VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASVERSLO VADYBOS FAKULTETAS

SOCIALINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

NAUJOJO LANARKO DARBO BENDRUOMENĖS TRUMPAAMŽIŠKUMO EGZISTAVIMO

PRIEŽASTYS

Atliko:Akvilė Zagurskytė, ECf– 12/4 Priėmė: Agnė Šimelytė

Vilnius 2012

Turinys

Įvadas...................................................................................................................................3

Problematika........................................................................................................................3

Tikslas..................................................................................................................................3

Uždaviniai............................................................................................................................3

Kas yra New Lanarkas.Jo atsiradimo priežastys.................................................................4

Kas yra socialistai utopistai?Ką reikia žinoti norint suprasti Robert Owen........................5

Robertas Owen‘as ir New Lanark.New Lanark‘o trūmai ir privalumai..............................6

Roberto Oweno mintys ir tikslai..........................................................................................9

Robert Owen‘o...................................................................................................................10

New Lanark žlugimas........................................................................................................12

Robert Owen gyvenimas po New Lanark žlugimo............................................................13

Išvados...............................................................................................................................14

Literatūros sąrašas.............................................................................................................15

Įvadas

Darbo bendruomenių kūrimąsi įtakojo XVIII a. pab. įvykęs pramonės

perversmas.Darbo bendruomenes buvo sudarytos iš darbininkų.Įvykęs pramonės

perversmas įtakojo pokyčius luominėje visuomenėje.Nenašų baudžiauninkų valstiečių

darbą, paveikė naujo luomo – darbininkų atsiradimą. Jį sudarė ir valstiečiai bei

miestiečiai, pradėję dirbti fabrikuose ir gamyklose. Darbo diena fabrikuose trukdavo (10-

14h) negana to dirbdavo ne tik vyrai ir moterys, bet į darbą buvo įtraukti ir vaikai, jų

darbo jėga buvo pigesnė. Darbininkai už savo darbą jau gaudavo užmokestį, ir tuo skyrėsi

nuo amatininkų ir valstiečių.Robert Owen matydamas tokį žmonių išnaudojimą, siekė

sukurti kitokiai darbo bendruomenę kurioje darbininkai turėtų teisių ir gautų

išsilavinimą.Buvo labai svarbus profesinis išsilavinimas, jis turėjo padėti darbinkams

atlikti kokybiškesnį darbą.Robert Owen manė, kad svarbiausia yra žmonės, o ne pinigai,

pinigai Robert Owen neturėjo jokios reikšmės ir jis netgi siekė jų atsisakyti ir vietoj jų

naudoti mainus, kad neliktų pelno.

Problematika

Kodėl Roberto Oweno reformos New Lanarke nebuvo pritaikytos kitose to meto

fabrikuose ir kodėl New Lanark‘iu buvo lemta žlugti?

Tikslas

Šio darbo tikslas yra nurodyti ir apibūdinti priežastis dėl kuriu Robert Owen

įdėjos New Lanarke nebuvo sekmingos.

Uždaviniai

Paaiškinti New Lanarko atsiradimo priežastis

Supažindinti su socialistų utopistų idėjom

Išanalizuoti New Lanark darbo bendruomenės privalumus ir trukumus

Apibūditi pagrindines Robert Owen mintis.

Išsiaiškinti New Lanarko žlugimo priežastis

Apibūdinti New Lanarko įkūrėjo gyvenima po New Lanarko žlugimo

Kas yra New Lanarkas.Jo atsiradimo priežastys.

Tiesą sakant, New Lanark yra socialinis eksperimentas bandytas įgyvendinti

Roberto Oweno XIX a. Škotijoje. Owenas tapo žinomas 1800 metais dėl savo veiklos

tekstilės fabrike New Lanark, Škotijoje. Owen įvedė tokio pakeitimus: sutrumpino darbo

valandos, pasirūpino saugesnėmis darbo sąlygomis,skyrė po valandą poilsio, įvedė dorinį

ugdymą, suteikė geras gyvenimo sąlygas, nutraukė vaikų darbą,įvedė draudimo

planus.Kas buvo keista ir neitikėtina tuo laikotarpiu New Lanark, kad Oweniu ne tik

pavyko pagerino savo darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas ,bet jam taip pat pavyko

gauti pelno. Neilgai trukus, New Lanark tapo turistų lankoma vieta, kur lankytojai

kritiškai žvelgi į Oweno socialinio eksperimento efektyvuma gamyboje.

Anglijoje nuo XVIII a. pradžios audringai plėtojosi kapitalizmas. Vis daugiau

rankų darbo atlikdavo mašinos. Daug darbininkų ir jų šeimų atsidūrė gatvėje. XIX a.

pradžioje fabrikų darbininkų darbo diena trukdavo 14-15 valandų.Be to, fabrikantai

stengdavosi surasti dingstį atleisti vyrus, o į jų vietą priimti moteris ir vaikus. Už darbą

buvo mokama mažai. Didėjant išnaudojimui, miestų amatininkai ir valstiečiai vis labiau

nusigyveno. Darbo žmonių gyvenimas buvo skurdus, pagrįstas prievarta, nuolat kildavo

bado mirties grėsmė. Daugelis jų nesitikėjo geresnės ateities. Atsirado žmonių, kurie,

matydami tokią socialinę darbo žmonių padėtį,suprato, kad išnaudojimu pagrįstas darbas

kapitalizmo sąlygomis yra „prakeikimas žmogui“. Jie buvo nusivylę kapitalistiniais

santykiais ir apie tai kalbėjo.Tai buvo socialistai utopistai Sen Simonas (de Rouvroy de

Saint Simon), Furjė(Fourier), R.. Owenas. Jie kritikavo kapitalistinę santvarką ir iškėlė

būsimos socialistinės santvarkos, visuomenės ir valstybės ideologijos, grindžiamos tei-

singumu, idėją.

Kas yra socialistai utopistai?Ką reikia žinoti norint suprasti Robert

Owen.

Utopinio socializmo teorijų autoriai pradėjo sieti savo idėjas su XIX a. pradžioje

susiklosčiusiomis ekonominėmis sąlygomis ir tada vyravusiais klasikinės mokyklos

politinės ekonomijos principais. Jie, kaip ir klasikai, pasisakė už tolesnį techninių

išradimų ir mokslinių atradimų spartinimą bei visuomeninės gamybos augimą, laikydami

tai pagrindiniu ekonominės politikos tikslu. Be to, ir vieni, ir kiti laikėsi natūralios

tvarkos koncepcijos, t. y. siūlė visuomenės ir kiekvieno žmogaus idealios socialinės

sąrangos modelius. Tiesa, skirtumas tas, kad šių modelių esmė ir jų įgyvendinimo keliai

vienų ir kitų buvo diametraliai priešingi. Juk viena iš priežasčių, dėl ko mes utopinius

socialistus taip vadiname, yra tai, kad „utopija“ čia reiškia ne vien idealistinius tikslus,

bet ir buvo būdas pasirinkti priemones.

Šiame kontekste kalbama apie tai, kad skirtingai nuo klasikų, pramoninio perversmo

epochos socialistai-utopistai nepripažino (R. Owen’as) arba kritikavo (C. de Saint-

Simon’as ir Ch. Fourier) privačios nuosavybės instituto, taip pat smerkė niekuo

neribojamos laisvos konkurencijos ekonomikos idėją ir praktiką. Pastarojoje jie įžvelgė

ne tik žmogaus eksploataciją žmogumi, bet ir neišvengiamos ūkinio gyvenimo

monopolizacijos, vadinasi, ir ekonominių krizių priežastį. Tačiau utopistai troško daugiau

nei ekonomikos reformos – jie svajojo apie naują visuomenę, kurioje artimo meilės

principas taptų stipresnis už asmeninės naudos siekimą per kitų galvas. Žmonijos

pažangos svertus jie tikėjosi surasti ten, kur turtas naudojamas bendruomeniškai, kur

sklinda bendros nuosavybės šiluma.

Pagal tai pagrindiniu uždaviniu jie laikė visuotinės agitacijos ir propagandos, nukreiptų į

antagonistinių klasių ir konkurencijos panaikinimo tikslo pasiekimą, vedimą. Tačiau

utopinių socialistų nuomone, turėtų būti išsaugota gamybos laisvė jų rekomenduojamų (ir

asmeniškai organizuojamų) dirbančiųjų laisvų asociacinių darinių, kuriuose kiekvienas

išsaugo sau visą savo darbo produktą, rėmuose.

Taip pat pažymėtina, kad, viena vertus, naujos kartos socialistai-utopistai, kaip ir jų

pirmtakai, neigė ir socialinių-ekonominių evoliucinių teigiamų pokyčių, ir

„eksploatuojančios visuomenės“ revoliucinio, t. y. prievartinio, suardymo galimybę.

Tačiau kita vertus, jų doktrinos, ir toliau pagrįstos būdingo socializmui socialinio

teisingumo, kurio natūraliu pobūdžiu užtenka patikėti, kad visas pasaulis kartu iš karto

galėtų atsisakyti esamo neteisingumo, idėjų agitacija ir propaganda, įgavo jau ne paprastą

utopinį, bet antirinkinį pobūdį.

Galiausiai, svarbu pabrėžti ir susiklosčiusius pačių XIX a. pirmosios pusės utopinio

socializmo antirinkinių doktrinų turinio skirtumus. Čia turima omenyje tai, kaip šios

mokyklos autoriai įsivaizdavo, pirma, individualizmo pakeitimo kolektyvizmu

mechanizmą ir, antra, tam reikalingo dirbančiųjų sujungimo į kolektyvines organizacijas

principą. C. Gide ir C. Rist’as tai apibendrino taip:

• C. de Saint-Simon’as ir jo bendraminčiai yra „tikrieji kolektyvizmo šalininkai“,

nes siekė „kolektyvinėje organizacijoje aprėpti visus tautos narius“ ir tokio sujungimo

galimybę numatė iš „viršaus“, t. y. dėl „nacionalizacijos“ ir kitų „ekonominės

vyriausybės“, kuri pakeis „politinę vyriausybę“, veiksmų;

• R. Owen’as ir Ch. Fourier bei jų pasekėjai – tai „socialistai-asociacijininkai“, nes

skirtingai nuo saint-simonininkų, norėjo, kad „individas nepasiklystų masėje“, ir linko

„išsaugoti jį dėl mažų autonominių grupių organizacijos“, t. y. manė, kad „sujungimas

[...] kils iš „apačios“, o ne iš „viršaus““.

K. Marx’as ir F. Engels’as, apibūdindami utopinio socializmo istorinį vaidmenį, yra

pažymėję: „Šie kūriniai puola visus egzistuojančios visuomenės pagrindus. Todėl jie

suteikė labai vertingą medžiagą darbininkams šviesti“

Robertas Owen‘as ir New Lanark.New Lanark‘o trūmai ir privalumai.

Robert’as Owen’as (1771–1858 m.)

Robert Owen -socialistas utopistas, filosofas ir pedagogas. Jo gyvenimo credo,

kaip ir XVIII a. švietėjų,-šviečiant žmones galima pasiekti materialinę ir dvasinę gerovę

ir pakilti į aukštesnę visuomenės gyvenimo pakopą.

.R. Owenas gimė vargingoje smulkaus amatininko šeimoje mažame Niutauno

miestelyje, Montgomeršyre, šiaurės Velse, R. Owen’as, dvejus metus pasimokęs vietinėje

mokykloje, toliau iš pradžių mokėsi amato, o būdamas 18 metų pasiskolino iš tėvo 100

svarų sterlingų ir pradėjo savarankišką smulkųjį verslą – su vienu kompanionu įsteigė

nedidelę dirbtuvę, gaminančią verpimo mašinas, o vėliau įsigijo mažytę medvilnės

verpyklėlę, kurioje dirbo pats su dviem–trimis darbininkais. Tačiau pradėjęs vos ne nuo

nulio, būdamas 20 metų, jis jau tapo Chorlton Twist Company didelio tekstilės fabriko

Škotijoje, New-Lanark’e, esančiame netoli Klaido krioklių, valdytoju, o vėliau, vedęs

savininko D. Dale dukterį, – bendrasavininkiu (kartu su keliais Manchester’io

kapitalistais). Šia prasme R. Owen’as laikomas originaliausiu socialistu. anksti pradėjo

užsidirbti duoną. Būdamas gabus, sulaukęs dvidešimties metų, jis ėmė vadovauti stambiai

įmonei.Owenas matė baisias darbininkų gyvenimo ir darbo sąlygas.1800 metais Ovenas

pradėjo vadovauti dideliam medvilnės verpimo fabrikui New Lenarke (Škotijoje). Čia

darbo sąygos buvo tokios pat kaip ir kituose fabrikuose: darbo diena truko 13-14 valandų,

užmokestis buvo labai menkas,prastos gyvenimo sąlygos. Fabrike buvo naudojamas

vaikų darbas (daug jų dirbo jau nuo 6-7 metų).Ovenas ėmėsi kurti reformų, kurios galtų

pagerinti darbininkų padėtį.Savo reformas, auklėjimą ir mokymą jis stengėsi pritaikyti ir

„Naujojoje harmonijoje“ Amerikoje.

1816 metų pradžioje Robertas Owenas New Lenarke įsteigė „Naująjį institutą

charakteriui formuoti“, kuris apėmė visas anksčiau įkurtąsias ug-dymo įstaigas.

Oweno veikla New Lenarke buvo labai populiari. Į „Naująjį institutą“ buvo

žiūrima kaip į filantropine veikla uþsiimančią įstaigą. Oweną lankė žymūs

pramonininkai, aristokratai, mokslininkai, valstybės ir visuomenės veikėjai.

1813 metais Owenas išleido veikalą „Nauja pažiūra į visuomenę, arba

charakterį“.Patyrimas apie žmogaus charakterio susiformavimą“, kur tvirtino, kad

žmogaus charakterį lemia nuo jo valios nepriklausomi aplinkos veiksniai. Žmogus, anot

Oweno, niekuomet nekūrė savo charakterio ir negali jo pakeisti.

Anglijoje Oweną pradėjo persekioti už aštrią kapitalizmo kritiką ir komunistinių

idėjų propagandą. Tada jis persikėlė į Ameriką. Ten Owenas kartu su savo vienminčiais

1825 metais įkūrė komunistinę koloniją „Naujoji harmonija“, kur įvedė tvarką,

atspindėjusią jo požiūrį į socialistinę visuomenę. Kolonijoje nuosavybę buvo paskelbta

visuomenine, o darbo produktai skirstomi po lygiai. Visi kolonijos nariai turėjo teisę

gauti vienodą maistą, drabužius, būstą, vienodai turėjo būti pasirūpinta ir jų ugdymu.

Kolonijoje įsteigtos mokyklos dirbo pagal Oweno sukurtąją auklėjimo viziją.

Mėginimas sukurti tokią komunistinę koloniją kapitalistinėje Amerikoje buvo

pasmerktas žlugti. Kolonistai tokiam „socialiniam eksperimentui“ nebuvo pasirengę.

Greitai jie ėmė vaidytis vienas su kitu ir siekti asmeninės naudos - stengėsi praturtėti.

Netrukus jie pasidalijo visuomeninę turtą. Owenas nusigyveno. Nuskurdęs dėl

nepavykusių socialinių bandymų Amerikoje, 1828 metais Owenas grįžo į tėvynę ir tapo

darbininku.

Ovenas Europoje įkūrė pirmąsias ikimokyklines įstaigas (lopšelį,vaikų darželį) ir

pradinę mokyklą darbininkų vaikams, kurios dirbo pagal bendrojo lavinimo programą.

Vaikams ir paaugliams, dirbantiems gamyboje, jis įsteigė vakarinę mokyklą, kur mokymą

siejo su gamybiniu darbu.

New Lanarko trūmai ir privalumai.

Rober Owen‘o reformos vertinamos dvejopai, žinoma, šiuolaiknėje visuomenėje,

kurioje įprasta darbo diena trunka 8 valandas.,Robert‘o Owen‘o reformos atrodo

teigiamos ir privalomos, tačiau XIX a. pradžioje kitų fabrikų valdytojams tokios reformos

atrodė neigiamai, nes papildomų išlaidų niekas nenorėjo leisti savo darbuotojų gerovei.

Robert Owen reformos New Lanarke :

Darbo dieną Rober Owen sutrumpino iki 10,5 valandos,

Padidino darbo užmokestį,

Panaikino baudas, kurios tais laikais buvo gana įprastos,

Pastatė darbininkams nemažai naujų būstų,

Rūpinosi, kad jų poilsis būtų kultūringesnis.

Ovenas kategoriškai uždraudė priimti į fabriką dirbti jaunesnius kaip 10 metų

vaikus.

Dėl šių reformų Robert Owen buvo visiem laikams įrašytas į istorijos

puslapius.Šios reformos lėmė New Lanark sėkmę ir pasisekimą, bet Robert Owen‘o

neišgelbėjo nuo nesantaikos su savo partneriais.Jis nenusileido savo varžovams ir laikėsi

savo nuomonės ir sakydavo,“Iš patyrimo jūs tikrai žinote parodęs skirtumą tarp švarių,

valomų, visada tvarkingų įrankių ir tų, kurie yra nešvarūs, netvarkingi, išgverę ir

galiausiai genda. Jei rūpestis negyvomis mašinomis teikia tiek daug naudos, tai kodėl

negalima rūpintis gyvomis mašinomis, kurios yra daug nuostabesnės? Nesunku suprasti,

kad šie mechanizmai, kurios yra sudėtingesni ir labiau opūs, gerinami bus stipresni,

ištvermingesni ir kad jų naudojimas bus ekonomiškesnis, nei yra dabar“.

Roberto Oweno mintys ir tikslai.

Robert‘as Owen‘as norėjo įrodyti, kad pasibaisėtina samdomoji darbininkų

vergovė ir priespauda visai nėra būtina efektyvios gamybos ir didelio rentabilumo sąlyga.

. R. Owen’o manė, kad visuomenę galima pertvarkyti kooperatinėmis darbo

bendruomenėmis, šiek tiek panašiomis į Ch. Fourier falangas, bet nuosekliai pagrįstomis

komunistiniais principais. R. Owen’as rašė: „Komunistinių gyvenviečių kūrimas

nesėkmingas bus tol, kol nepavyks sukurti naujus papročius; daug svarbiau daryti poveikį

žmonėms dvasiniu keliu, negu iš karto keisti praktines jų gyvenimo sąlygas“. Jis griežtai

kritikavo tris senosios visuomenės ramsčius, kliudančius šiai taikiai revoliucijai: privatinę

nuosavybę, religiją ir esančią šeimos formą, kuriamą religijos saugomos nuosavybės

pagrindu. Savo idėjas R. Owen’as išsamiausiai išsakė 1820 m. paskelbtame Pranešime

New-Lanark’o grafystei apie planą palengvinti visuomenės vargus.

Po 1934 m. R. Owen’as visuomenės gyvenime nebevaidino didelio vaidmens,

nors ir toliau daug rašė – kaip tik šiuo laikotarpiu gimė Knyga apie naują moralų pasaulį

(1836 m.), kurioje jis deklaravo esąs socializmo idėjų šalininkas ir siūlė kurti darbo

bendruomenes kooperacijos pagrindais, kurios turėtų apimti visą visuomenę, aktyviai

bendradarbiavo žurnale Krizė, dalyvavo organizuojant dar vieną bendruomenę ir

nenuilsdamas propagavo savo pažiūras. Tačiau jo pasekėjai galiausiai sudarė siaurą sektą,

kuri neretai laikydavosi gana reakcingų pažiūrų.

1858 metų rudenį R. Owen’as, būdamas 87 metų amžiaus, nuvyko į Liverpulį ir

mitingo tribūnoje pasijuto blogai. Kelias dienas pagulėjęs, jis staiga nusprendė vykti į

savo gimtąjį miestą Niutauną, kuriame nebuvo lankęsis nuo vaikystės. Ten jis ir mirė

1858 metų lapkričio mėnesį.

Robert Owen‘o

Kalbant apie klasikinės politinės ekonomijos kritiką, svarbu tai, kad R. Owen’as

pirmasis iš klasikinės mokyklos principų padarė antikapitalistines išvadas. Beje, iš

klasikinės politinės ekonomijos R. Owen’as ėmė tik tai, ko reikėjo jo sistemai, ir

ignoravo ar net tiesiogiai atmesdavo daug ką kita. Savo raštuose ekonominius klausimus

jis aptarė tik prabėgomis, specialiai jų negvildeno. R. Owen’as niekada nebuvo iš tiesų

originalus, o juo labiau lankstus mąstytojas. Net ir labiausiai norėdamas nepavadintum jo

ekonomistu-teoretiku. R. Owen’as buvo praktikas, ekonomikos novatorius, tarnavęs

pagrindinei savo idėjai – sukurti socialinę aplinką, kurią, jo nuomone, sudaro auklėjimas,

įstatymų leidyba ir sąmoningas pavienių asmenų veikimas, bei savo ekonomines idėjas,

kaip minėta, mėginęs taikyti gyvenime.

R. Owen’o, pažiūrų pagrindą sudarė perimta darbinė vertės teorija: darbas yra

vertės kūrėjas ir matas; prekės turi būti mainomos pagal darbą. Tačiau, kitaip nei

pastarieji, R. Owen’as, turto šaltiniu paskelbęs fizinį darbą ir laikęsis nuomonės, kad

vertės matas yra ne individualus darbas, o darbas apskritai, apskaičiuojamas kaip

vidutinis darbas, manė, kad egzistuojančioje visuomenėje ši teorija negali būti

įgyvendinta, vertės dėsnis neveikia. Jis nesutiko su teiginiu, kad prekės vertė apima ir

pelną, bei manė, kad faktiškai kapitalizmo sąlygomis mainai pagal darbą nevyksta. Juk

būtent pelno atsiradimo neteisingumas, R. Owen’o nuomone, yra tikroji darbininkų

nuskurdimo ir ekonominių krizių priežastis. Jo požiūriu, mainai pagal darbą reiškia, kad

darbininkas gauna visą jo pagamintos prekės vertę. Tačiau R. Owen’as pastebėjo, kad jo

gyvenamoje visuomenėje iš tikrųjų to visai nėra: darbo produktas ne visiškai atitenka

darbininkui, o paskirstomas darbininkui, kapitalistui ir žemdirbiui. Be to, darbininkams

tenka tik nedidelė dalis. Tokį darbo produktų paskirstymą R. Owen’as laikė neteisingu ir

reikalavo reorganizuoti visuomenę, kad ji užtikrintų gamintojui viso savo darbo produkto

gavimą, panaikintų pelną ir kartu su juo „visus tuos dalykus, kurie pagimdo norą be galo

pigiai pirkti ir brangiai parduoti“. Tačiau, norėdamas išsiaiškinti „teisingo“ vertės dėsnio

pažeidimą, R. Owen’as laikėsi idėjų, kurios primena teoriją: dėl visko kalti pinigai, tik

per juos pelnas įsiterpia į visus mainus ir tampa galima tokia anomalija, kaip prekės

pardavimas brangiau už jos vertę. Juk, tvirtino R. Owen’as, kapitalizme vertę matuoja ne

darbu, o pinigais. Bet pinigai neatspindi tikrojo vertės dydžio, yra ne natūralus, o dirbtinis

matas, paslepiantis tikrąsias darbo sąnaudas prekės gamybai, kas veda į tai, kad

gaminantis žmogus negauna teisingo atlygio bei susiklosto tokia padėtis, kai vieni turtėja,

o kiti žlunga ir skursta. R. Owen’as rašė: „Teisingai suprasti visuomenės interesai

reikalauja, kad žmogus, gaminantis vertybes, gautų teisingą ir tvirtai nustatytą jų dalį. Tai

galima padaryti tik nustačius tokią tvarką, kuriai esant natūralus vertės matas bus

naudojamas praktiškai“. Tokiu natūraliu matu, kaip minėta, jis laikė darbą, darydamas

prielaidą, kad gamybos kaštai ir yra darbo kiekis, įkūnytas prekėje. Vienų daiktų mainai į

kitus turi vykti pagal „jų gamybos kaštus“, naudojant tokią priemonę, kurį atstovaus jų

vertei, be to, vertei „realiai ir nekintamai“. R. Owen’o nuomone, „naujasis matas greitai

visuomenėje panaikins skurdą ir nemokšiškumą... suteiks galimybę pamažu pagerinti visų

socialinių grupių gyvenimo sąlygas“.

Taigi, R. Owen’o nuomone, pinigai – dirbtinis vertės matas, išstūmęs natūralų jo

matą – darbą, ir todėl jie turi būti pakeisti darbu, sukuriant vadinamuosius darbo pinigus

(labour notes) – kvitus, patvirtinančius, kiek darbo valandų sunaudojo darbuotojas vienos

ar kitos prekės gamybai. Po to kai gamintojas pagamins prekę, jis gaus tokį kvitą, kurį

galės pakeisti į kitą prekę, pagamintą sunaudojus tokį patį darbo kiekį. O jo pagamintos

prekės vartotojas taip pat turės sumokėti lygiai tiek pat, nei daugiau, nei mažiau. Taip

pelnas bus panaikintas.

R. Owen’o ekonominės pažiūros, aišku, būtų nė kiek ne geresnės už

smulkiaburžuazines iliuzijas pašalinti kapitalizmo blogybes reformuojant vien

cirkuliacijos sferą, ypač panaikinant pinigus, jei šios nebūtų susijusios su jo planu

radikaliai pertvarkyti visuomenę, kartu ir jos gamybinius santykius. Pasirodo, teisingi

mainai pagal darbinę vertę reikalauja likviduoti kapitalistinę sistemą! Tik būsimoje

visuomenėje be privatinės nuosavybės, kuri žalinga visiems, taip pat ir turtingiesiems,

darbininkas atiduos savo darbą „pagal visą vertę“. Tuomet išnyksta kapitalistų ir

žemvaldžių klausimas. Šie laimi iš visuomenės pertvarkymo ne kaip kapitalistai ir

žemvaldžiai, o kaip žmonės.

R. Owen’as buvo įsitikinęs „bet kokio prievartinio perversmo“ netikslingumu. Jis

pažymėjo, kad vadovaujančia jėga „neišvengiami pereinant iš melo į tiesą“, t. y.

revoliucijos „žmonijos sąmonėje ir įpročiuose“ procese, pirmiausia turi tapti „esamos

vyriausybės“ ir jų „pereinamosios tvarkos“. Jis manė, kad „neteisinga visuomeninė

santvarka“ bus pakeista „pamažu, taikiai ir išmintingai“ bei su sąlyga, kad bus

įgyvendinami „moksliniai pradai“. Pavyzdžiui, buvo siūloma pamažu supirkti žemę

„rinkos kaina iš tų, kurie nori ją parduoti, ir taip ateityje ją paversti visuomenine

nuosavybe tam, kad ji būtų vienintelis valstybinių pajamų šaltinis“, ir pan

New Lanark žlugimas.

Negalima teigti, kad New Lanark‘o žlugimas būtų turėjęs vieną priežasį, žinoma

įtakos turėjo Robert Owen.Filantropija1 vis mažiau patenkindavo R. Owen’ą. Jis matė,

kad, net pasiekus tam tikrų laimėjimų, ji bejėgė išspręsti pagrindinius ekonominius ir

socialinius kapitalistinės fabrikų sistemos klausimus. Be to, ir pats New-Lanarko

eksperimentas žlugo, kai, įvykus konfliktui su bendrasavininkiais, R. Owen’as buvo

priverstas palikti gyvenvietę. Tada paaiškėjo, kad šios bendruomenės „mikroklimatas“

buvo grindžiamas vien tik R. Owen’o asmenybe. Galimas dalykas, jam neužteko laiko,

kad visa gyvenvietės gyvenimo tvarka būtų pervesta į automatinį režimą. Galbūt taip būtų

atsitikę antroje gyventojų kartoje, gimusioje ir užaugusioje New-Lanarke. Nors New

Lanark ekspermentas žlugo Robert Owen palikus fabrika, bet New Lanarko nebūtų

išgelbėtas ir jam pasilikus.Robert Owen‘o idėjoms išplisti ir būti pritaikitoms XIX a.

pradžia buvo per ankstyvas laikotarpis.1815 m. ekonominė krizė, parodžiusi jam

pavojingus esamos ekonominės santvarkos sukrėtimus, bei 1815–1817 m. diskusijos,

susijusios su Anglijos ekonominės padėties pablogėjimu, nedarbo ir skurdo augimu. Dar

vienas įrodymas, kad New Lanark žlugo ne vien dėl Robert Owen išvykimo yra tas , kad

išvykęs į Ameriką jis bandė pritaikyti savo reformas „New harmony“.New Harmony

1 filantròpija [gr. philanthrōpia — žmonių meilė], labdarybė — privatus vargšų šelpimas, rėmimas

žlugo.Bet nors New Harmony, buvo viskas ką galėjo įsivaizduoti Robert Owen, kad jai

reikės, kad ji gyvuotų, to neužteko, nes tai nebuvo esminiai dalykai kurie galejo sukurti

bendruominę, bendruomenė neturėjo bendro tikslo, kaip kitos populiarios

bendrijos.Owen netikėjo Dievu, ir nturėjo kito tikėjomo kurio būtų galėjęs suvieniti

darbuotojus ir gyventojus New Harmony. Nors jie buvo suvienyti savo bendruomeninio

darbo ir utopinės gyvenimo idėja,tačiau jiems trūko stiprią vidinio įsitikinimą, kuris

padėjo suvienyti kitas utopines grupes, bendruomenės nariai trūko įsipareigojimą atlikti

misiją, kokia Owen įsivaizdavo. New Harmony negišliko nei trejų metų.

Robert Owen gyvenimas po New Lanark žlugimo.

XIX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Anglijoje pradėjo plėtotis gamybiniai ir

vartotojų kooperatyvai, vienijantys amatininkus, iš dalies ir fabrikų darbininkus. Netrukus

R. Owen’as ėmė vadovauti Anglijos kooperatiniam judėjimui. 1832 m. rudenį prasidėjo

originaliausias ir įdomiausias owen’istinio sąjūdžio etapas – R. Owen’as Londone

suorganizavo Teisingų darbo mainų biržą (National Equitable Labour Exchange). Tai

buvo kooperacinė bendrovė su didžiule parduotuve, kurioje buvo visos būtiniausio

naudojimo prekės

Nuo R. Owen’o prasideda ir kitas darbininkų klasės judėjimas, kuriam buvo lemta

didelė ateitis, – profsąjungų judėjimas. 1833–1834 m. jis vadovavo mėginimui įkurti

pirmąją visuotinę nacionalinę profesinę sąjungą, kuri vienijo iki pusės milijono narių –

tais laikais tai buvo milžiniškas skaičius. Tačiau dėl organizacijos netobulumo, lėšų

stokos, vyriausybės remiamų šalininkų pasipriešinimo ši sąjunga per porą metų taip pat

iširo.Kadangi New Harmony žlugo tai įrodo , kad ne vien Robert Owen išvykimas

paskatino New Lanark žlugimą.Reikia nepamiršti, kad bendruomenes žmones galvojo ne

apie bendrijos gerove, o labiau rupinosi savo asmeniai gerove.Bendras turtas nebuvo

darbininkų taip vertinamas, kaip Robert Owen manė, kad bus.

Išvados

New Lanark Robert Owen pademonstravo valdymo politiką, kuri dabar yra

plačiai pripažintos. Tačiau XIX a. šiai valdymo sistemai nebuvo lemta gyvuoti. Nors ir

būdamas blaivus realistas, Robert Owen dėl nžinomų priežasčių tikėjo, kad valdantieji ir

turtingieji turi greitai suprasti jo plano naudingumą visuomenei,bet paiškėjo,kad didesnis

pelnas buvo svarbesnis už patenkinamas žmonių darbo sąlygas.Robert Owen laikų

visuomenė nebuvo pasirengusi tokiom reformom kokias norejo pritaikyti Robert

Owen.New Lanarkas buvo pasmerktas žlugti, o jo žlugimą pagreitino ir Robert Owen

išvykimas.New Lanark darbo bendruomenė nebuvo pakankami stipri, kad išliktų, išvykus

jos įkūrėjui.Tai, kad New Lanark darbo bendruomenės gyvavimo laikas buvo labai

trumpas nepaikeičiai jos įtakos.Robert Owen reformos darbo draudimo vaikams,

sumažinimo darbo valandų skaičiaus ir profesinio ir kitokio lavinimo egzistuoja ir XXI a.

Literatūros sąrašas

1. „Ekonomikos teorijos: praeitis ir dabarties tendencijos“ ulius Algimantas

Urbonas, Inga Maksvytienė

2. „Ekonominių teorijų istorija“ Remigijus Čiegis 2006.

3. http://www.newworldencyclopedia.org/entry/Robert_Owen

4. http://www.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=Gkiy2jAi-

3wC&oi=fnd&pg=PR9&dq=new+lanark+theory&ots=ldPJ69MUlJ&sig=

KrooyxKsZS52CqCcoZaDqy4W0-U&redir_esc=y#v=onepage&q=new

%20lanark%20theory&f=true

5. http://books.google.lt/books?

id=35alxT6zNEgC&pg=PT111&dq=new+lanark+community&hl=lt&sa=

X&ei=OtCOUOnMOPHT4QSG_IDoAg&ved=0CDgQ6AEwAg

6. http://www.forgottenbooks.org/info/Robert_Owen_v1_1000031626.php