(VKI)

1 2 3 4 5 6 7 8

P12 P22 P32, 3 P32, 3

3 mėn.slenkamasis

vidurkis(centruotas)

PFI paskoloseuro zonos

rezidentams,neįskaitant PFI

ir valdžios2

Ne pinigų finansinių korporacijų vertybiniai

popieriai, išskyrus akcijas, išleisti eurais2

3 mėn. palūkanų norma (EURIBOR,

% per metus, laikotarpio

vidurkis)

10 m. neatidėliotinų

sandorių norma (% per metus,

laikotarpio pabaigoje)4

1 2 3 4 5 6 7 8

EurozonosapŽvalga

Eurozonosekonominiųrodikliųsantrauka(metiniaipokyčiai,procentais,jeinenurodytakitaip)

Šaltiniai:ECB,EuroposKomisija(EurostatasirEkonomikosirfinansųGD)irReuters.Pastaba:daugiauinformacijosapiešiuosduomenispateikiamaatitinkamosešiosdalieslentelėse.1Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.2Pateikiamimėnesiopabaigosmėnesiniųduomenųmetiniaipokyčiaiprocentais,oketvirtiniųirmetiniųduomenųmetiniaipokyčiaiprocentaispateikiamikaipeilutėslaikotarpiovidutinismetinispokytis.Plačiaužr.Techninespastabas.3ĮP3irjųsudedamąsiasdalisneįskaitytineeurozonosrezidentųturimospinigųrinkosfondųakcijosarvienetaiiriki2m.terminoskolosvertybiniaipopieriai.4PagrįstaAAAreitingąturinčiųeurozonoscentrinėsvaldžiosobligacijųpajamingumokreivėmis.Plačiauapietaižr.4.7skirsnyje.5Prekybospartneriųgrupiųapibrėžimąirkitąinformacijąžr.Bendrosiosepastabose.

2008 3,3 6,1 3,5 0,6 –1,7 81,8 0,7 7,5 2009 0,3 –5,1 3,3 –4,1 –15,1 71,1 –1,9 9,4 2009 IIIketv. –0,4 –7,8 3,0 –4,1 –14,5 70,3 –2,3 9,7 IVketv. 0,4 –4,6 2,2 –2,1 –7,6 71,7 –2,1 9,8 2010 Iketv. 1,1 –0,2 . 0,6 4,3 73,9 . 10,0 2009 12 0,9 –2,9 – – –4,0 – – 9,9 2010 01 1,0 –1,0 – – 1,6 72,3 – 9,9 02 0,9 –0,4 – – 4,0 – – 10,0 03 1,4 0,9 – – 7,2 – – 10,0 04 1,5 2,8 – – . 75,5 – 10,1 05 1,6 . – – . – – .

2008 2,4 9,6 9,7 – 9,5 18,9 4,64 3,69 2009 9,5 4,8 3,3 – 1,6 24,1 1,22 3,76 2009 IIketv. 8,1 5,6 4,4 – 2,1 26,9 1,31 3,99 IIIketv. 12,2 4,5 2,7 – 0,4 24,4 0,87 3,64 IVketv. 12,3 2,2 0,3 – –0,6 19,7 0,72 3,76 2010 Iketv. 11,3 1,7 –0,2 – –0,4 10,7 0,66 3,46 2009 12 12,4 1,6 –0,3 –0,2 –0,2 12,1 0,71 3,76 2010 01 11,5 1,8 0,0 –0,2 –0,6 12,2 0,68 3,66 02 11,0 1,6 –0,4 –0,2 –0,4 9,5 0,66 3,49 03 10,8 1,6 –0,1 –0,2 –0,2 8,9 0,64 3,46 04 10,7 1,4 –0,1 . 0,1 . 0,64 3,40 05 . . . . . . 0,69 3,00

2008 –144,0 –19,1 –198,7 344,1 374,2 110,5 110,1 1,4708 2009 –47,8 39,5 –95,7 317,9 462,4 111,7 110,6 1,3948 2009 IIketv. –19,8 14,0 0,3 70,8 381,5 111,1 110,2 1,3632 IIIketv. –2,2 13,8 –23,7 78,2 430,9 112,1 110,9 1,4303 IVketv. 9,9 19,4 –7,8 63,1 462,4 113,8 112,2 1,4779 2010 Iketv. –16,9 3,8 –27,9 –5,6 498,7 108,7 106,9 1,3829 2009 12 10,9 5,9 2,7 61,1 462,4 113,0 111,2 1,4614 2010 01 –13,0 –7,4 –3,1 –0,7 468,7 110,8 108,9 1,4272 02 –5,3 5,1 0,6 7,5 492,6 108,0 106,1 1,3686 03 1,4 6,1 –25,4 –12,4 498,7 107,4 105,7 1,3569 04 . . . . 521,6 106,1 104,4 1,3406 05 . . . . . 102,8 101,2 1,2565

1. Pinigų raida ir palūkanų normos1

ECBMënesinis biuletenis2010 BirželisS 6

pinigŲpolitikosstatistika1�.�. konsoliduotaEurosistemosfinansinėataskaita (mln.eurų)

1. Turtas

Auksas ir gautinas auksas Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais Pagrindinėsrefinansavimooperacijos Ilgesnėstrukmėsrefinansavimooperacijos Koreguojamosiosgrįžtamosiosoperacijos Struktūrinėsgrįžtamosiosoperacijos Ribinioskolinimosigalimybės Kreditai,susijęsuįkaitovertėsišlaikymoprievoleKitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais Vertybiniaipopieriai,laikomipinigųpolitikostikslais KitivertybiniaipopieriaiValdžios sektoriaus skola eurais Kitas turtas Iš viso

2. Įsipareigojimai

Banknotai apyvartoje Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais Einamosiossąskaitos(įskaitantminimaliųprivalomųjųatsargųsistemą) Indėliųgalimybė Fiksuotostrukmėsindėliai Koreguojamosiosgrįžtamosiosoperacijos Indėliai,susijęsuįkaitovertėsišlaikymoprievoleKiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais Išleisti skolos sertifikatai Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo Kiti įsipareigojimai Perkainojimo sąskaitos Kapitalas ir atsargos Iš viso

Šaltinis:ECB.

2010 05 14 2010 05 21 2010 05 28 2010 06 04 286697 286696 286692 286692 214961 211749 212274 213020 35173 29798 33743 28705 16446 19267 18061 17843 806663 811688 815138 826577 99570 104752 106014 117727 706880 706881 708837 708805 0 0 0 0 0 0 0 0 167 13 250 8 45 42 36 37 36688 39861 40414 37574 377311 387114 398211 400650 68692 79797 90010 96178 308619 307317 308200 304471 35576 35582 35576 35576 253427 248214 248343 251871 2062943 2069968 2088450 2098508

2010 05 14 2010 05 21 2010 05 28 2010 06 04 805040 804587 804705 809442 527411 516213 526345 557257 301800 246239 183676 171325 225606 253469 316163 350902 0 16500 26500 35000 0 0 0 0 5 5 6 30 572 390 507 613 0 0 0 0 117238 126471 145729 125371 45563 59248 48506 40639 3447 2383 2051 2184 13384 12619 13142 13265 53033 53033 53033 53033 171392 169162 167914 170183 249205 249205 249205 249205 76657 76657 77313 77314 2062943 2069968 2088450 2098508




�.2.pagrindinėsEcbpalūkanųnormos (metinislygis,procentais;pokyčiai,procentiniaispunktais)

Pinigų politikos statistika

Šaltinis:ECB.1Nuo1999m.sausio1d.iki2004m.kovo9d.nurodytiduomenysapieindėliųirribinioskolinimosigalimybes.Pagrindiniųrefinansavimooperacijųatvejunormospakeitimasgaliojanuopirmosoperacijosponurodytosdatos.2001m.rugsėjo18d.pakeitimasįsigaliojotąpačiądieną.Nuo2004m.kovo10d.nurodytiduomenystiekapieindėliųirribinioskolinimosigalimybes,tiekapiepagrindinesrefinansavimooperacijas(įskaitantpokyčius,įsigaliojančiusnuopagrindinėsrefinansavimooperacijospoValdančiosiostarybossprendimo),jeinenurodytakitaip.21998m.gruodžio22d.ECBpaskelbė,kadnuo1999m.sausio4d.iki21d.,kaipišskirtinėpriemonė,bustaikomassiauras50baziniųpunktųkoridoriustarpribinioskolinimosigalimybėsirindėliųgalimybėspalūkanųnormų,siekiantpalengvintirinkosdalyviųperėjimąprienaujopinigųpolitikosrežimo.32000m.birželio8d.ECBpaskelbė,kad,pradedantoperaciją,užkuriąatsiskaitoma2000m.birželio28d.,pagrindinėsEurosistemosrefinansavimooperacijosbus vykdomoskaipkintamųjųpalūkanųkonkursai.Minimalisiūlomanorma–taiminimalipalūkanųnorma,kuriąkitossandoriųšalysgalinurodytisavopasiūlymuose.4Nuo2008m.spalio9d.ECBsumažinonuolatiniųpriemoniųkoridoriųnuo200iki100baziniųpunktųpagrindiniųrefinansavimooperacijųpalūkanųnormosatžvilgiu.Nuolatiniųgalimybiųkoridoriusbuvovėlpadidintasiki200baziniųpunktų2009m.sausio21d.52008m.spalio8d.ECBpaskelbė,kad,pradedantoperacija,užkuriąatsiskaitomaspalio15d.,savaitinėspagrindinėsrefinansavimooperacijosbusatliekamoskaipfiksuotųjųpalūkanųkonkursai,paskirstantvisąsumąirtaikantpagrindiniųrefinansavimooperacijųpalūkanųnormą.Šiuopakeitimupanaikintasankstesnissprendimas(padarytastąpačiądieną)50baziniųpunktųsumažintipagrindiniųrefinansavimooperacijų,atliekamųkaipkintamųjųpalūkanųkonkursai,minimaliąsiūlomąpalūkanųnormą.

Nuo1 Indėlių galimybė Pagrindinės refinansavimo operacijos Ribinio skolinimosi galimybė

fiksuotųjųpalūkanųkonkursai

kintamųjųpalūkanųkonkursai

fiksuotojinorma minimalisiūlomanorma

lygis pokytis lygis lygis pokytis lygis pokytis

1 2 3 4 5 6 7

199901 01 2,00 – 3,00 – – 4,50 – 042 2,75 0,75 3,00 – ... 3,25 –1,25 22 2,00 –0,75 3,00 – ... 4,50 1,25 0409 1,50 –0,50 2,50 – –0,50 3,50 –1,00 1105 2,00 0,50 3,00 – 0,50 4,00 0,50 2000 0204 2,25 0,25 3,25 – 0,25 4,25 0,25 0317 2,50 0,25 3,50 – 0,25 4,50 0,25 0428 2,75 0,25 3,75 – 0,25 4,75 0,25 0609 3,25 0,50 4,25 – 0,50 5,25 0,50 283 3,25 ... – 4,25 ... 5,25 ... 0901 3,50 0,25 – 4,50 0,25 5,50 0,25 1006 3,75 0,25 – 4,75 0,25 5,75 0,25 2001 0311 3,50 –0,25 – 4,50 –0,25 5,50 –0,25 0831 3,25 –0,25 – 4,25 –0,25 5,25 –0,25 0918 2,75 –0,50 – 3,75 –0,50 4,75 –0,50 1109 2,25 –0,50 – 3,25 –0,50 4,25 –0,50 2002 1206 1,75 –0,50 – 2,75 –0,50 3,75 –0,50 2003 0307 1,50 –0,25 – 2,50 –0,25 3,50 –0,25 0606 1,00 –0,50 – 2,00 –0,50 3,00 –0,50 2005 1206 1,25 0,25 – 2,25 0,25 3,25 0,25 2006 0308 1,50 0,25 – 2,50 0,25 3,50 0,25 0615 1,75 0,25 – 2,75 0,25 3,75 0,25 0809 2,00 0,25 – 3,00 0,25 4,00 0,25 1011 2,25 0,25 – 3,25 0,25 4,25 0,25 1213 2,50 0,25 – 3,50 0,25 4,50 0,25 2007 0314 2,75 0,25 – 3,75 0,25 4,75 0,25 0613 3,00 0,25 – 4,00 0,25 5,00 0,25 2008 0709 3,25 0,25 – 4,25 0,25 5,25 0,25 1008 2,75 –0,50 – – – 4,75 –0,50 094 3,25 0,50 – – – 4,25 –0,50 155 3,25 ... 3,75 – –0,50 4,25 ... 1112 2,75 –0,50 3,25 – –0,50 3,75 –0,50 1210 2,00 –0,75 2,50 – –0,75 3,00 –0,75 2009 0121 1,00 –1,00 2,00 – –0,50 3,00 ... 0311 0,50 –0,50 1,50 – –0,50 2,50 –0,50 0408 0,25 –0,25 1,25 – –0,25 2,25 –0,25 0513 0,25 ... 1,00 – –0,25 1,75 –0,50

ECBMënesinis biuletenis2010 BirželisS �

1. Pagrindinės ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos3

Atsiskaitymo diena

Pasiūlymai (suma)

Dalyvių skaičius

Paskirstyta (suma)

Fiksuotųjų palūkanų konkursai

Kintamųjų palūkanų konkursai Trukmė (…) dienomis

fiksuotojinorma minimalisiūlomanorma

ribinėnorma4 svertinėvidutinėnorma

1 2 3 4 5 6 7 8

2. Kitos konkursų operacijos Atsiskaitymo Operacijos Pasiūlymai Dalyvių Paskirstyta Kintamųjų palūkanų konkurso procedūros Trukmė (…) diena rūšis (suma) skaičius (suma) dienomis fiksuotojinorma

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 20090707 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 0811 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 0908 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 1013 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 1110 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 1207 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 2010 0119 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 0209 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 0309 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 0413 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 0511 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 19 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 26 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 0602 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas 09 Fiksuotostrukmėsindėliųpritraukimas

�.3. Eurosistemospinigųpolitikosoperacijos,paskirstomoskonkursoprocedūrųbūdu�,2

(mln.eurų;palūkanųnormos,procentaispermetus)

Pagrindinės refinansavimo operacijos 2010 0210 76083 79 76083 1,00 – – – 7 17 81935 78 81935 1,00 – – – 7 24 81421 71 81421 1,00 – – – 7 0303 80455 65 80455 1,00 – – – 7 10 78402 71 78402 1,00 – – – 7 17 79032 79 79032 1,00 – – – 7 24 81062 81 81062 1,00 – – – 7 31 78266 73 78266 1,00 – – – 7 0407 71535 67 71535 1,00 – – – 7 14 70577 68 70577 1,00 – – – 7 21 70228 67 70228 1,00 – – – 7 28 75624 66 75624 1,00 – – – 7 0505 90317 76 90317 1,00 – – – 7 12 99570 81 99570 1,00 – – – 7 19 104752 81 104752 1,00 – – – 7 26 106014 83 106014 1,00 – – – 7 0602 117727 86 117727 1,00 – – – 7 09 122039 96 122039 1,00 – – – 7

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos 2010 0120 5739 7 5739 1,00 – – – 21 28 3268 22 3268 1,00 – – – 91 0210 2757 14 2757 1,00 – – – 28 25 10205 23 10205 1,00 – – – 91 0310 9315 11 9315 1,00 – – – 35 0401 2015 11 2015 1,00 – – – 91 015 17876 62 17876 . – – – 182 14 15730 12 15730 1,00 – – – 28 293 4846 24 4846 – 1,00 1,00 1,15 91 0512 20480 18 20480 1,00 – – – 35 135 35668 56 35668 . – – – 182 27 12163 35 12163 1,00 – – – 91

Fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūros

279477 165 275986 – – 1,00 0,80 0,64 1 238847 159 238345 – – 1,00 0,80 0,70 1 196299 157 195099 – – 1,00 0,80 0,73 1 170131 160 169680 – – 1,00 0,80 0,74 1 191883 165 191379 – – 1,00 0,80 0,76 1 130896 147 129709 – – 1,00 0,80 0,76 1 259013 188 258907 – – 1,00 0,80 0,75 1 270783 187 270566 – – 1,00 0,80 0,76 1 295461 193 294486 – – 1,00 0,80 0,76 1 292470 186 292295 – – 1,00 0,80 0,76 1 319752 193 319693 – – 1,00 0,80 0,76 1 162744 223 16500 – – 1,00 0,29 0,28 7 86003 93 26500 – – 1,00 0,28 0,27 7 73576 68 35000 – – 1,00 0,28 0,28 7 75627 64 40500 – – 1,00 0,35 0,31 7

Šaltinis:ECB.1Čiaparodytossumosgalitruputįskirtisnuo1.1.lentelėjepateiktųsumųdėlpaskirstytųoperacijų,užkuriasneatsiskaityta.2Nuo2002m.balandžiosuskaidytoskonkursųoperacijos,t.y.vienossavaitėsterminooperacijos,vykdomosstandartiniokonkursoprocedūrųbūdulygiagrečiaisupagrindinėmisrefinansavimooperacijomis,klasifikuojamoskaippagrindinėsrefinansavimooperacijos.Apiesuskaidytaskonkursųoperacijas,vykdytasikitomėnesio,žr.1.3.skirsnio2lentelę.32000m.birželio8d.ECBpaskelbė,kad,pradedantoperacija,užkuriąatsiskaitoma2000m.birželio28d.,pagrindinėsEurosistemosrefinansavimooperacijosbusvykdomoskaipkintamųjųpalūkanųkonkursoprocedūros.Minimalisiūlomanorma–taiminimalipalūkanųnorma,kuriąkitossandoriųšalysgalipateiktisavopasiūlymuose.2008m.spalio8d.ECBpaskelbė,kad,pradedantoperacija,užkuriąatsiskaitomaspalio15d.,savaitinėspagrindinėsrefinansavimooperacijosbusatliekamoskaipfiksuotųjųpalūkanųkonkursai,paskirstantvisąsumąirtaikantpagrindiniųrefinansavimooperacijųpalūkanųnormą.2010m.kovo4d.ECBpriėmėsprendimągrįžtipriekintamųjųpalūkanųaukcionoprocedūrosreguliariosetrijųmėnesiųilgesniolaikotarpiorefinansavimooperacijosepradedant2010m.balandžio28d.paskirstytair2010m.balandžio29d.atsiskaitytaoperacija.4Likvidumodidinimo(mažinimo)operacijųatvejuribinėpalūkanųnormayramažiausia(didžiausia)norma,pagalkuriąbuvotenkinamipasiūlymai.5Paskutinės1m.terminoilgesnėstrukmėsrefinansavimooperacijos,kuribuvoįvykdyta2009m.gruodžio17d.,palūkanųnorma,užkuriąbuvotenkinamipasiūlymai,buvoindeksuotapagalvidutinęminimaliąsiūlomąpalūkanųnormąpagrindinėserefinansavimooperacijosevisošiosoperacijosterminometu.

ribinėnorma5

svertinėvidutinė

norma

minimalisiūloma

norma

maksimalisiūloma

norma




�.4.Minimaliųprivalomųjųatsargųirlikvidumostatistika (mlrd.eurų;dienospozicijųlaikotarpiųvidurkiai,jeinenurodytakitaip;metinėspalūkanųnormos,procentais)

1. Kredito įstaigų, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, atsargų bazė Atsargų bazė1 Iš viso Įsipareigojimai, kuriems taikomas 2 % atsargų koeficientas Įsipareigojimai, kuriems taikomas 0 % atsargų koeficientas

vienadieniaiindėliai iki2m.terminoskolos nuo2m.sutarto atpirkimo nuo2m.termino iriki2m.sutarto vertybiniaipopieriai terminoir sandoriai skolosvertybiniai terminoirįspėjamojo įspėjamojo popieriai laikotarpio laikotarpioindėliai indėliai

1 2 3 4 5 6 2007 17394,7 9438,8 815,0 2143,1 1364,0 3633,9 2008 18169,6 10056,8 848,7 2376,9 1243,5 3643,7 2009 11 18285,8 9743,0 756,6 2436,5 1245,0 4104,6 12 18318,2 9808,5 760,4 2475,7 1170,1 4103,5 2010 01 18454,5 9829,1 766,1 2465,6 1225,0 4168,7 02 18516,2 9828,1 759,3 2479,5 1282,5 4166,8 03 18587,7 9807,3 782,6 2506,7 1283,5 4207,6

Pinigų politikos statistika

2. Atsargų laikymas Laikymo Privalomosios Kredito įstaigų Atsargų Trūkumai Palūkanų norma už minima- laikotarpio atsargos einamosios sąskaitos perteklius lias privalomąsias atsargas pabaiga 1 2 3 4 5 2008 217,2 218,7 1,5 0,0 3,25 2009 210,2 211,4 1,2 0,0 1,00 2010 0119 210,1 211,2 1,2 0,0 1,00 0209 209,5 210,9 1,4 0,0 1,00 0309 210,9 211,8 1,0 0,0 1,00 0413 211,4 212,5 1,2 0,0 1,00 0511 211,2 212,4 1,2 0,0 1,00

3. Likvidumas Laikymo Likvidumą didinantys veiksniai Likvidumą mažinantys veiksniai Kredito Pinigų laikotarpio įstaigų bazė pabaiga Eurosistemospinigųpolitikosoperacijos einamosios sąskaitos Eurosistemos pagrindinės ilgesnės ribinio kitos indėlių kitos banknotai centrinės kiti grynasisturtas refinansa- trukmės skolinimosi likvidumo galimybė likvidumo apyvartoje valdžios veiksniai auksuir vimo refinansa- galimybė didinimo mažinimo indėliai (grynieji) užsienio operacijos vimo operacijos2 operacijos3 Eurosiste- valiuta operacijos moje

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2008 580,5 337,3 457,2 2,7 0,0 200,9 4,9 731,1 107,8 114,3 218,7 1150,7 2009 407,6 55,8 593,4 0,7 24,6 65,7 9,9 775,2 150,1 –130,2 211,4 1052,3 2010 0119 413,0 60,6 648,4 0,4 28,4 147,0 8,1 796,8 119,8 –132,1 211,2 1155,0 0209 425,6 59,7 662,2 0,2 33,5 168,3 13,3 783,6 122,6 –117,5 210,9 1162,8 0309 426,9 80,5 641,1 0,9 38,0 186,4 10,5 784,6 113,2 –119,3 211,8 1182,9 0413 439,8 77,7 650,5 0,4 43,6 200,7 8,4 792,9 113,6 –116,1 212,5 1206,1 0511 457,0 76,7 666,4 0,9 49,4 218,2 11,4 796,6 112,1 –100,3 212,4 1227,2

Šaltinis:ECB.1Laikotarpiopabaigoje.2Apimalikvidumą,teikiamąpagalEurosistemospadengtųobligacijųpirkimoprogramą.3Apimalikvidumą,absorbuotąperEurosistemosužsieniovaliutosapsikeitimosandorius.Plačiaužr.http://www.ecb.europa.eu/mopo/liq/html/index.en.html.

ECBMënesinis biuletenis2010 BirželisS �0

pinigai,bankaiirinvEsticiniaifondai2 2.�.agreguotaseurozonospfibalansas�

(mlrd.eurų;likučiailaikotarpiopabaigoje)

1. Turtas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14Eurosistema

2007 2046,2 1029,6 19,9 0,6 1009,1 300,7 257,2 1,9 41,6 – 17,4 431,1 8,9 258,4 2008 2982,9 1803,0 20,6 0,6 1781,8 362,3 319,6 2,4 40,3 – 14,4 484,7 8,6 309,9 2009 IVketv. 2829,9 1475,6 19,5 0,7 1455,4 451,7 368,3 3,6 79,8 – 16,5 557,7 8,5 320,0 2010 Iketv. 2880,9 1476,1 19,6 0,7 1455,9 472,4 376,1 4,1 92,2 – 16,6 583,0 8,4 324,4 2010 01 2823,5 1464,9 19,5 0,7 1444,8 451,7 364,3 3,8 83,6 – 16,2 563,2 8,4 319,1 02 2867,1 1479,4 19,5 0,7 1459,3 465,4 373,7 3,9 87,9 – 16,1 585,8 8,4 312,0 03 2880,9 1476,1 19,6 0,7 1455,9 472,4 376,1 4,1 92,2 – 16,6 583,0 8,4 324,4 04(i) 2946,2 1511,9 19,0 0,7 1492,3 478,9 377,6 4,5 96,8 – 16,4 609,9 8,4 321,0 PFI, neįskaitant Eurosistemos 2007 29500,2 16893,0 954,5 10144,3 5794,2 3950,6 1197,1 1013,2 1740,3 93,5 1293,8 4878,9 205,7 2184,7 2008 31842,1 18052,6 968,4 10772,1 6312,0 4630,0 1245,9 1406,8 1977,4 98,7 1196,1 4754,3 211,4 2898,9 2009 IVketv. 31153,8 17703,7 1002,3 10780,3 5921,1 5061,5 1483,9 1496,8 2080,8 85,1 1234,9 4258,1 220,4 2590,2 2010 Iketv. 31566,8 17742,3 1033,0 10795,4 5913,9 5128,6 1551,6 1482,1 2094,8 77,7 1227,6 4421,3 218,0 2751,3 2010 01 31408,1 17723,1 1013,9 10770,2 5939,0 5077,0 1496,5 1493,2 2087,4 86,9 1250,2 4383,5 219,7 2667,6 02 31525,0 17712,6 1009,1 10773,5 5930,0 5094,9 1523,7 1497,4 2073,7 85,6 1232,7 4432,0 218,2 2749,0 03 31566,8 17742,3 1033,0 10795,4 5913,9 5128,6 1551,6 1482,1 2094,8 77,7 1227,6 4421,3 218,0 2751,3 04(i) 31983,4 17890,7 1037,0 10816,4 6037,3 5139,9 1564,4 1491,4 2084,0 76,7 1270,8 4519,2 218,0 2868,4

Paskolos euro zonos rezidentams Turimi vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, išleisti euro zonos rezidentų

Pinigų rinkos fondų

akcijos (vienetai)2

Turimos akcijos

(kita nuo-savybė), išleistos

euro zonos rezidentų

Išorės turtas

Ilgalaikis nefinan-

sinis turtas

Likęs turtas

išviso PFIvaldžia kitieurozonos

rezidentai

PFI išviso valdžia kitieurozonos

reziden-tai

Iš viso

2. Įsipareigojimai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11Eurosistema

2007 2046,2 697,0 739,1 23,9 19,1 696,2 – 0,1 238,0 113,9 258,1 2008 2982,9 784,7 1240,7 68,8 16,6 1155,2 – 0,1 273,8 377,8 305,9 2009 IVketv. 2829,9 829,3 1185,7 102,6 22,6 1060,5 – 0,1 320,9 140,2 353,7 2010 Iketv. 2880,9 819,9 1222,8 101,2 22,0 1099,6 – 0,1 353,0 135,4 349,6 2010 01 2823,5 806,2 1204,1 116,3 23,5 1064,2 – 0,1 328,4 133,5 351,3 02 2867,1 807,0 1225,9 107,0 23,6 1095,2 – 0,1 344,7 138,1 351,4 03 2880,9 819,9 1222,8 101,2 22,0 1099,6 – 0,1 353,0 135,4 349,6 04(i) 2946,2 821,1 1264,2 87,8 22,0 1154,4 – 0,1 369,2 140,1 351,5

PFI, neįskaitant Eurosistemos 2007 29500,2 – 15141,9 126,9 8927,5 6087,5 754,1 4630,9 1683,6 4538,6 2751,1 2008 31842,1 – 16740,2 191,0 9690,4 6858,8 824,8 4848,4 1767,6 4404,3 3256,9 2009 IVketv. 31153,8 – 16465,8 144,2 10034,6 6287,1 732,3 4919,1 1921,0 4099,8 3015,8 2010 Iketv. 31566,8 – 16419,7 166,3 10024,3 6229,1 705,8 5013,0 1928,1 4290,0 3210,3 2010 01 31408,1 – 16461,2 161,1 10009,6 6290,5 738,8 4975,7 1920,4 4227,0 3084,9 02 31525,0 – 16460,3 166,5 10012,0 6281,8 729,4 4961,0 1916,9 4285,4 3172,0 03 31566,8 – 16419,7 166,3 10024,3 6229,1 705,8 5013,0 1928,1 4290,0 3210,3 04(i) 31983,4 – 16591,8 159,6 10111,3 6320,9 713,9 5024,2 1932,0 4404,8 3316,7

Euro zonos rezidentų indėliaiIš viso Likę įsiparei-gojimai

Grynieji pinigai

apyvartoje


akcijos (vienetai)3

Išleisti skolos

vertybiniai popieriai4

Kapitalas ir atsargos

Išorės įsiparei-gojimaiPFIišviso centrinė

valdžiakitavaldžia

(kitieurozonosrezidentai)

Šaltinis:ECB.1Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.2Sumos,išleistoseurozonosrezidentų.Sumos,išleistosneeurozonosrezidentų,įskaitytosįišorėsturtą.3Eurozonosrezidentųturimossumos.4Išleistųiki2m.terminoskolosvertybiniųpopierių,turimųneeurozonosrezidentų,sumosįskaitytosįišorėsįsipareigojimus.



2010 Birželis S ��

2. Įsipareigojimai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Likučiai

2007 22380,4 638,6 150,8 8946,6 660,4 2849,1 1492,7 4652,5 3009,2 –19,7 2008 24126,7 722,9 259,8 9707,1 725,7 2830,7 1615,2 4782,1 3562,7 –79,9 2009 IVketv. 23862,6 770,1 246,8 10057,2 646,9 2758,5 1802,3 4240,0 3369,6 –29,0 2010 Iketv. 24311,4 768,7 267,4 10046,3 628,1 2826,0 1830,6 4425,4 3559,9 –41,0 2010 01 24090,2 757,2 277,4 10033,2 651,9 2804,8 1798,1 4360,4 3436,2 –29,1 02 24260,7 759,7 273,5 10035,6 643,7 2799,4 1814,1 4423,5 3523,4 –12,2 03 24311,4 768,7 267,4 10046,3 628,1 2826,0 1830,6 4425,4 3559,9 –41,0 04(i) 24632,3 772,7 247,4 10133,2 636,9 2843,5 1839,4 4544,9 3668,3 –54,3

Sandoriai 2007 2621,2 45,8 –13,4 887,5 54,5 269,3 143,4 857,8 446,6 –70,4 2008 1711,0 83,3 106,1 700,3 29,4 –32,0 139,0 93,1 616,2 –24,6 2009 IVketv. –124,2 29,4 –48,6 103,1 –46,1 –22,8 52,8 –87,6 –139,2 34,8 2010 Iketv. 270,4 –1,3 20,7 –33,0 –19,1 41,6 –0,7 76,3 191,7 –5,7 2010 01 125,8 –12,8 30,7 –32,3 4,7 30,3 –8,8 56,3 72,0 –14,2 02 117,6 2,4 –3,9 –10,6 –8,2 –13,3 –1,0 28,9 100,8 22,5 03 27,0 9,0 –6,1 9,8 –15,6 24,7 9,2 –8,8 18,9 –14,0 04(i) 275,1 4,0 –20,0 82,8 4,8 13,5 –4,7 90,2 111,7 –7,4

Pinigai, bankai ir investiciniai

fondai

2.2.konsoliduotaseurozonospfibalansas�

(mlrd.eurų;likučiailaikotarpiopabaigoje;sandoriaiperlaikotarpį)

1. Turtas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11Likučiai

2007 22380,4 11119,4 974,4 10144,9 2469,4 1454,3 1015,1 882,2 5310,0 214,6 2384,7 2008 24126,7 11761,8 989,0 10772,8 2974,7 1565,5 1409,2 784,2 5239,0 220,0 3147,1 2009 IVketv. 23862,6 11802,7 1021,7 10781,0 3352,5 1852,2 1500,3 811,8 4815,8 228,9 2851,0 2010 Iketv. 24311,4 11848,7 1052,6 10796,1 3413,9 1927,7 1486,2 793,6 5004,3 226,4 3024,5 2010 01 24090,2 11804,2 1033,3 10770,9 3357,7 1860,7 1497,0 815,6 4946,7 228,1 2937,7 02 24260,7 11802,7 1028,5 10774,2 3398,7 1897,4 1501,2 801,4 5017,8 226,6 3013,6 03 24311,4 11848,7 1052,6 10796,1 3413,9 1927,7 1486,2 793,6 5004,3 226,4 3024,5 04(i) 24632,3 11873,1 1056,0 10817,1 3438,0 1942,1 1495,9 825,5 5129,1 226,4 3140,9

Sandoriai 2007 2621,2 1014,4 –10,0 1024,4 289,0 –38,3 327,3 55,5 832,9 –1,2 431,1 2008 1711,0 599,0 12,8 586,2 499,4 90,1 409,2 –56,0 –56,3 –3,0 728,9 2009 IVketv. –124,2 –3,3 10,2 –13,5 –5,7 –11,4 5,7 9,2 –34,7 3,9 –93,5 2010 Iketv. 270,4 26,9 30,4 –3,4 52,2 71,7 –19,5 –13,0 54,0 –2,6 152,8 2010 01 125,8 –18,8 11,3 –30,1 2,0 8,6 –6,6 4,9 62,5 –0,7 75,8 02 117,6 –2,6 –4,9 2,4 34,4 31,9 2,5 –12,1 16,7 –1,8 83,0 03 27,0 48,3 24,0 24,3 15,8 31,2 –15,3 –5,9 –25,2 0,0 –6,0 04(i) 275,1 30,4 3,3 27,2 23,1 14,1 9,0 34,8 71,9 0,0 115,5

Paskolos euro zonos rezidentams Turimi vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, išleisti euro zonos rezidentų

Turimos akci-jos (kita

nuosavybė), išleistos

euro zonos rezidentų

Išorės turtas

Ilgalaikis nefinansinis

turtas

Likęs turtas

išviso valdžia kitieurozonos

rezidentai

išviso valdžia kitieurozonos

rezidentai

Iš viso

Iš viso Grynieji pinigai

apyvartoje

PFI tarpusa-vio įsipareigo-

jimų pertek-lius virš PFI

tarpusavio turto

Centrinės valdžios indėliai

Kitos valdžios (kitų

euro zonos rezidentų)

indėliai

Pinigų rinkos fondų akcijos

(vienetai)2

Išleisti skolos vertybiniai popieriai3


Išorės įsipareigojimai

Likę įsiparei-gojimai

Šaltinis:ECB.1Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.2Eurozonosrezidentųturimossumos.3Išleistųiki2m.terminoskolosvertybiniųpopierių,turimųneeurozonosrezidentų,sumosįskaitytosįišorėsįsipareigojimus.


2.3.pinigųstatistika�

(mlrd.eurųirmetinisaugimotempas;dėlsezoniškumopakoreguota;likučiaiiraugimotempaslaikotarpiopabaigoje;sandoriaiperlaikotarpį)

1. Pinigų junginiai2 ir priešiniai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Likučiai

2007 3831,9 3508,3 7340,2 1302,6 8642,8 – 6019,1 2449,9 12053,7 10153,6 – 638,7 2008 3980,2 4033,1 8013,3 1372,0 9385,4 – 6285,9 2576,2 12965,8 10777,2 – 437,2 2009 IVketv. 4492,2 3688,4 8180,6 1146,3 9327,0 – 6757,7 2899,9 13083,3 10779,2 – 555,7 2010 Iketv. 4567,8 3652,6 8220,4 1102,5 9322,9 – 6895,6 2979,4 13090,5 10801,2 – 590,5 2010 01 4538,0 3665,0 8203,0 1099,5 9302,5 – 6839,5 2897,3 13099,2 10774,1 – 570,2 02 4561,1 3659,6 8220,7 1091,1 9311,8 – 6872,5 2929,6 13118,3 10795,6 – 572,7 03 4567,8 3652,6 8220,4 1102,5 9322,9 – 6895,6 2979,4 13090,5 10801,2 – 590,5 04(i) 4648,3 3617,7 8266,1 1125,5 9391,6 – 6944,2 2986,1 13097,8 10819,0 – 611,5

Sandoriai 2007 148,3 528,6 676,9 220,2 897,1 – 507,7 –51,0 1403,5 1024,8 1115,4 –26,0 2008 130,2 484,0 614,1 47,8 661,9 – 253,1 103,1 927,9 581,9 737,8 –150,3 2009 IVketv. 89,6 –102,4 –12,8 –24,9 –37,7 – 52,5 17,1 –19,9 –4,6 –6,1 27,8 2010 Iketv. 71,7 –46,3 25,3 –43,4 –18,1 – 74,4 75,2 –11,7 3,5 –5,8 9,4 2010 01 43,7 –27,1 16,6 –46,2 –29,6 – 57,5 –2,7 –6,5 –25,2 –29,5 10,3 02 21,2 –11,7 9,5 –8,6 0,9 – 3,4 27,3 18,6 20,7 17,7 –17,6 03 6,7 –7,5 –0,8 11,4 10,6 – 13,5 50,6 –23,8 8,0 6,0 16,8 04(i) 79,3 –37,1 42,3 22,0 64,3 – 27,3 6,3 15,5 24,0 26,0 –2,6

Augimo tempas 2007 4,0 17,8 10,2 20,1 11,6 11,9 9,3 –2,2 13,2 11,2 12,1 –26,0 2008 3,4 13,7 8,3 3,6 7,6 7,1 4,2 4,2 7,7 5,7 7,1 –150,3 2009 IVketv. 12,4 –9,1 1,6 –11,6 –0,3 –0,2 6,6 11,9 0,6 –0,2 0,2 122,9 2010 Iketv. 10,8 –8,0 1,6 –10,9 –0,1 –0,2 5,8 9,8 0,1 –0,2 –0,1 155,9 2010 01 11,5 –8,1 1,8 –11,1 0,0 –0,2 6,3 9,7 0,2 –0,6 –0,3 199,6 02 11,0 –8,1 1,6 –12,6 –0,4 –0,2 5,6 9,2 0,2 –0,4 –0,2 139,2 03 10,8 –8,0 1,6 –10,9 –0,1 –0,2 5,8 9,8 0,1 –0,2 –0,1 155,9 04(i) 10,7 –8,5 1,4 –9,2 –0,1 . 5,7 8,7 0,3 0,1 0,1 95,1

P3

P1 P2–P1

P2 P3–P2

P3 3 mėn. slenkamasis

vidurkis (centruotas)

Ilgesnės trukmės

finansiniai įsipareigo-

jimai

Kreditas valdžiai

Kreditas kitiems euro zonos rezidentams

straipsnispalyginimui:paskolos,pakoreguotosdėl

pardavimųirpakeitimovertybiniaispopieriais4

Grynasis išorės

turtas3

c�.pinigųjunginiai�(metinisaugimotempas;dėlsezoniškumopakoreguota)

c2.priešiniai�(metinisaugimotempas;dėlsezoniškumopakoreguota)

Šaltinis:ECB.1Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.Atskirųstraipsniųmėnesiniaiirkititrumpesnėstrukmėsaugimotempaipateikiamihttp://www.ecb.europa.eu/stats/money/aggregates/aggr/html/index.en.html.2PFIircentrinėsvaldžios(paštoįstaigų,iždo)piniginiaiįsipareigojimaieurozonosrezidentamsnePFI,neįskaitantcentrinėsvaldžios.P1,P2,P3apibrėžimusgalimarastiŽodyne.3Dalyje„augimotempas“nurodyta12mėn.,pasibaigusiųnurodytulaikotarpiu,sandoriųvertė.4KoregavimasdėlpaskolųnurašymoPFIbalansedėljųpardavimoarpakeitimovertybiniaispopieriais.

P1P3

ilgesnėstrukmėsfinansiniaiįsipareigojimaikreditasvaldžiossektoriuipaskoloskitiemseurozonosrezidentams

paskolos

-5

0

5

10

15

20

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-5

0

5

10

15

20

-10

-5

0

5

10

15

20

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-10

-5

0

5

10

15

20




2.3.pinigųstatistika�


2. Pinigų junginių ir ilgesnės trukmės finansinių įsipareigojimų sudedamosios dalys

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11Likučiai

2007 625,9 3206,0 1966,8 1541,5 304,6 685,8 312,2 2548,1 119,6 1867,6 1483,7 2008 710,6 3269,7 2464,5 1568,6 350,3 754,9 266,9 2576,0 121,6 1984,4 1603,9 2009 IVketv. 755,3 3736,9 1883,0 1805,4 340,3 673,5 132,6 2638,4 131,9 2198,3 1789,1 2010 Iketv. 775,5 3792,4 1816,8 1835,8 343,0 625,3 134,2 2693,5 132,2 2241,1 1828,8 2010 01 760,8 3777,1 1844,5 1820,5 308,7 658,5 132,3 2689,0 131,7 2226,0 1792,8 02 764,8 3796,3 1830,1 1829,5 323,6 641,7 125,8 2681,0 131,2 2245,2 1815,0 03 775,5 3792,4 1816,8 1835,8 343,0 625,3 134,2 2693,5 132,2 2241,1 1828,8 04(i) 769,2 3879,1 1777,0 1840,7 359,2 627,4 138,9 2709,0 131,2 2256,4 1847,6

Sandoriai 2007 46,7 101,6 580,6 –52,0 41,0 58,5 120,6 149,3 9,8 207,3 141,3 2008 83,6 46,5 463,4 20,5 47,0 32,6 –31,9 1,2 0,7 114,6 136,7 2009 IVketv. 8,8 80,9 –147,6 45,2 12,4 –23,6 –13,7 4,4 –1,1 4,9 44,3 2010 Iketv. 20,2 51,5 –75,7 29,4 2,5 –48,5 2,5 28,0 0,3 35,4 10,7 2010 01 5,6 38,2 –41,3 14,2 –31,7 –15,2 0,7 33,3 –0,2 25,4 –1,0 02 4,0 17,3 –20,6 8,9 14,9 –16,8 –6,7 –15,7 –0,5 14,4 5,2 03 10,7 –4,0 –13,8 6,3 19,4 –16,5 8,5 10,5 1,0 –4,5 6,4 04(i) –6,3 85,6 –41,8 4,7 16,2 –1,9 7,7 8,5 –0,8 14,4 5,2

Augimo tempas 2007 8,1 3,3 41,2 –3,3 15,5 9,2 62,1 6,3 9,6 12,4 10,8 2008 13,3 1,4 23,3 1,3 15,3 4,7 –10,6 0,1 0,5 6,1 9,3 2009 IVketv. 6,1 13,8 –24,4 15,1 –2,8 –1,8 –50,1 3,0 7,2 9,6 8,6 2010 Iketv. 6,8 11,7 –22,0 11,8 1,3 –11,7 –29,8 3,2 5,5 7,0 8,2 2010 01 6,2 12,6 –22,7 13,7 –4,9 –5,7 –38,3 3,8 6,1 8,5 7,6 02 6,0 12,0 –22,5 12,7 –1,2 –9,4 –41,0 2,7 5,9 8,1 7,2 03 6,8 11,7 –22,0 11,8 1,3 –11,7 –29,8 3,2 5,5 7,0 8,2 04(i) 5,5 11,8 –22,5 10,6 7,3 –11,2 –29,7 3,7 3,9 6,9 7,5

c3.pinigųjunginiųsudedamosiosdalys�

(metinisaugimotempas;dėlsezoniškumopakoreguota)

c4.ilgesnėstrukmėsfinansiniųįsipareigojimųsudedamosiosdalys�

(metinisaugimotempas;dėlsezoniškumopakoreguota)

Grynieji pinigai

apyvartoje

Vienadie-niai

indėliai

Sutarto termino iki

2 m. indėliai

Įspėjamojo laikotarpio

iki 3 mėn. indėliai

Atpirkimo sandoriai


akcijos (vienetai)

Skolos vertybiniai

popieriai iki 2 m.termino

Skolos vertybiniai

popieriai nuo 2 m.termino

Įspėjamojo laikotarpio nuo 3 mėn. indėliai

Sutarto termino nuo 2 m. indėliai


Šaltinis:ECB.1Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.

gryniejipinigaiapyvartojevienadieniaiindėliaiįspėjamojolaikotarpioiki3mėn.indėliai


fondai

skolosvertybiniaipopieriainuo2m.sutartoterminonuo2m.indėliaikapitalasiratsargos

-40

-20

0

20

40

60

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-40

-20

0

20

40

60

-5

0

5

10

15

20

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-5

0

5

10

15

20

ECBMënesinis biuletenis2010 BirželisS ��

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-2

0

2

4

6

8

10

12

14

2.4.pfipaskolos�, 2


1. Paskolos finansų tarpininkams, nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Likučiai 2007 107,5 876,6 4384,6 1282,9 859,8 2241,9 4784,9 616,7 3421,0 747,3 2008 104,9 973,0 4822,5 1381,6 961,1 2479,8 4876,8 631,0 3482,3 763,5 2009 IVketv. 90,0 1059,9 4685,9 1185,8 936,9 2563,2 4943,4 630,3 3542,4 770,6 2010 Iketv. 87,4 1048,6 4684,0 1173,3 923,0 2587,6 4981,2 622,0 3580,4 778,8 2010 01 87,5 1049,1 4681,3 1185,6 929,6 2566,2 4956,0 627,1 3554,8 774,2 02 91,3 1042,4 4694,8 1183,9 931,2 2579,7 4967,1 624,8 3565,5 776,9 03 87,4 1048,6 4684,0 1173,3 923,0 2587,6 4981,2 622,0 3580,4 778,8 04(i) 90,5 1068,3 4663,5 1155,9 918,8 2588,7 4996,6 624,0 3593,2 779,5

Sandoriai 2007 16,7 175,2 554,9 145,6 155,7 253,6 278,0 31,4 226,5 20,0 2008 –3,7 87,2 418,7 86,8 119,8 212,0 79,8 10,4 52,3 17,1 2009 IVketv. –3,4 10,3 –46,3 –45,4 –15,1 14,2 34,9 0,4 30,1 4,3 2010 Iketv. –2,7 –32,4 –0,3 –3,0 –10,9 13,5 38,9 –4,4 35,5 7,8 2010 01 –2,5 –29,5 –5,7 –0,7 –6,5 1,5 12,5 –1,8 11,5 2,9 02 3,7 –6,6 12,1 –2,2 1,9 12,4 11,4 –1,8 10,1 3,0 03 –3,9 3,6 –6,7 –0,1 –6,3 –0,3 15,0 –0,9 13,9 1,9 04(i) 3,0 18,6 –14,3 –17,4 –0,6 3,7 16,5 0,6 12,8 3,2

Augimo tempas 2007 18,2 24,7 14,5 12,8 22,0 12,8 6,2 5,4 7,1 2,7 2008 –3,5 10,0 9,5 6,7 13,9 9,4 1,7 1,7 1,5 2,3 2009 IVketv. –13,0 3,6 –2,2 –13,1 –1,9 3,8 1,3 –0,1 1,5 1,6 2010 Iketv. –11,3 0,1 –2,4 –10,6 –4,4 2,7 2,1 –1,1 2,6 2,8 2010 01 –10,3 –0,5 –2,7 –12,9 –3,4 3,1 1,6 –0,5 1,8 2,2 02 –5,4 –0,6 –2,4 –12,0 –3,5 3,1 1,8 –0,8 2,1 2,7 03 –11,3 0,1 –2,4 –10,6 –4,4 2,7 2,1 –1,1 2,6 2,8 04(i) –7,4 2,2 –2,6 –10,9 –4,9 2,6 2,5 –0,3 2,9 3,0

išviso išviso iki1m. nuo1iki5m. nuo5m.

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

Kiti finansų tarpininkai3

Nefinansinės korporacijos

Šaltinis:ECB.1PFIsektorius,neįskaitantEurosistemos;sektoriųklasifikacijapagrįstaESS95.2Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.3Įskaitantinvesticiniusfondus.4Įskaitantnepelnoinstitucijas,teikiančiaspaslaugasnamųūkiams.

išviso

Namų ūkiai4

išviso vartojimokreditai

paskolosbūstuiįsigyti

kitospaskolos

kitifinansųtarpininkainefinansinėskorporacijos

c5.paskoloskitiemsfinansųtarpininkamsir nefinansinėmskorporacijoms2

(metinisaugimotempas;dėlsezoniškumonepakoreguota)

c6.paskolosnamųūkiams2


vartojimopaskolospaskolosbūstuiįsigytikitospaskolos

-5

0

5

10

15

20

25

30

35

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-5

0

5

10

15

20

25

30

35





(mlrd.eurųirmetinisaugimotempas;dėlsezoniškumonepakoreguota;likučiaiiraugimotempaslaikotarpiopabaigoje;sandoriaiperlaikotarpį)

2. Paskolos finansų tarpininkams ir nefinansinėms korporacijoms

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Likučiai

2008 93,7 69,3 6,2 18,2 962,5 555,4 169,0 238,1 4828,2 1377,4 961,3 2489,5 2009 IVketv. 80,3 57,4 7,0 15,9 1052,9 593,4 186,2 273,3 4692,3 1181,7 937,3 2573,3 2010 Iketv. 87,1 65,4 5,8 15,9 1056,2 594,5 184,8 276,9 4680,5 1170,1 924,2 2586,2 2010 02 88,2 66,5 5,7 16,0 1036,0 576,2 183,6 276,2 4689,9 1180,1 929,8 2580,0 03 87,1 65,4 5,8 15,9 1056,2 594,5 184,8 276,9 4680,5 1170,1 924,2 2586,2 04(i) 92,2 70,2 5,9 16,0 1076,1 612,7 185,5 277,9 4667,6 1159,6 920,4 2587,6

Sandoriai 2008 –3,4 –3,1 –1,3 1,0 90,2 27,7 20,1 42,4 419,2 86,1 120,0 213,1 2009 IVketv. –14,0 –14,2 –0,8 1,0 –9,9 –5,5 –5,2 0,8 –29,4 –46,1 –12,5 29,1 2010 Iketv. 6,6 7,9 –1,3 0,0 –17,8 –14,9 –5,9 3,0 –10,2 –2,2 –10,1 2,1 2010 02 2,1 4,0 –1,6 –0,3 –7,3 –7,6 –0,5 0,8 1,7 –6,5 0,9 7,2 03 –1,2 –1,1 0,0 –0,1 17,7 19,2 –1,8 0,2 –5,3 0,4 –3,7 –2,0 04(i) 5,1 4,9 0,2 0,1 18,8 17,5 0,5 0,7 –6,7 –10,5 –0,2 4,0

Augimo tempas 2008 –3,5 –4,3 –17,8 6,1 10,5 5,5 13,5 22,0 9,5 6,7 13,9 9,4 2009 IVketv. –13,1 –17,1 14,2 –4,8 4,1 4,3 4,4 3,1 –2,2 –13,1 –1,9 3,8 2010 Iketv. –11,2 –12,5 –13,4 –3,2 –0,1 –0,7 –5,6 5,3 –2,4 –10,6 –4,4 2,7 2010 02 –5,5 –4,9 –17,4 –1,7 –0,9 –2,0 –4,2 3,5 –2,4 –12,0 –3,5 3,1 03 –11,2 –12,5 –13,4 –3,2 –0,1 –0,7 –5,6 5,3 –2,4 –10,6 –4,4 2,7 04(i) –7,5 –8,1 –4,6 –4,7 2,1 3,5 –5,5 4,2 –2,6 –10,9 –4,9 2,6

išviso

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai Kiti finansų tarpininkai3 Nefinansinės korporacijos

iki1m. nuo1iki5m. nuo5m. išviso iki1m. nuo1iki5m. nuo5m. išviso iki1m. nuo1iki5m. nuo5m.

Šaltinis:ECB.1PFIsektorius,neįskaitantEurosistemos;sektoriųklasifikacijapagrįstaESS95.2Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.3Įskaitantinvesticiniusfondus.4Įskaitantnepelnoinstitucijas,teikiančiaspaslaugasnamųūkiams.


fondai

3. Paskolos namų ūkiams4

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13Likučiai

2008 4887,8 633,0 138,8 196,2 298,0 3490,4 17,2 67,5 3405,7 764,4 155,0 90,4 519,0 2009 IVketv. 4954,8 632,3 135,6 195,0 301,8 3550,8 14,8 60,9 3475,1 771,6 146,2 87,3 538,1 2010 Iketv. 4971,6 619,8 130,5 191,1 298,2 3574,8 14,8 60,7 3499,3 777,1 147,0 85,5 544,6 2010 02 4959,4 619,8 130,6 191,2 297,9 3564,4 14,6 60,8 3489,0 775,2 146,8 85,6 542,8 03 4971,6 619,8 130,5 191,1 298,2 3574,8 14,8 60,7 3499,3 777,1 147,0 85,5 544,6 04(i) 4980,6 621,6 130,2 191,5 299,9 3582,4 14,8 60,6 3507,0 776,6 145,7 83,9 547,0

Sandoriai 2008 80,2 10,4 1,0 –9,1 18,6 52,6 1,1 –3,8 55,3 17,1 2,5 –5,4 20,0 2009 IVketv. 39,8 0,6 3,0 –1,1 –1,3 34,4 –0,4 –1,6 36,4 4,8 –2,4 0,0 7,2 2010 Iketv. 17,9 –8,8 –3,5 –2,6 –2,6 21,4 0,0 0,1 21,4 5,2 0,3 –1,0 6,0 2010 02 5,9 –3,8 –3,0 –0,5 –0,3 7,5 –0,1 –0,2 7,8 2,1 0,0 –0,1 2,2 03 13,1 1,9 1,0 0,7 0,2 9,3 0,1 0,2 9,0 2,0 0,1 –0,1 2,0 04(i) 10,0 0,5 –0,3 –0,5 1,3 7,6 0,0 –0,1 7,7 1,9 –1,2 –0,4 3,6

Augimo tempas 2008 1,7 1,7 0,7 –4,4 6,7 1,5 7,0 –5,2 1,7 2,3 1,7 –5,2 4,0 2009 IVketv. 1,3 –0,1 –0,9 –2,2 1,6 1,5 –15,3 –12,0 1,8 1,6 –5,1 –1,9 4,2 2010 Iketv. 2,1 –1,1 –1,7 –2,4 0,1 2,6 –10,4 –7,4 2,8 2,8 –2,2 –1,5 5,0 2010 02 1,8 –0,8 –1,9 –2,8 0,9 2,1 –15,2 –9,3 2,4 2,7 –1,8 –1,6 4,7 03 2,1 –1,1 –1,7 –2,4 0,1 2,6 –10,4 –7,4 2,8 2,8 –2,2 –1,5 5,0 04(i) 2,5 –0,3 –0,7 –1,8 0,9 2,9 –7,8 –7,4 3,1 3,0 –1,3 –2,4 5,2

išviso

Iš viso Vartojimo paskolos Paskolos būstui įsigyti Kitos paskolos

iki1m. nuo1iki5m.

nuo5m. išviso iki1m. nuo1iki5m.


nuo5m.



(mlrd.eurųirmetinisaugimotempas;dėlsezoniškumonepakoreguota;likučiaiiraugimotempaslaikotarpiopabaigoje;sandoriaiperlaikotarpį)

4. Paskolos valdžiai ir ne euro zonos rezidentams

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Likučiai

2008 968,4 227,1 210,1 509,0 22,2 3247,8 2282,0 965,8 57,8 908,1 2009 1002,3 229,9 211,0 527,7 33,8 2826,3 1917,4 908,9 46,3 862,6 2009 IIketv. 999,0 249,4 206,5 514,5 28,6 2949,2 1999,9 949,3 57,1 892,2 IIIketv. 994,7 235,9 209,7 518,3 30,7 2808,1 1894,1 914,0 47,7 866,2 IVketv. 1002,3 229,9 211,0 527,7 33,8 2826,3 1917,4 908,9 46,3 862,6 2010 Iketv.(i) 1033,0 244,0 210,5 543,6 34,9 2956,1 1986,9 969,1 47,5 921,6

Sandoriai 2008 13,7 12,4 –8,1 16,5 –7,2 –59,3 –85,8 26,4 0,3 26,1 2009 36,0 2,8 0,9 20,8 11,5 –385,5 –346,8 –39,3 –1,5 –37,8 2009 IIketv. 28,0 16,9 0,9 2,6 7,6 –72,3 –78,9 6,9 –1,1 8,1 IIIketv. –4,2 –13,4 3,2 3,9 2,1 –75,1 –70,0 –5,1 0,8 –5,9 IVketv. 10,2 –6,2 1,3 12,0 3,1 –4,0 10,6 –15,4 –1,4 –14,0 2010 Iketv.(i) 30,3 13,6 –0,4 16,0 1,2 55,8 26,7 32,1 0,0 32,1

Augimo tempas 2008 1,4 5,8 –3,7 3,3 –24,5 –1,8 –3,6 2,8 0,5 3,0 2009 3,7 1,2 0,5 4,1 52,0 –11,8 –15,1 –4,1 –3,1 –4,2 2009 IIketv. 2,6 12,8 –4,1 3,9 –31,9 –13,8 –16,5 –7,5 –7,8 –7,5 IIIketv. 1,7 4,5 –0,2 4,4 –32,3 –18,2 –21,9 –9,4 –1,3 –9,9 IVketv. 3,7 1,2 0,5 4,1 52,0 –11,8 –15,1 –4,1 –3,1 –4,2 2010 Iketv.(i) 6,6 4,7 2,4 6,8 66,2 –3,1 –5,3 2,0 –3,5 2,3

išviso centrinėvaldžia

kraštovaldžia vietosvaldžia socialinėsapsaugosfondai

išviso bankai3

išviso valdžia kiti

Valdžios sektorius Ne euro zonos rezidentai

kitavaldžia nebankai

Šaltinis:ECB.1PFIsektorius,neįskaitantEurosistemos;sektoriųklasifikacijapagrįstaESS95.2Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.3Šiojelentelėjeterminas„bankai“–taiįPFIpanašiosįstaigos,reziduojančiosužeurozonosribų.

c7.paskolosvaldžiai2(metinisaugimotempas;dėlsezoniškumonepakoreguota)

c8.paskolosneeurozonosrezidentams2


bankainerezidentainebankainerezidentai

centrinėvaldžiakitavaldžia

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-30

-20

-10

0

10

20

30

40




2.5.indėliaipfi�, 2

(mlrd.eurųirmetinisaugimotempas;likučiaiiraugimotempaslaikotarpiopabaigoje;sandoriaiperlaikotarpį)

1. Finansų tarpininkų indėliai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14Likučiai

2007 689,5 70,8 69,6 526,4 0,8 1,1 20,8 1525,0 311,8 345,5 708,1 12,2 0,3 147,1 2008 761,9 84,4 114,3 537,5 1,1 1,5 23,1 1803,1 320,3 420,6 852,9 12,3 0,1 197,0 2009 IVketv. 738,3 84,2 87,0 543,3 2,2 1,4 20,2 1873,1 313,4 335,3 957,6 15,9 0,0 250,9 2010 Iketv. 735,8 87,1 84,9 539,7 2,5 1,4 20,2 1886,8 329,1 311,9 956,7 17,1 0,1 272,0 2010 01 743,4 94,0 83,1 540,2 2,3 1,4 22,3 1877,2 342,4 323,2 960,9 17,0 0,1 233,6 02 736,4 90,3 85,6 539,5 2,3 1,4 17,3 1897,4 334,4 327,4 962,9 17,0 0,2 255,5 03 735,8 87,1 84,9 539,7 2,5 1,4 20,2 1886,8 329,1 311,9 956,7 17,1 0,1 272,0 04(i) 735,8 88,4 84,5 540,7 2,5 1,4 18,3 1948,4 367,3 301,8 966,3 18,4 0,2 294,4

Sandoriai 2007 31,3 0,8 10,4 24,7 –0,3 –0,3 –4,1 394,9 33,9 98,7 236,3 1,7 0,1 24,1 2008 69,4 12,4 42,8 12,3 –0,3 0,1 2,2 268,9 4,5 71,8 142,3 –0,3 –0,3 51,0 2009 IVketv. –4,6 0,6 0,8 –7,3 0,3 0,0 1,1 –17,1 –1,9 –4,3 –9,8 1,4 –0,1 –2,4 2010 Iketv. –3,8 2,7 –3,1 –3,7 0,3 0,0 0,0 –3,0 13,4 –30,2 –8,3 1,1 0,1 20,9 2010 01 4,8 9,7 –4,0 –3,1 0,2 0,0 2,1 –0,3 27,9 –13,1 1,2 1,1 0,0 –17,4 02 –7,2 –3,8 2,4 –0,7 0,0 0,0 –5,0 9,2 –8,8 –0,9 –2,9 –0,1 0,1 21,8 03 –1,4 –3,2 –1,5 0,2 0,2 0,0 3,0 –12,0 –5,7 –16,2 –6,6 0,0 0,0 16,5 04(i) –0,1 1,3 –0,5 0,9 0,0 0,0 –1,9 58,3 37,4 –11,7 8,8 1,3 0,0 22,4

Augimo tempas 2007 4,8 1,1 17,5 4,9 –25,3 – –16,4 34,5 12,0 39,7 49,5 16,4 – 19,1 2008 10,0 17,3 60,0 2,3 –23,4 – 10,5 17,6 1,4 20,9 20,0 –2,5 – 34,6 2009 IVketv. –3,6 –1,1 –26,5 1,0 96,8 – –12,3 3,1 2,0 –22,0 10,0 30,0 – 27,4 2010 Iketv. –3,5 –4,7 –16,4 –1,1 53,8 – –5,6 1,1 2,7 –15,2 3,0 18,1 – 15,9 2010 01 –3,3 –7,7 –17,9 –0,5 89,2 – 10,8 3,5 4,2 –13,1 7,4 33,6 – 14,1 02 –3,2 –3,1 –14,6 –0,8 64,7 – –18,9 3,1 2,1 –13,0 5,7 21,7 – 20,6 03 –3,5 –4,7 –16,4 –1,1 53,8 – –5,6 1,1 2,7 –15,2 3,0 18,1 – 15,9 04(i) –3,6 –2,1 –15,7 –1,6 42,3 – –12,1 2,7 11,3 –20,0 3,2 22,0 – 23,7

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai Kiti finansų tarpininkai3

išviso vienadie-niai

sutartotermino

iki2m.

nuo2m.

įspėjamojolaikotarpio

iki3mėn.

nuo3mėn.

atpirkimosandoriai


sutartotermino

iki2m.

nuo2m.


iki3mėn.

nuo3mėn.

atpirkimosandoriai


fondai

Šaltinis:ECB.1PFIsektorius,neįskaitantEurosistemos;sektoriųklasifikacijapagrįstaESS95.2Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.3Įskaitantinvesticiniusfondus.4Apimaindėlius2,3,5ir7stulpeliuose.5Apimaindėlius9,10,12ir14stulpeliuose.

c9.visiindėliaipagalsektorius2

(metinisaugimotempas)

draudimokorporacijosirpensijųfondai(išviso)kitifinansųtarpininkai(išviso)

c�0.visiindėliaiirindėliai,įtrauktiįp3,pagalsektorius2


draudimokorporacijosirpensijųfondai(išviso)kitifinansųtarpininkai(išviso)draudimokorporacijosirpensijųfondai(įtrauktiįP3)4

kitifinansųtarpininkai(įtrauktiįP3)5

-10

0

10

20

30

40

2000 2002 2004 2006 2008-10

0

10

20

30

40

-20

-10

0

10

20

30

40

2004 2005 2006 2007 2008 2009-20

-10

0

10

20

30

40


-2

0

2

4

6

8

10

12

14

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-2

0

2

4

6

8

10

12

14

-5

0

5

10

15

20

2004 2005 2006 2007 2008 2009-5

0

5

10

15

20



2. Nefinansinių korporacijų ir namų ūkių indėliai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14Likučiai

2007 1477,2 884,0 479,4 59,5 29,3 1,4 23,7 4989,0 1777,4 993,3 561,5 1458,6 111,1 87,1 2008 1502,8 883,4 502,2 64,4 27,9 1,3 23,7 5368,6 1813,3 1350,0 517,9 1490,2 113,6 83,7 2009 IVketv. 1603,3 1001,2 434,7 80,7 68,7 1,7 16,3 5590,9 2155,6 988,5 605,6 1680,2 123,7 37,3 2010 Iketv. 1576,5 982,4 423,8 82,9 72,9 1,8 12,6 5593,7 2157,8 925,0 631,6 1721,5 121,7 36,1 2010 01 1548,0 964,5 418,3 81,6 68,7 1,7 13,2 5611,5 2174,1 953,9 615,5 1708,9 122,2 37,0 02 1534,7 954,1 414,8 81,7 70,7 1,8 11,7 5611,7 2176,5 935,8 625,0 1715,9 121,6 37,0 03 1576,5 982,4 423,8 82,9 72,9 1,8 12,6 5593,7 2157,8 925,0 631,6 1721,5 121,7 36,1 04(i) 1588,6 995,1 420,3 83,7 73,7 1,9 13,8 5608,3 2184,1 909,5 634,6 1726,3 119,8 33,9

Sandoriai 2007 140,2 34,1 126,8 –8,1 –10,8 –0,7 –1,1 282,9 22,4 320,9 –45,4 –43,2 11,2 17,1 2008 7,8 –5,1 13,3 3,2 –3,4 –0,3 0,0 347,5 28,7 335,5 –43,1 28,1 1,7 –3,4 2009 IVketv. 51,7 49,4 –10,0 2,7 10,4 0,2 –1,1 90,8 102,5 –96,5 45,0 43,3 2,3 –5,8 2010 Iketv. –28,5 –20,3 –11,3 2,5 4,2 0,1 –3,7 0,5 2,2 –64,6 25,8 40,4 –2,0 –1,2 2010 01 –57,4 –37,9 –17,2 1,0 0,0 0,0 –3,1 19,1 18,8 –35,3 9,6 27,7 –1,5 –0,3 02 –14,2 –11,0 –4,0 0,2 2,0 0,0 –1,4 –0,8 2,1 –18,7 9,5 6,9 –0,6 0,0 03 43,0 28,7 9,9 1,3 2,2 0,1 0,9 –17,8 –18,6 –10,7 6,6 5,7 0,1 –0,9 04(i) 11,7 12,7 –3,8 0,7 0,9 0,0 1,2 14,3 26,1 –15,5 2,9 4,7 –1,8 –2,2

Augimo tempas 2007 10,4 4,0 35,1 –11,8 –26,3 –31,6 –4,4 6,1 1,3 47,7 –7,5 –3,3 11,2 24,4 2008 0,5 –0,6 2,8 5,4 –11,0 –16,2 0,0 6,9 1,6 33,2 –7,7 1,9 1,5 –3,9 2009 IVketv. 6,2 12,9 –13,9 23,1 146,6 28,3 –31,2 3,5 17,5 –27,3 16,4 12,8 7,5 –55,4 2010 Iketv. 6,9 12,7 –10,7 17,8 89,7 37,2 –29,4 2,7 13,6 –27,8 20,5 10,0 5,3 –41,2 2010 01 5,1 10,6 –12,9 20,6 115,1 32,9 –33,4 3,3 17,1 –28,4 17,8 11,6 6,3 –51,6 02 5,1 11,3 –12,9 18,1 100,9 32,4 –45,1 3,1 15,6 –28,4 19,7 10,8 5,8 –47,1 03 6,9 12,7 –10,7 17,8 89,7 37,2 –29,4 2,7 13,6 –27,8 20,5 10,0 5,3 –41,2 04(i) 6,6 13,8 –12,2 16,8 68,0 33,5 –29,9 2,3 11,7 –26,7 20,2 9,0 3,5 –40,3

Nefinansinės korporacijos Namų ūkiai3


sutartotermino

iki2m.

nuo2m.


iki3mėn.

nuo3mėn.

atpirkimosandoriai


sutartotermino

iki2m.

nuo2m.


iki3mėn.

nuo3mėn.

atpirkimosandoriai

Šaltinis:ECB.1PFIsektorius,neįskaitantEurosistemos;sektoriųklasifikacijapagrįstaESS95.2Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.3Įskaitantnamųūkiusaptarnaujančiasnepelnoinstitucijas.4Apimaindėlius2,3,5ir7stulpeliuose.5Apimaindėlius9,10,12ir14stulpeliuose.

c��.visiindėliaipagalsektorius2


c�2.visiindėliaiirindėliai,įtrauktiįp3,pagalsektorius2


nefinansinėskorporacijos(išviso)namųūkiai(išviso)

nefinansinėskorporacijos(išviso)namųūkiai(išviso)nefinansinėskorporacijos(įtrauktosįP3)4

namųūkiai(įtrauktiįP3)5






3. Valdžios ir ne euro zonos rezidentų indėliai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Likučiai

2007 373,7 126,9 59,0 107,6 80,3 3862,1 2953,9 908,2 143,3 764,9 2008 445,0 191,0 52,3 115,9 85,8 3715,5 2818,1 897,4 65,8 831,7 2009 IIketv. 476,6 227,3 48,9 118,9 81,4 3565,2 2685,4 879,8 64,3 815,5 IIIketv. 403,0 157,0 51,2 123,0 71,8 3422,4 2564,0 858,5 63,5 795,0 IVketv. 373,1 144,2 45,0 112,7 71,2 3370,5 2534,2 836,3 56,9 779,5 2010 Iketv.(i) 397,7 166,3 51,6 106,5 73,3 3544,8 2660,0 884,8 64,7 820,1

Sandoriai 2007 31,9 –3,1 13,6 9,8 11,6 609,4 542,6 66,8 20,2 46,6 2008 72,8 63,5 –6,5 8,7 7,1 –183,5 –165,9 –17,6 –36,9 19,3 2009 –64,9 –38,2 –7,2 –4,0 –15,5 –331,6 –275,8 –55,8 –4,5 –51,3 2009 IIketv. 11,8 10,9 –1,6 4,5 –2,0 –61,4 –67,8 6,4 0,7 5,7 IIIketv. –62,1 –58,9 2,3 4,1 –9,6 –80,1 –73,1 –7,0 –0,2 –6,9 IVketv. –30,2 –12,8 –6,1 –10,3 –0,9 –80,4 –56,3 –24,1 –2,7 –21,5 2010 Iketv.(i) 24,6 22,1 6,5 –6,1 2,1 93,6 68,3 25,4 6,8 18,6

Augimo tempas 2007 9,7 –2,4 29,9 10,7 16,9 17,9 21,3 7,7 15,8 6,3 2008 19,5 49,9 –11,0 8,1 8,8 –4,6 –5,6 –1,8 –25,6 2,7 2009 IIketv. 15,3 43,7 –13,0 5,3 –4,9 –14,7 –15,6 –11,9 –21,9 –10,4 IIIketv. 2,9 18,6 –16,6 8,2 –15,4 –16,3 –17,4 –12,7 –27,0 –10,3 IVketv. –14,6 –20,1 –13,8 –3,4 –17,9 –8,9 –9,8 –6,2 –6,9 –6,2 2010 Iketv.(i) –12,1 –17,5 2,0 –6,9 –12,5 –3,5 –4,7 0,1 8,1 –0,5

Šaltinis:ECB.1PFIsektorius,neįskaitantEurosistemos;sektoriųklasifikacijapagrįstaESS95.2Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.3Šiojelentelėjeterminas„bankai“–taiįPFIpanašiosįstaigos,reziduojančiosužeurozonosribų.

išviso centrinėvaldžia

kraštovaldžia vietosvaldžia socialinėsapsaugosfondai

išviso bankai3

išviso valdžia kiti

Valdžios sektorius Ne euro zonos rezidentai

kitavaldžia nebankai


fondai

c�3.valdžiosirneeurozonosrezidentųindėliai2(metinisaugimotempas)

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

valdžiossektoriusbankainerezidentainebankainerezidentai


-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

2.6.pfiturimivertybiniaipopieriai�, 2


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Likučiai

2007 5185,3 1656,4 84,0 1180,5 16,6 979,9 33,3 1234,7 1636,5 424,5 869,3 342,7 2008 5857,6 1884,9 92,4 1226,6 19,3 1355,6 51,2 1227,5 1473,3 421,7 774,4 277,2 2009 IVketv. 6209,6 1971,7 109,2 1467,9 16,1 1457,3 39,4 1148,0 1515,9 434,7 800,2 281,0 2010 Iketv. 6302,7 1980,9 114,0 1534,9 16,7 1442,1 40,0 1174,2 1515,6 445,7 781,9 288,0 2010 01 6248,9 1976,3 111,0 1477,4 19,1 1452,0 41,2 1171,9 1531,9 445,9 804,3 281,7 02 6275,5 1964,1 109,6 1507,4 16,3 1456,8 40,6 1180,7 1516,0 442,6 790,1 283,2 03 6302,7 1980,9 114,0 1534,9 16,7 1442,1 40,0 1174,2 1515,6 445,7 781,9 288,0 04(i) 6326,2 1968,8 115,2 1547,4 17,1 1451,5 39,9 1186,3 1561,4 456,8 814,0 290,5 Sandoriai 2007 592,4 136,0 18,1 –86,2 1,5 318,3 9,5 195,2 147,8 51,3 55,4 41,0 2008 696,1 214,4 5,9 38,3 1,9 389,7 19,0 26,9 –84,8 22,4 –56,5 –50,7 2009 IVketv. –97,7 –44,5 4,4 –17,8 –2,2 12,7 –7,3 –43,1 14,8 1,7 8,9 4,2 2010 Iketv. 48,4 7,9 –0,3 65,2 –0,3 –17,9 –2,1 –4,2 8,8 12,5 –13,0 9,3 2010 01 14,6 4,9 –1,2 10,0 2,4 –7,3 0,5 5,4 18,8 12,8 5,0 1,1 02 9,0 –14,3 –2,7 26,4 –3,1 3,8 –1,3 0,3 –15,0 –4,0 –12,1 1,1 03 24,7 17,2 3,7 28,8 0,4 –14,4 –1,2 –9,8 5,0 3,7 –5,9 7,2 04(i) 7,7 –14,5 0,5 11,2 –0,2 9,2 –0,6 2,0 49,4 12,7 34,7 1,9

Augimo tempas 2007 12,7 8,7 25,4 –6,8 10,7 50,2 33,4 17,7 10,0 13,7 6,9 13,9 2008 13,4 12,8 8,1 3,2 9,9 39,9 57,2 2,2 –5,3 5,3 –6,7 –15,3 2009 IVketv. 6,0 4,4 17,5 18,7 –16,0 7,6 –23,2 –5,3 2,9 7,0 1,5 0,7 2010 Iketv. 2,3 –0,4 7,8 12,0 –19,1 3,0 –23,2 –4,1 3,4 7,3 0,6 5,5 2010 01 4,2 1,3 11,7 14,7 –12,6 7,2 –22,5 –4,8 2,2 7,0 0,9 –1,3 02 2,8 –0,7 5,4 13,5 –18,5 5,8 –24,8 –5,1 2,4 6,8 0,4 1,3 03 2,3 –0,4 7,8 12,0 –19,1 3,0 –23,2 –4,1 3,4 7,3 0,6 5,5 04(i) 1,4 –2,6 11,6 11,4 –20,2 1,9 –23,9 –3,3 4,7 8,8 2,2 5,5

Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas Akcijos ir kita nuosavybė

išviso PFI

eurais neeurais

valdžia kitieurozonosrezidentai

neeurozonos

rezidentai

išviso PFI nePFI neeurozonosrezidentai

eurais neeurais eurais neeurais

Šaltinis:ECB.1PFIsektorius,neįskaitantEurosistemos;sektoriųklasifikacijapagrįstaESS95.2Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.

c�4.pfiturimivertybiniaipopieriai2(metinisaugimotempas)

vertybiniaipopieriai,išskyrusakcijasakcijosirkitanuosavybė



2010 Birželis S 2�

2.7.kaikuriųpfibalansostraipsniųperkainojimas�, 2

(mlrd.eurų)

1. Visiškas ar dalinis paskolų namų ūkiams nurašymas3

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2007 –4,2 –1,2 –1,4 –1,6 –2,7 –0,2 –0,2 –2,3 –6,9 –0,8 –2,3 –3,7 2008 –4,6 –1,1 –1,5 –1,9 –2,7 0,0 –0,2 –2,5 –6,7 –1,2 –2,3 –3,2 2009 –7,4 –1,8 –2,2 –3,4 –3,9 –0,1 –0,2 –3,7 –7,4 –1,6 –1,3 –4,5 2009 IIIketv. –1,7 –0,3 –0,5 –0,9 –0,8 0,0 0,0 –0,7 –1,6 –0,3 –0,2 –1,0 IVketv. –2,4 –0,8 –0,7 –0,9 –1,0 0,0 –0,1 –0,9 –2,3 –0,4 –0,6 –1,2 2010 Iketv. –1,9 –1,1 –0,6 –0,2 –0,8 0,0 0,0 –0,7 –2,3 –0,5 –0,3 –1,4 2010 01 –0,6 –0,4 0,0 –0,2 –0,4 0,0 0,0 –0,4 –1,1 –0,4 –0,2 –0,6 02 –0,3 0,0 –0,1 –0,2 –0,2 0,0 0,0 –0,2 –0,6 –0,1 –0,1 –0,4 03 –1,0 –0,7 –0,5 0,2 –0,2 0,0 0,0 –0,2 –0,6 –0,1 –0,1 –0,5 04(i) –0,3 0,0 –0,1 –0,2 –0,1 0,0 0,0 –0,1 –0,4 –0,1 –0,1 –0,3

išviso

Vartojimo paskolos Paskolos būstui įsigyti Kitos paskolos

iki1m. nuo1iki5m.



nuo5m.

Šaltinis:ECB.1PFIsektorius,neįskaitantEurosistemos;sektoriųklasifikacijapagrįstaESS95.2Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.3Įskaitantnepelnoinstitucijas,teikiančiaspaslaugasnamųūkiams.


fondai

2. Visiškas ar dalinis paskolų nefinansinėms korporacijoms ir ne euro zonos rezidentams nurašymas

1 2 3 4 5 6 7 2007 –12,5 –2,1 –5,4 –4,9 –5,2 –3,4 –1,8 2008 –17,8 –4,1 –9,1 –4,6 –6,6 –3,4 –3,2 2009 –35,5 –12,7 –12,5 –10,3 –6,8 –2,6 –4,2 2009 IIIketv. –7,0 –2,2 –2,1 –2,7 –1,0 –0,5 –0,5 IVketv. –15,4 –5,3 –6,3 –3,8 –2,1 –0,5 –1,6 2010 Iketv. –9,4 –7,1 –4,0 1,7 –1,0 –0,4 –0,6 2010 01 –3,6 –1,2 –1,1 –1,3 –0,5 –0,4 –0,2 02 –1,7 –0,5 –1,0 –0,2 –0,4 0,0 –0,4 03 –4,1 –5,4 –2,0 3,2 –0,1 0,0 –0,1 04(i) –4,2 –1,1 –2,4 –0,7 –0,1 –0,1 –0,1

Nefinansinės korporacijos Ne euro zonos rezidentai

išviso iki1m. nuo1iki5m. nuo5m. išviso iki1m. nuo1m.

3. PFI turimų vertybinių popierių perkainojimas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2007 –14,2 –3,3 0,1 –0,4 –0,2 –3,2 –0,6 –6,7 27,6 3,8 11,7 12,1 2008 –60,5 –12,1 0,0 4,5 0,0 –19,1 –2,2 –31,7 –63,6 –9,2 –46,2 –8,2 2009 4,3 8,2 0,2 –0,8 –0,1 –1,0 0,8 –2,9 1,0 –5,9 3,4 3,5 2009 IIIketv. 19,5 5,7 0,1 3,9 0,0 4,2 0,2 5,3 14,5 3,3 7,6 3,7 IVketv. 1,1 1,2 0,1 –1,5 –0,1 0,2 –0,1 1,2 –0,4 –1,7 0,6 0,8 2010 Iketv. 14,3 3,2 0,3 4,5 0,1 2,4 0,1 3,7 0,4 –1,0 –0,2 1,7 2010 01 1,2 –0,1 0,1 –0,5 0,0 0,7 0,1 0,9 –2,7 –1,6 –0,8 –0,3 02 7,9 1,6 0,1 3,6 0,1 1,1 0,0 1,4 –0,9 0,7 –2,1 0,4 03 5,2 1,7 0,1 1,4 0,0 0,6 0,0 1,4 4,1 –0,1 2,6 1,5 04(i) 1,3 2,1 –0,7 –1,8 0,3 0,0 0,0 1,4 –3,6 –1,6 –2,6 0,6

Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas Akcijos ir kita nuosavybė

išviso PFI

eurais neeurais

valdžiossektorius

kitieurozonosrezidentai

neeurozonos

rezidentai

išviso PFI nePFI neeurozonosrezidentai

eurais neeurais eurais neeurais


2.8.kaikuriepfibalansostraipsniaipagalvaliutas�, 2

(procentais,palygintisubendrasuma;likučiai,mlrd.eurų:laikotarpiopabaigoje)

1. Indėliai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14Euro zonos rezidentų

2007 6087,5 92,1 7,9 4,8 0,4 1,1 1,0 9054,4 95,8 4,2 2,2 0,4 0,1 0,5 2008 6858,8 89,7 10,3 7,3 0,4 1,2 0,8 9881,4 96,9 3,1 1,9 0,5 0,1 0,4 2009 IIketv. 6625,7 92,2 7,8 5,1 0,3 1,1 0,8 10145,9 97,0 3,0 1,9 0,3 0,1 0,5 IIIketv. 6287,5 92,4 7,6 4,8 0,4 1,1 0,8 10061,2 97,0 3,0 1,9 0,3 0,1 0,4 IVketv. 6287,1 93,0 7,0 4,4 0,3 1,1 0,7 10178,7 97,0 3,0 1,9 0,2 0,1 0,4 2010 Iketv.(i) 6229,1 93,1 6,9 4,1 0,3 1,2 0,8 10190,6 97,0 3,0 2,0 0,2 0,1 0,4

Ne euro zonos rezidentų 2007 2953,9 47,0 53,0 33,5 2,9 2,4 11,0 908,2 50,1 49,9 32,9 1,6 1,8 9,9 2008 2818,1 48,3 51,7 33,4 2,8 2,6 10,2 897,4 54,9 45,1 28,7 1,4 1,9 9,4 2009 IIketv. 2685,4 49,0 51,0 33,2 1,6 2,6 10,7 879,8 51,9 48,1 32,5 1,8 1,8 7,8 IIIketv. 2564,0 49,1 50,9 34,3 1,5 2,5 9,5 858,5 54,1 45,9 30,6 1,5 1,6 7,7 IVketv. 2534,2 49,2 50,8 34,2 1,8 2,2 9,6 836,3 53,5 46,5 31,4 1,1 1,8 7,5 2010 Iketv.(i) 2660,0 50,4 49,6 33,2 2,0 2,1 9,1 884,8 54,2 45,8 32,2 1,1 1,4 6,3

Šaltinis:ECB.1PFIsektorius,neįskaitantEurosistemos;sektoriųklasifikacijapagrįstaESS95.2Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.3Neeurozonosrezidentųatvejuterminas„PFI“–taiįstaigos,panašiosįeurozonosPFI.4Įskaitantstraipsnius,išreikštusnacionalinėmiseurodenominacijomis.

PFI3 Ne PFI

kitomisvaliutomis kitomisvaliutomislikučiaivisomisvaliuto-

mis

eurais4

išviso

USD JPY CHF GBP

likučiaivisomis

valiutomis

eurais4

išviso

USD JPY CHF GBP

2. Euro zonos PFI išleisti skolos vertybiniai popieriai

1 2 3 4 5 6 7 2007 4933,2 81,5 18,5 9,2 1,7 1,9 3,4 2008 5111,7 83,3 16,7 8,4 2,0 1,9 2,5 2009 IIketv. 5225,1 83,6 16,4 8,3 1,8 1,8 2,7 IIIketv. 5203,1 84,0 16,0 8,2 1,8 1,9 2,3 IVketv. 5179,1 83,3 16,7 8,7 1,7 1,9 2,5 2010 Iketv.(i) 5289,1 82,5 17,5 9,4 1,6 1,9 2,5

Likučiai visomis

valiutomis

Kitomis valiutomisEurais4

išviso

USD JPY CHF GBP




2.8.kaikuriepfibalansostraipsniaipagalvaliutas�, 2

(procentais,palygintisubendrasuma;likučiai,mlrd.eurų;laikotarpiopabaigoje)

3. Paskolos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14Euro zonos rezidentams

2007 5794,2 – – – – – – 11098,9 96,2 3,8 1,8 0,2 0,9 0,6 2008 6312,0 – – – – – – 11740,6 95,9 4,1 2,1 0,3 1,0 0,4 2009 IIketv. 6215,5 – – – – – – 11835,0 96,1 3,9 2,0 0,2 1,0 0,5 IIIketv. 5911,3 – – – – – – 11763,1 96,2 3,8 1,9 0,2 1,0 0,4 IVketv. 5921,1 – – – – – – 11782,6 96,2 3,8 1,9 0,2 1,0 0,4 2010 Iketv.(i) 5913,9 – – – – – – 11828,4 96,1 3,9 2,0 0,2 1,0 0,4

Ne euro zonos rezidentams 2007 2344,5 48,2 51,8 28,8 2,3 2,4 12,7 955,7 40,9 59,1 41,2 1,2 3,7 8,2 2008 2282,0 45,8 54,2 31,8 3,0 2,6 11,3 965,8 40,5 59,5 41,9 1,4 4,3 7,4 2009 IIketv. 1999,9 45,2 54,8 29,6 2,8 3,2 13,5 949,3 40,2 59,8 42,5 1,1 3,9 7,6 IIIketv. 1894,1 45,5 54,5 29,9 2,7 3,1 12,6 914,0 40,4 59,6 41,9 1,5 3,8 7,6 IVketv. 1917,4 45,8 54,2 29,4 2,7 2,9 12,6 908,9 40,1 59,9 42,0 1,2 3,7 8,0 2010 Iketv.(i) 1986,9 46,4 53,6 29,7 2,5 3,0 11,3 969,1 40,7 59,3 42,2 1,1 3,4 7,4

PFI3 Ne PFI


mis

eurais4

išviso

USD JPY CHF GBP

likučiaivisomis

valiutomis

eurais4

išviso

USD JPY CHF GBP

4. Turimi vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14Išleisti euro zonos rezidentų

2007 1740,3 95,2 4,8 2,4 0,3 0,3 1,5 2210,3 97,7 2,3 1,4 0,2 0,1 0,5 2008 1977,4 95,3 4,7 2,6 0,4 0,2 1,2 2652,7 97,3 2,7 1,7 0,3 0,1 0,4 2009 IIketv. 2123,6 95,0 5,0 2,5 0,5 0,4 1,4 2961,9 97,7 2,3 1,5 0,2 0,1 0,3 IIIketv. 2118,3 95,1 4,9 2,9 0,2 0,3 1,3 2998,1 97,9 2,1 1,4 0,2 0,1 0,4 IVketv. 2080,8 94,8 5,2 3,1 0,2 0,3 1,4 2980,7 98,1 1,9 1,2 0,2 0,1 0,3 2010 Iketv.(i) 2094,8 94,6 5,4 3,3 0,2 0,3 1,4 3033,7 98,1 1,9 1,2 0,2 0,1 0,3

Išleisti ne euro zonos rezidentų 2007 582,4 53,9 46,1 27,3 0,7 0,4 14,4 652,3 35,9 64,1 39,3 4,5 0,8 12,6 2008 580,7 54,1 45,9 28,6 0,9 0,5 13,3 646,8 39,0 61,0 37,1 6,4 0,8 11,0 2009 IIketv. 571,0 55,3 44,7 24,6 1,7 1,4 14,6 633,1 33,5 66,5 41,4 4,0 0,9 15,0 IIIketv. 562,7 56,3 43,7 25,3 0,6 0,5 14,7 618,5 34,8 65,2 39,3 4,2 0,9 15,1 IVketv. 547,2 55,8 44,2 26,3 0,4 0,5 14,8 600,9 34,9 65,1 38,5 4,2 0,9 15,2 2010 Iketv.(i) 564,0 55,1 44,9 28,0 0,4 0,5 14,9 610,1 32,9 67,1 39,5 4,4 0,9 15,1

Išleisti PFI3 Išleisti ne PFI


mis

eurais4

išviso

USD JPY CHF GBP

likučiaivisomis

valiutomis

eurais4

išviso

USD JPY CHF GBP

Šaltinis:ECB.1PFIsektorius,neįskaitantEurosistemos;sektoriųklasifikacijapagrįstaESS95.2Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.3Neeurozonosrezidentųatvejuterminas„PFI“–taiįstaigos,panašiosįeurozonosPFI.4Įskaitantstraipsnius,išreikštusnacionalinėmiseurodenominacijomis.


fondai

ECBMënesinis biuletenis2010 BirželisS 2�

2.9.agreguotaseurozonosinvesticiniųfondųbalansas�

(mlrd.eurų;likučiailaikotarpiopabaigoje,sandoriaiperlaikotarpį)

Šaltinis:ECB.1Išskyruspinigųrinkosfondus(jienurodytišioskrsnio3lentelės10stulpelyjekaipstraipsnispalyginimui).Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.

1. Turtas

1 2 3 4 5 6 7Likučiai

2009 09 5162,5 349,0 1998,6 1544,6 680,4 206,0 383,9 10 5175,6 351,2 2017,7 1523,4 688,1 207,9 387,2 11 5240,5 340,5 2043,4 1562,2 693,6 208,2 392,6 12 5370,4 343,7 2076,6 1673,3 709,0 212,6 355,2 2010 01 5454,6 353,7 2120,0 1650,4 726,5 215,1 389,0 02 5528,0 356,1 2146,2 1670,5 741,3 216,3 397,6 03(i) 5776,2 350,9 2209,5 1802,5 766,6 233,1 413,7

Sandoriai 2009 IIIketv. 173,1 –9,0 69,9 112,6 9,1 2,7 –12,1 IVketv. 86,9 –12,0 58,1 42,6 15,5 5,9 –23,4 2010 Iketv.(i) 181,4 –2,9 65,7 29,7 29,5 17,3 42,0

Iš viso

2. Įsipareigojimai

1 2 3 4 5 6 7Likučiai

2009 09 5162,5 96,8 4739,2 3875,9 514,0 863,3 326,6 10 5175,6 97,5 4746,8 3874,9 522,9 871,9 331,3 11 5240,5 98,2 4807,7 3911,2 528,8 896,5 334,6 12 5370,4 101,2 4965,0 4020,0 539,6 945,1 304,2 2010 01 5454,6 100,9 5016,2 4042,2 546,5 973,9 337,6 02 5528,0 100,8 5078,1 4080,9 559,1 997,1 349,2 03(i) 5776,2 112,9 5290,6 4219,7 582,3 1070,9 372,8

Sandoriai 2009 IIIketv. 173,1 0,8 186,2 94,8 16,7 91,4 –13,9 IVketv. 86,9 4,0 107,4 76,9 15,3 30,6 –24,5 2010 Iketv.(i) 181,4 5,2 129,9 94,0 21,8 35,9 46,4

Iš viso

Išleistos investicinių fondų akcijosPaskolos ir gauti indėliai

išviso

3. Išleistos investicinių fondų akcijos, išskaidytos pagal investavimo politiką ir fondo rūšį

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Likučiai

2009 08 4648,5 1516,0 1292,8 1139,7 230,5 78,2 391,3 4580,4 68,1 1285,2 09 4739,2 1531,5 1344,7 1164,8 227,8 77,4 393,1 4671,3 67,9 1253,0 10 4746,8 1547,8 1322,9 1178,7 232,4 78,8 386,2 4679,0 67,7 1246,2 11 4807,7 1561,5 1349,8 1194,4 235,0 78,8 388,3 4740,1 67,6 1223,7 12 4965,0 1577,6 1450,7 1215,9 240,5 84,4 396,1 4893,5 71,6 1201,6 2010 01 5016,2 1614,4 1422,1 1238,1 243,8 93,6 404,1 4943,8 72,4 1215,5 02 5078,1 1639,5 1441,4 1248,5 245,6 95,3 407,8 5005,0 73,0 1202,0 03(i) 5290,6 1702,1 1551,3 1271,5 249,4 97,9 418,4 5215,7 74,9 1174,8

Sandoriai 2009 09 27,0 4,4 9,7 13,1 0,7 –0,1 –0,8 26,4 0,6 –26,3 10 36,4 14,1 5,0 16,8 2,7 1,1 –3,3 36,5 –0,1 –5,2 11 19,9 8,6 5,4 4,2 1,2 –0,5 1,0 20,0 –0,1 –18,6 12 51,1 4,9 18,8 15,4 7,0 2,7 2,2 47,3 3,7 –36,7 2010 01 60,0 20,2 10,7 11,4 6,8 7,3 3,6 59,4 0,6 3,0 02 21,8 13,3 4,2 2,9 1,1 0,2 0,0 21,6 0,1 –16,7 03(i) 48,1 39,4 2,2 –6,5 1,2 3,6 8,2 46,8 1,4 –29,2

Iš viso

obligacijųfondai

kintamojokapitalo

fondai

pastoviojokapitalo

fondai

Fondai pagal investicijų politiką

Indėliai ir paskolų

pretenzijos

Vertybiniai popieriai,

išskyrus akcijas

Akcijos ir kita nuosavybė

(neįskaitant investicinių fondų ir pinigų rinkos fondų

akcijų)

Investicinių fondų ir pinigų

rinkos fondų akcijos

Nefinansinis turtas

Kitas turtas (įskaitant finansines išvestines

priemones)

turimoseurozonosrezidentų

investiciniaifondai

turimosneeurozonos

rezidentų

Kiti įsipareigojimai (įskaitant finansines

išvestines priemones)

akcijųfondai mišriejifondai

nekilnojamojoturtofondai

specialiosiospaskirties

fondai

kitifondai

Fondai pagal rūšį Straipsnis palyginimui:

Pinigų rinkos fondai





fondai

1. Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11Likučiai

2009 IIketv. 1872,9 1293,8 357,9 635,7 173,3 4,0 122,9 579,1 161,9 234,6 21,8 IIIketv. 1998,6 1384,6 388,6 669,0 186,0 4,9 136,2 614,0 180,2 234,4 21,8 IVketv. 2076,6 1413,3 387,7 689,0 186,8 5,5 144,3 663,3 198,8 252,0 15,9 2010 Iketv.(i) 2209,5 1462,9 392,5 710,0 199,5 5,9 155,0 746,5 211,4 290,2 15,3

Sandoriai 2009 IIIketv. 69,9 47,6 10,6 20,9 6,1 0,3 9,7 22,2 11,2 3,5 –1,0 IVketv. 58,1 23,9 –2,9 18,9 0,2 0,5 7,2 34,3 15,9 13,3 –6,2 2010 Iketv.(i) 65,7 24,2 0,3 8,9 8,2 0,0 6,8 41,5 10,7 16,4 –1,6

Iš viso Likęs pasaulisEuro zona

išviso PFI valdžiossektoriaus

kitifinansiniaitarpininkai

draudimokorporacijos

irpensijųfondai

nefinan-sinėskorpo-

racijos

Eurozonainepriklausančios

ESvalstybėsnarės

JAV Japonija

2.�0.investiciniųfondųturimivertybiniaipopieriai�,išskaidytipagalvertybiniųpopieriųišleidėją(mlrd.eurų;likučiailaikotarpiopabaigoje;sandoriaiperlaikotarpį)

2. Akcijos ir kita nuosavybė (išskyrus investicinių fondų ir pinigų rinkos fondų akcijas)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11Likučiai

2009 IIketv. 1251,3 565,6 69,5 – 28,7 16,8 450,4 685,8 110,8 210,9 59,7 IIIketv. 1544,6 701,4 97,2 – 35,8 24,8 543,4 843,2 127,0 265,1 61,8 IVketv. 1673,3 723,1 97,5 – 36,1 23,8 565,5 950,2 138,4 295,5 65,8 2010 Iketv.(i) 1802,5 741,7 92,9 – 36,9 28,3 583,5 1060,8 147,2 327,9 75,3

Sandoriai 2009 IIIketv. 112,6 34,6 7,5 – 4,1 2,3 20,6 78,0 2,4 34,0 1,4 IVketv. 42,6 3,2 4,6 – 1,0 –0,7 –1,6 39,4 3,2 7,5 3,5 2010 Iketv.(i) 29,7 8,1 –0,1 – –0,2 1,8 6,5 21,6 0,2 1,7 0,9


išviso PFI valdžiossektoriaus

kitifinansiniaitarpininkai


irpensijųfondai


racijos


ESvalstybėsnarės

JAV Japonija

3. Investicinių fondų/pinigų rinkos fondų akcijos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11Likučiai

2009 IIketv. 628,0 540,2 82,9 – 457,3 – – 87,9 12,9 16,2 0,4 IIIketv. 680,4 592,0 78,1 – 514,0 – – 88,4 14,5 18,9 0,3 IVketv. 709,0 614,0 74,4 – 539,6 – – 95,0 15,7 19,0 0,3 2010 Iketv.(i) 766,6 653,8 71,5 – 582,3 – – 112,8 18,2 33,5 0,5

Sandoriai 2009 IIIketv. 9,1 10,5 –6,2 – 16,7 – – –1,5 0,9 –0,3 0,0 IVketv. 15,5 10,9 –4,4 – 15,3 – – 4,6 0,9 –0,4 0,1 2010 Iketv.(i) 29,5 18,1 –3,7 – 21,8 – – 11,5 1,3 12,2 0,2


išviso PFI2 valdžiossektoriaus

kitifinansiniai

tarpininkai2


irpensijųfondai


racijos


ESvalstybėsnarės

JAV Japonija

Šaltinis:ECB.1Išskyruspinigųrinkosfondus.Smulkiaužr.Bendrąsiaspastabas.2Investiciniųfondųakcijas(išskyruspinigųrinkosfondųakcijas)leidžiakitifinansiniaitarpininkai.PinigųrinkosfondųakcijasleidžiaPFI.


Išorės sąskaitaPrekiųirpaslaugųeksportasPrekybos balansas1

Pajamų formavimo sąskaitaBendrojipridėtinėvertė(bazinėmiskainomis)MokesčiaiatėmussubsidijasgaminiamsBendrasisvidausproduktas(rinkoskainomis)KompensacijadirbantiesiemsKitimokesčiaiatėmussubsidijasgamybaiPagrindiniokapitalovartojimasGrynasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos1

Pirminių pajamų išdėstymo sąskaitaGrynasislikutinispertekliusirmišriosiospajamosKompensacijadirbantiesiemsMokesčiaiatėmussubsidijasgamybaiPajamosišturto Palūkanos KitospajamosišturtoGrynosios nacionalinės pajamos1

Antrinio pajamų paskirstymo sąskaitaGrynosiosnacionalinėspajamosEinamiejipajamų,turtoirkt.mokesčiaiSocialinėsįmokosSocialinėsišmokos,išskyrusnatūriniussocialiniuspervedimusKitieinamiejipervedimai Grynosiosnegyvybėsdraudimoįmokos Negyvybėsdraudimopretenzijos KitaGrynosios disponuojamosios pajamos1

Pajamų panaudojimo sąskaitaGrynosiosdisponuojamosiospajamosGalutiniovartojimoišlaidos Individualausvartojimoišlaidos KolektyviniovartojimoišlaidosKoregavimasdėlnamųūkiųgrynosiosnuosavybėspensijųfondųatidėjiniuosepokyčioGrynosios santaupos/einamoji išorės sąskaita1

Kapitalo sąskaitaGrynosiossantaupos/einamojiišorėssąskaitaBendrojokapitaloformavimas Bendrojopagrindiniokapitaloformavimas AtsargųpokyčiaiirvertybiųįsigijimasatėmusnetekimąPagrindiniokapitalovartojimasNefinansinionesukurtojoturtoįsigijimasatėmusnetekimąKapitalopervedimai Kapitalomokesčiai KitikapitalopervedimaiGrynasis skolinimas (+)/grynasis skolinimasis (–) (iš kapitalo sąskaitos)1

Statistinėpaklaida

471,4 –29,2

1189,9 120,7 743,2 60,5 265,5 31,1 7,2 13,4 5,0 5,5 351,2 96,8 196,9 11,4 46,1 526,2 277,2 225,5 26,0 –2,5

4,9

635,6 34,6 233,5 307,5 59,9 91,4 366,0 31,6 59,1 215,4 59,9 52,3 269,6 3,0 174,5 92,1 0,0 39,1 1991,6 1646,1 83,6 22,2 239,7

293,6 244,3 42,1 6,8 0,3 1,4 448,9 448,9 1,1 471,1 1,5 16,1 33,5 420,0 0,8 208,4 75,1 27,3 47,9 58,2 9,1 45,0 32,1 11,2 1,0 0,7 1,3 45,3 45,3 0,6 118,1 43,0 16,0 1,6 57,4 7,2 1959,2 1443,6 26,8 29,0 459,8

1865,1 1321,2 544,0 1647,3 1321,2 326,1 217,9 217,9 14,8 0,1 0,2 14,6 0,0 0,0 94,0 137,1 26,6 14,4 –84,1 –7,0

438,3 138,7 207,4 13,1 79,1 461,6 137,9 231,6 12,9 79,1 –23,3 0,8 –24,2 0,1 0,0

–0,2 –1,8 0,8 0,1 0,7 0,2 60,9 13,9 1,2 1,3 44,4 5,4 10,9 10,6 0,3 0,0 0,0 49,9 3,4 0,9 1,3 44,4 5,4 10,5 97,1 46,3 14,3 –147,2 –10,5 0,0 2,3 –2,3 0,0 0,0 0,0

Euro ZonoS SąSkaitoS33.�.integruotosūkioirfinansinėssąskaitospagalinstitucijųsektorių (mlrd.eurų)

Likęs pasaulisPanaudojimas Valdžios sektorius

Finansinės korporacijos


Namų ūkiaiEuro zona

2009 m. IV ketv.

Šaltiniai:ECBirEurostatas.1Plačiauapiebalansuojančiųstraipsniųapskaičiavimąžr.Techninespastabas.




Euro zonos sàskaitos

3.�.integruotosūkioirfinansinėssąskaitospagalinstitucijųsektorių(tęsinys) (mlrd.eurų)

Išorės sąskaitaPrekiųirpaslaugųimportasPrekybos balansasPajamų formavimo sąskaitaBendrojipridėtinėvertė(bazinėmiskainomis)MokesčiaiatėmussubsidijasgaminiamsBendrasisvidausproduktas(rinkoskainomis)2

KompensacijadirbantiesiemsKitimokesčiaiatėmussubsidijasgamybaiPagrindiniokapitalovartojimasGrynasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamosPirminių pajamų išdėstymo sąskaitaGrynasislikutinispertekliusirmišriosiospajamosKompensacijadirbantiesiemsMokesčiaiatėmussubsidijasgamybaiPajamosišturto Palūkanos KitospajamosišturtoGrynosios nacionalinės pajamosAntrinio pajamų paskirstymo sąskaitaGrynosiosnacionalinėspajamosEinamiejipajamų,turtoirkt.mokesčiaiSocialinėsįmokosSocialinėsišmokos,išskyrusnatūriniussocialiniuspervedimusKitieinamiejipervedimai Grynosiosnegyvybėsdraudimoįmokos Negyvybėsdraudimopretenzijos KitaGrynosios disponuojamosios pajamos

Pajamų panaudojimo sąskaitaGrynosiosdisponuojamosiospajamosGalutiniovartojimoišlaidos Individualausvartojimoišlaidos KolektyviniovartojimoišlaidosKoregavimasdėlnamųūkiųgrynosiosnuosavybėspensijųfondųatidėjiniuosepokyčioGrynosios santaupos/einamoji išorės sąskaitaKapitalo sąskaitaGrynosiossantaupos/einamojiišorėssąskaitaBendrojokapitaloformavimas Bendrojopagrindiniokapitaloformavimas AtsargųpokyčiaiirvertybiųįsigijimasatėmusnetekimąPagrindiniokapitalovartojimasNefinansinionesukurtojoturtoįsigijimasatėmusnetekimąKapitalopervedimai Kapitalomokesčiai KitikapitalopervedimaiGrynasis skolinimas (+)/grynasis skolinimasis (–) (iš kapitalo sąskaitos)Statistinėpaklaida

Ištekliai Finansinės korporacijos


Namų ūkiaiEuro zona

2009 m. IV ketv.

Šaltiniai:ECBirEurostatas.2Bendrąjįvidausproduktąsudarovisųšaliessektoriųbendrojipridėtinėvertėirgryniejimokesčiai,taikomigaminiams(mokesčiaiatėmussubsidijas).

442,2

2098,4 501,9 1179,0 102,9 314,6 234,2 2332,6

526,2 277,2 225,5 26,0 –2,5 1191,3 1191,3 3,6 279,9 279,9 –14,6 629,8 212,2 91,6 303,8 22,1 97,2 354,5 53,9 36,4 255,6 8,7 63,7 275,2 158,4 55,3 48,2 13,4 33,5

1991,6 1646,1 83,6 22,2 239,7 294,2 294,2 0,8 448,9 1,3 16,9 48,5 382,2 1,1 469,1 469,1 2,8 177,4 97,0 11,7 46,4 22,2 40,2 45,3 45,3 1,1 44,4 34,2 9,2 0,7 0,3 1,4 87,7 62,9 2,5 0,4 21,9 37,7

1959,2 1443,6 26,8 29,0 459,8

14,8 14,8 0,0

94,0 137,1 26,6 14,4 –84,1 –7,0

351,2 96,8 196,9 11,4 46,1

64,2 14,0 32,3 2,9 15,1 2,0 10,9 10,9 0,0 53,3 14,0 32,3 2,9 4,1 2,0

Likęs pasaulis Valdžios sektorius



Pradinis balansas, finansinis turtasVisasfinansinisturtas Piniginisauksasirspecialiosiosskolinimositeisės(SST) Gryniejipinigaiirindėliai Trumpalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Ilgalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Paskolos iš jų ilgalaikės Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosakcijos Nekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybė Savitarpiofondųakcijos Draudimotechniniaiatidėjiniai KitosgautinossąskaitosirišvestinėsfinansinėspriemonėsGrynoji finansinė vertė

Finansinė sąskaita, finansinio turto sandoriaiVisifinansinioturtosandoriai PiniginisauksasirSST Gryniejipinigaiirindėliai Trumpalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Ilgalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Paskolos iš jų ilgalaikės Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosakcijos Nekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybė Savitarpiofondųakcijos Draudimotechniniaiatidėjiniai KitosgautinossąskaitosirišvestinėsfinansinėspriemonėsGrynosios finansinės vertės pokyčiai dėl sandoriųKitų pokyčių sąskaita, finansinis turtasVisikitifinansinioturtopokyčiai PiniginisauksasirSST Gryniejipinigaiirindėliai Trumpalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Ilgalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Paskolos iš jų ilgalaikės Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosakcijos Nekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybė Savitarpiofondųakcijos Draudimotechniniaiatidėjiniai KitosgautinossąskaitosirišvestinėsfinansinėspriemonėsKiti grynosios finansinės vertės pokyčiaiBaigiamasis balansas, finansinis turtasVisasfinansinisturtas PiniginisauksasirSST Gryniejipinigaiirindėliai Trumpalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Ilgalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Paskolos iš jų ilgalaikės Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosakcijos Nekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybė Savitarpiofondųakcijos Draudimotechniniaiatidėjiniai KitosgautinossąskaitosirišvestinėsfinansinėspriemonėsGrynoji finansinė vertė

Turtas Draudimo korporacijos ir pensijų fondai


Namų ūkiai

Euro zona

2009 m. IV ketv.

Šaltinis:ECB.

PFI Kiti finansiniai tarpininkai

17858,5 15622,3 32292,6 12592,4 6270,2 3434,4 15134,1 285,9 6305,3 1732,0 9325,4 1988,5 845,7 707,7 3700,9 34,3 134,5 632,4 318,3 360,4 24,6 874,5 1445,0 176,8 6408,4 2006,3 2045,7 372,8 3137,6 75,4 2917,0 12705,3 3034,2 419,3 469,8 1740,6 58,0 1614,3 9776,9 2526,4 312,1 360,1 . 4144,0 7146,8 2050,7 4996,7 2147,3 1265,6 5137,5 720,2 1212,4 522,9 1716,2 409,7 295,2 . 2047,0 5550,1 1179,4 2631,3 437,7 824,2 . 1376,7 384,3 348,4 649,2 1299,8 146,2 . 5383,6 145,0 1,9 0,0 191,3 3,2 140,3 471,0 3370,3 882,5 248,4 260,6 590,6 402,5

161,6 154,0 28,5 196,7 78,9 –46,2 91,1 1,0 –1,0 111,9 54,4 62,4 –29,1 –1,5 –51,2 –97,1 –21,9 3,7 –20,4 –10,6 21,5 7,2 –20,7 –17,0 17,3 –55,5 85,6 10,5 –19,4 68,9 –0,3 24,8 –8,3 1,6 0,0 –15,0 24,0 –0,5 9,1 65,8 4,1 3,5 3,1 . 0,0 –27,3 –18,3 138,9 48,6 3,2 110,9 –6,9 –18,3 13,6 69,0 –1,3 3,8 . 6,7 8,3 –3,9 56,2 1,1 –4,0 . 0,3 –17,2 –28,1 13,7 48,9 3,4 . 73,5 –0,4 0,1 0,0 0,8 0,0 6,6 15,5 81,4 67,6 10,3 –1,1 28,8 –0,6

53,5 233,9 42,1 39,0 71,6 27,1 115,6 30,0 0,6 –2,0 35,9 12,3 2,6 –0,9 30,0 –0,9 –0,3 3,0 –6,7 6,2 0,0 –12,9 2,1 12,9 –16,6 15,3 29,2 –2,4 –0,5 0,0 –0,5 –0,7 –12,3 –0,8 –1,5 4,6 0,0 –5,3 –13,9 –13,5 –0,8 4,7 . 30,3 261,8 –6,7 21,8 34,7 12,7 74,6 18,1 115,9 –23,1 20,3 8,3 –11,1 . 0,4 142,5 3,8 –13,5 –0,2 26,2 . 11,9 3,4 12,6 14,9 26,6 –2,4 . 21,5 0,1 0,0 0,0 –0,1 0,0 5,3 –0,2 –38,1 –2,8 8,6 –0,3 19,3 14,6

18073,6 16010,2 32363,2 12828,2 6420,6 3415,3 15341,7 316,9 6417,9 1784,4 9423,6 1971,8 846,7 655,7 3633,8 11,5 137,9 615,0 301,0 388,2 31,8 841,0 207,0 6336,3 2107,2 2085,4 351,0 3206,0 75,0 2941,3 12696,4 3023,5 418,5 453,4 1769,2 57,4 1618,2 9828,7 2517,0 314,9 367,9 . 4174,3 7381,3 2025,7 5157,3 2230,6 1281,5 5323,0 731,3 1310,0 513,5 1805,5 416,7 287,8 . 2054,1 5700,8 1179,4 2674,0 438,7 846,5 . 1388,9 370,5 332,9 677,8 1375,3 147,1 . 5478,6 144,7 2,0 0,0 192,1 3,2 152,2 486,3 3413,5 947,4 267,3 259,2 638,8 416,6







Pradinis balansas, įsipareigojimaiVisiįsipareigojimai PiniginisauksasirSST Gryniejipinigaiirindėliai Trumpalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Ilgalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Paskolos iš jų ilgalaikės Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosakcijos Nekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybė Savitarpiofondųakcijos Draudimotechniniaiatidėjiniai KitosmokėtinossąskaitosirišvestinėsfinansinėspriemonėsGrynoji finansinė vertė1

Finansinė sąskaita, įsipareigojimų sandoriaiVisiįsipareigojimųsandoriai PiniginisauksasirSST Gryniejipinigaiirindėliai Trumpalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Ilgalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Paskolos iš jų ilgalaikės Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosakcijos Nekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybė Savitarpiofondųakcijos Draudimotechniniaiatidėjiniai KitosmokėtinossąskaitosirišvestinėsfinansinėspriemonėsGrynosios finansinės vertės pokyčiai dėl sandorių1

Kitų pokyčių sąskaita, įsipareigojimaiVisikitifinansinioturtopokyčiai PiniginisauksasirSST Gryniejipinigaiirindėliai Trumpalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Ilgalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Paskolos iš jų ilgalaikės Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosakcijos Nekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybė Savitarpiofondųakcijos Draudimotechniniaiatidėjiniai KitosmokėtinossąskaitosirišvestinėsfinansinėspriemonėsKiti grynosios finansinės vertės pokyčiai1

Baigiamasis balansas, įsipareigojimaiVisiįsipareigojimai PiniginisauksasirSST Gryniejipinigaiirindėliai Trumpalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Ilgalaikiaiskolosvertybiniaipopieriai Paskolos iš jų ilgalaikės Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosakcijos Nekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybė Savitarpiofondųakcijos Draudimotechniniaiatidėjiniai KitosmokėtinossąskaitosirišvestinėsfinansinėspriemonėsGrynoji finansinė vertė1

Įsispareigojimai Draudimo korporacijos ir pensijų fondai


Namų ūkiai

Euro zona

2009 m. IV ketv.

Šaltinis:ECB.

PFI Kiti finansiniai tarpininkai

6431,3 24377,8 31527,4 12565,9 6419,4 8158,4 13438,4

29,5 21916,5 27,2 0,0 223,4 2409,0 326,2 680,2 63,5 9,2 1051,0 248,8 490,7 4599,3 2564,9 39,4 5129,0 2769,3 5762,9 8308,5 2780,9 256,6 1345,8 2907,0 5403,6 5892,6 1796,3 99,5 1132,5 . 11849,0 3008,5 6905,8 489,2 5,4 4624,0 3299,0 595,0 189,7 176,1 0,0 . 6,6 8549,9 1160,7 2157,7 312,3 5,4 . 1252,7 4558,4 . 33,9 332,2 67,3 0,8 5430,7 0,4 627,9 3041,6 1255,6 222,7 194,4 403,5 480,3 –1409,7 11427,3 –8755,5 765,2 26,6 –149,3 –4724,0

62,2 109,9 48,7 180,9 60,2 101,0 101,6

–0,1 35,6 –3,4 0,0 10,7 7,1 –12,6 5,2 9,8 –0,7 –44,0 1,2 22,0 –39,8 30,1 0,7 71,0 6,4 45,4 19,4 –10,8 –18,5 4,2 –12,9 45,6 38,6 –2,3 –2,4 32,8 . 30,5 –30,3 143,7 3,0 1,6 107,6 9,5 14,5 8,7 2,7 0,0 . 0,0 21,0 15,7 38,3 0,2 1,6 . –60,5 96,7 . 0,1 0,1 1,8 0,0 78,7 0,0 16,7 50,7 76,2 11,5 –3,0 57,5 –7,8 10,5 99,3 44,1 –20,2 15,8 18,7 –147,2 –10,5

1,4 261,3 19,9 101,4 27,7 –40,4 181,4

0,0 58,1 0,0 0,0 0,0 20,2 –9,5 2,4 –1,4 1,1 1,1 –5,1 4,3 14,8 14,7 0,5 –33,3 39,0 –3,5 –15,1 14,6 –1,7 –0,2 –5,3 –2,2 –3,1 5,0 –1,2 –0,1 . 283,6 –42,7 88,7 –3,9 –0,6 104,0 121,1 –36,2 –6,3 –6,9 0,0 . 0,1 162,5 –15,6 –8,3 3,0 –0,6 . 9,1 103,3 . 0,2 0,0 0,0 0,0 26,7 0,0 4,6 –1,9 –12,6 –15,1 5,2 –7,5 28,5 95,8 52,1 –27,4 22,2 –62,4 43,8 67,6 –65,8

6494,9 24749,0 31596,0 12848,2 6507,3 8219,0 13721,4

29,4 22010,3 23,8 0,0 234,0 2436,3 304,1 687,7 71,9 9,6 1008,1 244,9 517,0 4574,3 2609,8 40,6 5166,7 2814,7 5804,8 8312,8 2784,7 236,3 1349,9 2888,8 5447,0 5928,1 1799,0 95,8 1165,2 . 12163,0 2935,4 7138,2 488,3 6,4 4835,7 3429,7 573,4 192,1 171,9 0,0 . 6,7 8733,4 1160,8 2187,7 315,5 6,4 . 1201,3 4758,3 . 34,1 332,3 69,1 0,8 5536,0 0,4 649,3 3090,4 1319,2 219,1 196,6 453,5 501,0 –1303,4 11578,7 –8738,9 767,2 –20,0 –86,7 –4803,7



3.2.Eurozonosnefinansinėssąskaitos (mlrd.eurų;keturiųketvirčiųkaupiamiejisrautai)

Pajamų formavimo sąskaita Bendrojipridėtinėvertė(bazinėmiskainomis)MokesčiaiatėmussubsidijasgaminiamsBendrasisvidausproduktas(rinkoskainomis)KompensacijadirbantiesiemsKitimokesčiaiatėmussubsidijasgamybaiPagrindiniokapitalovartojimasGrynasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos1

Pirminių pajamų išdėstymo sąskaitaGrynasislikutinispertekliusirmišriosiospajamosKompensacijadirbantiesiemsMokesčiaiatėmussubsidijasgamybaiPajamosišturto Palūkanos KitospajamosišturtoGrynosios nacionalinės pajamos1

Antrinio pajamų paskirstymo sąskaitaGrynosiosnacionalinėspajamosEinamiejipajamų,turtoirkt.mokesčiaiSocialinėsįmokosSocialinėsišmokos,išskyrusnatūriniussocialiniuspervedimusKitieinamiejipervedimai Grynosiosnegyvybėsdraudimoįmokos Negyvybėsdraudimopretenzijos KitaGrynosios disponuojamosios pajamos1

Pajamų panaudojimo sąskaitaGrynosiosdisponuojamosiospajamosGalutiniovartojimoišlaidos Individualausvartojimoišlaidos KolektyviniovartojimoišlaidosKoregavimasdėlnamųūkiųgrynosiosnuosavybėspensijųfondųatidėjiniuosepokyčioGrynosios santaupos1

Kapitalo sąskaitaGrynosiossantauposBendrojokapitaloformavimas Bendrojopagrindiniokapitaloformavimas AtsargųpokyčiaiirvertybiųįsigijimasatėmusnetekimąPagrindiniokapitalovartojimasNefinansinionesukurtojoturtoįsigijimasatėmusnetekimąKapitalopervedimai Kapitalomokesčiai KitikapitalopervedimaiGrynasis skolinimas (+)/grynasis skolinimasis (–) (iš kapitalo sąskaitos)1

Panaudojimas

Šaltiniai:ECBirEurostatas.1Plačiauapiebalansuojančiųstraipsniųapskaičiavimąžr.Techninespastabas.

2008 m. I ketv.–

2008 m. IV ketv.

2008 m. II ketv.–2009 m.

I ketv.

2008 m. III ketv.–

2009 m. II ketv.

2008 m. IV ketv.–2009 m. III ketv.

2009 m. I ketv.–

2009 m. IV ketv. 2007 2006 2005

3906,8 4069,0 4256,9 4433,7 4439,5 4437,3 4428,8 4420,4 129,8 129,3 137,1 131,7 128,7 121,8 116,5 109,2 1190,3 1250,6 1318,1 1381,5 1391,8 1398,7 1403,5 1407,4 2067,3 2183,2 2328,7 2342,6 2277,8 2197,2 2152,2 2141,6

2585,5 3013,8 3580,0 3864,4 3740,9 3495,6 3224,1 2985,4 1344,6 1643,3 2058,0 2306,8 2211,9 2051,3 1836,2 1640,7 1240,9 1370,5 1522,0 1557,6 1528,9 1444,3 1387,8 1344,7 6967,8 7321,7 7703,1 7787,9 7703,1 7610,2 7547,1 7532,9

935,9 1028,2 1111,7 1122,8 1111,6 1074,4 1044,6 1017,7 1477,9 1539,8 1595,2 1660,9 1668,4 1668,3 1670,5 1672,0 1505,5 1553,4 1598,9 1665,6 1690,0 1721,3 1752,3 1781,5 712,0 723,3 752,8 792,0 786,8 779,0 770,3 767,7 179,6 179,9 184,3 189,8 187,0 183,5 179,0 175,0 180,5 180,2 184,1 190,9 188,0 184,2 179,6 175,4 351,9 363,2 384,4 411,3 411,8 411,2 411,7 417,3 6881,4 7229,5 7608,5 7682,5 7597,5 7503,6 7438,5 7422,9

6355,4 6631,8 6893,4 7161,8 7169,8 7164,5 7158,9 7174,5 5690,5 5946,6 6181,8 6410,6 6407,8 6394,9 6382,4 6392,8 664,9 685,3 711,6 751,2 762,0 769,6 776,5 781,7

60,8 62,9 60,1 64,9 64,7 63,0 60,9 59,5 526,4 597,9 715,2 520,7 427,7 339,1 279,6 248,5

1716,7 1875,4 2019,9 2058,1 1991,4 1891,8 1808,9 1738,0 1709,9 1853,4 1992,6 2022,5 1970,7 1899,7 1839,0 1795,7 6,8 22,1 27,4 35,6 20,7 –7,9 –30,0 –57,6

–0,4 –0,4 –1,1 0,7 1,1 0,7 0,4 0,2 183,7 169,9 151,5 160,8 159,1 170,1 172,2 179,0 24,4 22,5 24,3 23,8 23,6 28,6 29,0 33,9 159,3 147,4 127,2 137,0 135,5 141,6 143,3 145,2

13,5 –12,0 29,3 –145,7 –164,5 –145,9 –117,1 –73,1





3.2.Eurozonosnefinansinėssąskaitos(tęsinys) (mlrd.eurų;keturiųketvirčiųkaupiamiejisrautai)

Pajamų formavimo sąskaita Bendrojipridėtinėvertė(bazinėmiskainomis)MokesčiaiatėmussubsidijasgaminiamsBendrasisvidausproduktas(rinkoskainomis)2

KompensacijadirbantiesiemsKitimokesčiaiatėmussubsidijasgamybaiPagrindiniokapitalovartojimasGrynasis likutinis perteklius ir mišriosios pajamosPirminių pajamų išdėstymo sąskaitaGrynasislikutinispertekliusirmišriosiospajamosKompensacijadirbantiesiemsMokesčiaiatėmussubsidijasgamybaiPajamosišturto Palūkanos KitospajamosišturtoGrynosios nacionalinės pajamosAntrinio pajamų paskirstymo sąskaitaGrynosiosnacionalinėspajamosEinamiejipajamų,turtoirkt.mokesčiaiSocialinėsįmokosSocialinėsišmokos,išskyrusnatūriniussocialiniuspervedimusKitieinamiejipervedimai Grynosiosnegyvybėsdraudimoįmokos Negyvybėsdraudimopretenzijos KitaGrynosios disponuojamosios pajamosPajamų panaudojimo sąskaitaGrynosiosdisponuojamosiospajamosGalutiniovartojimoišlaidos Individualausvartojimoišlaidos KolektyviniovartojimoišlaidosKoregavimasdėlnamųūkiųgrynosiosnuosavybėspensijųfondųatidėjiniuosepokyčioGrynosios santauposKapitalo sąskaitaGrynosiossantauposBendrojokapitaloformavimas Bendrojopagrindiniokapitaloformavimas AtsargųpokyčiaiirvertybiųįsigijimasatėmusnetekimąPagrindiniokapitalovartojimasNefinansinionesukurtojoturtoįsigijimasatėmusnetekimąKapitalopervedimai Kapitalomokesčiai KitikapitalopervedimaiGrynasis skolinimas (+)/grynasis skolinimasis (–) (iš kapitalo sąskaitos)

Ištekliai

Šaltiniai:ECBirEurostatas.2Bendrąjįvidausproduktąsudarovisųšaliessektoriųbendrojipridėtinėvertėirgryniejimokesčiai,taikomigaminiams(mokesčiaiatėmussubsidijas).

2007 2006 2005

7294,3 7632,1 8040,8 8289,6 8237,8 8155,0 8101,1 8078,5 845,3 914,0 959,5 946,5 930,2 913,7 902,7 895,1 8139,6 8546,1 9000,4 9236,1 9168,0 9068,7 9003,8 8973,6

2067,3 2183,2 2328,7 2342,6 2277,8 2197,2 2152,2 2141,6 3914,1 4076,5 4264,9 4442,1 4447,7 4445,4 4436,6 4427,4 988,2 1054,7 1103,6 1084,3 1064,6 1042,3 1027,6 1019,7 2583,8 3021,0 3585,9 3783,4 3654,0 3420,9 3154,7 2929,7 1319,0 1613,7 2016,4 2245,4 2146,8 1984,9 1767,3 1574,4 1264,8 1407,3 1569,5 1538,0 1507,2 1436,0 1387,5 1355,2

6967,8 7321,7 7703,1 7787,9 7703,1 7610,2 7547,1 7532,9 939,5 1032,9 1119,1 1131,0 1119,6 1080,7 1050,1 1023,4 1477,2 1539,0 1594,4 1660,3 1667,5 1667,2 1669,5 1671,2 1497,9 1545,4 1590,0 1657,5 1681,9 1713,4 1744,6 1773,7 630,5 635,3 660,5 687,2 682,1 675,1 664,8 660,5 180,5 180,2 184,1 190,9 188,0 184,2 179,6 175,4 178,3 177,1 181,5 187,3 184,3 180,8 176,1 172,1 271,6 277,9 294,9 309,1 309,8 310,1 309,1 313,0

6881,4 7229,5 7608,5 7682,5 7597,5 7503,6 7438,5 7422,9

61,0 63,1 60,3 64,9 64,7 63,0 60,9 59,5

526,4 597,9 715,2 520,7 427,7 339,1 279,6 248,5

1190,3 1250,6 1318,1 1381,5 1391,8 1398,7 1403,5 1407,4

196,8 184,4 166,2 171,7 167,5 178,9 181,3 188,4 24,4 22,5 24,3 23,8 23,6 28,6 29,0 33,9 172,3 161,9 142,0 147,9 144,0 150,4 152,3 154,5

2008 m. I ketv.–

2008 m. IV ketv.

2008 m. II ketv.–2009 m.

I ketv.


2009 m. II ketv.


2009 m. I ketv.–

2009 m. IV ketv.


3.3.namųūkiai (mlrd.eurų;keturiųketvirčiųkaupiamiejisrautai,likučiailaikotarpiopabaigoje)

Pajamos, santaupos ir grynosios vertės pokyčiaiKompensacijadirbantiesiems(+)Grynasislikutinispertekliusirmišriosiospajamos(+)Gautinospalūkanos(+)Mokėtinospalūkanos(–)Kitosgautinospajamosišturto(+)Kitosmokėtinospajamosišturto(–)Einamiejipajamųirturtomokesčiai(–)Grynosiossocialinėsįmokos(–)Grynosiossocialinėsišmokos(+)Gautinigryniejieinamiejipervedimai(+)= Bendrosios disponuojamosios pajamos Galutiniovartojimoišlaidos(–) Grynosiosvertėspensijųfonduosepokyčiai(+) = Bendrosios santaupos Pagrindiniokapitalovartojimas(–) Gautinigrynojokapitalopervedimai(+) Kitigrynosiosvertėspokyčiai1(+) = Grynosios vertės pokyčiai1Investicijos, finansavimas ir grynosios vertės pokyčiaiGrynasisnefinansinioturtoįsigijimas(+)Pagrindiniokapitalovartojimas(–)Pagrindiniaifinansiniųinvesticijųstraipsniai(+) Trumpalaikisturtas Gryniejipinigaiirindėliai Pinigųrinkosfondųakcijos Skolosvertybiniaipopieriai2 Ilgalaikisturtas Indėliai Skolosvertybiniaipopieriai Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosirnekotiruojamosios akcijosbeikitanuosavybė Savitarpiofondųakcijos Gyvybėsdraudimoirpensijųfondųatidėjiniai Pagrindiniaifinansavimostraipsniai(–) Paskolos iš jų iš euro zonos PFI Kitifinansinioturtopokyčiai(+) Akcijosirkitanuosavybė Gyvybėsdraudimoirpensijųfondųatidėjiniai Kitigryniejisrautai(+) = Grynosios vertės pokyčiai1

Finansinis balansasFinansinisturtas(+) Trumpalaikisturtas Gryniejipinigaiirindėliai Pinigųrinkosfondųakcijos Skolosvertybiniaipopieriai2 Ilgalaikisturtas Indėliai Skolosvertybiniaipopieriai Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosakcijosirnekotiruojamosios akcijosbeikitanuosavybė Savitarpiofondųakcijos GyvybėsdraudimoirpensijųfondųatsargosKitasgrynasisturtas(+)Įsipareigojimai(–) Paskolos iš jų iš euro zonos PFI= Grynasis finansinis turtas

Šaltiniai:ECBirEurostatas.1Neįskaitantgrynosiosvertėspokyčiųdėlkitųnefinansinioturtopokyčių,tokiųkaipgyvenamosiospaskirtiesturtoperkainojimo.2PFIišleistivertybiniaipopieriai,kuriųišpirkimoterminasiki2m.,irkitųsektoriųišleistivertybiniaipopieriai,kuriųišpirkimoterminasiki1m.

2007 2006 2005

3914,1 4076,5 4264,9 4442,1 4447,7 4445,4 4436,6 4427,4 1338,9 1415,3 1499,4 1550,8 1543,7 1531,4 1520,4 1515,9 225,4 261,6 304,9 336,6 321,9 296,2 263,5 235,4 130,5 163,4 209,1 233,7 217,4 192,6 164,0 139,8 702,7 747,7 790,2 795,4 787,3 762,1 745,1 736,3 9,5 9,8 10,0 10,1 10,2 10,3 10,3 10,2 741,7 794,3 851,7 892,3 890,3 877,8 871,8 860,8 1474,0 1535,7 1591,0 1656,5 1664,0 1663,7 1665,9 1667,2 1492,6 1539,9 1584,3 1651,7 1676,0 1707,5 1738,7 1767,8 66,4 66,7 69,4 72,1 73,6 76,7 79,8 82,1 5384,4 5604,3 5851,5 6056,1 6068,3 6074,9 6072,1 6086,9 4690,6 4897,9 5088,5 5267,0 5249,0 5225,1 5198,6 5197,8 60,6 62,7 59,8 64,6 64,3 62,7 60,6 59,2 754,4 769,2 822,8 853,7 883,6 912,4 934,0 948,3 326,0 345,2 366,0 384,1 386,5 388,2 389,4 389,8 24,0 18,7 12,0 13,5 13,1 14,3 15,7 10,9 565,8 523,4 62,3 –1689,2 –1330,9 –722,3 56,9 524,0 1018,1 966,1 531,1 –1206,1 –820,7 –183,8 617,2 1093,4

552,6 605,3 644,7 642,3 623,0 598,2 575,1 557,2 326,0 345,2 366,0 384,1 386,5 388,2 389,4 389,8

205,4 308,1 423,2 427,4 381,2 290,4 194,7 33,6 246,8 284,1 349,8 439,0 398,4 335,6 256,3 121,8 –21,4 1,4 38,3 –13,1 1,8 –17,1 –22,0 –43,1 –20,0 22,6 35,1 1,5 –19,0 –28,0 –39,5 –45,1 412,8 336,8 153,0 39,4 72,8 171,7 302,9 449,7 –7,6 1,9 –31,1 –27,4 –13,7 15,7 55,1 88,1 –2,6 56,1 45,4 56,2 43,2 25,6 27,4 14,8 130,2 –19,4 –83,4 –115,9 –90,2 –33,5 28,1 96,1

63,2 –4,5 –4,5 12,1 25,2 39,0 47,5 42,7 67,0 –14,9 –78,8 –128,0 –115,4 –72,5 –19,4 53,4 292,7 298,2 222,2 126,6 133,5 163,8 192,3 250,7

398,9 395,2 356,9 206,1 154,8 126,0 98,5 98,3 358,5 349,0 283,7 82,8 20,1 10,3 –15,8 63,1

473,3 468,3 55,6 –1407,7 –1069,6 –628,3 –61,1 335,5 109,5 46,7 25,1 –252,6 –201,2 –99,6 55,5 152,9 –10,5 –58,6 –47,7 –64,7 –85,7 –2,0 38,0 52,6 1018,1 966,1 531,1 –1206,1 –820,7 –183,8 617,2 1093,4

4478,6 4744,5 5199,8 5698,3 5772,1 5787,1 5745,9 5731,7 4173,7 4453,9 4842,8 5314,4 5375,7 5431,0 5397,6 5468,3 291,2 252,7 289,4 317,2 342,3 310,9 307,6 243,6 13,6 37,9 67,6 66,7 54,0 45,2 40,7 19,8 11075,6 11988,0 12168,2 10452,6 10184,5 10638,6 11225,5 11439,1 998,8 1009,8 943,4 883,7 859,4 878,4 907,7 949,5 1238,8 1306,6 1332,1 1366,7 1337,7 1372,7 1438,6 1421,7 4570,6 5059,3 5033,1 3468,6 3243,7 3507,9 3836,4 3930,7

3234,3 3641,6 3674,1 2488,1 2309,3 2497,0 2767,2 2785,4 1336,2 1417,7 1359,1 980,5 934,4 1010,9 1069,2 1145,3 4267,4 4612,3 4859,6 4733,6 4743,8 4879,6 5042,8 5137,1 270,8 241,9 211,7 228,5 211,1 238,3 218,7 212,6

4766,1 5165,6 5510,9 5708,0 5701,9 5739,4 5762,9 5804,8 4201,0 4553,1 4825,5 4901,1 4878,7 4899,0 4916,2 4956,0 11058,9 11808,8 12068,8 10671,4 10465,8 10924,5 11427,3 11578,7

2008 m. I ketv.–

2008 m. IV ketv.

2008 m. II ketv.–2009 m.

I ketv.


2009 m. II ketv.


2009 m. I ketv.–

2009 m. IV ketv.





3.4.nefinansinėskorporacijos (mlrd.eurų;keturiųketvirčiųkaupiamiejisrautai,likučiailaikotarpiopabaigoje)

Pajamos ir santauposBendrojipridėtinėvertė(bazinėskainos)(+)Kompensacijadirbantiesiems(–)Kitimokesčiaiatėmussubsidijasgaminiams(–)= Bendrasis likutinis perteklius (+) Pagrindiniokapitalovartojimas(–) = Grynasis likutinis perteklius (+) Gautinospajamosišturto(+) Gautinospalūkanos Kitosgautinospajamosišturto Mokėtinospalūkanosirnuoma(–) = Grynosios verslo pajamos (+) Paskirstytospajamos(–) Mokėtinipajamųirturtomokesčiai(–) Gautinossocialinėsįmokos(+) Mokėtinossocialinėsišmokos(–) Kitimokėtinigryniejipervedimai(–) = Grynosios santauposInvesticijos, finansavimas ir santauposGrynasisnefinansinioturtoįsigijimas(+) Bendrojopagrindiniokapitaloformavimas(+) Pagrindiniokapitalovartojimas(–) Grynasiskitonefinansinioturtoįsigijimas(+)Pagrindiniaifinansiniųinvesticijųstraipsniai(+) Trumpalaikisturtas Gryniejipinigaiirindėliai Pinigųrinkosfondųakcijos Skolosvertybiniaipopieriai1 Ilgalaikisturtas Indėliai Skolosvertybiniaipopieriai Akcijosirkitanuosavybė Kita(daugiausiabendroviųtarpusaviopaskolos)Kitasgrynasisturtas(+)Pagrindiniaifinansavimostraipsniai(–) Skola iš jų iš euro zonos PFI paskolos iš jų skolos vertybiniai popieriai Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosakcijos NekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybėGautinigrynojokapitalopervedimai(–)= Grynosios santauposFinansinis balansasFinansinisturtas Trumpalaikisturtas Gryniejipinigaiirindėliai Pinigųrinkosfondųakcijos Skolosvertybiniaipopieriai1 Ilgalaikisturtas Indėliai Skolosvertybiniaipopieriai Akcijosirkitanuosavybė Kita(daugiausiabendroviųtarpusaviopaskolos)KitasgrynasisturtasĮsipareigojimai Skola iš jų iš euro zonos PFI paskolos iš jų skolos vertybiniai popieriai Akcijosirkitanuosavybė Kotiruojamosiosakcijos Nekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybė

Šaltiniai:ECBirEurostatas.1PFIišleistivertybiniaipopieriai,kuriųišpirkimoterminasiki2m.,irkitųsektoriųišleistivertybiniaipopieriai,kuriųišpirkimoterminasiki1m.

2007 2006 2005

4163,1 4369,3 4620,3 4750,3 4693,1 4612,1 4556,3 4528,4 2471,3 2583,9 2713,6 2831,9 2828,1 2818,6 2802,5 2787,2 72,8 75,4 80,3 76,1 74,0 68,9 64,2 59,1 1619,0 1710,0 1826,4 1842,2 1791,0 1724,6 1689,6 1682,1 670,5 701,9 738,6 774,2 780,2 783,6 786,2 788,6 948,4 1008,1 1087,8 1068,1 1010,8 941,0 903,4 893,5 433,8 506,0 574,0 594,1 570,8 536,6 507,7 478,6 141,3 169,7 198,9 223,8 211,8 194,9 174,3 157,0 292,5 336,3 375,1 370,3 358,9 341,6 333,4 321,7 236,1 284,0 345,7 400,1 381,4 350,5 310,7 274,2 1146,1 1230,1 1316,1 1262,1 1200,2 1127,0 1100,5 1097,9 857,5 926,2 987,4 1030,3 1018,2 976,1 941,3 917,2 149,1 189,8 211,9 193,5 186,5 165,8 144,8 131,6 72,8 74,9 63,7 66,0 65,6 65,6 65,5 65,6 60,7 60,6 62,0 63,5 63,7 64,0 64,3 64,4 61,4 65,8 56,6 58,9 58,3 58,5 59,5 60,4 90,1 62,5 62,0 –18,2 –60,9 –71,8 –43,9 –10,1

253,0 311,7 363,9 354,3 298,2 212,9 149,8 95,4 915,9 989,9 1077,1 1095,1 1059,7 1006,9 967,6 942,2 670,5 701,9 738,6 774,2 780,2 783,6 786,2 788,6 7,7 23,8 25,4 33,4 18,7 –10,3 –31,6 –58,2

128,5 159,8 168,4 61,7 3,7 35,0 81,0 114,5 113,8 146,1 154,4 13,7 –6,4 10,2 37,7 90,0 7,4 2,3 –19,2 28,7 29,1 36,4 41,9 42,6 7,4 11,5 33,2 19,3 –19,0 –11,5 1,3 –18,1 390,4 517,6 736,0 663,1 685,5 561,3 413,4 207,2 31,8 24,0 –25,6 22,6 36,5 39,7 11,9 –2,1 –34,4 14,0 –32,4 –71,5 –3,0 17,2 –6,4 –6,2 234,2 285,4 446,9 365,7 376,1 340,8 283,7 137,5 158,8 194,3 347,2 346,2 275,9 163,6 124,2 78,1 87,8 117,4 110,1 53,2 –102,6 –75,8 –76,6 –54,4

432,7 732,4 843,0 760,7 575,7 405,7 230,4 82,5 276,7 449,0 544,2 392,6 252,0 98,2 –35,0 –151,4 14,0 40,0 33,5 62,6 67,5 79,2 92,2 76,9 275,9 238,8 404,7 311,1 287,6 317,3 297,5 206,2 101,7 38,1 70,4 2,5 13,2 47,1 57,9 58,6 174,2 200,7 334,2 308,5 274,4 270,2 239,5 147,6 60,6 72,3 69,8 76,3 78,8 77,4 78,3 81,0 90,1 62,5 62,0 –18,2 –60,9 –71,8 –43,9 –10,1

1509,3 1675,1 1827,7 1889,0 1876,5 1908,3 1957,9 1999,2 1229,6 1367,3 1507,7 1537,6 1510,0 1551,2 1579,5 1634,1 173,4 181,4 157,4 182,2 208,1 213,6 220,4 206,5 106,3 126,4 162,6 169,2 158,4 143,6 158,0 158,6 8809,7 10197,0 11102,2 9365,6 9098,1 9494,4 10149,1 10452,8 107,9 151,8 156,0 173,6 173,9 162,4 152,6 150,3 282,4 296,9 262,7 177,5 181,9 157,7 153,2 186,3 6432,5 7564,1 8178,4 6160,1 5838,3 6280,5 6926,4 7174,9 1986,9 2184,1 2505,2 2854,4 2904,0 2893,9 2917,0 2941,3 335,8 352,9 385,2 461,1 448,8 479,6 503,2 497,2

7195,5 7892,8 8633,5 9381,1 9414,3 9450,5 9457,7 9466,3 3524,3 3981,9 4507,1 4895,6 4859,3 4825,9 4759,4 4708,9 667,1 686,4 684,1 739,6 736,6 771,2 816,9 821,1 11206,7 13218,6 14408,5 10616,8 9955,0 10688,9 11849,0 12163,0 3721,5 4533,5 5023,9 2850,0 2483,7 2827,6 3299,0 3429,7 7485,1 8685,0 9384,6 7766,9 7471,3 7861,3 8549,9 8733,4

2008 m. I ketv.–

2008 m. IV ketv.

2008 m. II ketv.–2009 m.

I ketv.


2009 m. II ketv.


2009 m. I ketv.–

2009 m. IV ketv.


3.5.draudimokorporacijosirpensijųfondai (mlrd.eurų;keturiųketvirčiųkaupiamiejisrautai,likučiailaikotarpiopabaigoje)

Finansinė sąskaita, finansiniai sandoriaiPagrindiniaifinansiniųinvesticijųstraipsniai(+) Trumpalaikisturtas Gryniejipinigaiirindėliai Pinigųrinkosfondųakcijos Skolosvertybiniaipopieriai1 Ilgalaikisturtas Indėliai Skolosvertybiniaipopieriai Paskolos Kotiruojamosiosakcijos Nekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybė SavitarpiofondųakcijosKitasgrynasisturtas(+)Pagrindiniaifinansavimostraipsniai(–) Skolosvertybiniaipopieriai Paskolos Akcijosirkitanuosavybė Draudimotechniniaiatidėjiniai Grynojinamųūkiųnuosavybėgyvybėsdraudimoir pensijųfondųatidėjiniuose Išankstinėsdraudimoįmokosiratidėjiniai numatomomsišmokoms= Grynosios finansinės vertės pokyčiai dėl sandoriųKitų pokyčių sąskaitaKitifinansinioturtopokyčiai(+) Akcijosirkitanuosavybė KitasgrynasisturtasKitiįsipareigojimųpokyčiai(–) Akcijosirkitanuosavybė Draudimotechniniaiatidėjiniai Grynojinamųūkiųnuosavybėgyvybės draudimoirpensijųfondųatidėjiniuose Išankstinėsdraudimoįmokosiratidėjiniai numatomomsišmokoms= Kiti grynosios finansinės vertės pokyčiaiFinansinis balansasFinansinisturtas(+) Trumpalaikisturtas Gryniejipinigaiirindėliai Pinigųrinkosfondųakcijos Skolosvertybiniaipopieriai1 Ilgalaikisturtas Indėliai Skolosvertybiniaipopieriai Paskolos Kotiruojamosiosakcijos Nekotiruojamosiosakcijosirkitanuosavybė SavitarpiofondųakcijosKitasgrynasisturtas(+)Įsipareigojimai(–) Skolosvertybiniaipopieriai Paskolos Akcijosirkitanuosavybė Draudimotechniniaiatidėjiniai Grynojinamųūkiųnuosavybėgyvybės draudimoirpensijųfondųatidėjiniuose Išankstinėsdraudimoįmokosiratidėjiniai numatomomsišmokoms= Grynasis finansinis turtas

Šaltinis:ECB.1PFIišleistivertybiniaipopieriai,kuriųišpirkimoterminasiki2m.,irkitųsektoriųišleistivertybiniaipopieriai,kuriųišpirkimoterminasiki1m.

2007 2006 2005

22,9 64,4 69,2 116,5 69,7 54,6 41,8 22,6 7,2 11,0 6,5 57,0 18,4 11,8 –0,7 –33,2 –0,9 3,4 2,8 20,7 18,6 12,1 7,0 9,0 16,6 49,9 59,9 38,8 32,7 30,6 35,5 46,7 290,8 293,7 169,9 67,8 49,7 81,6 112,1 178,4 16,7 68,4 48,8 –4,7 8,0 9,1 17,2 15,2 132,9 111,5 48,8 33,5 52,8 7,6 12,8 49,1 –0,5 –1,3 –15,6 21,8 –2,1 10,3 7,9 5,3 31,3 –2,5 –0,4 –15,2 –20,2 –22,7 –96,9 –84,0 19,0 29,5 22,0 23,3 16,1 11,1 2,4 –5,8 91,5 88,2 66,4 9,2 –4,9 66,3 168,8 198,6 –0,7 9,6 –11,5 19,6 8,3 31,2 30,4 32,6

–0,4 5,7 3,0 11,7 13,8 9,9 10,0 0,8 12,8 44,9 –5,3 24,3 –2,3 12,3 5,9 –28,3 10,5 9,2 1,7 0,1 1,5 2,3 4,4 4,3 340,4 307,5 242,3 133,1 117,8 147,8 174,0 258,9 296,4 301,0 239,1 129,5 122,5 151,7 178,4 250,1

44,0 6,5 3,2 3,6 –4,6 –3,9 –4,4 8,8 –50,3 0,5 –14,2 34,6 –3,1 –4,9 –10,0 –2,2

197,7 178,8 17,6 –564,7 –433,5 –280,2 –57,6 176,3 60,9 –39,8 –39,7 35,8 30,0 51,5 95,4 91,2

123,0 41,4 –33,3 –179,1 –187,8 –123,2 –53,4 14,2 144,7 55,1 27,6 –248,8 –203,9 –97,6 65,9 163,2

153,8 51,3 27,7 –249,3 –197,9 –93,9 65,5 166,3

–9,1 3,8 –0,1 0,5 –6,0 –3,7 0,3 –3,1 –9,2 42,5 –16,5 –101,0 –11,9 –7,9 25,4 90,1

430,4 503,0 566,2 688,4 709,9 709,1 695,7 720,2 146,6 157,1 163,6 224,5 213,2 196,1 190,3 195,2 74,3 80,1 80,7 98,8 112,3 104,2 103,2 99,1 209,5 265,8 321,9 365,2 384,4 408,8 402,2 425,9 4715,6 5125,4 5273,9 4796,8 4749,6 4909,8 5122,6 5249,1 519,8 589,8 638,8 636,1 649,4 651,6 655,4 651,5 1801,1 1853,9 1859,5 1909,3 1948,1 1928,2 2003,9 2047,6 411,4 406,9 393,1 413,8 414,6 419,5 419,3 418,5 634,5 718,1 713,2 417,1 374,9 436,9 409,7 416,7 414,4 487,8 527,2 445,4 417,2 416,1 437,7 438,7 934,4 1068,9 1142,2 975,1 945,5 1057,4 1196,6 1276,1 182,6 212,6 193,1 235,5 236,6 250,7 257,5 254,8

21,3 35,9 29,3 46,0 44,9 44,8 48,7 50,2 201,1 242,8 233,9 265,7 268,4 268,2 256,6 236,3 629,8 680,3 648,7 469,8 410,3 436,3 489,2 488,3 4597,0 4959,6 5229,5 5113,8 5116,7 5260,4 5430,7 5536,0

3910,9 4263,2 4530,0 4410,2 4417,1 4557,4 4724,2 4826,6

686,1 696,3 699,5 703,6 699,6 703,0 706,5 709,4 –120,6 –77,6 –108,3 –174,6 –144,3 –140,1 –149,3 –86,7

2008 m. I ketv.–

2008 m. IV ketv.

2008 m. II ketv.–2009 m.

I ketv.


2009 m. II ketv.


2009 m. I ketv.–

2009 m. IV ketv.



finansŲrinkos 44.�.vertybiniaipopieriai,išskyrusakcijas,pagalpradinįterminą,išleidėjobuveinęirvaliutą (mlrd.eurųirlaikotarpioaugimotempas;dėlsezoniškumopakoreguota;sandoriaipermėnesįirlikučiailaikotarpiopabaigoje;nominaliąjaverte)

Euro zonos rezidentų

eurais visomisvaliutomisIš viso eurais1

likučiai bendrasisišleidimas

grynasisišleidimas


grynasisišleidimas


grynasisišleidimas

metinisaugimotempas grynasis

išleidimas6mėn.augimo

tempas

c�5.Eurozonosrezidentųišleistųvertybiniųpopierių,išskyrusakcijas,visilikučiaiirbendrasisišleidimas(mlrd.eurų)

bendrasisišleidimas(skalėdešinėje)visilikučiai(skalėkairėje)likučiaieurais(skalėkairėje)

Šaltiniai:ECBirTAB(neeurozonosrezidentųišleidimas).1Išvisoeuraisdenominuotųvertybiniųpopierių,išskyrusakcijas,išleistųeurozonosrezidentųirneeurozonosrezidentų.2Plačiauapieaugimotempoapskaičiavimąžr.Techninespastabas.6mėn.augimotempaiperskaičiuotiįmetinius.

dėlsezoniškumopakoreguota2

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Visi 2009 03 14763,4 1318,2 165,5 12539,7 1230,0 129,6 13937,2 1318,8 147,8 11,7 133,1 14,8 04 14841,1 1233,9 79,6 12640,5 1167,6 102,8 14048,4 1248,1 107,1 11,9 89,9 14,2 05 15050,4 1160,1 208,7 12815,8 1070,8 174,8 14191,5 1151,3 176,9 11,9 116,5 12,7 06 15141,7 1090,0 90,4 12877,5 1007,8 60,4 14263,0 1088,0 74,7 11,7 92,9 10,5 07 15173,5 1124,2 32,3 12933,4 1069,5 56,5 14330,7 1148,7 69,0 11,6 104,3 10,4 08 15224,6 883,1 50,0 12965,6 827,3 31,2 14352,0 893,4 24,1 10,8 63,7 8,9 09 15330,0 965,6 106,1 13044,1 882,4 79,2 14421,3 966,2 84,7 11,8 149,9 9,1 10 15331,6 951,3 1,7 13074,4 901,7 30,4 14457,0 973,1 38,5 10,9 10,6 7,8 11 15384,1 889,8 51,9 13129,2 847,6 54,0 14515,7 913,4 63,7 9,6 38,7 6,6 12 15921,4 936,7 –48,6 13668,3 883,2 –46,8 15300,4 970,6 –50,5 8,1 21,4 5,3 2010 01 16004,6 1089,8 82,6 13753,8 1027,2 84,8 15432,2 1143,6 105,2 7,6 80,8 4,9 02 16042,2 870,8 39,0 13792,9 822,0 40,6 15479,6 916,5 34,8 6,3 –17,6 3,7 03 16197,3 1030,4 153,5 13906,0 926,5 111,5 15606,4 1038,5 119,9 6,0 110,7 3,0 Ilgalaikiai 2009 03 13154,8 320,0 145,0 11074,2 280,4 134,9 12273,7 302,1 138,9 10,1 137,1 12,8 04 13231,2 292,6 78,8 11142,8 257,8 71,2 12350,8 276,6 72,4 10,1 69,8 13,5 05 13435,4 339,3 204,9 11314,1 281,4 172,0 12502,0 301,9 179,4 10,4 116,1 12,9 06 13557,3 314,2 119,6 11424,0 275,6 107,4 12634,0 309,5 130,2 10,6 102,5 11,7 07 13584,4 269,2 27,4 11457,7 247,8 33,9 12677,6 272,7 44,2 10,6 87,1 11,0 08 13644,7 131,5 59,9 11502,8 108,9 44,8 12720,1 121,8 48,8 10,3 98,6 10,3 09 13716,8 223,7 71,7 11577,2 197,1 74,0 12782,4 222,6 75,3 11,3 124,4 10,0 10 13783,1 245,1 64,2 11639,5 216,7 60,1 12845,8 236,1 66,7 11,6 61,6 9,8 11 13867,0 200,9 81,9 11719,2 180,1 77,8 12921,9 195,3 81,1 10,7 46,3 8,5 12 14387,1 169,5 –20,8 12249,3 154,0 –11,0 13675,7 166,0 –20,9 9,1 –24,1 6,1 2010 01 14467,3 309,2 81,2 12322,9 277,7 74,5 13791,3 315,5 92,4 9,0 138,6 6,8 02 14523,3 211,4 57,5 12385,3 192,9 64,0 13863,5 210,8 60,2 7,9 18,3 5,4 03 14669,3 308,3 144,7 12506,3 248,3 119,7 13995,1 279,6 126,5 7,7 132,4 5,4

2 000

4 000

6 000

8 000

10 000

12 000

14 000

16 000

18 000

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20090

200

400

600

800

1 000

1 200

1 400

1 600


1. Likučiai ir bendrasis išleidimas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Visi 2008 13429 5272 2170 709 4938 340 1177 817 75 100 162 24 2009 15300 5379 3225 814 5510 373 1124 738 58 85 221 22 2009 IIketv. 14263 5438 2355 769 5349 351 1162 750 62 90 241 20 IIIketv. 14421 5432 2379 799 5452 358 1003 652 43 84 212 12 IVketv. 15300 5379 3225 814 5510 373 952 628 49 73 182 20 2010 Iketv. 15606 5471 3238 853 5656 388 1033 653 57 73 230 20 2009 12 15300 5379 3225 814 5510 373 971 695 67 69 121 18 2010 01 15432 5433 3260 823 5549 368 1144 722 80 69 259 14 02 15480 5418 3234 841 5612 375 916 574 35 71 215 22 03 15606 5471 3238 853 5656 388 1038 663 56 80 215 25 Trumpalaikiai 2008 1595 822 66 116 566 25 961 722 27 92 101 19 2009 1625 733 75 71 725 21 874 639 1468 137 15 2009 IIketv. 1629 785 44 86 699 16 866 631 1469 139 13 IIIketv. 1639 751 35 83 752 19 797 569 1071 139 8 IVketv. 1625 733 75 71 725 21 753 550 1460 116 13 2010 Iketv. 1611 747 63 77 708 17 764 547 24 60 123 10 2009 12 1625 733 75 71 725 21 805 621 20 59 93 12 2010 01 1641 737 75 74 741 13828 598 20 61 144 6 02 1616 734 65 78 723 16 706 499 25 54 115 12 03 1611 747 63 77 708 17 759 545 26 66 111 12

Ilgalaikiai2

2008 11834 4450 2104 593 4371 315 216 95 48 8 61 4 2009 13676 4646 3150 743 4784 353 250 99 44 16 84 6 2009 IIketv. 12634 4653 2311 684 4650 335 296 119 48 21 102 7 IIIketv. 12782 4681 2344 717 4701 339 206 83 33 14 72 4 IVketv. 13676 4646 3150 743 4784 353 199 79 35 13 66 6 2010 Iketv. 13995 4724 3175 776 4948 371 269 106 33 13 107 10 2009 12 13676 4646 3150 743 4784 353 166 75 47 10 28 7 2010 01 13791 4696 3185 748 4808 355 316 124 60 8 115 8 02 13864 4684 3169 763 4890 358 211 75 10 17 100 10 03 13995 4724 3175 776 4948 371 280 118 30 14 104 13

Iš jų fiksuotųjų palūkanų normų ilgalaikiai vertybiniai popieriai 2008 7720 2306 754 455 3955 250 120 49 9 6 53 3 2009 8839 2587 1034 610 4338 271 172 60 18 16 74 4 2009 IIketv. 8357 2472 866 548 4211 260 210 72 23 20 90 5 IIIketv. 8491 2507 892 582 4251 259 139 49 14 13 61 3 IVketv. 8839 2587 1034 610 4338 271 132 46 10 12 59 5 2010 Iketv. 9100 2656 1047 637 4482 277 185 61 10 11 95 7 2009 12 8839 2587 1034 610 4338 271 83 33 8 8 27 6 2010 01 8898 2628 1043 612 4347 268 205 81 13 7 100 4 02 8996 2628 1038 624 4435 271 160 41 4 14 93 8 03 9100 2656 1047 637 4482 277 190 61 14 13 93 10 Iš jų kintamųjų palūkanų normų ilgalaikiai vertybiniai popieriai 2008 3601 1744 1302 128 363 64 82 36 38 1 5 1 2009 4399 1772 2050 122 374 81 62 28 25 1 6 2 2009 IIketv. 3738 1762 1402 125 374 74 65 31 24 1 7 2 IIIketv. 3734 1747 1411 125 372 79 49 21 18 1 7 1 IVketv. 4399 1772 2050 122 374 81 58 26 24 1 5 2 2010 Iketv. 4441 1779 2059 129 382 93 70 38 20 1 7 3 2009 12 4399 1772 2050 122 374 81 75 34 38 2 1 0 2010 01 4445 1779 2073 126 382 85 92 34 44 0 8 5 02 4417 1766 2062 128 374 86 40 30 3 3 3 2 03 4441 1779 2059 129 382 93 77 50 14 1 8 4

4.2.Eurozonosrezidentųišleistivertybiniaipopieriai,išskyrusakcijas,pagališleidėjosektoriųirpriemonėstipą (mlrd.eurų;sandoriaipermėnesįirlikučiailaikotarpiopabaigoje;nominaliąjaverte)

Bendrasis išleidimas1Likučiai

nepinigųfinansinėskorporacijos

finansinėskorporacijos,išskyrusPFI

nefinansinėskorporacijos

valdžiossektorius

centrinėvaldžia

kitavaldžia

išviso valdžiossektorius



centrinėvaldžia

kitavaldžia

Šaltinis:ECB.1Mėnesiniaiduomenysapiebendrąjįišleidimąatitinkasandoriuspermėnesį.Palyginimotikslais–ketvirtiniaiirmetiniaiduomenysyraatitinkamimėnesiniaividurkiai.2Likutinisskirtumastarpvisųilgalaikiųskolosvertybiniųpopieriųirfiksuotųjųbeikintamųjųpalūkanųnormųilgalaikiųskolosvertybiniųpopieriųsusidarodėlnulinėsatkarposobligacijųirperkainojimopoveikio.

išviso PFI(įskaitantEurosis-

temą)

PFI(įskaitantEurosis-

temą)





2. Grynasis išleidimas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Visi 2008 95,0 22,9 34,9 4,3 31,8 1,1 95,7 23,1 34,1 4,4 33,1 1,0 2009 90,0 10,2 22,1 8,6 46,4 2,8 89,9 9,9 21,6 8,3 47,3 2,8 2009 IIketv. 119,6 22,0 28,1 12,8 53,8 2,8 99,8 21,4 27,9 8,7 39,0 2,8 IIIketv. 59,3 0,3 10,2 11,1 35,4 2,3 105,9 9,8 31,6 13,9 47,1 3,5 IVketv. 17,3 –21,9 18,1 3,4 12,5 5,1 23,6 –12,2 –16,5 5,5 44,3 2,5 2010 Iketv. 86,6 25,4 0,0 11,7 46,4 3,1 58,0 7,6 17,6 11,4 17,0 4,5 2009 12 –50,5 –28,4 23,1 –2,7 –49,4 7,1 21,4 23,3 –47,3 5,9 36,4 3,2 2010 01 105,2 43,3 25,7 6,1 35,7 –5,6 80,8 19,3 69,6 2,2 –8,9 –1,5 02 34,8 –21,4 –28,2 17,1 60,7 6,6 –17,6 –47,1 –30,8 18,4 34,6 7,3 03 119,9 54,4 2,7 11,7 42,9 8,3 110,7 50,5 13,9 13,5 25,2 7,6

Ilgalaikiai 2008 65,5 16,0 32,8 2,8 13,4 0,6 64,8 16,1 32,0 2,9 13,3 0,5 2009 89,5 15,4 24,2 12,3 34,5 3,1 89,1 15,5 23,6 12,3 34,6 3,1 2009 IIketv. 127,3 36,4 28,9 17,1 41,3 3,7 96,1 25,7 27,8 13,4 25,7 3,5 IIIketv. 56,1 12,2 13,1 12,0 17,4 1,4 103,4 22,4 34,8 13,9 29,8 2,5 IVketv. 42,3 –12,6 16,0 7,2 27,3 4,4 27,9 –3,0 –18,4 7,7 38,1 3,5 2010 Iketv. 93,0 22,1 4,1 9,7 52,8 4,3 96,5 13,5 21,9 11,4 45,4 4,2 2009 12 –20,9 –46,2 23,7 1,7 –5,0 4,9 –24,1 –19,1 –45,4 3,7 30,9 5,7 2010 01 92,4 41,2 25,4 2,8 20,9 2,0 138,6 43,7 66,4 4,1 22,7 1,7 02 60,2 –18,6 –17,8 13,9 79,5 3,2 18,3 –41,0 –18,0 15,2 57,9 4,3 03 126,5 43,7 4,7 12,5 58,1 7,5 132,4 37,7 17,3 15,1 55,6 6,8

4.2.Eurozonosrezidentųišleistivertybiniaipopieriai,išskyrusakcijas,pagališleidėjosektoriųirpriemonėstipą (mlrd.eurų,jeinenurodytakitaip;sandoriaiperlaikotarpį;nominaliąjaverte)

Dėl sezoniškumo pakoreguota1Dėl sezoniškumo nekoreguota1

išviso



valdžiossektorius

centrinėvaldžia

kitavaldžia




centrinėvaldžia

kitavaldžia

c�6.grynasisvertybiniųpopierių,išskyrusakcijas,išleidimas,dėlsezoniškumopakoreguotasirdėlsezoniškumonekoreguotas(mlrd.eurų;sandoriaipermėnesį;nominaliąjaverte)

grynasisišleidimasgrynasisišleidimas,dėlsezoniškumopakoreguotas


temą)


temą)

Šaltinis:ECB.1Mėnesiniaiduomenysapiegrynąjįišleidimąatitinkasandoriuspermėnesį.Palyginimotikslais–ketvirtiniaiirmetiniaiduomenysyraatitinkamimėnesiniaividurkiai.



Finansų rinkos

-100

-50

0

50

100

150

200

250

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-100

-50

0

50

100

150

200

250


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Visi 2009 03 11,7 6,4 31,9 9,1 11,6 7,9 14,8 4,7 35,4 12,9 19,8 10,0 04 11,9 6,2 31,6 10,3 11,7 10,6 14,2 5,9 37,9 15,7 15,1 11,3 05 11,9 5,4 31,1 10,4 12,8 9,5 12,7 5,8 31,7 16,4 13,0 11,9 06 11,7 4,8 28,0 12,3 13,7 9,6 10,5 4,8 21,0 11,8 12,0 9,6 07 11,6 4,2 28,8 14,1 13,5 9,4 10,4 4,8 21,1 15,8 11,0 10,3 08 10,8 3,5 25,1 13,8 13,4 9,0 8,9 3,2 16,8 14,4 10,7 10,8 09 11,8 4,1 25,4 16,1 14,9 10,6 9,1 3,5 16,4 19,2 10,2 11,3 10 10,9 3,0 24,8 17,1 13,6 10,4 7,8 0,2 13,0 18,6 12,1 9,4 11 9,6 2,5 20,1 16,9 12,1 10,6 6,6 –0,6 9,6 17,4 11,3 9,3 12 8,1 2,3 11,9 14,5 11,3 9,7 5,3 –0,3 3,4 15,9 10,7 10,4 2010 01 7,6 2,3 12,1 13,7 10,2 9,1 4,9 0,0 3,6 11,6 9,4 7,8 02 6,3 0,6 8,6 15,0 9,8 10,8 3,7 –1,8 0,9 15,6 8,8 11,0 03 6,0 1,4 7,2 16,0 8,6 11,6 3,0 –0,5 –1,2 12,9 6,9 11,9 Ilgalaikiai 2009 03 10,1 5,4 33,3 12,9 6,7 5,8 12,8 3,8 39,7 20,8 11,8 7,3 04 10,1 5,5 32,8 14,8 6,0 8,7 13,5 5,0 42,6 26,2 10,0 11,8 05 10,4 5,1 32,4 16,3 7,2 8,5 12,9 5,7 35,5 30,5 9,1 14,2 06 10,6 4,8 29,6 19,4 8,5 8,4 11,7 5,7 23,9 29,8 9,8 12,6 07 10,6 4,5 31,1 22,0 7,8 8,0 11,0 6,2 22,0 28,1 8,6 12,0 08 10,3 4,8 27,8 21,6 7,8 8,0 10,3 6,8 17,9 24,0 8,3 13,2 09 11,3 5,1 28,1 24,0 9,6 9,3 10,0 6,4 17,7 27,3 7,5 11,4 10 11,6 4,9 27,2 26,0 10,4 10,4 9,8 4,8 13,5 25,9 11,0 9,0 11 10,7 5,0 22,0 27,1 9,6 10,8 8,5 4,4 9,9 23,8 10,1 7,6 12 9,1 4,1 13,5 24,8 9,5 11,8 6,1 2,5 3,8 20,1 9,0 10,9 2010 01 9,0 4,8 12,4 21,7 9,5 11,4 6,8 3,5 3,4 15,6 10,5 10,7 02 7,9 3,4 9,2 21,7 9,7 12,3 5,4 0,0 1,0 19,4 11,2 11,4 03 7,7 3,8 8,0 21,8 9,2 12,7 5,4 1,3 –0,9 16,6 10,9 14,0

4.3.Eurozonosrezidentųišleistųvertybiniųpopierių,išskyrusakcijas,augimotempas�

(pokyčiai,procentais)

c�7.ilgalaikiųskolosvertybiniųpopieriųpagališleidėjosektoriųvisomisvaliutomismetinisaugimotempas(metiniaipokyčiai,procentais)

Šaltinis:ECB.1Plačiauapieaugimotempoapskaičiavimąžr.Techninespastabas.6mėn.augimotempasperskaičiuotasįmetinį.

valdžiossektoriusPFI(įskaitantEurosistemą)nePFIkorporacijos

6 mėn. augimo tempas, dėl sezoniškumo pakoreguotasMetinis augimo tempas (dėl sezoniškumo nekoreguotas)

išviso



valdžiossektorius

centrinėvaldžia

kitavaldžia




centrinėvaldžia

kitavaldžia


temą)


temą)



0

5

10

15

20

25

30

35

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20090

5

10

15

20

25

30

35




4.3.Eurozonosrezidentųišleistųvertybiniųpopierių,išskyrusakcijas,augimotempas� (tęsinys) (pokyčiai,procentais)

c�8.trumpalaikiųskolosvertybiniųpopieriųpagališleidėjosektoriųvisomisvaliutomismetinisaugimotempas(metiniaipokyčiai,procentais)

Šaltinis:ECB.1Pateikiamimėnesiopabaigosmėnesiniųduomenųmetiniaipokyčiaiprocentais,oketvirtiniųirmetiniųduomenųmetiniaipokyčiaiprocentaispateikiamikaiplaikotarpiovidutinismetinispokytis.Plačiaužr.Techninespastabas.

valdžiossektoriusPFI(įskaitantEurosistemą)nePFIkorporacijos

13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 Visomis valiutomis 2008 3,1 4,9 5,7 4,9 1,5 1,4 12,7 5,4 33,4 7,0 7,6 3,2 2009 9,5 7,0 18,2 24,0 8,1 4,2 12,2 1,9 36,2 –2,0 0,1 20,7 2009 IIketv. 8,9 6,8 17,9 21,2 7,5 4,8 14,4 3,1 43,2 –1,1 –0,6 19,9 IIIketv. 10,5 7,2 21,2 28,2 9,0 3,9 11,4 1,0 35,5 –3,2 –1,6 25,1 IVketv. 12,2 9,0 21,4 33,5 10,3 6,6 7,7 –1,6 24,4 –4,1 2,0 26,2 2010 Iketv. 11,1 9,7 14,1 27,9 9,6 8,1 2,4 –3,8 8,6 –2,3 4,6 26,7 2009 10 12,5 8,6 22,3 33,8 11,1 6,4 9,3 –1,2 30,3 –4,0 1,3 26,1 11 12,4 9,5 21,7 34,9 10,1 7,1 7,0 –1,7 22,5 –3,9 1,7 25,8 12 11,9 9,7 19,3 32,3 9,7 8,3 2,8 –3,9 10,8 –4,2 3,0 25,2 2010 01 11,5 10,7 16,2 27,7 9,3 7,0 3,5 –3,2 10,1 –3,2 7,3 28,2 02 10,8 9,0 11,6 26,8 10,0 8,3 1,6 –4,4 7,4 –1,6 3,2 27,1 03 10,4 9,1 10,2 26,4 9,4 9,5 1,4 –3,6 5,9 –0,1 3,5 24,4 Eurais 2008 3,0 4,8 6,1 3,0 1,7 1,3 14,3 6,6 35,1 7,2 7,9 2,0 2009 10,0 8,9 21,4 22,5 8,2 3,6 14,5 3,9 38,7 –2,5 –0,4 21,8 2009 IIketv. 9,6 8,8 21,8 19,4 7,7 4,2 17,2 5,4 46,3 –1,8 –0,7 21,7 IIIketv. 11,2 9,4 24,4 27,2 9,2 3,3 13,7 2,9 38,1 –3,8 –2,4 27,4 IVketv. 12,8 11,3 23,5 33,1 10,4 6,1 9,2 –0,1 25,9 –4,9 0,7 26,8 2010 Iketv. 11,4 10,7 15,3 28,7 9,7 7,8 3,0 –3,3 9,4 –2,6 3,2 26,7 2009 10 13,2 11,1 24,9 33,3 11,2 5,7 11,2 0,6 31,9 –4,9 0,0 26,9 11 12,9 11,9 23,5 34,4 10,2 6,8 8,4 –0,5 23,8 –4,6 0,4 25,9 12 12,2 11,2 20,5 33,0 9,8 8,0 3,7 –3,0 11,8 –4,7 1,7 25,1 2010 01 11,7 11,7 17,8 28,4 9,3 6,6 4,1 –2,8 11,0 –3,7 5,9 28,3 02 11,1 9,9 12,5 27,8 10,1 8,0 2,1 –4,1 8,1 –1,8 1,8 27,0 03 10,7 9,7 11,4 27,3 9,4 9,4 1,9 –3,2 6,5 0,2 2,1 24,5

Kintamųjų palūkanų normų ilgalaikiai vertybiniai popieriaiFiksuotųjų palūkanų normų ilgalaikiai vertybiniai popieriai

išviso



valdžiossektorius

centrinėvaldžia

kitavaldžia




centrinėvaldžia

kitavaldžia


temą)


temą)



Finansų rinkos

-40

-20

0

20

40

60

80

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-40

-20

0

20

40

60

80


4.4.Eurozonosrezidentųišleistoskotiruojamosiosakcijos�

(mlrd.eurų,jeinenurodytakitaip;rinkosverte)

1. Likučiai ir metinis augimo tempas(likučiai laikotarpio pabaigoje)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 2008 03 5585,3 104,5 1,2 861,7 1,1 501,5 2,5 4222,2 1,1 04 5766,6 104,5 1,0 838,5 1,3 519,6 2,4 4408,5 0,7 05 5747,7 104,5 0,9 772,3 1,8 497,1 2,5 4478,4 0,6 06 5100,2 104,5 0,6 666,5 1,8 435,8 2,5 3997,9 0,2 07 4991,5 104,7 0,6 692,8 2,7 428,2 2,5 3870,5 0,0 08 5017,9 104,6 0,7 666,7 2,8 438,4 2,7 3912,7 0,0 09 4448,1 104,7 0,7 613,3 3,6 382,3 2,6 3452,5 0,0 10 3760,0 105,0 0,7 452,9 4,2 280,5 2,8 3026,6 –0,1 11 3504,9 105,2 0,9 395,6 5,9 265,4 2,3 2843,9 –0,1 12 3512,7 105,4 1,0 378,1 5,8 282,5 2,7 2852,1 –0,1 2009 01 3315,7 105,6 1,1 343,7 7,4 259,0 2,8 2712,9 –0,1 02 2943,5 105,6 1,1 275,9 7,3 206,3 2,8 2461,3 –0,1 03 3027,4 106,1 1,5 315,5 7,9 223,9 2,9 2488,0 0,4 04 3461,0 106,2 1,6 413,7 8,2 274,6 3,0 2772,7 0,5 05 3609,3 106,5 1,9 454,1 8,9 283,3 2,9 2871,9 0,8 06 3560,2 107,3 2,7 449,5 9,8 279,4 3,9 2831,4 1,5 07 3846,1 107,5 2,7 510,4 9,5 301,1 3,6 3034,6 1,6 08 4044,3 107,5 2,7 573,3 9,4 321,7 4,0 3149,3 1,6 09 4213,9 107,6 2,8 594,0 8,4 351,6 4,1 3268,3 1,8 10 4068,7 107,8 2,7 569,0 9,0 326,2 1,3 3173,6 1,9 11 4082,3 108,1 2,7 568,5 8,8 317,9 2,2 3195,9 1,9 12 4428,9 108,5 3,0 572,1 9,1 348,8 5,3 3508,0 1,8 2010 01 4261,5 108,7 2,9 522,5 8,3 338,7 5,3 3400,3 1,9 02 4179,3 108,7 3,0 503,6 8,2 337,2 5,4 3338,4 2,0 03 4492,6 109,0 2,8 548,3 7,4 363,3 5,4 3581,0 1,8

Iš viso PFI Nefinansinės korporacijos

išviso indeksas2001m.

gruodžiomėn.=100

metinisaugimotempas

(%)

išviso metinisaugimotempas(%)



c�9.Eurozonosrezidentųišleistųkotiruojamųjųakcijųmetinisaugimotempas(metiniaipokyčiai,procentais)

Šaltinis:ECB.1Plačiauapieindeksoiraugimotempoapskaičiavimąžr.Techninespastabas.

PFIfinansinėskorporacijos,išskyrusPFInefinansinėskorporacijos

Finansinės korporacijos, išskyrus PFI

-4,0

-2,0

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-4,0

-2,0

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0




4.4.Eurozonosrezidentųišleistoskotiruojamosiosakcijos�

(mlrd.eurų;rinkosverte)

2. Sandoriai per mėnesį

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2008 03 6,4 6,0 0,4 5,9 0,0 5,9 0,0 0,5 –0,4 0,5 5,6 –5,1 04 2,1 3,0 –0,9 1,1 0,0 1,1 0,1 0,5 –0,3 0,8 2,5 –1,7 05 7,3 6,0 1,4 4,1 0,1 4,1 1,5 0,3 1,2 1,7 5,6 –3,9 06 3,9 4,8 –0,9 1,3 0,0 1,3 0,5 0,1 0,4 2,1 4,7 –2,6 07 12,7 3,4 9,4 6,7 0,0 6,7 1,5 0,5 1,0 4,5 2,9 1,6 08 1,6 3,0 –1,4 0,3 0,0 0,3 0,1 0,0 0,1 1,1 3,0 –1,9 09 7,8 2,9 5,0 7,0 0,0 7,0 0,0 0,1 –0,1 0,8 2,8 –2,0 10 12,9 0,6 12,2 1,4 0,0 1,4 10,7 0,0 10,7 0,8 0,6 0,1 11 10,6 2,9 7,7 8,4 0,5 8,0 0,5 2,1 –1,6 1,7 0,3 1,4 12 8,5 2,6 6,0 0,0 0,0 0,0 0,5 0,0 0,4 8,0 2,5 5,5 2009 01 6,3 0,5 5,8 5,7 0,0 5,7 0,1 0,0 0,0 0,5 0,4 0,1 02 0,2 0,9 –0,7 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 –0,1 0,2 0,8 –0,6 03 13,7 0,2 13,4 3,6 0,0 3,6 0,2 0,0 0,1 9,9 0,2 9,7 04 3,7 0,3 3,4 1,2 0,0 1,2 0,1 0,0 0,0 2,4 0,3 2,1 05 11,4 0,3 11,1 4,4 0,0 4,4 0,2 0,0 0,1 6,8 0,3 6,5 06 27,8 2,0 25,8 4,8 0,0 4,8 3,3 0,3 3,0 19,7 1,8 18,0 07 7,2 0,2 7,0 3,0 0,0 3,0 0,0 0,0 0,0 4,1 0,2 4,0 08 4,0 3,3 0,7 0,0 0,0 0,0 1,3 0,0 1,3 2,7 3,3 –0,6 09 5,0 0,3 4,7 0,6 0,0 0,6 0,2 0,0 0,1 4,2 0,2 3,9 10 7,7 0,3 7,4 4,5 0,0 4,5 0,1 0,0 0,1 3,1 0,2 2,8 11 11,6 0,2 11,4 9,0 0,0 9,0 1,0 0,0 1,0 1,6 0,2 1,4 12 16,2 0,2 16,1 1,9 0,0 1,9 10,4 0,1 10,3 4,0 0,1 3,9 2010 01 6,4 0,0 6,4 4,1 0,0 4,1 0,1 0,0 0,1 2,3 0,0 2,3 02 2,2 0,3 1,9 0,0 0,0 0,0 0,2 0,0 0,2 2,0 0,3 1,7 03 9,5 0,2 9,3 2,6 0,0 2,6 0,1 0,0 0,1 6,8 0,2 6,6

Iš viso PFI Nefinansinės korporacijos

c20.bendrasiskotiruojamųjųakcijųišleidimaspagališleidėjosektorių(mlrd.eurų;sandoriaipermėnesį;rinkosverte)

bendrasisišleidimas

išpirkimas grynasisišleidimas







nefinansinėskorporacijosPFIfinansinėskorporacijos,išskyrusPFI

Šaltinis:ECB.1Plačiauapieindeksoiraugimotempoapskaičiavimąžr.Techninespastabas.

Finansinės korporacijos, išskyrus PFI

Finansų rinkos

0

5

10

15

20

25

30

35

40

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20090

5

10

15

20

25

30

35

40


4.5.pfipalūkanųnormosužeuraisdenominuotuseurozonosrezidentųindėliusirpaskolaseurozonosrezidentams1

(procentaispermetus;likučiailaikotarpiopabaigoje,naujųindėliųirpaskolųlaikotarpiovidurkis,jeinenurodytakitaip)

1. Naujų indėlių palūkanų normos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 2009 05 0,61 1,89 2,39 2,71 1,99 3,62 0,73 1,08 2,38 3,11 1,02 06 0,56 1,86 2,38 2,57 1,95 3,52 0,63 1,04 2,17 2,58 0,93 07 0,52 1,86 2,41 2,61 1,86 3,38 0,57 0,82 2,41 2,92 0,68 08 0,50 1,72 2,32 2,64 1,64 3,23 0,54 0,71 2,06 2,93 0,57 09 0,49 1,61 2,27 2,52 1,60 3,12 0,52 0,69 2,10 2,74 0,58 10 0,46 1,68 2,11 2,55 1,55 2,97 0,49 0,66 1,99 2,72 0,56 11 0,46 1,67 2,23 2,56 1,52 2,76 0,48 0,70 2,11 2,92 0,58 12 0,45 1,67 2,31 2,40 1,53 2,45 0,47 0,77 2,00 2,53 0,64 2010 01 0,43 1,74 2,33 2,52 1,47 2,23 0,45 0,72 1,95 2,44 0,53 02 0,42 1,75 2,24 2,36 1,45 2,11 0,44 0,73 2,11 2,39 0,53 03 0,42 1,90 2,38 2,24 1,45 2,05 0,44 0,80 2,73 2,34 0,50 04 0,41 2,02 2,64 2,15 1,42 2,01 0,43 0,78 2,78 2,30 0,58

Nefinansinių korporacijų indėliaiNamų ūkių indėliai Atpirkimo sandoriai

vienadie-niai2

sutartotermino

iki1m. nuo1iki2m.

nuo2m.

įspėjamojolaikotarpio2,3

iki3mėn. nuo3mėn.

vienadieniai2 sutartotermino

iki1m. nuo1iki2m.

nuo2m.

Šaltinis:ECB.1Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.2Šioskategorijosnaujųindėlių(paskolų)sumossutampasušioskategorijosindėlių(paskolų)likučiais;pateiktoslaikotarpiopabaigospalūkanųnormos.3Šiospriemoniųkategorijosnamųūkiaiirnefinansinėskorporacijosyrasujungtiirpriskirtiprienamųūkiųsektoriaus,nesnefinansiniųkorporacijųlikučiaiyranereikšmingi,palygintisunamųūkiųsektoriauslikučiais,imantkartuvisasdalyvaujančiasvalstybesnares.4Bendrospaskoloskainosmetinėprocentinėnormalygibendromssukreditavimususijusiomsišlaidoms.Šiosišlaidosapimatiekpalūkanųkomponentą,tiekkomponentą,apimantįkitas(susijusias)išlaidas,pvz.,paklausimo,valdymo,dokumentųrengimoirgarantijų.

2. Naujų paskolų namų ūkiams palūkanų normos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 2009 05 9,62 7,82 6,44 8,16 8,08 3,22 4,15 4,50 4,58 4,12 3,60 4,71 4,90 06 9,55 7,26 6,36 8,03 7,83 3,12 4,12 4,51 4,58 4,07 3,55 4,76 4,95 07 9,31 7,63 6,49 8,03 8,02 3,03 4,10 4,54 4,54 4,02 3,35 4,77 4,91 08 9,26 7,93 6,54 7,96 8,17 3,00 4,10 4,54 4,45 4,06 3,24 4,74 4,82 09 9,26 7,69 6,45 7,91 8,00 2,81 4,05 4,48 4,45 3,92 3,13 4,66 4,74 10 9,16 7,32 6,38 7,94 7,87 2,77 4,02 4,45 4,40 3,85 3,21 4,73 4,72 11 9,07 7,03 6,29 7,87 7,76 2,71 3,97 4,46 4,32 3,78 3,16 4,57 4,66 12 8,99 6,42 6,26 7,56 7,43 2,71 3,96 4,42 4,26 3,81 3,08 4,40 4,35 2010 01 8,94 6,83 6,42 8,04 7,86 2,71 3,94 4,38 4,26 3,79 3,13 4,45 4,46 02 9,01 6,72 6,25 7,98 7,78 2,68 3,83 4,32 4,18 3,74 3,17 4,48 4,74 03 8,82 6,35 6,21 7,94 7,59 2,63 3,72 4,21 4,15 3,66 3,05 4,61 4,55 04 8,77 6,83 6,15 7,92 7,69 2,62 3,70 4,18 4,12 3,67 3,06 4,32 4,53

Paskolos būstui įsigytiVartojimo paskolos Kitos paskolos fiksuojant pradinę normą

Banko sąskaitos

lėšų pereikvo-

jimas2

fiksuojantpradinęnormą

kintamojinormairiki

1m.

nuo1iki5m.

nuo5m.

bendrospaskolos

kainosme-tinėprocen-tinėnorma4

fiksuojantpradinęnormą

kintamojinormairiki

1m.

nuo1iki5m.

nuo5iki10m.

nuo10m.

bendrospaskolos

kainosme-tinėprocen-tinėnorma4

kintamojinormairiki

1m.

nuo1iki5m.

nuo5m.

3. Naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms palūkanų normos

1 2 3 4 5 6 7 2009 05 4,64 3,73 5,00 4,52 2,48 3,21 3,98 06 4,55 3,64 4,85 4,49 2,57 3,08 3,71 07 4,34 3,56 4,78 4,32 2,37 2,89 3,90 08 4,23 3,42 4,67 4,24 2,30 2,80 3,83 09 4,25 3,36 4,54 4,16 2,06 2,89 3,64 10 4,18 3,33 4,49 4,18 2,14 2,73 3,64 11 4,11 3,34 4,49 4,10 2,22 2,74 3,80 12 4,06 3,28 4,22 3,96 2,19 3,15 3,58 2010 01 4,05 3,25 4,20 3,99 2,01 2,88 3,65 02 4,03 3,25 4,22 4,05 1,94 2,90 3,61 03 3,98 3,24 4,21 4,00 1,99 2,54 3,44 04 3,97 3,18 4,17 3,90 2,00 2,66 3,45

Banko sąskaitos

lėšų pereikvojimas2

Kitos paskolos iki 1 mln. eurų fiksuojant pradinę normą

kintamojinormairiki1m.

nuo1iki5m. nuo5m.

Kitos didesnės kaip 1 mln. eurų paskolos fiksuojant pradinę normą

kintamojinormairiki1m.

nuo1iki5m. nuo5m.




4.5.pfipalūkanųnormosužeuraisdenominuotuseurozonosrezidentųindėliusirpaskolaseurozonosrezidentams�

(procentaispermetus;likučiailaikotarpiopabaigoje,naujųindėliųirpaskolųlaikotarpiovidurkis,jeinenurodytakitaip)

4. Indėlių (likučių) palūkanų normos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 2009 05 0,61 3,38 3,04 1,99 3,62 0,73 2,35 3,70 1,79 06 0,56 3,25 3,07 1,95 3,52 0,63 2,19 3,65 1,63 07 0,52 3,07 3,03 1,86 3,38 0,57 1,97 3,52 1,53 08 0,50 2,94 3,01 1,64 3,23 0,54 1,89 3,39 1,53 09 0,49 2,83 3,01 1,60 3,12 0,52 1,80 3,39 1,45 10 0,46 2,64 2,96 1,55 2,97 0,49 1,70 3,34 1,35 11 0,46 2,50 2,95 1,52 2,76 0,48 1,62 3,37 1,28 12 0,45 2,36 2,91 1,53 2,45 0,47 1,56 3,30 1,21 2010 01 0,43 2,20 2,80 1,47 2,23 0,45 1,45 3,23 1,20 02 0,42 2,15 2,84 1,45 2,11 0,44 1,42 3,31 1,20 03 0,42 2,13 2,75 1,45 2,05 0,44 1,38 3,26 1,16 04 0,41 2,13 2,75 1,42 2,01 0,43 1,37 3,24 1,13

Nefinansinių korporacijų indėliaiNamų ūkių indėliai Atpirkimo sandoriai

vienadieniai2 sutartotermino įspėjamojolaikotarpio2,3 vienadieniai2 sutartotermino

nuo2m.iki2m. iki3mėn. nuo3mėn. nuo2m.iki2m.

5. Paskolų (likučių) palūkanų normos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 2009 05 4,59 4,45 4,56 8,09 6,92 5,84 4,00 3,84 4,12 06 4,50 4,40 4,46 7,97 6,91 5,79 3,91 3,71 4,00 07 4,31 4,31 4,36 7,82 6,79 5,70 3,72 3,59 3,81 08 4,23 4,25 4,28 7,82 6,74 5,65 3,65 3,50 3,73 09 4,18 4,26 4,25 7,80 6,71 5,63 3,62 3,43 3,68 10 4,05 4,19 4,18 7,69 6,66 5,54 3,56 3,37 3,60 11 4,01 4,15 4,12 7,56 6,66 5,51 3,53 3,36 3,57 12 4,08 4,11 4,07 7,55 6,57 5,43 3,46 3,35 3,50 2010 01 3,99 4,05 4,00 7,51 6,52 5,38 3,47 3,31 3,45 02 4,04 4,11 4,03 7,49 6,61 5,43 3,45 3,33 3,43 03 3,99 4,04 3,98 7,44 6,51 5,35 3,43 3,26 3,37 04 3,90 4,01 3,92 7,38 6,50 5,30 3,42 3,21 3,33

Paskolos nefinansinėms korporacijomsPaskolos namų ūkiams

įvairausterminopaskolosbūstuiįsigyti

iki1m. nuo1iki5m. nuo5m.

įvairausterminovartojimopaskolosirkitospaskolos


įvairaustermino


c2�.naujisutartoterminoindėliai(procentaispermetus,neįskaitantkitųišlaidų;laikotarpiovidurkiai)

c22.naujoskintamųjųpalūkanųnormųiriki�m.fiksuotospradinėspalūkanųnormospaskolos(procentaispermetus,neįskaitantkitųišlaidų;laikotarpiovidurkiai)


Finansų rinkos

namųūkiamsiki1m.nefinansinėmskorporacijomsiki1m.namųūkiamsnuo2m.nefinansinėmskorporacijomsnuo2m.

namųūkiųvartojimuinamųūkiamsbūstuiįsigytinefinansinėmskorporacijomsiki1mln.eurųnefinansinėmskorporacijomsdaugiaukaip1mln.eurų

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

3,00

3,50

4,00

4,50

5,00

2003 2004 2005 2006 2007 2008 20090,50

1,00

1,50

2,00

2,50

3,00

3,50

4,00

4,50

5,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

9,00

2003 2004 2005 2006 2007 2008 20091,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

9,00


4.6.pinigųrinkospalūkanųnormos (procentaispermetus;laikotarpiovidurkiai)

Šaltinis:ECB.1Iki1999m.sausiomėn.sintetinėseurozonospalūkanųnormosbuvoskaičiuojamoskaipatskirųšaliųpalūkanųnormųsvertinisvidurkis,taikantsvorius,apskaičiuotusatsižvelgiantįBVP.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.2Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.

1 2 3 4 5 6 7 2007 3,87 4,08 4,28 4,35 4,45 5,30 0,79 2008 3,87 4,28 4,64 4,73 4,83 2,93 0,93 2009 0,71 0,89 1,22 1,43 1,61 0,69 0,47 2009 Iketv. 1,37 1,67 2,01 2,11 2,22 1,24 0,67 IIketv. 0,77 0,94 1,31 1,51 1,67 0,84 0,53 IIIketv. 0,36 0,53 0,87 1,13 1,34 0,41 0,40 IVketv. 0,36 0,45 0,72 1,00 1,24 0,27 0,31 2010 Iketv. 0,34 0,42 0,66 0,96 1,22 0,26 0,25 2009 05 0,78 0,88 1,28 1,48 1,64 0,82 0,53 06 0,70 0,91 1,23 1,44 1,61 0,62 0,49 07 0,36 0,61 0,97 1,21 1,41 0,52 0,43 08 0,35 0,51 0,86 1,12 1,33 0,42 0,40 09 0,36 0,46 0,77 1,04 1,26 0,30 0,36 10 0,36 0,43 0,74 1,02 1,24 0,28 0,33 11 0,36 0,44 0,72 0,99 1,23 0,27 0,31 12 0,35 0,48 0,71 1,00 1,24 0,25 0,28 2010 01 0,34 0,44 0,68 0,98 1,23 0,25 0,26 02 0,34 0,42 0,66 0,96 1,23 0,25 0,25 03 0,35 0,41 0,64 0,95 1,22 0,27 0,25 04 0,35 0,40 0,64 0,96 1,23 0,31 0,24 05 0,34 0,42 0,69 0,98 1,25 0,46 0,24

Euro zona1, 2 JAV Japonija

vienosnaktiesindėliai(EONIA)

1mėn.indėliai(EURIBOR)




3mėn.indėliai(LIBOR)

3mėn.indėliai(LIBOR)

c23.Eurozonospinigųrinkospalūkanųnormos�,2

(mėnesiniaividurkiai;procentaispermetus)

c24.3mėn.pinigųrinkospalūkanųnormos(mėnesiniaividurkiai;procentaispermetus)

1mėn.palūkanųnorma3mėn.palūkanųnorma12mėn.palūkanųnorma

eurozona1,2

JaponijaJAV

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

9,00

1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 20080,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

9,00

0,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

9,00

1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 20080,00

1,00

2,00

3,00

4,00

5,00

6,00

7,00

8,00

9,00




-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

5,0

I ketv.

90028002

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

5,0

II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. -0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

5,0

0 5yrs 10yrs 15yrs 20yrs 25yrs 30yrs

4.7.Eurozonospajamingumokreivės�

(AAAreitingąturinčioseurozonoscentrinėsvaldžiosobligacijos;laikotarpiopabaigoje;metinėsnormos,procentais;pajamingumoskirtumai,procentiniaispunktais)

Šaltinis:ECBapskaičiavimai,pagrįstiEuroMTS pateiktaisduomenimisirFitch Ratingssuteiktaisreitingais.1Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2007 3,85 4,00 4,01 4,11 4,23 4,38 0,52 0,36 4,06 4,02 4,40 4,78 2008 1,75 1,85 2,14 2,95 3,32 3,69 1,94 1,55 2,09 2,76 4,04 4,60 2009 0,38 0,81 1,38 2,64 3,20 3,76 3,38 2,38 1,41 2,44 4,27 5,20 2009 Iketv. 0,78 0,88 1,46 2,70 3,23 3,77 3,00 2,31 1,41 2,58 4,24 5,19 IIketv. 0,62 0,90 1,50 2,85 3,42 3,99 3,37 2,49 1,47 2,67 4,54 5,42 IIIketv. 0,41 0,70 1,33 2,59 3,12 3,64 3,23 2,31 1,34 2,47 4,14 4,96 IVketv. 0,38 0,81 1,38 2,64 3,20 3,76 3,38 2,38 1,41 2,44 4,27 5,20 2010 Iketv. 0,33 0,60 1,05 2,28 2,86 3,46 3,13 2,41 1,02 1,98 3,96 5,02 2009 05 0,79 0,93 1,53 3,00 3,60 4,18 3,39 2,65 1,43 2,77 4,81 5,61 06 0,62 0,90 1,50 2,85 3,42 3,99 3,37 2,49 1,47 2,67 4,54 5,42 07 0,49 0,74 1,43 2,68 3,21 3,74 3,26 2,31 1,49 2,62 4,21 5,13 08 0,44 0,74 1,46 2,69 3,19 3,68 3,24 2,22 1,55 2,66 4,16 4,95 09 0,41 0,70 1,33 2,59 3,12 3,64 3,23 2,31 1,34 2,47 4,14 4,96 10 0,50 0,81 1,43 2,61 3,13 3,68 3,18 2,25 1,49 2,50 4,12 5,11 11 0,44 0,80 1,34 2,49 3,01 3,57 3,13 2,23 1,38 2,32 4,00 5,04 12 0,38 0,81 1,38 2,64 3,20 3,76 3,38 2,38 1,41 2,44 4,27 5,20 2010 01 0,28 0,71 1,25 2,48 3,06 3,66 3,38 2,42 1,28 2,25 4,15 5,23 02 0,30 0,54 1,02 2,29 2,88 3,49 3,19 2,46 0,98 2,01 3,99 5,08 03 0,33 0,60 1,05 2,28 2,86 3,46 3,13 2,41 1,02 1,98 3,96 5,02 04 0,32 0,60 1,01 2,18 2,78 3,40 3,07 2,39 1,00 1,85 3,89 4,94 05 0,21 0,28 0,57 1,75 2,39 3,00 2,78 2,43 0,47 1,28 3,58 4,46

Neatidėliotinų sandorių normos

c25.Eurozonosneatidėliotinųsandoriųpajamingumokreivės(metinispajamingumas,procentais;laikotarpiopabaigoje)

c26.Eurozonosneatidėliotinųsandoriųnormosir pajamingumoskirtumai(dienosduomenys;metinėsnormos,procentais;pajamingumoskirtumai,procentiniaispunktais)

3mėn. 1m. 5m. 10m. 10–2m.(skirtumas)

Momentinės išankstinių sandorių normos

2m. 10m.

201005201004201003

Finansų rinkos

2m. 7m. 10m.–3mėn.(skirtumas)

1m. 5m.

1m.norma(skalėkairėje)10m.norma(skalėkairėje)10m.–3mėn.pajamingumoskirtumas(skalėdešinėje)10–2m.pajamingumoskirtumas(skalėdešinėje)


4.8.akcijųrinkosindeksai (indeksųlygispunktais;laikotarpiovidurkiai)


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 2007 416,4 4315,8 543,8 235,4 366,5 449,6 408,3 488,4 383,4 561,4 492,7 519,2 1476,5 16984,4 2008 313,7 3319,5 480,4 169,3 290,7 380,9 265,0 350,9 282,5 502,0 431,5 411,5 1220,7 12151,6 2009 234,2 2521,0 353,2 140,5 244,5 293,5 172,1 269,7 200,7 353,7 380,4 363,5 946,2 9321,6 2009 Iketv. 200,2 2166,4 293,6 131,6 207,9 272,5 126,3 223,0 175,7 340,6 367,2 345,7 810,1 7968,8 IIketv. 220,5 2376,6 326,9 136,6 229,5 287,3 158,6 251,0 201,1 337,7 351,5 343,8 892,0 9274,8 IIIketv. 247,2 2660,6 369,0 142,0 257,1 296,8 192,7 286,0 211,3 361,1 386,0 365,1 994,2 10117,3 IVketv. 268,1 2872,7 422,1 151,5 282,8 316,9 209,7 317,7 214,1 375,3 416,5 399,3 1088,7 9969,2 2010 Iketv. 268,0 2849,0 445,0 159,3 294,9 320,0 195,5 326,7 229,9 372,4 398,8 426,3 1123,6 10511,2 2009 05 225,7 2426,7 331,6 140,1 233,8 296,0 164,5 259,8 203,1 346,3 348,0 346,7 901,7 9257,7 06 226,7 2449,0 341,0 135,3 235,9 298,3 166,8 255,5 204,3 343,8 349,6 357,0 926,1 9810,3 07 228,0 2462,1 337,9 134,8 243,7 288,6 170,6 256,8 198,8 334,7 364,8 352,9 934,1 9678,3 08 250,7 2702,7 377,6 142,1 261,8 293,2 198,6 290,3 208,5 365,7 387,2 364,1 1009,7 10430,4 09 264,0 2827,9 393,3 149,5 266,5 308,7 210,2 312,5 227,2 384,4 407,0 378,8 1044,6 10302,9 10 268,7 2865,5 403,7 150,1 277,5 314,2 216,0 318,4 221,3 375,4 415,0 393,6 1067,7 10066,2 11 265,4 2843,8 415,4 149,5 280,0 315,3 208,7 313,6 209,9 369,8 414,5 391,5 1088,1 9641,0 12 270,1 2907,6 447,0 155,0 290,9 321,1 204,3 321,0 211,0 380,5 419,8 412,4 1110,4 10169,0 2010 01 273,5 2922,7 449,4 158,9 295,7 329,8 204,6 331,6 223,1 384,1 407,4 425,5 1123,6 10661,6 02 257,0 2727,5 427,9 154,3 285,3 309,8 183,9 312,3 222,7 360,9 386,8 415,0 1089,2 10175,1 03 272,6 2890,5 456,0 164,0 302,4 320,3 197,7 335,0 242,2 372,2 401,9 436,8 1152,0 10671,5 04 278,6 2937,3 470,9 171,7 313,8 328,6 199,7 349,0 248,8 378,9 396,7 430,0 1197,3 11139,8 05 252,7 2642,1 431,4 159,6 305,2 295,4 170,8 324,8 221,9 341,7 360,0 401,0 1125,1 10104,0

Dow Jones EURO STOXX indeksai1

kontrolinisdydis

bend-ras

50

pagrindiniųekonomikossektoriųindeksai

pagrin-dinės

žaliavos

vartojimopaslaugos

vartojimoprekės

naftairdujos

finansai pramonė techno-logijos

komuna-linės

paslaugos

teleko-munika-

cijos

sveikatospriežiūra

JAV

Standard & Poor’s

500

Japonija

Nikkei 225

c27.bendrasdowjonesEurostoXXindeksas,standard&poor’s500 ir nikkei 225 (1994m.sausis=100;mėnesiniaividurkiai)

bendrasDow Jones EURO STOXX1Standard & Poor’s 500Nikkei 225

0

50

100

150

200

250

300

350

1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20090

50

100

150

200

250

300

350



kainos,produkcija,paklausairdarborinka 55.�.svki,kitoskainosirsąnaudos (metiniaipokyčiai,procentais,jeinenurodytakitaip)

1. Suderintas vartotojų kainų indeksas1

100,0 100,0 83,1 58,0 42,0 100,0 11,9 7,3 29,3 9,6 42,0 88,9 11,1

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 2006 102,2 2,2 1,5 2,3 2,0 – – – – – – 2,1 2,5 2007 104,4 2,1 2,0 1,9 2,5 – – – – – – 2,1 2,3 2008 107,8 3,3 2,4 3,8 2,6 – – – – – – 3,4 2,7 2009 108,1 0,3 1,3 –0,9 2,0 – – – – – – 0,1 1,7 2009 Iketv. 107,4 1,0 1,6 0,1 2,2 –0,2 0,0 0,3 0,1 –4,9 0,5 0,7 2,9 IIketv. 108,3 0,2 1,5 –1,2 2,2 0,2 0,1 –0,9 0,1 0,7 0,4 0,0 1,8 IIIketv. 108,0 –0,4 1,2 –1,9 1,8 0,2 0,3 –0,9 0,0 0,8 0,4 –0,6 1,2 IVketv. 108,6 0,4 1,0 –0,4 1,7 0,2 0,1 0,0 0,0 0,3 0,4 0,4 0,8 2010 Iketv. 108,6 1,1 0,9 0,9 1,5 0,5 0,0 0,9 0,0 3,0 0,3 1,2 0,4 2009 12 108,9 0,9 1,0 0,5 1,6 0,0 0,2 –0,1 0,1 –0,5 0,1 0,9 0,8 2010 01 108,1 1,0 0,9 0,7 1,4 0,2 –0,1 0,3 –0,1 2,1 0,0 1,1 0,4 02 108,4 0,9 0,8 0,6 1,3 0,1 0,0 0,5 0,0 –0,1 0,1 1,0 0,4 03 109,4 1,4 0,9 1,3 1,6 0,4 0,0 0,8 0,0 2,6 0,3 1,6 0,4 04 109,9 1,5 0,7 1,8 1,2 0,2 0,1 0,3 0,1 2,0 –0,1 1,6 1,2 054 . 1,6 . . . . . . . . . . .

Iš viso (dėl sezoniškumo pakoreguota, pokytis, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, procentais)

Iš viso

indeksas2005m.=100

išviso prekės paslaugos išviso perdirbtimaisto

produktai

neperdirbtimaisto

produktai

pramonėsprekės,

neįskaitantenergijos

energija(dėlsezo-niškumo

paslau-gos

%,palygintisubendruindeksu3

Šaltiniai:EurostatasirECBapskaičiavimai.1Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.2Eksperimentinėsstatistikosduomenys,susijęsukainųadministravimu,yratikapytiksliai,nesadministruojamųjųkainųpokyčiaipatiriairkitokiosįtakos.Dėlšiorodiklionustatymometodikosžr.Eurostatointernetosvetainėje(http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/hicp/introduction).3Svoriai,naudoti2010m.4Vertinimaspagrįstaspirminiaispaskelbtaisnacionaliniaisduomenimis,paprastaiapimančiais95%eurozonos,taippatišankstiniaisduomenimisapieenergijoskainas.

19,2 11,9 7,3 38,9 29,3 9,6 10,2 6,0 6,6 3,3 14,9 7,1

14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 2006 2,4 2,1 2,8 2,3 0,6 7,7 2,5 2,1 2,5 –3,3 2,3 2,3 2007 2,8 2,8 3,0 1,4 1,0 2,6 2,7 2,0 2,6 –1,9 2,9 3,2 2008 5,1 6,1 3,5 3,1 0,8 10,3 2,3 1,9 3,9 –2,2 3,2 2,5 2009 0,7 1,1 0,2 –1,7 0,6 –8,1 2,0 1,8 2,9 –1,0 2,1 2,1 2009 Iketv. 2,4 2,1 2,8 –1,1 0,7 –6,1 2,0 1,7 3,6 –1,7 2,7 2,1 IIketv. 1,0 1,1 0,8 –2,3 0,7 –10,7 2,1 1,8 3,1 –1,2 2,7 2,0 IIIketv. –0,1 0,6 –1,2 –2,8 0,5 –11,9 2,0 1,8 2,5 –0,6 1,8 2,1 IVketv. –0,2 0,5 –1,5 –0,5 0,3 –3,2 1,9 1,7 2,5 –0,6 1,4 2,2 2010 Iketv. 0,0 0,6 –0,8 1,3 0,1 4,8 1,9 1,6 2,5 –0,5 1,1 1,6 2009 11 –0,1 0,5 –1,3 –0,4 0,3 –2,4 1,9 1,7 2,4 –0,7 1,3 2,2 12 –0,2 0,7 –1,6 0,8 0,4 1,8 1,9 1,7 2,5 –0,8 1,2 2,2 2010 01 –0,1 0,6 –1,3 1,1 0,1 4,0 1,9 1,7 2,6 –0,9 1,0 1,6 02 –0,1 0,6 –1,2 0,9 0,1 3,3 1,9 1,6 2,2 –0,4 0,9 1,6 03 0,3 0,5 –0,1 1,8 0,1 7,2 1,9 1,6 2,7 –0,3 1,4 1,5 04 0,7 0,6 0,7 2,3 0,2 9,1 1,9 1,5 2,4 –0,6 0,4 1,4

Prekės

maistoproduktai(įskaitantalkoholiniusgėrimusirtabaką)

pramonėsprekės

Paslaugos

būstas

nuoma

transpor-tas

ryšiai poilsisirasmeninėspaslaugos

įvairios

išviso perdirbtimaisto

produktai

neperdirbtimaisto

produktai

išviso pramonėsprekės,

neįskaitantenergijos

energija


išviso,neįskaitantneperdirbtųmaisto

produktųirenergijos

visasSVKI,neįskaitant

administruo-jamųjųkainų

adminis-truoja-mosioskainos

Palyginimui: adminis-truojamosios kainos2


5.�.svki,kitoskainosirsąnaudos (metiniaipokyčiai,procentais,jeinenurodytakitaip)

2. Gamybos, statybos ir gyvenamosios paskirties turto kainos

100,0 100,0 83,0 75,8 30,1 21,9 23,7 2,7 21,0 24,2 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2006 105,1 5,1 3,5 2,7 4,6 1,6 1,5 1,4 1,4 13,5 4,6 6,6 2007 107,9 2,7 3,0 3,2 4,6 2,2 2,2 2,5 2,2 1,2 4,1 4,5 2008 114,4 6,1 4,8 3,4 3,9 2,1 3,9 2,8 4,1 14,1 3,8 1,5 2009 108,6 –5,1 –5,4 –2,8 –5,3 0,4 –2,0 1,2 –2,4 –11,5 0,1 –3,1 2009 Iketv. 109,8 –2,0 –4,3 –1,1 –2,7 1,8 –1,0 1,8 –1,4 –4,4 2,6 – IIketv. 108,3 –5,7 –6,8 –3,0 –5,8 0,7 –2,0 1,5 –2,5 –13,4 –0,2–3,14 IIIketv. 108,0 –7,8 –7,4 –4,1 –7,5 –0,1 –2,6 1,0 –3,1 –18,0 –1,7 – IVketv. 108,4 –4,6 –3,0 –3,1 –5,0 –0,6 –2,4 0,5 –2,8 –9,5 –0,2–3,14 2010 Iketv. 109,6 –0,2 1,7 –0,5 –0,4 –0,5 –0,5 0,3 –0,7 0,1 . – 2009 11 108,4 –4,4 –2,8 –3,0 –4,9 –0,6 –2,4 0,5 –2,7 –8,7 – – 12 108,5 –2,9 –0,8 –2,3 –3,5 –0,5 –2,0 0,5 –2,3 –5,1 – – 2010 01 109,3 –1,0 0,9 –1,0 –1,6 –0,6 –0,7 0,5 –0,8 –1,6 – – 02 109,4 –0,4 1,4 –0,5 –0,5 –0,6 –0,5 0,3 –0,6 –0,8 – – 03 110,1 0,9 2,7 0,1 0,8 –0,4 –0,4 0,3 –0,5 2,9 – – 04 111,1 2,8 3,7 1,0 2,7 –0,1 –0,3 0,4 –0,4 7,7 – –

Gamintojų kainos, neįskaitant statybos Statyba1 Gyvenamosios paskirties turto

kainos2energijaišviso

(indeksas,2005m.=

100)

išviso gamyba,neįskaitantstatybosirenergijos

apdir-bamoji

pra-monė

tarpiniovartojimo

prekės

investi-cinės

prekės

vartojimoprekės

išviso ilgalaikio trumpalaikio


išviso

3. Žaliavų kainos ir bendrojo vidaus produkto defliatoriai1

100,0 35,0 65,0 100,0 45,0 55,0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 2006 52,9 27,7 5,8 37,9 24,5 5,9 38,2 113,8 1,9 2,4 2,2 2,0 2,9 2,6 3,8 2007 52,8 7,8 14,3 5,5 5,3 9,4 2,9 116,5 2,4 2,3 2,3 1,7 2,7 1,7 1,4 2008 65,9 2,0 18,5 –4,4 –1,7 9,7 –8,6 119,1 2,2 2,7 2,9 2,6 2,3 2,6 3,7 2009 44,6 –18,5 –8,9 –23,1 –18,0 –11,5 –22,8 120,2 1,0 0,1 –0,2 1,9 –0,8 –3,1 –5,6 2009 Iketv. 35,1 –29,3 –15,0 –36,1 –28,7 –17,7 –36,9 120,2 1,8 1,0 0,3 2,5 0,6 –1,9 –4,1 IIketv. 43,8 –24,5 –11,2 –30,9 –22,5 –10,0 –31,4 120,1 1,0 –0,1 –0,4 1,4 –0,9 –3,5 –6,6 IIIketv. 48,1 –18,7 –12,7 –21,5 –18,9 –15,3 –21,4 120,2 0,9 –0,6 –0,8 2,3 –1,7 –4,3 –7,9 IVketv. 51,2 3,2 5,8 1,9 2,5 –0,9 5,1 120,3 0,2 0,0 0,2 1,4 –1,3 –2,7 –3,6 2010 Iketv. 56,0 29,0 7,5 42,7 27,4 7,5 46,6 120,8 0,5 0,1 1,4 1,0 –0,7 2,1 1,0 2009 12 51,6 19,2 16,2 20,9 19,8 11,0 27,2 – – – – – – – – 2010 01 54,0 27,3 8,5 39,2 25,7 7,7 43,1 – – – – – – – – 02 54,5 25,4 5,0 38,4 25,0 7,1 42,3 – – – – – – – – 03 59,1 34,5 8,9 50,5 31,5 7,7 54,5 – – – – – – – – 04 64,0 51,9 8,1 78,7 43,8 8,8 76,2 – – – – – – – – 05 61,6 51,9 10,6 77,9 43,4 11,4 73,9 – – – – – – – –

Žaliavų, neįskaitant energijos, kainos

išviso

PFI

maistoproduktai

nemaistoproduktai

išviso maistoproduktai

nemaistoproduktai

išviso

Naftos kainos5(eurais

už barelį)

apskaičiuotospagalimportą6 apskaičiuotospagalpanaudojimą7

BVP defliatoriai

išviso(dėlsezoniškumopakoreguotas

indeksas,2000m.=100)

išviso privatus valdžiossektoriausvartojimas

bendrojopagrindinio

kapitaloformavimas

ekspor-tas8

impor-tas8

Šaltiniai:Eurostatas,ECBapskaičiavimai,pagrįstiEurostatoduomenimis(5.1.skirsnio2lentelės7stulpelisir5.1.skirsnio3lentelės8–15stulpeliai),ECBapskaičiavimai,pagrįstiThomson Financial Datastreamduomenimis(5.1.skirsnio3lentelės1stulpelis)irECBapskaičiavimai(5.1.skirsnio2lentelės12stulpelisir5.1.skirsnio3lentelės2–7stulpeliai).1Gyvenamųjųpastatųsąnaudųkainos.2Eksperimentiniaiduomenys,gautiišnesuderintųnacionaliniųšaltinių(plačiaužr.http://www.ecb.europa.eu/stats/intro/html).32005m.4Antrojoirketvirtojoketvirčiųduomenysrodoatitinkamaipirmojoirantrojopusmečiųvidurkius.Kadangikaikurienacionaliniaiduomenysprieinamitikmetiniudažnumu,pusmečioįvertisyraišdaliesišvestasišmetiniųrezultatų,todėlpusmečioduomenųtikslumasyramažesnisnegumetinių.5Brent Blend (pristatymaspagališankstinį1mėn.sandorį).6Nurodomoseuraisišreikštoskainos.Pakoreguotapagal2004–2006m.eurozonosimportostruktūrą.7Nurodomoseuraisišreikštoskainos.Pakoreguotapagal2004–2006m.eurozonosvidauspaklausą(vidausgamybosapimtispliusimportasminuseksportas).Eksperimentiniaiduomenys(plačiaužr.http://www.ecb.europa.eu/stats/intro/html).8Prekiųirpaslaugų,įskaitanttarpvalstybinęprekybąeurozonoje,eksportoirimportodefliatoriai.

%,palygintisubendruindeksu




5.�.svki,kitoskainosirsąnaudos (metiniaipokyčiai,procentais,jeinenurodytakitaip)

4. Vienetinės darbo sąnaudos, atlygis vienam darbuotojui ir darbo našumas(dėl sezoniškumo pakoreguota)

1 2 3 4 5 6 7 8 Vienetinės darbo sąnaudos1

2006 110,0 1,0 1,4 –0,5 3,4 0,6 2,2 2,0 2007 111,7 1,6 2,0 0,7 4,1 0,7 2,4 1,6 2008 115,5 3,4 –0,2 3,7 3,2 3,2 3,2 2,9 2009 119,9 3,8 –0,7 10,1 1,5 5,0 0,8 2,4 2008 IVketv. 118,2 4,8 –0,7 10,0 3,1 5,3 2,4 2,9 2009 Iketv. 120,2 5,9 –0,7 16,4 2,3 7,4 0,7 3,1 IIketv. 120,3 4,7 –0,3 14,1 1,2 6,1 1,3 1,6 IIIketv. 119,8 3,4 –1,6 8,7 0,6 3,8 0,4 3,3 IVketv. 119,7 1,3 –1,1 1,4 1,6 2,4 0,7 1,7 Atlygis vienam darbuotojui 2006 114,9 2,3 3,2 3,4 3,5 1,7 2,3 1,7 2007 117,8 2,5 3,9 2,9 2,7 2,1 2,4 2,5 2008 121,6 3,2 2,8 3,0 4,5 2,7 2,4 3,7 2009 123,4 1,5 3,2 0,4 2,8 1,5 1,3 2,2 2008 IVketv. 122,6 2,9 1,9 2,8 4,3 2,9 1,8 3,3 2009 Iketv. 122,6 1,8 3,0 0,5 2,9 2,4 0,6 2,9 IIketv. 123,1 1,4 3,4 0,1 3,3 2,1 1,8 1,5 IIIketv. 123,7 1,4 3,4 0,4 2,8 0,5 1,3 2,8 IVketv. 124,1 1,2 2,8 0,5 2,4 1,1 1,9 1,7 Darbo našumas2

2006 104,5 1,3 1,8 4,0 0,1 1,1 0,1 –0,4 2007 105,5 1,0 1,9 2,2 –1,4 1,4 0,0 0,9 2008 105,3 –0,2 3,1 –0,7 1,3 –0,5 –0,8 0,7 2009 102,9 –2,3 3,9 –8,9 1,3 –3,3 0,6 –0,2 2008 IVketv. 103,7 –1,8 2,6 –6,5 1,2 –2,3 –0,6 0,4 2009 Iketv. 101,9 –3,9 3,8 –13,7 0,5 –4,7 –0,2 –0,2 IIketv. 102,4 –3,1 3,8 –12,3 2,1 –3,7 0,4 –0,1 IIIketv. 103,3 –2,0 5,1 –7,6 2,2 –3,2 0,9 –0,4 IVketv. 103,7 0,0 4,0 –0,9 0,7 –1,3 1,2 0,0

Iš viso Pagal ekonominę veikląIš viso (indeksas, 2008 m. =

100)žemėsūkis,medžioklė

irmiškininkystė;žuvininkystė

kasyba,apdirbamojipramonėir

energija

statyba prekyba,remontas,viešbučiaiirrestoranai,transportasir

ryšiai

finansinės,nekilnojamojoturto,nuomosirkitos

versloveiklospaslaugos

viešasisvaldymas,švietimas,sveikatospriežiūrairkitos

paslaugos

Kainos, produkcija, paklausa ir darbo rinka

5. Valandinės darbo sąnaudos3

100,0 100,0 75,2 24,8 32,4 9,0 58,6

1 2 3 4 5 6 7 8 2006 94,3 2,3 2,3 2,2 3,4 1,3 1,8 2,3 2007 96,6 2,5 2,8 1,4 2,2 2,7 2,6 2,1 2008 100,0 3,5 3,5 3,3 3,9 4,2 3,1 3,2 2009 103,3 3,3 3,1 3,9 4,1 3,7 2,8 2,6 2009 Iketv. 102,2 3,6 3,4 4,6 5,0 3,5 2,8 3,2 IIketv. 103,2 4,3 4,1 4,7 5,5 4,5 3,6 2,8 IIIketv. 103,5 3,0 2,8 3,5 4,4 3,0 2,2 2,3 IVketv. 104,1 2,2 2,0 2,7 1,4 3,7 2,4 2,1 2010 Iketv. . . . . . . . 1,7

Iš viso (dėl sezoniškumo

pakoreguotas indeksas,

2008 m. = 100)

Pagal sudedamąsias dalis

darboužmokestis darbdaviųsocialinėsįmokos

Pagal ekonominę veiklą

kasyba,apdirbamojipramonėirenergija

statyba

Iš viso Straipsnispalyginimui:

sutarto darbo užmokesčio

indeksas4

paslaugos


Šaltiniai:Eurostatas,ECBapskaičiavimai,pagrįstiEurostatoduomenimis(5.1skirsnio4lentelėir5.1skirsnio5lentelės7stulpelis)irECBapskaičiavimai(5.1skirsnio5lentelės8stulpelis).1Atlygis(galiojančiomiskainomis)vienamdarbuotojuipadalytasišpridėtinėsvertės(apimties)vienamdirbančiamasmeniui.2Pridėtinėvertė(apimtis)vienamdirbančiamasmeniui.3Valandinėsdarbosąnaudosvisojeekonomikoje,išskyrusžemėsūkį,viešąjįvaldymą,švietimą,sveikatospriežiūrąirkiturneklasifikuojamaspaslaugas.Dėlaprėptiesskirtumųsudedamosiosdalysgalinesutaptisubendrudydžiu.4Eksperimentiniaiduomenys(plačiaužr.http://www.ecb.europa.eu/stats/intro/html).52008m.


5.2.produkcijairpaklausa

Šaltiniai:EurostatoirECBapskaičiavimai.1Prekiųirpaslaugųeksportasirimportas,įskaitantirtarpvalstybinęprekybąeurozonoje.Duomenysnevisiškaisutampasu3.1skirsnyje,7.1skirsnio1lentelėje,7.2skirsnio3lentelėjeir7.5skirsnio1ir3lentelėsepateiktaisduomenimis.2Įskaitantvertybiųįsigijimąatėmusnetekimą.3Metiniaiduomenysnepakoreguotidėldarbodienų.

1. BVP ir išlaidų dalys

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Galiojančiomis kainomis (mlrd. eurų; dėl sezoniškumo pakoreguota) 2006 8557,6 8460,1 4869,8 1733,3 1832,2 24,8 97,5 3451,7 3354,2 2007 9007,6 8867,2 5063,0 1802,9 1968,5 32,7 140,4 3733,6 3593,2 2008 9252,9 9152,9 5225,1 1891,9 1997,5 38,4 100,0 3861,6 3761,6 2009 8964,5 8845,9 5156,4 1979,3 1766,6 –56,4 118,6 3247,2 3128,6 2009 Iketv. 2237,4 2220,9 1284,7 488,3 453,4 –5,5 16,5 807,6 791,1 IIketv. 2233,2 2203,4 1286,6 493,4 443,5 –20,1 29,8 791,6 761,8 IIIketv. 2244,8 2211,7 1287,5 499,7 437,6 –13,2 33,1 814,5 781,5 IVketv. 2249,1 2209,9 1297,6 497,8 432,1 –17,5 39,2 833,4 794,3 2010 Iketv. 2261,8 2229,7 1302,5 503,2 427,4 –3,3 32,1 873,9 841,7

procentais, palyginti su BVP 2009 100,0 98,7 57,5 22,1 19,7 –0,6 1,3 – –

Grandininiai indeksai (ankstesnių metų kainos; dėl sezoniškumo pakoreguotos3)ketvirtiniai pokyčiai, procentais

2009 Iketv. –2,5 –2,4 –0,6 0,7 –5,1 – – –8,4 –8,1 IIketv. –0,1 –0,7 0,1 0,7 –1,7 – – –1,1 –2,7 IIIketv. 0,4 0,4 –0,2 0,7 –1,0 – – 2,8 2,8 IVketv. 0,1 –0,1 0,2 0,0 –1,3 – – 1,7 1,2 2010 Iketv. 0,2 0,7 –0,1 0,6 –1,1 – – 2,5 4,0 metiniai pokyčiai, procentais 2006 3,0 2,9 2,0 2,1 5,4 – – 8,5 8,5 2007 2,8 2,4 1,6 2,3 4,7 – – 6,3 5,5 2008 0,6 0,6 0,3 2,2 –0,6 – – 1,0 1,0 2009 –4,1 –3,5 –1,2 2,6 –10,9 – – –13,3 –12,0 2009 Iketv. –5,2 –3,7 –1,7 2,8 –11,4 – – –16,4 –13,3 IIketv. –4,9 –3,8 –1,2 2,8 –11,6 – – –17,0 –14,7 IIIketv. –4,1 –3,5 –1,3 3,0 –11,4 – – –13,6 –12,5 IVketv. –2,1 –2,8 –0,5 2,1 –8,9 – – –5,2 –7,0 2010 Iketv. 0,6 0,3 0,0 2,0 –5,0 – – 6,0 5,3 ketvirtiniai BVP kaitos veiksniai; procentiniais punktais 2009 Iketv. –2,5 –2,4 –0,4 0,1 –1,1 –1,1 –0,1 – – IIketv. –0,1 –0,7 0,0 0,2 –0,4 –0,6 0,6 – – IIIketv. 0,4 0,4 –0,1 0,1 –0,2 0,5 0,0 – – IVketv. 0,1 –0,1 0,1 0,0 –0,3 0,1 0,2 – – 2010 Iketv. 0,2 0,7 –0,1 0,1 –0,2 0,8 –0,5 – – metiniai BVP kaitos veiksniai; procentiniais punktais 2006 3,0 2,8 1,2 0,4 1,1 0,1 0,1 – – 2007 2,8 2,4 0,9 0,5 1,0 0,0 0,4 – – 2008 0,6 0,6 0,2 0,4 –0,1 0,1 0,0 – – 2009 –4,1 –3,4 –0,7 0,5 –2,4 –0,9 –0,7 – – 2009 Iketv. –5,2 –3,6 –0,9 0,6 –2,5 –0,8 –1,5 – – IIketv. –4,9 –3,7 –0,6 0,6 –2,5 –1,1 –1,2 – – IIIketv. –4,1 –3,4 –0,7 0,6 –2,5 –0,8 –0,6 – – IVketv. –2,1 –2,8 –0,3 0,4 –1,9 –1,1 0,7 – – 2010 Iketv. 0,6 0,3 0,0 0,4 –1,0 0,9 0,3 – –

BVP

vidauspaklausa išorėsbalansas1išviso

išviso privatusvartojimas

valdžiosvartojimas

bendrojopagrindinio

kapitaloformavimas

atsargųpokyčiai2

išviso eksportas1 importas1




5.2.produkcijairpaklausa

2. Pridėtinė vertė pagal ekonominę veiklą

1 2 3 4 5 6 7 8

Galiojančiomis kainomis (mlrd. eurų; dėl sezoniškumo pakoreguota) 2006 7643,7 140,7 1564,8 477,3 1593,9 2135,9 1731,1 913,9 2007 8049,0 150,9 1643,2 510,3 1668,2 2271,8 1804,6 958,6 2008 8307,2 146,6 1655,7 533,3 1727,9 2359,7 1884,0 945,7 2009 8072,1 129,8 1431,5 515,1 1667,7 2369,3 1958,7 892,4 2009 Iketv. 2014,6 33,9 357,0 131,1 416,6 591,5 484,5 222,8 IIketv. 2011,9 32,6 353,5 129,4 416,6 591,9 487,8 221,3 IIIketv. 2021,2 31,5 359,9 128,2 417,5 592,1 492,0 223,6 IVketv. 2024,4 31,8 361,0 126,3 417,0 593,8 494,4 224,7 2010 Iketv. 2041,2 32,9 368,9 123,6 418,2 600,0 497,6 220,7

procentais, palyginti su pridėtine verte 2009 100,0 1,6 17,7 6,4 20,7 29,4 24,3 –

Grandininiai indeksai (ankstesnių metų kainos; dėl sezoniškumo pakoreguotos1)ketvirtiniai pokyčiai, procentais

2009 Iketv. –2,6 0,9 –8,3 –1,3 –3,3 –1,0 0,1 –1,7 IIketv. –0,2 0,2 –1,1 –1,1 –0,1 –0,1 0,6 0,3 IIIketv. 0,3 0,7 2,1 –1,3 0,1 –0,2 0,1 1,0 IVketv. 0,1 –0,4 0,3 –1,3 0,0 0,1 0,3 0,4 2010 Iketv. 0,5 0,0 2,2 –2,7 –0,1 0,6 0,5 –2,3 metiniai pokyčiai, procentais 2006 2,9 0,0 3,6 2,8 2,7 4,1 1,4 3,3 2007 3,0 0,4 2,5 2,3 3,4 4,1 2,1 0,9 2008 0,8 1,7 –0,7 –0,9 0,8 1,4 1,7 –1,3 2009 –4,3 1,2 –13,6 –5,7 –5,0 –1,6 1,3 –2,7 2009 Iketv. –5,2 1,2 –16,6 –6,6 –5,9 –1,6 1,2 –4,9 IIketv. –5,1 1,3 –16,7 –5,6 –5,6 –1,9 1,5 –3,5 IIIketv. –4,3 2,0 –13,3 –5,4 –5,1 –1,9 1,2 –2,5 IVketv. –2,3 1,4 –7,1 –4,9 –3,2 –1,1 1,2 0,0 2010 Iketv. 0,7 0,4 3,5 –6,2 –0,1 0,5 1,6 –0,6 ketvirtiniai pridėtinės vertės kaitos veiksniai; procentiniais punktais 2009 Iketv. –2,6 0,0 –1,6 –0,1 –0,7 –0,3 0,0 – IIketv. –0,2 0,0 –0,2 –0,1 0,0 0,0 0,1 – IIIketv. 0,3 0,0 0,4 –0,1 0,0 0,0 0,0 – IVketv. 0,1 0,0 0,1 –0,1 0,0 0,0 0,1 – 2010 Iketv. 0,5 0,0 0,4 –0,2 0,0 0,2 0,1 – metiniai pridėtinės vertės kaitos veiksniai; procentiniais punktais 2006 2,9 0,0 0,7 0,2 0,6 1,1 0,3 – 2007 3,0 0,0 0,5 0,1 0,7 1,2 0,5 – 2008 0,8 0,0 –0,1 –0,1 0,2 0,4 0,4 – 2009 –4,3 0,0 –2,7 –0,4 –1,0 –0,5 0,3 – 2009 Iketv. –5,2 0,0 –3,4 –0,4 –1,2 –0,4 0,3 – IIketv. –5,1 0,0 –3,4 –0,4 –1,2 –0,5 0,3 – IIIketv. –4,3 0,0 –2,6 –0,3 –1,1 –0,5 0,3 – IVketv. –2,3 0,0 –1,3 –0,3 –0,7 –0,3 0,3 – 2010 Iketv. 0,7 0,0 0,6 –0,4 0,0 0,1 0,4 –

Bendroji pridėtinė vertė (bazinėmis kainomis) Mokesčiai atėmus subsidijas

gaminiamsišviso žemėsūkis,medžioklė,

miškininkystėiržuvininkystė

kasyba,apdirbamojipramonėir

energija

statyba prekyba,remontas,

viešbučiaiirrestoranai,

transportasirryšiai

finansinė,nekilnojamojoturto,nuomosirkitoverslo

veiklos

viešasisvaldymas,švietimas,sveikatos

priežiūrairkitospaslaugos

Šaltiniai:EurostatoirECBapskaičiavimai.1Metiniaiduomenysnepakoreguotidėldarbodienų.



5.2.produkcijairpaklausa (metiniaipokyčiai,procentais,jeinenurodytakitaip)

3. Gamyba

100,0 78,0 78,0 69,4 68,8 28,2 22,1 18,5 2,6 15,9 9,1 22,0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2007 3,2 108,1 3,7 4,1 4,3 3,7 6,6 2,3 1,4 2,5 –0,9 1,2 2008 –2,3 106,1 –1,7 –1,9 –1,9 –3,4 –0,1 –2,0 –5,7 –1,4 0,3 –4,4 2009 –13,9 90,3 –15,1 –16,1 –16,5 –19,2 –21,3 –5,0 –17,5 –3,0 –5,7 –8,2 2009 IIketv. –16,9 88,8 –18,8 –19,7 –20,1 –24,3 –24,7 –5,9 –21,2 –3,3 –8,9 –7,5 IIIketv. –13,8 89,6 –14,5 –15,3 –15,9 –18,3 –21,4 –4,0 –18,4 –1,9 –6,1 –9,1 IVketv. –7,5 91,5 –7,6 –8,1 –8,6 –6,8 –14,3 –2,6 –10,2 –1,4 –3,8 –6,1 2010 Iketv. 1,4 95,1 4,3 4,6 4,5 7,7 2,6 2,3 –0,1 2,6 2,8 –10,7 2009 10 –10,5 90,5 –11,3 –11,9 –12,5 –12,3 –17,7 –4,8 –14,4 –3,2 –4,9 –6,6 11 –7,3 91,7 –7,0 –7,2 –7,5 –5,8 –13,4 –1,9 –7,9 –1,0 –5,1 –7,5 12 –4,0 92,5 –4,0 –4,4 –4,8 –0,2 –11,5 –0,8 –7,3 0,1 –1,8 –3,8 2010 01 –0,8 94,2 1,6 1,7 2,0 4,4 –0,3 0,5 –2,7 0,9 0,8 –10,8 02 0,2 94,9 4,0 4,3 4,3 7,0 3,1 1,9 0,9 2,0 2,0 –15,3 03 4,4 96,3 7,2 7,5 7,1 11,4 4,6 4,3 1,2 4,8 5,9 –6,4

mėnesiniai pokyčiai, procentais (dėl sezoniškumo pakoreguota) 2009 10 0,3 – 0,3 0,0 –0,3 1,2 –0,6 –1,1 0,1 –1,3 1,5 0,1 11 0,8 – 1,3 1,5 1,5 0,8 1,6 1,4 2,0 1,0 –2,4 –1,2 12 0,5 – 0,8 0,3 –0,2 –1,2 0,0 0,4 –1,5 0,7 3,1 0,2 2010 01 1,2 – 1,9 1,8 2,1 1,2 –0,8 0,5 2,2 0,3 2,8 –2,0 02 –1,1 – 0,7 0,7 0,1 1,0 0,6 0,1 0,4 0,1 –0,8 –7,0 03 2,9 – 1,4 1,6 1,2 0,3 1,5 0,7 –0,2 1,3 0,3 7,0

StatybaGamyba, neįskaitant statybos

apdirba-moji

pramonė

gamyba,neįskaitantstatybosirenergijosišviso(dėlsezoniškumopakoreguota;

indeksas2005m.=100)

%,palygintisubendrudydžiu1

Iš viso

išviso

išviso tarpiniovartojimo

prekės

investi-cinės

prekės

vartojimoprekės

išviso ilgalaikio trumpalaikio

energija

4. Nauji užsakymai gamybai ir apyvarta, mažmeninė prekyba ir lengvųjų automobilių registracija

100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 42,9 57,1 9,9 13,9 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 2007 119,8 8,6 115,1 6,5 2,6 104,3 1,8 0,0 3,1 4,0 3,1 968 –0,6 2008 113,1 –5,3 116,9 1,9 1,7 103,4 –0,8 –1,9 –0,1 –1,8 –1,9 896 –7,0 2009 87,6 –22,8 95,5 –18,5 –2,6 101,7 –1,7 –1,5 –1,9 –1,2 –3,7 925 3,2 2009 IIketv. 84,2 –30,6 93,7 –23,4 –3,0 101,8 –2,0 –1,4 –2,4 –2,1 –5,4 942 0,2 IIIketv. 90,5 –21,4 96,0 –18,9 –3,4 101,5 –1,8 –1,3 –2,4 –2,8 –3,0 962 10,1 IVketv. 92,2 –2,8 97,5 –9,2 –1,5 101,8 –0,5 –0,3 –0,6 0,4 –0,7 968 20,7 2010 Iketv. 95,5 13,8 101,0 6,4 0,5 101,9 0,6 1,2 0,5 3,2 0,8 897 7,4 2009 11 92,6 –0,4 98,0 –6,9 –2,6 101,4 –1,6 –1,3 –1,7 –3,9 –1,7 970 34,3 12 93,9 9,7 97,8 –2,9 –0,4 102,1 0,3 0,9 0,0 1,9 0,3 954 19,8 2010 01 92,5 7,5 99,3 1,1 –0,9 101,8 –0,2 0,7 –0,6 2,3 –1,5 863 8,3 02 94,3 12,6 100,4 6,1 0,2 101,8 0,4 0,6 0,4 2,0 0,6 884 2,9 03 99,6 20,3 103,3 11,0 2,0 102,2 1,7 2,0 1,7 5,3 3,1 944 10,2 04 . . . . 0,2 101,0 –1,3 –1,8 –1,1 . . 830 –10,1 mėnesiniai pokyčiai, procentais (dėl sezoniškumo pakoreguota) 2009 12 – 1,3 – –0,2 0,9 – 0,8 0,7 0,7 2,3 1,1 – –1,6 2010 01 – –1,5 – 1,5 –0,3 – –0,3 –0,2 –0,3 1,3 –1,4 – –9,6 02 – 2,0 – 1,1 0,1 – 0,0 –0,1 0,0 –1,0 0,5 – 2,4 03 – 5,5 – 2,9 0,6 – 0,4 0,1 0,5 2,0 1,1 – 6,9 04 – . – . –0,7 – –1,2 –1,1 –1,1 . . – –12,1

%,palygintisubendrudydžiu1

Mažmeninė prekyba Naujų lengvųjų automobilių registracijaapdirbamojipramonė2

(galiojančiomiskainomis)

išviso(dėlsezoniškumopakoreguota;

indeksas2005m.=100)

išviso

palyginamosiomiskainomis

išviso(dėlsezoniškumopakoreguota;

indeksas2005m.=100)

išviso maistoproduktai,gėrimaiir

tabakas

nemaistoproduktai

tekstilė,drabužiaiiravalynė

namųapyvokosreikmenys

išviso(dėlsezo-niškumopakore-guota;tūkst.)3

išviso

Šaltiniai:Eurostatas,išskyrus5.2.skirsnio4lentelės12ir13stulpelius(juossudaroECBapskaičiavimairemiantisEuroposautomobiliųgamintojųasociacijosduomenimis).12005m.2Daugiausiaapimaužsakymųpagrindudirbančiąapdirbamąjąpramonę,kuri2005m.sudarė61,2%visosapdirbamosiospramonės.3Metiniaiirketvirtiniaidydžiaiyraatitinkamolaikotarpiomėnesiųvidurkiai.

apdirbamojipramonė(galiojančiomiskainomis)

išviso

Nauji užsakymai gamybai

Gamybos apyvarta

išviso išviso(dėlsezoniškumopakoreguota;

indeksas2005m.=100)

galiojančiomiskainomis




Šaltinis:EuroposKomisija(EkonomikosirfinansųreikalųGD).1Skirtumasprocentaistarprespondentų,pateikusiųteigiamusirneigiamusatsakymus.2Nuo2010m.gegužėsmėn.duomenyspateiktipagalnaująjąEuroposSąjungosekonominėsveiklosrūšiųklasifikacijosversiją(EVRK2red.)3Ekonominiųvertinimųrodiklįsudaropramonės,paslaugų,vartotojų,statybosirmažmeninėsprekybospasitikėjimorodikliai;pramonėspasitikėjimorodikliodalisyra40%,paslaugųpasitikėjimorodikliodalisyra30%,vartotojųpasitikėjimorodikliodalisyra20%,kitųdviejųrodikliųdalys–po5%.Ekonominiopasitikėjimorodikliodydisper(mažiau)100rododidesnį(mažesnį)neguvidutinisekonominiopasitikėjimolygį,apskaičiuotą1990–2008m.4Duomenyssurinktikiekvienųmetųsausio,balandžio,lieposirspaliomėn.Ketvirtiniaiduomenysyradviejųišeilėsapklausųrezultatųvidurkiai.Metiniaiduomenysapskaičiuotiišketvirtiniųvidurkių.5Pasitikėjimorodikliaiskaičiuojamikaippaprastipateiktųsudedamųjųdaliųvidurkiai;skaičiuojantpasitikėjimorodiklius,atsargų(4ir17stulpeliai)irnedarbo(10stulpelis)duomenys

5.2.produkcijairpaklausa (balansai,procentais1,jeinenurodytakitaip;dėlsezoniškumopakoreguota)

12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 2006 1 –4 6 1 3 14 13 18 13 18 24 2007 0 –7 7 1 5 15 13 20 16 19 24 2008 –13 –20 –6 –7 –6 17 2 2 –5 4 7 2009 –31 –40 –22 –15 –21 11 –15 –16 –22 –16 –9 2009 Iketv. –31 –36 –26 –19 –21 15 –20 –24 –33 –21 –18 IIketv. –33 –42 –24 –17 –23 9 –19 –22 –29 –23 –15 IIIketv. –31 –41 –22 –14 –19 10 –13 –12 –18 –13 –5 IVketv. –28 –40 –16 –12 –19 10 –7 –4 –8 –8 3 2010 Iketv. –27 –37 –17 –7 –9 8 –2 0 –4 –2 7 2009 12 –28 –40 –17 –10 –15 9 –6 –3 –7 –6 5 2010 01 –29 –38 –20 –5 –6 8 –2 –1 –6 –2 5 02 –29 –39 –18 –9 –12 9 –5 1 –2 –3 7 03 –25 –35 –14 –6 –9 9 –1 1 –3 –1 8 04 –25 –37 –13 –1 –1 8 4 6 0 5 11 05 –28 –40 –17 –5 –6 11 1 3 –1 3 8

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis Paslaugų pasitikėjimo rodiklisStatybos pasitikėjimo rodiklis

išviso5 užsakymai užimtumolūkesčiai

išviso5 esamaverslopadėtis

atsargųapimtis

numatomaverslo

padėtis

išviso5 verslosąlygos

paklausapastaraisiais

mėnesiais

paklausaperartimiausius

mėnesius

5. Įmonių2 ir vartotojų apklausos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 2006 107,2 2 0 6 13 83,2 –9 –3 –9 15 –9 2007 109,2 5 5 5 13 84,2 –5 –2 –4 5 –8 2008 93,5 –9 –15 11 –2 81,8 –18 –10 –25 24 –14 2009 80,8 –28 –56 14 –15 71,1 –25 –7 –26 56 –10 2009 Iketv. 71,5 –36 –56 20 –31 72,4 –33 –11 –41 64 –14 IIketv. 75,6 –33 –62 18 –20 69,9 –28 –9 –34 59 –11 IIIketv. 84,1 –26 –58 12 –9 70,3 –21 –5 –20 51 –9 IVketv. 91,9 –19 –50 7 1 71,7 –17 –3 –11 48 –7 2010 Iketv. 96,6 –12 –41 2 7 73,9 –17 –4 –11 46 –7 2009 12 94,1 –16 –47 5 3 – –16 –3 –10 46 –5 2010 01 96,0 –14 –44 3 5 72,3 –16 –3 –9 46 –6 02 95,9 –13 –42 4 7 – –17 –4 –12 47 –7 03 97,9 –10 –39 0 9 – –17 –5 –12 46 –7 04 100,6 –7 –32 –1 9 75,5 –15 –5 –12 36 –8 05 98,4 –6 –28 1 10 – –18 –7 –21 34 –10

Vartotojų pasitikėjimo rodiklisApdirbamoji pramonė

pramonėspasitikėjimorodiklis

Ekonominių vertinimų

rodiklis3(ilgalaikis

vidurkis = 100)

išviso5 užsakymai pagamintosprodukcijos

atsargos

gamyboslūkesčiai

pajėgumųpanaudojimas4

(procentais)

išviso5 finansinėpadėtisper

artimiausius12mėn.

ekonominėpadėtisper

artimiausius12mėn.

nedarbolygisperartimiausius

12mėn.

taupymasper

artimiausius12mėn.



5.3.darborinka�

1. Užimtumas

100,0 100,0 85,2 14,8 3,9 17,1 7,5 25,7 16,0 29,9 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 2006 144,166 1,6 1,8 0,8 –1,8 –0,3 2,7 1,6 4,0 1,8 2007 146,731 1,8 2,0 0,8 –1,5 0,2 3,7 2,0 4,1 1,3 2008 147,804 0,7 0,9 –0,3 –1,4 0,0 –2,1 1,3 2,2 0,9 2009 145,028 –1,9 –1,8 –2,1 –2,6 –5,2 –6,9 –1,8 –2,2 1,5 2008 IVketv. 147,227 –0,1 0,0 –0,8 –1,1 –1,2 –4,9 0,4 0,5 1,2 2009 Iketv. 146,077 –1,3 –1,1 –2,1 –2,3 –3,2 –7,1 –1,3 –1,4 1,5 IIketv. 145,317 –1,9 –1,9 –2,0 –2,5 –5,0 –7,4 –2,0 –2,3 1,6 IIIketv. 144,543 –2,3 –2,3 –2,2 –3,0 –6,4 –7,5 –1,9 –2,8 1,6 IVketv. 144,173 –2,1 –2,0 –2,2 –2,5 –6,2 –5,6 –2,0 –2,2 1,2

ketvirtiniai pokyčiai, procentais (dėl sezoniškumo pakoreguota) 2008 IVketv. –0,542 –0,4 –0,4 –0,3 0,0 –1,1 –2,3 –0,4 –0,5 0,6 2009 Iketv. –1,150 –0,8 –0,8 –0,8 –0,8 –1,6 –2,3 –0,8 –0,9 0,2 IIketv. –0,759 –0,5 –0,5 –0,5 –0,9 –1,8 –1,3 –0,5 –0,8 0,6 IIIketv. –0,775 –0,5 –0,5 –0,7 –1,2 –1,7 –1,7 –0,2 –0,5 0,2 IVketv. –0,370 –0,3 –0,3 –0,2 0,5 –1,1 –0,4 –0,5 –0,1 0,2

Pagal ekonominę veikląVisa ekonomika

%,palygintisuvisuskaičiumi2

Pagal užimtumo būklę

išviso(dėlsezoniškumopakoreguota,

mln.)

darbuo-tojai

savaran-kiškai

dirbantys

žemėsūkis,medžioklėir

miškinin-kystė;

žuvininkystė

kasyba,apdirbamojipramonėirenergetika

statyba prekyba,remontas,

viešbučiaiirrestoranai,

transportasirryšiai

finansinės,nekilnojamojoturto,nuomos

irkitosversloveiklos

paslaugos

viešasisvaldymas,švietimas,

sveikatospriežiūrairkitospaslaugos

Šaltinis:Eurostatas.1Užimtumoduomenys(asmenųskaičius)pateiktipagalESS95rekomendacijas.Nedarboduomenys(asmenųskaičius)pateiktipagalTDOrekomendacijas.22009m.3Suaugusieji–25m.irvyresni;jaunimas–jaunesnikaip25m.;dalys–palygintisuvisaatitinkamoamžiausgrupėsdarbojėga,procentais.4Dalys–palygintisuvisaatitinkamoslytiesdarbojėga,procentais.

2. Nedarbas(dėl sezoniškumo pakoreguota)

100,0 78,4 21,6 53,8 46,2 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 2006 12,877 8,3 10,053 7,3 2,824 16,4 6,390 7,5 6,487 9,4 2007 11,679 7,5 9,126 6,6 2,553 14,9 5,737 6,7 5,942 8,5 2008 11,893 7,6 9,268 6,6 2,625 15,4 5,999 6,9 5,894 8,3 2009 14,854 9,4 11,640 8,2 3,214 19,4 7,990 9,2 6,864 9,6 2009 Iketv. 13,892 8,8 10,794 7,7 3,097 18,4 7,348 8,5 6,544 9,2 IIketv. 14,763 9,3 11,524 8,2 3,240 19,4 7,954 9,2 6,810 9,5 IIIketv. 15,253 9,7 11,974 8,5 3,279 19,9 8,234 9,5 7,019 9,8 IVketv. 15,508 9,8 12,269 8,7 3,240 19,9 8,425 9,8 7,083 9,9 2010 Iketv. 15,744 10,0 12,536 8,9 3,209 19,9 8,555 9,9 7,190 10,0 2009 11 15,496 9,8 12,260 8,7 3,236 19,9 8,436 9,8 7,060 9,9 12 15,548 9,9 12,339 8,7 3,209 19,7 8,446 9,8 7,102 9,9 2010 01 15,657 9,9 12,459 8,8 3,198 19,8 8,524 9,9 7,133 10,0 02 15,741 10,0 12,520 8,8 3,222 20,0 8,570 10,0 7,172 10,0 03 15,835 10,0 12,628 8,9 3,208 19,9 8,570 10,0 7,265 10,1 04 15,860 10,1 12,642 8,9 3,219 20,0 8,561 10,0 7,299 10,2

Pagal lytį4Iš viso

milijonai %,palygintisudarbo

jėga

suaugusieji

Pagal amžių3

jaunimas

milijonai %,palygintisudarbojėga


vyrai moterys



%,palygintisuvisuskaičiumi2

(metiniai pokyčiai, procentais, jei nenurodyta kitaip)

išviso



valdŽiossEktoriausFINANSAI 66.�.pajamos,išlaidosirdeficitas(perteklius)�

(procentais,palygintisuBVP)

1. Euro zona – pajamos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 2001 45,7 45,4 12,2 9,4 2,8 13,5 0,5 15,6 8,2 4,7 2,1 0,2 0,3 41,6 2002 45,1 44,8 11,8 9,2 2,5 13,5 0,4 15,6 8,2 4,6 2,1 0,3 0,3 41,2 2003 45,0 44,4 11,4 9,0 2,3 13,5 0,4 15,7 8,3 4,6 2,1 0,6 0,5 41,1 2004 44,5 44,0 11,3 8,7 2,5 13,5 0,3 15,5 8,2 4,5 2,1 0,5 0,4 40,7 2005 44,8 44,3 11,5 8,8 2,7 13,7 0,3 15,4 8,1 4,5 2,2 0,5 0,3 40,9 2006 45,3 45,0 12,1 8,9 3,0 13,9 0,3 15,3 8,1 4,5 2,1 0,3 0,3 41,5 2007 45,4 45,2 12,4 9,1 3,2 13,8 0,3 15,1 8,0 4,4 2,1 0,3 0,3 41,6 2008 44,9 44,7 12,2 9,3 2,8 13,3 0,3 15,3 8,1 4,5 2,1 0,2 0,3 41,0 2009 44,5 44,2 11,4 9,2 2,0 13,1 0,3 15,7 8,3 4,5 2,2 0,3 0,4 40,5

Einamosios pajamosIš viso

tiesio-giniai

mokesčiainamųūkių korporacijų

netiesio-giniai

mokesčiaigautiišESinstitucijų

socialinėsįmokos darbdavių darbuo-

tojų

parda-vimas

Kapitalo pajamos

kapitalomokesčiai

Palygini-mui:

mokesčių našta2

1Euro16duomenys.Pajamos,išlaidosirdeficitas(perteklius)apskaičiuotipagalESS95.Įapskaičiavimąįskaitytisandoriai,susijęsuESbiudžetu,irkonsoliduoti.Sandoriaitarpvalstybiųnariųvaldžiossektoriųnekonsoliduojami.2Mokesčiųnašta–mokesčiaiirsocialinėsįmokos.

2. Euro zona – išlaidos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 2001 47,6 43,7 10,3 4,8 3,8 24,8 21,7 1,9 0,5 3,9 2,5 1,4 0,0 43,8 2002 47,7 43,9 10,4 4,9 3,5 25,1 22,2 1,9 0,5 3,8 2,4 1,4 0,0 44,2 2003 48,1 44,1 10,5 5,0 3,3 25,4 22,5 1,9 0,5 3,9 2,5 1,4 0,1 44,8 2004 47,5 43,6 10,4 5,0 3,1 25,1 22,3 1,8 0,5 3,9 2,4 1,5 0,1 44,4 2005 47,4 43,5 10,4 5,0 3,0 25,0 22,3 1,7 0,5 3,9 2,5 1,4 0,0 44,4 2006 46,7 42,9 10,2 5,0 2,9 24,8 22,0 1,7 0,5 3,8 2,5 1,4 0,0 43,8 2007 46,1 42,3 10,0 5,0 3,0 24,4 21,6 1,6 0,4 3,8 2,6 1,2 0,0 43,1 2008 46,9 43,1 10,1 5,1 3,0 24,8 22,0 1,6 0,4 3,8 2,5 1,3 0,0 43,9 2009 50,8 46,6 10,8 5,6 2,8 27,3 24,2 1,9 0,5 4,2 2,8 1,4 0,0 48,0

Einamosios išlaidosIš viso

kompensacijadarbuotojams

Palyginimui: pirminės išlaidos3išviso tarpinis

vartojimaspalūka-

noseinamiejipervedi-

maisocialinėsišmokos

subsidijos

sumokėtosESinstitucijų

Kapitalo išlaidos

investicijos kapitalopervedi-

maisumokėtiES

institucijų

3. Euro zona – deficitas (perteklius), pirminis deficitas (perteklius) ir valdžios sektoriaus vartojimas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 2001 –1,9 –1,7 –0,4 –0,1 0,3 1,9 19,9 10,3 4,8 4,9 1,8 2,1 8,2 11,7 2002 –2,6 –2,1 –0,5 –0,2 0,2 0,9 20,2 10,4 4,9 5,1 1,8 2,1 8,3 12,0 2003 –3,1 –2,4 –0,5 –0,2 0,0 0,2 20,5 10,5 5,0 5,2 1,8 2,1 8,3 12,2 2004 –3,0 –2,5 –0,4 –0,3 0,2 0,2 20,4 10,4 5,0 5,1 1,9 2,1 8,3 12,1 2005 –2,6 –2,2 –0,3 –0,2 0,2 0,4 20,4 10,4 5,0 5,1 1,9 2,2 8,2 12,3 2006 –1,3 –1,5 –0,1 –0,2 0,4 1,6 20,3 10,2 5,0 5,2 1,9 2,1 8,0 12,2 2007 –0,6 –1,1 0,0 –0,1 0,5 2,3 20,0 10,0 5,0 5,2 1,9 2,1 7,9 12,1 2008 –2,0 –2,0 –0,2 –0,2 0,4 1,0 20,5 10,1 5,1 5,3 1,9 2,1 8,1 12,4 2009 –6,2 –5,0 –0,5 –0,3 –0,4 –3,4 22,1 10,8 5,6 5,8 2,0 2,2 8,8 13,3

Valdžios sektoriaus vartojimas4Deficitas (–) / perteklius (+) Pirminis defici-

tas (–) / perteklius

(+)

išviso centri-nė

valdžia

kraštovaldžia

vietosvaldžia

socia-linės

apsau-gos

fondai

išvisokompensacijadarbuotojams

tarpinisvartojimas

natūriniaipervedimaiperrinkosgamintojus

pagrindiniokapitalo

vartojimas

pardavi-mas

(minus)

kolektyvinisvartojimas

individualusvartojimas

4. Euro zonos šalys – deficitas (–) / perteklius (+)5

BE DE IE GR ES FR IT CY LU MT NL AT PT SI SK FI 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 2006 0,3 –1,6 3,0 –3,6 2,0 –2,3 –3,3 –1,2 1,4 –2,6 0,5 –1,5 –3,9 –1,3 –3,5 4,0 2007 –0,2 0,2 0,1 –5,1 1,9 –2,7 –1,5 3,4 3,6 –2,2 0,2 –0,4 –2,6 0,0 –1,9 5,2 2008 –1,2 0,0 –7,3 –7,7 –4,1 –3,3 –2,7 0,9 2,9 –4,5 0,7 –0,4 –2,8 –1,7 –2,3 4,2 2009 –6,0 –3,3 –14,3 –13,6 –11,2 –7,5 –5,3 –6,1 –0,7 –3,8 –5,3 –3,4 –9,4 –5,5 –6,8 –2,2

3Visosišlaidosminuspalūkanųišlaidos.4Atitinkavaldžiossektoriausgalutiniovartojimoišlaidas(P.3)pagalESS95.5ĮskaitantpajamaspardavusUMTSlicencijasiratsiskaitymuspagalapsikeitimoirišankstiniųpalūkanųsandorius.

Šaltiniai:eurozonosagreguotiduomenysišECB;šaliųdeficito(pertekliaus)duomenysišEuroposKomisijos.


6.2.skola�


1. Euro zona – pagal finansines priemones ir skolintojo sektorių

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 2000 69,2 2,7 13,2 3,7 49,6 43,9 22,1 12,3 9,5 25,4 2001 68,2 2,8 12,4 4,0 49,0 42,0 20,6 11,0 10,4 26,2 2002 68,0 2,7 11,8 4,6 48,9 40,5 19,4 10,6 10,5 27,4 2003 69,1 2,1 12,4 5,0 49,6 39,7 19,6 11,0 9,1 29,3 2004 69,5 2,2 12,0 5,0 50,3 38,2 18,5 10,7 9,0 31,3 2005 70,1 2,4 11,8 4,7 51,1 36,3 17,2 11,1 8,0 33,8 2006 68,2 2,4 11,5 4,1 50,2 34,4 17,4 9,3 7,7 33,8 2007 65,9 2,2 10,8 4,2 48,7 32,6 16,7 8,5 7,3 33,4 2008 69,4 2,3 11,0 6,7 49,4 32,4 16,6 7,9 7,8 37,0 2009 78,8 2,4 11,9 8,6 55,8 36,6 19,7 8,7 8,2 42,2

SkolintojaiFinansinės priemonėsIš viso

gryniejipinigaiirindėliai

paskolos trumpalaikiaivertybiniaipopieriai

ilgalaikiaivertybiniaipopieriai

vietoskreditoriai2

išviso PFI kitosfinansinės

korporacijos

kitisektoriai

kitikreditoriai3

2. Euro zona – pagal skolininką, terminą ir valiutą

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 2000 69,2 58,2 5,8 4,9 0,4 6,5 62,7 6,2 13,4 27,8 28,1 67,4 1,8 2001 68,2 57,1 6,0 4,7 0,4 7,0 61,2 5,3 13,7 26,6 27,9 66,7 1,5 2002 68,0 56,7 6,2 4,7 0,4 7,6 60,4 5,2 15,5 25,3 27,2 66,7 1,3 2003 69,1 56,9 6,5 5,1 0,6 7,8 61,3 5,0 14,9 26,0 28,2 68,2 0,9 2004 69,5 57,3 6,6 5,1 0,4 7,8 61,6 4,7 14,8 26,2 28,5 68,6 0,9 2005 70,1 57,6 6,7 5,2 0,5 7,9 62,2 4,6 14,8 25,5 29,7 69,1 1,0 2006 68,2 55,9 6,5 5,3 0,5 7,4 60,8 4,3 14,4 24,0 29,8 67,7 0,6 2007 65,9 54,0 6,2 5,2 0,5 7,4 58,5 4,3 14,6 23,5 27,8 65,4 0,5 2008 69,4 57,2 6,6 5,2 0,4 10,2 59,2 4,4 17,8 23,3 28,4 68,6 0,8 2009 78,8 64,9 7,6 5,6 0,6 12,2 66,5 4,5 19,8 26,7 32,2 78,0 0,8

ValiutosSkolininkai4 Likutinis terminasPradinis terminas

Šaltiniai:eurozonosagreguotiduomenysišECB;duomenysapiešaliųskoląišEuroposKomisijos.1Euro16duomenys.Valdžiossektoriausbendraskolanominaliąjaverte,konsoliduotatarpvaldžiossubsektorių.Nerezidentųvaldžiossektoriųskolosnekonsoliduotos.Dalisduomenųyraįvertinti.2Skolintojai,reziduojantysšalyje,kuriosvaldžiapasiskolino.3Įskaitantkitųneipasiskolinusiosšalieseurozonosšaliųrezidentus.4Neįskaitantvaldžiossektoriausskolinimošalyje,kuriosvaldžiossektoriuspasiskolino.

Iš viso

centrinėvaldžia

kraštovaldžia

vietosvaldžia

socialinėsapsaugos

fondai

iki1m. nuo1m.

kintamosiospalūkanų

normos

iki1m. nuo1iki5m.

nuo5m. euraiardalyvaujančiųšaliųvaliutos

kitosvaliutos

3. Euro zonos šalys

BE DE IE GR ES FR IT CY LU MT NL AT PT SI SK FI

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 2006 88,1 67,6 24,9 97,8 39,6 63,7 106,5 64,6 6,5 63,7 47,4 62,2 64,7 26,7 30,5 39,7 2007 84,2 65,0 25,0 95,7 36,2 63,8 103,5 58,3 6,7 61,9 45,5 59,5 63,6 23,4 29,3 35,2 2008 89,8 66,0 43,9 99,2 39,7 67,5 106,1 48,4 13,7 63,7 58,2 62,6 66,3 22,6 27,7 34,2 2009 96,7 73,2 64,0 115,1 53,2 77,6 115,8 56,2 14,5 69,1 60,9 66,5 76,8 35,9 35,7 44,0




Šaltinis:ECB.1Euro16duomenys.Dalisduomenųyraįvertinti.Metinisbendrosnominaliosioskonsoliduotosskolospokytisprocentais,palygintisuBVP,t.y.[skola(t)–skola(t–1)]:BVP(t).2Skolinimosiporeikisišesmėslygusskolossandoriams.3Beužsieniovaliutoskursopokyčio,įskaitomasirpoveikisdėlapskaičiavimųnominaliąjaverte(pvz.,išleistųvertybiniųpopieriųpremijosarnuolaidos).4Įskaitomasvienetųperklasifikavimoirkaikuriųrūšiųskolosprisiėmimopoveikis.5Taiyraskolintojai,reziduojantysšalyje,kuriosvaldžiossektoriuspasiskolino.6Įskaitantkitųneipasiskolinusiosšalieseurozonosšaliųrezidentus.7ĮskaitantįplaukaspardavusUMTSlicencijas.8Skirtumastarpmetiniobendrosnominaliosioskonsoliduotosskolospokyčioirdeficito,išreikštoprocentais,palygintisuBVP.9Didžiausiądalįsudarokitoturtoirįsipareigojimųsandoriai(įsiskolinimaiužprekesirpaslaugas,kitosgautinosarbamokėtinossąskaitosirišvestinėsfinansinėspriemonės).10Neįskaitantišvestiniųfinansiniųpriemonių.

1. Euro zona – pagal šaltinį, finansinę priemonę ir skolintojo sektorių

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2001 1,9 1,9 –0,1 0,1 0,2 –0,2 0,5 1,5 0,0 –0,5 –0,8 1,9 2002 2,1 2,7 –0,5 0,0 0,0 –0,2 0,7 1,6 0,0 –0,5 –0,1 2,1 2003 3,1 3,3 –0,2 0,0 –0,6 0,9 0,6 2,1 0,4 0,8 0,8 2,7 2004 3,1 3,2 –0,1 0,0 0,2 0,1 0,1 2,7 0,1 –0,3 0,1 3,1 2005 3,1 3,0 0,0 0,0 0,3 0,3 –0,1 2,6 –0,6 –0,7 0,8 3,6 2006 1,5 1,4 0,1 0,0 0,2 0,2 –0,4 1,5 –0,1 1,0 –1,2 1,6 2007 1,1 1,1 0,0 0,0 –0,1 –0,1 0,3 1,0 –0,2 0,2 –0,3 1,2 2008 5,2 5,1 0,1 0,0 0,1 0,4 2,6 2,0 0,7 0,4 –0,4 4,5 2009 7,1 7,3 –0,2 0,0 0,1 0,6 1,6 4,8 3,1 2,5 0,5 4,0

SkolintojaiPokyčio šaltinis Finansinės priemonėsIš viso

kitosfinansinės

korporacijos

kitikreditoriai6

6.3.skolospokytis�


PFI

skolinimosiporeikis2

įvertinimopoveikis3

kitiapimtiespokyčiai4


paskolos trumpa-laikiai

vertybi-niai

popieriai


vietoskreditoriai5

2. Euro zona – deficito ir skolos sureguliavimas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 2001 1,9 –1,9 0,0 –0,5 –0,6 0,1 0,1 –0,1 –0,3 0,1 –0,1 0,0 0,1 0,6 2002 2,1 –2,6 –0,5 0,1 0,1 0,0 0,0 –0,1 –0,4 0,1 –0,5 –0,1 0,0 0,0 2003 3,1 –3,1 0,0 0,1 0,1 0,0 0,0 0,1 –0,2 0,1 –0,2 –0,1 0,0 0,1 2004 3,1 –3,0 0,2 0,2 0,2 0,0 0,1 0,0 –0,5 0,2 –0,1 0,0 0,0 0,1 2005 3,1 –2,6 0,5 0,6 0,3 0,1 0,2 0,1 –0,3 0,2 0,0 0,0 0,0 –0,1 2006 1,5 –1,3 0,2 0,3 0,3 –0,1 0,3 –0,2 –0,4 0,1 0,1 0,0 0,0 –0,2 2007 1,1 –0,6 0,4 0,6 0,2 0,0 0,2 0,1 –0,2 0,2 0,0 0,0 0,0 –0,1 2008 5,2 –2,0 3,3 3,1 0,8 0,7 0,8 0,8 0,0 0,6 0,1 0,0 0,0 0,1 2009 7,1 –6,2 0,9 1,0 0,4 0,0 0,2 0,4 –0,2 0,5 –0,2 0,0 0,0 0,0

Deficito ir skolos sureguliavimas8

valdžiossektoriausturimopagrindiniofinansinioturtosandoriai

Skolos pokytis

Deficitas (–) /

perteklius (+)7

išviso

išviso gryniejipinigaiirindėliai

vertybiniaipoperiai10

paskolos akcijosirkita

nuosavybėprivatizavimas kapitalo

įdėjiniai

įverti-nimo

poveikisvaliutos

kursopoveikis

kitiapimtiespokyčiai

kiti9

Valdžios sektoriaus finansai


2. Euro zona – ketvirtinės išlaidos ir deficitas (perteklius)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 2003 IVketv. 51,1 46,3 11,1 5,7 3,1 26,4 22,8 1,5 4,8 3,3 1,6 –1,9 1,2 2004 Iketv. 46,3 43,0 10,3 4,6 3,2 24,9 21,3 1,2 3,4 1,9 1,5 –5,0 –1,8 IIketv. 46,6 43,2 10,4 4,8 3,3 24,7 21,4 1,3 3,4 2,3 1,1 –1,8 1,4 IIIketv. 46,1 42,7 9,9 4,7 3,1 24,9 21,5 1,3 3,4 2,4 1,0 –3,2 –0,1 IVketv. 50,9 45,6 11,0 5,7 2,9 26,1 22,6 1,4 5,2 3,1 2,1 –1,9 1,0 2005 Iketv. 46,7 43,0 10,2 4,6 3,1 25,1 21,3 1,2 3,7 1,9 1,8 –4,8 –1,7 IIketv. 46,2 42,8 10,2 4,9 3,2 24,5 21,3 1,1 3,4 2,3 1,1 –1,8 1,3 IIIketv. 45,8 42,4 9,9 4,8 3,0 24,7 21,3 1,2 3,4 2,5 1,0 –2,2 0,7 IVketv. 50,5 45,7 11,1 5,8 2,7 26,1 22,5 1,3 4,8 3,1 1,7 –1,5 1,2 2006 Iketv. 45,3 42,1 10,0 4,6 3,0 24,6 21,1 1,2 3,1 1,9 1,2 –2,9 0,1 IIketv. 45,4 42,2 10,2 4,9 3,1 24,0 21,0 1,1 3,2 2,3 1,0 –0,1 3,0 IIIketv. 45,4 42,0 9,8 4,7 2,9 24,5 21,1 1,2 3,4 2,4 1,0 –1,5 1,4 IVketv. 50,3 45,0 10,7 5,7 2,7 25,9 22,2 1,4 5,3 3,2 2,2 –1,0 1,7 2007 Iketv. 44,2 41,1 9,8 4,5 2,9 23,8 20,4 1,2 3,1 2,0 1,1 –2,2 0,8 IIketv. 44,6 41,4 9,9 4,8 3,2 23,5 20,5 1,1 3,1 2,3 0,8 1,1 4,3 IIIketv. 44,6 41,2 9,6 4,8 2,9 24,0 20,7 1,2 3,4 2,5 0,9 –0,9 2,1 IVketv. 50,4 45,2 10,7 5,8 2,8 26,0 22,2 1,5 5,2 3,4 1,8 –0,6 2,1 2008 Iketv. 44,8 41,4 9,7 4,6 3,0 24,1 20,5 1,2 3,3 2,0 1,4 –2,4 0,6 IIketv. 45,4 41,9 10,1 5,0 3,2 23,7 20,6 1,1 3,5 2,3 1,2 –0,3 2,9 IIIketv. 45,5 42,0 9,7 4,8 3,1 24,4 21,2 1,2 3,5 2,5 1,0 –2,2 0,8 IVketv. 51,5 46,8 11,0 6,1 2,8 27,0 23,0 1,4 4,7 3,4 1,4 –3,0 –0,2 2009 Iketv. 47,6 44,9 10,5 5,2 2,9 26,3 22,4 1,3 2,7 2,2 0,4 –6,4 –3,5 IIketv. 49,5 46,1 10,9 5,5 3,2 26,6 23,1 1,3 3,4 2,7 0,6 –5,7 –2,5 IIIketv. 49,4 45,5 10,4 5,2 2,7 27,1 23,5 1,4 3,9 2,6 1,2 –6,6 –3,9 IVketv. 56,1 49,4 11,4 6,3 2,5 29,2 24,8 1,6 6,7 3,4 3,2 –6,3 –3,7

1. Euro zona – ketvirtinės pajamos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 2003 IVketv. 49,2 48,2 13,1 14,1 16,2 2,9 0,8 1,0 0,3 43,7 2004 Iketv. 41,4 40,9 9,5 12,9 15,3 1,7 0,6 0,4 0,3 38,0 IIketv. 44,7 44,0 11,9 12,9 15,3 2,0 1,1 0,8 0,6 40,7 IIIketv. 42,8 42,4 10,7 12,8 15,4 1,9 0,7 0,5 0,3 39,2 IVketv. 49,0 48,0 12,9 14,2 16,2 2,9 0,7 1,0 0,4 43,7 2005 Iketv. 42,0 41,5 10,0 13,0 15,2 1,7 0,6 0,5 0,3 38,5 IIketv. 44,3 43,7 11,5 13,2 15,1 2,0 1,1 0,6 0,3 40,1 IIIketv. 43,6 42,9 11,1 13,0 15,2 1,9 0,7 0,7 0,3 39,7 IVketv. 49,0 48,3 13,3 14,2 16,1 2,9 0,8 0,8 0,3 43,9 2006 Iketv. 42,4 42,0 10,3 13,4 15,1 1,6 0,8 0,4 0,3 39,0 IIketv. 45,4 44,9 12,2 13,5 15,1 1,9 1,3 0,5 0,3 41,1 IIIketv. 43,8 43,3 11,6 13,0 15,2 2,0 0,8 0,5 0,3 40,0 IVketv. 49,3 48,7 14,0 14,3 15,8 2,9 0,9 0,6 0,3 44,4 2007 Iketv. 42,1 41,7 10,2 13,5 14,8 1,7 0,8 0,3 0,3 38,8 IIketv. 45,6 45,2 12,7 13,5 15,0 1,8 1,5 0,4 0,3 41,4 IIIketv. 43,8 43,3 12,2 12,8 14,9 1,9 0,8 0,5 0,3 40,1 IVketv. 49,8 49,1 14,4 14,1 15,8 3,0 0,9 0,6 0,3 44,6 2008 Iketv. 42,4 41,9 10,7 12,9 14,8 1,7 1,0 0,5 0,2 38,6 IIketv. 45,1 44,6 12,6 12,8 15,0 1,9 1,5 0,5 0,3 40,7 IIIketv. 43,3 42,9 11,9 12,4 15,1 1,9 0,8 0,3 0,3 39,7 IVketv. 48,6 48,4 13,6 13,6 16,3 3,0 1,0 0,2 0,3 43,7 2009 Iketv. 41,2 41,8 10,2 12,5 15,4 1,8 1,0 –0,6 0,2 38,4 IIketv. 43,8 43,9 11,5 12,6 15,5 2,0 1,5 –0,1 0,5 40,1 IIIketv. 42,8 42,4 10,9 12,3 15,5 2,0 0,8 0,4 0,3 39,1 IVketv. 49,8 47,9 12,7 13,6 16,4 3,2 0,9 1,9 0,5 43,2

6.4.ketvirtinėspajamos,išlaidosirdeficitas(perteklius)�


Kapitalo pajamosEinamosios pajamosIš viso

tiesioginiaimokesčiai

netiesioginiaimokesčiai

socialinėsįmokos nuosavybėspajamos

pardavimas kapitalomokesčiai

Šaltiniai:ECBapskaičiavimai,pagrįstiEurostatoirnacionaliniaisduomenimis.1„Pajamų“,„išlaidų“ir„deficito(pertekliaus)“sąvokospagrįstosESS95.ESbiudžetoirnevyriausybiniosektoriausvienetųsandoriaineįskaitomi.Visaiskitaisatžvilgiais,išskyrusskirtingasduomenųperdavimogalutinesdatas,ketvirtiniaiduomenysatitinkametiniusduomenis.Duomenysdėlsezoniškumonekoreguoti.2Mokesčiųnašta–mokesčiaiirsocialinėsįmokos.

Einamosios išlaidosIš viso

išviso kompensacijadarbuotojams

Palyginimui: mokesčių

našta2

Kapitalo išlaidos Deficitas (–) / perteklius(+)

Pirminis deficitas (–) /

perteklius (+)tarpinisvartojimas

palū-kanos

eina-mieji

perve-dimai

socialinėsišmokos

subsidijosinvesticijos kapitalo

perve-dimai




6.5.ketvirčioskolairskolospokytis (procentais,palygintisuBVP)

Šaltiniai:ECBapskaičiavimai,pagrįstiEurostatoirnacionaliniaisduomenimis.1Duomenysapieakcijastketvirtįyraišreikštiprocentais,palygintisuBVPsuma,tketvirtįirtrisankstesniusketvirčius.

c28.deficitas,skolinimosiporeikisirskolospokytis(keturiųketvirčiųslenkamojisuma,procentais,palygintisuBVP)

c29.Mastrichtoskola(skolosirBVPsantykiometinispokytisirnulemiantysveiksniai)

deficitasskolospokytisskolinimosiporeikis

2. Euro zona – deficito ir skolos koregavimas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 2007 Iketv. 4,5 –2,2 2,3 1,8 1,1 0,0 0,6 0,1 –0,7 1,2 5,2 IIketv. 4,2 1,1 5,2 4,9 4,1 0,0 0,5 0,3 0,6 –0,3 3,6 IIIketv. –0,6 –0,9 –1,4 –1,4 –2,1 0,0 0,4 0,2 0,1 –0,1 –0,6 IVketv. –3,5 –0,6 –4,1 –2,9 –2,1 0,0 –0,6 –0,2 0,0 –1,2 –3,4 2008 Iketv. 6,6 –2,4 4,2 3,3 2,0 0,0 1,1 0,3 0,0 0,9 6,6 IIketv. 4,0 –0,3 3,7 3,9 1,8 0,3 1,3 0,4 0,1 –0,3 3,9 IIIketv. 2,2 –2,2 0,0 –0,9 –1,6 0,0 0,2 0,5 0,4 0,4 1,8 IVketv. 8,0 –3,0 5,1 5,8 0,8 2,6 0,5 1,9 0,0 –0,8 8,0 2009 Iketv. 11,9 –6,4 5,5 6,5 5,1 –0,1 0,9 0,7 –1,3 0,3 13,2 IIketv. 9,9 –5,7 4,2 3,3 2,5 –0,6 0,2 1,2 0,6 0,4 9,3 IIIketv. 4,7 –6,6 –1,9 –2,9 –3,2 0,7 0,0 –0,4 0,2 0,8 4,5 IVketv. 2,2 –6,3 –4,1 –2,6 –2,6 0,0 –0,1 0,1 –0,2 –1,3 2,4

Palyginimui: skolinimosi

poreikis

Deficito ir skolos koregavimas

valdžiossektoriausturimopagrindiniofinansinioturtosandoriai

Skolos pokytis

išviso

išviso

įvertinimopoveikisir

kitiapimtiespokyčiai

kiti

1 2 3 4 5 2007 Iketv. 68,4 2,4 11,5 4,7 49,9 IIketv. 68,7 2,2 11,2 5,1 50,2 IIIketv. 67,7 2,1 11,0 5,1 49,3 IVketv. 65,9 2,2 10,8 4,2 48,7 2008 Iketv. 67,0 2,1 11,2 5,0 48,7 IIketv. 67,3 2,1 11,2 4,9 49,0 IIIketv. 67,4 2,1 11,1 5,5 48,7 IVketv. 69,4 2,3 11,0 6,7 49,4 2009 Iketv. 72,8 2,3 11,3 7,9 51,4 IIketv. 76,1 2,4 11,6 8,4 53,7 IIIketv. 77,9 2,3 11,7 9,2 54,6 IVketv. 78,8 2,4 11,9 8,6 55,8

Iš viso

gryniejipinigaiirindėliai paskolos trumpalaikiaivertybiniaipopieriai

Finansinės priemonės


1. Euro zona – Mastrichto skola pagal finansines priemones1

Deficitas (–)/pertek-

lius (+)


vertybiniaipopieriai

paskolos akcijosirkita

nuosavybė

Valdžios sektoriaus finansai

deficitoirskoloskoregavimaspirminisdeficitas/pertekliusaugimoirpalūkanųnormosskirtumasskolosirBVPsantykiopokytis

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20090,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

-4,0

-2,0

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-4,0

-2,0

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0


iŠorėssandoriaiirbalansai77.�.suvestinismokėjimųbalansas�

(gryniejisandoriai;mlrd.eurų)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 2007 13,5 48,0 49,6 2,9 –87,0 5,0 18,5 –10,7 –73,7 151,5 –63,7 –19,6 –5,1 –7,8 2008 –153,8 –19,1 41,4 –76,6 –99,5 9,8 –144,0 163,2 –198,7 344,1 –62,5 83,7 –3,4 –19,2 2009 –55,8 39,5 31,4 –38,0 –88,7 8,0 –47,8 45,4 –95,7 317,9 39,9 –221,2 4,5 2,4 2009 Iketv. –37,2 –7,6 1,8 –3,0 –28,4 1,5 –35,8 50,9 –64,6 105,8 15,8 –11,8 5,6 –15,1 IIketv. –22,0 14,0 6,9 –25,5 –17,3 2,2 –19,8 10,9 0,3 70,8 22,9 –81,7 –1,4 8,9 IIIketv. –3,6 13,8 12,2 –6,7 –22,8 1,4 –2,2 –12,6 –23,7 78,2 –4,5 –62,9 0,3 14,8 IVketv. 7,0 19,4 10,6 –2,8 –20,2 3,0 9,9 –3,8 –7,8 63,1 5,8 –64,8 –0,1 –6,2 2010 Iketv. –19,6 3,8 4,9 1,1 –29,5 2,7 –16,9 19,9 –27,9 –5,6 4,8 53,3 –4,7 –3,0 2009 03 –7,9 2,9 0,6 0,9 –12,3 0,7 –7,2 10,9 –27,6 53,3 5,6 –19,6 –0,9 –3,6 04 –9,8 4,1 2,0 –6,6 –9,3 1,6 –8,2 18,1 7,7 –5,3 13,0 1,5 1,2 –9,9 05 –13,7 2,6 3,0 –12,7 –6,7 0,2 –13,5 9,4 17,5 33,8 9,4 –49,1 –2,2 4,1 06 1,5 7,3 1,8 –6,2 –1,3 0,3 1,8 –16,6 –24,8 42,3 0,5 –34,2 –0,4 14,8 07 8,1 14,1 3,9 –3,0 –6,9 0,9 9,0 –19,4 7,2 –26,5 6,4 –2,9 –3,7 10,4 08 –6,1 –1,9 4,1 0,0 –8,3 0,5 –5,5 –10,8 1,7 25,7 –9,8 –29,2 0,8 16,3 09 –5,6 1,5 4,1 –3,7 –7,5 0,0 –5,6 17,6 –32,6 78,9 –1,1 –30,8 3,3 –11,9 10 –0,2 8,5 4,1 0,5 –13,3 0,2 0,0 1,5 –3,0 8,2 1,8 –4,8 –0,6 –1,5 11 –2,4 5,0 1,6 –2,8 –6,1 1,4 –1,0 2,8 –7,4 –6,2 –0,1 15,1 1,4 –1,8 12 9,5 5,9 4,9 –0,5 –0,7 1,4 10,9 –8,1 2,7 61,1 4,1 –75,0 –0,8 –2,8 2010 01 –14,7 –7,4 0,8 –1,1 –7,1 1,7 –13,0 14,5 –3,1 –0,7 5,1 11,7 1,5 –1,5 02 –6,2 5,1 2,0 1,1 –14,3 0,9 –5,3 4,5 0,6 7,5 –0,1 0,1 –3,6 0,7 03 1,3 6,1 2,1 1,1 –8,1 0,1 1,4 0,9 –25,4 –12,4 –0,2 41,4 –2,5 –2,3

12 mėn. suvestiniai sandoriai 2010 03 –38,2 51,0 34,5 –33,9 –89,8 9,3 –28,9 14,4 –59,0 206,4 29,0 –156,1 –5,9 14,5

Einamoji sąskaita Kapitalo sąskaita

Finansinė sąskaitaGrynasis skolinimas

kitoms šalims

ir (ar) pasi-skolinimas iš jų (1+6

stulpelių suma)

išviso prekės paslau-gos

pajamos einamiejipervedi-

mai

išviso tiesioginėsinvesti-

cijos

investicijųportfelis

išvestinėsfinansinėspriemonės

kitosinvesti-

cijos

oficialio-sios

tarptau-tinės

atsargos

Klaidos ir praleidimai

Šaltinis:ECB.1ŽenklųreikšmėsišaiškintosBendrosiosepastabose.

c30.Mbeinamosiossąskaitosbalansas(mlrd.eurų)

ketvirčiųsandoriai12mėn.suvestiniaisandoriai

-200

-150

-100

-50

0

50

100

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-200

-150

-100

-50

0

50

100




7.2.Einamojiirkapitalosąskaitos (mlrd.eurų;sandoriai)

c3�.Mokėjimųbalansas.prekės(mlrd.eurų,dėlsezoniškumopakoreguota;3mėn.slenkamasisvidurkis)

c32.Mokėjimųbalansas.paslaugos(mlrd.eurų,dėlsezoniškumopakoreguota;3mėn.slenkamasisvidurkis)

Šaltinis:ECB.

eksportas(kreditas)importas(debetas)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 152007 2702,7 2689,2 13,5 1518,0 1470,1 494,9 445,3 598,7 595,8 91,0 6,4 178,1 20,7 25,7 20,72008 2732,5 2886,3 –153,8 1580,4 1599,5 517,6 476,2 546,1 622,6 88,5 6,7 188,0 21,4 24,2 14,52009 2274,9 2330,7 –55,8 1290,1 1250,5 471,1 439,7 421,0 459,0 92,8 6,1 181,5 21,6 18,9 10,92009 Iketv. 557,1 594,4 –37,2 307,5 315,1 110,4 108,6 113,5 116,4 25,8 1,4 54,2 5,0 4,1 2,6 IIketv. 559,5 581,4 –22,0 312,5 298,5 114,8 107,9 111,2 136,7 21,0 1,6 38,3 5,4 4,9 2,8 IIIketv. 556,0 559,6 –3,6 322,5 308,7 124,0 111,9 95,1 101,8 14,3 1,6 37,2 5,5 3,9 2,4 IVketv. 602,3 595,3 7,0 347,6 328,2 121,8 111,3 101,2 104,0 31,7 1,5 51,8 5,7 6,0 3,02010 Iketv. 573,6 593,3 –19,6 347,6 343,8 107,6 102,7 94,2 93,1 24,2 . 53,7 . 5,3 2,52010 01 174,3 189,0 –14,7 100,2 107,5 35,1 34,3 28,7 29,9 10,4 . 17,4 . 2,5 0,8 02 185,0 191,2 –6,2 111,7 106,6 34,2 32,2 30,3 29,2 8,8 . 23,2 . 1,6 0,7 03 214,3 213,0 1,3 135,7 129,6 38,4 36,3 35,2 34,1 5,0 . 13,1 . 1,1 1,0

Dėlsezoniškumopakoreguota2009 Iketv. 580,2 610,0 –29,8 321,3 323,0 121,1 113,7 117,1 127,6 20,7 . 45,7 . . . IIketv. 566,2 578,8 –12,6 317,6 306,2 116,4 111,0 108,6 116,6 23,6 . 45,0 . . . IIIketv. 551,7 560,1 –8,4 316,2 302,6 115,2 107,1 98,6 108,1 21,8 . 42,3 . . . IVketv. 573,3 581,0 –7,7 331,6 317,6 118,5 108,2 96,7 107,1 26,5 . 48,1 . . .2010 Iketv. 600,3 604,8 –4,5 362,5 351,0 118,0 107,2 97,2 101,9 22,7 . 44,7 . . .2009 10 188,0 191,8 –3,8 107,6 103,4 38,7 35,1 33,1 35,3 8,6 . 17,9 . . . 11 191,9 195,1 –3,2 110,4 105,6 39,0 37,1 31,9 36,0 10,6 . 16,4 . . . 12 193,4 194,2 –0,7 113,6 108,6 40,8 36,0 31,7 35,8 7,3 . 13,8 . . .2010 01 199,5 201,1 –1,7 117,1 114,6 39,3 36,2 31,9 34,1 11,1 . 16,1 . . . 02 195,1 199,6 –4,5 119,0 113,7 38,7 35,2 32,7 34,2 4,6 . 16,5 . . . 03 205,8 204,1 1,7 126,4 122,7 39,9 35,9 32,6 33,5 6,9 . 12,0 . . .

išviso pajamos einamiejipervedimaiprekės paslaugos

kreditas debetas balansas kreditas debetas kreditas debetas kreditas debetasprivačiųasmenų

pervedimai

debetas

Einamoji sąskaita Kapitalo sąskaita

kreditas debetaskreditasprivačiųasmenų

pervedimai

1. Suvestinės einamoji ir kapitalo sąskaitos

eksportas(kreditas)importas(debetas)

Išorës sandoriai

ir balansai

60

80

100

120

140

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 200960

80

100

120

140

20

25

30

35

40

45

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 200920

25

30

35

40

45


3. Pasiskirstymas pagal valstybes ir geografines zonas(suvestiniai sandoriai)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

7.2.Einamojiirkapitalosąskaitos (mlrd.eurų)

2. Pajamų sąskaita(sandoriai)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 2007 18,8 10,3 579,9 585,5 208,7 70,9 137,7 44,2 26,6 25,2 45,3 113,7 118,8 111,1 180,5 197,8 2008 18,9 10,4 527,1 612,2 154,4 17,9 147,0 50,0 29,9 24,8 43,0 119,0 125,2 125,3 174,5 196,1 2009 18,9 11,6 402,0 447,4 131,7 23,2 106,5 37,1 20,3 20,8 31,4 80,0 110,2 141,9 108,5 98,3 2008 IVketv. 4,9 2,7 127,8 142,3 35,9 –1,5 36,5 10,1 8,4 6,0 8,4 19,9 31,6 32,7 43,5 47,1 2009 Iketv. 4,7 2,1 108,8 114,4 34,1 7,8 26,7 15,2 5,2 5,1 6,9 13,3 29,4 37,5 33,3 31,9 IIketv. 4,6 2,6 106,6 134,2 33,1 1,5 25,6 4,3 5,6 5,9 10,6 38,8 27,5 36,6 29,8 27,2 IIIketv. 4,6 3,5 90,5 98,4 29,0 7,5 25,1 8,5 4,1 4,7 7,1 13,9 27,4 34,8 22,9 19,9 IVketv. 5,0 3,5 96,2 100,5 35,5 6,3 29,1 9,1 5,4 5,0 6,8 14,1 25,9 33,0 22,5 19,3

Kompensacijadarbuotojams

išviso

kreditas debetas

tiesioginėsinvesticijos

Investicijų pajamos

skolos

investicijųportfelis kitosinvesticijos

kreditas debetas kreditas debetas

akcijos

kreditas debetas kreditas debetas kreditas debetas kreditas debetas

skolosakcijos

Iš viso

išviso Danija Švedija JungtinėKaralystė

kitosESšalys

ESinstitu-

cijos

Kanada Rusija Šveica-rija

JAV Kitos šalys

Ne euro zonos ES valstybės narės

2009 m. I ketv.–2009 m. IV ketv.

KreditasEinamoji sąskaita Prekės Paslaugos Pajamos išjų:investicijų pajamos Einamieji pervedimaiKapitalo sąskaita DebetasEinamoji sąskaita Prekės Paslaugos Pajamos išjų:investicijų pajamos Einamieji pervedimaiKapitalo sąskaita BalansasEinamoji sąskaita Prekės Paslaugos Pajamos išjų:investicijų pajamos Einamieji pervedimaiKapitalo sąskaita

Šaltinis:ECB.

reinves-ticijos

reinves-ticijos

Brazilija Kinija Indija Japonija

2274,9 803,1 45,9 65,9 393,5 234,0 63,7 34,4 30,6 87,0 29,3 46,7 70,3 167,3 306,4 699,8 1290,1 429,7 27,7 41,2 183,8 176,8 0,2 18,5 15,7 69,1 21,8 28,8 50,2 83,8 153,2 419,3 471,1 157,2 11,1 12,1 101,9 26,6 5,5 7,4 6,5 13,0 5,9 10,6 12,8 48,4 70,4 138,9 421,0 148,5 6,5 11,3 96,1 27,1 7,5 8,1 7,6 4,8 1,5 7,1 7,0 28,1 77,6 130,7

402,0 141,8 6,4 11,1 94,5 26,5 3,3 8,1 7,5 4,7 1,5 7,1 6,9 20,9 75,7 127,8

92,8 67,8 0,7 1,3 11,8 3,4 50,6 0,4 0,8 0,2 0,1 0,2 0,3 6,9 5,1 10,9 18,9 14,6 0,0 0,0 0,8 0,2 13,5 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 0,3 0,5 3,3

2330,7 749,6 40,6 67,3 336,3 207,7 97,6 – 24,6 – – 85,9 – 157,0 324,9 – 1250,5 359,7 26,2 37,0 136,4 160,0 0,0 20,1 10,3 153,4 18,0 41,8 78,3 72,1 121,4 375,5 439,7 133,8 7,1 10,4 84,4 31,6 0,2 5,7 5,6 9,7 4,4 7,6 7,5 40,3 94,3 130,7 459,0 145,9 6,4 18,8 103,0 11,7 6,0 – 7,0 – – 36,1 – 38,6 102,2 – 447,4 138,5 6,3 18,7 101,4 6,0 6,0 – 6,9 – – 36,0 – 38,1 101,4 –

181,5 110,1 0,8 1,1 12,5 4,4 91,4 1,4 1,7 2,9 0,7 0,4 0,5 5,9 6,9 50,9

10,9 2,4 0,1 0,1 0,9 0,2 1,0 0,1 0,1 0,1 0,2 0,1 0,0 0,5 0,8 6,6

–55,8 53,6 5,3 –1,4 57,2 26,2 –33,9 – 6,0 – – –39,2 – 10,2 –18,5 – 39,5 70,0 1,5 4,2 47,4 16,8 0,2 –1,5 5,4 –84,3 3,8 –13,0 –28,2 11,7 31,8 43,8 31,4 23,3 3,9 1,7 17,5 –5,0 5,2 1,7 0,9 3,2 1,6 3,0 5,3 8,1 –23,9 8,2 –38,0 2,5 0,1 –7,5 –6,9 15,5 1,5 – 0,6 – – –29,0 – –10,5 –24,6 –

–45,4 3,3 0,1 –7,6 –7,0 20,5 –2,7 – 0,6 – – –29,0 – –17,2 –25,7 –

–88,7 –42,4 –0,2 0,2 –0,7 –1,0 –40,8 –1,1 –0,9 –2,6 –0,6 –0,1 –0,2 0,9 –1,8 –40,0 8,0 12,3 0,0 –0,1 –0,1 0,0 12,5 –0,1 –0,1 –0,1 –0,2 –0,1 0,0 –0,1 –0,3 –3,3




7.�.finansinėsąskaita (mlrd.eurųirmetiniaiaugimotempai;likučiaiiraugimotempailaikotarpiopabaigoje;sandoriaiirkitipokyčiaiperlaikotarpį)

1. Suvestinė finansinė sąskaita

Šaltinis:ECB.1Grynosiosišvestinėsfinansinėspriemonėsįskaitytosįturtą.

Iš viso1 Iš viso, Tiesioginės Investicijų Kitos procentais, palyginti su BVP investicijos portfelis investicijos

Grynosios išvestinės

finansinės priemonės

Oficialio-sios tarp-

tautinės atsargos turtas įsiparei- balansas turtas įsiparei- balansas turtas įsiparei- turtas įsiparei- turtas įsiparei-

gojimai gojimai gojimai gojimai gojimai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14

Likučiai (tarptautinių investicijų balansas) 2006 12384,3 13399,8 –1015,5 144,8 156,7 –11,9 3153,4 2729,4 4372,1 5950,0 –20,8 4553,8 4720,4 325,8 2007 13908,5 15155,8 –1247,3 154,5 168,3 –13,9 3572,8 3130,7 4631,6 6556,5 –26,0 5382,9 5468,6 347,2 2008 13315,2 14949,2 –1634,0 143,8 161,5 –17,6 3744,4 3217,0 3763,9 6078,6 –36,2 5468,8 5653,6 374,2 2009 IIketv. 13309,9 14845,3 –1535,4 146,7 163,6 –16,9 4012,1 3302,8 3898,5 6304,5 –57,8 5075,6 5238,0 381,5 IIIketv. 13381,5 14979,0 –1597,5 148,7 166,4 –17,7 4042,1 3345,1 4059,8 6626,7 –60,1 4908,9 5007,2 430,8 IVketv. 13687,5 15154,8 –1467,3 152,6 169,0 –16,4 4138,5 3386,5 4209,0 6816,7 –48,3 4926,0 4951,6 462,4 Likučių pokyčiai 2005 2209,7 2070,3 139,3 27,1 25,4 1,7 522,1 209,0 842,5 1012,3 16,0 790,0 849,1 39,1 2006 1545,8 1845,7 –299,9 18,1 21,6 –3,5 362,6 285,1 484,6 892,2 0,6 692,3 668,4 5,7 2007 1524,2 1756,0 –231,9 16,9 19,5 –2,6 419,4 401,3 259,5 606,5 –5,2 829,1 748,1 21,4 2008 –593,3 –206,6 –386,6 –6,4 –2,2 –4,2 171,7 86,3 –867,7 –478,0 –10,2 85,9 185,1 27,0 2009 IIIketv. 71,6 133,7 –62,1 3,2 6,0 –2,8 30,0 42,3 161,2 322,2 –2,3 –166,7 –230,8 49,3 IVketv. 306,0 175,8 130,2 13,1 7,5 5,6 96,4 41,4 149,2 190,0 11,8 17,1 –55,6 31,5 Sandoriai 2006 1728,6 1719,1 9,4 20,2 20,1 0,1 417,6 257,4 519,8 708,5 0,6 789,3 753,2 1,3 2007 1946,6 1935,9 10,7 21,6 21,5 0,1 476,5 402,9 438,5 589,9 63,7 962,8 943,1 5,1 2008 464,8 628,0 –163,2 5,0 6,8 –1,8 323,8 125,1 –10,2 333,9 62,5 85,3 169,0 3,4 2009 –164,6 –119,3 –45,4 –1,8 –1,3 –0,5 314,4 218,6 74,2 392,1 –39,9 –508,8 –729,9 –4,5 2009 IIIketv. 20,8 8,1 12,6 0,9 0,4 0,6 62,0 38,2 45,6 123,7 4,5 –91,0 –153,8 –0,3 IVketv. 55,9 52,2 3,8 2,4 2,2 0,2 62,8 55,0 38,0 101,1 –5,8 –39,1 –103,9 0,1 2010 Iketv. 174,9 194,8 –19,9 7,9 8,8 –0,9 53,1 25,2 70,0 64,4 –4,8 51,9 105,2 4,7 2009 11 44,0 46,8 –2,8 . . . 16,7 9,3 19,5 13,3 0,1 9,1 24,2 –1,4 12 –77,5 –85,6 8,1 . . . 15,3 17,9 –6,4 54,7 –4,1 –83,1 –158,2 0,8 2010 01 79,6 94,0 –14,5 . . . 5,8 2,6 30,9 30,2 –5,1 49,5 61,2 –1,5 02 42,6 47,2 –4,5 . . . 14,4 15,0 9,0 16,5 0,1 15,5 15,7 3,6 03 52,7 53,6 –0,9 . . . 33,0 7,6 30,1 17,7 0,2 –13,1 28,3 2,5

Kiti pokyčiai 2005 851,4 749,6 101,7 10,5 9,2 1,2 163,7 56,5 426,3 487,7 –1,4 205,7 205,4 57,1 2006 –182,7 126,6 –309,3 –2,1 1,5 –3,6 –55,0 27,7 –35,2 183,7 0,0 –97,0 –84,8 4,4 2007 –422,5 –179,9 –242,5 –4,7 –2,0 –2,7 –57,1 –1,5 –179,0 16,6 –69,0 –133,6 –195,0 16,3 2008 –1058,0 –834,6 –223,4 –11,4 –9,0 –2,4 –152,1 –38,8 –857,5 –811,8 –72,7 0,6 16,1 23,6 Kiti pokyčiai dėl valiutų kursų pokyčių 2005 394,2 245,0 149,2 4,8 3,0 1,8 89,8 5,7 158,3 101,4 . 129,2 137,9 17,0 2006 –343,3 –228,5 –114,8 –4,0 –2,7 –1,3 –72,1 –4,2 –151,6 –101,1 . –105,7 –123,2 –13,9 2007 –531,1 –291,5 –239,6 –5,9 –3,2 –2,7 –113,3 –5,9 –219,2 –106,0 . –185,0 –179,6 –13,7 2008 –40,3 59,3 –99,6 –0,4 0,6 –1,1 –17,3 –0,2 1,8 42,0 . –34,0 17,5 9,2 Kiti pokyčiai dėl kainų pokyčių 2005 284,5 430,3 –145,8 3,5 5,3 –1,8 45,0 40,8 199,0 389,5 –1,4 . . 41,9 2006 288,6 298,4 –9,8 3,4 3,5 –0,1 45,4 33,5 226,0 264,9 0,0 . . 17,1 2007 82,4 124,7 –42,4 0,9 1,4 –0,5 46,5 12,5 75,0 112,2 –69,8 . . 30,7 2008 –1013,8 –1102,1 88,3 –10,9 –11,9 1,0 –155,6 –138,4 –803,6 –963,7 –75,9 . . 21,2 Kiti pokyčiai dėl kitų koregavimų 2005 172,7 74,3 98,3 2,1 0,9 1,2 29,0 10,0 69,0 –3,1 . 76,5 67,4 –1,8 2006 –128,1 56,7 –184,7 –1,5 0,7 –2,2 –28,3 –1,6 –109,6 19,8 . 8,7 38,4 1,2 2007 30,7 –16,9 47,6 0,3 –0,2 0,5 5,0 –13,6 –33,0 12,4 . 59,5 –15,7 –0,8 2008 –20,9 191,6 –212,5 –0,2 2,1 –2,3 18,0 87,4 –56,9 102,2 . 25,4 2,0 –7,3 Likučių augimo tempai 2005 15,2 13,4 – . . . 15,2 6,8 13,1 12,1 . 18,5 19,5 –5,9 2006 16,1 14,8 – . . . 15,0 10,5 13,6 13,7 . 20,5 18,7 0,3 2007 15,7 14,3 – . . . 15,1 14,7 10,0 9,8 . 21,2 20,0 1,6 2008 3,3 4,2 – . . . 9,2 4,0 –0,5 5,3 . 1,6 3,2 1,0 2009 IIIketv. –4,0 –3,0 – . . . 7,9 4,9 –3,0 4,4 . –12,2 –14,9 –1,1 IVketv. –1,2 –0,8 – . . . 8,3 6,8 1,9 6,4 . –9,3 –12,8 –1,2 2010 Iketv. 2,1 1,4 . . . . 6,8 6,4 5,6 6,1 . –3,5 –7,0 1,3

Išorës sandoriai

ir balansai


7.�.finansinėsąskaita (mlrd.eurųirmetiniaiaugimotempai;likučiaiiraugimotempailaikotarpiopabaigoje;sandoriaiperlaikotarpį)

2. Tiesioginės investicijos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14Likučiai (tarptautinių investicijų balansas)

2007 3572,8 2886,7 240,8 2645,9 686,1 6,4 679,7 3130,7 2401,0 69,5 2331,5 729,8 15,4 714,4 2008 3744,4 2946,9 234,8 2712,1 797,5 9,3 788,2 3217,0 2405,5 77,0 2328,5 811,6 16,4 795,1 2009 IIIketv. 4042,1 3158,3 259,6 2898,7 883,8 10,4 873,4 3345,1 2517,5 74,7 2442,8 827,6 15,2 812,4 IVketv. 4138,5 3246,9 259,8 2987,1 891,6 11,0 880,6 3386,5 2566,9 76,7 2490,2 819,6 15,2 804,4 Sandoriai 2007 476,5 368,4 18,9 349,5 108,2 –0,1 108,3 402,9 305,4 5,4 300,1 97,4 1,4 96,0 2008 323,8 195,1 –4,8 199,9 128,7 –0,2 128,9 125,1 93,0 –1,3 94,3 32,1 1,6 30,4 2009 314,4 227,0 22,0 205,0 87,4 3,4 84,0 218,6 212,3 8,1 204,2 6,3 –0,6 6,9 2009 IIIketv. 62,0 37,0 –1,6 38,7 24,9 0,3 24,6 38,2 35,4 2,4 33,0 2,8 –1,1 3,9 IVketv. 62,8 64,4 –1,2 65,6 –1,6 1,7 –3,3 55,0 60,9 3,0 57,9 –5,9 0,1 –5,9 2010 Iketv. 53,1 28,0 5,7 22,3 25,1 0,2 24,8 25,2 15,4 0,3 15,1 9,9 0,5 9,4 2009 11 16,7 19,7 0,8 18,9 –3,0 0,2 –3,2 9,3 8,1 –0,9 9,0 1,2 –0,2 1,4 12 15,3 15,6 –1,5 17,1 –0,3 1,2 –1,5 17,9 25,4 4,9 20,5 –7,4 0,3 –7,8 2010 01 5,8 7,0 0,2 6,8 –1,3 0,0 –1,3 2,6 4,6 0,4 4,2 –2,0 –2,2 0,3 02 14,4 7,4 3,9 3,4 7,0 0,2 6,8 15,0 6,1 0,1 6,0 8,9 4,7 4,1 03 33,0 13,7 1,6 12,1 19,3 0,0 19,3 7,6 4,6 –0,2 4,9 3,0 –2,0 5,0 Augimo tempai 2007 15,1 14,4 8,3 15,0 18,5 –55,0 18,7 14,7 14,6 8,8 14,7 15,3 6,3 15,4 2008 9,2 6,8 –2,0 7,6 18,9 –2,0 19,1 4,0 3,9 –1,8 4,1 4,5 9,9 4,4 2009 IIIketv. 7,9 6,3 8,5 6,1 14,2 13,8 14,2 4,9 7,2 7,1 7,2 –1,9 –5,0 –1,8 IVketv. 8,3 7,6 9,4 7,5 10,9 37,0 10,6 6,8 8,9 11,3 8,8 0,8 –3,7 0,9 2010 Iketv. 6,8 6,6 3,9 6,9 7,6 28,0 7,3 6,4 7,7 10,1 7,6 2,5 –1,9 2,5

Pagal rezidentų vienetus užsienyje

akciniskapitalasirreinvesticijos

išviso

išviso PFI nePFI

kitaskapitalas(daugiausiabendroviųtarpusaviopaskolos)

išviso PFI nePFI

Pagal nerezidentų vienetus euro zonoje

išviso akciniskapitalasirreinvesticijos

kitaskapitalas(daugiausiabendroviųtarpusaviopaskolos)

išviso PFI nePFI išviso PFI nePFI

c33.Mbgrynosiostiesioginėsinvesticijosirgrynasisinvesticijųportfelis(mlrd.eurų)

tiesioginėsinvesticijos(ketvirčiųsandoriai)investicijųportfelis(ketvirčiųsandoriai)tiesioginėsinvesticijos(12mėn.sandoriai)investicijųportfelis(12mėn.sandoriai)

-300

-200

-100

0

100

200

300

400

500

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-300

-200

-100

0

100

200

300

400

500

Šaltinis:ECB.




Išorës sandoriai

ir balansai


Likučiai (tarptautinių investicijų balansas) 2007 4631,6 1961,8 136,7 2,8 1825,1 44,6 2279,7 990,2 16,4 1289,5 17,2 390,1 297,3 34,6 92,8 0,5 2008 3763,9 1162,7 68,4 3,0 1094,3 27,3 2179,1 970,9 19,9 1208,2 18,4 422,1 353,3 61,6 68,8 1,3 2009 IIIketv. 4059,8 1368,1 75,3 3,1 1292,8 32,0 2277,7 926,8 16,8 1351,0 37,9 413,9 341,9 45,0 72,1 1,5 IVketv. 4209,0 1482,0 78,2 3,1 1403,9 34,4 2344,9 924,3 17,2 1420,6 37,0 382,0 324,4 44,9 57,7 2,0 Sandoriai 2007 438,5 64,7 26,7 0,0 38,0 8,2 290,5 148,0 4,9 142,4 3,3 83,3 63,3 26,3 20,0 0,8 2008 –10,2 –103,9 –38,4 0,6 –65,6 –0,2 96,7 44,1 3,2 52,6 2,6 –3,0 26,8 15,1 –29,8 0,4 2009 74,2 46,6 –2,9 –0,2 49,5 1,6 29,3 –103,3 –3,5 132,6 17,2 –1,8 5,4 –12,7 –7,2 1,0 2009 IIIketv. 45,6 39,6 3,7 0,0 35,9 0,2 27,4 –7,0 –0,8 34,4 –1,4 –21,4 –10,1 –11,8 –11,2 –0,1 IVketv. 38,0 35,8 –0,6 –0,2 36,3 0,4 25,1 –14,0 –0,5 39,1 –1,5 –22,9 –17,9 1,3 –5,0 0,8 2010 Iketv. 70,0 20,2 7,0 0,0 13,2 . 47,5 2,1 –0,2 45,4 . 2,3 –7,8 –1,4 10,1 . 2009 11 19,5 12,7 –2,2 –0,2 14,9 . 19,3 –0,4 –0,2 19,8 . –12,5 –12,4 3,0 –0,1 . 12 –6,4 8,9 1,0 0,1 7,9 . 0,6 –5,6 0,3 6,2 . –15,9 –11,4 –5,7 –4,4 . 2010 01 30,9 –2,9 –0,5 0,0 –2,4 . 14,5 0,4 0,3 14,1 . 19,3 9,8 4,8 9,5 . 02 9,0 3,8 1,3 0,0 2,5 . 5,5 –0,4 0,0 5,9 . –0,3 –1,6 –0,3 1,3 . 03 30,1 19,3 6,2 0,0 13,1 . 27,5 2,1 –0,6 25,4 . –16,6 –15,9 –5,9 –0,7 . Augimo tempas 2007 10,0 3,3 22,3 –0,5 2,0 21,3 13,9 16,6 38,9 11,9 23,2 23,9 23,7 272,7 29,4 277,4 2008 –0,5 –6,2 –30,0 24,6 –4,5 –0,5 4,3 4,6 20,4 4,1 15,6 –0,6 9,1 41,9 –32,3 71,6 2009 IIIketv. –3,0 –3,0 –8,6 12,4 –2,6 0,5 –2,5 –10,6 –20,1 4,0 96,8 –6,7 –0,2 –30,8 –31,4 69,4 IVketv. 1,9 3,4 –4,5 –7,2 3,9 5,8 1,2 –10,4 –17,7 10,8 93,2 –1,1 0,9 –22,0 –9,8 73,2 2010 Iketv. 5,6 8,3 13,6 –6,9 8,0 . 6,0 –5,5 –7,7 15,0 . –5,6 –7,1 –23,9 3,4 .

4. Investicijų portfelio įsipareigojimai

3. Investicijų portfelio turtasIš viso Akcijos Skolos priemonės

obligacijosirvekseliai pinigųrinkospriemonės

išviso PFI nePFI išviso PFI nePFI išviso PFI nePFI

Euro-sistema

valdžiossekto-

rius

Euro-sistema

valdžiossekto-

rius

Euro-sistema

valdžiossekto-

rius 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

Šaltinis:ECB.

Likučiai (tarptautinių investicijų balansas) 2007 6556,5 3272,5 594,6 2677,9 3041,1 1143,5 1897,6 1118,5 243,0 141,5 101,5 76,1 2008 6078,6 2168,7 640,7 1528,0 3466,5 1263,8 2202,8 1357,1 443,3 108,9 334,4 272,9 2009 IIIketv. 6626,7 2577,5 717,6 1859,9 3502,3 1170,8 2331,5 1454,7 546,8 70,4 476,4 420,2 IVketv. 6816,7 2719,4 710,9 2008,5 3527,3 1186,7 2340,6 1444,7 570,1 99,4 470,7 414,2 Sandoriai 2008 333,9 –107,1 94,8 –201,9 236,3 26,3 210,0 196,7 204,7 –20,1 224,8 194,6 2009 392,1 139,8 6,4 133,4 134,2 –12,4 146,5 137,0 118,1 –2,5 120,6 148,0 2009 IIIketv. 123,7 89,5 11,7 77,7 –19,2 –9,1 –10,1 –8,7 53,5 10,0 43,5 59,2 IVketv. 101,1 50,4 –7,1 57,5 42,4 9,3 33,2 20,4 8,3 14,5 –6,2 –4,0 2010 Iketv. 64,4 40,9 13,1 27,8 27,4 19,8 7,7 . –3,9 5,5 –9,5 . 2009 11 13,3 8,8 –3,6 12,4 4,8 –4,3 9,1 . –0,2 –1,6 1,4 . 12 54,7 57,2 –0,7 57,8 6,8 2,7 4,1 . –9,3 21,9 –31,2 . 2010 01 30,2 18,3 –0,3 18,6 2,1 25,6 –23,6 . 9,8 –4,3 14,1 . 02 16,5 8,8 0,1 8,7 4,6 –13,1 17,7 . 3,1 7,5 –4,4 . 03 17,7 13,8 13,4 0,5 20,8 7,3 13,5 . –16,9 2,3 –19,2 . Augimo tempas 2007 9,8 5,5 4,4 5,8 13,3 15,5 12,1 13,9 29,6 55,3 10,1 32,0 2008 5,3 –4,7 16,2 –9,8 7,8 2,3 11,1 17,6 81,5 –13,3 215,6 271,7 2009 IIIketv. 4,4 –0,1 4,6 –1,3 1,7 –5,6 6,0 11,6 59,5 –23,2 111,6 168,4 IVketv. 6,4 6,0 1,0 8,2 3,9 –1,0 6,6 10,1 26,6 3,2 35,7 54,9 2010 Iketv. 6,1 8,0 2,9 10,0 2,5 1,6 3,0 . 22,9 35,7 21,6 .

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Iš viso Akcijos Skolos priemonės

obligacijosirvekseliai pinigųrinkospriemonės

valdžiossektorius

valdžiossektorius

išviso PFI nePFI išviso PFI nePFI išviso PFI nePFI



5. Kitų investicijų turtas

6. Kitų investicijų įsipareigojimai

Šaltinis:ECB.

Likučiai (tarptautinių investicijų balansas) 2007 5382,9 36,9 35,6 1,4 3354,4 3283,2 71,2 107,8 12,7 48,8 13,7 1883,7 196,2 1520,0 473,1 2008 5468,8 28,8 27,7 1,0 3280,7 3221,6 59,1 101,0 12,1 40,9 7,2 2058,3 186,1 1647,7 461,7 2009 IIIketv. 4908,9 22,8 22,5 0,3 2823,8 2790,5 33,3 114,8 11,8 54,0 8,9 1947,5 191,7 1524,6 407,1 IVketv. 4926,0 29,7 29,4 0,3 2842,1 2811,5 30,6 122,0 11,8 60,5 10,0 1932,2 190,1 1492,2 381,2 Sandoriai 2007 962,8 22,0 22,0 0,0 546,7 539,5 7,2 –7,8 –1,4 –7,4 –5,5 401,9 14,1 344,9 54,9 2008 85,3 –9,4 –9,4 0,0 –48,4 –64,8 16,5 –7,0 –1,1 –7,2 –6,0 150,0 2,8 88,3 –41,1 2009 –508,8 –2,4 –2,4 0,0 –414,5 –394,0 –20,5 9,5 –0,3 7,9 1,1 –101,5 1,9 –105,7 –42,8 2009 IIIketv. –91,0 –6,7 –6,7 0,0 –83,6 –81,3 –2,3 0,0 –0,3 0,1 –4,0 –0,6 0,4 2,1 14,7 IVketv. –39,1 5,5 5,5 0,0 –4,4 –2,3 –2,1 6,6 0,0 6,2 1,1 –46,8 –0,6 –47,5 –41,7 2010 Iketv. 51,9 –7,1 . . 58,4 . . –7,4 . . –3,7 8,0 . . 1,8 2009 11 9,1 –0,1 . . 17,1 . . 3,6 . . 1,5 –11,4 . . –13,6 12 –83,1 4,1 . . –35,6 . . 3,4 . . 0,1 –54,9 . . –21,6 2010 01 49,5 –5,1 . . 67,7 . . –4,1 . . –2,9 –9,0 . . –5,5 02 15,5 –1,7 . . 6,4 . . –1,1 . . 0,8 12,0 . . 8,8 03 –13,1 –0,3 . . –15,6 . . –2,2 . . –1,6 5,0 . . –1,5 Augimo tempas 2007 21,2 157,3 173,7 –1,7 18,6 18,8 11,3 –6,5 –9,8 –12,6 –28,6 27,2 7,5 29,6 13,9 2008 1,6 –26,2 –26,9 5,0 –1,4 –2,0 23,4 –6,5 –8,9 –14,7 –43,8 8,0 1,4 5,9 –8,9 2009 IIIketv. –12,2 –42,5 –43,9 4,1 –18,3 –18,4 –23,1 3,5 –4,7 7,8 –13,4 –1,6 –3,8 –1,6 0,6 IVketv. –9,3 –10,6 –11,7 0,2 –12,6 –12,2 –36,8 8,9 –2,4 16,2 16,1 –5,0 1,0 –6,6 –10,3 2010 Iketv. –3,5 –4,9 . . –3,9 . . –3,9 . . –67,5 –2,8 . . –2,5

Iš viso Eurosistema PFI Valdžios sektorius Kiti sektoriai (neįskaitant Eurosistemos)

išviso paskolos/grynieji

pinigaiirindėliai

kitasturtas


pinigaiirindėliai

kitasturtas

įsiskoli-nimasužprekesirpaslaugas

paskolos/gryniejipinigaiirindėliai


paskolos/gryniejipinigaiirindėliai



1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Iš viso Eurosistema PFI Valdžios sektorius Kiti sektoriai (neįskaitant Eurosistemos)


pinigaiirindėliai

kitasturtas


pinigaiirindėliai

kitasturtas



kitiįsiparei-gojimai

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Likučiai (tarptautinių investicijų balansas) 2007 5468,6 201,7 201,4 0,2 3935,1 3872,6 62,5 52,3 0,0 46,9 5,4 1279,5 156,9 1009,7 112,8 2008 5653,6 482,3 481,9 0,4 3751,8 3698,1 53,6 61,9 0,0 58,0 3,9 1357,6 170,2 1069,6 117,8 2009 IIIketv. 5007,2 264,3 263,8 0,6 3450,3 3413,6 36,8 59,5 0,0 56,2 3,3 1233,1 179,4 943,5 110,2 IVketv. 4951,6 249,6 249,3 0,3 3394,6 3356,3 38,3 57,2 0,0 53,6 3,6 1250,3 181,1 952,3 116,8 Sandoriai 2007 943,1 89,6 89,6 0,0 625,1 620,4 4,6 –1,0 0,0 –2,0 1,0 229,5 10,0 220,5 –1,1 2008 169,0 280,7 280,6 0,1 –178,9 –190,0 11,1 9,4 0,0 10,8 –1,4 57,8 10,9 47,3 –0,4 2009 –729,9 –231,7 –236,5 4,7 –354,3 –343,0 –11,3 –6,9 0,0 –6,7 –0,2 –137,1 0,9 –113,4 –24,5 2009 IIIketv. –153,8 –43,5 –43,7 0,3 –79,5 –80,1 0,6 0,7 0,0 1,2 –0,5 –31,5 1,0 –20,8 –11,7 IVketv. –103,9 –16,8 –16,5 –0,2 –81,1 –81,9 0,8 –3,9 0,0 –4,4 0,6 –2,1 1,0 4,3 –7,4 2010 Iketv. 105,2 –6,0 . . 98,4 . . 4,6 . . . 8,3 . . . 2009 11 24,2 –1,3 . . 16,6 . . 0,9 . . . 8,0 . . . 12 –158,2 –7,2 . . –104,5 . . –10,8 . . . –35,7 . . . 2010 01 61,2 –7,5 . . 70,5 . . –0,1 . . . –1,7 . . . 02 15,7 3,2 . . 32,6 . . 4,7 . . . –24,8 . . . 03 28,3 –1,8 . . –4,7 . . 0,0 . . . 34,8 . . . Augimo tempas 2007 20,0 68,1 68,2 –6,9 18,0 18,2 9,2 –1,8 27,4 –4,0 20,7 20,9 6,8 26,4 0,5 2008 3,2 141,3 141,4 20,8 –4,5 –4,9 17,8 18,1 –20,1 23,0 –25,1 4,5 6,8 4,6 –0,9 2009 IIIketv. –14,9 –27,7 –29,0 935,0 –16,3 –16,4 –13,9 11,8 234,7 13,2 –9,0 –8,0 –3,1 –8,8 –8,7 IVketv. –12,8 –47,9 –48,8 644,2 –9,4 –9,2 –20,3 –11,0 –148,2 –11,4 –6,3 –9,9 0,2 –10,5 –19,7 2010 Iketv. –7,0 –38,7 . . –3,9 . . –1,9 . . . –6,1 . . .

paskoloskitiįsiparei-gojimai

paskolosišviso išviso




Išorës sandoriai

ir balansai


7. Oficialiosios tarptautinės atsargos

Likučiai (tarptautinių investicijų balansas)2006 325,8 176,3 365,213 4,6 5,2 139,7 6,3 22,5 110,7 0,5 79,3 30,8 0,3 0,0 24,6 –21,5 5,62007 347,2 201,0 353,688 4,6 3,6 138,0 7,2 22,0 108,5 0,4 87,8 20,3 0,3 0,0 44,3 –38,5 5,32008 374,2 217,0 349,190 4,7 7,3 145,1 7,6 8,0 129,5 0,6 111,3 17,6 0,0 0,1 262,8 –245,7 5,52009 IIketv. 381,5 229,8 347,546 4,2 11,3 136,2 9,5 6,6 119,9 0,5 99,3 20,0 0,2 0,0 77,6 –65,6 5,4 IIIketv. 430,8 236,1 347,200 49,8 11,7 133,2 12,7 7,1 113,2 0,5 89,8 22,9 0,2 0,0 56,7 –42,4 50,9 IVketv. 462,4 266,0 347,163 50,8 10,0 135,5 12,3 8,1 115,2 0,5 92,0 22,7 –0,1 0,0 32,1 –24,5 51,22010 03 498,7 287,3 347,176 52,7 12,2 146,5 10,1 10,6 126,1 – – – –0,3 0,0 28,8 –23,0 53,0 04 521,6 307,5 347,173 53,0 12,3 148,8 9,7 12,0 127,3 – – – –0,3 0,0 28,0 –22,1 53,4 Sandoriai2007 5,1 –3,2 – 0,3 –0,9 8,8 1,0 1,6 6,2 0,0 14,5 –8,3 0,0 0,0 – – –2008 3,4 –2,7 – –0,1 3,8 2,4 5,0 –15,7 11,8 0,1 15,8 –4,1 1,3 0,0 – – –2009 –4,5 –2,0 – 0,8 2,7 –5,9 3,7 –1,2 –9,5 0,0 –14,1 4,6 1,2 0,0 – – –2009 IIIketv. –0,3 –0,2 – 0,3 0,6 –1,0 2,3 0,3 –3,8 0,0 –7,0 3,2 0,2 0,0 – – – IVketv. 0,1 0,0 – 1,0 –2,0 1,2 –0,5 0,5 1,1 0,0 1,5 –0,4 0,1 0,0 – – –2010 Iketv. 4,7 – – – – – – – – – – – – – – – – Augimo tempas2006 0,3 –2,4 – 11,6 –49,0 7,7 –48,4 12,7 13,4 0,0 29,2 –15,3 – – – – –2007 1,6 –1,7 – 7,3 –18,3 6,3 14,9 6,4 5,7 1,1 18,6 –27,6 – – – – –2008 1,0 –1,3 – –2,6 105,3 1,7 67,7 –68,9 10,8 28,0 17,9 –20,6 – – – – –2009 IIIketv. –1,1 –1,3 – –2,9 200,8 –6,2 60,3 –70,1 –2,7 1,3 –8,9 34,6 – – – – – IVketv. –1,2 –0,9 – –2,0 35,2 –4,0 47,5 –22,6 –7,3 1,0 –12,8 25,6 – – – – –2010 Iketv. 1,3 – – – – – – – – – – – – – – – –

Šaltinis:ECB.

Oficialiosios tarptautinės atsargos Straipsniai palyginimui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17

išviso piniginisauksas turi-mosSST

atsargųpozi-cija

TVF

konvertuojamosiosvaliutos

išviso

kitireikala-

vimai

kitasturtas

užsieniovaliuta

išankstonumaty-

tosgrynosiostrumpa-

laikėsužsieniovaliutosišlaidos

mlrd.eurų

Trojosuncijo-

mis(mln.)


vertybiniaipopieriai išvestinėsfinan-sinės

priemo-nės

centri-niuose

bankuoseirTAB

ban-kuose

išviso akcijos obliga-cijosir

vekseliai

pinigųrinkosprie-

monės

SSTpaskirs-tymas

8. Bendroji užsienio skola

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11Likučiai (tarptautinių investicijų balansas)

2006 8683,9 4425,5 217,5 2697,9 144,1 150,8 1048,0 1115,2 116,3 4586,8 1817,5 2007 9972,8 5130,6 243,0 3041,1 157,0 181,0 1220,2 1246,8 201,7 5220,1 2084,0 2008 10941,3 5307,6 443,3 3466,5 170,2 175,8 1377,8 1692,0 482,3 5124,4 2264,7 2009 IIketv. 10625,9 4890,6 493,7 3503,7 183,1 164,4 1390,4 1856,1 313,4 4853,8 2212,2 IIIketv. 10461,0 4677,0 546,8 3502,3 179,4 150,8 1404,6 1934,4 264,3 4691,5 2166,1 IVketv. 10457,9 4611,5 570,1 3527,3 181,1 159,0 1408,9 1916,1 249,6 4680,6 2202,6

Likučiai, palyginti su BVP, procentais 2006 101,5 51,7 2,5 31,5 1,7 1,8 12,2 13,0 1,4 53,6 21,2 2007 110,7 57,0 2,7 33,8 1,7 2,0 13,5 13,8 2,2 58,0 23,1 2008 118,2 57,4 4,8 37,5 1,8 1,9 14,9 18,3 5,2 55,4 24,5 2009 IIketv. 117,0 53,8 5,4 38,6 2,0 1,8 15,3 20,4 3,4 53,4 24,4 IIIketv. 116,1 51,9 6,1 38,9 2,0 1,7 15,6 21,5 2,9 52,1 24,0 IVketv. 116,7 51,4 6,4 39,3 2,0 1,8 15,7 21,4 2,8 52,2 24,6

pinigųrinkos

priemonės

PFI(neįskaitant

Eurosis-temos)

kitisektoriaipaskolos,grynieji

pinigaiirindėliai

obligacijosirvekseliai


kitiįsiparei-gojimai

tiesioginėsinves-ticijos:bendrovių

tarpusaviopaskolos

valdžiossektorius

Eurosis-tema

Iš viso Pagal priemonę Pagal sektorius (išskyrus tiesiogines investicijas)


7.�.finansinėsąskaita (mlrd.eurų;likučiailaikotarpiopabaigoje;sandoriaiperlaikotarpį)

9. Pasiskirstymas pagal valstybes ir geografines zonas

2008 m. LikučiaiTiesioginės investicijos Užsienyje Akcijos/reinvesticijos Kitaskapitalas Eurozonoje Akcijos/reinvesticijos KitaskapitalasInvesticijų portfelio turtas Akcijos Skolospriemonės Obligacijosirvekseliai PinigųrinkospriemonėsKitos investicijos Turtas Valdžiossektorius PFI Kitisektoriai Įsipareigojimai Valdžiossektorius PFI Kitisektoriai 2009 m. I ketv.– 2009 m. IV ketv. Suvestiniai sandoriaiTiesioginės investicijos Užsienyje Akcijos/reinvesticijos Kitaskapitalas Eurozonoje Akcijos/reinvesticijos KitaskapitalasInvesticijų portfelio turtas Akcijos Skolospriemonės Obligacijosirvekseliai PinigųrinkospriemonėsKitos investicijos Turtas Valdžiossektorius PFI Kitisektoriai Įsipareigojimai Valdžiossektorius PFI Kitisektoriai

Iš viso Ne euro zonos ES valstybės narės Kanada Kinija Japonija Šveica- JAV rija

Neap-mokesti-namieji finansų centrai

Tarptau-tinės

organi-zacijos

Kitos šalys

Danija Švedija JungtinėKara-lystė

išviso kitosESšalys

ESinstitu-

cijos

527,4 –93,0 –2,1 –30,2 –293,9 233,6 –0,3 41,1 35,2 –9,5 126,2 –68,7 –7,1 –0,2 503,3 3744,4 1255,3 34,9 93,9 865,7 260,8 0,0 104,1 38,8 71,7 384,5 734,6 418,5 0,1 736,8 2946,9 967,5 30,1 60,3 660,1 216,9 0,0 83,3 32,0 53,6 335,3 551,3 386,7 0,0 537,4 797,5 287,9 4,8 33,6 205,7 43,8 0,0 20,7 6,9 18,1 49,2 183,4 31,9 0,0 199,4 3217,0 1348,3 37,0 124,1 1159,7 27,1 0,3 63,0 3,6 81,2 258,3 803,3 425,6 0,3 233,4 2405,5 1096,8 28,3 97,4 956,9 13,9 0,2 50,6 0,8 68,7 191,1 590,8 284,1 0,1 122,5 811,6 251,5 8,7 26,7 202,8 13,2 0,1 12,4 2,9 12,5 67,2 212,5 141,6 0,2 110,9 3763,9 1242,2 63,7 122,4 895,5 80,7 80,0 82,8 25,6 213,4 95,4 1225,8 458,4 30,5 389,8 1162,7 228,7 6,4 19,9 191,7 9,8 0,9 18,2 22,8 84,5 81,3 378,8 197,8 2,0 148,6 2601,3 1013,6 57,3 102,5 703,7 71,0 79,1 64,6 2,9 128,8 14,1 847,0 260,6 28,5 241,3 2179,1 849,1 50,3 81,5 569,1 70,3 77,8 61,6 2,3 61,7 12,6 705,4 238,2 28,4 219,9 422,1 164,5 6,9 21,0 134,6 0,6 1,3 3,0 0,6 67,1 1,5 141,5 22,4 0,1 21,4 –184,8 –91,1 51,1 28,0 –110,4 108,8 –168,6 –6,2 –16,0 –10,2 –131,2 –286,3 –0,4 1,8 354,8 5468,8 2419,7 100,9 83,3 2020,2 201,8 13,4 25,7 34,0 109,4 276,5 852,5 638,2 58,7 1054,0 101,0 15,0 0,7 0,4 3,6 0,7 9,7 0,0 1,8 0,2 0,1 3,4 1,4 40,1 39,1 3309,5 1731,1 83,9 58,3 1419,1 167,9 1,9 16,8 14,5 79,0 164,5 418,9 367,7 18,2 498,8 2058,3 673,5 16,4 24,6 597,5 33,3 1,8 8,9 17,7 30,3 111,9 430,2 269,2 0,5 516,2 5653,6 2510,8 49,8 55,3 2130,6 93,0 182,0 32,0 50,0 119,5 407,7 1138,8 638,6 57,0 699,2 61,9 32,5 0,0 0,1 2,5 0,0 29,7 0,0 0,0 0,6 0,5 7,0 0,3 17,7 3,3 4234,1 1907,6 38,9 33,5 1664,9 70,0 100,2 24,4 32,1 91,2 328,7 751,1 535,1 36,8 527,2 1357,6 570,8 10,8 21,7 463,2 23,0 52,0 7,5 17,9 27,8 78,6 380,8 103,2 2,5 168,7

95,7 46,9 0,6 –2,2 37,0 11,5 0,0 –6,0 4,7 –1,9 3,9 –0,8 37,6 –0,2 11,6 314,4 90,7 2,2 10,8 70,4 7,2 0,0 5,5 4,9 –0,4 33,0 66,9 66,9 0,0 46,9 227,0 62,7 1,1 8,9 45,4 7,2 0,0 4,8 3,1 0,6 17,4 56,4 51,6 0,0 30,4 87,4 28,0 1,1 1,9 25,0 0,0 0,0 0,6 1,8 –1,0 15,5 10,6 15,3 0,0 16,6 218,6 43,8 1,7 13,0 33,4 –4,3 0,0 11,4 0,2 1,6 29,1 67,7 29,3 0,2 35,4 212,3 59,0 0,7 16,7 45,7 –4,1 0,0 12,3 0,3 2,3 15,7 81,4 21,5 0,2 19,6 6,3 –15,3 0,9 –3,8 –12,3 –0,1 0,0 –0,8 –0,1 –0,7 13,4 –13,7 7,9 0,0 15,7 74,2 56,4 14,4 19,9 –5,3 3,8 23,6 1,1 7,8 –28,2 4,9 14,0 –58,5 0,3 76,5 46,6 16,4 0,9 3,2 10,8 1,3 0,1 3,0 8,8 1,9 4,0 11,2 –30,9 0,0 32,2 27,6 40,0 13,5 16,7 –16,1 2,4 23,4 –1,9 –1,0 –30,2 0,8 2,8 –27,6 0,2 44,3 29,3 40,8 12,4 18,4 –11,4 1,5 19,9 –1,6 –0,7 –25,5 –1,3 –9,3 –20,8 –0,2 47,9 –1,8 –0,8 1,1 –1,7 –4,7 0,9 3,5 –0,3 –0,3 –4,7 2,1 12,1 –6,8 0,4 –3,6 221,2 –11,0 –6,3 –4,1 4,5 –10,8 5,8 4,0 1,0 29,8 25,5 200,5 21,1 11,3 –61,0 –508,8 –160,6 3,6 0,3 –159,7 –7,4 2,6 –0,5 –1,7 –14,2 –72,7 –144,5 –29,0 –0,3 –85,2 9,5 7,4 –0,5 4,7 2,3 0,0 0,8 0,0 –0,1 0,0 0,0 0,1 –0,2 1,2 1,2 –416,8 –193,6 5,6 –4,4 –186,1 –8,3 –0,3 –1,6 –4,0 –10,8 –49,9 –66,9 –15,2 –1,5 –73,1 –101,5 25,6 –1,5 0,0 24,1 1,0 2,1 1,1 2,4 –3,3 –22,8 –77,7 –13,5 0,0 –13,3 –729,9 –149,6 9,9 4,4 –164,2 3,5 –3,2 –4,5 –2,7 –44,0 –98,2 –345,0 –50,0 –11,6 –24,3 –6,9 –4,3 0,0 0,0 0,6 0,0 –5,0 0,1 0,0 –0,2 –0,3 –0,4 0,0 –2,0 0,3 –586,0 –127,7 11,4 4,8 –142,3 2,7 –4,2 –3,8 –3,1 –45,0 –98,6 –234,1 –55,0 –9,5 –9,3 –137,1 –17,6 –1,5 –0,4 –22,5 0,8 6,0 –0,8 0,3 1,2 0,7 –110,5 5,0 –0,1 –15,3

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Šaltinis:ECB.




Išorës sandoriai

ir balansai

7.4.Mokėjimųbalansopiniginėišraiška�

(mlrd.eurų;sandoriai)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2007 –114,3 25,6 –459,4 395,0 –38,8 –162,6 144,5 218,4 –394,3 228,5 –64,0 –7,4 2008 –224,1 –137,0 –329,3 124,5 65,5 –22,4 –202,2 435,4 –143,8 67,7 –62,4 –20,2 2009 90,4 –47,8 –289,0 211,1 –49,5 –125,4 133,4 267,1 92,0 –143,9 39,9 2,4 2009 Iketv. –38,4 –35,8 –83,6 36,5 32,5 4,9 –48,1 116,5 –13,3 –48,8 15,8 –15,1 IIketv. 77,9 –19,8 –79,7 85,7 –9,7 –73,1 46,3 90,2 64,5 –58,3 22,9 8,9 IIIketv. 3,5 –2,2 –63,3 36,9 –35,9 –23,2 77,7 33,4 0,7 –30,9 –4,5 14,8 IVketv. 47,4 9,9 –62,3 52,0 –36,3 –34,1 57,5 27,0 40,2 –6,0 5,8 –6,2 2010 Iketv. –68,2 –16,9 –47,1 24,5 –13,2 –55,5 27,8 –1,8 –0,6 12,8 4,8 –3,0 2009 03 3,6 –7,2 –37,5 15,3 11,8 10,0 –12,0 25,6 –13,9 9,5 5,6 –3,6 04 18,1 –8,2 –58,8 72,8 5,3 –45,9 –26,0 42,3 –7,5 41,0 13,0 –9,9 05 6,3 –13,5 –5,3 20,6 –1,9 –33,9 26,5 29,9 83,7 –113,4 9,4 4,1 06 53,6 1,8 –15,7 –7,6 –13,1 6,7 45,8 18,0 –11,8 14,1 0,5 14,8 07 0,6 9,0 –10,8 18,9 –16,5 –21,2 35,3 –33,5 2,2 0,3 6,4 10,4 08 20,4 –5,5 –13,9 17,1 –12,1 –22,1 48,3 5,1 9,4 –12,2 –9,8 16,3 09 –17,5 –5,6 –38,6 0,9 –7,3 20,1 –5,9 61,8 –10,9 –18,9 –1,1 –11,9 10 15,0 0,0 –31,0 28,9 –13,5 –12,7 –12,7 43,5 –19,2 31,5 1,8 –1,5 11 –3,1 –1,0 –15,7 10,4 –14,9 –19,7 12,4 10,5 7,8 8,9 –0,1 –1,8 12 35,5 10,9 –15,6 12,7 –7,9 –1,8 57,8 –27,1 51,6 –46,4 4,1 –2,8 2010 01 –11,1 –13,0 –5,5 4,5 2,4 –23,5 18,6 –9,4 13,1 –1,8 5,1 –1,5 02 –23,4 –5,3 –10,2 10,1 –2,5 –7,3 8,7 13,3 –10,9 –20,1 –0,1 0,7 03 –33,7 1,4 –31,4 9,8 –13,1 –24,7 0,5 –5,7 –2,8 34,8 –0,2 –2,3 12 mėn. suvestiniai sandoriai 2010 03 60,6 –28,9 –252,5 199,1 –95,1 –185,9 209,3 148,8 104,7 –82,3 29,0 14,5

Mokėjimų balanso straipsniai, rodantys PFI grynuosius sandorius

c34.pagrindiniaimokėjimųbalansostraipsniai,rodantyspfigrynųjųišorėssandoriųpokyčius�

(mlrd.eurų;12mėn.suvestiniaisandoriai)

visisandoriai,rodantysPFIgrynuosiusišorėssandoriuseinamosiosirkapitalosąskaitųbalansasnePFItiesioginėsinvesticijosirinvesticijųportfelisužsienyjenePFIinvesticijųportfelioįsipareigojimaikaipskolospriemonės


išviso einamosiosirkapitalo

sąskaitųbalansas

tiesioginėsinvesticijos investicijųportfelis

nePFIsandoriai

pagalrezidentųvienetusužsienyje

pagalnerezidentų

vienetuseurozonoje

turtas įsipareigojimai

akcijos skolospriemonės

akcijos skolospriemonės

kitosinvesticijos

turtas įsiparei-gojimai

išvestinėsfinansinėspriemonės

klaidosirpraleidimai

-600

-400

-200

0

200

400

600

900280027002-600

-400

-200

0

200

400

600


7.5.prekiųeksportasirimportas

1. Vertė, apimtis ir vieneto vertė pagal prekių grupes1

(dėl sezoniškumo pakoreguota, jei nenurodyta kitaip)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13Vertė (mlrd. eurų, 1 ir 2 stulpelių metiniai pokyčiai, procentais)

2008 3,9 8,1 1561,6 771,0 338,0 414,1 1304,5 1611,6 1019,2 233,1 333,9 1021,8 293,6 2009 –18,1 –22,1 1275,6 625,5 261,6 352,9 1061,7 1258,3 725,6 191,7 313,0 838,0 174,5 2009 IIketv. –22,9 –26,9 310,3 153,4 63,7 85,2 258,3 304,5 173,0 47,4 77,4 204,4 41,7 IIIketv. –19,5 –25,7 319,1 157,2 64,6 88,6 266,3 313,3 179,8 47,5 78,6 207,3 47,6 IVketv. –8,6 –14,5 330,2 163,1 67,2 92,5 275,8 320,5 189,3 47,2 77,8 211,3 49,2 2010 Iketv. 12,6 9,2 353,2 . . . 291,2 347,6 . . . 229,5 . 2009 10 –17,1 –22,3 108,2 53,9 22,4 29,7 91,5 104,8 61,7 15,2 25,7 69,6 15,9 11 –6,0 –13,8 109,8 53,8 21,3 31,9 90,5 106,2 63,4 15,8 25,7 69,9 16,7 12 –0,7 –5,4 112,2 55,3 23,4 30,9 93,8 109,5 64,3 16,3 26,4 71,8 16,6 2010 01 4,2 1,0 112,3 56,4 20,3 31,4 92,0 110,7 66,5 16,2 26,7 73,8 17,3 02 9,9 6,2 116,1 57,6 22,3 32,1 94,4 112,6 67,6 16,1 26,1 74,0 15,9 03 22,2 19,9 124,8 . . . 104,8 124,2 . . . 81,6 . Apimties indeksai (2000 m. = 100; 1 ir 2 stulpelių metiniai pokyčiai, procentais) 2008 1,4 0,1 143,4 136,7 154,2 147,0 142,3 127,0 119,2 140,4 144,4 133,3 108,1 2009 –16,7 –14,6 119,2 114,7 117,6 128,2 115,6 108,7 101,2 114,7 135,0 110,3 97,1 2009 IIketv. –21,6 –19,3 116,6 113,4 115,0 124,0 112,8 106,0 97,5 111,4 133,8 107,2 97,7 IIIketv. –17,4 –15,9 119,2 115,4 115,9 128,2 116,1 107,1 99,7 115,3 135,5 109,9 95,3 IVketv. –6,0 –7,8 123,7 119,8 121,3 134,8 120,9 110,7 104,1 116,5 137,6 114,0 95,5 2010 Iketv. . . . . . . . . . . . . . 2009 10 –14,3 –13,9 122,1 119,6 121,8 129,6 120,7 109,5 104,0 112,5 136,9 113,0 96,5 11 –3,1 –6,2 123,7 118,2 116,1 141,2 119,2 110,5 103,9 117,4 136,5 113,3 95,4 12 1,2 –2,4 125,4 121,7 126,0 133,7 122,9 112,2 104,5 119,6 139,4 115,6 94,6 2010 01 3,7 –3,2 124,4 121,6 110,5 133,9 119,5 110,9 103,5 116,2 136,7 116,4 94,7 02 9,1 1,4 127,5 123,7 120,3 134,3 121,8 111,6 103,2 114,2 134,8 116,5 86,6 03 . . . . . . . . . . . . .

Iš viso (dėl sezoniškumo nekoreguota)

Eksportas (f.o.b.) Importas (c.i.f.)

išviso

ekspor-tas

impor-tas

tarpiniovartojimo

prekės

investi-cinės

prekės

vartojimoprekės

straipsnispalyginimui:

apdirbamojipramonė

išviso

tarpiniovartojimo

prekės

investi-cinės

prekės

vartojimoprekės

straipsnispalyginimui:

apdirbamojipramonė

nafta

2. Kainos2

100,0 100,0 32,2 46,3 17,7 3,8 99,4 100,0 100,0 28,4 27,9 22,1 21,6 81,1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 2008 103,5 1,6 1,5 –0,4 2,4 25,2 1,5 112,7 6,5 0,2 –3,4 2,4 28,2 0,8 2009 100,9 –2,5 –4,1 0,6 0,5 –26,5 –2,5 102,2 –9,4 –5,8 –0,8 0,2 –26,5 –3,8 2009 IIIketv. 100,9 –4,0 –6,2 0,7 0,4 –34,0 –3,8 102,3 –13,0 –7,8 –1,0 –0,3 –33,8 –5,2 IVketv. 100,6 –2,0 –5,2 –1,1 –0,5 6,8 –1,9 103,4 –3,3 –4,9 –2,1 –2,9 –2,9 –3,2 2010 Iketv. 102,5 1,3 –0,3 –0,2 0,6 37,8 1,4 107,6 6,1 2,5 –1,1 –0,9 26,7 1,5 2009 11 100,7 –2,2 –5,4 –1,6 –0,7 10,6 –2,0 103,4 –3,5 –5,5 –2,4 –3,6 –2,3 –3,6 12 100,6 –0,2 –3,7 –0,6 0,3 33,1 –0,1 103,9 1,9 –2,0 –1,7 –2,0 15,1 –1,0 2010 01 101,8 0,4 –1,7 –0,7 0,4 32,2 0,5 106,1 4,6 0,5 –1,4 –1,3 22,9 0,4 02 102,6 1,2 –0,4 –0,1 0,4 36,5 1,3 107,3 5,6 2,0 –1,1 –1,2 25,3 1,1 03 103,3 2,3 1,3 0,3 1,1 44,4 2,4 109,3 8,1 5,0 –0,8 –0,3 31,7 2,9 04 104,4 3,6 3,7 0,3 1,6 47,5 3,7 111,7 11,1 8,5 –0,1 0,5 40,4 4,6

Pramonės produkcijos gamintojų eksporto kainos (f.o.b.)3

išviso(indek-

sas:2005m.=100)

tarpiniovartojimo

prekės

investi-cinės

prekės

Išviso

vartojimoprekės

energija

Straipsnispalyginimui:apdirbamoji

pramonė

Pramonės produkcijos importo kainos (f.o.b.)

išviso(indek-

sas:2005m.=100)

Išviso

tarpiniovartojimo

prekės

investi-cinės

prekės

vartojimoprekės

energija

Straipsnispalyginimui:apdirbamoji

pramonė

%,palygintisubendruindeksu

Šaltinis:Eurostatas.1Produktųgrupiųklasifikacijapagalbendrasekonomineskategorijas.Kitaipneguproduktųgrupės,pateiktos2lentelėje,tarpiniovartojimoirvartojimoproduktųgrupėsapimažemėsūkioirenergetikosproduktus.2Produktųgrupiųklasifikacijapagalpagrindinespramonėsgrupes.Kitaipneguproduktųgrupės,pateiktos1lentelėje,tarpiniovartojimoirvartojimoprekėsneapimaenergetikosproduktų,ožemėsūkioprekėsneįtrauktos.Apdirbamosiospramonėssudėtisyrakitokia,palygintisu1lentelės7ir12stulpeliųduomenimis.Pateiktiduomenysyrakainųindeksai,kintantyspagalproduktųkrepšeliogrynąjįkainospokytį.Jienėrapaprastivertėsirapimtiesduomenų,pateiktų1lentelėje,santykiai,kuriuosveikiaprekių,kuriomisprekiaujama,sudėtiesirkokybėspokyčiai.ŠieindeksaiskiriasinuoBVPdefliatoriųimportuiireksportui(5.1skirsnio3lentelėje)daugiausiadėlto,kadįpastaruosiusįtrauktosvisoprekėsirpaslaugosirjieapimatarpvalstybinęprekybąeurozonoje.3Pramonėsprodukcijosgamintojųeksportokainos–taitiesioginiaividausgamintojųirnevidausklientųsandoriai.Kitaipneguverčiųirapimčiųduomenų,pateiktų1lentelėje,čianeįtrauktireeksportoirdidmenininkųeksportoproduktai.

(metiniai pokyčiai, procentais, jei nenurodyta kitaip)




Išorës sandoriai

ir balansai

7.5.prekiųeksportasirimportas (mlrd.eurų,jeinenurodytakitaip;dėlsezoniškumopakoreguota)

3. Prekių eksportas ir importas pagal valstybes ir geografines zonas

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15Eksportas (f.o.b.)

2008 1561,6 35,1 53,9 220,4 233,7 78,6 86,7 42,7 186,9 309,4 65,7 33,7 100,1 68,1 145,8 2009 1275,6 27,5 41,1 174,6 177,0 49,4 78,7 34,4 152,1 282,4 68,0 28,7 91,6 53,9 113,1 2008 IVketv. 362,5 8,0 11,5 48,5 52,3 18,0 21,1 8,4 44,2 74,1 15,8 8,1 24,9 17,2 34,0 2009 Iketv. 316,1 7,3 9,9 42,6 43,6 12,6 20,2 7,7 39,3 66,5 15,2 7,1 23,4 13,0 29,8 IIketv. 310,3 6,7 9,8 42,7 42,9 12,1 19,1 8,3 38,3 69,6 16,8 7,1 22,6 12,4 25,7 IIIketv. 319,1 6,8 10,5 44,5 44,8 12,1 19,3 9,0 36,4 71,0 17,4 7,2 22,4 14,0 28,0 IVketv. 330,2 6,7 10,8 44,7 45,6 12,6 20,1 9,3 38,1 75,2 18,6 7,4 23,1 14,4 29,5 2010 Iketv. 353,2 . . . . 13,2 21,3 10,8 41,6 81,3 22,2 8,0 24,8 16,7 . 2009 10 108,2 2,2 3,6 15,1 15,3 4,1 6,5 3,0 12,5 24,6 6,1 2,4 7,6 4,7 9,1 11 109,8 2,2 3,5 14,4 15,0 4,2 6,9 3,1 12,8 24,6 6,3 2,4 7,7 4,8 10,5 12 112,2 2,2 3,6 15,3 15,3 4,2 6,7 3,2 12,9 26,1 6,2 2,6 7,8 4,9 9,9 2010 01 112,3 2,2 3,7 15,2 15,2 4,2 7,0 3,4 12,8 25,7 7,0 2,6 7,9 4,8 10,2 02 116,1 2,2 3,8 14,9 15,5 4,4 6,9 3,6 12,8 26,7 7,4 2,7 8,3 5,8 11,3 03 124,8 . . . . 4,6 7,4 3,8 16,0 28,9 7,9 2,8 8,6 6,1 . palyginti su bendra eksporto suma, % 2009 100,0 2,2 3,2 13,7 13,9 3,9 6,2 2,7 11,9 22,1 5,3 2,3 7,2 4,2 8,9

Importas (c.i.f) 2008 1611,6 30,7 52,1 164,7 184,9 122,0 70,0 32,4 135,8 480,5 185,0 57,4 141,2 81,7 115,5 2009 1258,3 26,4 37,7 125,6 162,1 81,4 64,9 26,3 116,0 376,7 159,0 42,9 93,6 59,1 88,5 2008 IVketv. 373,4 7,3 11,4 36,6 43,0 24,8 17,4 7,1 33,2 114,0 47,4 13,3 30,9 20,2 27,5 2009 Iketv. 319,9 6,9 9,5 31,3 38,8 17,8 16,7 6,6 31,8 97,1 41,4 11,5 23,8 14,7 25,0 IIketv. 304,5 6,5 8,9 30,6 39,3 18,1 16,1 6,3 30,3 92,2 39,4 10,1 22,9 14,2 19,1 IIIketv. 313,3 6,7 9,7 31,6 41,1 21,8 16,1 6,6 26,1 93,3 38,9 10,7 22,7 14,8 22,8 IVketv. 320,5 6,4 9,6 32,0 42,9 23,7 16,0 6,8 27,8 94,1 39,2 10,6 24,3 15,4 21,6 2010 Iketv. 347,6 . . . . 24,3 16,9 7,3 28,3 108,5 46,1 11,6 26,6 16,3 . 2009 10 104,8 2,2 3,1 10,8 14,3 7,8 5,2 2,3 9,1 31,0 12,7 3,5 7,3 4,9 6,7 11 106,2 2,1 3,1 10,2 14,0 7,9 5,3 2,3 9,3 31,2 12,9 3,6 8,5 5,2 7,0 12 109,5 2,1 3,4 11,0 14,5 7,9 5,5 2,2 9,4 31,9 13,6 3,5 8,5 5,3 7,8 2010 01 110,7 2,0 3,2 11,2 14,4 8,2 5,5 2,4 9,5 34,0 13,3 3,8 8,2 5,2 6,8 02 112,6 2,0 3,3 11,4 14,8 7,2 5,6 2,4 9,2 34,2 14,2 3,6 8,8 5,4 8,3 03 124,2 . . . . 8,9 5,7 2,5 9,6 40,3 18,6 4,2 9,6 5,8 . palyginti su bendra importo suma, % 2009 100,0 2,1 3,0 10,0 12,9 6,5 5,2 2,1 9,2 29,9 12,6 3,4 7,4 4,7 7,0

Balansas 2008 –49,9 4,4 1,8 55,7 48,8 –43,5 16,8 10,4 51,1 –171,1 –119,3 –23,6 –41,1 –13,6 30,3 2009 17,4 1,0 3,4 49,0 14,9 –32,0 13,8 8,1 36,1 –94,4 –90,9 –14,2 –2,0 –5,2 24,6 2008 IVketv. –10,9 0,7 0,0 12,0 9,4 –6,9 3,7 1,3 11,0 –39,9 –31,6 –5,2 –6,0 –2,9 6,5 2009 Iketv. –3,9 0,4 0,5 11,3 4,8 –5,2 3,5 1,2 7,5 –30,6 –26,2 –4,4 –0,4 –1,6 4,8 IIketv. 5,8 0,2 0,9 12,1 3,6 –6,0 3,0 2,0 7,9 –22,6 –22,6 –3,1 –0,2 –1,7 6,6 IIIketv. 5,8 0,1 0,8 12,9 3,8 –9,7 3,2 2,5 10,3 –22,2 –21,5 –3,6 –0,2 –0,8 5,2 IVketv. 9,7 0,3 1,2 12,7 2,8 –11,1 4,1 2,5 10,3 –18,9 –20,6 –3,2 –1,2 –1,0 8,0 2010 Iketv. 5,6 . . . . –11,1 4,4 3,5 13,3 –27,2 –23,9 –3,6 –1,8 0,4 . 2009 10 3,4 0,0 0,5 4,2 1,0 –3,7 1,2 0,7 3,4 –6,4 –6,6 –1,1 0,3 –0,2 2,4 11 3,6 0,1 0,4 4,1 1,0 –3,7 1,6 0,9 3,5 –6,6 –6,6 –1,2 –0,8 –0,4 3,5 12 2,7 0,2 0,3 4,3 0,8 –3,7 1,2 1,0 3,4 –5,8 –7,4 –0,9 –0,7 –0,4 2,1 2010 01 1,6 0,2 0,5 4,0 0,8 –4,0 1,5 1,0 3,3 –8,3 –6,3 –1,2 –0,3 –0,4 3,3 02 3,4 0,2 0,5 3,5 0,7 –2,9 1,2 1,2 3,6 –7,5 –6,8 –1,0 –0,5 0,5 3,0 03 0,6 . . . . –4,3 1,7 1,3 6,4 –11,4 –10,8 –1,4 –1,0 0,4 .

Iš viso TurkijaRusija

kitosESšalys

Šveica-rija

JAV

Japonija

Afrika Lotynų Amerika

Kitos šalys

Šaltinis:Eurostatas.

Ne euro zonos ES valstybės narės

JungtinėKaralystė

Danija Švedija

Azija

Kinija


val iutŲkursa i88.�.Efektyviejikursai� (laikotarpiovidurkis;indeksas:1999m.Iketv.=100)

1 2 3 4 5 6 7 8 2007 106,3 106,8 105,2 102,7 106,9 101,0 113,0 104,2 2008 110,5 110,1 107,4 105,7 112,8 104,7 118,0 107,0 2009 111,7 110,6 105,9 106,9 119,0 106,6 120,6 107,8 2009 Iketv. 109,9 109,2 104,7 105,2 116,9 105,1 119,0 106,9 IIketv. 111,1 110,2 105,3 106,5 119,9 106,4 119,8 107,4 IIIketv. 112,1 110,9 106,2 107,4 119,0 106,6 121,0 108,1 IVketv. 113,8 112,2 107,3 108,6 120,2 108,1 122,5 108,8 2010 Iketv. 108,7 106,9 102,2 . . . 116,9 103,2 2009 05 110,8 109,9 105,2 – – – 119,5 107,1 06 112,0 111,2 106,2 – – – 120,7 108,3 07 111,6 110,5 105,8 – – – 120,5 107,7 08 111,7 110,6 106,0 – – – 120,6 107,8 09 112,9 111,6 106,9 – – – 122,0 108,7 10 114,3 112,8 108,2 – – – 123,0 109,5 11 114,0 112,5 107,6 – – – 122,9 109,2 12 113,0 111,2 106,2 – – – 121,7 107,8 2010 01 110,8 108,9 104,0 – – – 119,1 105,3 02 108,0 106,1 101,6 – – – 116,2 102,5 03 107,4 105,7 101,1 – – – 115,2 101,8 04 106,1 104,4 100,1 – – – 113,5 100,2 05 102,8 101,2 97,2 – – – 109,9 97,0 palyginti su praėjusiu mėnesiu, % 2010 05 –3,1 –3,1 –2,9 – – – –3,2 –3,2

palyginti su praėjusiais metais, % 2010 05 –7,2 –8,0 –7,6 – – – –8,0 –9,5

EK41EK21

nominalusiskursas

realusiskursas,skaičiuojamas

taikantVKI

realusiskursas,skaičiuojamastaikantGKI

realusiskursas,skaičiuojamastaikantBVPdefliatorius


taikantVDSAPindeksus


taikantVDSŠŪindeksus

nominalusiskursas


taikantVKI

c35.Efektyviejikursai(mėnesiovidurkis;indeksas:1999m.Iketv.=100)

c36.dvišaliaivaliutųkursai(mėnesiovidurkis;indeksas:1999m.Iketv.=100)

Šaltinis:ECB.1Prekybospartneriųgrupiųapibrėžimąirkitąinformacijąžr.Bendrosiosepastabose.

nominalusisEK21realusisEK21,skaičiuojamastaikantVKI

USD/EURJPY/EURGBP/EUR

70

80

90

100

110

120

130

140

150

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 200970

80

90

100

110

120

130

140

150

70

80

90

100

110

120

130

140

150

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 200970

80

90

100

110

120

130

140

150




8.2.dvišaliaivaliutųkursai (laikotarpiovidurkis;nacionalinėsvaliutosvienetaiuž1eurą)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2007 7,4506 9,2501 0,68434 1,3705 161,25 1,6427 1272,99 10,6912 2,0636 1,4678 8,0165 1,6348 2008 7,4560 9,6152 0,79628 1,4708 152,45 1,5874 1606,09 11,4541 2,0762 1,5594 8,2237 1,7416 2009 7,4462 10,6191 0,89094 1,3948 130,34 1,5100 1772,90 10,8114 2,0241 1,5850 8,7278 1,7727 2009 IIIketv. 7,4442 10,4241 0,87161 1,4303 133,82 1,5195 1772,14 11,0854 2,0570 1,5704 8,7397 1,7169 IVketv. 7,4424 10,3509 0,90483 1,4779 132,69 1,5088 1725,91 11,4555 2,0604 1,5604 8,3932 1,6250 2010 Iketv. 7,4426 9,9464 0,88760 1,3829 125,48 1,4632 1581,41 10,7364 1,9395 1,4383 8,1020 1,5293 2009 11 7,4415 10,3331 0,89892 1,4914 132,97 1,5105 1735,17 11,5588 2,0711 1,5805 8,4143 1,6223 12 7,4419 10,4085 0,89972 1,4614 131,21 1,5021 1703,03 11,3296 2,0392 1,5397 8,4066 1,6185 2010 01 7,4424 10,1939 0,88305 1,4272 130,34 1,4765 1624,76 11,0783 1,9930 1,4879 8,1817 1,5624 02 7,4440 9,9505 0,87604 1,3686 123,46 1,4671 1582,70 10,6305 1,9326 1,4454 8,0971 1,5434 03 7,4416 9,7277 0,90160 1,3569 123,03 1,4482 1542,59 10,5313 1,8990 1,3889 8,0369 1,4882 04 7,4428 9,6617 0,87456 1,3406 125,33 1,4337 1494,53 10,4065 1,8505 1,3467 7,9323 1,4463 05 7,4413 9,6641 0,85714 1,2565 115,83 1,4181 1465,81 9,7843 1,7503 1,3060 7,8907 1,4436

palyginti su praėjusiu mėnesiu, % 2010 05 0,0 0,0 –2,0 –6,3 –7,6 –1,1 –1,9 –6,0 –5,4 –3,0 –0,5 –0,2

palyginti su praėjusiais metais, % 2010 05 –0,1 –8,7 –3,1 –7,9 –12,1 –6,2 –14,3 –7,5 –12,2 –16,9 –10,3 –19,0

JAVdoleris

Didžiosios Britanijos

svaras sterlingų

Japonijos jena

Šveicarijos frankas

Švedijos krona

Pietų Korėjos

vonas

Honkongo doleris

Danijos krona

Singa-pūro

doleris

Kanados doleris

Norve-gijos

krona

Australijos doleris

Šaltinis:ECB.1ŠiųvaliutųatžvilgiuECBapskaičiuojairskelbiaeuroorientaciniuskursusnuo2008m.sausio1d.Ankstesniduomenysyraapytiksliai.2NaujasisIslandijoskronoskursasyra2008m.gruodžio3d.3ŠiosvaliutosatžvilgiuECBapskaičiuojairskelbiaeuroorientaciniuskursusnuo2009m.sausio1d.Ankstesniduomenysyraapytiksliai.

13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 2007 27,766 15,6466 0,7001 3,4528 251,35 3,7837 1,9558 3,3353 7,3376 1,7865 2008 24,946 15,6466 0,7027 3,4528 251,51 3,5121 1,9558 3,6826 7,2239 1,9064 2009 26,435 15,6466 0,7057 3,4528 280,33 4,3276 1,9558 4,2399 7,3400 2,1631 2009 IIIketv. 25,597 15,6466 0,7019 3,4528 271,35 4,1978 1,9558 4,2263 7,3232 2,1444 IVketv. 25,923 15,6466 0,7084 3,4528 270,88 4,1745 1,9558 4,2680 7,2756 2,2029 2010 Iketv. 25,868 15,6466 0,7087 3,4528 268,52 3,9869 1,9558 4,1135 7,2849 2,0866 2009 11 25,812 15,6466 0,7088 3,4528 270,92 4,1646 1,9558 4,2896 7,2952 2,2262 12 26,089 15,6466 0,7077 3,4528 273,22 4,1439 1,9558 4,2284 7,2907 2,2013 2010 01 26,133 15,6466 0,7088 3,4528 269,43 4,0703 1,9558 4,1383 7,2938 2,1028 02 25,979 15,6466 0,7090 3,4528 271,21 4,0144 1,9558 4,1196 7,3029 2,0756 03 25,541 15,6466 0,7083 3,4528 265,40 3,8906 1,9558 4,0866 7,2616 2,0821 04 25,308 15,6466 0,7076 3,4528 265,53 3,8782 1,9558 4,1306 7,2594 1,9983 05 25,663 15,6466 0,7075 3,4528 276,78 4,0567 1,9558 4,1767 7,2630 1,9459 palyginti su praėjusiu mėnesiu, % 2010 05 1,4 0,0 0,0 0,0 4,2 4,6 0,0 1,1 0,0 –2,6

palyginti su praėjusiais metais, % 2010 05 –4,0 0,0 –0,2 0,0 –1,8 –8,0 0,0 0,2 –1,2 –8,4

Latvijos latas

Čekijos krona

Estijos krona

Lenkijos zlotas

Vengrijos forintas

Bulgarijos levas

Naujoji Ru-munijos lėja

Kroatijos kuna

Naujoji Turkijos lira

23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 2007 2,6633 10,4178 87,63 56,4186 12528,33 4,7076 14,9743 1,8627 63,026 35,0183 9,6596 44,214 2008 2,6737 10,2236 143,83 63,6143 14165,16 4,8893 16,2911 2,0770 65,172 36,4207 12,0590 48,475 2009 2,7674 9,5277 – 67,3611 14443,74 4,9079 18,7989 2,2121 66,338 44,1376 11,6737 47,804 2009 IIIketv. 2,6699 9,7702 – 69,1909 14285,93 5,0333 18,9695 2,1232 68,815 44,7703 11,1618 48,575 IVketv. 2,5703 10,0905 – 68,9088 13999,42 5,0275 19,3003 2,0297 69,080 43,5740 11,0757 49,221 2010 Iketv. 2,4917 9,4417 – 63,4796 12809,32 4,6590 17,6555 1,9510 63,593 41,2697 10,3852 45,472 2009 11 2,5777 10,1827 – 69,4421 14115,45 5,0553 19,5478 2,0450 70,165 43,1835 11,2134 49,634 12 2,5566 9,9777 – 68,0924 13830,84 4,9859 18,7787 2,0383 67,706 43,9019 10,9261 48,544 2010 01 2,5383 9,7436 – 65,5361 13263,60 4,8170 18,2820 1,9646 65,702 42,5749 10,6492 47,150 02 2,5237 9,3462 – 63,4291 12786,05 4,6743 17,7154 1,9615 63,317 41,2845 10,4964 45,360 03 2,4233 9,2623 – 61,7352 12434,53 4,5083 17,0587 1,9301 61,999 40,1219 10,0589 44,111 04 2,3550 9,1505 – 59,6203 12101,70 4,2935 16,3957 1,8814 59,788 39,1335 9,8658 43,279 05 2,2750 8,5794 – 57,6166 11517,01 4,0874 15,9856 1,8010 57,315 38,2707 9,6117 40,714 palyginti su praėjusiu mėnesiu, % 2010 05 –3,4 –6,2 – –3,4 –4,8 –4,8 –2,5 –4,3 –4,1 –2,2 –2,6 –5,9

palyginti su praėjusiais metais, % 2010 05 –19,4 –7,9 – –12,9 –18,5 –14,9 –11,2 –20,5 –11,3 –12,2 –16,0 –13,8

Tailando batas

Brazilijos realas1

Kinijos ženminbi

juanis

Islandijos krona2

Indonezijos rupija

Malaizijos ringitas

Meksikos pesas1

Naujosios Zelandijos

doleris

Filipinų pesas

Rusijos rublis

Pietų Afrikos randas

Valiutø kursai

Lietuvos litas

Indijos rupija3


99.�.kitųEuropossąjungosvalstybiųnariųraida (metiniaipokyčiai,procentais,jeinenurodytakitaip)

1. Ekonominė ir finansinė raida

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 SVKI 2008 12,0 6,3 3,6 10,6 15,3 11,1 6,0 4,2 7,9 3,3 3,6 2009 2,5 0,6 1,1 0,2 3,3 4,2 4,0 4,0 5,6 1,9 2,2 2009 IVketv. 0,9 0,0 0,9 –2,0 –1,3 1,2 4,9 3,8 4,5 2,3 2,1 2010 Iketv. 1,9 0,4 1,9 0,0 –3,9 –0,4 5,8 3,4 4,6 2,7 3,3 2010 03 2,4 0,4 2,1 1,4 –4,0 –0,4 5,7 2,9 4,2 2,5 3,4 04 3,0 0,9 2,4 2,5 –2,8 0,2 5,7 2,7 4,2 2,1 3,7 05 . 1,0 . . . 0,5 . . . . .

Valdžiossektoriausdeficitas(–)/perteklius(+),palygintisuBVP,% 2007 0,1 –0,7 4,8 2,6 –0,3 –1,0 –5,0 –1,9 –2,5 3,8 –2,8 2008 1,8 –2,7 3,4 –2,7 –4,1 –3,3 –3,8 –3,7 –5,4 2,5 –4,9 2009 –3,9 –5,9 –2,7 –1,7 –9,0 –8,9 –4,0 –7,1 –8,3 –0,5 –11,5 Valdžiossektoriausbendrojiskola,palygintisuBVP,% 2007 18,2 29,0 27,4 3,8 9,0 16,9 65,9 45,0 12,6 40,8 44,7 2008 14,1 30,0 34,2 4,6 19,5 15,6 72,9 47,2 13,3 38,3 52,0 2009 14,8 35,4 41,6 7,2 36,1 29,3 78,3 51,0 23,7 42,3 68,1 Metinisilgalaikiųvyriausybėsobligacijųpajamingumas,%;vidutiniškaiperlaikotarpį 2009 11 6,53 4,19 3,62 – 13,75 14,50 7,37 6,14 8,24 3,27 3,46 12 6,61 3,98 3,53 – 13,75 9,10 7,69 6,22 8,66 3,24 3,60 2010 01 6,65 4,28 3,57 – 13,76 8,15 7,62 6,13 9,05 3,37 4,01 02 6,05 4,33 3,50 – 13,62 7,15 7,69 6,09 7,92 3,28 4,02 03 5,82 4,02 3,40 – 10,54 5,15 7,16 5,72 7,11 3,20 3,98 04 5,94 3,84 3,34 – 10,13 5,15 6,57 5,57 6,97 3,14 3,96 Metinės3mėn.palūkanųnormos,%;vidutiniškaiperlaikotarpį 2007 100,4 44,5 170,6 111,0 127,6 71,9 115,1 48,4 50,9 176,2 401,3 2008 108,8 50,0 179,0 118,5 128,5 71,6 155,0 56,5 56,0 203,8 431,4 2009 IIketv. 107,2 47,6 189,8 121,2 131,7 77,6 167,8 60,0 61,5 211,6 390,7 IIIketv. 107,8 46,7 192,0 124,0 145,8 82,9 168,8 60,2 66,7 203,2 411,1 IVketv. 111,3 50,8 190,8 126,8 154,7 86,5 163,2 59,3 68,9 203,3 405,0

RealusisBVP 2008 6,0 2,5 –0,9 –3,6 –4,6 2,8 0,6 5,1 7,3 –0,4 0,5 2009 –5,0 –4,1 –4,9 –14,1 –18,0 –14,8 –6,3 1,8 –7,1 –5,1 –4,9 2009 IIIketv. –5,4 –4,4 –5,4 –15,6 –19,2 –14,7 –6,8 1,4 –7,1 –5,8 –5,3 IVketv. –5,9 –3,2 –3,0 –9,5 –17,1 –12,5 –4,6 2,8 –6,5 –1,5 –3,1 2010 Iketv. . 1,1 –0,6 –2,0 . –2,6 –0,9 2,8 –2,6 2,9 –0,2 Einamosiosirkapitalosąskaitųbalansas,palygintisuBVP,% 2008 –23,2 0,2 2,0 –8,4 –11,5 –10,1 –5,9 –3,9 –11,1 9,2 –1,3 2009 –8,0 0,1 3,9 7,4 11,8 7,2 1,5 0,1 –4,0 7,1 –1,1 2009 IIIketv. 3,0 –2,0 5,6 10,9 11,8 8,0 2,8 –0,9 –2,8 7,0 –1,6 IVketv. –7,1 0,9 5,0 9,8 14,4 13,2 2,2 –1,1 –3,9 4,9 –0,2 2010 Iketv. . 1,6 2,3 8,4 . –0,3 2,1 0,2 –6,2 6,0 .

Bendrojiužsienioskola,palygintisuBVP,% 2007 100,4 44,5 170,6 111,0 127,6 71,9 115,1 48,4 50,9 176,2 401,3 2008 108,8 50,0 179,0 118,5 128,5 71,6 155,0 56,5 56,0 203,8 431,4 2009 IIketv. 107,2 47,6 189,8 121,2 131,7 77,6 167,8 60,0 61,5 211,6 390,7 IIIketv. 107,8 46,7 192,0 124,0 145,8 82,9 168,8 60,2 66,7 203,2 411,1 IVketv. 111,3 50,8 190,8 126,8 154,7 86,5 163,2 59,3 68,9 203,3 405,0 Vienetinėsdarbosąnaudos 2008 16,2 5,1 6,5 14,1 21,0 9,3 4,5 6,8 14,5 2,6 2,8 2009 10,6 3,6 5,1 1,7 –7,1 0,9 1,5 2,3 5,1 4,8 4,9 2009 IIIketv. 10,2 2,9 4,9 1,5 –13,1 –6,5 – 4,5 – 5,3 4,5 IVketv. 3,7 2,2 –0,6 –7,5 –19,4 –11,4 – –3,5 – 0,2 4,0 2010 Iketv. . –2,7 0,4 –8,9 . –9,5 – . – –1,1 .

Standartinisnedarbolygis,palygintisudarbojėga,%(dėlsezoniškumopakoreguota) 2008 5,6 4,4 3,4 5,5 7,5 5,9 7,8 7,2 5,8 6,2 5,7 2009 6,8 6,7 6,0 13,8 17,2 13,7 10,0 8,2 6,9 8,3 7,6 2009 IVketv. 8,0 7,4 7,1 15,6 20,2 15,9 10,6 8,9 7,6 8,8 7,8 2010 Iketv. 8,6 7,8 7,1 19,0 21,5 17,4 10,9 9,7 . 8,9 . 2010 02 8,7 7,8 7,1 – 21,5 17,4 10,9 9,8 . 9,0 7,9 03 8,8 7,9 7,1 – 22,1 17,4 10,8 9,9 . 8,8 . 04 8,8 7,7 7,0 – 22,5 . 10,4 9,9 . 9,3 .

nE Euro Zonos ra iDa

Šaltiniai:EuroposKomisija(EkonomikosirfinansųreikalųGDirEurostatas),nacionaliniaiduomenys,ReutersirECBapskaičiavimai.

Danija Švedija Jungtinė Karalystė

Čekija Estija Latvija Lietuva Vengrija Lenkija RumunijaBulgarija




1. Ekonominė ir finansinė raida

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11JAV

2006 3,2 2,8 2,7 2,7 4,6 5,3 5,20 5,26 1,2556 –2,2 47,8 2007 2,9 2,3 2,1 1,6 4,6 6,3 5,30 4,81 1,3705 –2,8 48,4 2008 3,8 1,0 0,4 –3,1 5,8 7,1 2,93 2,70 1,4708 –6,5 56,4 2009 –0,4 –1,9 –2,4 –11,1 9,3 7,8 0,69 4,17 1,3948 –11,0 67,7 2009 Iketv. 0,0 0,0 –3,3 –13,9 8,2 9,6 1,24 2,96 1,3029 –9,9 59,9 IIketv. –1,2 0,4 –3,8 –14,6 9,3 8,7 0,84 3,95 1,3632 –11,6 62,8 IIIketv. –1,6 –2,7 –2,6 –10,6 9,6 7,8 0,41 3,61 1,4303 –11,6 65,9 IVketv. 1,4 –5,2 0,1 –4,7 10,0 5,1 0,27 4,17 1,4779 –11,1 67,7 2010 Iketv. 2,4 –4,2 2,5 3,2 9,7 2,0 0,26 4,01 1,3829 . . 2010 01 2,6 – – 2,2 9,7 2,2 0,25 3,92 1,4272 – – 02 2,1 – – 2,3 9,7 2,4 0,25 3,89 1,3686 – – 03 2,3 – – 4,9 9,7 1,5 0,27 4,01 1,3569 – – 04 2,2 – – 6,5 9,9 1,6 0,31 3,84 1,3406 – – 05 . – – . 9,7 . 0,46 3,52 1,2565 – – Japonija 2006 0,2 –0,5 2,0 4,5 4,1 1,0 0,30 1,85 146,02 –1,6 159,9 2007 0,1 –1,0 2,3 2,8 3,8 1,6 0,79 1,70 161,25 –2,4 156,3 2008 1,4 2,6 –1,2 –3,4 4,0 2,1 0,93 1,21 152,45 –2,1 162,2 2009 –1,4 . –5,2 –21,9 5,1 2,7 0,47 1,42 130,34 . . 2009 Iketv. –0,1 3,7 –8,6 –34,6 4,5 2,1 0,67 1,33 122,04 . . IIketv. –1,0 1,2 –6,0 –27,4 5,1 2,6 0,53 1,41 132,59 . . IIIketv. –2,2 1,4 –4,8 –19,4 5,4 2,8 0,40 1,45 133,82 . . IVketv. –2,0 . –1,4 –4,2 5,2 3,3 0,31 1,42 132,69 . . 2010 Iketv. –1,2 . 4,2 27,6 4,9 2,8 0,25 1,48 125,48 . . 2010 01 –1,3 – – 19,1 4,9 3,0 0,26 1,42 130,34 – – 02 –1,1 – – 31,5 4,8 2,7 0,25 1,43 123,46 – – 03 –1,1 – – 31,9 5,0 2,7 0,25 1,48 123,03 – – 04 –1,2 – – 25,9 . 2,9 0,24 1,37 125,33 – – 05 . – – . . 3,1 0,24 1,37 115,83 – –

9.2.jungtinėsamerikosvalstijosirjaponija (metiniaipokyčiai,procentais,jeinenurodytakitaip)

Vartotojų kainų

indeksas

Vienetinės darbo

sąnaudos1

Realusis BVP

Pramonės produkcijos

indeksas (apdirbamoji

pramonė)

Nedarbo lygis, palyginti su darbo

jėga, % (dėl sezoniškumo pakoreguota)

Platieji pinigai2

3 mėn. tarpban-

kinės indėlių

palūkanos3

10 m. išpirkimo termino nulinės

atkarpos vyriausybės

obligacijų pajamingumas3;

laikotarpio pabaigoje

Naciona-linės

valiutos kursas4

euro atžvilgiu

Iždo deficitas

(–) / perteklius

(+), palyginti su

BVP, %

Bendroji valstybės

skola5, palyginti

su BVP, %

c37.realusisbendrasisvidausproduktas(metiniaipokyčiai,procentais;ketvirtiniaiduomenys)

c38.vartotojųkainųindeksai(metiniaipokyčiai,procentais;mėnesiais)

Šaltiniai:nacionaliniaiduomenys(1,2(JAV),3,4,5(JAV),6,9ir10stulpeliai);EBPO(2stulpelis(Japonija));Eurostatas(5stulpelis(Japonija),paveiksloduomenysapieeurozoną);Reuters(7ir8stulpeliai);ECBapskaičiavimai(11stulpelis).1 Dėlsezoniškumopakoreguota.PateiktiJungtiniųAmerikosValstijųduomenysapieprivatųjįnežemėsūkioverslosektorių.2Laikotarpiovidurkiai;JAV–P2;Japonija–P2+indėliųsertifikatai(IS).3Procentaispermetus.Plačiauapie3mėn.tarpbankinesindėliųpalūkanasžr.4.6skirsnį.4Plačiauapietaižr.8.2skirsnyje.5Bendrojikonsoliduotavaldžiossektoriausskola(laikotarpiopabaigoje).6Duomenysapiebesikeičiančiąeurozonossudėtį.Plačiaužr.Bendrąsiaspastabas.

eurozonaJAVJaponija

Ne euro zonos raida

eurozona6

JAVJaponija

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-10

-8

-6

-4

-2

0

2

4

6

-4

-2

0

2

4

6

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009-4

-2

0

2

4

6


pavEikslŲsąraŠas

C1. PinigųjunginiaiC2. PriešiniaiC3. PinigųjunginiųsudedamosiosdalysC4. IlgesnėstrukmėsfinansiniųįsipareigojimųsudedamosiosdalysC5. PaskolosfinansiniamstarpininkamsirnefinansinėmskorporacijomsC6. PaskolosnamųūkiamsC7. PaskolosvaldžiaiC8. PaskolosneeurozonosrezidentamsC9. VisiindėliaipagalsektoriusC10. Visiindėliaiirindėliai,įtrauktiįP3,pagalsektoriusC11. VisiindėliaipagalsektoriusC12. Visiindėliaiirindėliai,įtrauktiįP3,pagalsektoriusC13. ValdžiosirneeurozonosrezidentųindėliaiC14. PFIturimivertybiniaipopieriaiC15. Eurozonosrezidentųišleistųvertybiniųpopierių,išskyrusakcijas,visilikučiaiirbendrasisišleidimasC16. Grynasisvertybiniųpopierių,išskyrusakcijas,išleidimas,dėlsezoniškumopakoreguotasirdėl sezoniškumonekoreguotasC17. IlgalaikiųskolosvertybiniųpopieriųpagališleidėjosektoriųvisomisvaliutomismetinisaugimotempasC18. TrumpalaikiųskolosvertybiniųpopieriųpagališleidėjosektoriųvisomisvaliutomismetinisaugimotempasC19. EurozonosrezidentųišleistųkotiruojamųjųakcijųmetinisaugimotempasC20. BendrasiskotiruojamųjųakcijųišleidimaspagališleidėjosektoriųC21. NaujisutartoterminoindėliaiC22. Naujoskintamųjųnormųirfiksuojantpradinęnormąiki1m.paskolosC23. EurozonospinigųrinkospalūkanųnormosC24. 3mėn.pinigųrinkospalūkanųnormosC25. EurozonosneatidėliotinųsandoriųpajamingumokreivėsC26. EurozonosneatidėliotinųsandoriųnormosirpajamingumoskirtumaiC27. BendrasDow Jones EURO STOXXindeksas,Standard & Poor’s 500irNikkei 225C28. Deficitas,skolinimosiporeikisirskolospokytisC29. MastrichtoskolaC30. MBeinamosiossąskaitosbalansasC31. Mokėjimųbalansas.PrekėsC32. Mokėjimųbalansas.PaslaugosC33. MBgrynosiostiesioginėsinvesticijosirgrynasisinvesticijųportfelisC34. PagrindiniaiMokėjimųbalansostraipsniai,rodantysPFIgrynųjųišorėssandoriųpokyčiusC35. EfektyviejikursaiC36. DvišaliaivaliutųkursaiC37. RealusisbendrasisvidausproduktasC38. Vartotojųkainųindeksai

S�2 S�2 S�3 S�3 S�4 S�4 S�6 S�6 S�7 S�8 S�8 S�9 S�9 S20 S35

S37 S38 S39 S40 S4� S43 S43 S44 S44 S45 S45 S46 S59 S59 S60 S6� S6� S64 S69 S72 S72 S75 S75


2010 Birželis S 77

EURO ZONOS APÞVALGAPINIGØ RAIDOS AUGIMO TEMPØ APSKAIÈIAVIMAS

Vidutinis ketvirèio, kuris baigiasi mënesá t, augi-mo tempas apskaièiuojamas taip:

kur It – pakoreguotø likuèiø indeksas mënesá t (taip pat þr. toliau). Panaðiai metø, kurie baigiasi mënesá t, vidutinis augimo tempas apskaièiuoja-mas taip:

2.1–2.6 SKIRSNIAI

SANDORIØ APSKAIÈIAVIMAS

Mënesio sandoriai apskaièiuojami ið likuèiø mënesiniø skirtumø, pakoreguotø dël perklasi-fikavimo, kitokio perkainojimo, valiutø kurso svyravimo ir visø kitø pokyèiø, kurie nëra susijæ su sandoriais.

Jei Lt – likutis mënesio t pabaigoje, – kore-gavimas dël perklasifikavimo per mënesá t,gavimas dël perklasifikavimo per mënesá t,

– koregavimas dël valiutø kurso, o – ko-regavimas dël kitokio perkainojimo, tai mënesio t sandoriai regavimas dël kitokio perkainojimo, tai mënesio t

yra apibrëþiami taip:

Panaðiai ketvirèio, kuris baigiasi mënesá t, ketvirtiniai sandoriai Panaðiai ketvirèio, kuris baigiasi mënesá t, ketvirtiniai

yra apibrëþiami taip:

kur: Lt–3 – likutis mënesio t–3 pabaigoje (ankstes-nio ketvirèio pabaigoje) ir, pavyzdþiui,

– likutis mënesio t–3 pabaigoje (ankstes- – ko-

regavimas dël perklasifikavimo per ketvirtá, kuris baigiasi mënesá t.

TECHN INËS PA STABOSTø ketvirtiniø eiluèiø, kuriø jau yra ir mënesiniai stebiniai (þr. toliau), ketvirtiniai sandoriai gali bûti gauti sudedant trijø ketvirèio mënesiø san-dorius.

MËNESINIØ EILUÈIØ AUGIMO TEMPØ APSKAIÈIAVIMAS

Augimo tempai gali bûti apskaièiuoti ið sandoriø arba ið pakoreguotø likuèiø indekso. Jeigu Augimo tempai gali bûti apskaièiuoti ið sandoriø

ir Lt yra tokie, kaip apibrëþta anksèiau, tai pako-reguotø likuèiø indeksas It mënesá t yra apibrë-þiamas taip:

Ðiuo metu nustatyta (dël sezoniðkumo nekoreguotø eiluèiø) indekso bazë yra 2006 m. gruodþio mën. = 100. Pakoreguotø likuèiø indekso laiko eilutës pateiktos ECB tinklalapyje (www.ecb.europa.eu) skyriaus ¥Statistika´ pos ky -ryje ¥Pinigø ir finansø statistika´.

Metinis mënesio t augimo tempas at, t. y. pokytis per 12 mën., kurie baigiasi mënesá t, gali bûti ap-skaièiuotas taikant vienà ið ðiø dviejø formuliø:

Jeigu nenurodyta kitaip, metiniai augimo tempai þymi nurodyto laikotarpio pabaigà. Pavyzdþiui, metinis procentinis 2002 m. pokytis apskaièiuoja-mas pagal formulæ g, 2002 m. gruodþio mën. indek-sà dalijant ið 2001 m. gruodþio mën. indekso.

Trumpesnio negu metai laikotarpio augimo tem-pai gali bûti gauti pritaikius formulæ g. Pavyz-dþiui, mënesinis augimo tempas pai gali bûti gauti pritaikius formulæ g. Pavyz-

gali bûti ap-skaièiuotas ðitaip:

S 78ECBMënesinis biuletenis2010 Birželis

Galiausiai P3 metinio augimo tempo 3 mën. slen-kamasis vidurkis (centruotas) gaunamas kaip (at+1 + at + at–1)/3, kur at yra apibrëþiamas kaip ir anksèiau f arba g formulëse.

KET VIR TI NIØ EI LU ÈIØ AU GI MO TEM PØ AP SKAI ÈIA VI MAS

Jeigu ir Lt–3 yra tokie kaip apibrëþta anksèiau, tai ketvirèio, kuris baigiasi mënesá t, pakoreguotø likuèiø indeksas It yra apibrëþiamas taip:

Metinis augimo tempas per keturis ketvirèius, kurie baigiasi mënesá t, t. y. at, gali bûti apskai-èiuotas taikant formulæ g.

EURO ZONOS PINIGØ STATISTIKOS KOREGAVIMAS DËL SEZONIÐKUMO1

Taikomas bûdas pagrástas multiplikaciniu iðskai-dymu taikant X-12-ARIMA metodà2. Koregavi-mas dël sezoniðkumo gali apimti kore gavimà dël savaitës dienos ir kai kurios eilutës yra koreguo-jamos netiesiogiai komponenèiø tiesiniu dariniu. Tai taikoma P3, kuris gaunamas sujun giant dël se-zoniðkumo pakoreguotas eilutes P1, P2 minus P1 ir P3 minus P2.

Pirmiausia atliekamos pakoreguotø likuèiø in-dek so koregavimo dël sezoniðkumo procedû ros3. Gauti sezoniðkumo koeficientø áverèiai tuomet taikomi likuèiø reikðmëms ir koregavimams dël perklasifikavimo ir perkainojimo, taip gaunami dël sezoniðkumo pakoreguoti sandoriai. Sezonið-kumo (ir prekybos dienos) koeficientai yra tiksli-nami kartà per metus arba prireikus.

3.1–3.5 SKIRSNIAI

PA NAU DO JI MO IR IÐ TEK LIØ LY GY BË

3.1 skirsnio duomenys atitinka pagrindinæ apskai-tos tapatybæ. Kalbant apie nefinansinius sando-rius, visas panaudojimas yra lygus visiems kiekvie-nos sandoriø kategorijos iðtekliams. Ði apskaitos tapatybë matyti ir ið finansinës sàs kaitos, t. y. kiekvienoje finansiniø priemoniø kategorijoje visi finansinio turto sandoriai yra lygûs visiems ásipa-reigojimø sandoriams. Kitø turto pokyèiø sàskai-toje ir finansiniuose balan suose, visas finansinis turtas yra lygus visiems kiekvienos finansiniø priemoniø kategorijos ásiparei gojimams, iðsky-rus piniginá auksà ir spe cialiøjø skolinimosi teisiø lëðas, kurios ið esmës nëra kokio nors sektoriaus ásipareigojimai.

BA LAN SUO JAN ÈIØ STRAIPS NIØ AP SKAI ÈIA VI MASBalansuojantys straipsniai, pateikiami kiekvienos sàskaitos pabaigoje 3.1 ir 3.2 skirsniuose, apskai-èiuojami taip:

Prekybos balansas lygus euro zonos prekiø ir pas-laugø eksportui á kitas ðalis atëmus importà ið kitø ðaliø.

Gry na sis li ku ti nis per tek lius ir mišrio sios pa ja mos nu sta to mos tik re zi den tø sek to riams ir ap skai-èiuo ja mos ið ben dro sios pri dë ti nës ver tës (eu ro zo nos ben dra sis vi daus pro duk tas rin kos kai no-mis) at ëmus kom pen sa ci jà dir ban tie siems (pa nau-do ji mas), ki tus mo kes èius be sub si di jø ga my bai

1 Smulkiau þr.: ¥Seasonal adjustment of monetary aggregates and HICP for the euro area´, ECB (2000 m. rugpjûèio mën.) ir ECB tinklalapio (www.ecb.int) skyriaus ¥Statistika´ pos kyryje ¥Pinigø ir finansø statistika´.

2 Smulkiau þr.: Findley D., Monsell B., Bell W., Otto M. ir Chen B. C. (1998). New Capabilities and Methods of the X-12-ARIMA Seasonal Adjustment Program. – Journal of Business and Economic Statistics, 16, 2, p. 127–152 arba ¥X-12-ARIMA Reference Manual´. Sura ðymo biuras, Laiko eiluèiø skyrius, Vaðingtonas, Kolumbijos apygarda.

Vidaus tikslais taip pat taikomas modeliu pagrástas bûdas TRAMO-SEATS. Smulkesnës informacijos apie TRAMO-SEATS þr.: Gomez V. ir Maravall A. (1996). Programs TRAMO and SEATS: Instructions for the User. Banco de España. – Darbo straipsnis Nr. 9628, Madridas.

3 Tai reiðkia, kad dël sezoniðkumo pakoreguotø eiluèiø bazinio laikotarpio, t. y. 2001 m. gruodþio mën., indekso reikðmë paprastai nelygi 100, taigi rodo to mënesio se zo niðkumà.

EURO ZONOSSTATISTIKA

Techninës pastabos

S 79ECB


(pa nau do ji mas) ir pa grin di nio ka pi ta lo var to ji mà (pa nau do ji mas).

Gry no sios na cio na li nës pa ja mos nu sta to mos tik re zi den tø sek to riams ir ap skai èiuo ja mos prie gry no jo li ku ti nio per tek liaus ir mið riø jø pa ja mø pri dë jus kom pen sa ci jà dir ban tie siems (ið tek liai), mo kes èius be sub si di jø ga my bai (ið tek liai) ir gry-nà sias pa ja mas ið tur to (ið tek liai mi nus pa nau do-ji mas).

Gry no sios dis po nuo ja mo sios pa ja mos taip pat ap-skai èiuo ja mos tik re zi den tø sek to riams. Jas su da ro gry nø jø na cio na li niø pa ja mø, gry nø jø ata skai ti nio lai ko tar pio pa ja mø ir tur to mo kes èiø (ið tek liai mi nus pa nau do ji mas), gry nø jø so cia li niø ámo kø (ið tek liai mi nus pa nau do ji mas), gry nø jø so cia li niø ið mo kø, ið sky rus na tû ri nius so cia li nius per ve di mus (ið tek liai mi nus pa nau do ji mas), ir ki tø gry nø jø ei-na mø jø per ve di mø (ið tek liai mi nus pa nau do ji mas) su ma.

Re zi den tø sek to riø gry no sios san tau pos ap skai-èiuo ja mos prie gry nø jø dis po nuo ja mø jø pa ja mø pri dë jus gry nà já ko re ga vi mà dël na mø ûkiø gry-no sios nu osa vy bës pen si jø fon dø ati dë ji niuo se po ky èio (ið tek liai mi nus pa nau do ji mas) ir at ëmus ga lu ti nio var to ji mo išlai das (pa nau do ji mas). Ki tø ða liø at þvil giu ei na mo ji ið orës sà skai ta su da ro ma prie pre ky bos ba lan so pri dë jus vi sas gry nà sias pa-ja mas (ið tek liai mi nus pa nau do ji mas).

Gry na sis sko li ni mas/gry na sis sko li ni ma sis ap skai-èiuo ja mi ið ka pi ta lo sà skai tos: prie gry nø jø san tau-pø pri de da mi gry nie ji ka pi ta lo per ve di mai (ið tek-liai mi nus pa nau do ji mas), at ima mas ben dro jo ka-pi ta lo for ma vi mas (pa nau do ji mas) ir ne fi nan si nio ne su kur to jo tur to ási gi ji mas at ëmus jo ne te ki mà (pa nau do ji mas) ir pri de da mas pa grin di nio ka pi-ta lo var to ji mas (ište kliai). Fi nan si në je sà skai to je gry na sis sko li ni mas/gry na sis sko li ni ma sis ga li bû ti ap skai èiuo tas ir kaip skir tu mas tarp vi sø fi nan si nio tur to ir vi sø ási pa rei go ji mø san do riø (taip pat va di-na ma gry no sios fi nan si nës ver tës (tur to) po ky èiais dël san do riø). Kal bant apie li ku ti nius na mø ûkiø ir ne fi nan si niø kor po ra ci jø sek to rius, eg zis tuo ja sta tis ti në pa klai da tarp gry no jo sko li ni mo/gry no jo sko li ni mo si, ap skai èiuo to ið ka pi ta lo sà skai tos ir fi-nan si nës sà skai tos.

Gry no sios ver tës (tur to) po ky èiai ap skai èiuo ja mi prie gry no sios ver tës (tur to) po ky èiø dël san tau-pø ir ka pi ta lo per ve di mø pri dë jus ki tus gry no sios fi nan si nës ver tës (tur to) po ky èius. Ðiuo me tu jie ne ap ima ki tø ne fi nan si nio tur to po ky èiø, nes në ra rei kia mø duo me nø.

Gry no ji fi nan si në ver të (tur tas) ap skai èiuo ja ma ið vi so fi nan si nio tur to at ëmus vi sus ási pa rei go ji-mus, o gry no sios fi nan si nës ver tës (tur to) po ky-èiai yra ly gûs gry no sios fi nan si nës ver tës (tur to) po ky èiø dël san do riø (sko li ni mas/gry na sis sko li-ni ma sis ið fi nan si nës sà skai tos) ir ki tø gry no sios fi nan si nës ver tës (tur to) po ky èiø su mai.

Ga liau siai gry no sios fi nan si nës ver tës (tur to) po-ky èiai dël san do riø ap skai èiuo ja mi ið vi sø fi nan-si nio tur to san do riø at ëmus vi sus ási pa rei go ji mø san do rius, o ki ti gry no sios fi nan si nës ver tës (tur-to) po ky èiai ap skai èiuo ja mi ið vi sø ki tø fi nan si nio tur to po ky èiø at ëmus vi sus ki tus ási pa rei go ji mø po ky èius.

4.3–4.4 SKIRSNIAI

SKOLOS VERTYBINIØ POPIERIØ IR KOTIRUOJAMØJØ AKCIJØ AUGIMO TEMPØ APSKAIÈIAVIMAS

Augimo tempai apskaièiuojami remiantis finan siniais sandoriais, taigi neáskaitomi per-klasifikavimas, perkainojimas, valiutø kurso svyravimas ir visi kiti pokyèiai, kurie nesusijæ su sandoriais. Jie gali bûti apskaièiuoti ið sandoriø arba ið spekulia ciniø akcijø indekso. Jeigu – san do riai (gry na sis iðleidimas) per mënesá t, o L t – likuèio reikðmë mënesio t pabaigoje, tai spekulia-ciniø akcijø indeksas It mënesá t apibrëþiamas taip:

2001 m. gruodþio mën. indeksas, kaip bazë, yra prilygintas 100. Mënesio t augimo tempas at, atitinkantis pokytá per 12 mën., kurie baigiasi më-nesá t, gali bûti apskaièiuotas taikant vienà ið ðiø dviejø formuliø:

S 80ECBMënesinis biuletenis2010 Birželis

Vertybiniø popieriø, iðskyrus akcijas, augimo tem-pams apskaièiuoti taikomas tas pats metodas kaip ir pinigø junginiø atveju, o vienintelis skirtumas yra tas, kad taikoma ne ¥F´, o ¥N´. Taip daroma norint parodyti, kad metodas, taikomas ¥grynajam iðleidimui´ gauti vertybiniø popieriø iðleidimo statistikoje, skiriasi nuo metodo, taikomo ¥san-doriams´, kurie taikomi pinigø junginiø atveju, apskaièiuoti.

Më nesá t pasibaigusio ketvirèio vidutinis augimo tempas apskaièiuojamas taip:

kur It – mënesio t spekulia ciniø akcijø indeksas. Panaðiai apskaièiuojamas ir mënesá t pasibaigusiø metø vidutinis augimo tempas:

4.3 skirsnyje panaudota apskaièiavimo formulë taikoma ir 4.4 skirsnyje, ir ji taip pat pagrásta ta formule, kuri taikoma pinigø junginiø atveju. 4.4 skirsnis pagrástas rinkos vertëmis, o apskai-èiavimai – finansiniais sandoriais, kurie neapima perklasifikavimo, perkainojimo ir kitokiø poky-èiø, kurie nesusijæ su sandoriais. Valiutø kurso svyravimai neáskaityti, kadangi visos aprëptos ko-tiruojamosios akcijos yra denominuotos eurais.

VERTYBINIØ POPIERIØ IÐLEIDIMO STATISTIKOS KOREGAVIMAS DËL SEZONIÐKUMO4

Taikomas bûdas pagrástas multiplikaciniu iðskai-dymu taikant X-12-ARIMA metodà. Visas vertybi-niø popieriø iðleidimas dël sezoniðkumo kore guo -jamas netiesiogiai taikant tiesiná pasiskirsty mo pagal sektoriø ir pasiskirstymo pagal termino komponentà dariná.

Ko re ga vi mo dël se zo nið ku mo pro ce dû ros tai-komos spe ku lia ci niø ak ci jø in dek sui. Gau ti se zo-ni niø veiks niø áver èiai tuo met tai ko mi li ku èiams, ið ku riø gau na mas dël se zo nið ku mo pa ko re guo tas gry na sis išlei di mas. Se zo nið ku mo dau gik liai tiks li-na mi kar tà per me tus ar ba pri rei kus.

Pa na ðiai kaip pa vaiz duo ta k ir l for mu lë se, më ne sio t au gi mo tem pas at, ati tin kan tis po ky tá per 6 mën., ku rie bai gia si më ne sá t, ga li bû ti ap-skai èiuo tas tai kant vie nà ið ðiø dvi ejø for mu liø:

5.1 SKIRSNIO 1 LENTELË

SVKI KOREGAVIMAS DËL SEZONIÐKUMO4

Tai ko mas bûdas pa grástas multiplikaciniu iðskai-dymu taikant X-12-ARIMA metodà (þr. 2 ið na ðà S78 pus la py je). Ben dras eu ro zonos SVKI dël se-zoniðkumo koreguojamas netiesiogiai, sujungiant per dirb tø mais to pro duk tø, neper dirb tø mais to pro duk tø, pra mo nës pre kiø, ne áskai tant ener gi-jos, ir pa slau gø dël se zo nið ku mo pa ko re guo tas eu ro zo nos ei lu tes. Ener gi jos ei lu të pri de da ma be ko re ga vi mo, ka dan gi në ra jo kio sta tis ti nio se-zo nið ku mo áro dy mo. Se zo nið ku mo koefi cien tai tiks li na mi kar tà per me tus ar ba pri rei kus.

4 Smulkiau þr.: ¥Seasonal adjustment of monetary aggregates and HICP for the euro area´, ECB (2000 m. rugpjûèio mën.) ir ECB tinklalapio (www.ecb.europa.eu) skyriaus ¥Statistika´ poskyryje ¥Pinigø ir finansø statistika´.

EURO ZONOSSTATISTIKA

Techninës pastabos

S 81ECB


7.1 SKIRSNIO 2 LENTELË

MOKËJIMØ BALANSO EINAMOSIOS SÀSKAITOS KOREGAVIMAS DËL SEZONIÐKUMO

Bû das pa grás tas mul tip li ka ci niu ið skai dy mu tai-kant X-12-ARI MA me to dà (þr. 2 ið na ðà S78 pusla-pyje). Ne ko re guo ti pre kiø, pa slau gø, paja mø ir eina møjø per ve di mø duo me nys ið anks to pakore-guojami at si þvel giant á dar bo die nos povei ká. Pre kiø ir pa slau gø duo me nys kore guo jami pa gal dar bo die nas, at si þvel giant á nacio naliniø ðven èiø die nas. Pre kiø kre di tø duo me nys taip pat ið anks to ko re guo ja mi dël Ve ly kø. Ðie straips niai dël se zo-nið ku mo ko re guo ja mi panau dojant ðias ið anks to pa ko re guo tas ei lu tes. Vi sa ei na mo ji sà skai ta dël sezonið kumo ko re guojama sujun giant pre kiø, pa-slau gø, pa ja mø ir ei na mø jø per ve di mø dël se zo nið-ku mo pakore guotas eu ro zo nos eilu tes. Se zo nið-ku mo (ir pre ky bos die nos) koefi cien tai tiks li na mi kar tà per pus me tá ar ba pri reikus.

7.3 SKIRSNIS

KETVIRTINËS IR METINËS EILUTËS AUGIMO TEMPØ APSKAIÈIAVIMAS

Ketvirèio t metinis augimo tempas apskai-èiuojamas pagal ketvirèio sandorius (Ft) ir pozici-jas (Lt), šitaip:

Metinës eilutës augimo tempas yra lygus paskuti-nio metø ketvirèio augimo tempui.


2010 Birželis 83S

Bendros i os pa sta BosMėnesinio biuletenio skyrius „Euro zonos statisti-ka“ skirtas visos euro zonos statistikai. Smulkesni ir išsamesni duomenys su papildomomis aiškina-mosiomis pastabomis pateikti ECB tinklalapio (www.ecb.europa.eu) skyriuje „Statistika“. Patogi prieiga prie duomenų suteikiama per ECB statisti-nių duomenų saugyklą (http://sdw.ecb.europa.eu), kurioje numatytos paieškos ir atsisiuntimo galimy-bės. Kitos paslaugos, teikiamos poskyryje „Duo-menų paslaugos“, yra įvairių duomenų rinkinių už-sakymai ir galimybė atsisiųsti duomenis tiesiogiai kaip glaustą Comma Separated Value (CSV) rinkmeną. Norėdami gauti papildomos informacijos, rašykite mums el. p. [email protected].

Galutinė statistikos įtraukimo į mėnesinį biulete-nį data yra diena prieš pirmąjį ECB valdančiosios tarybos posėdį tą mėnesį. Šio leidinio galutinė data yra 2010 m. birželio 9 d.

Jeigu nenurodyta kitaip, visos duomenų eilutės, apimančios 2009 m. ir vėlesnius stebinius, apima Euro 16 (euro zona, įskaitant Slovakiją) visų laiko eilučių atžvilgiu. Palūkanų normų, pinigų statisti-kos bei SVKI (ir, siekiant nuoseklumo, P3 sude-damųjų dalių ir priešinių bei SVKI sudedamųjų dalių) statistinių duomenų eilutės parodo besikei-čiančią euro zonos sudėtį (plačiau žr. toliau). Kur reikia, tai yra parodyta lentelių išnašose. Tokiais atvejais, kai yra pagrindiniai duomenys absoliu-tiems ir procentiniams 2001, 2007, 2008 ir 2009 m. pokyčiams, apskaičiuotiems pagal bazinius 2000, 2006, 2007 ir 2008 m., naudojama ta eilutė, kurioje atsižvelgiama į atitinkamai Graikijos, Slovėnijos, Kipro, Maltos ir Slovakijos prisijungimą prie euro zonos.

Statistinės eilutės apie besikeičiančią euro zonos sudėtį grindžiamos atitinkamo laikotarpio, kurio statistika pateikiama, euro zonos sudėtimi. Taigi duomenys iki 2001 m. yra apie Euro 11, t. y. šias 11 ES valstybių narių: Belgiją, Vokietiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Liuksemburgą, Ny-derlandus, Austriją, Portugaliją ir Suomiją. 2001– 2006 m. duomenys yra apie Euro 12, t. y. Euro 11 ir Graikiją. 2007 m. duomenys yra apie Euro 13, t. y. Euro 12 ir Slovėniją. 2008 m. duomenys yra apie Euro 15, t. y. Euro 13 ir Kiprą ir Maltą, o nuo 2009 m. duomenys yra apie Euro 16, t. y. Euro 15 ir Slovakiją.

Kadangi Europos valiutos vieneto (ekiu) sudėtis nesutampa su šalių, dabar įvedusių bendrą valiu-tą, anksčiau turėtomis valiutomis, duomenims iki 1999 m., iš pradžių išreikštiems dalyvaujančiomis valiutomis ir perskaičiuotiems iš dalyvaujančių valiutų į ekiu atitinkamo laikotarpio ekiu kursais, poveikį darė euro neįvedusių ES valstybių narių valiutų pokyčiai. Siekiant išvengti šito poveikio pinigų statistikai, duomenys iki 1999 m.1 išreikšti vienetais, perskaičiuotais iš nacionalinių valiutų pagal 1998 m. gruodžio 31 d. nustatytus neatšau-kiamus euro kursus. Jei nenurodyta kitaip, kainų ir išlaidų statistika iki 1999 m. pagrįsta nacionali-ne valiuta išreikštais duomenimis.

Kur tinka, buvo taikyti agregavimo ir (arba) kon-solidavimo (įskaitant tarpvalstybinį konsolidavi-mą) būdai.

Naujausi duomenys dažnai būna išankstiniai ir gali būti tikslinami. Dėl apvalinimo bendros su-mos ir jų sudedamosios dalys gali nesutapti.

„Kitų ES valstybių narių“ grupę sudaro Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Daugeliu atvejų lentelėse vartojami terminai ati-tinka tarptautinius standartus, taikomus, pavyz-džiui, 1995 m. Europos sąskaitų sistemoje ir TVF mokėjimų balanso vadovėlyje. Į sandorius įtraukti savanoriški mainai (įvertinti tiesiogiai arba išvesti-niai), o į srautus – dar ir likučių pokyčiai, atsiradę dėl kainų ir valiutų kursų pokyčių, nurašymų ir kt.

Lentelėse teiginys „iki (x) metų“ reiškia „iki (x) metų imtinai“.

BENDRA APŽVALGA Pagrindinių euro zonos rodiklių raida apibendrin-ta bendroje lentelėje.

1 2.1–2.8 skirsnių duomenys apie pinigų statistiką iki 1999 m. sausio mėn. pateikiami ECB tinklalapyje (http://www.ecb.europa.eu/stats/services/downloads/html/index.en.html) ir statistinių duomenų saugykloje (http://sdw.ecb.europa.eu/browse.do?node=2018811).

ECBMënesinis biuletenis2010 Birželis84S

PINIGŲ POLITIKOS STATISTIKA

1.4 skirsnyje pateikta minimalių privalomųjų at-sargų ir likvidumo veiksnių statistika. Privalomų-jų atsargų laikymo laikotarpiai kiekvieną mėnesį prasideda pagrindinės refinansavimo operacijos (PRO) atsiskaitymų dieną po Valdančiosios ta-rybos posėdžio, kurio metu suplanuotas mėnesio pinigų politikos pozicijos įvertinimas. Jie baigia-si dieną prieš atitinkamą atsiskaitymo dieną kitą mėnesį. Metiniai (ketvirtiniai) stebiniai nurodo atsargų vidurkius paskutiniais metų (ketvirčio) atsargų laikymo laikotarpiais.

1.4 skirsnio 1 lentelėje parodytos kredito įstaigų, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavi-mai, atsargų bazės sudedamosios dalys. Į atsargų bazę neįskaitomi įsipareigojimai kitoms kredito įstaigoms, priklausančioms ECBS minimalių pri-valomųjų atsargų sistemai, ECB ir dalyvaujančių nacionalinių centrinių bankų atžvilgiu. Jei kredi-to įstaiga negali pateikti duomenų apie kiekį savo išleistų skolos vertybinių popierių, kurių terminai iki 2 m. ir kuriuos turi anksčiau minėtos įstaigos, tam tikrą šių įsipareigojimų procentą ji gali at-skaityti iš savo atsargų bazės. Skaičiuojant atsargų bazę, šis procentas iki 1999 m. lapkričio mėn. buvo 10 %, o vėliau – 30 %.

1.4 skirsnio 2 lentelėje pateikti pasibaigusių at-sargų laikymo laikotarpių vidutiniai duomenys. Kiekvienos kredito įstaigos privalomųjų atsargų dydis pirmiausia apskaičiuojamas taikant atitin-kamų įsipareigojimų kategorijų atsargų normą skaičiuotiniems įsipareigojimams, remiantis kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos balan-so duomenimis. Tada kiekviena kredito įstaiga iš šios sumos atima 100 000 eurų bendrą nuolaidą. Gautos privalomosios atsargos tada susumuoja-mos euro zonos lygiu (1 stulpelis). Kredito įstai-gų einamosios sąskaitos lėšos (2 stulpelis) – tai agreguotas kredito įstaigų kasdienių einamosios sąskaitos lėšų, įskaitant tas, kurios panaudojamos atsargų reikalavimams įvykdyti, vidurkis. Atsargų perteklius (3 stulpelis) yra einamosios sąskaitos lėšų per atsargų laikymo laikotarpį vidurkio per-viršis virš privalomųjų atsargų. Trūkumai (4 stul-pelis) apibūdinami kaip privalomųjų atsargų per atsargų laikymo laikotarpį trūkusių einamosios sąskaitos lėšų vidurkis, apskaičiuotas kredito įs-

taigoms, kurios neįvykdė savo privalomųjų atsar-gų reikalavimo. Palūkanų norma už privalomąsias atsargas (5 stulpelis) lygi ECB Eurosistemos PRO normų vidurkiui per atsargų laikymo laikotar-pį (įvertintam atsižvelgiant į kalendorinių dienų skaičių) (žr. 1.3 skirsnį).

1.4 skirsnio 3 lentelėje parodytas bankų sistemos likvidumas, apibrėžtas kaip euro zonoje esančių kredito įstaigų einamosiose sąskaitose Eurosiste-moje esančios lėšos eurais. Visos sumos paimtos iš Eurosistemos konsoliduotos finansinės ataskai-tos. Į kitas likvidumo mažinimo operacijas (7 stul-pelis) neįskaitomas skolos sertifikatų išleidimas, inicijuotas nacionalinių centrinių bankų antrame EPS etape. Kiti veiksniai (grynieji) (10 stulpelis) parodyti Eurosistemos konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje kaip kiti išgryninti straipsniai. Kredi-to įstaigų einamosios sąskaitos (11 stulpelis) ly-gios skirtumui tarp likvidumą didinančių veiksnių sumos (1–5 stulpeliai) ir likvidumą mažinančių veiksnių sumos (6–10 stulpeliai). Pinigų bazė (12 stulpelis) apskaičiuojama kaip indėlių galimybės (6 stulpelis), banknotų apyvartoje (8 stulpelis) ir kredito įstaigų einamosiose sąskaitose esančių lėšų (11 stulpelis) suma.

PINIGAI, BANKAI IR INVESTICINIAI FONDAI

2.1 skirsnyje pateiktas agreguotas pinigų finansi-nių institucijų sektoriaus balansas, t. y. visų euro zonoje reziduojančių PFI suderintų balansų suma. PFI – tai centriniai bankai, kredito įstaigos, kaip apibrėžta Bendrijos teisėje, pinigų rinkos fondai ir kitos įstaigos, kurios verčiasi priimdamos in-dėlius ir (arba) indėliams artimus pakaitalus iš institucinių vienetų subjektų, kurie nėra pinigų finansinės institucijos, ir savo sąskaita (bent jau ekonomine prasme) teikdamos paskolas ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius. Visas pi-nigų finansinių institucijų sąrašas pateiktas ECB tinklalapyje.

2.2 skirsnyje pateiktas konsoliduotas PFI sekto-riaus balansas, gaunamas įskaičius euro zonoje esančių PFI tarpusavio pozicijas į agreguotą ba-lansą. Dėl kai kurių apskaitos skirtumų PFI tarpu-savio pozicijų suma nebūtinai turi būti lygi nuliui. Likutis parodytas 2.2 skirsnio įsipareigojimų len-

euro Zonosstatistika

Bendrosios pastabos


2010 Birželis 85S

telės 10 stulpelyje. 2.3 skirsnyje pateikti euro zo-nos pinigų junginiai ir priešiniai. Jie apskaičiuo-jami iš konsoliduoto PFI balanso ir apima euro zonoje reziduojančių ne PFI pozicijas euro zonoje reziduojančiose PFI. Į juos taip pat įskaitomas kai kuris centrinės valdžios piniginis turtas ir įsipa-reigojimai. Pinigų junginių ir priešinių statistika koreguojama dėl sezoniškumo ir prekybos dienos poveikio. 2.1 ir 2.2 skirsniuose išorės įsipareigoji-mų straipsnyje parodyta ne euro zonos rezidentų turimi i) akcijos ir vienetai, kuriuos išleido euro zonoje esantys pinigų rinkos fondai, ir ii) skolos vertybiniai popieriai, kurių terminas – iki 2 m. ir kuriuos išleido euro zonoje esančios pinigų finan-sinės institucijos. Tačiau 2.3 skirsnyje šie vertybi-niai popieriai įskaitomi ne į pinigų junginius, o į „grynąjį išorės turtą“.

2.4 skirsnyje pateikta PFI, reziduojančių euro zo-noje ir nepriklausančių Eurosistemai (t. y. bankų sistemai), suteiktų paskolų analizė pagal sekto-rius, rūšį ir pradinį terminą. 2.5 skirsnyje pateikti euro zonos bankų sistemoje laikomi indėliai pagal sektorius ir priemones. 2.6 skirsnyje pateikti euro zonos bankų sistemos turimi vertybiniai popieriai pagal išleidėjo sektorių.

Nuo 2.2 iki 2.6 skirsnio pateikti duomenys apie sandorius, kurie apskaičiuojami kaip likučių skir-tumai, pakoreguoti dėl perklasifikavimo, perkai-nojimo, valiutos kurso svyravimo ir visų kitų ne dėl sandorių atsiradusių pokyčių. 2.7 skirsnyje pa-rodytas perkainojimas sandoriams apskaičiuoti. Nuo 2.2 iki 2.6 skirsnio taip pat pateiktas sando-riais pagrįstas augimo tempas procentiniais poky-čiais per metus. 2.8 skirsnyje parodyta kai kurių PFI balanso straipsnių ketvirtinė analizė pagal valiutas.

Smulki informacija apie sektorių apibrėžtis išdės-tyta „Pinigų finansinių institucijų ir rinkų statisti-kos sektorių vadovėlyje – statistinio klientų klasifi-kavimo taikymas. Trečias leidimas“ (ECB, 2007 m. kovo mėn.). Leidinyje „Reglamento ECB/2001/13 dėl PFI balanso statistikos taikymo paaiškinimai“ (ECB, 2002 m. lapkritis) išdėstyta rekomenduoja-ma praktika, kurios turi laikytis nacionaliniai cen-triniai bankai. Nuo 1999 m. sausio 1 d. statistika renkama ir tvarkoma remiantis 1998 m. gruodžio 1 d. Reglamentu ECB/1998/16 dėl pinigų finansi-

nių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso2, su paskutinėmis pataisomis, padarytomis Regla-mente ECB/2003/103.

Vadovaujantis šiuo reglamentu, PFI balanse straipsnis „pinigų rinkos vertybiniai popieriai“ sujungtas su straipsniu „skolos vertybiniai popie-riai“ tiek turto, tiek įsipareigojimų dalyse.

2.9 skirsnyje parodyti euro zonos investicinių fondų (išskyrus pinigų rinkos fondus, kurie būna įtraukiami į PFI balansų statistiką) sumų ir sando-rių balanso likučiai. Investicinis fondas yra kolek-tyvinio investavimo įmonė, investuojanti iš gyven-tojų gautą kapitalą į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą. Visas euro zonos investicinių fondų sąrašas skelbiamas ECB interneto svetainėje. Balansas yra agreguotas, todėl į įsipareigojimus įtrauktos investicinių fondų turimos kitų investicinių fondų išleistos akcijos ir (arba) taip pat pateikiami pagal investicijų politiką (t. y. Investavimą į obligacijų, akcijų fondus, mišriuosius, nekilnojamojo turto, alternatyvaus kolektyvinio investavimo fondus ir kt.) ir pagal fondo tipą (kintamojo kapitalo fondai ir pastoviojo kapitalo fondai). Skirsnyje 2.10 yra pateikta daugiau informacijos apie euro zonos in-vesticinių fondų turimo turto pagrindinius tipus. Šiame skirsnyje emitentai yra suskirstyti pagal geografinį pasiskirstymą, taip pat pagal ekonomikos sektorių, kuriame euro zonoje jie veikia.

Daugiau informacijos apie šių investicinių fondų statistiką galima rasti „Investicinių fondų statisti-kos vadove“. Pagal ECB reglamentą ECB/2007/8 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų sta-tistikos nuo 2008 m. gruodžio mėn. yra renkama ir sudaroma suderinta statistinė informacija.

EURO ZONOS SĄSKAITOS

3.1 skirsnyje pateikiami ketvirtiniai integruotų euro zonos sąskaitų duomenys, suteikiantys iš-samią informaciją apie namų ūkių (įskaitant ne pelno institucijas, teikiančias paslaugas namų ūkiams), nefinansinių korporacijų, finansinių kor-poracijų ir valdžios sektorių ekonominę veiklą, taip pat apie šių sektorių tarpusavio ir kitų šalių sąveiką (euro zonos atžvilgiu). Paskutinio turimo

2 OL L 356, 1998 12 30, p. 7. 3 OL L 250, 2003 10 2, p. 19.


ketvirčio sezoniškai nekoreguoti duomenys vei-kusiomis kainomis pateikti supaprastinta sąskai-tų seka pagal 1995 m. Europos sąskaitų sistemos metodologiją.

Trumpai tariant, sąskaitų (sandorių) seka yra to-kia: 1) pajamų formavimo sąskaita, kurioje paro-doma, kaip gamybinė veikla virsta įvairių kate-gorijų pajamomis; 2) pirminių pajamų išdėstymo sąskaita, kurioje fiksuojamos pajamos ir išlaidos, susijusios su įvairių formų pajamomis iš turto (kalbant apie visą ekonomiką, pirminių pajamų sąskaitos balansuojantis straipsnis yra nacionali-nės pajamos); 3) antrinio pajamų paskirstymo sąskaita, kurioje parodoma, kaip institucinio sekto-riaus nacionalinės pajamos keičiasi dėl einamųjų pervedimų; 4) disponuojamųjų pajamų panaudo-jimo sąskaita, kurioje parodoma, kaip disponuoja-mosios pajamos išleidžiamos vartojimui arba tau-pomos; 5) kapitalo sąskaita, kurioje parodoma, kaip santaupos ir grynieji kapitalo pervedimai yra išleidžiami nefinansiniam turtui įsigyti (kapitalo sąskaitos balansuojantis straipsnis yra grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis); ir 6) finansinė sąskaita, kurioje fiksuojamas grynasis finansinio turto įsigijimas ir grynasis įsipareigojimų prisiė-mimas. Kadangi kiekvieną nefinansinį sandorį parodo finansinis sandoris, finansinės sąskaitos balansuojantis straipsnis konceptualiai taip pat yra lygus grynajam skolinimui / grynajam skolini-muisi, apskaičiuojamiems iš kapitalo sąskaitos.

Be to, pateikiami pradinis ir baigiamasis finan-siniai balansai, kurie atvaizduoja kiekvieno sek-toriaus finansinį turtą tam tikru laiku. Galiausiai taip pat parodomi kiti finansinio turto ir įsiparei-gojimų pokyčiai (pvz., atsiradę dėl turto kainų po-kyčių poveikio).

Finansinių korporacijų sektoriaus finansinė sąskaita ir finansiniai balansai pateikiami deta-liau – suskirsčius į PFI, kitus finansų tarpininkus (įskaitant finansinius pagalbininkus) ir draudimo korporacijas bei pensijų fondus.

3.2 skirsnyje parodomi euro zonos „nefinansinių sąskaitų“ (anksčiau nurodytų 1–5 sąskaitų) ke-turių ketvirčių kaupiamieji srautai (sandoriai), išdėstyti supaprastinta sąskaitų seka.

3.3 skirsnyje parodomi namų ūkių pajamų, išlai-dų ir kaupiamosios sąskaitos keturių ketvirčių

kaupiamieji srautai (sandoriai ir kiti pokyčiai) ir finansinio balanso sąskaitų likučiai, duomenis pa-teikiant analitiškiau. Sektoriui būdingi sandoriai ir balansuojantys straipsniai pateikiami taip, kad būtų aiškiai matyti namų ūkių finansavimo ir in-vesticijų sprendimai, kartu atsižvelgiant į sąskaitų tapatybę, kaip pateikta 3.1 ir 3.2 skirsniuose.

3.4 skirsnyje parodomi nefinansinių korporacijų pajamų ir kaupiamosios sąskaitos keturių ketvir-čių kaupiamieji srautai (sandoriai) ir finansinio balanso sąskaitų likučiai, duomenis pateikiant analitiškiau.

3.5 skirsnyje parodomi draudimo korporacijų ir pensijų fondų keturių ketvirčių kaupiamieji fi-nansiniai srautai (sandoriai ir kiti pokyčiai) ir fi-nansinio balanso likučiai.

FINANSŲ RINKOS

Į euro zonos finansų rinkų statistikos eilutes įtraukiamos tos ES valstybės narės, kurios tuo metu, kai pateikiama statistika, buvo įvedusios eurą (besikeičianti sudėtis), išskyrus vertybinių popierių išleidimo statistiką (4.1–4.4 skirsniai), kuri apima Euro 16, visos laiko eilutės atžvilgiu (fiksuota sudėtis).

ECB, naudodamasis ECBS ir TAB duomenimis, pateikia statistiką apie vertybinius popierius, iš-skyrus akcijas, ir statistiką apie kotiruojamąsias akcijas (nuo 4.1 iki 4.4 skirsnio). 4.5 skirsnyje pateikiamos PFI palūkanų normos už eurais de-nominuotus euro zonos rezidentų indėlius ir pa-skolas euro zonos rezidentams. ECB, pasinaudo-damas naujienų agentūrų duomenimis, pateikia statistiką apie pinigų rinkos palūkanų normas, iš ilgalaikių vyriausybės obligacijų gaunamas paja-mas ir vertybinių popierių rinkos indeksus (nuo 4.6 iki 4.8 skirsnio).

Vertybinių popierių išleidimo statistika apima: i) vertybinius popierius, išskyrus akcijas, neįskai-tant išvestinių finansinių priemonių, ir ii) koti-ruojamąsias akcijas. Pirmieji aprašyti 4.1, 4.2 ir 4.3 skirsniuose, o antrieji – 4.4 skirsnyje. Skolos vertybiniai popieriai klasifikuojami į trumpalai-kius ir ilgalaikius vertybinius popierius. „Trumpa-laikiai“ – tai vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra 1 m. arba trumpesnis (išskirtiniais


Bendrosios pastabos


2010 Birželis 87S

atvejais – 2 m. arba trumpesnis). Vertybiniai po-pieriai, kurių i) terminas ilgesnis, ii) terminai yra pasirenkami, iš kurių vėliausias – daugiau kaip 1 m., arba iii) terminai neapibrėžti, klasifikuoja-mi kaip „ilgalaikiai“. Euro zonos rezidentų išleisti ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai toliau skirs-tomi į fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų vertybinius popierius. Fiksuotųjų palūkanų nor-mų vertybinius popierius sudaro tokie vertybiniai popieriai, kurių atkarpos palūkanų norma nesi-keičia visą jų terminą. Kintamųjų palūkanų nor-mų vertybinius popierius sudaro visi vertybiniai popieriai, kurių atkarpa periodiškai iš naujo fik-suojama atsižvelgiant į nepriklausomą palūkanų normą ar indeksą. Eurais denominuoti vertybiniai popieriai, pateikti 4.1, 4.2 ir 4.3 skirsniuose, taip pat apima vertybinius popierius, išreikštus euro nacionalinėmis denominacijomis.

4.1 skirsnyje pateikiami pagal pradinį terminą, iš-leidėjo gyvenamąją vietą ir valiutą suskirstyti ver-tybiniai popieriai, išskyrus akcijas. Jame nurodomi vertybinių popierių, išskyrus akcijas, likučiai, ben-drasis išleidimas ir grynasis išleidimas, skirstant į: i) eurais denominuotus vertybinius popierius ir vi-somis valiutomis denominuotus vertybinius popie-rius, ii) euro zonos rezidentų išleistus vertybinius popierius bei visus išleistus vertybinius popierius ir iii) visų terminų vertybinius popierius bei ilga-laikius vertybinius popierius. Grynasis išleidimas skiriasi nuo likučių pokyčių dėl perkainojimo, perklasifikavimo ir kito koregavimo. Skirsnyje taip pat pateikiami dėl sezoniškumo pakoreguoti statistiniai duomenys, įskaitant dėl sezoniškumo pakoreguotą 6 mėn. visų ir ilgalaikių skolos ver-tybinių popierių augimo tempą, perskaičiuotą į metinį. Dėl sezoniškumo pakoreguoti duomenys gaunami iš spekuliacinių akcijų indekso, iš jo pa-šalinus sezoninius poveikius. Plačiau žr. Techni-nes pastabas.

4.2 skirsnyje pateikiami euro zonos rezidentų iš-leidėjų likučiai, bendrasis išleidimas ir grynasis išleidimas pagal sektorius, suderintus su ESS95. ECB įtrauktas į Eurosistemą.

4.2 skirsnio 1 lentelės 1 stulpelyje pateikti visų skolos vertybinių popierių ir ilgalaikių skolos ver-tybinių popierių visi likučiai atitinka 4.1 skirsnio lentelės 7 stulpelyje pateiktus euro zonos rezi-dentų išleistų visų ir ilgalaikių skolos vertybinių

popierių likučių duomenis. 4.2 skirsnio 1 lente-lės 2 stulpelyje nurodyti PFI išleistų visų skolos vertybinių popierių ir ilgalaikių skolos vertybinių popierių likučiai iš esmės sutampa su 2.1 skirsnio 2 lentelės 8 stulpelyje agreguoto PFI balanso įsi-pareigojimų dalyje pateiktais duomenimis apie išleistus skolos vertybinius popierius. 4.2 skirsnio 2 lentelės 1 stulpelyje nurodytas visų skolos ver-tybinių popierių visas grynasis išleidimas atitinka 4.1 skirsnio lentelės 9 stulpelyje pateiktus euro zonos rezidentų viso grynojo išleidimo duomenis. 4.2 skirsnio 1 lentelėje nurodytas likutinis ilgalai-kių skolos vertybinių popierių ir visų fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų ilgalaikių skolos ver-tybinių popierių skirtumas susidaro dėl nulinės atkarpos obligacijų ir perkainojimo.

4.3 skirsnyje pateikiami dėl sezoniškumo pako-reguoti ir dėl sezoniškumo nepakoreguoti euro zonos rezidentų išleistų skolos vertybinių popie-rių (suskirstytų pagal terminą, priemonės rūšį, išleidėjo sektorių ir valiutą) augimo tempai, pa-grįsti finansiniais sandoriais, kurie sudaromi, kai institucinis vienetas prisiima arba įvykdo įsiparei-gojimus. Dėl šios priežasties perklasifikavimas, perkainojimas, valiutos kurso kitimas ir visi kiti pokyčiai, kurie atsiranda ne dėl sandorių, skai-čiuojant augimo tempus, neįskaitomi. Pateikiant duomenis, dėl sezoniškumo pakoreguoti augimo tempai buvo perskaičiuoti į metinius. Smulkiau žr. Technines pastabas.

4.4 skirsnio 1 lentelės 1, 4, 6 ir 8 stulpeliuose paro-dyti euro zonos rezidentų išleistų kotiruojamųjų akcijų likučiai pagal išleidėjo sektorių. Nefinansi-nių korporacijų išleistų kotiruojamųjų akcijų mė-nesiniai duomenys atitinka 3.4 skirsnyje (finansi-nis balansas, kotiruojamosios akcijos) pateiktus ketvirtinius duomenis.

4.4 skirsnio 1 lentelės 3, 5, 7 ir 9 stulpeliuose paro-dytas euro zonos rezidentų išleistų kotiruojamųjų akcijų metinis augimo tempas (skirstant pagal iš-leidėjo sektorių), pagrįstas finansiniais sandoriais, atliekamais, kai išleidėjas išleidžia arba išperka akcijas už pinigus, išskyrus paties išleidėjo investi-cijas į nuosavas akcijas. Skaičiuojant metinį augimo tempą, neįskaitomi perklasifikavimas, perkainoji-mas ir visi kiti pokyčiai, nesusiję su sandoriais.


4.5 skirsnyje pateikta statistika apie visas palūka-nų normas, kurias euro zonoje reziduojančios PFI taiko euro zonoje reziduojantiems namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms eurais denomi-nuotiems indėliams ir paskoloms. Euro zonos PFI palūkanų normos apskaičiuojamos kaip euro zonos šalių palūkanų normų, taikomų kiekvienai kategorijai, svertinis vidurkis (pagal atitinkamą veiklos apimtį).

Statistika apie PFI palūkanų normas klasifikuo-jama pagal veiklos sritį, sektorių, priemonės kategoriją ir terminą, įspėjamąjį laikotarpį ir palūkanų normos fiksavimo pradinį laikotarpį. Ši nauja PFI palūkanų normų statistika pakeičia dešimt pereinamųjų statistinių eilučių apie euro zonos mažmenines palūkanų normas, kurios buvo skelbiamos ECB mėnesiniame biuletenyje nuo 1999 m. sausio mėn.

4.6 skirsnyje pateikiamos euro zonos, JAV ir Ja-ponijos pinigų rinkos palūkanų normos. Kalbant apie euro zoną, apžvelgiamas platus pinigų rin-kos palūkanų normų spektras, nuo vienos nak-ties indėlių palūkanų normų iki 12 mėn. indėlių palūkanų normų. Iki 1999 m. sausio mėn. euro zonos sintetinės palūkanų normos buvo skaičiuo-jamos kaip nacionalinių normų svertinis vidur-kis, svorius nustatant pagal BVP. Išskyrus vienos nakties palūkanų normą iki 1999 m. sausio mėn., mėnesinių, ketvirtinių ir metinių normų dydžiai yra atitinkamo laikotarpio vidurkiai. Iki 1998 m. gruodžio mėn. imtinai vienos nakties indėlių pa-lūkanų normas išreiškė laikotarpio pabaigos už tarpbankinius indėlius siūlytos palūkanų normos, o vėliau – euro vienos nakties palūkanų vidur-kio indekso (EONIA) laikotarpio vidurkiai. Nuo 1999 m. sausio mėn. palūkanų normos už 1, 3, 6 ir 12 mėn. indėlius yra euro tarpbankinio skolinimo palūkanų normos (EURIBOR). Iki šios datos ga-liojo už Londono tarpbankinius indėlius siūlomos normos (LIBOR). JAV ir Japonijos 3 mėn. indėlių palūkanų normas rodo LIBOR.

4.7 lentelėje pateikiamos normos laikotarpio pa-baigoje, apskaičiuotos pagal nominaliojo neatidė-liotinų sandorių pajamingumo kreives, remiantis AAA reitingą turinčiomis, eurais denominuotomis euro zonos centrinės valdžios išleistomis obliga-cijomis. Pajamingumo kreivės yra apskaičiuotos

naudojantis Svensson modeliu4. Taip pat skelbiami 10 m. normų ir 3 mėn. normų bei 10 m. normų ir 2 m. normų pajamingumo skirtumai. Papildomos pajamingumo kreivės (dienos duomenys, įskaitant paveikslus ir lenteles) ir atitinkama metodologinė informacija pateikiami http://www.ecb.europa.eu/stats/money/yc/html/index.en.html. Dienos duomenys taip pat gali būti atsisiųsti.

4.8 skirsnyje pateikti euro zonos, JAV ir Japonijos akcijų rinkos indeksai.

KAINOS, PRODUKCIJA, PAKLAUSA IR DARBO RINKA

Daugumą šiame skyriuje aptartų duomenų patei-kė Europos Komisija (daugiausia Eurostatas) ir už statistiką atsakingos nacionalinės institucijos. Euro zonos rezultatai gaunami susumuojant atski-rų šalių rezultatus. Duomenys, kiek įmanoma, yra suderinti ir palyginami. Statistika apie valandines darbo sąnaudas, BVP ir išlaidų sudedamąsias da-lis, ekonominės veiklos pridėtinę vertę, pramonės produkciją, mažmeninę prekybą ir lengvųjų au-tomobilių registraciją koreguojama pagal darbo dienas.

Duomenys apie euro zonos suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) (5.1 skirsnis, 1 lentelė) yra nuo 1995 m. Šio indekso pagrindas – nacionaliniai SVKI, kuriuos sudarant visose euro zonos šalyse vadovaujamasi ta pačia metodika. Prekių ir pas-laugų sudedamosios dalys grupuojamos remian-tis individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikacija (IVIPK/SVKI). SVKI apima ekono-minėje euro zonos teritorijoje esančių namų ūkių galutinio vartojimo pinigines išlaidas. Į lentelę įtraukti ECB parengti dėl sezoniškumo pakore-guoti SVKI duomenys ir eksperimentiniai SVKI pagrindu apskaičiuoti administruojamųjų kainų indeksai.

Gamintojų kainos (5.1 skirsnis, 2 lentelė), pra-monės produkcija, nauji užsakymai gamybai, gamybos apyvarta ir mažmeninės prekybos apy-varta (5.2 skirsnis) apskaičiuojami remiantis 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentu (EB)

4 Svensson L. E., „Estimating and Interpreting Forward Interest Rates: Sweden 1992–1994“, Centre for Economic Policy Research, Discussion Paper No 1051, 1994.


Bendrosios pastabos


2010 Birželis 89S

Nr. 1165/98 dėl trumpalaikės statistikos5. Su-darant trumpalaikę statistiką, nuo 2009 m. sau-sio mėn. taikoma atnaujinta ekonominių veiklų klasifikacija (EVRK 2 redakcija) pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Re-glamentą (EB) Nr. 1893/2006, nustatantį statisti-nį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių EVRK 2 red. ir iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių6. Gamintojų kainų ir pramonės produkcijos klasifikavimas pagal pro-duktų galutinį vartojimą yra suderintas pramonės, neįskaitant statybos (EVRK 2 red., B ir E dalys), skirstymas į pagrindines pramonės grupes (PPG), kaip nustato 2007 m. birželio 14 d. Komisijos re-glamentas (EB) Nr. 656/20077. Gamintojų kainos rodo gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainas. Į jas įskaitomi netiesioginiai mokesčiai, iš-skyrus PVM ir kitus atimamus mokesčius. Pramo-nės produkcija parodo konkrečių pramonės šakų sukuriamą pridėtinę vertę.

Du žaliavų, neįskaitant energijos, kainų indek-sai, pateikiami 5.1 skirsnio 3 lentelėje, sudaromi taikant tą pačią žaliavų aprėptį, bet taikant dvi skirtingas koregavimo schemas: vieną schemą, pagrįstą atitinkamu euro zonos žaliavų importu (2–4 stulpeliai), ir kitą schemą (5–7 stulpeliai), pagrįstą euro zonos vidaus paklausos įverčiu arba „panaudojimu“, atsižvelgiant į informaciją apie importą, eksportą ir kiekvienos žaliavos vidaus gamybos apimtį (paprastumo tikslais ignoruojant atsargas, kurios vertinamos kaip santykinai stabi-lios nagrinėjamu laikotarpiu). Pagal importą pa-koreguotų žaliavų kainų indeksas tinka išorės rai-dai analizuoti, o pagal panaudojimą pakoreguotų žaliavų kainų indeksas tinka konkrečiam tikslui – analizuoti tarptautinių žaliavų kainų poveikį euro zonos infliacijai. Pagal panaudojimą pakoreguotų žaliavų kainų indeksai yra eksperimentiniai duo-menys. Daugiau informacijos apie ECB žaliavų kainų indeksų sudarymą žr. 2008 m. gruodžio mėn. ECB mėnesinio biuletenio 1 intarpą.

Darbo sąnaudų indeksai (5.1 skirsnis, 5 lentelė) rodo pramonės (įskaitant statybą) ir rinkos paslau-gų valandinių darbo sąnaudų pokyčius. Jų metodi-ka nustatyta 2003 m. vasario 27 d. Europos Parla-

5 OL L 162, 1998 6 5, p. 1. 6 OL L 393, 2006 12 30, p. 1.7 OL L 155, 2007 6 15, p. 3.

mento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso8 ir jį įgyvendinančiame Komisijos reglamente (EB) Nr. 1216/2003, priim-tame 2003 m. liepos 7 d.9 Euro zonos valandinių darbo sąnaudų paskirstymas pateikiamas pagal darbo sąnaudų sudedamąsias dalis (darbo užmo-kestį ir darbdavių socialines įmokas bei su darbu susijusius darbdavio mokamus mokesčius, atėmus darbdavio gautas subsidijas) ir ekonomines veiklas. ECB apskaičiuoja sutarto darbo užmokesčio rodiklį (straipsnis palyginimui 5.1 skirsnio 3 len-telėje) remdamasis nesuderintais nacionaliniais duomenimis.

Vienetinių darbo sąnaudų sudedamosios dalys (5.1 skirsnis, 4 lentelė), BVP ir jo sudedamosios dalys (5.2 skirsnis, 1 ir 2 lentelės), BVP defliato-riai (5.1 skirsnis, 3 lentelė) ir užimtumo statistika (5.3 skirsnis, 1 lentelė) gaunami iš ketvirtinių na-cionalinių sąskaitų, sudaromų pagal ESS95.

Nauji užsakymai pramonei (5.2 skirsnis, 4 lentelė) parodo per nagrinėjamą laikotarpį gautus užsaky-mus ir apima pramonės šakas, daugiausia dirban-čias užsakymų pagrindu, ypač tekstilės, plaušienos ir popieriaus, chemijos, metalų, investicinių pre-kių ir ilgalaikio vartojimo prekių šakas. Duome-nys apskaičiuoti galiojančiomis kainomis.

Pramonės produkcijos ir mažmeninės prekybos apyvartos indeksai (5.2 skirsnis, 4 lentelė) parodo apyvartą, įskaitant visas rinkliavas ir mokesčius, išskyrus PVM, pagal per nagrinėjamą laikotarpį pateiktas sąskaitas. Mažmeninės prekybos apy-varta parodo visos mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų pre-kybos, be automobilių kuro, apyvartą. Naujų lengvųjų automobilių registracija apima individualių ir komercinių lengvųjų automobilių registracijas. Euro zonos eilutė neapima Kipro ir Maltos.

Kokybiniai verslo ir vartotojų nuomonių tyrimų duomenys (5.2 skirsnis, 5 lentelė) sudaromi re-miantis Europos Komisijos verslo ir vartotojų nuomonių apžvalgomis.

Nedarbo lygis (5.3 skirsnis, 2 lentelė) apskaičiuo-jamas pagal Tarptautinės darbo organizacijos re-komendacijas. Aktyviai darbo ieškantys asmenys, taikant suderintus šių rekomendacijų kriterijus ir

8 OL L 69, 2003 3 13, p. 1.9 OL L 169, 2003 7 8, p. 37.


apibrėžimus, laikomi darbo jėgos dalimi. Nedar-bo lygį pagrindžiantys darbo jėgos įverčiai skiriasi nuo užimtųjų ir bedarbių skaičiaus sumos, pateik-tos 5.3 skirsnyje.

VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAI

Nuo 6.1 iki 6.5 skirsnio pateiktas euro zonos val-džios sektoriaus iždo balansas. Duomenys iš es-mės yra konsoliduoti ir pagrįsti ESS95 metodika. Euro zonos agreguotus metinius veiklos rezulta-tus, pateiktus 6.1–6.3 skirsniuose, rengia ECB, remdamasis nacionalinių centrinių bankų teikia-mais suderintais ir reguliariai atnaujinamais duo-menimis. Todėl duomenys apie euro zonos šalių iždo (biudžeto) deficitą ir skolą gali skirtis nuo deficito perviršio duomenų, kuriuos renka ir nau-doja Europos Komisija. Euro zonos agreguotus ketvirtinius veiklos rezultatus, pateiktus 6.4 ir 6.5 skirsniuose, rengia ECB, remdamasis Eurostato ir nacionaliniais duomenimis.

6.1 skirsnyje pateikti metiniai duomenys apie valdžios sektoriaus pajamas ir išlaidas yra pagrįs-ti apibrėžimais, nustatytais 2000 m. liepos 10 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1500/200010, ku-riuo remiantis buvo padarytos ESS95 pataisos. 6.2 skirsnyje pateikta smulki informacija apie valdžios sektoriaus bendrą konsoliduotą skolą nominaliąja verte, atsižvelgiant į Sutarties nuos-tatas dėl deficito perviršio skaičiavimo procedū-ros. 6.1 ir 6.2 skirsniuose pateikti kiekvienos euro zonos valstybės duomenys pagal jų svarbą vado-vaujantis Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis. Kiekvienos euro zonos šalies biudžeto deficito arba pertekliaus duomenys atitinka deficito per-viršio skaičiavimo procedūros B.9, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2009 dėl nuo-rodų į ESS95. 6.3 skirsnyje pateikti valdžios sek-toriaus skolos pokyčiai. Skirtumas tarp valdžios sektoriaus skolos ir valdžios sektoriaus deficito pokyčio – deficito ir skolos sureguliavimo – iš es-mės aiškinamas valdžios finansinio turto sando-riais ir užsienio valiutos kurso vertinimo poveikiu. 6.4 skirsnyje pateikti ketvirtiniai duomenys apie valdžios sektoriaus pajamas ir išlaidas grindžiami apibrėžimais, nustatytais 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB)

10 OL L 172, 2000 7 12, p. 3.

Nr. 1221/200211 dėl valdžios sektoriaus ketvirtinių nefinansinių ataskaitų. 6.5 skirsnyje pateikiami ketvirčio duomenys apie bendrą konsoliduotą valdžios sektoriaus skolą, deficito ir skolos su-reguliavimą bei valdžios sektoriaus skolinimosi poreikį. Šie skaičiai yra gaunami naudojantis valstybių narių teikiamais duomenimis pagal Re-glamentą (EB) Nr. 501/2004 ir Reglamentą (EB) Nr. 222/2004 bei nacionalinių centrinių bankų tei-kiamais duomenimis.

IŠORĖS SANDORIAI IR BALANSAI Mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statistikoje vartojamos sąvokos ir api-brėžtys (7.1–7.4 skirsniai) iš esmės atitinka TVF mokėjimų balanso vadovą (5 leidimas, 1993 m. spalis), 2004 m. liepos 16 d. ECB gaires dėl sta-tistinių duomenų pateikimo ECB reikalavi-mų (ECB/2004/15)12 ir jas iš dalies keičiančias 2007 m. gegužės 31 d. ECB gaires (ECB/2007/3)13. Papildoma informacija apie euro zonos mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statisti-koje taikomas metodologijas ir šaltinius pateikta ECB leidinyje „Europos Sąjungos mokėjimų ba-lanso ir tarptautinių investicijų balanso statisti-kos metodai“ (2007 m. gegužės mėn.), ir šiuose užduoties grupių pranešimuose: „Investicijų port-felio rinkimo sistemos“ (2002 m. birželio mėn.), „Investicijų portfelio pajamos“ (2003 m. rugpjū-čio mėn.) ir „Tiesioginės užsienio investicijos“ (2004 m. kovo mėn.), kuriuos galima atsisiųsti iš ECB tinklalapio. Be to, ECB/Komisijos (Euros-tat) užduoties grupės dėl mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statistikos koky-bės pranešimas (2004 m. birželio mėn.) yra patei-kiamas Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statis-tikos komiteto (Committee on Monetary, Financial and Balance of Payments Statistics) tinklalapyje (www.cmfb.org). Pirmasis euro zonos mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso metinis kokybės pranešimas, pagrįstas užduoties grupės rekomendacijomis ir 2008 m. balandžio mėn. pa-skelbtos ECB statistikos kokybės sistemos pagrin-diniais principais, pateikiamas ECB tinklalapyje.

7.1–7.4 skirsnių lentelėse laikomasi TVF mokėji-mų balanso vadove nustatytos ženklų tvarkos, per-

11 OL L 179, 2002 7 9, p. 1.12 OL L 354, 2004 11 30, p. 34.13 OL L 159, 2007 6 20, p. 48.


Bendrosios pastabos


2010 Birželis 91S

viršiai einamojoje sąskaitoje ir kapitalo sąskaitoje žymimi su pliuso ženklu, o finansinėje sąskaitoje pliuso ženklas reiškia įsipareigojimų padidėjimą arba turto sumažėjimą. 7.2 skirsnio lentelėse tiek kredito, tiek debeto sandoriai parodomi su pliuso ženklu. Be to, nuo 2008 m. vasario mėn. ECB mė-nesinio biuletenio 7.3 skirsnio lentelių tvarka buvo pakeista, kad būtų galima kartu pateikti mokėjimų balanso, tarptautinių investicijų balanso ir atitin-kamų augimo tempų duomenis; naujose lentelėse turto ir įsipareigojimų sandoriai, kurie atitinka li-kučių padidėjimą, parodomi su pliuso ženklu.

Euro zonos mokėjimų balansą sudaro ECB. Nau-jausius mėnesio duomenis reikėtų vertinti kaip iš-ankstinius. Duomenys peržiūrimi, kai paskelbiami kito mėnesio duomenys ir (arba) išsamus ketvirčio mokėjimų balansas. Ankstesni duomenys peržiū-rimi periodiškai arba tuo atveju, jei atsiranda po-kyčių duomenų šaltinio sudarymo metodikoje.

7.2 skirsnio 1 lentelėje taip pat pateikiami sezo-niškai koreguoti einamosios sąskaitos duomenys. Kai reikalinga, duomenys taip pat koreguojami dėl darbo dienų, keliamųjų metų ir (arba) Velykų po-veikio. 7.2 skirsnio 3 lentelėje ir 7.3 skirsnio 9 len-telėje pateikiamas euro zonos mokėjimų balansas ir tarptautinių investicijų balansas pagal valstybes ir geografines zonas pagrindinių šalių partnerių atžvilgiu, tiek pagal atskiras šalis, tiek pagal šalių grupes, išskiriant ne euro zonos ES valstybes na-res ir valstybes ar zonas, nepriklausančias ES. Šis paskirstymas taip pat parodo sandorius ir likučius ES institucijų (kurios, išskyrus ECB, statistiniais tikslais traktuojamos kaip nepriklausančios euro zonai, nepaisant fizinės jų buvimo vietos) atžvil-giu, kai kuriais tikslais – ir ofšorinių centrų ir tarptautinių organizacijų atžvilgiu. Šis paskirsty-mas neapima investicijų portfelio įsipareigojimų, išvestinių finansinių priemonių ar tarptautinių at-sargų sandorių ar likučių. Be to, nepateikiami ats-kiri duomenys apie mokėtinas investicijų pajamas Brazilijai, žemyninei Kinijos daliai, Indijai ar Ru-sijai. Paskirstymas pagal valstybes ir geografines zonas pateiktas 2005 m. vasario mėn. ECB mėne-sinio biuletenio straipsnyje „Euro area balance of payments and international investment position visâvis main counterparts“.

Duomenys apie euro zonos mokėjimų balanso fi-nansinę sąskaitą ir tarptautinių investicijų balansą

7.3 skirsnyje pagrįsti sandoriais ir likučiais euro zo-nos ne rezidentų atžvilgiu, vertinant euro zoną kaip vieną ekonomikos subjektą (taip pat žr. 2002 m. gruodžio mėn. ECB mėnesinio biuletenio 9 intar-pą, 2007 m. sausio mėn. ECB mėnesinio biuletenio 5 intarpą ir 2008 m. vasario mėn. ECB mėnesinio biuletenio 6 intarpą). Tarptautinių investicijų ba-lanso duomenys įvertinti galiojančiomis rinkos kainomis, išskyrus tiesiogines investicijas, kur nekotiruojamos akcijos ir kitos investicijos (pvz., paskolos ir indėliai) vertinami nominaliąja verte. Ketvirtinis tarptautinių investicijų balansas suda-romas remiantis tokia pat metodine sistema, kaip ir metinis tarptautinių investicijų balansas. Kadangi kai kurių duomenų šaltinių pagal ketvirčius nėra (arba iš jų gaunami duomenys vėluoja), ketvirtinis tarptautinių investicijų balansas iš dalies apskai-čiuojamas remiantis finansiniais sandoriais, turto kainomis ir valiutų kursų raida.

7.3 skirsnio 1 lentelėje apibendrinamas tarptau-tinių investicijų balansas ir finansiniai sandoriai euro zonos mokėjimų balanse. Metinio tarptau-tinių investicijų balanso pokyčio pasiskirstymas apskaičiuojamas taikant statistinį modelį tarp-tautinių investicijų balanso pokyčiams, išskyrus sandorius, naudojantis informacija apie pasiskirstymą pagal šalis ir geografines zonas, turto ir įsipareigojimų pasiskirstymą pagal valiutas, taip pat įvairaus finansinio turto kainų indeksus. Šioje lentelėje 5 ir 6 stulpeliai rodo rezidentų vienetų tiesiogines investicijas užsienyje ir nerezidentų vienetų tiesiogines investicijas euro zonoje.

7.3 skirsnio 5 lentelėje skirstymas į „paskolas“ ir „grynuosius pinigus ir indėlius“ pagrįstas sandorio šalies nerezidentės sektoriumi, t. y. turtas nerezi-dentų bankuose yra klasifikuojamas kaip indėliai, o turtas kituose nerezidentų sektoriuose yra klasi-fikuojamas kaip paskolos. Šis skirstymas atitinka atskyrimą, naudojamą kitoje statistikoje, tokioje kaip PFI konsoliduotas balansas ir atitinka TVF mokėjimų balanso vadovą.

Eurosistemos oficialiųjų tarptautinių atsargų li-kučiai ir susijęs turtas bei įsipareigojimai parodyti 7.3 skirsnio 7 lentelėje. Dėl apimties ir įvertinimo skirtumų šie skaičiai nevisiškai sutampa su Euro-sistemos savaitinėje finansinėje ataskaitoje patei-kiamais skaičiais. 7 lentelėje pateikiami duomenys atitinka tarptautinių atsargų ir užsienio valiutos


likvidumo šablono reikalavimus. Eurosistemos tu-rimų aukso atsargų pokyčiai (3 stulpelis) atsirado dėl aukso sandorių, vadovaujantis 1999 m. rugsėjo 26 d. Centrinio banko aukso sutartimi, atnaujinta 2009 m. rugsėjo 27 d. Daugiau informacijos apie Eurosistemos tarptautinių atsargų statistinį api-būdinimą galima rasti leidinyje „Eurosistemos tarptautinių atsargų statistinis apibūdinimas“ (2000 m. spalio mėn.), kurį galima atsisiųsti iš ECB tinklalapio. Tinklalapyje taip pat pateikti išsamesni duomenys, suderinti su tarptautinių at-sargų ir užsienio valiutos likvidumo šablonu.

Euro zonos bendrosios išorės skolos statistikos 7.3 skirsnio 8 lentelėje parodyti faktiniai įsipa-reigojimai (o ne netiesioginiai įsipareigojimai) laikotarpio pabaigoje ne euro zonos rezidentams, pagal kuriuos skolininkas vieną ar kelis kartus ateityje privalės mokėti pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas. 8 lentelėje parodytas bendrosios išorės skolos pasiskirstymas pagal priemonę ir instituci-nį sektorių.

7.4 skirsnyje pristatoma euro zonos mokėjimų ba-lanso piniginė išraiška, parodanti ne PFI sando-rius, kurie rodo PFI grynuosius išorės sandorius. Į ne PFI sandorius įtraukti mokėjimų balanso san-doriai, kurių pasiskirstymo pagal sektorius duo-menų nėra. Jie yra susiję su einamąja ir kapitalo sąskaitomis (2 stulpelis) ir išvestinėmis finansinė-mis priemonėmis (11 stulpelis). Atnaujintą meto-dinę pastabą apie euro zonos mokėjimų balanso piniginį pateikimą galima rasti ECB tinklalapio skyriuje „Statistika“. Taip pat žr. 2003 m. birže-lio mėn. ECB mėnesinio biuletenio 1 intarpą.

7.5 skirsnyje pateikti duomenys apie euro zonos prekių eksportą ir importą. Pagrindinis šaltinis yra Eurostato duomenys. Duomenys apie vertę ir apimties indeksai koreguojami dėl sezoniškumo ir darbo dienų. Skirstymas pagal prekių grupes 7.5 skirsnio 1 lentelėje nuo 4 iki 6 stulpelio ir nuo 9 iki 11 stulpelio suderintas su klasifikacija pagal bendras ekonomines kategorijas ir atitinka Na-cionalinių sąskaitų sistemos pagrindines prekių klases. Gamintojai (7 ir 12 stulpeliai) ir nafta (13 stulpelis) atitinka Standartinės tarptautinės pre-kybos klasifikacijos 4 redakcijos apibrėžimą. Geo

grafinis skirstymas (7.5 skirsnio 3 lentelė) rodo pagrindinius prekybos partnerius tiek atskirai, tiek pagal regionines grupes. Žemyninė Kinijos dalis neapima Honkongo. Dėl apibrėžimų, klasi-fikacijų, apimties ir įrašų laiko skirtumų užsienio prekybos duomenys, ypač apie importą, nevisiš-kai atitinka mokėjimų balanso statistikos prekių straipsnio duomenis (7.1–7.2 skirsniai). Dalis šio skirtumo atsiranda dėl to, kad užsienio prekybos duomenyse į importuotų prekių duomenis įtrau-kiamos draudimo ir frachto paslaugos.

Pramonės produkcijos importo kainos ir pramo-nės produkcijos gamintojų eksporto kainos (arba pramonės produkcijos kainos, skirtos užsienio rinkai), pateikiamos 7.5 skirsnio 2 lentelėje, buvo įdiegtos Europos Parlamento ir Tarybos regla-mentu (EB) Nr. 1158/2005, iš dalies keičiančiu Ta-rybos reglamentą (EB) Nr. 1165/98, kuris yra pa-grindinis trumpojo laikotarpio statistikos teisinis pagrindas. Pramonės importo kainų indeksas ap-ima importuotus iš už euro zonos ribų pramonės produktus, nurodytus Europos ekonominės ben-drijos statistinio produktų klasifikatoriaus (CPA) B–E dalyse, klasifikuojamus pagal veiklos rūšį, ir visus institucinius importo sektorius, išskyrus namų ūkius, valdžios sektorių ir ne pelno institu-cijas. Jis parodo „sąnaudų, draudimo ir frachto“, neįskaitant importo muitų ir mokesčių, kainą ir apima faktinius sandorius eurais, į apskaitą įtrau-kus tuo metu, kai perduodama prekių nuosavybė. Pramonės produkcijos gamintojų eksporto kainos apima visus pagal EVRK 2 redakcijos B–E dalis, klasifikuojamus pramonės produktus, kuriuos euro zonos gamintojai tiesiogiai eksportavo į ne euro zonos rinką. Čia neįtraukti reeksporto ir didmenininkų eksporto produktai. Indeksai parodo „franko laivo denio“ kainą eurais, apskaičiuojamą prie euro zonos sienos, įskaitant visus netiesiogi-nius mokesčius, išskyrus PVM ir kitus išskaitomus mokesčius. Pramonės produkcijos importo kai-nos ir pramonės produkcijos gamintojų eksporto kainos pateikiamos pagal pagrindines pramonės grupes, kaip apibrėžia 2007 m. birželio 14 d. Ko-misijos Reglamentas (EB) Nr. 656/2007. Daugiau informacijos žr. 2008 m. gruodžio mėn. ECB mė-nesinio biuletenio 11 intarpą.


Bendrosios pastabos


2010 Birželis 93S

VALIUTŲ KURSAI

8.1 skirsnyje pateikti euro nominaliųjų ir realių-jų efektyviųjų kursų indeksai, kuriuos ECB ap-skaičiuoja dvišalių euro ir euro zonos prekybos partnerių valiutų kursų svertinių vidurkių pa-grindu. Teigiamas pokytis rodo, kad didėja euro vertė. Svoriai pagrįsti prekyba apdirbamosios pramonės prekėmis su šiais prekybos partneriais 1995–1997 m., 1998–2000 m., 2001–2003 m. bei 2004–2006 m. ir apskaičiuojami atsižvelgiant į trečiųjų rinkų poveikius. EK indeksai gaunami susiejant rodiklius, remiantis kiekvienu iš šių keturių prekybos svorių rinkinių kiekvieno trejų metų laikotarpio pabaigoje. Gaunamo EK indekso bazinis laikotarpis yra 1999 m. pirmasis ketvirtis. EK21 prekybos partnerių grupę sudaro 11 ne euro zonos ES valstybių narių, Australija, Kanada, Ki-nija, Honkongas, Japonija, Norvegija, Singapūras, Pietų Korėja, Šveicarija ir JAV. Į EK41 grupę, be EK21 valstybių, taip pat įeina šios šalys: Alžyras, Argentina, Brazilija, Čilė, Kroatija, Islandija, In-dija, Indonezija, Izraelis, Malaizija, Meksika, Ma-rokas, Naujoji Zelandija, Filipinai, Rusija, Pietų Afrika, Taivanas, Tailandas, Turkija ir Venesuela. Realieji EK apskaičiuojami taikant vartotojų kai-nų indeksus, gamintojų kainų indeksus, bendrojo vidaus produkto defliatorius ir vienetines darbo sąnaudas, tiek apdirbamojoje pramonėje, tiek vi-same šalies ūkyje.

Daugiau informacijos apie EK apskaičiavimą pa-teikta 2010 m. sausio mėn. ECB mėnesinio biule-tenio 5 intarpe „International trade developments and revision of the effective exchange rates of the euro“, atitinkamoje metodologinėje pastaboje ir ECB nereguliariame straipsnyje Nr. 2 („The ef-fective exchange rates of the euro“, by Luca Buldo-rini, Stelios Makrydakis and Christian Thimann, February 2002), kuriuos galima atsisiųsti iš ECB tinklalapio.

8.2 skirsnyje parodyti dvišaliai kursai yra kasdien skelbiamų informacinių kursų mėnesio vidurkiai.

RAIDA NE EURO ZONOJE

Pateikiant statistiką apie kitas ES šalis nares ir stojančiąsias šalis (9.1 skirsnis) laikomasi tų pačių principų, kaip ir pateikiant duomenis apie euro zoną. Dėl to apyvartinio kapitalo ir kapitalo sąskaitų, ir bendros užsienio skolos duomenyse nurodomi specialios paskirties įmonių duomenys. 9.2 skirsnyje pateikti duomenys apie JAV ir Japoniją, gauti iš nacionalinių šaltinių.


2010 Birželis

2007 M. SAUSIO 11 D. IR VASARIO 8 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø refinansavimo operacijø minimali siûloma norma ir palûkanø normos uþ naudojimàsi ribinio skolinimosi ir indëliø galimybëmis nepakis ir atitinkamai bus 3,50 %, 4,50 % ir 2,50 %.

2007 M. KOVO 8 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø Eurosistemos refinansavimo operacijø minimali siûloma palûkanø norma bus padidinta 0,25 procentinio punkto – iki 3,75 %, pradedant operacija, uþ kurià bus atsiskaitoma 2007 m. kovo 14 d. Ji taip pat nusprendë nuo 2007 m. kovo 14 d. palûkanø normas uþ naudojimàsi tiek ribinio skolinimosi, tiek indëliø galimybëmis padidinti 0,25 procentinio punkto, atitinkamai – iki 4,75 % ir 2,75 %.

2007 M. BALANDÞIO 12 D. IR GEGUÞËS 10 D.


2007 M. BIRÞELIO 6 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø Eurosistemos refinansavimo operacijø minimali siûloma palûkanø norma bus padidinta 0,25 procentinio punkto – iki 4 %, pradedant operacija, uþ kurià bus atsiskaitoma 2007 m. birþelio 13 d. Ji taip pat nusprendë nuo 2007 m. birþelio 13 d. palûkanø normas uþ naudojimàsi tiek ribinio skolinimosi, tiek indëliø galimybëmis padidinti 0,25 procentinio punkto, atitinkamai – iki 5 % ir 3 %.

EUROS I ST EMOS P IN IGØ POL I T IKOS PR IEMONIØ CHRONOLOG I J A 1

I

2007 M. LIEPOS 5 D., RUGPJŪČIO 2 D., RUGSĖJO 6 D., SPALIO 4 D., LAPKRIČIO 8 D., GRUODŽIO 6 D., 2008 M. SAUSIO 10 D., VASARIO 7 D., KOVO 6 D., BALANDŽIO 10 D., GEGUŽĖS 8 D. IR BIRŽELIO 5 D.


2008 M. LIEPOS 3 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø Eurosistemos refinansavimo operacijø minimali siûloma palûkanø norma bus padidinta 0,25 procentinio punkto – iki 4,25 %, pradedant operacija, uþ kurià bus atsiskaitoma 2008 m. liepos 9 d. Ji taip pat nusprendë nuo 2008 m. liepos 9 d. palûkanø normas uþ naudojimàsi tiek ribinio skolinimosi, tiek indëliø galimybëmis padidinti 0,25 procentinio punkto – atitinkamai iki 5,25 % ir 3,25 %.

2008 M. RUGPJŪČIO 7 D., RUGSĖJO 4 D. IR SPALIO 2 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø refinansavimo operacijø minimali siûloma palûkanø norma ir palûkanø normos uþ naudojimàsi ribinio skolinimosi ir indëliø galimybëmis nepakis ir bus atitinkamai 4,25 %, 5,25 % ir 3,25 %.

2008 M. SPALIO 8 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø Eurosistemos refinansavimo operacijø minimali siûloma palûkanø norma bus sumaþinta 0,50 procentinio punkto – iki 3,75 %,

PR IEDA I

1 Eurosistemos pinigø politikos priemoniø, ágyvendintø 1999–2006 m., chronologija pateikta atitinkamø metø ECB metinëje ataskaitoje.

ECBMënesinis biuletenis2010 BirželisII

pradedant operacija, uþ kurià bus atsiskaitoma 2008 m. spalio 15 d. Ji taip pat nusprendë palûkanø normas uþ naudojimàsi tiek ribinio skolinimosi, tiek indëliø galimybëmis sumaþinti 0,50 procentinio punkto – atitinkamai iki 4,75 % ir 2,75 %, šiam sprendimui ásigaliojant nedelsiant. Be to, Valdanèioji taryba nusprendë, kad, pradedant operacija, kuri bus ávykdyta spalio 15 d., savaitinës pagrindinës refinansavimo operacijos bus atliekamos kaip fiksuotøjø palûkanø konkursai, paskirstant visà sumà ir taikant pagrindiniø refinansavimo operacijø palûkanø normà. Be to, nuo spalio 9 d. ECB sumaþins koridoriø tarp nuolatiniø galimybiø nuo 200 iki 100 baziniø punktø pagrindiniø refinansavimo operacijø palûkanø normos atþvilgiu. Šios dvi priemonës galios tiek, kiek prireiks, bet ne trumpiau kaip iki pirmo 2009 m. atsargø laikymo laikotarpio pabaigos, t. y. sausio 20 d.

2008 M. SPALIO 15 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë toliau plësti uþtikrinimo sistemà ir didinti likvidumo teikimà. Šiuo tikslu Valdanèioji taryba nusprendë: i) išplësti tinkamo naudoti Eurosistemos kredito operacijose ákaito sàrašà, šiam išplëtimui galiojant iki 2009 m. pabaigos; ii) padidinti ilgesnës trukmës refinansavimo teikimà, šiam padidinimui ásigaliojant nuo 2008 m. spalio 30 d. ir galiojant iki 2009 m. pirmojo ketvirèio pabaigos; ir iii) teikti likvidumà JAV doleriais su uþsienio valiutos apsikeitimo sandoriø pagalba.

2008 M. LAPKRIČIO 6 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø Eurosistemos refinansavimo operacijø palûkanø norma bus sumaþinta 0,50 procentinio punkto – iki 3,25 %, pradedant operacija, uþ kurià bus atsiskaitoma 2008 m. lapkrièio 12 d. Ji taip pat nusprendë palûkanø normas uþ naudojimàsi tiek ribinio skolinimosi, tiek indëliø galimybëmis sumaþinti 0,50 procentinio punkto – atitinkamai iki 3,75 % ir 2,75 %, šiam sprendimui ásigaliojant 2008 m. lapkrièio 12 d.

2008 M. GRUODŽIO 4 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø Eurosistemos refinansavimo operacijø palûkanø norma bus sumaþinta 0,75 procentinio punkto – iki 2,50 %, pradedant operacija, uþ kurià bus atsiskaitoma 2008 m. gruodþio 10 d. Ji taip pat nusprendë palûkanø normas uþ naudojimàsi tiek ribinio skolinimosi, tiek indëliø galimybëmis sumaþinti 0,75 procentinio punkto – atitinkamai iki 3,00 % ir 2,00 %, šiam sprendimui ásigaliojant 2008 m. gruodþio 10 d.

2008 M. GRUODŽIO 18 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindinës refinansavimo operacijos po atsargø laikymo laikotarpio, pasibaigsianèio 2009 m. sausio 20 d., ir toliau bus vykdomos taikant fiksuotøjø palûkanø konkurso procedûrà, paskirstant visà sumà. Ši priemonë bus taikoma tiek, kiek to reikës ir ne trumpiau kaip iki 2009 m. treèiojo atsargø laikymo laikotarpio paskutinio paskirstymo kovo 31 d. Be to, nuo 2009 m. sausio 21 d. nuolatiniø priemoniø palûkanø normø koridorius, kuris 2008 m. spalio 9 d. buvo sumaþintas iki 100 baziniø punktø vyraujanèios pagrindinës refinansavimo operacijos palûkanø normos atþvilgiu, bus vël simetriškai padidintas iki 200 baziniø punktø.

2009 M. SAUSIO 15 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø refinansavimo operacijø palûkanø norma bus sumaþinta 0,50 procentinio punkto – iki 2,00 %, pradedant operacija, uþ kurià bus atsiskaitoma 2009 m. sausio 21 d. Ji taip pat nusprendë, kad palûkanø normos uþ naudojimàsi ribine skolinimosi galimybe ir indëliø galimybe bus atitinkamai 3,00 % ir 1,00 %, šiam sprendimui ásigaliojant 2009 m. sausio 21 d., pagal 2008 m. gruodþio 18 d. sprendimà.


2010 Birželis

2009 M. VASARIO 5 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø refinansavimo operacijø palûkanø norma ir palûkanø normos uþ naudojimàsi ribinio skolinimosi ir indëliø galimybëmis nepakis ir bus atitinkamai 2,00 %, 3,00 % ir 1,00 %.

2009 M. KOVO 5 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø refinansavimo operacijø palûkanø norma bus sumaþinta 0,50 procentinio punkto – iki 1,50 %, pradedant operacija, uþ kurià bus atsiskaitoma 2009 m. kovo 11 d. Ji taip pat nusprendë, kad palûkanø normos uþ naudojimàsi ribine skolinimosi galimybe ir indëliø galimybe atitinkamai bus 2,50 % ir 0,50 %, šiam sprendimui ásigaliojant 2009 m. kovo 11 d.

Be to, ECB valdanèioji taryba nusprendë toliau taikyti fiksuotøjø palûkanø konkurso procedûrà, paskirstant visà sumà visoms pagrindinëms refinansavimo operacijoms, specialios trukmës refinansavimo operacijoms ir papildomoms bei reguliarioms ilgesnës trukmës refinansavimo operacijoms tiek, kiek to reikës ir bet kuriuo atveju ir po 2009 m. pabaigos. Valdanèioji taryba taip pat nusprendë toliau taikyti dabartiná papildomø ilgesnës trukmës refinansavimo operacijø ir specialios trukmës refinansavimo operacijø daþnumà ir terminà tiek, kiek to reikës ir bet kuriuo atveju ir po 2009 m. pabaigos.

2009 M. BALANDŽIO 2 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø refinansavimo operacijø palûkanø norma bus sumaþinta 0,25 procentinio punkto – iki 1,25 %, pradedant operacija, uþ kurià bus atsiskaitoma 2009 m. balandþio 8 d. Ji taip pat nusprendë, kad palûkanø normos uþ naudojimàsi ribine skolinimosi galimybe ir indëliø galimybe atitinkamai bus 2,25 % ir 0,25 %, šiam sprendimui ásigaliojant 2009 m. balandþio 8 d.

III

2009 M. GEGUŽĖS 7 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø refinansavimo operacijø fiksuotoji palûkanø norma bus sumaþinta 0,25 procentinio punkto – iki 1,00 %, pradedant operacija, uþ kurià bus atsiskaitoma 2009 m. geguþës 13 d. Ji taip pat nusprendë, kad palûkanø norma uþ naudojimàsi ribine skolinimosi galimybe bus sumaþinta 0,50 procentinio punkto iki 1,75 %, šiam sprendimui ásigaliojant 2009 m. geguþës 13 d., o palûkanø norma uþ naudojimàsi indëliø galimybe nepakis ir bus 0,25 %. Be to, ECB valdanèioji taryba nusprendë toliau teikti sustiprintà padidintà kredito palaikymà. Konkreèiai, – ji nusprendë, kad Eurosistema vykdys likvidumo didinimo 1 m. termino ilgesnës trukmës refinansavimo operacijas, taikant fiksuotøjø palûkanø konkurso procedûrà ir paskirstant visà sumà. Be to, ji iš esmës nusprendë, kad Eurosistema pirks euro zonoje išleistas eurais denominuotas ákaitu uþtikrintas obligacijas.

2009 M. BIRŽELIO 4 D.

ECB valdanèioji taryba nu sprendë, kad pagrindiniø refinansavimo operacijø palûkanø norma ir palûkanø normos uþ naudojimàsi ribinio skolinimosi ir indëliø galimybëmis nepakis ir bus atitinkamai 1,00 %, 1,75 % ir 0,25 %. Be to, ECB valdanèioji taryba priëmë sprendimà dël techniniø metodø, susijusiø su euro zonoje išleistø eurais denominuotø ákaitu uþtikrintø obligacijø pirkimu, dël kurio sprendimas priimtas 2009 m. geguþës 7 d.

LIEPOS 2 D., RUGPJŪČIO 6 D., RUGSĖJO 3 D., SPALIO 8 D., LAPKRIČIO 5 D. IR GRUODŽIO 3 D. ir 2010 M. SAUSIO 14 D., VASARIO 4 D. IR KOVO 4 D., BALANDŽIO 8 D., GEGUŽĖS 6 D. IR BIRŽELIO 10 D.

ECB valdanèioji taryba nusprendë, kad pagrindiniø refinansavimo operacijø palûkanø norma ir palûkanø normos uþ naudojimàsi ribinio skolinimosi ir indëliø galimybëmis nepakis ir bus atitinkamai 1,00 %, 1,75 % ir 0,25 %.

ECBMënesinis biuletenis2010 Birželis


2010 Birželis

TARGET ( TRANSEUROP INË AUTOMAT I zUOTA REAL AUS L A IKO ATSK IRØ JØ ATS I SKA I TyMØ SKUB IØ PERVED IMØ ) S I S TEMA

Dienos pas isk i rs tymas

(procentais)

Sistema TARGET21 prisideda prie integruotos euro zonos pinigø rinkos skatinimo. Tokia rinka yra bûtina sàlyga bendrai pinigø politikai veiksmingai vykdyti ir atitinkamai prisideda prie euro zonos finansø rinkø integracijos. Sistema TARGET2 savo ar klientø mokëjimo operacijoms vykdyti naudojosi apie 4 400 komerciniø bankø ir 22 nacionaliniai centriniai bankai. Atsiþvelgiant á filialus ir patronuojamàsias ámones, daugiau kaip 50 000 bankø (taip pat ir šiø bankø klientus) visame pasaulyje galima pasiekti per sistemà TARGET2.

Sistema TARGET2 naudojamasi didelës vertës ir kritinëms laiko prasme mokëjimo operacijoms vykdyti, tokioms kaip mokëjimai, skirti atsiskaitymams kitose tarpbankinëse lëšø pervedimo sistemose (pvz., sistemose Continuous Linked Settlement ar EURO1) palengvinti, ir atsiskaityti pagal pinigø rinkos, uþsienio valiutos ir vertybiniø popieriø sandorius. Ji taip pat naudojama maþesnës vertës klientø mokëjimo operacijoms atlikti. Sistema TARGET2 uþtikrina dienos sandoriø baigtinumà ir suteikia galimybę á dalyvio sàskaità pervestas lëšas iš karto panaudoti kitiems mokëjimams.

MOKĖJIMŲ SRAUTAI SISTEMOJE TARGET2

2010 m. pirmàjá ketvirtá sistemoje TARGET2 ávykdyta 138 726 mlrd. eurø vertës 21 700 092 operacijos. Per dienà vidutiniškai ávykdyta 2 202 mlrd. eurø vertës 344 446 mokëjimo operacijos. Daugiausia mokëjimo operacijø per šá ketvirtá (477 776) sistemoje TARGET2 ávykdyta kovo 31 d. Tai atitinka áprastiná didþiausià operacijø skaièiø, kuris pastebimas paskutinę mënesio darbo dienà.

Turëdama 60 % rinkos dalá pagal operacijø skaièiø ir 90 % rinkos dalá pagal operacijø vertę, sistema TARGET2 išlaikë savo dominuojanèià pozicijà didelës vertës mokëjimø eurais rinkoje. Sistemos TARGET2 rinkos dalies stabilumas patvirtina stiprø bankø polinká

1 Sistema TARGET2 yra antros kartos sistema TARGET, pradëjusi veikti 2007 m.

100

80

60

40

20

0

100

80

60

40

20

07 val. 8 val. 9 val. 10 val. 11 val.12 val. 13 val. 14 val. 15 val.16 val.17 val.18 val.

I ketv. operacijø skaièiusI ketv. operacijø vertëtiesinis pasiskirstymas

atsiskaityti centrinio banko pinigais, ypaè rinkos neramumø metu. Vidutiniškai tarpbankinio mokëjimo operacijø skaièius sudarë 42 % viso sistemos TARGET2 operacijø skaièiaus ir 94 % operacijø vertës. Tarpbankinio mokëjimo operacijos vidutinë vertë buvo 14,2 mln. eurø, o klientø mokëjimo operacijos vidutinë vertë buvo 0,7 mln. eurø. Mokëjimo operacijos iki 50 000 eurø vertës sudarë 68 %, o operacijos, didesnës kaip 1 mln. eurø vertës, – 11 % visø sistemos TARGET2 mokëjimo operacijø. Vidutiniškai per dienà ávykdytos 347 daugiau kaip 1 mlrd. eurø vertës mokëjimo operacijos.

DIENOS OPERACIJŲ SKAIČIAUS IR VERTĖS PASISKIRSTYMAS

Paveiksle pateikiamas sistemos TARGET operacijø dienos pasiskirstymas, t. y. dienos operacijø skaièiaus ir dienos operacijø vertës skirtingu dienos metu procentai 2010 m. pirmàjá ketvirtá. Pagal vertę, kreivë yra labai artima tiesiniam pasiskirstymui. Tai rodo, kad apyvarta buvo tolygiai pasiskirsèiusi per visà dienà ir kad likvidumas tinkamai cirkuliavo tarp dalyviø ir taip buvo uþtikrintas sklandus sistemos TARGET2 operacijø vykdymas. Centrinës Europos laiku 13:00 val. jau buvo ávykdyti atsiskaitymai, apimantys 54 % apsikeièiamos vertës sistemoje

VII


TARGET2. Vienà valandà iki sistemos darbo dienos pabaigos šis skaièius padidëjo iki 90 %. Pagal operacijø skaièiø, kreivë yra gerokai aukšèiau tiesinio pasiskirstymo, kai iki Centrinës Europos laiku 13:00 val. jau buvo ávykdyta 71 % operacijø skaièiaus, o vienà valandà iki sistemos darbo dienos pabaigos – 99,7 %.

SISTEMOS TARGET2 PRIEINAMUMAS IR VEIKLOS REZULTATAI

2010 m. pirmàjá ketvirtá sistemos TARGET2 prieinamumas buvo 100 %. Skaièiuojant siste

mos TARGET2 prieinamumà, átraukiami incidentai, dël kuriø mokëjimai visiškai nevykdyti 10 min. ar ilgiau. Kovo 29 d. sistemos TARGET2 Bendros techninës platformos veikimas apie dvi valandas buvo sulëtëjęs. Taèiau tai nebuvo ávertinta kaip techninio neprieinamumo atvejis, kadangi kai kurie sandoriai buvo toliau vykdomi. Jeigu minëtas incidentas bûtø átrauktas á apskaièiavimus, bendras sistemos prieinamumas šá ketvirtá sudarytø 99,73 %. Dël incidento kovo 29 d. 1,5 % visø mokëjimo operacijø vykdymas kovo mën. uþtruko daugiau negu 15 min.

1 l ente lë . S i s temø TARGET2 i r EURO1 mokë j imo operac i jos : mokë j imo operac i jø ska ič ius

(mokëjimø skaièius)

2009 m. 2009 m. 2009 m. 2009 m. 2010 m.

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv.

Sistema TARGET21

Iš viso 21 374 119 21 580 925 22 078 092 23 484 185 21 700 092

Dienos vidurkis 339 272 348 079 334 517 361 295 344 446

Sistema EURO1 (EBA)

Iš viso 13 962 739 14 517 507 14 650 126 15 154 195 14 200 046

Dienos vidurkis 221 631 234 153 221 972 233 141 225 398

1 Nuo 2009 m. sausio mën. ECBS taiko naujà sistemos TARGET2 duomenø rinkimo ir ataskaitø apie juos pateikimo metodikà, kad pagerintø informacijos kokybę. Į tai reikia atsiþvelgti lyginant duomenis iki naujos metodikos taikymo dienos ir po jos.

2 l ente lë . S i s temø TARGET2 i r EURO1 mokëj imo operac i jos : mokëj imo operac i jø vertë

(mlrd. eurø)

2009 m. 2009 m. 2009 m. 2009 m. 2010 m.

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv.

Sistema TARGET21

Iš viso 142 761 138 208 132 263 137 942 138 726

Dienos vidurkis 2 266 2 229 2 004 2 122 2 202

Sistema EURO1 (EBA)

Iš viso 17 701 16 504 15 583 15 416 15 294

Dienos vidurkis 281 266 236 237 243

1 Nuo 2009 m. sausio mën. ECBS taiko naujà sistemos TARGET2 duomenø rinkimo ir ataskaitø apie juos pateikimo metodikà, kad pagerintø informacijos kokybę. Į tai reikia atsiþvelgti lyginant duomenis iki naujos metodikos taikymo dienos ir po jos.

VI


2010 Birželis

EUROPOS CENTR IN IO BANKO NUO 2009 M . PUBL IKUOT I DOKUMENTA I

Šiuo sàrašu siekiama informuoti skaitytojus apie svarbiausius Europos centrinio banko nuo 2009 m. sausio mën. publikuotus dokumentus. Darbo straipsniø serijoje, kuri nuo 2009 m. sausio mën. (nuo darbo straipsnio Nr. 989) skelbiama tiktai internete, nurodomos tik publikacijos, paskelbtos nuo 2010 m. kovo mën. iki geguþës mën. Teisiniø darbo straipsniø serija nuo 2009 m. lapkrièio mën. (nuo Teisinio darbo straipsnio Nr. 9) taip pat skelbiama tiktai internete. Jeigu nenurodyta kitaip, spausdintas publikacijas galima gauti arba uþsisakyti nemokamai, jei yra atsargø, kreipiantis el. paštu info@ecb.europa.eu.

Visà Europos centrinio banko ir Europos pinigø instituto publikuotø dokumentø sàrašà galite rasti ECB interneto svetainëje (http://www.ecb.europa.eu).

METŲ ATASKAITA„Annual Report 2008“, April 2009.„Annual Report 2009“, April 2010.

PRANEŠIMAS APIE KONVERGENCIJĄ„Convergence Report 2010“, May 2010.

MĖNESINIO BIULETENIO STRAIPSNIAI„Housing wealth and private consumption in the euro area“, January 2009.„Foreign asset accumulation by authorities in emerging markets“, January 2009.„New survey evidence on wage setting in Europe“, February 2009.„Assessing global trends in protectionism“, February 2009.„The external financing of households and nonfinancial corporations: a comparison of the euro area and the United States“, April 2009.„Revisions to GDP estimates in the euro area“, April 2009.„The functional composition of government spending in the European Union“, April 2009.„Expectations and the conduct of monetary policy“, May 2009.„Five years of EU membership“, May 2009.„Credit rating agencies: developments and policy issues“, May 2009.„The impact of government support to the banking sector on euro area public finances“, July 2009.„The implementation of monetary policy since August 2007“, July 2009.„Rotation of voting rights in the Governing Council of the ECB“, July 2009.„Housing finance in the euro area“, August 2009.„Recent developments in the retail bank interest rate passthrough in the euro area“, August 2009.„Monetary policy and loan supply in the euro area“, October 2009.„Recent developments in the balance sheets of the Eurosystem, the Federal Reserve System and the Bank of Japan“, October 2009.„Financial development in emerging economies – stocktaking and policy implications“, October 2009.„Central bank communication in periods of heightened uncertainty“, November 2009.„Monetary analysis in an environment of financial turmoil“, November 2009.„The latest euro area recession in a historical context“, November 2009.

VII


„The ECB’s monetary policy stance during the financial crisis“, January 2010.„The ECB’s relations with European Union institutions and bodies: trends and prospects“, January 2010.„Entitlements of households under government pension schemes in the euro area – results on the basis of the new system of national accounts“, January 2010.„Euro repo markets and the financial market turmoil“, February 2010.„Euro area commercial property markets and their impact on banks“, February 2010.„Update on developments in general economic statistics for the euro area“, February 2010.„Tools for preparing shortterm projections of euro area inflation“, April 2010.„Measures taken by euro area governments in support of the financial sector“, April 2010.„Prospects for real and financial imbalances and a global rebalancing“, April 2010.„Monetary policy transmission in the euro area, a decade after the introduction of the euro“, May 2010.„The ‘Great Inflation’: lessons for monetary policy“, May 2010.

STATISTIKOS ŽINYNASSkelbiamas kas mënesá nuo 2003 m. rugpjûèio mën.

TEISINIŲ DARBO STRAIPSNIŲ SERIJA8 „National rescue measures in response to the current financial crisis“ by A. Petrovic and

R. Tutsch, July 2009.9 „The legal duty to consult the European Central Bank – national and EU consultations“ by

S. E. Lambrinoc, November 2009.10 „Withdrawal and expulsion from the EU and EMU: some reflections“ by P. Athanassiou,

December 2009.11 „The role of national central banks in banking supervision in selected central and eastern

European countries“ by M. Apinis, M. Bodzioch, E. Csongrádi, T. Filipova, Z. Foit, J. Kotkas, M. Porzycki and M. Vetrák, March 2010.

NEREGULIARIŲ STRAIPSNIŲ SERIJA100 „Survey data on household finance and consumption: research summary and policy use“ by

the Eurosystem Household Finance and Consumption Network, January 2009.101 „Housing finance in the euro area“ by the Task Force of the Monetary Policy Committee of

the European System of Central Banks, March 2009.102 „Domestic financial development in emerging economies: evidence and implications“ by

E. Dorrucci, A. MeyerCirkel and D. Santabárbara, April 2009.103 „Transnational governance in global finance: the principles for stable capital flows and fair

debt restructuring in emerging markets“ by R. Ritter, April 2009.104 „Fiscal policy challenges in oilexporting countries: a review of key issues“ by M. Sturm,

F. Gurtner and J. González Alegre, June 2009.105 „Flowoffunds analysis at the ECB – framework and applications“ by L. Bê Duc and

G. Le Breton, August 2009.106 „Monetary policy strategy in a global environment“ by P. Moutot and G. Vitale,

August 2009.

VIII


2010 Birželis

EUROPOS CENTR IN IO BANKO NUO 2009 M .

PUBL IKUOT I DOKUMENTA I

107 „The collateral frameworks of the Eurosystem, the Federal Reserve System and the Bank of England and the financial market turmoil“ by S. Cheun, I. von KöppenMertes and B. Weller, December 2009.

108 „Trade consistency in the context of the Eurosystem projection exercises – an overview“ by K. Hubrich and T. Karlsson, March 2010.

109 „Euro area fiscal policies and the crisis“ edited by A. van Riet, April 2010.110 „Protectionist responses to the crisis: global trends and implications“ by M. Bussière,

E. PérezBarreiro, R. Straub and D. Taglioni, April 2010.111 „Main drivers of the ECB financial accounts and ECB financial strength over the first 11

years“ by O. Vergote, W. Studener, I. Efthymiadis and N. Merriman, May 2010.

TYRIMŲ BIULETENIS„Research Bulletin“, No 8, June 2009.„Research Bulletin“, No 9, March 2010.

DARBO STRAIPSNIŲ SERIJA1158 „Excess returns on net foreign assets: the exorbitant privilege from a global perspective“

by M. M. Habib, March 2010.1159 „Wages and the risk of displacement“ by A. Carneiro and P. Portugal, March 2010.1160 „The euro area bank lending survey matters: empirical evidence for credit and output

growth“ by G. de Bondt, A. Maddaloni, J.L. Peydró and S. Scopel, March 2010.1161 „Housing, consumption and monetary policy: how different are the United States and the

euro area? “ by A. Musso, S. Neri and L. Stracca, March 2010.1162 „Inflation risks and inflation risk premia“ by J. A. Garc ía and T. Werner, March 2010.1163 „Asset pricing, habit memory and the labour market“ by I. Jaccard, March 2010.1164 „Price, wage and employment response to shocks: evidence from the WDN survey“ by

G. Bertola, A. Dabusinskas, M. M. Hoeberichts, M. Izquierdo, C. Kwapil, J. Montornès and D. Radowski, March 2010.

1165 „The term structure of risk premia: new evidence from the financial crisis“ by T. Berg, March 2010.

1166 „Does monetary policy affect bank risktaking? “ by Y. Altunbas, L. Gambacorta and D. MarquésIbáñez, March 2010.

1167 „Macroeconomic forecasting and structural change“ by L. Gambetti, A. D’Agostino and D. Giannone, April 2010.

1168 „Food price passthrough in the euro area: the role of asymmetries and nonlinearities“ by R. JiménezRodr íguez, G. Ferrucci and L. Onorante, April 2010.

1169 „The impact of numerical expenditure rules on budgetary discipline over the cycle“ by F. HolmHadulla, S. Hauptmeier and P. Rother, April 2010.

1170 „Global commodity cycles and linkages: a FAVAR approach“ by M. J. Lombardi, C. Osbat and B. Schnatz, April 2010.

1171 „The external finance premium in the euro area: a useful indicator for monetary policy?“ by P. Gelain, April 2010.

1172 „Size, openness and macroeconomic interdependence“ by A. Chudik and R. Straub, April 2010.

1173 „Market power and fiscal policy in OECD countries“ by A. Afonso and L. F. Costa, April 2010.

IX


1174 „How far are we from the slippery slope“ The Laffer curve revisited” by M. Trabandt and H. Uhlig, April 2010.

1175 „In dubio pro CES: supply estimation with misspecified technical change“ by M. A. LeónLedesma, P. McAdam and A. Willman, April 2010.

1176 „Evolving Phillips tradeoff“ by L. Benati, April 2010.1177 „Price and trading response to public information“ by M. Malinowska, April 2010.1178 „Monetary policy, housing booms and financial (im)balances“ by S. Eickmeier and

B. Hofmann, April 2010.1179 „Credit supply: identifying balancesheet channels with loan applications and granted

loans“ by G. Jiménez, S. Ongena, J.L. Peydró and J. Saurina, April 2010.1180 „Nominal and real wage rigidities. In theory and in Europe“ by M. Knell, April 2010.1181 „Wage setting and wage flexibility in Ireland: results from a firmlevel survey“ by

M. Keeney and M. Lawless, April 2010.1182 „Interindustry wage differentials in EU countries: what do crosscountry time varying

data add to the picture“” by P. Du Caju, G. Kátay, A. Lamo, D. Nicolitsas and S. Poelhekke, April 2010.

1183 „Labour market institutions and the business cycle: unemployment rigidities vs. real wage rigidities“ by M. Abbritti and S. Weber, April 2010.

1184 „Costs, demand and producer price changes“ by C. Loupias and P. Sevestre, April 2010.1185 „Forecasting with DSGE models“ by K. Christoffel, G. Coenen and A. Warne, May 2010.1186 „Modelling antiinflationary monetary targeting: with an application to Romania“ by

M. Sánchez, May 2010.1187 „Substitution between domestic and foreign currency loans in central Europe: do central

banks matter? “ by M. BrzozaBrzezina, T. Chmielewski and J. Niedźwiedzińska, May 2010.

1188 „Are policy counterfactuals based on structural VARs reliable? “ by L. Benati, May 2010.1189 „Maximum likelihood estimation of factor models on datasets with arbitrary pattern of

missing data“ by M. Bańbura and M. Modugno, May 2010.1190 „Booms and busts in China’s stock market: estimates based on fundamentals“ by

G. J. de Bondt, T. A. Peltonen and D. Santabárbara, May 2010.1191 „Money in monetary policy design: monetary crosschecking in the New Keynesian model“

by G. W. Beck and V. Wieland, May 2010.1192 „Financial factors in economic fluctuations“ by L. Christiano, R. Motto and M. Rostagno,

May 2010.1193 „Should larger reserve holdings be more diversified“” by R. Beck and S. Weber, May 2010.1194 „Econometric analysis of high dimensional VARs featuring a dominant unit“ by

M. H. Pesaran and A. Chudik, May 2010.1195 „The EAGLE: a model for policy analysis of macroeconomic interdependence in the euro

area“ by S. Gomes, P. Jacquinot and M. Pisani, May 2010.1196 „Reputational contagion and optimal regulatory forbearance“ by A. D. Morrison and

L. White, May 2010.1197 „Investors with too many options?“ by D. Dorn, May 2010.1198 „Wage and pricesetting behaviour of Lithuanian firms“ by E. Virbickas, May 2010.1199 „Changes in the wage structure in EU countries“ by R. Christopoulou, J. F. Jimeno and

A. Lamo, May 2010.1200 „Testing the asset pricing model of exchange rates with survey data“ by A. Naszodi,

May 2010.

X


2010 Birželis



KITOS PUBLIKACIJOS„Letter from the ECB President to Mr Robert Sturdy, Member of the European Parliament“, January 2009 (online only).„Euro money market study 2008“, February 2009 (online only).„Eurosystem oversight policy framework“, February 2009 (online only).„Harmonised oversight approach and oversight standards for payment instruments“, February 2009 (online only).„European Commission’s consultation on hedge funds – Eurosystem contribution“, February 2009 (online only).„Guiding principles for bank asset support schemes“, March 2009 (online only).„Letter from the ECB President to Mr José Ribeiro e Castro, Member of the European Parliament“, March 2009 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Dimitrios Papadimoulis, Member of the European Parliament“, March 2009 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Manolis Mavrommatis, Member of the European Parliament, regarding the issuance of low denomination euro banknotes“, March 2009 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Eoin Ryan, Member of the European Parliament, concerning the recent widening of spreads between euro area government bond yields“, March 2009 (online only).„Eurosystem’s SEPA expectations“, March 2009 (online only).„Housing finance in the euro area“, March 2009 (online only).„Euro area monetary and financial statistics: 2008 quality report“, March 2009 (online only).„Euro area balance of payments and international investment position statistics: 2008 quality report“, March 2009 (online only).„Manual on investment fund statistics“, May 2009 (online only).„EU banks’ funding structures and policies“, May 2009 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Ashley Mote, Member of the European Parliament“, May 2009 (online only).„TARGET2 oversight assessment report“, May 2009 (online only).„TARGET Annual Report“, May 2009 (online only).„The ECB’s advisory role – overview of opinions (19942008)“, May 2009.„Financial Stability Review“, June 2009.„Recommendations for securities settlement systems and recommendations for central counterparties in the European Union – European Central Bank (ECB) and the Committee of European Securities Regulators (CESR)“, June 2009 (online only).„The international role of the euro“, July 2009.„Monthly report on the Eurosystem’s covered bond purchase programme“, July 2009 (online only).„Oversight framework for direct debit schemes“, August 2009 (online only).„Oversight framework for credit transfer schemes“, August 2009 (online only).„The Eurosystem’s stance on the Commission’s consultation document on the review of Directive 94/19/EC on depositguarantee schemes“, August 2009 (online only).„Legal framework of the Eurosystem and the European System of Central Banks. ECB legal acts and instruments. 2009 update“, August 2009.„EU banking sector stability“, August 2009 (online only).„Credit default swaps and counterparty risk“, August 2009 (online only).„OTC derivatives and posttrading infrastructures“, September 2009 (online only).

XI


„Monthly report on the Eurosystem’s covered bond purchase programme – August 2009“, September 2009 (online only).„Consultation of the European Commission on ‘Possible initiatives to enhance the resilience of OTC derivatives markets’: Eurosystem contribution“, September 2009 (online only).„ECB survey on access to finance for small and mediumsized enterprises in the euro area“, September 2009 (online only).„The euro at ten – lessons and challenges“, Fifth ECB Central Banking Conference volume, September 2009.„Euro money market survey“, September 2009 (online only).„Monthly report on the Eurosystem’s covered bond purchase programme – September 2009“, October 2009 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Jim Higgins, Member of the European Parliament, concerning consumer protection and banking practices in Spain“, October 2009 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Jim Higgins, Member of the European Parliament, concerning the ECB’s considerations on issuing a €30 banknote“, October 2009 (online only).„Monthly report on the Eurosystem’s covered bond purchase programme – October 2009“, November 2009 (online only).„Consultation of the Committee of European Securities Regulators on trade repositories in the European Union – ECB contribution“, November 2009 (online only).„Eurosystem oversight report 2009“, November 2009 (online only).„Glossary of terms related to payment clearing and settlement systems“, December 2009 (online only).„Monthly report on the Eurosystem’s covered bond purchase programme – November 2009“, December 2009 (online only).„New procedure for constructing Eurosystem and ECB staff projection ranges“, December 2009 (online only).„Financial Stability Review“, December 2009.„Retail payments – integration and innovation“, December 2009 (online only).„Recent advances in modelling systemic risk using network analysis“, January 2010 (online only).„Contribution of the Eurosystem to the public consultation of the European Commission on the future ‘EU 2020’ strategy“, January 2010 (online only).„Monthly report on the Eurosystem’s covered bond purchase programme – December 2009“, January 2010 (online only).„Structural indicators for the EU banking sector“, January 2010 (online only).„Correspondent central banking model (CCBM) – procedure for Eurosystem counterparties“, January 2010 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Nuno Melo, Member of the European Parliament, concerning the increase in the capital of Banco Portuguźs de Negócios (BPN)“, February 2010 (online only).„The ‘Centralised Securities Database’ in brief“, February 2010 (online only).„Monthly report on the Eurosystem’s covered bond purchase programme – January 2010“, February 2010 (online only).„Commission communication on ‘An EU framework for crossborder crisis management in the banking sector’: Eurosystem’s reply to the public consultation“, February 2010 (online only).„Survey on the access to finance of small and mediumsized enterprises in the euro area – second half of 2009“, February 2010 (online only).

XII


2010 Birželis



„MFI balance sheet and interest rate statistics and CEBS’ guidelines on FINREP and COREP“, February 2010 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Nikolaos Chountis, Member of the European Parliament, related to the income of Mr Provopoulos, Governor of the Bank of Greece“, February 2010 (online only).„ECB Eurostat workshop on pensions“, February 2010 (online only).„Monthly report on the Eurosystem’s covered bond purchase programme – February 2010“, March 2010 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Diogo Feio, Member of the European Parliament, regarding the economic situation in Portugal“, March 2010 (online only).„Strengthening macro and microprudential supervision in EU candidates and potential candidates“, March 2010 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Nuno Melo, Member of the European Parliament, concerning the increase in the capital of Banco Português de Negócios (BPN)“, March 2010 (online only).„Government fi nance statistics guide“, March 2010 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Nikolaos Chountis, Member of the European Parliament, regarding credit rating agencies“, March 2010 (online only).„Euro area balance of payments and international investment position statistics – 2009 quality report“, March 2010 (online only).„Euro area monetary and financial statistics – 2009 quality report“, March 2010 (online only).„Monthly report on the Eurosystem’s covered bond purchase programme – March 2010“, April 2010 (online only).„Financial integration in Europe“, April 2010.„Report on the lessons learned from the financial crisis with regard to the functioning of European financial market infrastructures“, April 2010 (online only).„Results of the public consultation on ABS loanlevel information in the Eurosystem collateral framework“, April 2010 (online only).„ECB statistics – an overview“, April 2010 (online only).„European statistics provided by the ESCB – the governance structure“, April 2010 (online only).„Memorandum of understanding on the exchange of information among national central credit registers for the purpose of passing it on to reporting institutions“, April 2010 (online only).„Monthly report on the Eurosystem’s covered bond purchase programme – April 2010“, May 2010 (online only).„TARGET Annual Report 2009“, May 2010 (online only).„Letter from the ECB President to Mr Paulo Rangel, Member of the European Parliament, regarding structural reforms“, May 2010.„Financial Stability Review“, June 2010.

INFORMACINĖS BROŠIŪROS„The European Central Bank, the Eurosystem, the European System of Central Banks“, April 2009.„Price stability – why is it important for you?“, April 2009.„The Single Euro Payments Area (SEPA): an integrated retail payments market“, July 2009.„T2S – settling without borders“, January 2010.„ECB statistics: a brief overview“, April 2010.

XIII


2010 Birželis

ÞODyNA S

Žodyne pateikiami kai kurie terminai, daþn ai vartojami mënesiniame biuletenyje. Išsamesnis ir smul kesnis þo dynas pateikiamas ECB tinklalapyje www.ecb.int/home/glossary/html/index.en.html.

akcijos (equities) – vertybiniai popieriai, kuriais išreiškiama nuosavybës ámonëje dalis. Tai akcijos, kuriomis prekiaujama vertybiniø popieriø birþoje (kotiruojamosios akcijos), nekotiruojamosios ir kitokios akcijos. Paprastai uþ akcijas gaunamos pajamos yra dividendai.

aktyvesnis kreditavimo skatinimas (enhanced credit support) – nestandartinës priemonës, kurias ECB / Eurosistema naudoja ištikus finansø krizei atsiþvelgdami á finansavimo sàlygas ir kreditavimo srautus, be tø, kuriuos galima uþtikrinti vien tik maþinant pagrindines ECB palûkanø normas.

atlygis vienam darbuotojui arba už vieną darbo valandą (compensation per employee or per hour worked) – bendras atlygis pinigais ar natûra, kurá darbdaviai moka darbuotojams, t. y. bruto darbo uþmokestis, taip pat premijos, apmokëjimas uþ viršvalandþius ir darbdavio mokamos socialinës apsaugos ámokos, padalytas iš visø darbuotojø skaièiaus arba visø dirbtø valandø skaièiaus.

atsižvelgiant į infliaciją indeksuojamos vyriausybės obligacijos (inf lation-indexed government bonds) – valdþios išleidþiami skolos vertybiniai popieriai, kuriø atkarpos mokëjimø dydþiai ir pagrindinë suma yra susieti su konkreèiu vartotojø kainø indeksu.

autonominiai likvidumo veiksniai (autonomous liquidity factors) – likvidumo veiksniai, kuriø paprastai nelemia taikomos pinigø politikos priemonës, pavyzdþiui, banknotai apyvartoje, vyriausybës indëliai centriniame banke ir centrinio banko grynasis uþsienio turtas.

bankų apklausa dėl skolinimo (BSA) (bank lending survey (BLS)) – ketvirtinë apklausa dël skolinimo politikos, kurià Eurosistema atlieka nuo 2003 m. sausio mën. Iš anksto apibrëþtai euro zonos bankø grupei pateikiami kokybiniai klausimai apie kredito standartø, paskolø terminø ir sàlygø, paskolø paklausos pokyèius tiek ámoniø, tiek namø ûkiø atþvilgiu.

bendrasis vidaus produktas (BVP) (gross domestic product (GDP)) – visø ekonomikoje pagamintø prekiø ir suteiktø paslaugø vertë, atëmus tarpiná vartojimà ir pridëjus grynuosius mokesèius uþ produktus ir importà. BVP galima suskirstyti pagal produkcijos, išlaidø ar pajamø sudedamàsias dalis. Pagrindiniai BVP sudarantys išlaidø junginiai yra galutinis namø ûkiø vartojimas, galutinis valdþios vartojimas, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, atsargø pokyèiai, prekiø ir paslaugø eksportas ir importas (áskaitant prekybà euro zonos viduje).

centrinis paritetas (arba centrinis kursas) (central parity (or central rate)) – VKM II dalyvaujanèiø valstybiø valiutø kursas euro atþvilgiu, kuriam VKM II yra nustatytos svyravimo ribos.

dalinis paskolų nurašymas (writedown) – á PFI balansà átrauktø paskolø vertës koregavimas maþinant jø vertę, pripaþinus, kad jos yra nevisiškai gràþintinos.

darbo jėga (labour force) – bendras dirbanèiø asmenø ir bedarbiø skaièius.

darbo našumas (labour productivity) – produkcijos, kurià galima pagaminti su tam tikromis darbo sànaudomis, matas. Darbo našumà galima matuoti keliais bûdais. Paprastai jis matuojamas kaip BVP (apimtis), padalytas iš bendro darbuotojø skaièiaus arba visø dirbtø valandø skaièiaus.

XV


defliacija (def lation) – nesibaigiantis ir save stiprinantis daugelio ávairiø kainø bendrojo lygio kritimas, atsirandantis dël visuminës paklausos sumaþëjimo ir ásitvirtinantis lûkesèiuose.

dezinfliacija (disinf lation) – infliacijos augimo lëtëjimas, galintis laikinai lemti neigiamà infliacijos lygá.

einamoji sąskaita (current account) – m. b. sàskaita, kurià sudaro visi prekiø ir paslaugø, pajamø ir einamøjø pervedimø ekonominiai sandoriai tarp rezidentø ir nerezidentø.

EONIA (euro vienos nakties palūkanų vidurkio indeksas) (EONIA (euro overnight index avera-ge)) – euro tarpbankinëje rinkoje vienos nakties vyraujanèiø efektyviøjø palûkanø normø matas. Apskaièiuojamas kaip euro valiuta išreikštø neuþtikrintø vienos nakties skolinimo sandoriø, apie kuriuos praneša atitinkamø bankø grupë, palûkanø normø svertinis vidurkis.

EURIBOR (euro tarpbankinio skolinimo palūkanų norma) (EURIBOR (euro interbank offered rate)) – palûkanø norma, pagal kurià aukštà kredito reitingà turintis bankas yra pasirengęs paskolinti lëšø eurais kitam aukštà kredito reitingà turinèiam bankui. Apskaièiuojama kasdien ávairaus termino iki 12 mën. tarpbankiniams indëliams.

euro efektyvieji kursai (EK, nominalieji / realieji) (effective exchange rates (EERs of the euro (nominal /real) – dvišaliø euro kursø svertiniai vidurkiai euro zonos svarbiausiø prekybos partneriø valiutø atþvilgiu. EK indeksas apskaièiuojamas dviejø prekybos partneriø grupiø valiutø atþvilgiu: EK21 (áeina 11 ne euro zonos valstybiø nariø ir 10 pagrindiniø prekybos partneriø uþ euro zonos ribø) ir EK41 (áeina EK21 ir dar 20 šaliø). Taikomi svoriai yra susiję su kiekvienos prekybos partnerës dalimi euro zonos prekyboje apdirbamosios pramonës prekëmis ir konkurencija treèiosiose rinkose. Realieji EK – tai nominalieji EK atëmus uþsienio ir vidaus kainø ar sànaudø santykio svertiná vidurká. Tai kainø ir sànaudø konkurencingumo matai.

Europos Komisijos apklausos (European Commission surveys) – Europos Komisijos vardu kiekvienoje ES valstybëje narëje atliekamos suderintos verslo ir (arba) vartotojø pasitikëjimo apklausos. Tokios klausimynais pagrástos apklausos skirtos apdirbamosios pramonës, statybos, maþmeninës prekybos ir paslaugø ámoniø vadovams, prekiø ir paslaugø vartotojams. Kiekvienos mënesinës apklausos pagrindu apskaièiuojami sudedamieji rodikliai (pasitikëjimo rodikliai), susumuojantys atsakymus á skirtingus kiekvieno rodiklio klausimus.

Eurosistema (Eurosystem) – pagrindinë euro zonos bankø sistema. Jà sudaro Europos centrinis bankas ir eurà ásivedusiø ES valstybiø nariø nacionaliniai centriniai bankai.

euro zona (euro area) – zona, apimanti ES valstybes nares, áteisinusias eurà kaip bendrà jà valiutà, kaip tai numatyta Europos Sà jungos funkcionavimo sutartyje.

euro zonos pirkimo vadybininkų apklausos (eurozone purchasing managers’ surveys) – apdirbamosios pramonës ir paslaugø sektoriø apklausos dël verslo sàlygø, atliekamos tam tikrose euro zonos šalyse, jø duomenys naudojami sudarant indeksus. Euro zonos apdirbamosios pramonës pirkimo vadybininkø indeksas (PVI) yra svertinis rodiklis, apskaièiuojamas pagal produkcijos, naujø uþsakymø, uþimtumo, tiekëjø pristatymo laiko ir pirkimo atsargø indeksus. Paslaugø sektoriaus apklausos metu teiraujamasi apie verslo veiklà, lûkesèius, susijusius su verslo veiklos

XVI

ECB Mënesinis biuletenis

2010 Birželis

ÞODyNAS

ateitimi, nebaigtø verslo sandoriø likuèius, naujus verslo sandorius, uþimtumà, þaliavø kainas ir prašomas kainas. Euro zonos sudedamasis indeksas apskaièiuojamas pagal apdirbamosios pramonës ir paslaugø sektoriø apklausø rezultatus.

fiksuotųjų palūkanų konkursas (fixed rate tender) – konkurso tvarka, pagal kurià centrinis bankas iš anksto nustato palûkanø normà, o dalyvaujanèios kitos sandoriø šalys siûlo pinigø sumà, dël kurios jos nori susitarti uþ fiksuotà palûkanø normà.

finansinė sąskaita (financial account) – m. b. sàskaita, kurià sudaro visi rezidentø ir nerezidentø sandoriai, apimantys tiesiogines investicijas, portfelines investicijas, kitas investicijas, išvestines finansines priemones ir oficialiàsias tarptautines atsargas.

finansinės sąskaitos (financial accounts) – finansines pozicijas (atsargas ar balansus), finansinius sandorius ir kitus ávairiø instituciniø ekonomikos sektoriø pagal finansinio turto rûšá pokyèius rodanèiø nacionaliniø (ar euro zonos) sàskaitø sistemos dalis.

gamintojų kainos (industrial producer prices) – visø pagamintø produktø gamyklinës (išskyrus gabenimo išlaidas) kainos, neáskaitant statybos euro zonos šaliø vidaus rinkose ir importo.

ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (longer-term refinancing operations) – kreditavimo operacijos, kuriø trukmë yra ilgesnë kaip 1 sav. ir kurias Eurosistema vykdo kaip gráþtamuosius sandorius. Tokios operacijos, kuriø terminas yra 3 mën., vykdomos kas mënesá. Per 2007 m. rugpjûèio mën. prasidëjusià finansø rinkø suirutę buvo vykdomos papildomos operacijos, kuriø terminas buvo nuo vieno atsargø laikymo laikotarpio iki 1 m. ir kuriø periodiškumas buvo ávairus.

indėlių galimybė (deposit facility) – viena iš Eurosistemos teikiamø nuolatiniø galimybiø, kuria naudodamosi kitos sandoriø šalys uþ iš anksto nustatytà palûkanø normà nacionaliniame centriniame banke gali padëti vienos nakties indëlius.

infliacija (inf lation) – bendrojo kainø lygio, pvz., vartotojø kainø indekso, didëjimas.

investicijų fondai (išskyrus pinigų rinkos fondus) (investment funds (except money market funds)) – finansø institucijos, kaupianèios iš visuomenës surinktà kapitalà ir investuojanèios já á finansiná ir nefinansiná turtà. Taip pat þr. PFI.

investicijų portfelis (portfolio investment) – euro zonos rezidentø grynieji sandoriai ir (arba) pozicijos vertybiniø popieriø, kuriuos išleido ne euro zonos rezidentai („turtas“) ir nerezidentø grynieji sandoriai ir (arba) pozicijos vertybiniø popieriø, kuriuos išleido euro zonos rezidentai („ásipareigojimai“). Tai nuosavybës vertybiniai popieriai ir skolos vertybiniai popieriai (obligacijos ir vekseliai, pinigø rinkos priemonës). Sandoriai registruojami pagal sumokëtà ar gautà faktinę kainà, atëmus komisinius ir išlaidas. Kad bûtø traktuojama kaip investicijø portfelio turtas, valdoma ámonës dalis turi bûti maþesnë kaip 10 % paprastøjø akcijø arba balsavimo teisiø.

kainų stabilumas (price stability) – pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainø stabilumà. Valdanèioji taryba kainø stabilumà apibrëþia kaip euro zonos SVKI vidutiná metiná didëjimà ne daugiau kaip 2 %. Taip pat Valdanèioji taryba leido suprasti, kad dël kainø stabilumo ji siekia palaikyti maþesnę, bet artimà 2 % infliacijà vidutiniu laikotarpiu.

XVII


kapitalo sąskaitos (capital accounts) – dalis nacionaliniø (ar euro zonos) sàskaitø, rodanèiø grynojo turto pokyèius, atsirandanèius dël grynøjø santaupø, grynøjø kapitalo pervedimø ir grynøjø nefinansinio turto ásigijimø.

kintamumas (volatility) – konkretaus kintamojo svyravimai.

kintamųjų palūkanų konkursas (variable rate tender) – konkurso tvarka, kai kitos sandoriø šalys teikia pasiûlymus, dël kokiø sumø jos nori sudaryti sandorius su centriniu banku ir siûlo šiø sandoriø palûkanø normas.

kitos investicijos (other investment) – m. b. ir t. i. b. straipsnis, kuris apima finansinius sandorius ir pozicijas su nerezidentais, susijusius su ásiskolinimais uþ prekes ir paslaugas, indëliais, paskolomis ir kitu uþsienio finansiniu turtu bei finansiniais ásipareigojimais.

konsoliduotas PFI sektoriaus balansas (consolidated balance sheet of the MFI sector) – agreguotas PFI balansas, áskaitant PFI tarpusavio pozicijas (pvz., vienos PFI suteiktas paskolas ar indëlius kitai PFI). Jame pateikiama statistinë informacija apie PFI sektoriaus turtà ir ásipareigojimus euro zonos rezidentø, nepriklausanèiø šiam sektoriui (valdþios ir kitø euro zonos rezidentø), ir ne euro zonos rezidentø atþvilgiu. Šis balansas yra pagrindinis statistikos šaltinis apskaièiuojant pinigø junginius, juo vadovaujamasi atliekant nuolatinę P3 priešiniø analizę.

laisvos darbo vietos (job vacancies) – sukurtos naujos darbo vietos, neuþimtos darbo vietos arba darbo vietos, kurios taps neuþimtos artimoje ateityje, á kurias darbdavys aktyviai ieško tinkamø kandidatø.

minimali siūloma palūkanų norma (minimum bid rate) – maþiausios palûkanos, kurias gali siûlyti kitos sandoriø šalys kintamøjø palûkanø konkursuose.

mokėjimų balansas (m.b.) (balance of payments (b.o.p.)) – statistinë ataskaita, kurioje pateikiami tam tikro laikotarpio duomenys apie šalies ekonominius sandorius su likusiu pasauliu.

numanomas kintamumas (implied volatility) – turto, pavyzdþiui, obligacijø ir akcijø kainø tikëtino kintamumo matas, t. y. standartinis nuokrypis. Já galima apskaièiuoti iš turto kainos, termino ir pasirinkimo sandorio ávykdymo kainos, taip pat iš nerizikingos gràþos normos, taikant pasirinkimo sandoriø kainø nustatymo modelá, pvz., BlackScholes modelá.

numatomą infliaciją kompensuojanti palūkanų norma (break-even inf lation rate) – nominaliosios obligacijos ir tokio pat (arba kaip galima panašesnio) termino su infliacija susietos obligacijos pajamingumo skirtumas.

orientacinė P3 augimo vertė (reference value for M3 growth) – metinio P3 didëjimo sparta vidutiniu laikotarpiu, atitinkanti kainø stabilumo palaikymo tikslà. Šiuo metu orientacinë metinio P3 didëjimo vertë yra 4,5 %.

P1 (M1) – siaurasis pinigø junginys, apimantis pinigus apyvartoje ir vienadienius indëlius, laikomus PFI ir centrinës valdþios ástaigose (pvz., pašto skyriuose ar iþde).

XVIII


2010 Birželis

ÞODyNAS

P2 (M2) – tarpinis pinigø junginys, apimantis P1, áspëjamojo laikotarpio iki 3 mën. imtinai indëlius, t. y. trumpalaikius taupomuosius indëlius, ir sutarto termino iki 2 m. imtinai indëlius, t. y. trumpalaikius terminuotuosius indëlius, laikomus PFI ir centrinës valdþios ástaigose.

P3 (M3) – platusis pinigø junginys, apimantis P2 ir rinkos priemones, t. y. atpirkimo sandorius, pinigø rinkos fondø akcijas ir vienetus, PFI išleistus skolos vertybinius popierius, kuriø pradinis terminas iki 2 m. imtinai.

pagrindinė refinansavimo operacija (main refinancing operation) – reguliari atvirosios rinkos operacija, kurià Eurosistema vykdo kaip gráþtamuosius sandorius. Tokios operacijos vykdomos kas savaitę organizuojant standartinius konkursus ir paprastai yra 1 savaitës termino.

pagrindinės ECB palūkanų normos (key ECB interest rates) – Valdanèiosios tarybos nustatytos palûkanø normos, parodanèios ECB pinigø politikos pozicijà. Tai – pagrindiniø refinansavimo operacijø palûkanø norma uþ naudojimàsi tiek ribinë skolinimosi, tiek indëliø galimybëmis.

pajamingumo kreivė (yield curve) – skirtingø terminø, bet turinèiø pakankamai vienodà rizikà skolos vertybiniø popieriø palûkanø normos, arba pajamingumo, ir termino tam tikru momentu santykio grafinis pavaizdavimas. Pajamingumo kreivës nuolydis gali bûti matuojamas kaip palûkanø normø arba dviejø pasirinktø terminø pajamingumo skirtumas.

paskolų nurašymas (writeoff) – paskolø vertës pašalinimas iš PFI balansø, kai manoma, kad šiø paskolø atgauti visiškai neámanoma.

perkamosios galios paritetas (PGP) (purchasing power parity (PPP)) – kursas, kuriuo viena valiuta keièiama á kità, kad bûtø sulyginta šiø dviejø valiutø perkamoji galia, pašalinant atitinkamø šaliø kainø lygiø skirtumus. Paprasèiausia forma PGP rodo tos paèios prekës ar paslaugos kainø nacionaline valiuta skirtingose šalyse santyká.

PFI (pinigų finansinės institucijos) (MFIs (monetary financial institutions)) – finansinës institucijos, kurios kartu sudaro euro zonos pinigus leidþiantá sektoriø. Tai Eurosistema, kredito ástaigos rezidentës (kaip apibrëþta Bendrijos teisëje) ir visos kitos finansinës institucijos rezidentës, kurios verèiasi priimdamos indëlius ir (arba) indëliams artimus pakaitus iš subjektø, kurie nëra pinigø finansinës institucijos, ir savo sàskaita (bent jau ekonomine prasme) teikdamos paskolas ir (arba) investuodamos á vertybinius popierius. Pastarà jà grupę daugiausia sudaro pinigø rinkos fondai, t. y. fondai, investuojantys á trumpalaikes ir nedidelës rizikos priemones, kuriø terminas paprastai yra 1 m. ar trumpesnis.

PFI grynasis išorės turtas (MFI net external assets) – euro zonos PFI išorës turtas (pvz., auksas, uþsienio valiutos banknotai ir monetos, ne euro zonos rezidentø išleisti vertybiniai popieriai ir paskolos, suteiktos ne euro zonos rezidentams), atëmus euro zonos PFI sektoriaus išorës ásipareigojimus (pvz., ne euro zonos rezidentø indëlius, atpirkimo sandorius, pinigø rinkos fondø akcijas ir vienetus, PFI išleistus skolos vertybinius popierius, kuriø pradinis terminas iki 2 m. imtinai).

PFI ilgesnės trukmės finansiniai įsipareigojimai (MFI longerterm financial liabilities) – sutarto termino indëliai nuo 2 m., áspëjamojo laikotarpio nuo 3 mën. indëliai, euro zonos PFI išleisti skolos vertybiniai popieriai, kuriø pradinis terminas nuo 2 m., ir euro zonos PFI sektoriaus kapitalas ir atsargos.

XIX


PFI kreditas euro zonos rezidentams (MFI credit to euro area residents) – PFI paskolos euro zonos rezidentëms ne PFI (áskaitant valdþià ir privatøjá sektoriø) ir PFI turimi euro zonos rezidenèiø ne PFI išleisti vertybiniai popieriai (akcijos, kita nuosavybë ir skolos vertybiniai popieriai).

PFI palūkanų normos (MFI interest rates) – palûkanø normos, kurias rezidentës kredito ástaigos ir kitos PFI, neáskaitant centriniø bankø ir pinigø rinkos fondø, taiko á eurus perskaièiuotiems indëliams ir paskoloms namø ûkiø ir euro zonos nefinansiniø korporacijø atþvilgiu.

pramoninė gamyba (industrial production) – gamyboje sukurta bendroji pridëtinë vertë palyginamosiomis kainomis.

privalomųjų atsargų reikalavimas (reserve requirement) – minimali atsargø suma, kurià kredito ástaiga privalo laikyti Eurosistemoje nustatytà atsargø laikymo laikotarpá. Kaip laikomasi šio reikalavimo, nustatoma pagal kiekvienos dienos atsargø vidurká per atsargø laikymo laikotarpá.

prognozavimo profesionalų apklausa (PPA) (Survey of Professional Forecasters (SPF)) – ketvirtinë apklausa, kurià nuo 1999 m. vykdo ECB, siekdamas surinkti makroekonomines prognozes apie euro zonos infliacijà, realiojo BVP augimà ir nedarbà iš ekspertø, susijusiø su ES esanèiomis finansinëmis ir nefinansinëmis organizacijomis.

ribinio skolinimosi galimybė (marginal lending facility) – viena iš Eurosistemos teikiamø nuolatiniø galimybiø, kuria naudodamosi kitos sandoriø šalys uþ iš anksto nustatytas palûkanas iš nacionalinio centrinio banko gali gauti tinkamu turtu uþtikrintà vienos nakties kredità.

skola (finansinės sąskaitos) debt (f inancial accounts) – namø ûkiø paimtos paskolos, taip pat paskolos, skolos vertybiniai popieriai ir nefinansiniø korporacijø skolos vertybiniai popieriai bei atidëjiniai á pensijø fondus (kaip tiesioginiai darbdaviø pensijø ásipareigojimai darbuotojø vardu) rinkos verte laikotarpio pabaigoje.

skolos vertybinis popierius (debt security) – emitento (skolininko) pasiþadëjimas atlikti vienà ar daugiau mokëjimø turëtojui (skolintojui) tiksliai nustatytomis dienomis ateityje. Paprastai jiems yra nustatyta tiksli palûkanø norma (atkarpa) ir (arba) jie parduodami uþ diskontuotà sumà, kuri gràþinama suëjus terminui. Skolos vertybiniai popieriai, kuriø pradinis terminas yra ilgesnis kaip 1 m., priskiriami prie ilgalaikiø vertybiniø popieriø.

suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) (harmonised index of consumer prices (HICP)) – Eurostato sudarytas vartotojø kainø raidos matas, suderintas visoms ES valstybëms narëms.

sutartinio darbo užmokesčio indeksas (index of negotiated wages) – visos euro zonos pagrindinio darbo uþmokesèio (neskaitant premijø) kaip tiesioginio kolektyviniø derybø rezultato matas. Jis rodo apskaièiuotà vidutiná mënesinio darbo uþmokesèio pokytá.

tarptautinės atsargos (international reserves) – išorës turtas, tiesiogiai prieinamas ir kontroliuojamas pinigø politikos institucijø, kurios, vykdydamos intervencijas valiutø rinkoje, já naudoja tiesiogiai finansuodamos arba reguliuodamos didþiosios dalies mokëjimø disbalansus. Euro zonos tarptautines atsargas sudaro ne á eurus perskaièiuotos pretenzijos ne euro zonos rezidentams, auksas, Eurosistemos turimos specialiosios skolinimosi teisës (SST) ir atsargø pozicijos TVF.

XX


2010 Birželis

ÞODyNAS

tarptautinių investicijų balansas (t.i.b.) (international investment position (i.i.p.)) – šalies grynøjø finansiniø pretenzijø (ar finansiniø ásipareigojimø) likusio pasaulio atþvilgiu vertë ir struktûra.

tiesioginės investicijos (direct investment) – tarpvalstybinës investicijos, kuriomis siekiama ilgam laikui ásigyti kitoje šalyje reziduojanèios ámonës dalá (praktikoje tai – ne maþiau kaip 10 % paprastøjø akcijø arba balsavimo teisiø ásigijimas). Tiesioginës investicijos apima akciná kapitalà, reinvesticijas ir kità kapitalà, susijusá su operacijomis tarp bendroviø. Tiesioginiø investicijø sàskaitoje parodyti euro zonos rezidentø grynieji sandoriai / turto pozicijos uþsienyje (kaip „tiesioginës investicijos uþsienyje“) ir nerezidentø grynieji sandoriai / euro zonos turto pozicijos (kaip „tiesioginës investicijos euro zonoje“).

užsienio prekyba prekėmis (external trade in goods) – prekiø importas ir eksportas iš šaliø ir á šalis uþ euro zonos ribø, išreikštas verte, natûriniais vienetais ir vieneto vertës indeksais. Uþsienio prekybos statistikos negalima tiesiogiai palyginti su nacionalinëse sàskaitose registruojamu eksportu ir importu, nes á pastaràsias átraukiami tiek euro zonos vidaus, tiek išorës sandoriai, prekës ir paslaugos. Jos taip pat negalima visiškai palyginti su mokëjimø balanso statistikos prekiø straipsniu. Be metodiniø koregavimø, pagrindinis skirtumas yra tas, kad importas uþsienio prekybos statistikoje parodomas áskaitant draudimà ir kroviniø veþimo paslaugas, o mokëjimø balanso prekiø straipsnyje jis parodomas FOB kaina.

valandinių darbo sąnaudų indeksas (hourly labour cost index) – darbo sànaudø matas, áskaitant bruto darbo uþmokestá (grynaisiais pinigais ir natûra su premijomis) ir kitas darbo išlaidas (darbdaviø socialinës apsaugos ámokas ir darbdaviø mokamus su uþimtumu susijusius mokesèius, atëmus darbdaviø gautas subsidijas) uþ faktiškai dirbtà valandà (áskaitant viršvalandþius).

valdžios sektorius (general government) – Europos sàskaitø sistemoje 1995 apibrëþtas sektorius, kurá sudaro subjektai rezidentai, pirmiausia uþsiimantys ne rinkos prekiø ir paslaugø, skirtø individualiam ar kolektyviniam vartojimui, gamyba, ir (arba) nacionaliniø pajamø ir turto perskirstymu. Tai yra centrinë, krašto, vietos valdþia ir socialinës apsaugos fondai. Valstybei priklausantys subjektai, vykdantys komercinę veiklà, pavyzdþiui, valstybës ámonës, valdþiai nepriklauso.

valdžios sektoriaus deficitas (deficit (general government) – grynasis valdþios skolinimasis, t. y. skirtumas tarp visø valdþios pajamø ir visø jos išlaidø.

valdžios sektoriaus deficito ir skolos sureguliavimas (deficit-debt adjustment (general govern-ment) – valdþios deficito ir valdþios skolos pokyèio skirtumas.

valdžios sektoriaus deficito rodiklis (deficit ratio (general government) – valdþios sektoriaus deficito ir BVP galiojanèiomis rinkos kainomis santykis. Jis yra vienas iš fiskaliniø kriterijø, nustatytø Europos Sà jungos funkcionavimo sutarties 126 straipsnio 2 dalyje, apibrëþiantis perviršiná deficità. Dar vadinamas biudþeto deficito ar iþdo deficito rodikliu.

valdžios sektoriaus skola (debt (general government) – bendroji skola (grynieji pinigai ir indëliai, paskolos ir skolos vertybiniai popieriai) nominalià ja verte metø pabaigoje. Konsoliduojama tarp valdþios sektoriø ir jø viduje.

XXI


valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis (debt-to-GDP ratio (general government) – valdþios sektoriaus skolos ir BVP galiojanèiomis rinkos kainomis santykis. Jis yra vienas iš fiskaliniø kriterijø, nustatytø Europos Sà jungos funkcionavimo sutarties 126 straipsnio 2 dalyje, apibrëþiantis perviršiná deficità.

valdžios skolinimosi poreikis (borrowing requirement (general government)) – grynasis valdþios skolinimasis.

vienetinės darbo sąnaudos (unit labour costs) – bendrø darbo sànaudø vienam produkcijos vienetui pagaminti matas, apskaièiuojamas euro zonos mastu kaip atlygio vienam darbuotojui ir darbo našumo santykis, apibrëþiamas kaip BVP (apimtis) vienam dirbanèiam asmeniui.

VKM II (valiutų kurso mechanizmas II) (ERM II (exchange rate mechanism II)) – valiutø kurso sistema, kuri yra bendradarbiavimo valiutø kurso politikos srityje tarp euro zonos šaliø ir ES valstybiø nariø, nedalyvaujanèiø treèiajame EPS etape, pagrindas.

XXII

ecb virselis 2010 webui-tif ecb mënesinis biuletenis 2010 birželis turinys ávadinis straipsnis 5...

Documents