edvardas.burokas. .puteme.pries.veja.ii.dalis.2007.lt

Ptòmeprie‰ vòjà

Edvardas Burokas

Antroji dalisSukilimas

LIETUVOS LAISVñS KOVOTOJˆ SÑJUNGAVilnius, 2007

Îodis skaitytojuiNe tokie buvome, kad sugaudyti ∞ lagerius laikytume save atlikusiais parei-

gà Tòvynei. Prie‰o ir‰tvoje surakintomis rankomis ryÏomòs jam kenkti, sukilti,sutrikdyti jo ekonomikà, t. y. susilpninti jo galià neÏabotam pasauliniam nusi-kaltimui, kur∞, keistai atrodo, ròmò laisvasis pasaulis. Gi mes tuomet tikòjome,kad ∞ mirt∞ einame ir uÏ j∞.

Ne dòl duonos kasdieninòs sukilome, o dòl ”Ms˜ ir Js˜ Laisvòs”, dòl m-s˜ taut˜ Nepriklausomybòs. Ir mes laimòjome...

Na, prisilieskite prie ms˜ Ïaizd˜, prie meilòs savo Ïemei, kovos ir ryÏto,mirties akivaizdoje, dvasios, ∞kalintos tarp Vladimiro kalòjimo pelòsi˜.

Na ∞dòkite savo pir‰tus ∞ ms˜ Ïaizdas, ∞ tà sukilòli˜ dvasià... Ar patikòjote?O Tomas prie‰ 2000 met˜ patikòjo...

Dòkoju visiems prisidòjusiems prie knygos ”Ptòme prie‰ vòjà” II dalies”Sukilimas” leidybos. Ypaã esu dòkingas ‰viesios atminties Algirdui Kratuliui,o taip pat Algimantui Zolubui, Gediminui Ruzgiui, Algimantui Pata‰iui, Min-tautui Daulenskiui, Jonui Mileriui, Antanui Rimantui ·akaliui, Algirdui·imoniui, Stasiui Zimnickui, Juozui Parnarauskui, mano broliams Jonui ir An-tanui bei savo Ïmonai Jadvygai, kuriai teko ir tenka pakelti, man skirtos, bui-ties na‰tos dal∞, rengiant ‰ià knygà.

Îemai lenkiuosi visiems sukilòliams SSRS lageriuose. Ypaã spaudÏiu de‰i-nes ‰i˜ sukilim˜ t´sòjams, 1955 met˜ laisvòs kovotojams Vorkutoje.

MeldÏiu Dievà atilsio ramybòje i‰òjusiems ∞ AmÏinyb´ laisvòs kovotojams.Nepykstu net ant bendradarbiavusi˜j˜ su lageri˜ administracija, nuo kuri˜

nukentòjau asmeni‰kai, kurie, ∞vairi˜ aplinkybi˜ priversti, palÏo, tapo i‰davi-kais; tokiais juos pavertò komunistai - ãekist˜ ‰eimininkai.

Nene‰ioju neapykantos ir nugalòtam prie‰ui.·ia knyga noròãiau atverti akis ms˜ istorikams skeptikams, vis dar klajojan-

tiems komunist˜ skleistoje migloje, tvirtinanãioje, kad viskas, kas vyko anaismetais SSRS konclageriuose, tebuvo riau‰òs bei streikai dòl kalini˜ buitini˜ po-reiki˜ tenkinimo, o ne laisvòs kova - sukilimas prie‰ ”blogio imperijà”, padariu-si galà, ∞ valstybòs pamatà padòtai, visai SSRS lagerinòs ekonomikos sistemai.·ie sukilimai, tai pradòtos kovos prie‰ XX amÏiaus pabaisà laisvòje tàsa.

Knygoje siekiu parodyti ir pabròÏti, kad minimi sukilimai neturi analog˜pasaulyje. Jie sukrò lageriuose laisvas respublikas su visa nera‰yta teisineinfrastruktra, ‰i˜ respublik˜ grandinòmis surakinti pilieãiai su neapsakomuryÏtu be baimòs stojo ∞ kovà prie‰ komunizmà, kuris be sàÏinòs grauÏaties jaubuvo i‰Ïud´s de‰imtis milijon˜ savo imperijos pilieãi˜.

Autorius

6

Ptòme prie‰ vòjà. Sukilimas

Laisvòs tro‰kulio, ryÏto,kovingosios dvasios ir vilties aidasApie tremtis, kalòjimus, Ïiaurius kankinimus, alinanãià politini˜ ka-

lini˜ buit∞ bei vergi‰kà darbà Gulago archipelage an˜ laik˜ bedaliai pa-ra‰ò prisiminimus, i‰leido knygas. Jie tapo genocidà liudijanãiais doku-mentais ir ra‰ytiniais paminklais Ïiauriausio pasaulyje sovietinio ideolo-ginio genocido aukoms atminti, atverti akis tiems, kieno akis i‰ neÏinoji-mo ar nostalgijos bol‰evizmui tebedengia raudona valktis.

Laisvòs kovotojo, laisvòs kov˜ dalyvio bei organizatoriaus ‰iapus iranapus kalòjimo sien˜, Edvardo Buroko knyga ”Ptòme prie‰ vòjà” i‰paminòt˜ leidini˜ i‰siskiria tuo, kad atskleidÏia sovietinio genocido ypa-tumus, kuri˜ daugelis iki ‰iol nesuvokia arba vertina labai pavir‰utini‰-kai, ji atskleidÏia kovos ne vien uÏ geresn´ kalini˜ buit∞ ar tariamà asme-nin´ laisv´ prasm´, bet parodo ypatingà kovà, kovà nelaisvòje uÏ pa-vergt˜ taut˜ laisv´, siek∞ Ïlugdyti blogio imperijà i‰ vidaus.

Jei genocidas apibdinamas kaip i‰tis˜ gyventoj˜ grupi˜ naikinimasrasiniais, nacionaliniais arba religiniais motyvais, sovietinis genocidas,jungiantis minimus motyvus, buvo papildytas ideologiniu, kuris jau apò-mò visas pavergtas tautas, visus j˜ gyventoj˜ sluoksnius. To genocidoformulò paprasta: ”Kas ne su mumis, kas nepripaÏ∞sta ir nei‰paÏ∞sta bol-‰evikinòs ideologijos - tas prie‰as. O prie‰à reikia sunaikinti”. Ir naikinode‰imtimis milijon˜. Taãiau ‰viais ∞ pakau‰∞ neapsiribota - prie‰ mirt∞pasmerktieji turòjo atiduoti savo fizines galias blogio imperijos statybai.Taigi ”didÏiàsias komunizmo statybas” vykdò, vergais paversti, politi-niai kaliniai. Ne tik okupuot˜ ‰ali˜ Ïmonòs, gyvenantys tariamoje lais-vòje, bet ir daugybò kalini˜ nesuvokò, kad neadekvaãiai Ïiaurias baus-mes jie atlieka ne uÏ tariamus nusikaltimus, o yra naudojami kaip neap-mokama darbo jòga, buvo ir toki˜, kurie nuo‰irdÏiai atgailavo, stengòsivergi‰ku darbu uÏ ”balandos” ‰auk‰tà ir duonos gramus ”kalt´” i‰pirkti.Todòl nelaisvòs sàlygomis buvo btina ‰vieãiamoji veikla, ir ji, atspin-dòta knygoje, buvo esmingai vykdoma.

Kai kalbama apie Lietuvos SàjdÏio stebuklà, dainuojanãià revoliu-cijà, turòtume nepamir‰ti, kad ugningomis kalbomis ir dainomis eiti prie‰galingà brutalià jògà bt˜ praÏtinga. Reikòjo blogio imperijà silpninti

7


i‰ vidaus, menkinti jos galias. Ir Gulago archipelage paskleista nuostata,kad kiekvienas kastuvas rdos ar anglies, naudojamas grandinòms nu-kalti ir tautoms surakinti, tos imperijos kojas vertò molinòmis. Skaityto-jas knygoje ras daug kovos uÏ laisv´ nelaisvòje dokumentinòs medÏia-gos, kalini˜ streik˜ ir sukilim˜ apra‰ymus, vaizdÏiai pateiktus politini˜kalini˜ buities epizodus ir, ∞Ïvalgiau ∞siÏiròjus, - drauge su partizaninekova, gal tautos talkos - Lietuvos SàjdÏio - i‰takas.

Sakoma, kad rankra‰ãiai nedega. Vorkutos kalini˜ sukilòli˜ rankra‰-ãiai ne tik nedegò, nevirto pelenais, bet dauginosi, atsi‰aukimais virt´pasklido po lagerius tarp kalini˜, kaip gyvi kovos liudininkai, pasiekòms˜ dienas. Tie rankra‰ãiai buvo ne ra‰omi, o pie‰iami, pie‰iami veid-rodinio pavidalo raidòmis, i‰rading˜ kalini˜ i‰ parankini˜ medÏiag˜ pa-gamintu tu‰u spausdinami, dauginami taip pat primityviausiu, taãiau i‰-radingu ir tiraÏavimà tenkinusiu bdu. Jokie Ïemi‰ki prietaisai nei‰ma-tuos, kok∞ Laisvòs tro‰kul∞ Tòvynei ir sau kaliniai sudòjo ∞ kiekvienà la-pel∞, kiekvienà raid´, kok∞ ryÏtà pasiprie‰inimui turòjo ir skelbò tarp liki-mo draug˜ uÏ grotuot˜ lang˜, spygliuot˜ aptvar˜, kulkosvaidÏi˜ vamz-dÏi˜ i‰ sargybos bok‰teli˜ akivaizdoje. Atsi‰aukimai daugiausia buvora‰omi pavergòjo kalba, taãiau ta kalba kylantiems ∞ pasiprie‰inimà kali-niams buvo reikalingesnò uÏ gimtàjà, nes Laisvòs siekis buvo bendrasvis˜ tautybi˜ kovotojams; pavergòjo kalba atsigr´Ïò prie‰ pat∞ pavergò-jà. I‰ atsi‰aukim˜ stiliaus bei gramatini˜ nesklandum˜ matyti, kad juosdaugiausiai rengò lietuviai. Sekliams gal lengviau buvo i‰siai‰kinti pasi-prie‰inimo organizatorius, taãiau ∞vairi˜ tautybi˜ lagerininkams buvo ai‰-kiau, prie kokios tautybòs kalini˜ telktis. Knygoje suteikiama proga skai-tytojui pamatyti autenti‰kus, kruop‰ãiai slòptus, taãiau i‰saugotus mini-mus dokumentus. Knygà pagyvina gausios nuotraukos, i‰ kuri˜ Ïvelgiataurs, deja, daugelio jau i‰ amÏinybòs, veidai.

Antroji ”Ptòme prie‰ vòjà” knygos dalis - Laisvòs tro‰kulio, ryÏto,kovingosios dvasios ir vilties aidas - ne tik papildo rezistencini˜ leidini˜aruodà, bet yra ms˜ tautos istorijos puslapis, atgaiva ∞ uÏmar‰ties tamsàstumiamai sumaterialòjusiai visuomenei, ypaã jaunimui.

Tenune‰a palankus vòjas knygà skaitytojui!Algimantas Zolubas 2008-01-09

8


Faksimilò i‰ LAISVñS KOVˆ ARRCHYVO 2003 m. Nr. 34, 173 p.

Dokumentaiir liudijimai

9


âia pateikiame kai kuri˜ atsi‰aukim˜ vertimus i‰ rus˜ kalbos, i‰kuri˜ skaitytojas gal i‰girs an˜ dien˜ Laisvòs tro‰kulio, ryÏto, kovingo-sios dvasios ir vilties aidà.

(Bylos lapo Nr. 2-158)”22-03 Pra‰ome palaikyti vieningà kovos uÏ Laisv´ frontà. 3 egz..

siunãiame Jums. Po 6 egz. perduokite 8, 9, 10 (‰achtoms A.Z.). Plati-nimà pradòti 54.11.25. Jei turite galimyb´, tiraÏà padidinkite. ·iauròsLaisvòs Kovotoj˜ Sàjunga, A-7, P-3.

(Bylos lapo Nr. 2-145)Broliai kaliniai! Visi - ∞ kovà uÏ Laisv´. ·alin vergijà! Ms˜ laisvò

- ms˜ rankose. Skelbkite visuotin∞ streikà reikalaujant laisvòs visiems,o ypaã tiems, kurie nuteisti pagal spalio 17 d, amnestijoje i‰vardintuspunktus. Nei vienos angli˜ tonos! ·alin vergvaldi‰kà santvarkà. Tegy-vuoja Laisvò! LKS (Laisvòs Kovotoj˜ Sàjunga - A. Z.)

I‰ Lietuvos ypatingojo archyvo (lydra‰tis).A-7 (7-ta ‰achta - i‰siuntimo vieta). P-3 (E.Burokas - kas i‰siuntò)

10


I‰ Lietuvos ypatingojo archyvo

11


(Bylos lapo Nr. 2-159)Draugai, - ‰iapus ir anapus viel˜! Maskvoje tebetarpsta tie patys

vergvaldÏiai, kurie daugel∞ met˜ sòdi ant nesuskaiãiuojam˜ milijon˜nelaiming˜ Ïmoni˜ sprando. Vadinasi, i‰ j˜ nieko nesulauksime, nes iranksãiau jie ne‰ò apgaul´, kanãias ir paÏeminimà, Draugai, mes, kurieesame spec. tremtyje ir lageriuose, kenãiame ne uÏ kokius ∞vykdytus

nusikaltimus,o todòl, kadbtume pigidarbo jògakasti angl∞,kad tvirtintu-me nusikaltò-li˜ va1dÏià,sòdinãià mi-nistr˜ kòdòse.Atminki te ,kad su kiek-vienu anglieskastuvu mespateisinameãekist˜ lkes-ãius ir dartvirãiau suri-‰ame savorankas. Tikn u o l a t i n i splan˜ nevyk-dymas galipriverst verg-valdÏius grà-Ïinti mumsLaisv´.I‰ Lietuvos ypatingojo archyvo

12


(Bylos lapo Nr. 2-145)Kaliniai! Laisvai samdomi darbininkai! Komunizmo statybos be

laiko nuvarò ∞ kapus milijonus, j˜ kraujas ir kaulai pasklid´ po visàsovietin´ ‰al∞. Naikinimo organizatorò, vis˜ laisv´ mylinãi˜ taut˜ pa-vergimo iniciatorò yra Taryb˜ Sàjungos komunist˜ partija. Øtampostarp laisvojo pasaulio ‰ali˜ ir SSRS, nei‰vengiamo karo bol‰evikineidiktatrai sugriauti akivaizdoje, kreipiamòs ∞ Jus, ∞vairi˜ tautybi˜ Ïmo-nòs, netikòkitebol‰evikinei pro-pagandai, vieny-kitòs veiksmamssuÏlugdyti bol‰e-vikinòs klikosplanus, Ïlugdyki-te SSRS ekono-minòs plòtros pla-nà, vykdomà mi-lijon˜ gyvybi˜kaina. Nebendra-darbiaukite su as-menimis atsto-vaujanãiais tary-b˜ vaIdÏiai ir josorganams. Mirtisbol‰evikiniamstironams ir j˜ pa-ga1bininkams!Tegyvuoja taut˜,kovojanãi˜ uÏ sa-vo laisv´ ir nepri-k l a u s o m y b ´ ,draugystò!

I‰ Lietuvos ypatingojo archyvoKli‰òs pagaminimas:Negatyvas - metalinòje plok‰telòje kalteliu ∞kaltosraidòs. I‰ jo i‰lieta pozityvinò plok‰telò.

13


(Bylos lapo Nr. 2-149)Draugai!Praòjo daugiau nei metai nuo dienos, kai nekaltas kalini˜ kraujas bu-

vo pralietas kovoje uÏ Laisv´. Per ‰∞ laikà prisiklausòme pakankamaipaÏad˜, kurie ne∞siknijo. Nepilnameãiai, invalidai, asmenys i‰kalòj´ dutreãdalius termino iki ‰iol tebòra kartu su kitais nekaltaisiais, ne‰anãiaisdvide‰imtpenkmet∞ Berijos jungà, Îinome, kad jo nebòra, taãiau jo pase-kòjai t´sia i‰naudojimà darbo klasòs, atideda tai, kà buvo paÏadòjusi vy-riausybò, Draugai, pakanka lankstytis prie‰ juos. Visos j˜ barikados - i‰melo ir apgaulòs. Ateityje ms˜ laukia amÏina gòda, jei savo galingajòga nepraskinsime kelio ∞ Laisv´. Pirmyn! ·alin i‰davikus, kurie pa-klsta Berijos palikuonims. ·alin plano vykdymà, kol neatgausime Lais-vòs! Tegyvuoja galingoji, uÏ laisv´ kovojanti darbinink˜ klasò! Tegy-vuoja Laisvò! ·iauròs Laisvòs Kovotoj˜ Sàjunga.

Faksimilòs 13 p. vertimas

18-tas lietuvi˜ barakas 62-ame speclageryje. V.Vaineikio pie‰. i‰ IX Fortomuziejus Kaune. I‰ ãia streiko komitetas vadovavo 1955 m. Vorkutos sukilimui.

14



15


Vorkuta 1955 m. 8-oji ‰achta.

Dòmesio! Laisvòs kovotojai!Kovo treãià dekadà tarybinòje spaudoje prane‰ama, kad JAV pa-

skelbò kaÏkokius Jaltos konferencijos slaptus dokumentus. LKS CKsavo nariams ai‰kina ‰i˜ JAV paskelbt˜ dokument˜ esm´, Tai - sutartis,kurià pasira‰ò Stalinas, Ruzveltas ir âerãilis, ir kurioje kalbama, kadvisos nuo 1939 m. prijungtos prie SSRS teritorijos iki Vokietijos kapi-tuliavimo, kaip Vakar˜ Baltarusija ir Ukraina, Pabaltijys ir kt. palieka-mos SSRS okupacijai iki 10 met˜, pradedant Antrojo pasaulinio karopabaiga. Vadinasi, ‰.m. 8-tà geguÏòs baigiasi daugeliui ms˜ nari˜ tò-vyni˜ okupacija. Suprantama, kad SSRS i‰ okupuot˜ ‰ali˜ paprastainepasitrauks. Todòl, siekiant priversti tarybin´ vyriausyb´ i‰laisvintiokupuotas ‰alis ir tuo pat metu i‰saugoti rus˜ garb´ ir ‰lov´, visi LKSnariai bei visi sàÏiningi Ïmonòs, kurie turi nors kibirk‰tòl´ garbòs, 8-tàgeguÏòs raginami pradòti visuotin∞ streikà, siekti i‰laisvinti okupuotas‰alis: Vakar˜ Ukrainà ir V.Baltarusijà, Pabaltij∞ ir kt., o ‰i˜ ‰ali˜ pilie-ãius i‰si˜sti ∞ j˜ tòvynes. RyÏtas ir dràsa atne‰ mums Pergal´!

LKS CK.Faksimilòs 15 p. vertimas

16



17


MemorandumasPraòjo de‰imt met˜ nuo Antrojo pasaulinio karo pabai-

gos. Per ‰∞ laikà visose ‰alyse ir ms˜ tòvynòje jau nelikokaro pòdsak˜: atstatyti miestai ir kaimai, ‰alies ekonomikasiekia prie‰karin∞ lyg∞.

UÏgyja Antrojo pasaulinio karo visos Ïaizdos. Liko tikviena gili Ïaizda - milijonai politini˜ kalini˜. De‰imt∞ met˜mes visi tikòjome, kad savo sàÏiningu ir nepriekai‰tingu dar-bu bei elgesiu parodysime savo poÏir∞ ∞ gyvenimà bei pa-sirengimà taikiai gyventi. Tikòjomòs gr∞Ïti ∞ savo ‰eimas,auginti vaikus, palengvinti karãià gimdytoj˜ senatv´.

Kartais ‰ià vilt∞ prarasdavome, krisdavome ∞ nevilt∞, ta-ãiau vòl susitaikydavome su likimu.

Visus ‰iuos metus mes Ïinojome, kad Rusijos, Ukrai-nos, Baltarusijos, Pabaltijo ir kit˜ ‰ali˜ Ïmonòs nelaiko m-s˜ tòvynòs i‰davikais ar kariniais nusikaltòliais, kaip Beri-jos banda gàsdino, ms˜ neatsisakò ms˜ artimieji, gimi-nòs, draugai ir paÏ∞stami. Tai kam mes nusikaltome, uÏ kàmus nuteisò Ïiauriai katorgai? Mes paprasti vergai, kurieturi plòtoti sunkiàjà pramon´, statyti miestus ir kelius. Perdaugel∞ met˜ mes dirbome ‰achtose ir statybose. Kentòjo-me badà ir ‰alt∞, tkstanãiai ms˜ broli˜ prarado gyvybes.Metai i‰ met˜ mus i‰sekina fizi‰kai ir dvasi‰kai, jauãiame,kad taikus ir dÏiaugsmingas gyvenimas, apie kur∞ mes tiekdaug svajojome jaunystòje ir uÏ kur∞ mes kraujà liejome,slysta i‰ po ms˜.

Vietos valdÏia t´sia nusikalstamà liaudies prie‰˜ Beri-jos-Abakumovo sauval´ ir prievartà, i‰ry‰kòja vis nauji fak-tai. Nevykdomi vyriausybiniai nurodymai ir sprendimai.

18


Materialios, buitinòs bei moralinòs sàlygos tampa vis labiaunepakenãiamos. Visa tai ir atvedò ∞ ‰iandienin∞ ms˜ bendràstreikà. Remdamiesi tuo, kà tvirtiname, vis˜ politini˜ kalini˜vardu REIKALAUJAME:

1. Amnestijos visiems politiniams kaliniams, ypaã nuteistie-siems barbari‰ku 25 met˜ terminu.

2. Vis˜ vyriausybini˜ nurodym˜ ir sprendim˜ vykdymo irtaikymo gyvenime:

a) nutarimo dòl nepilnameãi˜ ”nusikaltòli˜”;b) nutarimo dòl invalid˜;c) nutarimo dòl vis˜, atlikusi˜ du treãdalius bausmòs, i‰lais-

vinimo;d) nutarimo dòl vis˜, atlikusi˜ treãdal∞ bausmòs, i‰laisvini-

mo nuo konvojaus;e) nutarimo dòl i‰vedimo uÏ zonos, atlikusi˜j˜ treãdal∞ kalò-

jimo laiko, ir spec. apgyvendinimo.3. ·imtaprocentinis apmokòjimas kaliniams uÏ darbà.4. ·e‰i˜ valand˜ darbo diena dirbantiems poÏeminius sun-

kius darbus.5. NeatsiÏvelgus ∞ atliktà ∞kalinimo laikà, visiems politiniams

kaliniams, j˜ i‰eigini˜ dien˜ metu, du kartus per mònes∞ i‰duotileidimus i‰eiti uÏ zonos rib˜.

6. Pagreitinti skund˜ ir parei‰kim˜ nagrinòjimà ir atsakyti ∞juos per du mònesius.

7. Pagerinti mitybà, poils∞ ir buitines sàlygas.

Tikimòs, kad ∞ ms˜ teisòtus reikalavimus bus atsiÏvelgta ir tei-singumas bei tiesa ∞sigalòs, o mes atsiteisime savo deramu darbu.

”Vorkutlago” kombinato politiniai kaliniaiFaksimili˜ 18, 19, 20 p. vertimas

19


I‰ K.Micheleviãiaus ir Genocido muziejaus archyv˜

20



21


I‰ K

.Mic

hele

viãi

aus

arch

yvo


22


I‰ K

.Mic

hele

viãi

aus

arch

yvo

23


P L A K A T A S(vertimas i‰ rus˜ kalbos)Vis˜ tautybi˜ politkaliniai, vienykitòs!Mirò tironas taãiau, tironija dar gyva. Mus, politkalinius, i‰braukò

i‰ gyv˜j˜ sàra‰o ir niekad nei‰laisvins i‰ vergijos. Kuo daugiau mesduosime naudos, tuo tvirtesnòs bus ms˜ grandinòs.

Vis˜ tautybi˜ politkaliniai, vienykitòs ∞ vienà galingà jògà ir ∞ro-dykite, kad nesate vergai.

Stabdykite darbà ‰achtose ir gamyklose, kirtavietòse, taip vadina-mose ”komjaunuoli‰kose statybose”.

Kiekviena i‰gauta anglies tona tvirtina ms˜ grandines, lieja ms˜tòv˜, motin˜, vaik˜ a‰aras. Nò vienos anglies tonos pavergòjams! Te-gyvuoja sukilimas! Mes laimòsime.

”Vorkutlago” baseino politkalini˜ Centro komitetasFaksimilòs 23 p. vertimas

7-oji ‰achta. V.Vaineikio pie‰. i‰ IX Forto muziejaus.

24


I‰ K.Micheleviãiaus archyvo (plakatas 43x60 cm)

25


Kovotojai uÏ Pabaltijo, Vakar˜ Ukrainos ir Baltarusijos laisv´Atòjo laikas, kada Js˜ Tòvynòs nusimes nuo sav´s raudon˜j˜ oku-

pant˜ vergovòs panãius. Ms˜ pareiga prane‰ti Jums apie tai, kad JsÏinotumòte savo padòt∞ ir laiku pradòtumòte kovà uÏ savo teises ir Laisv´,kurià Jums pripaÏ∞sta visas laisvas Vakar˜ pasaulis ir deda visas pa-stangas, kad tai bt˜ ∞gyvendinta. ·iandien Js˜ pareiga pareik‰ti pa-sauliui, kad Js tikrai norite Laisvòs ir esate jos verti.

Mes sveikiname lietuvius, kurie pirmieji suprato reikalo esm´ irpasirinko teisingà kovos bdà - streikà! Tikimòs, kad Js, lietuviai, t´-site ‰ià kovà iki Pergalòs ir parodysite pavyzd∞ kitiems, kurie dar negalii‰sklaidyti rko, uÏgulusio j˜ akis, kur∞ skleidÏia ãekistai, ir savo darbutoliau gamina ginklus tiems, kurie kovoja uÏ savo laisv´.

Lietuviai, dràsiau ∞ kovà! Ukrainieãiai, latviai, estai - junkitòs vie-nas prie kito; palaikykite juos - Laisvò yra Js˜ rankose!

Tvirta draugystò bendroje kovoje uÏ Laisv´ tegul telydi Jus iki patgalutinòs Pergalòs!

Vadovaukitòs lozungais: ·alin darbà pavergòjams! Visas pasaulis pripaÏ∞sta ms˜ teis´ gr∞Ïti

∞ savo Tòvynes!CK LKS (SBS)(Perskaitei - duok kitam)

I‰ rus˜ kalbos i‰vertò V.DvilinskasFaksimilòs 25 p. vertimas

Rudnik˜ kaimelis. Vorkutos upòs prieplauka.

26


I‰ K.Micheleviãiaus archyvo

27


Broliai kaliniai!Praòjo jau de‰imt met˜, kai baigòsi Antrasis Pasaulinis karas! Tiek pat

laiko mes visi tikimòs, kad savo sàÏiningu darbu ir nepriekai‰tingu elgesiu∞rodysime savo poÏir∞ ∞ gyvenimà ir savo norà gyventi taikiai; mes tikòjo-mòs gr∞Ïti ∞ savo ‰eimas, auklòti vaikus, palengvinti sunkià savo tòv˜ senat-v´. Kartais mes prarasdavome tà tikòjimà ir imdavomòs kra‰tutini˜ priemo-ni˜ (1953 m.), taãiau paskui vòl su viskuo susitaikydavome.

Visus tuos metus mes Ïinojome, kad Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos,Pabaltijo ir kit˜ ‰ali˜ tautos nelaiko ms˜ tòvynòs i‰davikais ar kariniaisnusikaltòliais. Nuo ms˜ nenusisuko ms˜ artimieji, giminòs, draugai ir pa-Ï∞stami, nors ãekistai juos ir gàsdindavo. Tai prie‰ kà gi mes nusikaltome,uÏ kà mus nuteisò tokiai baisiai katorgai?

Mes esame paprasãiausi vergai, kurie turi vystyti sunkiàjà pramon´, pa-statyti miestus ir kelius. Mes esame priversti kurti ∞vairiausias gòrybes tiems,kurie prie‰ taut˜ valià mus nuteisò.

Daugel∞ ilg˜ met˜ mes dirbome ‰achtose ir statybose, kentòme badà ir‰alt∞, tkstanãiai ms˜ broli˜ neteko savo gyvybi˜! Kaip apdovanojimà uÏtai jie apkabinòdavo ms˜ varganus barakus lozungais, raginanãiais dirbti,garbòs lentomis, pirmn˜ portretais.

RyÏting˜ streik˜ pasòkoje (1953 m.), ãekistai padarò ”kilnia‰ird∞ gestà”: lei-do pasimatymus, ∞vedò ∞skaitas, pradòjo skaityti politines paskaitas - tai yra,tartum ruo‰ti mus laisvam gyvenimui. Jie vis nenori baigti ms˜ ”auklòti”, nestuomet jie netekt˜ ‰ilt˜ viet˜, ger˜ pinig˜ ir jiems tekt˜ imtis tikro darbo.

Kasmet mes vis labiau senkame morali‰kai ir fizi‰kai, jauãiame, kadgyvenimas, taikus ir dÏiaugsmingas, apie kur∞ mes tiek svajojome savo jau-nystòs metais, tolsta nuo ms˜.

Kaliny, prisipaÏink pats sau ir pasakyk savo kankintojams, kad daugiaunebegali ramiai skaityti aplaistyt˜ a‰aromis savo artim˜j˜ lai‰k˜, kad daugiaunebeturi jòg˜ dirbti. Pasakyk paprastai ir ramiai, kad noròtum dirbti, statyti,kurti, taãiau nebeturi dvasini˜ jòg˜. Pasakyk, kad tau niekas nerpi. Nei jòga,nei paklusnumu tu nenugalòsi, o tavo abejingumas - galingas ginklas.

Kaliny, gyvenk taikiai su visais sàÏiningais kaliniais, bk i‰didus, taãiauelkis pagarbiai su lagerio administracija. Îinok, kad morali‰kai tu esi auk‰-ãiau uÏ tuos, kurie gyvena tavo darbo sàskaita.

Be jokios organizacijos ir be joki˜ vadov˜ kiekvienas turi asmeni‰kaipareik‰ti: ”A‰ noriu dirbti sau, savo ‰eimai ir Tòvynei, ir tà nedidel∞ manlikus∞ gyvenimo tarpà a‰ noriu nugyventi laisvas”.

Bkite verti katorgininko vardo, kur∞ Jums suteikò neteisingas teismas!(I‰ rus˜ kalbos i‰vertò V.Dvilinskas).

Faksimilòs 27 p. vertimas

28


I‰ K

.Mic

hele

viãi

aus

arch

yvo

29


Politkalinio Edvardo Buroko (·ventupio)velykinis lai‰kas - ne apie Velykas(K.Micheleviãiui E.B.)

1955-IV-Did. Gerbiamas Kazimierai,Sveikinu dar syk∞ su ‰ventòmis ir linkiu Tau ir Antanui daug daug

laimòs ir pasisekimo Js˜ kalinio gyvenime, kad ‰ios ‰ventòs, praleis-tos lageryje, bt˜ paskutiniosios.

O dabar eisiu prie reikalo. Jums gal teko girdòti arba skaityti kovomòn. maÏdaug 20 - 25 d. tarpe TASS-o pasisakymà dòl kaÏkoki˜ Jaltoskonferencijos slapt˜ dokument˜ atidengimà JAV per radijà ir laikra‰ãius.

Kaip Ïinote, Jaltos konferencijoje dalyvavo Stalinas, Ruzveltas ir âer-ãilis. ·ioje konferencijoje Stalinas buvo i‰kòl´s klausimà dòl Pranczi-jos, kad ji bt˜ i‰skirta i‰ didÏi˜j˜ valstybi˜ tarpo bei apkarpytos bt˜ jos

Visos Vorkutos lageri˜ 1955 m. streiko komitetas. i‰ kairòs: sòdi -Edvardas Burokas, Ignas Uogintas, Stasys Ignataviãius (pirmininkas),stovi Algis Plepys, Vladas ·i‰ka, Vytautas Vaineikis, Jonas Valaitis.

Dail. Antano R. ·akalio pie‰.

30


kolonijos. Po ‰io paskelbimo JAV prancz˜ visuomenò suprato, kas yrajos prie‰as ir ratifikavo ParyÏiaus-Londono sutartis. Be to buvo paãiup-tas slaptas susira‰ymas âerãilio su Malenkovu, kuris pasibaigò âerãilioatsistatydinimu, o jo vietà pakeitò Idenas. Ry‰ium su paa‰tròjusia tarp-tautine padòtimi, reikia tikòtis, kad gali bti Ïaib˜ ir perknijos. Taigireikia bti dvigubai akylesniem ir stipriau laikytis gretose.

Dabar vienas nemaÏiau dominantis dalykas, dòl kurio ra‰au ‰∞ lai‰-kà yra tas, kadangi toje paãioje konferencijoje buvo pakeltas klausimasdòl Pabaltijo, kur∞ i‰sprendò tuo, kad mus atidavò 10-meãiui okupaci-jai. Negvildensime kodòl taip jie mus pardavò, bet faktas lieka faktu -nuo 1945 V 8 (karo pabaigos) iki 1955 V 8. Kyla klausimas, kà mesgalvojame daryti kada matome, kad okupacija ms˜ Mylimosios Tò-vynòs baigiasi, ar ir toliau mums vilkti uÏdòtà prie‰o jungà, ar tartigrieÏtà ”Ne”? Ar mums kelti prie‰o ekonomikà ir tuo stiprinti jo pozi-cijas, ar nusimesti arba bent palengvinti savo padòt∞, kaip kad padaròmus aplenkdami vokieãiai. Ir jie tuo kai kà pasiekò.

Taigi pra‰ytume, kad js apklaustumòte savo parapijà tiek lietuvius,tiek latvius, estus ir vakarinius ukrainieãius, nes toje sutartyje pasakytaapie visas tas tautybes, kurios buvo pajungtos 1939 m. Ai‰ku, mums svar-biausiais yra lietuviai, todòl, kad savas su savu greiãiau susitars. Pasi-stenkite padaryti greiãiau ir atsargiau, nepadarydami bendram reikaluiÏalos. Ir pasi˜skite man, o a‰ perduosiu kam reikòs, ir vòliau, padar´bendrà Vorkutos i‰vadà toje srityje, pamatysime kà veikti toliau.

Beveik analogi‰kà lai‰kà pasiunãiau P. ir L. Taigi padarykite lietu-vi˜ bendrà i‰vadà, o lai‰kus ra‰òm analogi‰kus dòl kai kuri˜ sumetim˜.

Atsipra‰au, kad taip pritepliojau, bet pasiteisinsiu, nes ypaã pas mus‰iomis dienomis didelis trkumas laiko. Ra‰ykite ∞ baudÏiamàj∞ 62 perketuriasde‰imtà arba, jeigu turi kur geriau, tai per ten. Pagal slapyvard∞”·ventupys”. Lagerio adresas: 175/8 ”Î”.

Linkòjimus siunãia Mironas Jums, Antanui ir visiems kitiems. Taippat Jums siunãia linkòjimus i‰ 6 ‰. Jonas Abrisas, o taip pat visi lietu-viai (30), kurie radosi kartu su manimi.

Jus Gerbiàs E. ·ventupysFaksimilòs 31 p. tekstas

31


I‰ K

.Mic

hele

viãi

aus

arch

yvo

32


Lietuvi!Ankstyvesniuose ms˜ lai‰kuose Tu rasdavai tai, dòl ko kadaise

prisiekei kovoti negailòdamas jòg˜ ir dar gi gyvybòs. Visa tai gldiTavo ‰irdyje. Tu puoselòji tvirtà vilt∞ sugr∞Ïti ∞ savo mylimà Tòvyn´.Sakyk, ar elgies taip, kad btum vertas tos laimòs?

·iuo metu svarbu pilnai suprasti savo padòt∞ ir ∞sisàmoninti, kàrei‰kia darbas bol‰evik˜ naudai ir kas laukia t˜, kurie paklusniaivergauja.

Lietuvi, bol‰evikai i‰niokojo Tavo tòvyn´ ir suardò Tavo gyveni-mà. Tu ne‰i ilgametòs katorgos na‰tà ir su nekantrumu lauki tos va-landos, kada galòsi laisvai pasijusti savo Tòvynòj. Bet ar pagalvojai,kad laisvò yra i‰sikovojama? Laisvòs verti tik tie, kurie uÏ jà kovoja.Gal Tu pasakysi, kad neturi galimybòs kovoti, bet tai bt˜ netiesa.Tavo rankose ginklas, nuo kurio grius bol‰evikinò sunkioji pramonòir Ïemòs kis. Ant kalini˜ peãi˜ laikosi tas kort˜ namelis, kur∞ vadinaTaryb˜ Sàjunga, tad kiekvienas paklusniai dirbantis kalinys ne tik ne-dalyvauja kovoje prie‰ tironus, bet aktyviai prisideda prie jo pajògu-mo ugdymo.

1953 met˜ mai‰tininkai dràsiai parei‰kò protestà ne dòl to, kad, poi‰reikalaut˜ lengvat˜ paskelbimo, kaliniai toliau dirbt˜, bet dòl to,kad parodyt˜ pavyzd∞ neryÏtingiesiems. Mums, lietuviams ypatingaisvarbu tai suprasti. Kiekvienas i‰ ms˜ Ïino, kad artimiausiu laikuvòl bus svarstomas Pabaltijo klausimas. Bol‰evikai visomis jògomisstengiasi ∞rodyti visam pasauliui, kad lietuviai, latviai ir estai savonoru prisijungò ir dabar yra laimingi, bdami tarybiniais pilieãiais.Lietuvi˜ tauta turi daug sn˜, kurie ypatingai protestuoja prie‰ tà niek-‰ingà melà. Daugelyje Vorkutos stovykl˜ ir kituose lageriuose lietu-viai streikuoja. Laisvò anksãiau ar vòliau bus i‰kovota.

Kiekvienam lietuviui reikia atsiminti, kad Lietuvai nereikalingisilpnavaliai. Naujai atgimusi Tòvynò priklausys tiems, kurie uÏ jà ko-

33


voja. UÏdaryti bus visi keliai ‰iaudad‰iams, kurie dabar kala ginklussavo prie‰ams.

Lietuvi, bk ryÏtingas ir kilnus, neÏemink sav´s bjauriu darbu.Tau niekas neÏada aukso kaln˜, bet Ïinok, kad niekas nedovanos prie-saikos sulauÏymo. Tu kadaise prisiekei kovoti uÏ Lietuvos interesusnesigailòdamas savo jòg˜ ir gyvybòs. Tad neuÏmir‰k savo ÏodÏi˜ dòlkeleto rubli˜ ir gardaus valgio ‰auk‰to. Tavo vergija t´sis amÏinai, jeibsi paklusnus ãekistams, nes i‰ Tavo darbo jie gyvena.

Kelkis, jei buvai suklup´s. Jei klpòsi dabar, klpanãiu liksi visàgyvenimà. Tavo seni tòvai, broliai, seserys, Ïmona ir vaikai laukia i‰tav´s Ïygi˜. Jie nori, kad Tu sugr∞Ïtum ∞ Tòvyn´, pasakytumei, jog irvergijoje bdamas likai i‰didus ir nelenkei galvos prie‰ ãekistus. Ne-apvilk savo artim˜j˜, nepadaryk jiems gòdos!

Juoda ateitis t˜, kurie savo darbu stengiasi ∞siteikti bol‰evikams.J˜ i‰siÏadòs draugai ir niekins visuomenò. Neliks uÏmir‰tas ir Ïings-nis Ïmoni˜, kurie, dirbdami lageryje arba i‰òj´ i‰ jo, taikosi priegyvenimo ir rpinasi tik smulkia asmenine laime, nors kiekvienasi‰ j˜ tikisi, kad kas nors kada nors i‰kovos jiems tikrà laisv´, ir jiegalòs gr∞Ïti ∞ Lietuvà ir naudotis tuo, kas i‰kovota kit˜. Jie klysta!Kovojama uÏ senelius, moteris ir vaikus. Visi kiti yra patys savolaimòs kalviai.

Daugiau mes ne∞tikinòsim ir ne∞rodinòsim. Tegul kiekvienas apsi-sprendÏia. Mes skelbsim i‰leidÏiamuose biuleteniuose pavardes t´-sianãi˜j˜ darbà kasyklose bei statyboje ir brauksime juos i‰ lietuvi˜tarpo. J˜ gòdingas elgesys bus Ïinomas ne tik ãia ir Lietuvoje, bet iruÏsienyje.

Kar‰tai spaudÏiame de‰in´ savo tikriems tautieãiams, kurie su pa-nieka Ïiri ∞ ãekist˜ silomas apgaulingas lengvatas ir, nebodami vargoir kliãi˜, dràsiai Ïengia pirmyn ∞ laisv´!

LPKSFaksimili˜ 34, 35 p. tekstas

34



35



36


Tautieãiai!Dabartiniu metu prie‰ mus stovi vaizdai, kurie verãia kiekvienà dorà

tautiet∞-lietuv∞ plaãiau apgalvoti savo individualià ir visos ms˜ tautosistorin´ praeit∞, nustatyti savo ir tautos ateities perspektyvas.

Kiekvienas Ïmogus buvo bla‰komas karo audr˜, ne‰ò sunkià gyveni-mo na‰tà, pakrautà egoizmo, ker‰to bei politinòs represijos ir barbariz-m˜. Kiekvienas puikiai supranta visas klaidas, kurias atne‰ò ir toliau ne-‰a parazitin∞ toksinà, nuodijant∞ ms˜ tautos praeit∞, dabarty ∞bròÏdamasvis gilesnes ir skaudesnes Ïaizdas ateiãiai.

Visos ‰ios klaidos, visi ‰ie nuodijantieji pradai i‰plaukia i‰ kiekvienoms˜ asmeninòs savigarbos, niekinant, nustumiant kità, negerbiant kit˜kaip pats save.

Mes gerai Ïinome kokiose sàlygose ms˜ seneliai, protòviai ne‰ò ca-rizmo priespaudà. Jie ‰imtais met˜ i‰laikò neg´stanãià tautin´ Ïarijà. I‰-laikò tautà gyvà ir padòjo pamatus ateiãiai. ·iandienà kai kurie ms˜tautieãiai pasiduoda bol‰evizmo ∞takai, asimiliuoja jo supuvusius papro-ãius, neriasi jo sune‰tame dumble, pasiduodami gyvuli‰k˜ instinkt˜ ∞sta-tymams, Ïsta patys traukdami ∞ praÏt∞ vis daugiau ir daugiau auk˜ i‰ms˜ tautos kno.

·iandienà dar daugelis i‰ ms˜ tautieãi˜ nenori prisipaÏinti tolygiaivertu asmeniu kità, ie‰kodami klaid˜ kitame, visai nematydami sav´s.I‰metame ir neklausome ∞statymo: ”...mylòk savo artimà kaip pats save”,i‰mesdami ‰∞, nejuãiomis i‰metame ir eil´ kit˜, kas silpnina ir Ïudo ms˜dvasines ir fizines jògas. I‰sibla‰kòme tarpusavy, nepasitikòdami vienikitais, statydami save auk‰ãiau negu kità, ie‰kome paklusnumo, patysbdami nepaklusns. Kiekvienas i‰ ms˜ galvoja apie ateit∞, bet daugu-mas - vien tik apie save, apie savo asmenin´ ateit∞, uÏleisdami bol‰eviki-niu rku akis, nuodija tauti‰kumà ir mina po kojomis visus idealus.

·iandienà lietuviai yra i‰bla‰kyti po visà pasaul∞. Kiekvienam kra‰-te atrasi gyvenanãi˜ lietuvi˜. Taãiau ne visur jie yra vienodai tauti‰-kai susiprat´. NemaÏa dalis lietuvi˜, nors ir nebdami savame kra‰te,dega tikra lietuvi‰ka ugnimi, broli‰ka meile, dòdami visas savo jògasTòvynòs gerovei.

Ms˜ tauta yra i‰ t˜ taut˜, kuri sugeba apginti savo interesus, kurisugeba pasiprie‰inti priespaudai. Tai mums rodo visa ms˜ istorija iki

37


paskutini˜ puslapi˜ - partizanini˜ kov˜ prie‰ raudonàj∞ slibinà. Nors daugms˜ broli˜ Ïuvo didvyriais nelygioje kovoje su bol‰evikais, bet jie ∞ro-dò pasauliui, kad lietuvi˜ tauta yra gyva, kad jos sns moka laisv´ my-lòti ir uÏ jà kovoti.

Klysta tie, kurie galvoja, kad jiems laisv´ i‰kovos kiti, kad tokia laisvòbsianti pilnavertò. Ne! Laisvò yra perkama krauju ir pasiaukojimo kaina.I‰vadavimas - tai tik pakeitimas formos. Tokia ”laisvò” ne laisvò ir ji neturistovòti ms˜ veiklos tiksl˜ perspektyvoje. Kaip ir kiekvienam egzistuo-janãiam individui, taip ir ms˜ tautai, stovòjo ir stovi daugybò kliãi˜, sukuriomis jai reikòs susidurti, ir mes jas privalòsime pergalòti. O kad btu-me tam pajògs, turime i‰ugdyti glaudÏius tarpusavio ry‰ius, jungianãiusmus visus ∞ vienà bendrà vienetà, auk‰tà pareigos ir atsakomybòs tautaijausmà. Kaip kiekvienas mechanizmas, sudarytas i‰ ∞vairi˜ dali˜, taip irms˜ tauta yra savoti‰kas mechanizmas, o mes - jo dalys. Kiekvienamemechanizme atitinkama dalis yra btina ir ji i‰pildo savo funkcijas, bekurios, maÏiausios dalies, yra jauãiamas trkumas. Taip ir mes turime btitvirta ir atsakinga tautinio mechanizmo dalimi atlikdami savo pareigà, irturime tarnauti taip, kad ji judòt˜. Tik tuomet tauta bus gyva ir stipri.

Ms˜ pareiga, kaip tikr˜ tautos sn˜ - gerbti ir mylòti savo tòvyn´,kuri mums suteikò garb´ bti jos vaikais ir gyventi Marijos Ïemòje -didvyri˜ Ïemòje, kurios vardas nuo sen˜ laik˜ Ïinomas pasaulyje, kurioslaukuose gldi milÏinkapiai, liudijantieji tai, kuo mes buvome ir kuo mesturime bti. Ms˜ ateitis ir jos gerbvis priklauso nuo ms˜ paãi˜. Todòlreikia bti pasiruo‰usiems bti pavyzdÏiu kitiems, stoti ∞ nenuilstamàdarbà vienam uÏ visus, visiems uÏ vienà, pastatyti vis˜ pagrind˜ pagrin-du ms˜ tautos gerov´ - Nepriklausomyb´.

Mes privalome sutelkti visas jògas vieningumo ir solidarumo ugdy-me, turime burtis ∞ vienà tautin´ linijà, keldami tautin´ sàmon´, stovòtitauti‰kumo sargyboje. Tik tada galòsime atsiekti tai, kà praradome kar˜audrose ir ilgametòje vergijoje.

Tik su tvirtu gyvenimo pagrindu, tik su kar‰ta broli‰ka meile, mes vòlgalòsime parodyti pasauliui, kiek mes verti, parodyti, kad mums turi btilaisva vieta gyventi jame.

Dirbkime ir atiduokime Tòvynei tai, kà privalome!Faksimili˜ 38, 39, 40 p. tekstas

38


I‰ K.Micheleviãiaus ir Genocido muziejaus archyv˜.

39



40



41


VARPAS1955 m. liepos mòn. Nr. 5Lietuviais esame mes gim´, lietuviais turime ir bt!

Apie tai, kà reikia prisimintiTurint galvoje tai, kad ne visi skaitò ankstesnius ms˜ nurodymus,

nei‰vengiamai tenka kalbòti apie tolimesn´ sàjdÏio eigà naivu bt˜galvoti, kad paãiu artimiausiu laiku pasieksime galutin∞ tikslà. I‰ admi-nistracijos pusòs bus daromi bandymai ∞kalbòti, paveikti lengvatomis.Svarbu tuo neapsigauti, nes tokiu atveju sunkiai ∞sisibav´s streikasvòl atne‰ juokingai maÏà naudà tik dalelei kalini˜.

Mums lietuviams btina prisiminti nacionalin´ reik‰m´ streiko, ku-ris dabar ∞gauna visuotin∞ pobd∞. Ms˜ siekimai daug kuo skiriasi nuokit˜ tautybi˜ kalini˜.

Gal pats svarbiausias dalykas, kur∞ reikia kiekvienà minut´ prisi-minti, tai grieÏtas i‰si‰okim˜ vengimas. Neturi bti nò vieno netakti‰kopoelgio lagerio administracijos atÏvilgiu, nes tai galòt˜ i‰‰aukti ginklopanaudojimà. Mes nekovojame jòga, ms˜ ginklas i‰tvermò ir santaikasu kit˜ tautybi˜ geros valios kaliniais.

Streikinis sàjdis pleãiasi tokiu greiãiu, kad beveik ne∞manoma uÏ-bògti uÏ aki˜ ir perspòti ∞vykius. Prisimenant ms˜ siekimus, reikiakiekvienam laikytis pagrindini˜ nurodym˜. Politinò padòtis gali dar pa-greitinti ∞vyki˜ eigà, jeigu tokia padòtis prasit´s ilgesn∞ laikà, bet mesprivalome (bti) netoli to, kad btume tvirti savo ∞sitikinimuose ir sie-kimuose. Mes norime turòti tik tai, kà turi viso pasaulio tautos, mesnorime gyventi ir dirbti ten, kur gimòm ir uÏaugom. Mes nesame nusi-kaltòliai, nes kovojam prie‰ smurtà ir plò‰ikavimà, noròjom apginti sa-vo tòvus, Ïmonas ir vaikus nuo i‰tròmimo ∞ Sibirà. Juk mes nepaÏei-dòm niekieno interes˜, bet stengòmòs apginti savus. Kas gali Ïmog˜smerkti uÏ tai, kad jie nori gyventi?

42


Savanori‰ka vergijaGamta apdovanojo Ïmogaus prigimt∞ nelygiomis dovanomis dòl to,

kad gimt˜ meilò tarp t˜, kurie turi daug, ir t˜, kurie turi maÏai. Daugturintieji turi galimyb´ parodyti meil´ maÏa turintiesiems, gi maÏai tu-rintieji turi galimyb´ taip pat meile atsimokòti tiems, kurie daug turi.Laisvai ir i‰ meilòs gimsta abipusis Ïmoni˜ bendravimas.

Deja, mes matome, kad labai daÏnai vienas Ïmogus, arba grupò Ïmo-ni˜, ne tik neduoda kitiems Ïmonòms gyvenimo dovan˜, bet atvirk‰-ãiai - atima i‰ Ïmogaus viskà: laisv´, Tòvyn´, ‰eimà, Ïmogi‰kàsias sà-lygas, paversdami Ïmog˜ netekus∞ Ïmogi‰k˜j˜ savybi˜ vergu.

Tai daro tironai. ·iandien irgi milijonai Ïmoni˜ yra patek´ nepake-liamon vergijon, milijonai Ïmoni˜ knu ir siela vergauja tironams. Kaipgi taip gali bti? Tiek milijon˜, tiek daug miest˜ ir sodÏi˜ vergauja irpakenãia saujel´ tiron˜, saujel´ Ïmoni˜, kaip ir jie patys.

Laisvò Ïmogui - prigimties dalykas; vergija gi - prie‰ Ïmogaus pri-gimt∞. Jei kas abejoja, tepaÏvelgia ∞ gyvuli˜ pasaul∞; daugelis Ïvòri˜mir‰ta, vos tik patek´ ∞ nelaisv´. Îvòr∞ pagauti, paimti nelaisvòn galimatik per kovà. Dargi maÏutò zylò ∞mesta narvely badauja, nelesa ∞mest˜grd˜, susikruvina snapel∞ ir mir‰ta su nenugalimu verÏimusi ∞ laisv´.O Ïmogus? XX amÏiaus Ïmogus, patupdytas ∞ vielomis aptvertà kvad-ratà, paima viskà, kà jam duoda pavergòjas, nuolankiai sutinka btinarve savaranki‰ku vergu visà savo gyvenimà, priima maisto likuãius,popierines dovanas, blizguãius, margarino kilogramà, ir sutinka dirbtii‰ paskutini˜ jòg˜ viskà, kà tik ∞sakys jo vergvaldys - tironas. Ir keis-ãiausia tai, kad ne vienas Ïmogus, o milijonai toki˜ Ïmoni˜. Kodòlmilijonai vergauja tironams, kurie neturi kitos galios, be tos, kurià pa-tys Ïmonòs jam suteikia?

Pirmàja savanori‰kos vergijos prieÏastimi tenka laikyti ∞prot∞. ØprantaÏmogus vergauti, prisiri‰a prie ”katlavano”, prie anglies, prie vergi‰kodarbo. Jo knas ilsisi ant nar˜, o dvasia ”katlavane” arba ‰achtoje. Pri-jaukintas laukinis Ïirgas nebegrauÏia brizgil˜, nebemeta Ïemòn raite-lio. Pagrindinò prieÏastis besàlyginio Ïmoni˜ pasidavimo vergijon yraj˜ auklòjimas vergi‰kume. Laisvòj gim´s ir laisvòj i‰auklòtas Ïmogus

43


kovos dòl laisvòs. Laisva tauta nepakelia vergijos, ji tik laikinai galivergauti, bet niekados - amÏinai!

Vergai neranda jokio dÏiaugsmo kovoje dòl laisvòs, jie sustingsta sa-vo padòty, netenka verÏlumo ir pereina ∞ grynai gyvulin∞ gyvenimà. TaiÏino tironai ir daro viskà, kad Ïmogus pamest˜ laisvo Ïmogaus savybes.Tironas naikina asmenyb´, jis nori turòti reikalus tik su pilka minia alka-n˜, nudvasint˜, nuskurdint˜ Ïmoni˜. Graikijos tironas Kiz, paverg´s Sar-des, ∞vedò Ïaidimus. Romos tironai duodavo minioms dovan˜ duona irÏaidimais, ir minia ‰aukdavo: ”Tegyvuoja imperatorius! Duonos ir Ïaidi-m˜ (Panem et circenses)!”. ·iandien - XX-ojo amÏiaus tironai!

Vergija dega!Kai kuri˜ olp˜ ”bruose” pradòjo atskirdinòti pabaltieãius nuo kit˜

tautybi˜ kalini˜ bijodami, kad ‰ie ”neuÏsikròst˜”. Keliose vietose deda-mos pastangos pakartoti 53-j˜ met˜ manevrus 4-oje kasykloje. Kada strei-kas paplito po ∞vairias stovyklas, ir ypatingai stipriai pasirei‰kò 29-ojekasykloje, 4-tos ‰achtos olpo vir‰ininkas majoras Ponomariovas paleido”ant∞”, kad, girdi, vakarieãiai pradeda pjauti rusus. ”Gornadzoro” barakevir‰ininkas leido oficialiai laikyti ”apsigynimui” peilius. Prasidòjo na-cionalinòs riau‰òs., kuri˜ rezultate 4-oji kasykla streike nedalyvavo, omajoras Ponomariovas gavo papulkininkio laipsn∞. Tarp kitko, ‰iuo metu∞vairiose kasyklose raudonieji per savo agentus skleidÏia Ïinias, kad pa-baltieãi˜ judòjimas yra paãi˜ ãekist˜ provokacija, ir prisidòjimas prie joyra tolygus saviÏudybei. UÏ ‰ios minties, kaip sk´stantis uÏ ‰iaudo, nusi-tvòrò kai kurie bailiai ir karjeristai, bijà netekti ‰iltos vietos. Kiti neryÏ-tingai dar vis neapsisprendÏia, laukia Îenevos konferencijos rezultat˜paskelbimo ir, atrodo, lauks iki paskutinòs teismo dienos.

NeÏirint ∞ visas klitis i‰ sav˜j˜ ir prie‰˜ pusòs, gaisras pleãia-si. Esant tokiai padòãiai, kuri susidariusi ‰iandien, kiekvieno lietu-vio ‰venãiausia pareiga yra mesti darbà ir palaikyti kovojanãius bro-lius. Visoks filosofavimas, neryÏtingumas ir delsimas ‰iuo metuvertinamas kaip savo siekim˜ ir savo Tòvynòs i‰davimas. Tokio pa-togaus momento, kaip ‰iandiena, daugiau niekados nebus. I‰ Lietu-

44


vos ateina Ïinios apie darbing˜ arkli˜ ir fabrik˜ ∞rengim˜ i‰veÏimà∞ Rusijà. Kompartija organizuoja masinius mitingus, kad, girdi, Da-lesas mus nori atplò‰ti nuo Taryb˜ Sàjungos, taãiau mes nenorimamerikon˜. Pana‰ius i‰sirei‰kimus kartoja ir patys bol‰evik˜ lekto-riai ir ãia per politines paskaitas, pav. 40-tos kasyklos klube. Mo-


45


mentas reikalauja ryÏtingai veikti ir tegu nelieka ms˜ stovyklosenei vieno lietuvio, kuris dar abejot˜ ir stovòt˜ nuo visko nuo‰aliai.Jeigu atsirtas toki˜, nuo ‰io momento jie nustoja buv´ lietuviais irgali skaityti save Ïuvusiais. Atleidimo jie niekur negaus nei ãia, neituo labiau Tòvynòje.


46


Gòdinga XX-ojo amÏiaus vergija dega! Didinkime ugn∞, kad ji su-degt˜ iki galo!

Prane‰imasSustojus kurioje stovykloje darbui, pabaltieãiai privalo grieÏtai lai-

kytis L. K. i‰leistos instrukcijos 13, 14 ir 15 punkt˜.

47


VARPAS Nr. 9,1955 met˜ spalio mòn.Lietuviais esame mes gim´, lietuviais turime ir bt!

Lietuvi‰ko VARPO aidasMatosi pradai visuomeninio darbo. Kai kur organizuojami lietuvi‰-

ki pobviai, kai kas mògina ra‰yti tauti‰komis temomis. Bet viso tomaÏa, nes tame darbe dalyvauja tik nedidelis skaiãius ms˜ tautieãi˜.Daug kas lieka nuo‰aliai lyg tai ko bijodami, nenoròdami ar nemokò-dami pritapti prie t˜, kurie pirmieji òmòsi jungti lietuvius ∞ vienà lygia-teisi˜ nari˜ ‰eimà. Dar iki ‰iol prisilaikome baudÏiavos laik˜ paproãi˜:matomas kaÏkoks skirtumas tarp taip vadinam˜ mokyt˜ ir nemokyt˜,pon˜ ir paprast˜ Ïmoni˜. Mes nesiimsime spr´sti, kuri i‰ t˜ tariam˜grupi˜ kalta dòl tokio susiskaldymo, bet priminsim, kad seniai jau lai-kas suprasti juokingumà toki˜ paÏir˜. Visi mes lietuviai ir vis˜ ms˜laukia vienodai klaikus likimas, jei pamir‰im tà kruvinà skriaudà, kuriàpadarò ms˜ tautai raudonieji okupantai, jei nemokòsim bendromis jò-gomis siekti Tòvynòs laisvòs.

Daugelis mògsta su pa‰aipa kalbòti apie ms˜ tautieãius, gyvenan-ãius uÏsienyje. Taip kalbantieji neturi nuovokos apie uÏsienio lietuvi˜veikimà, nemoka palyginti sav´s su tais, kurie gero gyvenimo ir pra-bangos apsupti seniai jau galòjo pamir‰ti savo vargingà Tòvyn´, o vistiek taip nepasielgò. Ar galim mes girtis skurdÏiu gyvenimu, jei nulen-k´ galvas priimam j∞ i‰ prie‰o rank˜, jei vykdydami bol‰evik˜ noruspamaÏu pamir‰tam savo ‰ventus idealus? Ar ms˜ dvasinis merdòji-mas rodo ms˜ nuopelnus lietuvi˜ tautai? Kà mes pasakysim gr∞Ï´ ∞Lietuvà, jei ms˜ paklaus, ar mokòjome uÏjausti ir ginti vienas kità, arkòlòm savo tautos garb´ pavyzdingu elgesiu ir auk‰ta morale?

Tikrais politiniais tremtiniais mes galòsim save laikyti tik tuomet,kai susijungsim visi ∞ vienà monolitin´ mas´, kai i‰moksim uÏstotiskriaudÏiamus savo tautieãius ir varge vienas kitam padòti.

Kiekvieno lietuvio ‰venta pareiga yra ugdyti savyje ir kituose tauti-

48


n∞ susipratimà ir vienybòs jausmà. Lietuvi‰ki susibrimai, dargi pasi-linksminimai privalo turòti ry‰kesn∞ tautin∞ atspalv∞. Reikia ruo‰ti refe-ratus, skaityti lietuvi˜ ra‰ytoj˜ ir savo krybà. Taip pat bt˜ sveikinti-nas rei‰kinys, jei sava kryba, kuri neabejotinai yra, bt˜ platinamaprivaãiuose butuose.

Tegul nebna uÏmir‰tas ir paliktas likimo valiai nò vienas ms˜tautietis. Tegul skamba tundros skliautuose lietuvi‰ko VARPO aidas,skelbiantis, kad lietuvi˜ tauta gyva ir reikalauja savo vietos gyvenime.Tegul meilò Lietuvos dega ms˜ ‰irdyse.

I‰ ‰i˜ dien˜ aktualij˜Artinasi antras veiksmas diplomatinòs 1955 met˜ dramos - uÏsie-

nio reikal˜ ministr˜ pasitarimai Îenevoje. Suinteresuoti tais pasitari-mais esame ir mes, lietuviai. Laukimas ms˜ turi pagrindà, nes, kaipmes anksãiau minòjom, Pabaltijo klausimas keturi˜ ministr˜ pasitari-me bus vienu i‰ aktuali˜j˜.

Po liepos mòn. pasitarim˜ mes buvom liudininkais kai kuri˜ politi-ni˜ ∞vyki˜, kurie dar labiau i‰ry‰kino Taryb˜ Sàjungos pozicijà ir tuopaãiu duoda galimyb´ spr´sti apie spalio mòn. pasitarim˜ rezultatus.

Diplomatini˜ santyki˜ nustatymas su Vakar˜ Vokietija, atsisakymasnuo karinòs bazòs Suomijoje, pasitarimai dòl Karelijos gràÏinimo Suo-mijai rodo, kad bol‰evikai, nors ir nenoromis, bet vis tiek vykdo Îene-voj nustatytus pertvarkymus. Kai kas ir ãia stengiasi pramatyti gudriusT. Sàjungos Ïingsnius. Vargu ar galima pramatyti kà nors gudraus di-plomatini˜ santyki˜ nustatyme su Vakar˜ Vokietija. MaÏa gudraus ta-me, kad Adenaueriui buvo leista i‰naudoti Maskvà kaipo tribnà. Pir-mosios amnestijos politiniams kaliniams paskelbimas irgi simboli‰kairodo Taryb˜ Sàjungos galo pradÏià. Visi tie Ïingsniai, kuriuos dabarjògos verãiami bol‰evikai daro, jiems yra jei ne praÏtingi, tai labaipavojingi, nes visa tai suri‰ta su opozicijos didòjimu viduje.

Vis tiek galutinoj i‰vadoj reikia tikòtis, kad spalio mòn. pasitarimaiduos teigiamus rezultatus. Ypaã lietuviams ir abejoti netenka. Einanttokiu keliu, kas atrodo labiau galima, ms˜ gr∞Ïimas ∞ Tòvyn´ bus apri-

49


botas tam tikru terminu, prie‰ingu gi atveju ms˜ reikalai gali i‰sispr´stidar greiãiau. Vienu ir kitu atveju mes privalom bti pasiruo‰´ paskuti-niams bandymams, t.y. nugalòjimui kliãi˜, kurios be abejo i‰imtinaisatsitikimais bus.

Tad daugiau vilties, ryÏto ir tarpusavio susiklausymo!

Sukultrinkime pramogasÎmogaus siela laikas nuo laiko reikalauja poilsio ir kaip Ïiedelis

pavòsyje stiepiasi ∞ ‰viesà, taip ir Ïmogaus siela krypsta ∞ groÏ∞, ∞ tyràdÏiaugsmà, ∞ ‰velnius nekasdieni‰kus pergyvenimus. Pasilinksminimaiyra natralus t˜ dvasini˜ Ïmogaus poreiki˜ patenkinimas. Tinkamai irmokamai suorganizuoti pasilinksminimai gali ∞ne‰ti ∞ naujà bt∞ daugsaulòs, daug ‰ilumos, geros nuotaikos ir nauj˜ jòg˜. Pasilinksminimaiyra ne∞kainojama priemonò ir tautiniame auklòjime, kuris, deja, po ne-svetingu Vorkutos dangumi paliktas likimo valiai. Ir, gal bt, ne dòl to,kad nòra iniciatori˜, kad svetimas ms˜ tautai gyvenimo bdas lyg nuo-dai smelkiasi ∞ lietuvi‰kà sielà ir piktÏolòmis uÏgoÏia tai, kas dar jojei‰liko ‰venta, brangu, tyra.

Ms˜ tautieãiai uÏuot susirink´ breliu ir padainav´ baigiamas uÏ-mir‰ti svajingas, pilnas ‰velnaus lidesio ir lyrizmo senàsias ms˜ liau-dies daineles, savo knà ir sielà nuodija ”vologodskaja”, pa∞vairindamibjauriausiu lietuvi‰kai rusi‰ku Ïargonu ir padugni˜ ”perlais” - visokio-mis ne‰vankybòmis. ·iuo momentu mes atskirti nuo Tòvynòs ir neretaipergyvename dvasines krizes. DaÏnai puolame neviltin. ñda vieni‰umojausmas. Rodos, visa ∞griso, ir gyvenimas netenka prasmòs. Tai natraluesant tokiose neÏmoni‰kose sàlygose. O gyventi vis dòlto reikia. Degtinòta prasme nieko nepadòs. Joje nenuskandinsime vis˜ savo sielvart˜ irvis˜ varg˜. Prie‰ nuodus turime suie‰koti prie‰nuodÏi˜. J˜ dargi ie‰kotinereikia - tai kultringi pasilinksminimai. Ms˜ ãia daug. Meskim ‰iuomomentu mus Ïudant∞ bekra‰t∞ individualizmà, o burkimòs ∞ lietuvi‰kusbrelius, sudarykime vieningà, sàmoningà ir nuo‰irdÏià lietuvi‰kà visuo-men´, kurios aplinkoje nors valandòl´ galòtume pajausti jaukià gimtojokra‰to atmosferà. Tòvynò toli - sukurkime jà miniatiroje! Visos galimy-

50


bòs ms˜ rankose. Yra ms˜ mergaiãi˜. Yra vyruk˜. Yra dainink˜. Yraliterat˜, muzik˜, pasakotoj˜, jumorist˜. Tai kodòl nesusiburti laisvalai-kiu pas kur∞ nors tautiet∞, kodòl nepadainuoti ”Bijnòlio”, ”Kur bòga ·e-‰upò”, ”Leiskit ∞ Tòvyn´” ir pan.? Kodòl nepadeklamuoti ms˜ Ïymi˜j˜


51


poet˜, kodòl pagaliau neparodyti savo krybos, kodòl nepasipasakot ∞do-mesni˜ nuotyki˜ i‰ savo gyvenimo, nepasidalinti Ïiniomis ir savo nuo-mone aktualiais klausimais? Galima ir pa‰okti, galima nugerti su saiku -juk negi mes i‰ vienuolyno? Svarbu tik, kad bt˜ sava aplinka, sava kal-


52


ba, sava daina, savi Ïmonòs - vienos didelòs nelaimòs i‰tikta, susiklau-santi, uÏjauãianti, nesavanaudi‰ka, lietuvi‰ka ‰eima. Lietuvi‰ki pobviaitegu tampa grandimi, jungianãia ne tiek nuotoliu, kiek dvasia i‰sklaidy-tus ms˜ tòvynainius Vorkutoje. J˜ iniciatoriumi tegu bna kiekvienaslietuvis, kuriam dar brangi svetim˜j˜ nutrempta ms˜ Ïemò ir kuris ryÏ-


53


tasi nepalÏusiu sugr∞Ïti Tòvynòn, kuris rankà ant ‰irdies padòj´s dràsiaipasakyt˜: Tòvyne, a‰ padariau visa, ko Tu i‰ man´s reikalavai.

C. S.Tautieti, tegu Tau paskutiniai ÏodÏiai pasako, kaip turi pasielgti

su ‰iuo laikra‰tòliu.


54


PROTñVIˆ TAKAIS,LKS Lietuvi˜ skyrius, 1955 rugsòjisTòvynòs meilò tebus mums vadovas!

Nekurstomas lauÏas g´staTamsi, juoda naktis. Baugios ‰mòklos ‰liauÏioja Ïeme aplink ir tiesia ∞

tave mirtinas, suteptas apgaule, melu ir krauju rankas. Nedaugelis i‰laikotaip ilgai trunkanãià klaikià tamsà, juo labiau, kad ‰iandien isteri‰kai kly-kianãi˜ vaiduokli˜ veidai perdaug reals. Praslinkus streik˜ bangai, nepa-lauÏiam˜ kovotoj˜ gretos retòja, taãiau sadistinio bol‰evizmo katastrofi‰-kas Ïlugimas artòja milÏini‰kais Ïingsniais. Komunistinòs imperijos vie‰-paãiai prilaiko ‰iandien savo skalikus ant virvòs, noròdami pasirodyti ”hu-manizmo” pasekòjais. Jie svajingai prisimena ”auksinius” Berijos laikus,kada j˜ pirati‰kasis vie‰patavimas buvo pasiek´s auk‰ãiausià ta‰kà. ·ian-dien jie su gailesãiu ‰velniai glamonòja nuo ms˜ rank˜ nuimtus kruvinusreteÏius. Panãiai rdija, bet laisvò tolsta. Tolsta kaip vieni‰as jroje laivas,nepastebòj´s lauÏo liepsnos, kur∞ negyvenamoje saloje, apimti nevilties,nebekursto nelaimingieji...

Tautieãiai, amÏini vergai raudonojo despotizmo, kodòl mes ‰iandien bai-liai pasitraukòme nuo to laisvòs aukuro ir leidÏiame jam gòdingai gesti? Øsi-liepsnojusi 1955 m. vasarà streik˜ banga davò dalel´ teigiam˜ rezultat˜. Ir‰iandien, daugumas i‰ ms˜ naudodamiesi tomis privilegijomis (atminkite,kad dauguma naudojamòs net nepelnytai), vieni sàmoningai, kiti net nejaus-dami to, i‰ lòto, bet praÏtingai tolstame nuo to laisvòs kov˜ lauÏo, palikda-mi likimo valiai savo brolius, kuriems meilò Tòvynei ir laisvei neleidÏiauÏmigti ant keleto nulÏusi˜ lauro ‰akeli˜. Suprantama, i‰ tolo gòròtis lauÏopa‰vaiste daug ∞domiau, ne taip pavojinga. Juk arti priòjus galima apdegti...

Broliai, ar taip mes galvojome prie‰ 10 met˜? Kodòl mes pasukome i‰to kelio, kuriuo òjome anksãiau? ·iandienà, gòròdamiesi gaisro pa‰vaiste,bijome ∞mesti ∞ ugn∞ tuos vergijos panãius, kuriuos raudonieji plantatoriaipakeitò palengvintais... (lageriais - E.B.)

Bijome lauÏo, kurio liepsnos tirpdo paskutiniuosius vergijos reteÏius!Nestovòkime nuleid´ rankas gòròdamiesi, bet meskime ∞ j∞ bol‰eviki‰-

kàsias malones - a‰aras ir kanãias ms˜ sen˜ motin˜, seser˜, broli˜. Laijos lpose dega i‰daviki‰koji engòj˜ apgaulò, kuri ∞ Lietuvos istorijos lapàjos sn˜ krauju ∞ra‰ò nei‰dildomas tragi‰kas legendas.

55


Jaunuoliai ir jaunuolòs - atgimstanãios Lietuvos Ïiede! Vengdami kurs-tyti i‰silaisvinimo lauÏà, mes vilkinsime savo, tuo paãiu ir ms˜ Tòvynòs‰vintanãios laisvòs rytà.

Vienybòje - galybòNors ms˜ gyvenimo mokytoja istorija rodo mums gyvais pavyzdÏiais,

kad vienybòje - galybò, bet per ‰iuos 15 okupacijos met˜ i‰simu‰òme i‰ tovienybòs kelio, kuris vedò ms˜ tautà i‰ pergali˜ ∞ pergales beveik visàkruvinos istorijos kelià. Ms˜ maÏytò tauta, maÏytò saujelò Ïmoni˜ prie‰civilizuotojo pasaulio akis atskleidò stebuklingus istorijos lapus.

Teroro 1945 - 1955 metai. Partizanini˜ kov˜ skuriu ms˜ tauta paro-dò pasauliui, kad ji gyva, jos sns myli laisv´.

Bet ‰iandien? Broliai ir sesòs, kodòl ‰iandien dauguma ms˜, netolimojepraeityje tvirtai stovòjusi˜ partizan˜ gretose, nuleidome rankas, atstumda-mi, pamir‰dami ‰k∞ ”vienybòje - galybò”? Ar neturime ‰iandien savo tarpetoki˜, kurie i‰siÏadòjo laisvòs, galimos atrasti kovoje? Jie paskendo ms˜Tòvynòs pavergòj˜ paÏaduose, liko j˜ ∞takoje. Jie pasitraukò gòdingai i‰ lais-vòs kov˜ pozicijos, spjaudami ∞ veidà buvusiai savo patriotinei idòjai, pokojomis trypia rytojaus laisv´, sulaistytà broli˜ krauju, a‰aromis. Ant sene-lio savo, tòvo tremtinio kapo jie ‰iandien ruo‰ia geguÏines...

Tautieãiai, nuleisdami rankas, mes diena i‰ dienos savo maÏàjà Lietu-và stumiam praÏtingan karstan. Prisikeliant i‰ jo, mirtis sadisti‰kai plossavo kraujuotomis rankomis, pakartotinai reikalaudama t˜ auk˜, nuo ku-ri˜ kraujo persunkta jau ‰iandien dejuoja ms˜ Tòvynòs Ïemò, plaãiojiSibiro taiga...

·iandien vieni dedame paskutines savo dvasines ir fizines jògas anttautos aukuro, o kiti - stipriname sau ir savo broliams, tuo paãiu ir savotautai, praÏtingus nelaisvòs reteÏius.

Pakelkime akis auk‰ãiau ∞ vir‰˜ -Ten, kur saulòlydis ramus!Prakeikti bus, kurie pamir‰oSavo Tòvyn´ ir namus.Jaunoji Lietuvos karta! Pakelkime ne tik akis ∞ vir‰˜, pakelkime vieny-

bòs ‰k∞, ir ne‰kime pergali˜ vòliavà ∞ laisvà rytoj˜, kaip ne‰ò vieningaims˜ tòvai, protòviai!

Tip. LKSTirÏ. 200 egz.

56



57



58


PROTñVIˆ TAKAIS,LKS Lietuvi˜ Skyrius, 1955 m. spalio mòn., Nr 10Tòvynòs meilò tebus mums vadovas!

Broli ir sese!Au‰ra naujos gadynòs teka, -Nu‰vis ir saulòs spinduliai;Juk nujautimas ‰irdÏiai ‰nekaTaip ai‰kiai, linksmai ir saldÏiai.Dràsiai, auk‰taiPakils balsai,I‰au‰ kita gadynò!UÏgims darbaiPra‰vis laikaiPakils jauna Tòvynò.

Raudonojo barbaro i‰daviki‰kos kojos perÏengò tavo gimtosios gry-ãios slenkst∞. Jos sutrypò ‰viesià ateit∞, viltis Tavo ir Tavo seneli˜, tò-v˜... Tòvi‰kò pask´sta kraujuose, a‰arose, dejonòse. Tu palieki dirvojearklà, paaukoji vos praÏydusià jaunyst´ dòl prarastos Tòvynòs laisvòs.

Tvirtai spausdamas pslòtomis rankomis ginklà, vedamas meilòsTòvynei, jos laisvei, neapykantos ir ker‰to prie‰ui. Tu ne‰i sunkià par-tizano na‰tà. Ø neÏinomà ateit∞ pro Tavo akis praslenka nirs vagonai,i‰plò‰´ Tòvynòs ‰ird∞... Ant Tavo rank˜ mirò kovos draugai partizanaisu Lietuvos ir laisvòs ‰kiais i‰balusiose lpose.

Bet klastingoji moira tavomis kanãiomis nepatenkinta: ant i‰vargu-sios, suÏeistos partizano galvos Ïòruoja ir er‰kòãi˜ kalinio vainikas...

Broli ir sese! Perne‰´s ant savo peãi˜ sunkià, skaudÏià vergo dalià,Tu gal˜ gale i‰leidÏiamas ∞ tarybin´ laisv´. Nejaugi keleto met˜ kovauÏ buit∞, uÏ duonos kàsn∞ i‰gyvendino Tavyje tas baisias Ïaizdas, patir-tas kartaus gyvenimo kelyje? Kodòl Tu ‰iandien su nuolankia, paklus-nia ‰ypsena ãekistams duodi laisvà sutikimà ne‰ti dar metus, du ar dau-giau vergo dalià, tik pridengtà humanizmo kauke.

Atmink, kad visos civilizuotojo pasaulio tautos reikalauja laisvòs

59


Ryt˜ Europos tautoms, reikalauja politiniams kaliniams teisi˜, gràÏini-mo ∞ tòvynes. Ne paslaptis, kad Molotovà i‰ Îenevos konferencijostkstantinòs minios i‰lydòjo su ‰kiais: ”Komunizmas Ryt˜ Europojesk´sta Pabaltijo taut˜ kraujyje”, ”·alin komunizmà i‰ Lietuvos, Latvi-jos, Estijos!” Didelò dalis uÏsienyje esanãi˜ lietuvi˜ deda pastangas,kad Gedimino kalne suplevòsuot˜ trispalvò ms˜ vòliava. Îinoma, kadsenas Lietuvos veikòjas daktaras VòÏys atvyko ∞ Vakar˜ Europà?!

Ar Tu pagalvoji, kad uÏsiverbuodamas savanoriu Vorkutoje vergi‰-kiems darbams, tu stipriau uÏverÏi reteÏius ant savo tautieãi˜, likusi˜lageryje, rank˜?!

Kiekviena tauta savo graÏiausias viltis deda ∞ naujà kartà. Broli,sese! Nereikalinga Lietuvai jaunoji karta, kurià tu i‰auginsi sukr´s‰eimà mirtinoje tundroje. Nereikalinga karta, kuri persunkta materia-lizmu, karjerizmu, lageri‰komis rusi‰komis graÏbylystòmis...

Tautieti ir tautiete! Tarkim, sunkus bus materialus gyvenimas sugr∞-Ïus ∞ Tòvyn´, bet atmink, bdamas gimtame kra‰te, savo darbu stiprin-si tuos pagrindus, ant kuri˜ gal netolimoje ateityje dràsiai, pergalingaii‰kils laurais i‰puo‰ta galva, stos Jaunoji Lietuva.

Tad, broli ir sese, dràsiai, ryÏtingai - ∞ gimtàj∞ kra‰tà!

·iandien VorkutojeVorkutos gatvòse daÏnai tenka pastebòti Ïmoni˜, apsirengusi˜ skur-

dÏiais, dar lageriniais rbais ir kaÏkaip neryÏtingai besiÏvalganãi˜ ap-link. Jie daro ∞spd∞ vaik˜, pirmà kartà su tòvais atvaÏiavusi˜ ∞ miestà.Deja, amÏiumi ir i‰vaizda jie jau ne vaikai. Tai Ïmonòs, kuriuos po ilg˜met˜ katorgos, lagerio administracija teikòsi i‰leisti ∞ palengvinto reÏi-mo sàlygas. Tarp i‰leist˜ yra nemaÏa kalbanãi˜ lietuvi‰kai, bet juoslietuviais pavadinti negalima, nes savo gyvenimo bdu jie primena ko-mius arba rusus.

Mes tikòjome, kad, i‰eidami i‰ lagerio lietuvi˜ suorganizuoto strei-ko metu, ms˜ tautieãiai i‰sine‰ stiprià, karingà dvasià, auk‰tà tautin∞susipratimà ir tikslà aktyviai dalyvauti Vorkutos lietuvi˜ susivienijimodarbe. Taãiau didÏioji dalis i‰òjo tik tam, kad trukdyt˜ ir Ïemint˜ lietu-vi˜ prestiÏà.

Dar visai neseniai, bdami lageryje, visi lietuviai piktinosi bol‰evi-

60


k˜ niek‰i‰kumu ir vienas kitam tvirtino, kad niekuomet nepamir‰ Tò-vynei padaryt˜ skriaud˜. Su ironija jie Ïiròjo ir ∞ ms˜, sen˜ Vorkutosgyventoj˜ apsndimà ir nevieningumà. Patrioti‰kumo ∞rodymui jie k-rò ir siuntò merginoms Tòvynòs meilòs kupinus lai‰kus, sudarinòjo b-simos Lietuvos vyriausybòs ir valstybinòs santvarkos projektus.

Kur dingo visi tie dalykai? Atsakymas ai‰kus - i‰òjo ∞ palengvintàreÏimà, uÏ zonos arba ∞ sàlygin´ laisv´. Patriotines mintis pakeitò rea-lus uÏdarbio apskaiãiavimas, o tautin∞ visuomenin∞ darbà - individuali˜nam˜ statyba. UÏ graÏius lai‰kus merginas apdovanojo glamonòmis,kupinomis pigios meilòs, tik jau nieko bendro neturinãios su Tòvyne.Galutinoj i‰vadoj, galima pasakyti, kad tik nedidelis skaiãius papildòms˜ gretas. Tik tie nepamir‰o savo ideal˜, kurie nekrò ligot˜ svajo-ni˜ ir negalvojo tapti ministrais ir prezidentais.

Tie susmulkòj´ materialistai privalo prisiminti, kad nereikalingi Lie-tuvai tokie ”veikòjai”, kurie veikimo dirvà mato tik vir‰ininko kòdòjsòdòdami, o dabar nemato, kad Vorkutos lietuviai su malonumu daly-vaut˜ lietuvi‰kuose pobviuose, klausyt˜ lietuvi‰komis temomis skai-tom˜ referat˜, noròt˜, kad j˜ vaikai bt˜ mokomi lietuvi‰ko ra‰to. Ne-reikalingi mums ir tokie, kurie pasistengò i‰eiti uÏ zonos tik tam, kadgalòt˜ soãiai paòsti, pernakvoti pas paleistuves ir, bijodami tai prarasti,dabar pildo visus bol‰evik˜ norus.

Mes, paprasti lietuvi‰k˜ lauk˜ artojai, kvieãiame visus, tautiniai susi-pratusius tautieãius, prisijungti prie visuomeninio darbo ir tautinio susi-pratimo kòlimo. Mes negalvojame ãia amÏi˜ pragyventi ir uÏ i‰degintasms˜ sodybas nestatysim uzurpatoriams nam˜ dvokianãioj Vorkutoj!

Mes susitiksim, bendros idòjos broliai ir sesòs, prie Nemuno dulkò-tam vie‰kelyje, paÏvelgsim vieni kitiem ∞ akis, paÏvelgsim ir sakysim,kad vergijoj buvom i‰dids, nepalauÏiami ir nesusiviliojom trupiniais,numetamais nuo prie‰o stalo!

Tolimuose rytuose - Sibire politini˜ kalini˜ kova uÏ laisv´ ir Ïmo-gi‰kas teises apòmò masines kalini˜ stovyklas. Jau net po vienà mònes∞meta darbo ∞rankius, reikalauja vieno - laisvòs ir gràÏinimo ∞ gimtuo-sius namus ir savo ‰eimas.

Tip. LKS TirÏ. 200 egz.Faksimili˜ 61, 62 p. tekstas

61


I‰ Lietuvos ypatingojo archyvo.

62


I‰ Lietuvos ypatingojo archyvo.

63


Menu taveMenu tave, lietuvi‰k˜ lauk˜ artojau,Kai vagà versdamas laimingas dainavai.Svajingu ilgesiu gimtasis mi‰kas mojoIr glostò Ïvilgsn∞ liliuojantys javai.

Menu tave, plon˜j˜ drobi˜ audòjòle,Svajojanãià darÏelyje saulòlydÏiu tyliu.Jaunos ‰irdies dar rpesãiai negòlò,Skambòjo juokas sidabro varpeliu.

Audra uÏòjo. Baisi. Negailestinga.Audra miestely, kaime ir namuos.Kur tas artojas, kur ta seselò dingo,Kur ta idilija vakaròs ramumos?

Mi‰ke kulkosvaidis ∞nirt´s kala,Prie jo abu - artojas ir sesuo.Kas patikòs, kad ‰iauròj prie UraloBus pabaiga kanãios keli˜ vis˜?

Kas patikòs, kad tie, kur laisv´ gynò,Kur gynò Ïidin∞ gimt˜ nam˜,UÏmir‰t˜ ugn∞ liepsnojanãià krtinòj,Sudòs sparnus po vergo likimu?

Lietuvi! Broli! Suvargusi sesele!Pabuskite! Vergaut gana!Tòvynò ‰aukia jus ∞ naujà keliàNamo jus ‰aukia Ïemò kruvinà!

Pakelkit galvas i‰didÏiai ir dràsiai -Lietuviais esame juk gim´ mes!Nedirbkim budeliams, sesele geltonkase,Nel∞skit, broliai, ∞ tamsias gelmes!

Ar badas, ‰altis, panieka, mu‰imaiNeprakalbòs ∞ juos ugnies ÏodÏiu?Ar nieko nesakys jums ‰itie rimai,Kuriuos su a‰ara pasaulin palydÏiu.

Lietuvi broli! Suvargusi sesele!Pabuskite! Vergaut gana!Tòvynò ‰aukia jus ∞ naujà kelià,Namo jus ‰aukia Ïemò kruvina!

LPKS

64


VARPO Nr. 1, 1955 m. vedamasis. Eil. Prano Veverskio.I‰ Kazio Sutkaus archyvo.

65


VARPO Nr. 1, 1955 m. vedamasis. Eil. Prano Veverskio.I‰ Kazio Sutkaus archyvo.

66


Broliai!

Jau ne kartà ∞ Js˜ rankas buvo patek´ lapeliai-lai‰kai, skatinantiejinutraukti darbà ir ai‰kinantieji ‰io reikalo rimtumà ir btinumà. Vienokkodòl gi tok∞ maÏà atgars∞ teranda pas Jus tos mintys, kurios betarpi‰-kai, logi‰kai i‰plaukia i‰ ms˜ siekim˜ ir ms˜ ‰iandieninòs padòties;kodòl toks maÏas aktyvumas pas Jus - tuos, kuriems netrksta nei svei-ko proto, nei energijos.

Atrodo, nòra reikalo gilintis ∞ analizavimà, ∞rodinòjimà absurdi‰ku-mo ms˜ ‰iandieninòs padòties lagery. Mes dirbame, taãiau neabejoti-na, kad kiekvienam i‰ ms˜ ai‰ku, jog ms˜ darbas - kalimas prie‰amsginkl˜, jog daugelio viltys per darbà lagery pasiekti laisv´ - sav´s ap-gaudinòjimas ir kad, gal˜ gale, tokia ms˜ laikysena nesutaikoma sums˜ idòjomis ir tautiniais interesais.

Ypaã tai pabròÏtina dabar, kada ms˜ tautos likimas, drauge su kit˜Ryt˜ Europos valstybi˜ likimu, bus sprendÏiamas paãiose auk‰ãiausio-se diplomatinòse sferose - 4-i˜ suvaÏiavime.

·iais metais buvo paskelbta dalis Jaltos konferencijos dokument˜,i‰ kuri˜ paai‰kòjo, kad Pabaltijo tautos ir kitos R.Europos valstybòsbuvo atiduotos pokarinei T.Sàjungos okupacijai 10-ãiai met˜. Tarybinòvyriausybò, turòdama tikslà mus galutinai ∞jungti ∞ T.Sàjungos sudòt∞,primeta mums tarybin´ pilietyb´, remdamasi tariamu 40 m. prisijungi-mu, kaipo tautos valios i‰rei‰kimu. Taãiau pasauliui yra Ïinoma tiesa.

Remdamiesi ‰iuo neuÏginãijamu faktu, mes galime reikalauti grà-Ïinti mus ∞ savo kra‰tus atlikti bausmòs. Mus apkaltina Tòvynòs i‰davi-mu. Taãiau fakti‰kai ms˜ prasikaltimai tegali bti traktuojami tik kaipprasikaltimai prie‰ okupacinòs valdÏios organus. Pagal tarptautin´ tei-s´ ‰ios r‰ies prasikaltòliai negali bti kalinami niekur kitur be savokra‰t˜, tuo labiau - i‰naudojami darbuose uÏ j˜ rib˜. Todòl reikalavi-mas gràÏinti mus ∞ savo kra‰tà tolimesniam bausmòs atlikimui yra pil-nai, objektyviai pagr∞stas. Su juo, esant tokiai kaip kad ‰iandien tarp-tautinei padòãiai Pabaltijo valstybi˜ problemos atÏvilgiu, T.Sàjunga ne-galòs nesiskaityti.

67


Todòl, broliai, turòdami tokias galimybes savo rankose, privalomejas tinkamai i‰naudoti. Mums reikia parodyti daugiau ryÏtingumo, dau-giau aktyvumo!

Tiesa, ms˜ tarpe yra daug toki˜ atsilikòli˜ nuo gyvenimo, kuriedar laikosi nuomonòs, kad i‰mintingiausia esà besàlyginiai paklustiadministracijos reikalavimams, kad tik tokiu bdu esà galima i‰sau-goti gyvybines tautos jògas, pasiekti tikslà - laisv´. Kiek jie teiss?!Rodos nòra btinumo leistis ∞ gilesnius, platesnius samprotavimus.Tereikia tik prisiminti ‰imtus Ïuvusi˜ kasyklose, tkstanãius invali-d˜, kad tapt˜ ai‰ku, kad ‰is kelias, pareikalav´s tiek daug beprasmi‰-k˜ auk˜, neatitinka ms˜ tikslams. SàÏiningas darbas mums niekoteigiamo nedavò. Dargi tos paãios lengvatos, suteiktos politiniamskaliniams po 53 m. ∞vyki˜, kuriomis dar ir dabar daugelis ms˜ trum-paregi˜ tautieãi˜ orientuojasi, yra ne darbo vaisius, o ryÏtingo pro-testo ir savo teisi˜ parei‰kimo.

Broliai, einanãios gyvent tautos balsas jau skamba po Vorkutos la-gerius. Daugumoje stovykl˜ kaliniai pradeda ryÏtingai atsisakyti dirb-ti. Kai kuriose i‰ j˜ atsisakiusi˜j˜ skaiãius siekia 50% vis˜ dirbanãi˜j˜skaiãiaus ir net daugiau. Pvz.: 62-sios nei vienas i‰ pabaltijieãi˜ nedir-ba, maÏojoje zonoje irgi tas pats, 7-oje - 200 atsisakiusi˜j˜. Neatsiliekair stovyklos i‰ kit˜ sriãi˜, kaip kad Intos, Uchtos ir kitur.

Tad, broliai, ir js jauskite pareigà neatsilikti nuo kit˜. Ø ‰∞ reikalàneÏiròkite grynai asmeni‰kai. Js˜ pareiga paskatinti svyruojanãius,paai‰kinti nesuprantantiems. Îinokite: Vienybò - galybò!

Nevykdykite joki˜ diversini˜ akt˜, joki˜ i‰si‰okim˜ prie‰ administ-racijos pareignus! Palaikykite tampresnius ry‰ius su kaimyninòmis sto-vyklomis.

RyÏtingumo,Bendro likimo broliai

Faksimili˜ 68, 69 p. tekstas

68


I‰ K.Micheleviãiaus archyvo.

69


I‰ K.Micheleviãiaus archyvo.

70


(K.Micheleviãiui E.B.)

Kazy, 11.07.55

Jum jau yra ai‰ku, kad mes gyvename baudÏiamajame. Tad,mielas ms˜, leisk pasveikinti jus i‰ naujos gyvenamosiosvietos.

Ne tik a‰ vienas, bet ir kiti gerai jus paÏ∞stantys draugaispaudÏia jums de‰in´. Yra toki˜ Ïmoni˜, kurie js˜ nepaÏ∞sta,jie irgi taip pat siunãia linkòjimus. Ms˜ tarpe yra daug ger˜,susipratusi˜ lietuvi˜, kurie pasi‰vent´ yra dòl ms˜ bendro rei-kalo. Randasi keletas karinink˜ ir kit˜ profesij˜ Ïmoni˜, ku-rie noròt˜ palaikyti ry‰ius su jumis. PrieÏast∞ Ïinote, daug ne-tenka ai‰kinti, o ypaã jums.

Siunãiame jums informacijos dòl judòjimo nuostat˜. Kasjums neai‰ku, ar koki˜ yra papildanãi˜ Ïini˜, kreipkitòs, atsa-kysime.

Esame tikri, kad js, Kazy, bsite pabaltieãi˜ judòjime ge-ru pavyzdÏiu kitiems ir tam paragindami kitas ‰achtas. Bti-nai jums reikalinga susiri‰ti su ‰e‰ta, palaikyti gerà ry‰∞. Tiki-me, kad kelià surasite, atsakymà duosite su rezultatais.

·iaip jauãiamòs gana puikiai, visuotinis pakilimas kuo ge-riausias, nors ir gàsdindavo ”‰trafnom”, taãiau ‰is metodas bu-vo ir yra ãekist˜ naudojamas gàsdinti atsisakiusius nuo darbo.O kada bus ms˜ daug, tegul paverãia visà Vorkutà baudÏia-muoju, o mes kovosime toliau dòl savo tautos interes˜, kà pri-valo daryti kiekvienas gerai susiprat´s lietuvis. Tad nedelski-me veltui laiko, imkimòs ‰vento darbo, raginkime kitus, kasto dar nesupranta.

Atleisk, baigsiu, sudiev, sòkmòs darbe.

”Ulanas” 62

71



72


Juozas Gru‰ys - ÎilvinisVorkutos katorginink˜ angliakasi˜ streikas”Gana! Gana!” - girdòt. ”Gana!”I‰ lp˜ tkstanãi˜ draug˜.O akyse didi liepsnaPasiryÏimo... ”Nebaugu!”

Jau de‰imt met˜,vir‰ininke, tauMes auksà kasòme - anglis.Gana ! Nenorime daugiau!Jei nori pats kasyklon l∞sk!”

Rankas jiems panãiais kruvinaisSuvarÏo vir‰ininkas: ”Mar‰!Ø karcer∞! Jums dvòst tenai!”O jie: ”Tada tave kas kars?”

Vytautas CinauskasVorkutos sukilòli˜ Ïodis(Specialiai “VARPUI” 1955 m sukilòliams)

Vergais nebuvome, bet buvome belaisviaiI‰sek´ knais - milÏinai dvasia;Savos kanãios mes a‰arom nelaistòmJuodos anglies po tundrà apkase.

Sukilome bebaimiai ir beginkliaiPrie‰ Stalino ‰unis ir j˜ automatusI‰ ‰trech˜ juodumos, klasting˜ lav˜ pinkli˜Pakilom nugalòti ar Ït visiems kartu.

Mes kritome, bet Ïuvome neveltuiÎinodami, tikòdami tvirtai:Ten, kur ant ms˜ kaul˜ pusto sniegà baltàImperijos subiro pamatai!

73


74


K.Micheleviãiaus 90-ties met˜ sukakãiai atmintiKazimieras Micheleviãius gimò 1915 m. 1948 m. rugsòjo 24 d.

buvo suimtas ir nuteistas pagal 58 str. 25 metams. Økalintas Vor-kutoje 1948 m. lapkriãio 26 d., kur i‰buvo iki 1956 m. lieposmòn. 16 d. Organizavo ir dalyvavo 1953 m. ir 1955 m. sukili-muose. Kaip sukilimo dalyvis buvo mòtomas po ∞vairius kalòji-mus, Jun Jaga ir kitus lagerius.

Po Stalino mirties perÏiròjus bylà, 1956 m. liepos mòn. bu-vo i‰leistas ir apsigyveno Kaune. I‰ lagerio parsiveÏò pogrindi-n´ spaudà - ”Varpà”, ”Protòvi˜ takais” ir sukilimo memorandu-mà, kurie yra perduoti ∞ Genocido centrà saugojimui. Taip patyra politkalini˜ lai‰kai-atsi‰aukimai, adresuoti Kazimierui Mi-cheleviãiui. 2 lai‰kai ra‰yti be para‰o, bet i‰ turinio matoma,

kad autoriai kunigai. Vienas‰i˜ lai‰k˜ ra‰ytas 1955 m.Kalòdoms. Vienas lai‰kas,ra‰ytas 1955 m. balandÏio14 d. ”Su ·v. Velykomis!DidÏ. Gerbiamas Kazimie-rai,...”, kuriame sveikina su·v. Velykomis Kazimierà irAntanà, toliau ra‰oma apieJaltos konferencijos sutar-ties pasira‰ymà okupuotiLietuvà 10-ãiai met˜ ir t.t.Pasira‰ytas ”E.·ventupio”.Viename - eilòmis ra‰ytasatsi‰aukimas, o pabaigojeKazimieras Micheleviãius

75


”Dòmesio - gaisras pleãiasi”, kalbama apie pakilià sukilimo ban-gà, kitus ∞vykius. ”·e‰òlio” lai‰kas-atsi‰aukimas, kvieãiantis ko-voti uÏ teises lageryje. Viso toki˜ lai‰k˜-atsi‰aukim˜ para‰ytaseptyni.

Visà gyvenimà kovoj´s uÏ Lietuvos Nepriklausomyb´, ilgusmetus kalòj´s, o ypaã gyvenimo pabaigoje ‰iai veiklai nuo 1987m. atsidav´s K.Micheleviãius buvo atitinkamai ∞vertintas. 1993m. jis buvo apdovanotas ‰auli˜ ÎvaigÏdòs ordinu, 1999 m. - Lie-tuvos kariuomenòs kròj˜ savanori˜ medaliu. 1999 m. gruodÏiomòn. 23 d. Micheleviãius mirò.

Øvertinant jo, kovotojo, gyvenimà, pra‰au po mirties suteiktiKazimierui Micheleviãiui Laisvòs Kov˜ Dalyvio Vardà.

Genovaitò Micheleviãienò su ‰eima

76


I‰trauka i‰ 1957 m. liepos 24 d. KGB prie LTSRMinistr˜ Tarybostardymo skyriaus nutarimo(vertimas i‰ rus˜ kalbos)

Pagal kaltinamojo Vaineikio V. K. ir liudininko Valaiãio I. A. paro-dymus, kaip vadeivos, veik´ taip vadinamame ”lietuvi‰kame kovotoj˜sàjungos uÏ laisv´ komitete” Vorkutos ITL, savo tikslu laik´ streik˜provokavimàtarp kalini˜,∞kaltinami ‰ieasmenys: VE-VERSKAS Pra-nas, LAUGA-LYS Edvardas,VALAITIS Jo-nas, BURO-KAS Edvardas,I G N ATAV I -âIUS Stasys,KIRVELAITISFeliksas, JAN-CEVIâIUS Juo-zas, KILIKEVI-âIUS Teodoras,·I·KA Vladas,S U N G A I L AAntanas, UO-GINTAS Ignas,ULOZAS Povi-las, KEMTYSMartynas, PI-KETIS Vacla-vas.

77


Lydra‰tis

78


I‰trauka i‰ kunigo Marijono Petkeviãiauslai‰ko Kaziui MicheleviãiuiApie Rudnikà: tai labai skaudi nelaimò. NeÏirint to, kad daugelis

pasakojo, kad dar ligi ‰iol nenustatytas tikras auk˜ skaiãius. Paskuti-nòm Ïiniom yra Ïuv´ 3 ms˜ tautieãiai. Visà Vorkutà tai sukròtò. Eilòjekasykl˜ buvo reaguota, taãiau visi laikòsi principo - ne∞sileisti ∞ skerdy-nes su kriminaliniais, kurie yra visada ∞rankis ãekist˜ rankose. Atrodobuvo kai kuri˜ netakt˜ i‰ politini˜ kalini˜ pusòs. Daugumoje uÏimamapozicija - negyventi ir nedirbti kartu su kriminaliniais (taip ∞vyko AjaãJagoje), reik‰ti protestus, i‰‰aukti kompetetingus asmenis, bet neki‰tikriminalini˜ (∞ kà link´ vakarieãiai).

Amnestija kaÏko ypatingo ne∞ne‰a, taãiau tai faktas, kad jie darosibejògiais, jie sprogsta i‰ vidaus. Îinoma tai ir politini˜ faktori˜ sàvei-koje, taãiau ir vidiniai motyvai labai svars - taigi ir ms˜ vasara ne-praòjo veltui.

I‰ TEC’o ra‰o man visà laikà Jeronimas, kunigas Jonas i‰ Ajaã Ja-gos. Ten ypatingai nieko. Mes irgi neturim kuo ypaã girtis. Kasdieni-nòs dienos. Visgi apie 250 Ïmoni˜ ruo‰iasi amnestuotis - taip, kad daugkalb˜, plan˜ ir pana‰iai.

Visiems lietuviams ‰irdingiausi sveikinimai, mano pagarba ir lin-kòjimas nepalÏtamai grumtis iki galutini˜ pergali˜, tvirtos dvasios irgeros nuotaikos! Visiems aãi uÏ foto. Mes js˜ nepamir‰tame.

Sveikinimai asmeni‰kai Petrui. Tòvui St. keli ÏodÏiai, kun. Raãinolai‰kas jam ir knygelò. Ra‰ykit per Irenà.

Linkiu jòg˜, i‰tvermòs, sveikatos. Tesaugo Dievas.Priimk mano norà pasidalyti su tavimi mano santaupom. Tu visai

nieko nesakai kuo tau prakti‰kai padòti. Nuvykti noròãiau pas tave. Kurtav´s ie‰koti ir ar galima bt˜ pakalbòti? Negi darbovietòje? A‰ atvyk-ãiau ‰e‰tadien∞, nors ir man sunku i‰siplò‰ti. Sveikina kun. Jakubaus-kas, Raãinas, kun. Jonas Pen. Bk laimingas.

kun. Marijonas, 1955.10.07Faksimilòs 80 p. tekstas

79


I‰trauka i‰ kunigo Marijono Petkeviãiaus lai‰ko Kaziui Micheleviãiui

Vorkutos vaizdas nuo 62-jo spec lagerio.

80


(K.Micheleviãiui E.B.)(Skaityk vienas)Dar turiu tau, Kazy, pasakyti ir sykiu pra‰yti tok∞ dalykà, nes tik su

tavimi galiu tai daryti. Greitu laiku bus i‰leistas LPKS biuletenis laik-ra‰tòlis, kur∞ prisi˜sime ir jums. Darbuotojams reikalinga i‰ kiekvienos‰achtos teising˜ Ïini˜. Todòl kreipiamòs ∞ jus, kad ‰∞ darbà atliktumòtesàÏiningai, nesigailòdamas triso prisidòdamas prie ‰iuo metu veda-mos kovos prie‰ bol‰evikus pabaltijieãi˜ judòjimo veikloje.

Îini˜ reikia‰i˜:

1. Pirmn˜pavardòs ir t˜Ïmoni˜, kurieãekistam pade-da varyti propa-gandà, kad kali-nys tik savo sà-Ïiningu darbugali uÏsitar-nauti laisv´.2. GrieÏtai nuro-dyti asmenis,kurie daro reak-cijà prie‰ judò-jimo veiklà.3. Visokios i‰ti-kusios nelaimòs‰achtoje: uÏmu-‰imai, suÏeidi-mai ir pana‰iai.4. Kiek Ïmoni˜,atsisakiusi˜ nuodarbo.

”Ulanas 62”

81


Su malonumu turiu konstatuoti, kad judòjimo siekiai ir dvasia ne-aplenkò nò vienos stovyklos lietuvi˜ ir pasirei‰kò ∞vairiais efektais: vie-nur didesniais, kitur maÏesniais, taãiau visur pakankamai jauãiamais.

Padarysime trumpà, chronologin´, ∞vyki˜ eigos apÏvalgà. Lie-pos 5-tà dienà 7-tos kasyklos maÏosios zonos lietuviai apleido zonàir po poros dien˜ buvo i‰veÏti ∞ 62-j∞ olpà. Netrukus po j˜ dirbtiatsisakò 2-os elektrinòs lietuviai. Negalòdami kitaip j˜ paimti, ãe-kistai pasikvietò kareivi˜ i‰ kaimynini˜ stovykl˜, i‰vedò darban pir-màsias dvi pamainas, treãiai dar tebesant darbovietòje. Pasiliko vie-ni lietuviai ir keliolika Ïmoni˜ kit˜ tautybi˜, kurie po ilg˜ deryb˜i‰òjo uÏ zonos ir buvo ‰aukiami pagal ∞vairius sàra‰us vir‰inink˜,vir‰ininkòli˜, j˜ tarpe ir kombinato vir‰ininko padòjòjo reÏimo rei-kalams. Tuos, kurie paÏadòjo dirbti, suleido zonon, o atsisakiusiusdviem partijom i‰veÏò ∞ 62-j∞ olpà. PaÏymòtinas yra ‰i˜ ∞vyki˜ teat-rali‰kumas ir gàsdinanãios priemonòs: buvo sumobilizuota net 300kareivi˜, kurie taãiau nesiòmò joki˜ fizini˜ priemoni˜, o antroji pu-sò nepadarò joki˜ neapgalvot˜ i‰si‰okim˜. Po ‰i˜ ∞vyki˜ daugelyjekasykl˜ bent du kartus padidòjo atsisakiusi˜ nuo darbo skaiãius. I‰7-tos kasyklos dar i‰veÏò ∞ 62-j∞ atsisakiusi˜ nuo darbo lietuvi˜. Tikprasidòjus Îenevoje posòdÏiams, staiga visi‰kai sustojo 3 ir 4 ‰ach-tos. Dalis Ïmoni˜ pasiliko kasyklos zonoje ir ten gyvena, gaudamii‰ bendros zonos tik maistà. ·iuo metu neturime Ïini˜ apie t˜ ka-sykl˜ tolimesnius ∞vykius. Visose kasyklose nepaprastai krito i‰duo-damos anglies kreivò. Skaitoma labai gerai, jeigu tokia kasykla, kaip40-ji duoda iki 55-60% plano. I‰ 40-tos buvo atveÏta pilna ma‰inapabaltijieãi˜ ∞ 7-tos ‰achtos maÏàjà zonà, ∞ kurià jie atsisakò eiti.Nepriòmò j˜ nò 62-sis, i‰ kur buvo gràÏinti atgal ir tik i‰ antro kartojie rado prieglaudà 62-me olpe, kuris uÏpildomas pabaltijieãiais. Ne-trukus po to 40-ji sustojo. Sustojo ir 2-ji kasykla. Visoje Vorkutoje∞vestas ypatingas stovis. Labai ∞domios ãekist˜ priemonòs gaisruisustabdyti, kuris taãiau yra prasidòj´s visose Taryb˜ Sàjungos sto-vyklose ir ypatingai smarkiai liepsnoja Sibire.

82


Raudonieji vergvaldÏiai staiga papylò kaip i‰ gausybòs rago”lengvatas” ir didelis skaiãius Ïmoni˜ buvo i‰mestas ∞ taip vadina-mà palengvintà reÏimà. Per savo agentus ãekistai paskleidò gandusapie 62-j∞, kad, girdi, ten teduoda tik po 300 gram˜ duonos ir yraneÏmoni‰kos gyvenimo sàlygos. VeÏimas ∞ 62-j∞ olpà pravedamassu didÏiausia pompa ir gàsdinanãiomis aplinkybòmis.

ValdÏia kai kada apdovanoja mus savo varganomis dovanomis -palengvintas reÏimas, leidimai, uÏskaitos ir kitos malonòs. Tironasmògsta pasirodyti galingu, antgamti‰ku, nepaprastu. Hitleris, pavyz-dÏiui, sakòsi esàs Apvaizdos si˜stas. Stalinas - plieninis, nenugali-mas, neklystantis, genijus ir t.t. Kompartija - nenugalima, amÏina,vienintelò teisinga, visos liaudies mylima, i‰rinkta, ∞galinta. Tiro-nas dangstosi ‰ventais vardais ir apgaulingai dangstosi, operuoja‰ventomis sàvokomis, kaip Tòvynò, Laisvò. Taãiau kuo ta laisvò dau-giau akcentuojama, tuo jos maÏiau ten yra. Asirijos ir Egipto valdo-vai stengdavosi pasirodyti Ïmonòms su antgamti‰komis savybòmis.Vespasianas, gr∞Ïdamas i‰ Asirijos per Aleksandrijà Romon, ”gydò”aklus ir luo‰us. Aleksejus meldòsi uÏ Stalinà, taip pat atstovai kit˜religini˜ sekt˜ sveikino j∞ gimimo dienos proga.

Visa tai apgaulò ir melas. Tironas neturi daugiau galios, i‰skyrustà, kurià patys Ïmonòs jam duoda: teis´ nebaudÏiamam juos engti irkankinti. Kokia nesàmonò - tironas vienas, tiron˜ saujelò, o vergau-janãi˜ milijonai! Kà rei‰kia tironas prie‰ milijon˜ valià?

Savanoriai vergai, i‰ js˜ nereikalaujama, kad js mu‰tumòtòssu jais, uÏpuldinòtumòte juos, tironus, nustokite tik juos palaikytisavo vergi‰ku darbu, js pamatysite, kaip jie, nelyginant milÏini‰-kam bok‰tui mink‰tais molio pamatais, grius visu savo i‰pstu di-dumu ir netikra galia.

·alin savanori‰kà vergijà!

Tegyvuoja Ïmogaus teisòs, tegyvuoja laisvò!

83


I‰ ciklo ”Lietuvis vergijoje”

Atòjo jie ∞ tavo pirkià -laukiniai, nuoÏms, kruvini.Sukliko kdikis. Îmona pravirko -∞ kur nesavas tu eini?

UÏ sodo Ïalias vasarojus -pro vasaroj˜ Ïalià tà,drògna dirva draugu pamojobirÏelio saulòs nupilta.

Gimta giria - krmok‰niai, medÏiai.Susting´s eÏeras arti.Ø karãias, smulkias kelio dulkesnukrinta a‰ara karti.

Sudie, gimta ‰alie, sudie,motule, kdiki, Ïmona!Toli uÏ Ïydinãi˜ lauk˜, uÏ piev˜,nulinksta saulò raudona.

Îòruoja, dega rausvos dòmòs,danguj ugnis, ‰irdy ugnis.Ir viskà, viskà jam atòm´s,∞ nakt∞ ne‰as traukinys.

Diena na‰laite nuskriausta nusviro,dangus baugia pa‰vaiste uÏsiliejo...Kur js lak‰tingalos gimt˜j˜ mano giri˜?Kur js liliuojantys mano laukai Ïalieji?

Lediniai vòjai plakas tundros plote,poleriniai speigai... sargyb˜ bok‰tai...Kur tu, Tòvyne mano mylima ir i‰svajota?A‰ mir‰tu be tav´s, be tavo oro trok‰tu!

84


Krinta kastuvas i‰ rank˜ nusilpusi˜ -Kam dirbti, jei viskà man atòmò?Nebegiedos lak‰tingala niekad kilpose.Nebedirba lietuvis po ‰al∞ svetimà.

Ir nelaukia ”lengvat˜”, paÏad˜ jam nereikia,neparduos jis Tòvynòs, kaip Judas...Tu kelk, pasiimk savo lovà ir eik,tu pabusk, jei esi nepabud´s!

Dòmesio - gaisras pleãiasi

Prasidòj´s Vorkutos politini˜ kalini˜ stovyklose pabaltijieãi˜ judò-jimas, metant darbà i‰kovoti sau Ïmoni‰kàsias ir nacionalines teises,palietò visas kasyklas ir olpus. ·iandien jau ry‰kòja patys pirmieji re-zultatai ir atskir˜ stovykl˜ susipratimo lygis.

Øvykiai plòtojasi tokiu tempu, kad kas ‰iandien atrodo nauja, rytojbus jau pasen´, taãiau juo labiau tenka pasistengti objektyviai juos ∞ver-tinti, apsvarstyti ir i‰ j˜ pasimokyti.

Faksimili˜ 86, 87 p. tekstas

A.LuãinskasirP. Aleksinasprie Ïuvusio4-je ‰achtojeâeslovoAleksandra-viãiaus kapoVorkutoje1955 m.07.06.

85


86


87


I‰trauka i‰Bernardo BrazdÏioniopoezijos rinktinòs”Poezijos pilnatis”i‰leidoLietuvos kultros fondasVilnius, 1989 m. Bernardas BrazdÏionis

88


89


90


91


I‰traukos i‰ knygos ”Îizn i borba za koliuãòj provolokoj”(VI skyrius, 207 psl.) vertimas1953 m. Vorkutos sukilimo dalyvis pranczas Armanas Malumia-

nas vòliau ra‰ò: ”Tai buvo ne mai‰tas ir ne sukilimas - tai buvo taikidemonstracija, turinti tikslà informuoti naujus Kremliaus ‰eimininkus,kas vyksta lageriuose.” Taãiau lageriniam molochui taikingumas nòrabdingas. PaÏadòj´ su‰velninti katorgin∞ reÏimà, lageri˜ vir‰ininkija,palaikoma maskvi‰kòs delegacijos, kurioje buvo generolas I.I.Masle-nikovas ir generalinis prokuroras R.A.Rudenko, pareikalavo i‰ strei-kuotoj˜ besàlygi‰kai kapituliuoti ir i‰duoti kurstytojus. Rugpjãio pir-màjà ”nesukalbamuosius” su‰audò automatais. Kruvinasis susidoroji-mas nepalauÏò lagerinio Pasiprie‰inimo dvasios. Po dvej˜ met˜ Vorku-ta vòl sustreikavo, tiesa, ‰∞kart apseita be auk˜”

Vertò Algimantas ZolubasFaksimilòs 93 p. vertimas

Laisvòs kovotojasprof. Juozas Klimaviãius.1947 m.

92


93


Sukilimas

Dokumentas ?????

94


I‰au‰o streiko rytasVorkuta, stebukl˜ ir kontrast˜ ‰alie, Ïemòs gelmi˜ turt˜ talpykla,

kanãi˜, a‰ar˜ ir kalinio paskutinò vilties vieta. Tavo vasaros tundrosÏaluma, elni˜ bandos ir Ïiemà vasarà ‰i˜ nuostabi˜ tvarini˜ traukia-mosiose rogòse komio ”hei, hei...!”. Baisios, neregòtos pgos ir ‰al-ãiams spiginant nematyto groÏio, visomis spalv˜ varsomis ÏaiÏaruo-janãios ‰iauròs pa‰vaistòs. Pikti ‰un˜ lojimai ir dar piktesnòs ”nadzi-rateli˜” komandos sutvirtinant jas triauk‰ãiais matais. Vorkuta, manoir turbt milijono ãia pabuvojusi˜j˜, gyv˜j˜ ir mirusi˜j˜, kanãia,skriauda ir gyvenimo universitetas. Îmonijos prie‰ai Tau ir mumspaskyrò ‰òtoni‰kàjà kno ir dvasios naikinimo dalià, o Vie‰pats, pa-mat´s uÏ‰alusius kraujo eÏerus, Vorkutos a‰ar˜ up´, ore sustingusius‰auksmus ir joki˜ nenaudòli˜ ir gamtos stichij˜ nenustelbtà, ‰iauròspa‰vaistòje ∞austà maldà: ”Dieve pasigailòk ms˜!... Gospo-di!...God!..., ryÏosi paÏvelgti ∞ ‰ià a‰ar˜ pakaln´.Visi komunist˜ kòs-lai nugarmòjo pgomis, karceriuose grdinosi dvasia, atgimò ryÏtas,prabudo laisvòs idòja, susikrò nauja, pasaulyje negirdòta visuomenò- lageri˜ pilieãi˜ bendrija, su savo vidaus valdymosi sistema-komite-tais, nera‰yta jurisdikcija, savo saugumu, etika, morale ir sàÏine.

Saulòje maudòsi 1955 met˜ Vor-kutos vasara. Karininkui Ignui Uo-gintui sutikus vadovauti 1955 m. vi-suotinam Vorkutos streikui, dar kar-tà buvo sukviestas LLKS valdybosposòdis, kad I.Uogintà patvirtint˜streiko komiteto pirmininku, o tuopaãiu ∞traukt˜ j∞ ∞ LLKS valdybosnarius bei duot˜ signalà pradòtistreikà. Streiko pradÏios kodas bu-vo uÏ‰ifruotas -”Vorkutos vasara,1955 m. liepos 21d.” Gav´ tok∞ lai‰-

Visos Vorkutos 1955 m. streikokomiteto pirmininkas (nuo 1955 m.liepos mòn.) Lietuvos karininkasIgnas Uogintas.

95


kut∞, vietiniai komitetai tuojau pat turòjo pradòti lageryje streikà.Kitos dienos rytà, apie 5-6 valandà, per barakus lageriuose turòjo

pereiti atrinkti vyrai su kaukòmis, pagal streiko instrukcijas vadinami”boksininkais”(gal todòl ir buvo vòliau bandyta ‰∞ streikà pavadinti ”bok-sinink˜ sukilimu”) ir prane‰ti, kad nò vienas nesikelt˜ ir neit˜ ∞ darbà.Jei kas nepaklausyt˜, prireikus buvo leidÏiama panaudoti fizin´ jògà.Nutarta pradòti budòjimà visà parà, ypaã nakt∞, kuri Vorkutos platumo-je tuo metu prilygo dienai. Turimais streikui pasiruo‰imo duomenimis,kiekvienas lageris turòjo tam tikslui paruo‰´s nuo 60 iki 200 viskampasirengusi˜, ‰altais ginklais ginkluot˜ vyr˜, kurie bet kuriomis sàly-gomis ∞vykdyt˜ savo pareigà. Toki˜ lageri˜, ∞skaitant ir moter˜, buvodevyniolika. Streikui prasidòjus, kiekvienas streiko komitetas tvarkosisavo nuoÏira ir atsakomybe, nes buvo manyta, kad visi lageriai ãekis-t˜ bematant bus grieÏtai izoliuoti ir su 62-uoju ypatingo reÏimo lageriubet koks ry‰ys bus bergÏdÏias.

Valdyba patvirtino Vorkutos streik˜ pirmininku I.Uogintà, sutarò strei-ko pradÏià, o LLKS valdybos nario i‰rinkimui turòjo pritarti kituose lage-riuose esantys valdybos nariai. Streiko pradÏios kodas buvo uÏ‰ifruotas.Beliko laukti i‰ 8-tos ‰achtos ateinan-ãi˜ remontinink˜, o tiksliau - StasioLaskausko, kad jis savo i‰skaptuota-me kirkos kote lai‰kus i‰ne‰t˜ ir per-duot˜ Jonui Navickui. ·is, savo ruoÏ-tu, prane‰imus per Pavolgio vokieãiusturòjo ∞teikti adresatams. Taãiau nei re-montinink˜ brigada, nei S.Laskauskasnei ryte, nei iki piet˜ nesirodò. Kas da-ryti? Tai pirmas atvejis per kelis pas-taruosius mònesius. Gal kokia i‰davys-tò? O gal kas nors negero atsitiko? Tai-gi sutriko ry‰ys, ir dar tokiu laiku. Vòlrenkasi streik˜ komitetas. Svarsto. Ie‰-ko i‰eities, bet jos nòra, negi mesi lai‰-kel∞ pirmam praeinanãiam pra‰alieãiui.Ms˜ gerojo kareivòlio irgi nematyti. Stasys Laskauskas

96


”Gesinam” ukrainieãi˜ nepasitenkinimàVakar dienà i‰ ukrainieãi˜ buvome gav´ pakvietimà ‰iandien po piet˜

apsvarstyti lietuvi˜, ukrainieãi˜ pa‰lijusius santykius 40-oje ‰achtoje iresamà prie‰streikin´ padòt∞ Vorkutoje. Delegavo J.Valait∞ ir mane. At-òj´ ∞ ukrainieãi˜ barakà jau radome uÏ dviej˜ ilg˜ stal˜ sòdinãius apie20 vyr˜. Tai buvo patys ∞takingiausi ukrainieãi˜ vadai: ounovcai, vadi-nami banderovcais, ir kiti Ukrainos pogrindÏio veikòjai. Pri‰liakas -vis˜ pripaÏintas vakar˜ ukrainieãi˜ vadas, Stepaniukas - rytieãi˜. Visiatsistojo, sveikinosi. âia ir Josifas Chiminec, ir Solovòjus, ir IvanasKulikas bei kiti. Visi - ms˜ paÏ∞stami.

- Nu ‰ão, molodeÏ, - ukrainieti‰kai pradòjo savo mògiamiausiu Ïo-dÏiu ”molodeÏ” Pri‰liakas. - Mums labai nepatinka lietuvi˜ elgesys 40-oje ‰achtoje. Mes padedame ruo‰ti jums streikà, jus laikome paãia mumsartimiausia tauta, o js mus ‰nipinòjate.

- Kodòl ”mes”? - pertraukò J.Valaitis.- Gerai, ne js, bet lietuvis Algis Petraitis, vienas i‰ 40-os ‰achtos

lietuvi˜ vad˜, - ∞siterpò Germanas Stepaniukas. - Galima man t´sti -nuramino Pri‰liakas - Msi‰kiai tiesiog uÏ rankos pagavo Petrait∞ slap-tai besiklausant∞ ms˜ pasitarimo. Darò jis tai savo, vis˜ lietuvi˜ arãekist˜ valia, mes ir noròjome i‰siai‰kinti, o jsi‰kiai vos nesukòlò pjau-tyni˜. Labai jau tai ”protinga” streiko i‰vakaròse. Ar kartais jums neat-rodo, kad ãia dvokia ãekisti‰ka provokacija. Jei jis bt˜ eilinis kalinys,tai kita kalba, o dabar?

- Galima man - ∞siterpiau a‰. - Apie ‰∞ incidentà mes Ïinome, bet dòlesamos dabartinòs padòties jums nesakòme. Gal ir negerai. Be to, ma-nòme, kad viskas i‰sisprendò vietoje, nes A.Petraitis nubaustas, gavolupti ir yra nu‰alintas nuo streiko rengimo. Jeigu kas nors paai‰kòs ne-gero, teisime savo teismu. ·tai lai‰kutis i‰ 40-os ‰achtos, kur∞ gavomeprie‰ kelias dienas.

Ukrainieãiai patikòjo mano ÏodÏiais, ir ‰is nemalonus incidentasbuvo uÏbaigtas. Toliau pradòjome aptarinòti streiko situacijà.

- S.Ignataviãiaus idòjai surengti Vorkutoje visuotin∞ streikà mes pri-taròme, nors ir ilgai svarstòme, ar j∞ paremti. Streikai 1953 ir 1954 me-

97


tais Norilske, Vorkutoje ir Kingire paskandinti kraujuje. J˜ dòka nau-dojamòs daugeliu lengvat˜, ankstyvesniems kaliniams tai bt˜ tik sva-jonò, be to, dar tos ”para‰os” (gandai) sklinda, - dòstò Stepaniukas. -Taãiau argi mes dòl to kovojome, kad geresnòs ”balandos” (sriubos)‰auk‰tà gautume ir paliktume savo tòvyn´ okupantui dar kelius ‰imt-meãius trypti jos Ïem´, jos Ïmones, kad i‰nykt˜ gimtoji kalba ir visikalbòtume maskoli‰kai ir gal˜ gale taptume patys maskoliais? Jungiasiniek‰ai, pasaulio ”golodrancai”, kodòl gi gerosios pasaulio jògos nega-li apsijungti ir vieni kitiems padòti? ·tai kodòl mes su jumis. Taãiaumes jums lyg pagalbiniai, lyg kaip ir maskoliams ”jaunesni broliai”.Lageriuose ms˜ dauguma, ir mes esame kelis kartus didesnò jòga, ne-gu js. Kodòl nepasitikite? Kodòl mes jumis turime tikòti, net ir potokio atvejo kaip 40-oje ‰achtoje? Negalvokite, kad mes laur˜ siekia-me. Neai‰ku, kuo baigsis ‰is streikas, ar atlaikys kaliniai psichin∞ irfizin∞ ãekist˜ spaudimà ir koks bus galutinis rezultatas, nes ”vi‰ãiukusruden∞ skaiãiuoja”. Taãiau mes streike norime su jumis dalytis lygio-mis teisòmis, vienodai numirti ar laimòti. Greiãiau pirmuoju atveju.

- Broliai ukrainieãiai, mes tikime jumis ir su visomis js˜ i‰vado-

Josifas Chiminec UÏkarpatòje ir Jadvyga Burokienò su dukra. 1970 m.

98


mis sutinkame. Be js˜ prie‰o mes nenugalòsime. Mes jauãiame js˜pet∞, remkitòs ir ∞ ms˜, - susijaudin´s i‰sakò savo jausmus J.Valaitis.

A‰ bijojau, kad jis kà nors pasakys ne taip, nes jis buvo prie‰ ukrai-nieãius ir visus slavus drauge paòmus.

- Broliai, - t´siau a‰ - ‰is streikas yra btinas, tai generalinò re-peticija visuotiniam SSRS lageri˜ streikui. Negalime duoti pailsòtiprie‰ui, ir nors iki ‰iol ms˜ aukos didelòs, bet ir maÏytòs pergalòsrodo pasirinkto kelio teisingumà. Lenkdami nugaras Ïuvo milijonaims˜ broli˜, ir taip stipròjo SSRS. Tai gal mes stovòdami mirsimeir siekdami uÏsibròÏto tikslo i‰gelbòsime kitus milijonus? Gal ms˜narsà matydami Vakarai nustos aukoj´ raudonam slibinui naujas tau-tas, gal jie pradòs gal˜ gale gintis? Gal pamat´ ms˜ dràsà nustosvirpinti savo kinkas ir pradòs kovà prie‰ blogybi˜ blogyb´. Streikuims˜ vyrai pasiruo‰´. Jie turi instrukcijas ir yra jas aptar´ iki smul-kmen˜. Pagrindinò streiko nuostata: nesileisti ∞ provokacijas, ma-tant, kad streikas gali pareikalauti auk˜, tuãtuojau j∞ nutraukti, per-einant prie itali‰ko streiko (eiti, bet nedirbti). O laimòjus nors irmaÏà pergal´, pasinaudoti ja ir ruo‰tis kit˜ met˜ visasàjunginiamstreikui. Tai lietuvi˜ matymas, bet kaip bus i‰ tikr˜j˜, paÏiròsime.Streikas turòt˜ prasidòti rytoj ryte. Ms˜ Ïiniomis, 4-oji ‰achta jaustreikuoja, - noròjau dar papasakoti apie kitus ms˜ bendrus reika-lus, bet atòj´s Pranas Mironas, ms˜ vadinamas ”Poetu” (ra‰ò ne-blogas eiles), prane‰ò, kad atvarò remontinink˜ brigadà ir kad bri-gadininkas Stasys Laskauskas ie‰ko man´s.

Suradau S.Laskauskà mirties zonoje, t.y. tarp viel˜, gròbliu lygi-nant∞ Ïem´. Jis papasakojo, kodòl ‰iandien vòlavo, nes prie‰ atvarantdirbti buvo ilgas instruktaÏas: nekalbòti su ”‰trafniakais”, neperduotirkal˜, jeigu gaut˜ kokius ra‰telius, tai gr∞Ïus ∞ vachtà tuãtuojau per-duoti reÏimo vir‰ininkui. 8-oje ‰achtoje priÏiròtojai labai sunerim´,uÏ menkiausià prasiÏengimà sodina ∞ izoliatori˜. Jo brigadoje prie‰i‰vedant ∞ speclager∞ pas 4 kalinius rado kelis rublius, todòl ∞ darbà j˜nei‰leido. Girdòj´s, kad jau kai kas streikuoja ir jau yra auk˜, betpatvirtinti negal∞s. Netrukus msi‰kis A.Bagdonas netoli S.Laskaus-

99


ko ∞metò ”gorbu‰kà” (duonos kriau‰lel´), kurioje paslòptas ‰ifruotaslai‰kelis skelbò: ”Vorkutos vasarà” - t. y. 1955 met˜ Vorkutos streikà.·is ”siuntinukas” turòjo patekti ∞ kitus streikui pasiruo‰usius lage-rius. Aptaròme, kad 8-oji ‰achta taip pat rytoj sustos ir, ai‰ku, S.Las-kausko ãia nebeatves, todòl sutaròme, kad kiekvienà dienà 12 val.lauksime koki˜ nors Ïini˜ i‰ Jono Navicko, jei jis kaip nors sugebòs,nes jis turòjo leidimà laisvai vaik‰ãioti ir buvo pagrindinis ms˜ spec-lagerio ry‰ininkas per Pavolgio vokieãius su kitais lageriais.

Viskas ramu, tylu, kaip prie‰ audrà. Streiko komitetas nuolat posò-dÏiauja, aptarinòja galimus variantus. Vis˜ veiduose rimtis, bet, ma-nau, kit˜, kaip ir manoje ‰irdyje ”velniai ‰un∞ grauÏia”. Ar ∞vyks ‰issuplanuotas streikas? Kaip pakryps jo eiga? Ar negrau‰ sàÏinòs nenu-matytos aukos, ar nakties gldumoje nesivaidens t˜ auk˜ priekai‰tingiaki˜ Ïvilgsniai? Ar viskà padaròme, kad to nebt˜? Ar mes turòjometeis´ l∞sti patys ir ∞tikinti kitus savanori‰kai aukotis kit˜ labui, ateities

100


kartoms, kurioms galbt bus visai nesvarbu, kad dòl j˜, dòl teisybòs,dòl Tòvynòs Ïus tokie jauni Ïmonòs, dar neparagav´ gyvenimo malo-num˜, moters aistros ir laisvo pilieãio teisi˜. Nesòkmòs atveju ir tiepatys, greta esantieji, ar nebadys pir‰tais su pagieÏa tardami: ”Nevykò-liai!” ”Provokatoriai!” Ar atlaikysime nesòkmi˜ na‰tà?

Mes buvome apmàst´, kokios aukos gali bti. I‰ devyniolikos lage-ri˜, jeigu pralaimòsime ar laimòsime, po 3-4 Ïmones nuteis, kok∞ ‰imtà,du i‰ve‰ ∞ specialiuosius ar uÏdarus kalòjimus. Bet tie nubaustieji pajussavo vert´, i‰sisklaidys po ∞vairius bekra‰tòs ‰alies lagerius ir nuves ver-gus ∞ visuotin∞ streikà, kuris pakirs ”nenugalimosios” ‰alies ekonominiuspamatus, o tuo paãiu ir politinius, sutrukdys uÏgrobti pasaul∞. Dòl to ver-ta kovoti, o gal net ir Ïti. Bet kam gi plakti save visokiais ”jeigu”, kaisekundometras jau paleistas ir skaiãiuoja laikà rytdienos link.

Rytojaus ryte atveÏò du kalinius rusus i‰ ”Kapitalkos”, t. y. i‰ 1-ios‰achtos. Buvo juos uÏveÏ´ ∞ 9-10 ‰achtà, bet ten nepriòmò. Todòl jieãia. Buvo bausti, sòdòjo izoliatoriuje, tai tikrai neÏino, kas dedasi lage-rio zonoje, taãiau girdòjo, kad prasidòjo streikas, o ∞ 9-tà ‰achtà ne∞si-leido, sakò, kad ”ãuÏich buntaròj nenado” (svetim˜ mai‰tinink˜ nerei-kia), uÏtenka sav˜.

Îvelgiame ∞ 9-10 ‰acht˜ terikonus, vagonòliai, veÏantys ”paro-dos” akmenis, nejuda - vadinasi ‰achtos nedirba, o kaip kitur?

Pro pat ms˜ lager∞ uÏ koki˜ 50 metr˜ pradunda anglimi krauti trau-kiniai. Neramu. Ne-jaugi Ïmonòs i‰sigan-do, susvyravo. O galry‰ys su‰lubavo, arnetiksli informacijabuvo?

Po piet˜ vienas”veikòjas” (dabar gy-venantis Vilniuje)priòjo prie man´s irsako:Stasys Laskauskas su Ïmona.

101


- Tai kaip, gudruti, i‰ didelio debesies i‰òjo pi‰‰? Per tokius, kaiptu, tiek Ïmoni˜ ∞ specà suvarò ir kiek dar suvarys!

- Eik tu, Ïinai kur... - spjoviau ir nuòjau ‰alin.Dauguma Ïmoni˜ pritaria teisybei ir dorai elgiasi, kai tai nesun-

ku ∞vykdyti. Bet kai pamato sunkumus ir kanãias, kurias reikia as-meni‰kai pakelti, puola ∞ panikà ir pradeda koneveikti teisyb´ beiie‰koti ”atpirkimo oÏi˜”. Taãiau yra ir toki˜ konjunktrist˜, kurie i‰pradÏi˜ tikina: ”GarveÏys nevaÏiuos, nevaÏiuos!”, o kai nuvaÏiavo,‰aukia: ”Nesustos, nesustos!” Ar tokie Ïmonòs baiss, ar tokia j˜prigimtis? O gal jie reikalingi pusiausvyrai, nes pasaulis nukrypim˜inercijoje nemògsta.

Pagaliau pradundòjo traukinys su ”poroÏniakais” (nepakrautais va-gonais). Ma‰inistas pamojavo rankomis, ant dulkòto garveÏio ‰oni-nio stiklo i‰raitò ”7” ir uÏbraukò kryÏiukà. Supratome: 7-oji ‰achtastreikuoja. Po to pravaÏiavo ir kiti traukiniai su tu‰ãiais vagonais.Vorkuta, 1955 m. kalini˜ streiko paralyÏiuota, - ”stovi”.

Vorkuta. 8-tos ‰achtos lietuviai po 1955 m. vasaros streiko.

102


Nedalyvavusiemssunku suprasti pergalòs dÏiaugsmàPo poros dien˜ sutartu laiku prie pat lagerio zonos pasirodò mo-

tociklas su dviem keleiviais. Vienas i‰ j˜ buvo Jonas Navickas. Jisdràsiai priòjo prie pat spygliuotos tvoros ir visu balsu suriko:

- Vyrai, mes laimòjome! Beveik visos ‰achtos sustojo. Net ir ”ba-tavik˜” (kriminalini˜) viena ‰achta solidarizuojasi su mumis. 8-oje‰achtoje veikia komisija, kuri ir mane i‰leido ∞ laisv´, nuimdama 9metus katorgos, ir pasilò darbà mechaninòse dirbtuvòse vir‰ininkopavaduotoju. Nedirba ”Kapitalinò”, 9-10, 8, 7, 3, 4, 2, 12-14-16,40, 6, 47, 5, TEC-2, abidvi moter˜ plytinòs.

Îinia tuãtuojau pasklido po lager∞. Sargybinis, pamat´s nekvies-tus sveãius ir bòganãius kalinius prie viel˜, matyt paskambino lage-rio vadovybei, ir pastaroji su keletu priÏiròtoj˜, kuri˜ priekyje bin-dzeno reÏimo vir‰ininkas, bandò nuvyti J. Navickà ir jo draugà.

- Tuãtuojau ãiuoÏkite ‰alin, o tai ∞sakysiu suimti, - gàsdino reÏi-mo vir‰ininkas.

Jono Navicko laidutuvòs. Klaipòda apie 1969 m. Prie kapo lageriodraugai E.Burokas, J.Butkus ir mirusiojo artimieji.

103


- Mes esame laisvi kaip ir js ir mums niekas nenurodys kelio irkà daryti,- atkirto Jono draugas.

- Bet js ne keliu vaÏiuojate, o su Tòvynòs i‰davikais kalbatòs, -i‰raud´s ir negalòdamas suvokti tokio dar amÏiais negirdòto akiplò-‰i‰kumo Vorkutoje memeno vir‰ininkas. Paskui vis dòlto atsitokòjo.- Kas js tokie? Dokumentus!

- O kas tu toks? Kai juos i‰leis, - parodò ∞ mus, - neteksi darbo,pra‰ysies pas mane. Laikai keiãiasi: kas buvo nieks, tas bus viskuo!A‰ atvaÏiavau pas savo brol∞, kad pasidÏiaugãiau, kad esu laisvas irkad visi jie bus laisvi. ·e, mano popierius. Skaityk! - I‰traukò baltàlapel∞, i‰lankstò ir... de‰inòje rankoje laikydamas, paki‰o lyg voki‰-kai sveikindamasis ”Heil”.

- Draugas Navickas Jonas... Duoãiau su broliu asmenin∞ pasima-tymà, bet nesuderin´s su lagerio vadovybe negaliu, todòl duodu jumsde‰imt minuãi˜ ir draugi‰kai pra‰au: palikite lager∞. Kalbòkite ru-si‰kai.

- Draugas vir‰ininke, kad a‰ per de‰imt met˜ nei‰mokau rusi‰-kai, kas yra dÏiaugsmas, laimò, meilò. - paironizavo Jonas. - Be to,pagal Stalino konstitucijà lietuvi˜ kalba, kaip ir kit˜ broli‰k˜ taut˜,yra neuÏdrausta.

Toliau Jonas kreipòsi ∞ mus: - Brat (broli), septintojoje ‰achtoje nu-òmò bok‰telius, kaliniai, pasigrieb´ ãiuÏinius bei savo menkavert´ mantà,bòga uÏ zonos, kitose stovyklose i‰ vietini˜ ir atvykusi˜ i‰ Maskvossudarytos komisijos perÏiri bylas, kas pus´ atsòdòj´s - i‰leidÏia uÏzonos, kitiems i‰duoda leidimus ir silo statybines medÏiagas statytisnameliams, kitur kitaip. Vir‰ininkai sutrik´, neÏino kaip elgtis. Atvy-kusi i‰ GULAG’o komisija, i‰ 4-tos ‰achtos ∞ Maskvà i‰siveÏò kaipkalini˜ atstovà ukrainiet∞ Igor∞ Dobro‰tanà. Net jeigu ir noròtume t´sti,streikas jau baigòsi aplinkybi˜ ir Ïmoni˜ valia. Bet tai ir yra laimòjimas- pergalò! Nebevarykime Dievo ∞ med∞. ”Do svidanja brat, do vstreãi nasvobode” (Iki pasimatymo broli, iki susitikimo laisvòje).

Visas lageris stebòjo ir girdòjo akiplò‰i‰kus Jono ir jo draugoPavolgio vokieãio monologus su Vorkutos vie‰paãiais ir negalòjo i‰nuostabos i‰tarti nò ÏodÏio, nors ir mes nebuvome pòsti.

·velnus piet˜ vòjelis kedeno plaukus, ir man atrodò, kad jis dai-nuoja kalini˜ draugystòs mar‰à:

104


DRAUGYSTñS MAR·ASTu, mielas drauge, nelidòki,Kad reikia Ïengt sunkiu keliu,·ituos ÏodÏius ‰irdin ∞dòki,Nors atsiskirti ir sunku.

·iandien raudono maro laikas -Rytoj ms laukia Vorkuta.·iandien Ryt˜ plò‰ikai siauãia,Ateis ir ms˜ valanda.

Priedainis

DrauguÏi, tikòk, greit nebereiks kentòti,Tik vilt∞ turòk, dar laisv´ teks regòti.Ir vòl susitiksim po Vyãio vòliava,Kada ms ·alelòj laisvòs ‰vies au‰ra.

Varge paÏinom vienas kità,Tapai geriausiu mano draugu.Ne vienas prie‰as nuo ms krito,Kai Ïem´ laistòm j˜ krauju.

Kada tik taur´ mes i‰gersim,Pripiltà skausmo ir kanãi˜,Grotas krtinòmis i‰versim,Ø laisv´ Ïengsime kartu.

Priedainis

Subrendom mi‰ke, todòl ir ‰irdys kietos,Kautyni˜ lauke nebuvo prie‰ui vietos.Jaunyst´ praleidom pavojuj ir ugny,Neliski, drauguÏi, - laisvò jau arti.

Vòl susitiksime, drauguÏi, -Trispalvò skaisãiai plevòsuos,Ir visi tie, kas balsà turi,Draugystòs mar‰à uÏdainuos.

Priedainis

Draugystò tvirta, draugystò kieto plieno,Sujungò kova ir ‰altos mro sienos.Kas Ïuvo - nulenksime galvas ties kapu,Ir Ïengsim likimo mums skirtu keliu.

105


Ir staiga lyg pagal komandà: ”Valio! Valio! Hura! Ura!” Ir bendruilgu ”Ura!” Glòbesãiavomòs, buãiavomòs, o kai kas i‰ dÏiaugsmo irverkòme, slapta nu‰luostydami a‰arà, nes draugas galòjo pamanyti, kadesi ”boba”, o ne karÏygys, pakil´s Vorkutos Ïemòs vòtroje. Atrodo, per‰ias de‰imt minuãi˜ i‰augome po kelis metrus, o ms˜ dvasia - kilo-metr˜ kilometrus. I‰ Guliverio ‰alies didÏiulis Jonas Navickas su drau-gu pamojavo mums ranka, o maÏyãiai nyk‰tukai - priÏiròtojai, skery-ãiodami rankutòmis, numindÏikavo savo keliais.

Nuvilnijo Ïmoni˜ minia link pirties, sustojo rateliais, ir prasidòjo dai-nos. Lietuviai vienà dainà baigia, ukrainieãiai kità nusitveria, net ir rusai,nemòg´ sutartini˜, pabandò: ”BòÏal bradiaga s Sachalina”... Jiems padò-jo kit˜ taut˜ Ïmonòs, o latviams ”Vòjeli, psk” - msi‰kiai. Dainos, kaipir maldos, liejosi ∞ auk‰tybes, sujungdamos ãia esanãius su nami‰kiais irkovose kritusiais didvyriais. Pastarieji ∞kvòpò stiprybòs, ryÏto ir tolimes-nòs kovos, o gyvieji padòkos ir priesaikos t´sti kovà dòl Tòvynòs ir Ïmo-ni˜ laisvòs. Kas nebuvo ãia, vargiai supras pergalòs dÏiaugsmà krtinòje

Teodoras Kilikeviãius-Padykòlis, Jonas Valaitis-Viesulas,Edvardas Burokas-·ventupys. 1955 m.

106


ir tai, kad tik dòl ‰ios akimirkos buvo verta gimti Ïemòje, ‰ioje, kaipÏmonòs sako, a‰ar˜ pakalnòje. Dainos skambòjo vir‰ Vorkutos porà va-land˜, kol uÏkimo balsai ir po truput∞ tilo euforija. Pulkeliais vaik‰to ka-liniai, dalijasi emocijomis. Atrodo, mes laisvi, tik atsidrus ties spygliuo-tos vielos tinklu ir pakòlus galvà, pamaãius bok‰telyje sargybà, atsidurinuogoje kasdienybòje. Taãiau ir ‰i nuogybò netrukdo dvasios laisvampolòkiui, nes ir nelaisvòje gali bti laisvas dvasioje.

Bandòm pasitarti LLKS valdyboje, nieko nei‰òjo, bandòm streiko ko-mitete, ir vòl tas pat. Anarchija! Visi nori kalbòti, tartis, klausinòjo, kasbus toliau. O jeigu kà nors Ïinotume patys... Atrodò, kad buvome konspi-ratyvs… Ms˜ agitavimas, ra‰ymas, spausdinimas, susitikimai su sa-vais ir svetimtauãiais buvo paslaptis. Ir jeigu bt˜ buv´ i‰davik˜, seniaijau tupòtume politcentraluose. Tad nenuostabu, kad Ïmoni˜ gerosios jò-gos stengòsi susilieti ir toliau kartu veikti bendros idòjos kryptimi. Taãiaukas toliau? Kad mes Ïinotume... Visiems kartojome: bus gerai.

Vakarop, ‰iaip taip atitrk´ nuo Ïmoni˜ ir j˜ klausim˜, kaip ”urkos”(sàÏiningi vagys), susispietòme barako kampelyje. Kas daryti? J.Valai-tis, T.Kilikeviãius ir V.Vaineikis tikino, kad reikia streikus t´sti toliau,

nes prie‰as sutrik´s, ir ‰ià galimy-b´ praleisti tolygu nusikaltimui.A.Plepys irgi linksòjo galva pritar-damas.

- Vyrai, a‰ kaip karininkas, -prabilo I.Uogintas. - silyãiau ne-daryti joki˜ sprendim˜, kol neÏi-nosime tikros padòties. Kokia galibti kova be Ïvalgybos. Nòra in-formacijos - nòra sprendimo. At-gav´ laisv´ Ïmonòs, jeigu tai yratikrai (kà ‰iandien prane‰ò Navic-kas), ar benoròs vòl ki‰ti galvas ∞kilpà? Ar mes Ïinome j˜ mintis,‰iandienos lkesãius ir j˜ ateitiesAlbinas Ramelis

107


planus? A‰ nesakau, kad mes turime apsiraminti, ms˜ laimei, po to-kios atomazgos. O galòjo ir blogiau bti. âia stebuklas, ir turbt vie-nintelis atvejis ne tik SSRS, bet ir visame pasaulyje. Laukime rezulta-t˜, toliau matysime, kà daryti.

Pasamprotavau ir a‰:- Ai‰ku, informacija pirmiausia, nes kitaip bus kova su vòjo mal-

nais. Bet kokia ji bebt˜, pasitikiu J.Navicko nuojauta: streikà reikiabaigti. Jeigu perlenksim lazdà, komunistai nesiceremonins, j˜ krauge-ri‰kas instinktas mums visiems gerai Ïinomas. Kartoju: nevarykime Die-vo ∞ med∞. Palauksime rytojaus, jis bus protingesnis uÏ ‰ià dienà.

Man pritarò V.·i‰ka. Netoliese gulòj´s ir apsimet´s mieganãiu Al-binas Ramelis nei‰kent´s pridrò:

- Vyruãiai, atleiskite man Lietuvos muÏikui i‰ ”pautenas”, a‰ jautris roÏanãius sukalbòjau uÏ tokià Dievo dovanà. Man tiesiog nesitiki,kad taip yra. O, jeigu taip, tai stebukl˜ stebuklas. Vietoj js˜ ginãopatarãiau jus drauge pasimelsti ir padòkoti Vie‰paãiui uÏ tokià malon´ir papra‰yti, kad Jis mus apsaugot˜ nuo tolimesni˜ represij˜. Nejaugijs tikite, kad nesuÏinos, kas buvo iniciatoriai, ir ‰itie kraugeriai dova-nos. Netikiu, niekaip netikiu, kad j˜ stukaãiai visà laikà miegojo. Pra-‰ykite Dievo uÏtarimo! O ‰iandien a‰, kaip kio dalies vedòjas, duosiuvisiems po dvigubà normà ir stipresnòs arbatos kau‰à. Pasvarstykitemano ÏodÏius. A‰, i‰skyrus Ignà, esu vyriausias, niekur nelendu, betviskà matau ir turiu gerà nuojautà. Todòl nors a‰ ir durnesnis uÏ jus,jauãiau, kad mes laimòsime, ir todòl savo draugams kituose lageriuosedaug popieriaus sugadinau, ragindamas streikuoti.

Ignas paspaudò A.Rameliui rankà ir visi sutaròme laukti.Pas mane atòjo Vladas ·i‰ka ir pasakò, kad pas j∞ medpunkte yra

atòj´ ukrainieãiai, rusai ir latvis. Jie daugiau kaip valandà aptarinòjostreiko eigà ir jo galimas pasekmes. Jis pats dalyvavo, bet, sakò, kad jisnetur∞s sprendimui ∞galiojim˜, todòl pasilò pasikviesti kitus. Taigi Vla-das pakvietò mane ir Alg∞ Plep∞.

Medpunkte uÏ medicininio procedros stalelio, kaip dabar matau,sòdòjo ukrainieãiai Pri‰liakas ir Stepaniukas, rusas Novikovas ir Pice-

108


lis su Saulyãiu (tòvu). Lageryje buvo tòvas ir snus Saulyãiai i‰ Rygos.Prie lango atsiròm´s stovòjo lenkas, nepamenu, ar tai Braziul, ar taiPoviluik. KaÏkas lietuvi‰ko. Vladas i‰ kito kambario atne‰ò suolel∞.Susòdom. Tylim.

- Sveikinam lietuvius su didele pradine pergale. Tiesiog ne∞tikòtina.Visas Reãlagas nei‰òjo ∞ darbà. To dar nebuvo ”plaãiojoje tòvynòje”. -pradòjo Pri‰liakas. - Mes nebuvome, kaip Ïinote, ‰io streiko iniciato-riai, bet savo tautieãiams netrukdòme, o atvirk‰ãiai - net skatinome.Îinojome, kad pabaltijieãiai niekada nejuokauja: jeigu kerta, tai i‰ pe-ties. Taãiau pasòj´ audrà, audrà ir pjausime. Ms˜ Ïmonòs, kaip Ïinote,irgi dalyvauja, kaip ir js˜, rizikuodami gyvybòmis. Todòl mes esameatsakingi uÏ juos ir tuo paãiu uÏ ‰∞ sukilimà. âia jau nebe streikas, ãiasukilimas, kvepiantis ms˜ broli˜ kalini˜ krauju. Kaip jis vystysis, ru-tuliosis? Kokiu momentu sustos? Ar ãekistai uÏspringdys mus ms˜paãi˜ krauju? Ar spòs lageriuose js˜ parinkti vadai vadovauti pagal,kiek Ïinau, parengtas instrukcijas, o gal masòs, euforijos pagautos, Ïusvisi, kaip vienas ”UÏ Tòvyn´!” Neatmetamas ir ãekist˜ provokatori˜tamsus darbas. Todòl mes reikalaujame, kad generaliniame streiko ko-mitete dalyvaut˜ ir Ukrainos atstovai su sprendÏiamaisiais balsais.

- A‰ pritariu kolegoms ukrainieãiams ir noriu pareik‰ti nuostabà,kad latviai pilnai ròmò ‰∞ streikà, pavadintà pabaltijieãi˜ streiko vardu,bet nò vieno latvio nòra pagrindiniame streik˜ komitete, - i‰po‰kinoSaulytis (ar Picelis).

- Apie streiko komitetà, jo tikslus ir uÏdavinius a‰ buvau pilnai in-formuotas S.Ignataviãiaus draugo Jemilijano Repino. Man ãia ne pa-slaptis, a‰ juo pilnai pasitikiu. Taãiau paruo‰ti ir pradòti, ai‰ku, milÏi-ni‰kas darbas, bet uÏbaigti, neÏinau, ar sugebòs vieni lietuviai. Turiupraktikos i‰ 1953 m. Vorkutos sukilimo, dòl kurio buvau nuteistas my-riop ir dabar vòl velku 25-met˜ bausm´. Man prarasti nòra ko, bet strei-kuojanãiuose lageriuose ‰imtai tkstanãi˜ gyv˜j˜, kartoju, gyv˜j˜ Ïmo-ni˜. Kada masòs ∞sisiautòja, reikia labai delikaãios strategijos ir diplo-matijos ne tik su prie‰u, bet ir sav˜j˜ tarpe. Ms˜ Ïiniomis, gautomis i‰Vorkutos Rusijos socdem˜ partijos skyriaus, ∞ UÏpoliar´ i‰ Leningrado

109


srities permetama VRM divizija, su visureigiais ‰arvuoãiais, o nuo Led-jrio - desantinis pulkas. Padòtis labai gròsminga ir rimta. Reikia sku-biai bendrai apmàstyti ir, gink Dieve, a‰ ne ‰treikbrekeris, bet jei pa-kvips krauju, reikia duoti komandà (jeigu dabar kas nors klausys m-s˜) nutraukti streikà. Juk ãia generalinò repeticija, ir ‰iuo momentu ne-labai tikiu, kad ∞ tokius reikalavimus, kaip paleisti kalinius arba i‰veÏtijuos ∞ savas respublikas, Sovietai sutikt˜? Taãiau pamat´ tvirtà dirigen-to lazdel´, kuri ne tik gali pradòti streikà, o ir mostelòjus uÏbaigti, ãe-kistai pradòs su politkaliniais skaitytis, ir mes juos priversime i‰leisti∞sakà dòl pilnos amnestijos. Sustabdyti tok∞ galingà anglies baseinà tikvienai valandai - ir tai bus nenusakomas sugebòjimas. O kokie nuosto-liai valstybòs ekonomikai? Ar paskaiãiavote? ·tai kur ms˜ korta. Ko-munistams sutrai‰kyti tankais tkstanãius prie‰˜ - nulis, bet jie ne kvai-li, pasvarsto, kas ”tòvynei duos Vorkutos angliuko”? Be ms˜ bus uÏ-tvindytos ir nuo duj˜ metano susprogs nekategorinòs Vorkutos ‰achtos.Jiems reikalingi ne mes, o ms˜ vergi‰kas darbas, ponai Spartakai, - beuÏsikirtimo ir pauzòs i‰dòstò Novikovas. - Mes turime dabar puikiusry‰ius su laisvaisiais Vorkutoje ir galime bendram labui gerai pasidar-buoti. Vienybòje - galybò.

Vladas ir Algis, pagauti jausm˜, visi‰kai sutiko su pasilymais. Su-tikau ir a‰. Bet mes negalòjome spr´sti, neaptar´ su LLKS valdyba, irtuo paãiu be streiko komiteto, kuriam, kaip jau minòjau, vadovavo Ig-nas Uogintas (‰iuo metu gyvena ·iauliuose.

- Vyrai, js teiss, reikia, kad vis˜ tautybi˜ atstovai dalyvaut˜ Vorku-tos streiko komitete. Laikas nelaukia, reikalauja skubi˜ apgalvot˜ spren-dim˜, ai‰ku, jeigu nepavòluosime, nes pagal programà: kiekvieno lage-rio streiko komitetas sprendÏia pats, pagal aplinkybes - streikuoti iki ga-lutinòs pergalòs, ar i‰kovojus net ir menkiausià pergal´, streikà sustabdy-ti ir kad kiekvienu atveju j∞ bt˜ galima atnaujinti, nei‰duodant vadovau-janãi˜ ir vykdanãi˜. Mes turime ‰iuos js˜ pasilymus apsvarstyti, ir a‰manau, keli˜ valand˜ laikotarpyje jums bus duotas teigiamas atsaky-mas, - paspaudÏiam rankas, ir, greitai surink´ Vorkutos streiko komite-tà, pradòjome pasitarimà. Taãiau ne viskas taip buvo paprasta. Kas gal-

110


va, tai pasilymas. Jonas Valaitis taip uÏsioÏiavo, kad gàsdino pasi-trauksiàs i‰ streiko komiteto, jei nors vienas slavas bus ∞ j∞ kooptuotas.

- Mes viskà padaròme, dabar atiduoti jiems laurus? - tiesiog ‰aukòjis. - Jie viskà praÏudys ir vietoj to, per savo paikas galvas paki‰ mus po”ma‰inka”. Îinau a‰ tuos fanfanoviãius.

Visi kiti pritarò internacionalizuoti streiko komitetà. Tuo metu a‰palaikiau Jonà Valait∞, nes nenoròjau, kad streiko komiteto nariai tapt˜visiems Ïinomi, mano manymu, j˜ laukia tolimesnòs kovos, neatsiÏvel-giant, laimòsime 1955 m. Vorkutos streikà ar ne. Sureng´ ‰∞ streikà jaulaimòjome ir ∞gijome praktikos. Pasiliau sudaryti naujà 1955 m. Vor-kutos streiko komitetà, paliekant esamàj∞ konspiracijoje. âia Valaitismane beveik su Trojos arkliu sulygino ir ‰aukò daugiau - net ant tospaãios ”para‰os” (i‰situ‰tinimo statinòs) nebesòs.

- Jonai, a‰ atsitpsiu ant kitos, - raminau j∞.Pasiliau sukviesti visus veiklesnius ‰iame lageryje tautieãius. Pasi-

lymas priimtas. Valgykloje daugiau kaip 50 Ïmoni˜. Daugiausia ms˜LLKS nariai. Susirinkimà pradòjo Martynas Kemtys. Jis i‰ai‰kino padòt∞ir pats pritarò komitetà internacionalizuoti. Valaitis - geras, i‰kalbus ora-torius, patraukò ∞ savo pus´. Papra‰iau ÏodÏio, pradòjau jaudintis, susi-mai‰iau, net dabar raustu prisimin´s, bet ‰iek tiek paai‰kinau, kodòl rei-kòt˜ palikti esamàj∞ komitetà tok∞ koks yra, ir sudaryti naujà, nes jei ne-bus mums palanks sprendimai, mes nieko neprarandame, vis tiek kaipturòjome taip ir turime visus lageri˜ streik˜ komitetus savo ∞takoje. Lau-rai, sòkmòs atveju, istorijoje nesvarbu, svarbs tiktai rezultatai.

Man pagelbòjo, tikriau i‰gelbòjo Edvardas Laugalys. Jis ∞tikino da-lyvaujanãius, kad btinai reikia ∞sileisti kitatauãius, nes juk streikasvisuotinas - ir j˜ ne tik teisinò, bet ir moralinò pareiga vadovauti, t.y.dalyvauti streiko veiksme. Tegu vis˜ tautybi˜ atstovai sprendÏia strei-ko eigos valdymà.

- Jeigu kur nors bus ne taip, nepritarsime ir kra‰tutiniu atveju, kaipsako Edvardòlis, pasinaudosime ms˜ lageri˜ komitetais, - uÏbaigòE.Laugalys.

Balsavome. E.Laugaliui pritarta.

111


Po streiko - ne viskas paprastaInternacionalinis, vadinamasis ”konsultacinis” Vorkutos 1955 m.

streiko komitetas buvo sudarytas. E.Laugalys (pirmininkas), M. Kem-tys, V.Vaineikis, Pri‰liakas, Stepaniukas, Saulytis (?), Novikovas ir es-tas (niekas dabar i‰ gyv˜j˜ jo pavardòs neatsimena).

Taãiau ‰iam komitetui, be keli˜ ger˜ sprendim˜ ateiãiai, pasi-reik‰ti nebeteko, nes laikas sustatò ∞vykius ir ‰io streiko dalyvius ∞savo vietas, visiems paruo‰damas uÏplanuotus likimus, sudòjo ta‰-kus ant ”i”. Kelioms dienoms prabògus, vòl pradòjo dundòti anglimikrauti vagonai, kurià jau kasò ne tie visi‰kai beteisiai vergai, o Ïmo-nòs, suprat´, kad jie kità kartà pasieks galutin´ pergal´. Ir nors dardaugelio rankos buvo surakintos, j˜ dvasia jau buvo laisva. Jie jau

Vorkuta, 1955 m. Sòdi: Juozas âesonis, Martynas Kemtys, ZigmasStrumskis, Juozas Miku‰auskas, Bronius, Banys. Antroje eilòje: LiudasBruãas, B.Arcimaviãius, Algis Petraitis, Jonas Karnu‰auskas, Kazys, ...,Adomas Bagdonas ”Giedrius”. Treãioje eilòje: Bronius Stelmokas,A.Milinas, ..., kunigas, Petras.

112


po ‰io streiko tapo patys sau Ïmonòmis. Ech, tas saldus Ïodis ”lais-vò”, o dar saldesnò mintis, kad tu nebe dvasios vergas, liaudi‰kai -nebe d‰ios ubagas!

Pagaliau Pergalò. ·i saulò kelis kartus ry‰kesnò ir Ïavesnò, tik jimatoma ne akimis, o jausmu, sujungta sàmonòs ir pasàmonòs tiltu.Kuo giliau ir plaãiau apÏvelgi pergalòs prasm´, pastangas, ∞dòtà Ïmo-ni˜ ir savo trisà, svajones ir abejones, i‰analizavus teisingus spren-dimus ir klaidas, susumavus visus prie‰ ir uÏ, pasieki ne abstrakãià,o konkreãià pergal´ ir jos vaisi˜, tuo ‰i saulò - ÏvaigÏdò ∞Ïiebiaugn∞ krtinòje, ∞berdama superdvasios smilkal˜, kurie nuteikia siektivis naujos ir kitos pergalòs. Visà tai rei‰kia - kovoti. Kova nerei‰-kia: atòjau, pamaãiau, nugalòjau. Ji visuomet bna permaininga,kartais su labai lidnomis pasekmòmis, taãiau vienàkart ∞kàstas tassaldus pergalòs vaisius pasilieka visam gyvenimui. Tai narkotikas,nuo kurio vaist˜ nòra.Tave apninka didybòs manija. Atrodo dar vie-nas uÏmuojis ir tikslas pasiektas. Horizonto iliuzija: pasieki vienà,atrandi vòl kità.

Galvoji, màstai, medituoji. Niekaip negali atsiplò‰ti nuo minties,kà bedarytum: vaik‰ãiotum, ra‰ytum, ar kalbòtum. Minãi˜ srov´ pluk-do prie Pergalòs-saulòs, ir tu i‰tirpsti joje ‰vytòdamas ta paãia dauge-lio vaivoryk‰ãi˜ varsa. Toliau dar graÏiau. Nuo ãia atsiskleidÏia Mei-lòs saulò, iki kurios rankà paduot ir kuri dar ‰viesesnò, grak‰tesnò...Neatsilaikai jos traukai... ir ∞vyksta stebuklas. Dingsta neapykanta, pyk-tis, nepasitikòjimas, nerimas, o svarbiausia - baimò. Îvelgi ∞ likimobrolius, jie dar broli‰kesni, meti Ïvilgsn∞ ∞ bendraÏygi˜ nuveiktus dar-bus, jie dar svaresni ir didvyresni‰ki. PasiÏiri ∞ buvus∞ ‰treikbreker∞ir numoji ranka: ”nesigaudò” aplinkybòse. Pamatai piktà priÏiròto-jà-budel∞ ir tari: ”Vabalòli, sraigteli˜ sraigteli, kuo tu kaltas, jei tavoprotel∞ Dievulis pasiòmò”. Sutinki ãekistà-karininkà ir sakai: ”Mestau atleidÏiame, nes ‰iandien ”na‰ò vzialo” /mes laimòjome/, mes neker‰ytojai, o laisvòs kovotojai, kurie nori i‰taisyti klaidas Ïmoni˜,sukrusi˜ vardan humanizmo - ”blogio imperijà”.

- Ei, ar tu dar ten? - kuÏda ∞ aus∞ Edvardas Laugalys. - A‰ jau

113


nusileidau ∞ ‰ià nuodòmingà Ïem´. Noròãiau aptarti”Varpui”straipsn∞apie streiko baigt∞.

- Streikas baigòsi, kai kuriuose lageriuose mes laimòjome 100 pro-cent˜, taãiau ar mes bsime suprasti t˜, kurie aktyviai dalyvavo savolageri˜ streikuose ir dabar yra atveÏti ∞ ms˜ baudÏiamàj∞? Jie pilnipergalòs, j˜ ‰irdys pilnos sòkmòs euforijos, jiems atrodo, dar vienasspustelòjimas - lageri˜ nebòra ir mes - Lietuvoje. Utopija. Jie pasiruo‰´naujoms, greitolaikòms pergalòms, bet taip nebus, nes Ïmonòs gav´lengvat˜, jau nebe streike, jau jie ‰achtose angl∞ kasa. Tu buvai vakardienos susirinkime ir girdòjai, kaip ‰ie puiks vyrai, sakyãiau, lageri˜generolai, visu balsu ‰aukò: ”Kova iki galutinòs pergalòs”. ”Jeigu po-nai i‰ Vorkutos streiko ko-miteto i‰sigando, tegu len-da po narais”.

- Blogas choras, o darblogesni dirigentai, jeigunegali laiku ir drauge susto-ti. Reikia viskà gerai i‰ai‰-kinti, ∞rodyti, kad vòl i‰ju-dinti streikà ne∞manoma ir‰iuo laiku jis bt˜ nuosto-lingas. Savo kalbose, laik-ra‰tòliuose ir atsi‰aukimuo-se visur ‰aukòte: ”âia tikgeneralinò repeticija, atei-tyje streikas visuose SSRSlageriuose, o gal ir visojeimperijoje”. Bkim nuo-sekls. Ai‰kinkime. Ørodi-nòkime. âia visi Ïmonòsprotingi ir geri. Supras. A‰manau, kad mes su Vevers-kiu, pasikviet´ kunigus E.Laugalys ir ukrainietis Tre‰ãiakas

114


Dobrovolsk∞, Petkeviãi˜, tik vakar atvykus∞ Vaiãekauskà ir kitus, i‰sa-miai ir ∞tikinamai ‰iuo klausimu para‰ysime ∞ ”Varpà”. Jeigu pritarsiteir ”Varpà” i‰si˜site ∞ kitus lagerius, mes ie‰kosime Ïàsies plunksnos.

Po savaitòs, J.Navicko dòka, ”Varpas” jau keliavo po visus Vorku-tos lagerius, o dar po kurio laiko i‰ t˜ lageri˜ pasipylò pritariantys atsi-liepimai. Po ‰ios apklausos Vorkutos streik˜ komitetas nutarò, kad visi62-ame lageryje turi laisvà valià: kas nori, gali dirbti, kas ne - ne. Kaspakluso lagerio administracijai, i‰vyko ∞ kitus lagerius, kas neklausò- pasiliko ãia pat.

Pakalbòjome su E.Laugaliu apie ‰∞ bei tà, ir pagaliau pasiliau jamtapti LLKS valdybos nariu, nes jis jau seniai su Vytautu Svilu draugau-ja ir per j∞ tapo LLKS nariu. Dalyvavo ∞vairiose akcijose ir buvo visagalva pasinòr´s ∞ streiko paruo‰imà Kapitalinòje ‰achtoje ir 7-osios ”ma-Ïojoje zonoje”.

”Varpo” redakcijos bendradarbiai. 62-as lageris, 1955m.Placidas Vyturys ir Aloyzas Kudukis.

115


- Edvardòli, aãi uÏ pasitikòjimà, bet pasilymo nepriimsiu, neslaikausi subordinacijos ir neatsiklaus´s negaliu sutikti, o, be to, yraten pora ∞taking˜ ròksni˜, kuri˜ savo gyvenime negaliu pak´sti. Jeigujums ko nors reikòs, a‰ visuomet su jumis, ir jeigu klausite mano pa-tarimo, o a‰ Ïinosiu, nesi‰alinsiu. Be to, visose slaptose organizacijo-se vadai krinta pirmieji. A‰ ne bailys, bet per kit˜ Ïioplumà daug pri-sikentòjau.

Edvardas ir Vytautas Laugaliai, 1943 m. artòjant frontui prieLietuvos, suprato, kad reikia pradòti ruo‰tis antrajai soviet˜ oku-pacijai ir nelaukti, kaip kas tikòjosi, sàjunginink˜ desanto i‰ Balti-jos jros. Vokieãi˜ aroganti‰kumas irgi sumaÏòjo ”antraeilòms”Baltijos tautoms. Jie pasilò paruo‰ti lietuvius desantininkus, ku-rie soviet˜ okupacijos atveju galòt˜ abiem pusòm, (t.y. vokieãi˜ irlietuvi˜) bti naudingi.

1944 m. vasarà, kuomet frontas Lietuvà skyrò pusiau, E. Laugalysjau buvo Îemaitijoje su radijo si˜stuvu ir ginklais, o Vytautas i‰ lòktu-vo nuleistas ∞ Suvalkijos mi‰kus.

Pagaliau sovietams pasisekò uÏimti visà Lietuvà, ir prasidòjo rep-resijos. Kar‰tesni Edvardo draugai nei‰kentò, nu‰ovò kelis egzeku-torius. NKVD susekò vienà, ir tas, nei‰laik´s kankinim˜, i‰davò Ed-vardà ir jo si˜stuvà. Îiauriai pakankin´, etapu i‰veÏò ∞ Vilni˜. UÏKauno Edvardas, karininkas Babilius ir Paulauskas pabandò bògti.

Vienas i‰ ”Varpo” leidòj˜ A.Luka‰eviãius. Komunizmo Tribunolui paruo‰tikomiteto posòdyje toliau V.Miliauskas, A.Flikaitis, J.âeponis.

116


Babilius buvo nu‰autas vietoje, antrasis buvo surastas po trij˜ die-n˜, irgi su‰audytas, o Edvardà su‰alus∞, be sàmonòs surado SMER·(stalininis metodas i‰ai‰kinant ‰nipus) kareiviai ir kartu su slen-kanãiu frontu tardydami, Edvardà veÏiojo iki pat karo pabaigos.Øsrutyje (dabar âerniachovskas) karo tribunolas nuteisò 15 met˜KTR (katorgos darb˜) ir atveÏò ∞ Vorkutà. 7-toje ‰achtoje politkali-nys gydytojas lenkas DobÏanskis, pagal specialyb´ ginekologas, pa-mat´s Edvardo nu‰alus∞, Ïaizdotà, su nuogu, be mòsos kaulu, did∞j∞kojos pir‰tà, ir be uÏmarinimo pjkleliu nupjovò kaulà, aptepò an-tiseptiku fundozolu. I‰gyveno. Buv´s matininkas, tapo ‰achtos mark-‰eideriu (geodezistu), o vòliau kalnakasybos inÏinieriumi, kur∞ ve-Ïiodavo i‰ Kapitalinòs ‰achtos ∞ Vorkutos miestà, kad apmokyt˜laisvuosius inÏinierius mark‰eiderio darbo ‰achtose. 1955 m. kra-

tos metu uÏ nar˜, ant kuri˜ gu-lòjo Edvardas, surado pogrin-din∞ laikra‰tòl∞ ”Severnoje Si-janije”. I‰kvietò ”kmas”, tar-dò, noròjo uÏverbuoti. EdvarduigrieÏtai atsisakius, uÏdarò ∞ kar-cer∞, o i‰ ãia ∞ grieÏto reÏimo”maÏàjà zonà” prie 7-tos ‰ach-tos. Vorkutos padangò pakvipostreiku. âekistai buvo nepaten-kinti Edvardo autoritetu tarppolitini˜ kalini˜ ir ∞metò ”oÏ∞ ∞kopst˜ darÏà” - specypatingà-j∞ 62-àj∞ lager∞, kuriame Edvar-das Laugalys, Pranas Vevers-kis, Adomas Luko‰eviãius, Po-vilas Vaiãekauskas, AloyzasKudukis ir dar kiti i‰leido laik-ra‰t∞ ”Varpà”, kvieãiant∞ ”pa-busti ir keltis”.

Vladas ·i‰ka, visos Vorkutos streikokomiteto narys

117


I‰ dabarties - ∞ tolimà praeit∞Apie E.Laugal∞ ra‰o ”Lietuvos aido” dienra‰tyje Apolonija Palmyra Lie-

kytò-Navickienò - Lu Lu. ”Lietuvos aidas” Nr. 15. 2006-02-15.Vorkuta. O, kiek kelio iki jos! Kalòjim˜ rsiai, karceriai, ãekist˜ ga‰-

lios akys ir rankos. Kas gali apra‰yti fizines ir dvasines kanãias, bado irkankinim˜ i‰kamuotos beteisòs vergòs, jaunutòs mergaitòs vargus? âiabaisiau, kaip Dantòs apra‰ytame pragare. Îmonòs, ar js galite visa tai∞sivaizduoti? Net a‰, ‰iuos pragaro ratus praòjusi, negaliu. Ir visgi, mesbuvome ”kieti”, nes mylòjome Dievà, Tòvyn´ ir Laisv´. Ar girdòjote kànors pana‰aus pasaulyje, kad kaliniai vyrai ir moterys, surakintomis ran-komis, beginkliai, stovòt˜ prie‰ tankus, vaÏiuojanãius per juos? Kalinius-

laisvòs kovotojus, kuriuos ski-na kulkosvaidÏio ugnis, o jie‰aukia: ”Tegyvuoja Laisvò!”.

Praslinko 50 met˜, kaipviena diena, bet per vis˜ ∞vy-ki˜ ekranà visuomet matau1955-˜j˜ met˜ Vorkutos vasa-rà. Tada dirbau 2-oje plytinò-je, jau be sargybos. Kartà at-òjusios merginos slapãiomisman pa‰nabÏdòjo, kad lietu-viai vyrai lageriuose ruo‰iapabaltijieãi˜ sukilimà. Mes,lietuvaitòs, turime jiems padò-ti uÏmegzti ry‰ius su visais ki-tais Vorkutos lageriais. I‰ po”‰imtasilòs” i‰trauktas ran-ka ra‰ytas laikra‰tòlis ”Var-pas” ir spausdinti atsi‰auki-mai liudijo, kad tai rimtas irlabai pavojingas reikalas.Apolonija Palmyra Liekytò-Navickienò -

Lu Lu. Vorkuta 1952 m.

118


Tuo metu pasiliuosuoja Edvardo Laugalio pusseserò Bronytò Ged-vilaitò. Mes ∞taròme, kad ‰ià akcijà organizuoja jos pusbrolis. Nutarò-me pabandyti su juo susitikti ir atkalbòti, nes kalinimo sàlygos su‰vel-nòjo, o ir vienà kità kalin∞ jau i‰leidÏia ∞ laisv´.

Su Bronyte atvaÏiavome ∞ baudÏiamàj∞ lager∞, kuriame buvo uÏda-rytas E.Laugalys. Lagerio administracijai ‰iaip taip ∞rodòme, kad mesjo giminaitòs ir mums davò poros valand˜ pasimatymà. Ø sargybos bs-tin´ atvedò auk‰tà, tvirtai sudòtà, rstaus, bet graÏaus veido vyri‰k∞ -tikrà ·iauròs Atòn˜ Apolonà. Pasibuãiav´ ir trumpai aptar´ padòt∞, pra-dòjome atkalbinòti Edvardà - sukilimo nerengti, nes gyvenimo sàlygosgeròja, o 1953-˜j˜ met˜ ∞vykiai, kai buvo i‰Ïudyta visa 29-oji ‰achta,dar nepasimir‰´.

Edvardas ilgai tylòjo, paskui atsistojo ir pradòjo:- I‰veÏò i‰ Vorkutos vokieãius, lenkus ir kit˜ valstybi˜ pilieãius, kuo

mes prastesni? Ar tuo, kad mus pardavò Hitleris, o vòliau, Jaltoje, Ruz-veltas ir âerãilis? Ar js, patriotòs, politinòs kalinòs norite ãia gimdyti

rusiukus ir komiukus, ar no-rite savo kaulais tr´‰ti amÏi-no ∞‰alo Ïem´? O gal norite,kad js˜ giminòs Sibiro trem-tiniai surusòt˜? ·iemet mesVorkutoje skelbiame ”pabal-tijieãi˜ streikà”, prie kurioprisijungs kit˜ tautybi˜ kali-niai. Mes reikalaujame i‰leisti∞ tòvynes tremtinius, invali-dus, politines kalines, o muspaãius perkelti ∞ kalòjimusLietuvoje, Latvijoje ir Estijo-je, arba, kaip kompromiso, i‰-leisti mus ∞ laisv´ ãia - Vorku-toje. Provokacijoms nepasi-duosime, o jeigu ãekistai pa-Edvardas Laugalys

119


kartot˜ 1953 met˜ scenarij˜, mes pasiruo‰òme ir tam. Vorkutos ‰ach-tos bus susprogdintos arba prigirdytos. Neveltui Vorkutos angli˜ kasy-bos kombinate dòsãiau, net laisviesiems, geodezijà ir mark‰eideryst´.Îinau i‰ gr´Ïini˜ ir geologini˜ Ïemòlapi˜, kur tyvuliuoja poÏeminiaieÏerai, kur ‰achtose yra kitos silpnos vietos. ·is streikas, tai generalinòrepeticija patikrinti ms˜ ir j˜ jògas. Kitais metais sovietini˜ lageri˜sistemos kaliniai tars paskutin∞, pergalingà Ïod∞. Tai kas gi, jei ne mes..?

Jo veidas raudo, akys Ïaibavo, atrodò, kad kalba ne mums, o sukilòli˜kolonoms. Jo Ïvilgsnishipnotizavo mane iranuos, nematomusÏmones. A‰, jo Ïvilgs-nyje i‰silydÏiusi,sklandÏiau savo ir su-kilòli˜ dvasinòje eufo-rijoje. Tik atsisveiki-nant i‰girdau paskuti-nius jo ÏodÏius: ”Ry‰∞palaikysime per mumspaÏ∞stamà kapitalinò-je ‰achtoje Svil˜ Vytu-kà - ”grotas krtinò-mis i‰versim, ∞ laisv´Ïengsime kartu”...

I‰sirinkusi slapy-vard∞ ”Lu-Lu”, visasavo esybe kibau ∞‰ventà kovà. Jauanksãiau susira‰inò-davom beveik su vi-sais lageriais, kur b-davo siunãiami plyt˜vagonai. Dabar visa

PaÏyma. p/d 175/4 I‰mokòta maistui kelionòje:21 rub. 75 kap.

120


tai panaudojau i‰si˜sti i‰ Vytauto Svi-lo gautus ”Varpus” ir kitas proklama-cijas, bei ms˜ mergaiãi˜ padaugin-tas j˜ kopijas. Taigi, sàstatai su II-osplytinòs plytom ir krvom propagan-dinòs medÏiagos keliaudavo ∞vairiomkryptim. Nepatingòdavau i‰klijuoti at-si‰aukim˜ ir savo plytinòje.

Prisimenu tà 1955-˜j˜ met˜ lieposdienà. Paskelbò: ”Mergaitòs, meskitdarbus - streikas!” Kaip ne‰òme ne‰-tuvus su skiediniu, taip ir metòme Ïe-mòn. Stebim, kas bus toliau. Pasigir-do siren˜ gaudesys. Nutilo ventiliato-riai. Stojo mirtina, baugi tundros ty-la. Dm˜ ir smalki˜ debesys apgau-bò viskà aplink. Baugu, bet ‰irdyje

Nuo

trau

kos

i‰ ”

Pal

myr

os -

Lu

Lu”

arch

yvo

”Ø darbà...” 1952 m.

Sòdi: A.Liekytò ir V.Subaãienò. Stovi: B.Gvildytò ir Izabelò.

121


dÏiaugsmas liejasi per kra‰tus. Pasi-rodo, kad Ïmogus gali nugalòti ne tiksavo prie‰us, bet ir savo baim´!

Panaikino kelis lagerius. Daugumài‰leido ∞ darbus be sargybos. ”Varpas”ir kitas laikra‰tòlis dar pora mònesi˜lankò mus, o per mane ir kitus lage-rius. KaÏkas mane i‰davò, darò kratas,bet Dievas saugojo.

Po kurio laiko pogrindÏio siuntinu-kai nutrko. I‰ V.Svilo suÏinojau, kadkeletas ‰imt˜ ∞vairi˜ tautybi˜ ms˜ li-kimo broleli˜, tarp j˜ ir Edvardas Lau-galys, vienas i‰ 1955 met˜ streiko or-ganizatori˜, buvo susodinti ∞ e‰elonusir i‰veÏti ∞ Sibiro Ozerlago lagerius -”Mirties trasà”.

Nuo

trau

kos

i‰ ”

Pal

myr

os -

Lu

Lu”

arch

yvo

Karste A A Savutò Kuzmaitònuo PanevòÏio. 1953 m.

·ermenyse A.Liekytò ir kun. A.Ylius. 1953 m.

122


Nuo

trau

kos

i‰ ”

Pal

myr

os -

Lu

Lu”

arch

yvo

V.Subaãienò ir J.Kuãytò. Vorkutos upò.

Pirmosio dvi - ukrainietòs, Vlada - vilnietò, A.Liekytò, Izabelò ir Bronò.

123

Ptòme prie‰ vòjà. SukilimasN

uotr

auko

s i‰

”P

alm

yros

- L

u Lu

” ar

chyv

o

û-98. Julytò Kuãytò. Upò teka amÏino ∞‰alo dugnu.1955.09.07.

J.Kuãytò, vokietò - Lyda, ukrainietò - Pania ir A.Liekytò. 2-oji plytinò, 1952 m.

124


Nuo

trau

kos

i‰ ”

Pal

myr

os -

Lu

Lu”

arch

yvo

”O, mano Tòvyne,...”1955 m. geguÏòs mòn.

P.Kybartas. 7-ta ‰achta,1955 m.

Ant kabinos: J.Kuãytò, A.Liekytò, ukrainietòs - Marika, Marija,Paulina, latvò Elza, T.Usienò.

125


uotr

auko

s i‰

”P

alm

yros

- L

u Lu

” ar

chyv

o

J.Kuãytò. 2-oji plytinò, 1953 m.

”E.Laugaliui - Palmyra”. 1955 m.

A.Liekytò, G.Butkeviãitò irO.Trakimaitò. 1955 m.

Sniego pusnyse: J.Kuãytò, A.P.Liekytò, G.âesnakaviãitò ir Marytò.

126


Nuo

trau

kos

i‰ ”

Pal

myr

os -

Lu

Lu”

arch

yvo

J.Kuãytò, V.Subaãienò, A.Liekytò. P.Kybarto vestuvòsVorkutos tundroje.

..., A.Liekytò, jaunieji, B.Gedvilaitò,..., sòdi J.Norkus.

127


uotr

auko

s i‰

”P

alm

yros

- L

u Lu

” ar

chyv

o

Pirmoji nuotrauka lageryje: A.Liekytò, G.Butkeviãitò, M.Kaulinytò,O.Trakimaitò, latvò Elzò, vokietò - Lyda, V.Subaãienò, Z.Kek‰ienò,B.Gvildytò. Sòdi trys ukrainietòs - Marijos.

P.Kybarto vestuvòs Vorkutoje. 1955.09.25.

128


Nuo

trau

kos

i‰ ”

Pal

myr

os -

Lu

Lu”

arch

yvo

Sòdi: A.Liekytò, J.Kuãytò,V.Subaãienò. Stovi: E.Lernataviãitò,A.Guzikaitò. 1955.09.22.

G.Butkeviãitò ir A.Liekytò. 1953 m.

A.P.Liekytò, O.Trakimaitò, ...... ,M.Zujienò. 1953 m.

A.P.Liekytò, G.Butkeviãitò, J.Karalitò,O.Trakimaitò, G.âesnakaviãitò. 1953 m.

129


uotr

auko

s i‰

”P

alm

yros

- L

u Lu

” ar

chyv

o

2-oji plytinò prie Vorkutos upòs.

Ant Vorkutos upòs kranto. A.Liekytò. 1955.10.07.

130


Nuo

trau

kos

i‰ ”

Pal

myr

os -

Lu

Lu”

arch

yvo

2-oji plytinò. A.Liekytò. 1955.09.25.

”Ø amÏino poilsio vietà palydòjom ms˜ vis˜ lagerio mamyt´ MarijàZujien´.” Sòdi: E.Pilipaviãitò, E.Lernataviãitò, J.Kuãytò,S.Kunigòlytò. Stovi: O.Trakimaitò, V.LiudÏitò, Z.Toma‰inienò,A.Liekytò, G.Butkeviãitò, G.âesnakaviãitò, J.Karalitò,A.Morknaitò ir A.Gustaitytò. Vyrai: Juozas,..., G.Tama‰inas,... .

131


A.P.Liekytò su G.âesnakaviãite. 1955.08.25. Gydytojas M.Garmus.

I‰ J

uozo

Gru

‰io

albu

mo.

B. Ir J.âepukaiãiai. 1955.09.11.

132


Vytautas Svilas. 1955 m.

Visas gyvenimas - kovaiuÏ Tòvynòs laisv´Vytautas Svilas (1925-1992)

Vytautas Svilas buvo vienas i‰ pirm˜j˜1940 m. rezistent˜, pogrindininkas, karometo desantininkas, partizanas, politiniskalinys, visà gyvenimà aktyviai veik´s re-zistencinòje kovoje dòl Lietuvos nepriklau-somybòs, patrioti‰kai auklòj´s lietuvi˜ jau-nuomen´. Jo gyvenimas - akivaizdus tos

kartos daugelio lietuvi˜ ideal˜ atspindys.Vytautas Svilas gimò 1925 m. birÏelio 27 d. PanevòÏyje. Vòliau su

tòvais gyveno Kaune. Tòvas Kazimieras Svilas (gim´s 1892-03-04)1918 m. ∞stojo savanoriu ∞ besikurianãià Lietuvos kariuomen´. Daly-vavo kovose su lenkais ir bol‰evikais. Vòliau dirbo policijos inspekto-

rium, referentu, o nuo 1935 m. -Policijos departamento direkto-rium. 1940 m. buvo ãekist˜ su-imtas, i‰veÏtas ∞ Maskvà, po tar-dymo nuteistas mirti ir 1943-08-09 su‰audytas Butyrk˜ kalòjime.

Penkiolikmetis snus Vytau-tas Svilas, 1940 m. sovietamsaneksavus Lietuvà, mokòsi Kau-no ”Saulòs” gimnazijoje. Akty-vus, patrioti‰kai i‰auklòtas vai-kinas ∞sijungò ∞ pogrindyje vei-kusià moksleivi˜ grup´, spaus-dinusià ir platinusià atsi‰auki-mus prie‰ soviet˜ valdÏià. 194010 29 grupò buvo likviduota.Tarp septyni˜ suimt˜ moksleivi˜

Danguolò Îemaitienò

133


buvo ir Vytautas Svilas. J∞ kalino NKVD rsyje ir Kauno kalòjime.Ypatingasis pasitarimas 1941-03-08 Vytautà nuteisò penkerius metuskalòti ir i‰veÏò ∞ lager∞ Karelijoje.

Pagal tuo metu dar galiojus∞ Vokietijos ir Soviet˜ Sàjungos susi-tarimà, Vytauto motina turòjo teis´ i‰vykti ∞ Vokietijà. Ji su nepilna-mete dukra Aldona repatrijavo ∞ Vokietijà; sovietai, vykdydami sutar-t∞, 1941-03-25 i‰leido ir nepilnamet∞ jaunuol∞ Vytautà, i‰keisdami j∞ ∞Vokietijoje kalintus komunistus.

1943 metais Vytautas Svilas i‰ Vokietijos gr∞Ïo ∞ Lietuvà, apsigyve-no tòv˜ namuose Kaune, Radast˜ g. Nr.15 ir t´sò kovà pogrindinòjeorganizacijoje - Lietuvi˜ Fronto gretose, dabar jau prie‰ naujus oku-pantus. Vytautas buvo vyriausias LF leidinio ”Ø Laisv´” ekspeditorius.Tòv˜ namai tapo ne tik pogrindinòs spaudos sandòliu, bet ir pogrindi-nink˜ slapt˜ susitikim˜ vieta.

1944-05-10 gestapininkai namuose padarò kratà ir Vytautà Svilàare‰tavo, bet kratai baigiantis jam pasisekò pabògti.

Su Lietuvi˜ Fronto parpintu pasu(Stasio BruÏo pavarde) Vytautas buvopasi˜stas pogrindinei veiklai ∞ Jurbar-ko valsãi˜, Lietuvos laisvòs gynòj˜ or-ganizacijos ∞kròjo ir vado Petro Pau-laiãio Ïinion. Pagal ‰ios organizacijosuÏduot∞ 1944 m. vasarà, artòjant fron-tui, Vytautas Svilas su a‰tuoni˜ kovo-toj˜ grupe i‰vyko Vokietijon mokytispartizaninòs kovos veiksm˜.

1944 m. gruodÏio 18 d. VytautasSvilas kartu su trimis bendraÏygiaislòktuvu buvo atskraidintas ∞ Lietuvà irpara‰iutu nusileido mi‰ke netoli Lekò-ãi˜ (·aki˜ apskr.). Veikò partizan˜ da-linyje Raseini˜ kra‰te. Turòdamas fik-tyvius dokumentus, ∞sidarbino Jurbar-

Kalinys kun. JonasFabijauskas jaunystòje.J.Gru‰io katorgos biãiulis.

134


ko girininkijoje, atliko partizan˜ dalinio Ïvalgybos ir ry‰i˜ uÏduotis,perdavinòjo korespondencijà, platino partizanin´ spaudà.

1945 m. birÏelio 22 d. Vytautas Svilas buvo suimtas. Po Ïiauraustardymo nuteistas 15 met˜ katorgos ir 5 metams tremties. 1946 m. i‰-veÏtas ∞ Vorkutos anglies kasyklas. I‰sek´s ir susirg´s pateko ∞ ligonin´.Vòliau joje dirbdamas sanitaru, baigò medicines felãeri˜ kursus ir bu-vo paskirtas kasykl˜ felãeriu.

Vorkutoje V.Svilas 1953 m. dalyvavo organizuojant kalini˜ streikàI-ojoje kapitalinòje ‰achtoje. Palaikò ry‰ius su su kitais lageriais (peri‰vykas su jo sukurta krep‰inio komanda), platino 62-ajame lageryjeleidÏiamà ”Varpà” ir kità` pogrindin´ literatrà.

1954 metais Vorkutoje Vytautas Svilas su Edvardu Laugaliu vado-vavo Lietuvos laisvòs kovotoj˜ sàjungos I ”Kapitalinòs” ‰achtos komi-tetui. Dràsiai dalyvavo kalini˜ streikuose ir 1955 metais.

Apie Vytauto dràsà ir i‰radingumà liudija ir toks faktas. ·i˜ eilu-ãi˜ autorò su gr∞Ïusia i‰ tremties mama 1954 met˜ rugpjãio mònes∞aplankò Vorkutoje kalintà tòvà Juozà Gru‰∞ (tada jau buvo leidÏiamipasimatymai su artimaisiais). Vytautas Svilas sumanò man (18-os met˜merginai) nelegaliai parodyti ‰achtà ir suruo‰ti susitikimà su joje dir-busiais lietuviais. Apie ‰∞ rizikingà ∞vyk∞ tòtò vòliau savo knygoje ”Su-duÏusi malda” ra‰ò: ”Baisi laukimo ∞tampa buvo, kai duktò Danguo-lò i‰òjo ∞ I ”Kapitalin´” ‰achtà pas mano draugus, su kuriais ji susi-ra‰inòjo lai‰kais. Vytautas Svilas ∞gyvendino avantiri‰kà sumanymà- parodyti Danguolei anglies kasykl˜ ‰achtà. Jà pasitiko prie lageriovart˜ kaip miesto sanitarinòs tarnybos darbuotojà ir nusivedò ∞ ‰ach-tà ”tikrinti” geriamo vandens ir kit˜ sanitarini˜ sàlyg˜. ·achtoje poÏeme medicininiame punkte laukò brys lietuvi˜. Laimò, nubuãiuotaduktò gr∞Ïo, jos nesugavo ir ne∞kalino.”

Ø Lietuvà Vytautas gr∞Ïo 1956 metais. Taãiau Kaune gyventi jamneleido. Vytautas apsigyveno Marijampolòje (tuomet vadinamojeKapsuku). Dirbo melioracijoje inÏinierium-darb˜ vykdytoju. Kon-spiracijos sàlygomis buvo Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos na-rys. 1963 m. dalyvavo Klaipòdoje vykusiame slaptame LLKS su-

135


vaÏiavime, kuriame buvo i‰rinktas LLKS valdybos nariu ry‰iamssu uÏsieniu.

Visà laikà jis rpinosi gauti soviet˜ valdÏios leidimà i‰vykti ∞ Va-kar˜ Vokietijà, bdamas ∞sitikin´s, kad ten Lietuvai jis bsiàs naudin-gesnis, nes ãia okupant˜ KGB ir jo lietuvi‰k˜j˜ talkinink˜ buvo ypa-tingai ”saugomas”. Tuo tikslu jis fiktyviai vedò repatrijuojanãià ∞Vakar˜ Vokietijà ‰iluti‰k´ A.S. Taãiau valdÏia jam i‰vykti su ”Ïmona”neleido. Tada Vytautas oficialiai atsisakò SSRS pilietybòs. Po ilg˜ pa-stang˜ 1966-12-02 jam pavyko i‰vykti ∞ Vakar˜ Vokietijà.

Aplank´s Kanadoje gyvenusià sesr∞ Aldonà Kraig (motina Ïuvo1945 m. Vokietijoje bombardavimo metu), gr∞Ïo Vakar˜ Vokietijon,dirbo mokytoju Lietuvi˜ Vasario 16-osios gimnazijoje. Aktyviai dar-bavosi politinòje ir visuomeninòje veikloje, ra‰ò straipsnius ∞ i‰eivi-jos spaudà, organizavo BALF’o pagalbà Lietuvoje likusiems, nuo oku-pant˜ nukentòjusiems biãiu-liams ir bendraminãiams.

Gyvendamas Vokietijoje,Vytautas kelis kartus kaip tu-ristas buvo atvyk´s Lietuvon;1970 m. jam apsilankius Lie-tuvoje, saugumieãi˜ buvo su-laikytas. Nepasisekus visaipgrasinant ir ‰antaÏuojant j∞ uÏ-verbuoti, brio ãekist˜ buvonuveÏtas ∞ Brestà ir prievartai‰tremtas per sienà be teisòs∞vaÏiuoti ∞ Lietuvà. Sovietinò-je spaudoje pasirodò j∞ ir jodraugus puolantys ir ‰mei-Ïiantys straipsniai - ”Balfoemisaras”, ”Atsargiai, BALF-as!”.

Vokietijoje Vytautas Svilas

I‰ J

uozo

Gru

‰io

albu

mo.

B.Rudytò - âepukaitienò.

136


buvo renkamas ∞ Vokietijos lietuvi˜ bendruomenòs garbòs teismà irvaldybà. Du kartus atstovavo Vokietijos lietuvi˜ bendruomenei Pa-saulio lietuvi˜ bendruomenòs seime Toronte - V seime 1978 m. ir VIIIseime 1988 m.

1986 m. V.Svilas su savo gimnazijos mokiniais dalyvavo VLIK’osuorganizuotoje demonstracijoje Europos saugumo ir bendradarbia-vimo konferencijoje Vienoje. Demonstrantai reikalavo Lietuvai laisvòs.Nenuostabu, kad vòliau Maskvos centrinò televizija, juodindama Sàj-d∞, V.Svilà piktai i‰vadino uÏsienio Ïvalgybos diversantu.

1991 m. Vytautas Svilas vedò j∞ aplankiusià katorgos draugo dukràEmà Pakutinskait´, bet ∞ Lietuvà gr∞Ïti ar nors dar kartà joje apsilan-kyti nei‰galòjo dòl sunkios, nepagydomos ligos. Vytautas mirò 1992 m.balandÏio 10 d. Palaidotas Vokietijoje ‰alia Lietuvi˜ Vasario 16-osiosgimnazijos esanãiose Hiutenfeldo kapinòse.

Îmonos Emos rpesãiu Kaune, prie negràÏinto Svil˜ namo i‰ Ra-dast˜ gatvòs pusòs, pastatyta atminimo stela, o VI forto KryÏi˜ kalnely-je - liaudies meistro Ipolito UÏkurnio darbo kryÏius ”Rpintojòlis”.

Danguolò Îemaitienò,LLKS narò

Apie Vytauto Svilo gyvenimà ir veiklà dar ra‰yta:Lietuvos gyventoj˜ genocidas. I tomas. 1999; II tomas. 2002Antanas Kliunka. ”Atmintis”. Laisvòs kov˜ archyvas, Nr.7. 1993K´stutis Kasparas. ”Ø tòvyn´ i‰ dangaus. Lietuvos desantininkai1944-1945 m.”. Laisvòs kov˜ archyvas, Nr.18. 1996K´stutis Kasparas. ”Lietuvos Laisvòs Armija”. 2002Edvardas Burokas. ”Ptòme prie‰ vòjà”. 1998Juozas Gru‰ys. ”Vytautas Svilas”; ”Kazimieras Svilas”.Lankstinukai. 1995Juozas Gru‰ys. ”Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjunga 1940-2000”. 2001Juozas Gru‰ys. ”SuduÏusi malda”. 2002Juozas Venckeviãius. ”Nepriklausomybòs siekiai Kauno ”Saulòs”gimnazijoje”. ”Tremtinys”, Nr.27, Nr. 29. 2006

137


Prisimena MackòlaDòmesio! Kodas ”Vorkutos vasara”. Visuose lageriuose 5 valandà

ryto tam paruo‰ti kaukòti vaikinai po penkis ‰e‰is Ïmones internacio-nalu uÏeina ∞ kiekvienà barakà ir prane‰a:

- Nuo ‰ios dienos iki atskiro paròdymo nò vienas nei‰einame ∞ dar-bà. Kas nepaklus, tegu kaltina save. Øvedama karinò padòtis. Visà atsa-komyb´ imasi streiko komitetas.

Visi pakelia galvas, apsiÏvalgo ir vòl dar stipriau uÏtraukia antklo-des, atseit, nieko nemato, nematò, negirdi ir negirdòjo.

PriÏiròtojai, nesulauk´ kalini˜, eina kelti patys.- Ko tu, priedurni, mat tebe peremat, nesikeli? Ø karcer∞ nori?- Vir‰ininke, netrukdyk, leisk i‰simiegoti.Ir taip beveik visuose lageriuose. Sako, buvo ir taip. Lyg nesupra-

t´s komitetinink˜ ∞spòjimo, vienas kvailiu apsimet´s kalinys bandòi‰eiti ∞ darbà.

- Kur eini, kvaily? - murma patyliukais nar˜ draugas.- Mano sena motina. Mir‰ta.- O kà, a‰ neturiu motinos, Ïmonos, vaik˜? Ar a‰ gyvent nenoriu?

Visi turim ir visi esame suri‰ti viena virvute. Gr∞Ïk atgal ∞ savo guol∞!- Gr∞Ïk, brolau, - pataria senas graikas i‰ Suchumio. - A‰ ”atvilkau”

be de‰imties dien˜ penkiolika met˜, nuotaika ”ãemodaninò”, vot, votlaisvò ir ‰tai ”zavarucha” (sumai‰tis).

- Kuo ãia mes dòti, jei pabaltijieãiams ir benderovcams strei-kuoti norisi?

- Brangus kaco, ar tu neprisimeni, kaip tave lietuvis Jonas nuo na-riadãiko i‰gelbòjo, kuris noròjo tave ∞ ‰urfà nustumti? Solidarumas, bro-lau. Solidarumas. Man nenaudingas ‰itas streikas, bet a‰ solidariai spi-riu komuniagoms Ïemiau pilvo. Angliuko jiems. O ∞ nos∞ vyri‰ko sim-bolio nenori?!

Ødomi, nors ir skaudi, likimo ma‰ina. Îmogus tikisi, kuria planus,bereikia tik vieno Ïingsnio ir jo svaja taps tikrove, ir ‰tai akmuo antkaln˜ takelio atsitrenkia ir lekia ∞ bedugn´. Rodos, jokio i‰sigelbòjimonòra, bet ‰tai ‰apelis, kuris i‰gelbsti tave.

138


Kaip padaryti, kad visiems bt˜ gerai? Pasaka. Net ir siekiant ben-dr˜ tiksl˜, ideal˜ ar ko nors pana‰aus, vis˜ lkesãi˜ nepatenkinsi, kaÏ-kieno interesai bus paÏeisti. O kodòl btent mano? Niekas neatsakys,tik pakartos liaudies posak∞: ”Likimo pir‰tas”. Kas jis? Dievas, karma?Atpildas ar dar kas?

Atsistojo senas graikas vidury barako. ApÏvelgò erelio akimi irklausia:

- Broliai, ar paÏ∞state mane? Ar a‰ kam nors i‰ js˜ blogo padariauar pamelavau?

- Ne. - atsiliepò jam.- Tad klausykite. Mano akyse visuomet Kaukazo kalnai, Motina ir

graÏuolò Ïmona. A‰ matau, kaip skleidÏiasi persiko Ïiedas, kaip mez-gasi ir auga jo vaisius. A‰ jauãiu kaln˜ vòjo dvelksmà ir girdÏiu erelioklyksmà... Prie‰ penkiolika met˜ vedÏiau kaimo graÏuol´, laimòs ir svaj˜buvo pilnos rankos. Pavyds, pikti Ïmonòs apskundò, kad a‰ soviet˜prie‰as. At‰uoliavo svetimtauãi˜ raiteli˜ brys, o priekyje Berija. Taip,taip tas pats kruvinasis Lavrentijus Berija, kur∞ uÏpernai su‰audò jopaties draugeliai. Liepò mane suri‰ti virvòmis ir pritvirtinti prie vienoraudonarmieãio balno. Berija pastebòjo mano vienintel´, graÏuolòl´Ïmonà. Øsakò kareiviams atvesdinti jà ∞ jo ma‰inà. Ji ‰aukò, verkò, dras-kòsi. Motina parpuolò, apkabino jo kojas ir maldavo: ”Paimkite mane,paimkite mano sn˜, namus, bet palikite ‰∞ septyniolikmet∞ kdik∞, kur∞∞ ms˜ namus parsivedò snus su Dievo palaiminimu. Tik prie‰ trisdienas”. Berija spyrò koja ∞ motinos galvà. A‰ tampiausi, noròjau i‰si-laisvinti, bet virvòs buvo stiprios, i‰ kanapi˜ pintos. Motina stvòrò ko-lnà (kirv∞) ir... raudonarmietis su didele raudona ÏvaigÏde ir nuo deg-tinòs i‰purtusiu veidu pakòlò ‰autuvà ir pok‰t motinai ∞ galvà...

Berija stvòrò man uÏ plauk˜, atlo‰ò galvà ir sako: ”Nenoròjai, kad jibt˜ mano, tai ji bus vis˜ - kolchozo. Soldaty, chorom jejo” (kareiviai,choru jà...). Spjoviau jam ∞ ‰òtoni‰kas akis. Mane nuteisò penkiolikaimet˜, o motinà ir Ïmonà sudegino kartu su darÏine. Visus ‰ituos metusbuvau tylus ir gyvenau tik su ker‰tu ‰irdyje. Teisingai daro pabaltijie-ãiai, atsisakydami lenkti jiems nugaras, nes jei nebus anglies, rdos,

139


urano, jie su‰als, negalòs pagaminti ginkl˜, nebepajògs mulkinti pasau-lio, o tuo paãiu ir sav˜j˜ apkvailint˜ Ïmoni˜. Tu sakai tavo motinamir‰ta. Jei mes nieko nedarysime, ji tikrai numirs, o tu nudvòsi priei‰mat˜ duobòs, berinkdamas supuvusias silki˜ galvas, ir suskaldys vach-tininkas tau galvà su mediniu plaktuku, kurios nesurinks ir ‰v. Petras suvisa dangaus kariauna. A‰ pasireng´s, - visu balsu suriko belaisvis i‰Kaukazo ir krito visu savo dideliu giu ant grind˜. Jo i‰‰iepta bedantòskorbuto suòsta burna Ïiojòjo ir tartum kvietò ∞ lemiamàj∞ m‰∞, o akysnostalgi‰kai ie‰kojo Kaukazo kalnuose persiko Ïiedo ir mylimos Ïmo-nos juodos kasos, juod˜ aki˜.

Barakas sustingo, ir tik girdòjosi kaip voras Ïudò mus´, kuri ãiaesanãi˜ Ïmoni˜ ausyse spiegò kaip pjaunama kiaulò. Pagaliau kaÏkurisatitoko ir pradòjo ‰aukti:

- Greitai ∞ medpunktà! Felãerio...Tuo tarpu nesulauk´s kalini˜ ∞ razvodà (i‰vedimà), vietoj felãerio

∞lòkò reÏimo vir‰ininko pavaduotojas.- Kalòs vaikai, a‰ jums pabuntavosiu! GalvaÏudÏiai, tòvynòs parda-

vikai, ∞ triumus (karcerius) suki‰iu! Numarinsiu! - pamat´s gulint∞ sen∞,bakstelòjo koja ∞ solidarumui sugniauÏtà kum‰t∞. - Neprisimetinòk, Ïi-nom tokius. Dulkinu tave, tavo motinà ir nam˜ knygà (vir‰ininkas pai-nioja graik˜ ir musulmon˜ tikòjimus. Nam˜ knyga - Koranas. Tai di-dÏiausias musulmon˜ ∞Ïeidimas).

- Padugnò! Berijevcas! Kraugerys! Mu‰k j∞! - su‰niok‰tò barakas irmesta pagalvò numu‰ò ãekistui kepur´. Jis pasilenkò paimt ir kaÏkas i‰vyr˜ spyrò ∞ uÏpakal∞. Tas i‰sitiesò ant grind˜, nusibalnojo nos∞ ir atsi-tokòj´s visas baltas, kaip popierius bògo ir ‰aukò ”Sargyba! Pabògi-mas! Ugnis! Ugnis!”

Paskui vir‰ininkà, surad´s numu‰tà kepur´, i‰bògo ir tas, kurio mo-tina mir‰ta, ir kuriam dar reikia ”tempti” daugiau kaip 20 met˜. ·aukia:

- Vir‰ininkòli, paimk savo kepuròl´! A‰ ne su jais, a‰ su jumis. Duo-kit a‰ jums nosinaite kraujà nuo nosies nu‰luostysiu.

- Ak tu, suski, i‰ man´s dar juoksies, sàmokslininke, liaudies prie‰˜i‰pera. Kareiviai, ∞ karcer∞ j∞, 7 paroms pradÏiai.

140


Ir ‰tai du Ïmonòs prie ms˜ 62-jo. ”Sàmokslininkas” ir lietuvis Mac-kòla. AtveÏti ”tiesiu drimu” i‰ streiko Ïidinio. ”Sàmokslininkas” prievachtos klaupiasi ant keli˜ ir meldÏia budòtojà:

- Vir‰ininkòli, nemeskite ∞ ‰ità galvaÏudÏi˜ lager∞. Mano motina mir‰-ta. A‰ viskà jums padarysiu, kà tik sakysite. A‰ niekuo nekaltas, a‰ tikkepuròl´ noròjau atiduoti.

- Js visi nekalti, tik kas tòvyn´ i‰davò? Gal a‰? O tu, Mackòla, galir nekaltas?

- A‰ soviet˜ prie‰as ir esu lietuvis.- ·tai nors vienas teisyb´ sako. Îengte mar‰, pas SSRS prie‰us. O

tavo, kepurininke, ”delo v ‰liape” (blogi reikalai).Gal ir nevisai tiksliai pavyko, bet stengiausi atkartoti LLKS nario

A. Mackòlos tuomet papasakotà lidnà istorijà.Kas dòjosi kituose lageriuose?·iluminòs elektrinòs (TEC-2) Nr. 2 statybos lageryje buvo ms˜

stiprus kovotoj˜ branduolys, kuriam vadovavo labai geras organizato-rius Feliksas Kirvelaitis, turintis Napoleono veiklos bruoÏ˜.

Streikas prasidòjo darniai ir vis-kas vyko kaip buvo numatyta. Ramu,ir vir‰ininkai ne per daug ki‰asi. Paa-gituoja, kad kaliniai eit˜ dirbti, tie sa-ko, kad net nemano. Na, ir gerai,- nei-kite. Praeina diena, dvi. Pagal instruk-cijas i‰ streikuotoj˜ tam reikalui at-rinkti vyrai turi visà laikà, t.y. dienàir nakt∞ budòti aplink vidaus zonà.

Ramu. Pavarg´ visi sumiega. Oãia, kaip sako bol‰evikai, ”prie‰as ne-snaudÏia”. Perkerpa draudÏiamosioszonos spygliuotas vielas, duoda ka-reiviams po ‰imtgram∞ - du spirito,kad dzerÏinski‰kos ‰irdys bt˜ ‰altes-nòs. Priri‰a kiekvienam ‰autuvà, be

Feliksas Kirvelaitis 7-oje‰achtoje ir vòliau TEC-2 streikokomiteto pirmininkas. 1955 m.

141


‰ovini˜ apkabose, ∞bruka metalin∞ armatros virbà ir pirmyn kalinius ∞darbà ”kviesti”. Mu‰ò visais ãekisti‰kais metodais ir ”be paskutinio”, irpirmutiniam. Nugirdyti, suÏvòròj´ kareiviai kirto ir ∞ de‰in´, ir ∞ kair´,nesirinkdami galvos ar koj˜. Mu‰ò pagal mokslin∞ komunizmà, Mark-so ”Kapitalà” ir visà Lenino ir Stalino evangelijà taip, kad i‰ paik˜”liaudies prie‰˜” galv˜ i‰mu‰t˜ laisvòs tvaikà. Mu‰dami varò vienmar‰-kinius, virb˜ smgiais i‰ miego paÏadintus kalinius, per i‰pjautas tvo-ras, o ten jau auk‰tesnieji skirstò po ‰imtà ir kolonomis varò ∞ tundrà.Kai kurie atsitokòj´ pradòjo grumtis su kareiviais. Atòmò ‰autuvus. Ta-ãiau be ‰ovini˜ ‰autuvai tylòjo. UÏ nemokòjimà ‰audyti ir uÏ sald˜ miegàdu pilnutòlius sunkveÏimius apri‰tomis galvomis atveÏò ∞ tà pat∞ specy-patingàj∞ 62-àj∞ lager∞. Ai‰ku, skaudu Ïiròti ir krtinòje uÏverda krau-jas, bet ar bt˜ galòj´ i‰gyventi visus tuos komunizmo pragarus, jeigune humoras, visuomet leidÏiantis pasijuokti i‰ savo varg˜ ir kanãi˜.

- Na, miegaliai, ar vis dar ko‰mari‰kus sapnus sapnuojate?- Ot, tau per galvà tokiu sapnu, - atsikerta miegalius. - Kur mes ãia

patekome? Koks ãia lageris?- Ø laisvà Palangos respublikà. Eikite, broliukai, ∞ papldimio bara-

kà, ten ‰tai prie sargybos bok‰telio. Tik nebandykite bògti ∞ ·vedijà,matote kulkosvaid∞ bok‰telyje, tai valstybin´ sienà saugo.

â.Aleksandraviãiaus, Ïuvusio 4-je ‰achtoje, laidotuvòs 1955.07.06.

142


Prie‰inomòs neteisybei, prievartai ir melui-, sakoPovilas Vaiãekauskas, dabar gyvenantis âikagoje.SusipaÏinus su Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos leidiniu ”Var-

pas”, 2000 met˜ Nr. 6 (68) ir perskaiãius Edvardo Buroko straipsn∞”Tikòjome tada, tikime ir dabar”, tenka tik pasidÏiaugti lietuvi˜ tau-tos ryÏtinga veikla prie‰inantis milÏini‰kai sovietinei, komunistineipabaisai, didÏiuotis Lietuvos snumis, paminòtais straipsnyje, leidi-nio puslapiuose, o taip pat ir paãiu autoriumi Edvardu Buroku, ∞sten-gusiu prikelti ir atgaivinti ”Varpà”.

·irdyje kaÏkas neapãiuopiamai virpòjo ir jaudino, Ïvelgiant ∞ manprisimintinus ir anuomet Vorkutos 62-jame lageryje matytus, gerai pa-Ï∞stamus veidus: I.Valait∞, Suvalkijos partizanà, kuris daÏnai vie‰ai dr∞s-davo i‰stoti ir ginãytis prie‰ lagerio vir‰ininkà, arbaLietuvos karininkàIgnà Uogintà, A.Plep∞, V.Vaineik∞ ir Ïurnalo straipsnio pat∞ autori˜ E.Bu-

rokà. AtpaÏinau Ïurnalo puslapiuo-se taip pat Edvardà Svilain∞-Dulk´ir neuÏmir‰tamà, ‰veln˜ ir jautr˜poetà Vincukà Korsakà.

Kalbant apie Vorkutos TEC-2lagerio ∞vykius, noròãiau juos tru-put∞ papildyti ir patikslinti. ·iamesovietiniame konclageryje buvo lai-koma apie 3-4 tkstanãiai kalini˜,kuri˜ daugumà sudarò ukrainieãiai.Lietuvi˜, latvi˜ ir est˜ buvo maÏiau- keli ‰imtai.

1955 met˜ vasarà ten ∞vyko ne vie-nas streikas-sukilimas, bet du. Pirma-sis buvo suorganizuotas lietuvi˜, pri-sidòjus latviams ir estams. Jo tiksli da-ta - nuo 1955 m. liepos 18 d. iki 1955m. liepos 23 dienos. Antrasis streikasPovilas Vaiãekauskas, TEC-2

streiko komiteto narys.

143


ir pakilimas prie‰ sovietin´ tvarkà ir valdÏià ∞vyko jau po to, kai streikavoir nei‰òjo ∞ darbà visi Pabaltijo taut˜ Ïmonòs: lietuviai, latviai ir estai.Antràj∞ streikà organizavo ukrainieãiai, jis buvo labiau masinis, sunkiauvaldomas ir pasiÏymintis ∞vairiais i‰si‰okimais ir nukrypimais.

Kiek prisimenu, pirmojo streiko ir sukilimo prie‰intis sovietinei tvar-kai, neiti ∞ darbà ir prie‰intis fizine jòga lagerio priÏiròtojams ir kariuo-menei, - organizacin∞ komitetà sudarò 90% lietuviai, toliau latviai ir po-ra est˜. I‰ keliolikos komiteto nari˜ ∞simintinos ‰ios pavardòs: FeliksasJuodeika, Edvardas Radaviãius (”Arminas”, Kelmòs kra‰to Lietuvos par-tizanas), Feliksas Kirvelaitis i‰ Suvalkijos, Povilas Vaiãekauskas-”Kle-vas”, Kostas Lek‰as, buv´s Lietuvos aviacijos karininkas-laknas, latvi˜katalik˜ kunigo, visus mus palaiminusio, pavardò i‰dilo atmintyje. Daly-vavo ir est˜ pora atstov˜, kurio vieno pavardò buvo Lila, vardo neprisi-menu, viso daugiau nei de‰imt Ïmoni˜. Streiko tikslas - nebeiti daugiau ∞2-jo TEC statybas, vykdomus darbus, pateikti lagerio administracijai rei-kalavimà paleisti ∞ laisv´ lietuvius,latvius, estus, gràÏinant visus pabal-tijieãius ∞ ms˜ gimtines: Lietuvà,Latvijà, Estijà.

Ødomiausia buvo streiko datosnustatymas. I‰ radijo ta‰k˜, o taippat ir i‰ laikra‰ãi˜ lagerio klube-skaitykloje patyròme, kad nuo 1955m. liepos mòn. 18 d. iki 23 dienosÎenevoje (·veicarija) vyks TSRS,JAV, DidÏiosios Britanijos ir Pran-czijos auk‰ãiausio lygio vyriausy-bi˜ susitikimas, pasitarimai. Bussvarstomi Ryt˜ ir Vakar˜ santykiai,Europos saugumas, nusiginklavi-mas, tarpvalstybini˜ ry‰i˜ plòtoji-mas, Vokietijos klausimas ir kad vi-sas i‰kilusias problemas reikia

Edvardas Radaviãius, TEC-2streiko komiteto narys.

144


spr´sti taikiai. Mes i‰ karto suÏinojome, kad ∞ tok∞ svarb˜ susitikimài‰vyksta SSRS komunist˜ partijos pirmasis sekretorius N.Chru‰ãiovas,SSRS ministr˜ tarybos pirmininkas Bulganinas ir SSRS gynybos mi-nistras mar‰alas G.Îukovas. Vienu ÏodÏiu, visa SSRS valdÏia. Taigi,Maskvoje valdÏios lyg tai nebt˜ ir be jos Ïinios niekas nesiimt˜ duoti∞sakymo atidengti ugn∞ ∞ sukilusius politinius kalinius, kaip kad buvo29-oje Vorkutos ‰achtoje. Tuo vadovaudamiesi priòjome i‰vados, kadms˜ streikas-sukilimas i‰vengs kraujo praliejimo ir bereikaling˜ au-k˜. Taip ir ∞vyko.

Noriu pateikti truput∞ detali˜, kaip viskas vyko. Komitetui nutarusveikti, per ms˜ grandis beveik 100% visiems buvo duota Ïinia, in-strukcija nei‰eiti ∞ darbà. Kit˜ taut˜ politiniai kaliniai tegu dirba, j˜neagituoti. Ties praòjimu ∞ lagerio vartus i‰statòme savo sargybà, auk‰-tagius, tvirto sudòjimo vyrus, kuri˜ paskirtis buvo sulaikyti einanãius,o gal ir neÏinanãius, kad vyksta streikas, visus be i‰imties lietuvius,latvius, estus. I‰traukiant i‰ bu‰lato ilg˜ rankovi˜ kai kam buvo paro-dyti peiliai. StreiklauÏi˜ nebuvo. Incident˜ taip pat.

Ø darbà i‰òjo normaliai visos lagerio brigados, kaip paprastai, ta-ãiau be pabaltijieãi˜. Maisto daviniai, ”paikòs” ir maitinimasis val-gykloje vyko ∞prastine tvarka, visà lager∞ bausti administracijai nebu-vo kaip. Savaitòs streiko pabaigoje per garsiakalbius neinanãius ∞ dar-bà lagerio administracija pakvietò pokalbiams prie vieno barako, be-rods, klubo. Mes tà pastatà apsupom ratu ir glaudòmòs prie jo sien˜.Ms˜ buvo didÏiulò minia. Atsidarius vartams, prie‰ mus pasirodò ne-ginkluoti priÏiròtojai ir atvesta kariuomenò, beveik visi neseniai atòj´∞ kariuomen´ naujokai. Ai‰kiai matòsi neperseniausiai trumpai nukirp-ti plaukai, nes nuo ∞degusi˜ veid˜ skyròsi ‰viesios spalvos pakau‰iai,visi jie naujai paimti ∞ Raudonàjà armijà.

Konfrontacijos metu keli karininkai, leitenantai ‰aukò, ko mes no-rime ir kokios ms˜ pretenzijos. Kariuomenòs ir priÏiròtoj˜ buvo daugdaugiau nei ms˜. Ms˜ minia tapo apsupta j˜ masòs. Reikòjo kalbòtims˜ pusei, bet mes nenoròjome i‰duoti organizacinio komiteto ir visitylòjom. Trumpai pasitarus, kalbòti pasisilò Feliksas Juodeika, buv´s

145


ms˜ komitete, praeityje Lietuvos partizanas, kov´sis Pakaunòs, linkJonavos, mi‰kuose, teistas 15-kai met˜ katorgos. Jam kalbant, ∞ jo pus´pradòjo brautis keliolika priÏiròtoj˜ - nadziratòli˜ ir staiga nelauktuspaudimu noròjo atskirti dal∞ msi‰ki˜ su paãiu kalbòtoju. Mes neda-vòme ir susikib´ tvirtai uÏ rank˜ izoliavome ∞sibrovòlius. Po ilg˜ dery-b˜ paleidome. Ms˜ prie‰ai buvo naujai apmundiruoti kareivòliai, tikkà pradòj´ tarnybà sovietinòje kariuomenòje. Jie nebuvo tokie ar‰s.Po pirm˜j˜ bandym˜ nustumti mus prie vachtos vart˜, kas, Ïinoma,jiems nepavyko, pavarg´ kareivòliai jau mandagiau atakavo, paòm´dviem pir‰tais uÏ drabuÏi˜ tempò: ”Tovari‰ãi, tovari‰ãi...” (draugai,draugai). Ø ms˜ r‰ãius atsakymus - ”kokie mes jums draugai!” - irmatydami ms˜ ryÏtà, pagaliau jie visai atstojo. Grumtyni˜ metu paskai kuriuos kareivòlius j˜ ki‰enòse mes uÏãiuopòme akmen˜. Vòliau sukareivòliais i‰siai‰kin´ suÏinojom, kad priÏiròtojai jiems ai‰kin´, kadbsianãios mu‰tynòs, kuri˜ i‰provokuoti mes nesidavòme. Po keleto to-ki˜ stumdym˜si ir nepavykus ms˜ minios i‰judinti, nes reikòjo ir visàbarakà pastumti, - pagaliau jie pasitraukò. Laikina pergalò buvo m-s˜. Nuostoliai: kelios nubrozdintos alknòs, kai kam atsiradusios mò-lynòs ar perplò‰ti drabuÏiai, nutrkusios rankovòs.

Liepos 24 d., SSRS delegacijai sugr∞Ïus ∞ Maskvà ir, matyt, gavusinstrukcijas grieÏãiau elgtis su streikuojanãiais, mai‰tà kelianãiaislageriais, padòtis pasikeitò. Streiko komitetas gavo Ïini˜ apie atvyki-mà kit˜ kariuomenòs dalini˜ ir medicinos personalo padaugòjimà,be to, ai‰kiai buvo matyti sargybos bok‰teliuose i‰statyti kulkosvai-dÏiai ir padidintas sargybini˜ skaiãius. Streiko komitetas po audrin-go posòdÏio, esant neapibròÏtai situacijai, ruo‰òsi streikà nutraukti.Motyvai tokie: per laisvuosius, esanãius uÏ zonos, lietuvi˜, latvi˜, es-t˜ reikalavimai buvo i‰platinti, plaãiai paplito kalbos po visà Vorkutàir toliau; streikas i‰garsintas, o toliau - kaÏin ko tikòtis i‰ ãekist˜ ne-verta. Ir tikrai, netrukus pamatòme, kaip lagerio tvoros pusòje, kurt´sòsi plika tundra, kariuomenò i‰kirpo ir plaãiai atvòrò spygliuotasvielas. I‰ ∞rengt˜ sargybos bok‰teliuose garsiakalbi˜ aidòjo reikala-vimas nedelsiant streikuojantiems i‰eiti. Trumpai pasitar´ nutaròme

146


i‰eiti. Tada visà ms˜ minià suguldò tundroje, apsup´ kariuomene su‰unimis ir nukreiptais ∞ mus kulkosvaidÏi˜, bei automat˜ vamzdÏiais.Prisimenu, kaip jie grasino ‰viais ir neleido auk‰ãiau pakelti gal-vos. O saulò kepino, puolò uod˜ spieãiai - tada tai jie atsigriebò, ty-ãiojosi i‰ ms˜ ir buvo j˜ valanda...

Po geroko laiko tarpo, kuris mums virto beveik amÏinybe, kareiviaiprikeldavo po vienà ir atki‰´ ginklus varydavo ∞ didÏiul´ palapin´, ku-rioje sòdòjo auk‰t˜ kari‰ki˜, pulkinink˜, major˜ laipsniais komisija,kuri klausò tik vieno - ar toliau sutinki dirbti? Atsakiusieji ”taip” òjo ∞vienà pus´, o atsisak´ dirbti - ∞ kità. NemaÏai ms˜ tautieãi˜, o taip patlatvi˜ ir est˜, pakeitò nuomon´ ir gr∞Ïo darban. I‰ atsisakiusi˜j˜ tarpolagerio vadovybò atrinko kelias de‰imtis msi‰ki˜ ir uÏdarò ∞ specialiàkamerà, lyg tai pana‰ià ∞ ”Brà” - dabokl´. Po kiek laiko buvo atòj´skaÏkoks nepaÏ∞stamas majoras i‰ vir‰inink˜ tarpo ir bandò mus per-‰nekòti, apsigalvoti ir gr∞Ïti ∞ darbà, viskas bus pamir‰ta, o jei ne, taimus pasi˜siàs ∞ tokià vietà, i‰ kurios daugiau niekas negr∞Ïta. Taip jaumat pasitaikò, kad buvau ant nar˜ arãiausiai prie to ãekisto, ir nebesu-silaik´s pakeltu balsu pasakiau tiesiai jam ∞ akis, kad jie yra didÏiausims˜ i‰naudotojai, melagiai ir niek‰ai, kad mes jiems netikime ir t.t.

Majoras, Ïiròdamas ∞ mano mòlynà vilnon∞ megztukà, neseniai at-si˜stà mamos, kur ant krtinòs ∞ akis krito lietuvi‰k˜ ra‰t˜ juosta, visas∞raud´s ir ∞siut´s i‰ pykãio ‰aukò: ”A‰ pasi˜siu tave ten, kur tu nematy-si ‰ito graÏaus megztinio ir daugiau neburnosi prie‰ valdÏià...” - smar-kiai trenkò durimis ir i‰òjo. Nei‰sipildò to ãekisto prana‰ystòs. Apvaiz-da visai kitaip lòmò, ir po audring˜ ‰iurpi˜, i‰gyvenim˜, mano gyveni-mo kelias tolyn nuvingiavo, apie kà tuomet buvo galima tik pasvajoti.

Netrukus ms˜ brel∞ i‰veÏò ∞ baudÏiamàj∞ special˜ lager∞, taip va-dinamà I-j∞ kilometrà, lager∞ Nr. 62. âia susitikau ir susipaÏinau sudaugeliu lietuvi˜ kovotoj˜ dòl laisvòs, Vorkutos sukilimo dalyvi˜ ir or-ganizatori˜, apie kuriuos minòjau anksãiau. I‰ t˜ ypatingai reik‰ming˜dien˜ gerai prisimenu Pranà Veversk∞, pogrindinio laikra‰ãio ”Var-pas” redaktori˜, su kuriuo bendradarbiavau, jo ∞kalbòtas, ra‰iau straips-nius. Keletà dar prisimenu, tai ”Kolektyvas, ma‰ina ir Ïmogus”, ”Mark-

147


sizmo-Materializmo kritika”, ”Tirono psichologija” ir kt. filosofiniocharakterio. Varganas savo i‰vaizda, ant prasto popieriaus, truput∞ pa-spalvintas pie‰tuku, ”Varpas” galingai skambòjo savo dvasia ir Ïadinokeltis visus lietuvius, traukyti vergijos panãius. ”O skambink per am-Ïius vaikams Lietuvos, tas laisvòs nevertas, kas negina jos!”

Pastaraisiais 2000 metais lankydamas Lietuvoje senatvòs prislògtàÏilagalv´ motinòl´, einanãià jau 103-uosius metus, gyv˜j˜ tarpe ne-besutikau savo kovos draug˜ - Edvardo Laugalio ir Prano Veverskio;neseniai juos priglaudò Lietuvos Ïemelò. Nuvyk´s ∞ Petra‰in˜ kapi-nes pasodinau gvazdik˜ krmel∞ ant Felikso Juodeikos kapo, pasto-vòjau, pasimeldÏiau prie Lietuvos Kanãi˜ memorialo ir Prano Ve-verskio su broliu Kaziu kap˜. AmÏinà atils∞ duok jiems Vie‰patie iramÏinoji ‰viesa jiems te‰vieãia, tegul ilsisi ramybòje... Sav´s klau-siau, ‰tai ms˜ karta i‰vyksta amÏinybòn, brangi buvo mums laisvò, ojaunajai kartai ar ji bebus reikalinga? NeÏinau...

Povilas VaiãekauskasKaunas, 2000m. rugpjãio mòn. 30 d.

E.Burokas, I.Vaiãekauskaitò (poetò) ir P.Vaiãekauskas Kaune. 2000 m.

148


Kas vyko kituose lageriuoseKit˜ streikuojanãi˜ lageri˜ nebandò pulti. Økalbinòjo, Dang˜

Ïadòjo, o kai nieko nei‰òjo, pasirodò Maskvos ir GULAG’o at-stovai, atsivar´ teisòjus i‰ Vorkutos ir aplinkini˜ Komijos ASSRrajon˜. Pradòjo teisti. Tik ‰∞ kartà kalini˜ naudai. 9-10-ose ‰ach-tose, atsòdòjusius du treãdalius bausmòs, leido ∞ laisv´, pus´ -uÏ zonos ∞ tremt∞. Daugeliui i‰davò leidimus laisvai vaik‰ãioti ∞darbà. 40-oje ‰achtoje - kas atkalòjo pus´ bausmòs - ∞ laisv´,maÏameãius - visus ∞ laisv´, daugeliui leidimus ∞ dantis ir mar‰ ∞darbà. 8-je kaÏkas pana‰aus, bet plius leidimas ir kreditas me-dÏiagoms statyti ”kibarkas” gyvenvietòje, kaÏkuo pana‰ias ∞ ·an-chajaus landynes. Kitus kalinius permetò ∞ kitus lagerius ir tikvienà, ms˜ ry‰ininkà Stas∞ Laskauskà paliko ir saugojo poràsavaiãi˜ atskirai, vòliau i‰davò leidimà ir kredità lentinio name-lio statybai.

7-je ‰achtoje visus ”maÏosios reÏiminòs” zonos gyventojus at-veÏò pas mus.

Ø pagrindin´ 7-os ‰achtos zonàatòjo lagerio vir‰ininko Siãiovo ly-dima Maskvos svita su GULAG’opataròjais ir, sukvietusi keli˜ tks-tanãi˜ kalini˜ minià, pasakò:

- Pilieãiai, nepriekai‰tausimevieni kitiems dòl praeities skriau-d˜, nesiai‰kinsime ideologij˜, nei-e‰kosime, kas kalti ar ne. Tai teguatlieka teismai, j˜ darbas. Tòvyneireikia anglies, reikia js˜ rank˜.·achta tvindoma, ‰aukiasi js˜ pa-galbos. Nepasiduokite pikt˜ kòsl˜turintiems provokatoriams i‰ Vaka-r˜ ir j˜ agitatoriams, kurie yra tarpjs˜ ir js tai puikiausiai Ïinote.

Sigitas ·alãius ”nebylys” -visà kalinimo laikà tylòj´s

149


Mes ∞sakòme lagerio apsaugos vir‰ininkui, tuojau pat nuimti sargy-binius nuo bok‰teli˜ ir kvieãiame visus be konvojaus, pagal anks-tyvesnius pamain˜ darbo grafikus leistis ∞ ‰achtà. Jeigu kas abejojams˜ ÏodÏiais, pasiimkite patalynes ir savo nuosavus daiktus ir ei-kite kur norite uÏ zonos. Mes pra‰ome tik js˜ supratimo ir darbo.

SuÏò minia ir nutilo. Nejaugi tai tikri ÏodÏiai? Negali bti?Nuima sargybinius, i‰leidÏia laisvai i‰ zonos gyventi ir dirbti. Taiauk‰ãiausia kalinio svajonò. Laisvò! Nebòra uÏ tav´s ∞remto dur-tuvo, nebòra spygliuotos vielos, nesigirdi vilkinio ‰uns amsòjimoir priÏiròtojo lojimo. Laisvas, kaip pauk‰tis, kaip tundros vòjas,pagaliau kaip Ïmogus. Nuo dÏiaugsmo ir laisvòs pripildytai krti-nei trksta vietos, trksta oro ir, rodos, uÏspaus ‰ird∞ ir ji i‰ lai-mòs sustos plakusi.

Îmonòs stveria savo mantà ir strimgalviais palieka lager∞. Ne-duok Dieve, ãekistai apsigalvos ir, kai tik i‰vaÏiuos auk‰tieji Mask-vos ponai, paliks viskà, kaip buvo.

Taãiau pulkelis Ïmoni˜, dauguma lietuviai, stovi ir dmoja, artik ‰iuo ”bògimu” nei‰duos savo ideal˜ ir draug˜ - ten, uÏ keli˜

3-ãios ‰achtos lentpjvòje.

150


spygliuot˜ tvor˜ 62-jame. Kas jie tokie, ar tikrai normals, o galpsichai? Anksãiau rausòsi po Ïeme, kasò tunelius pabògimui, o da-bar, atsiradus tokiai progai, dar svarsto. Fanatikai?

- Vyrai, ar mes turime teis´ dabar i‰eiti ∞ laisv´, jeigu ms˜ drau-gai, pastmòj´ mus ∞ ‰∞ streikà, kurio pergal´ ‰venãia visas ms˜lageris, dar surakinti prie‰˜? Ir neÏinia, kas j˜ laukia? Jei apsikeis-tume vietomis, kà daryt˜ jie? Kà patart˜, kà pasakyt˜?

Ai‰ku, mes jiems btume pasil´: ”Didvyriai, js nusipelnòtelaisvòs, js jà i‰sikovojote. Tokios buvo ir ms˜ viso Vorkutosstreiko komiteto sàlygos: dirbsime tik bdami laisvi arba kalòsi-me savo respublikose. Eikite ir dirbkite, mes pridengsime jus, oateityje, kada streikuos visi bol‰evik˜ pavergtieji, Vorkutos ‰ach-tininkai pridengs mus.”

Nei‰girdo narss vyrai ms˜ atsakymo ir negalòjo i‰girsti. I‰di-ds lietuviai atsisakò tokios laisvòs dòl draug˜, dòl idòjos, ir apie

7-oji ‰achta. Viduryje - Stasys Ulevskis, streiko komiteto pirmininkas, po1955 met˜ streiko, i‰ karto su visais, i‰leistas ∞ laisv´.

151


I‰trauka i‰ S.Ulevskio lai‰ko ”Varpui”-”Prisimenant LLKS veikòjà Juozà Îilinskà.”

7-oji ‰achta. Pirmas sòdi Stasys Ulevskis, tarpe kit˜ lietuvi˜,i‰sikovojusi˜ sau laisv´ 1955 m. sukilimo metu.

152


penkiasde‰imt Îmoni˜ (nesuklydau), Ïmoni˜ i‰ didÏiosios raidòssu partizan˜ dainomis buvo atveÏdinti pas mus.

Gal jie tikrai idiotai? Gal ms˜ tauta jau tkstant∞ met˜ idio-tai? Mes, sulaik´ âingischano nenugalimas ordas? Du ‰imtus me-t˜ gynòme savo Ïem´ ir savo dievus nuo t˜ laik˜ viso pasauliokryÏeivi˜... Nugalòj´ Europà Îalgirio m‰yje, surandame kitàDievà ir prarandame savo valstybingumà ir vòliau per caro sibi-rus ir komunizmo kalòjimus giname tà Dievà daugiau negu tie,kurie atne‰ò j∞ mums, daugiau nei PopieÏius. Ir kada nuo Lietu-vos kalnelio apvirsta komunist˜ visagalis veÏimas ir atkuriamasava valstybò, jà pradedame drabstyti purvais. Dòl duonos kàs-nio, dòl ‰auk‰to sriubos, nostalgi‰kai pradedame ilgòtis okupan-to rimbo. Idiotai... Tik kurie i‰ j˜? Ar tie, kurie savo tautà krti-nòmis pridengò, ar tie, kurie paleidÏiami nuo grandinòs i‰lais-vintojui ∞ rankà kanda?

Stasys Laskauskas, laisvòje be paso,bet su ta paãia bausme po 1955 m. sukilimo

153


Prisiminus Vorkutos lageri˜ streikusVincas Korsakas1951 metais Priekarpatòs srities karo tribunolo buvau nuteistas

25 metams kalòti ir nugabentas ∞ Vorkutos darbo lagerius. Pirmiau-sia patekau ∞ 8-àjà ‰achtà, po kurio laiko buvau perkeltas ∞ septintà.1953 - 1955 metais Vorkutos lageriuose vyko streikai. Apie tok∞ strei-kà 7-ojoje ‰achtoje ir noròãiau papasakoti.

1955 metai. Ø darbus a‰ eidavau retai: septynias dienas praleidÏiuizoliatoriuje, tris ar keturias - gyvenamojoje zonoje, o toliau - vòl taspats. Prie man´s buvo prisidòj´ ir daugiau lietuvi˜. Ir vienà kartà,t.y. liepos mònes∞, neatlikus visos bausmòs, be joki˜ priekai‰t˜ ir gra-sinim˜ mane i‰ izoliatoriaus i‰leido pats reÏimo vir‰ininkas ir paÏa-dòjo, kad ms˜ ∞ izoliatori˜ daugiau nesodins. Einu ir galvoju, kadãia kaÏkas ne taip. Ir i‰ tikr˜j˜: i‰ mane pasitikusi˜ vaikin˜ suÏino-jau, kad lageryje ruo‰iamas streikas, o a‰, jau ∞prat´s visà laikà strei-kuoti, galòãiau daug prisidòti. Netrukus prisistatò ir streiko organi-zatoriai: Juodeika ir Kirvelaitis. Jie patvirtino, kad reikalas rimtas,ir a‰ turòãiau prie jo prisidòti. A‰sutikau: juk kovà dòl Ïmogaus tei-si˜ ir kalini˜ gyvenimo pagerinimoprat´sti btina.

Lagerio administracija, nujaus-dama, kad j˜ balsas nei‰klausomas,nutarò ∞varyti kaliniams baimòs irpriversti juos nusileisti: sargybosbok‰teliuose pradòjo budòti ne vie-nas, kaip ∞prastai, o po du sargybi-nius, ginkluotus ne tik automatais,bet ir kulkosvaidÏiais. Tai turòjo vi-siems priminti 29-àjà ‰achtà, kurio-je per 1953 m. streikà buvo su‰au-dyta daug kalini˜. Prie streiko pri- Vincas Korsakas

154


sidòjo ir kit˜ tautybi˜ kaliniai. Lageryje tvarka buvo gera. Niekasnevaik‰ãiojo po barakus ir negrasinio ketinantiems eiti ∞ darbà. Vi-siems buvo prane‰ta laiku, visiems buvo paai‰kinta, kodòl tai daro-ma. Lagerio administracija pamatò, kad sustiprinta sargyba ir nuo-latiniai gàsdinimai kategori‰ku tonu per garsiakalbius apie grieÏ-tas bausmes atsisakiusiems eiti ∞ darbà kalini˜ neatbaidò: naktinò‰achtinink˜ brigada jau neatvyko ∞ darbà. Barakuose liko ir pirmoji‰achtinink˜ pamaina bei visos pavir‰iaus brigados. âekistai netu-ròjo kà daryti. Tada lagerio administracija mògino griebtis kitoki˜metod˜: su‰velnino kalbos ir grasinim˜ tonà. Kvietò eiti ∞ darbàgeruoju. PaÏadòjo ‰∞ bei tà pagerinti. Sargybos bok‰teliuose jau ne-bebudòjo ginkluota sargyba, lagerio vartai buvo atidaryti. Buvo la-bai keista matyti tu‰ãius sargybos bok‰telius. Vartai atviri, raginaeiti ∞ darbus be sargybos, bet vis tiek niekas neklauso. Neatsirado irbògli˜. Kaliniai suprato, jog tai apgaulò. I‰bòg´s netoli tenubògsi.

âekistai, matydami, kad ir ‰is metodas jiems nepasisekò, bandògriebtis dar vieno manevro. Per garsiakalbius pradòjo raginti eiti ∞darbus tuos, kurie noròt˜ patekti ∞ palengvintà reÏimà. Jiems, esà,bus leista persikelti ∞ antràjà lagerio zonà, kur visi paÏadai bsià∞gyvendinti. Nors masinio kalini˜ persikòlimo nebuvo, taãiau uÏtik-rinus, kad tuo paròdymu gali pasinaudoti ir dvide‰imt penkeriemsmetams nuteisti kaliniai, kelios de‰imtys, prisidengdami tamsa, per-bògo ∞ Ïadòtàjà zonà. Kitu atveju tokiems kompromisams neprita-riantys kaliniai juos bt˜ sulaik´ ir gerokai apkl´, taãiau grieÏtastreikinink˜ drausmò to neleido. Kita naktinò ‰achtinink˜ pamainajau atvyko ∞ darbà, o kità rytà streikà nutraukò ir kitur dirbusiosbrigados. Lagerio vaizdas i‰kart pasikeitò: ∞ sargyb˜ bok‰telius vòlatsistojo sargybiniai, vartai buvo uÏdaryti, o ∞ antràjà zonà perbòg´kaliniai sugràÏinti atgal. A‰ juos maãiau ir supratau, kad j˜ daliatikrai nepavydòtina. SugràÏintieji buvo pasitikti ‰vilpimu, skardini˜dauÏymu, ∞vairiais barbenimais. J˜ akyse galòjai matyti baimòs irnusivylimo ‰mòklà, kuri juos, patikòjusius melu, dar ilgai lydòs.

Kità dienà mane uÏ nenorà dirbti i‰veÏò ∞ 62-à reÏimo lager∞. Dar

155


vòliau uÏ sabotaÏà metams uÏdarò ∞ Vladimiro politizoliatori˜ - kalò-jimà. âia kalòdamas i‰ vòliau atveÏt˜j˜ girdòjau, kad visus 7-osios‰achtos kalinius po mònesio i‰leido gyventi uÏ lagerio zonos, o joteritorijoje ∞rengò serÏant˜ mokyklà. Matyt, ãekistai i‰sigando, kad∞vykiai nepasikartot˜ ir nekilt˜ kalini˜ rstybòs ”devintoji banga”.

Tai buvo ms˜ pergalò.

Vincà Korsakà AmÏinybòn palydòjus(1928 - 2005)(Edvardo Buroko kalba, pasakyta prie kapo Luk‰i˜ kapinòse)Sovietiniai Lietuvos prie‰ai 1951 m. Lvove Vincà Korsakà nuteisò

25 metus kalòti lageriuose. Po teismo jis buvo nugabentas ∞ Vorkutà.Vincas ten nepasimetò, neatgailavo ir pavergòjui nenusilenkò. Jis atsi-sakò kasti akmens angl∞, nes nenoròjo stiprinti okupanto galià.

Kai 1953 m. komunistai su‰audò Vorkutos sukilòlius, Vincas labaii‰gyveno, atsisakò bet kà dirbti ir todòl karceris jam keitò BUR-à (su-stiprintas barako reÏimas), o BUR-as - karcer∞. âia jis sutiko daugtoki˜, kaip ir jis pats idealist˜, tvirtai tikòjusi˜ kalini˜ fronto jòga,gebanãia i‰judinti imperijos pamatus ir tuo paãiu i‰sikovoti nors mi-nimalias sàlygas savo egzistencijai, gal net laisv´, o ateityje - ir de-mokratijà. âia jis ∞stojo ∞ pogrindin´ Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sà-jungà, Felikso Kirvelaiãio grup´. Anuomet (1955 m.) susikr´s Vy-riausiasis Vorkutos streiko komitetas skelbò savo deklaracijà: ”Mes,Vorkutos politiniai kaliniai, atsisakome bet kokio darbo lageriuose irgalime sutikti dirbti tik kaip laisvi Ïmonòs arba ∞kalinimo vietose sa-vo tòvynòse”. Vincas ∞sitraukò ∞ komiteto veiklà, agitavo, skatino abe-jojanãiuosius, dràsino pasiryÏòlius.

Streikas prasidòjo 1955 m. liepà. Septintoji ‰achta, kurioje buvoVincas, taip pat sukilo. Kai ãekistams nepavyko susitarti su kaliniais,lagerio vir‰ininkas mjr. Siãiovas at‰aukò kareivius nuo sargybos bok‰-teli˜ ir atkòlò vartus ∞ laisv´ (kalini˜ svajonò). Kaliniai stvòrò savomantà ir - per vartus. Vincas su 60-ãia bendraminãi˜, bijodami pa-

156


kenkti streikuojantiesiems kituose lageriuose, nes neÏinojo, kas tendedasi, atsisakò laisvòs. Visus juos atveÏò ∞ 62-àj∞ ypatingojo reÏimolager∞, o po poros mònesi˜ Vincà uÏdarò Vladimiro politini˜ kalini˜kalòjime. âia jis drauge su kitais, nepak´sdami itin sunkaus kalòjimoreÏimo, sukelia riau‰es: dÏta kalòjimo langai, per juos ∞ miestà sklinda‰auksmas ”svobodu!” (laisvòs).

Kalòjimo reÏimas palengvòja. Vincas su draugais ruo‰iasi ateitiesveiksmams, tyrinòja prie‰o ideologijà, sukuria Lietuvos Laisvòs Kovo-toj˜ Sàjungos ∞status ir manifestà, ra‰o eilòra‰ãius.

I‰sigando Kremlius nesiliaujanãi˜ Norilsko, Vorkutos, DÏezkaz-gano ir kit˜ sukilim˜. Kalini˜ darbo na‰umas nebetenkino vergval-dÏi˜ ambicing˜ darbo plan˜. SSRS Auk‰ãiausiosios tarybos prezi-diumas ∞steigò komisijà, kuri pradòjo perÏiròti politini˜ kalini˜ by-las. Vincui jau atkentòta bausmò sumaÏinama iki 5 met˜ ir jis i‰lei-dÏiamas ∞ Lietuvà. DÏiaugtis laisve jam netenka, nes Ïino, kad kovanebaigta: kuria LLKS, ∞sigyja spausdinimo ma‰inòl´, renka aukas ne-paleistiems laisvòs kovotojams.

Po pusòs met˜ (1957-04-17) Vincas vòl ∞kalinamas Vilniaus KGBkalòjime: ãekistai stvòròsi uÏ galvos - per 6 mòn. grupò sugebòjo su-konstruoti radijo stot∞ ir prabilti ∞ Lietuvà ”Nepriklausomos Lietuvos”balsu. âekistai surado si˜stuvà, paruo‰tus transliavimui tekstus, bet kal-tinim˜ ∞rodyti ne∞stengò. Lietuvoje, Vorkutoje ir Mordovijoje apklausòapie trisde‰imt Vorkutos streiko dalyvi˜, bet pastarieji nieko nei‰davò.Teisme atsisakò liudyti ir pagrindinis liudytojas J.V. (”man dar liko ka-lòti 15 met˜, bijau dòl savo gyvybòs”). Kitas liudytojas, V.Barauskas,dalyvav´s radijo seansuose, pasislepia nuo tardymo (j∞ KGB surandatik po 2-j˜ met˜ Uchtoje).

1957 m. ruden∞ teismas nuteisò Vytautà Vaineik∞, Henrikà Kiudel∞(si˜stuvo konstruktori˜) ir Vincà Korsakà, pastaràj∞ - uÏ vienintel∞, Na‰-laiãio vardu pasira‰ytà, eilòra‰t∞ Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungosmanifeste (Vladimiro kalòjime).

Ar kam teko girdòti, kad prie soviet˜ politini˜ kalini˜ teismekas nors giedot˜ Lietuvos himnà? O toks ∞vykis buvo.

157


Lietuvos SRS Auk‰ãiausiame teisme, skaitant nuosprend∞, daly-vaujant kagòbistams, komunistams ir ∞vairiausio plauko kolaboran-tams, su specialiais leidimais suvarytiems pamatyti ”tòvynòs i‰davi-kus”, Vytautas Vaineikis ir Vincas Korsakas uÏtraukia ”Lietuva, Tò-vyne ms˜ ...” Kareiviai metòsi tramdyti. Sàmy‰is. Grumtynòs. V.Vai-neikis nublo‰kia j∞ smaugusius sargybinius. Tada teismo pirmininkas”draugas” Îvirblis leidÏia himnà baigti. Gal kas sakys, kad gera buvojiems spyriotis ”at‰ilimo” laikotarpiu, kai buvo panaikinti tribunolai,”troikos”... Taip, ãekist˜ iltys ir nagai buvo truput∞ at‰ip´, bet taispaãiais metais, tais paãiais nagais generolui Ramanauskui-Vanaguii‰plò‰ò sòklides, adatomis badò akis ir... pagal ∞statymà su‰audò.

Vòl penkeri metai Mordovijos lageriuose, LLKS veikla. Pie‰tomisraidòmis spausdinamas pogrindinis laikra‰tòlis ”Laisva Lietuva”. SuPetru Paulaiãiu (i‰kalòjusiu apie 40 met˜) ir kitais Vincas kuria progra-mas Lietuvai laisvinti, rimuoja patriotines eiles.

1962-aisiais V. Korsakas vòl laisvòje. Atrodyt˜, kad jis turòjo nu-rimti, susitaikyti su likimu ir komunist˜ valia, plaukti pasroviui kaipdaugelis, kurie pasyviai kovojo, o kiti pasyviai kolaboravo. Kur tau!

1975 m. Vincas bendradarbiauja ”Varpe”, o vòliau drauge su ki-tais redaguoja pogrindÏio Lietuvos liaudies laisv˜j˜ poet˜ susivieni-jimo leidinòl∞ ”Aukuras”. Buvo i‰leisti penki numeriai. Juose daug joeilòra‰ãi˜ ir monografija apie S. Nòr∞ ”Ji bògo per lÏtant∞ ledà” (15puslapi˜).

Lietuvi˜ tautos kova 1990 m. sugràÏino Lietuvai nepriklausomy-b´, taãiau lietuvi˜ sàmonò liko uÏter‰ta komunistinòmis ‰iuk‰lòmis.Vincas vòl LLKS gretose, vòl ra‰o straipsnius ∞ spaudà, kuria eiles,leidÏia knygas (i‰leido ‰e‰ias), puoselòja ir stengiasi ∞kvòpti tautie-ãiams lietuvi‰kà dvasià... Tik ar mes, klaidÏiodami patamsiuose, i‰-keit´ dvasin∞ auksà ∞ ‰iandieninius pragmatinius pelus, girdime jo balsà,ar dòkojame jam uÏ ryÏtà, uÏ taip sunkiai, per vargus, negandas irkanãias Vinco atne‰tà aukà - LAISV¢?

158


Vincas Korsakas

KURIAM? (”Aukuras”, 1982 m.)

Kuris kuriam ra‰ysim nekrologà?Kuris kur∞ lydòsim ∞ kapus?Praeityje patyròm gero, blogoIr ateity dar visko bus.

O gal nebus? Gal dienos tyliosValtel´ ms ∞ prieplaukà nune‰,Kur vandenys ne tokie gils,Kur apsistosim amÏiams mes.

Tiktai labai jau norisi ∞minti,Kuris kuriam tà valandà rimtiesGalòsim atvirai kalbòdami primintiRsãias dienas audringos praeities.

Ir pasakyti: gaila draugo...- Tylos minutò btina -Jo atminimà Ïemò saugo,Saugo kaip motina sena.

Juk viskà, kas brangiausia buvo,Ant Aukuro Tòvynei jisAtidavò neatsiklaus´s...Kad bt ‰viesi jos ateitis.

Suo‰ berÏai, ka‰tonai, pu‰ys,Îmonòs nutils, ∞siklausys...Vienam bus paskutinis m‰is,Kitam toliau dar eiti priklausys.Kuriam?

Brangus likimo Broli Vincai Korsakai, tai man teko Tau para‰ytinekrologà Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos ir ”Varpo” redakcijosvardu. Kuris kuriam likimo broliai ra‰ys nekrologà ateityje, - neÏinia.

159


Prisimena Juozas Gru‰ys - ÎilvinisNeÏinome kur i‰einu, draugai mielieji!Palydòkite mane lig vart˜ prie viel˜.Js mano ry‰ul∞ sau ant peãi˜ uÏdòj´...Juokauti bandome... O lidesys gilus!Ar jauãiame mes j∞ - kas Ïino? Nesuprasi.Pripratome per de‰imt met˜ kanãià brist.Ir mirt∞ pasitikt - ar moja ji, ar graso...Pirmyn, tiktai pirmyn! Kitaip nedr∞sk!Prie ”vachtos” jau. I‰ pasimatymo namelio,Ana, ∞ mus pro langà Ïiri moteris...Ir verkia... ·ird∞ jai kanãia msi‰kò gelia...Kaip nuostabu! Supranta! Lidnas gal kuris?Buãiuojamòs: ”Ar susitiksim dar? Sudievu!”Jau atsivòrò vartai... Tyko neÏinia... -A‰ be draug˜, ‰eimos, be motinos, be tòvo...Sargybiniai ginkluoti nuveda mane...

Vorkutos 59-tas legeris, kriminalini˜ kalini˜ ligoninò. Sòdi:felã. J.Gru‰ys, gyd. G.Blau‰tein, gyd. ·tengel ir kitas ligoninòs personalas.

160


Tai ∞vyko 1954 m. rugpjãio 2 d. I ”Kapitalinòs” angli˜ kasyklospolitini˜ kalini˜ reÏiminiame ”Reãlago” OLP’e. Tà rytà, po keli˜ die-n˜ kalinimo karceryje ir kasdieni˜ tardym˜, i‰leido mane ∞ ”zonà”,∞spòj´, kad bãiau pasiruo‰´s etapui. Mat buvau ∞tartas ir tardomaskaip streik˜ organizatorius.

Po Stalino mirties ir Berijos su‰audymo politini˜ kalini˜ lage-riuose prasidòjo aktyvus pasiprie‰inimas prie‰ vir‰inink˜ savival´,uÏ tiekiamà angl∞ reikalaujant laisvòs. Kai kuriuose lageriuose pir-mieji streikai mal‰inti su‰audant. Taip buvo numal‰intas ir Vorkutos29-os kasyklos lagerinink˜ streikas 1953 m. Maskvos ir kasykl˜ beilageri˜ vadovybò matò, kad, neÏirint Ïiauriausi˜ streik˜ slopinimopriemoni˜, planai nebe∞vykdomi ir sovietijai gresia ekonominis kra-chas, todòl òmòsi kitos taktikos. Økalbinòjo nestreikuoti, Ïadòdami ge-rinti gyvenimo sàlygas, ‰velninti reÏimà. Pradòjo ‰iek tiek mokòti uÏdarbà, lageriuose ∞steigò ”lariokus” (parduotuves), leido neribotàsusira‰inòjimà su artimaisiais, leido pasimatymus su jais, net prielageri˜ vart˜ pastatydami namelius tam tikslui, kur kalinys, atleistasnuo darbo, galòdavo po kelias dienas bendrauti gyvendamas kartu sujais. Gerai pildanãius planà i‰leisdavo gyventi uÏ viel˜ - neva lais-vòn. Bet strei-kai plòtòsi sut e n d e n c i j aperaugti ∞ vi-suotin∞ sukili-mà. Matomai,mano glaudusbendravimassu lietuviaisbuvo ”kmo”p a s t e b ò t a sjau anksãiauir jo patvar-kymu porà J.Gru‰ys su Ïmona, irgi kaline, Vorkutoje. 1947 m.

161


kart˜ buvau i‰ sanitarinòs dalies felãerio pareig˜ nuimtas ir i‰ra-‰ytas darbams ∞ statybas. Po to, neuÏilgo draug˜ daktar˜ ”susarg-dintas”, atsidriau ligoninòje, o ”pasveik´s” vòl likdavau dirbtifelãeriu.

·∞ kartà ”persdyti” tardytojo kaltinimai man leido suprasti, kad∞rodym˜ nòra. Îinoma, rpesãio turòjau, nes nebuvau ”nekaltas avinò-lis”. Mano Ïinioje buv´s ambulatorijos procedrinis kabinetas buvopati geriausia vieta ”nupai‰yti” streiko ir sukilimo lozungams ant fel-ãerio Petro Lapinsko chirurginiame stacionare ”nura‰yt˜” (aktyruo-t˜) paklodÏi˜. Juos kasyklos felãeris Vytas Svilas ir angliakasys VytasTichanauskas, nugaben´ ∞ kasyklà, i‰kabindavo ”‰trekuose” ir ”zabo-juose”.

Pirmos paÏintys su laisve. Pas tremtinius Jadvygà ir Albinà Pliskauskus.Kaliniai ir katorgininkai, kuriuos lagerio vadovybò i‰leidinòjo po 1955 m.sukilimo apsigyventi ”uÏ zonos”, arba su leidimais i‰eiti ∞ miestà susitiktisu i‰ Lietuvos atvykusiomis Ïmonomis. Sòdi uÏ stalo i‰ kairòs:Kuzmickas,..., Numgaudas, J.Gru‰ys,..., prof. Klimaviãius. Stovi:A.Pliskauskas,..., J.Pliskauskienò,..., M.Zaikauskienò, S.Zaikauskas,Grigienò, Grigas. 1955.09.25.

162


Neskubant nuÏygiav´ keliolika kilometr˜, atsidròme prie‰ 59-ojoOLP’o vartus. Îinojau, kad ãia yra kriminalini˜ recidyvist˜ buveinò,ir tai, suprantama, kòlò nerimà. Perdavimo procedra neuÏtruko. Ne-uÏilgo ∞ ”vachtà” uÏòjo viduramÏò briunetò Kuzmina. Pasisakiusiesanti ‰io lagerio sanitarinòs dalies vir‰ininke ir kad man teks ãiadirbti ligoninòje felãeriu. Ji nuvedò mane ∞ vienà i‰ keleto zonoje esan-ãi˜ ligonini˜ ir paliko ligoninòs vedòjo Grigorijaus SalamonoviãiausBlau‰teino globoje.

Grigorij Salamonoviã pasipasakojo, kad ir jis neseniai ãia atga-bentas i‰ 40-o OLP’o. Pasisakò esàs leningradietis, med. m. dakta-ras, jr˜ karo laivyno pulkininkas, literatros ir meno didelis mògò-jas. Suminòjo kelias jo para‰ytas ir i‰leistas knygas, pagal jo scena-rijus pastatytus kino filmus, tarp kuri˜ ”âetviortij periskop” (Ketvir-tas periskopas), dar ir po autoriaus represavimo rodomas sovietinòsekino salòse.

Netrukus suÏinojau, kad ∞ ‰io lagerio sanitarin´ dal∞ patekau jauseptintasis i‰ politini˜. Trys gydytojai: vidaus lig˜ - Ïydas, chirurgas- estas ir laboratorijos vedòjas - vokietis; du felãeriai: lenkas ir a‰,

lietuvis; k-vedys - uk-r a i n i e t i s ;sanitaras -rusas.

Statybi-nòse briga-dose dardirbo trysl i e t u v i a i :Kauno dra-mos teatroartistas Au-g u s t i n a sPajarskas,

Vokietis gydytojas Robert ·tengel sufelãeriu Juozu Gru‰iu. 59-tas lageris, 1955 m.

163


Janu‰auskas ir Strazdas. Po man´s ãia dar pateko ”du nusikaltòliai”i‰ 40-os kasyklos OLP’o, uÏ pabaltieãi˜ sàjungos ”Aistija” organiza-vimà: suvalkietis mokinys, nepilnametis Albinas Vaiãinas, baustas25 metams pataisos darb˜ lageryje ir kiek vòliau, po uÏsit´susio tar-dymo, ”Aistijos” lyderis, latvi˜ kariuomenòs karininkas Olgerdas Mi-za. Vaiãinas tuoj buvo ∞darbintas laboratorijoje, o Miza dirbo staty-binòje brigadoje.

Negalòãiau teigti, kad vykstantys politini˜ kalini˜ neramumaibuvo organizuojami ir tarp kriminalini˜ kalini˜, bet per dirban-ãius statybose draugus Ïinios ir gandai pasiekdavo, o kartais irlai‰kais su likusiais ”Kapitalinòj” pasikeisdavome. Lageri˜ vy-riausybòms einant ∞ kompromisus su streikuojanãiais, buvo lei-dÏiamos net ”Reãlago” lageriuose toleruojamos saviveiklinòsgrupòs, sportiniai kolektyvai. ”Kapitalinòs” OLP’e Vytas Svilas,

Aktyvs LLKS nariai: Vytautas Tichanauskas ir Juozas Gru‰ys.·achta Nr.1 (”Kapitalnaja” KTR), katorginink˜ lageris.

164


suorganizav´s (daugiausiai i‰ lietuvi˜), vadovavo krep‰inink˜ ko-mandai, tapo kapitonu. Kad susitikt˜ su manimi, net du kartusbuvo atvyk´s ∞ 59-àj∞, kartu su komandos felãeriu Petru Lapins-ku, komandos mediko ir atsargini˜ Ïaidòj˜ pretekstu atgabenda-mas ir kitus mudviej˜ bendrus draugus: matininkà Edvardà Lau-gal∞, inÏ. Antanait∞, Aloyzà Kuduk∞. Jie informavo mane apie j˜t´siamà streik˜ ir sukilimo organizavimà, kad mane pa‰alinus i‰j˜ tarpo, jie nebevengia kai kada prisidengti Lietuvos LaisvòsKovotoj˜ Sàjungos vardu. Mat a‰ ‰ito vengdavau, nes teismonuosprendyje buvau apkaltintas kaip ‰ios veiklos dalyvis prie‰sovietin´ santvarkà. Pasigirdavo, kaip pas juos ”susitvarkoma”su ”stukaãiais” (”beldikais” - i‰davikais). Ypaã man buvo svar-bus ir ∞domus j˜ pasakojimas apie ”susitvarkymà” su sanitari-nòs dalies ambulatorijos ra‰tvedÏiu ”stukaãiumi” Karpovu.

Nors kriminaliniai kaliniai, atrodò, nereagavo ir nesekò politini˜kalini˜ pavyzdÏiu, bet ∞domavosi ir Ïinojo. Gal kiek padaugòjo ”blat-niak˜”, atsisakanãi˜ i‰eiti ∞ darbà. Kartais tok∞ nubausdavo keliomisdienomis karcerio BUR’e, bet daÏniausiai uÏtekdavo maisto davinio,t.y. ”katilo” sumaÏinimo.

1955 m. vasarà pas vienà tok∞ ”atsisakius∞” i‰eiti ∞ darbà atvykobuvusi sugyventinò. Lagerio administracija j˜ pasimatymui nedavò lei-dimo, o jis, dòl drasti‰kai i‰reik‰to protesto, neteko gyvybòs, po ko ∞vy-ko vis˜ kriminalini˜ kalini˜ sukilimas, kuris kainavo po keletà gyvybi˜i‰ sukilòli˜ ir i‰ sukilimo mal‰intoj˜ pusòs.

Tos dienos prie‰piet∞ i‰ lagerio valdybos ∞ ligonin´ atbòg´s pa-siuntinys pasakò, kad lagerio vir‰ininkas ∞sak´s kuo skubiau ∞ val-dybà atvykti daktarui. Papasakojo, kad vir‰ininko kabinete pats ma-t´s vienà ”blatniak˜” vadeivà, prisikalus∞ savo lytinius organus priera‰omojo stalo. Grigorijus Salamonaviãius, blogai jausdamasis dòlpadidòjusio kraujo spaudimo, laisvoji gydytoja, senutò okulistò, bi-jodami eiti pas agresyv˜ ligon∞, pra‰ò man´s. Kabinete radau kieksumi‰us∞ vir‰ininkà ir keliaauk‰ãiais keiksmaÏodÏiais j∞ koneveikiant∞”blatniakà”, berods Jurkà, kuris atsine‰ta vinimi ir plaktuku buvo

165


prisikal´s sòklidòs ma‰nel´. Ranka paòm´s vin∞, lengvai i‰traukiaui‰ stalo medienos. Supratau, kad toks triukas jam ne pirmiena.

Man gr∞Ïus ∞ ligonin´ ir pasakojant apie patirtà nuotyk∞, pasigir-do keli ‰viai. NeuÏilgo pamatòme tarp barak˜ bògiojanãius ∞ darbànei‰òjusius kalinius. Pro vartus su riksmu ”Urrraa!” verÏòsi enkave-distai kareiviai, ‰audymas zonoje ir i‰ sargybini˜ bok‰teli˜ padaÏnò-jo. Ròkò ir kareiviai, ir kaliniai. Visur vyko kautynòs su Ïudynòmis.Kareiviai kalinius mu‰ò ‰autuv˜ buoÏòmis ir ‰audò ∞ juos, o kaliniaidauÏò kareivius mediniais strypais, i‰silauÏtais i‰ gult˜. Tik kai kuriepuolò kareivius peiliais ir metaliniais strypais. Nebetelpant suÏeistie-siems chirurginiame stacionare, jie bògo, o sunkiau suÏeistieji buvoatne‰ami ∞ kitas ligonines. Kautynòs truko gal kiek daugiau negu va-landà - jògos buvo nelygios.

Îuvusi˜ ir mirtinai suÏeist˜ kalini˜ buvo berods penki. Kiek Ïuvokareivi˜ mes nesuÏinojome, bet buvo maãiusi˜, kaip jie ne‰tuvais buvoi‰ne‰ami i‰ zonos. Îuvo du ir buvo sunkiai suÏeisti keli priÏiròtojai.

Mano manymu, ‰io sukilimo prieÏastimi tapo prie vir‰ininko ra‰o-mojo stalo prisikal´s ”blatniakas”, kuris nuskubòjo prie lager∞ supan-ãio metalinòs tvoros sieto. Nebodamas sargybinio ∞spòjamojo riksmo ir‰vio, perÏengò draudÏiamàjà linijà ir ∞sikibo ∞ tvoros tinklà. Jo tragi‰-ka Ïtis tapo kibirk‰timi, i‰ kurios ∞siliepsnojo sukilimas ir kriminalini˜kalini˜ lageryje.

Js˜ Juozas Gru‰ys - Îilvinis2000-IV-13

166


LIETUVOSLAISVñS KOVOTOJˆ SÑJUNGOSHIMNAS

Muzika: Valentino BagdonoÎodÏiai: Juozo Gru‰io

Brandino Laikas ms˜ Laisvòs Dvasià,Kaip Ïemò sòklà dòl pjties brandÏios,Kaip meilòj Motina pradòtà vaisi˜...Ir gimdò Jà dòl pergalòs didÏios.

Tarytum kylantis i‰ Ïemòs daigas,Kaip ir Ïmogus, Ji gimò i‰ kanãios,Pavasario Ïaibais su‰vito staigiai,I‰siverÏò tvanu valia Tautos:

Sutrupin´ vis˜ vergij˜ panãius,Atgav´ Laisv´ Ïemòj gimtoje,Kartojam priesaikà, kaip maldà ‰ventà:JEI REIKS UÎ LAISV¢ MIRSIM KOVOJE!

Te ‰irdyse Laisva Dvasia gyvuos,Kaip àÏuolai Îemelòj Lietuvos!

167


Pranui Veverskiui - 80Nòra jògos galingesnòs uÏ prigimt∞, -Ar tu Ïmogus, ar tu lauk˜ gòlò,Kanãia ir dÏiaugsmas vienodai ∞gimta,Prasmò kovoj - kovot ir nugalòt”.

Kauno apskr., Veliuonos valsã., Kalvi˜ kaime gyvenusi˜ Stasio irUr‰ulòs Veverski˜ gausià ‰eimà (10 vaik˜: septyni sns ir trys duk-terys) skaudÏiai palietò ”Raudonasis teroras”. Vieni buvo nuÏudyti,kiti ilgus metus kankinti sovietiniuose gulaguose, i‰skyrus tòvà, kurismirò 1932 metais.

1939 metais Pranas baigò Kauno ”Au‰ros” berniuk˜ gimnazijà.Tik baig´s gimnazijà ∞stojo ∞ Karo mokyklà aspirantu ir tais paãiaismetais peròjo ∞ karo karinus. StaÏavosi 3-me pòstinink˜ pulke, 9-mepulke, Ry‰i˜ batalione. Prie‰ Soviet˜ Sàjungos ir Vokietijos karà i‰ ka-riuomenòs pasitraukò.

Laikinajai Lietuvos Vyriausybei (LLV) paskelbus Nepriklausomyb´ir Lietuvos Aktyvist˜ Fronto (LAF) ‰tabui ∞sikrus Kaune, Pranas Ve-verskis dirbo LAF ‰tabo propagan-dos skyriuje.

Vokieãiams likvidavus LLV irLAF P.Veverskis ∞sidarbino Raudo-nojo teroro muziejuje Kaune ir ∞sto-j´s ∞ Vytauto DidÏiojo universitetàstudijavo Ïurnalistikà bei sociolo-gijà. Tuo paãiu metu dirbo savobrolio Kazio Veverskio ∞kurtos po-grindinòs karinòs organizacijosLietuvos Laisvòs Armija (LLA)Kauno apygardos ‰tabo organiza-cinio skyriaus vir‰ininku. Raudona-jai armijai antrà kartà okupavusLietuvà, ∞sidarbino LSR Mi‰k˜ mi- Pranas Veverskis, ”Varpo”

redaktorius. 1955 m.

168


nisterijos planavimo skyriuje. Îuvus broliui, LLA ∞kròjui Kaziui Ve-verskiui (suimant buvo nu‰autas prie Raudondvario tilto), Pranas Ve-verskis irgi buvo suimtas. Po Ïiauriausi˜ kankinim˜ tardant Kauno,Vilniaus NKVD ir Luki‰ki˜ kalòjimuose buvo nuteistas 20-ãiai met˜katorgos. 1946 m. i‰veÏtas ∞ Vorkutos mirties lagerius, pateko ∞ an-gli˜ kasyklas katorgos darbams.

Po Stalino mirties, prasidòjus kalini˜ streikams, ∞tartas j˜ organi-zavimu P.Veverskis buvo i‰si˜stas ∞ Vladimiro kalòjimà. I‰ ten buvopergabentas ∞ 62-àj∞ baudÏiamàj∞ lager∞ Vorkutoje. BaudÏiamajamePranas irgi nenurimsta, nepasiduoda. Su katorgos biãiuliais AloizuKudukiu, Edvardu Laugaliu, Povilu Vaiãekausku, Feliksu Juodeika irkitais leidÏia laikra‰tòl∞ ”Varpas”. Kaip jau minòta, P.Veverskis anks-ãiau buvo studijav´s Ïurnalistikà, todòl jam teko ir ‰io laikra‰tòlioruo‰imo pagrindinis krvis. Talkininkai laikra‰tòl∞ perra‰inòdavo po

15-20 egz. ir platindavo pokitus Vorkutos lagerius. Ga-l˜ gale mai‰taujantis kator-gininkas P.Veverskis i‰gabe-namas ∞ Sibirà, Bratsko ra-jono Tai‰eto lagerius.

1956 m. kovo mòn. 19 d.Pranas Veverskis i‰ lageriopaleistas pagal amnestijàgr∞Ïo ∞ Kaunà. âia Keli˜-til-t˜ eksploatacijos treste i‰dir-bo 33 metus - iki pensijos.

Gr∞Ï´s i‰ lageri˜ P.Ve-verskis neberado tòvi‰kòs so-dybos. Buvo Ïuv´ keturi bro-liai partizanai, visos seseryspatyrusios ir pergyvenusiossovietini˜ kalòjim˜ baisu-mus. Dòl vaik˜ netekties ir

S.Ignataviãius ir J.Vaiãinaspo uÏdar˜ kalòjim˜ IntosbaudÏiamajame legeryje 1956 m.

169


sunki˜ gyvenimo sàlyg˜, visus tuos metus besislapstant nuo are‰to irtremties, motina buvo netekusi sveikatos.

Ir gr∞Ïus∞ ∞ tòvyn´ Pranà Veversk∞ ∞kyriai persekiojo KGB ”or-ganai” (âesnaviãius, Du‰anskis, Trakimas, Zujus, Dambrovskis,Bagdonas ir kiti), kartais net ragindami para‰yti atgailaujanãiusstraipsnius spaudoje.

Fiziniai, dvasiniai P.Veverskio pergyvenimai ir patirtis ∞domiai ir∞taigiai atsispindi jo prozos, poezijos, atsiminim˜ kriniuose, kuri˜tik maÏytò dalelò buvo publikuota ”Laisvòs kov˜ archyvas 15”, ”Trem-tinys”, ”Nemunas”, ”Gimtasis kra‰tas” ir kituose periodiniuose lei-diniuose bei Rezistencijos paveldo archyvo ”Atmintis” i‰leistame po-ezijos rinkinòlyje. Kiti laukia jo rankra‰ãi˜ aplankuose. Baisoka, kadPrano Veverskio krybos neapne‰t˜ uÏmar‰ties dulkòs, nes ji unikali,reik‰minga ir verta istorik˜ bei leidykl˜ dòmesio.

Prano Veverskio gyvenimas tolygus visos ms˜ tautos pergyveni-mams ir siekiams i‰likti laisviems laisvoje tòvynòje.

Juozas Gru‰ys

3-ãios ‰achtos lentpjvòje.

170


Albinas Vaiãinasapie 1955 m. Vorkutos lagerius

Buvau are‰tuotas 1951 met˜ ba-landÏio 28 d. ·aki˜ rajone, Krik˜apylinkòje, GeguÏi˜ kaime, gimtojo-je sodyboje. Tardò Kauno NKVD pa-state. Man teko dalyvauti pogrindò-je antisovietinòje organizacijoje”Lietuvos jaunimo vyãi˜ sàjunga”. Øms˜ organizacijà buvo infiltruotasNKVD agentas kaunietis âeslovasKurauskas. Pogrindinò organizacija

1951 m. pavasar∞ buvo i‰duota, o jos nariai, kuriuos Ïinojo â.Ku-rauskas, buvo are‰tuoti. Po trij˜ mònesi˜ tardymo Pabaltijo ka-rinio tribunolo teismas daugumà pogrindinòs organizacijos na-ri˜ nuteisò kalòti po dvide‰imt penkerius metus.

Mane per Vilniaus persiuntimo punktà, buvus∞ prie NeriesSlu‰k˜ rmuose, perveÏò ∞ tuometin∞ Leningradà, o i‰ ten trauki-niu ∞ Vorkutà. GruodÏio mònesio viduryje patalpino kalini˜ pa-skirstymo punkte, lageryje Nr.8. Po savaitòs perveÏò ∞ naujai sta-tomà 40-tà ‰achtà ir naujai prie jos statomà lager∞.

Lageryje i‰mokom latvi˜ kalbà, pradòjau mokytis esti‰kai.Grupò kalini˜ sutaròm ∞steigti lietuvi˜-latvi˜ vienybòs sàjungà,pavadintà ”Aistija”, turòjome pasigamin´ tos sàjungos herbà.J∞ nupie‰ò latvis Olgerd Miza. Organizacijai priklausò ir est˜karininkas, buv´s partizanas Leo Tasuja ir keletas kit˜ est˜, lat-vi˜ bei lietuvi˜.

40-tos ‰achtos lageryje prasidòjus neramumams atrinko apie20 aktyviausi˜ nari˜ ir vaÏò ∞ 29-tà ‰achtà. Ø tà skaiãi˜ ∞ra‰ò irmane, ir sunkveÏimiu mus nuveÏò prie 29-os ‰achtos. Bet ms˜vyrai nesutiko eiti ∞ tà lager∞, jògos nenoròjo pavartoti, ir taipmus sugràÏino atgal ∞ 40-tà ‰achtà, bet ∞ lagerio teritorijà ne-∞leido. Riau‰ininkams buvo atskirta speciali teritorija, izoliuota

Albinas Vaiãinas

171


nuo viso lagerio. Ten mus ir apgyvendino. Man pradòjo sopòtividurius, maniau, kad prasidòjo apendicitas. I‰kvietò gydytojàMykolà Kliãi˜, Ïemait∞, gerà mano biãiul∞. Jis reikalavo, kadmane guldyt˜ ∞ ligonin´, maniau gràÏins ∞ lagerio zonà. Bet kaipriau‰ininko ∞ lagerio zonà negràÏino, o mane vienà i‰veÏò ∞ kri-minalini˜ lager∞ Nr. 59 prie pat Vorkutos miesto.

Kaip maÏametis buvau perteistasir 1955 m. gruod∞ per Kalòdas paleis-tas i‰ lagerio. Prie‰ i‰vykdamas ap-lankiau prof. J.Klimaviãi˜ ir trauki-niu 1956 m. sausio 1 d. parvykau ∞ Vil-ni˜, i‰ ten ∞ Kaunà ir ∞ tòvi‰k´ ·aki˜rajone, Krik˜ apylinkòje.

J.Klimaviãius 1947 m. Vorkutos lageryje.NeÏinomo katorgininko pie‰inys

Juozas Klimaviãius jo Ïmona Julija ir snus Tautvydas

172


Jonas Navickas ir Juozas Îilinskas dòl streikosusitaria su kriminalini˜ kalini˜ lageriaisKadangi J.Navickas negalòjo susisiekti su 62-ju lageriu, nes ‰is bu-

vo paskutinòmis dienomis labai izoliuotas, net nuo laisv˜j˜ Ïmoni˜,jis, kaip buvo sutarta, susisiekò su 9-10 kasykloje kalòjusiu J.Îilinsku.Pastarasis, nutrkus ry‰iams su 62-ju lageriu, buvo ∞galiotas toliau spr´stistreiko uÏduotis ir eigà. J.Navickas papra‰ò jo leidimo pradòti derybassu kriminaliniais kaliniais 5-jame OLP’e (ar 5 ‰achtoje), nes ten dirbolaisvi Pavolgio vokieãiai, su kuriais J.Navickas draugavo. Buvo palan-kios sàlygos, nes ”sàÏiningieji” vagys i‰vijo ”ant viel˜” (∞ draudÏiamà-jà zonà) ”kales” ir tapo ‰io lagerio ‰eimininkais. âekistai buvo labainepatenkinti ir reikalavo i‰duoti riau‰i˜ iniciatorius. J.Navickas krimi-nalini˜ lagerio darbo zonoje susitiko su j˜ atstovais.

- Kaip mes galime solidarizuotis su fa‰istais ir tòvynòs i‰davikais,kurie teisòtai velka savo katorgà?

- Yra ir toki˜, bet dauguma nekaltai nubausti, nes tikrai mylòjo savoTòvyn´ ir kovojo prie‰ komunistus,kurie uzurpavo valdÏià ir dal∞ tau-tos i‰marino badu, daugel∞ nekaltaii‰‰audò, o dar kitus, kaip kad ir jus,suvarò ∞ poÏemius kasti rdas ar an-glis. O js ar nekalti?

- Na, mes ”sàÏiningi” vagys,truput∞ kalti, bet ar galima dalytibausmes po 10-25 metus, be to,dauguma muÏik˜ tikrai nekalti. Ba-do prispausti rinko kolchoz˜ rugi˜varpas. Ir uÏ 10 kg. grd˜ gavo pode‰imt met˜. Arba baig´ FZU (ama-t˜ mokyklà) neatvyko ∞ jiems skir-tà darbà - priklijavo 5 metus.

- Bol‰evikams - berijieãiams ne-Algirdas Vasiliauskas, aktyvuslaisvòs kovotojas. 1955 m.

173


reikia js˜ tòvynòs meilòs, jiems reikia js˜ rank˜, kad turòt˜ specpar-duotuves, speckurortus ir specmergas - js˜ seseris. Argi js btumòtevog´, jei nebtumòte mir´ badu? Gal btumòte profesoriai, inÏinieriai,agronomai, o ne anglies kasykl˜ kirminai, dabar su ”kalòmis” kovojan-tys uÏ savo gyvybes ir uÏ tai marinami karceriuose ar ”kritkose” (uÏda-ruose kalòjimuose). Kaip galite tikòti savo prie‰ais ãekistais, kurie en-gia jus kaip ir mus?

Vagys paliko J.Navickà ir vokieãius. Pasitarò. Gr∞Ï´ tik paklausò:- Laikysimòs iki mirties?- Nereikia, nors porà dien˜... ir gal galòtumòte paagituoti kitus Vor-

kutlago lagerius. Js Ïinote, kad Reãlagas jau visas streikuoja.Padavò rankas ir rytojaus dienà ‰is lageris jau nedirbo. âekistai jiems

paÏadòjo nieko nebausti, ir todòl tie po dviej˜ dien˜ nutraukò solidaru-mo streikà. Po 15 dien˜ ‰is lageris buvo likviduotas. Jame kalòjusiejii‰veÏti ∞ kitus lagerius. Taãiau dauguma j˜ buvo permesti ∞ 8-àjà ‰achtà,i‰ kurios buvo i‰veÏti ar i‰leisti politkaliniai.

Petras Jankauskas 3 ‰achtos streiko komiteto narys

174


Padmokim...Vorkutos vasaros naktis. Saulò pakimba kartòs auk‰tyje vir‰ hori-

zonto, pastovi sekundòl´, pamàsto ir vòl pradeda kilti, atseit teka. To-kia didelò raudona, daÏo sargybos bok‰telius, ant ‰autuvo pamautàdurtuvà ir raudonà ÏvaigÏd´ sovietinio kario pilotòje. Pakraujuojaspygliuotos tvoros, geleÏinkelio bògiai, ‰acht˜ terikonai, krmai irnet Ïalia Ïolò... GraÏu, bet kaÏkoks klastingas virpulys virpina ‰ird∞,o mintys, kaip pabaidyti pauk‰ãiai, tik lekia ir sklando po ∞vairiuskra‰tus ir ‰alis. Sparnu pabraukia Lietuvà, ‰irdimi pabendrauja su bro-liais, tòtukais ir merguÏòle, akies kampu nuÏvelgia Ukmergòs ‰ilojus,·ventàjà, Siesart∞ ir vòl lageri˜ Vorkuta, krauju, prakaitu, ‰irdies ai-manomis ir saulòs spinduli˜ nuraudonyta vergovòs Ïemò. ·iauròs dan-gaus papòdòje, tartum ant milÏini‰ko altoriaus aukojamos neuÏsakytos‰v. Mi‰ios uÏ tkstantines minias, palikusias savo kaulelius ‰ioje tun-droje, ir tikras kraujas, ne vynas, daÏo aplinkà raudoniu. Neskubòda-

Sòdi: E.Smetona, K.Pleskas, Kvietkauskas, D.Adomonis.Stovi:..., F.Cikataviãius.

175


ma, lyg ∞ kalnà lipdama, saulò geltinòja ir virsta balk‰vai auksiniuskrituliu, tarytum didÏiule Ostija, kuri aukojama uÏ gyvuosius kanki-nius, nepalÏusius negandose, sugebòjusius net pergal´ pasiekti. Taijiems ‰ie auksiniai spinduliai. Jiems ‰viesos dievybò taria AâIÌ. ·iosdidÏios gamtos misterijoje Ïvelgiu ∞ Ïydrus kosminius tolius, bet kaÏ-kodòl atsirandu savyje. Vidiniai negirdimi ÏodÏiai tiesiog plaukia i‰krtinòs: ”Vie‰patie, Tu juk mus ãia i‰ vis˜ pasaulio pakra‰ãi˜ surin-kai neatsitiktinai. Kuo mes Tave uÏrstiname? Ar mes nemokòjomemylòti Tòvynòs? Ar mus baudi uÏ kit˜ nuodòmes? O gal noròjai kan-ãiomis ir vargais uÏgrdinti dvasià, kaip grdinamas kalavijas: ugni-mi, vandeniu ir krauju? O gal nori, kad mes i‰pirktumòme savo protò-vi˜, prie‰˜ ar ateinanãi˜j˜ kart˜ klaidas? Mes neÏinome Tavo tiksl˜,bet atleisk ir ms˜ kaltes, kuri˜ mes irgi neÏinome. Atleisk ir ms˜prie‰ams, nes jie irgi neÏino kà daro. Mes jiems atleidÏiame, nes ne-linkime niekam, kà mes patyròm. Taãiau leisk mums bti teisiojo pu-sòje, kaip ir Tu esi, ir suteik mums valios, jògos, ryÏto atkovoti Lietu-vai Laisv´ bei Nepriklausomyb´.Dòkojame Tau, uÏ ‰∞ puik˜ rytà,‰ios dienos dvasios bsenà, uÏ ‰i˜met˜ streiko pergal´, ir nors jos re-zultatai dar ne∞vertinti, ji mums tar-si Îalgiris, nes mes jai ruo‰òmòs,vykdòme ir nepabg´ iki dant˜ gin-kluoto prie‰o ir jo jògos, savoti‰-kai nugalòjome. Tikime, Tu mumspadòjai, nes tai padaròme savo ran-komis, savo... savo... Bet ar nega-na tos kanãi˜ tauròs?” ”Ne, nega-na.”- pstelòjo i‰ ryt˜ Ïvarbus Ura-lo vòjas.

Deja, prabògs ‰imtmeãiai, pa-galiau Justinas Marcinkeviãius su-kurs poemà. Bronius Kutaviãius Juozas Mikelionis

176


apdainav´s visus baltus dar po keli˜ de‰imtmeãi˜ para‰ys”·iauròs pa-‰vaistòs” operà. Îyms solistai, V.Noreika ir Ïymios solistòs ‰ios ope-ros legendomis virkdins jausmingas poniutes. Teatro fojò solids j˜vyrai aptarinòs:

- Kokia tauta tie lietuviai? Sako, kaÏkokiame Uralo kaln˜ urve antakmens buvo aptiktas Ïodis ”LIETUVA”.

- Ot, ∞domu ar jie buvo komunistai, ar bol‰evikai? Vis dòlto gaila,kad tokia archai‰ka gentis Ïuvo. Tiek pasiaukojimo, tiek didvyri‰ku-mo, ir kas i‰ to?..Viskas susiglobalizavo.

Kokia kalba vyko pokalbis ir opera, pamàstykite patys.Prabògo beveik pus‰imtis met˜ nuo streiko ∞vyki˜, daug kas pakito

ir vertybòs perkainuotos, ir atmintis atbuko. Todòl, pasiròm´s dar gy-vais liudininkais, vienu kitu atveju i‰ savo atminties, pabandysiu pasi-nerti ∞ t˜ dien˜ ∞vyki˜ audringus verpetus.

3-ãios ‰achtos laisvòs kovotojai, LLKS aktyvas. 1-oje eilòje i‰ de‰inòsP.Jankauskas, 3-ãios ‰achtos streiko komiteto pirmininkas P.Aleksinas,kun. J.Rusinas, ..., A.Luãinskas, A.Jankauskas, V.Peckus. L.Maãionis,T.Kilikeviãius, A.Gudelis, J.Jaceviãius, V.Paulauskas,K.Sklòrius,B.Dambrauskas, A.Margis ir kiti. Vorkuta, 1955 m.

177


Kaliniai ankstina visuotin∞ Vorkutos sukilimàKetvirtoji ‰achta, paankstinusi Vorkutos sukilim˜ pradÏià, sudarò

mums daug rpesãi˜. Taãiau nebna to blogo, kad nei‰eit˜ ∞ gerà. Faktaspaskatino pasitempti kitus lagerius, nes kaip apskritai bna, kai kurielageriai nebuvo atlik´ savo ”nam˜ darb˜” ir pra‰òsi atkelti streiko pra-dÏià porai dien˜ vòliau. PaÏvelkime ∞ ketvirtos ‰achtos t˜ met˜ ∞vykiusElegijaus Smetonos ir kit˜ ten buvusi˜j˜ ir streike dalyvavusi˜j˜ akimis.

·i ‰achta buvo greta treãios ir skyrò jas vieno kilometro atstumas.Lageris aptarnaujantis ketvirtàjà ‰achtà buvo uÏ dviej˜ kilometr˜, otreãioje ‰achtoje dirbantys kaliniai buvo greta kitame lageryje ir vienànuo kito skyrò dvi spygliuotos ir viena lentinò tvora. ·iuos lageriusskyrò tik 10 metr˜ atstumas ir galuose sargybos bok‰teliai. Gerai pro-Ïektoriais ap‰viesta draudÏiamoji zona vadinama, ugnies, retkarãiaispgos metu, kalini˜ bdavo ∞veikiama ir abiej˜ lageri˜ pogrindÏio at-stovai aptardavo jiems i‰kilusius uÏdavinius. ·iuose dviejuose lage-riuose buvo ∞kalinta daugiau nei 7000 kalini˜. Kiekvienas lageris turò-jo savo administracijà, bet sargyba buvo bendra. Ketvirtoje ‰achtojeper metus kaliniai i‰kasdavo daugiau nei pus´ milijono ton˜ anglies.

Kaip jau ra‰iau pirmoje knygos dalyje, bdamas ‰iame lageryje, draugesu kitais neramios ”d‰ios” Ïmonòmis, sustiprinome buvusià LLKS, i‰-plòtòme jos veiklà ir nuÏymòjome gaires ruo‰tis bsimam streikui. Pro-vokatoriaus buvau i‰duotas ir i‰veÏtas ∞ 62-rà spec. lager∞, taãiau ãia lik´vyrai buvo tokie kieti, kad nò vienai dienai nenuleido rank˜. Jie visagalva pasinòrò kovon ir viskà darò, kad lageryje tvirtòt˜ vienybò, kalini˜sàmoningumas, kad tik patys galime pasiimti laisv´ ir tuo paãiu sugriautibol‰evik˜ uÏmaãias pavergti pasaulio Ïmonijà. ·iame lagerio pogrindyjebuvo ∞kurti trys skyriai: propagandos, Ïvalgybos ir diversijos. Jiems kaipir visam pogrindÏiui vadovavo tam reikalui atsidav´ Ïmonòs. MartynasKemtys ten vadovavo LLKS, j∞ i‰veÏus pakeitò E.Smetona. Îvalgybai -Teodoras Kilikeviãius, diversiniam - E.Smetona, propagandiniam gal Juo-zas Mikelionis, o gal kuris i‰ kunig˜, nes Marijonas Petkeviãius para‰òmemorandumà, kur∞ streiko metu perdavò Maskvos komisijai. Noròt˜si

178


paÏymòti ir kitus vadovaujanãius asmenis, be kuri˜ pastang˜ vargu arbt˜ ∞vyk´s ãia sukilimas, tai Juozas Janceviãius, Petras Grigas, JustasÎibinskas, Antanas Strumyla, Jonas Jankauskas, âeslovas Aleksandravi-ãius ir daugelis kit˜, kuri˜ vardai dòl mano ir kit˜ netobulos atmintiesi‰blòso uÏmir‰tyje. Taip pat negalima uÏmir‰ti ir treãios ‰achtos vyr˜, sukuriais ten turòjau garbòs asmeni‰kai bendrauti. Tai nepalÏtantys lais-vòs kovotojai: treãios ‰achtos pogrindÏio vadas Petras Aleksinas,Vy-tautas Peckus, Leonas Maãionis ir kiti.

Îvalgybos grupei sekòsi neblogai. Kaip jau minòjau ankstyvesnòjeknygoje, ∞sireng´ pasiklausymui vietà po ”kmo” kabineto grindimis,i‰ai‰kino keletà smulkesni˜ stukaãi˜ ir vienà gana stambià ”Ïuv∞”, dòlkurios pats T.Kilikeviãius, neatsiradus savanori˜, sugalvojo legendà,apgavo ”kmus”, atsirado 62-jame lageryje ir i‰gelbòjo Vorkutos strei-kà nuo suÏlugimo. Jo vietà uÏòmò â.Aleksandraviãius.

Diversinò irgi nesnaudò. P.Grigas dirbo ”v zaboje” (anglies kirta-vietòje), ten jis sugebòjo gauti laido ir amonalo. ApÏiròj´s elektrosperdavimo kabelius ‰achtoje ir surad´s tinkamà vietà, uÏminavo jà ir

susprogdino. ·ach-ta prastovòjo dienà.

Pagal numatytàplanà turòjo bti su-pjaustytas pagrindi-nis anglies padavi-mo transporteris.Buvo silyta ∞vairi˜bd˜ tai atlikti, betvisi atrodò ne∞mano-mi, o padaryti tai rei-kia. E.Smetona ryÏ-tasi pats. Gauna ki-tus rbus, juos i‰te-pa salerka ir apibars-to machorkos dulkò-V.Mincius, A.Gudelis, K.Micheleviãius.

179


mis, kad ‰unys nesuost˜ ir gerai i‰galàstu peiliu perpjauna gumin´ trans-porterio juostà. Visa tai ∞vyko 200 metr˜ ‰achtos gylyje. Persirengia sa-vais drabuÏiais ir, pakil´s keliasde‰imties metr˜ laipteliais, (‰achtos angahorizontali), ∞jungia 200KW elektros varikl∞. Galingas motoras suveliajuostà, ir pastaroji ima lauÏyti keli˜ ‰imt˜ metr˜ transporterio metaliniusròmus. Elegijus skuba ∞ savo darbo vietà, pas savo brigadà. Pakeliui pa-mato vienà i‰ brigados, kuriam duota uÏduotis nuo kelio i‰valyti anglis.Padeda. Dabar abu traukia toliau. Paòj´ pamato, kad nukritus∞ nuo bògi˜elektroveÏ∞ ‰e‰i vyrai nori pastatyti ∞ vietà. Padeda. ElektroveÏis pradedavaÏiuoti ir vòl nurieda, tik ‰∞ syk∞ ant Elegijaus kojos ir sutrina kulnokaulà. Telefonu i‰kviestas specialus vagonas veÏa j∞ ∞ pavir‰i˜. Pusiauke-lòje pamato besileidÏianãius ∞ ‰achtà kelis ‰unis ir apie dvide‰imt∞ kari˜.Jie visi drauge bòga gaudyti diversanto.

Pamainos vir‰ininkas Ivanovas labai gerbò E.Smetonà, nes jis buvogeras darbininkas ir paklusniai vykdò jo nurodymus, todòl darbo trau-mà patyr´s Elegijus buvo pristatytas ∞ ‰achtos vir‰ininko kabinetà ir

Petras Aleksinas 3 ‰achtos LLKS komiteto pirmininkas, (sòdi kairòje), Varnienòir Juozas Varnas su ukrainieãi˜ vadais. 3 ‰achta, 1955 m. Vorkuta.

180


greitai buvo i‰kviestas veÏimas. Belaukdamas kol j∞ i‰ve‰, per selekto-ri˜ girdi kas darosi ‰achtoje. Kasykla paralyÏiuota. Visur ie‰ko kenkò-j˜, taãiau ‰unys ir âK bejògiai. Kur beras, jei nusikaltòl∞ jau veÏa ∞ligonin´ arklys ir du sargybiniai. I‰ pradÏi˜ Elegijus manò, kad sutru-pintas kulnas - Dievo bausmò, dabar jis sako, kad tai Dievo dovana. Jisnesugautas ir ‰achta porà dien˜ turòs i‰eigini˜. Tuo metu, kai jis darbuvo vir‰ininko kabinete, davò sau priesaikà: jeigu kada nors sugr∞‰ ∞Lietuvà ir bus baÏnyãioje, niekada nesòs ∞ suolà. Matyt Dievui patiko.Dabar jis per pamaldas visada stovi, ir jeigu anuomet sutrintas kulnassuskausta, j∞ apima juokas. Maldininkai, pastebòj´ tai, kreivai Ïvilgãio-ja, manydami, ar tik protelis nepasimai‰ò. ”O jeigu jie anuo metu tenbt˜, tai kvatot˜, o gal ir verkt˜”, atlaidÏiai màsto Elegijus.

GeguÏòs mònes∞ sujungò abu lagerius. Kalini˜ jògos dar daugiausustipròjo, o tuo paãiu ir solidarumas. Kada ãekistai sumanò i‰veÏtikaÏkur vienà nelabai protingà kalin∞, Ïmonòs tam pasiprie‰ino. ValdÏianutaikiusi progà pasiuntò 20 kari˜, kad varg‰el∞ pagrobt˜. I‰ kit˜ bara-k˜ atskubòj´ kaliniai ne tik j∞ i‰gelbòjo, bet ir aplupo kareivius.

Likus keletui dien˜ iki streiko atsitiko didelò nelaimò. Paslaptingo-mis aplinkybòmis Ïuvo âeslovas Aleksandraviãius. Jis buvo surastassumaitotas po vagonais dar gyvas. J∞ guodÏiantiems draugams tepasa-kò: ”Man labai sunku. Ar sugebòsite laimòti? Pasimelskite uÏ maneLietuvoje...” UÏmerkò akis ir tyliai be dejoni˜ numirò.

Tragi‰ka â.Aleksandraviãiaus mirtis ∞audrino ne tik tautieãius, bet irviso lagerio gyventojus. Jo knas nebuvo atiduotas ∞ morgà. Jis buvopa‰arvotas su tautiniais atributais graÏiai padirbdintame àÏuoliniame karsteir ‰ermenyse pragulòjo dvi dienas. Kaliniai pareikalavo, kad administra-cija leist˜ draugams jo knà palydòti ∞ kapines. Turbt GULAG˜ istori-joje toks atvòjis buvo pirmas. Jie sutiko i‰leisti 8 Ïmones ne‰ti karstà, betmsi‰kiai buvo nepalenkiami, reikalavo i‰leisti 28, nes kapinòs tolokai irne‰ant karstà reikia keistis. Iki lagerio vachtos i‰lydòjo visi kaliniai. Gar-bingas ir sàÏiningas buvo j˜ bendro likimo brolis âeslovas. Nieko nenu-skriaudò, visuomet stovòjo teisiojo ir nuskriaustojo pusòje. Nebijojo pa-sakyti tiesaus ÏodÏio nei vagiui ar lagerio pridurkui, nei ar‰iausiam ãe-

181


kistui, todòl nemaÏai laiko teko praleisti karceriuose. Dabar vir‰ pilkoskalini˜ masòs, pagerbtas, i‰keliavo ∞ savo amÏinojo poilsio ir amÏinojo∞‰alo vietà. ·iauròs vòjo nugairintais veidais la‰òjo a‰aros, o nuo kanãi˜uÏgrdintos kalini˜ dvasios raudojo beÏad´ aimanà. Ne‰amas karstas jauseniai i‰nyko i‰ aki˜, o minia vis dar kaÏko delsò ir laukò.

Karstà ir kalinius ”konvojavo” penkiolikos kareivi˜ sargyba ir lo-jantis vilkinis ‰uo. Kunigas Marijonas Petkeviãius pa‰ventino duob´, odraugai uÏpylò Ïemòmis, ∞ruo‰ò Ïemòs kauburòl∞ ir pastatò atsine‰tàmedin∞ kryÏi˜, vienintel∞ ant ‰i˜ kapini˜. âia guli tkstanãiai bedali˜,amÏino ∞‰alo uÏbalzamuoti su medine lentele ant de‰inòs kojos didÏio-jo pir‰to, kurioje uÏra‰ytas kalinio bylos numeris, o âeslovo kapà sau-go kryÏius. Duok Dieve, kad tai bt˜ paskutinis mirties Ïenklas lietu-viui svetimoje Ïemòje. Deja...

Laidotuvininkai sugr∞Ïo. Kunigai lageryje atlaikò ‰v. Mi‰ias, visipasimeldò ir i‰siskirstò su slogiomis mintimis po savo barakus.

Pa‰ventinus politini˜ kalini˜ kryÏi˜ KryÏi˜ kalne.J.Mikelionis, A.Kudukis, E.Burokas, A.Luko‰eviãius...

182


1955 m. liepos 18-oji diena. Lemtingoji, kuri paankstino visuotin∞Vorkutos streikà. SuÏinoj´ apie ‰∞ ∞vyk∞ 4-oje ‰achtoje, truput∞ pykome,nes sujaukò visus ms˜ planus. Reikòjo, kaip jau minòjau, ankstinti strei-kus ir kituose lageriuose, o padaryti, nebuvo taip paprasta: nebuvo neitelefon˜, nei transporto, nei laisvòs i‰eiti uÏ lagerio saugomos zonos. Vi-sa ms˜ viltis ir vienintelis ry‰ys buvo S.Laskausko brigada. Galòjo ∞vy-kiai klostytis ir kita linkme. Abejoni˜ virusas buvo ∞simet´s net ∞ tos ‰achtosstreiko komiteãiuk˜ galvas. O jeigu... Streikas ∞vyko. Abejoni˜ kaip ne-bta. Viskas, kaip buvo numatyta, atsistojo ∞ savo vietas.

Pirmoji ‰achtos pamaina uÏbaigò darbà, antroji nusileido ∞ poÏe-mius. Kaip ∞prasta, pamainà parvesdavo ∞ lager∞ keturiais razvodais (ko-lonomis). Tà dienà sargyba sumàstò, matyt tingòdama, tai padaryti dviemkartais. I‰varg´ ‰achtininkai nenoròjo laukti, kol susirinks kitas razvo-das, pradòjo reik‰ti nepasitenkinimus. Pagaliau susirikiavo. Økaitintaatmosfera visgi neatslgo. UÏgauliojimai vien˜ ir kit˜ perÏengò ribas,kai vienas lietuvis susverdòjo ir per Ïingsn∞ atsidrò uÏ kolonos. Sargy-binis nieko nelauk´s ‰ovò. SuÏeistasis dejuodamas parkrito ant Ïemòs.Kaliniai suriaumojo ir metòsi atgal ∞ ‰achtos zonà. Dvasinò ∞tampa,vy-ravusi lageryje, pratrko. Visur aidòjo ‰kiai: ”UÏtenka. Streikas!”

Vieni nusigavo ∞ ‰achtos gilumà, kad angliakasiai nutraukt˜ darbà,kiti reikalavo prokuroro. I‰lind´ i‰ kasyklos Ïmonòs persirengò ir visi,susirink´ prie vart˜, vertò sargybà vesti ∞ lager∞. âekistai sutriko ir rei-kalavimà patenkino. Ø ‰achtà nebei‰òjo ir kitos pamainos. Streikas.

Lagerio vir‰ininkas reikalavo i‰eiti ∞ darbà. Kaliniai pasakò, kad jieniekur neis, kol nenubaus kaltinink˜ ir neatvyks Maskvos komisija i‰generalinòs prokuratros. ValdÏia padvigubino sargybas, ∞rengò garsia-kalbius ir nutraukò maisto tiekimà. Streiko komitetas òmòsi iniciatyvosperÏiròti ir perskirstyti sumaÏinant maisto produkt˜ davin∞. Pripildò tal-pas vandeniu, nes pasak, E.Smetonos, komunistai buvo tiek ∞siut´, jogjei bt˜ galòj´, ir orà bt˜ atòm´. Øvairios komisijos slampinòjo po zonà.Kiekviena tvirtino, kad ji auk‰ãiausia ir gali daug kà padòti, taãiau kali-niai nekreipò ∞ jas dòmesio, reikalavo Maskvos. Vòl padalino abu lage-rius. Gaila, kad ∞ vachtà buvo i‰kviestas vienas i‰ veikliausi˜j˜ komiteto

183


nari˜ P.Aleksinas ir daugiau ∞ ‰∞ lager∞ nebesugr∞Ïo. Kunigas M.Petke-viãius rus˜ kalba paruo‰ò penki˜ punkt˜ memorandumà, kur∞ perra‰òPlacidas Vyturys, kad nesusekt˜ kunigo ra‰to (deja, Placidui esant lais-vòje, perra‰ytas dokumentas jam paãiam vòl kainavo laisv´).

Liepos 20 d. apie 24 val. ∞ lager∞ ∞siverÏò daug kariuomenòs ir prie-varta pradòjo gaudyti ir vesti kalinius ∞ vachtà. Pirmiausia atitoko E.Sme-tona. Jis lakstò po lager∞ ir kvietò nepasiduoti:

- Broliai lietuviai, nepasiduokit, parodykit tiems skeltanagiams kàgali Lietuvos partizanai!

Na ir uÏvirò ko‰ò. Lietuviai kirto i‰ peties, ukrainieãiai nemaÏiau, kit˜taut˜ Ïmonòs irgi neatsiliko. Atbògo Elegijus prie komiteto ‰tabo, Ïiri - Jo-nas nuo Lazdij˜,o kitasnuo Molòt˜, parsigriov´‰ios kariaunos vir‰ininkà- majorà ”dubasina”.

- Brolyãiai, negraÏusovietin∞ ”generolà”parsigriovus mu‰ti - pa-duoda rankà, pakelia,uÏdeda kepur´.

- Dòkui, neuÏmir‰iu- pralemena majoras.

- O dabar, kad tikraineuÏmir‰t˜, ∞ pasturga-l∞ jam... vot taip.

Bòga majoras. Vie-na ranka laikydamaskepur´, kita prideng´suÏpakal∞. Bòga karei-vai palik´ pamestas”vosilkines” kepures,klumpa ir vòl keliasi, omajoras ‰aukia:

Klemensas BerÏinskas, Edvardas Laugalys irPlacidas Vyturys

184


- Otstupit! (Pasitraukt).Po valandòlòs, lyg katòs pridòjusios ∞ pelenus, ateina du priÏiròto-

jai ir pra‰o leidimo susirinkti tebesimòtanãias kepures. LeidÏia, bet nuo‰io laiko kalini˜ savisauga pamainomis budi iki streiko baigties.

Aistros aprimo. MaÏytò pergalò apsistumdymuose padòties nei‰-sprendò, tik pagimdò problemà: ar sugebòs pogrindinis lietuvi˜ ko-mitetas vadovauti situacijai, kuri kaskart darosi vis sudòtingesnò irar‰esnò. Streikas tapo esmò vis˜ ‰io lagerio-miesto gyventoj˜ ir kiek-vienà j˜ likimà suri‰o ∞ didel∞ sunkiai i‰narpliojamà mazgà. Buvo nu-tarta susirinkti ∞ valgyklà ir bendrai apsvarstyti susidariusià padòt∞.UÏvirò diskusijos. Pergalò prie‰ kareivius daugeliui pakylòjo dvasiàir gimdò napoleoni‰kus planus. Kiti, ypaã rusai, tarp kuri˜ nariadãi-kai ir kiti lageriniai pridurka,i sakò, kad geruoju niekas nesibaigs irsilò truput∞ pasideròti, kad nebaust˜ uÏ pradòtà streikà ir i‰eiti ∞ dar-bà. ·iose kar‰tose diskusijose ypaã protingomis kalbomis pasirei‰kòdaug patirties tokiuose reikaluose turintis Igoris Dobro‰tanas. E.Sme-tonos ÏodÏiais tariant: ”Pats Dievas j∞ mums pasiuntò”.

Susirinkimas nutarò i‰rinkti vie‰à streiko komitetà - parlamentà, ∞kurio sudòt∞ ∞eit˜ vis˜ tautybi˜ atstovai. Jis spr´st˜ visus i‰kilusiusklausimus, teikt˜ reikalavimus valdÏiai ir vadovaut˜ visam lageriui.Pirmininku vienbalsiai buvo i‰rinktas I.Dobro‰tanas. Komitete buvo11 nari˜. Lietuviams atstovavo Jonas Jankauskas ir patariamàj∞ balsàturòjo palik´s pogrindyje pabaltijieãi˜ komitetas.

Anksãiau minòtoji opozicija pareikalavo i‰ komiteto, kad 80 Ïmo-ni˜, nesutinkanãi˜ su streiku, i‰leist˜ ∞ vachtà. Komitetas sutiko nu-matytà valandà j˜ pra‰ymà patenkinti, taãiau norinãi˜j˜ dezertyruotiatsirado apie 300. E.Smetona ir kiti, kontroliav´ ‰ià akcijà, i‰leido susavo manta ir patalyn´ 80 bògli˜, kitus gràÏino atgal ∞ barakus. Na-riadãik˜ ‰utvò, beeidami ∞ vachtà, bandò pagrobti ir i‰sivesti I.Dob-ro‰tanà, bet kòslai nenusisiekò.

Komitetas papildò kunigo M.Petkeviãiaus memorandumà dar ke-liais reikalavimais ir ∞teikò lagerio administracijai.

185


Taigi streikas ar sukilimas?Sukilimas lageryje, ra‰au sukilimas, nors jis ir vadinamas streiku

(i‰ esmòs nuo streiko skiriasi tuo, kad ãia yra sukilimo elementai). Vi-sam lageriui - miestui demokrati‰kai i‰renkamas komitetas - taryba,nepripaÏ∞stama nei administracija, nei darbdavys ar sovietinò valdÏia,nors stengiamasi parodyti, kad paklstama sovietinei konstitucijai. Vi-si valdymosi organai, nuo savisaugos iki paprasãiausios tvarkos palai-kymo, nuo maisto i‰davimo norm˜ paskirstymo iki ligonini˜, skalbyk-l˜ ar kultrini˜ ∞staig˜ darbo reguliavimo. Savo valios i‰rei‰kimas me-morandumais ir reikalavimais bei diplomatija derybose su auk‰ãiau-siais sovietiniais valdÏios organais, t.y. su Maskva. Streiko esmò apim-t˜ ‰iuo atveju ekonominius ar politinius reikalavimus, bet nekeist˜ tei-sinòs jurisdikcijos, net ir neoficialiojoje plotmòje. Sukilime visi tarpu-savio santykiai kalini˜ su lagerio administracija pilnai nutraukiami irvisos diktuotos lagerio taisyklòs panaikinamos. Kaliniai savo sugyve-nimà tvarko nera‰ytomis jurisdikcijomis, kurios remiasi vien tik ∞ mo-ralòs principus ir aplinkybes, kuriose tik viena vienintelò taisyklò:”VisiuÏ vienà, vienas uÏ visus”. Pasaulyje tokiems neginkluotiems sukili-mams analog˜ nòra.

âekistai ir komunistinis reÏimas labai nenoròjo, kad apie tokius ∞vy-kius suÏinot˜ kituose rajonuose paprasti sovietiniai pilieãiai, o juo la-biau laisvasis pasaulis. Jie stengòsi sumenkinti ‰iuos nemalonius ko-munistams rei‰kinius, pavaizduojant juos kaip nepaklusnumà, bruzdò-jimà, sàmai‰t∞ ar net streikà. Taãiau uÏ tokius streikus kalinius teisdamiar juos uÏdarydami ∞ uÏdarus kalòjimus, teisòjai ir prokurorai skirdavobausmes pagal juridin∞ terminà ”za vostanije” (uÏ sukilimà). 1955m.pagal nutart∞ su tokiu terminu mane ir dar 47 kalinius i‰ Vorkutos uÏra-kino ∞ Vladimiro uÏdaràj∞ politizoliatori˜.

Sukilimas tai gyvas organizmas, visaapimantis judòjimas, susirinki-mai, aptarimai, sprendimai ir vykdymai. Buvo priimtas nutarimas, kadkiekvienas kalinys para‰o parei‰kimà Maskvai, taigi toki˜ ra‰ytoj˜ atsi-rado daugiau nei 3000, ir visa ‰i kryba supresuota vos sutilpo ∞ du nuocukraus mai‰us. Daugelis autori˜ ra‰ò: ”Pra‰au su‰audykite mane”.

186


Vienà rytà atlòkò piktai nusiteikusi˜ rus˜ brelis pas lietuvius supopieròliu ir sviedò j∞ ant stalo.

- Îiròkit, kà js˜ provokatorius i‰darinòja. Jis platina streikbreki‰-kus ra‰tus.Ar js jam galà padarysite, ar mums jam padòti nudvòsti?

Skaito: ”Niekas Vorkutoje nestreikuoja. Baikite prie‰intis, nes,ms˜ Ïiniomis, js bsite su‰audyti”. Suranda nevykòl∞, msi‰k∞ ag-ronomà.

- I‰ kur gavai, dòde, gal tau kmas kaip nors perdavò?- ñjau palei tvorà ir radau lietuvi‰kai para‰ytà lai‰kel∞. Ruselis pa-

matò, kad a‰ skaitau ir papra‰ò, kad a‰ j∞ i‰versãiau rusi‰kai.- Eime, dòde, tave teis karo lauko teismas. -i‰po‰kino P.Vyturys.- Vaikeliai, pasigailòkit mano dviej˜ na‰laiãi˜. Kaip jie be mano

pagalbos i‰gyvens.- Nusmurg´s diede, provokatoriau, ar tave skeltanagiai ãia atveÏò

tam, kad, i‰mok´s rusi‰kai, verstum provokatori‰kas ‰pargalkas. Jeigutik tam, tai laikyk, kad savo misijà uÏbaigei. Kalbòk poterius, jeigu darKristaus nepardavei, ir eime.

Agronomas puolòsi ant keli˜, a‰arojo. Pagailo, visgi savi‰kis, tiekperkentòj´s...

- Gaila tavo vaik˜ ir tav´s, durniau, gaila. Jeigu tu ne stukaãius, galsuprasi padòt∞.

Liepos 24 dienos vakare i‰ treãios ‰achtos lagerio buvo gautaÏinia, kad pas juos jau yra atvykusi i‰ Maskvos komisija ir derasidòl streiko ir darbo santyki˜. At‰uoliavo prie budinãi˜j˜ kaÏkoksvir‰ininkòlis ir prane‰ò, kad ruo‰t˜si priimti ”auk‰tus sveãius”. Sar-gybos bok‰teliuose sulipo karininkai, o aplink apsikasusius kulkos-vaidininkus suaktyvòjo kariuomenò. Nerimas persimetò ir ∞ kalini˜‰irdis. Gal ãekistai pakartos 1953 m. Ïudynes ir ‰is lageris taps sker-dimo arena, o aktyvieji ir pasyvieji sukilòliai greitai raitysis mirtiesagonijoje? Mes tai mes, o kaip ms˜ artimieji, kaip jie pakels ms˜netekt∞? O gal nereikòjo oÏiuotis, vis dòlto paskutiniu metu jau bu-vo galima egzistuoti, pilvas , tiesa, nebuvo pilnas, bet neburzgò...irkodòl mes turime bti pirmi, juk pirmuosius visuomet i‰Ïudo. Sako,

187


Erodas visus savo karalystòs pirmagimius i‰Ïud´s, o 29-oji ‰achtairgi buvo pirmoji 1953-siais... kraujas ir lavonai. Tiesa, per j˜ mirt∞ir kanãias mes daug ko apturòjome. Tai gal baigti su tuo streiku?Na, nubaus metais uÏdaru kalòjimu, bet liksim gyvi... Kur buvus,kur nebuvus visur tavo palydovò sàÏinò: ”Vyruti, jeigu per t˜ Ïuvu-si˜j˜ kanãias tau palengvòjo gyvenimas, reikia atsimokòti t.y.t´stij˜ idòjas - kovoti. Gal uÏmir‰ai, kodòl prie‰as atidangino tave ∞ ‰iàDievo pamir‰tà ‰al∞? Prisimink savo draugus, i‰niekintus miesteli˜turg˜ aik‰tòse, badu mir‰tanãias motinas sibiruose, brolius karce-riuose ir savo gimines miestuose ir kolchozuose be duonos kàsnioilgose eilòse, nuo vidurnakãio prie krautuvi˜. UÏmir‰ai, pripild´sskrand∞ supuvusia Ïuvim. UÏmir‰ai, kad tavo rankos ir tu pats ap-raizgytas spygliuotomis vielomis, o ∞ tavo suply‰us∞ bu‰latà taikosivilkinio ‰uns sukàstos iltys ir ãekisto i‰ nuobodulio i‰‰auta kulkaartinasi prie tavo dar neuÏ‰alusios ‰irdies. Tavo barikados pusòjeDievas, teisiojo kova, su tavimi visas demokratinis pasaulis ir balt˜protòviai. Tu pakilai visu knu ir dvasios giu ne uÏ save, bet uÏesamas ir ateinanãias kartas pasaulyje, uÏ Laisv´, uÏ Lietuvà, uÏNepriklausomyb´! Tu teisus, tu turi bti pirmas!”

Lagerio aik‰tòje ant greitomis sukaltos pakylos pastatyti du stalai irketurios kòdòs. Øleistos tik keturios personos, VRM ministro pavaduo-tojas gen. Kozlovas, gen. prokuroro pavaduotojas, Vorkutos prokuro-ras ir lagerio vir‰ininkas. Visi ‰ie solids ponai i‰didÏiai sòdasi ∞ jiemsparuo‰tas vietas. Tyliai, kaip pelytòs prie‰ juos susòdo ant Ïemòs aik‰-tòje 3000 kalini˜ pilka minia. Tylu, tik uÏ zonos karts nuo karto girdòtikarinink˜ komandos kariams ir vienas kitas ‰uns amtelòjimas. Paga-liau judbruvis, graÏiai nuaug´s generolas lòtai atsistoj´s, pabròÏdamassavo didyb´ bei vir‰enyb´, tarò:

- Zakliuãionyje (kaliniai), A...‰...‰ js˜ klausau.I‰ minios pakyla auk‰tas, liesas, ilgu kaklu, pilkais lagerininko dra-

buÏiais, nieku nei‰siskiriantis i‰ kit˜, Igoris Dobro‰tanas ir Ïengia priestalo. Pagarbiai paduoda popierius, kuriuose i‰dòstyti pra‰ymai ir rei-kalavimai. Generolas pavarto ir padeda ant stalo.

188


- Kas tu toks? Manau, esi vienas i‰ neramum˜ kurstytoj˜? Kalbòk, -chami‰kai pra‰neko auk‰tasis Maskvos sveãias. I.Dabro‰tanas smul-kiai, ai‰kiai i‰dòstò reikalo esm´, apie pa‰autà nekaltà ‰achtininkà, sun-kià, nepakeliamà kalinio dalià, paÏeminimà ir tyãiojimàs∞ i‰ Ïmogausorumo, apie neteisòtà nubaudimà lageriu. Palietò pabaltijieãius, baus-tus uÏ tòvynòs i‰davimà pagal Rusijos baudÏiamàj∞ kodeksà, apie karobelaisvius, kurie nubausti tik uÏ tai, kad j˜ vadai patys pasidavò Hitle-riui. Po to Igoris ∞teikò du mai‰us parei‰kim˜.

- UÏtenka, -pertraukò generolas. - SSRS yra humani‰kiausia pasau-lyje ‰alis. Js jai esate nusikalt´, neÏirint to, jums yra suteikta daugmaloni˜ ir duota galimybò savo kalt´ i‰pirkti darbu. Vietoje to js mai‰-taujate, jau ‰e‰ios dienos kaip nedirbate. Js sabotuotojai, jus reikia i‰naujo teisti!

- Vir‰ininkai,- maldaujanãiai kreipòsi Igoris, - patenkinkite nors da-l∞ ms˜ pra‰ym˜.

- Sabotuotojai!- uÏspringdamas ‰aukò Maskvos dievas. - Teisim jusuÏ sukilimà, uÏ betvark´, uÏ streikà, kaip tòvynòs i‰davikus…!

Igoris Dabro‰tanas pakòlò ∞ dang˜ lyg maldai rankas ir su‰uko be-vilti‰ko Ïmogaus balsu:

- Bendro likimo broliai! Kaip matote, pasaulyje teisybòs nòra. VisaVorkuta pastatyta ant nekalt˜ kalini˜ kaul˜, kuo mes geresni uÏ juos.Sugulkim ∞ bendrà broli‰kà kapà, vis vien gyvenimo nòra. Ant spyg-liuot˜ viel˜, ant kulkosvaidÏi˜ vamzdÏi˜! Tegu ãekisti‰kos kulkos pra-kala ms˜ ryÏtà, ms˜ ‰irdis!

Pakilo pilkoji masò, plaãiai i‰siliejo jos didinga dvasia. Pasigirdodant˜ grieÏimas ir galingas ‰kis:

- ANT VIELˆ! - Paimkim ir tuos varnalò‰as i‰ Maskvos! - susibavo minia ir Ïen-

gò pirmàj∞ Ïingsn∞. Komisija pa‰oko nuo stalo. Juodbruvis generolaspageltonijo ir perròkdamas triuk‰mà su‰uko:

- Broliai pilieãiai, sustokite! Nusiraminkite. Viskà i‰spr´sime. Duo-du Jums generolo Îod∞, nieko nebausime, perÏiròsime Js˜ bylas ir,manau, Js tapsite laisvais, teisiais pilieãiais.

189


Minia nurimo.- Generole, mes tikime js˜ garbòs ÏodÏiu ir avansu i‰ ‰ios aik‰tòs,

‰e‰ias dienas nevalg´, einame ∞ darbà.- Sutarta, pavalgykite ir ∞ darbà. O js, Igori Batkoviãiau, jeigu

‰ie pilieãiai jus deleguot˜ ir sutiktumòte, vaÏiuotumòte su mumis ∞Maskvà, ten ir paai‰kinsite savo bòdas ir pageidavimus. Drauge la-gerio vir‰ininke, - kreipòsi ∞ ‰alia sòdòjus∞j∞, - pavalgydinkite Ïmo-nes ir tegu eina ir dirba tòvynòs labui. Pilieãiui I.Dobro‰tanui i‰duo-kite naujus drabuÏius ir paruo‰kit dokumentus. Dòl netvarkos js˜lageryje ir su tuo susijusius kalini˜ skundus tegu i‰siai‰kina vietosprokuroras. Supratote?

- Klausau, draugas generole.- raportavo pridòj´s rankà prie kepuròssuprakaitav´s i‰ baimòs lagerio vir‰ininkas.

Îmones pavalgydino, ir tie, kuriems reikòjo eiti ∞ darbà, nusileido∞ ‰achtà. Rytojaus dienà su naujais lagerininko drabuÏiais ir naujutò-liais kerziniais batais I. Dobro‰tanas, tap´s ∞Ïymia persona, i‰vyko ∞Maskvà. Dar po vienos dienos i‰ ketvirtos ‰achtos gavome i‰sam˜lai‰kà apie streiko eigà ir jo baigt∞. Jame E.Smetona lai‰kà baigò to-kiomis mintimis: ”Îiauriosios imperijos pamatai subra‰kòjo. Mes pa-jutom savo jògà. Mes kovojom ir nugalòjom. Mes! Mes tapome Ïmo-nòmis. Mes ”tovari‰ãi.”

Po dviej˜ savaiãi˜ prie lagerio vart˜ pasirodò kostiumuotas, lakuo-tais batais, i‰sipust´s I.Dobro‰tanas. Ø lager∞ jo neleido, kaip ir priklau-sò pagal ”ustavà” (taisykles): pa‰aliniams ∞eiti draudÏiama. Taãiau prievart˜ leido su kaliniais kalbòtis, kiek lenda. PradÏioje jis pasigyrò, kadjam panaikino bausm´. Maskvoje sudaroma komisija, kuri perÏiròsvisas politini˜ kalini˜ bylas ir, mano, kad visi bus paleisti ∞ laisv´.

- Taigi, broliai, kalkite ãemodanus ir ruo‰kitòs namolio. Tiesa, uÏ-mir‰au prane‰ti jums ir visiems dÏiugià Ïinià, savo akimis maãiau∞sakymà, ant balto juodai para‰yta: paleisti visus spectremtinius. Mask-vos valdÏia man´s tik pra‰ò, kad patylòãiau apie pabaltijieãi˜ tremti-nius..., bet a‰ laisvas ir ant j˜... ”loÏu s priborom”. Pabaltijieãi˜ ko-muniagos pra‰o Maskvos bos˜, kad j˜ tremtinius kiek galima ilgiau

190


neleist˜ sugr∞Ïti namo, nes gali ∞vykti nenumatytos pasekmòs, prasi-dòt˜ teroras ir kontrrevoliucija. Na, o chokly (ukranieãiai) Kalòdas‰v´s namuose.

- Brie‰i‰, paravoz tolkae‰. Para‰a! (meluoji, netiesa), - netiki minia.- Tikra tiesa. Jeigu netikite, galiu lageri‰kai prisiekti: ”bliad budu”...- Ura, vivat, valio!!! - su‰uko minia ir bògte leidosi dalintis gero-

mis Ïiniomis su kitais.Po poros dien˜ ketvirtos ‰achtos lageris buvo i‰formuotas. Daugu-

mà i‰leido laisvai dirbti, o aktyvesnius i‰mòtò po kitus lagerius. Dargeriau pastaruosius perr‰iavus, ”asai” buvo patalpinti ∞ 62-j∞ ypatin-gàj∞ speclager∞ ar ∞ pana‰˜ Jun Jagos baudÏiamàj∞. âia buvo ∞kalintiP.Aleksinas ir K.Micheleviãius.

I.Dobro‰tanas buvo tikrai neramus Ïmogus. Apie j∞ ra‰oma A.·e-ròno knygoje, kaip Igoris su draugu noròjo per ‰urfà (‰achtos venti-liacijos anga) pabògti i‰ Vorkutos Kapitalinòs ‰achtos. Girdòjosi,kad jis aktyviai dalyvavo 1953 m. 29-tos ‰achtos sukilime. Sako,kad jo tolimesnis likimas susiklojo tragi‰kai. Pasiliuosav´s ir pilnaireabilituotas buvo ∞sidarbin´s Maskvoje, kaÏkokioje maÏoje ∞mo-nòje direktoriumi. Kagebò‰nikams jis labai nepatiko uÏ praeities lai-kus, todòl paspendò jam provokacinius spàstus, nuteisò uÏ i‰eikvo-jimus ir kaÏkokiame kriminaliniame lageryje pagal ãekist˜ uÏduot∞buvo nuÏudytas. Tokius paskutinius gandus apie Igor∞ teko i‰girstii‰ vorkuti‰ki˜.

Sukilimo komitetà Vorkutos ‰achtoje Nr.3 1955 m. sudarò:pirmininkas Petras Aleksinas; Ïvalgyba ir kontrÏvalgybaLeonas Maãionis, Meãislovas Petkeviãius, AntanasJankauskas; propoganda: Adomas Margis, AdomasLuãinskas; drausmòs: Vytautas Peckus, Jonas Tarankus;kio dalis Kazys La‰inskas.

(P.Aleksinas, PanevòÏys, 2008-05-22)

191


NepalauÏiamos dvasios kovotojas2004-08-05 i‰òjus ∞ amÏinyb´ likimo broliui Liudui Bruãui -vietoj nekrologo. ”Lietuvos Aidas”, 2004-08-09

Tarpsta klaidinga nuomonò, kad kaliniai sukyla tik kuomet nepake-liamos gyvenimo sàlygos ir badas pasiekia kulminacijà. I‰ tikr˜j˜ taipnebna. Kai Ïmogus alkanas ir tampa ”dochadiaga” (klipata), jis apielaisv´ ir auk‰tesnius idealus nebemàsto. Gamtos duotas instinktas tampadespotu ir verãia bet kokiomis priemonòmis i‰gyventi, ir jeigu asmuokiek silpnesnòs dvasios, jis pasireng´s bet kam. Toks prie persotintossupuvusi˜ Ïuv˜ kvapais virtuvòs rausiasi maisto atliek˜ duobòje, ie‰ko-damas silki˜ galv˜, bulvi˜ lupen˜ ar kitokio òdalo ir, juo prikim‰´s pilvà,numir‰ta nuo dizenterijos. Jis nevengia tarsi narkomanas nugvelbti pas-kutin∞ duonos kàsn∞ i‰ tokio paties, kaip jis. Tokiam vargetai laisvò - mi-raÏas. Pakabink jam prie‰ nos∞ pasirinkimà - laisvò ar duona, - jis nesusi-màst´s stvers duonà. Sakykim, atvykt˜ tuolaik gerbiamas storulis âer-ãilis ir pagal visas logikas ∞ro-dinòt˜, kad sovietinis kator-gininkas, kasantis angl∞ prie-‰ui, pasmerkia save mirãiai,nes lieja ”ãiugnà” (ket˜) ant-rankiams ir kulkoms, kurio-mis bus nuÏudyti jo broliai, irtoks kalinys nekreipt˜ ∞ j∞ jo-kio dòmesio, o tik dar tvirãiaususpaud´s kirstuvo kotà, i‰paskutini˜j˜ jòg˜ kapot˜ an-gl∞, kad tik vir‰yt˜ normà irgaut˜ premijin´ 200 g duonosriek´, kurià gav´s jau nebepa-jògt˜ sustingusiomis ranko-mis prine‰ti prie skorbuto i‰-òstos bedantòs burnos. Liudas Bruãas, vienas 40-tos ‰achtos

sukilimo pradinink˜.

192


Anuomet sovietiniai pragmatika,i suprat´, kad gali baigtis darbin-g˜ Ïmoni˜ i‰tekliai, kuriuos vis dar galima apkaltinti antisovietizmu,o bado i‰sekinti kaliniai jau nebepajògia pildyti numatyt˜ gamybosplan˜, kurie btini utopinòms komunizmo uÏmaãioms vykdyti, òmòie‰koti ribos tarp bado ir Ïmogaus gali˜ ekstremaliomis sàlygomis,kad nuteistieji kaip darbiniai gyvuliai bt˜ pilnutinai i‰naudoti ir, pa-sibaigus darbinòms galioms, ”nura‰yti”. Tokia patirtimi komunistainaudojosi ir seniau; lageriams invalidai nereikalingi. Antai Maskvoje1937 m. buvo nuteisti 824 invalidai, bet j˜, kaip netinkam˜ darbams(buvo be koj˜, rank˜ ar sirgo tuberkulioze), lageriai nepriòmò, todòlNKVD komisaro pavaduotojas Zakovskis davò nurodymà ”troikoms”visas j˜ bylas perÏiròti, ne∞galiuosius likviduoti. Taip ir buvo pada-ryta: i‰ minòt˜ kalini˜ 533 Ïmonòs buvo su‰audyti. Tokia praktikanaudota ir kituose, periferijos lageriuose. Jiems buvo leista sudarinòti

Laisvòs kovotojai A.Petraitis, J.Karni‰auskas, Z.Strumskis, L.Bruãas.40-toji ‰achta, 1955 m.

193


vietines ”troikas” ir taip ”apsivalyti” nuo invalid˜ bei kitaip darbo arbado i‰sekint˜ kalini˜.

Taigi, gamybos planams vykdyti buvo reikalingi sveiki ir stiprs dar-bininkai. J˜ fizinòms galioms palaikyti buvo apvagiama ”laisvoji” vi-suomenòs dalis, ir maisto pakrauti vagonai pildò lageri˜ gyventoj˜ porei-kius, Ïinoma, tiek, kad pastarieji galòt˜ egzistuoti ir pildyti planus. Otruput∞ atkut´s kalinys prisiminò, kad jis yra asmenybò, kad jam reikiatenkinti ir dvasinius poreikius, reikia laisvòs, kit˜ Ïmogi‰k˜j˜ dalyk˜.Taip ãekistai, bògdami nuo vilko, uÏsirovò ant me‰kos, kurios, gal ir keistaiatrodo, suvaldyti nebesugebòjo. Kas lòmò tà j˜ susilpnòjimà - laisvojopasaulio pasmerkimo baimò, sovietinio Ïmogaus dvasios gtelòjimas arkalinio dvasios tvirtybò - bandykime atsakyti, pamatysime pasek´ LiudoBruão, Edvardo Svilainio bei kit˜ sukilòli˜ pòdsakais, ruo‰iant ir vyk-dant 1955 m. streikà Vorkutos 40-oje ‰achtoje.

·i ‰achta - viena i‰ stambiausi˜, moderniausi˜ ir pajògiausi˜ Vorku-toje. Jos pajògumas - milijonas ton˜ anglies per metus. Jà komunistailaikò strategine ir ãia buvo ∞ren-g´ prie‰atomines slòptuves beivadavietes. âia buvo sutelkta tometo kalnakasybos technika, ge-riau aprpinti kaliniai ‰achtinin-kai, stropiau buvo laikomasisaugumo technikos reikalavim˜,nors nelaiming˜ atsitikim˜ bu-vo apstu, be mirãi˜ ‰achtojeneapsieita

1953 m. pavasar∞ sukil´s No-rilskas paÏadino ir Vorkutos lage-rius, kuriuos dar labiau ‰ia linkmepastmòjo i‰ Karagandos atveÏtirevoliucingai nusiteik´ kaliniai.Vorkutos 40-oje ‰achtoje toki˜”nutrktagalvi˜” taip pat nestigo. Kalinò Julija - ry‰ininkò.

194


I‰ 7-os ‰achtos peròm´ sukilimo vòliavà, drauge su kitais lageriais ∞siliejo ∞1953 m. Vorkutos streikà - sukilimà, nòjo ∞ darbà, reikalavo elementari˜kalinio teisi˜, sudrausminti ãekistus ir gal net pilnos amnestijos. Komunis-tai, kaip Ïinome i‰ istorijos, su tokiomis laisvamani‰komis mintimis nesi-taikstò ir i‰dr∞susius ”i‰si‰okti” ‰audò. Taip su‰audò 29-os ‰achtos kalinius.Gal toks pat likimas laukò ir kit˜ ‰acht˜, bet matyt Dievas pasakò: ”Ne!”.Kaliniai aptilo, bet neatsiÏadòjo tolimesnòs kovos, pasinaudoj´ krauju ∞gy-tais palengvòjimais, laukò patogios progos pareik‰ti savo valià.

Apie pasirengimà streikui ra‰o Liudas Bruãas:”1955 m. pavasar∞ daugelis vyr˜, turinãi˜ maÏesnes bausmes, gavo

leidimà dirbti uÏ lagerio zonos. Jie nueidavo iki ”Plytinòs” - moter˜lagerio ir i‰ ten parne‰davo lai‰kelius ∞ ms˜ lager∞. I‰ t˜ lai‰keli˜ suÏi-nojome, kad Ajaã Jagos lagerininkai ruo‰ia sukilimà ir pra‰o apie taiprane‰ti visiems, kad ruo‰iamas visuotinis Vorkutos streikas. Man (Liu-dui Bruãui - E.B.) pateko ∞ rankas i‰ moter˜ lagerio Julijos lai‰kas (∞de-du nuotraukà), i‰ kurio suÏinojau, kad gretimi lageriai ruo‰ia sukilimàir pra‰ò ra‰yti tam tikslui atsi‰aukimus. A‰ pradòjau ra‰yti atsi‰aukimusspausdintomis raidòmis, kad neatpaÏint˜ mano ra‰ysenos. Tekstus k-ròme suòj´ keletas draug˜. Para‰òm labai daug atsi‰aukim˜, kuriuosi‰platinome ne tik savo zonoje, bet ir kit˜ lageri˜ lietuviams. Mes geraisugyvenome su estais, latviais ir ukrainieãiais ir tuos mano para‰ytusatsi‰aukimus vertòm ∞ j˜ kalbas. Jie platino tarp savo tautieãi˜”.

Kartà prie Liudo Bruão priòjo ·ilgailis, vienas i‰ msi‰ki˜, ir sako:- Liudai, a‰ suÏinojau, kad tu kuri atsi‰aukimus, kuriais ragini neiti ∞

darbà. Ar supranti, kokià ant sav´s uÏsikrauni atsakomyb´? Ar dar nepa-simokòme i‰ 1953 m. streiko? Juk dar Ïemò nesugòrò kalini˜ kraujo, ojs vòl jo trok‰tate. âia juk provokacija! Palengvòjimai yra. Kelias ka-peikas gerai dirbant galima uÏdirbti ir vienà kità rubl∞ nusi˜sti Lietuvojebadaujantiems tòvams. O ãia, Ïiròk, bol‰evikai supras, kad buvo perlen-k´ lazdà, ir bandys atitaisyti savo klaidas. Girdòjau, kad ‰achtos vir‰inin-kas Ïada i‰leisti gerai dirbanãius kalinius uÏ zonos ir aprpinti statybinò-mis medÏiagomis chibarkoms (l‰noms) statytis. Sako, leis atsikviesti‰eimas ir jas ∞darbins. Tai js ko siekiate, kraujo ar supti kalòjimuose?

195


- Mielasis, dòl ko kovojai Lietuvoje? Ar pamir‰ai savo kritusiusdraugus, i‰niekintus miesteli˜ turgaus aik‰tòse? Ar tau negaila ‰eimos,kuri badmiriauja Sibire, kaip ir tu ãia?

- ·tai ir noriu a‰ atsikviesti savo ‰eimà. Juk uÏtenka kanãi˜ ir mir-ãi˜, kurias patyrò Ïmonija. O ir Ïmogaus gyvenimas toks trumpas, to-dòl manau, kad j∞ nugyventi reikia kaip geriau, jeigu likimas lòmò mumsnet i‰gyventi. Pripratom bti ·iauròje... ir ãia Ïmonòs gyvena.

- Ech, btum tu jaunesnis, pone ·ilgaili …- Sakai, ir a‰ taip daryãiau, kaip js, pienburniai. Galbt, juk su

amÏiumi protas atsiranda.- Ne, ne taip supratai. A‰ tau marmz´ pataisyãiau … O dar dediesi

apsiskait´s ir patriotas. Tfu! - nusispjovò Liudas.- Gerai jau gerai, bet kodòl ragini kitus nedirbti, o pats kaip ver‰is

eini ∞ darbà? Prie‰ vòjà, vaikeli, nepapsi.

Laisvòs kovotojai V.Padriezas, J.Karni‰auskas, Z.Strumskis, P.Krik‰ãinas.

196


Gr∞Ïo Liudas ∞ barakà. Pasiròmò rankomis ∞ prie nar˜ stovòjusiàspintel´ ir ilgai ilgai dmojo: ”I‰ kur tokie Ïmonòs imasi: ar ∞ kovà uÏnepriklausomyb´ papuola atsitiktinai, ar silpnesniuosius perauklòja var-gas, o gal ãekisto botagas? Na, o ‰is ”mink‰ta‰launis ” teisus, - patskvieãiu kitus darbo atsisakyti, o pats dirbu”.

Pasidavò Liudas i‰‰kiui. UÏgauta savigarba suveikò: rytojaus die-nà jis vienas pirm˜j˜ nei‰òjo ∞ darbà. Didvyri‰ka! GraÏu! NeÏinau , kàjo vietoje bãiau dar´s, bet Ïvelgiant i‰ dabarties, Tau, kaip kovotojui,para‰yãiau prastà paÏym∞. NeuÏsigauk, Liudai, a‰ Tave myliu ir gerbiu.Tu savo gyvenimu ∞rodei, kad esi didis, bet ir didelis pravirksta, kaijam smgiuojama Ïemiau juosmens, o atsidengti prie‰ui - klaida. Atsi-dengei - i‰òjai i‰ rikiuotòs. Tam bt˜ laikas atòj´s vòliau; dabar paraly-Ïiavo tavo galias pradòtai kovai, fizinòs kanãios urmu uÏgriuvo Tavebaisiuose soviet˜ lageriuose.

O kaip ∞vertint˜ ‰iuos du Ïmones ãekistai, jei bt˜ girdòj´ judviej˜pokalb∞ ir bt˜ visaÏiniai? ”Na, Liudas - svoloã, je‰ãio nedobytyj nacio-nalist” (niek‰as, nepribaigtas nacionalistas) ir dar kartà ”svoloã”, kad jisturòjo tiek valios parodyti mums, jog ms˜ nebijo ir dar gerai, kad pasi-rodò kas yra kas. Gi antrasis - taip pat svoloã, bet jau beveik homo sove-ticus, tokiam galima ∞pilti pus´ samãio ”pachliobkos” (buzos).

Liudà uÏdarò ∞ karcer∞. Prie‰ uÏdarydami pasakò:- Tu gi protingas ir stiprus jaunuolis, bet esi kalinys, o mes - tavo

likimo kalviai. Tau karceryje priklauso 400 g duonos ir kas treãià dienà- lòk‰tò balandos. Gausi tik 200 gr. duonos ir kiekvienà dienà - lòk‰t´”kipetoko” (virinto vandens).

- Negàsdink, vir‰ininke, - atkirto Liudas - a‰ Ïinau, kà darau. Nesu-sodinsi vis˜ ∞ karcer∞, vietos neuÏteks, o, be to, ar uÏteks jums jòg˜?

- Îiròk, dar oÏiuojasi bandiuga. Jam nò motais, kad mes aprpina-me anglimi Pabaltijo respublikas. Ne, tu ne tik trnysi karceryje, betdienomis mes tave surakintà antrankiais vesime ∞ ‰achtà, o i‰ jos - atgal∞ karcer∞. Sakai, neturime teisòs. Pamatysi. ·ãerbatiuk, - kreipòsi vir‰i-ninkas ∞ priÏiròtojà, - priÏiròk j∞ asmeni‰kai ir i‰garink i‰ jo galvosvisas ambicijas: karceris ir badas. Vykdyk!

197


Kiekvienà dienà surakintà Liudà veÏdavo ∞ ‰achtà, nuleisdavo ∞ po-Ïemius, bet Liudas po vienos dviej˜ valand˜, jokio darbo nedirb´s, jaupakildavo ∞ vir‰˜. De‰imtininkai raportuodavo apie jo nepaklusnumà.Baigiantis pamainai j∞, vòl surakintà, vis˜ akivaizdoje gràÏindavo ∞ kar-cer∞, i‰reng´ iki apatini˜, nusviesdavo ant cementini˜ grind˜. Gerai,kad ‰achtoje draugai sukombinuodavo kaip j∞ pamaitinti ir taip palaikòsilpstanãias jògas. Liudui uÏsispyrimo uÏteko, bet jo netrko ir ãekis-tams, nors matòsi, kad pastar˜j˜ kantrybò senka.

Jau pilni ”atsisakòli˜” BUR-ai bei karceriai, o j˜ vis daugòja. Vir‰i-ninkai nervuojasi ir jau nebeÏino kà daryti. Kartà priÏiròtojas vyr. ser-Ïantas ·ãerbatiukas nusivedò ∞ karcer∞ ir liepò nuogai i‰sirengti. Pasiòmòvisus drabuÏius neva patikrinimui, o Liudà ∞stmò ∞ sandòliukà, kur buvolaikomos ‰luotos ir kibirai, apipylò ‰altu vandeniu, uÏrakino ir pats i‰òjo.Buvo pavasaris, taãiau lauke dar buvo daug sniego, ‰alo. Sandòliuke -vos ne minusinò temperatra. Liudas ‰aukò, bandò i‰versti duris, bet ge-leÏimi apkaustytos durys nepakluso jo i‰vargintam ir i‰sekintam knui.Beldimas tilo. Stingo sànariai ir visas knas. Po truput∞ blòso sàmonò ir,‰vystelòjus akinanãiai ‰viesai, visai apleido kankin∞. Mirti turbt nebuvolemta, nors ”likimo kalviai” kalò paskutines vinis ∞ karstà.

Tuo metu i‰ Vorkutos atvykusi medik˜ komisija tikrino sanitarin´epidemin´ padòt∞ 40-oje ‰achtoje. UÏsuko ir ∞ BUR-à. ApÏiròj´ kame-ras ir karcerius jau buvo bei‰einà, kai pastebòjo prieangyje duris.

- Kokia ãia patalpa?- Sandòliukas, ‰luotos, kibirai, - atsakò ·ãerbatiukas.- Atidarykite, paÏiròsime kuo ‰varinatòs.- Palikau raktus valdyboje. Ten viskas - tvarkoje. ·varà visur palai-

kome, - bandò i‰sisukti priÏiròtojas.- Atsine‰kite raktus! - ∞sakmiai pareikalavo komisijos pirmininkò.·ãerbatiukas pabalo, pamàstò ir, i‰trauk´s i‰ ki‰enòs raktus, atraki-

no duris. Ant kibir˜ ir ‰luot˜ baltas kaip drobò gulòjo negyvas nuogasÏmogus - Liudas Bruãas. Gydytoja patikrino pulsà. Jis, braukdamaslinijà po jo gyvenimu, vos tiksòjo. Sukruto medicininòs komisijos na-riai. Nors ir bdami ãekistais, gydytojai lyg ir prisiminò Hipokrato prie-

198


saikà. Susuko bejòg∞ knà ∞ paklod´ ir , pasitelk´ i‰ BUR-o du kalinius,ant ne‰tuv˜ nune‰ò ∞ ligoninòs barakà. âia dirbo buv´s Kauno karoligoninòs gydytojas pulkininkas Skirsgaila. Jis apÏiròjo Liudà, sulei-do vaist˜, atgaivino ir pradòjo kovà su mirtimi. Po keli˜ dien˜ mirtispasitraukò. Liudas sakò, kad j∞ i‰gelbòjo kra‰tietis gydytojas, o gydyto-jas i‰ kuklumo ai‰kino, kad - Liudo jaunystò. Ligonis taisòsi ir jau potrij˜ savaiãi˜ - vòl kovos rikiuotòje, ra‰o kvietimus streikui bei pagali‰gales jam ruo‰iasi. Taãiau atsiranda Judas, ne Iskarijotas, o lietuvisDaunys - ”DÏkas”, kuris i‰duoda veikliausius, tarp j˜ ir Liudà Bruãàbei misionieri˜ Stanislovà Dobrovolsk∞. âekistai, surink´ ∞ etapà apie200 Ïmoni˜, atgabeno juos ∞ 7-tos ‰achtos maÏàjà zonà, kuriai tam tiks-

lui atitvòrò eil´ barak˜ nuo7-os ‰achtos.

Mojuodamas 40-tai‰achtai, Liudas Bruãas sudidÏiausia pagarba prisi-minò ry‰ininkà tarp lage-ri˜ Anicetà Poci˜, tuometpenkiasde‰imtmet∞ LeonàPaplauskà, kurio pirmiejiÏodÏiai bdavo: ”Ruo‰ki-tòs vyrai”, Leonà Pru‰ins-kà, Zigmà Strumskà, Jo-nel∞ Korni‰auskà, VytàSadauskà, Vytautà Kaz-lauskà, Povilà Krik‰ãi-nà, kun. Vladà PoÏòlà,Vytà Padriezà, EdvardàSvilain∞, baltgud∞ Vasili˜Kau‰ylà ir vienà i‰ ukrai-nieãi˜ kalini˜ vad˜ Kar-kovecà.

Algimantas 1955 m. Vorkuta.

199


1955 m. streikas Vorkutos 40-oje ‰achtojeEdvardas Svilainis ”Dulkò”1954 metais Intoje, jau po tunelio kasimo bandant pabògti i‰ pir-

mosios ‰achtos, po tardym˜ ir t.t., nesugebòj´ sudaryti bylos, mane -t.y., Edvardà Svilain∞ - ”Dulk´” ir Jonà Valait∞ - ”Viesulà” i‰ kalò-jimo atveÏò ∞ II lager∞. Drauge su mumis buvo gabenama grupò ∞ta-riam˜j˜: Balys Sadauskas - ”Naras”, Juozas Kliuãinskas, JuozasEidukeviãius - ”Dz-kas” bei kiti, kuri˜pavardÏi˜ neprisime-nu. Vienas i‰ tunel∞kasusi˜j˜ - Algis ·id-lauskas - buvo palik-tas Intos I lageryje.Taigi, 1954 m. pabai-goje atsidròme Vor-kutoje. Patekome ∞vagi˜ lagerio I ”pere-sylkà”. Vagys zonojegyveno laisvai, o visikiti - spygliuota vielaaptvertuose barakuo-se. Praòjus porai sa-vaiãi˜, buvome i‰veÏ-ti ∞ darbo lagerius.A‰, t.y., ”Dulkò”, Ba-lys Sadauskas - ”Na-ras”, Juozas Kliu-ãinskas, Juozas Eidu-keviãius ir dar keletasinti‰ki˜ patekome ∞40-os ‰achtos lager∞. Edvardas Svilainis ”Dulkò”, 40-tos ‰achtos

streiko komiteto narys ir ”boksinink˜” vadas.

200


Greitai susipaÏinome su vietiniais lagerio gyventojais ir ∞sitraukò-me ∞ ‰io lagerio kasdienyb´. A‰ buvau atsisak´s dirbti dar Intos ‰ach-toje; savo atsisakymà pakartojau ir ãia. Padedant vietiniams kali-niams, pavyko ∞sitaisyti dirbti ‰lako blok˜ (plyt˜) gamyklos teritori-joje, pas lietuv∞ skulptori˜ ir geologà Pranà Banelinà, kuris tenturòjo savo dirbtuv´. Taip tapau jo padòjòju ir darbininku. Liejomei‰ gipso ∞vairias statulas, karnizus, vykdòme ∞vairius gipso darb˜uÏsakymus. UÏsakov˜ buvo ir gyvenanãi˜ laisvòje! Taigi, toks buvomano darbas ir gyvenimas 40-osios ‰achtos (”Milijonkòs”) lagery-je, kuriame buvo laikoma daugiau kaip 6 tkstanãiai ∞vairiausi˜ taut˜ir paÏir˜ Ïmoni˜. Daugiausia buvo ukrainieãi˜, lietuvi˜, latvi˜,est˜. Dar prie‰ atveÏant mus i‰ Intos, ãia jau buvo ruo‰iamasi 1955m. visuotiniam Vorkutos lageri˜ streikui. Tiesa, jis tuomet buvo va-dinamas sukilimu. Koordinacinis komitetas buvo 62-ajame draus-mòs lageryje, kadangi jame buvo visos Vorkutos lageri˜ atstov˜, ir

1955 m. Vorkutos sukilimo branduolys 7-oje ‰achtoje. MaÏoji ypatingoreÏimo zona. 1 eilòje: S.Korys, P.Grigas ... P.Daujotis, 2 eilòje: Kazys ...,M.Kemtys, E.Laugalys,... Skaãkauskas, kun. Buliauskas, A.Petraitis,...Petras, ..., 3 eilòje: J.Mikelionis, A.Milinas, P.Veverskis, J.Miku‰auskas,B.Taluntis, A.Kareãka. Stovi: A.Bagdonas, B.Stelmokas, J.Janceviãius,J.Kuk‰ta, B.Arcimaviãius, ..., A.Kudukis, kunigas, ..., J.Eidukeviãius.

201


palaikò nuolatinius ry‰ius su visais lageriais - taigi, ir su ms˜ 40-àja ‰achta. Øsijung´s ∞ 40-osios ‰achtos lagerio organizacin´ grup´,a‰ pradòjau susira‰inòti su 62-ojo drausmòs lagerio Organizaciniokomiteto nariais Jonu Valaiãiu, Edvardu Buroku ir Ignu Uogintu.Pasira‰inòjau ”Dulkòs” slapyvardÏiu. Pirmiausiai reikòjo suderin-ti vis˜ streikuosianãi˜j˜ Vorkutos lageri˜ reikalavimus bei streikoorganizacinius ypatumus pagal vieno ar kito lagerio konkreãià pa-dòt∞. Toliau reikòjo suderinti streiko paskelbimo pradÏià. Tolesnòstreiko eiga jau priklauso nuo kiekvieno lagerio aktyvist˜ ir admi-nistracijos agresyvumo - na, ir nuo sòkmòs, kuri mus lydòjo. Reikò-jo lageryje i‰laikyti tvarkà, apsisaugoti nuo galim˜ provokacij˜:gaisro ir ∞vairiausi˜ i‰si‰okim˜, kad administracija nei‰provokuot˜∞sibrovimo ∞ zonà dòl netvarkos, gaisro ar kit˜ prieÏasãi˜...

Taigi, 1955 m. liepos viduryje prasidòjo Vorkutos lageri˜ visuo-tinis streikas. Apie streiko pradÏià Ïinojo tik tie, kam reikòjo, ir tiek,kiek reikòjo Ïinoti. Buvo sudarytos veikianãios grupòs. Pirmoji tu-ròjo uÏimti ‰tabo barakà, kuris buvo netoli ”vachtos” (vart˜ su sar-gybos postu). Ten buvo radijo stotis, perduodanti lageriui visus ãe-kist˜ ∞sakymus: rytà - ”podjom” - keltis ir ∞ darbà, vakare - ”otboj”- miegoti. Kitosgrupòs paskirtisbuvo sudraus-minti nepaklus-niuosius, kurienevykdò ms˜ nu-rodym˜. Saugan-tis nuo galim˜provokacij˜, bu-vo budima zono-je ir barakuose.Visos vidaus tar-nybos - virtuvò,kepykla, maisto E.Svilainis, J.Jokbauskas.

202


paskirstymo ir ligoninòs aprpinimo skyriai dirbo normaliai. Lais-vas gydytojas lankò ligonius. Visa tai vyko darniai, kadangi vakar˜ukrainieãiai ir lietuviai buvo gerai suderin´ savo veiksmus.

1955 met˜ liepos mònesio (tikslios datos, deja, neatsimenu) anks-t˜ rytà visi buvome savo vietose. Pirmoji grupò uÏòmò radijo stot∞ irprane‰ò visam lageriui, kad skelbiamas visuotinis Vorkutos lageri˜streikas, kuriame dalyvaujame ir mes - 40-osios ‰achtos kaliniai.Parei‰kòme, jog ∞ darbà neisime tol, kol sulauksime komisijos i‰Maskvos. Trumpai i‰dòstòme reikalavimus ir paraginome vis˜ lai-kytis ramiai, nepasiduoti galimoms provokacijoms ir t.t.

Ms˜ grupò drauge su ukrainieãiais budòjo prie vart˜ (”vach-tos”). Ms˜ uÏdavinys buvo sudrausminti nepaklusniuosius. Toki˜nors ir nedaug, bet atsirado. Juos teko priversti gr∞Ïti ∞ barakus.Tuo metu keitòsi priÏiròtoj˜ pamainos, ir jie i‰girdo per radijà per-duodamà ms˜ prane‰imà. I‰gird´ puolò ∞ ‰tabo barakà, bet buvojau vòlu. Viskas sustojo, lageris streikavo. PriÏiròtojus perspòjo-me, kad ∞ zonà nieko neleidÏiame, i‰skyrus laisvà gydytojà. Parei‰-

kòme jiems, jog paskelbòme streikàir reikalaujame, kad atvykt˜ komisi-ja i‰ Maskvos. Su vietine lagerio va-dovybe deryb˜ parei‰kòme nevesià.

·iaip vyko normalus lagerio gyve-nimas, tik niekas nòjo ∞ darbà. Laikò-mòs tvirtai, nors visus buvo apòmusi ner-vinò ∞tampa ir kankino neÏinomybò. I‰atminties dar nebuvo i‰dil´ 1953 met˜∞vykiai, nusine‰´ daugyb´ auk˜. Tadavietos ãekistams pavyko i‰provokuotiriau‰es ir sukurti pretekstà ∞siki‰ti gin-kluotai kariuomenei. Taãiau dabar tonebuvo. Ø lagerio zonà niekas nesiver-Ïò. Tik kartà lagerio vir‰ininkas ir ”ope-ras” (operatyvinis darbuotojas) prie

E.Svilainio ry‰ininkòBernadutò Rakauskaitò

203


vart˜ bandò ∞kalbinòti kalinius, kad eit˜ ∞ darbà, bet vòliau ir tie dingo, irdaugiau nesirodò. Aplink lager∞ sustiprino sargybà. Bok‰teliuose budòjopo du sargybinius su kulkosvaidÏiais. Tuo laiku ‰iauròje nakties nebna,dienos kar‰tos. Atlaik´ pirmàj∞ sukròtimà, Ïmonòs kepinasi prie‰ saulut´ir laukia, kuo viskas baigsis. Tiktai ms˜ nematomas organizacinis cen-tras koregavo viso lagerio gyvenimo tvarkà. Viduje didesni˜ sukròtim˜nebuvo, tik ‰imtasil´ kaÏkas buvo uÏdeg´s. Tiesà sakant, stambesn´ pro-vokacijà ir nebuvo lengva surengti: visà parà ‰viesu, visur Ïmonòs... Galpo savaitòs ms˜ ramyb´ pamògino sudrumsti lagerio administracija.Vandens siurblinò buvo uÏ zonos rib˜, tad jie pabandò nutraukti vandenstiekimà. Be vandens lageryje liko apie 6000 Ïmoni˜, ir dar ligoninò...Îmonòms reikòjo gamintis maistà, virinti vanden∞ (”kipiatokà”) gòrimuiir t.t., ir t.t. Ne juokai. Nutaròme kasti duob´ ir rinkti vanden∞. Bet ãiamus i‰gelbòjo vyr. gydytojas. Jis uÏprotestavo tokius administracijos veiks-mus dòl galimos epidemijos. Tada vanden∞ davò. Praòjus kelioms die-noms po ‰io incidento, i‰ Maskvos atvaÏiavo komisija - gal penki ar ‰e‰i

..., P.Deveikis.

204


”ponai”. Su jais ∞ zonà atòjo lagerio vir‰ininkas ir ”operas”. Prie vart˜pastatòme stalà, uÏdengòme ‰varia staltiese. I‰ viso lagerio surinkomekòdes, taburetes, suolus. Susirinkome visi. Kalbòjo vienas vis˜ vardu.Pirmas reikalavimas - ∞vykdyti 1953 met˜ sukilimo reikalavimus, t.y., per-Ïiròti bylas, leisti ∞ darbà be sargybos ir su‰velninti vidaus tvarkà (lage-rio reÏimà). Be to, neie‰koti streiko organizatori˜. Komisija kaÏkaip leng-vai su viskuo sutiko ir paÏadòjo nedelsiant pradòti vykdyti ∞sipareigoji-mus. Po pusantros savaitòs ”poilsio” visas lageris pradòjo darbà. Ir i‰ties˜ - lageryje tapo juntamai laisviau. Daugel∞ kalini˜ i‰leido dirbti besargybos, kai kas net ∞sitaisò gyventi uÏ lagerio rib˜. Taip kok∞ mònes∞pagyvenome ir mes. Bet po to mus - streiko aktyvistus - surinko irnugabeno ∞ 62-àj∞ drausmòs lager∞. Nukirpo plaukus, ir vòl tapomesenojo reÏimo kaliniais. Be to, ãekistai ‰alimais esanãios 8-os ‰ach-tos lageryje i‰provokavo politini˜ kalini˜ ir ”kriminalist˜” tarpusa-vio skerdynes. Kilo incidentas su lagerio administracija, kurio metunukirpome plaukus lagerio reÏimo vir‰ininkui ir paskelbòme trij˜ dien˜gedulà. I‰kòlòme ant vandens siurblinòs juodà vòliavà (juodo ãiuÏinio

LLKS nariai: J.Eidukeviãius, Martinaitis, A.Brundza.

205


impilà) ir tris paras ne∞sileidome ∞ zonà valdÏios. 62 lageris yra Vorku-tos miesto ribose, todòl ãekistai nedr∞so imtis jokios prievartos. Tik su-stiprino sargybà ir po trij˜ dien˜ paskelbò viso lagerio etapà. Per die-nà buvome paruo‰ti etapui, o vakare jau sòdòjome gyvuliniuose vago-nuose, tempiamuose ∞ tolimà kelion´ per Uralà, Krasnojarskà, ∞ Irkut-sko srit∞, Tai‰eto rajonà. Atvykome ∞ Ozerlago karalijà... Mus i‰laipinoVychorevkos stotyje ir nuvarò ∞ galutin´ gyvenviet´ mi‰kuose (taigoje),buvusiuose japon˜ belaisvi˜ lageriuose, ties Anziobos stotimi. âia pra-leidome visà 1955-1956 met˜ Ïiemà. Ø darbà niekur nevarò, tik i‰ves-davo ∞ taigà malk˜ lagerio reikmòms pargabenti.

1956 metais i‰ Maskvos po visus soviet˜ lagerius pradòjo vaÏinòtikomisijos ir ”dosniai” dalyti - kam laisv´, kam trumpesn∞ bausmòs lai-kà. Atòjo didysis ”taut˜ kraustymosi” laikotarpis: paleistieji skubòjonamo, likusieji buvo renkami ∞ Mordovijos ir kitas specialias koncen-tracijos stovyklas. Tada atrodò, kad sudrebòjo komunistinòs Rusijos pa-matai ir baigiasi didÏiojo soviet˜ gulago galybò...

E.Svilainis su seserimis Sibiro tremtyje. 1956 m.

206


1955 m. Vorkutos visuotinio streiko organizacinio komiteto nariusi‰ 62-ojo drausmòs lagerio perkòlò ∞ Gorkio, Vladimiro ir kitus SSRSkalòjimus. Likusius lageryje, j˜ tarpe ir mane, kaip jau minòjau, vòliaui‰gabeno Sibiran - ∞ Tai‰eto rajonà. Aplinkui buvo vien NKGB tarnau-toj˜ ir lageri˜ sargybos gyvenvietòs. Su vietiniais lageriais ry‰i˜ netu-ròjome. Dirbti atsisakòme. Taãiau ir ãia galiausiai mus pasiekò 1956m. komisij˜ rojus: kà paleido, kam sutrumpino bausmòs laikà - kaip irvisuose gulag˜ imperijos lageriuose...

DidÏiuojuosi streiko organizatori˜ ir j˜ bendraminãi˜ ryÏtu ir pasi-aukojimu kovoje uÏ kalini˜ - ne tik sav´s paãi˜, bet ir vis˜ tuo metukalòjusi˜ - i‰silaisvinimà. ·is judòjimas privertò valdÏià su‰velninti re-Ïimà, tuo paãiu netiesiogiai priartindamas Blogio imperijos Ïlugimà irLietuvos valstybòs atgimimà.

Legendinis pasikasimas i‰ Intos ‰achtos Nr.1 (1954 m.), kuriame dalyvavoE.Svilainis, J.Valaitis, A.·idlauskas. E.Svilainio pie‰tas eskizas.

207


NetektisVarpas” Nr. 12 (146) 2006 m. gruodis

Lietuva ir LLKS-ga patyrò skaudÏià netekt∞ - 2006 m. lapkriãio 8 d.po sunkios ligos mirò karys savanoris, buv´s politinis kalinys, Vor-kutos 1955 met˜ sukilimo 40-joje ‰achtoje komiteto narys ir nuo1954 m. LLKS narys Edvardas Svilainis. Velionis kalòjo 10-t∞ met˜Intos, Vorkutos ir Tai‰eto SSRS lageriuose

E.Svilainis gimò 1926 m. spalio 13 d. Bdamas dar nepilname-ãiu, vokieãi˜ okupacijos metu, ∞sijungò ∞ rezistencin´ kovà uÏ laisv´.Spausdino ir platino atsi‰aukimus, kaupò ginklus LLKS. Du Jo ben-draÏygiai Gestapo buvo susekti ir Kauno kalòjime pakarti.

E.Svilainis, kad pasislòpt˜ nuo Gestapo, ∞stojo ∞ besikuriant∞ sava-nori˜ 256-tà batalionà ir buvo pasi˜stas ∞ ryt˜ frontà. Nenoròdamasdalyvauti dviej˜ agresori˜ grumtynòse, Jis su draugu traukiasi ∞ Lietu-và. Netoli sienos Latvijoje paklina ∞ rankas raudoniesiems partiza-nams. ·ie pasilò dvi i‰eitis: arba pasilieka su jais, arba j∞ atiduosiàvokieãiams. Greitai ‰ià teritorijà uÏima sovietai, visus partizanus mo-bilizuoja ir pasiunãia ∞ taip vadinamà ”Kur‰o katilà”. âia E.Svilainissunkiai suÏeidÏiamas ir i‰veÏamas ∞ Maskvà gydyti. KontraÏvalgybaSMER· i‰ai‰kina, kad E.Svilainis kariavo vokieãi˜ pusòje ir uÏdaro ∞lager∞. Karui pasibaigus, E.Svilainis paleidÏiamas, sugr∞Ïta ∞ Lietuvàir i‰kart ∞sijungia ∞ pogrind∞. Vykdo ypatingus partizan˜ pavedimus Kau-no mieste. Paklina ∞ pasalà, are‰tuojamas ir teisiamas mirties baus-me. Tuo metu SSRS trumpam laikui buvo panaikinta mirties bausmò irE.Svilainiui skiriami 25 metai lagerio.

E.Svilainis nepasiduoda likimo valiai, bdamas Ras˜ persiuntimo ka-lòjime Vilniuje, su draugais imasi organizuoti pabògimà. Paima ∞ nelais-v´ priÏiròtojus ir kalòjimo administracijà, bet dòl atsitiktinumo, ar dòli‰davystòs kalòjimo kieme bòglius sutinka kulkosvaidÏiai. Po keli˜ va-land˜ kaliniai pasidavò ir, kad nenukentòt˜ dauguma, a‰tuoni kaliniai,

208


tarp j˜ ir E.Svilainis kalt´ prisiòmò sau. Teismas, mirties bausmò, ∞staty-mas ‰ios bausmòs panaikinimui ir visiems teisiamiesiems po 25 metus.

E.Svilainis ‰iauròje - Intos lageri˜ kasykloje. ”Laisvei gi-m´s”Jis nesitaiksto su grandinòmis. I‰ ‰achtos gldumos per kie-tas uolienas, de‰imtimis metr˜, keletà mònesi˜ kerta tunel∞ ∞ laisv´ir, kada jis buvo baigtas, atsitiktinai kareivòlis ∞krinta ∞ kalini˜i‰kirstà olà. Øtariamus 40 Ïmoni˜ are‰tavo, bet nò vienas nepri-sipaÏino. Taigi, visus atbogino ∞ 1955 met˜ ∞audrintà, sukilimuibesiruo‰ianãià Vorkutà.

E.Svilainis vir‰ ‰achtos pasikasimo vietos. ·achta Nr.1 Intoje.

209


E.Svilainis atveÏtas ∞ 40-tà ‰achtà i‰kart ∞sijungia ∞ pogrind∞ irgreitai tampa ‰ios ‰achtos streiko komiteto nariu. Numatytà sukili-mo dienà jis, su jam priskirtu 20-ties kovotoj˜ briu, uÏima lagerioradijo punktà ir paskelbia, kad prie prasidòjusio visos Vorkutos strei-ko jungiasi ir 40-oji ‰achta. Streiko komitetas ∞veda karin´ padòt∞ irskelbia, kad su nepaklususiais streikui bus elgiamasi kaip karo sà-lygose. Lagerio administracija, i‰girdusi radijo prane‰imà, greitaisuorganizuoja daugiau nei 50- ties lazdomis apginkluotà priÏirò-toj˜ br∞, bando atkovoti radijo punktà, bet E.Svilainio vadovauja-mi kovotojai greit juos i‰grdo per vartus. Po dviej˜ savaiãi˜ atvy-kusi i‰ Maskvos komisija nusileidÏia sukilòli˜ reikalavimams: ma-Ïabausmius ir atbuvusius 2/3 bausmòs i‰leidÏia gyventi uÏ lageriorib˜, kitiems i‰duodami leidimai vaik‰ãioti ∞ darbà be sargybos.E.Svilainis ra‰o Vorkutos streiko komitetui: ”Mes laimòjome, bol-‰evikai traukiasi. Tai lageri˜ galo pradÏia. NeuÏsnskime… Dulkò”(K.Michalkeviãiaus archyvas). Po mònesio E.Svilain∞ uÏdaro ∞ spec.ypatingàj∞ 62 lager∞, o i‰ ãia i‰veÏamas ∞ Tai‰eto lagerius, i‰ kuri˜po pusòs met˜, 1956 m. Maskvos Komisijos paleidÏiamas.

Prie kapo duobòs vienas kalbòtoj˜ tarò: ”Vie‰patie, kodòl musbaudi atimdamas i‰ ms˜ Edvardà, juk mes dar neuÏbaigòm Lie-tuvos Laisvòs reikalo. Gal mes nemokame Tòvynòs mylòti, o galatgav´ Nepriklausomyb´ nusisukome nuo Tav´s? O gal tokiemsdidvyriams kaip Edvardas leidi po sunki˜ kov˜ pailsòti, i‰leisda-mas Juos ∞ atsargà ir Laisvòs reikalà perduodi J˜ vaikams ir vai-kaiãiams…”

EDVARDAS SVILAINIS-DULKñ iki paskutinio atodsio stovòjoLietuvos Laisvòs ir Nepriklausomybòs sargyboje. Garbò Jam ir uÏuo-jauta Jo artimiesiems.

Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjunga”Varpo” redakcija

Tai‰eto buv´ politiniai kaliniai

210


Nusileiskime ‰iandien, bet laimòkime rytojGraÏus rytas. Pageltusi saulò rieda Vorkutos tundra ir beveik sie-

kia TEC-1 elektrinòs kaminus. Vakariniame dangaus skliaute tiesiaiper kampin∞ sargybos bok‰tel∞, ms˜ barako Nr. 18 prieang∞ kaupò-si , grupavosi pilk‰vi saulòs paauksinti kamuoliniai debesys. Îvel-giu ∞ debes˜ ekranà ir regiu Lietuvà, Ukmerg´, artimuosius. ·irdisvirpa tyliai, ‰velniai ir kaÏkà ‰nabÏda, kvieãia, ∞spòja. KaÏkas ap-linkui tvyra, bet nieko nepasako. Gamtos groÏis, ‰irdies jaudulys,spygliuotos vielos at‰akos didina au‰tanãios dienos nerimast∞. Norsir neÏinome, kas bus ‰iandien, bet jauãiame, kad artòja streiko ato-mazga. Jau du mònesiai, kai visi kasa angl∞, vieni mògaujasi laisve,kiti kasdien i‰sikaulija i‰ ãekist˜ lengvat˜. Kai kas jau kuria ‰eimas,i‰ lent˜ atliek˜ kala ”kibarkas”. Prie lageri˜ kuriasi ”‰anchajai”. JaunemaÏai tautieãi˜, dar vakar Ïadòjusi˜ kovà iki galo ir aktyviai da-lyvavusi˜ streike, ‰iandien nebemato lageri˜ ir juose pasilikusi˜ ben-draminãi˜. Stveriasi ilgo rublio, ir atrodo, kad jiems uÏmar‰ties de-monai visi‰kai atòmò atmint∞. Susitaikò su realybe, tarsi ãia, Vorku-tos tundroje bt˜ gim´ ãiabuvi˜ jurtoje... Apie tai Teodoras Kilike-viãius labai tiksliai ra‰ò pogrindiniame laikra‰tòlyje ”Protòvi˜ ta-kais”, kuris buvo i‰platintas Vorkutoje. Ai‰ku, ne visi tokie. Dauge-lis bebaimi˜ vyr˜ ir moter˜ ateina prie ms˜ lagerio tvor˜ ir, norspriÏiròtoj˜ vaikomi ir gainiojami, ∞meta pinig˜, lai‰keli˜, dràsinair palaiko: ”Vyrai, mes su jumis. Laikykitòs!”

O, jei a‰ bãiau laisvòje ir dirbãiau, sakykim, 7-oje ‰achtoje. Kaipa‰ pasielgãiau, kaip a‰ gyvenãiau? Ar noròãiau, laikydamasis anks-ãiau suformuot˜ princip˜, atimti sau laisv´ ir vòl sugr∞Ïti ∞ 62-àj∞ la-ger∞, nes uÏ maÏiausià prasiÏengimà ãekistai gràÏina atgal arba atimaleidimà be konvojaus eiti ∞ darbà. Gera teisti sòdint uÏ viel˜ tuos,kuriems pasisekò i‰ j˜ i‰trkti.

Atsiròmiau ∞ barako sienà, pasukau veidà ∞ saul´ ir uÏmerkiau akis.Pasijutau lengvas kaip debesòlis ir kaip ‰velnus vòjelio dvelktelòjimasi‰nykau ore, saulòs spindulòlyje, nepaÏ∞stamoje, bet jaukioje visatoje.

211


- Ei, boroda (barzda), ar galiu tav´s paklausti? - lyg per miegusgirdÏiu i‰ bok‰telio sargybinio balsà.

- Na?- Kiek nuÏudei sovietini˜ pilieãi˜?- O kiek tu? A‰ buvau toks pat rekrtas kaip ir tu. Tarnavau Vladi-

vostoke.- Tai uÏ kà tave? Buvai japon˜ ‰nipas? Gal sakysi - uÏ niekà?- Kareivi, tau ãekistai taip uÏter‰ò smegenòles, kad tu vis tiek nesu-

prasi, nors tau visà dienà pasakoãiau... Sakysim, uÏ eilòra‰ãius.- Na, nepyk. A‰ esu i‰ Leningrado ir ne toks kvailas kaip tu galvoji.

Bet a‰ js˜ nesuprantu, nejaugi kelios de‰imtys kalini˜ gali nuverstisoviet˜ valdÏià? Mes turime paãià paÏangiausià pasaulyje ginkluot´,atomin´ ir vandenilin´ bombà, mus palaiko paÏangiausia pasaulio vi-suomenò, darbinink˜ klasò. Visi ms˜ ‰alyje dirba komunizmo perga-lei, nei‰skiriant ir js˜. O js rengiate riau‰es, sabotuojate, lendate poautomatais... Visa Vorkuta patriuk‰mavo, vyriausybò pasigailòjo ir netik nenubaudò, o daug i‰leido uÏ zonos, suteikò galimyb´ laisvai bedir-bant i‰pirkti savo kaltes. O js? Grobiate ∞kaitus net i‰ paãios Maskvos,neinate ∞ darbà, jus uÏ dykà maitina, rengia, rpinasi. Ko js siekiate?Vakar per politpamokà sakò, kad js norite nuginkluoti sargybà ir uÏ-pulti miesto gyventojus, prievartauti moteris, Ïudyti vaikus. Kiek ãiajs˜ lageryje - vir‰ tkstanãio. Nejaugi js tokie bukaproãiai?.. Jus i‰-‰audys kaip kurapkas. Kiek galima su jumis ”nianãytis”...

- Tai gal ir tu ‰audysi, taiklusis DzerÏinskio ‰auly?- Tyliau, baik! Matau ateina konvojaus vir‰ininkas.Tuo tarpu uÏpakalyje pasigirdo Ïingsniai ir prie man´s priòj´s V.Vai-

neikis pakvietò su juo eiti pas E.Laugal∞ ir P.Veversk∞, kurie nori aptartiesamà padòt∞ zonoje.

Gretimo barako kampe ant Ïemutini˜ nar˜ be E.Laugalio, P.Vevers-kio sòdòjo M.Kemtys, T.Kilikeviãius, V.·i‰ka, K.BerÏinskas ir, atrodo,P.Vaiãekauskas bei kunigas S.Dobrovolskis.

- Padòtis ∞tempta ir atgaline tvarka minutes skaiãiuoja laikas. Kiekgali ãekistai ms˜ laukti, jiems tik reikia progos mus sunaikinti. Su-

212


rinktas visas Vorkutos antisovietinis aktyvas, beliko tik atsi˜sti ekska-vatori˜ ir buldozer∞ ir sutartinai visus uÏkasti. Sukilimas pasibaigò beauk˜, mes tiek daug pasiekòme ir fizi‰kai, ir psichologi‰kai. Keli˜ la-geri˜ zonos jau tu‰ãios. Îmonòs paaugo visa galva. Dar pora sukilim˜kitose lageri˜ susikaupimo vietose, ir lagerinò Ïmogaus i‰naudojimosistema bus sutriu‰kinta. Neprovokuokime ãekist˜, pareik‰kime, kadnorime i‰eiti ∞ darbà. O i‰òj´ i‰ izoliacijos sugebòsime dar daugiau turò-ti ∞takos Ïmonòms, kurie laisvòs ‰oko i‰tikti neÏino kaip elgtis. Mes,sujudin´ visà Vorkutà, turòdami tokià praktin´ patirt∞, turime ir toliaubti kovotoj˜ uÏ laisv´ avangarde, o ne trypãioti uodegoje. Kalbòjomesu ukrainieãiais, jie, i‰skyrus kelias odiozines asmenybes, sutinka sumumis, kiti kitatauãiai - irgi, o ‰tai I. Uogintas sako, kad J.Valaitis irE.Burokas nori kovoti iki paskutinio.

- Netikiu, kad taip sakyt˜ Ignas. Pasikviesime j∞, - i‰plòt´s akis i‰-py‰kinau a‰.

- Edvardas visai ne tà turòjo omenyje, - pertraukò Vaineikis. Jis i‰karto po ”apmu‰t˜” atveÏimo i‰ TEC-2 pasisakò uÏ streiko sustabdy-mà. Komitetas savo atliko. Îmoni˜ dalis laisvòje. Keturi lageriai i‰lais-vinti, o ateityje gal paleis ir daugiau. Be to, suveÏti patys aktyviausi irvadovav´ lageri˜ streikams, kiekvienas buvo ∞sijaut´s savaip vadu, netnenoròjo skaitytis. Vieni, apimti uÏtarnauto entuziazmo, verÏòsi toliaupe‰tis su ãekistais, kiti, nuoseklesni, naudotis dabartine realia padòtimi -sutikti su ãekist˜ nurodymais, pradòti darbus ‰achtose.

- Kaip atrodys tiems, kuri˜ yra vir‰ 70-ties ir kurie atsisako betkokio darbo. Sako, pakòlòte sukilimui ir pusiaukelòje sustojot? - pri-drò K. BerÏanskas. - Dòl Valaiãio ai‰ku, jis maksimalistas ir mògs-ta kai kà kaktomis sumu‰ti. Neduok jam valgyti, bet tik duok bti∞vyki˜ skuryje. O kaip Edvardukui? Kòlò, ‰aukò, agitavo lageriuo-se visai atsisakyti dirbti, o dabar - paimti raudonà vòliavà ir ”suStalinu kovon!”

- Pranai, - atsistojo Edvardas Laugalys. - Edvardas galvoja, kaip irtu, kaip a‰, mes jau rugpjtyje su juo taip kalbòjome, kaip ‰iandien ãia.Jis gi nekvieãia amÏinam streikui, jam tik nepatogu prie‰ savo vien-

213


minãius ”boksininkus”, kuri˜ dòka, kaip pats Ïinai, ir ∞vyko streikas.Kas bt˜, jei ”boksininkai” nebt˜ ∞veik´ inertinòs masòs, o ypaã - la-gerini˜ pridurk˜? Edvardas ir mane paskatino para‰yti ”Varpe” straips-n∞, kuriame a‰ kvieãiau truput∞ atsitraukti, perrikiuoti LLKS gretas irpo met˜ vòl suduoti smg∞.

Vorkutos sukilòliai Tai‰eto lageriuose - Anzioboje. Sòdi: J.Eidukeviãius,J.Pugaãiauskas, B.Taluntis, stovi: P.Busleviãius, V.Sadauskas.

214


- Jis para‰ò apie streiko uÏbaigimà ”Protòvi˜ takuose”, - ∞siterpòTeodoras. - Noriu pridurti, kad apie Valait∞ kalbòtumòte padoriau.Jis toks buvo ir mokykloje, ir partizanuose, ir ‰iame sukilime. Jisbògo, kaÏkur klupo, bet visuomet atsikòlò. Taip, jis maksimalistas,bet jis Lietuvai pasitarnav´s daugiau, nei mes.

- Nukeliavome ∞ lankas, - vòl pradòjo Veverskis. - Gr∞Ïkime priereikalo. Matau, kad js visi stojate kalnu uÏ Edvardà, a‰ irgi ne prie‰j∞, taãiau laikas nelaukia, mes tpãiojame apie porà mònesi˜ vieto-je, uÏuot sprend´ sudòtingà problemà. Mes visi atsakingi uÏ ‰∞ lage-r∞, uÏ Ïmones. Norite j˜ mirties ant savo sàÏinòs? Norite sugriautigerai pradòtà darbà? Norite pakenkti Lietuvos ir viso pasaulio lais-vòs reikalui? Palaikykite dabartinio lagerio ”status quo” ir Ïkimekartu. Vaikigali˜ ambicijos yra nusikaltimas. ·iandien reikia sveiko‰alto proto. Tegu ‰is ms˜ vaikigalis, kuris sugebòjo ∞kalbòti mestidarbà, tegu sugeba ir pakeisti j˜ màstysenà. Edvardai, nepyk uÏ ‰∞vardà, a‰ esu daug vyresnis uÏ tave ir mane karo mokykloje i‰mokò,kaip reikia vadovauti kariams bei uÏ juos atsakyti.

A‰ nepykau ant Prano, nors 22 met˜ vyrukui, pavadintam vaiki-galiu, nebuvo malonu. Mane tai Ïeidò ir visas ‰is pasitarimas manrodòsi teismu. Tai mane skaudino, nes a‰ buvau streiko uÏbaigimo‰alininkas. Nieko nesak´s atsistojau ir i‰òjau i‰ barako. Pagalvojauir nuòjau pas I.Uogintà. Viskà i‰klojau, kas buvo ”ant d‰ios”. Ig-nas i‰klausò ir pasakò:

- A‰ to niekam nesakiau. Kalbòjausi su P.Veverskiu ir E.Lauga-liu, matyt, man´s jie nesuprato. O tu ar supranti mane, ar tiki mani-mi? Ai‰ku, kad reikia ‰∞ lager∞ palikti. Spr´skime visi. Kalbòkimòssu visais. Raskime i‰eit∞.

Piet˜ laiku nuòjau ∞ medpunktà susitikti su V.·i‰ka. âia jau buvoP.Veverskis. Jis atsistojo, apkabino mane per peãius ir su ‰velnia‰ypsena tarò:

- Matau, kad tu uÏpykai ant man´s. Atleisk, a‰ kalbòdamas tau,kalbòjau kitiems, kurie buvo kartu ir kuri˜ fantazija kvepòjo mirti-mi. Mums reikia bet kokiomis sàlygomis palikti 62-àj∞ lager∞. Mes

215


turime sugr∞Ïti ∞ bendro reÏimo lagerius ir t´sti kovà iki pergalòs.Matau, tu toli eisi, jeigu nepaki‰i galvos po tundros velòna. Nesku-bòk ki‰ti, jos mums dar labai reikòs. Did∞ darbà darome, nesuklup-kime, nepasiduokime provokacijoms ir neikime lengviausiu keliu,nes jame daÏniausiai bna pasalos. Viskà i‰nagrinòti visapusi‰kai,bet ∞tarumas kovotojui neturi bti gyvenimo bdas. Nedek ker‰tu,geriau tegu ‰irdyje gyvena meilò ir pareiga ms˜ Tòvynei.

KaÏkà Pranas dar noròjo sakyti, bet tuo metu sugriaudòjo aplinkzonà ∞rengti garsiakalbiai.

- Dòmesio, dòmesio! Kalba Vorkutos pataisos lageri˜ valdybosvir‰ininkas. Per 30 minuãi˜ visi kaliniai kvieãiami pasiimti savoasmeninius daiktus ir i‰eiti per vartus uÏ zonos. Nepasiduokite reci-dyvist˜ propagandai. Vykdykite valdybos vir‰ininko ∞sakymà. Prie-‰ingu atveju, bsime priversti atidengti ugn∞ ir panaudoti kitas prie-mones, kurias mes turime.

ApÏvelgòme aplinkà. Bok‰teliuose su kulkosvaidÏiais stovòjo sar-gybiniai. Aplink lager∞ kovos parengtyje prie kulkosvaidÏi˜ gulòjokariai. O garsiakalbiai vis kartojo ir kartojo ∞spòjamàj∞ ∞sakymà. La-geryje ∞temptais nervais lakstò kaliniai. Kà daryti? Pasiduoti ar ig-noruoti vir‰inink˜ kòslus? P.Veverskis nuÏvelgò oriai mane ir tarò:

- Ar a‰ tau nesakiau? Jie i‰tro‰k´ ms˜ kraujo. Tai - ne blefas.Kapituliuokime. Nusileiskime ‰iandien, bet laimòkime rytoj. Kaipgalvoji?

- Kaip ir js.Gr∞Ïau ∞ savo barakà. âia jau laukò ms˜ aktyvistai: J.Valaitis ir

kiti, suprat´ tikrov´, nutaròme paklusti. Atbògo latviai ir ukrainie-ãiai. Pasitaròme ir, atsisveikin´ lyg i‰eidami ∞ amÏinyb´, susigrieb´menkut´ mantà, paslòp´ peilius ∞ ∞rengtas slòptuves nulingavomevart˜ link. Kareivi˜ ir vir‰ininkijos buvo daugybò. Kelios gaisrinòsir greitosios pagalbos ma‰inos stovòjo tolòliau. ·unys amsòjo viso-se pusòse, o garsiakalbiai jiems pritarò. UÏ vart˜ i‰òjusius kaliniusrikiavo po penkis ir po ‰imtà, vedò ∞ tundrà, sodino, perspòdami,kad kas atsikels, bus be ∞spòjimo nu‰autas.

216


Mudu su V.Vaineikiu ir kitais savi‰kiais pakliuvom ∞ paskutinià-jà ‰imtin´. PriÏiròtojai nar‰ò barakus. Surad´ kok∞ nerang˜ paÏei-dòjà, lazdomis baksnodami atvesdavo ∞ ms˜ ‰imtin´. Kai kas i‰ms˜ bandò gòdyti ãekistus, bet uÏtaisomi, nutaikyti ∞ nepatenkin-tàj∞ automatai apramindavo.

Ms˜ kolona pajudòjo. Paòj´ pora ‰imt˜ metr˜, tarp tundros kr-mok‰ni˜ i‰vydome susodintus kalinius. J˜ buvo daug, apsupt˜ ka-reivi˜ ir ‰un˜. Pastar˜j˜ akys ÏaiÏaravo pykãiu, ir tik vieno ÏodÏiotrko, kad mirties angelas pabuãiuot˜ kalini˜ lpas. ñjome rimti,bet be baimòs, tiesiai per krmus ∞ mums paskirtà vietà. Susodino.Erzino uodai, laikas dirgino vaizduot´. KaÏkur prie lagerio pasigir-do automato ‰vi˜ serija. Kaliniai sukluso, pasigirdo ‰nabÏdesys:”Nejaugi ‰audo? Ar leisimòs?”

- Tylòt, - suriko sargybos karininkas.Apramino. Ir vòl laukimas. Po 3-j˜ valand˜ atòjo ms˜ eilò.

Sargyba pakòlò kalinius ir nuvarò lagerio link. Prie vart˜ stovòjokeli stalai, apkrauti bylomis, o uÏ j˜ sòdòjo nematyti karininkai.Kiekvienà kalin∞ kvietò prie stalo, tikrino tapatyb´ ir, pavart´ kaÏ-kokius sàra‰us, vienus leido per lagerio vartus, kitus - ∞ ãia patstovinãias ma‰inas - ”voranokus”. Lageryje kalini˜ nesimatò, visii‰kart buvo suvaryti ∞ barakus. Viskas kaip i‰mir´. Atòjo mano ei-lò. I‰kratò daiktus ir mane pat∞. NuÏvelgdami mane karininkai‰nibÏdòjosi. Pagaliau ∞ki‰o ∞ minòt˜ ”voronok˜” boksà ir po pus-valandÏio atsidriau uÏ kilometro esanãiame 8-os ‰achtos izolia-toriuje. Jame man teko pabuvoti 1954 m. sausyje, kai noròjo ap-kaltinti uÏ diversijà, ∞vykdytà prie‰ 7-os ‰achtos partin∞ susirinki-mà. Sutapimas - ∞ tà paãià i‰ 20-ies kamer˜. Joje su manim buvodvide‰imt Ïmoni˜, po valandos atvedò dar 6, tarp j˜ ir V.Vaineik∞bei estukà E. Russà, su kuriuo teko bti Vorkutos tardymo kalòji-me ”Kapitalinòje” ‰achtoje. Visi iki vieno paÏ∞stami. Atrinkti pa-gal tautybes: keturi lietuviai, keturi ukrainieãiai, du rusai, latvis,estas, gruzinas, Ïydas, baltarusis ir moldavas.

217


Slogus laukimasI‰au‰o rytojaus diena, pilna neÏinios ir slogaus laukimo. Tardys,

baus ar i‰ve‰ ∞ kok∞ nors uÏdarà kalòjimà?Subrazdòjo kameros durys ir lyg uÏtaisoma pabklo spyna susprag-

sòjo trys dur˜ sklastys. Prasivòrusioje ni‰oje stambaus raudono veidopriÏiròtojas bakstelòjo pir‰tu ∞ mane ir Pranà Mironà.

- Js ir js eisite ∞ valgyklà atne‰ti pusryãi˜ sau ir savo draugu-Ïiams. Jei nekròsite ‰pos˜, padòsite man tiekti òdalà. O tu, diãkiau, -ranka mostelòjo Vytauto Vaineikio pusòn, - bsi kameros seninas irbsi atsakingas uÏ tvarkà ir kalini˜ elges∞.

Mudviem su Pranu parodò keturi˜ ratuk˜ veÏimòl∞ ir, atidar´s ati-tvertos nuo lagerio zonos spygliuotomis vielomis vartelius, i‰leido ∞ 8-os ‰achtos gyvenamàjà zonà, net nepaklaus´s, ar mes Ïinome, kur val-gykla ir, uÏrakin´s vartelius, tepasakò:

- Gr∞Ï´ nuspauskite mygtukà.Keista. Tokia ”laisvò” mus abu priblo‰kò, ir nusistebòj´, kad ”nòra

to blogo...”, patraukòme ie‰koti valgyklos.Tuojau pat atsirado ‰efas viròjas, o apie mus susirinko ir daugiau

kalini˜. Vedòjas, buv´s politkalinys, i‰klausinòjo mus, o kiti geròjosipraòjusiu Vorkutos streiku ir patarinòjo neatsipalaiduoti, nes ∞ ‰∞ tardy-mo izoliatori˜ ”dòl nieko nesodina”. Pasakojo, kad 8-os ‰achtos zonayra apgyvendinta ”batavikais” (teistais uÏ buitinius nusikaltimus), ku-ri˜ dabar ãia yra iki 5-6 tkst. ir kad ãia dar yra lik´ du barakai politi-ni˜. Kai kas i‰ j˜ i‰leidÏiami ∞ darbà be sargybos, bet ateityje juos Ïadai‰leisti visai. O dabar, jeigu pageidaujame, tai pakvies ”msi‰kius”. Pode‰imties minuãi˜ jau su mumis glòbesãiavosi Stasys Laskauskas (m-s˜ ”pa‰tininkas” i‰ pirmos mano knygos) ir dar daugelis kit˜. Valgyk-los vedòjas patarò maÏiau reik‰ti jausmus ir greiãiau gr∞Ïti ∞ izoliatori˜,nes ”kmo” akis nesnaudÏia.

Praslinko kelios slogaus laukimo dienos: niekas kiekur nekvieãia,netardo. VeÏiojame maistà ”are‰tantams”, susitikinòjame su savais vy-rais, o retkarãiais prie valgyklos padiskutuojame su blatn˜j˜ ”pacha-

218


nais”, kurie su mumis labai geranori‰ki ir atrodo nuo‰irds, ∞ izoliato-ri˜ perduoda rkal˜ ir cukraus.

Kamerose kaip kamerose, - Ïmonòs pasakoja savo i‰gyventas isto-rijas, ai‰ku, pagraÏindami, kuriose, kur buv´s, kur nebuv´s, vis i‰lendalaisvòs ir tòvynòs ilgesys ir ãekist˜ primesta pigi kek‰ò - tikrovò, kuri,atsitrenkusi ∞ kampe stovinãià para‰à ir grotuotus langus, uÏdengtusskardiniais gaubtais, neleidÏia kaliniams nors akies kra‰teliu nuÏvelgti‰iauròs saulut´.

Su Pranu Mironu, vadinamu Poetu, kuris kur bebdamas ra‰o eilò-ra‰ãius (ir, sakyãiau, neblogus), susitikome 62-jame lageryje. Buityjeelgòsi labai savaranki‰kai, buvo draugi‰kas ir visuomet kiekvienam sten-gòsi padòti. Buvo tikras patriotas, nesitaikstò net su maÏiausiais, dargigeranori‰kais tòvynòs pa‰iepimais. Taãiau jo elgesyje buvo juntamaskaÏkoks neapãiuopiamas melancholi‰kas jaudulys, kaÏkoks gilaus i‰-gyvenimo bruoÏas.

Nutaik´s progà, kai jis uÏvertò savo eilòra‰ãi˜ sàsiuvin∞, prisòdauties jo gultu, sur´stu i‰ lent˜ (be jokios patalynòs, jos mums nedavò) irpaklausiau:

- Pranai, kodòl tu toks nirokas, ‰aliniesi juokeli˜? Gal sergi, o galslogs prisiminimai kliudo?

- Ne, nei tas, nei anas, jau tòvas tok∞ padirbo. Man tik viena mintisneduoda ramybòs. Kam Dievas Ïmog˜ sutvòrò, kasdien jam patiekda-mas vargus, kanãias, rpesãius, nerimà ir tik retkarãiais keli˜ minuãi˜saulòs spindulòl∞? Ar tik tam, kad dargi nepajut´ laimòs numirtume?

A‰ bandÏiau i‰bla‰kyti jo nirias mintis, kalbòjau apie ms˜ pa-siektà pergal´, apie likimo brolius kalinius, kuriems ir jo dòka tekoi‰vysti laisv´, apie artòjant∞ ms˜ kovos zenità, kuris apvainikuos m-s˜ siekius.

- Edvardai, ar tu esi tikras, kad dauguma i‰leist˜j˜ supras tà laisv´?Juk nemaÏai dòl jos visai nekovojo ar net buvo prie‰... O nesumokòjussavimi - ne∞vertins. O a‰ jos kainà gerai Ïinau.

Pranas Mironas-Poetas po paliuosavimo i‰ Vladimiro kalòjimo kaÏ-kaip pakliuvo ∞ Vokietijà. Ar jis dar gyvas neÏinau, bet tada, 1955

219


met˜ ruden∞, jis sudomino mane savo odisòja Komijos lageriuose.Kaip ir daugelis tkstanãi˜ ms˜ tautieãi˜, pakliuvo Pranas su

25-eri˜ met˜ na‰ta ∞ pana‰aus tipo lager∞, kaip ir daugelis ‰imt˜ lage-ri˜ netoli Komijos ASRS sostinòs Syktyvkaro. Nepamenu ”smulki˜”jo gyvenimo epizod˜: kokius medÏius kirto, kok∞ geleÏinkel∞ tiesò,kaip ir kiek badavo, uÏ savo vergi‰kà darbà gaudamas maisto trupi-nius, kaip, tap´s klipata, buvo ∞mestas ∞ ”atpenòjimo lager∞”, visaipana‰˜ ∞ kitus lagerius, tik kad porà ‰imt˜ gram˜ duonos daugiau pa-mesdavo ir de‰imt gram˜ cukraus ∞berdavo ∞ ”kipiatokà”. Na, ai‰ku, ∞darbà nevarydavo, nes bt˜ reikòj´ ne‰te ne‰ti. ”Atsipenòj´s” atsiga-vo ir buvo sugraÏintas ∞ ankstesn∞ lager∞. âia jis sutiko ”blatnesn∞”tautiet∞, kuris jam patarò:

- ”Arkliai nuo darbo dvesia”. Geriau nusibaik BUR’e (reÏiminiambarake), ten nors prie‰ mirdamas atsigulòsi.

Pranas atsisakò darb˜ ir buvo uÏdarytas ∞ BUR’à. âia jis praleidomònes∞ ir gavo ”atkazãiko” (atsisakòlio nuo darb˜) vardà. Lageris buvouÏpildytas daugiausia kriminaliniais, politini˜ kalini˜ buvo maÏai. Pas-tarieji ãia buvo treãiaverãiai ir, kaip tokiems pridera bti, buvo tyls ir

6-tos ‰achtos lietuviai - laisvòs kovotojai.

220


paklusns, todòl ir buvo labiausiai skriaudÏiami. Pranas nors ir netvirtokno sudòjimo, bet uÏ save galòdavo pakovoti, o tokius net kriminali-niai gerbdavo. Atseit, ”muÏikas lauÏtuvu apsijuos´s”.

Kartà prie Prano priòjo vienas ”‰estiorka” ir pakvietò apsilankytipas lagerio ”blatn˜j˜” vadà - ”pachanà” Britvà.

- Stebòjau tave, matau, tu esi neblogas ”muÏiãiokas”, vir‰ininkamsnedirbi, su ”kmu” nebendrauji ir esi tiesus, niekam ∞ uÏpakal∞ nelendi.Matau tave vaik‰ãiojant∞ palei lagerio tvoras, viltingai Ïvelgiant∞ ∞ lais-v´. Sakyk, ar nenori ten atsidurti? Laikas rudenòja, naktys ilgesnòs,rizikos maÏiau.

- Koks kalinys netrok‰ta laisvòs, o ypaã man su tokiu kromeliu, betargi bdamas toks klipata kur nors toli nu‰uoliuosiu, net kiemsargis‰unelis pasivys.

- Mums reikia dràsi˜ vyr˜, o tave mes atmaitinsime kaip buliukà,i‰treniruosime i‰tvermòs ir pirmyn ∞ Lietuvà, o i‰ ten, jeigu noròsi, irtoliau. Js, ”lati‰i”, patikimi ir ors muÏikai.

Pranui pasilymas buvo tiesiai ∞ ‰ird∞. Jo kiekvienos dienos malda -viltis pabògti. Lageryje nusibaigti neturòjo jokio noro. Jau geriau Ïtinuo kareivio kulkos, negu nuo bado ar nudvòsti ”kaip arkliui nuo darbo”.

Prasidòjo draugystò su blatnaisiais. Valgykloje gaudavo valgyti ”dopuza” (iki soties). UÏ nei‰òjimà ∞ darbà nebausdavo, nes vyriausias dar-b˜ paskirstytojas buvo blatn˜j˜ rankose. Retkarãiais su savo ”draugais”i‰eidavo ”dirbti” ∞ mi‰ko kirtavietes, o tiksliau, apÏvelgti padòt∞, bet‰iaip gainiodavo futbolà, stiprindamas savo i‰tverm´. Pranas atgavosavo kno svor∞, bet prarado savo tautieãi˜ pasitikòjimà. Sakò ”Prane-lis susidòjo su vagimis ir tapo blatnuoju, atseit, nesiskaito net su teisòtalagerio valdÏia”.

Pagaliau atòjo skirta valanda. ”Draug˜ ‰estiorkòs” ∞ kirtaviet´ pa-maÏu buvo sune‰´ ir paslòp´ duonos, dÏvòsi˜, peili˜ ir kitos ∞rangos,reikalingos pabògimui.

Po piet˜ penketas, tarp j˜ ir Pranas, ruo‰òsi lemtingam ‰uoliui ∞laisv´. Netikòtai vienas kalinys, visai ne i‰ j˜ kompanijos, ”davò ãia-do” ∞ mi‰kà. Prapliupo ‰viai. Paskui bògl∞ paleido ‰un∞ ir keletà sar-

221


gybini˜, kitus suvarò ∞ mi‰ko pakra‰t∞ ir susodino ant Ïemòs. Keturikareiviai su trimis PP· automatais ir karabinu saugojo apie 50 kali-ni˜. Laukti nebuvo kada. Britva davò Ïenklà ir penketas pakilo, stvò-rò arãiausiai stovòjus∞ automatininkà, taãiau uÏ keli˜ metr˜ saugoj´skitas kareivis su ‰autuvu, spòjo i‰‰auti ir Britvos padòjòjas per‰autakrtine lyg pòdas krito ant Ïemòs. Britva sustaug´s Ïvòriu, lòkdamaslink kareivio sviedò ∞ j∞ peil∞, pataikydamas sargybiniui ∞ pilvà. Pasta-rasis i‰metò i‰ rank˜ ‰autuvà ir vaitodamas i‰ skausmo raitòsi Ïemòje.Britva, pagrieb´s ‰autuvà, uÏtaisò ir prisitaik´s i‰‰ovò ∞ automatinin-kà, kuris jau buvo paleid´s visà serijà vir‰ kalini˜ galv˜. Automati-ninkas susmuko. Bògliai i‰tirpo medÏi˜ tankmòje.

Pagal susitarimà buvo numatyta susitikti senoje kirtavietòje uÏde‰imties kilometr˜. Reikòjo skubòti, nes po tokio ∞vykio bus stam-bios paie‰kos. UÏ keleto kilometr˜ Pranas aptiko Britvà, kuris norsir bògo, bet atrodò labai sunkiai ir gal˜ gale atokioje mi‰ko aik‰telò-je atsigulò. Jam i‰ de‰iniojo peties sunkòsi kraujas. Kulka buvo per-òjusi kiaurai ir galòjo liesti plauãius, nes jis spjaudò kraujais. Pra-nas paòmò i‰ jo ‰autuvà, patikrino ‰ovini˜ lizdà - j˜ buvo telik´ trys,mai‰el∞ su pora kilogram˜ cukraus, ir jie pavarg´ ‰iaip taip pasiekòsutartà vietà. Ten jau rado du savo bendrus, sunerimusius belau-kiant. Britva atsigulò ir, atrodo, prarado sàmon´. Tie kiti du pasi-kvietò Pranà ir silò jam palikti Britvà, nes su juo bògti toliau buvonebe∞manoma. Vienas ilg‰is, vadinamas Dlynij, sakò, kad geriau bt˜Britvà nuÏudyti, nes Ïmog˜ kankins ir vis tiek j∞ nu‰aus. Kitas, be-rods Piotr, (tiksliai vardo nebeprisimenu), pasilò savo bendrui ap-Ïiròti apleistus barakus ir ten nuspr´sti Britvos likimà. Pranas pa-siliko su per‰autuoju. Vos tie nuòjo, Britva pramerkò akis ir moste-lòjo Pranui pir‰tu.

- Pranai, a‰ viskà girdòjau. Ai‰ku, a‰ jums na‰ta ir be lepylos (medi-ko) a‰ nei‰gyvensiu. Be to, seksotai neleis jam man´s sulopyti - uÏpju-dys ‰unimis. Skaudu, nebeteks pamatyti tavo ”Pribaltikos”... Matau,tu tikras draugas, gaila man tav´s. O a‰ tau juo nebuvau. Bijau, kad irtavo likimas bus pana‰us ∞ manàj∞, gal net baisesnis. Bk budrus ir jais

222


nepasitikòk. Ne veltui tave buliuku vadinome, nes tu btum... O galnesakysiu, likimas savaip i‰spr´s js˜ ateit∞.

Tuo tarpu sugr∞Ïo tiedu ir pasilò pereiti atsikvòpti ∞ vienà i‰ bara-k˜. âia apsitarò, kaip buvo numatyta, traukti ne ∞ Vakarus, o ∞ Rytus,link Uralo kaln˜, tuo paãiu suklaidinti persekiotojus, nes daugiausiakaliniai bògdavo link geleÏinkelio, ∞ apgyvendintas vietoves. Uralo kal-nuose ”atsisòdòs” ir vòliau, susiri‰´ plaustà, nuo kaln˜ tekanãia upepasieks Kotlaso miestà, o i‰ ten, kaip Dievas duos, gal ∞ Leningradà, ogal pasiseks prasibrauti ir ∞ ”Pribaltikà”.

Britva atsikòlò, perÏvelgò apri‰tà per‰autà vietà, apòjo aplink bara-kà ir gr∞Ï´s atsisòdo ant slenksãio.

- Vyruãiai, a‰ ir js Ïinote taigos ∞statymà... A‰ jau ne bòglys. A‰bereikalinga na‰ta, kuri praÏudys jus. Bkime pilni vilties, kad jumspasiseks. Neskriauskite ”buliuko”, jis ne tam sutvertas. O dabar..., pra-‰au, nudurkite mane, a‰ pats tai padaryti ne∞stengsiu. A‰, js˜ pacha-nas, meldÏiu: nepalikite Berijos seksotams. Manau, kad susitiksime pra-garo prieangyje.

Link saulòs slinko tamss, gds debesys. Tuoj, tuoj jie pagrobs jàir greitai prapliups gausus lietus. Bògliams jis labai reikalingas, nuo‰un˜ paslòps j˜ pòdsakus.

Britva, prisideng´s ranka, godÏiai gòrò paskutinius saulòs spindu-lius ir neatsigr´Ïdamas su‰uko:

- Dlinyj, ko lauki? Smeik!- Draugeli, vienintelis mano drauge, negaliu...Tuomet Piotras i‰sitraukò i‰ uÏ dirÏo uÏki‰tà peil∞. UÏa‰trinta ir

nublizginta metalinò geleÏtò suÏaibavo g´stanãios saulòs spinduliuo-se ir smigo Britvai Ïemiau kairòs menties. Pastarasis aiktelòjo, atsig-r´Ïò ∞ mirties pasiuntin∞ ir uÏdòj´s rankà jam ant peties su‰nabÏdòjo:”Aãi!” Tas mirties Ïodis ”Aãi” pripildò barakà ir nuaidòjo po joskliautais. Jam pritarò po Ïaibo driokstelòj´s griaustinis. Dlynas per-siÏegnojo rusi‰ku kryÏiaus Ïenklu, ãiupo ‰alia stovòjus∞ ∞ sienà at-remtà ‰autuvà, nusitaikò Britvai ∞ krtin´ ir nuspaudò... Driokstelòjo‰vis. ·imtais aid˜ atsiliepò griaustinis. Britva ‰oktelòjo ir, Ïeng´s

223


Ïingsn∞, i‰skòstomis rankomis sukniubo prie Dlyno koj˜. Pranas suPiotru pakòlò nuo Ïemòs Britvos knà ir paguldò ant nar˜. PersiÏeg-nojo ir, nusitvòr´ ‰autuvà su nei‰mesta gilze, lyg nuÏudymo suokalbi-ninkai, pasinòrò lietuje. Jie bògo lyg pamet´ galvas. Lietus plovò, per-mirko iki silelòs, o jie bògo ir bògo, jau nebeÏinodami, ar nuo karei-vi˜ ar nuo Britvos lavono. Bògo be tak˜, per i‰lauÏas, pelkes ir rais-tus, kol pavarg´ be kvapo parkrito prie sraunaus tyro upok‰nio.

Nesigilinsiu ∞ visus sunkumus ir tokiais atvejais lydòjusius nuoty-kius. Ma‰karos (museli˜) sukandÏiotais, i‰tinusiais veidais ir ranko-mis, suply‰usiais kerziniais batais, vos nueidami po penketà ‰e‰età ki-lometr˜ per dienà, trijulò pagaliau pasiekò Uralo kaln˜ papòd´. Valgòkas pakliuvo - uogas, Ïalius grybus ir net augal˜ ‰aknis. Kartà pakliuvospygliuotasis eÏys - ir tas bu-vo suvir‰kintas.

Kai pasiekò anksãiau pla-nuose numatytà up´, jie jaubuvo taip i‰sek´, i‰varg´ irpikti, jog nebevaldò savo jaus-m˜, ir maÏai trko, kad pei-liais tarpusavyje i‰sibadyt˜.Kaip tyãia taiga buvo visaitu‰ãia, atrodò, kad visi Ïvòrysj˜ ‰alinasi, tuo paãiu pasmerk-dami bòglius bado mirãiai.

Visa diena praòjo renkantstoresnius sausuolius ir tem-piant juos prie upòs, kad su-ri‰t˜ karklo vytelòmis plaus-tà ir i‰ Ïoli˜ bei Ïab˜ ant jopasidaryt˜ guolius.

Tuo metu, atrodò, Dievaspasigailòjo bògli˜ ir pasiuntòpulkel∞ stirn˜, atòjusi˜ atsiger-

P.Aleksinas su ukrainieãi˜ sukilimovadais 3-je ‰achtoje.

224


ti vandens. Bògli˜ akys suÏibo. ”O viltie, kvaili˜ motina, padòk!” Dlynasparkrito ant Ïemòs, ilgai taikòsi drebanãiomis rankomis ir i‰‰ovò. Stirni-nas ‰oktelòjo ∞ vir‰˜, parkrito ir atsikòl´s su visu savo haremu nudmò ∞taigà. Piotras pri‰oko prie netaikliojo ‰aulio ir spyrò ∞ uÏpakal∞.

- Svolaãiau, nemoki ‰auti, tai ne‰audyk! Atiduok ‰autuvà, oÏy!- Vyrai, - nuramino Pranas. - Nesipykime, kitaip i‰ taigos nei‰brisime.- O tu, Buliuk, ar tiki? Kas ne kas, jei taip tu‰ãiai i‰‰aus paskutin∞

‰ovin∞, tu tikrai daugiau nebeãiulbòsi.- Piotrai, nutilk, viltis mir‰ta paskutinò, - perspòjo Dlynas.Vyrai sulipo ant plausto ir leidosi upe Ïemyn. Upò buvo negili, bet

labai srauni. Akmenys jos tòkmòje visur ky‰ojo, ir tik retkarãiais pos-kiuose sukravo dauburiai. Prie tokio vieno plaustas uÏ‰oko ant ak-mens ir suiro. Visi atsirado vandenyje. Tik sekundòlòs trko, kad nu-sk´st˜ ‰autuvas. Pranas suspòjo j∞ nutverti. Dlynas gi pateko ∞ dubur∞ irpradòjo sk´sti, sukdamasis jame ratu. Galop paniro. Pranas mestelòjo‰autuvà Piotrui ir nòrò link Dlyno, kuris jau buvo prigòr´s vandens irleidosi ∞ dugnà. Pranas suspòjo sugriebti uÏ ‰varko apykaklòs ir i‰vilkoj∞ ∞ seklumà. Pagaliau krante skenduokl∞ atgaivino.

I‰greÏ´ drabuÏius ir ∞sitais´ guolius vienos olos ∞duboje, uÏmigo.Ryte, vos saulei patekòjus, bògliai, ‰∞ kartà vieningai sutar´, leidosi

palei up´ Ïemyn. Priekyje, uÏ koki˜ penki˜ kilometr˜, kelià pastojo uo-los, uÏ kuri˜ girdòjosi vandens Ïesys. Priòj´ arãiau pamatò upòs i‰plautàtarpekl∞ ir penketo metr˜ auk‰ãio kriokl∞. Pranà pasiuntò ie‰koti peròjos.·is greitai surado Ïvòri˜ takel∞ ir gr∞Ïo atgal. I‰girdo, kad jo bendrai smar-kiai ginãijasi. Pranas uÏsiglaudò uÏ uolos ir ∞tempò klausà.

- Piotrai, prakeiktas niek‰e, a‰ negaliu paskersti ms˜ Buliuko ir poto dargi j∞ valgyti. Jis man i‰gelbòjo gyvyb´, rizikuodamas savàja. Jisman nebe Buliukas, jis mano brolis.

- Bet, Dlynai, mums jokios i‰eities nòra. Mes visai i‰sek´ ir rytoj i‰tie-sime kojas. Vienas i‰ ms˜ turi i‰gelbòti kitus. Juk pats Ïinai, kad Buliukàmaitinom tik tam, kad bado mirãiai Ïvelgiant ∞ akis, j∞ paskerstume. Jisne Pranas, jis buliukas, kiaulytò. Ar tu nori mane suòsti, o gal mudviemsu Buliuku tave suòsti, kilnusis vaiduramÏi˜ riteri Don Kichote?

225


- Ai‰ku, jis ne i‰ ms˜ ”malynos”. Jis frajeris, bet ar tu supranti, jeine jis, a‰ bãiau Ïuv˜ suòstas?

- Gerai, metam burtus. Jei i‰trauksi ilgesn∞ ‰akaliukà, a‰ j∞ pasker-siu. - Piotras padavò du ‰apelius. Burtas mestas. Dlynas lengvai atsidu-so. Piotrui likimas lòmò nuÏudyti Pranà, kuris bus suvalgytas, kad kitidu i‰gyvent˜. Tokia laisvòs kaina.

Pranas nepastebòtas sugr∞Ïo prie krioklio ir susimàstò. O gal reikiaaukotis, bet kodòl jam? Îmonòs kasdien kaÏkam aukojasi: draugui, ar-timui, ‰eimai, laisvei, Tòvynei. Tik kodòl visuomet kam aukotis spren-dÏia kiti? Ar tikòtina, kad Stalinas - ms˜ draugas, paaukoj´s milijonusÏmoni˜ kitoms ateities kartoms? Bet ar galima i‰ viso ”prievartos au-kà” karnuoti ∞ Aukà i‰ didÏiosios raidòs, ar net sutapatinti jà su Auka,kurià Ïmogus pats i‰ savo ‰irdies slòpini˜ atiduoda visuomenei.

Pranas visuomet buvo garbingas ir teisingas Ïmogus, niekam blogonepadarò. I‰ ties˜, jis dabar tik paprastas buliukas, maistas vagims, kadpastarieji, sugr∞Ï´ ∞ laisv´, skriaust˜ tavo motinà, draugo seser∞, ben-driau tariant, tavo artimà. Kà daryti su ‰iomis Ïmogòdromis, sovietinò-mis prievartos aukomis-kanibalais? Bògti nuo j˜? Tai taip pat praÏtis.Pranas ai‰kiai matò pavoj˜ ir, prisimin´s ·ekspyro ÏodÏius, kad ”drà-suolis mir‰ta vienà kartà, o bailys kasdien”, kad vienas i‰sigelbòjimobdas, tai laikytis Ïmogòdr˜ draugijoje, o kad Ïmonòs òst˜ vienas kità- to nebus. Laikydamasis dòsnio, kad gerumas gali paveikti visus, tei-singumas tik sàÏiningus, Pranas gr∞Ïo prie likusi˜j˜ ir pasakò surad´ssunkiai, bet ∞manomà perkopti peròjà.

Kitoje uol˜ pusòje, po koj˜ plytòjo didelò lyguma, priaugusi kedr˜medÏi˜. Artimiausio medÏio ‰akose suposi kankoròÏiai - gyvybòs pe-nas. Bògliai metòsi prie medÏio ir, surad´ rankos storumo pagalius, tvojoper kamienà. Nuo medÏio biro dideli kankoròÏiai. Juos ãia pat luk‰tenoir kim‰o ∞ i‰tinusias Ïiaunas. Dantys malò rie‰utus, o gerklò rijo ir rijo...Privalg´ ”do puza”, sumigo. Prabud´s Pranas patyliukais pasiòmò i‰Dlyno ‰autuvà, uÏtaisò ‰oviniu ir spardydamas kanibal˜ padus prikòlò:

- Kelkitòs...! Laikas ∞ laisv´, ponai, o gal norite ∞ pragarà? Atiduokitepeilius! - nusitaik´s ‰autuvu ∞sakinòjo Pranas. - Na, Ïmogòdros, judinkitòs!

226


- Pasigailòk, Pranai. Mes tau esame nusikalt´, - meldò Dlynas.Pasiòm´s peilius, Pranas nusivarò juos paupiu. Vakaròjant priartòjo

prie uol˜, kur manò apsistoti nakvynei ir... O siaube, ∞ bògli˜ pus´ sker-somis at‰uoliuoja didelis rudas lokys.

- Ø ‰alis! - riktelòjo Pranas, nutaikydamas ‰autuvà ∞ nepra‰ytà sve-ãià. Kiti du pasislòpò uÏ medÏio. Lokys, pribòg´s apie de‰imt∞ metr˜,sustojo. Suurzgò ir, pakil´s ant uÏpakalini˜ koj˜, Ïengò link ‰aulio.

- ·auk, ‰auk! - ròkò Piotras su Dlynu. - O, Dieve, ‰auk!Lokys urgzdamas slinko arãiau ir arãiau. Kuomet liko trys keturi

metrai, pasigirdo ‰vis, ir lokys, pora kart˜ apsisuk´s, krito Ïemòn. Pra-nas pabaksnojo lok∞ vamzdÏio galu, pabuãiavo ‰autuvo spynà ir, keliskartus apsuk´s ginklà vir‰ galvos, nusviedò ∞ krmus. Be ‰ovinio ‰autu-vas - pagalys. Bògliai, kaip maÏi vaikai, susikib´ rankomis ‰oko aplinklok∞, viskà pamir‰´ buãiavosi ir traukò kas sau dainas, nekreipdami dò-mesio ∞ j˜ prasm´.

Prisi‰veit´ iki valios lokienos, sumigo. Prie‰ rytà pradòjo skausmairaiÏyti pilvus, prasidòjo viduriavimas, bet tai ne klitis, dargi kaÏkokssotumo jausmas. I‰sipjov´ lokio kumpius, vòl leidosi kelionòn. Tolu-moje, prie vienos upòs intako, i‰girdo ‰un˜ lojimà. Greitai pasirodòtarp pu‰˜ ∞siterp´s penki˜ l‰n˜ kaimelis. Aplenkdami j∞, surado priekranto priri‰tas dvi valtis. Ø pirmà pasitaikiusià susòdo ir atsiri‰´, lent-galiais vairuodami, i‰plaukò ∞ didÏiul´ up´. Taip jie plaukò dvi dienas.Naktis praleisdavo valtyje, uÏsislòp´ prie kranto ∞ up´ suvirtusi˜ me-dÏi˜ sàvartynuose. Visà laikà kamavo viduri˜ skausmai. Paupy vis daÏ-niau pasitaikydavo kaimeli˜.

Treãios dienos pavakare, plaukiant upòs viduriu, i‰ kairiojo krantopasigirdo ‰viai. PaÏvelg´ j˜ pusòn pastebòjo tris ginkluotus vyrus, ku-rie mojavo medÏiokliniais ‰autuvais, kviesdami plaukti ∞ j˜ krantà. Bòg-liai skubiai pasuko valt∞ ∞ prie‰ingà. Vos tik ten i‰lipo, visai ãia patsutratòjo automatas. Bògliai nòrò kas sau ∞ krmus. Pranas dar pastebò-jo, kaip suklupo Dlynas, bet gelbòti j∞ buvo saviÏudybò.

I‰gàstis i‰vaikò ligas ir pridavò jòg˜. Pranas bògo ir bògo. Paskuiòjo nuo upòs tolyn per i‰lauÏas, brido per upelius, lenkò pelkes. Kada

227


atsitokòjo ir sugr∞Ïo protas, jau buvo vakaras. Ryte vòl kalvarija ∞ ne-Ïinià. Taip klaidÏiodamas, sugr∞Ïdamas ∞ pabuvotas taigoje vietas, pa-siligoj´s, kruvinom kojom, vabzdÏi˜ sukandÏiotu veidu, virtusiu vie-nalyte plinga Ïaizda, vos pavilkdamas kojas, nebeskirdamas nei die-n˜, nei valand˜, jis susmuko prie vienos medÏiotoj˜ pirkelòs.

Mato jis diding˜ skliaut˜ baÏnyãios vid˜, kuriame groja simfoninisorkestras. ·iam orkestrui diriguoja pats Pranas. Pirmu smuiku grojan-tis ilgaliemenis uodas nutupia ant didelòs kaip visa teatro scena jo no-sies ir virpina ”Dunojaus bangas”. Prie uodo atskrid´s didÏiulis bimba-las kontrabosu pritaria jam. Pranas nori pajudinti rankas ir gràÏinti tuospadarus ∞ orkestro vietà, bet tie neklauso. Aksominò, raudona, sunkiscenos uÏdanga pamaÏu leidÏiasi ir viskas pradingsta tamsoje.

Kiek praslinko laiko, Pranas neprisimena. MilÏini‰komis pastan-gomis pramerk´s vienà ak∞, jis mato nirias namo sienas, ap‰viestasÏibalinòs lempos ‰viesa. Senutò labai rauk‰lòtu veidu ‰luosto ‰lapiuskuduru jo kaktà, o du barzdoti veidai jà stebi. Vòl tamsa. Pranasgimtinòje, toks maÏiukas, o jo mama tokia jaunutò, angelo sparnaisplasnoja saulòs spinduliuose ir moja jam.

- Praneli, maÏyti mano, eik‰ pas mane. Palik tà a‰ar˜ pakaln´.Kam tau Ïemi‰ka tòvynò? PraÏsi joje.

- Mamute, tu juk Ïinai, a‰ skristi negaliu, sparneli˜ neturiu.Kitas vaizdas toks pats, kaip ir pirmas. Ateina suvarg´s prie‰kari-

nis Ïydas senukas, prekiaujantis silkòmis. Pranas mato, kad Ïydelismaino lietuvi‰kus ÏodÏius ∞ silkes, bet apsimeta j˜ nemokantis.

- Ui, Praneli, tu alkanas, mir‰ti i‰ bado, parduok ar i‰mainyk ∞silkes ÏodÏius ”Mamutò”, ”Lietuva” ir a‰ tave papenòsiu. Tu liksigyvas.

- Kam tau jie?- ·iuos archainius ÏodÏius parduosiu Brit˜ istoriniam muziejui Lon-

done, o gal ir kitiems ‰io pasaulio didingiesiems - Ruzveltui ar Stali-nui. Jie seniai pageidauja suvenyr˜ ir ”Pribaltikos”.

Po ‰i˜ ÏodÏi˜ Pranas mato tà pat∞ senukà ir girdi rusi‰kus ÏodÏius,tik su Komijos akcentu.

228


- Garbò Dievui, nemirsi. Ir mes liksime gyvi gav´ i‰ soviet˜ val-dÏios uÏ gyvà bògl∞ du mai‰us rugini˜ milt˜. Na ir pasisekò mums. Tuatsitiktinis aukso grynuolis. Garbò Dievui.

Pranas, tada buv´s blatn˜j˜ maistu, dabar tap´s preke, po porosdien˜ jau gulòjo Kotlaso persiuntimo kalòjimo ligoninòje. Dar pomònesio jis su Piotru, kuriam buvo taip per‰auta koja, kad teko jàamputuoti, teisme pasidalijo bausmòmis: Pranas gavo dar tris me-tus, Piotras uÏ pabògimà ir sabotaÏà (politin∞ 58-tà straipsn∞) - 15met˜ lagerio.

Ano meto matyti vaizdiniai vienu ar kitu ry‰kumu kartojasi Pranovaizduotòje ar sapnuose ir gula eilòra‰ãiais sàsiuvinyje. Melancholi‰-ka filosofija neranda atsakymo, kam Dievas atsiuntò mus ∞ ‰ià a‰ar˜pakaln´ ir ar ne geriau bt˜ buv´, kaip taigoje matytame vaizdinyje,jis maÏytis, besparnis bt˜ i‰tirp´s saulòje. Nereikòt˜ nei saugoti, neislòpti nuo ‰io pasaulio didÏin˜ brangaus ÏodÏio - Lietuva.

6-tos ‰achtos lietuviai - laisvòs kovotojai.

229


Nerimas 8-je ‰achtojeKartà, nuòjus parsine‰ti piet˜, prie valgyklos i‰vydau lkuriuojan-

ãius Stas∞ Laskauskà ir Jonà Navickà. Jonas pasipasakojo, kad ‰ioje‰achtoje dirba elektriku-santechniku. Dabar yra atòj´s ∞ lager∞ suremon-tuoti elektrinòs viryklòs. Kiek leido laikas, i‰si‰nekòjome. Paguodò, ne-betoli tas metas, kai ir mes bsime Lietuvoje. Per ”Amerikos balsà”girdòj´s, kad jau visus svetimos pilietybòs politinius kalinius i‰veÏioja∞ savo tòvynes. Tas pats radijas prane‰ò, kad po 1955 met˜ Vorkutosstreiko dalis lageri˜ pertvarkyta ∞ bendro reÏimo, dalis likviduota. UÏ1953 met˜ Vorkutos streikà 25 metams nuteistas jo organizatorius Sta-sys Ignataviãius vòl nuteistas uÏ 1955 met˜ streikà ir su Jemilijanu Re-pinu i‰veÏtas ∞ uÏdarà kalòjimà Staraja Rus.

Jonas dabar i‰sinuomav´s butà pas vienà 1941 met˜ tremtin∞ ir i‰tautieãi˜ atne‰´s dovan˜ - vokà su pinigais.

Stasys Laskauskas, nors ir gyvena dar ‰itame lageryje, bet turi lei-dimà be sargybos dirbti statybose mieste ir lagerio vir‰ininkas i‰ra‰´sjam statybini˜ medÏiag˜, ruo‰iasi su draugu susikalti bdà 8-tos ‰ach-tos miestelio ·anchajuje. Baisiai jau nusibodo gyventi prakaitu pa‰vin-kusiame lagerio barake.

DÏiaugòmòs su Pranu j˜ sòkme ir kertele ‰irdies truput∞ geranori‰-kai pavydòjome. O, kad mums taip!

Vyrai sunerim´ dòl Petraiãio ir jo grupòs veiklos ‰iame lageryje (pomònesio pasibaigus 1955 met˜ streikui, sutik´ pradòti darbà Petraitis su50 lietuvi˜ ir pusantro ‰imto kit˜ tautybi˜ politini˜ kalini˜, buvo atkeltii‰ 62-ojo lagerio). Jie savo elgesiu, palaikomi ukrainieãi˜, provokuojaãia atkeltus ”batavikus”, kuri˜, kaip minòjau, ‰iame lageryje yra daugu-ma. Kriminaliniams tai labai nepatinka ir dòl to jau buvo ∞vyk´ keli nesu-sipratimai. Su Petraiãiu buvo kalbòtasi, net pasinaudota esanãi˜ izoliato-riuje autoritetu, bet jiems nò motais. Sako, streiko metu buvo reikalingadiktatra, o lindimas ∞ uÏpakal∞ dabar esantiems 62-jame Uogintui, Ve-verskiui, Valaiãiui ir kitiems - sav´s Ïeminimas. LLKS-jau savo padaròir dabar kiekvienas turi rpintis savimi, nes greitai vaÏiuosime ∞ Lietuvà.

230


Dar prie‰ porà dien˜ blatn˜j˜ ”pachanas” mus irgi perspòjo, kadbtume budrs, nes tarp kalini˜ yra nepatenkint˜ ”fa‰istais”. Mes, sò-dintys izoliatoriuje, esame gerbtini, ir jie pra‰ò pasikalbòti su ‰io lage-rio politiniais. ·iuokart atsisveikiname su draugais, o dalyvav´ pokal-byje ”batavikai” palydòjo iki izoliatoriaus varteli˜.

Vakare atòj´s ”kmas” i‰ ms˜ kameros noròjo i‰sikviesti pasikal-bòjimui ryt˜ ukrainieãi˜ vadà Germanà Stepaniukà, bet mes i‰leisti j∞atsisakòme. Motyvavome, kad su vir‰ininkais, kaip ir 62-jame lagery-je, kalbòsimòs ne maÏiau, kaip po du. ”Kmas” viskà nuleido negirdo-mis ir perspòjo, kad lauktume ateinant ∞ izoliatori˜ didelòs valdÏios,kuri spr´s ms˜ likimà.

Lydimas keli˜ karinink˜, ∞ kamerà ∞òjo pulk. Popovas, Vorkutos la-geri˜ politrukas, gen. Derevenko pavaduotojas.

- Kiek Ïinau, ãia susirink´s visas buvusio Reãlago avangardas.Turiu jums prane‰ti, kad reÏiminis Reãlagas panaikintas ir visi jspervesti ∞ Vorkutlagà. Vorkutos lageri˜ vir‰ininkas gen. Derevenkoi‰òj´s atostog˜. A‰ j∞ pavaduoju, todòl ir atòjau su jumis pasitarti, kaipgyvensime toliau. Statysime naujas barikadas ir liaudies sàskaita ko-vosime su vòjo malnais, ar surasime bendrà kalbà ir visi darbu siek-sime komunizmo vir‰ni˜.

- Utopija, pilieti pulkininke, - pertraukò vakar˜ ukrainieãi˜ vadasE.Pri‰liakas. - Stalino ir Berijos vergams reikia tik laisvòs ir teisybòs.

- Kodòl js taip? - t´sò toliau pulk. Popovas. - Bus ir laisvò. Ne i‰karto pasistatò Maskva. I‰formavom 3-ios ir 4-os ‰acht˜ lagerius. Ikivieno i‰leidom 7-osios ‰achtos lagerio kalinius. Ten ∞kròme serÏant˜mokyklà. SprendÏiame, kaip pasielgti su kitais.

- Tai kam jums tiek daug serÏant˜, jei naikinate lagerius? - ∞siterpòTolmaãiovas.

- O kà js darytumòte? I‰leistumòte visus vagis, plò‰ikus, recidy-vistus ir kità kriminalà ir sudarytumòte sàlygas anarchijai? Partija irvyriausybò mus pasiuntò i‰kasti ‰achtas, pastatyti Vorkutà ir palaikytitvarkà. Mes kareiviai. Îinau, js sakysite, kad tam atiduotos didÏiulòsaukos. A‰ irgi pritariu jums: daug neteisybòs, ypaã js˜ kontingentui.

231


Kaltininkai jau nubausti ir dar visa tai bus tiriama. Atòjo laikas teisybeiir, manau, greitu laiku ji bus atkurta. Kas mano galioje, a‰ padarysiuviskà, bet kurie Ïudò nekaltus Ïmones, teisti uÏ ‰pionaÏà, terorà ar di-versijas, kiekvieno likimà nuspr´s Maskva. ·iandien mums reikia js˜darbo, sovietinei liaudÏiai reikia anglies. Todòl a‰ asmeni‰kai ir Vor-kutlago vardu kvieãiu jus ∞ darbà ‰ioje ‰achtoje. Vardan ms˜ bendrostòvynòs, uÏmir‰kime visus nesusipratimus, vien˜ kitiems nuoskaudas.

- Tai ir uÏ streikà nebausite? - paklausò kaÏkas.- Kaip ãia pasakius, kad js suprastumòte mane, - pasimetò pulki-

ninkas. - Bsiu atviras. Maskva reikalauja, ir ãia, suprantate, mano pres-tiÏas: i‰siai‰kinti ir nubausti uÏ savivaliavimà. Dòl bendros tvarkos irms˜ susitaikymo, galima su maÏiausiomis jums nuoskaudomis nu-bausti kokius de‰imt savanori˜.

I‰ 62-ojo Vorkutos ypatingojo lagerio ∞ Tai‰eto Vychorevkos lager∞ atveÏtisukilòliai. I‰ vir‰aus: D.Toliu‰is, V.Ivo‰ka, J.·umliskas, J.Bilinas,A.Jonkus, J.Taronkus, E.Svilainis, A.Navickas, P.Bisikirskas, A.Grigola,V.Me‰kauskas, A.Kazlauskas, L.Bruãas, S.Koris, P.Vaiãekauskas,A.Îioba, J.Radzeviãius, J.Miku‰auskas, J.Kliuãinskas, A.Mordosa,A.Briedis, K.Grigalius, K.BerÏinskas. p/d 215/3-308 Anzioba.

232


- Su‰audysite kaip 1953 metais 29-oje ‰achtoje, ar Ajaã Jagoje, -i‰lind´s i‰ uÏstalòs, visas i‰raud´s pradòjo V.Vaineikis. - Js, pilietivir‰ininke, humanistas, kaip ir sovietinis teismas. Brk‰t - 25 metai,brk‰t - su‰audyti, brk‰t - ∞ katorgà. Kam reikia savanori˜? I‰rikiuo-kite mus, liepkite i‰siskaiãiuoti: pirmas antras, pirmas antras ir kasantrà ∞ uÏdarà kalòjimà. Ar mes kalti, kad nuo ‰ampano apspang´ Kry-mo Livadijoje Stalinas, âerãilis ir Ruzveltas kortomis pralo‰ò, kaipblatnieji, kelias nepriklausomas valstybes? Ar dabar mus, nekaltus,reikia bausti uÏ tai, kad alkani, i‰sekinti katorginio darbo ‰achtose,teisòtai rekalavome i‰leisti mus i‰ lageri˜ arba i‰veÏti ∞ kalòjimusms˜ tòvynòse. Kuo kaltas vakar˜ ukrainietis, mokytojas E.Pri‰lia-kas, auklòj´s savo mokinius mylòti Ukrainà ir dòl jos laisvòs kovotisu lenkais? Ar uÏ tai i‰vaduotojai atgrdo j∞ ∞ ·iaur´? Kuo apkaltinoTolkaãiovà, jei jo vadas, geriausias Stalino generolas Vlasovas, pasi-davò vokieãiams? Js mokate tik bausti. Silau ∞ RFRS kodeksà ∞ra-‰yti 58-à straipsn∞: kolektyviai pasitarus, savanori‰kai uÏ nusiÏengi-mà pasiskirti sau bausm´ - su‰audyti.

Pulkininkas i‰raudo, susitvard´s bandò nukreipti pokalbio temà ki-tur, bet, matyt, V.Vaineikio ∞skaudintas ir noròdamas pasirodyti, kadviskà apie mus Ïino, tarò:

- Vaineiki, js sakote, kad mes ne humanistai. Tave juk reikòjo nu-bausti uÏ dalyvavimà nuÏudant vyr.nariadãikà, Burokà uÏ diversij˜ or-ganizavimà, Pri‰liakà uÏ tautin´ nesantaikà, Stepaniukà uÏ anglies ga-mybos plan˜ nevykdymo agitacijà, Chimenecà uÏ antisovietini˜ prok-lamacij˜ gamybà ir platinimà.

- Pilieti pulkininke, - ∞siterpiau a‰. - Jeigu a‰ bãiau organizav´s irdalyvav´s diversijose, dòl kuri˜ daugelis tardytoj˜ tardò, jau seniai gu-lòãiau amÏinàjame ∞‰ale. Argi tai humanizmas nekaltà Ïmog˜ ãekist˜metodais beveik metus versti fantasti‰ko prisipaÏinimo?

- O js, Tolkaãiovai, irgi ∞ Lietuvà norite? Juk gimei ir gyveni Rusi-joje? - ironizavo pulkininkas.

- Nieko a‰ nenoriu, tik teisybòs. UÏtenka priespaudos ir melo. Duo-kite pagaliau paprastam rus˜ Ïmogui gyventi ramiai, kad maskoliu ki-tatauãiai negàsdint˜ savo vaik˜.

- Na, ∞lindome ∞ viduramÏi˜ dykras, ir vòl bereikalingi priekai‰tai.

233


Matau, mane blogai supratote, o a‰ noròjau su jumis bti atviras, - baig-damas apsilankymà kameroje, kalbòjo Popovas. - Taigi, mano pasily-mas galioja ir vòl bsiu atviras. Js, i‰eidami ∞ darbà, i‰leisite dar apie500 savo draug˜ i‰ 62-ojo lagerio. Ten js˜ vyrai pradòt˜ dirbti, betsako, nori Ïinoti, kaip js galvojate.

- Na, mes ir pagalvosime, - uÏkirto Vladas ·i‰ka.- Gerai - atsakò pulk. Popovas ir, vis˜ nuostabai, visiems padav´s

rankà, i‰òjo.SuÏò visa kamera. Vieni taip, kiti taip. Pagaliau nutaròme ∞ darbà

neiti ir i‰ valdÏios reikalauti mus gràÏinti ∞ 62-àj∞, o ten ir nutarsime kàdaryti. Vir‰ininko kalba padarò mums gil˜ ir gerà ∞spd∞, mums i‰augodidesni ragai, dar auk‰tesni siekiai.

Kità dienà matyt ∞ mus numojo ranka, ir jau mes be V.Vaineikio irestuko E.Russ’o (juos atskyrò nuo ms˜ ir uÏdarò ∞ 62-ojo lagerio izo-liatori˜) buvom sutikti 62-ojo vyr˜, garsiai ‰aukianãi˜ ”valio!” ir ”ura-aa!”. ·lubuodamas pribògo Adomas Bagdonas ir, ãiup´s i‰ mano rank˜i‰ faneros sukaltà lagaminà, nusine‰ò ∞ ank‰ãiau mano gyventà barakà,o Teodoras Kilikeviãius buvo pilnas naujien˜, kurias bandò papasakotivisas i‰ karto.

Visas lageris sveikino mus, nes beveik visi ãia buvo paÏ∞stami irsakò, jei dar dienà kità ms˜ nebt˜ atveÏ´, jie skelbt˜ bado streikà.

- Edva, ar girdi, kaip dreba Vorkuta? Dar truput∞, dar kartel∞... - pa-kòl´s mane nuo Ïemòs ir sukdamas ratu ‰kavo, Liudas Bruãas.

- Ei, drebintojau, leiskite ir man apkabinti... Liudai, pirmiau reikiagalvoti protu, o ne muskulais...

- Pone Veverski, kam mes ãia esame - dirbti ar kovoti? - nutraukòLiudas.

- O mes ir kovojame. Reikia mums bti protingiems, kaip Ïemaiãi˜Ïalãiai. Leiskime ãekistams neprarasti autoriteto, nesugriaunant savo.Mums reikia masi˜, veikimo erdvòs, o ãia keletas ‰imteli˜ uÏdaryti ma-Ïame aptvare ir verdame savo sulãi˜ katile. Visi lagerininkai jau dirba,daugelis su leidimais. Ten ms˜ vieta, ten ir dirva kovai uÏ Ïmog˜, otuo paãiu ir uÏ ms˜ vis˜ Lietuvà.

- Pritariu jums, Pranai, - sveikindamas spaudÏiu jam rankà.- Fanfanoviãiai... Ir tu, Edva? - nusikeik´s spjovò L.Bruãas.

234


Negailestingas sav˜j˜ teismasTeodoras nutvòrò mano rankà, i‰sitempò mane i‰ minios, ir mes jau

jo gyvenamàjame barake. âia, grindyse atstm´s vienà lentà, i‰traukò‰sn∞ popieri˜, suvyniot˜ ∞ ”Pravdos” laikra‰t∞.

- Na, vartyk, skaityk. âia tardymo protokolai. âia - karo lauko tri-bunolo nuosprendis. âia atsi‰aukimai streikams ir pogrindÏio laikra‰-tòli˜ ”Protòvi˜ takais” ir ”Varpo” kolekcija... Na, kaip tavo i‰dykòlisTadas, vertas pagarbos?

Atsi‰aukimus, laikra‰tòlius dedu ∞ ‰al∞; visi jie man Ïinomi ir beveikatmintinai Ïinau, kas juose para‰yta ir kas juos ra‰ò, nes daugelio j˜kryboje ir platinime pats dalyvavau.

Mano akys ∞sisiurbia ∞ nuosprend∞. ”Karo lauko tribunolas nuspren-dÏia: Lietuvos Respublikos piliet∞, buvus∞ laisvòs kovotojà Vili˜ Jurdò-nà uÏ Tòvynòs i‰davimà pasmerkti myriop pakariant”. Teismo procesedalyvaujant kaltintojui ir gynòjui, atstovaujant po vienà ukrainieãi˜,kaukazieãi˜ ir rus˜ atstovui, dalyvaujant dvide‰imãiai lietuvi˜, atsto-vavusi˜ Vorkutos lagerius, sekretoriaujant ”DrauguÏiui” (T. Kilikevi-ãiui, mano pastaba). Teismo tribunolo pirmininkas ”Viesulas”, teisòjai”BerÏas” ir ”·e‰òlis”. Nuosprend∞ ∞vykdò S.V. ir ”Giedrius”.

Ukrainieãiai i‰ai‰kino vienà savo tautiet∞, kuris dirbo ãekistams. Ge-rokai j∞ apklò, ir ‰is prisipaÏino, kad j∞ ir V. Jurdònà atveÏò i‰ 4-tos‰achtos, kad i‰ai‰kint˜ streiko organizatorius, kurie, ãekist˜ Ïiniomis,”susuko gÏtà” 62-àjame lageryje. Apie tai ukrainieãiai prane‰ò lietu-viams, o ‰ie pradòjo sekti V.Jurdònà. ·is ir pakliuvo bene‰damas ãekis-tams ra‰tel∞ ∞ sutartà vietà, siuntini˜ i‰davimo kambar∞.

Panaudojant fizines priemones, greitai V.Jurdònas buvo i‰tardytasir savo ranka sura‰ò visà savo nusikalstamà veiklà. UÏverbuotas jis bu-vo tuojau po teismo Lietuvoje ir labai uoliai dirbo ãekistams, tiekda-mas juos dominanãias Ïinias ne tik apie lietuvius, bet ir kitatauãius. UÏtai ãekistai j∞ paskyrò angli˜ sandòlio vedòju 4-oje Vorkutos ‰achtoje.

Jis daug Ïini˜ pateikò apie antisovietinius lietuvi˜ aktyvistus 4-oje‰achtoje: Martynà Kemt∞, âeslovà Aleksandraviãi˜, kun. Marijonà Pet-

235


keviãi˜, Elegij˜ Smetonà, Petrà Grigà, Placidà Vytur∞, Juozà Îibinskàir daugel∞ kit˜, kuri˜ sàra‰as labai ilgas.

V.Jurdòno prisipaÏinime nemaÏai vietos skirta ir mano personai.AtveÏtas 1955 met˜ pradÏioje ∞ 4-tà ‰achtà E.Burokas, operatyvi-

niui liepiant, buvo ∞darbintas pas V.Jurdònà angli˜ sandelyje, kad ãe-kistai visuomet E.Burokà turòt˜ ”na glazach” (prie‰ akis).

Duoda mano charakteristikà. Auk‰ãiausio tipo nacionalistas. Ap-jungò tokius kaip ir jis pats ∞ pogrindin´ organizacijà, kurios tikslasateityje nuversti sovietin´ santvarkà. Vienas i‰ tos organizacijos na-ri˜ V.Jurdònui pasakò, kad Burokas tvirtina, jog mes, lagerio lietu-viai, esame kariai prie‰o teritorijoje, todòl ‰achtoje turime viskamkenkti, gadinti ∞rengimus, pirkti i‰ sprogdintoj˜ ‰achtoje sprogme-nis, gaminti granatas ir ruo‰tis ginkluotam kalini˜ sukilimui, Ïudytikalinius, bendradarbiaujanãius su ”kmu”. V.Jurdònas mano, kadsusprogdintas ‰achtoje pagrindinis kabelis ir sumaitotas transporte-ris, tiekiantis angl∞ ∞ pavir‰i˜, yra Buroko bendraminãi˜, lietuvi˜nacionalist˜ darbas.

J.Skaãkauskas i‰ 62-ojo i‰vyksta ∞ laisv´.

236


Ne geresn´ charakterstikà ãekistams davò V.Jurdònas ir apie 3-ãios‰achtos lietuvi˜ vadovà Petrà Aleksinà, kuris streiko pradÏioje i‰kartbuvo izoliuotas.

Tik dòl V. Jurdòno kaltòs i‰ 4-tos ir 3-ãios ‰acht˜ ∞ 62-àj∞ spec. ypa-tingàj∞ lager∞ buvo uÏdaryta apie 30 lietuvi˜.

Jau ãia atveÏtas, suspòjo perduoti ãekistams ”Protòvi˜ takais” ir ”Var-po” laikra‰tòlius.

Dòl Vorkutos streiko komiteto tikr˜ Ïini˜ negav´s, tai ir ãekistamsneperdav´s. ·iuo metu lagerio lietuviams ãia vadovauja Jonas Valaitis,Pranas Veverskis ir Edvardas Laugalys. Paskutiniame susitikime ”k-mas”, turòdamas agentrini˜ Ïini˜, liepò V.Jurdònui prane‰imus perda-vinòti lageryje dirbanãiam lietuviui felãeriui J.Skaãkauskui.

Skaitau V.Jurdòno i‰paÏint∞, sura‰ytà sàsiuvinio lapuose, ir nesitiki,kad taip Ïemai jis puolò. Matyt, ãekistai buvo atòm´ i‰ jo paskutin´vilt∞, nes jis tapo dvasios elgeta ir taip tragi‰kai vis˜ paniekintas mirò.

Skaitau uÏvestà tardymo protokolà felãeriui Skaãkauskui. Nors jamir buvo pritaikytos sunkios fizinòs priemonòs, jis kaltu neprisipaÏino, irteko suabejoti V.Jurdòno parodymais. Tribunolo teisme suvedus ∞ aki-statà su V.Jurdònu - Skaãkauskas i‰teisintas.

Paskutiniame Ïodyje V.Jurdònas labai apgailestavo dòl savo nusi-kaltim˜ prie‰ draugus ir tuo paãiu prie‰ Lietuvà. Pra‰ò apie jo nusikal-timus nepasakoti giminòms ir kad jam geriau mirti, nei vis˜ paniekin-tam gyventi.

Kaltintojas pra‰ò jam mirties, o gynòjas - 50 kirãi˜. Vienas i‰ daly-vavusi˜ teisme kunig˜ pra‰ò pasigailòti ir vòliau i‰klausò jo i‰paÏinties.

Teismui paskelbus nutart∞, V.Jurdònas po poros valand˜ remontuo-jamame barake buvo pakartas, kaip prie‰ dienà ir jo sòbras, ‰nipinòj´sukrainieãius.

Bausmòs vykdytojai man papasakojo, kad V.Jurdònas nesiprie‰inoir meldò Dievà dovanoti tiems, kurie j∞ nuteisò, ir sau paãiam, kuris,pamyn´s dorà ir garb´, pardavò savo tautà.

Vienas Jahovos i‰paÏintoj˜, rad´s pasikorus∞ Ïmog˜, prane‰ò lagerio

237


administracijai, kuri sukandusi dantis konstatavo, kad jau antras Ïmogusatliko saviÏudybòs aktà. Kalt˜ neie‰kojo, nes Ïinojo, kad neras.

Su Adomu Bagdonu ir Teodoru Kilikeviãium sudòjome ∞ trij˜ litr˜stiklain∞ visus protokolus, atsi‰aukimus ir Edvardo Laugalio apra‰ytà1955 met˜ Vorkutos lageri˜ streiko eigà. UÏliejome surguãiu ir paslò-pòme pakaruokli˜ barako de‰inòs pusòs tolimiausiame kampe, po grin-dimis pusòs metro gylyje.

2003 met˜ rugpjãio mònes∞, su septyni˜ Ïmoni˜ ekskursija lan-kantis Vorkutoje 50 met˜ sukilòli˜ su‰audymo metini˜ proga, vargaisnegalais suradome 62-ojo lagerio teritorijà. Padedant tuo metu 62-amelageryje kalòjusiam ukrainieãiui, Mykolai Bulai ir vietiniam ”Memo-rialo” darbuotojui Aleksandrui Kalmakovui, atradome ir 18-tojo lietu-vi˜ barako vietà. Bet vieta, kur stovòjo pakaruokli˜ barakas ir visi kitibarakai, buvo uÏpilta 3-4 metr˜ uolien˜ sluoksniu ir ten ∞rengta benzi-no pilstymo aik‰telò. ·ias ms˜ paie‰kas nufilmavo teleoperatorius Gin-tautas Alekna, kuris sukrò filmà ”Kruvinas rugpjtis”. Filmas buvoparodytas 2004 metais per antràjà LTV programà.

Dar tà paãià sugr∞Ïimo dienà, kalbòdamas su msi‰kiais apie teis-mà, neapdairiai i‰rei‰kiau abejon´, ar buvo reikalingas toks teismo far-sas. Pirma - nusiÏengimas konspiracijai, antra - galimybò gauti uÏ taididel´ bausm´.

Nugird´s mano kalbas, vakarop Viesulas, pasikviet´s T. Kilikevi-ãi˜, atòjo pas mane ∞ barakà. Matyt, j∞ Ïeidò mano garsiai nei‰sakytatreãia mintis - ar jis turòjo galios ∞ teismà.

- Edva, tu manai, kad visa tai, kas ∞vyko, man malonu? Kà btumdar´s, sugav´s tok∞ stambaus kalibro Lietuvos i‰davikà? Îinant, kiekjis yra nusikalt´s ir kiek buvo surink´s fakt˜ apie Vorkutos streiko po-grind∞ bei laikra‰tòli˜ ”Varpas” ir ”Protòvi˜ takais” leidybà? Gal tavepiktina, kad viskà organizavau be LLKS leidimo, ir btent a‰, o ne tu arVaineikis? Îinok, a‰ nebãiau to dar´s, jeigu nereikòt˜ jo ”likviduoti”.Btume ”∞kirt´” kiek reikia ir tegul dvesia invalidu.

- Kas mums davò mandatà teismui? Reikia konspiracijos ir tvarkos...

238


- A‰ ir padariau tvarkà, - nutraukò Viesulas.- Matau, mes vienas kito nesupratome. Velnio vaike, Ïengiant ∞ Lais-

vòs kovà, o ypaã su tokiu nuoÏmiu prie‰u, neuÏtenka politikoje Ïinotia, b ir c, reikia ir - z. Pasirinkim kiekvienas po sekundantà, pasikvies-kim abiem tinkamà arbitrà ir suruo‰kim siaurame rate disputà apie m-s˜ kovotoj˜ galias Ïlugus Lietuvos valstybei.

- Sutinku. - ñmiau dairytis ∞ ‰alis, ie‰kodamas, kà pasirinkti.- A‰ renkuosi T. Kilikeviãi˜ ir ∞ arbitrus Laugal∞, - t´sò Viesulas,

rodydamas ranka ∞ kà tik ∞òjus∞ Edvardà ir atsisòdus∞ ant nar˜ prie kun.S.Dobrovolskio.

- Na, jei a‰ - velnio vaikas, tai, jeigu kunigas sutiks, renkuosi Sta-nislovà ir pritariu bet kuriam tavo, Jonai, pasirinkimui. Na, vyruãiai, arpadòsite mums? - kreipiausi ∞ kun. S.Dobrovolsk∞ ir E.Laugal∞, kurie,sòdòdami ant nar˜ ir ‰ypsodamiesi, klausòsi ms˜ kalbos.

- Kuo mòtysitòs? Kur ir kada?- Silau pas V. ·i‰kà, medicinos punkte, - pasiliau.Ten nuòj´ suradome besi‰nekuãiuojanãius V.·i‰kà, P.Veversk∞,

A.Brundzà ir nukentòjus∞ nuo V.Jurdòno neteising˜ parodym˜ felãer∞J.Skaãkauskà.

Apie kovotoj˜ ir Lietuvos pilieãi˜ teises ir galias kare ir Laisvòskovoje, vienas kità pertraukdami, kalbòjo visi ir man atrodò, kad manemokò tarti, kaip Viesulas sakò, abòcòlòs paskutin´ raid´ ”z”.

Kas leido suruo‰ti 1941 m. sukilimà Lietuvoje? Lietuvos Prezidentas?Kas nurodò sukurti antivoki‰kà pasiprie‰inimà? Lietuvos Seimas?Kas ∞sakò suorganizuoti pokarin∞ partizan˜ judòjimà? Lietuvos vy-

riausybò?Kas ∞pareigojo partizanus teisti ir bausti tautos i‰davikus? Amerika?Kas davò nurodymà suruo‰ti 1955 met˜ pabaltijieãi˜ streikà Vorku-

toje? âerãilis su Ruzveltu, kurie pardavò Pabaltij∞ Stalinui?Kas leido apjungti bendrai kovai visus lagerius Vorkutoje? Kas?

Kas? Kas?Viesulas oriai atsistojo, be pykãio nuÏvelgò mane ir tarò:- Ar noròjai, kad ”jis” supdyt˜ uÏdaruose kalòjimuose tavo drau-

239


gus ir tave pat∞ bei sunaikint˜ laisvòs ir savigarbos Ïelmenòlius, Vorku-tos Ïmoni˜ ‰irdyse sudygusius pergalingoje kovoje? Norilskuose, Vor-kutose, DÏeskazganuose vòl atgimsta Lietuva. Visi ∞sisàmoninkite: va-lykime kelià Lietuvai ∞ Lietuvà ir ‰luokime nuo ‰io kelio visokias ‰iuk‰-les, kaip kolaborantus, taip ir i‰davikus. Visa tai, kas ∞vyko ms˜ lage-ryje, a‰ buvau Ïmoni˜ ∞galiotas suruo‰ti ‰∞, tavo ÏodÏiais tariant ”teis-mo farsà” ir lietuvi˜ tautos sàÏinòs ∞statymu priòmiau sprendimà ”Lie-tuvos vardu”. Tai ne savivaliavimas, tai tikras teismas su visomis de-mokrati‰komis procedromis. O gal reikòjo paslapãia ”j∞” nudobti? Ne-Ïinantys tada sakyt˜ - asmeni‰kai susidorojo.

- Gal reikòjo ‰velnesnòs bausmòs? - ∞siterpò kunigas S.Dobrovolskis.- Ar turi savus kalòjimus, lagerius? Kur ”j∞” dòti? Paki‰ti po tavo

sutana, ar suri‰us vienuolio kapucini‰ka virve - vedÏioti? Jos, kaip ma-tom, neturi, - pa‰iepò Viesulas.

- Jonai, Lietuvoje, Tauro partizan˜ apygardoje, i‰davikus teisdavopartizan˜ teismai, - buvo bepradedàs A.Brundza.

- O kà, mes - ne partizanai, ne kariai? Ar negirdòjai, kaip kun. S.Dob-rovolskis kaskart mums kala ∞ galvà: ”Vyrai, likime disciplinuoti ir gerb-kime vieni kitus, kaip batalione!”

A‰ visi‰kai pritariu ãia kalbòjusiems, bet kaÏkodòl ‰irdyje buvo gai-la ”jo” - Jurdòno, kok∞ man teko paÏinti 4-oje ‰achtoje. Gal dòl to irie‰kojau prieÏasties ∞gnybti Viesului, lyg jis bt˜ kaltas, o ne sovietinisokupantas ir, ai‰ku, pats Vilius Jurdònas.

NeÏinia, kiek ‰ia ∞domia tema btume diskutav´, bet atbòg´ uÏdus´J.·ilinas ir V.Korsakas prane‰ò, kad uÏ kalnelio didÏiulò gaisro pa‰vaistò,turbt dega 8-oji ‰achta.

I‰eidamas Edvardas Laugalys mestelòjo man:- Praeities ∞vyki˜ vertinimas visuomet atrodys i‰skirtinis, kadangi

mes ∞ juos Ïvelgiame dabarties akimis. Nesiklaupk prie‰ didÏinà ir jisneatrodys toks didis.

240


Golgotos keliais po penkiasde‰imties met˜Telefono skambutis. Ragelyje - Seimo nario Antano Stasi‰kio balsas.- Edvardai, kvieãiu tave ∞ Vorkutà, kurioje vyks konferencija skirta

1953 m. sukilime Ïuvusiesiems kaliniams paminòti. Bet yra vienas ”bet”:teks vykti uÏ savo pinigus.

- ?- A‰ tav´s neagituoju, bet, manau, pabraidyti prisiminimuose tau

bt˜ nepro‰al. ParyÏiuje gali be joki˜ klãi˜ atsidurti nors rytoj, o Vor-kutoje tokios galimybòs gali ir nepasitaikyti. Prisiminsime anuos lai-kus, draugus, kovas uÏ laisv´. Kelionei reikòs pakloti vir‰ tkstantòlio.

·irdyje apsidÏiaugiau pasilymu ir i‰kart apsisprendÏiau vaÏiuoti. Ta-ãiau reikòjo dar susitarti su Ïmona dòl finans˜ ir su artimaisiais bei drau-

gais aptarti kelionòsproblemas bei jospasekmes. ”Grieke-li˜” prie‰ soviet˜valdÏiuk´ truput∞ tu-ròjau Vorkutoje. Te-ko pabuvoti tardymovienutòje apie 8 mò-nesius, dalyvauti1953 met˜ sukilimot´sinyje - 1955 me-t˜ streike. UÏ tai pa-buvojau vieneriusmetus Vladimiro ka-lòjime. O vòliau netatgabentas tardymui∞ Vilniaus KGB. Jo-kios kaltòs ne∞rodò.Buvo tada 1957 me-t˜ politinis atodrò-

241


kis. Teko mane paleisti ∞ laisv´. Taãiau ∞pyk´s LSR KGB pirmininkasKazimieras Liaudis su parei‰kimu kreipòsi ∞ SSRS generalin∞ prokuroràRudenko, mat a‰ Vorkutoje uÏsiòminòjau kontrrevoliucine veikla, ir pa-pra‰ò vòl ∞ki‰ti ∞ Gulag’à. O tas - bac penkis metus - ir a‰ be teismo vòlVorkutoje. Kas supras didÏiàjà ”derÏavà” ir ko kievienu atveju i‰ jos tikò-tis? Dar vienas i‰vykos tikslas buvo surasti ir i‰kasti paslòptus du stiklai-nius su 1955 met˜ streiko eigos dokumentais - atsi‰aukimais, laikra‰tò-liais ir kita 1953-1955 metais Vorkutoje veikusio pogrindÏio medÏiaga,kurià buvome paslòp´ po vieno barako grindimis 62-jame lageryje.

Draug˜ reakcija buvo ∞vairi. Îmona padejavo dòl mano sveikatosbklòs. Bet Ïinodama, kad a‰ gyvenu viena mintimi vykti - kelion´palaimino. Buv´s Seimo narys, rezistentas Algirdas Petruseviãius ir darkeletas kit˜ kovos draug˜patarò atsisakyti kelionòs,ka-dangi mano i‰leistosknygelòs ”Ptòme prie‰ vò-jà” pirmojoje dalyje apra-‰yti ∞vykiai gali bti panau-doti apkaltai - kaip prisipa-Ïinimas ∞vykdÏius nusikal-timà prie‰ SSRS. Nes Ru-sija, kokiais vardais besi-dangstyt˜, yra ir iki ‰iol li-ko Rusija - totalitarinòs sis-temos ∞kaitò. Kiti pritarò irsilò materialin´ paramà, oJuozas Parnarauskas net100 doleri˜ atveÏò. Bet ar-gi galòjau i‰ j˜ labdarà pri-imti, kai jie tokie pat ”tur-tingi” pensininkai, kaip ira‰? (Aãi uÏ kilnià ‰ird∞A.Zolubui, V.Gudonytei,

Paminklas komunizmo aukomsVorkutoje(Lietuvos valstybòs dovana).

242


E.Svilainiui ir kitiems. Aãi broliui Jonui Burokui su‰elpusiam manokelion´ pinigais. Esu giliai sujaudintas.)

Pagaliau septynetas piligrim˜, apsikrov´ suvenyrais, knygomis, pla-katais ir maistu, lydimi draug˜ ir artim˜j˜, ∞lipome ∞ mums skirtà vago-nà. Traukinys, stuksendamas per sandras, palieka Naujàjà Vilnià, josauk‰tà baÏnyãios bok‰tà - tà pat∞, kuris prie‰ keletà de‰imtmeãi˜ jautris kartus uÏrakintuose vagonuose lydòjo mane ∞ Vorkutà. O dabar penk-tà kartà ∞ jà traukiu savo valia. Bok‰tas, atsisveikindamas, kaip ir anaiskartais, pamojavo man ir uÏklausò:

- Gal suklydai, - dar tik ketvirtà kartà?- Ne. Buvo atvejis, kai mane uÏ 1955 met˜ Vorkutos streikà tiesio-

giniu mar‰rutu Vorkuta - Vladimiro uÏdaras kalòjimas ir po met˜ - at-gal ∞ Vorkutà. Todòl ir aplenkiau tave.

- Ko tau ten? Ligos ie‰kai? Kà palikai?- Man nieko ten nereikia, o ‰tai anam, kuriam Vorkutos speiguose

basomis prabògo jaunystò, knieti vòl atrasti praeit∞, palytòti Ïuvusi˜j˜kovos draug˜ kapus, pajusti kovos ryÏtà, praradim˜ kartòl∞ ir pergalòs

Paskutinis i‰lik´s 62-jo lagerio barakas - paminklas buvusiai SSRS didybei.

243


saldumà, prane‰ti tiems, kurie guli amÏinojo ∞‰alo Ïemòje, kad j˜ idea-lai pasiekti: Tòvynò laisva ir j˜ mirtis nebuvo beprasmò.

- Suprantu, laikykis!Tuo tarpu priòjo Antanas Stasi‰kis, o bok‰tas pasislòpò geleÏinkelio

poskyje. Su A.Stasi‰kiu jau paÏ∞stami nuo 1958 met˜. Kartas nuo kar-to likimas mus suveda ir palieka, o ypaã po to, kai jis buvo i‰rinktas ∞Seimà. UÏeinu pas j∞, interesant˜ pilna, o telefonas skamba be perstojo.Pasisveikinam ir atsisveikinam - ir tiek, o ãia, sakau, pasikalbòsime,paplausime seimn˜ mar‰kinòlius, perÏvelgsime Lietuvos politikos per-spektyvas ir galbt vienà kità kartà atsigr´‰ime ∞ praeities bruzgynus irsunkius gyvenimo laikus, bet buvus∞ tada dvasios spindes∞.

Kalba, kaip paparastai, buvusi˜ kalini˜ tarpe ri‰li prisiminimais: arÏinai tà, anà, ar jis dar gyvas, ar prisimeni tà ∞vyk∞, ar anok∞? Bet a‰ taijau viskà Ïinau, nes tas kartojasi ‰imtus kart˜ ir kalbà kreipiu ∞ SeimouÏkulisius. Sakau, kaipgi taip atsitiko, kad konservatori˜ dauguma i‰-sisklaidò ir patyrò fiasko, net nesugebòjus ∞gyvendinti savo numatytosprogramos. Kas kaltas? Gal opozicijos intrigos? Gal gudrusis Jur‰ònasar apsukrusis Brazauskas?

- Na kà Jur‰ònas, protingas politikas, - atsidsta Antanas. - Su juo,nors ir oponentu, visuomet galima ∞domiai pasiginãyti vienu ar kitubendravalstybiniu klausimu. Ir jeigu jam ∞rodai protingà, priimtinà spren-dimà, jis bus ”uÏ”.

- O Brazauskas?- Brazauskas kaip Brazauskas. Jis ∞menamas. Atves socdemus ∞ rin-

kimus ir, turbt, paãiam reikòs pasitraukti.- Na Veselka, Luka‰enkos draugas, vis Ïvilgãiojantis ∞ sovietin´ pra-

eit∞, tai tikrai...- Kà tu, jis tik prisimeta kvai‰telòjusiu, o ‰iaip tai protingas Ïmogus.Landsbergis, Kubilius, Jukneviãienò, vis˜ plauk˜ liberalai ir kiti jam

geri. Su visais galima spr´sti Lietuvos problemas ir, ai‰ku, ∞doms pa-‰nekovai, i‰skyrus tuos, kurie atsitiktinai pakliuvo ∞ Seimà ir Ïiri tiksau naudos. Bet tai - atsitiktiniai.

- Na, o ”Ogurkichas” su savo milijonais? - nei‰kenãiau, kad An-

244


tanui visi ∞doms Seimo kolegos. - Turbt kurs savo partijà?- Uspaskich? Gal ir kurs... protingas Ïmogus.- Seimnai geri, protingi, ∞doms. Priimate Lietuvai reikalingus ∞sta-

tymus, o pensininkai, jaunimas, Ïemdirbiai, neÏirint pramonòs ir kit˜kio ‰ak˜ pagyvòjimo, kenãia nepritekli˜. Kur problema? Kada i‰si-spr´s ‰iandienos kaimo klausimas? Ar socdemai turi sprendimà?

- Neturi.- O konservatoriai?- Pasakysiu kaip paslapt∞. Neturi. Bet privalòs turòti, jeigu noròs ∞takoti...Anokia tai paslaptis, kai ms˜ pokalbio jau seniai klausòsi kiti...Rytas. Maskva paÏadino beveik traukini˜ perone. âia jau laukò

Stasi‰ki˜ paÏ∞stami bei Rimvydo Racòno giminaitò. Pasikeitò lauktu-vòmis, ir Lietuvos ambasados automobilis padovanojo nedidel´ eks-kursijà po Maskvà. Tai europòjantis miestas, daÏosi, pudruojasi, sta-tosi. Îmonòs graÏiai rengiasi ir, nors milicijos patruliai tikrina kauka-zieti‰kos i‰vaizdos praeivius, miestelòn˜ toks karo stovis nejaudi-na. Skuba, kaip ir anksãiau, grubs, bet savim pasitikintys Ïmonòs.

Irena ir Antanas Stasi‰kiai, E.Burokas Usos upòje

245


PrivaÏiavome prie Kristaus I‰ganytojo cerkvòs. Nuostabus pastatas, dvi-de‰imtaisiais nugriautas ir vòl atstatytas, nors informacijoje apie jo sunai-kinimà prie ∞òjimo ∞ ‰ià rus˜ ‰ventov´ neuÏsimenama. Gòda prisipaÏinti?

Viduje viskas pra‰matnu, marmuras, granitas, auksu Ïibantys likto-riai, i‰ paveiksl˜ akimis tave veriantys ‰ventieji. Maldinink˜ daug, per-ka Ïvakutes ir jas stato prie altoròli˜. Prie vieno tokio uÏdegiau ir a‰ uÏtuos, kurie Ïuvo per soviet˜ represijas. Priekyje stovòjusi gan jaunaiatrodanti moteris, bet labai lidno veido, susvyravo ir atsiròmò ∞ mane.Paklausiau, ar jai bloga, ar galiu kuo nors padòti.

- Nieko nepadòsi, gerasis Ïmogau. Mano vienintel∞, devyniolikmet∞sn˜ Putinas ir jo i‰gamos generolai nuÏudò Kaukaze, mat jiems reikianaftos su rus˜ sn˜ kraujo skoniu.

I‰òjau i‰ ‰ventyklos su kartòliu ‰irdyje. Man visados atrodò, kad tikãeãòn˜ motinos verkia.

Autobusiukas vikriai nardo Maskvos gatvòmis. Îvelgiame ∞ Krem-li˜ i‰ vienos, kitos pusòs. Fotografuojamòs ant Lenino kalneli˜. Ir vòlArbatas, Paklonaja Gora, statomos cerkvòs ir kitokios maldyklos. A‰sòdÏiu prie R.Racòno giminaitòs ir bandau pajusti, kuo gyvena mask-vònai. Sako, pensija maÏa, bet duonai uÏtenka. Taãiau argi vien duonasotus, kultringam Ïmogui juk reikia ir teatro, ir knygos.

- Komunistai jau nebegr∞‰, j˜ niekas nenori. Reikòt˜ palaidoti Leni-nà, baigt˜si pasaulinio proletariato apjungimas. Klausi, kam Rusijaireikalingas karas âeãònijoje. Rusams tikrai jo nereikia ir j˜ Ïemi˜. Okaukazieãiams turbt naudingas. Mes jau keletà met˜ ten ∞strigome, okaukazieãiai apsupo Maskvà, apsistatò prabangiomis vilomis, jie gy-vena savo ∞statymais. J˜ mafija galingesnò uÏ Maskvos vyriausyb´.Pagal statistikà ãia gyvena apie vienà milijonà azerbaidÏanieãi˜, o kurdar kiti kaukazieãiai su j˜ gausiomis ‰eimomis, su j˜ turtais? Po de‰im-ties met˜ su savo agresyvumu jie jau bus valdÏioje ir ne tik Maskvoje,bet ir visoje Rusijoje diktuos savo valià. Tai kas laimi karà ir kur: m-si‰kiai Kaukaze, ar kaukazieãiai Rusijoje?

Traukinys skrodÏia tiesiai ∞ ‰iaur´, Vorkutos link. Vienoje ir kitojekelio pusòje Pamaskvòs miesteliai, kaimai ir i‰taigingi dvareliai - tur-

246


bt ”nauj˜j˜ rus˜” kotedÏai. Prabangs, bet niroko vaizdo, kaÏkuoprimenantys milÏini‰kus pavasario grybus - bobausius. KaÏkoks novo-ruskij stilius. Gamta - kaip ir Lietuvoje. Prabògo didingas, su auksi-niais cerkvi˜ kupolais Zagorskas, ir po kurio laiko atsidròme kitoje‰alyje, kitoje valstybòje. Mi‰kai, namukai - maÏiukai, nuo laiko sukry-p´, pa‰iurusiais stogais, seniai daÏ˜ teptukà mat´ pastat˜ sienos. Vaiz-das toks pat, kaip prie‰ 50 met˜ (gal neuÏpyks ”velikaja derÏava”) -blogiau kaip prie‰ 50 met˜. O gal tas pats ∞ rytus, ∞ pietus... Vis sunkiauÏmoni˜ skurdà ir nevilt∞ dangstyti propaganda Ïiniasklaidoje, nukrei-piant dòmes∞ ∞ imperinòs valstybòs i‰laikymà, demagogi‰kai teikiantmint∞, kad Rusijà puola ãeãònai, o ji tik ginasi. Ar ne laikas pasitrauktii‰ ãeãòn˜- ingu‰˜ Ïemi˜, palikti kolonijà prie Baltijos jros ir rimtai,susikaupus susirpinti tikromis Rusijos gubernijomis, j˜ Ïmonòmis, j˜buitimi, o ne tariamai ”iskono ruskimi zemliami”.

Îvelgiant ∞ aplinkà, skaitant laikra‰ãius ir kalbantis su Ïmonòmis,jauãiamas ekonominis ir dvasios krachas. Îmonòs nebetiki vyriausy-be, valstybe, ateitimi ir net su motinos pienu ∞ãiulptu i‰skirtiniu rusomesianizmu pasaulyje. Politinòs jògos Rusijoje turi tik dvi galimybes:atsikratyti ‰ovinistinòs didÏiavalstybinòs politikos, uÏtikrinant tikrà de-mokratijà, suteikiant pilnà autonomijà kra‰tams spr´sti savo proble-mas savaranki‰kai, arba ∞vesti stalini‰kà diktatrà.

Rusai geri, nuo‰irds, paslaugs ir nepavyds. Kam gi jie gali pa-vydòti, nebent savo skurdui. Ai‰ku, jiems nepatinka Chodorkovskiai,Abramoviãiai, Gusinskiai, bet kà jiems padarysi, jei jie taip toli, kaipiki Maskvos ar net Dievo. Nepatinka jiems ir tai, kad Komijoje ∞veda-mi pavadinimai parduotuvòms ar gatvòms komi˜ kalba, bet tai niekis,gatvò rei‰kia gatvò - ulica, komi‰kai - ulyãia, na o kirilicos keisti jokiubdu neleis.

Ponia IRENA, A.Stasi‰kio Ïmona, Ïiri pro vagono langà ir stebisi,kiek ãia ∞vairiausi˜ gòli˜, sako, bitòms bt˜ rojus. I‰sikalbam. Pasipasa-koju, kad bdamas paskutin∞ mònes∞ Vladimiro kalòjime studijavau i‰knyg˜ biãi˜ gyvenimà, nors vòliau bitininkauti neteko. Suradome ‰ia te-ma sàlyãio ta‰kus. Vòliau pradòjome kalbòti apie buitinius dalykus. Po-

247


nia Irena papasakojo, kad vasarà daugiausia gyvena vyro tòvi‰kòje prieUÏpali˜, turi apie 20 ha Ïemòs, kurià atidav´ kaimynui, kad ji nedirvo-nuot˜, ir laiko keliolikà biãi˜ avili˜, su kuriomis labai susidraugavusi irpamilusi. Dabar 3 kg medaus veÏanti 50 met˜ sukilimo metini˜ minòji-mui Ïuvusi˜j˜ ‰ermenims. Vilniuje ·e‰kinòje jie turi vieno kambario bu-tà, kurio i‰keisti ∞ didesn∞ nenori, nes jis jiems primena j˜ draugyst´. Jieabu gerai sutaria, todòl gyvenimu Ïengti nòra taip sunku.

SusipaÏinkime su kitais piligrimais, skubanãiais ∞ Vorkutos Mekà.JUOZAS BUTRIMAS i‰ PanevòÏio, po karo nuteistas ir i‰kalòj´s

10 met˜ paãiu sunkiausiu lagerio laikotarpiu, o po to Vorkutoje sukr´s‰eimà, baig´s geologijos mokslus. Tremtyje i‰gyveno dar apie 10 me-t˜. Dalyvavo 1953 met˜ kalini˜ sukilime Ajaã Jagos lageryje. Gedòjodòl trij˜ nu‰aut˜ kalini˜ ‰iame lageryje ir sako, jeigu ne protingi streikokomiteto nariai, kaip buv´s karininkas Stasys Ignataviãius ir kiti, j˜lageris bt˜ i‰‰audytas, kaip ir 29-toje Vorkutos ‰achtoje.

Ko jam reikia Vorkutoje? Jaunystòs pòdsak˜, meilòs prisiminim˜ ar

Priòmimas Vorkutos merijoje. I‰ kairòs: E.Burokas, J.Butrimas,R.Racònas, A.Stasi‰kis, meras I.·pektras, I.Stasi‰kienò ir R.Litvinas.

248


kritusi˜ draug˜ pagerbimo, ar bent pakvòpuoti at‰iaurios Vorkutos oru,kurioje praleistas treãdalis gyvenimo? Pasitikrinti, ar tai buvo siaubin-gas sapnas ar tikrovò?

RIMVYDAS RACñNAS. Tremtinys Komijoje. Lanko lietuvi˜ ka-pus, stato paminklinius akmenis, kryÏius, negailòdamas nei laiko, neilò‰˜.Tikina, kad rpindamasis kritusiais ir mirusiais lietuviais ∞amÏinane tik j˜ atminimà, bet ir auklòja vietinius gyventojus humanizmo, eti-kos ir tolerancijos kitoms tautoms. Samdo uÏ 400 lit˜ metams vietiniusgyventojus, kad jie priÏiròt˜ lietuvi˜ kapus. Susirpin´s, kad ms˜valstybò ‰∞ darbà prisiimt˜ pati, o ne paskiri asmenys, nes ‰iems sune-galavus viskas i‰nyks taigos ar tundros brzgynuose. Tikisi nuveÏti ∞Intos kapus Vorkutoje pagamintà kryÏi˜ ir ten ∞tvirtinti akmenyje.

GINTAUTAS ALEKNA. Profesionalas operatorius su vaizdo ka-mera. Tai tikras darboholikas. Gintautas ir ‰tatyvai tai ãia, tai ten uÏkalvelòs. Jam viskas ∞domu, viskas turi vert´. Sunki vaizdo kamera,∞kyrioji ”ma‰kara” ir atstumas jam nò motais. Jo tikslas - ∞amÏinti lietu-vi˜ tremties ir kap˜ vietas. Viskà palikti istorijai, nes Ïmoni˜ atmintistrumpa, kaip ir gyvenimas.

Pagaliau vis˜ numylòtinis plk.ltn. RIMAS LITVINAS. Tòv˜ pa-trioti‰kai i‰auklòtas. Jau pirmomis parlamento gynimo dienomis 25-metis prisijungò prie jo gynòj˜. Pusantr˜ met˜ mokòsi karo mokyklojeJAV. Yra aplank´s daug ‰ali˜, net toki˜, kaip Kinija. Tikras patriotas,karys ir Ïmogus dirba Kra‰to apsaugos ministerijos ry‰i˜ su visuomenedepartamento direktoriumi. Visur jauãiasi, kad jis yra atsakingas uÏ Lie-tuvà ir jos kariuomen´.

Sòdint vie‰buãio fojò, trys rusòs merginos pusbalsiu tarpusavyjesvarstò: ”Koks graÏus karininkas. Jaunas, o jau papulkininkis. KokiagraÏi uniforma. Vokieãi˜, angl˜? Man sakò, kad lietuvi˜... Ot, mumstok∞. O juk lietuviai buvo ms˜? Kaip jie pasikeitò. Tikri amerikonai”.

Vorkutos stoties peronas. Plazda Ukrainos vòliava. Mergina, apsi-rengusi ukrainieãi˜ tautiniais rbais , ne‰ina didÏiuliu pyragu ir druska,sotina atvykusiuosius. Sujaudinti vorkutieãi˜ priòmimu, visi dainuoja-me ukrainieãi˜ populiarià dainà ”Zapriagaite chlopcy koni”. Spragsi

249


aparatai, apsikabindami sveikinamòs, buãiuojamòs. ·eimininkai sodi-na mus ∞ autobusà, ir ãia pat girdÏiu balsà: ”Edik, Edik, tai tu? Ar nebe-prisimeni Mikolos Bulos? Kiek Ïiem˜, kiek vasar˜... Na, na prisiminkspecypatingàj∞ 62-àj∞. Tu gi su Stasiuku Ignataviãiumi gyvenote 18 lie-tuvi˜ barake, o a‰ ukrainieãi˜, netoli js˜”.

Matyti veido bruoÏai priminò kaÏkà paÏ∞stamà. Atmintis klaidÏiojaveid˜ jroje ir negali Michailo atpaÏinti, tik kai glòbesãiuodamasis pri-minò Vladimiro kalòjime 1955 metus ir kaip dauÏòme kalòjimo langus,‰aukòme ”Svobodu, svobodu!” , atpaÏinau. Prisiminim˜ erdvòje laikomatavimas ir atmintis kitokia.

- Tai ir tau ∞klijavo metus uÏ streikà? - t´siu pokalb∞, bandydamasprisiminti jo asmenyb´.

- Mane baudò uÏ tai du kartus: uÏ 1953, tuomet 29-joje kulka patai-kò man ∞ kojà ir 1955 met˜ streikà bei uÏ ∞kaitus, kuriuos paòmòmetada 62-jame lageryje, atvykusius inspekcijai i‰ Maskvos Gulag’o val-dybos. Økait˜ buvo 10?

- Dvylika, - pataisau. - Su vietiniais. Juos buvo paòm´ rusai.

âia buvo 62-asis specypatingasis baudÏiamasis Vorkutos lageris.

250


Netoliese sòdòj´s vienas i‰ ”Memorialo” atstov˜, girdòdamas ms˜sujaudintus ir pasodrintus balsus, prisistatò esàs Aleksandras Kalma-kovas, uÏsira‰ò ms˜ pavardes. Sakò renkàs ∞ kompiuter∞ buvusi˜ kali-ni˜ archyvinius duomenis ir jau tur∞s apie 300 000 ∞ra‰˜.

Atvykome ∞ Vorkutos vie‰but∞. Nespòjo vie‰buãio administratoròuÏ 3 dienas priskaiãiuoti 1860 rubli˜, o Aleksandras jau teikia i‰ lage-rio mano formuliaro kopijà. Atsidòkodamas jam duodu lietuvi‰kà su-venyrà ir rodau antspauduotus Lietuvos Ypatingojo Archyvo 1955 me-t˜ streiko proklamacij˜, laikra‰tòlio ir tardymo protokol˜ kopijas (dau-giau 40). Sakau, atveÏ´s visa tai ”Memorialui”. Gretimai buv´s Vokie-tijos 1-jo TV kanalo prodiuseris, visa tai pamat´s, su‰uko:

- Main Got, ãia gi spausdinti! Kaip visa tai js sugebòjote, jei kastreãias kalinys buvo ”stukaãius”? Matyt, smarkiai jiems prisdei, jeipats Vorkutos 1953 met˜ egzekutorius SSRS generalinis prokurorasRudenko jums uÏ kontrrevoliucijà Vorkutoje papildò bausm´... Mes ruo-‰iame pilnametraÏ∞ filmà apie vokieãius politinius kalinus ‰iauròje ir

Usos upò. Gal ãia 1942 m. vyko sukilòli˜ kautynòssu SSRS vidaus kariuomene.

251


labai noròtume gauti i‰sam˜ interviu apie buit∞ ir ypaã apie rezistencijàVorkutoje, girdòtà, bet maÏai i‰tirtà. Filmas bus demonstruojamas perKalòdas, pirmuoju Vokietijos kanalu.

- ”Stukaãi˜” buvo, sakyãiau apie 1%, bet dauguma politkalini˜ bu-vo i‰tikimi savo idòjoms, sàÏiningi. KGB ar ·TAZI blefavo bandydami∞bauginti kalinius, kad jie nesiprie‰int˜ valdÏiai. Kaip galòjo ∞vyktigrupiniai pabògimai, streikai, sukilimai be laiko pasiruo‰imui?

Dòl interviu susitaròme. Po poros dien˜, rugpjãio 1-jà, 4 valandasi‰mai‰òme buvusias lageri˜ teritorijas, kurias be A.Kalmykovo bt˜buv´ sunku atrasti, nes viskà pasiglemÏò Ïalioji tundra.

Atvykimo ∞ Vorkutà dienà priòmò valdingas Vorkutos meras Igoris·pektras. Buvo planuota, kad i‰ Vokietijos atvyks apie 50 Ïmoni˜, i‰Lenkijos - 30, Ukrainos - 30, Lietuvos - 12 ir dar daug i‰ kit˜ valstybi˜.Taãiau mero kabinete ms˜ buvo daugiausia - 7, i‰ Vokietijos - 3, Uk-

rainos - 4.Ant sien˜ pilna merui do-

vanot˜ suvenyr˜. Tarpe j˜ -raudona su Lenino portretuperri‰ta juodu kaspinu Vorku-tos vòliava. Ko gedi Leninas- Ïlugusios soviet˜ sàjungos arsu‰audyt˜ 1953-j˜ sukilòli˜?Nuo to laiko pradòjo byròti la-gerinò sistema, o tuo paãiu irSSRS. Meras giriasi, kad ‰iàvòliavà jis i‰kòl´s anksãiau,nei Rusijos vòliavà ‰iauròsa‰igalyje, nesenai ∞kurtojedreifuojanãioje stotyje. Kadmiestas ‰varus, tvarkingas irsaugus - ∞sitikinome. Sako, at-òj´ sunks Vorkutos miestuilaikai. Ie‰ko bd˜ atsigauti.29-tos ‰achtos broli‰kas kapas

252


Noròt˜ pritraukti turistus ∞steigiant an˜ met˜ lager∞, kuriame uÏ ati-tinkamà sumà galòt˜ patirti savo kailiu izoliatori˜, priÏiròtoj˜ ”koz-nes”, paragauti pa‰vinkusios Ïuvies, turnepso ar su‰alusi˜ bulvi˜ sriu-bos. Bt˜ dviguba nauda miestui ir tiems, kurie dar ilgisi totalinòssistemos, kuomet Ïudomos savos ir svetimos tautos vardan beproti‰-k˜, ne∞vykdom˜ tiksl˜.

Rytojaus dienà, merui pasilius, esame veÏami ∞ jo statytà uÏtvan-kà ant Usos upòs, kuri aprpina Vorkutà geriamu vandeniu. Jo kateriuplaukiame apie 25 km uÏtvenkta upe Uralo kaln˜ link, kuri˜ siluetaidabina horizontà. Upò skalauja uolòtas pakrantes ir retkarãiais snieguuÏdengtas daubas, ant kuri˜ matòme atbògus∞ atsi‰aldyti nuo vasaros”kar‰ãi˜” elnià. Prie vienos uolos surengtame piknike dainuojame.Tylos minute pagerbòme visus Ïuvusiuosius, turbt ir tuos sukilòlius,kurie ‰ios upòs pakrantòse 1942 m. Ïiemà beveik parà kovòsi su daugdidesniu prie‰u, ir, kad nepatekt˜ ∞ jo rankas vòl, kaip ir Lietuvospartizanai, nusi‰ovò.

Sugr∞Ïome ∞ miestà, pakrovòme akumuliatori˜ video kamerai ir vòlsu Aleksandru ir Michailu - ∞ padus. Mes pirmame i‰ Vorkutos lageri˜,istoriniame - Rudnike. Baisus vaizdas - kaip filmuose apie kar˜ nunio-kotà âeãònijà. Po Vorkutos lageri˜ baigties, klestòj´s 4-5 auk‰t˜ gyve-namasis kvartalas ir ‰achtos pastatai pavirto griuvòsiais. Kvartalo lan-g˜ kiaurymòs primena miestà vaiduokl∞, kaip pasakoje, nugalòto pikto-jo burtininko kerai nebetek´ galios, su visu jo juodu trisu virsta nieku.Net pastatytas paminklas (1954 m.) pirmosios ‰achtos atidengimui bai-giamas nugriauti, o ‰piÏinò lenta su uÏra‰u ”âia liaudies ir komunist˜partijos valia 1932 metais buvo i‰kasta pirmoji ‰achta Peãioros angliesbaseine” guli ãia pat numesta.

UÏ kilometro buv´s 62-asis spec. ypatingasis lageris. âia tuometbuvo ∞kurtas 1955 met˜ Vorkutos streiko komitetas, kuris vadovavoVorkutos lageri˜ streikui. âia buvo leistas ”Varpas”, spausdintas laik-ra‰tòlis ”Protòvi˜ takais”, atsi‰aukimai. âia sustipròjo atsikrusi Lietu-vos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjunga ir buvo uÏkasti tie du minòti stiklainiaisu Vorkutos 1953-1955 met˜ streik˜ eigos apra‰ymais.âia spausdinta

253


bei ra‰yta kita pogrindÏio medÏiaga. Lagerio ribas pagal geleÏinkelioposk∞ ir Vorkutos upòs uÏtvankà atradome. Nustatòme ir 18-tà lietu-vi˜ barakà, buvus∞ prie pat geleÏinkelio kampo. Taãiau visa kita terito-rija uÏpilta 3-4 metr˜ i‰ ‰acht˜ i‰kastomis ir atveÏtomis uolienomis, oant j˜ buvo ∞rengta naftos bazò. Dabar stkso didÏiulòs naftos saugyk-los ir surdijusios benzino kolonòlòs. I‰lik´ tik pora pastat˜ kareiv˜kazarm˜, sudulòjusi˜, suklypusi˜, primenanãius SSRS laikus.

Rugpjãio pirmoji. Trys autobusai ir keliolika lengv˜j˜ automobili˜bei priekyje milicijos ma‰inos su Ïiburòliais skrodÏia po buvusias ir esan-ãias Vorkutos ‰achtas, pakelòje pasitaikiusius pakrypusius kryÏelius (bu-vusias laidojimo vietas) ∞ ‰iaurin´ gyvenviet´, kurioje broli‰kame kapeguli su‰audyti 1953 met˜ sukilòliai. Oficiali statistika Vorkutoje sako,kad Ïuvo 53 kaliniai. Anais, 1953 metais, tarp kalini˜ buvo minima apie400 nu‰aut˜j˜. Kas sako tiesà? Vieni nori sumaÏinti Ïuvusi˜j˜ skaiãi˜ irtuo palengvinti savo sàÏin´, kiti pary‰kinti kraugeri‰kos komunistinòssistemos nusikalstamumà Ïmoni‰kumui? Daugeliui - kuo daugiau auk˜,kraujo - tuo svarbesnis ∞vykis. Labai jau mògstama matuoti ∞vykius krau-jo kiekiu. Gal todòl, kad mes gyvenome kraupioje sistemoje. Kà ten vie-

Susitikime i‰ pasvieãi˜...

254


nas kitas nuÏudytas! Kam jo jausmai, gyvybò, artim˜j˜ skausmas. ·tai‰imtai su‰audyt˜, kraujo upòs - jau reikalas rimtas. Vyrauja kraujo, o neesmòs ar ∞vykio svarba. Tais metais ∞vyko baisi nelaimò ir niekas neat-pirks j˜ gyvybi˜, bet esmò ne kraujyje, o ∞vykyje, kalini˜ dvasinòje stip-rybòje, sugebòjime pakelti savo balsà prie‰ neteisyb´. Nuo ãia pradòjobyròti komunistinò lagerinò sistema, nuo ãia ir Soviet˜ Sàjunga, kuriospagrindà sudarò nelaisvas darbas ir beteisis Ïmogus lageryje ar uÏ jo ri-b˜. Vergo nuolankumas, tikòjimas gerais carais nedavò teigiam˜ rezulta-t˜, todòl ir atòjo laikas pereiti ∞ puolimà, Ïadinti ‰alies ir jos uÏgrobt˜j˜teritorij˜ snaudÏianãias Ïmogi‰kàsias sàÏinòs galias, kad pakilt˜ prie‰tironus ir i‰sikovot˜ socialin´ ir politin´ laisv´.

Visas eskortas sustojo prie Lietuvos valstybòs lò‰omis pastatyto pa-minklo - koplyãios, visoje Rusijoje uÏòmusios 1-jà vietà tarp paminkl˜represuotiesiems. Tolòliau ant stiebo plevòsuoja Stanislavo Grincevi-ãiaus pakelta vòliava. Mes i‰skleidÏiame atsiveÏtàjà sàvajà. Prie pa-minklo tvirtinama granitinò plok‰tò, Rimvydo Racòno pastagomis pri-statyta i‰ Lietuvos ∞ Vorkutà. Atiduodama pagarba Ïuvusiesiems, deda-mas vainikas, kalbà sako Seimo narys Antanas Stasi‰kis.

Vòliau visa procesija Ïygiuoja prie broli‰ko su‰audyt˜j˜ kapo,kuris yra netoliese, ãia pat. Tylos minutò. Degamos Ïvakutòs, deda-mi vainikai, gòlòs. Rus˜ ‰ventikas, smilkydamas smilkalus, prade-da pamaldas:

”Gospodi pomyluj, Gospodi pomyluj” - ‰ventiko sodrus balsas nu-kelia visus ∞ anuos 1953 metus ir sujungia gyvuosius ir mirusiuosius.Îolòs, krm˜, vòliav˜ ir vòjo ‰naresys sulieja mus visus ∞ vienà nenu-sakomà bsenà, suspaudÏia krtin´, Ïmoni˜ akyse pasirodo a‰aros irsukil´ jausmai, aplenkdami saul´, skrieja ∞ dangaus mòlyn´.

Kalba meras, vokieãiai, msi‰kiai, vietiniai, an˜ laik˜ kaliniai. SuR.Litvinu uÏberiame ant kapo atveÏtos lietuvi‰kos Ïemòs saujà, ∞duotàmano brolio Antano Buroko i‰lydint mus i‰ Vilniaus.

Îmoni˜ retòja. Daug kas nuòjo padòti gòles ir vainikus prie vokieãi˜pastatyto kryÏiaus. Kalbòtojai kalba ir kalba, gal tik save nori i‰lieti prisi-mindami savo kanãias, vargus, nors jau maÏai kas klauso - pavargo, Ïi-

255


rinòja kryÏius su numeriais, be pavardÏi˜, be vardo, tiesiog ”A-91" ar ”S-27". S.Grinceviãius per garsiakalb∞ ai‰kina, kaip jie 1990 metais protes-tavo Vorkutoje prie‰ atominio ginklo bandymus Naujojoje Îemòje, kaipvòlesniais metais statò paminklà-koplyãià, kaip kovojo su tundra ir tvar-kò kapines, kaip nedavò j˜ sunaikinti piktavalei ano meto valdÏiai.

Visi kalbòdami apsiribojo praeitimi, paliesdami ateit∞. O dabartis? Gy-venimas mus mokò tylòti, a‰tresn∞ Ïod∞ vynioti ∞ vatà. Susirinkim˜ regla-mentas, protokolas, dienotvarkò. Noròjosi i‰ròkti, bet... tyliai prie kryÏiaus:”Aãi Jums, didvyriai, uÏ tai, kad Js nukankinti, su‰audyti, mir´ badu,nugalòjote blogio imperijà. Js pastatòte miestus, i‰kasòte ‰achtas, kanalusir niekas Jums nepadòkojo, o Js˜ darbo vaisius pavadino Js˜ budeli˜vardais. Dar nò vienas Js˜ budelis nenuteistas, nors uÏ vienà aukà i‰ 80milijon˜ nuÏudyt˜j˜. Nenuteistas ir fa‰izmo dvynys - komunizmas.

Man baisu, kad ant Js˜ kaul˜ Vorkutoje dar stovi sovietini˜ konc-lageri˜ vyriausiasis nariadãikas Leninas. Mauzoliejuje prie Kremliausguli ”gyvesnis uÏ visus gyvus”. Maskvoje Ïygiuoja minios, ne‰anãiostransparantus su uÏra‰ais ”Stalin, Lenin”. DidÏiojoje dmoje i‰ tribn˜

·ioje vietoje buvo Ïiaurusis Vorkutos tardymo centralas.âia a‰ palikau 8 mònesius savo gyvenimo

,

256


Îirinovskis ir Kondybinas graso susidoroti su laisvomis, demokra-tinòmis Rusijos kaimynòmis valstybòmis, ir dar iki ‰iol liejasi kraujastkstanãi˜ Rusijos ir Kaukazo sn˜. Argi jums, mirusieji didvyriai, ne-baisu? I‰kovoti laisv´ sunku, bet dar sunkiau jà i‰saugoti. Dar ne laikasilsòtis. Mirusieji ir gyvieji, bkite budrs”.

Daug kas klausia, ar patenkintas savo i‰vyka ∞ Vorkutà, kaip vertinujos praeit∞ ir ‰iandienà? Visapusi‰kai atsakyti negaliu, nes ‰iuo klausimumanyje tno keturios asmenybòs. Kaip Ïmogus - gaila Ïiròti ∞ nykstan-ãià Vorkutà, Ïmoni˜, nors ir buvusi˜ verg˜, darbo vaisi˜. Kaip vergas -dÏiaugiuosi, kad viskas byra ∞ dulkes. Kaip nugalòtojas - atleidÏiu j˜ nu-sikaltimus, nors ‰aukiuosi vykdyti teisingumà. Kaip tikintis - Vie‰patie,atleisk jiems, nes neÏinojo kà daro, ir, turbt, neÏinos ir ateityje kà darys.

Prie paminklo stalinizmo aukoms R.Litvinas ir E.Burokas

257


SkerdynòsAtòj´ prie lagerio tvoros pastebòjome sudvigubintà sargybà, o aplink

grupavosi ginkluoti kareiviai. Horizontà pradòjo laiÏyti liepsn˜ lieÏuviaiir greitai pasigirdo automat˜ ir kulkosvaidÏi˜ kalenimai. Kaliniai stebòjobais˜ gaisro regin∞ ir spòliojo, kas ten galòjo degti: 8-ta ‰achta ar jà aptar-naujantis lageris? Po pusvalandÏio ‰audymas nutilo, po trij˜ valand˜ pri-geso ir gaisro pa‰vaistò. Tik i‰‰autos raketos dar ilgai degino dang˜.

Rytojaus dienà, per patikrinimà, vienas vir‰ila papasakojo, kad ”bata-vikai” sudegino du barakus su Ïmonòmis. Vòliau prie lagerio viel˜ tvorosatòj´ buv´ kaliniai prane‰ò siaubingà naujienà: kriminaliniai kaliniai sude-gino politini˜ gyvenamàj∞ barakà. Îmonòs, i‰siverÏ´ i‰ ugnies, brovòsi at-simu‰dami pro kriminalini˜ minià ir gelbòdamiesi ‰oko ant spygliuot˜ la-gerio viel˜, o ãia juos sutiko sargybini˜ ‰viai. Daug suÏeist˜, de‰imt nu-kaut˜, tarp j˜ ir du lietuviai: Jonas Jokbauskas ir Jonas Makaras.

Ms˜ 62-jame lageryje susirinko LLKS ir ukrainieãi˜ rada (taryba).Po daugelio silyt˜ akcij˜ buvo nutarta: i‰kelti juodà gedulo vòliavà, i‰tundros pilk˜ saman˜ imituoti kars-tà, prie jo tris dienas pastatyti sargy-bà, dienà nakt∞ patruliuoti prie lage-rio spygliuotos tvoros, neleisti ‰iomisdienomis lagerio administracijai vyk-dyti kalini˜ patikrinimo. UÏduotisdailininkui Strumylai - nupie‰ti atvi-rukà kiekvienos tautybòs Ïuvusiamsu jo tautine atributika (tokius atvi-rukus i‰saugojau ir atidaviau ∞ Kau-no IX Forto muziej˜), treãià dienà su-ruo‰ti gedulingà atsisveikinimo mi-tingà. I‰ tamsios ãiuÏini˜ medÏiagosbuvo pasita 5x3 metr˜ vòliava, pri-tvirtinta prie metalinio vandentiekovamzdÏio ir i‰kelta vir‰ gyvenamojobarako lagerio viduryje.

Jonas Jokbauskas, Ïuv´sskerdyni˜ metu 8-toje ‰achtoje.

258


·iauròs vòjo kedenama ji didingai plòvesavo vir‰ Vorkutos. Lagerisbuvo ∞rengtas ant kalvos netoli upòs kranto, o kitoje upòs pusòje buvo pa-statytas Vorkutos miestas. Prie pakabinamo pòsãi˜j˜ tilto Ïmonòs briavo-si gal pasiÏiròti ne∞prasto vaizdo, o gal solidarizuotis su kalini˜ brolija.

âekistai pra‰ò geruoju ir pagaliau piktuoju nuleisti ‰ià, kaip jie sa-kò, pirati‰kà vòliavà ir nebauginti rami˜ sovietini˜ pilieãi˜. Kad nu-kirst˜ metalin∞ vamzd∞, ant kurio buvo pritvirtinta vòliava, buvo netatsiveÏ´ didokà kulkosvaid∞. Taãiau, kaip minòjau, vienoje pusòje buvoVorkutos miestas, kitoje kareivinòs ir 8-tos ‰achtos laisv˜j˜ kaimelis, odar i‰ kitos - didÏiulò pakritò. ·aunieji DzerÏinskio palikuonys pus-dien∞ palakstò ir numoj´ ranka viskà paliko likimo valiai.

Ant 62-jo lagerio izoliatoriaus stogo, i‰leisti i‰ kamer˜ pasivaik‰-ãioti V.Vaineikis, estas E.Russ ir su didele kupra rusas, vadinamas”Kupreliu”, irgi i‰kòlò savo nediduk´ juodà vòliavòl´, perri‰tà raudo-nu audeklu. Kai tik juos po pasivaik‰ãiojimo suvarò ∞ kameras, su‰iuo gedulo atributu buvo greitai susidorota.

Kas gi ∞vyko 8-oje ‰achtoje? Kodòl? Streiko metu ir po jo krimina-liniai solidarizavosi su mumis. Antroji ‰achta net streikavo, ”Pred‰ach-tnaja” - taip pat.

1955-09-29, kai mus i‰veÏò i‰ 8-osios atgal ∞ 62-àj∞, vakare atveÏò‰achtininkams kino filmà ir ruo‰òsikultros klube j∞ parodyti. Politiniaikaliniai buvo greitesni ir susòdo ∞ pir-màsias eiles. Atòjusi ”blatn˜j˜ vyres-nybò”, kaip kriminaliniuose lageriuo-se ir priklauso - priekyje viet˜ nebe-rado. Tada j˜ ”‰estiorkos” atne‰ò ta-buretes ir pastatò jas prie scenos. M-si‰kiai papra‰ò, kad jie pasislinkt˜, nesjiems trukdò Ïiròti filmà. Blatnieji nòkrust. Tada politiniai nustmò juosnuo tabureãi˜. Prasidòjo mu‰tynòs.Petras

259


Atsirado peiliai. Pasigirdo ‰kis: ”Mu‰k fa‰istus!” Politiniai neatlaikòspaudimo ir, pabòg´ per ‰onines klubo duris, uÏsibarikadavo savo bara-ke. Tkstantinò ”batavik˜” minia su metaliniais strypais ir pagaliais i‰-lauÏò politini˜ barako duris ir ∞puolò ∞ vid˜. âia pirmieji uÏpuolikai irbuvo pakloti. Po keliolikos minuãi˜ barakas jau ple‰kòjo, ir politiniamsliko tik vienas i‰sigelbòjimas - verÏtis ∞ draudÏiamàjà zonà. Kiek Ïuvokriminalini˜ - neÏinia, nes prakirpus tvoros vielas kareiviai politinius i‰-sivarò ar i‰ne‰ò uÏ zonos ir daugiau ∞ ‰∞ lager∞ nebe∞sileido. Juos patalpi-no ∞ kitus lagerius, o kurie atsisakò darbo, atveÏò pas mus ∞ 62-àj∞, ir apieten ∞vykusius tragi‰kus ∞vykius kiekvienas pasakojo savaip. Vieni sakò,kad sudegò vienas barakas, kiti - kad du. Vieni kaltino savi‰kius, kiti -ãekistus, motyvuodami, kad pastarieji visa tai i‰provokavo, noròdami su-griauti streiko metu vis˜ kalini˜ ∞gytà solidarumà. Dar kiti spòliojo, kurisi‰ politini˜ buvo ãekist˜ parankinis, i‰provokav´s mu‰tynes klube.

LLKS ir Vorkutos streiko aktyvistai Anzioboje greta Bratsko: B.Taluntis,V.Petckus, V.Mencius, ·ilgalis, M.Starkus, S.Butkus, .Gimbutis,B.Arcimaviãius, K.Nickus, K.Viskontas, V.Gvazdaitis, B.Dabrovolskis,J.Eidukeviãius, A.Kudukis, P.Vyturys, A.Kaulius, A.Brundza,,P.Strumila, A.Gaidys, ·ilgalis, I.Uogintas, Baliukonis, J.SkarÏinskas,M.Martinaitis, Jurgòla, P.Dargys, S.Valiukeviãius, J.Kuk‰ta, .

260


Apie ‰ias skerdines pasakojabuv´s kalinys Jonas Valenãius.Buvo 1955 metai. Nuo liepos pradÏios mane, teistà tik 8,5 met˜

bausme, i‰leidÏia ∞ ”palengvintà” reÏimà, arba dar tai vadinome”uÏ zonos”. Tai buvo atskirti nuo lagerio barakai, jie buvo be sar-gybos. I‰davò dokumentà, kuris suteikò galimyb´ laisvai vaik‰ãiotiVorkutos miesto ribose, o toliau niekur nenueisi.

Kaip sargybiniai ‰audò ∞ kalinius, bòganãius i‰ deganãio barako?Rugsòjo 29-oji. A‰ gyvenau ”uÏ zonos”. Ms˜ lager∞ vòl uÏpildò

vagi‰i˜, recidyvist˜ kontingentas, o mes, gyvenantys ”uÏ zonos”,buvome specai, darb˜ vadovai. SuÏinojau, kad ∞ zonà i‰ baudÏiamo-jo lagerio atveÏò mano draugus: tok∞ Jonà Svilain∞, Vladà, Petrà...

Pavakariais nuòjau ∞ j˜ barakà. Gal trisde‰imt vyr˜, beveik vienlietuvi˜, apgyvendint˜ viename barake. A‰ ãia nupie‰iau schemà, buslengviau ∞sivaizduoti, kaip i‰dòstyti barakai.

Man nuòjus pas Jonà ir jo draugus pajutau, kad jie kaÏko sune-rim´. Pusvaland∞ pakalbòjome, Jonas man sako ”eik namo”. Netpyktelòjau, o jis primygtinai: ”eik ir viskas”. I‰òjau.

Tik i‰òjus pro sargybà, visoje zonoje kilo didÏiausias triuk‰mas:i‰ vis˜ barak˜, kaip skòriai juodu debesiu, ròkdami ir skanduodami”mu‰k fa‰istà!” pasipylò zekai ir apgulò Jono barakà. Jonas su drau-gais uÏsibarikadavo. Tuomet keli uÏsikorò ant stogo ir padegò. Sto-gas dengtas toliu, greitai pradòjo ple‰kòti. Po keliolikos minuãi˜atvaÏiavo gaisrinòs, bet zekai, apsup´ barakà tir‰ta minia, neprilei-dÏia privaÏiuoti. Vyrai, esantys viduje, atplò‰ò galines duris ties ms˜zona ir ‰oko per spygliuot˜ viel˜ uÏtvarà. I‰ sargybos bok‰teli˜ pa-sipylò kulkosvaidÏi˜ plipsniai. Kelis Ïmones suÏeidò, du i‰ j˜ mir-tinai. Lik´ vòl at‰oko ∞ degant∞ barakà. Gal po pusvalandÏio nuoatakos pradÏios pasirodò didelis brys neginkluot˜ kareivi˜, netolideganãio barako prakirpo tvoroje landà ir i‰tisa vora eidami vie-nas prie kito, atstmò nuo deganãio barako zekus, privaÏiavusiosgaisrinòs pradòjo gesinti. Ties ms˜ baraku kareiviai padarò landà

261


ir padegòlius suleido ∞ ms˜ zonà, tiesa, prie‰ tai ir sargybos bok‰-telyje pastatò du sargybinius su kulkosvaidÏiu. Tik dabar Jonas pa-pasakojo, kad piet˜ metu jie su vagi‰iais susipe‰ò, nesileido Ïemi-nami, todòl jautò, jog bus antpuolis, buvo sunerim´ ir mane i‰pra‰òdòl gr´sianãio pavojaus.

Atvyko sanitariniai automobiliai, i‰veÏò suÏeistuosius. Vòliau su-Ïinojome, kad du i‰ j˜ mirò. Kaliniai susimai‰ò i‰ baudÏiamojo irmes, gyvenantys ”uÏ zonos”. Lagerio valdÏia rado sprendimà: apie10 val. vakaro ∞sakò susiruo‰ti, visus surikiavo, apsupo ginkluotasargyba, i‰varò maÏdaug vienà kilometrà nuo lagerio ∞ tundrà irprane‰ò -nakvosime.Dienanebuvo‰alta, onakt∞gerokaipa‰alo,pradòjosnigti. Kitàdienà apiepietusatvaÏiavovir‰ininkaisu ms˜dokumen-tais irpradòjor‰iuoti.A‰ pakliu-vau ∞kasyklàNr. 40. J.Valenãiaus pie‰tas skerdyni˜ eskizas.

262


·ermen˜ mitingasTreãià gedulo dienà, kaip ir buvo nuspr´sta, ∞vyko atsisveikinimo

su Ïuvusiaisiais mitingas. Aik‰tòje prie imituoto karsto susirinko visi,i‰skyrus ms˜ sargybinius. Mitingui vadovavo ukrainietis GermanasStepaniukas.

ApÏvelg´s 8-tos ‰achtos ∞vykius ir tylos minute pagerb´s Ïuvusiuo-sius, papra‰ò pasisakyti ndienos ir ateities klausimais vis˜ ‰iame lage-ryje esanãi˜ tautybi˜ atstovus. Stepaniukas kalbòjo:

- Broliai kaliniai, buv´ SSRS vergai! Neapsirikau - ms˜ rankos darsurakintos, bet ms˜ dvasios laisvos. Mes, 1953-j˜ met˜ ‰vi˜ paÏadinti,pagaliau pirmà kartà soviet˜ istorijoje atsistojome ir nebeatsiklaupsime.·iais, 1955 metais mes t´sime Vorkutos, Norilsko ir DÏeskazgano didvy-ri˜ pradòtà darbà - griauti komunistini˜ lageri˜ vergov´. Mes praradomebaimòs jausmà. Mes nebebijome ãekisto, draugo ir sav´s. ·iemet Vorku-tos lageriuose lietuvi˜ pradòtas streikas uÏbaigtas vis˜ kalini˜ interna-cionalo pergale. Neteisybòs ir priespaudos ms˜ tautoms pagrindu mespakilome prie‰ Kremli˜. Mes atsistojome prie‰ Vorkutos dievukà Dere-venkà ir jo ‰utv´. Jo akys susikirto su S. Ignataviãiaus, F. Kirvelaiãio,Danylenkos, I. Dobro‰tano akimis, t.y., ms˜ akimis, ir gen. Derevenkair jo Maskvos ponaiãiai palÏo. I‰sigando ms˜ vieningos ir darnios dva-sinòs jògos ir nei‰stenòjo komandos ÏodÏio - ”Ugnis”. Atsistoj´, per savo”seksotus” (‰unyãius), bando suprie‰inti ukrainieãius su rusais, rusus sukaukazieãiais ir politinius su kriminaliniais. Kaip matote, ‰∞kart i‰provo-kavo Ïudynes. Vergi‰koji lageri˜ epocha baigiasi, bet kova dar nebaigta.Kremlius Ïvangina ‰iuolaikiniais ginklais demokratiniam pasauliui, betãia, imperijoje, milijonai Ïmoni˜ jau ardo lagerio tvoras. ·iais metaismes i‰bandòme generalin´ repeticijà, kitais metais mes suruo‰ime tok∞spektakl∞, kad nuo Baltijos jros iki Kolymos drebòs Ïemò ir ms˜ lais-vòs ‰k∞ i‰girs net soãioji Amerika.

Pasibaigus pasisakymui, ukrainieãiai uÏtarukò savo dainà: ”Rive dastoyne Dnipr ‰iroki. Gorami chvili pidnima...” (‰niok‰ãia ir dejuoja pla-tusis Dniepras, bangos kalnais kelias)

Dainuoja visi - balsingi ir bebalsiai. Nuo kalbos ir dainos ‰iurpu-liai virpina knà. Dvasia, kaip erelis, sklando auk‰tybòse ir nuskren-

263


da ∞ ateities kovas ir pergales. Mes - bebaimiai. Tegul ji pasiliekaprie‰ams ir vergams.

Prie man´s stovòj´s 70-ties met˜ senukas, kaÏkada buv´s Bucharosministras, lageriuose praleid´s apie 30 met˜, su virpuliu, pa‰nibÏdomisman kalbòjo:

- O, Didysis Alache, uÏ tokias kalbas pasodins, su‰audys. Visus mussu‰audys. Kaip jis to nesupranta ir nebijo?

- Ir mes nebijom, - padràsinau a‰.- Taip... Taip, ir mes nebijom, - sutiko ministras. - Bet baimò tai

savisauga, tik Alachas baimòs nejauãia.Toliau kalbòjo Edvardas Laugalys. Jis padòkojo visiems sukilòliams.

Vis˜ vardu nulenkò galvà kovojusiems ir Ïuvusiems uÏ Laisv´ ir Tòvy-n´. Kiek plaãiau jis apsistojo ties kaliniais, po ‰io streiko i‰òjusiais ∞laisv´:

- Kaliniai laisvòs kovotojai, patek´ ∞ laisv´, turi nepamir‰ti, kad jiegyvena Soviet˜ Sàjungoje ir kad jie i‰òjo tik ∞ didesnòs apimties lager∞su palengvintu reÏimu. Dabar daugelis i‰ j˜ nori atsigriebti uÏ praleis-

Vaizdas ∞ Vorkutà nuo 8-tos ‰achtos.

264


tus metus lageryje - atsivalgyti, atsigerti, atsimylòti. Jie jau pradedauÏmir‰ti savo draugus, padòjusius galvas uÏ j˜ laisv´, ar pvanãius uÏ-daruose kalòjimuose. Jie apspang´ uÏmir‰ta net uÏ kà kalòjo, o prasi-blaiv´ stveriasi didesnio kastuvo ir kasa angl∞ uÏ bevert∞ rubl∞, tuo pa-ãiu stiprindami soviet˜ galià. Vis˜ j˜ pirmoji pareiga yra gr∞Ïti ∞ tòvyn´ir t´sti kovà ideologiniame fronte ir laimòti.

Juozas SkarÏinskas uÏvedò dainà ”Oi neverk, motu‰òle, kad jaunassnus eis ginti brangiosios Tòvynòs...”

SkardÏiai ir ilgesingai dainos melodijai pritarò net ir nemokantysÏodÏi˜ mitingo dalyviai. Susidainavusi˜ lietuvi˜ ”Draugystòs mar‰as”skambòjo dar plaãiau, didingiau, kviesdamas ∞ pergalingà kovà. Atro-dò, kad jo klauso tundros krmai, gòlòs ir kareiviai sargybos bok‰te-liuose. Atgin´s tamsius lietaus debesis, aprimo ∞siklaus´s vòjas. Lietusirgi lkuriuoja, klausosi.

Stepaniukas suteikia Ïod∞ rusui, anksãiau gyvenusiam Rygoje ir nu-teistam uÏ NTS (Narodnij trudovoj sojuz) veiklà.

- Ar gali rusas mylòti Rusijà, i‰Ïud´s de‰imtis miljon˜ rus˜? Argali bti patriotu ukrainietis, lietuvis, gruzinas, padòj´s ãekistamstremti ir ‰audyti savi‰kius? Nekaltinkim taut˜ ir vieni kit˜. Nusi-plò‰kim nuo aki˜ juodus rai‰ãius ir paie‰kokim tikr˜j˜ kaltinink˜.Pasaulio piniguoãiai ir ‰iaip negeri, bet galingi Ïemòs vie‰paãiai su-rengò jau praeitame ‰imtmetyje bais˜ sàmokslà prie‰ Ïmonijà. Jovardas - kosmopolitija. Jie, su pertekliu turòdami pinig˜ ir politinòsgalios, sumanò utopin´ Ïmonijos sàrangà, kurià apra‰ò, o gal i‰pra-na‰avo F. Dostojevskis knygoje ”Biesai”. Kosmopolitas, prisiden-g´s patraukliu ‰kiu - a‰, pasaulio pilietis, - nori suniveliuoti visàÏmonijà. Visas tautas, visas religijas ir visas kalbas. Jie nori i‰rautirasi˜ ir taut˜ prigimt∞, dorovòs pagrindus, Ïmogaus teises ir laisvesir i‰vesti ”miãiurini‰kà” naujà Ïmoni˜ veisl´, be sàÏinòs, ∞sitikini-m˜, su besaikiu vartotoji‰kumu ir hedonizmu. Nori sukurti pasauli-n´ Sodomos ir Gomoros santvarkos valstyb´, kuriai vadovaut˜ Diu-pon˜-Rokfeleri˜ tipo anonimai ir j˜ marionetòs, vieni ar kiti stali-nai ir hitleriai. Vykdydami savo nusikalstamus planus Ïmonijai, jie∞ruo‰ò bandym˜ poligonà archai‰koje despotinòje Rusijos caro im-perijoje, nes ‰ios ‰alies Ïmonòs, i‰skyrus aristokratus ir dvarinin-

265


kus, buvo Ïemo i‰silavinimo lygio. Metò jiems ‰k∞: ”Kas buvo nieks,tas bus viskuo”, kosmopolitai puolò lydyti i‰ ∞vairi˜ taut˜ sovietin∞bedvas∞ Ïmog˜. Tok∞ pat∞ bandò padaryti per savo marionet´ Hitler∞ir Vokietijoje, kur Ïmoni˜ i‰prusimo lygis buvo auk‰ãiausias - t.y.,sukurti Naujà Europà. Hitleriui pasitraukus i‰ kosmopolit˜ paval-dumo, jis tuojau pat buvo sunaikintas t˜ paãi˜ kosmopolit˜ sureÏi-suota ir ‰iam tikslui apjungta viso pasaulio antikarine unija. Mesgerai matome ir suprantame, kad nusigyvenusi ir sudlòjusi Soviet˜Sàjunga, i‰sekinta karo, laisv˜ Ïmoni˜ ir ekonominio potencialo ne-tekties, bt˜ seniai suÏlugusi, jei ne kosmopolit˜ organizuota pa-galba i‰ Vakar˜. Kai tik imperija ekonomi‰kai klumpa ir prasidedaÏmoni˜ nepasitenkinimai, tuojau metami milijardai doleri˜, ir ‰i at-sigauna su dar didesnòmis represijomis. NeuÏmir‰kite, kad ãia SSRSkalami kadrai revoliuciniu ar evoliuciniu bdu uÏgrobtam pasauliuivaldyti.

Js norite i‰siskirstyti po savo nacionalinius kambaròlius? Ten vi-sus jus sunaikins arba i‰veÏios po Sibiro platybes, kaip kad i‰veÏò kal-mukus, ãeãònus ar ingu‰us, uÏ tuos paãius milijardus. Js˜ reikia ãia,Maskvoje, Leningrade, kituose didesniuose imperijos miestuose, kurjau yra didelis ms˜ kovotoj˜ potencialas, kad, atkr´ demokratin´ vals-tyb´, pergalingai kurtume savas. Tada negròs maÏoms tautoms nutrò-mimas ir Rusijos agresija. Netikòkime pasispjaudymais tarp Ryt˜ irVakar˜ - visa tai skirta tik patikliems pilieãiams. Silau kovà; net jeiguir nelaimòsime, kitos i‰eities nòra.

- Nu i bre‰it maskal (na ir meluoja maskolius). Ms˜ rankomis vòlnori sukurti naujà imperijà, - ai‰kina man J.Bula.

- NeÏinau, - atsakau. - Pagalvosiu.- O a‰ bijau, kad ‰ie Ïmonòs nieko nebijo, - samprotavo Bucharos

ministras.Gàsdindamas dràsuolius ir bailius, kaÏkur netoliese trenkò perk-

nas. Staiga prapliupo keistoko skonio lietus. Màstau, ar tai ne daugiau,kaip milijono motin˜ a‰aros, apverkianãios savo sn˜ ir dukter˜, kalò-jusi˜ ãia, Vorkutos lageriuose, nedalià.

·is gedulingas mitingas baigòsi skambiu 1955 met˜ streiko akordu,kurio skambesys lydòjo visà tolimesn∞ mano gyvenimà. Tokio bebai-

266


mio mitingo neteko matyti iki ms˜ Atgimimo laik˜. Jis mane dràsino,kvietò ∞ kovà uÏ mano ir Js˜ laisv´.

Artòjant poliarinei nakãiai, mes gyvenome ir elgòmòs kaip ir anks-ãiau, dar pavasar∞. Valgykloje rengòme paskaitas. SumaÏòj´s chorasdainavo scenoje tas paãias dainas, tik konferansje, po streiko, be lie-tuvi˜, ukrainieãi˜, latvi˜ ir est˜ kalb˜, prakalbo ir rusi‰kai. Mat, rus˜dauguma jau streiko metu buvo solidars su sukilòliais. Be to, jukmes tie patys soviet˜ lagerininkai sròbòme ”balandà” ar ”pachliobkà”ir ki‰ome ∞ savo alkanus pilvus tà paãià vandeningà normuotà duonàbei dalijomòs tuo paãiu karceriu ir tais paãiais reteÏiais. Ukrainieãiainelabai pasitikòjo ”maskoliais”, bet argi likimo broliui artimesnis b-t˜ priÏiròtojas? O kaip su lenkais? ·iame lageryje j˜ buvo maÏiaunegu de‰imt, kiti jau buvo i‰veÏti ∞ Lenkijà ir todòl tokios ”maÏumos”turòjo tenkintis prane‰òjo rus˜ kalba. Mes su jais sugyvenome drau-gi‰kai, sakyãiau, broli‰kai - nesidalijome nei Wilno, nei Augustavo.Tik vienas, pavarde Poviloit, nesutiko bti vadinamas Povilaiãiu irtikino, kad jis ir jo pavardò yra kilusi i‰ ikiunijinòs Lenkijos, i‰ kara-li˜ giminòs ir namuose Pabradòje jis turi uÏkas´s ‰lòktos ”bumagu”(dokumentus). Senukà geranori‰kai pa‰iepdami vadinome ”PonasKrul”. Jam, matyt, tai patikdavo ir jis visados atsiliepdavo lietuvi‰-kai: ”Negi a‰ toks atrodau?”

Tik baltgudys nuo Baranoviãi˜, o gal nuo Bresto, baig´s Poznanòsinstitutà, gàsdino mus ir ukrainieãius: ”Po treãiojo pasaulinio karo daugbòd˜ i‰ lenk˜ turòsite dòl Vilniaus ir Lvovo”. Bet ko mums bijoti, jeijau ãekist˜ nebijome? O kas bus po treãiojo pasaulinio? Svarbu Sovie-t˜ Sàjungà suaiÏyti, o tada (mums taip atrodò) bus tokia demokratija -brolybò, kaip kad prana‰auja jehovist˜ tikòjimas: ”Vilkas nepjaus òriu-ko, ir kaip visi taikingieji Ïvòrys, òs Ïol´!”

·tai kokie mes, dvide‰imtmeãiai-trisde‰imtmeãiai, buvome anais,jau vis˜ pamir‰tais 1955 metais.

Lagerio administracija beveik ms˜ nekliudò, tik retkarãiais muspaagituodavo i‰eiti ∞ darbà. Dirbti savanori˜ neatsirado, o lageris pasi-pildydavo vienu kitu i‰ bendrojo ar palengvinto reÏimo lagerio discip-linos paÏeidòju, bet juos greitai i‰veÏdavo, jei tik tas pareik‰davo noràdirbti ir bti geras.

267


Priesaika Nepriklausomai LietuvaiNuojauta sakò, kad turi ∞vykti greita atomazga. KaÏkà turi su mu-

mis daryti. I‰ ateinanãi˜ rytais ir vakarais tikrinti priÏiròtoj˜ suÏinojo-me, kad ‰∞ lager∞ likviduos, i‰veÏdami kalinius ∞ uÏdarà kalòjimà ar darkaÏkur ∞ ”Ïemynà”.

âia esantys lietuviai ir kiti buvome labai susidraugav´ ir beveikvienminãiai, atlik´ gerà praktikà streikuose ir pasiprie‰inime sovie-tams. Jautòme, kada lazdà galima perlenkti ir kada reikia ÏengtiÏingsn∞ atgal, kad vòliau pasistmòtumòme daug toliau. Ms˜ takti-ka - visà laikà ãekistus laikyti ∞tampoje, patiems neatsipalaiduojant.Tada mes jautòme fortnos ‰ypsn∞ ir labai nenoròjome, kad ji paro-dyt˜ mums uÏpakal∞.

Matydami, kad turime pakankamai stiprià LLKS-gos organizacijà,kuri mus jungò, deja, tik tikslu ir kalinio draugyste, buvo sumanyta dardaugiau jà sucementuoti, duodant priesaikà, kovoti, kol bus atgauta Lie-tuvos nepriklausomybò, ir ∞teikti LLKS nario bilietus. Biliet˜ ∞teikimuiprie‰inausi, nes maniau, kad tai praÏanga konspiracijai, bet kai ”penke-tukuose” (organizacijos taktinòs grupelòs) buvo pravesta tuo reikaluapklausa ir mane patikino: visi buvo ”uÏ” ir, be to, dar pateikò nariopaÏymòjimo patikimumo ypatumà - sutikau.

PaÏymòjimas buvo pie‰iamas ant balto audeklo su antspaudu ir ei-lòs numeriu. Antspaudà (tikrai tvirtinti negaliu) pagamino i‰ gumosV.Vaineikis, o paÏymòjimus - dailininkas P.Strumyla ir kitas, kurio pa-vardòs nebeatsimenu. ·ie bilietai paslepiami ‰imtasilòs pamu‰ale, juosprisiuvant. Buvo ir toki˜ nari˜, kurie pra‰ò paÏymòjimus nupie‰ti tie-siog ant kokio nors drabuÏio pamu‰alo vidinòs pusòs.

Bilietai buvo trij˜ r‰i˜, bet tos paãios vertòs. Kiekvienas i‰ j˜ turò-jo savo atsakingà asmen∞ uÏ nar∞, kuriam tas paÏymòjimas buvo duoda-mas. Taip bent jau galòjo bti Ïinoma, kieno Ïmogus pakliuvo ∞ ãekist˜nagus. Toki˜ biliet˜ i‰davòjai buvome Vladas ·i‰ka, Vytautas Vainei-kis ir a‰. Ms˜ vis˜ trij˜ bilietai buvo paÏymòti pirmuoju numeriu. I‰viso buvo pagaminta trys ‰imtai biliet˜, kiekvienam po ‰imtà.

268


Apie biliet˜ gamybà ir j˜ ∞teikimà greitai suÏinojo beveik visi m-si‰kiai. âia konspiracija su‰lubavo. Taãiau kaip yra, taip yra. I‰skridusi

paslaptis tampa vis˜ nuosavybe ir suja visi elgiasi kaip kam patinka.

Su bilietais ∞vyko ir kurioz˜. Dau-giausiai biliet˜ buvo ∞teik´s V.·i‰ka.Øteikus bilietà, kurio numeris buvo100, Aloyzas Kudukis pasipiktino, ga-v´s ‰imtàj∞. Atòjo sk˜stis. A‰ i‰ jo pa-òmiau Nr.100 ir atidaviau savàj∞Nr.001. Vienas i‰ ”Varpo” redaktori˜buvo tuo labai patenkintas, kaip ir a‰,∞sigij´s 100-àj∞.

Su ‰iauròs ãiabuviu po sukilimo.

K.Micheleviãius ir P.Aleksinassu 3-ãios ‰achtos sukilòliais.

269


ÑÏuolas liko àÏuolu

Justas ·ilinas Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos (LLKS) paÏymò-jimà gavo i‰ Povilo Zagrecko-ÑÏuolo. Taip ra‰o Danutò ·ilinienò savoknygoje. Justas buvo maksimalistas, ”uÏkietòj´s” Ïemaitis, ir laisvòs ko-votojà matò tik per kovà bei jo vert´ laisvòs kovoje. Kartà Justas priòjoprie man´s ir pasilò LLKS paÏymòjimà pasira‰yti krauju, nes tik tada jis∞gausiàs savo vert´. Gav´s sutikimà, surinko keturis savo draugus ir, mandalyvaujant, pradrò pir‰tus. Kiekvienas j˜, i‰tar´s jo parengtos priesai-kos ÏodÏius, para‰ò ant audeklo skiautòs savo slapyvard∞.

Paminòtas Povilas Zagreckas-ÑÏuolas, Lydeka - Lietuvos partizanas,ukmergi‰kis nuo Pabaisko, gim´s 1925 m., mokslà òj´s Ukmergòs mo-kytoj˜ seminarijoje. Dabar gyvena Ariogaloje, apdovanotas Vyãio Kry-Ïiaus ordinu. Vokietmeãiu bu-vo pogrindininkas. Gelbòjo Pa-baisko baÏnyãios varpus; kadvokieãiai j˜ nerekvizuot˜ ir i‰j˜ nepagamint˜ ‰audmen˜, pa-skandino juos Îirnaj˜ eÏere.

Povilas 1944 m. pakliuvo∞ rus˜ armijà. ñmò Berlynà.UÏ tai gavo medal∞, o 1949-t˜ ruden∞ su ginklu rankose i‰-òjo kovoti uÏ Lietuvà Tòvy-n´. Jis daug Ïino apie Marku-lio-Erelio i‰davyst´, apieGrieÏtà ir kitus, paÏ∞sta an˜laik˜ partizaninòs kovos isto-rijà. Jam ne kartà teko susi-durti su prie‰u kovoje, ne kar-tà jam mirtis Ïvelgò ∞ akis. Sy-k∞, eidamas ∞ kaimo gryãià,tarpduryje sutiko stribà. Tas i‰ Povilas Zagreckas-ÑÏuolas, Lydeka

270


karto ‰ovò ∞ Povilà, taãiau pataikò tik ∞ kepur´. Povilas pataikò, stri-bas susmuko.

Mano jauniausias brolis Antanas, kartà sveãiuodamasis pas Povi-là Ariogaloje bei noròdamas uÏfiksuoti laisvòs kovotojà vaizdo juos-toje, paklausò:

- Kaip, Povilai-ÑÏuole, kovojote ir mu‰òte Lietuvos prie‰us?- Vaike, mes tik gynòmòs ir daÏniausiai bògdavome, nes nelygios

jògos neleisdavo mums kautis. Gintis ir kovoti - dvi prasmòs, daugelisjas painioja. Kad nereikòt˜ gintis, kovoti reikia anksãiau.

Povilas labai kuklus, pasakodamas apie didvyri‰kus partizan˜ Ïygius,juos suveda ∞ paprastà kasdien∞ gyvenimà. Taãiau, kai kartais atveria savo”d‰ià”, pamatai ‰io Ïmogaus didyb´, partizani‰kà ryÏtà ir dràsà. Jis ne

Ïemaitis, taãiau atkakles-nis nei anas. Kartà Atgi-mimo metais su juo pra-siginãijau Vilniuje i‰tisànakt∞; tokio tiesaus, sàÏi-ningo ir tikro kovos drau-go, Îmogaus didÏiàjà rai-de reikia su Ïvake paie‰-koti net dienos ‰viesoje.

1952-˜j˜ met˜ Lietu-va. KaÏkieno Ïadòtasamerikonas ”Lietuvos i‰-vaduotojas” kaip nesiro-do, taip nesirodo. ·imtaitkstanãi˜ i‰tremta ∞ Si-birà, de‰imtys tkstanãi˜padòjo galvas kovose suokupantais, dar kelios de-‰imtys tkstanãi˜ velkakatorgos jungà sovieti-niuose konclageriuose.

I‰ P.Zagrecko atimti ginklai.Ypatingasis archyvas.

271


Stalino pavidalo giltinò baigia smaugti Lietuvà. Kremlius ‰aukia: ”Jei irbus Lietuva, tai tik - be lietuvi˜”. Komunistai ir j˜ i‰peros ãekistai kurpianeregòtas provokacijas. Kankinimais ir melagingais paÏadais pakliuvu-sius ∞ j˜ voratinkl∞ silpnesniuosius paverãia savo ∞rankiais. ·ie, noròdamii‰gyventi, par-duoda brolisbrol∞, snus tò-và, partizanasp a r t i z a n à .M i e s t u o s eÏmonòs i‰ va-karo stovi eilò-se, kad parduo-tuvòse gaut˜pirkti forminòsduonos kepa-liukà. Kaimie-ãiai taip pat ne-beturi kà val-gyti. Prievartakuriami kol-chozai, kur uÏd a r b a d i e n ∞Ïmonòs gaunapo ‰imtà gra-m˜ grd˜.Kaip i‰maitin-ti laisvòs kovo-tojus giriose?Dievas nusig-r´Ïò nuo Lietu-vos, atidav´sMaskvos ‰òto- Povilo Zagrecko kaltinamoji i‰vada. 1952 m.

272


nui visà valià ir galià. Lietuvos patriotams ir Tiesos Ïmonòms atòjo sun-kios dienos. Bet gi Tòvynò tòra viena.

ÑÏuolas su BerÏu i‰ savo vyresnybòs gauna kvietimà ∞ susitikimà pasvienà partizan˜ ry‰inink´. Po dienos jiedu jau ãia, laukia dienodami. Ne-trukus pasirodo ÑÏuolui gerai paÏ∞stamas ir Ïinomas partizanas Îòruolissu kitais matytais ir nematytais partizanais. ÑÏuolas perÏvelgia paÏ∞sta-m˜j˜ ginklus: ginklai tie patys. Broli‰kai pasibuãiuoja, dalinasi ∞spdÏiais.Atsirad´s samanòs butelis suartina ir su nepaÏ∞stamaisiais. Aptaria padò-t∞, apylinkòs sòsli˜j˜ partizan˜ veiklà, buitinius reikalus, pakeiksnoja ame-rikonus ir, Ïinoma, sovietus, stribus. I‰sikalbòj´ uÏmiega. Staiga Povilaspajunta, kad j∞ uÏgulò, uÏlauÏò rankas uÏ nugaros ir ri‰a virvòmis.

- Vyrai, kà darote, ar juokus kreãiate? - dusdamas klausia Povilas.- Prisidaròte kvailysãi˜. Vadas reikalauja, kad mes jus atvesdintu-

me jam pasiai‰kinti, - atsakò Îòruolis.Varosi suri‰tuosius laukais, plento Ukmergò - Vilnius link. Povilui

neramu ‰irdyje. Skverbiantis ne∞tikòtinai minãiai, jis klausia:- Gal mus vedate ruskiams atiduoti?- Gal ir taip, ‰aunusis ÑÏuole. Bna audr˜, kai ir àÏuolai su berÏais

lÏta. Nieko baisaus: audros rimsta, klaidas dar galima i‰taisyti, jei b-site protingi, dirbsite kaip ir mes.

- Vyrai, broliukai, vardan Dievo ir Ïuvusi˜ draug˜, nu‰aukite mus,pamat´ ant plento su kareiviais stovinãias ma‰inas, - pra‰osi suri‰tieji.

Tie ”broliukai” suimtuosius kaip malkas sumetò ∞ ma‰inos kòbulà irnuveÏò tiesiai ∞ Vilni˜, MGB bstin´. Patalpino abu ∞ atskirus kabine-tus, priskyrò po du sargybinius.

Povilas Zagreckas-ÑÏuolas puikiai suvokò nulemtà padòt∞. Sampro-tavo: ”Jei jo neuÏdarò ∞ kamerà, vadinasi bandys i‰ jo i‰kepti dar vienà,kaip Îòruol∞ ir kitus, Lietuvos i‰davikà”. Nuo tokios minties per nuga-rà nuòjo ‰iurpulys. ”Ne!” - tarò sau Povilas ir i‰sigando savo balso.Sargybinis rusi‰kai paklausò: ”Ar ko nors nori?”

- Ø tualetà.Tualete Povilas nuplò‰ò nuo rankovòs antsiuvà, lietuvi‰kà Ïenklà,

kur∞ kaimo mergina buvo i‰siuvinòjusi (kad tardytojas neklausinòt˜,

273


kad ‰i patriotò nenukentòt˜). Øki‰o rankas su antsiuvu ∞ klozetà, nuleidovanden∞. Kareiviui pasirodò, kad suimtasis rankas plauna.

- Rankas reikia plauti ãia, praustuvòje.- A‰ maniau, kad ãia, - nusiramino suprat´s, jog kareivis nepastebò-

jo Povilo sumanymo.Ko tardytojai nedarò, ÑÏuolas liko àÏuolu. Jis buvo atbogintas su

25 ir 5 metais ∞ Vorkutà.Su i‰kiliu patriotu, laisvòs kovotoju likimas mus suri‰o ne tik pan-

ãiais, bet ir dvasiniais saitais, kurie nevarÏo, nerdija ir ∞prasmina tolikimo bendryst´.

Tebna pasveikintas, àÏuolo vainiku padabintas, a‰tuoniasde‰imt-meãio sulauk´s, uÏ Lietuvos laisv´ kovoj´s Povilas Zagreckas-ÑÏuo-las! Tebna su juo àÏuolo tvirtybò ir ilgametystò.

1955 m. sukilimo ”pionieriai”. 1 eil. M.Rudys,..., A.Kudukis,..., Petras.2 eil. J.âesonis, J.Karni‰auskas, M.Kemtys, P.Daujotis, Bronius,Z.Strumskis, kunigas J.Rusinas. 3 eil. ... A.Petraitis, J.Janceviãius,Petras, ..., P.Grigas, A.Bagdonas, ..., S.Sudnikas,... . 4 eil. A.Milinas,P.Zagreckas, ..., S.Korys, L.Bruãas, E.Laugalys, Kazys, B.Stelmokas,...,... .

274


Akimirkos su kunigu S.DobrovolskiuNeseniai suÏinojau, kad mirò Tòvas Stanislovas Dobrovolskis. Lietuvos

Atgimimo metu ir iki paskutini˜j˜ ‰iame pasaulyje dien˜ jo kalbos buvoman nepriimtinos ir ∞ kvietimà apsilankyti pas j∞ - nutylòdavau. Tiesa, prie‰ketvertà met˜, vaÏiuodamas i‰ ·iauli˜ Kauno link, buvau uÏsuk´s su Ïmonapas j∞, bet jo klebonijoje nesuradau. Matyt, taip buvo lemta. Tòvas Stanislo-vas sovietiniais laikais, per S.Ignataviãi˜, man asmeni‰kai atsiuntò savo nu-kaltà metalin´ saul´, kuri ir dabar kabo ant sienos. ”Apie mirusius gerai,arba nieko.” Taigi, vòl gr∞Ïtu ∞ 1955 metus.

KaÏkam ie‰kojau E.Laugalio ir j∞ aptikau barake, kur gyveno kun. S.Dob-rovolskis. Jie sòdòjo ”su‰ilkoje” (rb˜ dÏiovykloje) ir kaÏkà filosofavo se-nosios Graikijos tema. A‰ prisòdau ir bandÏiau ∞siklausyti, bet ar a‰ minti-mis kitur klaidÏiojau, ar nesupratau, taãiau man tapo nuobodu ir, kad jiemsnetrukdyãiau, jau buvau bei‰einàs. Kunigas papra‰ò man´s palaukti, nes j˜tema gali t´stis net metus, o jis nori su manimi asmeni‰kai pasikalbòti.

Sovietinòje katorgoje man teko sutikti daugel∞ kunig˜ ir kit˜ religij˜dvasi‰ki˜ bei ∞vairiausi˜ sekt˜ apa‰tal˜. Maãiau juos pirtyje nuogus bejoki˜ laipsni˜, neturòjo jie ãia ir sovietini˜ ar Oksfordo universitet˜ baigi-mo diplom˜. Vilkòjo jie ap‰iurusiais kalinio drabuÏiais ir dirbo, kaip irvisi, sunkius darbus. Stengòsi i‰gyventi ir pamaitinti savo Ïemi‰kàj∞ knàbei i‰vengti kuo daugiau nemalonum˜, kaip i‰ valdÏios, taip ir i‰ sav˜”nariadãik˜” (darb˜ vykdytoj˜) bei ”brigadyri˜”. Jie, kaip ir kiti, buvokasdien uÏgauliojami ir skriaudÏiami brutualios lagerio priespaudos. Apiej˜ dvasios slòpinius nera‰ysiu, nes, kaip ir kit˜ ãia kalòjusi˜j˜, neÏinau.Bet kai ∞vykdavo kaÏkokie ne∞prasti, neeiliniai ∞vykiai ar gyvenimo situa-cijos - pasireik‰davo j˜ dvasios didybò.

Taãiau, vis dòlto, dvasi‰kiai buvo daugiau matomi ir apkalbami. Kali-niai vienus girdavo, kitus peikdavo. Vieniems pridòdavo ir kit˜ padarytusgerus darbus, o kitus smerkdavo, kad, btent tas ar anas paskutin∞ duonoskàsn∞ i‰keisdavo ∞ machorkos pakel∞. Kai tokio ”rkaliaus” paklausi, ar tukeitei, jis atsakydavo paprastai - apie tai girdòj´s tik i‰ kit˜. Îmonòs yraÏmonòs. A‰ bent jau buvau pakliuv´s vòlesniais laikais ir toki˜ ”main˜”matyti neteko, nors kalb˜ kalbeli˜ sklandò.

Per savo màstymo prizm´ dvasininkus ir pasaulieãius, mokslinãius ir

275


Ïemòs artojus maãiau vienodai likimo nuskriaustus ir jauãiau visiems pa-garbà, kaip ir sau.

Kovotojo (nei‰sigàskite) diversanto akimis a‰ skirsãiau kalinius ∞ deto-natorius ir dinamità. Dinamitu buvo uÏkrauti visi lageriai, o detonatori˜,kaip Senovòs Graikijoje Diogenui, reikòjo ie‰koti su Ïvake dienos ‰viesoje.

âekistai neturòjo Diogeno Ïvakòs, bet, pasi‰viesdami ”stukaãi˜” pro-Ïektoriais, atrinkdavo detonatorius ir detonatoriukus ir pakuodavo juos ∞62-àj∞ ypatingàj∞ lager∞. Manò nukenksmin´ Vorkutà, tikòjo, kad nuo ‰ito-kio kiekio sukauptos sprogstamosios medÏiagos lageris pats susprogs, oprireikus gal bus ir ”susprogdintas”.

·iame lageryje ir buvo toks detonatorius - kun. S.Dobrovolskis. Jis ri-kiavo kovotojus ir j˜ mintis, kaskart primindamas, kad mes ãia, Vorkutoje,esame kariai, atsi˜sti Vie‰paties kovai ne tik dòl Lietuvos, bet ir viso pasau-lio i‰likimo. Jis kaskart kartodavo: ”Vyrai, bkime kaip batalione!” Îmo-

Sukilòliai. 1 eil. P.Grigas, P.Daujotis, Petras, M.Kemtys, ..., J.Kuk‰ta,A.Bagdonas, ... . 2 eil. kun. J.Rusinas, P.Veverskis, kun. Buliauskas,kun. S.Dabrovolskis, kun. J.Rusinas, ..., ..., J.Mikelionis, ... . 3 eil.J.SkarÏinskas, A.Petraitis, Z.Strumskis, J.Karni‰auskas, J.Miku‰auskas,L.Bruãas, ..., J.Janceviãius, B.Arcimaviãius, B.Taluntis. Stovi 1 eil. J.,J.Skaãkauskas, ... , A.Kudukis, ..., S.Korys. 2 eil. E.Laugalys,A.Milinas, ..., ..., Kazys, J.Îibinskas, ..., J.Eidukeviãius, ...,B.Stelmokas, A.Kareãka.

276


nòs ∞ j∞ linko, ir jis, kaip orakulas, duodavo ∞vairiausius patarimus. Jis buvoasmenybò. A‰ irgi su juo bendravau, ateidamas pasitarti kokiu nors klausi-mu, ar bent jau priimtam sprendimui pritarti. Man tada atrodò, kad taip bustvirãiau ir teisingiau. Po streiko jis visiems patarinòjo, kai daugelis kratòsidarbo: ”Jeigu vir‰ininkas tau ‰iandien silo vaÏiuoti ∞ darbà - nesioÏiuok.Ten tavo pareiga - atkalbòti nors vienà kalin∞ nuo darbo. Îinai, kiek judunepagaminsite kulk˜ ir spygliuotos vielos?”

Kunigas S.Dobrovolskis ugdò pasitikòjimà savimi. Neutralizavo kar‰ta-ko‰ius. Jis ten buvo laisvòs kovotoj˜ kapelionas... O kas atsitiko Lietuvoje?..

- Edvardai, sakyk, ar V.Jurdònui atleidai? - tiesiai ‰viesiai uÏklausòkun. Stanislovas. - Tu juk skaitei apie save protokoluose?

- A‰ ant a.a. Viliaus nepykstu. Tik turiu nuostabà jo veiksmams.- Negaliu pasakyti to, kas buvo i‰paÏintyje, tà mano luomas drau-

dÏia. Bet mano supratimu, tau gresia dideli pavojai. O gal tu nori, kad a‰i‰klausyãiau tavo i‰paÏint∞?

- Ne, kunige, a‰ nuodòmi˜ turbt neturiu. SàÏinò nesibeldÏia... O jei-gu i‰paÏinãiau organizacijos nuodòmes, tai be kit˜ sutikimo negaliu, -bandÏiau i‰sisukinòti, kai prisiminiau, kad Kaune Øgulos baÏnyãios klau-sykloje V.Krik‰ãino buvo nu‰autas kunigas, i‰dav´s i‰paÏint∞ saugu-mui. Tuo paãiu metu mane suòmò juokas, kai prisiminiau vienà anekdo-tà, kur∞ neseniai priminò mano kaimynas. Kunigas klausykloje:

- Kokias dar nuodòmes padarei?- Nu‰oviau stribà.- Nesigirk, sakyk tikras nuodòmes. Kunigas Stanislovas, pamat´s mano ‰ypsn∞, paklausò:- Tai gal tu netikintis?- Tikiu. Kasdien, kas rytas vakaras sukalbu mamutòs i‰mokytus ir

prisakytus poterius, todòl gal Dievas mane saugo, bet i‰paÏintyje neno-riu meluoti. Js ne tik kunigas, bet ir Ïmogus. Taigi, Jums nenoriu pri-mesti pasekmi˜.

- Tada pasimelskime.Kunigas pradòjo patyliukais lotyni‰kai giedoti. Paskui garsiau, vòl

tyliau. Jo veidas tai bly‰ko, tai raudo. Aki˜ vyzdÏiai, kuriais jis Ïvelgò ∞mane, tai plòtòsi, tai siauròjo. I‰ vis˜ ÏodÏi˜ girdòjau tik: ”ora pro nobis”.Visa tai mane ‰iurpino ir daròsi nejauku. Îmonòs atvòrò ”su‰ilkos” duris,

277


nusteb´ Ïvelgò ∞ vid˜. Kunigas suriko: ”UÏdarykite!” Ir apsiramin´s pri-glaudò mane prie krtinòs bei tarò:

- Vaikeli, tav´s laukia dideli i‰bandymai, kiekviename gyvenimo po-skyje tav´s tyko mirtis, pikti ir pavyds Ïmonòs. Daug kentòsi, bet Die-vas tau padòs. Gyvensi ilgiau uÏ mane. Klaupkis... Tegu Dievas tavonuodòmes atleidÏia.

Nevalioje kaÏkokia jòga parklupdò mane. A‰ Ïegnojausi ir ‰nabÏdò-jau: ”Dòkoju Dievui...”

Vorkutos sukilòliai Anziobos baudÏiamajame lageryje. Vir‰uje i‰ kairòs: 1eil. J.Kliuãinskas, E.Smetona, M.Kybartas, J.Leksas, A.Petronis; 2 eil.A.Kareãka, J.SkarÏinskas, A.Mozra, J.Papas, G.Blivas, S.Patackas,V.Mincius; 3 eil. I.Uogintas, S.Karalius, A.Kazlauskas, V.Ivo‰ka,S.Sudnikas, A.Jonkus, J.Bilinas, B.Dabravolskis; 4 eil. A.Makutònas,E.Laugalys, A.Kudukis, J.Miku‰auskas, L.Bruãas, A.Beleckas,A.Navickas, V.·alnys, P.Bisikirskas, A.Îioba, A.âiÏas, J.Eidukeviãius,J.Îikas, K.Grigolius, V.·apoka, J.Tarankus, K.Pleskas, V.Skabiejus; 5eil. V.Matuliauskas, J.·umlinskas, P.Riceviãius, J.Vazgys, J.Slavickas,M.Rudys, P.Bartkus, A.Stungys, E.Svilainis, A.Virbickas; 6 eil. P.Balutis,M.Starkus, K.BerÏinskas, V.Mordasas, A.Brundza, A.Grigola,J.Radzeviãius, P.Sipaviãius, A.Gaidys; 7 eil. A.Briedis, D.Toliu‰is,S.Korys, F.Kirvelaitis, P.Jasiulionis, V.Me‰kauskas, P.Vyturys.

278


Lageris pasipildò GULAG’o ∞kaitaisAnkstyvà rytà, kai dar daugelis ms˜ miegojo barake, atbògo Pikiuo-

tis ir prane‰ò, kad po lagerio zonà ‰laistosi reÏimo vir‰ininkas su keliaiskareiviais. Po valandòlòs ∞ barakà ∞virto stambus kapitonas, kiek Ïinojo-me, naujas, nes anas ”kirptas” vir‰ila daugiau zonoje nebepasirodò.

- Ponai miegaliai, visà bausm´ pramiegosite. Gera jums, kaip pauk‰-ãiams, nei sòti, nei pjauti, nei…

- Vir‰ininke, nelaidyk savo kakarinòs, juk matai ”liaudies prie‰ai” darmiega, ir aplamai eitum tu, vir‰ininke, nach… - i‰droÏò ·ilinas ir persi-vert´s ant kito ‰ono, uÏsitraukò ant galvos antklod´, atseit, kalba baigta.

- Neachai. ·is frajeris ”ch… za miaso nepriznajot”. MuÏikai, uÏtrau-kime byãkà (nuorkos galà) - pabandò kapitonas ”botatj po fene” (kalbò-ti pagal lagerin∞ Ïargonà), bet j∞ J.Valaitis sugòdino:

- NegraÏu tokiomis ne‰vankybòmis karininko mundurà ter‰ti. Saky-kite tiesiai, ko jums i‰ ms˜ reikia?

- Jaunas, pasitaisysiu… Ø Vorkutà i‰ Maskvos atvyko GULAGo ko-misija, kuri, kaip atrodo, tirs ms˜ darbà ir js˜ lagerio kontingento ”va-lynkas” (riau‰es), kurios ‰iame lageryje jau vyksta apie a‰tuonis mòne-sius. Js atsisakote vykti ∞ kitus lagerius, ãia nenorite imtis jokio darbo,neleidÏiate daryti privalom˜ patikrinim˜, steigiate antisovietines mokyk-las, kuriose kultivuojate dÏiu-dÏitsu kovos menà, ra‰inòjate ∞ kitus lage-rius antivalstybinius atsi‰aukimus ir reikalaujate, kad jus gràÏint˜ ∞ savasrespublikas. Savo naiviomis ”nepriklausomybi˜” idòjomis Ïalojate ban-danãius pasitaisyti atgailaujanãius savo Ïemieãius. Mes i‰leidome ∞ lais-v´ apie 20 tkstanãi˜ js˜ bendro likimo draug˜ ir i‰davòme dar apie tiekleidim˜ be konvojaus eiti ∞ darbà. Numatome visà Vorkutà i‰konvojuotiir kreiptis ∞ sovietin´ vyriausyb´ dòl amnestijos gamybos planus vykdan-tiems kaliniams. O kà darote js? Pabaltijieãi˜ ir ukrainieãi˜ recidyvaivietose gàsdina ir mulkina susipratusius, tiesos keliu bandanãius eiti, ank‰-ãiau klydusius Ïmones. Argi js˜ tòvams nereikia butams ‰ildyti anglies?Gal pavydite laisvòs kitiems kaliniams, kurià mes silome? Js ÏlugdoteVorkutos lageri˜ administracijos darbà. Daug kart˜ mums buvo silytaimtis prie‰ js˜ lager∞ ekstremali˜ priemoni˜, bet mes atsisakòme, manò-

279


me persirgsite vaiki‰kà nepaklusnumo ligà. Pasirodo, ‰ios ligos baciloslabai pavojingos, taigi nusprendòme jus - kietakakãius izoliuoti nuo Vor-kutos. Kad tai padaryti, mes turòjome sutvarkyti dokumentus, t.y. manopirmtakas jums i‰ra‰ò po porà kart˜ karcerio ar BURo. Tai gerai ar blo-gai? Manau, kad ”popieriuje” sòdòti karceryje lengviau, nes nei mumsreikòjo naudoti karin´ jògà, nei js btumòte pakeit´ savo ∞sitikinimus.Taigi, jei komisija klaus, manau, kad patvirtinsite. Js patys i‰sirinkotesavo kelià. Js mums nereikalingi. Kad, pagal rus˜ patarl´, blogai ms˜neminòtumòte, ‰iandien a‰ jums uÏsakiau pusryãiams man˜ ko‰es ir poporcijà keptos menkòs.

- ”Ka‰a manaja - Ïizn tumanaja”.Ms˜ lageryje buvo valgykla ir virtuvò. Jas aptarnavo trys kaliniai.

Kadangi ãia maisto negamindavo, o j∞ atveÏdavo i‰ 8-tos ‰achtos lagerio,tai j˜ pareiga bdavo i‰dalyti maistà, suplauti indus ir sutvarkyti patal-pas. Tiesa, ãia buvo maÏytò, keli˜ asmen˜ (dabar vadinama seksualinò-mis maÏumomis) grupelò, kuri dubenelius ir ‰auk‰tus, prakaltus skylutò-mis, laikò su savimi ir patys juos plovò. Jie ir gyveno atskirai savo kam-pelyje rus˜ barake prie pat vachtos. Lageryje dar buvo skalbykla, pirtis irdrabuÏi˜ sandòlis, vadinamas ”kaptiorka”. Visa tai aptarnavo dar keturiÏmonòs. Tiesa, norisi paminòti, kad pirtis buvo ir egzekucij˜ vieta, kurkaliniai bausdavo prasikaltusius. Per septynis mònesius, kuriuos pralei-dau ãia, neteko girdòti, kad kas nors apsivogò ar susimu‰ò. Taãiau buvoatvej˜, kai pirtyje ”numetò ant uodegos” kelis stukaãius.

Tvarkà ir ‰varà palaikydavome patys. Ms˜ barake pagal eil´ kas-dien plaudavome grindis ir apsi‰luodavome aplink barakà. Kartà net pa-tys i‰sidaÏòme sienas. Kiti barakai elgòsi pana‰iai, bet ‰variausiai buvouÏlaikomi ms˜ 18-tas lietuvi˜ ir 20-tas ukrainieãi˜ (vakarieãi˜). I‰siun-ãiamus lai‰kus nuo liepos pradÏios (gavus Ïini˜, kad stukaãiai gali lai‰-kais perdavinòti Ïinias ”kmui” pagal sutart∞ tikrino lagerio tarybos pa-skirti trys cenzoriai: ukrainietis, rusas ir vienas i‰ kunig˜ lietuvis. Jielai‰kus nune‰davo ∞ vachtà. Gautus lai‰kus ir siuntinius turòjo atsiimtikiekvienas tiesiogiai i‰ lagerio administracijos cenzoriaus rank˜. Du kir-pòjus - cirulius” kareiviai kas de‰imtà dienà atvesdavo i‰ 8-tos ‰achtos

280


lagerio. Lagerio vir‰ininkà kap. Lisicinà visi paÏinojo kaip ”atsarg˜” ãe-kistà, nò karto nebuvus∞ savame lageryje, bet labai punktual˜, 12.00 atsi-randant∞ ant vachtos laipt˜, kad paklaust˜, ar kas nors nepatenkintas so-viet˜ valdÏia? Kada rusiukai, kuri˜ barakas buvo prie pat vachtos, pa-kviesdavo apsilankyti pas juos ir paÏiròti, kaip jie gyvena, LisicinasdaÏniausiai atsakydavo: ”Îinau, Ïinau, js, norite mane i‰dulkinti…”.

Apie pietus sargybos bok‰teliuose pasipildò po antrà kareiv∞. Greitaipasirodò ir didelò svita auk‰t˜ karinink˜. ReÏimo vir‰ininko ∞spòti ir kep-ta Ïuvimi pavai‰inti, kalini˜ koks pus‰imtis mindÏikavo ties vachta ”pa-glazet na bogov iz Moskvy” (paÏvelgti ∞ dievus i‰ Maskvos). Pamat´juos, vieni nusivyl´ valdÏios nei‰vaizdumu gr∞Ïo ∞ barakus, kiti tarpusa-vyje laÏinosi, ar ‰ie pasiptòliai i‰dr∞s ∞Ïengti ∞ lager∞.

Pagaliau visa svita susirinko ant vachtos laipt˜. Lisicinas kaip i‰ tri-bnos kreipòsi ∞ kalinius:

- Pilieãiai kaliniai, pas mus atvyko i‰ GULAG’o auk‰ti valdybos pa-reignai. Jie nori susipaÏinti su js˜ buitimi, i‰klausyti js˜ skund˜, uÏ-duoti keletà klausim˜ ir pateikti labai svarbius pasilymus. ”Pro‰u liubiti Ïalovat”(pra‰au mylòti ir gerbti).

- O js ar neuÏeisite? - kaÏkas riktelòjo i‰ minios.- Îinau, Ïinau… - nebaigò sakinio lagerio vir‰ininkas ir, maskvie-

ãiams i‰tirpus minioje, jis, lyg kaÏkà blogo nujausdamas, pasiliko savo∞prastojoje vietoje. Greitai sveãiai buvo ∞pra‰yti ∞ ãia pat stovint∞ barakà.·is barakas, kaip ir kiti statyti nuo Vorkutos lageri˜ ∞krimo pradÏios(Pirmasis Vorkutos lageris tada buvo vadinamas, kaip kartais ir dabar -pirmuoju kilometru), buvo dviej˜ sekcij˜. Vienoje, kurioje pirmiausiaapsilankò sveãiai, gyveno beveik vieni lietuviai. (âia E.Laugalys, P.Ve-verskis ir kiti redagavo ir leido ”Varpà”.) âekistai buvo sutikti ‰altai ir,nors jie stengòsi suregzti bendrà kalbà, i‰ to nieko nei‰òjo. Kai Laugal∞paklausò, ko jis pageidaut˜, jis atsakò: ”Mus parveÏkit ∞ Lietuvos lage-rius, o moteris, invalidus ir i‰tremtas ‰eimas gràÏinkite namo”. Sveãiuspasikvietò ∞ antrà sekcijà, kurioje gyveno rusai, daugiausia buv´ krimi-naliniai, gav´ papildomas bausmes kaip politiniai - 58 str.: uÏ priÏiròto-j˜ ar kareivi˜ uÏmu‰imà ar uÏ grupin∞ pabògimà, kuris prilygo sabotaÏui.

281


Jie save laikò ”sàÏiningais vagimis”, su lagerio valdÏia nebendravo ir supolitiniais nekonfliktavo, sakyãiau, 1955 m. sukilime jie buvo ms˜ ba-rikad˜ pusòje.

Ø ms˜ barakà atòj´ E.Laugalys ir K.BerÏanskas pasikvietò mane irJ.Valait∞. Sakò, kad jie nujauãia kaÏkà negera i‰ rusiuk˜ pusòs. Pra‰ò ma-ne surinkti dvide‰imt∞ peiliais ginkluot˜ kiet˜ vyr˜ ir ateiti ∞ jo barakà, ojie eis pas ukrainieãi˜ ir rus˜ vadus, kvies skub˜, lagerio komiteto pasita-rimà. Surink´ de‰imt∞ savanori˜, nuvykome ∞ kità lietuvi˜ barakà pasF.Kirvelait∞ ir S.Valiukeviãi˜, kurie savo vyrais papildò br∞, ir visi drau-ge atsidròme E.Laugalio barako sekcijoje. Edvardo dar nebuvo, ir a‰ suKirvelaiãiu nutaròme apsidairyti, kas dedasi gretimoje sekcijoje, kà vei-kia ”sveãiai i‰ Maskvos”. UÏ ilgo medinio stalo ãiferiavo (gòrò stipriàarbatà) daugiau nei de‰imt ∞raudusi˜, uniformuot˜ ir ne, vyr˜. Ant vir‰u-tini˜ i‰tisini˜ nar˜ du su gitaromis girgÏdanãiais balsais dainavo sarkas-ti‰kà blatn˜j˜ dainà:

Poj, naãelniãek, poj,Ved tvoj nomer pustoj.……………………….Daj, naãelniãek, hotj supu.On otveãiaet: vot vam zalupu.Netoli stalo grupelò kalini˜ pasiòm´ biblijà (Ïargonu - kortas) trau-

kò ”oãko”. Kitas ‰okòjas bacal (‰oko) jreivi‰kà ‰ok∞. Dar kitas prikiboprie karinink˜ ∞kyriai klausdamas:

- Ar, pilieãiai, mògstate balandà (sriubà)? - Tie linkãioja, kur dò-sis. Tas varo toliau - ”Ot balandy krov gustejet, ch… tolstejet” (Nuobalandos kraujas tir‰tòja, ch… storòja). - ir nuãiup´s gitarà dainuojasriubai od´:

Balanda, balanda, balanda - tiuremnaja otrada.Balanda, mne luãevo ne nada.Ty, ãiudo iz ãudies,Ty na‰ delekates, balanda.Pamat´s mus, man gerai paÏ∞stamas j˜ vadukas Nikolajus nusivedò

mudu su Feliksu ∞ su‰ilkà (rb˜ dÏiovyklà) ir paai‰kino, kad jie paòmò

282


∞kaitais visà ãekist˜ svità. Pareikalavo apkeisti ”ba‰ na ba‰” juos ∞ lage-rio BURe laikomus j˜ du draugus. Deryboms i‰leid´ lagerio reÏimovir‰ininkà ir Vorkutos prokurorà. Laukia i‰ ”asmodòj˜” (pikt˜ Ïmoni˜)deryb˜ rezultat˜.

Mes buvome pasipiktin´ matytu blatn˜j˜ elgesiu. Sakòme jam, kadjie paÏemino politinio kalinio ∞vaizd∞, kad tokiais savo i‰si‰okimais su-ter‰ò visà ms˜ lagerio Ïmoni˜ orumà. Nikolajus mus apramino. Sakò,kad jis tyãiomis liepò Ïmonòms taip elgtis, jog ‰ie Rusijos likimo kalviaipamatyt˜, kà i‰ garbingos, kultringos, Turgenevo-Tolstojaus rus˜ tau-tos nukalò ‰ie asmodòjai. ”Skundòsi” jiems, kad, dòl rus˜ prievarta tapusblatnais, gòda jam prie‰ pribaltus ir kitus ‰io lagerio gyventojus bei ∞kai-tus, kurie dalinai irgi kalti. Pasirodo, tai buvo naivokas, bet savoti‰kasNikolajaus propagandinis kovos bdas.

Tuo tarpu tarpduryje pasirodò Laugalys, Veverskis, ukrainietis Salo-vòjus, rusas Novikovas ir latvis Picelis. ·eimininkas i‰pra‰ò pa‰alinius,atsivedò dar tris savo autoritetus ir prasidòjo derybos, tiksliau, priekai‰t˜lavina rusams.

- Kas per ãekisti‰ka provokacija? Norite pakartoti 8-tos ‰achtos lage-rio skerdyni˜ variantà? Siekiate ant savo galv˜ tkstanãio Ïmoni˜ krau-jo? Kodòl nesuderinote savo veiksm˜ su lagerio komitetu? Ar js ãiavieni? Tokia anarchija ãekistams gera proga i‰‰audyti vienu kartu paãiusaktyviausius ‰i˜ met˜ sukilimo dalyvius, artòjanãios revoliucijos kadr˜fondà! - vienas kità perròkdami ‰aukò Salovòjus, Novikovas ir kiti.

- Stop! Liaukitòs mus kaltin´ visomis mirtinomis nuodòmòmis. JsÏinote, kad atsisakiusius darbo, t.y. sustreikavusius kalinius sodino ∞BURus ir surakin´ rankas vedò dirbti ∞ ‰achtas. Prasidòjus buntui, kadai‰varòte administracijà, kai viskà lageryje òmòte ∞ savo rankas ir kadareikalavote politini˜ tiksl˜, net utopi‰k˜, mums maÏai suprantam˜, mesbuvome su jumis pirmose sukilimo gretose. UÏ tai ‰audo, teisia ar uÏ-darais kalòjimais baudÏia. Vyniokite ‰iuos ∞vykius ∞ ÏodÏi˜ vatà: strei-kas, nepaklusnumas, ”valynka”, ‰iandieninis ms˜ ”draugi‰kas pasi-kalbòjimas prie puodelio ãiferio” su GULAGo veikòjais, bet esmò gl-di gi veiksmuose. Kai js pradòjote sukilimà, ar atsiklausòte ms˜?

283


Mes su jumis òjome ranka rankon. 40-toje ‰achtoje mes drauge òmòmeradijo mazgà. 4-toje kartu vijome streikbrekerius - sukas (”kalòs” - va-gi˜ atmaina, bendraujanti su lagerio administracija), o po to ir karei-vius ∞ vachtà, o 59-tas ”batavik˜” lageris, padòj´s mums kovoje? ·ian-dien mes stengiamòs i‰ BURo i‰traukti ms˜ draugus, kur vienam i‰ j˜liko sòdòti tik porà mònesi˜. Turime Ïini˜, kad ∞ BURà atve‰ porà de-‰imãi˜ suk˜, kurie bandys juos ”suãinti”, o jei jiems nepavyks, juospapjaus. Matom, kad js˜ ginkluoti vyrai, ”lomom padpojasanyje” (lauÏ-tuvais apsijuos´), renkasi ãia. Nejaugi uÏ ‰ias ∞keistas menkystas, ãe-kist˜ dÏiaugsmui, skersime viens kità? ·audydami mal‰ins vienus irkitus. Skelbs, kad 62-jo specypatingojo baudÏiamojo lagerio banditainoròjo i‰siverÏti ∞ Vorkutà, kad viskà grobt˜, prievartaut˜ ir Ïudyt˜.Kol mes vienas kito nesmaugsime ir kol ∞kaitai bus ãia, âK ‰audytinei‰dr∞s. Mes jums sakome tvirtai - ∞kait˜ nepaleisime.

- Mes ãia ne dòl to. Mums reikòjo ai‰kumo js˜ veiksmuose, - uÏbai-gò susitikimà E.Laugalys.

Laukti ilgai neteko. Vos tik susirinkusiam lagerio komitetui paai‰-kinome susidariusià padòt∞, pasigirdo sirena ir per visus garsiakal-bius prasidòjo gàsdinimo vajus. ”Dòmesio, dòmesio! Kalba Vorkutoslageri˜ vir‰ininkas papulkininkis Popovas. Su SSRS vyriausybe su-derinta, jeigu per 30 minuãi˜ nebus paleisti bandit˜ pagrobti ∞kaitai,atidengsime ugn∞”.

Spr´sti turòjom greitai. Økaitus reikia gràÏinti. Dauguma silò bandy-ti pradòti derybas su valdÏia, nes BURe buvo ir ms˜ du draugai: Vytau-tas Vaineikis ir estukas Eduard Rus. Jeigu blatn˜j˜ tikros Ïinios, kad ãiaatveÏa sukas sudoroti vagi˜, tai apie j˜ darbelius girdòjome, kaip jie atli-ko Norilske ir Kingire. âekist˜ ‰tampas - numatytus aktyvistus i‰Ïudyti,keletà suk˜, savanori‰kai prisiòmusi˜ kalt´, porai met˜ nuteisti. Ukrai-nieãiai buvo uÏ tai, kad ∞kaitus paleisti i‰kart. Nutarta pradòti derybas suadministracija, nes i‰ ms˜ ankstyvesniojo susitikimo su blatnaisiais bu-vo ai‰ku, kad jie sieks savo tikslà tvirtai.

Susidariusiai padòãiai valdyti buvo i‰rinktas kaipo buv´s kari‰kisNovikovas. Pavaduotojais E.Laugalys ir ukrainietis E.Pri‰lekas. ·ta-

284


bas veiks pirtyje. Derybininkai I.Uogintas, G.Stepaniuk ir vienas i‰ blat-n˜j˜. Jeigu padòtis tapt˜ nevaldoma, visi suslepia peilius, savuose ba-rakuose sugula knibsti ant grind˜, rankas deda ant galvos ir nesiprie-‰ina kareiviams. Tris vyrus paskiria saugoti ∞kait˜, kad blatnieji neban-dyt˜ j˜ Ïudyti.

Nors viskas vyko greitai, ∞vykius blatnieji dar pagreitino. Jie atrinkodu ∞kaitus, vienà vietin∞, kità i‰ Maskvos, parodò su‰ilkoje pakabintasa‰tuonias kilpas ir pasakò: ”Jei bus paleistas nors vienas ‰vis ∞ lager∞,visi Maskvos sveãiai bus pakarti”.

Aplink lager∞ kareiviai su prisiri‰tais automatais ir ant ‰autuv˜ pa-mautais durtuvais pagal karinink˜ komandas vis keitò pozicijas. Sargy-bos bok‰teliuose kulkosvaidininkai, uÏtaisinòdami savo ginklus, garsiaispragsòjo. Matòsi, kaip ruo‰iasi psichologinei atakai. Valanda po valan-dos vis perspòjimai. Po daugelio kartojim˜ Ïmogus atbunka ir pasidarone taip baugu, nors kinkos ir dreba. I‰ kurios pusòs atlòks ”‰alnaja” (pa-klydusi) kulka.

Økaitai valgyt nori ir j˜ i‰ baimòs perbal´ vedai pra‰o gerti. I‰dykò-liai kaliniai mai‰o ”kipiatokà” su nevirintu vandeniu ir girdo sveãius,gal ‰iems paleis vidurius. J˜ skrandÏiai sveiki, bet nervai visai pa‰lij´.Pasakojo, kad jie visi persipyko tarpusavyje, kaltino viens kità blogin´kalini˜ gyvenimà ir stengòsi prisimeilinti pagrobòjams. O kai po val-dÏios ultimatumo pamatavo vienam i‰ j˜ kilpà kaklui, tas ir prileidokelnes. Kitiems nebematavo, nes sveãiams liepti po sav´s i‰sikuoptinepatogu, o juos apvalyti zakonik˜ etiketas neleidÏia (nebent seksuali-ni˜ maÏum˜ atstovams?). Maisto pietums valdÏia vis dar neveÏò. Taigiir valgydinti ∞kait˜ kaliniai neturòjo kuo. Vienas blatnuj˜ ‰maik‰tuolispasilò ”naujiesiems kaliniams” para‰yti parei‰kimus lagerio vir‰inin-kui drg. Lisicinui, kad jis leist˜ j˜ Ïmonoms atne‰ti ”padagrevà” (siun-tinius) su ”bacilomis” (Ïarg. la‰iniais, de‰ra, cukrumi). Kur dingsi, jeisako, rei‰kia - reikia. I‰leidÏia dar vienà ∞kaità su parei‰kimais, tuo ro-dydami savo abejingumà gàsdinimams ir tvirtumà reikalavimui grà-Ïinti ∞ zonà kalinãius BURe.

Su ∞kaitais oficialiai elgiamasi korekti‰kai, neÏeminama ir ne∞Ïeidi-

285


nòjama. Bet kaliniai bt˜ mulkiai, jei nepasinaudot˜ padòtimi ir aplin-kybòmis. âia veikia ne vien blatnieji, bet ir lagerio komiteto nariai. Jiekiekvienà kvieãiasi pokalbiui ∞ lietuvi˜ ir rus˜ su‰ilkas. Maskvi‰kius ∞pirmàjà, vietinius ∞ antràjà. Pokalbiuose su GULAGo delegacijos va-dovu teko dalyvauti ir man, kaip ir daugeliui i‰ msi‰ki˜, kur kiek∞Ïmoni˜, noròjusi˜ paspoksoti, ribojo dÏiovyklos talpa ir prie dur˜ sto-vòj´s Sigitas Valiukeviãius.

- I‰ kur pas jus toks ‰òtoni‰kas noras kankinti, Ïeminti ir Ïudyti niekunekaltus savo valstybòs Ïmones? - kalbòjo Novikovas.

- Js, drauge, neteisus. Stalinas gelbòjo ms˜ valstyb´, kuri po karobuvo ekonomi‰kai sugriauta, o anarchija visa tai grasino ∞vykdyti ir poli-ti‰kai. Rus˜ muÏikas i‰ prigimties anarchistas, jis pripaÏ∞sta tik kum‰t∞.·al∞ galòjo i‰gelbòti tik ·iauròs, Sibiro Ïemòs turtai ir pigios darbo jògosrankos, vadovaujamos valingo Ïmogaus galia. Kaip tai padaryti stingantelementariausi˜ buities ir maisto produkt˜? Kaip ir kuo nukreipti Ïmo-ni˜ mases darbui ∞ neapgyventus ‰alies rajonus, turtingus nei‰pasakytais

Vychorevkoje J.Vaiãinas, E.Svilainis, J.Eidukeviãius su draugais.

286


turtais, galinãiais i‰gelbòti valstybòs gyvast∞. Taip, buvo teisingumo pa-Ïeidimas, bet kitos alternatyvos nebuvo. Kuomet juodÏemio centri-ni˜ rajon˜ Ïmonòs mirò badu, armija ir lageriai buvo aprpinami kas-dieniniu maisto daviniu. Armija, kad apsaugot˜ valstyb´, lageriai -kad atkurt˜ ‰alies k∞.

- Netiesà kalbate, pilieti pulkininke, - pertraukò E.Laugalys. - A‰i‰ SSRS okupuotos Lietuvos Vorkutoje nuo pat karo pabaigos ken-ãiau ‰alt∞, badà, dòvòjau tuos paãius ‰lapius rbus ‰achtoje ir barake,medicinos jokios: nu‰alus∞ kojos pir‰tà kalinys ginekologas nupjovòman paprastu pjkleliu. Banditai, kuriuos skatino ir palaikò lageriovaldÏia, atimdavo paskutin∞ duonos kàsn∞, o sadisti‰kas konvojus pa-keliui i‰ darbo guldydavo ∞ balas, nepaklususius nu‰audavo. 1953 j-s˜ prokurorai ir generolai i‰‰audò lager∞ vien dòl to, kad ‰is nesiprie-‰indamas reikalavo teisybòs.

- Vargas Rusijai ir jos vaikams, jei jie pasirinko komunizmà, kurisneteisyb´ grindÏia btinybe - pasakò Novikovas ir pakil´s nuo stalo i‰-òjo lauk. Su juo ir kiti. Økaità prijungò prie kit˜.

Rusiukams sekòsi geriau. Jie taip prigàsdino vietinius lagerio ”k-mus”, kad vienas i‰ j˜ i‰davò tris stukaãius: du rusus ir vienà ukrainiet∞.Suvedò juos ∞ akistatà, ir pastarieji prisipaÏino. Ukrainiet∞ atidavò uk-rainieãi˜ teismui. Kà ‰ie nusprendò neÏinau, o kitus du greitai nuteisòrus˜ karo lauko teismas ir ∞vykdò nuosprend∞ pirtyje. Vienà ”pasodinoant uodegos” du kartus, kità tris. Manau, kad ‰ie tapo invalidais.

Pagaliau, kviesdami derybininkus ∞ vachtà, garsiakalbiai paskelbòpaliaubas. ·ie, I.Uogintas, G.Stepaniukas, mano anksãiau minòtas blat-n˜j˜ autoritetas Nikolajus ir vienas i‰ ∞kait˜ su baltu audeklu rankosepranyko vachtos prieangio duryse. Prabògo valanda, trunkanti amÏi˜ ,derybininkai vis nesirodò. Staiga kareiviai pasitraukia nuo lagerio, i‰sargybos bok‰teli˜ nulipa kulkosvaidininkai, palikdami po vienà kar∞.Vachtos duryse pasirodo ms˜ gerai Ïinomas kupriukas, kuris buvolaikomas BURe ir kuriam buvo kurpiama byla uÏ pasikòsinimà prie‰Vorkutos prokurorà. Gr∞Ï´ derybininkai papasakojo susitikimo eigà. Pa-sirodo, kad visi buv´ BURe jau uÏvakar i‰veÏti ∞ uÏdarus kalòjimus.

287


Du, V. Vaineik∞ ir E.Rus - ∞ Vladimirà, o kitus ∞ Starajà Russ. Pats Vor-kutos vir‰ininkas parodò popierius ir tai patvirtino i‰ BURo atvestaskupriukas. Vir‰ininkas davò Ïod∞, kad uÏ ‰∞ incidentà nieko nebaus, jei-gu ∞kaitams nebus pakenkta.

Økaitus paleido. Po de‰imties minuãi˜ minòtame barake vòl pasirodòmums jau paÏ∞stamas GULAGo delegacijos vadovas, kuris kvietò susi-prasti ir sutikti vaÏiuoti ∞ kitus Vorkutos lagerius dirbti. Sakò, Vyriausybòsvarsto byl˜ perÏiròjimà. Dòkojo uÏ korekti‰kumà, dabar jis suprat´skalinio gyvenimà.

Prie man´s priòjo buv´s bòglys, blatn˜j˜ autoritetas Nikolajus ir, pa-spaud´s man rankà tarò:

- Aãi, Edik, uÏ paramà. ”UÏri‰u” savo praeit∞. A‰ su jumis, ”fa‰is-tai”, ir patikòk, daugiau ‰iuo vardu js˜ nebevadinsiu. Matai, kaip tikriejiGULAGo fa‰istai krauna ∞ kelnes ir traukiasi. Ar neskambus buvo mano,ne, MÌSˆ paskutinis sukilimo akordas?

Praòjom mes drauge Vladimirà (1956), Vorkutà (1957), Tai‰eto la-gerius (1960) ir po met˜ vòl kartu spece Nr.10 Mordovijoje, tik greti-moje kameroje. Pavasar∞, kai at‰ilo molis, mus kasdien i‰vesdavo ga-minti plyt˜. Kartà, baigiant darbà, pasigirdo automat˜ serijos. Du kali-niai i‰metò i‰ savivarãio kabinos vairuotojà ir ma‰ina, i‰griov´ plytinòsvartus, spruko ∞ laisv´. Gaila, ma‰ina uÏspringo ir vienas bòglys nòròper kelià ∞ mi‰kà. Pasaloje gulòj´ kareiviai galòjo kalin∞ sulaikyti, betuÏ nu‰autà duoda 10 dien˜ atostog˜. Kà rei‰kia vienas prie 100 milijo-n˜ komunistinòs sistemos i‰Ïudyt˜ Ïmoni˜? Statistika.

AtpaÏinimui atved´ kartu su bògliu buvusius vienoje kameroje Vy-tautà Rutkauskà ir Petrà Paulait∞, ‰ie patvirtino, kad tai Nikolajus, kuriam‰vis ir gurk‰nelis laisvòs buvo paskutinis Jo gyvenimo akordas.

Greitai po ∞vyki˜ 8-je ‰achtoje i‰tu‰tino ms˜ 62-ojo lagerio izolia-tori˜, i‰veÏdami politinius kalinius, tarp j˜ ir V.Vaineik∞, o j˜ vietojeatveÏò kriminalinius. Netrukus atòjo ir ms˜ eilò. Atrinko 47, susodino∞ traukin∞-kalòjimà ir nudardòjom Ïemyn ∞ ”materikà” (Ïemynà).

Dar po poros savaiãi˜ ”supakavo” likusius ∞ traukinio e‰alonà ir i‰ve-Ïò ∞ Tai‰eto Ozerlago lagerius, tiksliau - prie Bratsko ∞ Anziobà.

288


Persiuntimo kalòjimas - Kotlasas

Kotlasas. Konvojus ir ‰unys. Ma‰inos - ”voronokai” su uÏra‰ais:CHLEB - lietuvi‰kai Duona. Visa tai ms˜ nestebina, tik - uÏra‰as.Kam tas maskaradas? Mums, ãekistams ar vietiniams gyventojams,anksãiau buvusiems kaliniams? Keista partijos ar Chru‰ãiovo konspi-racija? Duonos ma‰inos erdvios, talpina po 15 Ïmoni˜, po du konvojusir vienà ‰un∞. Per aptriu‰us∞, medin∞ kalini˜ persiuntimo miestà duobò-tu, nuo purvo paÏliugusiu keliu atkrato ∞ kalòjimà.

Pora koridori˜ ir erdvi salò pa‰vinkusi nuo Ïmoni˜ prakaito, o gal tikspecifinio kvapo, kuriuo dvokia visi soviet˜ kalòjimai ir are‰tinòs. Daugmedini˜ stal˜, apkalt˜ aliuminio lak‰tais, o uÏ j˜ po vienà mòlynà ”robà”- aprengt˜, kratai pasirengusi˜ priÏiròtoj˜. Visa matyta, patirta, ne nau-jiena. Taãiau akys ie‰ko priÏiròtojo, kuris bt˜ Ïioplesnis ar Ïmogi‰kes-nis, kuris ne taip stropiai vykdo pareigas. Kiekvienas kalinys kaÏkà turi,kas gali uÏkliti ”‰mon‰ãikui” (tikrintojui). O tie turi kaÏkok∞ ‰uns ”x”jausmà ir suranda. Kaliniai irgi turi slòpini˜ ir savo ”y” nuojaut˜, kuriosi‰saugo nuo praradim˜. Taip ir vyksta vaiki‰kas policinink˜ ir vagi˜ Ïai-dimas: vieni ie‰ko, kiti slepia. I‰lo‰ia tai vieni, tai kiti. Rizika beveikvisuomet susieta su viltimi.

Leitenantas raudonu rai‰ãiu, skaitydamas kalini˜ bylas, kvieãia pa-vardòmis ir nurodo prie kurio stalo eiti. âia naujovò. Ank‰ãiau patys ka-liniai rinkdavosi. Krato nuodugniai. Randa paslòptus pinigus, skutimosipeiliukus, adatas ir atima net pie‰tukus. Pas vienà estukà aptiko knygosnugaròlòje moteri‰kà laikrodòl∞. Leitenantas savininkà i‰kart ”supakavo”kaÏkur i‰vesdamas. Lietuviai labai bijojo dòl Justo ·ilino, kurio lagami-ne po antru dugnu buvo suslòpti apie 15 peili˜. Jie buvo skirti apsigyni-mui nuo vagi˜, nes po skerdyni˜ 8-oje ‰achtoje i‰ j˜ buvo galima tikòtis∞vairi˜ netikòtum˜. A‰, Vincas Korsakas, Jonas Valaitis ir dar kaÏkas bu-vome prie‰ peili˜ veÏimà, bet kiti uÏ, ypaã, kad Justas visà atsakomyb´òmòsi sau. Dabar, Ïiròdami kaip krato Justo daiktus, drebòjome i‰ bai-mòs ne dòl to, kad prispaustas i‰duos, kieno ‰ie ginklai, bet uÏ tok∞ arse-nalà gali bti nubaustas 10-ties met˜ uÏdaro kalòjimo. Pana‰us atvejis

289


buvo su ukrainieãiu Vorkutos 7-oje ‰achtoje. Visi lengviau atsiduso, kaipriÏiròtojas yla paband´s pradurti lagamino ‰onus ir dugnà, krumpliupabar‰kin´s dangt∞, pastmò j∞ ‰alin: atseit ‰varus.

I‰kvietò Jonà Valait∞, tas priòjo prie atsilaisvinusio ‰mon‰ãiko, bet‰mono (kratos) nedarò. Pasirod´s kapitonas nusivedò Jonà ∞ kità patal-pà. Visus i‰kratytus i‰-vedò, o likusius - Eu-genij˜ Pri‰liakà, Ger-manà Stepaniukà,Adomà Bagdonà, rusàViktorà, Teodorà Kili-keviãi˜ ir gal˜ galemane i‰dalino ∞ ∞vai-rius kabinetus.

Pailgame kalòjimoreÏimo vir‰ininko ka-binete uÏ masyvausàÏuolinio stalo sòdòjojau paminòtas kapito-nas, vir‰ jo kabojo∞Ïvalgusis Feliksas Ed-mundoviãius. UÏ kitostalo sòdòj´s vir‰ilaliepò nusirengti nuo-gai, i‰dòlioti savodaiktus, tris kartus pri-tpti ir, nieko ∞tartinonerad´s, i‰sòlino i‰ ka-bineto. Kapitonas pa-kvietò prie stalo prisòs-ti ir pradòjo klausinòtiuÏ kà sòdÏiu, ar kas ne-siruo‰ia bògti, kaip to- Komijos Autonominò respublika

290


liau manau gyventi, gal jau nusibodo ‰iau‰tis prie‰ soviet˜ valdÏià. Ma-tau - tempia laikà. Vis Ïvilgãioja ∞ laikrod∞.

- Vir‰ininke, ko jums i‰ man´s reikia?- Nieko. Manau, kad tau dar daug laiko liko sòdòti, sakau, pa∞-

vairinsiu.Kalba nesiri‰o. Pasiknaisioj´s 15 minuãi˜, mane su priÏiròtoju i‰-

siuntò ∞ kamerà.Kamera didelò, pritaikyta stambiems etapams. Po ‰mono opera-

cijos visas Vorkutos kontingentas, i‰skyrus T.Kilikeviãi˜ ir estukà,buvo vietoje. Paklausiau t˜, kuriuos tardò personaliai, visi pasakojopana‰iai, tik pokalbius rengò skirtingi vir‰ininkai. Pagaliau atbogi-no ir du likusius.

Po gero pusvalandÏio pro duris ∞virto apie 50 i‰bly‰kusi˜, suvytusi˜,gana senyvo amÏiaus Ïmoni˜. PradÏioje tyls, drovs, suÏinoj´, kad ka-meroje politiniai, pra‰neko pilnu balsu. Pasirodo, tai politiniai, teisti ikigyvos galvos ar po 25 metus uÏdaro kalòjimo i‰ Aleksandrovsko ”centra-lo”. (·is kalòjimas, kaipo kalini˜ persiuntimo punktas, tremiant juos ∞Sachalinà, buvo pastatytas 18-jame amÏiuje. Jis buvo ∞kurdintas 70 kmnuo Irkutsko. Jame 1917 m. kalòjo F.DzerÏinskis. Ørengiant Bratsko HES50-˜j˜ met˜ gale jis buvo uÏtvindytas.). Jie buvo taip izoliuoti, kad tikneseniai suÏinoj´, jog Stalinas padvòsò, o lageriuose vykusiais sukili-mais negalòjo patikòti. Kamera Ïò kaip didelis biãi˜ avilys. Kai vieniaiksòjo, kiti viens kità pertraukdami mòtò naujienas, mane susirad´s Va-laitis pakvietò uÏlipti ant vir‰utini˜ nar˜. Ten jau laukò Vladas ·i‰ka irT.Kilikeviãius, kuris papasakojo, kas su juo atsitiko prie‰ valandà.

Kratai j∞ atvedò tiesiai ∞ kalòjimo vir‰ininko kabinetà. Ten laukò trysciviliai vyri‰kiai. Kratos nedarò.

- Sveikas, Tadai, sunku tave ir kitus sugauti, mes Vorkutoje, o jie Kotla-se, - prabilo ilg‰is lietuvi‰kai. - Kalbòkime rusi‰kai. Kiti nesupras, uÏpyks.

- Sveikas, Teodor Batkoviãiau, mes tave pasivijome su dÏiugia Ïi-nia. Tau soviet˜ valdÏia sumaÏino bausm´ ir po pusòs met˜, jeigu klau-sysi ms˜, bsi su savo mylimàja ir toliau darbuosies sovietinòs tòvy-nòs labui…

291


- ”A pagony zalotyje”, - uÏdainavo ilg‰is. (Auksiniai antpeãiai).- Bus ir antpeãiai, ir daug kitko, jeigu bsi savaranki‰kesnis ir akty-

vesnis kovoje su nacionalistais. Tiesa, kiek tave stebòjome, turi daug skru-pul˜ savo buvusiems draugeliams ir praÏiopsojai j˜ surengtà volynkà(sàmy‰∞), bet, aãi tau, pasikasimo tunelis buvo surastas ir banditai pa-bògti nesugebòjo. (Apie pasikasimà ra‰iau savo knygos I-oje dalyje, kaipbuvo uÏ nosies vedÏioti ãekistai.) Gaila, kad nesuÏinojai, kas ruo‰òsi tampabògimui. Gal Valaitis ar Burokas? Valaitis amÏinas bòglys, labai uÏ-kietòj´s antisovietikas, atgiedotas banditas, kiek Ïinome, nemaÏai prisi-dòj´s prie volynkos, o Burokas maÏabausmis, bògti jam nevertòt˜, norskas j∞ Ïino, fanatikas, sumaniai valdomas nacionalist˜ autoritet˜, daugbòd˜ pridar´s Vorkutos lageri˜ administracijai. Kitais metais ruo‰iama

1955 met˜ Vorkutos sukilòliai, atveÏti ∞ Tai‰età. ·ilgalis, K.Mickus,M.Starkus, J.Kuk‰ta, V.Gvaizdaitis, J.Pugaãiauskas, A.Gaidys, Gimbutis,K.Jazdauskas, S.Butkus, S.Verikas, A.Kaulius, B.Taluntis, Krik‰ãinas,Bulota, Bruk‰tas, P.Vyturys, B.Dabravolskis, I.Uogintas, R.Pru‰inskas,Uslò, Matulaitis, K.Dargys, Varanauskas, P.Strumyla, M.Martinaitis,Balãiukonis, A.MaldÏiukas, A.Kudukis, P.Buslaviãius, K.Viskantas,J.Beniu‰is, Mikita.

292


didelò amnestija, valstybini˜ nusikaltòli˜ byl˜ perÏiròjimas, ‰ie minòtitipai atsitiktinai gali atsirasti laisvòje. Kas j˜ galvose, kaip jie gali pa-kenkti taikiems sovietiniams pilieãiams? Jiems ãekistai turi ir sav˜ sà-skait˜. Teodor, kaip tavo tòvavardis? Be to, ‰ie pavojingi nusikaltòliaiatsitiktinai gali suÏinoti apie tavo bendradarbiavimà su mumis… - ãekis-tas pakilo, priartino savo mordà prie Tado ir kaip suokalbininkas tyliait´sò toliau. - Teodor Batkoviãiau, mes sav˜ nei‰duodam, padaryk paslau-gà mums, mes tau. Kai pasiliuosuosi, mes duosime puikià charakteristi-kà ir pasi˜sime mokytis ∞ Ïvalgybos mokyklas, baig´s turòsi progos pa-keliauti po visà pasaul∞. Visos praeities kaltòs bus tau atleistos, tòvyneidarbà dirbsime kartu. Planas bus toks. Atvestas ∞ kamerà parodysi paÏy-mà, kad bausmò tau sumaÏinta. Apsiprat´s su situacija kameroje, tu pasi-kviesi Valait∞ ir Burokà pasivaik‰ãioti po kamerà, kad pasidalytumei sa-vo planais ateityje. Kuomet bsite greta dur˜, jos atsidarys ir ∞òj´s korpu-sinis pradòs prie tav´s kibti ir ∞Ïeidinòti. Tu jam ranka skelsi ∞ veidà. Tavebandys priÏiròtojai suãiupti ir, kaip ∞prasta, kaliniai gins. UÏ dur˜ buspasitelktas reikiamas kiekis kari˜, kurie i‰kart susems numatytus asme-nis ir kitus i‰si‰okòlius. Jus sumesime valandai kitai ∞ karcer∞ ir i‰siai‰ki-n´ uÏdarysime ∞ kità maÏesn´ kamerà. Kadangi js˜ etapas ∞ VladimirouÏdarà kalòjimà yra sàjunginis ir stolypinai (kalini˜ vagonai) rytoj vaka-rui bus paduoti, laiko turime labai maÏai. Ø js˜ kamerà bus ∞leisti dums˜ Ïmonòs, kurie suvaidins sukas (vagis-kales). Vienas j˜ tave pama-t´s su‰uks: ”Fa‰iste, tu uÏmu‰ei mano draugà!” ir i‰trauk´s peil∞ bandystau smogti ∞ krutin´. Tu i‰mu‰i peil∞ ir pakòl´s j∞ smogsi kitam. ·is nukris.Nesibaimink, jie bus aprengti neper‰aunamomis liemenòmis. Sàmy‰iometu peil∞ paki‰k po Valaiãio ar Buroko guoliu. Kaip bna paprastai,kalt´ prisiima kaliniai, turintys dideles bausmes. Manau, kad tai padarysValaitis. Bet, kaip be∞vykt˜, mes liudininkus turòsime ir tavo dalyvavi-mas bus baigtas. ·ie niekadòjai bus aprpinti po ãervoncà (po de‰imk´).Tu pabuvosi kok∞ mònes∞ Vladimiro kalòjime, vòliau Tai‰eto lageriuoskitais metais - kaip susitaròme. Vladimiras, brolyti, kaip musulmonamsMeka. Tai titulas - ChadÏi. Autoritetas ir pasitikòjimas tarp nacionalist˜tau uÏtikrintas, ai‰ku, ir tarp ãekist˜. Silau sutikti.

293


- Bijau, ãia mirties ar gyvybòs klausimas.- Tadai, pagalvok 10 minuãi˜. Kitos i‰eities tau nòra. Nuo Vorkutos

pasikasimo visi jie - tavo ir ms˜ prie‰ai, - kalbòjo ilg‰is lietuvi‰kai.- Matau, kad neturiu kitos i‰eities. Sutinku, - atsidus´s, vaidinda-

mas susijaudinus∞, pralemeno Teodoras, o viduje nusijuokò: ”Niek‰ai,js maÏai paÏ∞state Lietuvos patriotus. Nòra padòties be i‰eities”.

- Na ir pakliuvome ∞ zavaruchà (painiavà), - po ilgo tylòjimo prabi-lo Vladas. - âia ne Vorkutos dievuko gen. Derevenkos i‰monò, ãia -sàjunginò. Jie nemògsta pralaimòti, o pralaimòjus ker‰ija ilgai ir Ïiau-riai. Jiems reikia js˜ galv˜, o vòliau paki‰ ir Tadà po ma‰inka (∞vykdysprovokacijà). A‰ dar pavasar∞ prie‰ streiko pradÏià sakiau Vaineikiui:”Neikime su velniu obuoliauti”, ‰tai ir turi velnias terbà su js˜ trij˜galvomis. Bet ”posle draki kulakami ne ma‰et”(pasibaigus mu‰tynòmskum‰ãiais nesi‰vaistoma.). Tadui atsisakius padòti ãekistams, mes pra-rastume tik jo galvà, o gal ir jos neatiduosime. Kol jos dar ms˜, màs-tykime. Strategai prisistrategino ant savo galv˜, galvokite kaip i‰ne‰tisveikas subines. Broliai, nepykite, a‰ js˜ nekaltinu, a‰ tik taip, nesjs˜ galvas vertinu daugiau, kaip savàjà.

- Vladai, turiu tau priminti, kad Tado tuometinò operacija ruo‰iantstreikà Vorkutoje i‰gelbòjo daugel∞ galv˜ ir vienà kità galvà kalini˜didvyri‰koje kovoje galima nura‰yti ∞ tikslinius nuostolius. Nelaidokms˜, mes dar gyvi: Dievas padòs - kiaulòs nesuòs. Mes turime sujauk-ti ãekist˜ kortas. Reikia i‰jungti Tadà i‰ j˜ plano.

- Kaip? - pertraukò mane Tadas.- Po geros valandos su veÏimòliu atve‰ vakarien´. A‰ prikibsiu prie

priÏiròtojo, kad maistas labai blogas, jis kà nors man ironi‰kai atsakysir a‰ jam trenksiu ∞ marmz´. Mane ∞ karcer∞. Tadui aplinkybòs pasikei-tò, jis neÏino kà daryti. Smok prie‰ui pirmas, - uÏbaigiau.

- Maloletkos (piemengaliai), ‰a! âekistai numatò, kad a‰ prisiimsiukalt´ sau, tegu pasidÏiaugia savo nuovokumu. Edva, tu l∞sk po narais irlindòk kaip pelytò, o su Tadu - per kilometrà. Rytoj veiksime pagalaplinkybes.

Vakarienò. Po ∞tempto neÏinios laukimo durys kaip niekad girgÏdò-

294


damos atsidaro. Per neatsargumà i‰ maisto dalytojo rank˜ i‰krit´ aliu-mininai blideliai i‰gàsdino mane lyg kaln˜ gritis.

Pagaliau Jonas Valaitis, berniokas i‰ Suvalkijos lygum˜, Marijam-polòs gimnazistas, Lietuvos partizanas - Viesulas, 1955m. visos Vorku-tos streiko komiteto narys, su bliduku rankose pirmoje eilòje laukia,kada gi jam ∞pils kilki˜ pachliobkos (buizos). Øvykis klostosi kaip sulò-tintame filme. Lòtai prisipildo dubenòlis, dar lòãiau Jonas j∞ kelia prienosies ir staiga, surik´s ”mò‰las”, sviedÏia priÏiròtojui ∞ krtin´. Visinetenka amo. Netoliese stovòj´ kareiviai stveria Jonà uÏ rank˜ ir, vosneapvert´ katilo, i‰velka tvarkos paÏeidòjà i‰ kameros.

Vakare turòjome atlaikyti Aleksandrovo kalini˜ antpld∞. Øvykis suJonu ir Vorkutos streikai juos visus i‰mu‰ò i‰ koto. Kas ãia darosi, pa-saulio galas ar dar blogiau - Soviet˜ Sàjungos agonija? Kas mes tokie:i‰ mònulio i‰krit´ ar supermenai, nebijantys mirties, nemalonum˜ irnet priÏiròtoj˜. Jie patys mirties nebebijo, jie jau buvo perÏeng´ ‰iàribà kelis kartus, bet nebijoti kalòjimo dievo - priÏiròtojo? Kaliniui -perÏengta suvokimo riba.

295


1863 m. sukilòlio ainis LimieÏiusAlfonsas âijunskas man pristato auk‰tà, sukumpus∞, i‰bly‰kusio vei-

do vyri‰k∞.- Edvardai, susipaÏink, ãia lietuvis i‰ Aleksandrovo etapo.- LimieÏius i‰ ·iauli˜ gubernijos. Lietuvi‰kai niekada nemokòjau, bet

i‰ senelio Ïinau, kad mes i‰tremti i‰ Lietuvos. Jis pasakojo, jog buvodidelis karas su caru. Pakliuvo ∞ nelaisv´ ir buvo atiduotas ∞ rekrtus.Kariavo Kaukaze su kalnieãiais, buvo suÏeistas ir vòl pateko ∞ nelaisv´.Po met˜ pabògo, bet gubernatorius ∞ tòvyn´ neleido. J∞ i‰siuntò ∞ Novoro-sijskà. âia vedò. âia gimò mano tòvas ir a‰. Po revoliucijos, bado metubandòme susirasti gimines Lietuvoje, bet viskas buvo veltui, o ir motinakazokò, prisiklausiusi kokie ar‰s litvinai, bijojo leistis ∞ neÏinomà kelio-n´. Raudonieji suvarò baltuosius ∞ Juodàjà jrà. A‰ baigiau auk‰tuosiusmokslus raudonu diplomu, ∞stojau ∞ bol‰evik˜ partijà ir gavau auk‰tà vie-tà Maskvoje, vienoje i‰ dabar vadinam˜j˜ ministerij˜ - uost˜ statyboje.Kartà UGPU vadovas JeÏovas, kur∞ savo laiku neblogai paÏinojau, pasi-kvietò pas save. âia jau radau kelis paÏ∞stamus auk‰tus lietuvius karinin-kus: Putnà, Uboreviãi˜ ir de‰imt civili˜. Po minutòs ∞ didingà kabinetà beceremonij˜ ∞virto mar‰alas Tuchaãevskis. JeÏovas memliojo apie pusva-land∞ ir nieko suprantamo nepasakò. Tuomet j∞ grubiai nutraukò mar‰a-las, kas labai nepatiko gepeu‰ninkui, bet Tuchaãevskis ∞ tai nekreipò dò-mesio: ”Draugai, nevyniosiu ∞ vatà, pon˜ Lietuva visai pametò saikà.Nebesiskaito su savo didÏiosiomis kaimynòmis ir nenori suprasti ‰iuo-laikinòs Europos dvasios. Gaila, bet ir ms˜ proletariniai pribalt˜ nacio-nalai taip pat akli. Europa turi priklausyti proletarams: bol‰evikinei Sà-jungai ir socialistinei Vokietijai. Visi kapitalistai - ∞ Amerikà! KadangiLietuva greitu laiku taps SSRS dalimi, noriu turòti SAVO patikimà ko-mandà, kuri vykdyt˜ nuosaikià SSRS politikà. Js˜ pareiga - i‰moktinors pusòtinai lietuvi˜ kalbà, orientuotis pasaulinòje politikoje, nenukryptinuo ideologijos - proletariato diktatros, tikòti ms˜ vadu - didÏiuojuStalinu ir vykdyti mano visus nurodymus”. Tuchaãevskis atsistojo ir suniekuo neatsisveikin´s i‰òjo. ”Krutoj” (kietas), - i‰leisdamas tepasakò

296


JeÏovas. Uboreviãius penketà i‰ ms˜ nusivedò ∞ restorano atskirà kabi-nà ir supaÏindin´s su vienu, kurio nepaÏinojau, tarò: ”Stalinas pavedòTuchaãevskiui, kad a‰ jam pristatyãiau patikimus, sovietinius darbuoto-jus, atsidavusius proletariato idòjoms, kilusius i‰ Lietuvos. A‰ jus paÏ∞s-tu, kaip teisingus ir sàÏiningus Ïmones, todòl dabar nieko neslòpsiu nuosavo kra‰tieãi˜. Pabaltijo buferini˜ valstybi˜ nebeliks, jos bus prijungtosprie SSRS. Ms˜ varg‰ò lietuvi˜ liaudis, i‰sekinta lenk˜ pon˜, i‰kankin-ta caro sibiruose, vòl greiãiausiai paklius ∞ fanatik˜ rankas. A‰ tikiu, jsnenorite, kad uÏ beprasm∞ prie‰inimàsi pasaulinio kosmopolit˜ suokal-biui i‰nykt˜ ms˜ giminòs ir lietuvi˜ liaudis. Europoje ir Afrikoje liks tikpenkios valstybòs. Baisus nusikaltimas, bet ‰iandien pagal ms˜ interna-cionalà: ”nei dievas, caras, nei galinas…” Ruo‰kitòs ir ruo‰kite kituspergyventi ‰∞ bais˜ laikotarp∞”. Penkiese tàdien prisiekòme gyventi ir dirbtims˜ tòv˜ Ïemei - Lietuvai.

Øsijauãiau ∞ LimieÏiaus pasakojimà. Bògo metai. Pagal Senàj∞ Tes-tamentà JeÏovas paskerdò milijonus auk˜ Stalinui, ap‰lakstydamas krau-ju bol‰evik˜ galvas, kad jos bt˜ dar bukesnòs ir i‰tikimesnòs komu-nistinòs idòjoms, Lenino ir Stalino reikalui. Buvo paaukoti komunizmopuoselòtojai ir gynòjai, Kominterno veikòjai, komunistai-internaciona-listai ir bol‰evikiniai pribaltai. Ant ‰òtono altoriaus buvo atna‰autosTuchaãevskio, Putnos, Uboreviãiaus galvos su j˜ paskutiniais ÏodÏiais:”UÏ Did∞j∞ Stalinà!” Ødomu bt˜ Ïvilgteròti ∞ ”DidÏiojo” maÏàjà ”d-‰ià”, kai jo vyriausiasis aukotojas ir pa‰kudnikas JeÏovas ant lòk‰telòspaaukojo savàjà, perduodamas jeÏovskije perãatki (gervuogi˜ pir‰ti-nes) savo pasekòjui Berijai?

- O kaip toliau? - paklausiau.- Anuos dalyvius su‰audò visus, i‰skyrus keturis. Dabar trys Lietu-

voje - uÏima auk‰tus postus, o ketvirtas ‰tai ãia.- O kodòl js ãia?- Kodòl nesu‰audò? Todòl, kad Uboreviãius ms˜ nei‰davò. Buvo-

me po kalpoku. Kai Pabaltij∞ prijungò, ms˜ ∞ Lietuvà nesiuntò. Prasi-dòjus karui, a‰ buvau komandiruotas ∞ Novorosijsko uostà. Artòjant ãiavokieãiams man buvo pavesta uostà paruo‰ti sunaikinimui, bet staigus

297


prie‰o puolimas to padaryti neleido. Kaip ir daugelis, tada pakliuvau ∞nelaisv´. Tardò Abvero tardytojas nuo Memelio. Kai a‰ viskà nuo‰ir-dÏiai pasisakiau ir i‰ kur kil´s, jis patarò niekam i‰ vokieãi˜ administra-cijos nepasisakyti, kad buvau partijos nariu ir kaip specialistui pasilòtapti Novorosijsko uosto vyriausiuoju inÏinieriumi. Kitos i‰eities ne-buvo: mirtis ar silomos pareigos. Pasirinkau palankesn∞ variantà. UÏ-kaukazòs frontas priartòjo prie miesto. Netoliese soviet˜ desantas uÏ-òmò nedidel∞ placdarmà, dabar vadinamà ”MaÏàja Îeme”. Mieste so-viet˜ pogrindininkai pradòjo diversijas. Gestapas uoste peròmò valdÏiàir suÏinoj´, kad a‰ buvau partietis, nu‰alino nuo pareig˜. Øtarimai, tar-dymai. Anksãiau paminòtas Abvero karininkas pasilò darbà Memely-je. Pakeliui Ukrainoje e‰elonà su ∞ranga ir soviet˜ belaisviais raudonie-ji partizanai susprogdino. Lik´ gyvi buvome mobilizuoti ∞ partizan˜

Alfonsas âijunskis, Edvardas Burokas, Agota Zagreckienò,Bronò Burokienò Ukmergòje, Antakalnio g. 29.

298


jungin∞. Svetima pavarde uÏbaigiau karà Prahoje. Iki 1946 m.dirbauBaltarusijos karo Ïinyboje. SuÏinoj´s, kad ms˜ ”suokalbininkai” gy-vena ir dirba Vilniuje, susitikau su jais. I‰ NKVD darbuotojo suÏino-jau, kad esu paie‰komas, todòl gr∞Ï´s pradòjau rpintis patekti tolimes-nei tarnybai ∞ Berlynà. âia SMER·’as mane ir surado. Tribunolas nu-teisò su‰audyti. Papra‰iau malonòs, pasigailòjo - pakeitò iki gyvos gal-vos uÏdaro kalòjimo.

- Kodekse tokios bausmòs nòra, - ∞siterpò Alfonsas.- Skaityk nuosprend∞. Matai juodà ant balto, patvirtintà herbiniu ant-

spaudu. Paãiupinòk, netikintis Tomai. Js dar daug ko neÏinote, - pikti-nosi abejonòmis LimieÏius. - Vyruti, - kreipdamasis ∞ mane t´sò toliau, -jau ‰∞met i‰leido ∞ savo tòvynes vokieãius, lenkus, japonus ir visus kit˜valstybi˜ pilieãius, manau, kad greitai i‰leis ir lietuvius. Pra‰au js˜, ne-pamir‰kite ir man´s, nes a‰ ãia uÏl‰iu. Ir ne todòl, kad to bijau, o kadnoriu gulòti savo tòv˜ Ïemòje. A‰ para‰ysiu ·iauli˜ gubernijoje gimini˜adresà, gal jie pasistengs i‰sirpinti man Lietuvos pilietyb´, o jei ne, galgalòs padòti Maniu‰is i‰ Vilniaus, nes jis Ïino mano golgotines odisòjas.

LimieÏiaus svajos apie greità Lenkijos tipo Lietuvos respublikà i‰-nyko kartu su juo, bet jo nepaÏ∞stamos tòvynòs Lietuvos idealas, jovaizdinys, jo inteligenti‰kumas ir net jo pavardò visada i‰kyla prie‰mane, kai atmintyje praveriu an˜ met˜ Kotlaso kalòjimo duris. Tadaapima kaÏkoks kaltòs jausmas sau ir visam pasauliui, kad mes visi perlòtai kovojome ar dirbome, kad padòtume pagal Evangelijà vienam i‰milijon˜ t˜ ”maÏutòli˜”, kuri˜ vienas i‰ j˜, LimieÏiaus ÏodÏiais tariant,uÏlÏo kaÏkuriame Vladimiro ”centralo” kazemate. 1957 m. sugr∞Ï´s ∞Lietuvà ·iauliuose teiravausi apie ‰ià pavard´, o vòliau 1966 m. Ma-niu‰io teiravosi pastarojo paÏ∞stamas, bet ‰is nusi‰luostò Piloto abrsu,atseit, nei mat´s, nei girdòj´s.

Kotlase ”zagaraem” (kaitinamòs) jau savaitò. I‰ kameros vieni i‰vyks-ta, kitais vòl pasipildo. Tik Vorkutos ir Aleksandrovo kaliniai tie patys.Paprastai etapai kasdien: ∞ rytus, ∞ ‰iaur´, ∞ pietus, ∞ neÏinià. Kaliniams -nò motais, vir‰ininkas Ïino kà daryti, jis laikra‰ãius skaito. Posakis galpasen´s, dabar kaliniai daugiau skaito ir yra i‰mok´ skaityti tarp eiluãi˜

299


bet kok∞ ∞ j˜ rankas pakliuvus∞ laikra‰t∞, taãiau sprendÏia visgi visas j˜problemas vir‰ininkas, net ir laikra‰ãio. Kamera dzgia, atseit, dirba. Vienisu triuk‰mu ”mu‰a” oÏ∞ - domino, solidesni matuoja ‰achmatais, o sirga-liai tàsosi uÏ krt˜. Jaunesnieji su ‰auksmais ir pla‰tak˜ smgio garsaisvanoja ãiakardà (Ïaidimas - atspòk). Dar kiti pasakoja savo btus ir ne-btus nuotykius, dòl ne∞tikòtin˜ prieinama net iki pe‰tyni˜. Norisi ir manpadkti su jaunesniaisiais, bet turiu atrodyti rimtas esàs, nes de facto, kolnòra Valaiãio, tvarkau msi‰ki˜ reikalus, de jure - LLKS. Prie‰ dvejusmetus Vorkutoje buvau vadinamas Velnio vaiku, dabar - Seniu. Nelabaipatinka ‰ios pravardòs ir ypaã pastaroji, bet gal a‰ pats kaltas, uÏsiaugi-nau ryÏà (rudà) barzdà. Man visada buvo malonu, kai tikras, ∞Ïymus par-tizanas Povilas Zagreckas - ÑÏuolas kreipdavosi: Edva ar Vaike.

Mògstu skaityti knygas. Prie‰ are‰tà turòjau didel´ bibliotekà. Tiesàsakant, didesnò pusò knyg˜ buvo mano bendrabylio Viliaus Vagonio. Jisjas buvo man palik´s saugoti i‰vykdamas ∞ Rusijà. Dabar a‰ j˜ turiu dardaugiau, tai gyvos knygos. Jos dar ∞domesnòs. Visi jas silo: ”Imkite ir

Laisvòs kovotojai Intoje. M.Gudonis, A.Sabaliauskas ir kiti.

300


skaitykite.” Bt˜ nuodòmò tuo nepasinaudoti. Jos yra ∞vairios: storos irplonos, susidòvòjusios - jau girdòtos ir visai naujos - terra incognita. Vie-nos paprastos, tik sausi gyvenimo faktai, kitos literatri‰kai i‰dabintos sufilosofiniais prieskoniais. Nuo vien˜ negali pasitraukti, nuo kit˜ vaik‰-ãiodamas gali uÏmigti. Yra ir toki˜, kuri˜ klausytum ir klausytum… Kiek-viena tokia knyga turi du pavidalus: kitiems ir sau. Kitiems, jei jai yranuotaika, skaityk kada panoròj´s, o tà, kuri sau, gali pradòti vartyti, kai∞gyji pasitikòjimo. Ødomios tos gyvosios knygos: bna jose, net ”sau”,tu‰ãi˜ lap˜, kuriuos reikia sugebòti uÏsipildyti paãiam skaitytojui.

Vienà vakarà prisiklausius toki˜ knyg˜, kuri˜ niekur kitur nebuvausutik´s, màsãiau ir lyginau su savuoju gyvenimu. Mano dvide‰imt dve-j˜ met˜ sura‰yta gyvenimo knyga, pasirodo, tik mokyklinis sàsiuvinò-lis palyginti su enciklopedija, kurià uÏpildò ‰ie suvarg´, i‰kankinti so-vietiniai kaliniai. Kaip gali Ïmogus atlaikyti tokius, Ïemiau juostos li-kimo smogtus skaudÏius smgius ir likti pajògiu, tikinãiu savàja tiesakovotoju.

Laisvòs kovotojai Intoje. M.Gudonis, A.Sabaliauskas ir kiti.

301


Prsas, nacionalsocialistas,bol‰evikas Ivanas Ivanoviãius- Vyruti, ar galima uÏ‰okti pas tave ant nar˜? - paÏadino i‰ màstymo

koki˜ 60-ties met˜, bet labai guvus senukas. A‰ j∞ buvau jau seniaipastebòj´s ir i‰ kit˜ aleksandrovi‰ki˜ buvau girdòj´s, kad jis yra labai∞domus, noròjau su juo pasikalbòti, bet j∞ visada atakavo smalsuoliaiarba jis, atsiskyr´s nar˜ kamputyje, kalbòjosi su kitu pasauliu. - Johan,vadink mane Ivan Ivanoviãium, teistas uÏdaro kalòjimo iki mano irbol‰evik˜ gyvos galvos, bet jie ne dievai ir neÏino, kad jau kitais me-tais a‰ bsiu laisvòje… Kokia skaisti ir spalvinga tavo aura. Noròjauvakar su tavim susipaÏinti, bet tu vis apsupty, vis reikalai. Be reikalo tuviskà taip ∞ ‰ird∞ imi: ”âelovek predpolagaet, Bog raspolagaet” (Ïmo-gus numato, Dievas nusprendÏia). Viskas sprendÏiasi geràja linkme, oÏmogus gali tik apsunkinti. Na, apie tai vòliau… Bkim paÏ∞stami.

- Edvardas Vladislavoviãius.- Matau, tu ne i‰ dvyliktosios numeracijos, t.y. ne i‰ hebraj˜. Na ir

ne i‰ devintosios. Tu i‰ septintosios, bet tu savo karmà pats savaran-ki‰kai pakeitei: turòjai bti su alyvmedÏio ‰akele, pasirinkai - kalavi-jà. Todòl tavo gyvenimo sinusoidai kartosis kas penkeri metai. Skirtatavo knui nuo ‰ios dienos apie 60 met˜. Bus nuopuoli˜, bet visadospakilsi. Daugiau auk‰tum˜, taãiau viskas priklausys nuo laiko ir tavosprendimo. Tavo mylima mergina po 5 met˜ tave paliks, susirasi kitàmoter∞, su kuria bsi laimingas. Ms˜ keliai dar susikirs, taãiau ma-n´s paÏinti nesiteiksi. A‰ savo knà atiduosiu, kai bus sugriuvusi ‰iteroro ir melo valstybò.

- O kada? - pertraukò ‰alia ms˜ gulòj´s ir ∞temptai prana‰autojoklaus´sis Tadas.

- Apie 2000 metus, kai prasidòs Vandenio era.- Oi, kaip dar ilgai…O kaip su Lietuva? - skepti‰kai vertindamas

prana‰ystes paklausiau orakulo. Be to, t˜ dien˜ euforija savo asmenin∞gyvenimà vertò nuliu. Visi ir viskas, kas mumyse buvo, priklausò Lie-tuvai. Neveltui rusai sakydavo: ”U laty‰a - chuj da du‰a”.

302


- Apie tà pat∞ laikà, kai grius geleÏinò uÏdanga. Komunistai bandysnuleisdami kraujà gelbòti Sàjungà, bet patys rusai sukils. Atsijungs Pa-baltijys, vòliau visos sàjunginòs respublikos, po kurio laiko autonomi-jos. Sibire atsiras trys valstybòs, o Rusijai liks tik kelios gubernijosapie Maskvà. Tada rusai, sutelk´ savo dvasin∞ ir protin∞ potencialà, pra-dòs gyventi gerai, nes nebereikòs atlikti piemens vaidmens. Kartosis19-to amÏiaus kultrinis bumas su ‰ioje valstybòje suklestòjusia Ïmo-ni˜ gerove. Ji nebus ”derÏava”, ji taps Atònais, kur i‰ viso pasauliovaÏiuos Ïmonòs semtis protini˜ ir dvasini˜ gali˜. Ji atsipra‰ys vis˜ tau-t˜ ir nacij˜, kurias buvo nuskriaudusi ir i‰mokòs ‰imtams milijon˜ ne-kaltai nuÏudyt˜ Ïmoni˜ giminòms kompensacijas ir dar liks saviemspilieãiams, kurie gyvens kaip amerikonai. Rusija rinksis: bti ar visainebti? Ji bus galinga ne jòga, o protu ir dvasia. Ji i‰augs i‰ savo trum-piki˜ ir nebus jai reikalingi tokie valdovai kaip variagai, mongolai, lie-tuviai ar vokieãiai, o taip pat ir Ïyd˜ oligarchai. I‰ imperijos ji tapstautine valstybe ir bus atspari visokioms kosmopolit˜ vilionòms. Ji ati-tiks savàjà numeracijà - 10.

- O kur Lietuva? - vòl pertraukiau a‰.- Lietuva… Lietuva, kas ta Lietuva? Simboli˜ rinkinys… Tavo min-

ties vaizdin∞ patenkinsiu. ·is simbolis, kaip sakiau, turòs savo ateit∞ irdar kokià. Ji suburs savo likimo drauges ir kit˜ didÏi˜j˜ valstybi˜ pa-dedama nurodys Rusijai, jos gi naudai savo vietà. - pyktelòjo IvanasIvanoviãius ir t´sò toliau. - A‰ tau noriu atidengti kur kas svarbiau. Arnori suÏinoti, kas tokia 7-ji numeracija, kuriai priklauso tavo nacija,kas ji tokia ir kuo ji skiriasi nuo 12-sios, hebraj˜? Bus ilga kalba, betlaiko, kiek mes bsime kartu, pakaks, jeigu visa tau ∞domu?

- Man ∞domus ”simboli˜ darinys” - Lietuva, mano tauta ir viskas,ko a‰ neÏinau.

- Kodòl a‰, prsas, gim´s Karaliauãiuje, i‰keit´s Vokietijos piliety-b´ ∞ sovietin´, atsidriau ‰itoje mò‰linoje skylòje? Mokslininkas - orien-talistas, baltistas, dar prie‰ ateinant Hitleriui ∞ valdÏià, tapau nacional-socialist˜ partijos nariu, vòliau SSRS - bol‰eviku. Studijuodamas uni-versitete humanitarinius mokslus, bibliotekoje suradau ∞domios medÏia-

303


gos apie mistin´ ‰al∞ ·ambalà ir jos levituojanãius gyventojus, tiesiogminãi˜ galia daranãius stebuklus. Jie sugeba veikti Ïmogaus psichikà irper nuotol∞ valdyti jo veiksmus. Patys gi gali rastis i‰kart keliose vieto-se. Îmogus, surad´s ·ambalà, tampa jos bendrijos nariu ir ∞gyja j˜ ga-lias. ·i ‰alis gali bti daug kur, bet tikimiausia Himalajuose.

Toliau Ivanas Ivanoviãius pasakojo, kad jis susirado nemaÏai ben-draminãi˜ ne tik Prsuose, bet ir visame pasaulyje, o ypaã SSRS. âiajis gaudavo daug medÏiagos apie ·ambalà ir kitus mistinius ar okulti-nius sàjdÏius i‰ organizacijos, kuri buvo sutelkta prie OGPU dar Dzer-Ïinskio laikais ir vykdò mokslinius bandymus ‰ia tema. Ypaã vaisingamedÏiaga buvo teikiama Nikolajaus Rericho, kuris buvo pasitrauk´s i‰SSRS, gyveno Himalajuose ir bendravo su archatais. (Îmonòs, kurieviena pakopa dvasingesni uÏ eilinius Ïmones ir daro stebuklus.). Vo-kietijoje susipaÏino su Himleriu ir kitais bsimais hitlerininkais, kurie,noròdami sukurti Naujàjà Europà, ròmòsi mistika ir okultika. Himleris,susipaÏin´s su tuometinòmis Johano studijomis ir jo paÏinãi˜ ratu, pa-silò jam ∞kurti prie nacionalsocialist˜ partijos pana‰ià organizacijà,kaip kad SSRS prie OGPU. Tuomet jis tapo uoliu sparãiai auganãiospartijos nariu ir, kuomet reikòjo i‰sirinkti partijos simbol∞, jis pasilòsvastikà, kurià buvo atrad´s studijuojant prs˜ mitologijà ir sanskrità.Laimòjus Hitleriui rinkimus ∞ Reichstagà, tapo auk‰tu valdininku ir bu-vo paskirtas pusiau slapto okultikos instituto rektoriumi. A‰ neprisime-nu instituto pavadinimo, nes neteikiau tam jokios reik‰mòs, bet i‰ pasa-kojimo atmenu, kad jame buvo sukoncentruota parapsichologija, ast-rologija, ‰amanizmas ir dargi teosofija. Reicho ir partijos fiureriai beastrolog˜ prana‰ysãi˜ joki˜ rimt˜ sprendim˜ nepriimdavo ir tuos spren-dimus visados vainikuodavo pergalò, kol Hitleris, apakintas sòkmòs irklaidingai suprastos antraeili˜ ir menkaverãi˜ nacij˜ teorijos, pats pra-dòjo save laikyti dievu ir spr´sti jam nepriklausanãius reikalus. Apie taivòliau. Valdant GPU Jagodai buvo pasira‰yta sutartis tarp Vokietijos irSSRS gimining˜ organizacij˜ ir nuspr´sta suruo‰ti kompetenting˜ moks-linink˜ ekspedicijà ∞ Himalajus, kurià idòji‰kai ròmò pats Rerichas. Eks-pedicijoje dalyvavo apie 10 Ïmoni˜, neskaitant ‰erp˜ ir kit˜ pagalbi-

304


nink˜. I‰vyk´ i‰ Maskvos, po gero mònesio ir ∞vairiausi˜ nuotyki˜, josdalyviai pasiekò priekalnes, prie kuri˜ laukò pats N.Rerichas ir to kra‰-to senoli˜ taryba. Nors pastarieji ir buvo jau parengti, bet jie stengòsiatkalbòti nevykti ∞ kalnus, nes atvykusi˜j˜ ir nekviest˜j˜ laukia pavojaiir neÏinia, kuri dràsuolius praÏudydavo. Pagaliau, pamaloninti dova-nomis, pasidalijo turimomis Ïiniomis ir net palydòjo iki, j˜ nuomone,saugaus nuotolio. Rerichas taip pat pasiliko su senoliais ir prireikuspaÏadòjo savo ir brit˜ administracijos pagalbà. Visa diena praslinkobeskinant brzgynus ir ginantis nuo ∞kyri˜ vabzdÏi˜. Buvo ai‰ku, kadãia niekada nebuvo ∞kelta Ïmogaus koja. Praslinko savaitò dvi, o jiekopò link boluojanãios saulòje kaln˜ keteros, nesutikdami jokio Ïvòre-lio. Net ir muselòs dingo. Klaiki bauginanti tyla. Psichika tapo taip∞temta, kad ne taip nugirstas Ïodelis galòjo privesti prie konflikto. Pa-galiau nei‰laikò pagalbiniai ir ‰erpai. Vienà rytà atbud´ j˜ nò vieno ne-surado. Ne‰uliai palikti, ‰autuvai sudòlioti ∞ piramides, o j˜ nòra. Visatai juos i‰gàsdino, o netoliese ant neauk‰t˜ uol˜ be garso pasirod´ ka-muoliniai Ïaibai sukòlò tiesiog panikà. Toliau viskas vyko uÏ fantasti-kos rib˜. Apie tai neminòsiu, nors visà tai dòmesingai i‰klausiau, betpalaikiau pasak˜ pasaka. Jie atrado ·ambalà. Pasirodo, tai Rojus, tik nebiblijinis, kuriame buvo Adomas ir Ieva, ir ne materialus, o dvasinisRojus. …Sutik´ su pasilytomis bendravimo sàlygomis, ekspedicijosdalyviai, pabendrav´ su pusiau Ïmonòmis pusiau dvasiomis, i‰vyko at-gal, bdami jau kitos substancijos, Ïinodami savo ateit∞ ir ∞gij´ leidÏia-mas tam tikras galias. Mònesio laikotarpiu visi ekspedicijos dalyviaiÏuvo, i‰skyrus j∞ - vokiet∞ ir sovietin∞ latv∞. ·iedu greitai buvo brit˜suimti kaip ‰nipai ir, i‰kalòj´ keletà mònesi˜ Bombòjaus kalòjime, bu-vo perduoti SSRS. Johanas, nepritardamas vedamai Hitlerio politikai,gavo SSRS pilietyb´, tapo Ivanu Ivanoviãiumi, ∞stojo ∞ bol‰evik˜ parti-jà ir toliau dirbo prie ∞kurtos minòtos Ïinybos GPU. 1938 metais GPU‰efas JeÏovas ‰ià organizacijà panaikino, o visus jos narius su‰audò,i‰skyrus mano pasakotojà, kuriam mirties bausmò buvo pakeista kalò-jimu iki gyvos galvos, ir latv∞, kuris buvo i‰si˜stas ∞ Piet˜ Amerikà irdabar vadovauja Ïymiam parapsichologijos institutui Anduose.

305


- Ivanai Ivanoviãiau, kodòl, turòdamas tokias galias, kenãiate paÏe-minimus, katorgà ir nepabògate i‰ tos ”mò‰linos skylòs”?

- O kam? A‰ kiekvienà kartà, kai noriu kur bti ar su kuo paben-drauti, visuomet sau leidÏiu. Mano kno uÏtenka visiems, o tuo dau-giau dvasios. - ‰ypsosi pa‰nekovas.

- Tai pabògdinkite mane.- Tu i‰kart Ïtum. O kam to reikia? Tave po met˜ i‰leis, o tu ir vòl

paklisi. Laisvanori‰kai visuomet renkiesi, brol, kalavijà, taigi ir ateit∞.Apie tai jau sakiau.

- Tai, jeigu nenorite man padòti saugiai pabògti ir duoti ∞sakymà ∞mane ne‰audyti, gal dar truput∞ apie ·ambalà ir nacij˜ numeracijà. -ironizavau a‰.

- Paren, neirodniãai (atseit, neuÏgauliok, nesielk, kaip Erodas) - li-kimas. ·ambalà su Absoliuto, atseit Dievo pagalba ∞steigò brachmanai(kunig˜ ir kari˜ kasta pagal sanskrità) nuo Aistmari˜, kurie genamistichijos atklydo ∞ dabartinòs Indijos Ïem´. Toji nacija dar vadinosi ais-ãiais. Pagal mane - prsais.

A.Brunza su kitais sukilòliais po ”Chru‰ãiovo amnestijos” Sibire.

306


âia kaip atsvarà chaosui ∞steigò Absoliuto ir Ïmoni˜ generacijos 5,7 ir 9 numeracij˜ bendradarbiavimo ·ambalà - dvasin∞ roj˜. Toki˜ ·am-bal˜ Ïemòje yra kelios, daugiausia àÏuolynuose, senovòje juos laikò‰ventais, kol 12-os numeracijos nacijos ∞tvirtino ãia savo màstymà, pa-proãius ir tikòjimà. Visas numeracijas valdo Absoliutas ir Jis yra Vis-kas ir Visur. Jis yra be pradÏios ir amÏinas. Jis nuolatos tobulina kos-mosà, rei‰kia dvasias ir Save, taigi ir auk‰tesnio i‰sivystymo dvasià,aprengtà knu - Ïmog˜. Visos numeracijos dvasi‰kai pana‰ios, bet vie-nos linkusios ∞ ankstesn∞ bv∞ - materialumà, kitos paÏengusios priekinir savaime siekia auk‰tesnio dvasingumo. Taigi 12-sios nacijos atsto-vams hebrajams Dievas ∞rengò material˜ Roj˜, i‰ kurio dòl vagystòs jiebuvo i‰vyti, o vòliau Jis baudò juos ∞vairiomis bausmòmis, kol pagaliau∞teikò kodeksà - 10 Dievo Øsakym˜, kai ir tas nepadòjo, atsiuntò MeilòsDievà - Krist˜. 5, 7, 9 ir10 numeracijoms ∞sakym˜ nereikia, jie Ïino,kad pradÏioje buvo mintis, Ïodis, meilò, teisingumas, auka. Pirm˜j˜màstysena logi‰ka, aisãi˜ - simbolinò, vidumi matanti. 12-oji, bdamadaugiau materiali, taigi gyvenimi‰ka ir agresyvi, ∞sigyja ir 21-ame am-Ïiuje ∞sigis dar daugiau prie‰˜, todòl ryt˜ Jeruzalòje bus numesta ato-minò (ar kaÏkas pana‰aus) bomba, bet Dievas vòl pasigailòs neklau-Ïad˜ ir pasi˜s stipr˜ vòjà, kuriuo visa naikinama jòga atsigr´‰ prie‰uÏpuolòjus. Absoliutas visas, mano paminòtas, nacij˜ numeracijas glo-boja, nes jos viena kità papildo, taigi jas ir gina. Hitleris, pakòl´s ran-kà prie‰ Ïydus, pats Ïuvo, o 12-tosios numeracijos nacij˜ atstovai taip∞sigalòjo pasaulyje, kad pamyn´ Mozòs duotus priesakus, aptek´ auk-su, nukaldin´ auksinius panãius, ruo‰iasi i‰rasti naujà religijà ir jospagrindu suniveliuoti visas nacijas pasaulyje ir tapti pasaulio valdo-vais - dievais.

- Ei, ”profesoriau”, nepsk arab˜ ir savo cifrais nepudrink smegen˜ms˜ Seniui. 1956 - 1957 metais daugiamilijoninò kalini˜ armija nu-stos dirbti komunistams, paklupdys j˜ ekonomikà. ·i nesusipratimovalstybò laikosi tik ant melo, baimòs ir ms˜ pigaus darbo. Mes jà pa-klupdysime per du metus. Turiu omeny, kad mums padòs ir uÏsienis,nes buv´ politiniai kaliniai, svetim˜ valstybi˜ pilieãiai, tkstanãi˜ tks-

307


tanãiai jau sugr∞Ïo namo. Jie savo vyriausybòms atvers akis, koks ãiarojus. - vienu ypu i‰py‰kino guvusis Adomas Bagdonas.

- Niekas mums nepadòs. SSRS - pasaulio kosmopolit˜ bandymoplacdarmas. ·i ”Sàjunga” seniai subyròt˜, jei ne jie. Nekasite an-glies, nelydysite metalo, neprojektuosite auksinòse ‰aragose (kon-struktori˜ biurai) branduolini˜ bomb˜, raket˜, kosmopolitai, per ei-zenhauerius, adenauerius ir kitus auerius, visà tai pristatys sovie-tams ant lòk‰telòs. ”Izvolte priniat, tovari‰ãi. (Draugai, malonòkitepriimti.). Sakote, neturite kà valgyti? Ginklus norite perkalti ∞ ar-klus? O kas drums pasaul∞? Kas meluos, Ïudys, gàsdins, kas nive-liuos Ïmones ir pasaulio gentis? Vòl ie‰koti patiklios tautos, kurii‰peròt˜ Leninà, Stalinà, Hitler∞ ar Gebelsà? ·e jums do puza (ikisoties) kvieãi˜, priimkite ki‰eniniams reikalams milijardus doleri˜”.- i‰vie‰ino situacijà Ivanas Iva-noviãius.

- Jei tai i‰ tikr˜j˜ ir tiek il-gai laukti, man´s jau nebus, -samprotavo Povilas Ulozas. -Adomai, a‰ su tavimi, laisvòlaike dviej˜ met˜.

- Kovoje parpuol´s ir kas-kart pakil´s… tapsi Ïmogumi.- tik kà i‰vert´s Kiplingà, de-klamavo ms˜ vadinamas Po-etas-Pranas Mironas.

- Tòvuk, neveltui tiek laikoi‰kalòjai uÏdarame, kad sukur-tumei dar vienà Broli˜ Grim˜pasakà, - i‰sakò ir mano uÏslòp-tà mint∞ Tadas.

- Neirodniãai. Visi jsvaik‰tote skustuvo a‰menimis,o ypaã tu. Eime pasikalbòti. Adomas Bagdonas

308


Jiedu vaik‰ãiojo kameros viduriu pirmyn atgal. Mano akys sekòTado veidà, o ‰is tai balo, tai raudo. Pagaliau, padav´ viens kitamrankas, nuòjo kas sau. Tadas lòtai ∞lipo ∞ savo guol∞ ir ilgai ilgai Ïirò-jo ∞ nar˜ kertel´.

- Îinai, Edva, tas Ïmogus arba ‰ventasis, arba stambaus kalibroprovokatorius, norintis savo”prana‰ystòmis” i‰mu‰t mus i‰ kovoslauko.

- Manau tik pasakorius. O kà jis tau pasakò, jei taip esi susikrim-t´s ir darai tokias i‰vadas?

- Jis sakò, kad greitai bsiu laisvas, gr∞‰iu ∞ Lietuvà, bet net arti-mieji nenoròs man´s matyti. Gr∞‰iu ∞ Sibirà (kuriame niekad nebu-vau) ir, tnodamas ”·ambaloje”, visada kovosiu drauge su tavimi…Taigi, tavo ”i‰dykòlis” Tadas tave priÏiròs, kad tu nei‰suktum i‰ ko-vos kelio ir nepailstum kovoje. A‰ baigiau. Havch. - indòni‰kai uÏ-baigò Teodoras Kilikeviãius.

Per gydytojà i‰sikviet´ Tadà ãekistai barò ir prikai‰iojo, kad jisnenor∞s padòti sau ir jiems ir ∞tarinòjo, kad dirba dviem pusòm, bandòi‰gauti ”nuo‰ird˜” prisipaÏinimà. Su tokiomis abejonòmis ”ãekistà”Teodor Batkoviãi˜ nuveÏò ∞ Vladimiro centralà atlikti ”ChadÏi” ir posavaitòs buvo i‰veÏtas ∞ Tai‰eto - Oziorlago lager∞ Anziobà. âia jaurado savo kovos draugus vorkutieãius, neseniai atveÏtus i‰ likviduoto62-jo lagerio. Kaip vòliau, jau Lietuvoje, skirtingu laiku man pasako-jo Edvardas Laugalys ir Sigitas Valiukeviãius, Tadas i‰ai‰kino ten dardu provokatorius, vienà - Ïydà, labai nusikaltus∞, kur∞ likvidavo uk-rainieãiai ir Sigitas, kità, maÏiau pavojingà - rusà. ·iam rus˜ kalini˜teismas priteisò - 20 ”‰vabr˜” (lazd˜) per uÏpakal∞.

1957 m. T.Kilikeviãi˜ Vilniuje ãekistai bandò apkaltinti ruo‰us1955 m. streikà Vorkutoje (pridedu kaltinimo kopijà i‰ ypatingo ar-chyvo 76 p.), bet nesudarius baudÏiamosios bylos, V.Vaineikiui atsi-sakius liudyti, i‰ Sibiro ∞ Vilni˜ Tadas nebuvo deportuotas.

Kas Ïino, prana‰ytòs ar sutapimo dòka guli Sibiro Suetichoje, sa-vojoje ·ambaloje àÏuolo ar kedro kryÏiumi paÏymòtas ir… ”laukiateismo dienos paskutinòs” - Laisvòs Kovotojas ir Laisvòs Îvalgas,

309


ne vaik‰ãioj´s skustuvo a‰menimis, o bògioj´s - TEODORAS KILI-KEVIâIUS.

Pagalau po vien˜ pusryãi˜ buvo perskaitytos visos ms˜ kameroskalini˜ pavardòs ir baudÏiamieji kodeks˜ straipsniai, kaip aidas savi-nink˜ atkartotos, visi patikrinti ir ”put - v dorogu” (∞ kelion´). Vedant∞ voronokus atsirado ir J.Valaitis. Pasirodo, jis i‰buvo tik dvi paraskarceryje, nes tuo metu buvo atvykusi Maskvos komisija tikrinti maistoir, ai‰ku, rado paÏeidim˜. Nenoròdamas, kad komisija ‰ià temà giliautirt˜, kalòjimo vir‰ininkas Jonà perkòlò ∞ kità kamerà. Ai‰ku, Jonui i‰dalies padòjo ir ms˜ sura‰ytos peticijos.

Neprisimenu, Kirove ar VoroneÏe truput∞ teko pabuvoti, bet popusantros dienos ms˜ konvojaus vir‰ininkas jau beldòsi ∞ Gorkio ka-lòjimo vartus. (Gorkis - 1,3 mil. gyv. Mieste 5 lageriai, 3 kalòjimai irkalini˜ psichiatrinò ligoninò. Kalòjimas ∞ kur∞ buvome atveÏti talpinoiki 10 tkst. kalini˜. Jo dabartinis adresas: Gagarino pr. 26).

Teodoras Kilikeviãius

310


Mitia SafonovasPatikrinimo patalpoje, neatsimenu, dòl kaÏkokios prieÏasties,

”uÏsiartaãino” (uÏsispyr´s nepakluso) Mitia Safonovas i‰ aleksandro-vi‰ki˜, kuris vòliau 1958 m. para‰ò man porà lai‰k˜ ∞ Vorkutos bau-dÏiamàj∞ lager∞ ”Cementin´”. Tuokart jis voliojosi ant grind˜ ir visubalsu ‰aukò: ”Krovososy” (kraujaãiulpiai). Pribòg´s reÏimo vir‰inin-kas spyrò jam ∞ padus ir bandò su kareiviais pakelti j∞ nuo Ïemòs. Tan-kiu Ïiedu kaliniai apsupo vir‰ininkà ir jo pagalbininkus ir grasino susi-doroti. Lòtai pakilo nuo Ïemòs Mitia, viena jo ranka laisvai tabalavoprie ‰ono, o jis, bdamas maÏo gio, sveikàjà i‰kòl´s ir i‰skòt´s dupir‰tus, priartòjo prie reÏiminio. Tas uÏsidengò akis.

- Îydi‰ka tavo ‰uns morda, kiek dar laiko gersi ruso Ïmogaus krau-jà? Nebijok, akis tau paliksiu, kad tu matytum rus˜ liaudies kanãias,kad tavo vaik˜ vaikai per devynias kartas matyt˜ jas ir mirdami drebò-t˜. O dabar tegu tavo skeltas gyvatòs lieÏuvis laka prakeiksmais uÏnuo-dytà mano kraujà, - Mitia perkando rankos arterijà, i‰ kurios fontanutryk‰damas kraujas kruvino kankintoj˜ veidus, o Mitia vis ‰aukò: - Ger-kite, ‰akalai, ãiulpkite, vampyrai, kad js dvòsdami prakeiktumòte sa-vo motinas, kurios jus pagimdò.

Krauju apta‰kyti veidai ne taip baisiai kiek apgailòtinai atrodò, ypaãkai kre‰int∞ kraujà bandant ‰luostyti delnais, dar daugiau juos tepò. Pri-Ïiròtojai, kaliniams padedant, i‰ kaÏkur atplò‰´ skudurà, tvirtai uÏver-Ïò juo Mitios rankà ir j∞ pat∞ nuvedò ∞ medpunktà. I‰eidamas susikukli-n´s vir‰ininkas pramykò: ”Da, da”. Mus greitai i‰skirstò po nedidukes15-20 Ïmoni˜ talpinanãias kameras, o po valandòlòs labai paslaugiaibuvo atvesdintas su subintuota ranka ir pats Mitia.

I‰ mano pasakojimo galima susidaryti klaidingà nuomon´, kad pa-na‰s ∞vykiai sekò vienas po kito, i‰ tikr˜j˜, man ∞siminò tik Ïymesnie-ji, kurie man paliko gilesn∞ pòdsakà. Laikas kalòjime gi slinko ilgai irnuobodÏiai, visuomet laukime ir neÏinomybòje, kas atsitiks uÏ minu-tòs, valandos, dienos. Galòãiau nuosekliai, visai netir‰tindamas spalv˜,apra‰yti ‰imtus siaubing˜ atvej˜, nuolatini˜ varg˜, kanãi˜, alkio, nuo-

311


latinio paÏeminimo ir dvasini˜ kanãi˜, kurias vargu ar sutalpinãiau ∞tom˜ tomus, o jos, kaip visi Ïinome, yra paãios skaudÏiausios ir sun-kiausiai pakeliamos. Jau tiek mes priaimanavome ir priverkòme a‰ar˜eÏerus, kad nebematome to saulòto kranto, uÏ kur∞ paaukojome savoartimuosius ir save. Mes Ïmonòs ir gailòti bei gailòtis Ïmogi‰ka, betbti i‰didÏiam taip pat - Ïmogi‰ka. Viena jautri patriotò po pasirodÏiu-sios mano knygos 1-os dalies priekai‰tavo, kad lageriuose ir kalòji-muose man, matyt, buvo labai gera gyventi, kad a‰ nepaminòj´s neialkio, nei katorginio darbo, nejaugi a‰ bejausmis, kad nejauãiau knoskausm˜ ir dvasini˜ kanãi˜, patyãi˜. Jai paai‰kinau: pirma, mes neturi-me bti Îemaitòs ·idlavos kermo‰iaus elgetos, kad rodytume savo Ïaiz-das; antra, verkdami mes suteiksime dÏiaugsmà prie‰ams, o jei visa taipasikartot˜ - baim´ saviems.

Mitia miegojo pusiau atmerktomis akimis ir per miegus balsu ie‰-kojo kaÏkokio mai‰elio. Kamera laikòsi tyliai, kad tik jis, pripikiuo-tas nuskausminimo vaist˜, ilgiau nepajust˜ esamos tikrovòs. Vyrai

Sòdi: kun. J.Rusinas, A.Kudukis,...; stovi: L.Bruãas, P.Daujotis, S.Korys.

312


nuo‰irdÏiai atjautò svetimà skausmà ir buvo solidars. Nubud´s di-delòmis pastangomis pirmiausia pasitikrino, ar turi ant kaklo maÏyt∞mai‰el∞, vòliau apmet´s akimis nirius akmeniniais veidais Ïmones irpagaliau atpaÏin´s savo draugà Ïydukà, papra‰ò prieiti prie jo.

- Liova mielas, ar labai pyksti, kad tà kiaul´ ap‰aukiau Ïydu irÏviegiau lyg skerdÏiamas par‰as. Turbt atrodò, kad a‰ uÏ visas Rusi-jos nuodòmes kaltinau visus Ïydus ir tave, Liova. NesusivaldÏiau, kaiper mònes∞ jis nuo mano kaklo du kartus nutraukò talismanà su myli-mos Ïmonos plauk˜ sruogele. Kad j∞ graÏint˜, tada lango stiklu persi-pjoviau venas, dabar nuo pjvio dantimis nuplò‰iau tvarst∞. Atleiskkvailam rus˜ muÏikui.

- Tokie pa‰kudos tik genties Ïenklà veide ne‰ioja. Jie neturi jokiostautybòs, jie tik sovietiniai bol‰evikai, liokajai, tokie, partijai palie-pus, parduos tòvà ir motinà. Nepykstu ir atsipra‰au, kad mano tautapagimdò tokià i‰perà.

- Jus kà tik atveÏò i‰ Aleksandrovo, o sakote, kad tas niek‰elis jaudu kartus nuplò‰ò js˜ talismanà? - suabejojau nenuoseklumu.

- A‰ ãia buvau prie‰ trejetà savaiãi˜, kai mane gràÏino i‰ MaskvosSerbskio ligoninòs ∞ Aleksandrovo ”centralà”.

- Ar nebuvo ligoninòs vietoje ir, jei ne paslaptis, uÏ kà jus ∞grdo ∞uÏdaràj∞?

- Prie kalòjimo lazaretas jau nuo caro laik˜. Ø Maskvà ãekistai veÏa,kai jiems nusibosta su mumis vazotis, kad pailsòt˜ ir atsikratyt˜ toki˜kaip a‰, nustaãius ‰izofrenijà. A‰ uÏ bet kok∞ politinio kalinio teisòsstatuso paÏeidimà visuomet persipjaunu venas. A‰ ∞pratau ir man ne-skauda. Tuo pa∞vairinu beprasm∞ savo gyvenimà kalòjimo vienutòje iri‰budinu komunistus, kad nesnaust˜ ir Ïinot˜, jog Rusijoje dar yra Ïmo-ni˜, pasiryÏusi˜ mirti uÏ teisyb´… I‰ etapinink˜ girdòjau, kad esi vie-nas i‰ Vorkutos sukilòli˜, taigi papasakosiu tau, o tu paskleisk kitiems,kad vlasovininkai, t.y. Rusijos I‰vadavimo Armija - ne i‰davikai. Meskovòmòs uÏ demokratin´ Rusijà, prie‰ bol‰evikus. To ryÏto neprarado-me ir soviet˜ konclageriuose, i‰sivadav´, su paskutiniu ‰oviniu vada-vome Vorkutà. Anuokart âerãilis su Trumenu apgaule perdavò mus kaip

313


avinus Stalinui, kitàkart visa ãekist˜ ”arava” mus i‰Ïudò, bet nenugalò-jo. Netikòkit Vakar˜ paÏadais, kaip ir komunist˜ apÏavais, laisv´ ir de-mokratijà galite i‰kovoti ir sukurti tik patys. Nebijokite ir kalòjim˜, jienebaiss, baiss jame Ïmonòs ir mes patys.

Mitia Safonovas (gal Safronovas) dòstò karo su vokieãiais bai-sybes ir savo praregòjimà. Visi jie pana‰s to laiko sovietiniams Ïmo-nòms. Ypaã mane sudomino lageri˜ sukilimai. Apie ·iauròs sukili-mà girdòjau (1953-1955) 1-ojoje, 7-ojoje ir 4-ojoje ‰achtose bei per-siuntimo etapuose. Kaliniai tiesò geleÏinkel∞ ir plentà per Uralà ∞Salechardà ir toliau, daugiau kaip 700 km. Mitia pasakojo, kad ‰ia-pus Uralo, apie 50 km nuo Vorkutos, buvo dideli du lageriai - pokeliolika tkstanãi˜ kalini˜, daugiausia nuteisti vlasovininkai. Su-kilimà paruo‰ò ir ∞vykdò auk‰ti karininkai, vienas i‰ j˜ plk. Mechte-jevas. ·e‰tadien∞, kai garnizono kariai maudòsi pirtyje, kaliniai juossuòmò. Apsivilk´ kari˜ uniformomis, jie nuginklavo sargybinius iruÏòmò ginkl˜ sandòlius, radijo stot∞, visureigius. Paskelbò mobili-zacijà atleisdami tik maÏabausmius ir tuos, kuriems maÏai liko ka-lòti. Nepaklusnius i‰‰audò. Kareivius ir karininkus uÏdarò ∞ BUR’àir tardymo izoliatori˜. I‰ ãia patraukò ∞ kità lager∞ uÏ 20 km, nugin-klavo sargybà ir i‰laisvino kalinius. Atlik´ tuos paãius veiksmus,su-rengò karo tarybà. Nuomonòs i‰siskyrò - vieni silò eiti ∞ Ïemynopus´, pakeliui i‰vaduoti lagerininkus ir i‰tirpti taig˜ masyvuose, ki-ti, dauguma su pulkininku Mechtejevu, - Vorkutos link, i‰vaduotiãia esanãius lagerius ir vòliau patraukti prie Karos Vart˜ link, tikin-tis sulaukti pagalbos i‰ NATO, kuri˜ laivais galòt˜ pasiekti laisvàj∞pasaul∞.

Pirmieji teigò, kad toks daugumos planas yra utopija ir, net jeiguamerikieãiai ateit˜ ∞ pagalbà, soviet˜ kariuomenò neleis sukilòliamspriartòti prie jros. Taigi vieni nuÏygiavo taigos link, juos persekiojolòktuvai, prie kaÏkokios gyvenvietòs kareiviai juos sumu‰ò, bet visdòlto dalis pabògo. Vòliau per kelerius metus de‰imtis bògli˜ sugau-dò, vienus nuteisò su‰audyti, kitus iki gyvos galvos uÏdarò kalòjimuose.Mitia teigò, kad turòjo akistatà Lubiankoje su plk. Mechtejevu, kur∞

314


su keletu vad˜ prie ·iauròs Vorkutos paòmò gyvus ir visus nuteisòsu‰audyti.

Jau anksãiau apie tai buvau girdòj´s i‰ kit˜, dabar pana‰iai kalbò-jo ir Mitia. Sukilòliai uÏòmò keletà Vorkutos lagerio padalini˜ ir pri-artòjo prie ·iauròs Vorkutos lageri˜ dalies. âia j˜ laukò apginkluotimobilizuoti laisvieji Vorkutos gyventojai, garnizonai ir desantinink˜divizija, lòktuvais atgabenta i‰ Leningrado, apginkluota visureigiais‰arvuoãiais. UÏvirò Ïtbtinò kova ties Ajaã Jaga ir 7 ‰achtos lageri˜.âekistai, negalòdami atremti sukilòli˜ spaudimo, i‰sikvietò karin´aviacijà, kuri be atvangos bombardavo sukilòli˜ pozicijas. Vieni sa-ko, kad m‰is truk´s tris dienas, kiti - kad savait´. Baigòsi ‰oviniai,baigòsi ir sukilòliai. Likusiems gyviems buvo duota komanda pasi-likti po vienà ‰ovin∞ sau. Apsupti, tik apie ‰imtas sukilòli˜, apsinuo-gin´ krtines, pakilo visu giu ir ‰aukdami: ”UÏ Tòvyn´, uÏ laisv´”su pritvirtintais ant ‰autuv˜ durtuvais metòsi ∞ prie‰us. âekistai juosskynò kulkosvaidÏi˜ ugnimi, bet, nesitikòj´ tokios atakos, pasileidobògti palikdami ginklus. Saujelò sukilòli˜, pasipild´ ginkl˜, priartòjoprie mirtinink˜ lagerio ”Cementnaja”. âia prie pat draudÏiamos lage-rio zonos jie galutinai buvo sumu‰ti. Ir kai i‰ ‰io lagerio buvo atvestasuzbekas felãeris, kad suteikt˜ ‰iokià tokià medicinos pagalbà kai ku-riems tyãia paliktiems sukilòliams, kad patvirtint˜ neabejotinà sovie-t˜ galià, vienas sukilòlis jam i‰po‰kino:”Ech, js - vergai, mes òjomejs˜ vaduoti, o js net pir‰to nepajudinote”. - ir spjovò jam ∞ veidà.Gretimai stovòj´s desantininkas karininkas pridòjo prie suÏeisto su-kilòlio smilkinio pistoletà ir i‰‰ovò pasak´s: ”Prie‰à didvyr∞ reikiagerbti. Jam taip bus geriau”.

Prie‰ porà met˜ aptikau spaudoje, kad ·.Urale buvo dvi statyb˜valdybos, kuriose kaliniai tiesò kelius Ledjrio pakrantòmis. Tai 501-oji, kurioje sukilimas ∞vyko 1948 metais, ir 505-oji, kuri sukilo 1952metais. Karin∞ sukilimà ∞vykdò politiniai kaliniai, kuriems vadovavoSSRS didvyris pulkininkas Jer‰ovas. Nuginklav´ kelis divizionus iri‰laisvin´ kelis lagpunktus, jie pasitraukò ∞ taigà. âia buvo sumu‰ti.(Soprotivlenije v GULAG’e, M., 1992. Toliau - SvG).

315


1948 m. sukilimà apra‰o A.·erònas.Vorkutos mirties lageriai. V., 1997.

Politbiuras, laukdamas sòkmingos supergalingos atominòs ginkluotòskrimo pabaigos, i‰ karto suplanavo, kur jà i‰dòstyti, kad apsisaugot˜nuo Vakar˜. 1947 m. vasario 7 d. priòmò nutarimà Nr. 228-140 - uÏ Ura-lo, Ledinuotojo vandenyno pakrantòje, pastatyti superslaptà uostà su to-lia‰audòmis raketomis Obòs Ïemupio ∞lankoje. ·iam reikalui reikòjo pernepereinamus ·iauròs Uralo kalnus ir toliau nutiesti 700 km geleÏinkel∞.·iam UÏpoliaròs projektui ∞gyvendinti vadovavo plk. Baranovas. Jis su-telkò daugiau kaip 60 tkst. Ïmoni˜ kontingentà, kuriame buvo apie 4tkst. moter˜ ir apie 1200 lietuvi˜. ·ià statybà kaliniai vadino ”Penki‰imtai verkia, vienas juokiasi”. (A. ·., 393, 401)

I‰trauka i‰ politinio skyriaus v-ko Ponfilovo prane‰imo partinòje kon-ferencijoje 1949m. geguÏòs 28-29 d,: ”Mes 1948 m. neuÏkirtome kelioginkluotam didelòs grupòs itin pavojing˜ kalini˜ pabògimui. <…> 66 ban-ditai sugebòjo ∞veikti ir visai nuginkluoti apsaugos br∞, paimti visus gin-klus, atidaryti vartus kolonos, kur buvo 500 kalini˜, svarbiausia - nuteis-t˜ didelòmis bausmòmis”. (A.·., p. 403)

A. ·erònas ra‰o: ”1948 m. ruden∞ i‰ 501-sios statybos bògo ne 500kalini˜, o kur kas daugiau. Sukilusieji noròjo eiti ∞ Vorkutà, pakeliui i‰lageri˜ i‰laisvindami kalinius <…> ir per radijo stot∞ kreiptis ∞ pasauliovisuomen´ su parei‰kimu apie Ïmogaus teisi˜ paÏeidimus Soviet˜ Sàjun-goje. Sukilimà valdÏia uÏgniauÏò tankais ir lòktuvais. Sukilòliai buvo su-naikinti visi iki vieno. Tarp sukilòli˜ buvo daug lietuvi˜. <…>Buvo skel-biama, kad sukilo vlasovininkai, kuri˜ nòra ko gailòtis. Kovai su kalini˜briais buvo permesti Komijos respublikoje dislokuoti NKVD pulkai. I‰didÏiosios Ïemòs pasiuntò netgi e‰elonà su tank˜ batalionu, taãiau pasi-rodò, kad poliarinio Uralo sàlygomis j˜ panaudoti negalima. Pagrindinisvaidmuo kovoje su sukilòliais teko vietinei aviacijai. ”Kukruzninkai” buvopaskubomis apginkluoti kulkosvaidÏiais ir per keletà dien˜ i‰‰ukavo teri-torijà i‰ oro. Aviatoriams ∞ pagalbà stojo NKVD ”uÏtveriamieji briai”.(A. ·., p.403-404)

Apie 501-osios statybos sukilimà 1948 m. oficialioji spauda tylòjoiki ‰iol. Taãiau 1995 m. rugsòj∞ laikra‰tyje ”Argumenty i fakty” pasiro-

316


dò A.Dobrovolskio straipsnis ”MaÏasis karas poliariniame Urale”.”…Daugòjo verg˜ - ·iauròs uÏkariautoj˜. AtveÏò apie 40 tkst. Ïmoni˜,

daugiausia nuteist˜ pagal gars˜j∞ 58-àj∞ straipsn∞. 1948 m. ruden∞, per pat∞statyb˜ ∞kar‰t∞, keliuose lageriuose ∞vyko sukilimai… J˜ ‰erdis - buv´ kari‰-kiai vadovaujami vieno pulkininko. Matyt, rizikingai veiklai buvo ruo‰tasi i‰anksto. Paskirtà valandà viename smòlio karjere kalini˜ grupò uÏpuolò irnuginklavo sunkveÏimius lydòjusià sargybà. ·iais automobiliais ginkluoti au-tomatais kaliniai atlòkò ∞ savo lager∞, suguldò apsaugà ir atidarò vartus. Taippat Ïaibi‰kai sukilusieji uÏòmò ir gretimus lagerio punktus. Sukilusieji i‰kartpasidalijo. Dalis patraukò ∞ Vorkutà, matyt, noròdami sukelti gausyb´ Vor-kutlago kalini˜. Kitas stambus brys ”i‰silaisvinusi˜j˜” patraukò UÏpolia-ròs tundra ∞ ·iauròs rytus - prie Obòs ∞lankos. Tikòjosi ten, uÏgrob´ laivus,i‰plaukti dar toliau ∞ rytus, pasislòpti bekra‰tòse Arkties vandenyno pakran-tòse. (Dar sklido viena versija - neva sukilimo vadovai turòj´ ry‰∞ su uÏsieniuir tikòjosi, kad ∞ Obòs Ïiotis atplauks uÏsienio laivai paimti sukilòli˜. Keletàdien˜, kol tundroje vyko m‰is, lageriuose likusius kalinius laikò uÏdarytuszonose. Dienà prie lageri˜ miesteli˜ sustodavo ”agitaciniai traukiniai”, antkuri˜ platform˜ buvo suversti sukilimo dalyvi˜ lavonai. O naktimis uÏdaruo-se vagonuose veÏò nukautus MVD dalini˜ kareivius ir karininkus. Kiek i‰viso per ”maÏàj∞ karà” poliariniame Urale Ïuvo Ïmoni˜ - neÏinoma. Archy-vai, ai‰ku, nei‰liko, na ogyv˜ liudytoj˜ nebeliko:juk belaisvi˜ arba pabògò-li˜ ‰iame kare nebuvo”.

Kuriame sukilimeMitia Safonovas dalyva-vo, nedr∞stu teigti, manau,kad - 1948 metais.

Gorkio kalòjimo val-dÏia sunkiai tvarkòsi sums˜ etapais, todòl grei-tai surado stolypino va-gonus ir i‰grdo mus ∞Vladimirà. ”501 statyba Vorkuta - Nadym”.

317


Vladimiro ”centralas”PerÏengus kalòjimo ”bromà” prie‰ akis atsivòrò Jekaterinos II ∞sa-

kymu (1783 m.) pastatyti didingi rmai - ”Vagims, plò‰ikams ir apga-vikams, akylai ir pastoviai juos stebint, bet elgtis su kaliniais Ïmogi‰-kai”. Tarp car˜ statyt˜ ”paloci˜” i‰siskyrò po II Pasaulinio karo vo-kieãi˜ belaisvi˜ sur´sta keturi˜ auk‰t˜ ”dòÏutò”. Visi langai i‰dabintii‰krakmolintais pranci‰kon˜ kapiu‰onais - kalini˜ vadinamais namord-nikais. Primerk akis, ir tu stebòsi aÏrinius socialistinio klasicizmostatinius, prilygstanãius nebent senovòs rus˜ perlui - KiÏams. Kaiptoli paÏengò rus˜ ”zodãi˜” (architekt˜) paveldòtojai? I‰plòsk akis ir,kai pamatysi surdijusia geleÏies skarda apkaustytus langus, paklausksav´s, kit˜ ir ateinanãi˜ kart˜, kam komunizmo statytojai, puo‰damikalòjimais ‰al∞, statò kalòjimus su langais, kad vòliau juos uÏkalt˜metalu? Kiek bt˜ sutaupyta metalo, stiklo, medienos, darbadieni˜?Kiek i‰ t˜ sutaupyt˜ resurs˜ buvo galima per auksaburnius sovieti-nius propagandistus privilioti ∞ tas belanges Ïiopli˜ Vakar˜ liberal˜,∞tikòjusi˜ sovietiniu rojumi. Vartosi didysis Leninas savo karste ir kei-kia bendrapartieãius, kad prileido did∞j∞ Stalinà vairuoti kalòjim˜ im-perijai, jis gi ”tupas” ir ”nekumekajet” (kvailas ir nesigaudo).

Stalinas ”kumekal” labai gerai. Jis buvo didis dvasios sadistas.Jis su pasigardÏiavimu prievartavo savo prie‰˜ ir savo draug˜ dva-sias ir buvo ‰io prievartavimo genijus. ·io amato i‰mokò savo pa-rankinius, o ‰ie, pranok´ savo mokytojà, i‰prievartav´ savo dvasià,òmòsi naikinti kiekvienà sovietin´ asmenyb´. Visi, nepritar´ Stali-no komunizmo idòjai, buvo uÏdaryti ∞ darbo lagerius, o ãia ne∞veikti- uÏdaryti ∞ kalòjimus, kad pasigòròt˜ j˜ prie‰mirtinòmis kno ir dva-sios kanãiomis.

Tad kam gi tie ”namordnikai”? Gal tam, kad kalinys nepamatyt˜savo bendro? Kà jis per uÏdarà dvigubà langà galòt˜ pasakyti? Kad j∞‰iandien eilin∞ kartà sumu‰ò ir kad jis, nei‰laik´s kankinim˜, prisipa-Ïino kas´s tunel∞ i‰ Kremliaus ∞ Londonà? PrisipaÏins, nuteis karinistribunolas, neprisipaÏins - tà pat∞ atliks Maskvos ”trojka” - OSO, ”uÏ

318


aki˜”, t.y. be tav´s. Sakykim, tardymo kalòjime namordnikai gal irnaudingi tardytojui, bet uÏdaram ”centralui”? Jie reikalingi komunis-t˜ partijos tarnams - ãekistams, kad jie ∞vykdyt˜ j˜ valià, nors prie‰mirt∞ suluo‰indami asmenyb´ ir tuo ker‰ydami, jog ‰is noròjo i‰liktiÎmogumi. Kalinys, prisiartin´s prie vienintelio kameros lango, kadpaÏvelgt˜ per namordniko vir‰˜ ∞ pusòs kvadratinio metro skliautel∞dangaus, turòjo pakelti galvà, glausdamas jà prie grotuoto i‰ laukopusòs purvino stiklo. Îvelgdamas kaip per rakto skylut´ ∞ ‰∞ nei‰pasa-kyto groÏio stebuklà, jis matò savo prabògusià vaikyst´, jaunyst´, jautòmamos ‰veln˜ buãiavimà ir tòvo glostymà, regòjo mylimos merginosakis ir jose upelio ãiurlenimà, pauk‰teli˜ ãiulbòjimà ir vòjelio ‰iure-namà Ïol´. UÏleisdamas vietà prie lango draugui, jis vòl atsirasdavoant cementini˜ grind˜ su valdi‰komis blankiomis spalvomis nutep-liotomis sienomis ir prieblanda, pa‰viesinta maÏo galingumo elek-tros lempute. ·velns prisiminimai ir tragi‰ka dabartis stumia ∞ apati-jà, o ãia dar gundytojas: ”Pulk ant keli˜ ir pa‰lovink partijà, tai gal popenki˜ ar de‰imties met˜ ir gràÏinsiu kas buvo tavo”. Dialogas susavimi, o ãia jau depresijos liga. Jeigu ne kirviu, tai pentimi. Tikslaspasiektas. Kamera tampa gyvu kapu su gyvu lavonu, kur uÏ tvoros jolaukia nuosavos Vladimiro ”centralo” kapinòs.

Lageriuose visada bdavo nusiÏengim˜ ir nusikaltim˜. âia ”teis-mai” teisò mirtimi ir tròmò ∞ uÏdarus kalòjimus, ∞ baudÏiamuosiuslagerius. KaÏkokiu eiliniam Ïmogui nesuvokiamu bdu vis vien i‰ten atsirasdavo Ïinutò, nagu ar degtuku ∞bròÏta ant sienos, kà kaÏ-kas matò, girdòjo. Patek´s kalinys ∞ Vladimiro kazematà, prapulda-vo kaip ∞ pelkòs akivarà. Todòl tarp koving˜j˜ kalini˜ vyravo keis-toka nuostata, kad geriau tegu su‰audo, negu Vladimiro politcentra-las. Baim´ tyãiomis, patys to neÏinodami, keldavo ir ãekistai. Visa-da neÏinia gàsdina Ïmog˜.

Po Stalino mirties stebuklu i‰ ‰io centralo i‰sikapst´ kaliniai buvolaikomi lyg ‰ventaisiais.Vienà tok∞ buvau sutik´s Vorkutos persiunti-mo lageryje, kur∞ visi vadino Vladimirec. Jis buvo tylus, nekalbus ar i‰baimòs, ar i‰ laimòs, gal i‰ pasididÏiavimo: ”Js pie‰kos (eiliniai), o a‰

319


i‰ Vladimiro, ne kartà buvau pakartas ant reteÏi˜, pagamint˜ Vladirkoskalòjime. Jau geriau su‰alti Vorkutoje, nei ten pradlòti metus”.

Faktas. Iki 1953 met˜ ‰ios ”∞staigos” gyventojai galòdavo ”i‰vyk-ti” tik uÏ kalòjimo tvoros ∞ jiems skirtas kapines. Vietoje paso buvoformuliaras, kuris kartais slòpò net pavard´. Jame kaip gydytojo re-cepte tiksliai buvo nurodyta, kaip su kaliniu elgtis ir kokiomis sàly-gomis jis turi kalòti. Buvo atvej˜, kai su kaliniu ypaã btinais reika-lais galòjo bendrauti tik kalòjimo vir‰ininkas ar jo pavaduotojai.

Pasinaudosiu laikra‰ãio ”Sover‰eno sekretno” korespondentòs Tai-sijos Belousovos, Abraomo ·ifrino ir kit˜ pasakojimais apie Vladi-miro politizoliatori˜.

Vladimiro srities Ïemòlapis

320


Vladimiro sritis uÏima 29 000 kv. km. Joje gyvena apie 1,5 milijonogyventoj˜. Vladimire gyvena - 300 000 Ïm. Iki Maskvos apie 250 km.

Jekaterina ∞kurdama Vladimiro kalòjimà i‰leido ∞sakà, kuriuo ∞pa-reigojo ”atskirti ãia kalinãius nuo kit˜ geros valios Ïmoni˜ - kaktojei‰deginti ÏodÏius: ”vor” (vagis), ”kot” (katorga) ir ant skruost˜ raides”V”, ”K” ir ”G” (plò‰ikas). Jiems ant kaklo pakabinti sunkias medi-nes kalades, prasiÏengus prikaustyti grandinòmis prie stulpo ir i‰plaktiryk‰tòmis”.

Po pusòs amÏiaus Nikolajus I ∞sakò pastatyti mrin∞ korpusà, kuria-me pirmieji buvo patalpinti ms˜ tautieãiai - 1863 met˜ sukilòliai. Priecaro Aleksandro II pastatò dar vienà mrin∞ korpusà - politkaliniams.Deginti Ïenklus kaktose, kaipo neÏmoni‰ka, buvo atsisakyta, kaladespakeitò lengvi ”braslety” (antrankiai). Tuometinis gubernatorius gyrò-si, kad jo kalòjime pagaminti antrankiai geresni nei Var‰uvos ar Piterio.Galiu tai patvirtinti, maãiau vienus ir antrus budinãiojo kabinete, kadavienas i‰ geresni˜ priÏiròtoj˜, kalini˜ pravardÏiuojamas Beriozka, bu-vo i‰sikviet´s mane ir Juozà Janceviãi˜ i‰valyti kabinetà. ·is vyresny-sis priÏiròtojas buvo baisus keiknas, bet neblogas Ïmogus. Jis retkar-ãiais, rizikuodamas i‰ne‰davo ∞ laisv´ lai‰kus ir atne‰davo rkal˜ ararbatos. Taigi jis ir kalòjimo vir‰ininko pavaduotojas kultrai DavidasKrotas leido pasimatuoti Piterio ”braslietus”. Blizga kaip nauji, bet ame-rikoni‰ki lengvesni - kaliniui ne lengviau, sminga ∞ rie‰us.

Rusijoje pirmasis katorginis kalòjimas buvo ∞kurtas 1905 m. Vla-dimire ir pavadintas ”centralu”. âia apskritai kalòjo tik politiniai, te-roristai ir revoliucionieriai. Pabuvojo jame âaadajevas, âerni‰evskis,Dostojevskis, R. Armijos ∞kròjas M.Frunzò ir daugelis kt. kovotoj˜prie‰ carizmà.

Po 1917 m.Vasario revoliucijos i‰kart buvo paleisti visi politiniai.Atòj´ ∞ valdÏià bol‰evikai Ïadòjo panaikinti visus kalòjimus - caropalikimà. Buvo priimtas net nutarimas uÏdaryti Vladimiro centralà,bet greitai paai‰kòjo, kad sovietai turi daugyb´ prie‰˜, ir kameros uÏ-sipildò anarchistais, eserais, men‰evikais, dvarininkais, dvasininkais,valstieãiais ir Lenino mylimais darbininkais.

321


Vladimiro kalòjimoplanas.1. Øòj imas ∞ admi-nistracin∞ korpusà.2. Vartai , per ku-riuos ∞veÏdavo kali-n ius. 3 . Admin is-tracinis korpusas.4, 6, 7. Soviet˜ pa-s ta ty t i korpusa i .5. Senovinis pasta-tas (Sekci ja - 3) .6. Ligoninò. 8. Dar-bo patalpos. 9. Pir-tis, virtuvò, sandò-liai ir kalini˜ (krimi-nalini˜) buitinòs pa-talpos. 10. Pastatasgyvenantiems pri-

Ïiròtojams. 11. Morgas. 12. PriÏiròtoj˜ namelis. 13. Koridoriai, kuriais vedami kaliniai∞ pasivaik‰ãiojimo kiemel∞. 14. Pasivaik‰ãiojimo kiemeliai. 15. Ìkinò zona. 16. Vartai.17. VRM karin˜ mokykla. 18. Sargybos bok‰teliai.

322


Dvide‰imtais metais Vladimiro kalòjimas gavo politizoliatoriausstatusà. Trisde‰imtaisiais metais ãia kankino ir ‰audò kalinius. Nakti-mis juos laidojo ãia pat uÏ kalòjimo tvoros kapinòse. Tuo metu ãiakalòjo 2,5 tkst. kalini˜. Tarp j˜ komjaunimo vadas Jefimas Cetlinas,Uzbekistano CK kompartijos sekretorius S.Azimovas ir sovietinis lat-vi˜ ‰aulys Duportas. Pastarasis âeliabinske ∞steigò pirmàj∞ politizo-liatori˜, tokiam pat vir‰ininkavo Suzdalòje, o 1937 m. tapo vir‰inin-ku Vladimiro kalòjime. Po met˜ jis - jau kalinys ir buvo uÏdarytasVladimire su tais paãiais, kuriuos pats kalino.

1945 m. pabaigoje ”centralas” buvo perpildytas karo belaisviais.Tai vokieãiai: feldmar‰alas fon ·erneris, Hitlerio apsaugos vir‰inin-kas Ratenhuberis, Ïvalgybos vadas Pikenbrokas, Berlyno gynybos va-das Veidlingas. âia mirò feldmar‰alas Kleistas.

Beveik visi (25) Japonijos generolai palaidoti paminòtose kapinò-se. Jiems Japonijos vyriausybò ten pastatò paminklà.

âia buvo ∞kalinti graik˜ kariuomenòs vadai ir ‰e‰i ∞Ïymiausi S.Ban-deros kovotojai. âekistai bandò i‰ j˜ i‰gauti atgailà, bet jie pasirinko

kalòjimà. Vienas i‰ garsiausi˜ ka-lini˜ buvo grafas Vasilijus ·ulgi-nas, Dmos pirmininko pavaduo-tojas, balt˜j˜ judòjimo ideologas.J∞ 1944 m. ãekistai pagrobò Jugos-lavijoje ir atgaben´ ãia nuteisò 25metams kalòjimo. âia jis para‰òkeletà istorijos mokslini˜ darb˜,bet po Stalino mirties, paliuosuo-jant j∞, visos knygos, kaip papras-tai tokiais atvejais, buvo sudegin-tos. I‰skirtinis kartas buvo tik Da-nylos Andrejevo knyga ”Roza mi-ra”, kurià nelegaliai i‰saugojo ka-lòjimo vir‰ininko pavaduotojasD.Krotas.

Vladimiro kalòjimo vir‰ininkasSergejus Malininas

323


Kaliniui aviacijos konstruktoriui, sukonstravusiam lòktuvà U-2,Georgijui Ugerui buvo leista ir toliau konstruoti, bet jo kamerà lan-kyti galòjo tik kalòjimo vir‰ininkas pulk. Sergejus Malininas, o kaikalin∞ i‰vesdavo pasivaik‰ãioti, prie jo kameros dur˜ pastatydavo spe-cialià sargybà.

1952 m. kalòjime buvo patalpinti 32 ”numeruoti” kaliniai ir pagalMGB ∞sakymà priÏiròtojai neturòjo teisòs Ïinoti j˜ pavardÏi˜. Jiebuvo uÏslaptinti ir su jais galòjo bendrauti tik vir‰ininkas ar jo pava-duotojai. ”Numeruotiesiems” buvo leista kamerose uÏsiimti literat-rine ir moksline veikla, turòti nuosavas knygas, klausytis radijo. Skir-tingai nuo kit˜ kalini˜, jie bet kada galòjo ilsòtis lovoje ir kiekvienàdienà du kartus po pusantros valandos pasivaik‰ãioti. Toki˜ ”numeri-ni˜” skaiãiuje buvo narkomo Konstantino OrdÏonikidzòs brolis, Sta-lino Ïmonos sesuo Anna Regens ir giminaitò Jevgenija Allilujeva, bu-v´s Smolensko oberburmistras Borisas Men‰aginas. Dar 14 ”numeri-ni˜” kalini˜ - tai buvusi˜ nepriklausom˜ valstybi˜ Lietuvos, Latvijosir Estijos ministrai ir j˜ Ïmonos. 1940 m. jie buvo i‰veÏti ∞ Saratovà,Tambovà, Syzran´ ir ten buvo ∞dar-binti. Karo pradÏioje are‰tuoti ir∞kalinti Maskvos kalòjimuose. 1952m. teisti 25-eriems metams ir patal-pinti ∞ Vladimiro kalòjimà. AntanuiMerkiui, jo Ïmonai Marijai ir j˜septyniolikmeãiui snui Gediminuipasivaik‰ãiojimo kiemelyje buvoleidÏiama bti kartu.

Po karo ãia kalòjo mar‰alo Bu-diono Ïmona Olga, dainininkò Li-dija Ruslanova ir aktorò Zoja Fio-dorova. 1955 m. buvo atveÏtas Sta-lino snus, bet kita, Vasilijaus Va-siljevo pavarde.

1956 m. i‰ ‰io kalòjimo ∞ Buda-Kalòjimo medicinos vir‰ininkòElena Butova

324


pe‰tà buvo nuveÏtas ir pasodintas ∞ Vengrijos kompartijos gensekosostà Jano‰as Kadaras.

1958 - 1968 m. kalòjo buv´s SSRS Ïvalgybos v-ko pavaduotojasPavelas Sudoplatovas, kuris kaÏkada tardò vokieãi˜ generolus, Lat-vijos uÏsienio reikal˜ ministrà ir Taut˜ Lygos pirmininkà VilhelmàMuntersà, S.Banderos ry‰ininkes Marijà Didyk ir Darijà Gusiak. Beto, jis susitiko su kalinãiais savo kolegomis i‰ NKVD - MVD: Eitin-govu, Mamulovu, ·arija, Liudvigovu.

1960 m. geguÏòs mòn. vir‰ SSRS buvo numu‰tas JAV Ïvalgybinis lòk-tuvas, kur∞ pilotavo Frensis Pauersas. Po keturi˜ mònesi˜ jis jau buvo cen-trale, dar po pusantr˜ met˜ buvo i‰keistas ∞ SSRS ‰nipà Rudolfà Abel∞.

Septyniasde‰imtaisiais metais atsirado nauja ”ypatingai pavojing˜nusikaltòli˜” kategorija, vadinama disidentais. J˜ ãia buvo daugiau nei80: Vladimiras Bukovskis (buvo i‰keistas ∞ Luisà Korvalanà), Liubars-kis, ·ãaranskis, Marãenka, Boradinas, Ogurcovas, Sado ir kt.

Suklestòjus vidiniam SSRS turizmui, visus Vladimiro politiniuskalinius i‰veÏò ∞ Mordovijos lagerius. Juos pakeitò recidyvistai-kri-minaliniai. Buvo pastatyti dar trys gamybiniai korpusai, kuriuose dir-bo iki 800 kalini˜. Verslas klestòjo, pajamos siekò net 13 milijon˜rubli˜. ”Viskas sunyko po SSRS grities”, - rauda kalòjimo administ-racija. Kalòjime gaminamos prekòs tapo nepaklausios rinkoje, o vals-tybò i‰laikyti kaliniams lò‰˜ neskyrò. Paradoksas. Teko kreiptis ∞ ”za-konych” (tikruosius) vagis, kad jie padòt˜ savo broliams. (Reikòt˜susimàstyti, koks buvo sovietinis kalini˜ perauklòjimas ir jo ry‰iai sunusikalstamuoju pasauliu.). Ir kà manote? Vagi˜ pinigais laisvòje bu-vo perkama duona kaliniams maitinti. Vagi˜ ”grevà” (pa‰ildymà) -arbatà, cukr˜, vaisius ir net morkas ma‰inomis kalòjimas gaudavodaÏnai, bet daugiausia padòjo vokieãi˜ ”Raudonasis KryÏius”, ”Ame-rikos Krik‰ãionys” ir Vladimiro miesto heparchija.

Kalòjimo vir‰ininkas Sergejus Malininas ir kalòjimo medicinosvir‰ininkò Elena Butova skundòsi korespondentei: ”Kaliniai valgò pir-màj∞, antràj∞, treãiàj∞ patiekalus, o mes i‰ nam˜ atsine‰davome duo-nos gabalòl∞ ir svogno galvut´.”

325


Sveika, ”tiurma centralnaja” (kalòjime)! ·tai kokia tu, apipinta baisiomis legendomis ir kraujà stingdanãiais

fantasti‰kais kalini˜ pasakojimais. Pasakojama, kad tu pilna sovietini˜vampyr˜ ir Kremliaus burdalak˜. Sako, tu sutrypdavai dvasià, nupirk-davai sielà ir besiel∞ knà uÏkasdavai savo patvory. Îinau, tu galinga suvisomis bedvasòmis ”sverchderÏavos” ir vis˜ pasauli˜ blogio jògomis.Tavo pusòje jòga, mano - tiesa. PrisipaÏink, ar tau visados sekòsi, ar tupalauÏei 1863 m. Lietuvos sukilòlius, prie‰ carus ir sovietus kovojusiusdemokratus, Vorkutos, Norilsko ir Karagandos lageri˜ sukilòlius manotòvynainius: Hendrikà Jie‰knà, Antanà GabuÏ∞, Kazimierà Vezbergà,Jonà Lionikà, ·e‰tokà ir kitus Laisvòs Kovotojus… Tyli? Rei‰kia - ne.A‰ uÏdarytas, i‰ man´s viskas atimta, bet prie‰ savo valià neisiu. Pasi-galinòkime, kas kur∞ - tu ar a‰?

”Slomaju” (palau‰iu), - su‰nibÏdòjo kalòjimo sienos.”Vie‰patie, atleisk ãia kalòjusiems kaltes ir neteisk palÏusi˜j˜, nes

j˜ jògos buvo nelygios. Man gi pra‰au stiprybòs, pasitikòjimo Tavimi irsavimi, likti nepalauÏtam dvasia ir knu.”

- Kaliny, ko uÏmigai? âia tau ne turistinò Maskvos panorama, ãiaVladimiro centralas. - stumtelòjo ∞ nugarà vir‰ila. - Kas tu - psichas,tikintysis ar popas batiu‰ka? Tokia barzda kaip mi‰kas, o nusi‰… nòrakur.

- Popas ir batiu‰ka, - ironizavau.- Atsipra‰au, toks jaunas… ar ‰iais laikais yra seminarijos?- Net universitetai.- Da nu. - suabejojo priÏiròtojas, bet kaip vòliau ∞sitikinau, jis pati-

kòjo, kad a‰ popas ir apie tai savo tarnyboje paskleidò kitiems.Greitai buvau i‰kviestas ”su daiktais”. Atliko nuodugnià kratà, ko-

kios dar neteko patirti, ir po pusvalandÏio jau stovòjau prie‰ais vir‰i-ninkà ir dievà - pulkininkà Sergej˜ Malininà ir jo de‰in´ rankà medici-nos reikalams - chirurg´, (pasak kalòjusio Vladimire Viktoro Petkaus)hemoroj˜ specialist´ Jelenà Butovà.

- Na ir i‰margino tavo formuliaro vir‰el∞ ∞vairiomis spalvomis.

326


Mesk Ïvilgsn∞ - tu ir diversantas, ir ypaã pavojingas, ir bòglys. Betmes, drauguÏi, matòme ne toki˜. Kiekvienas i‰ j˜ tapo - ”tonkij, zvonkiji prozraãnij”(plonas, skambus ir permatomas). Taigi viskas priklausonuo tav´s. Tiesa, ãia yra ∞statymo paÏeidimas, tau Vorkutos lageri˜valdÏia paskyrò trej˜ met˜ uÏdaro kalòjimo bausm´, tokià teis´ turitik teismai. A‰ taip nepaliksiu. Mes su tavimi turime juos apsk˜stiMaskvai. Kokie tavo santykiai su js˜ etapo kaliniu Germanu Stepa-niuku? Jo toks pats paÏeidimas, jeigu ne prie‰, judu patalpinsiu ∞ vie-nà kamerà. Ai‰ku, reÏimas bus grieÏtesnis nei vienmeãi˜, bet ir tenÏmonòs gyvena, o jeigu nepaÏeidinòsite elgesio taisykli˜, gausite leng-vat˜ ir i‰siskirsime kaip Ïmonòs.

- Kuo skundÏiatòs? - uÏklausò medicinos bosò.- Kuo barzdoãius gali sk˜stis, tik soviet˜ valdÏia, - uÏ mane atsakò

kalòjimo vir‰ininkas. - Barzdà teks nuskusti, jà leidÏiame tik ‰venti-kams. Mes laikomòs Ïmogaus ir luomo teisi˜.

UÏ geleÏini˜ dur˜ kameroje buvo du Ïmonòs ir penkios pasieniaisprikaustytos lovos. Viduryje, tarpulovyje ∞betonuotas staliukas. Kam-pe, kaip paprastai, para‰a su savo turiniu ir kvapais. Prie jos ant sienospritvirtinta penki˜ kabli˜ kabykla ir lentyna ”skudniems” (skurdiems)kalini˜ daiktams. Keista, bet ‰i lentyna buvo uÏkrauta popieriumi irknygomis. Popieriais buvo apkrauta ir nuo sienos atrakinta ties langubuvusi lova. Lubos baltos, sienos pilkos, betoninòs grindys ‰viesiai ru-dos. Palubòje langas dukart grotuotas su namordninku, prie dur˜ uÏgeleÏini˜ pinuãi˜ ∞kalinta, silpnai ‰vieãianti elektros lemputò.

Korpusinis, nei‰tardamas nò ÏodÏio atrakino vienà i‰ metalini˜lov˜, rankos mostu parod´s, kad a‰ galiu uÏsiimti vietà, i‰òjo. Vie-nas i‰ kalini˜, Germanas Petroviãius Stepaniukas, prie‰ pusvaland∞∞kurdintas ‰ioje kameroje, ‰oko sveikintis, lyg btume nesimat´ de-‰imtis met˜.

- Sveikas atvyk´s ∞ tikr˜ vyr˜ vienuolynà. Na kaip, tave ∞‰ventino ∞Vladimiro Ordinà?

- Postrigli v monachi. (Ø‰ventino vienuoliu.) Teisingiau, sakò nu-kirps barzdà. Taigi gal a‰ dar noviciatas? - pajuokavau.

327


- A‰ nejuokauju. Ms˜ pirmà de‰imtukà, i‰kviestà ‰monui, taip ap-dorojo lazdomis ir mediniais plaktukais (∞rankis metalinòms lang˜ gro-toms tikrinti.), kad dar negaliu auk‰tielnikas atsigulti, o ‰tai ir mòlynòs.

- UÏ kà Vladimiro Ordino vienuolio toks patepimas? - bandÏiaujuoku ‰velninti jo kno skausmà.

- Pasirodo, jsi‰kis Justas ·ilinas lagamino dvigubame dugne ve-Ïòsi paslòp´s apie dvide‰imties peili˜ arsenalà, kur∞ aptiko ‰mon‰ãi-kas. Justà stvòrò, sukaustò antrankiais ir bandò i‰vilkti ∞ karcer∞. Jisprie‰inosi, mes gynòm. Tuomet reÏimo vir‰ininkas i‰kvietò kareiviussu lazdomis ir mus visus sulupo, o Justà leisgyv∞ kaip velniai nutem-pò ∞ karcer∞. Vienas priÏiròtojas sakò, kad jam geruoju nesibaigs, jisbus ∞vilktas ∞ tramdomuosius mar‰kinius ir pakabintas ant specialausVladimiro kablio, o vòliau bus sudaryta baudÏiamoji byla. Mes buvo-me suginti ∞ patalpos kampà, ir a‰ gerai maãiau tà lob∞. Daugelis pei-li˜ ranken˜ i‰dabintos inkrus-tuotais lietuvi‰kais trizubcais(Gedimino stulpais.) ir lietuvi‰-komis spalvomis, manau tikt˜Luvro muziejui. Gaila vyro, nu-dirs jam devynias odas, bet kurbuvo jo galva, ai‰ku, ir js˜, sutokiu lagaminu leistis ∞ neÏino-mà kelion´. Nedovanotina. Su-ra‰ò aktà, reikalavo pasira‰ytipaliudijimà, bet mes visi atsisa-kòme. Prasidòs Justo tardymas.Kankins. Esu tikras, kaimo ber-nelis pal‰, ir daugelis i‰ js˜pateksite ∞ grupin´ baudÏiamà-jà bylà, o ãia dar plius Vorkutossukilimas, pilnas fiasko ãekis-tams. Davòte kvailà pagrindà,taip graÏiai sugrojus uvertirà. Justas ·ilinas

328


Ruo‰kite galvas ”na plachu” (ant kaladòs).- Negali bti. Net mintis nebuvo kilusi, kad Justas galòjo veÏti su

savimi tok∞ krovin∞ - sunerim´s tokia nemalonia Ïinia, i‰sigyniau kaipkadaise ‰v. Petras. Tuo paãiu nekaltu melu parei‰kiau Germanui, kadbet kokiomis sàlygomis ir aplinkybòmis tardymui neigsiu, jog kà norsÏinau apie tà ∞vyk∞. Justu a‰ tikòjau, bet ir ãekist˜ galià buvau kand´s.Dievas padòs - kiaulòs nesuòs.

Germano Petroviãiaus Stepaniuko ”kaimo bernelis” Justas buvone i‰ kelmo spirtas. Jis buvo paprastas, labai ∞tarus, tikras ”uÏkietò-j´s Ïemaitis nuog Skoudo”. Draugo ir Tòvynòs ne tik neparduos,bet ir nei‰duos, net jeigu reikòt˜ aukoti savo gyvast∞. Nugarà prie-‰ui parodyti jam buvo tas pat, kaip publikos akivaizdoje stovòti nuo-gam be figos lapelio, ir todòl jis kaltino uÏsienio tremtinius ir lega-lizavusius partizanus. âekistams ròÏdavo visà tiesà ∞ akis ir todòlnuolatos buvo baudÏiamas. Toki˜ kovotoj˜ irgi reikòjo kovai su so-vietais, bet tam tikra prasme k´sdavo pogrindis, laikinai netekdav´spatikimo ir tuo metu reikiamo kovotojo. PogrindÏiui reikia ne tikkovos darb˜ konspiracijos, bet ir minãi˜, ir ideologijos konspiraci-jos. Visi lietuviai- vladimirieãiai tikòjo Justu, ir jis neapvylò. J∞ tar-dò kelis mònesius, kaip prana‰avo Germanas, vilko ∞ ”mar‰kinius” irkabino ant kablio, pdò karceriuose ir gundò laisve, o jis savo: laga-minais susikeiãiau Gorkio ”peresilkoj” su vagimi, kalbanãiu lietuvi‰-kai su rusi‰ku akcentu, priedo gavau kilogramà bambonki˜. Po porosmet˜ Justas man papasakojo savo odisòjà. Tardytojas i‰ VladimiroKGB rodo ekspertizòs i‰vadas, kad pir‰t˜ antspaudai Justo, o jis,apsimet´s kvailiu, tiesiog juokiasi i‰ tardytojo, kad jis joki˜ ant-spaud˜ negamino ir peili˜ juolab neantspaudavo. Silò jam laisv´,jei jis parodys, kuris peilis Jono Valaiãio, jis sako, tegu jis pats pasi-renka, jei jam galima kaip kaliniui laikyti kalòjime ginklà. Tampò j∞po psichiatrus ir pagaliau ãekistai, kad ir keista, i‰sikvòpò, nubau-dò, neleisdami gauti siuntini˜ ir susira‰inòti su artimaisiais. ·tai tauir kaimo bernelis, kuris po 1955 m. Vorkutos sukilimo, vie‰ai visobarako kalini˜ akivaizdoje, nukirpo ypatingojo reÏiminio 62-jo la-gerio vir‰ilos plaukus.

329


Kameroje su keistu seniuSu Germanu dar ilgai aptarinòjome nesenus dien˜ ∞vykius, bandò-

me prognozuoti ateit∞ ir ∞ pokalb∞ ∞traukti kameros ‰eimininkà, (norsjos nepirk´, kalòjimo vir‰ininko valia, tapome irgi ‰eimininkais), kuris,∞tartinai Ïiròdamas ∞ mus, vengò ∞sivelti ∞ bendrà pokalb∞. Tuokart min-tyse svarsãiau, kuo mes jam, Andriejaus manymu, nepatikome. Gal mesper dràsiai rei‰kòme savo mintis, o gal pavydòjo savo vienatvòs kame-roje ir manò, kad mes trukdysime jo darbui su popieriais? O gal jis i‰vismizantropas, senis, nepakenãiantis nieko, net paties sav´s, nors akys,veidas ir visos elgesio manieros rodò jo inteligencijà, i‰prusimà ir geroÏmogaus ∞vaizd∞. Kaip susitar´, su Germanu pasitais´ guol∞, lindomepo antklode. Tada ms˜ sen-buvis su i‰gàsãiu savo gero-siose akyse virpanãiu balsui‰stenòjo:

- Vyruãiai, iki ”atbo-jaus” gulòti ”nepoloÏeno”(negalima). Pasodins ∞ kar-cer∞, o kamerà perves ∞ re-Ïimin´ padòt∞, atims i‰ ma-n´s knygas, kotel∞, ra‰alà,mano traktatà, taigi ir ma-no gyvenimo tikslà.

- O, a‰ ”ch…laÏu s pri-borom” (kalini˜ keiksmas)ant karcerio, traktato ir visosovietinio ‰lam‰to, - supykoGermanas.

- Pozvolte, tovari‰ã (leis-kite, drauge).

- Neleisiu, - atsisuko ∞sienà ir paki‰o galvà po ant-

Bronius ·alna Vladimiro kalòjime,vienutòje kalòjo 7 metus -iki ‰iol nereabilituotas!

330


klode. A‰ i‰ solidarumo ir savo ”priborà” bãiau prijung´s, bet pri-Ïiròtojas, atvòr´s dur˜ langel∞, mandagiai pakvietò ”paisyti kalòjimoreÏimo raidòs”. Kadangi to nedaròme, po de‰imties minuãi˜ ∞ kamerà∞virto krva priÏiròtoj˜ su reÏimo vir‰ininku prie‰akyje. Bandòmeprie‰intis, todòl buvo uÏlauÏtos rankos ir mus vilkte vilko ∞ korido-riaus gale esant∞ budòtoj˜ kambar∞. Nei i‰ ‰io, nei i‰ to Germanaspradòjo ‰aukti: ”Chlopcy (vyruãiai), mus velka ∞ karcerius”. Net ne-màstydamas jam ”turavojau”. PamaÏu, kaip besiartinanti audra i‰ to-lumos, tai i‰ vienos kameros dur˜, tai i‰ kitos pasigirdo nedràsus bel-dimas, lyg lietaus la‰ai ∞ skardin∞ stogà, bet kai pasiekòme tikslà -”deÏurkà”, perknija dauÏòsi visa galia. PriÏiròtojai ir j˜ vir‰ininkasatrodò labai apgailòtini ir pasimet´. Bandò skambinti telefonu, bet tassugedo. Vienas j˜ teisindamasis prikibo prie man´s:

- Ko gi ‰kaliojai, argi mes tave mu‰òme?- Man´s ne, o ‰tai jam ant veido mòlynò, - lyg neprisimin´s Germa-

no pasakojimo paisãiau kareivòliui.Pagaliau atgijo skambutis. Ms˜ vir‰ininkas skelbia ”aliarmà”. Kur

mus dòti? Ø karcer∞. Karceriai perpildyti. Ømesti bet kur. Kareiviai su‰almais ir guminiais bananais ∞bòg´ rikiuojasi prie kamer˜, o dÏiai ir‰auksmai garsòja: ”Berijavcai! Kraugeriai!” Mus nubogina kaÏkur auk‰-tu Ïemiau ∞ tu‰ãià kamerà. Klausiu Germanà, ar reikòjo tokio triuk‰mo,nes neai‰ku, kuo baigsis mums ir ms˜ solidaristams. Jis juokiasi irai‰kina, kad jau jei papuolòme ∞ tokià padòt∞, kodòl neturòtume jà pa-naudoti kalini˜ solidarumui stiprinti ir parepetuoti ateities kovoms. Pa-matysime kas bus, padarysime i‰vadas ir, i‰tais´ klaidas, sovietams pa-teiksime staigmenà.

Triuk‰mas tilo. Po valandòlòs mes vòl ”deÏurkoje,” kurioje tarp dau-gelio kalòjimo karinink˜ sòdi V.Vaineikis ir keli Ïyms ukrainieãiai:E.Pri‰liak, I.Kulik, M.Bula ir J.Chiminec.

- ·tai ir js˜ ”golubãiki” (balandòliai) gyvi ir sveiki. Øsitikinote?Taãiau paÏeisti kalòjimo reÏimo niekam nevalia, net ir man. Jeigu ma-tote paÏeidimus i‰ ms˜ pusòs, ra‰ykite mums ar net CK, js˜ skundaibus perduoti adresatams. Mums ãia gyventi teks ilgai, todòl bkim vie-

331


ni kitiems pakants. Kadangi js˜ draugai paÏeidò kalòjimo reÏimà,skiriu nuobaudà - vienà parà neturòsit teisòs pasivaik‰ãioti. Dòl miegodienos metu pabandysiu tartis su Maskva, manau ‰ià problemà reikòt˜spr´sti teigiamai.

Mes kameroje. Prietema. Matyt, nuobauda buvo formali, nes riau-‰i˜ akivaizdoje reikòjo valdÏiai i‰laikyti savo tariamàjà galià. Andriejusjau i‰ ryto buvo i‰vestas pasivaik‰ãioti, o mes visos dienos ∞vyki˜taip buvome pilni, kad pavarg´ net dÏiaugòmòs tokia nuobauda. Tyle-nis Andriejus i‰ visos jo laikysenos atrodò priblok‰tas girdòt˜ ir regò-t˜ ∞vyki˜, lakstò po kamerà ir mosuodamas rankomis pusbalsiu mur-mòjo, turbt i‰ ilgos vienatvòs, visai nekreipdamas dòmesio ∞ mus.”Demiurgai, deimanai, Pasauli˜ Saule, ap‰viesk savo monadomis pa-prastà rus˜ muÏikà, kas atsitiko js˜ pasaulio metasferose, jei meta-stalino pragare dedasi tokie dalykai. Gal Liuciferio CK taryboje pa-naikintas Metastalino etatas? Kas ãia, ms˜ pasaulio pabaiga ar, darblogiau, Soviet˜ Sàjungos? Po to kas ãia vyko, kodòl, kaip paprastaibna, j˜ nepasodino ∞ kondòj˜ (karcer∞)? Tai gal demonai, pasi˜stisunaikinti man Js˜ skirt˜ prana‰ysãi˜ arba man metas persikelti ∞kito laiko dimensijà? O, gal ãia demonai i‰ ms˜ Marso ar i‰ Meta-marso, jei j˜ klauso sienos ir Vladimiro kalòjimo uicraoriai (didÏ-valstybòs demonai).”

Nustòr´ klausòmòs Andriejaus monologo su daugeliu mums negirdò-t˜ ÏodÏi˜ ir per jo figros ‰vytuokl´ kameroje abu su Germanu sukomepir‰tus ties smilkiniais, atseit turime reikal˜ su beproãiu. Andriejus kal-bòjo vis garsiau ir garsiau, jo pasakojimas, kreipimasis tapo daug supran-tamesnis ir ∞domesnis, o dar vòliau klausiau jo jau i‰siÏioj´s. Atsitokòj´ssav´s klausiau, i‰ kur pas naujai sutiktus Ïmones tiek mistikos, ar i‰ per-gyvenim˜ vienutòje, ar a‰ esu primityviojoje stadijoje, netur∞s laiko pa-kelti galvà ir atidÏiau paÏvelgti ∞ ÏvaigÏdes. Kas a‰, instinktyvus skruz-dòlyno statytojas ar jo karys-gynòjas, dvasini˜ vertybi˜ kaupòjas, ar j˜griovòjas? Kieno a‰ valià vykdau, savo ar para, meta ir kit˜ mistini˜ jò-g˜? Kokios jos - gerosios ar blogos? O, gal ‰ie mistikos propaguotojaiyra paprasti ãekist˜ provokatoriai, ar, Andriejaus ÏodÏiais tariant, super-

332


valstybòs demon˜ (uicraori˜) apsòsti, bando, pasikviet´ filosofijà ir mis-tikà, i‰tirpdyti ms˜ dvasios taurius polòkius kazuistikos plotmòje ir tuopaãi˜ atitraukti mus nuo konkreãios idòjos ar kovos uÏ laisv´?

- Mano jaunasis kolega, - prisòd´s ant mano guolio kra‰to ir, tuopaãiu atitrauk´s nuo apmàstym˜ mai‰alynòs, Andriejus kreipòsi ∞ ma-ne. - Jums turbt atrodo, kad a‰ nupiep´s, i‰protòj´s senis? Ne visai.Kad js man´s neklausinòtumòte, a‰ pasakojau sau ir jums savo auto-biografijà. Ne kno, o sielos, kuri dvasios rai‰ka apsprendÏia ms˜materialin∞ ir dvasin∞ pradà, gyvavimà ir dvasinio i‰prusimo lygmen∞.Jokiu bdu neÏeminu js˜, bet tu‰ãioms kalboms neturiu laiko, kaipir js neturite. Visoms biologinòms btybòms ms˜ pasaulyje yra duo-tos uÏduotys, taigi - ir mums. A‰ turiu atskleisti ms˜ platum˜ Ïmo-nòms metaistorijà ir metaateit∞, j˜ projekcijà ∞ ms˜, mums atrodant∞real˜ pasaul∞. Todòl man bus malonu laikà skirti mano minòt˜ tem˜diskusijoms ir praktinòms i‰davoms, kurios, js˜ nuomone, galòt˜tikti ms˜ sovietinòs imperijos metakultros paÏinimui. Be to, mumssàlyginai yra primesta erdvò, laikas ir paskatos kovoti su didÏvalsty-bòs demonais. Svarbu nepadaryti klaidos, t.y. nepriimti j˜ kovos me-tod˜, nes gerosios jògos ir deimonai jau 400 met˜ bevaisiai kovoja su‰iuo monstru ir rezultat˜ nòra. Blogis nuo Ivano Îiauriojo auga geo-metrine progresija, kaip ir ‰ios valstybòs darinys, o visa tai atsispindimetapasaulyje, kuris i‰ ms˜ laukia teigiam˜ teisingos kovos rezulta-t˜. Mums reikia susitupòti, gerai apmàstyti ir, mano galva, pasirinktiGandi idòjà ir jo metodà - nesiprie‰inti blogiui, t.y. be kar˜, revoliuci-j˜, teror˜ ir diversij˜ sunaikinti ms˜ tòvynòs ir viso pasaulio blog∞,kur∞ sukrò uicraoriais apsòsti ms˜ proseneliai, tòvai ir vaikai. Mesturime pasitelkti kantryb´, protà ir ‰ird∞, atsikratyti melo ir baimòs,atsiduoti aukai ir sukurti Dievo Meilòs religijà, ir tik tada po 50-tiesmet˜ galima tikòtis pergalòs ir teisingumo.

- Js jau porà valand˜ kaip hipnotizuojate mus ∞domia savo dva-sios autobiografija su man nesuprantamais ÏodÏiais, bet a‰ nepak´-siu, kad man kalòjime brukt˜ sovietin´-rusi‰kà propagandà. Nieka-da Rusijos valstybò nebuvo mano, - ne‰vankiai nusikeik´s pyktelò-

333


jo Germanas.- Mielasis Germanai Petroviãiau, ‰i kamera jau penketà met˜ ne-

girdòjo pana‰i˜ keiksm˜, ir kadangi mes esame lygs tarp nelygi˜j˜,papra‰yãiau gerbti save tuo paãiu i‰saugoti gòrio ir vilties salel´ Vla-dimiro pragare.

- Atleiskite.- Patikòkite, a‰ niekada nebuvau didÏrusis, o juo labiau sovietinis

agitatorius. A‰ esu Rusijos patriotas, bet ne supervalstybòs uicraori˜apa‰talas. A‰ visada kovosiu prie‰ politin´ Rusijos valdÏià, kuri norigrobti svetimas tautas, valstybes, kankinti ir engti j˜ Ïmones, primestijiems savo religijà, savo paproãius ir màstysenà, kad sutryp´ j˜ dvasiànutautint˜ ir tuo paãiu sukurt˜ ne rus˜ tautà, o beform´ rus˜ liaud∞.Visa tai reikalinga Liuciferio gvardijai metapasaulyje, kurios projekci-ja ndienoj - komunist˜ partija. J˜ vis˜ drauge i‰augintas gaivalas, ma-no paminòta liaudis, jau turi prisità sovietin´ uodegà, ir jos priedermòpartijai paliepus Ïudyti, grobti ir ‰aukti ”URA”, o vòliau sàÏinei pri-temdyti pigia degtine girtuokliauti, giedant demono himnà - ”Vypjomza Stalina” (i‰gerkim uÏ Stalinà). Kai stinga prie‰˜, kad neprarast˜ pa-tirties, tada Ïudo savus, ∞kalina tuos, kurie turi savo sàÏin´ ir nepasi-duoda netikroms tiesoms, tada naikina rus˜ tautà. Gerieji Ïmonòs, mani‰ Auk‰ãiausiojo leista matyti vizijose ano ir ‰io pasauli˜ metakultrà,metaistorijà ir metapolitikà. A‰ ne blogietis ir ne prana‰as, a‰ rus˜ tau-tos Ïmogus, tikintis Meilòs Dievu ir geros valios Ïmoni˜ pergale. Nu-galòti metaprie‰à reikia metaistorijos Ïini˜ ir ypaã vengti j˜ primest˜kovos metod˜. NuÏudytas knas subyra ∞ pelenus, o jo neapykantosdvasia sutvirtina blogio legionus. Padaryti prie‰à ar jo pagalbininkàdraugu yra krik‰ãioni˜ strategija - ms˜ kova. Pirmuoju atveju mespralaimime ir prie‰o jògos didòja aritmetine progresija, antruoju - meslaimime dviguba geometrine progresija ir, jeigu dabartines ms˜ jògasapginkluosime ‰ià strategijà ir eisime ∞ sovietin´ liaud∞, per kelias de-‰imtis met˜ ms˜ vaikai jau matys au‰rà. Bus daug vargo, mirãi˜, nusi-vylimo, bet jau geriau kitiems duoti Au‰rà, kaip vidurnakt∞ girtam nu-dvòsti tarpvartyje. A‰ visà savo gyvenimà pa‰venãiau ‰iam teisiam rei-

334


kalui ir, manau, turiu pareigà savo Ïiniomis su jumis pasidalinti. A‰nenoriu jus vesti, a‰ noriu eiti su jumis kartu. I‰lo‰ia tas, kas visadoskuria, o ne kas griauna.

- Bet ir blogio jògos kuria? - ∞siterpiau.- Tik tam, kad galòt˜ griauti, - atsakò Andriejus ir vòl kibo ∞ filoso-

fijas, visai nekreipdamas dòmesio, klausomòs ar ne. - Demonas nuro-dò tkstanãius klaiding˜ keli˜, todòl protaujantis Ïmogus i‰ labirintoturi atrasti tikràj∞. Tam reikalinga trimatò istorija, kurios nemato ‰iuo-laikiniai istorikai, tyrinòdami vien horizontalioje plotmòje. Trksta ∞auk‰t∞ - dvasinòs, horizontali - tik socialinò krybos plotmò…

Andriejus kalbòjo ir grindò i‰sakytas mintis beveik apie viskà: kà a‰Ïinojau ir kas man buvo visai nauja. A‰ skendau atradimuose, o bega-lòs neÏinom˜ ÏodÏi˜ hipnotizavo ir leido tik linkãioti galva. Taip pra-bògo savaitò, pusryãiai, piets, vakarienò, tualetas, o pirmosiomis die-nomis net priÏiròtoj˜ tramdomi vidurnakãiai. Galiausiai apsipratau irpradòjau atsirinkinòti, kas man reikalinga dabarãiai ir praktikai, o kastik Ïinojimui. DidÏiausià ∞spd∞ paliko jo traktuojama Rusijos super-valstybòs tironija savajai tautai ir jos metastazòs Rusijos ateiãiai, o tuopaãiu ir mano pasaulòÏirai bei kovai su taut˜ kalòjimo imperija beiblogio kòslais uÏvaldyti ms˜ planetà. Jis tikino, kad kiekvienas pasi-ryÏ´s ir ∞tikòj´s gòriu Ïmogus yra pajògus kovoti su Ïemi‰kuoju blogiuar net su Metakremliumi kitose pasauli˜ dimensijose, taigi - ir su su-pervalstybe. Supaprastinus visus meta, para, mistika, demiurgo, pikt˜-j˜ ir ger˜j˜ diev˜ ar pusdievi˜ nesuprantamas kovas, ∞ atmint∞ giliai∞siròÏò Andriejaus trimatò Rusijos istorija. Taãiau be paslapting˜j˜ jò-g˜ veiklos nesuprast, i‰ kur i‰dygo tironijos supervalstybò, visà jos gy-vavimo laikà mintanti savo pilieãi˜ (podanych) krauju, knais ir dva-sios syvais, suvokt rus˜ tautos, rus˜ liaudies ar rusin˜ dvasià. Andrie-jus tiki, kad ms˜ Ïemòje Ïmoni˜ gyvenimà ir j˜ veiklos bdà valdoasmenybòs, ∞takojamos demon˜, deiman˜ ar kit˜ eterini˜ jungini˜ -egregor˜. Dievas suplanavo Ïemòs planetoje ∞kurdinti Ïmones, kurie,apsival´ nuo dvasingumo grubias prielipas, tapt˜ deimanais. Taãiau blo-gosios kosmoso jògos pasiuntò demonus ir tie painiojo Dievo planus.

335


Jis tramdò blog∞, baudò Ïmones baisiausiomis katastrofomis, siuntò pra-na‰us, bet ‰òtonas kietai buvo apsòd´s Ïmones. Tada Jis pasiuntò Mei-lòs Dievà - Krist˜. Îmonòs suprato savo misijà Îemòje ir pradòjo Die-vo planus vykdyti. Blogosios metòsi vienur, kitur - nesisekò. Pagaliau,daugiau nei po tkstanãio met˜, nusiÏiròjo vienà asmenyb´, apÏavòjopuikybòs manija ir, kai mintys ir veikla sutapo su demon˜ planais, me-tapasaulyje buvo nutarta sukurti metapasaulio blogio valstybòs projek-cijà Maskvos Kunigaik‰tijoje. Tuo metu Rusija buvo i‰sivadavusi i‰‰imtmetinio mongol˜-totori˜ jungo, bet ne nuo j˜ paproãi˜. Visà tautàbuvo apòmusi tokiagalybòs, didybòs mani-ja ir pasididÏiavimas,jog jie manò gal∞ dary-ti viskà nebaudÏiami, t.y. nesilaikyti tarptauti-ni˜ santyki˜ norm˜ irjoki˜ prigimtini˜ Ïmo-gaus teisi˜. Joano (Iva-no) IV-jo Îiauriojomonarchinò valstybòtapo savo ir aplinkini˜taut˜ grobuonimi. Mo-narchija peraugo ∞ tiro-nijà. Buvo sukurta nepilieãi˜ valstybò, o vir‰Ïmoni˜ galv˜ super-derÏava. Blog˜j˜ jòg˜veikiamas IvanasÎiaurusis tapo gròsmesau ir savo supervals-tybei, o kad galòt˜ i‰-likti valdÏioje, jis ∞stei-gò mirties eskadronus Leonas Valoãinskas

336


- opriãnikus, kurie prie Ïirgo baln˜ priri‰´ atpaÏinimui juodà ‰uns gal-và Ïudò, plò‰ò ir prievartavo visà tautos elità. Anapilinis Kremlius per-metò viso pasaulio blogio centrà ∞ Maskvos kremli˜. ·is tapo kalinim˜,kankinim˜, orgij˜ ir snÏudystòs vieta, juodàja citadele. ·i tvirtovò vir-to planetos blog˜j˜ jòg˜ sostine, kuriai buvo deleguotos galios per ke-lis ‰imtmeãius atplò‰ti Ïmonijà nuo pasaulio ger˜j˜ jòg˜. Tironija vals-tybòs nestiprina, o jà Ïlugdo. Po Ivano Îiauriojo mirties visa ‰alis pra-dòjo nykti. Prasidòjo didÏioji ”Sumai‰tis”.

Blogosios metapasaulio jògos, jau turòdamos ‰ioje ‰alyje ∞dirb∞,nepasiduoda. Jos ruo‰iasi reinkarnacijai. Prabògs daug met˜, rusai lai-mòs 1612 m. kovà su lenkais, praplòs valstybòs teritorijà ∞ rytus, pie-tus, nustums ‰vedus ∞ ‰iaur´, ir vòl rus˜ tauta i‰augs savo akyse ikimilÏino - ”vienintelòs tautos” Dievo Ïemòje. Kadangi rus˜ tautos eg-regore (Tautos, valstybòs, religijos, pasaulòÏiros psichinò minãi˜ san-kaupa, apjungianti Ïmones, kuri pasirei‰kia kaip didÏiulò ∞sitikinim˜bei valios varomoji jòga.), visos kitos tautos yra paklydusios miglo-se, tai grobti, engti ir ugnimi bei kalaviju atvesdinti ∞ pravoslavijà arpraplòsti savo imperijà yra Dievo valia ir net ruso prievolò. AtsiradoIvano Îiauriojo opriãnikams alternatyvi arekãejevizna. Petras I, darnepastat´s rm˜, kerta ”langà ∞ Europà”. Per ‰∞ gav´s ‰vieÏio oro iratsirink´s labiausiai tik tas idòjas, kurios tinka jo imperijai, sukr´ssau luomà, po i‰sigimòlio dvigalvio erelio sparnais Petras I valdysTreãiàjà Romos Imperijà. Uicraor˜ (Rusijos didÏvalstybingumo de-monai) pagalba jam gerai sekòsi. Jis paklojo savo miesto Petrapiliopamatus ant savo ”podanych”, ukrainieãi˜ ir kit˜ pavergt˜ taut˜ Ïmo-ni˜ kaul˜, ir, atkòl´s sostin´ ”na iskona russkich” Ïemi˜, ∞kurdinokilminguosius su j˜ tarnais ir baudÏiauninkais, kad visi jie ir j˜ vaikaiamÏiais gint˜ ‰∞ miestà bei ‰iaurines imperines Ïemes. Jis ∞kalò tautaididybòs ir mesijo manijà. Jis, kaip ir Ivanas IV, savo sn˜ numarino.Petras I puolò kaimynines valstybes, kraujuje skandino sukilusias tau-tas, darò viskà, kà jam patarò didÏvalstybòs demonai, kad tik jo impe-rinò derÏava tapt˜ galingiausia Europoje. Jo nacionalizmas, kuris sa-vo nacijà buvo i‰kòl´s vir‰ kit˜, ir siekis savus interesus patenkinti

337


kit˜ sàskaità yra tik provincializmas, pakeltas ∞ idòjos auk‰tumas.Regis, Dostojevskis, kuris taip pat buv´s Vladimire prie‰ beveik

‰imtmet∞, sakò, kad tauta, pagimdÏiusi naujà mint∞, pasijunta i‰rink-tàja, taãiau toks pasitenkinimas ateityje gresia katastrofa ir i‰ ms˜milÏini‰ko Ïemòs masyvo nieko gero nebus, apart despotizmo gròs-mòs Ïmonijai. Petras I mir‰ta. Chaosas vòl apima ‰al∞. Gerosios jògos- deimanai bando nukreipti geràjà kryptimi, bet tauta apsòsta ir jaireikia despoto, nes pati valdytis nebepajògia. Imperija turi plòstis, nu-kreipti pilieãi˜ nepritekli˜, skurdà, vargà ∞ i‰orin∞ prie‰à, antraip jisubyròs tarpusavio vaiduose. Kit˜ supervalstybi˜ demonai, pripaÏin-dami Rusijos sverchderÏavos demon˜ pirmumà, provokacijos dòleinuteikia savo pilieãius prie‰ Rusijà. Prasideda nuoÏms karai nulemtiRusijos pergalei. Kai, atrodo, jog derÏava kris, uicraorai pasitelkiai‰bandytas stichines jògas - ‰alt∞. Taip buvo per lenkmet∞, pranczme-t∞ ir vokietmet∞. Buvo tai Piro pergalòs, bet visgi rus˜ pergalòs. ·iaiskar˜ ir pergali˜ atvejais rus˜ tautos ir svechderÏavos demon˜ tikslai

Intos laisvòs kovotojai. Antras i‰ eil. Antanas Sabaliauskas.

338


sutapdavo, nors pirm˜j˜ galutinis tikslas buvo i‰saugoti savo valsty-b´, tautà, kultrà ir mentalitetà, antr˜j˜ - ‰ià pergal´ panaudoti veli-korus˜ ‰ovinizmui bei pasinaudojus juo sunaikinti geràsias Ïmonijosjògas ir i‰stumti deimonus i‰ ms˜ planetos. Car˜ imperija sumu‰aturkus, uÏvaldo Azovo tvirtov´, prisijungia Kaukazà, nugali ‰vedus,atsiròÏia Pabaltijo dal∞, po to su kitais pasidalija Îeãpospolità, 1812metais i‰veja pranczus ir kai galiausiai uÏima ParyÏi˜ - Rusijos di-dybòs manija pasiekia vir‰˜. ”Bog-Batiu‰ka, Rossija-Matu‰ka”, o jiei‰skirtiniai Dievo vaikai, neklystantys kaip ir pats Vie‰pats. Tai kodòlnegrobti, neÏudyti, jei viskas sekasi, jei Dievas ”leidÏia ir laimina”?

Per ”i‰kirstus” langus ir i‰spardytas duris ∞ Rusijà eksportuojamosVakaruose demon˜ pagimdytos Markso, ekonomika pagr∞stos mate-rialistinòs idòjos knui. Deimanai, kaip atsvara, siunãia humanitari-nes idòjas dvasiai. ·ios dvi metapasaulio jògos galynòjasi tarpusavy-je. Gale 19-jo ir pradÏioje 20-jo amÏiaus didÏvalstybi˜ demon˜ i‰-provokuotame Pasauliniame kare ∞vyko lÏis. Rus˜ tauta 1917 me-tais vasaryje ∞vykdò revoliucijà - nuvertò carà, sugriovò uicraor˜ taipilgai kurtà ir krauju puoselòtà sverchderÏavà. Krito priespauda. Pir-mà kartà savo istorijoje rus˜ tauta i‰sivadavo nuo i‰orini˜ agresori˜ir vidinio uzurpatoriaus gali˜. Îmonòs sveikino viens kità ir pagalrus˜ paproãius buãiavosi gatvòse. Taãiau metapasaulyje demonai ne-snaudò, jie buvo pareng´ tokiam atvejui reinkarnuotà Ivano IV-PetroI dvasià Stalinui. ·is, dar bdamas ‰ventik˜ seminarijoje, orientalistomasono GudÏijevo buvo jau paruo‰tas ∞kurti kosmopolitin´ blog˜j˜jòg˜ imperijà su rusi‰ku fasadu. Tai tenkino principingus rusi‰kuo-sius uicraorus ir Ïiebò vilt∞ 1776 m. Bavarijoje ∞kurtos iliuminat˜ ben-drijos pasekòjams, kurie, bdami ∞takingi pasaulinòs valdÏios galia irpinigais, buvo numat´ uÏgrobti visà valdÏià pasaulyje ir, atmetus Die-và, t.y. ateistiniu pagrindu, tenkinant Ïmogaus Ïemuosius instinktus,∞kurti Îmogaus religijà. Ø katilà sumesti valstybes, tautas, gentis, kal-bas, paproãius, religijas, prietarus, sàÏines, ir visà ‰ià sàvok˜ mas´i‰virus gaut˜si pradÏia ir pabaiga - Homus. Jau i‰ ÏodÏi˜ ‰akn˜ pras-mòs: Liuciferis, iliuminatai matosi, kieno idòjos ir ragai.

339


Po keli˜ mònesi˜ ∞vyko perversmas, kur∞ ∞vykdò komunistinò ‰mòk-la. Prievarta ir kraujas. Paskutinis koziris pasaulinòje Îemòs demon˜kovoje su gerosiomis jògomis, kurios nebepajògò atlaikyti tokio bru-talumo, krito. Pasaulinis pasaulòÏiros konfliktas ∞siÏiebò ne tik tarpÏmoni˜, bet ir tarp taut˜ bei valstybi˜. Demonai ant altoriaus pakylò-jo ekonomikà kaip visapusi‰kà panacòjà, kuri Ïmones turòjo padarytilaisvus, kaip socialiai taip ir dvasi‰kiai. Dievas, patikòdamas Ïmoguivalià, ∞diegò stabd∞ - sàÏin´, kuri (pagal demonus) kliudo laisvei. To-dòl sàÏinò turi bti pakeista Ïmoni˜ bendrijos ∞statymais ir tik jaisindividas turi vadovautis. Visi turi bti lygs, bet ‰iems ”lygiesiems”turi vadovauti demonizuota taryba, kuri spr´st˜ ∞statym˜ papildymusir kontroliuot˜ j˜ vykdymà. Stalinas ir jo pasekòjai savo atkaklumulenkò net pasaulio demonà. Îmonija ne kartà buvo atsidrusi ant i‰-nykimo ribos, bet visatos blogosioms jògoms to nereikòjo. Demo-nams reikalinga gyva Ïmonija, kuri jiems nusilenkt˜ ir paklusniai vyk-dyt˜ j˜ valià. Metapasaulyje demonai nutarò at‰aukti Stalinà ir jispradòjo merdòti, bet Rusijos uicraorai taip susitelkò apie savo lyderiodvasià, kad j∞ numarinti prireikò beveik visos paros.

Su Andriejumi kalòjimo dienos neprailgo. Kà jis tada pasakojoapie Stalino epochà ir po jos, galòãiau daug kà para‰yti. Dal∞ istori-jos paskelbò mokslininkai, beveik visà savo gyvenimà i‰gyvenomejo kurtojoje sistemoje ir po jos, taigi daug naujo nepara‰ysiu. Norò-ãiau tik patvirtinti, kad Andriejaus vizijos ar tuometinòs prana‰ys-tòs pildòsi ir pildosi. Galòãiau paminòti jo traktatus apie mòlynàsiasir raudonàsias pasaulio epochas, apie religijas, kurios tampa vis dau-giau monoteistinòmis ir artòja prie i‰plòstos katalikybòs, apie ãekis-tus Bokij ir Barãenko pabuvojusius ·ambaloje. KaÏkaip susi‰aukian-ãia pasakojimai su mano sutiktu prs˜ mokslininku Johanu, bet taine ‰io ra‰inio paskirtis. Kas buvo tas Andriejus, kurio ir vardo tikraipatvirtinti negaliu ir su kuriuo teko drauge praleisti tik porà savai-ãi˜, palik´s nei‰dildomà jo vizij˜ atsiminimà? Gal jis filosofas, pa-rapsichologas, o gal ”Pasaulio RoÏò” (”Roza Mira”) autorius - Da-nyla Andrejevas, ar jo mokinys? Ne tai svarbu. Man norisi papasa-

340


koti apie sutiktus Ïmones, j˜ laisvòs kov˜ veiklà, ∞domesn´ màsty-senà ir net i‰skirtinumà i‰ pilkai apvilkt˜ Ïmoni˜ ir pilk˜ kalòjim˜dien˜. Dòka toki˜ personaÏ˜ a‰ i‰saugojau aistrà gyvenimui, lais-vòs polòk∞ ir pagarbà tiesai.

Kartà gr∞Ï´ i‰ pusvalandinio pasivaik‰ãiojimo radome sujauktus guo-lius, i‰kraustytas spinteles, tiesiai sakant, padaryta man ir Stepaniukuinuodugni krata. Netrukus buvau i‰kviestas pas kalòjimo vir‰ininkà Ma-lininà. Be jo kabinete prie lango sòdòjo du vienodai apsireng´ stambsdòdulòs.

- A‰ prieÏiros prokuroras Ivanovas.- A‰ tardytojas, justicijos kapitonas Ivanovas i‰ Leningrado. ·tai

i‰duotas orderis KGB Leningrado srities ir patvirtintas SSRS generali-nòs prokuratros apklausti jus, kaipo liudininkà diversijos byloje Vor-kutoje. Pasira‰ykite… Papasakokite kaip ir kokiomis aplinkybòmis su-sipaÏinote su Jonasu Dailidesu ir Ivanu Sokolovu, i‰ kurio nupirkotetris kilogramus amonalo? ·tai nuotraukos. Kuris - katras?

Jonà paÏinau, nors jis buvo su skrybòle ir civiliais drabuÏiais, oantrojo net nebuvau mat´s. Amonalà pristatò Zenas Paldaviãius. A‰jo neklausiau, tokiais atvejais net pasiteirauti buvo nepadoru, o kàkalbòti apie konspiracijà? Îinojau, kad Jonas priklauso Zeno grupeiir tà sausio dienà juos maãiau prie ‰achtos valdybos vaik‰ãiojanãius.Nerimas smelkòsi vis gilyn ir gilyn. Nejaugi Zenà i‰prievartavo, ogal Juozas Îilinskas kam nors prasitarò? O a‰ pats ar ‰ventas? ”Kon-spiratorius” i‰mokiau kaip elgtis su ‰lyk‰ãia geltona medÏiagaamonalu Vladà ·i‰kà ir Vytautà Vaineik∞ septintojoje ‰achtoje, o Gri-gà ketvirtojoje. Ar nepasigyriau, kaip mes ”‰auniai” tai atlikome? Vi-sais tikiu ir dabar. O visgi lieÏuvis ne visada draugas. Krimstelòjau j∞.Rodos atnaujina ‰ià kvailà, labai nereikalingà bylà. Pakovosime, nepirmas kartas.

- NepaÏ∞stu nò vieno.Patard´ valandà, sura‰ò ne‰ali‰kà protokolà. Pasira‰òme.- Iki greito pasimatymo, - paspaudò rankà tardytojas, ir a‰ vòl su

besibla‰kanãia ‰irdimi kameroje.

341


”Moskva moja...”Kità dienà buvau patalpintas ∞ vienut´, o po savaitòs su trimis psichais

stolypino kupe - kameroje riedòjome link Maskvos. Kelionòs pradÏia bu-vo nebloga. Kareiviai buvo mandags ir paslaugs, o ir kaliniai i‰naudojovisas savo galimybes dar kartà nusigauti ∞ tualetà ir tuo paãiu pamiklintikojas. UÏ lang˜ kaip kino juostoje bògo baltai pasipuo‰´ mi‰kai. Kokiejie nuostabs, tai ne pilkos kalòjimo sienos. Vakare sutemus, traukiniuipasisukus ‰onu, tolumoje pasirodò Maskvos ugnys. Staiga suÏviegò va-gono ratai, ir staigus stabdymas. Prie‰ais mane sòdòj´s psichas, inercinòsjògos sviestas, trenkòsi ∞ vagono pertvarà. I‰ jo praskeltos galvos stipriaikraujavo Ïaizda. Aimanos sklido i‰ viso vagono. Mes ‰aukòmòs sargy-bini˜, bet jie kaÏkur voliojosi vagono koridoriaus gale. Pagaliau trauki-nys, slyd´s kelius ‰imtus metr˜ bògiais, sustojo. Sulaukòme pagalbos:jodo ir binto, o uÏ valandos ir greitosios pagalbos ma‰in˜, ∞ kurias krovòsuÏeistuosius ir tame tarpe 5 i‰ ms˜ vagono. I‰ kareivòli˜ suÏinojome,kad autobusas nepraleido traukinio, yra uÏmu‰t˜.

Po trij˜ valand˜ atvyko keli ”varanokai” ir visus ”stolypino” kelei-vius i‰veÏò ∞ persiutimo kalòjimà Krasnaja Presnia Maskvoje, o ms˜kamerà paliko. Paslapties nebelaikò, sakò: mano tris bendrakeleiviusturi pristatyti ∞ Serbskio Instituto ligonin´, o mane ∞ Leningrado trauki-n∞. Pagalau atvyko dar vienas ”varnas”, bet man´s, i‰skyrus psichus,paimti grieÏtai atsisakò. AtvaÏiavo karinis autobusiukas. Palik´ du ka-reivòlius saugoti ”stolypinà”, mane ir kitus sargybinius sutalpino ∞ ‰iàma‰inà, ir po geros valandos mes geleÏinkelio stotyje. Deja, puse valan-dos suvòlavome. VaÏiuojame ∞ Butyrk˜ kalòjimà. Nepriima. Dar ∞ kaÏ-kok∞? Tas pat. Vir‰ila jaudinasi, keikia visus ir viskà pasaulyje, bet ma-n´s, kaip pikto pinigà neturi kur ∞ki‰ti.

- Paleisãiau, arba ‰∞ fa‰istòl∞ nu‰auãiau, betgi atsakysi uÏ j∞ kaip uÏsen∞ i‰ Kremliaus. Mat juos… Na, pabandykim uÏvaÏiuoti dar ∞ vienà”‰aragà”, jeigu ãia ne, tai pas mano uo‰v´. Noròtum? - nuleisdamasgarà pajuokavo saldafonas.

”·araga” ‰alia geleÏini˜ vart˜, ant auk‰tos mrinòs geltonos tvoros

342


turòjo nedidel∞, bet ∞skaitomà uÏra‰à: ”Serbskio vardo Medicinos Insti-tuto pagalbinòs eksperimentinòs patalpos”. Mano vir‰ila, pabuvoj´s pus-valand∞ uÏ t˜ vart˜, lyg ant Ïirg˜ ∞lòkò ∞ autobusiukà, griebò mane, kaipvelnias d‰ià, ir a‰, nuogai i‰rengtas, i‰ãiupinòtas atsakinòju savo for-muliaro duomenis. Jauna smulkutò gydytoja, kuri bet kaip, ant kari‰kosuniformos, buvo uÏsimetusi baltà chalatà, Ïiovaudama, vyri‰ku balsu∞sakinòjo dviems stambiems sanitarams:

- ·∞ ligon∞ ∞ apsi‰aukòli˜, simuliuojanãi˜j˜ 13-tà palatà.- Ø kurià vietà? Kokia reÏimo forma?- Vaistai kaip visiems. Sustiprinta… Ø ‰iandien mirusiojo vietà... Ø

kità laisvà vietà patalpinkite tà i‰ izoliatoriaus, suleiskite jam raminan-ãi˜j˜ ir prirakinkite. Vykdykite.

Visa tai mane gàsdino ir nenuramino, neveikò net naktini˜ kelioni˜nuovargis. I‰ koridoriaus girdòjosi mano vir‰ilos balsas: ”Garbòs Ïodis,leitenante, kalin∞ pasiimsiu ‰iandien iki piet˜.”

Labai siaura laiptinò ir platus antrojo auk‰to koridorius. Visur gro-tuoti langai apvilkti metaliniu tinklu. âia pat ir 13-toji. Metalinòs duryssu viena rankena i‰ koridoriaus pusòs. Palata ap‰viesta blankia elektroslempute atrodò gana erdvi, visa uÏgriozdinta daugybe metalini˜ lov˜ sutinklais. Nors buvo prie‰au‰ris, mane ∞vedus, visi gulòjusieji pakilo.

- Visiems gulòt, arba jus visus prirakinsiu. Kà, Ïmogaus nematòtò -vòl visus suguldò sanitaras.

Øsliuogiau guolin, bet miegas neòmò. Pakòliau galvà ir nustòrau, vis˜blauss Ïvilgsniai atkreipti ∞ mane. ·iurpas perbògo per knà. Apie be-protnamius teko prisiklausyti gana daug, ypaã apie sovietinius. Kaip ‰iei‰skirtiniai Ïmonòs priims mane? Ar susiurbs ∞ save, ar kaip nesukramtytàsvetimkn∞ i‰spjaus? Tamss vaizdiniai uÏpldo mano galvà, ir tie be-reik‰miai Ïvilgsniai, atrodò, virt´ beproti‰kais, visai gàsdino mane.

- Zemleãiok, ot kuda ty? (Ïemieti, i‰ kur tu?) - tyliai prabilo pribeto-nuotos lovos kaimynas.

- I‰ Vladimiro, - atsakiau susigràÏin´s i‰ baimòs i‰silaksãiusias min-tis. - O js?

- A‰ i‰ Berlyno. Buvau Lubiankoje, Vladimire, bet apie tai vòliau.

343


Noriu perspòti tave: niekada nesiprie‰ink sanitarams ir ”lepylams” (dak-tarams), taip pat stenkis nevartoti skiriam˜ vaist˜. Ki‰k tarp danten˜ irlieÏuvio, simuliuok, kad nurijai. Kitaip, pratempsi metus dvejus.

- Bet a‰ ãia laikinai.- Visi mes ãia laikinai ir laikini…- Kelkitòs pidarai! Pabandykite susimuliuoti vaistus ir a‰ jus i‰ãir‰-

kinsiu su visais ‰… Ma‰os laboratorijoje. - keikòsi ∞terpdami Dievà irviskà, kà tik galima apròpti rusi‰ku ”matu” nesura‰ytoje keiksm˜ encik-lopedijoje, jau mano paÏ∞stamas sanitaras.

Skubiai visi stvòrò vaistus, ir ∞dòj´ juos ∞ burnas, òjo prie kriauklòsuÏsigerti vandeniu i‰ grandinòle pritvirtinto aliumininio puodelio. Pas-kui ∞ visiems matomà ir per dur˜ ”vilkel∞” priÏiròtoj˜ stebimà dviej˜atvir˜ ketini˜ klozet˜ zonà. Smarvòs nebuvo. Galingas ventiliatoriusviskà i‰siurbò, tik, net ir man visko maãiusiam, nepajògò panaikinti Ïmo-gaus paÏeminimo tvaiko.

Pusryãiai. Dvi riekelòs duonos ir puodelis saldintos arbatos. Keli‰auk‰tai man˜ ko‰òs. ”Ka‰a manaja - Ïizn tumanaja” (Man˜ ko‰ò -miglotas gyvenimas) - uÏdainavo vienas tupintis tualete. Tuo tarpu pa-sirodò duryse mano jau matyta gydytoja su dar trimis vyresnio amÏiausi‰sidaÏiusiomis kolegòmis ir tiek pat ∞ buldogus pana‰i˜ sanitar˜. ·iei‰sirikiavo prie atvert˜ dur˜ ir i‰skòt´ kojas, kaip esesininkai, sustingo.

- Tai kà, her Hitler, orà gadini? - pajuokavo vyriausioji.- A‰ ne her, o draugas Stalinas. Hitleris ‰tai ten prie naujoko, - paro-

dò ∞ mano kaimynà.- A‰ ne Hitleris. A‰ Gebelsas. Mano pareiga propagandi‰kai meluo-

ti. ·tai ir naujokui pasakiau, kad jis ãia laikinai.- Molodec Gebelsai, tik ‰∞ kartà tu nesumelavai, naujokas tikrai lai-

kinai. Hitleriui i‰ra‰ykite dvi pilnas adatas.- Tovari‰ã Krupskaja, atsipra‰au, pasiauk‰tinau truput∞, a‰ draugas

Chru‰ãiovas.- Gerai drauge, bet be vienos adatos neapsieisime.- Ar ãia js˜ nenuskriaudò? Ligonys ãia neagresyvs, bet visi ∞Ïyms.

·tai tie du poetai: Buninas ir Pu‰kinas. Tas prie sienos irgi savo laikubuvo Pu‰kinas, bet jis atliko Ïygdarb∞ ir tapo Cezariu. Jis i‰gelbòjo vienà

344


ligon∞, kuris buvo ∞sirop‰t´s ∞ ligoninòs katilinòs kamino vir‰n´. Buvoi‰kviesti gaisrininkai, bet jie negalòjo jo pasiekti. Tada Pu‰kinas pasigro-bò gaisrinink˜ kirv∞ ir pradòjo kapoti kaminà ‰aukdamas nelaimòliui: ”Nu-lipk, nes a‰ vis tiek nukirsiu!” Nulipo... O uÏ kà jus pasodino? Tok∞ jaunà,juk ne uÏ vokieãi˜ laikus? - pasiteiravo vyresnioji.

- Ne. UÏ antisovietin´ pogrindin´ organizacijà Lietuvoje.- Tai gal irgi esi ∞Ïymus liaudies poetas ar ra‰ytojas? Turiu ãia kitoje

palatoje du âiurlionisov, o poet˜ i‰ Lietuvos nòra, - juokavo gydytoja.I‰òjus svitai, mano ”Gebelsas” stebòjosi man rodomu palatos daktaròs

dòmesiu ir patyliukais trumpai papasakojo savo ∞domià gyvenimo istorijà.Tai ∞Ïymus vokieãi˜ komunistas Noimanas, Kominterno veikòjas. Atòjus1933 m. Hitleriui ∞ valdÏià Vokietijoje, Stalinas i‰sikvietò Noimanà ∞ Mask-và ir prisakò visapusi‰kai slapta remti Hitler∞. Noimanas tam grieÏtai pasi-prie‰ino. Tuomet Kominterno veikòjas bulgaras Dimitrovas i‰siuntò Noi-manà ∞ Ispanijà padòti i‰kovoti valdÏià kairiesiems. Kai gen. Frankas ∞vyk-dò perversmà, Noimanas pabògo ∞ ·veicarijà. âia jis buvo internuotas irvòliau perduotas Pranczijai, o toji perveÏò ∞ Maskvà. Buvo jeÏov‰ãinosmetai. Stalinas Noimano garbei suruo‰ò pietus Kremliuje, per kuriuos Ka-lininas papra‰ò Noimanà para‰yti knygà apie Stalinà ir Dimitrovà, kokieyra jie ar‰s kovotojai prie‰ fa‰izmà. Prisimin´s ankstesnius Stalino priesa-kus, veidmainiauti atsisakò. 1939 m. jis ir jo Ïmona buvo are‰tuoti ir sukitais trisde‰imãia vokieãi˜ antifa‰ist˜ perduoti hitlerininkams Brest Litov-sko pasienio ruoÏe. Gestapas nudangino juos visus ∞ Berlyno kalòjimà, kan-kino, pus´ j˜ su‰audò, ir, kaip sakò tardymo metu Himleris, tik Stalinasi‰gelbòjo Noimanà, pra‰ydamas palikti j∞ gyvà. Karà praleido konclageryjeRyt˜ Vokietijoje. Vòliau tardymai Lubiankoje, keleri metai Vladimiro kalò-jime, du pasimatymai su Berija ir, po jo su‰audymo, kaip silpnai pami‰´s,”pasirink´s” Gebelso asmenyb´, ”gydomas”, kad pasaulis nesuÏinot˜ apieStalino veidmainyst´ ”draugo” Noimano atveju.

Pagaliau, nesulauk´s ”vaist˜” ir piet˜, atgav´s savo rbus, i‰kròstasir pasira‰´s, kad apie ‰ià nakvyn´ niekam nepasakosiu, savo vir‰iloslydimas atsidriau ”stolypino” kupe, kurioje jau buvo patalpinti tryskaliniai. Po geros valandos stoties garsiakalbis prane‰ò: ”TraukinysMaskva - Leningradas i‰vyksta”.

345


Leningrade juodos naktysVagono kupò ∞sitaisiau ant vir‰utinòs lentynos ir nusliuog´s ∞ apaãià

pradòjau kalini˜ susipaÏinimo ceremonijà. I‰si‰nekame. Pasirodo, visitrys buv´ auk‰ti ãekist˜ pareignai, ∞vairiu laiku tarnav´ JeÏovui ir Be-rijai. Vienas i‰ j˜ buvo patek´s ∞ vokieãi˜ nelaisv´ ir tapo vlasovieãiu.Po karo amerikieãi˜ buvo i‰duotas sovietams ir nuteistas 25 metamsuÏdaro kalòjimo, o kiti du, Maskvoje i‰tardyti, dabar veÏami ∞ Lening-radà teismui. Vos tik palikom Maskvà, i‰kart tarp j˜ uÏvirò kar‰ti gin-ãai. Nedaug trukdavo ligi mu‰tyni˜. Kelis kartus teko net man juosskirti, o sargybinis perspòdavo juos nuolatos.

PradÏioje buvo uÏpultas vlasovietis, kodòl ‰is pamynò ãekisto prie-saikà ir tapo tòvynòs i‰daviku, o kai tas pradòjo vardyti j˜ nusikaltimusprie‰ sovietin´ liaud∞ ir milijonus i‰Ïudyt˜ nekalt˜ eilini˜ pilieãi˜ irfaktais, faktais... I‰siÏiojau, nors apie daugel∞ i‰ j˜ lageriuose buvo Ïi-noma.

- Stalinas ir js, jo parankiniai, ∞metòte pasaul∞ ∞ karo pragarà. I‰Ïu-dòte karo Ïinovus, armij˜ vadus ir tuo paãiu leidote prie‰ui i‰dr∞sti uÏ-pulti nukraujavusià ‰al∞. Taip, a‰ buvau jsi‰kis. A‰ saugojau Vlasovàir jo ‰tabà, bet kada m‰i˜ katiluose pakibo poros milijon˜ sovietini˜kari˜ gyvybòs, mes jas ∞vertinome daugiau nei pragai‰tingà Stalino po-litikà. Vòliau ‰iuos nekaltus Ïmones teko gelbòti i‰ lageri˜ karo belais-viams, nes j˜ i‰siÏadòjo SSRS valstybò. Atsakydamas ∞ vokieãi˜ uÏ-klausimà, kaip traktuoti sovietinius karo belaisvius, Politbiuras parei‰-kò: pas jus nòra ms˜ belaisvi˜, yra tik tòvynòs i‰davikai. O kada vo-kieãiai gyv˜ liudinink˜ akivaizdoje pateikò bol‰evik˜ dokumentin´ nu-sikaltim˜ medÏiagà, kito neliko, kaip gelbòti Rusijà nuo uzurpatoriaus.Mums teko pasirinkti vakaryk‰ãius prie‰us - maÏesn´ blogyb´.

- Kà prisipaÏinai? Tu tòvynòs i‰davikas. Tokius kaip tu gaudòme ir‰audòme.

- Îiròkit, kad Chru‰ãiovas, sukdamas savo uÏpakal∞, rytoj js˜ ne-su‰audyt˜.

- Liaudis mums pritarò. Stichi‰kai vykdavo mitingai, kuriuose rei-

346


kalaudavo naikinti liaudies prie‰us, ir mes buvome priversti tai daryti.Vaikai atsisakydavo tòv˜, Ïmonos - vyr˜. Pas mus kiekvienas darbinin-kas buvo ãekistas. Mes vykdòme teisingumà.

- Ne, js i‰prievartavote liaud∞, kankinote jà ir nukryÏiavote, reika-laudami kalbòti js˜ mintimis, meluoti, bijoti ir vienaip galvoti, kitaipsakyti ir antraip daryti. Js nusiÏengòte paprasãiausiam teisingumui.Js buvote viena Ïinyba: tardytojas, kaltintojas, teisòjas ir budelis. Tik-rasis js˜ ∞rodymas - paties kaltinamojo prisipaÏinimas, kuris ir buvoi‰mu‰tas to paties tardytojo. Nuteist˜j˜ ir su‰audyt˜j˜ Ïmonas js uÏ-daròte ∞ lagerius, o j˜ vaikus ∞ uÏdarus internatus, gi j˜ penkiolikmeãiuspo penkis metus nubaudòte kalòjimu. Iki karo pradÏios js represavoteper tris milijonus pilieãi˜. Treãdal∞ su‰audòte ar nukankinote. Daugelisi‰ j˜ neturòjo jokio sàlyãio su politika. Visa tai buvo kruop‰ãiai supla-nuota auk‰ãiausio lygio Kremliaus politik˜, o js, su j˜ kontrole, buvo-te tiesioginiai vykdytojai. Taip, js suri‰ti viena virve su liaudimi - au-ka, ir tos i‰prievartautos aukos rankose - js˜ kilpos virvòs galas.

Pritilo ”berijavcai”, o vòliau susiriejo tarpusavyje.Panaudosiu kai kuriuos ”Memorialo” paskelbtus prie‰kario fantas-

tini˜ represij˜ istorinius ∞vykius, uÏgriuvusius SSRS gyventojus, kuri˜likimà bt˜ galima palyginti su loterija: bti are‰tuotam, su‰audytamar likti gyvam.

1937-02-27 JeÏovas pradòjo tiekti Stalino vizavimui Ïmoni˜ sàra-‰us, pagal kuriuos ”uÏ aki˜” galima buvo are‰tuoti, ”teisti” ir su‰audy-ti. Toki˜ sàra‰˜ buvo 383, kuriuose i‰vardinta dagiau nei 40 tkst. Ïm.,dauguma j˜ buvo su‰audyti.

1937-06-11 masini˜ are‰t˜ pradÏia armijoje. A‰tuoni vyriausieji ka-riuomenòs vadai are‰tuoti (Tuchaãevskis, Jakiras, Uboreviãius, Putnair kt.) ir su‰audyti. I‰ viso per 1937-1938 metus represuota nemaÏiaunei 32 tkst. kari‰ki˜.

1937-07-25 i‰leistas SSRS NKVD operatyvinis ∞sakas Nr. 00439lieãiantis sovietinius vokieãius. Pagal ‰∞ ∞sakà 1937-1938 metais nu-teista 55 005 Ïm., i‰ j˜ 41 898 su‰audyti.

347


1937-07-31 i‰leistas SSRS operatyvinis ∞sakas Nr. 00447 lieãiantisbuvusius buoÏes. Numatyta be teismo, i‰kart per keturis mònesius are‰-tuoti 268 950 valstieãi˜, i‰ j˜ 75 950 su‰audyti. Per visà ‰ià operacijà,kuri baigòsi 1938 m. vasarà, buvo are‰tuota 818 tkst., i‰ j˜ 436 tkst.su‰audyta.

Nuo 1937m. liepos mòn. pagal VKP(b) Politbiuro direktyvà buvooficialiai leidÏiama pradòti kankinimus kvotos metu.

1937-08-05 NKVD direktyva Nr. 00447 GULAG’e pagal prisi˜s-tus limitus, be teismo, tik su lagerio administracijos paÏyma i‰‰audytijau anksãiau teistus buoÏes.

1937-08-11 i‰leistas SSRS NKVD ∞sakas Nr. 00485 ”Dòl lenk˜...”.Are‰tuoti lenk˜ pabògòlius, politinius emigrantus ir i‰keistuosius pagalpolitinius motyvus. Pagal ‰ià ”operacijà” 1937-1938 metais buvo nu-teista 139 815 Ïm., i‰j˜ 111 071 su‰audyta.

1937-08-15 i‰leis-tas SSRS NKVD ∞sa-kas Nr. 00486, are‰-tuoti ir nuteisti pen-keriems- a‰tuoneriemsmetams represuot˜j˜‰eimas (âSJP). Pagal‰∞ ∞sakà buvo nuteista18 tkst. Ïmon˜ ir ”pa-imta” daugiau nei 25tkst. vaik˜.

1 9 3 7 - 0 8 - 1 7NKVD direktyvaNr.00485 ”Dòl rumu-n˜ Moldavijoje...” Pa-gal jà buvo are‰tuota 8292 Ïm., i‰ j˜ 5 439 su-‰audyta.

Tuometinis Leningrado planas (apie 5 mln.gyventoj˜). 1. Kalòjimas ”Kresty”.2. ”Psichu‰ka”. 3. Nerv˜ lig˜ ligoninò.4. Moter˜ kalòjimas. 5. Vie‰butis. 6. Nerv˜ lig˜klinika. 7. Lageris. 8. Nerv˜ lig˜ ligoninò.9. Nepilnameãi˜ lageris. 10. KGB bstinò irkalòjimas (”Bol‰oj dom”). 11. Persiuntimokalòjimas. 12. Bechterevo institutas.

348


1937-08-21 CK VKP(b) paròdymu i‰ Tolim˜j˜ Ryt˜ ∞ Vidurinòs Azi-jos respublikas buvo i‰tremti visi koròjieãiai (171781 Ïm.).

1937-09-20 i‰leistas NKVD ∞sakas Nr. 00593. Are‰tuoti reemig-rantus i‰ MandÏirijos. Pagal j∞ 1937-1938 metais buvo nuteista 46 317Ïm., i‰ j˜ su‰audyta 30 992.

1937-10-11 SSRS NKVD direktyva. I‰tremti visus kurdus i‰ Azer-baidÏiano ∞ Kazachstanà.

1937-10-28 SSRS NKVD direktyva Nr.00698. Are‰tuoti visus tu-rinãius ar norinãius uÏmegzti ry‰ius su uÏsienio pasiuntinybòmis.

1937-11-30 SSRS NKVD direktyva pagal ”latvi˜ linijà”, per 1937-1938 metus buvo nuteista 21 300 latvi˜, i‰ j˜ 16 575 su‰audyta.

1937-12-11 SSRS NKVD direktyva ”dòl graik˜”. Pagal jà buvo are‰-tuota 1937-1938 metais 12 545 Ïm., i‰ j˜ 10 545 su‰audyta.

1937-12-14 SSRS NKVD direktyva. Pagal jà 1937-1938 metais buvonuteisti 9 735 estai, i‰ j˜ 7 998 su‰audyta.

Pagal ”suomi˜ linijà” buvo nuteista 11 066 suomiai, i‰ j˜ 9 078su‰audyta.

1937-12-17 direktyva: visus bòglius i‰ ∞kalinimo viet˜ teisti su‰au-dymo bausme.

1938-01-18 SSRS NKVD direktyva. Pagal jà per vienà savait´ bu-vo are‰tuota apie 12 tkst. buvusi˜j˜ eser˜ partijos nari˜.

1938-01-19 NKVD ir Politbiuro direktyva. I‰tremti i‰ AzerbaidÏia-no ∞ Kazachstanà visus iranieãius. I‰ viso SSRS are‰tuota 13 297 ira-nieãiai, i‰ j˜ 2 046 su‰audyti.

I938-01-31 Politbiuro papildyti limitai are‰tuoti 57 200 buoÏi˜, i‰j˜ 48 000 su‰audyti.

1938-02-01 Politbiuro nutarimas Tolim˜j˜ Ryt˜ lageriuose papil-domai su‰audyti 12 000 kalini˜.

1938-02-16 SSRS NKVD direktyva pagal ”afgan˜ linijà” buvo nu-teista 1557 afganai, i‰ j˜ 366 su‰audyti.

1938-02-17 Politbiuro nutarimas papildomai are‰tuoti i‰ Ukrainos30 000 buoÏi˜.

1938-05-21 Politbiuro ir Liaudies Komisar˜ Tarybos ∞sakas milici-

349


jai. Be teism˜ ∞kalinti 400 000 kriminalini˜ element˜.1938-07-31 Politbiuras patvirtino limità pagal ”buoÏi˜ linijà” Toli-

miems Rytams su‰audyti dar 15 000 Ïmoni˜ ir 5 000 nuteisti lageriams.1938-08-29 Politbiuras nuleidÏia paskutin∞ ”limità” pagal ”buoÏi˜ li-

nijà” âitos sriãiai. Are‰tuoti 300 buoÏi˜. Øvykdymo laikas 1938-11-01.Per dvejus metus ãekistai are‰tavo nemaÏiau, kaip 1 710 000 Ïmoni˜.Nuteista - nemaÏiau, kaip 1 440 000 Ïmoni˜, i‰ j˜ nemaÏiau kaip

725 000 su‰audyta.

Leningradas pasitiko Ïvarbia audra. Rusijos senis ‰altis sòmò i‰ pus-nyn˜ rie‰kuãiomis sniegà ir bòrò ∞ veidà. Matyt, tokia dalia buvo irkonvojui. ·unys neamsòjo, kareiviai nesikeikò, uÏmir‰o savo ”tòve ms˜- Ïingsnis ∞ priek∞, Ïingsnis atgal”, suskaiãiavo iki trisde‰imt vienet˜gyv˜ daikt˜, suginò ∞ du didelius ”voronokus”, o ‰ie pabuksuodamipatraukò didmiesãio gatvòmis link persiuntimo kalòjimo - Kresty.

Kelionò Maskva - Leningradas neprailgo. Kelias valandas teko pri-snsti, bet kelionò - ne kelionò, jei nieko joje nenutinka. Vienas i‰ ma-no bendrakeleivi˜ sumanò pra‰ytis sargybinio ∞ tualetà.

- Tovari‰ã jefreitor, (draugas jefreitoriau)- Tvoj tovari‰ã Tambovskij volk (Tavo draugas Tambovo vilkas).

UÏkauk, gal pragare esantis Berija uÏgirs tavo pra‰ymà. V tualet nepo-loÏeno. (Tualetas nepriklauso), - ms˜ kalb˜ klaus´s atsakò kareivis.

- A‰ Ïinau kalini˜ transportavimo taisykles. A‰ pats jas kriau... Tufa‰istas! Kaip tu gali, a‰ pulkininkas... - uÏsikirsdamas jaudinosi buv´sãekistas ir spjovò sargybiniui ∞ veidà.

Na ir uÏvirò ko‰ò. Atbògo sargybos vir‰ininkas, atrakino ms˜ gele-Ïini˜ pinuãi˜ duris ir, parsigriov´ pulkininkà tarpusuolyje, kareiviai ko-jomis palygino ”transporto autoriui” ‰onus bei ”pamasaÏavo” jo mink‰tàsòdyn´. Baigiantis masaÏui ”atsiminiau”, kad reikia pareik‰ti kaliniuisolidarumà, todòl gavau niuksà ∞ pa‰on´. Pirmà kartà uÏ tokià ”dova-nà” i‰ ‰irdies padòkojau kareivòliui - ”spasibo”, o jis ∞ kità ‰onà - ”ne-stoit”. Lietuvi‰kai, atseit - pra‰om, rusi‰kai - nekainuoja. Dejuojanãiampulkininkui uÏdòjo antrankius ir prirakino prie kupò pinuãi˜. Vlasovie-

350


tis guodò mane ir prikai‰iojo, kad nereikòjo dòl mò‰lo ki‰tis. Apspardy-tojo kolega ramino verk‰lenant∞j∞ ir silò nesiÏeminti gestapininkams.Konvojaus vir‰ininkas pasigailòjo maldaujanãiojo ir atsipra‰anãio: pa-sikar‰ãiavo Ïmogus, visgi buvo savas ir i‰laisvino j∞ i‰ apyranki˜. Pul-kininkas atsistojo, pasislinko link man´s, palietò man pet∞ ir tepasakò”spasibo”. Noròjau atsakyti ”nesojit”, bet pratylòjau, nes tai bt˜ ne-eti‰ka, nenoròjau ”krivit du‰oj” (veidmainiauti). Gyvenimas tave i‰-mokys, ko nusipelnei, tà ir gausi.

Ma‰inoje daròsi ‰alãiau ir ‰alãiau, ‰alo ”ãerevykose” koj˜ pir‰taiir visas atrodò - greitai sustingsi. Bandau vòl nusigauti ∞ praeit∞, betsugr∞Ïtu ∞ ‰alt∞. Pagaliau i‰ganymas - ma‰ina per vartus ∞vaÏiavo ∞ ”gim-tuosius namus”- kalòjimà Kresty.

Po vis˜ atvykimo procedr˜ atsiduriu treãiame auk‰te vienutòje.Kameroje trys lovos, ‰ilta. Vakarop man ∞meta sukumpus∞, pasiligo-jus∞, azijieti‰ko veido senukà. Pasirodo, tai nò penkiasde‰imt met˜netur∞s buv´s bol‰evik˜ veikòjas TadÏikistane. Pagal trisde‰imt a‰-tunt˜j˜ ”did∞j∞ valymà” pakliuvo kaip ”nacionalas”. Jam, kaip ir darporai ‰imt˜ i‰ AzerbaidÏiano, Krymo, Kazachstano, buvo mesta kaltò,kad jie laukò karo prie‰ SSRS, kuriam prasidòjus, ∞vykdyt˜ sukili-mà. Daugumà su‰audò, jam buvo atseikòta de‰imt met˜ ∞ Solovk˜salas. 1947 m. be teismo pridòjo dar ”de‰imtak´”. Leningrade jisbuvo pertardytas ir dabar laukia paròdymo i‰ Maskvos, kada galòssugr∞Ïti ∞ tòvyn´. Bet, kol dar kalòjime, jam, kaip buvusiam komu-nistui, teko sutikti padirbòti, t.y. pa‰nipinòti. Tai jis parodò Ïenklais,kad a‰ nieko slapto ne‰nekòãiau. Aãi jam, nors a‰ ‰ià taisykl´ jausenai praktikavau.

I‰ ankstyvo ryto prasidòjo tardymas. Tardò tas pats, kuris jau buvoVladimire. Viskas tas pat ir vòl i‰ pradÏios. Toks jau j˜ stilius. Pasi˜s-tum tardytojà ”toliau” ar prasitartum, kad nereikia ”aki˜ pudrinti” -∞siÏeis ir nemalonum˜ apturòsi iki soties. Tardytojas kaliniui dievas,bet mald˜ nei‰klauso. Jeigu esi kur nors ”pir‰telius pridòj´s”, geriaubk Mikò kvailutis, o jeigu gerokai ”prilipai”, bandyk eiti ”va bank”,vesk tardytojà ∞ brzgynus, gal jis ten paklys, bet neduok Die paãiam

351


paklysti. Geriau keturi ”N”: NeÏinau, Neprisimenu, Nemaãiau, Ne-girdòjau. Dar yra tkstanãiai maÏ˜ ”n”, bet ãia pagal aplinkybes. Pas-kutinis tardytojo koziris - ”js˜ nuomonò?” ·tai ãia tas masalas, kurinurij´s keiksi visà savo gyvenimà.

Jau dvi dienas tardo intensyviai, paleidÏia ∞ kamerà valandai pa-pietauti ir vòl, pasikeisdami, du tardytojai ‰turmuoja mano ”keturi˜”N” kalvas. Dvylika stor˜ tom˜ prisi˜sti i‰ Vorkutos ir sukrauti prietardytojo stalo, siekia stalvir‰∞, ir ‰∞ kaugò gàsdina mane daugiau neiabu kvotòjai. Tardytojas lòtai skaito kalini˜, laisv˜j˜ ir Vorkutos VII‰achtos administracijos pavardes ir pra‰o girdòtas prisiminti. Mat jieyra vienaip ar kitaip apklausti ir atsispindi ant grind˜ sukrautose kvo-tos bylose. Raminamane, sako Vorkutosprokuroras pakeitòmano statusà - i‰ kal-tinamojo ∞ liudinin-ko, nes surado tikruo-sius diversantus. Taibuvo tik ekonominòdiversija, norint nu-slòpti ‰achtos valdy-bos kriminalinius dar-belius grobstant ak-mens angl∞, o ne anti-valstybinò diversijasprogdinant komunis-t˜ (bol‰evik˜) partijossusirinkimà. Kadangimano ”atmintis sil-pna”, o ir anuos ∞vy-kius skiria daugiau neidveji metai, tai tepri-siminiau tik tris pavar-

Leningrado kalòjimo ”Kresty” planas.1. KGB administracinis pastatas ir kalòjimas.2. Kalòjimas ”Kresty”. 3. ”Psichu‰ka” 4. I‰kaba”Kartono fabrikas”. 5. Kalòjimo vartai. 6.Tardymo patalpos, iki 5000 kalini˜. 7.Poteisminòs patalpos, iki 5000 kalini˜. 8.”Finskaja” geleÏinkelio stotis. 9 Leninopaminklas. 10. Kalini˜ pasivaik‰ãiojimokiemeliai. 11. Siuntini˜ perdavimo namelis. 12.Tiltas per Nevà. 13. Spòjamas tunelis po Neva,jungiantis kalòjimà ”Kresty” su KGB kalòjimu.

352


des: savo tuometinio bendrabylio Zenono Paldaviãiaus, Vorkutos lage-ri˜ vir‰ininko gen. Derevenkos ir pagrindinio mano tardytojo Stenino.Mato tardytojas, kad kalba nesiklijuoja, ir jis kreipòsi tiesiai:

- Nori priedo dar de‰imt∞ met˜, tylòk. Ne - klok viskà: i‰ ko judu suJonu Dailide pirkote sprogmenis (amonalà) ir kas jus nusamdò ‰∞ ∞taisàsusprogdinti. Duodu karininko garbòs Ïod∞, dòl senaties ir sàÏiningoprisipaÏinimo tau bausmò nepakis. Rytoj surengsiu tau akistatà su Dai-lide ir sprogmen˜ sandòlininku Sokolovu, jeigu j˜ parodymus neigsi,tà paãià dienà tu tapsi kaltinamuoju. Perskaityk Sokolovo parodymus,jie tau atvers akis ir praskaidrins atmint∞.

Tardytojas padavò man bylà su Sokolovo parodymais, kuriais buvoteigiama, kad jis su Buroku ir Dailide seniai draugavo ir net ∞ne‰davo jiemsspirito ∞ lager∞, kad Vorkutos VII ‰achtos vir‰ininkas Gusevas yra jo gimi-naitis ir ‰is kartà jam prasitar´s, jog jau taip viskas nusibodo, ir valdÏiosvagystòs, ir jos dangstymas, kad bt˜ gerai, jei ”banderovcai” susprogdin-t˜ visas Vorkutos ‰achtas. Skaitau kitus protokolus ir ant balto juodai jis,Sokolovas, duoda parodymà: ”·achtos sprogmen˜ sandòlyje kaliniams Ed-vardui Burokui ir Jonui Dailidei uÏ butel∞ spirito daviau du kg amonalo...”

Sokolovo nepaÏinojau, tai ir jo parodymai, ai‰ku, buvo melagingi,bet i‰ Dailidòs to nelaukiau, nors, i‰ ties˜, a‰ i‰ vis neÏinojau, i‰ kurZenas gavo tà amonalà.

- Galima Ïvilgteròt ∞ Jono Dailidòs protokolà? - ∞sidràsin´s pa-klausiau.

- UÏteks ‰iam kartui. Leiskim jam papasakoti akistatoje.Po toki˜ naujien˜ mane apòmò tokia neviltis, kad per visà nakt∞

nesudòjau bluosto. Variantà rikiavau prie varianto, versijà prie versi-jos, gynimàsi prie puolimo... O gal i‰protòti? Ar i‰tempsiu? Kodòl So-kolovas meluoja ir kam to reikia, jam ar tardymui? Betgi nebna padò-ties be i‰eities.

PriÏiròtojas atvedò ∞ kità daug didesn∞ kabinetà, kuriame paleisienà jau sòdòjo du kaliniai, o prie lang˜ tardytojas, civilis ir proku-roras. Mane pasodino viduryje ir perspòjo nekalbòti bei nebandytirodytis Ïenklais. Pasira‰òme. Øvedò tamsiaplauk∞ vyrà, pasodino prie‰

353


mus, uÏpildò reikiamus formuliarinius duomenis, ir tardytojas pa-klausò Sokolovà:

- Kuris i‰ j˜ Burokas Edvardas, snus Vlado?- âia jo nòra.- Betgi i‰ nuotrauk˜ tu atpaÏinai?- Kartoju, ãia jo nòra. Visi ‰ie pilieãiai man nepaÏ∞stami.GràÏino ∞ kamerà. ·irdis buvo atlògusi ir rami, kaip ir gamtoje po

didÏiulòs audros. Po dienos i‰kvietò mano kolegà ”s vesãiami” (su daik-tais), turbt ∞ laisv´, o gal ∞ kità kamerà, pas kità tok∞, kaip a‰. Malonussenukas buvo, vis ra‰ydavo ir degindavo: ”A‰ jiems, svolaãiams, pasiÏa-dòjau para‰u, bet Ïinok, nò vieno nei‰daviau, o ir Ïmonòs man liko dò-kingi”. Greitai tardytojas i‰kvietò ir mane. Keikò kiek ∞manydamas avan-tiristà Sokolovà, bet atsisveikindamas pasakò: ”Eduard, na net - sudanet, no nutrom ãiuvstvuju, ãto tebia nado rastreliat”. (UÏ niekà - neteisia-ma, bet viduje jauãiu, kad tave reikòt˜ su‰audyti.).

Po savaitòs stolypnio vagono kupò - vienutòje dundòjau per Mask-và ∞ Vladimirà.

Po sukilimo. A.Petraitis, P.Aleksinas, F.Juodeika atveÏti ∞ Jun Jagosypatingàj∞ baudÏiamàj∞.

354


Jono Dailidòs i‰ Kauno prisiminimaiSpausdinta laikra‰ãiuose ”Lietuvos Aidas” Nr.147 2005-06-23,”Info tiltas” 2005-05-12 ir ”Tòvi‰kòs Ïiburiai” 2005-05-31

Kovos dvasia buvo gyva ir nelaisvòje!

Mes apsakysime baisià odisòjàPrie Ïidinio susòd´ ‰ilimoj.Kokius kruvinus kelius tesòjomVorkutoj, Karagandoj, Kolymoj...

(A. Mi‰kinis)

Praòjo vir‰ 50-tis met˜, nuo t˜ ∞vyki˜, kuriuos pergyvenome sovieti-niuose lageriuose. Tuomet dar buvome jauni, daugelis nesulauk´ tris-de‰imtmeãio. Taãiau nors ir neapsakomai sunkiose gyvenimo sàlygose,daugelis degò kovos dvasia. Mumyse dar skraidò mai‰taujanãios min-tys ir ryÏtas ramintis ne vien tik nuolankumu.

Îingsniuojant gyvenimo rudenio takais, nors ir palinkusiais peãiaisnuo met˜ na‰tos, dar norisi pasidalinti, bet neverk‰lenti, su skaitytojaisto meto ∞vykiais ir pergyvenimais.

ñjo ketvirtieji mano nelaisvòs metai. 1951 m. Ïiemà i‰ Jercevo 5-jo lagerio keli ‰imtai kalini˜, tame tarpe ir a‰, apsupti automataisginkluot˜ palydov˜ ir ‰un˜, slinkome link traukini˜ stoties. Sugrdomus ∞ gyvulinius vagonus kaip silkes. Buvo i‰duotas ‰ioks toks sausasmaisto davinys. Vagone trko oro ir vandens. Silpnesnieji alpo, tro‰-ko. Kiekvienà vakarà sadisti‰ki palydovai tikrindavo kalini˜ skaiãi˜.Tam tikslui mes skaiãiuojami turòdavome per‰okti per suolà ir patirtismg∞ mediniu kju, kur∞ “padovanodavo” mus lydintis ãekistas. Ne-stigo skausmo ir netikrumo, paÏeminim˜ ir patyãi˜. Vagon˜ rat˜ bil-desys kaip skausmo smgiai persmelkdavo visà knà. Vagonuose la-bai at‰alo. Per vagono ply‰ius skverbòsi sniegas, nes aplinkui siautòpga. Vagonuose dangstòmes kuo turòjome.

Vorkutà pasiekòme nakt∞. Dal∞ kalini˜ paliko Vorkutoje. Mane su

355


likusiais kaliniais atveÏò prie 7-tos ‰achtos. âia i‰laipino, sustatò po4-ris, apsupo ginkluota apsauga, ∞spòjo laikytis drausmòs taisykli˜.Parei‰kò, kad prie‰ingu atveju bus naudojamas ginklas be ∞spòjimo.I‰vargusius po kelionòs mus atvarò ∞ 7-tos ‰achtos lager∞ ir uÏdarò ∞karantinà. âia mus sanitari‰kai apdorojo, i‰davò darbo rbus ir pa-skirstò ∞ darbus. Buvau paskirtas ∞ vagon˜ pakrovos brigadà. Apgy-vendino pakrovòj˜ barake, kuriame susipaÏinau su ∞domiais Ïmonò-mis. Bendraujant su jais, stipròjau dvasi‰kai ir intelektualiai. ·viesusj˜ atminimas mane lydi visà gyvenimà.

Ø darbà mus varò varu durtuvais ir ‰unimis, per pgas kaipgalvijus.

Jaunimo tarpe brendo vidinis prie‰taravimas. Barakai nakãiai buvorakinami. Langai grotuoti. Trko oro, nes barakai buvo perpildyti.Alkis, ‰altis, sunkios darbo sàlygos, nuolatinis Ïeminimas ir patyãios,‰aukte ‰aukòsi pasiprie‰inimo, ãekistinei tironijai. Nors stengòsi nu-Ïmoginti, bet dvasia nepalÏo. Lietuvi˜ tarpe kilo pasiprie‰inimo irsukilimo idòjos. Atsirado bendraminãi˜ ir tarp ukrainieãi˜. Susitarò-me bendradarbiauti. Sudaròme slaptà pasiprie‰inimo pogrind∞. Mesgerai supratome, kad kalini˜ darbo vaisiai stiprina raudonàjà impe-rijà, todòl buvo vedama slapta agitacija, kad sàmoningai planai bt˜ne∞vykdomi. Lagerio vadovybò dòl to ‰òlo. Taãiau kalini˜ tarpe pasi-prie‰inimo aistros augo. Sukilimo idòja stipròjo.

A‰, dar bdmas Jercevo 5-me lageryje i‰ nam˜ buvau gav´s akordeao-nà, kur∞ atsiveÏiau ∞ 7-tàj∞ lager∞. Grojimas buvo geras pretekstas susibri-mams. Vadovavo Z.Paldaviãius, J.Îilinskas, E.Burokas, I.Uogintas. Bej˜ dar dalyvaudavo S.Ulevskis, K.Varanauskas, V.Marti‰inas, A.Bag-donas ir kt. susirink´ derinome Laisvòs kovotoj˜ planus, kà kuris privalo-me atlikti. Vieni palaikòme ry‰∞ su kit˜ barak˜ kaliniais, kiti kasò tuneliuspabògimui, treti kaupòme sprogmenis. Demaskuodavome skundikus.

7-tos ‰achtos gamybinòje zonoje buvo organizuota sprogmen˜ ga-myba i‰ ‰achtoje naudojamo amonalo. Dalis pagamint˜ sprogmen˜ slap-ta buvo ∞ne‰ama ∞ 7-tos ‰achtos gyvenamàjà zonà. Tuo laiku a‰ dirbauanglies pakrovos apskaitininku ir gautus sprogmenis slòpdavau angli˜

356


sandòlyje. Sprogmen˜ gamybos pavojingà darbà vykdò lietuviai J.Jan-ceviãius ir A.Bagdonas.

Ms˜ agitacinis darbas ir kova su i‰davikais davò ger˜ rezultat˜:sumaÏòjo plan˜ vykdymas, i‰davikai pajuto pavoj˜ ir vengò vie‰˜ kon-takt˜ su ãekistais.

1953 m. Stalino mirt∞ kaliniai sutiko su dÏiaugsmu ir viltimi, kad j˜padòtis pageròs. Berija buvo su‰audytas. Kaliniai reikalavo perÏiròtibylas ir i‰leisti ∞ laisv´. Susidarò palanki atmosfera sukilimui. Jis pra-sidòjo keliose ‰achtose, o taip pat ir 7-je. Tai ∞vyko 1953 m. liepos mòn.20 d. Atsisakòme eiti ∞ darbà. Pareikalavome, kad atvykt˜ valstybinòkomisija, kuriai buvo numatyta pareik‰ti kalini˜ reikalavimus. Sukili-mo komitetas su lagerio vadovybe atsisakò kalbòtis. Sukilimo metu la-gerio vidaus tvarkà palaikò kaliniai.

Kalini˜ reikalavimas buvo ∞vykdytas,- i‰ Maskvos delegacija atvyko.Ø jos sudòt∞ ∞òjo: generalinis prokuroras R.Rudenko, MVD generolas pul-kininkas Maslenikov, gen.prokuroro pavaduotojas Barsukov ir kt.

Sukilimo komitete dalyvavo ir lietuviai Jie‰knas, Lietuvos karinin-kas A.GuÏaitis ir kit˜ taut˜ atstovai.

Prokuroras pareikalavo nutraukti sabotaÏà ir visiems i‰eiti ∞ darbà.Kaliniai garsiai ‰aukò: “Laisvòs! Laisvòs!” Prokuroras susinervin´st´sò: “Js˜ rankos kruvinos”! Mes visi ‰aukòme: “O js iki keli˜ krau-juose”! Po ‰i˜ emocing˜ ‰auksm˜ prisistatò generolas Maslenikov, SSRSCentro Komiteto narys.

Kalini˜ vardu kalbòjo vienas mokytojas i‰ Gudijos ir lietuviai, kari-ninkas A. GuÏaitis ir Jie‰knas, kurie i‰dòstò sunkià kalini˜ padòt∞ irreikalavo laisvòs!

Maslenikov i‰didÏiai parei‰kò: “visi kaliniai nuteisti teisingai, nes pa-darò sunkius nusikaltimus prie‰ tòvyn´, todòl privalo atlikti visà bausm´”.

Staiga pasigirdo komanda i‰ kalini˜ vadov˜: “Atsistoti ir visiemsatsukti nugaras ∞ Maslenikov pus´”! Akimirka,- ir tai buvo ∞vykdyta.

Maslenikov ‰aukò:”Js man tokiu bdu kirtote ∞ veidà”! T´sdamaskalbà, i‰dòstò silomas lengvatas kaliniams uÏ sàÏiningà darbà ir pa-vyzdingà elges∞. Apie laisv´ - nò ÏodÏio.

Organizuotas kalini˜ sukilimas ãekistiniams vadeivoms sukòlò daug

357


nerimo. Ms˜ lagerio zona buvo apsupta tankiu kulkosvaidÏiais ir au-tomatais ginkluot˜ kari‰ki˜ Ïiedu. Kareiviai apie lagerio zonà ∞rengòstebòjimo postus ir kasò apkasus.

Sukilòli˜ komitetas, apsvarst´s susidariusià situacijà, numatò gròs-m´ ir davò komandà sekanãià dienà visiems i‰eiti ∞ darbà.

Kità dienà, lydimi automaãik˜ ir ‰un˜, buvome vedami i‰ lagerio ∞tundros gilumà. Kalini˜ kolonoje pasigirdo panikos balsai: “mus su‰au-dys”. Kad panikos apimti kaliniai nepradòt˜ i‰sibògioti, tuo sudarydamipretekstà atidaryti ∞ juos ugn∞, garsiai, rus˜ kalba grieÏtu tonu surikau:“Be panikos”! Kolona aprimo. Vakare gr∞Ïome ∞ lager∞. Kalini˜ tarpebuvo ir i‰davik˜. Kai kurie aktyvs sukilimo dalyviai buvo j˜ i‰duoti iri‰veÏti ∞ kitus lagerius.

Po sukilimo lagerioreÏimas ‰iek tiek pagerò-jo. Taãiau pasiprie‰inimoaistros nei‰blòso. Perlaisvus pilieãius, dirban-ãius ‰achtos zonoje, gau-davome Ïinias apie nuo-taikas kituose lageriuose.âekistai siautòjo. Jie su-prato, kad veikia organi-zuotas pogrindis, kur∞Ïtbt, reikia demaskuo-ti ir sunaikinti. Verbavo irpapirkinòjo i‰davikus.Mes i‰davikus sekdavo-me, demaskuodavome irsu jais susidorodavome.

7-je ‰achtoje angliesgavybos planai buvo ne-vykdomi. Lagerio val-dÏia savo pykt∞ ir ∞nir‰∞liejo ant kalini˜. Nuta-

Jonas Dailidò, Leonas Daba‰inskas,Vytautas Grybas susitiko po 50 met˜.

358


ròme susprogdinti elektros pastot´. I‰ ‰achtoje dirbusio sprogdinto-ju Sokolovo gaudavome amonalo sprogmenis, detonatorius ir lai-dus. Sprogmenis slòpiau angli˜ sandòlyje, laidus ir detonatorius pogrindimis savo darbo vietoje. Sutartu laiku amonalà perdaviauZ.Paldaviãiui.

Kruop‰ãiai sekiau judòjimà link elektros pastotòs. Øsitikin´s, kadjau galima vykdyti uÏduot∞, daviau Ïenklà Z.Paldaviãiui ir E.Burokui,perdaviau likusias priemones. Sekiau ir saugojau, kad niekas i‰ pa‰ali-ni˜ nesutrukdyt˜. MeldÏiau Auk‰ãiausiàj∞, kad pasisekt˜. Pagaliau -stiprus sprogimas. Visur sutemo. Spòjome i‰silakstyti ∞ savo darbo vie-tas, persirengti, kad ne∞tart˜.

Raketomis buvo ap‰viesta visa teritorija. Vieni kitus klausinòjome:“Kas atsitiko?” Øtarimus ir tardymus atlaikòme. Nei‰sidavòme.

PogrindÏio veikla sukòlò panikà ãekist˜ eilòse. Vieni kitus kaltinoplan˜ nevykdymu. Buvo kuriami planai, kaip daugiau i‰spausti i‰ kali-ni˜ ir koki˜ priemoni˜ imtis.

I‰ patikim˜ ‰altini˜ suÏinojome, kad 1954 m. sausio mòn. 14 d. 7-tos‰achtos administraciniame pastate vyks gamybinis pasitarimas. Buvo nu-tarta po ∞vairi˜ dvejoni˜ ‰∞ vergvaldÏi˜ susibrimà susprogdinti. Manomisija buvo gerai i‰Ïvalgyti pastatà, nes a‰ ten ne‰davau ∞ buhalterijàataskaitas uÏ angli˜ pakrovas. Nustaãiau, kokiu, paros metu geriausiai,maÏiau pastebimam, vykdyti paruo‰imo uÏduot∞. Popietinòje pamainojevergvaldÏiai i‰sivaik‰ãiodavo ∞ namus. Nutykoj´ gerà laikà, E.Burokas ira‰, po bu‰latais paslòp´ sprogmen∞, laidus ir detonatori˜, uÏlipome antpastato auk‰to vir‰ posòdÏio patalpos. Skubiai padòjome sprogmen∞, pri-jungòme laidus prie detonatoriaus, nuleidome laidus pagal sienà. Sprog-men∞ ir detonatori˜ apÏòròme dulkòmis ir ‰iuk‰lòmis. Nulip´ laidus nu-tempòme nuo sienos ir uÏmaskavome sniege. Kità dienà sprogimà atliko-me trise: uÏsimaskav´ maskòmis ant veid˜, Z.Paldaviãius, E.Burokas ira‰. Darbà sunkino siautòjanti pga. Taãiau ji ir pasitarnavo, nes sniegasgreitai paslòpdavo pòdsakus. Veiksmus atlikome Ïaibi‰kai Z.Paldaviãiusdirbo su akumuliatoriumi, mudu su E.Buroku laidus sujungòme su aku-muliatoriaus gnybtais. Pasigirdo duslus, stiprus trenksmas. I‰siverÏò d-m˜ ir dulki˜ kamuolys. Mes skubiai at‰liauÏòme ∞ ‰onà ir pasi‰alinome.Pasiskirstòme tarp kalini˜ ir i‰siskirstòme ∞ savo darbo vietas.

359


Darbai buvo nutraukti. Visus ∞tariamuosius sugrdo ∞ izoliatori˜.Tarp j˜ patekome ir mes - Z.Paldaviãius, E.Burokas ir a‰. Buvo ir dau-giau lietuvi˜. Kiekvienà dienà vyko tardymai. Øtariam˜j˜ ratas maÏòjo.Pasiliau paskelbti bado streikà ir pareikalauti prokuroro. Man prita-rò E.Burokas ir Z.Paldaviãius. A‰ pasiryÏau tai ∞vykdyti.

Maisto nepriòmiau ir papra‰iau popieriaus ir ra‰iklio. Tai gav´s, i‰-dòsãiau savo reikalavimo motyvus. Paskelbiau bado streikà ir pareikala-vau prokuroro. Atsidaviau Auk‰ãiausiojo valiai. Pirmàsias sauso bada-vimo dienas kankinausi nuo alkio ir tro‰kulio. Ketvirtà dienà jauãiau tiksilpnumà ir galvos svaigimà. ·e‰tàjà badavimo dienà mane i‰kvietò pasprokurorà. Buvau nusilp´s, svaigo galva, a‰ suklupau. PriÏiròtojas, pri-laikydamas, atvedò mane ∞ kabinetà pas prokurorà, pasodino ant kòdòsir i‰òjo. Jis ilgai skaitò mano bylos i‰traukà, vis mane nuÏvelgdamas.Mano nustebimui, prokuroras prakalbo lietuvi‰kai: “Ko Ïudaisi, Daili-de”? A‰ rusi‰kai jam paai‰kinau: “Man lik´ bti nelaisvòje tik dveji me-tai, argi a‰ galòjau ryÏtis diversijai? NeÏinau, ar jis patikòjo mano “ne-kaltumu” ar i‰ gailesãio, bet tyliai lietuvi‰kai parei‰kò: “A‰ jus i‰leisiu”.Ir i‰leido.

Gr∞Ïau ∞ savo barakà. Mane apsupo lietuviai: V.Kasparaviãius, J.Barila,I.Uogintas ir kt. Jie mane gaivino, maitino ir stiprino. J˜ dòka atgavau jògas.

Dal∞ ∞tariam˜j˜ i‰veÏò ∞ kitus lagerius, tame tarpe ir bendraÏygiusZ.Paldaviãi˜ ir E.Burokà. J˜ likimo neÏinojau. Dòkojau Dievui, kadbado streikas padòjo nuslòpti dalyvavimà diversijoje, ir pra‰iau palai-mos savo likimo broliams, nuo kuri˜ mane ãekistai atskyrò.

âekistai suprato, kad organizuoti, vieningi kaliniai yra jòga ir kad sujais reikia elgtis kaip su Ïmonòmis. Jie pradòjo padoriau elgtis. Visoslageri˜ lengvatos buvo i‰kovotos kalini˜ rizika, kanãiomis ir krauju. Irnelaisvòje idealistai nenulenkòme galvos prie‰ priespaudà ir smurtà.

Laikas i‰ atminties viskà i‰dildo. Poetas A. Mi‰kinis ra‰ò:

“Pasauly visa juk praeina, kinta:Kanãias uÏmir‰ta tautos pagaliau”...

Tai - tiesa! Taãiau priminti verta! Pasiprie‰inimo dalyvis

Jonas Dailidò

360


Mano VladimirasTraukinys artòjo prie Vladimiro miesto. Per kupò lango pinuãius matò-

si, kaip skaisti ryto saulò riedòjo sniegu, o jos spinduliai barstò Ïòrinãiusdeimantus. GraÏi ms˜ Ïemò snieg˜ pataluos. Su‰al´, ap‰erk‰nij´ saulòjemedÏiai tiesiog virpina vaizduot´. Puiku, bet tai tik filmo siuÏeto fragmen-tas, skirtas dar daugiau Ïeisti ‰ird∞, prie‰ ∞varant Ïmog˜ ∞ nyk˜ narvà.

Gamtos ir gyvenimo groÏ∞ te∞vertini, kai jo netenki. Mes viskàuÏmir‰tame kariaudami minãi˜ karà tarpusavyje. Îudydami mint∞ min-timi, o vòliau ir minties ‰eimininkà - Ïmog˜. Kad patenkintume savovalià, mes galime bandyti Ïudyti, net Îem´ ir Saul´. Îmogus sutver-tas pagal Dievo atvaizdà, tai kodòl jis negali kurti, griauti ir vòl kurti?Jis egoistas. Jis nori turòti visà pasaul∞ ir jis j∞ turi. Kà tik jis pamato,i‰girsta ar i‰mintina, viskas jo. ”Mano mama, mano mergina, manomiestas, mano valstybò, mano pasaulis, mano pasaulòÏira”. Jis tur-tingiausias multimilijardierius, suskait´s bankuose pinigus, ∞vertin´spasaulio turtus ir Ïemòs gerybes. Jis suranda galaktikas ir pasauli˜pasaulius. Viskas jo - kur tik siekia jo mintis. Ir net Dievas jo, nessako: ”mano Dievas”. Tai kas gi Tu Îmogau? Tave uÏdaro ∞ kalòjimà,bet i‰ tav´s negali atimti net menkaverãio daiktelio, nes tu sakai: ”taimano kalòjimas, mano ”paikò” mano ”para‰ò”, mano kalòjimo vir‰i-ninkas”. Viskas tavo. Ir draugai? Kaip ir ”mano prie‰ai”. Tai ko sielo-jaisi, jeigu tave uÏdaro ∞ nuosavà ”Tavo narvà”? Pasijuok i‰ sav´s,pasauli˜ ‰eimininke.

Dr∞stu suabejoti Ïyd˜ Biblija, kur sakoma, kad ”pradÏioje buvo Îo-dis”. Manau, kad galòjo bti Mintis. Nesigàsdinkite erezija, tai tik ”manomintis”, bet jà perskait´s tapai jos ‰eimininku. ·eimininkas gi ∞gij´sdaiktà gali elgtis su juo kaip tinkamas: pasinaudoti, i‰mesti ar atiduotikitam, bet vienu ar kitu atveju jis liks tavo, su kaÏkuriuo laipsniu, kit˜tavo minãi˜ visumoje...

Pagaliau, kaip i‰ kalini˜ dainos: ”Ir vòl sveikas, Vladimiro centrale(kalòjime)”. Po atvykimo procedr˜ nuvedò mane ∞ kalòjimo vir‰inin-ko kabinetà, kuriame pats ”dòdulò” Malininas perskaito man gautà pra-ne‰imà i‰ Maskvos, kad Vorkutos lageri˜ vir‰ininko gen. Derevenkosneteisòtas nutarimas bausti mane trims metams uÏdaru kalòjimu pa-keistas ∞ vienerius metus.

361


- Js, kaliniai, sakote, kad nòra pas mus teisybòs. Reikia Ïinoti ∞sta-tymà ir tikòti jo galia, jei neteisòtai taikomas, apsk˜sti, bet nesaviva-liauti, ir viskas i‰sispr´s. Kaip supranti, tavo statusas pakito. Kalinimosàlygos palengvòjo. Todòl pra‰au elgtis drausmingai, ir mums netekspyktis. Turbt bsi ne prie‰, jei a‰ tave patalpinsiu ∞ kamerà su tuopaãiu Stepaniuku?

Kaip tarò, taip padarò. Kamera sutiko mane dÏiugiai. Visi paÏ∞sta-mi, i‰skyrus vienàukrainiet∞, berodsGomuliak, nuteistàVorkutoje uÏ pogrin-din´ organizacijà”âub” 15 met˜ uÏ-daro kalòjimo. Nuoantro lovos auk‰tonuslinko Ulozas.Apkabin´ mane,sveikindami sukoratu Stepaniukas suIvanu Kuliku. Dali-nu naujienas, nes a‰lyg kaip ir i‰ laisvòs.Papasakojau, jog va-Ïiav´ su manimi Be-rijos parankiniai py-ko ant Chru‰ãiovo,kad ‰is nepaklausòÎemãiÏinos ir ne-perkòlò Ïyd˜ auto-nominòs respublikos∞ Krymà, o j∞ pado-vanojo savo Ïmonai,ukrainietei Ninai.Ukrainieãiai sutiko‰ià Ïinià su dÏiaugs-

A.Morknas, J.Miku‰auskas, Z.Gudi‰kis,Kurtinaitis, V.Perlys, A.Sadonis, Z.Grauslis,A.Brundza A.Kaminskas, V.Raka‰ius.,A.Stumbreviãius, P.Gudonis, A.Umaras, A.Kulys.

362


mu, bet Kulikas praòjus kuriam laikui pradòjo baimintis, kad maskoliaipraskies ukrainieãi˜ tautà ir jà praÏudys, nes ne plaãiomis Ïemòmis gy-va tauta, o savo tautine dvasia.

Gomuliakas papasakojo apie VII ‰achtoje vykus∞ 10 dien˜ streikà1953 m Vorkutoje. A‰ buvau po ‰io streiko ‰ioje ‰achtoje ir daug apiej∞ Ïinojau, bet ãia pasakojo streiko komitete dalyvav´s Ïmogus ir taimane ypaã domino.

Streikui vadovavo lenk˜ pulk. Feliksas Kinzerskis, ukrainietis Levan-do, Hendrikas Jie‰knas, Achmedas Kniazevas, Ignatjevas ir rumunas Ur-vikas. Streikà pradòjo statybininkai. Po valandos ∞ darbà nei‰òjo ir ‰achti-ninkai. Jie‰knas ∞vedò tvarkà valgykloje. Kai viròjas Jie‰knui atne‰ò ska-ni˜ patiekal˜, kaip kad buvo priimta ∞siteikti vir‰ininkui, jis liepò viskà su-pilti ∞ bendrà katilà ir visus maitinti vienodai. Treãià streiko dienà penkikareiviai ir karininkas atòjo su antrankiais are‰tuoti Hendriko, bet Ïmonòsneleido. Karininkas parklup´s ant keli˜ meldò j˜, kad j∞ paleist˜ gyvà. Pa-leido. Ø lager∞ atvyko gen. Derevenko, pra‰ò, kad nors Ïmonòs i‰eit˜ ∞ ‰achtài‰siurbti vandens, bet pra‰ymui niekas nepakluso. AtvaÏiavo i‰ MaskvosCK atstovas Maslininkovas ir surengò susirinkimà. Kalbòjo Kniazevas, Le-vando ir Jie‰knas. Buvo ∞teikta skund˜ dòÏò. Susitarti nepavyko. Tada bu-vo duotas ultimatumas, ir laimei, buvo priimtas, nes ãekistai bt˜ susidoro-j´ kaip ir XXIX ‰achtoje. I‰kart buvo suimti visi streiko komiteto nariai iri‰veÏti ∞ tundrà ‰audyti, bet vòliau nuveÏò ∞ Vorkutos centralà. Ten visuspenkis nuteisò karinis tribunolas: Levando ir Jie‰knas gavo po 25 metusuÏdaro kalòjimo, Ignatjevui ir Kniazevui - po 10, Kinzerskiui 3 metus.1954 m. juos atgabeno ∞ Vladimiro kalòjimà. âia kaliniai buvo paskelb´apie mònesio bado streikà. Po ‰io reÏimas palengvòjo: neberakino lov˜ priesienos, pageròjo ir maistas. I‰ Maskvos buvo gautas prane‰imas, kad 1955-09-27 Vorkutos streiko byla panaikinta ir ‰io streiko komiteto narius 1955-11-05 i‰veÏò ∞ Maskvà. Vakar, neÏinau kuriais keliais, gavo prane‰imà i‰Jie‰kno, kad jie visi dabar kali Mordovijoje Javos lageryje p/d 385/18.Mane sudomino Henrikas Jie‰knas, jo sumanumas t˜ met˜ streike, todòlpapra‰iau Gomuliako Jie‰kno adreso ir j∞ uÏsira‰iau. Gaila, kad su juo ne-teko susitikti. I‰ pogrindinòs spaudos Lietuvoje suÏinojau, kad jis apie 1963metus sugr∞Ïo ∞ Lietuvà, ∞krò tarptautin´ pogrindin´ organizacijà ir uÏ tai1977 m. buvo nuteistas 10 met˜ lagerio.

363


Mokytis ir tobulòti

Vokieãi˜ belaisvi˜ statytame korpuse kameros buvo penkiavietòs. Re-Ïimas grieÏtas. UÏ maÏiausià prasiÏengimà - karceris. Vienas lai‰kas permònes∞ giminòms ir vienas siuntinys i‰ j˜, bet uÏtat kasdien pasirinktiniai

”Pravdos” ar ”Izvestij˜” laikra‰tis, kur∞ kitos dienos rytà budintis karinin-kas drauge su korpusiniu asmeni‰kai ‰iuos laikra‰ãius supjaust´ prie tuale-to dur˜ po du lapelius ∞teikia kiekvienam kaliniui ∞ rankas. Kalòjimo bib-liotekos katalogas ste-bino savo turtingumu- knyg˜, i‰leist˜ netcaro laikais, gausybò,∞vairaus plauko revo-liucionieri˜ prisimi-nimai. Sura‰òme ka-meros dienotvark´,taut˜ i‰silaisvinimoir revoliucij˜ veika-l˜ studijavimo irdiskusij˜ valand˜grafikà. Kilo min-tis paruo‰ti kovosprie‰ komunistusprogramà ir kad jiapimt˜ ne tik pa-vergt˜j˜ taut˜ i‰-sivadavimà, bet irrus˜ tautos Ïmo-nes, drauge sumumis kovoju-sius uÏ demokra-tijà ir Ïmogauslaisves.

V.Vaineikio sudaryta dienotvarkò. Vladimiro kalòjimas. 1956

364


NORILSKO KALINIˆ HIMNASMums nebaiss tironai bol‰evizmo,Mes Ïinom skausmà vir‰ vis˜ kanãi˜,âekizmo Ïvòri‰kumo kainà,Ir dejones SSSR Ïmoni˜ vis˜.

Mes brolis broliu kartu tapom,Viltis gyvent be kalinio dalios,Kalòjime mirtis ginklais alsavo,Ir ‰unys grieÏò iltimis baisiom.

Ms˜ ‰lovò krauju nuplauta ”zeko”,ReÏim˜ zonose, kalòjimuose, lageriuose,I‰kils tamsoj laisva Valstybò,Norilsko uÏdegtais ten Ïiburiais.

Audroms likimà Maskvos komisijos paskyrò,Atgimsime mes, prisiminsim apie tai,Krauju pasruvusià gedulo vòliavà i‰kelsim,Kuri sutelks mus teisingoje kovoj.

ÎodÏiai S.Klimoviã. Rus˜ kalbos tekstài‰vertò Meãislovas Torãylovas. 2001-03-15

365


I‰analizavome abu Vorkutos, Norilsko ir DÏezkazgano streikus. J˜visus ”uÏ” ir ”prie‰”, kà turòtume pataisyti ir ko atsisakyti. Kaip pra-leisti ‰iuos metus Vladimiro kalòjime ir kà daryti sugr∞Ïus ∞ lagerius.Supratome, kad ligi ‰iol mes vedòme neplaningà kovà, pasiremiant dau-giau intuicija ir to meto aplinkybòmis. ·i˜ dien˜ kovos fazò reikalavosukurti i‰baigtinà strategijà ir ‰iek tiek numatyti taktikà, kaip ∞veikti

”nenugalimà baubà” i‰ vidaus, jei laisvasis pasaulis nebepajògia sav´sapsiginti, nebekalbant apie SSRS pavergt˜ taut˜ i‰vadavimà. Suprato-me, kad ms˜ pagalbos ‰auksmas ∞ Vakarus - balsas tyruose. Vis˜ viltisi‰ Vakar˜, kad ateis ”dòdò Semas” ir nokautuos devyngalv∞ slibinà, sklai-dòsi kaip miraÏas. Stalinas mirò, o reÏimas liko tas pats. Tarptautinòpadòtis nieko gero neÏada demokratijai, atvirk‰ãiai, vis daugiau valsty-bi˜ patenka komunist˜ ∞takai. Kà daryti? Susitaikyti su likimu ir pa-klusti prie‰ui? Pakelti rankas ir ‰aukti ”Valio!”. Ne, mes ne tam pasi-rinkome laisvòs kovotojo kelià, kad sunkum˜ ∞veikti pasiduotume prie‰ovaliai, mes kovosime ne iki mirties, o iki pergalòs. Pastar˜j˜ met˜ m-s˜ kovos ∞vykiai nors ir buvo skausmingi, bet mes ∞gavome kovos pa-tirt∞ nelaisvòje. Mes pamatòme Ïmoni˜ prabudimà, j˜ ryÏtà likti Ïmo-nòmis, t´sti kovà net surakintomis rankomis, net mirus. Visam tam rei-kalui reikòjo sukurti naujà ideologijà ant popieriaus ir kaip caro laikais

”narodavolcai” eiti ”∞ liaud∞” ar dar radikaliau. Soviet˜ sukurtus lage-rius paversti kovos mokyklomis sugr∞Ïtantiems ∞ laisv´. Lageriai turitapti kovos lauku ekonominiam karui ir komunizmo kapu.

Germanas Stepaniukas buvo labai i‰prus´s Ïmogus ir, matyt, lage-riuose turòjo plaãius ry‰ius su antibol‰evikais, gyvenanãiais Maskvoje.Jis mums papasakojo apie 1948 met˜ spalio 10 dienos ”Visuotin´ Îmo-gaus Teisi˜ Deklaracijà”, kurià tais (1956) metais Ïadòjo i‰leisti Ïurnalas”Kurjer Junesko” rus˜ kalba. ·ià deklaracijà G.Stepaniukas turòjo su sa-vo ra‰iniais ir silò jà panaudoti kaip pagrindà kovai su komunistine dik-tatra. A‰ ‰ià deklaracijà ∞dòmiai kelis kartus perskaiãiau ir pasiliau i‰-versti ∞ ukrainieãi˜ ir lietuvi˜ kalbas, propaguojant ir remiantis ja kovojeuÏ Ïmog˜, atsiÏvelgiant ∞ specifinius nacionalinius taut˜ bruoÏus bei da-bartin´ susiklosãiusià kovos stadijà SSRS.

366


Deklaracijà persira‰òme ir pabandòme ‰iuos savo tikslus ∞gyven-dinti. Taãiau tiek G.Stepaniukui, tiek ir man su P.Ulozu trko Ïini˜,savo tautieãi˜ pagalbos ir paramos. Pradòjome ie‰koti bd˜, kaip ka-meras suvienatautinti. Pagaliau po vieno tarp kalini˜ ir priÏiròtoj˜ in-cidento, kuomet irgi, kaip praeità kartà, kilo kalòjime didelis triuk‰-mas, plius duÏo lang˜ stiklai ir sklido ∞ miestà ‰auksmai: ”Svobodu!”(laisvòs), pasitaikò proga, kai kalòjimo vir‰ininkas Malininas lankò ka-meras, klausinòdamas kalini˜ pretenzij˜. Jam G.Stepaniukas pasilòleisti kaliniams apsigyventi kamerose su draugais ar tautieãiais, nes tuoatveju sumaÏòt˜ reÏimo paÏeidimai. Jis sakò, kad mes uÏgrdinti Vor-kutos ‰alãi˜ ir savivalòs, taigi mums nebaiss karceriai, kad mes neno-rime konfliktuoti su kalòjimo administracija, nes kovojame su Mask-vos demagogais uÏ ukrainieãi˜ bei kit˜ taut˜ laisv´, ir kad mus ãiaatsiuntò ”pailsòti”, nes ‰i kova ∞gauna pagreit∞. Ar ne geriau bus ãia,Vladimiro politizoliatoriuje, jei mes, protingi Ïmonòs, susitarsime?

Kalòjimo vir‰ininkas sakò pamàstys ir uÏklausò, su kuo noròtumebti kamerose. G.Stepaniukas sakòsi nor∞s bti drauge su E.Pri‰liaku(Vakar˜ ukrainieãi˜ vadu), o a‰ papra‰iau leidimo su Vytautu Vainei-kiu, Martynu Kemãiu ir Povilu Zagrecku. Kitos dienos popiet∞ i‰ ms˜kameros i‰vedò ukrainieãius, ∞ j˜ vietà atvedò paminòtus lietuvius. Nuo‰iol t˜ met˜ ”vladimirieãiai” galòjo pasirinkti kameros draugus iki tol,kol vasarà buvo paskelbta, kad atvyksta Maskvos komisija perÏiròtikalini˜ bylas. âia ãekistai vòl atsigriebò suvarÏydami ms˜ teises, pa-sinaudoj´ ms˜ viltimis ir pragmatizmu pasirodyti paklusnesniais irkaip nors i‰eiti ∞ laisv´. Taãiau vòl pajut´ savu kailiu priÏiròtoj˜ savi-val´, savo ruoÏtu dauÏòme kalòjimo lang˜ stiklus, lauÏòme duris ir pernumu‰tus lang˜ gaubtus uÏliejome Vladimiro miestà pagalbos ‰auks-mais, bet ãia jau kita tema.

Vienà po kità suveda draugus. Kiek jausm˜, dÏiaugsmas ir laimòpilasi per kra‰tus. Mes pamir‰´ realyb´, kaip maÏi vaikai apsikabin´sukomòs ratu. Barzdoti ir bebarzdÏiai, neturintys nò trisde‰imties - di-deli vaikai. ”Kova ar ‰altos mro sienos” sugiminiavo, sujungò, subro-liavo. ·is, susitikimas po poros mònesi˜, tai patvirtino, nes kalòjiminis

367


laikmatis kitaip laikà skaiãiuoja. âia kaÏkokia kita laiko teorijos tiki-mybò, dar neatskleista ”naujojo Ein‰teino”.

- Skelbiu Nepriklausomà Lietuvos Respublikà Vladimire. Nutrau-kiu visus neteisòtus mums primestus saitus su sovietais, - atsistoj´s ∞J.Basanaviãiaus pozà ir nukreip´s ∞ ‰viesà savo rudà barzdà, bylojoV.Vaineikis.

- Nuo ‰iol valstybinò kalba - lietuvi˜. Su Soviet˜ Sàjunga palaiky-sime ry‰ius tarptautine angl˜ kalba, bet kadangi jos nemokame, kol jài‰moksime, bendrausime rusi‰kai. - ∞sijungiau a‰. - O tu Martinai?

- Himnas. ”Draugystòs mar‰as”. Giedam.PradÏioje tyliai, toliau vis garsiau. PriÏiròtojas netrukdo, matyt,

tokia jam duota komanda. Kai uÏbaigòme, jis atsidarò ”kormu‰kà”:- Batiu‰ka, - kreipòsi ∞ mane, - ateityje melskitòs tyliau.- Kokia bus kameroje santvarka? Konstitucija? Kas bus preziden-

tas? - kikeno nuo antro auk‰to lovos logaritminòs liniuotòs niekada ne-paleidÏiantis Povilas Ulozas.

- Demokratinò.Bus keturi preziden-tai ir a‰ vienas rinkò-jas. A‰ jus i‰rinksiuir js tarnausit liau-dÏiai: ne‰iosit para-‰à ∞ tualetà, plausit,o kai liaudis uÏsirs-tins, a‰, ‰luodamasgrindis nu‰luosiu irprezidentus. Ta‰kas.Balsuoju.., o dabar,prezidente Kemty,belsk ∞ Sàjungos uÏ-sienio ministerijàdrg. PriÏiròtojui irangl˜ kalba ”parf-

Vytautas Vaineikis badauja Ukmergòs K´stuãioaik‰tòje, kad SSRS kompensuot˜ uÏ kalini˜ irtremtini˜ atliktus, taãiau jiems neapmokòtusdarbus. 1989.05.31.

368


laift, parflaift” pra‰yk vandens kameros grindims plauti - uÏbaigò vals-tybinius reikalus Povilas Zagreckas.

Visi ‰iame pasaulyje esame artistai. Vaidiname savo rol´ pasirink´patys ar primestà kit˜, o gal laiko ar erdvòs. Vaidinam didvyrius, niek-‰us, turtingus, varg‰us, tòvus, vaikus, budelius, aukas, net artistus arstatistus tiesiogine ir perkeltine prasme. Vaidiname, kol nueiname nuogyvenimo scenos. Jeigu laikas ir erdvò palanki bus tau, nors tu ir blan-kiai suvaidinsi savo rol´, bsi i‰auk‰tintas, apie tave ra‰ys istorijas iristorijà, bet jei ne, nors tu suvaidinsi puikiausià sàÏiningumo ir didvy-ri‰kumo vaidmen∞, busi pamir‰tas ir galòsi tik bti ∞ra‰ytas kandidatu ∞anonimin∞ angel˜ chorà. Vieni bus i‰auk‰tinti, net nebuv´ prie ‰ventu-mo etalono, taps paskelbti ‰ventaisiais, kiti, pasiaukoj´ Ïmonijai ir ati-dav´ savo gyvyb´ uÏ Ïmones, ‰imtais tkstanãi˜ gulòs amÏino ∞‰aloÏemòje ir lauks klimato at‰ilimo, kad i‰ j˜ kn˜ i‰aug´s lotosas praÏys-t˜ gerumo simbolio Ïiedu.

Tekeròjaus scenoje uÏsklanda kyla, artistai pasiruo‰´ suvaidinti sa-vo roles, net neÏinodami spektaklio fabulos, laiko ir erdvòs. Jie nenu-tuokia net reÏisieriaus idòjos ir spektaklio ”Gyvenimo ratas” baigties,bet jie tiki savimi, dÏiaugiasi gav´ savo roles ir pasiryÏ´ jas suvaidintipakankamai gerai.

Jie eis ∞ Bilino ”Îibur∞”, kris ir vòl kelsis. Kai sufleris klaidingaisufleruos ar artistas nenugirs, reÏisierius taisys ir barsis, o laikas nenu-maldomai skubòs, nes viskam yra ribos. Kada spektaklis eis ∞ pabaigàir tik liks paliesti ”Laimòs Îibur∞”, kurmius vaidin´ vagys, apiplò‰´savo tòvus ir brolius, paklaus: ”Kvailiai, ar uÏ tokià Lietuvà kovojate?””UÏ tokià! Mielasis, dabar mes jums perduodame estafet´, padarykiteJà geresn´.ir graÏesn´” ReÏisierius ‰ktels: ”Stop!” Ilgai kopdami ∞ gy-venimo kalnà, laisvòs kovotojai tapo robotais, bet su pilnomis meilòs‰irdimis. Jie nebeklauso ”stop”. Jie palieãia Meilòs Îibur∞, o tas nu-tvieskia akinanãia ‰viesa visà pasaul∞, surasdamas ir meile uÏpildyda-mas kiekvieno lietuvio ‰ird∞. Palieãia, ir prisilietusi˜j˜ knai virsta ak-menimis. ReÏisierius suraukia kaktà ir taria:

- Gerai padirbòjote, neblogai atlikote mano skirtas jums savo roles.

369


Js˜ spektaklis baigtas. Pasiplokite sau. I‰leidÏiu jus ∞ uÏtarnautà poil-s∞. Vykite ∞ daus˜ sanatorijà pas ·v. Petrà, tegu jis pavarto js˜ darboknygeles ir tiems, kurie viskà darò su meile ‰irdyje, teuÏdeda ant nusvi-rusi˜ galv˜ angel˜ pintus deimant˜ vainikus. Spektaklius statysiu irtoliau. Naujàj∞ pra‰òte pavadinti ”·iauròs Atònais”, kam jums svetimivardai? Jis vadinsis - ”Deimantinò Lietuva”.

Tai buvo epilogas, o iki jo reikòs laukti daugiau nei 50 met˜.Taigi, visi ∞ Vladimiro kameros scenà. Nors dar pusiaudienis, bet

dòl gaubto ant lango kameroje prieblanda. PriÏiròtojas per dur˜ vilke-l∞ vòpso ∞ kamerà. Niekur ir niekas i‰ ãia nepabògs, nors kà gali Ïinoti,jie ypatingi kaliniai, taip traktuojami Maskvos formuliaruose.

Vir‰ M.Kemãio lovos savo pataluose ∞sitais´s ms˜ detektorinio ra-dijo ”konstruktorius” P.Ulozas, i‰ naujos medvilninòs, dar lageryje su-kombinuotos paklodòs siuva sau palaidin´. Manote viskas taip papras-ta? Ne, reikòjo, kad korpusinis atne‰t˜ i‰ vakaro uÏsakytus silus iradatà. O Ïirklòs? Tai nugludinta maÏytò geleÏtò, i‰saugota per ”‰mo-nus” kaip kokia paslòpta mina, kuri lygi septynioms paroms karceryje.Tarp kitko, turime dar vienà pjaunamà daiktà - peil∞, dòl kurio bijotinereikia, nes jis pagamintas ne i‰ geleÏies, o susuktas i‰ sil˜, su kilpo-mis galuose. Tai peilis raikyti duonai. Zulini juo kaip pjklu, ir tavoduonos paikò supjaustyta kaip ant Anglijos karalienòs stalo. Taãiau ãiane apie Anglijos karalien´, o apie tà pat∞ Poviliukà, dòl netvarkos pra-mintà - Slunkiumi. Tai nuostabiausios ‰irdies, proto ir draugi‰kumodidelis, palink´s Ïmogiukas i‰ Plok‰ãi˜. Virtualiai labai ∞simylòj´s ∞mokytojà Danut´ ·ilinyt´. Kalòjimas i‰kraipo Ïmoni˜ psichikà ir ypaãlytis. Nors ir per daug pa‰maik‰taujama apie moteris, bet slapta jossudvasinamos. To nestokojo ir Povilas. Kaip besistengò jo draugai, kadjis i‰tart˜ bet kok∞ moteri‰kà vardà ar pasakyt˜ ”moteris”, jis visadai‰sisukdavo ∞vardindamas jas - asabomis. Kaip visur, taip ir kalòjime‰aipok˜ netrkdavo, ypaã jei atsiranda anomalija. ·is patriotas buvofenomenalus matematikas, daugino ir dalino keletà skaiãi˜ i‰ keleto.Taigi ir dabar, sidamas palaidin´, kiekvienà adatos dygsn∞ skaiãiavosu logaritmine liniuote ir niekaip negalòjo apsiprasti su kito Povilo i‰-

370


sakyta mintimi, kad vienas rinkòjas rinks keturis prezidentus. Siuvo irkikeno: ”Na, ir prajuokink man...”. Na, kodòl nepraskaidrinti juoku pil-kos kameros kasdienybòs.

Martynas Kemtys sòdi prie ∞betonuoto ∞ grindis stalo ir ∞sikniaub´s∞ Markso ”Kapitalà” bando perprasti komunizmo pagrindus, kurie savo‰mòkla taip sujaukò pasaul∞, tapdami padugni˜ evangelija. Martynuireikia i‰knisti jo ”tiesas” ir, reikalui esant, bti ‰io veikalo Ïinovu dis-kusijose su politrukais ir ‰iaip komunizmo apologetais, kurie tikrai to-kio ‰lam‰to neskait´, bet dedasi Ïinà, lyg patys bt˜ j∞ kr´. Daugiaukaip du mònesius studijav´s ir nò pusòs ne∞kand´s, perpyk´s sviedÏia”Kapitalà” ant grind˜.

- Nebòr jòg˜. Jiems pridòtinò prekòs vertò - mes vergai, dirbantysuÏ abi‰al´ duonos. Atsisakau js˜ man primest˜ moksl˜. Nuo ‰iol a‰bsiu pats sau, - pyko ant sav´s Martynas.

- Reikia, Martynai, reikia. Tai ne sau, ne mums, tai didÏiajai kovai,- ramino Vytautas Vaineikis. - Matai kokia krva Lenin˜, manai manlengva. Mes ãia Dievo si˜sti, kad politi‰kai pasikaustytume. Kà norspasiskolinkime i‰ j˜, kad vòliau gràÏintume jiems su ms˜ pridòtineverte. I‰ kai ko pasijuokime, priversdami juos suglumti, pav.: Leninoknyga ”Îingsnis pirmyn, du Ïingsniai atgal”. A‰ komuniagoms sakau:”Kaip js pasieksite komunizmà, jei ‰itaip Leninas moko.”

- Leninas ne apie tai, - replikavo Povilas ”siuvòjas” i‰ auk‰tybi˜.- Îinau, bet jie ‰ios knygos neskaitò, o knygos vir‰elyje - Leninas.

Aksioma.- Laukitòs, dar ne laikas debatams. ”Pravda” dar neperskaityta, o

pagal grafikà uÏ pusvalandÏio mano prane‰imas jums apie tarptautin´padòt∞, - sudrausmino Povilas Zagreckas.

A‰ tuo metu skaiãiau utopisto vienuolio Kampanelos veikalà ”Auk-so miestas” ir ∞ tokius trumpus ”pasi‰audymus” nekreipiau dòmesio,bandÏiau neatsilikti nuo grafiko, kur∞ kiekvienas sau pasitvirtinome pa-ra‰ais. Moksl˜ prisirinkome soãiai. A‰ maksimalistas, man´s laukia:pasaulinò istorija, angl˜ kalba, literatros klasika, psichologija, polite-konomija, filosofija ir Pranczijos bei Rusijos revoliucij˜ istorijos ir

371


dar, ir dar... Knyg˜ gausu, net prie caro i‰leist˜, gaila, kad jos rusi‰kos,bet per ‰iuos metus jas suvir‰kinsiu. Tiktai nei‰simu‰t i‰ ritmo, kitaipvalios neuÏteks.

Ir taip visus metus, diena dienon, valanda valandon - de‰imt valan-d˜ per parà, kameros prieblandoj ir tyloj tarpusavyje pasira‰ius sutart∞,uÏtvirtintà ms˜ penkiais para‰ais, ∞temptai dirbi, ruo‰ies ne sau, o ko-vai su prie‰u, bet kokiame lygyje. Taip manòme, taip ir daròme. Nuta-ròme, kad uÏtenka bògioti paskui savo ‰e‰òl∞, vis tiek mes jo nepavysi-me, o gal net ir paklysime. Reikia atsigr´Ïti ∞ ‰viesà ir surasti minãi˜kelius, kuriais eidami galòtume pasiekti pergal´ ms˜ laisvòs kovoje.

Kartà bibliotekininkò, rinkdama uÏsakymus knygoms, per ”kormu‰-kà” pasilò Mahatmos Gandi tik kà gautà autobiografijà. Perskaiãiau.Nuostabi knyga kovotojui. GandÏio ”nesiprie‰inimas blogiui” ir ne-bendradarbiavimas su angl˜ okupacine administracija Indijoje buvo ga-lingiausias ginklas ind˜ patriot˜ rankose. Taãiau ‰i ideologija tiko tikindams su j˜ religija ir pasaulòÏira. Galòt˜ ja pasinaudoti ir auk‰tài‰sivystimo lyg∞ pasiekusios tautos ar pilieãi˜ bendrijos - valstybòs, bru-taliai praradusios savo nepriklausomybes.

·ia tema ilgai diskutavome ir priòjome i‰vados, kad ‰is i‰silaisvini-mo kovos bdas yra evoliucinis ir Soviet˜ Sàjungoje galòt˜ tai t´stis‰imtmeãiais, nes ãia jau dvi Ïmoni˜ kartos i‰augo ant melo, baimòs,prievartos ir dezinformacijos pagrindo. Todòl dòl Ïmoni˜ - homo so-vietikus bendr˜ veiksm˜ ir sutarimo kovoje prie‰ ”savo - sovietin´ vals-tyb´, nors ir nelabai gerà, bet apsuptà dar baisesni˜ kraugeri‰k˜ kapita-listini˜ valstybi˜”, negali bti nei kalbos.

Lageriuose jau buvo pasirod´ vienas kitas nuteistas kitamintis (vò-liau pavadinti disidentais), noròj´ tik su‰velninti komunistin∞ reÏimà,suteikiant pilieãiui daugiau teisi˜ ir laisvi˜. Savyje gi jie didÏiavosi”savo” valstybe ir ”iskona” (nuo amÏi˜) rus˜ ir slav˜ Ïemòmis, ap-jungtomis ∞ SSRS, bei sòkmingai vykdoma valstybine komunistine uÏ-sienio politika. Tik i‰ mandagumo ar i‰ tuometinòs mados, bendraujantsu pavergt˜ valstybi˜ kaliniais (bet, ginkdie, tik ne su neturòjusi˜ savonepriklausom˜ valstybi˜ taut˜ Ïmonòmis), jie pareik‰davo uÏuojautà

372


dòl ∞vykdytos SSRS neteisybòs, bet pridurdavo: ”Ar ∞manoma valsty-bei egzistuoti be savo Ïemòs gelmòs turt˜?” Suprasdami juos ir j˜ tiks-lus bei Ïinodami tiesà, kad ir ‰iam atvejui netiesiogine prasme, jog ”manoprie‰o prie‰as, nors ir menkutis, yra mano draugas”, nutaròme su jaisbendrauti ir juos remti. Mes saugojome juos nuo kriminal˜ ir nuo ad-ministracijos Ïabang˜. Stengòmòs, kad jie bet kokiomis sàlygomis i‰-likt˜ Ïmonòmis, atpaÏint˜ komunistin∞ melà bei atsikratyt˜ klaiding˜rusi‰ko ‰ovinizmo ir mesijanizmo idòj˜. Mes buvome jiems pavyzdÏiu,kaip reikia gerbti kiekvienos tautybòs Ïmog˜, kaip toleruoti kiekvienostautos apsisprendimo teis´, laikytis politinio kalinio princip˜ ir net duotoÏodÏio. Mes tarpusavyje buvome solidars, bet nusikaltusius ar i‰davi-kus baudòme Ïiauriai, taip vertò gyvenimas. Tose operacijose gerano-ri‰kai ir aktyviai dalyvavo ms˜ ”naujokai” - disidentai. Jie Ïavòjosims˜ ryÏtu, dràsa ir principingumu. Atsikrat´ ankstesni˜j˜ stereotip˜,daròsi revoliucingesni, patikòjo, kad kol gyvuos ‰i valstybò, jos Ïmo-nòs niekada geriau negyvens ir nebus jokios demokratijos, taigi ‰iamtikslui reikòs brandinti revoliucijà. Mes matòme tik vienà taut˜ i‰siva-davimo i‰ vergijos bdà, tame tarpe ir Rusijai, tai SSRS Ïlugimas. Mesnoròjome karo ar revoliucijos, jie tik revoliucijos.

Pas mus ir pasaulyje tarpsta klaidinga mintis, kad mes, dalyvav´pasiprie‰inimo kovoje prie‰ SSRS, esame disidentai, atseit kitamin-ãiai, t.y. siekiantys reformuoti esamà reÏimà. Ne. Mes niekada nebu-vome disidentais ir negalòjome jais bti, nebent tik paremti ar pritartisovietiniams demokratams, puoselòjusiems disidentizmà. Ms˜, vis˜pavergt˜ taut˜ kovos tikslas buvo sugriauti ‰ià ”blogio imperijà”, nestik ant jos griuvòsi˜ tebuvo galima atkurti ar naujai sukurti savo ne-priklausomas valstybes. Rusamas, gal i‰skyrus aprusòjusius Ïydus,‰ios imperijos Ïlugimas bt˜ ne tik politinò, bet ir psichologinò ka-tastrofa. Sòkm´ lydòj´ grobuoni‰ki karai suformavo ruso didÏvalsty-bin´, ‰ovinistin´ ir, sav´s pateisinimui, mesijanistin´ galvosenà. Kad‰is priverstinai ”sàjunginis” azijinis vidumi ir europine i‰ore monst-ras krist˜ ir jo vietoje ∞sikurt˜ naujos demokratinòs valstybòs, o tuopaãiu ir demokratinò Rusija, reikia didelio sukròtimo, nes tik jis pa-

373


keist˜ paminòtà j˜ galvosenà ir per ”skaistyklà ir atgailà” kaip ir vo-kieãiai, tapt˜ tikra europinò valstybò.

Prabògo pusmetis Vladimire kaip viena diena. Perskaityta kalnai knyg˜apie Italijos ir Lotyn˜ Amerikos taut˜ i‰sivadavimo kovas (Garibaldis,S.Bolivaras ir kt.), Indijos sipaj˜ sukilimà ir Meksikos revoliucijà, Ispa-nijos pilietin∞ karà. Knyg˜ puslapiuose Volteras, Î.Î.Ruso, Monteskje irMakiavelis. Literatros klasika: Baironas, V.·ekspyras ir Getòs ”Dakta-ras Faustas”, ”Jaunojo Verterio kanãios” ir dar viena jo knyga, kuriospavadinimo nebeprisimenu, bet ‰i paliko tok∞ gil˜ ∞spd∞, kad net manolai‰k˜ ra‰ymo stilius pasikeitò. Vos nepamir‰au paminòti pasaulin´ isto-rijà, De Golio bei V.âerãilio memuarus. Kiekviena i‰diskutuota ir i‰ josi‰trauktas kovos ekstraktas. Laikra‰ãiuose neliko paslapãi˜ tarp eiluãi˜,o ir tie patys Chru‰ãiovo atlydÏiu tapo atviresni.

Kalòjimo valdÏia beveik kasdien pra‰o nebera‰yti skund˜ ir pra‰y-m˜ Maskvai, nes greitai bus Auk‰ãiausiosios Tarybos Prezidiumo Ko-misija, kuri perÏiròs kiekvieno kalinio bylà, ir reikia tikòtis, kad be-veik visi bsime i‰leisti namo, svarbu dabar negauti nuobaud˜. Su pa-na‰iomis Ïiniomis pasipylò lai‰kai nuo de‰imãi˜ ”broli˜” ir ”seser˜” i‰”plaãiosios tòvynòs”. Kultros ir perauklòjimo skyriaus vir‰ininkas, vi-sada atiduodantis lai‰kus tiesiai ∞ kameras kaliniams, ironi‰kai ‰ypsosi:”Kokia ãia dar Miãiurino i‰vesta rasò, turinti kelis tòvus, kelias moti-nas ir kelias de‰imtis broli˜ ir seser˜?” Jis viskà supranta, bet lai‰kus”nuo paãi˜ artimiausi˜j˜” atiduoda, matyt, taip liepta i‰ auk‰ãiau.

V.Vaineikis beveik apÏlib´s nuo skaitymo ir ra‰ymo kameros prie-blandoje (kalòjime jis para‰ò savo atsiminimus apie savo kelion´ ∞ Sibiràpas savo jaunystòs draugà Mindaugà Merk∞ ir dar porà noveli˜), primer-k´s sveikesn´ ak∞ nuogàstavo, kad bol‰evikai nubrauks visus ms˜ i‰ko-vojimus, sunaikindami politini˜ kalini˜ lagerius - miestus respublikas,kurias manò ∞kurti visasàjunginis ateinanãi˜ met˜ streikas, turòj´s pa-lauÏti SSRS ekonomikà. Dabar gi i‰leisti kaliniai ∞ laisv´, kad patys galò-t˜ i‰gyventi, ‰oks dirbti i‰ visos ”macòs”, atsiveÏdami moteris i‰ Lietu-vos, kurs ‰eimas, jas turòs i‰laikyti ir amÏiams ∞si‰aldyti ‰ioje Dievo uÏ-mir‰tojoje Ïemòje. Ank‰ãiau tròmò, dabar patys apleis Tòvyn´.

374


- Dòde Vytai, - nusirop‰t´s nuo vir‰aus prabilo Poviliukas, - ms˜”asabos” ne tokios kvailos, kad ‰aldyt˜ ”tas” vietas, be to, ir bol‰evikaine tokie durni, kad politinius palikt˜ ten kur buvo, gal tik trumpam, kolsusiras laisv˜ ar kriminalini˜ kalini˜. ·i˜ dien˜ politiniai - dinamitas.

- Vyrai, - nutraukiau a‰, - jeigu sugebòjome kovoti lageriuose, dargeriau mokòsime laisvòje, kad tik noro bt˜. Kam gi tiek ruo‰òmòs ãia,jeigu ne kovai. Pradòkime kurti, kaip buvome numat´, Vaineikio pasi-lytà ”Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos” Manifestà ir jos Statutà,bet pradÏioje i‰ rus˜ kalbos i‰verskime Îmogaus teisi˜ deklaracijà. Ji,kaip ir Lietuvos Nepriklausomybò, ‰iame kovos etape bus ms˜ strate-ginis kelrodis.

V.Vaineikis ∞ Vladimiro kalòjimà buvo etapuojamas per Maskvà.Persiuntimo kalòjime Krasnaja Presnia vienoje i‰ kamer˜ teko jam su-sitikti su gen. Motiejumi Peãiulioniu. ·is prisimin´s apie ‰i˜ met˜ Vor-kutos sukilimà ir kitus ∞vykius bei LLKS-gos ∞takà tuose veiksmuose,pasisakò, kad per vokieãi˜ okupacijà jis irgi priklausò ‰iai organizacijaiir jam dÏiugu, kad LLKS atsikrò lageryje ir nuveikò tokius darbus.Pasisilò tapti jos nariu ir, pasak jo, stukaãi˜ mu‰t jau per senas, betLietuvos i‰sivadavimo kovoje prakti‰k˜ patarim˜ jis nestokot˜.

Generolas patarò atkreipti dòmes∞ ∞ naujas aplinkybes, susiklosãiu-sias, Lietuvoje bei pasaulyje. Anot jo laukti i‰vadavimo i‰ Vakar˜ nòravilties. Jie mus pardavò manydami, kad i‰gelbòs save ir apsiriko, nesbol‰evikai jau greitai pradòs belstis ∞ Va‰ingtono ar Londono vartus. Pa-ryÏius jau beveik prancz˜ komunist˜ rankose. Rusams reikia atlydÏiode‰imãiai met˜, kad apgaut˜ Vakarus, kol priaugins kareivi˜, kuri˜ nete-ko karo laukuose ir lageriuose bei kvailoje Stalino politikoje: j˜ neleidoi‰ fronto, nors porai dien˜ kari˜ atostog˜, taip ir liko soviet˜ bobos ke-tverius metus bevaikòmis. Tankai ir ginklai be kari˜ nekariaus.

- Ponas Vytautai, revoliucija - utopija, jei ji ∞vyks tai po pusòs am-Ïiaus ir kai Vakarai bus po rusais. Ms˜ tuomet nebebus ir lietuviamsgalbt nebereikòs Lietuvos. Kalbòs jie gal lietuvi‰kai, bet dvasia bussovietinò, geriausiu atveju - kosmopolitinò. Mums reikia karo, nors jisir dabar vyksta visuose flanguose, kur tik susilieãia rus˜ satelitai su

375


vakar˜ demokratijomis. Jei a‰ suprantu, tai ir Vakarai supranta. Reikiasparãiai ruo‰tis karui, rengti ‰auktini˜ sàra‰us Lietuvos pogrindyje irbti kiekvienà minut´ tam pasiruo‰us. Lageriai tu‰tòs, nes juose kali-nio darbas pigus, bet neproduktyvus, o ir tie patys lageriai tampa sovie-tams pavojingi. Lageriai mums turi tapti tik kadr˜ kalve kovoms lais-vòje, o ne sukilimai stiklinòse - ”lageri˜ respublikose”.

- Generole, streiko organizavimas ir pats streikas tai jòga. Îmogausdvasios pasigalynòjimas su iki dant˜ ginkluota valstybe, pasauline ga-lybe, su tokia, kaip tamsta sakote, jog Chru‰ãiovas po de‰imties met˜jau pradòs belstis ∞ Eizenhauerio kabineto duris. Ar tai ne biblinò kovatarp Dovydo ir Galioto, ar tai ne revoliucijos pradÏia ir krachas sovieti-nòs ekonomikos, kuriai kaliniai ant savo kn˜ paklojo bògius ”bol‰evi-kinio garveÏio” keliui. Streikais mes tà kelià ardome ir laisvòs kov˜kadrus kalame ne teorijoje su lopeta anglies kasykloje, o ar‰ioje kovojesu kraujo ir mirties prieskoniu. Tamsta teori‰kai teisus, bet ar tikrai∞vyks karas, ar nesusiklostys nenumatytos aplinkybòs likti be karo ir berevoliucijos? Tai gal, belaukdami manos, nesul∞skim ∞ savo urvelius, osusikib´ tvirtai rankomis su kit˜ taut˜ laisvòs kovotojais ir rus˜ de-mokratais ruo‰kime kelià revoliucijai, nepamir‰dami ir karo galimy-bòs, kuri nuo ms˜ visi‰kai nepriklauso.

- Sutinku, bet man gaila Ïstanãi˜ lietuvi˜ dòl svetim˜ idòj˜. Manpatinka js˜ jaunystòs polòkis, nors a‰ ir senis, bet sieloje - kaip ir js.A‰ visada kovoje, su ginklu ar supanãiotas, kai sapnuoju ar svajosevedu karius ∞ kovà. A‰ pasitikiu, Vytautai, tavimi. Tavo dòka ‰is mud-viej˜ praleistas laikas sugràÏino mane ∞ jaunyst´. Dieve, neduok mannumirti lovoje. A‰ trok‰tu kovos... A‰ su jumis - ∞ barikadas!

- Generole, ∞ barikadas! Imkite LLKS vòliavà ir veskite mus ∞ kovà.- Ar a‰ senis pajògsiu ir ar js˜ valdyba tam pritars?- Apie jus sklando legendos. Tamstos vardas ir patirtis dar daugiau

mus stimuliuos ir uÏki‰ kakarines tiems, kurie verk‰lena, kad beveikvisa Lietuvos karininkija pabògo ∞ uÏsien∞ ar tupi po Ïmon˜ sijonais.

Vytas pasakojo, kaip juodu apsikabino, kaip nuo be laiko pasenusiugenerolo veidu nusruveno deimantinòs dÏiaugsmo a‰aros.

376


Generolas Motiejus Peãiulionis pasirinko Senio slapyvard∞. (Mesgi, jam neÏinant, popieriuose ir kalboje nutariame j∞ pavadinti G.Se-neliu). Jis Vaineikiui pasilò pirmoje eilòje priimti LLKS ∞status irprogramà. (Mes mini programà jau buvome para‰´ Vorkutoje). Lietu-voje kiekviename rajone, pageidautina net kaime, sudaryti karui tin-kanãi˜ ‰auktini˜ sàra‰us. Øsigyti tris radijo si˜stuvus transliuoti pa-triotines laidas Lietuvai. Ørengti kiek ∞manoma slòptuvi˜ ∞vairiomsreikmòms, redakcijoms, tipografijoms, ginklams, Ïmonòms ir kt. Leistikelis laikra‰tòlius ir sudaryti atskiras, tam reikalui skirtas platinimo irsurinkimo atgal grupes. Sudaryti dvi - tris sòsli˜j˜ partizan˜, ne dau-giau penki˜ Ïmoni˜ grupes ofenzyvoms vykdyti. Infiltruoti patiki-mus Ïmones ∞ KGB, prokuratrà, milicijà ir kompartijà. Pasi˜sti ∞ ka-ro mokyklas jaunuolius siekti karinio mokslo. Ypaã atsargiai uÏmegztiry‰ius su veikianãiais partizanais ir uÏsieniu. Imti ∞kaitais stambausmasto funkcionierius ir juos uÏverbuoti arba sunaikinti. Retkarãiaispropagandos tikslais atlikti diversijos aktus, akylai Ïirint, kad nenu-kentòt˜ nekalti Ïmonòs ir j˜ asmeninis turtas. Lageriuose stengtis kuomaÏiau duoti naudos prie‰ui, pagal galimybes vykdyti sabotaÏà ir auk-lòti Ïmones antikomunistine dvasia.

Toliau publikuoju 1955 m. Vorkutos sukilimo aptarimo protokolàbei LLKS manifestà ir statutà, kurie buvo sukurti kalint.

Kaip ‰ie dokumentai i‰keliavo ∞ laisv´, kaip atsidrò KGB rankosebei tolimesnis pasakojimas apie Vladimiro centralà - treãiojoje knygoje.

E.B.

377


Prologas”Ptòme prie‰ vòjà” III knygai

Dokumentas ???

378


LLKS CK Ypatingas pasitarimas ”55-56-”Vladikalnis”Nagrinòjama: ”Pabaltijieãi˜ streikas”; generolo Montòs Peãkausko

perduotos instrukcijos ekstra mobilizacijos paruo‰imo darbui; bendriLLKS veiklos rezultatai ir susitarimas dòl LLKS: ateities veiklos..............................

Dalyvauja: ”Narutis”, ”Plechaviãius”, ”·ventupys”, ”Vytautas-Vir-ginija”.

”Pabaltijieãi˜ streiko” pavadinimu LLKS organizuotas 1955 m. su-kilimas pagrindinio tikslo reikalu: gràÏinti polit. tremtinius ir polit. ka-linius ∞ 1940-aisiais okupuotas j˜ Tòvynes (arba) i‰leisti uÏ lageri˜ beitremties viet˜ (iki bus perÏiròtos bylos) laikinai ãia Rusijos Federaty-vinòje teritorijoje - rezultatai:

1. Vorkutoje, 7 ‰achtos lagerio vietinò bol‰evik˜ valdÏia: panaikinosargybas tvoros bok‰teliuose; demonstratyviai nuòmò spygliuotas vie-l˜ tvoras; atidarò vartus ir leido eiti darban laisvòs sàlygomis. Nesuti-kusius nutraukti sukilimo (apie 80 lietuvi˜, latvi˜, est˜) atgabeno ∞ spec.”62" lager∞.

2. 9-10-oje ‰achtose: visi atlik´ 1/2 bausmòs laiko - i‰leisti ∞ laisv´!Likusiems, ypaã tremtiems 25-kis ar daugiau met˜ kalòti: leista be sar-gybos eiti ∞ darbus.

3. 40-oje ‰achtoje veik´s teismas laisvòn paleido 1/3 bausmòs atli-kusius. Kitus paleido darban be sargybos. Nepaklususius tokiems spren-dimams, i‰formavo po kitus lagerius. ·achtos Nr.8 daugel∞ i‰leido lais-vòn, dal∞ i‰skirstò po kitus lagerius - likviduodami politini˜ kalini˜ la-ger∞ ir ∞ j∞ suveÏdami kriminalinius prasikaltòlius.

4. ”TEC-2”: po pusgirãi˜ kareivi˜ antpuolio apie 60 politini˜ kali-ni˜ suÏeista. Dauguma i‰leisti laisvòn, daugelis dar palikti dirbti be sar-gybos! Kitose ‰achtose, dalyvavusiose streike - pana‰s rezultatai.Lageryje ”·U-2”, Nr. 14-12-16 ‰achtose, ”Aja-âegos” gyvenama zonapertverta pusiau: daugelis be sargybos leidÏiami ∞ darbus ir po darbo ikinustatytos valandos gali leisti laikà be sargybos prieÏiros, daugelispaliuosuoti ir liuosuojami.

Neigiamos pasekmòs:1. Dviejuose lageriuose nesilaikyta streiko komiteto nurodym˜, kad

apsiginklav´ ‰altais ginklais budòt˜ i‰tisà parà. Nakties metu ∞siverÏò

379


nugirdyti vidaus reikal˜ kari‰kiai ir ‰autuv˜ buoÏòmis, geleÏiniais stry-pais, grandinòmis, kastuvòliais suÏeidò apie 60 vyr˜ politini˜ kalini˜, ∞tundrà i‰varò visus daugiau nei 3000 zonoje gyvenanãi˜ kalini˜ ir taiplikvidavo streikà.

2. Kad i‰ardyt˜ tarp politini˜ ir kriminalini˜ kalini˜ susidarant∞ so-lidarumà ruo‰iant sukilimà, kad kitais metais LLKS ruo‰iamà visuotin∞streikà-sukilimà suÏlugdyt˜: GULAGo vadovybò i‰provokavo ‰achto-je Nr.8 ”Rdnyke” skerdynes. 1955 m. ”Pabaltijieãi˜ streikui” pasibai-gus ãekistai atveÏò 200 politini˜ kalini˜ ∞ ”Rdniko” lager∞, sumai‰y-dami su 7000 kriminalini˜, ten gyvenanãi˜ po politlagerio i‰formavi-mo. I‰provokavo kriminalinius, kad uÏdegt˜ politini˜ gyvenamà bara-kà ir i‰Ïudyt˜ i‰ jo i‰siverÏusius. Tuo paãiu kartu atidarò kulkosvaidÏi˜ugn∞. Avantiros pasòkoje Ïuvo 10 politini˜ kalini˜ (daugiausia nu‰au-t˜!). Du lietuviai, vienas i‰ j˜ LLKS CK narys ”Bocmanas”. Tikrojipavardò - Makaras.

3. Vorkutos anglies baseine ”Pabaltijieãi˜ streiko” organizatori˜ irLLKS nari˜ daugiau nei 50 vyr˜ vorkutieãi˜ patalpinta ∞ Vladimiromieste esant∞ kalòjimà - centrin∞ politizoliatori˜ ir ∞ politizoliatori˜ Sta-raja Rus (kalòjimà).

I‰vados:Vorkutos ”Pabaltijieãi˜ streiko” pasiekta pergalò - sustipròjo politi-

ni˜ kalini˜ kovinis ryÏtingumas ruo‰tis 1957 m. visuotiniam TSRS po-litini˜ kalini˜ ir tremtini˜ ilgalaikiam streikui, streiko nuotaikas ir veiks-mus perkeliant ∞ laisvai samdom˜ darbinink˜ eiles, reikalavimus jun-giant su Rusijos okupuot˜ valstybi˜ nacionalinòs daugumos i‰sivada-vimo interesais. Streikais galima susilpninti TSRS ekonomikà, privestiprie komunist˜ kalòjim˜ politikos reform˜. O greta silpnòt˜ ir gynybi-nò padòtis. Imt˜ reik‰tis TSRS Ïmoni˜ politinio pobdÏio, revoliuciniocharakterio nepasitenkinimas. Tas turi i‰‰aukti demokratinius pakiti-mus valdymo struktroje, nes visas TSRS ekonomikos potencialas, i‰-kasenos bei gamybos pramonò - daugiau nei 40-ties milijon˜ rankosebei ”baudÏiavà” einanãi˜ kolkieãi˜, eilini˜ darbinink˜, menkai ap-mokamos darbo jògos rankose. Tam reikalingas ir sàlytis su kriminali-niais kaliniais, nes jie taip pat yra Raudonosios imperijos politikos pro-duktai. ·i˜ verg˜ rankose 3/4-ãiai visos TSRS ekonomikos resurs˜!

62-jame spec. lageryje, i‰ kur buvo sukilimas koordinuojamas, su-

380


daryta ry‰i˜ tarp LLKS aktyviausi˜ ta‰k˜ linija. Sukilimo metu buvospausdinami ir ranka ra‰omi periodiniai laikra‰ãiai ”Severnoje sijani-je”, ”Varpas”, ”Protòvi˜ takais”, (”Mindaugo kreipimasis”), atsi‰auki-m˜ forma i‰spausdinta bei i‰platinta tkstanãiai proklamacij˜ lietuvi˜ir rus˜ kalbomis. Spaudos pergabenimui sudaryta speciali grupò, kuriaivadovaujant pasiÏymòjo ”Ukmergietis”. Ukrainieãi˜ iniciatyva buvosuruo‰ta saviveikla nacionalinòmis ukrainieãi˜, lietuvi˜, latvi˜, est˜ kal-bomis. Skaitytos paskaitos tarptautinòmis ir nacionalinio i‰sivadavimotemomis. Veikò LLKS pogrindinio darbo kursai. Tai stipriai rei‰kòsiukrainieãi˜ patriot˜ pastangomis. Pasiruo‰ta LLKS Ïvalgybiniam ir kon-trÏvalgybiniam darbu, net infiltruojant LLKS narius ∞ KGB, âK struk-tras. I‰ai‰kinti ∞ ”Palanga-62” MGB atsi˜sti provokatoriai ir jiems ∞pa-reigoti uÏdaviniai bendrumo fone - ãekist˜ tikslai bei ruo‰imasis uÏ-kirsti LLKS tolimesn´ veiklà streik˜ organizavime. To dòlei LLKS CKkontropriemonòmis btina aktyvinti propagandà, kad kaliniai nepasi-duot˜ bol‰evik˜ Ïvalgybos apgaulingiems manevrams.

I‰ generolo ”Grigorijaus” pagal ”Urago” gautus duomenis (susi-tikus Vladimiro kalòjime), TSRS Vyriausybò tikrai yra sukaupusidòmes∞ ∞ LLKS CK keliamus reikalavimus: politiniais motyvais trem-tyje, kalòjimuose ir lageriuose nepagr∞stai, Stalino ir Berijos tero-ristiniame reÏime, belaisvòs sàlygomis, neapmokant uÏ darbà eks-plotuojam˜, kankinam˜ ir Ïudom˜ Ïmoni˜ masòms! TSRS Vyriau-sybò (gen. ”Grigorijaus” duomenimis) artimiausiu metu amnestavi-mo klausimà spr´s TSRS Auk‰ãiausioje Taryboje ir politkalini˜ by-las nagrinòjant ∞kalinimo vietose - kuo artimiausiu metu i‰formuotipolitinius lagerius, paleidÏiant daugumà nuteist˜j˜ laisvòn, kad grei-ãiau likviduot˜ politkalini˜ lageriuose susidarius∞ kontrrevoliucin∞centralizuotà Ïidin∞ TSRS teritorijoje.

”Plechaviãiaus” duomenimis: ”Krasnaja Presnòje” MGB skaito i‰Peãioros atveÏtus ”Vòjel∞” ir ”âebatà” bei tikrina duomenis, kas sle-piasi po slapyvardòmis ”Mindaugas”, ”Narutis”, ”·ventupys”, ”Vytau-tas-Virginija”, ”Uraganas”. UÏ tikslias Ïinias apie LLKS CK-tà, ”Se-vernij sojuz borcov za svobodu”, apie pogrindines spaustuves ir laik-ra‰tukus ”Severnoje sijanije”, ”Varpà” bei ”Protòvi˜ takais” Ïadòjo pi-nigin´ premijà ir paleidimà laisvòn.

Generolo ”Grigorijaus” teiginiai sutampa su ”Plechaviãiaus” duo-

381


menimis: Maskvoje MGB ir Vyriausybò tirs LLKS veiklà ir imsis kon-kreãi˜ sprendim˜ neatidòliotinam vykdymui!

Pastaba: ∞ ‰∞ Pasitarimo dokumentà nefiksuoti LLKS CK darbo bu-vusi˜ nuoklyd˜ detalaus nagrinòjimo ir ypatingai slapt˜ veiksm˜ vyk-domos taktikos nagrinòjimo bei pakeitim˜!

Nutarta: ”Vytauto-Virginijos” Maskvoje susitikimo su generolu”Seneliu” ir gautos i‰ ”Senelio” instrukcijos bei ”Senelio” sutiki-mas perimti LLKS CK Pirmininko pareigas - tampa: Nauju LaisvòsKov˜ etapu.

1. Generolà ”Senel∞” LLKS CK pripaÏ∞sta nuo 1956 m. sausio 1 d.LLKS CK Pirmininko pareigoms su visomis Lietuvos laisvòs ir nepri-klausomybòs susigràÏinimo kovoje, politini˜ ir karini˜ aplinkybi˜ sà-lygomis Pirmininko, t.y., paties ”Senelio” nuoÏira reikiamomis ir at-eityje prireiksianãiomis teisòmis antibol‰evikinòje LLKS veikloje!

a) ”Senel∞” vadinti tarpusavio ry‰iuose papildomai ”gen. Montòs”bei ”Garo Peãius” slapyvardÏiais. ”Garo” - vietoje”generolas”, ”Pe-ãius” - slapyvardÏio ‰aknis.

2. Su ”G-Peãiumi” ry‰∞ leidÏiama palaikyti tik ”Naruãiui”, ”·ven-tupiui-Povilui” ir ”Vytautui-Virginijai”.

3. ”G-Peãius” pripaÏ∞sta planà dòl ekstrinòs mobilizacijos uÏ‰ifruo-tai vadinant mobilizacijà raide ”M”, o ekstra, raide ”Î” (Ïaibas). ”M-Î” (”Mobilizacija-Îaibas”).

4. ”M-Î” organizavimà schemati‰kai perkoreguoti pagal ”Sene-lio” pasilymà, pabaigti skiriama ”·ventupiui”, ”Naruãiui” ir ”Vy-tautui-Virginijai”, laikantis LLKS Manifeste, kovos statute ir kovostaktikoje i‰dòstyt˜ pagrind˜. UÏ galutin´ ”M-Î” operacijà atsakingas”·ventupys”. ”M-Î” operacijoje, reikalui esant, pritaikyti LLKS CKYpat. Operat. skyriaus Pasitarimo ”Palanga-62” 1 str. ”a” ir ”b” punkt˜formuluotòje pabròÏtas teises.

·is Pasitarimo ”55-56-Vladikalnis” dokumentas tvirtinamas uÏ vi-sus dalyvavusius Pasitarime sekretoriaujanãio ”Vytauto-Virginijos” brai-Ïu, vienu para‰u ir ”Naruãio” Ïinioje turimu LLKS CK antspaudu.

Vytautas-Virginija1956 m. sausio 1 d.

Faksimili˜ 382, 383, 384 p. tekstas

382


1955 m. Vorkutos sukilimo ∞vyki˜ aptarimo protokolas.Vladimiro kalòjimas. 1956 m.

383



384



385


Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos ManifestasAtverskime istorijos puslapius, sugr∞Ïkime minutei atgal ∞ praeit∞,

kur ai‰kiai i‰vysime, kas mus vedò, veda ir ves ∞ boãi˜ pradòtàjà, o tòv˜dar nepabaigtà kovà. Istorija tai yra nei‰semiam˜ jòg˜ ‰altinis. I‰ joverÏiasi nei‰semiamos laisvòs eleksyro srovòs, kurios veda ∞ kovà uÏrytoj˜. Ø kovà einama etapais i‰ kartos ∞ kartà. Palaipsniui tobulòjanãiàir kintanãià, kaip kinta Ïmonijos vystymosi stadijos. Jeigu nagrinòsimetà kovà, kuri vyko tkstanãius ar daugiau met˜ atgal, matysime jà ve-damà uÏ kasdienin´ gyvenimo bt∞. Truput∞ paòj´ ∞ priek∞, atrasime pòd-sakus, kurie liudys teritorin´ kovà. Dar Ïingsnis pirmyn ir prie‰ ms˜akis atsivers stipriausios velònos, spaudÏianãios t˜ Ïmoni˜ krtines,kurie Ïuvo uÏ ‰ventàj∞ taut˜ ir liaudies idealà - laisv´.

Kova,... kova uÏ laisv´ dar yra nebaigta kova. Nebaigta lygiai taip,kaip ankstyvoji Ïmonijos vystymosi stadija - civilizacija dar nòra pa-siekta, nors daugelis dr∞sta pasakyti: ”i‰ laukini‰kumo, per barbari‰ku-mà, ∞Ïengòm ∞ civilizacijà!”

Taip, kai kur ir kai kas, pavyzdÏiui, Vakar˜ Europoje: ·vedijoje,·veicarijoje ir dar kai kur, ‰itoje srityje pasiekta gana didÏiuli˜ laimòji-m˜. Barbari‰kumà ir civilizacijà skiriantis slenkstis ten yra perÏengtas.Bet Ryt˜ Europos, ypaã tos dalies, kurioje dabar mes randamòs, tiks-liau pasakius TSRS, civilizacija nepasiekò! Ji dar tebebraido barbari‰-kume, kaskart ne artòdama prie civilizacijos, bet toldama nuo jos linklaukini‰kumo!

Gal ∞domu, kodòl taip? Tai yra todòl, kad spalio revoliucijos audra,per savo aklumà sunaikino visà senà, nepastaãiusi nieko naujo. Ir ma-tydami, jog prie‰ pasaulio akis atsiskleidÏia vykstanti visi‰ka degrada-cija, jie pasinaudojo liaudies patarle: ”sk´stantis ir uÏ skustuvo griebia-si”. Jie ir griebòsi: ilgameãio politinio uÏsiblokavimo (nuo progresyvi˜Vakar˜ valstybi˜), kra‰to viduje - demagogijos. Îmog˜ padarò betei-siu. Savo niek‰i‰kais Ïygiais òmò plò‰ti i‰ Ïmonijos protòvi˜ kraujuaplaistytas ir per amÏius ginamas taut˜ tradicijas. I‰ liaudies i‰plò‰òvienintel∞ XX-ame amÏiuje dar i‰likus∞ dorybòs ramst∞ - tikòjimà.

386


Gerai, o koki˜ rezultat˜ jie tikòjosi i‰ auk‰ãiau paminòt˜ veiksm˜?Pagrindinis:Likvidavus visus dorybòs jausmus, susipratimà, savo tautos ir arti-

mo meilòs liekanas Ïmoni˜ sàmonòje, galòsià i‰ vidaus, niekieno ne-kompromituojami, skleisti savo demagogijà. Demagogijà, kuri mas-kuot˜ ”Taryb˜ Socialistini˜ Respublik˜ Sàjungos” vardu atgimusiossenojo Rymo Imperijos valdymo sistemà. Kuri maskuot˜ prisikòlimà ∞egzistavimà; patricij˜, plebòj˜, laisv˜j˜ verg˜ ir verg˜ klases; visà po-litin∞ valdÏios veikimà ‰alies viduje.Tai yra, kuri maskuot˜ nacionali-nio i‰sivadavimo slopinimà; kalòjimin´ politikà; priverstin´ darbo jò-gos i‰naudojimo sistemà. Ir visu tuo prat´st˜ Raudonosios imperijosegzistavimo epochà.

Ar yra i‰sigelbòjimas ir koks jis, patekusiems ∞ raudon˜j˜ imperia-list˜ demagogijos bei genocido srov´?

Taip, yra! Turòdami prie‰ save pacifizmu pridengtà intervencijà dòlkolonialinòs politikos panaudojimo, matydami ir pergyvendami ‰iuosprocesus, nedelsdami turime sukurti bendrà i‰silaisvinimo kovos devi-zà. Tuomet galòsime, jeigu ne likviduoti, tai nors lokalizuoti Raudono-jo Imperializmo hegemonijà.

Siekiant to, remiantis suvir‰ 38-met˜ vykstanãia kova prie‰ bol‰e-vizmà; analizuodami 15-met˜ vykstanãià kovà (Lietuvoje, Latvijoje,Estijoje, Vakar˜ Ukrainoje, Vakar˜ Baltgudijoje) dòl i‰sivadavimo i‰raudon˜j˜ imperialist˜ jungo, randame kai kur jà vedamà netinkamai,rezultate duodanãià daugiau auk˜, nei pasekmi˜.

Rei‰kia: laikas visiems kovotojams, kurie siekia savo tautos ir ben-dro liaudies i‰sivadavimo, sudaryti koalicijà. Individuals veikòjai, gru-pòs ir organizacijos, jungiasi bendrai kovai ∞ vienà frontà. Savo idealopagrindu ima Laisv´ ir Demokratijà! Prie‰ pasaul∞ atvirai i‰dòsto savopoÏirius, siekius ir tikslà manifeste po Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sà-jungos devizu: ”Ir ‰viesa ir tiesa ms Ïingsnius telydi”. Tuo patvirtinaLietuvos i‰silaisvinimo kovotoj˜ koalicijà ”Lietuvos Laisvòs Kovoto-j˜ Sàjungos” vardu. Patvirtina 1954 metais pastatytàjà kovos metodi-kà: papildomai stato LKS vidaus organizacijos statutà, denonsuojant I-

387


j∞ 1953-s metais i‰leistà LKS statutà. Priima bendrà Lietuvos LaisvòsKovotoj˜ Sàjungos programà (metodika paliekama konfidenciali pa-‰aliniams asmenims). Nors LKS yra susiformavusi lietuvi˜ tautos ak-tyvingumu ginant savo socialinius ir nacionalinius interesus, bet ∞ LKS∞stojimo teisò pripaÏ∞stama ir kitoms tautybòms, ∞steigiant savo nacio-nalinius LKS komitetus...

Laisvoji demokratija ir TSRS komunizmas.Mes ir Jie.Socialinò ir nacionalinò Ïmonijos i‰silaisvinimo istorija mums liu-

dija nuo seniausi˜ amÏi˜ ligi pat ‰i˜ dien˜ vykstanãià kovà uÏ laisv´.Senovòs Rymas, kiek vòliau - Ryt˜ Europoje vie‰pataujantis carizmas...Prispaustieji ir prispaudòjai, engiamieji ir engòjai, tai yra, pavergtieji irpavergòjai visà laikà buvo amÏiname antagonizme, be pertraukos tar-pusavyje vesdami tai atvirà, tai slaptà kovà, kuri baigdavosi uÏsidegu-si˜ sukilim˜ laimòjimais, arba laisvòs kovotoj˜ Ïuvimu.

Nesidairykime kaÏkur. Paimkime dòmesin TSRS, kuri prie‰ 38-riusmetus buvo Rusijos caro imperija. I‰tisus ‰imtus met˜ eilòs taut˜ vedòsavo kovà prie‰ caro priespaudà. Buvo revoliucija. Nuvertò carà. Ro-dos Ïmonija Ïengò ∞ priek∞? Bet vietoje to, kad i‰silaisvinimo tikslasbt˜ pasiektas, jis òmò tolti. Po caro nuvertimo Ryt˜ Europoje prisikòlònauji ”Neronai”, su kuriais sykiu ir j˜ valdymo ”menas”.

Kaip tai, nejaugi istorijos ratas pasisuko atgal?Taip! XX-tojo amÏiaus avantiristai ”didÏiuoju spalio revoliucijos

Ïingsniu pirmyn” istorijos ratà pasuko atgal! Jie pagimdò naujus taut˜pavergimo bdus, naujas Ïmoni˜ augimo formas apie save, i‰ ∞vairiau-si˜ r‰i˜ recidyvist˜ suformavo apsaugos avangardà, pavadindami j∞”komunist˜ partija”. ·i avantirist˜ gauja, uÏgrobusi valdÏià, ∞krò rau-donàj∞ imperializmà, kurio tolimesniam egzistavimui uÏsibròÏò ”prole-tariato diktatrà”, tiksliau pavadinus - despotizmà.

Laisvasis vakar˜ pasaulis, tolimesniam gyvenimo progresui padi-dinti uÏsibròÏò demokratijà, kurioje liaudis, eidama ∞ priek∞, i‰sidirbo ir

388


priòmò gyvenime tinkamiausius politinius principus. Nenagrinòsimemes ÏodÏio ”demokratija”. Jis yra ai‰kus visiems, jog valstybòs valdy-mo formoje, visa valdÏia priklauso pilieãi˜ renkamiems atstovams, kiek-vienas pilietis yra lygiateisis, neapribotas nei kuo... Demokratija lei-dÏia visas organizacijas, kurios laisvai apgina Ïmogaus interesus ir duodagalimyb´ sparãiu tempu progresuoti viskam, kas randasi demokratiniovaldymosi sistemos teritorijoje.

Mes gerai paanalizuokime, kuo skiriasi ‰iandieninis komunizmas,su savo ”proletariato” diktatros ramsãiais, nuo demokratijos, kad ga-lòtume rasti tinkamà i‰vadà, kas mes ir kas jie. O taip pat, ar neklysta-me teigiamai Ïiròdami ∞ laisv´ - ∞ demokratijà.

Kas yra Proletariatas?Visuomenòje proletariatu yra vadinama Ïmoni˜ klasò, neturinti sa-

vo gamybos priemoni˜ ir pragyvenanãioji i‰ savo fizinio darbo.Stalinas pabròÏò: ”TSRS proletariatas virto visi‰kai nauja klase.

TSRS proletariatas panaikino kapitalistinio kio sistemà ir vairuoja ta-rybin´ visuomen´ komunizmo keliu...”

Ar teisingai jis i‰rei‰kò?Taip! Pirmutiniame sakinyje pasakò teisingai, jog TSRS proletaria-

tas virto visi‰kai nauja klase. Bet tolimesn´ savo mint∞ jis nuslòpò. Jispaslòpò tai po savo demagogijos skraiste. Jis paslòpò teisyb´ po melu,tikòdamasis, kad to nepastebòs ir nesupras milijoninòs verg˜ minios.Bet nepavyko tai padaryti, kà liudija jau eil´ met˜ besit´siantis nenuils-tantis taut˜ judòjimas uÏ laisv´. I‰vada: ”TSRS proletariatas virto vi-si‰kai nauja klase. Proletariatu i‰ proletariato. Tiksliau pasakius, i‰ be-turãio - elgeta. Avantirist˜ ‰aika, save pasivadinusi komunistais, mas-kuodamiesi graÏiomis dekoracijomis, ∞vedò prievartin´ darbo jògos i‰-naudojimo sistemà, kalòjimin´ politikà. Jie ∞krò milijonines katorgi-ni˜ darb˜ stovyklas, kur Ïmog˜ eksplotuoja be jokio atlyginimo. TSRSvie‰pataujantieji raudonieji imperialistai i‰ buvusi˜j˜ proletar˜ pagim-dò vergus!”

”Virginija”

389


Kas yra diktatra?

Visuomenòje diktatra yra laikoma niekuo neribota, joki˜ ∞statym˜nevarÏoma, vieno asmens arba grupelòs valdÏia - jòga.

Kas yra TSRS egzistuojanti raudon˜j˜ imperialist˜ - proletariatodiktatra?

TSRS egzistuojanti ”proletariato” diktatra yra avantirist˜ gaujosdespotizmas. TSRS vie‰pataujanti valdÏia eksploatuoja liaud∞ ir jògalaiko i‰tisà eil´ pavergt˜ taut˜.

Dabar mes paÏiròsime, kà Ïadòjo komunizmas teori‰kai.1) Gamybinòs jògos ir gamybiniai santykiai i‰augs iki neregòto i‰-

sivystymo bei subrendimo lygio. 2) Bus bendra, viena, liaudinò gamy-bos priemoni˜ ir pagamintos produkcijos nuosavybòs forma. 3) Bsiàgalutinai panaikinti esminiai skirtumai tarp miesto ir kaimo, tarp proti-nio ir fizinio darbo. 4) Visuomeninis masi˜ sàmoningumas ir kultrinislygis pakils ∞ neregòtà auk‰t∞. 5) Darbas nustos buv´s tik pragyvenimoreikme; pagrindinis komunizmo principas: ”i‰ kiekvieno pagal sugebò-jimus, kiekvienam pagal reikmes!”

Taip, skamba graÏiai, bet paÏiròkime prakti‰kai, kà davò komuniz-mas su savo ”proletariato” diktatros ramsãiais dòl Ïmonijos?

Dòl ‰ito klausimo, atrodo, neverta daug ginãytis, ie‰kant tinkamoatsakymo bei bandant juo uÏpildyti i‰tisus puslapius. Kiekvienas, pra-leid´s daugiau ar maÏiau laiko ”Tarybinio rojaus” atmosferoje ir ski-riantis blog∞ nuo gòrio, ∞ ‰∞ klausimà atsakys sekanãiai:

”Praktikoje, komunizmas peròjo ∞ ”Raudonàj∞ Imperializmà! Prie‰save Ïmonijoje sukeldamas auk‰ãiausio laipsnio antagonizmà, kur∞ pa-gimdò diktatros despoti‰kumas, susidedantis i‰ inkvizicijos, interven-cijos, genocido, kra‰to ekonominòs degradacijos ir palaipsniui visiemstapusios monotoni‰kos demagogijos! Prakti‰kai, komunizmas su savo”proletariato” diktatros ramsãiais, liaudÏiai davò vien tik a‰aromis ap-lietà, krauju nudaÏytà Raudonosios Imperijos vergijà!”

”Paulius”

390


Gal kam kils abejonò ir jis dr∞s neigti auk‰ãiau i‰dòstytà ”Pauliaus”atsakymà? TepaÏvelgia jis giliau. Kà ∞rodinòjo avantirist˜ gaujos: ”Ne-bus klasi˜ ir klasini˜ skirtum˜”.

·iandien ‰aukia:”TSRS yra darbininkai ir valstieãiai, tarpe j˜ - tarybinò inteligenti-

ja, vadinama tarpsluoksniu...”Niek‰ai! Jie dr∞sta meluoti tiesiai ∞ akis! Kas ãia, ar ne klasòs? Kaip

pavadinsime tuos milijonus, kurie TSRS teritorijoje yra suformuoti i‰kalini˜? Atitverti spygliuotom vielom, kalòjim˜ mro sienomis, apsuptiplieno durtuvais, be pilietini˜ teisi˜, pusnuogiai ir pusbadÏiai, prie ne-pakenãiam˜ gyvenimo sàlyg˜ priversti dirbti sunkiausius fizinius dar-bus, Valstybòs sàskaiton savo kruvinu darbu ∞ne‰dami milÏini‰kas pa-jamas. Niekas to nedr∞s paneigti, nes visa tai liudija TSRS pastatytasunkioji pramonò, tkstanãius kilometr˜ nutiesti geleÏinkeliai, i‰tisaeilò nauj˜ miest˜ ir kit˜ milÏini‰k˜ statyb˜, kurios i‰kilo ant kankini˜kaul˜ ir yra aplaistytos nekalto kraujo la‰ais.

Kaip galima pavadinti ‰itaip eksplotuojamus Ïmones, gal ne ver-gais? Vergais! Tai yra vergai belaisviai!

PaÏvelkime ∞ didÏiàjà TSRS gyventoj˜ dal∞, susidedanãià i‰ valstie-ãi˜ ir darbinink˜! Kaip pavadinsime juos, kuomet gyvenantieji kaime,valstieãiai, prievarta suvaryti ∞ kolektyvus, uÏ savo krauju ir prakaitu ap-laistytà darbo dienà atlyginimà gauna tok∞, kuriuo negali patenkinti savominimali˜ pragyvenimo reikmi˜? Gyvena pusbadÏiu! Pritvirtinti prie ko-lektyvo, neturi teisòs pakeisti savo gyvenamosios vietos.

PaÏvelkime ∞ tuos, kurie i‰tisà dienà turi bti kar‰ãiausiuose fabrik˜dmuose bei kitose nepakenãiamose darbo sàlygose, savo pslòtomisrankomis atlikdami sunkiausias uÏduotis, kad galòt˜ pragyventi. O gr∞-Ïusius namo juos pasitinka alkan˜ vaik˜ rauda, nes darbininkas i‰ savoatlyginimo nepajògia j˜ i‰maitinti.

Atkreipkime dòmes∞ ∞ kariuomen´, kuri suformuota i‰ auk‰ãiau mi-nòt˜j˜ valstieãi˜ ir darbinink˜ vaik˜. Jie avantirist˜ gaujos ∞statymaisyra priversti Ïudyti tòvus, motinas, seseris ir brolius, vos tik parei‰kusjiems nors maÏiausià laisvòs tro‰kimà.

391


Kaip galima pavadinti auk‰ãiau minòtuosius valstieãius, darbi-ninkus ir i‰ j˜ abiej˜ suformuotus kareivius? Ar neatitinka jie Seno-jo Rymo Imperijos laik˜ plebòj˜? Taip, savo padòtimi jie niekuonesiskiria nuo j˜!

Rei‰kia, radome jau dvi klases. Vergus-belaisvius ir plebòjus. Da-bar Ïvilgtelòkime ∞ tuos milijonus, kurie buvo i‰skirti i‰ kit˜, saugomikulkosvaidÏiais, uÏkaltuose vagonuose tremiami i‰ savo tòvynòs ir ap-gyvendinami Sibiro taigose bei beribòse Tolimosios ·iauròs tundrose.Jiems atimtos teisòs gr∞Ïti ∞ savo gimtàj∞ kra‰tà. Priverãiami dirbti uÏmenkà atlyginimà. J˜ vaikams nesuteikiamos sàlygos mokytis savo gim-tosios kalbos. Prievartos bdu kasdien ant j˜ peãi˜ suverãiama aibòsgyvenimo sunkum˜. Kas jie, ar neatitinka laisv˜j˜ verg˜ klasei? Taip,tai laisvieji vergai!

Bet tai dar ne viskas. Prie‰ ms˜ akis stovi dar viena grupò Ïmo-ni˜ - inteligentija. Juos vadina tarpsluoksniu. J˜ buities pareikalavi-mai taip pat nòra patenkinti. Jie yra persekiojami. Jeigu inteligentasnepriklauso komunist˜ partijai, jam neleidÏiama uÏimti atsakinges-nòs vietos. Jis turi uÏleisti jà nei‰manòliams - partieãiams, kuri˜ ran-kose yra visa TSRS valdÏia. Tai kaip mes ‰ità grup´ Ïmoni˜ galimepavadinti? Ar ne plebòjais? Taip! Taip, nes tik komunist˜ rankose yravisa TSRS valdÏia, kuri susideda i‰ teism˜, saugumo organ˜ ir ka-riuomenòs. Jie savo Ïiauriais ∞statymais slopina bet kok∞ laisvos min-ties pasirei‰kimà! J˜ pagrindinis tikslas yra i‰laikyti priverstin´ dar-bo jògos i‰naudojimo sistemà, kuri jiems duoda galimyb´ engiamosmasòs sàskaita patenkinti savo uÏgaidas.

Kaip mes juos pavadinsime? Ar neatitinka jie Senojo Rymo pa-tricij˜? Taip! Tai jie! Tai TSRS valdanãioji klasò, kuri remiasi Stali-no ÏodÏiais:

”Lemiamas ir pats vertingiausias kapitalas yra Ïmonòs - darbo kad-rai. Nes juos eksploatuojant, gaunamas prekybinis, pastovus, kintamasir kiti kapitalai...”

âia mes i‰nagrinòjome, kuo skiriasi TSRS komunizmas su savo”proletariato” diktatros ramsãiais nuo laisvos demokratijos, kad

392


gautume i‰vadà: kas mes ir kas jie. O taip pat, dòl ∞sitikinimo, armes neklystame, teigiamai Ïiròdami ∞ laisvà demokratijà ir kate-gori‰kai neigdami TSRS santvarkà. Mes radome, jog TSR Sàjungo-je yra verg˜ belaisvi˜, laisv˜j˜ verg˜, plebòj˜, kas kartu sudaro mus,engiamuosius. Taip pat atradome ir patricijus - TSRS valdanãiàjàklas´. Juos, engòjus! Rei‰kia mes, LK Sàjunga, neklystame, Ïirò-dami teigiamai ∞ laisvàjà demokratijà ir bdami jos ‰alininkais. Tuopaãiu grieÏtai kritikuodami TSRS politikà ir jos ‰alininkus laikyda-mi savo prie‰ais!

Kaip TSRS vyriausybò reaguoja ∞ savoRespublikas ir ∞ j˜ tautinius interesus?

Auk‰ãiau, temoje ”Mes ir Jie”, radome tai, jog mes engiamieji, o jie- engòjai. Dabar pavir‰utini‰kai perveskime savo Ïvilgsniu, kaip TSRSvyriausybò reaguoja ∞ savo respublikas ir ∞ j˜ tautinius interesus.

16 pagrindini˜ respublik˜! 16 pagrindini˜ taut˜! Nejaugi jos vi-sos savanori‰kai stojo po ‰ita kruvinos diktatros vòliava? Nejaugii‰tisi milijonai patys, laisvu noru sulindo ∞ ‰ità avantirist˜ mai‰à?

Oi, ne!... AzerbaidÏanas, Armònija, Turkmònija, Uzbekija, Kaza-chija ir Kirgizija, su Rusija prie‰akyje, yra spalio revoliucijos bang˜aukos. Dauguma j˜ buvo ∞jungtos pavieni˜ avantirist˜ dòka. Avanti-rist˜, kurie pasinaudojo Raudon˜j˜ Imperialist˜ okupacijos momentuir dr∞so i‰tarti sutikimà visos tautos vardu, kad prisijungti prie TSRS,neatsiÏvelgiant ∞ tai, kad tauta buvo prie‰inga tam.

Kaip tai? KaÏkokie atskiri individai galòjo padaryti tai, kam milijo-nai yra prie‰ingi? Taip, gyvenimo praktikoje, okupuotame kra‰te, jietai padarò. Ir kad bt˜ ai‰kiau, nenagrinòsime vis˜ penkiolikos respub-lik˜ prisijungimo prie ”pirminòs” Rusijos. I‰ visos TSRS, pavyzdÏiui,paimsime Lietuvà. Tuo mes neuÏtruksime tiek daug laiko, o ry‰kumàgausime tà pat∞. Taip, kaip lietuvi˜ tautos laisvòs klausimas lygiai su-tampa su kit˜ pavergt˜ taut˜ klausimais ir atsakymais.

393


Lietuva

Gana gerai mes Ïinome, kà rei‰kia Ïodis Lietuva. Kiekvienam yraai‰ki jos istorinò praeitis, pradedant nuo sen˜j˜ Lietuvos kunigaik‰ãi˜ir baigiant ‰iomis dienomis. Daug kà teko patirti lietuvi˜ tautai prabò-gusi˜ ‰imtmeãi˜ laikotarpyje. Ne vienà kartà lietuvis buvo sukryÏiav´ssavo kardà su kryÏiuoãi˜, totori˜, lenk˜ bei rus˜ kalavijais. Jis gynònuo prie‰˜ savo kalbà, ra‰tà ir paproãius. Gynò lietuvi˜ laisv´ ir gar-bingà tautos vardà. Antai! Dar tebedunkso pelòsiais ir kerpòm apaugu-sios Trak˜ pilies sienos! PaÏvelkite! Ten, ant auk‰to kalno dar ganatvirtai stovi Gedimino pilies bok‰tas! Tai ms˜ tautos simbolis. Pra-veskite savo tyrà Ïvilgsn∞ ∞ mòlynà tol∞, i‰ ryt˜ ∞ vakarus ir i‰ ‰iauròs ∞pietus - kaln˜ kalneliai supilti ms˜ boãi˜ rankomis! O jeigu ∞siklausy-si gerai, i‰girsi, kaip jie ‰aukia kiekvienam lietuviui: ”Nebuvo! Nòra! Irnebus tokios jògos, kuri sugebòt˜ uÏgesinti meil´ Tòvynei Lietuvai!”

Caro priespaudos laikotarpyje buvo vedama rusifikacija. Buvo sie-kiama uÏslopinti ms˜ tautos kultrà ir asimiliuoti ms˜ kalbà. Mumsgerai Ïinomas Muravjovas savo kartuvini˜ kilp˜ pagalba bandò i‰ lie-tuvi˜ i‰plò‰ti patriotizmà. Lietuvius tròmò, bandò sukaustyti Sibiro le-dais, bet viskas buvo bergÏdÏiai. Lietuvis neatsisakò nuo savo ‰ventotikslo ir dar daugiau tro‰ko laisvòs. Skatinamas pavergtos tautos ir ben-dr˜ liaudies interes˜, i‰vargintomis, reteÏi˜ nutrintomis savo rankomis,1918 m. vasario 16 d., po ilgai ilgai trukusios caro priespaudos, i‰kòlòlietuvi˜ tautos vòliavà. UÏ ryÏtingus Ïygius, kuriuos padarò tie, kurienesudrebòj´ mirò Muravjovo kartuvi˜ kilpose, caro Rusijos kalòjimuo-se ir ‰altuose Sibiro pusnynuose, viso pasaulio valstybi˜ Lietuva buvopripaÏinta Nepriklausoma, turinti teis´ egzistuoti pilnoje Nepriklauso-mos Respublikos prasmòje.

1918 - 1920 metai Lietuvos istorijà uÏpildò naujais epizodais. Be-montininkai, lenkai, bol‰evikai bandò suleisti savo ‰akali‰kus dantis ∞atgimstanãià ms˜ tòvyn´. NepalauÏiama tautos dvasia buvo pas kiek-vienà lietuv∞. Nors kovos buvo sunkios, bet lietuviai atlaikò uÏpuolikusir pradòjo kurti naujà, graÏ˜ gyvenimà!

394


Palyginkime TSRS ir Nepriklausomà Lietuvà. Po ilg˜ vergijos am-Ïi˜, po Pirmojo Pasaulinio karo ir po Nepriklausomybòs kov˜, Lietuvabuvo tapusi griuvòsi˜ krva. Neturòdama savo nuosavo metalo, anglies,druskos, naftos bei kit˜ Ïemòs turt˜, per tà trumpà laikotarp∞ iki 1940-j˜met˜, ji sugebòjo pakelti kra‰to ekonomin∞ ir kultrin∞ lyg∞ gana auk‰tai,kuomet visam tam pagrindinis ramstis buvo Ïemòs kis. Atgimò sugriau-ti miestai. Per upes i‰sitiesò nauji tiltai. Mi‰kus ir laukus it stròlòs i‰ròÏònauji vie‰keliai ir plentai. Miestuose, miesteliuose ir kaimuose i‰kilo naujivisuomenini˜ pastat˜ kontrai... Îmogus pasijuto esàs laisvas.

Îinoma, galbt, kai kuriose vietose buvo elgiamasi netakti‰kai. Galdaugiau buvo galima kai kà pakelti, taãiau ãia neverta analizuoti tuostrkumus. UÏtenka mums to, kà ry‰kiai parodo 20-ties met˜ laikotarpiopasekmòs. Jos yra tokios, kurias turòdami, su pasididÏiavimu galime pa-kelti savo galvas prie‰ TSRS. Mes galime didÏiuotis lietuvi˜ tautos pa-Ïangumu, kadangi TSRS, turòdama savo didÏiulius Ïemòs plotus ir nei‰se-miamus jos turtus, 1933-sais metais, kuomet Lietuvoje jau buvo didÏiuliaiÏemòs kio produkt˜ pertekliai, TSRS Rytinòje Ukrainoje ir kitose ‰ioslobi˜ ‰alies vietovòse i‰mirò badu vir‰ 12-kos milijon˜ gyventoj˜.

Slinko laikas. Paskutiniuoju metu lietuvi˜ tauta paskelbò neutrali-tetà. NeatsiÏvelgdama ∞ visa tai, ”taikingoji TSRS”, uÏpuolusi ir su-triu‰kinusi Lenkijà, prisidengusi pacifizmu, intervencijos tikslais 1939metais visame Pabaltijyje ∞steigò savo karines bazes. 1940-siais metaisbirÏelio 15 d., pilnomis dispozicijos taisyklòmis, kariuomenòs daliniai∞siverÏò ∞ taikià, neutralià Lietuvà. Tuo pasinaudodami, keletas niek‰˜,tautos i‰davik˜ su J.Paleckiu prie‰akyje, i‰vyko ∞ Maskvà. Bdami ten,1940 m. liepos 21 d. (inkognito bdu), visos Lietuvos vardu pateikòsutikimà stoti ∞ TSRS. Raudonieji Imperialistai, remdamiesi tuo, kaipvisame Pabaltijyje, taip ir Lietuvoje, ∞vedò savo santvarkà - ”proleta-riato” diktatrà. Lietuvà pavadino savo sàjungine respublika ir nuo tosdienos raudonoji pabaisa visomis savo i‰galòmis pradòjo terioti tà ma-Ïyt∞ okupuotà Lietuvos kra‰tà. Pasiliejo nekaltas kdiki˜ kraujas! Pasi-liejo motin˜ a‰aros! Gyventoj˜ lpos i‰gàstingai su‰nabÏdòjo: ”Rusai!âekistai!” Vienas kito klausò: ”UÏ kà?” Atsakymas buvo vienas:

395


”UÏ tai, kad mylime savo Tòvyn´! UÏ tai, kad gerbiame savo tautoskalbà ir ra‰tà! UÏ tai, kad nesutinkame aklai uÏsimerk´ trypti savo se-noli˜ boãi˜, tòv˜ ir broli˜ kap˜!”

Tik vien uÏ tai! Tik vien uÏ tai Pravieni‰ki˜ lageryje buvo su‰au-dyta 500 ms˜ broli˜! Tik uÏ tai Raini˜ mi‰kelyje, auk‰ãiausiameinkvizicijos laipsnyje, nuÏudyta 76-i˜ Ïmoni˜ grupò. I‰badytos akys,nupjaustyti lytiniai organai, nupjaustytos ausys, nuo rank˜ ir nuo ko-j˜ nulupta oda, peiliais i‰pjaustyti viduriai, i‰ nugaros i‰ròÏti ròÏiai,liudija t˜ Ïmoni˜ kanãias, kurias atne‰ò ”proletariato” diktatra (i‰ t˜76-‰i˜ asmen˜, 3 buvo raudonarmieãiai). Taip pat, tik vien uÏ tai,Tolimojoje ·iauròje, ant kalno ”·mit” su‰audyta 300 Lietuvos armi-jos karinink˜. O kiek dar be ‰it˜ masini˜ Ïudyni˜ pavieni˜ pravestateroristini˜ akt˜? ·imtai!

·tai, mes gauname ai‰k˜ atsakymà ∞ ‰io straipsnelio klausimà. Bettai yra tik vieneri˜ met˜ laikotarpyje komunizmo Ïengtas Ïingsnis ”pir-myn”. O, be to, ir tas pavir‰utini‰kas. 1941-aisiais metais, birÏelio mòn.22-à dienà, padangòje blykstelòjo karo pa‰vaistòs. Îiauriai terorizav´visà Pabaltij∞, spaudÏiami naujausios vokieãi˜ karo technikos, raudo-nieji atsitraukò. Bla‰komos ir draskomos audr˜, ms˜ trispalvòs vòlsuplazdòjo. Bet tai buvo tik dekoracijos, nes nekaltu lietuvi˜ tautos krau-ju ir vokieãiai vòlgi savo grobuoni‰k˜ tiksl˜ siekò. 1944 metais, raudo-nieji, atmu‰´ vokieãius, vòl sugr∞Ïo rodyti savojo veido. Lietuvos lau-kais ir mi‰kais nuaidòjo kurãios salvòs. Pasigirdo nekaltai ‰audom˜ k-diki˜ rauda ir mir‰tanãi˜ ms˜ broli˜ ‰ksniai: ”·alin, raudonieji oku-pantai! Tegyvuoja laisvò!” Oras prisipildò deganãi˜ sodyb˜ dm˜. Su-judòjo apkalt˜ vagon˜ e‰elonai link tolimojo Sibiro. Kiekvienas, i‰vy-d´s ‰∞ vaizdà, vòl klausdavo: ”UÏ kà?” Atsakymas buvo tas pats, kur∞gavo 1941-siais metais, nors ‰∞ syk∞ jie atòjo irgi truput∞ pasikeit´, beinternacionalo gars˜, su antpeãiais ir net kur∞ laikà nedrausdavo lietu-vi˜ tautos himno, uÏ kurio vien tik melodijà 1941-aisiais metais nevienam teko apleisti Tòvyn´ ir atsidurti tolimuose TSRS uÏkampiuose,jeigu ne vietoje numirti kankinio mirtimi.

Kaip tai, rei‰kia, antrà kartà atòj´ jie nebevarÏys Ïmogaus laisvòs?

396


VarÏò! Tik ‰∞ syk∞ j˜ demagogija buvo apsukresnò, sugebanti pastatytibrol∞ prie‰ brol∞, sn˜ prie‰ tòvà bei motinà, kad jie, vieni kitus naikin-dami (raudon˜j˜ intervent˜ apskaiãiavimu), galòt˜ apsikròsti egoizmuir palaipsniui uÏmir‰t˜ bendrà nacionalinio i‰sivadavimo tikslà.

Mokykloms i‰dirbo naujà istorijos kursà, papildydami j∞ TSRS istori-ja ir kitomis medÏiagomis, maskuojanãiomis Lietuvos istorin´ praeit∞.Remdamiesi ilgalaikiu caro vie‰patavimu Lietuvoje, òmò ∞rodinòti, jogLietuva nuo amÏi˜ priklausanti rusams. Vaikams mokyklose òmò ”skie-pyti”, kad lietuvi˜ tauta gimininga slav˜ tautoms. Nebeskaitant LietuvosDidÏi˜j˜ kunigaik‰ãi˜, pamynò ir paskutiniosios lietuvi˜ tautos prisikò-limo epochos didvyrius, kaip Basanaviãi˜ ir Kudirkà! Pradòjo griautilietuvi˜ tautos architektrinius istorijos paminklus. Øvedò prievartin´ ko-lektyvizacijà, prievartin´ karo tarnybà, kurion pakliuv´ asmenys tarny-bos laikotarpiui gabenami ∞ Tolimuosius Rytus ar ∞ Tolimàjà ·iaur´. UÏmenkiausià Ïod∞, kuriame gldi nors truputis laisvòs ir Ïmogaus teisi˜tro‰kimo, òmò teisti ilgiausiems katorgos darbams su i‰veÏimu ∞ tolimiau-sius TSRS lagerius bei ∞kalinimu polit. izoliatoriuose.

Kur tai matyta? Ar taip gali bti XX-jo amÏiaus antroje pusòje?Ar gali Ïmogaus intelektas pastmòti j∞ ∞ oportunizmo pozicijà, kuo-met vie‰patauja despoto valdÏia ir insinuacija socialini˜ bei naciona-lini˜ interes˜?

Ne! To negali bti! Kiekvieno individo intelektas XX-tame amÏiu-je gana gerai de‰ifruoja ”proletariato” diktatros vedamà politikà. De-‰ifruoja visus Ïmonijai nepageidaujamus bol‰evik˜ siekius, nes priesvarbiausi˜j˜ liaudies ideal˜ ‰iandien prisiskaito ir humanizmas, su ku-riuo yra suri‰tas Ïmogaus gyvenimas. Taip pat ir Lietuvos liaudis, pa-jutusi neregòtà egzekucijà, suprasdama, kad raudon˜j˜ imperialist˜ de-magogija veda prie vergijos, dar su didesniu patrioti‰kumu uÏòmò savosocialini˜ ir nacionalini˜ teisi˜ gynybos pozicijas. Visomis jògomis ak-tyviai pradòjo vesti i‰silaisvinimo judòjimà. Îtbtinò kova tesòsi sa-vaites, mònesius ir metus. UÏ Lietuvos laisv´ nuo ker‰to kulk˜ kritode‰imtys tkstanãi˜ geriausi˜ ms˜ tautos sn˜ ir dukr˜. I‰tu‰tòjo Lie-tuvos kaimas. Vietoje to, kad Ïmoni˜ gerovò progresuot˜, ji regresavo.

397


NeatsiÏvelgdami ∞ tai, raudonieji imperialistai ir j˜ dalininkai pasinau-dojo kai kur neapskaiãiuotais ms˜ Lietuvos Laisvòs kovotoj˜ i‰si‰o-kimais (kaip kovos taktika, kuri buvo vedama dòl greito tikslo pasieki-mo, tikint ∞ nei‰vengiamà karà, kur∞ Ïadòjo tarp ryt˜ ir vakar˜ ∞temptapolitinò padòtis) ir t´sò Ïiaur˜ laisvòs trok‰tanãios tautos naikinimà!

Miestuose ir miesteliuose, dòl lietuvi˜ Ïmoni˜ ∞bauginimo, prekyvie-ãi˜ aik‰tes pavertò savo inkvizicini˜ pasekmi˜ paroda. Kasdien ant pur-vino gatvòs grindinio òmò guldyti nukankint˜ ir su‰audyt˜ ms˜ broli˜bei sesi˜ knus. Paãios niek‰i‰kiausios klastos bdais, naudodami pro-vokacijas, pradòjo vykdyti masinius are‰tus, o ”tarybinio tardytojo me-no” pagalba - suimtuosius Ïudyti tamsiuose kalòjim˜ rsiuose. Jeigu kasnors stebuklingu bdu i‰k´sdavo ”ãekisti‰kojo tardymo menà”, juos tei-sò ir siuntò 25-eri˜ met˜ laikotarpiui sunkiausios katorgos darb˜ stovyk-lon. O ten, nepakenãiamose gyvenimo sàlygose, daugelio i‰ j˜ gyvybòsuÏgeso. Jie mirò siauãiant choleros ir ‰iltinòs epidemijoms, visi‰kai bejokios medicininòs pagalbos. Mirò nuo basli˜, peili˜, kirvi˜ smgi˜, ku-riuos sugebòjo duoti ãekist˜ padòjòjai, suformuoti i‰ recidyvist˜, dòl pra-vedimo masini˜ Ïudyni˜ tarpe sav´s, norint kuo greiãiau ir daugiau su-naikinti susipratusi˜ ir trok‰tanãi˜ laisvòs Ïmoni˜.

AtidÏiau Ïvilgtelòj´s ∞ i‰dòstytà auk‰ãiau, kiekvienas pastebòs, jogapibdinama viskas praòjusiame laike ir uÏduos klausimà: ”O dabar?”

Taip, auk‰ãiau apibdintas naikinimo procesas pilname greityje vy-ko truput∞ anksãiau. ·iandienà jis taip pat tebevyksta, bet dòka visuo-meninio susipratimo ir sudòt˜ milÏini‰k˜ pastang˜, jo tempas suma-Ïintas. Na, bet tikimòs, kad prie‰ statydamas tvirãiau minòtà klausimà,apsidairys, o i‰vyd´s dar tebeegzistuojanãià Raudonàjà Imperijà, tà klau-simà pa‰alins. Milijoninòs pavergtos Ïmonijos veido bruoÏai ir ‰ian-dien patvirtins tà pat∞ raudon˜j˜ imperialist˜ Ïvòri‰kumà. Dar tebeaidikurãios salvòs, tebeskamba reteÏiai ir kalòjimo poÏemiuose mir‰tantysbroliai patvirtins, jog ir dabar tas pats! Tik dabar jie tai daro atsargiai,kad nebt˜ galima gerai ∞siÏiròti, nes 1953-1955-tais metais atviraipadaryti bol‰evik˜ Ïingsniai galutinai prie‰ pasaulio akis pakòlò gele-Ïin´ uÏuolaidà. Tai buvo Norilskas, Karaganda, Vorkuta, ·iaurinis Ura-

398


las, DÏeskazganas ir daugelis kit˜ viet˜, kuriose net patiems minist-rams bei j˜ pavaduotojams dalyvaujant buvo pravedami masiniai be-ginkli˜ nekalt˜ Ïmoni˜ ‰audymai.

I‰ viso to, nors gana trumpais bruoÏais apibdinto, mes galime gau-ti ry‰k˜ atsakymà ∞ ‰io straipsnio klausimà: ”Kaip TSRS vyriausybòreaguoja ∞ savo sàjungines respublikas ir ∞ j˜ tautinius interesus?” Auk‰-ãiau i‰dòstyti faktai straipsnelyje ”Lietuva” ir ‰io straipsnio gale trum-pai paminòti 1953-1955-ji metai kitose TSRS vietovòse sakyte sako:

”·iandien egzistuojanãio komunizmo ir jo pagrindinio ”proletaria-to” diktatros ramsãio tikslas yra:

1) likviduoti bet kok∞ socialinio ir nacionalinio i‰silaisvinimo inte-resà Ïmoni˜ sàmonòje!

2) Kiekvienà individà panaudoti kaip ∞rank∞ dòl savo RaudonojoImperializmo tolimesnio valdÏios egzistavimo.”

(”Virginija”)Ko mes siekiam?

Îodis ”siekti” pasako tai, jog atliekamas veiksmas ko nors siekiant.Bet siekti galima daug ko. Tiksl˜ yra ∞vairi˜. Todòl, kad gautume ne-klaidingà atsakymà ∞ uÏduotà klausimà, mes turime pereiti prie to tiks-lo, kuris pas mus yra pagrindinis.

Visuomenòje koks nors pagrindinis tikslas yra priimtas vadinti ide-alu. Ms˜ idealas - laisvò! Laisvò, po devizu: ”Ir ‰viesa, ir tiesa msÏingsnius telydi!”

Laisvò! Gana garbingas Ïodis, bet mes matome, jog po ”laisvòs vò-liava” daÏnai yra vedami pirati‰kiausi karai, ne‰antys belaisvòs panãius.

Nesidairysime kaÏkur toli ∞ tai, kas vyksta ne ms˜ akiratyje. UÏ-tenka to, kà dengia ”Tarybinòs laisvòs” vòliava. Po ‰ia vòliava kruvi-nomis rankomis Ïengia avantirist˜ gauja, vesdama intervencijà, ko-lonijin´ politikà ir genocidà! Kalòjim˜ poÏemiuose marina geriau-sius ms˜ snus. Jau 39 metai, kaip daugelis taut˜ skambina raudo-n˜j˜ imperialist˜ uÏdòtais reteÏiais. Jau 16 met˜, kaip ms˜ tauta yrabol‰evik˜ vergijoje!

399


Remiantis visu tuo, kas i‰nagrinòta ‰iame Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜Sàjungos Manifeste, randame, kad ms˜ kova prie‰ pavergòjus yra teisi!

Ir mes siekiame:Raudon˜j˜ Imperialist˜ vergijos panaikinimo.UÏsibròÏiam:Laisvòs i‰sikovojimà ir jos ∞gyvendinimà pilnoje demokratijos

prasmòje.

Kiekvienas, Ïvilgtelòj´s ∞ visa tai, kas minòta auk‰ãiau ir tur∞s savyjei‰sivadavimo tro‰kim˜, turòt˜ suprasti LLKS poÏir∞, siekius bei tikslus.Taip pat, jeigu jis dar nòra kadrinis LLKS narys, bet pajaus pareigà siektibendr˜ tiksl˜, panoròs ∞stoti ∞ individualià, o gal jau ir ∞ kolektyviai veda-mà kovà, jis stengsis ∞sijungti ∞ LLKS lobynà! Jis tai padarys! Tuo paãiujis savanori‰kai atliks LLKS nario pareigà. LLKS keliu Ïengs pats ir vessavo draugus prie‰ raudon˜j˜ imperialist˜ diastrofizmà ∞ i‰silaisvinimà!

Bet mes tikòkimòs, kad bus ir toki˜, kurie dr∞s su‰ukti:”Iliuzija!”·ità atminkite visada, jog ‰itaip gali i‰sireik‰ti tik ignorantai. Taip

‰aukia i‰ opozicijos!Gerai, o kas gali LLKS poÏiriams, siekiams bei tikslams uÏimti

opozicijà?Jie gali bti du.I - tai aktyvus, ∞nirtingas ms˜ tautos ir laisvòs trok‰tanãios liaudies

prie‰as, TSRS ”proletariato” diktatros ‰alininkas-avantiristas.II - visi‰kas tamsuolis-oportunistas.Pas pirmàj∞ ‰i mintis gimsta todòl, kad jis neapkenãia matanãi˜j˜

teisyb´, kurie trukdo jo bol‰evikini˜ sieki˜ ∞gyvendinimui.Tamsuolis-oportunistas. Jis visi‰kai nesupranta ir niekina uÏ laisv´

kovojanãius Ïmones. Jis niekina juos dòl savo vergi‰ko charakterio,smerkia ‰ventàj∞ Ïmonijos idealà - laisv´, prisitaiko prie sàlyg˜, gelbs-tint savo kail∞ susitaiko su esama padòtim.

Abu jie yra niek‰ai! Dabar kartais LLKS adresu pasigirsta daug kri-tikos. ·i iniciatyva yra tamsuoli˜! Îinokite, tai yra ne kritika, bet netei-

400


sybò! TepaÏvelgia kiekvienas giliau ∞ LLKS, kuri ne tik Lietuvoje, betir visoje TSRS teritorijoje palaiko ir net organizuoja ∞vairius Ïmonijosi‰silaisvinimo judòjimus, nukreiptus prie‰ egzistuojanãià TSRS klikà.LLKS kaip svarbiausià klausimà pirmoje vietoje i‰kelia i‰silaisvinimointeresus. ·iandien LLKS deda pastangas dòl susivienijimo vis˜ i‰si-vadavimo kov˜ ta‰k˜ ∞ vienà pagrindin∞ frontà. LLKS mano:

Gana slòpti savo uÏsibròÏtàj∞ tikslà, kuomet ms˜ tauta, susidedantii‰ 3-j˜ milijon˜, yra diskriminuojama ir Ïudoma Ïiauriausiose kanãio-se! Kuomet milijonai gyventoj˜ TSRS teritorijoje nepatenkinti dabar-tine santvarka, te bus prasikaltimas tam, kuris jauãia nors truput∞ i‰si-laisvinimo tro‰kimo ir nesiryÏta kovoti uÏ Laisv´!

Mes, LLKS, ‰iandien atvirai, prie‰ pasaulio akis, manifeste i‰rei‰-kòme tai, ko mes siekiame! Tegul dreba raudonieji imperialistai maty-dami, jog kaukò ”Komunizmo rojus” jau nuplò‰ta!

Drebòkite, raudonieji okupantai. Mes, pavergtieji, pakilome ∞ Ït-btin´ kovà ir pergalò bus ms˜!

Tegyvuoja Laisvò!Tegyvuoja Nepriklausoma Lietuva!Ir ‰viesa, ir tiesa ms Ïingsnius telydi!

Kovon uÏ laisv´!

Skamba garsas: kovoti, kovoti!LKS briai eina didyn,Pavergòjai mus verãia sustoti,Bet mes Ïengòm ir Ïengsim pirmyn.

Tad visi iki vieno ∞ Ïyg∞!Ø Ïyg∞ pakilkime mes,Nors kova bus sunki ir nelygi,Taãiau pergal´ ji mums atne‰.

(”Na‰laitis”) (Vincas Korsakas, E.B.)Faksimili˜ 401,402, 403 p. tekstas

401


402


403


404


Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ SàjungosStatutas

ISàjungaL.L.K.S. yra susiformavusi lietuvi˜ tautos aktyvingumu. LLKS

pagrindinis tikslas - i‰sivaduoti i‰ TSRS vergijos ir sukurti laisvà,Nepriklausomà Lietuvos Respublikà. LLKS nariu gali bti kiek-vienas asmuo, tiek vyri‰kos, tiek moteri‰kos lyties, sukakus 16met˜ amÏiaus, trok‰tàs savo tautos laisvòs, sutinkàs su LLKS po-Ïiriais ir tikslu, priimàs LLKS nario pareigas (pastaba bendrosetaisyklòse).

1) Pareigos, kurias turi pildyti kiekvienas narys: a) veikimo ir gy-venimo bdas pilnumoje atitinkàs LLKS tikslui; b) kovos energijasusieta pilnumoje su propaganda; c) skleidimas laisvòs idòj˜ ir ne-apykanta prie‰ui; d) susilaikymas dalyvauti bet kuriose organizacijo-se, jeigu jos yra prie‰ingos LLKS tikslui ir veiklai (galima dalyvautitik su komiteto leidimu, kur∞ pateisina kokio nors tikslo siekimas,pav.: Ïvalgybos, ar kitu pana‰iu reikalu). e) pildymas vis˜ LLKS nu-tarim˜; f) sumokòti nario mokest∞; g) sudaryti savo grand∞; h) i‰laiky-ti visas LLKS paslaptis; i) visose sàlygose, prie kiekvienos aplinky-bòs, padòti narys nariui kaip brolis broliui; j) keiãiant savo gyvenvie-t´, prane‰ti per instancijà ∞ vir‰˜; k) stebòti kiekvieno pa‰alinio as-mens elges∞ ir rinkti visas Ïinias, lieãianãias bendrà i‰silaisvinimointeresà. Sueigose jas pateikti vadovo Ïiniai, kad pastarasis galòt˜ jasperduoti ∞ auk‰tesn´ instancijà; l) visos intrigos, kuriose pasirei‰kiaprie‰inimasis LLKS poÏiriams ir tikslui - nedelsiant perduoti gran-dies vadovui.

2) Kiekvienas narys dòl konspiracijos turi slapyvard∞.3) LLKS organizuota i‰ grandÏi˜, skyri˜, bri˜, rinktini˜, rajon˜,

apygard˜, centro komiteto ir suvaÏiavimo.

405


IIGrandis.4) Grandis susideda i‰ 4 asmen˜. Vienas i‰ j˜, organizav´s grand∞,

skaitosi grandies vadovas.5) Grandies vadovas reguliariai palaiko ry‰∞ su kitais grandÏi˜ va-

dovais, kurie visi kartu su savo grandimis sudaro skyri˜.6) Kiekviena grandis turi savo numer∞, pav., I, II arba III-ãià (taip

kaip skyrius susideda i‰ III-j˜ grandÏi˜).7) Grandies vadovo pareiga:a) savo grandyje reguliariai pravesti grandies sueigas, kuriose ko-

votojams bt˜ duodama visa reikiama informacija ir i‰ kovotoj˜ pri-imami prane‰imai.

b) visus prane‰imus laiku perduoti ∞ vir‰˜ per instancijà.c) kovotojams duoti uÏduotis, o vykdant jas, stebòti, kad jos bt˜

atliktos sàÏiningai, laiku ir takti‰kai.d) grand∞ aprpinti visa reikiama literatra.e) tvarkyti reguliar˜ nario mokesãi˜ mokòjimà ir surinktuosius pi-

nigus laiku perduoti skyriaus kason.

IIISkyrius.8) Skyrius susideda i‰ 3-j˜ grandÏi˜ ir turi savo numer∞; I, II arba III-ãià

(taip kaip brys susideda i‰ 3-j˜ skyri˜. Skyriaus numer∞ tvirtina brio va-das).

9) Skyriui vadovauja skyriaus vadovas - skyrininkas, prie‰ tai va-dovav´s grandÏiai, i‰ kurios susiformavo skyrius.

10) Vadovauja per grandÏi˜ vadovus taip, kad jo asmenybò apartslapyvardÏio grandyse neturi bti Ïinoma.

11) Skyriaus grandÏi˜ vadovai i‰ savo tarpo i‰renka skyrininko pa-vaduotojà, kurio asmenybò taip pat grandyse neturi bti Ïinoma, apartslapyvardÏio.

12) Skyrininko pareiga:

406


a) vadovauti savo skyriaus grandÏi˜ vadov˜ reguliariose sueigose,kurios turi bti pravedamos reguliariai ir jose svarstomas kiekvienasnaujai i‰kil´s klausimas, grandÏi˜ vadovai supaÏindinami su padòtimiir uÏduotimis.

b) visà skyri˜ aprpinti reikiama literatra.c) palaikyti nepertraukiamà ry‰∞ su brio vadovybe.d) tvarkyti skyriaus kasà ir t.t.13) Skyrininko pavaduotojo pareiga:a) pasitraukus skyrininkui, pakeisti j∞ pilnumoje, atliekant visà sky-

rininko darbà.

IVBrys.14) Brys susideda i‰ 3-j˜ skyri˜ ir turi savo numer∞, I. II arba III-

ãià (taip, kaip rinktinò yra suformuota i‰ 3-j˜ bri˜).15) Briui vadovauja brio vadas, prie‰ tai vadovav´s skyriui, i‰

kurio susiformavo brys.16) Briui vadovauja per skyrininkus taip, kad jo asmenybò apart

slapyvardÏio skyriuose nebt˜ Ïinoma.17) Brio skyrininkai i‰ savo tarpo i‰renka brio vado pavaduotojà,

kurio asmenybò taip pat skyriuose neturi bti Ïinoma, apart slapyvardÏio.18) Brio vado pareiga:a) vadovauti reguliariose skyrinink˜ sueigose, kuriose bt˜ svars-

tomas kiekvienas naujai i‰kil´s klausimas, skyri˜ vadovai supaÏindi-nami su padòtimi, uÏduotimis ir t.t.

b) palaikyti nepertraukiamà ry‰∞ su rinktinòs vadovybe.19) Brio vado pavaduoto pareigos:a) tvarkyti brio kasà, priÏirint, kad bt˜ reguliarus nario mokes-

ãi˜ mokòjimas.b) visà br∞ aprpinti reikiama literatra.c) pasitraukus brio vadui, pakeisti j∞ pilnumoje, atliekant visà b-

rio vado darbà.

407


VRinktinò.20) Rinktinò apima du arba tris brius ir turi savo pavadinimà var-

du, o ne numeriu (pav., ”Îalgirio” Rinktinò). Rinktinòs pavadinimà tvir-tina Rajono komitetas.

21) Rinktinòs vadovyb´ sudaro jos bri˜ vadai, o rinktinòs vadas -i‰ bri˜ vad˜ sudaranãiosios grandies vadovas.

22) Rinktinòs vado pavaduotojas yra bri˜ vad˜ i‰renkamas i‰ tar-pusavio (tiek rinktinòs vado, tiek jo pavaduotojo asmenybòs neturi btiÏinomos briuose, apart j˜ slapyvardÏi˜).

23) Rinktinòs vado pareiga:a) vadovauti reguliarioms bri˜ vad˜ sueigoms, kuriose bt˜ svars-

tomas kiekvienas naujai i‰kil´s klausimas, bri˜ vadai supaÏindinamisu padòtimi ir uÏduotimis.

b) atidÏiai stebòti visà rinktinòs veiklà, tai yra, kad visos uÏduotysbt˜ atliekamos sàÏiningai, laiku, takti‰kai ir gerai.

c) palaikyti nepertraukiamà ry‰∞ su Rajono komitetu, pateikiant Ïi-nias apie padòt∞ rinktinòje ir priimant naujas uÏduotis.

24) Rinktinòs vado pavaduotojo pareiga:a) per bri˜ vadus aprpinti visà rinktin´ reikiama literatra.b) tvarkyti rinktinòs kasà, priÏirint, kad bt˜ reguliarus nario mo-

kesãi˜ mokòjimas.c) pasitraukus rinktinòs vadui, pakeisti j∞ pilnumoje, atliekant visà

rinktinòs vado darbà.

VIRajonas.25) Rajonas apima tam tikrà apylink´, kurioje yra susiformav´ ne

maÏiau dviej˜ rinktini˜. Rajonas turi savo pavadinimà vardu (pavadi-nimas ir apylinkò patvirtinami Apygardos komiteto).

26) Rajonui vadovauja Rajono komitetas, kuris yra vykdomoji val-dÏia visoms rinktinòms, sudaranãioms rajonà.

408


27) Rajono komitetas susideda i‰ rinktini˜ vad˜.28) R.K. pirmininkas yra rinktini˜ vad˜ grandies vadovas.29) R.K. pirmininko pavaduotojà rinktini˜ vadai renka i‰ savo tarpo.30) Rajono komiteto pirmininko pareiga:a) vadovauti reguliariems komiteto posòdÏiams, kuriuose bt˜ svars-

tomas kiekvienas naujai i‰kil´s klausimas, komiteto nariai-rinktini˜ va-dai supaÏindinami su padòtimi ir uÏduotimis.

b) atidÏiai stebòti visà veiklà rajone, tai yra, kad visos uÏduotysbt˜ atliekamos sàÏiningai, laiku, takti‰kai ir gerai.

c) palaikyti nepertraukiamà ry‰∞ su Apygardos komitetu, pateikiantÏinias apie padòt∞ Rajone ir priimant naujas uÏduotis.

31) Rajono komiteto pirmininko pavaduotojo pareiga:a) per komiteto narius visà rajonà aprpinti reikiama literatra.b) tvarkyti Rajono komiteto kasà, priÏirint, kad visame rajone b-

t˜ reguliarus nario mokesãi˜ mokòjimas.c) pasitraukus Rajono komiteto vadui, pakeisti j∞ pilnumoje, atlie-

kant visà Rajono komiteto vado darbà.

VIIApygarda.32) Apygarda yra tam tikra Respublikos teritorija, kuriai priklauso

ne maÏiau 2-j˜ Rajon˜ (Apygarda turi savo pavadinimà vardu. Pavadi-nimas ir teritorinòs ribos apibròÏimas atliekamas Centro komiteto pa-silymu SuvaÏiavime).

33) Apygardai vadovauja Apygardos komitetas, kuris sudaro vyk-domàjà valdÏià vis˜ Rajon˜ Apygardos uÏimamoje teritorijoje.

34) Apygardos komitetas susideda i‰ R.K. pirminink˜ ir dar po vie-nà asmen∞, skiriamà i‰ kiekvieno Rajono.

35) Apygardos komiteto pirmininkas yra tos grandies vadovas, ku-rià sudaro Rajon˜ komitet˜ pirmininkai.

36) Apygardos komiteto pirmininko pavaduotojas renkamas i‰ Apy-gardos komiteto nari˜ (tiek pirmininko, tiek jo pavaduotojo asmenybòs

409


apart komiteto nari˜ neturi bti Ïinomos, Ïinomi tik j˜ slapyvardÏiai).37) Apygardos komitetas atsiskaito Centro komitetui, o paskutiny-

sis suvaÏiavimui.38) Apygardos komiteto pareiga:a) gerai susipaÏinti su kiekvienu gautuoju uÏdaviniu ir imtis j∞ vyk-

dyti.b) betarpi‰kai palaikyti ry‰∞ tarp sav˜.c) turòti spausdinimo priemones ir redakcijà, kuri redaguot˜ ir leis-

t˜ Apygardos komiteto organà bei visà kità reikiamà literatrà.d) visà apygardà aprpinti tiek Apygardos komiteto leidÏiamuoju

organu, tiek LLKS Centro organu.39) Apygardos komiteto pirmininko pareiga:a) betarpi‰kai palaikyti ry‰∞ su Centro komitetu, kur teikia visas Ïi-

nias apie padòt∞ Apygardoje ir gauna naujas uÏduotis.b) reguliariai pravedinòti Apygardos komiteto posòdÏius ir jiems

vadovauti.c) informuoti komitetà apie naujas uÏduotis, bendrà veiklos eigà,

stebòti, kad viskas bt˜ atliekama laiku ir takti‰kai.40) Apygardos komiteto pirmininko pavaduotojo pareiga:a) tvarkyti apygardos kasà, priÏirint, kad visoje apygardoje bt˜

reguliarus ir tvarkingas nario mokesãi˜ mokòjimas.b) pasitraukus Apygardos komiteto pirmininkui, pakeisti j∞ pilnu-

moje atliekant visà Apygardos komiteto pirmininko darbà.

VIIICentro komitetas41) Centro komitetas yra visos LLKS vykdomoji valdÏia. CK yra

sudarytas i‰ Apygard˜ komitet˜ pirminink˜ ir suvaÏiavimo metu pa-tvirtint˜ tam sugebanãi˜ kovotoj˜. Dòl i‰sivadavimo kovos veiksm˜centralizavimo, CK turi palaikyti betarpi‰kà ry‰∞ su kit˜ tautybi˜ lais-vòs kovotoj˜ sàjungos nacionaliniais Centro komitetais.

42) CK Pirmininkas yra i‰renkamas ir tvirtinamas suvaÏiavime.

410


43) CK Pirmininko pavaduotojas yra renkamas i‰ tarpusavio irtvirtinamas Centro komiteto plenumo metu balsavimo bdu bals˜dauguma.

44) Centro komiteto nari˜ asmenybòs visuomenòje neturi bti Ïino-mos, apart slapyvardÏi˜.

45) Centro komiteto pareiga:a) vykdyti ir atidÏiai stebòti, kad bt˜ vykdomi visi suvaÏiavimo

nutarimai bei papildomi Centro komiteto plenum˜ nutarimai.b) betarpi‰kai palaikyti ry‰∞ tarpe sav´s.c) turòti spausdinimo priemones ir redakcijà, kuri redaguot˜ ir leis-

t˜ Centro organà, bei visà kità reikiamà literatrà.d) visa reikiama literatra aprpinti apygardas.e) atlikinòti visa tai, kas priklauso profesionaliems veikòjams, su-

tampant su Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos tikslu, betarpi‰kai pa-laikant ry‰∞ su CK pirmininku.

46) Centro komiteto pirmininko pareiga:a) betarpi‰kai palaikyti ry‰∞ su visais CK nariais.b) pravedinòti reguliarius, nustatytu laiku CK plenumus ir tvirtinti

CK plenum˜ metu padarytus nutarimus, jeigu tai patvirtinta CK nari˜bals˜ dauguma (∞skaitant ir pirmininko balsà).

47) CK pirmininko pavaduotojo pareiga:a) atlikinòti visa tai, kas priklauso profesionaliam veikòjui, sutam-

pant su LLKS tikslu. Tai yra, visoje veikloje, kiekviename reikalinga-me momente savo darbu pavaduoti CK pirmininkà.

48) Centro komiteto kasà tvarko specialiai tam tikslui i‰rinktas ko-votojas - Centro komiteto narys.

IXSuvaÏiavimas49) SuvaÏiavimas yra LLKS ∞statym˜ leidÏiamoji valdÏia. Visi pa-

silymai, tiek dòl statuto pakeitimo, tiek dòl kovos metodikos ir pan.,pateikiami Centro komiteto Ïiniai, kuris pateikia tai suvaÏiavimui.

411


50) Ø suvaÏiavimà vykstantys delegatai: i‰ rajono po 2 asmenis irapygard˜ komitetai.

51) SuvaÏiavime tiek CK nariai, tiek kiti nariai turi lyg˜ balsà.52) SuvaÏiavimo nutarimai sprendÏiami paprasta bals˜ dauguma.53) SuvaÏiavimas po sesijos leidÏia cirkuliarus visos LLKS vardu.54) SuvaÏiavimai bna kas 3 metai.55) Ypatingu atveju CK gali su‰aukti neeilin∞ suvaÏiavimà.

XBendros taisyklòs56) Atveju, kuomet rinktinòje brio Ïmoni˜ skaiãius susiformuo-

ja, po organizacine schema atitinka rinktinei, brys gauna rinktinòsvardà, atjungiamas nuo tos rinktinòs, kuriai priklausò, ir tiesiogiai ∞jun-giamas ∞ Rajono komitetà. Nukirstai rinktinòs ‰akai Rajono komite-tas savo nuoÏira skiria tinkamà organizatori˜, dòl organizacinòs sche-mos atitaisymo.

57) Atveju, kuomet nutrksta ry‰ys - grandis, skyrius, rinktinò, ra-jonas, apygarda, t´sia veiklà savaranki‰kai, prisilaikant metodikos irstatuto. Deda visas pastangas dòl ry‰io atitaisymo.

58) Moter˜ grand∞ organizuoja Rajono komitetas ir ji vystosi tiktarpe moter˜. Kuomet j˜ skaiãius atitinka rinktin´, tuomet rinktinòsvadovò ∞jungiama ∞ Rajono komitetà kaip Rajono komiteto narys.

XILietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos finansai59) Pagrindinòs LLKS finansinòs pajamos yra nario mokestis, kur∞

kiekvienas narys be i‰imãi˜ moka 10% savo pajam˜.60) Grandyje ir skyriuje surinktas nario mokestis visoje pilnumoje

perduodamas brio kason.61) Bryje surinkto vis˜ nari˜ mokesãio sumos 1/3 paliekamas b-

rio kasoje dòl korespondencijos ir ∞vairaus kito smulkaus tvarkymosireikmi˜ padengimo.

412


62) Rajono komiteto kasoje paliekama 1/3 rajone surinkt˜ vis˜ na-ri˜ mokesãi˜. ·i dalis skiriama:

a) korespondencijai.b) kelioni˜ i‰laid˜ padengimui.c) savi‰alpai.d) spausdinimo priemoni˜ ∞sigijimui.63) Kiekvienoje Apygardos kasoje paliekama 1/3 surinktos nario

mokesãi˜ sumos, kuri skiriama:a) korespondencijai.b) apygardos leidÏiamo organo spausdinimui ir platinimui bei kitos

reikiamos literatros platinimo reikalams, kaipo propagandistiniams iragitaciniams lapeliams.

c) apygardos ginklavimuisi.d) kelioni˜ ir kit˜ reikal˜ padengimui bei savi‰alpai.64) Centro komiteto kasoje surinkta visos Lietuvos Laisvòs Kovo-

toj˜ Sàjungos nari˜ mokesãi˜ suma skiriama:a) korespondencijai.b) LLKS centro organo spausdinimui ir platinimui.c) propagandistini˜ bei agitacini˜ lapeli˜ spausdinimui bei platinimui.d) visos LLKS ginklavimuisi.e) komandiruotòm.f) ‰elpimui.g) suvaÏiavimo i‰laidom ir kitoms LLKS tvarkymosi i‰laidom padengti.

XIINusikaltimai prie‰ LLKS ir taikomos bausmòs65) Narys, kuris paÏeidÏia statutà, laikomas prasikaltòliu.66) Prasikaltòliui gali bti pritaikoma:a) asmeninis papeikimas.b) vie‰as papeikimas jo kovos draug˜ akivaizdoje ir net para‰oma

apie tai spaudoje.

413


c) pa‰alinimas i‰ LLKS nari˜.d) likvidavimas.e) grieÏãiausios bausmòs taikomos uÏ kasos i‰eikvojimà (bausmòs

vykdymà stebi Apygardos komitetas).67) Narys, grandis, skyrius, brys, rinktinò, rajonas ar apygarda,

laiku nesumokòj´ nario mokesãi˜, turi duoti ataskaità savo tiesiogineivadovybei. Nie kuo nepagr∞stas nario mokesãi˜ nemokòjimas yra lai-komas labai rimtu paÏeidimu.

68) Nariai, pa‰alinti i‰ LLKS, priklauso vidaus organizacijos sau-gumo prieÏirai (stebòjimui).

XIIINari˜ priòmimasNarys renkasi grand∞ savo nuoÏira. Rad´s asmen∞, tinka-

mà bti LLKS nariu, supaÏindina j∞ su Lietuvos Laisvòs Ko-votoj˜ Sàjungos poÏiriais ir tikslu, perskaito jam statutà irjeigu pastarasis duoda sutinkamàj∞ Ïod∞ bti LLKS nariu, tuo-met sueigoje, girdint visiems grandies nariams, duoda Lietu-vos Laisvòs kovotoj˜ priesaikà.

Priesaika”A‰, ”toks ir toks”, girdint bendros kovos draugams, prisiekiu

Dievui ir Tòvynei Lietuvai, jog visu protu, visa ‰irdimi ir visomisjògomis sàÏiningai pildysiu visus Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sà-jungos ∞sakymus, ryÏtingai kovosiu uÏ lietuvi˜ tautos laisv´ ir ne-priklausomyb´. ·ventai i‰laikysiu visas organizacines paslaptis.Laiku, takti‰kai ir gerai vykdysiu paskirtas uÏduotis.

Prisiekdamas pra‰au, kovos draugai, kuomet nors pripaÏin-tumòt mane i‰daviku, tegul nesudreba js˜ ranka, man kaipo niek-‰ui skirti tinkamà atpildà - mirt∞!”

414


Po to asmuo, dav´s priesaikà, skaitomas pilnateisiu LLKSnariu. Jam skiriamas slapyvardis ir apie tai prane‰ama ∞ vir‰˜per instancijas (prane‰ama ne pavardòmis, bet slapyvardÏiais,grandies, skyriaus ir brio nariams).

Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ SàjungosI-jo suvaÏiavimo vardu 1956 m.

LLKS I-jo suvaÏiavimo sekretoriusVytautas-Virginija

SuvaÏiavimo dalyviai:

1) ”·ventupys-Paulius”2) ”Narutis”3) ”Na‰laitis”4) ”Ulonas”5) ”·e‰òlis”6) ”Vytis”7) ”Klajnas”8) ”Viesulas”9) ”Vienuolis”10) ”Mindaugas”

1956 m. vasario mòn. 16 d.

Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos 1956 m. statuto faksimilò 415 p.

415


Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos 1956 m. statuto faksimilò

416


417


Jono Valaiãio tardymo protokolas(vertimas i‰ rus˜ kalbos)1957 m. birÏelio 17 d. Vilnius

tardymas pradòtas 14 val. 00 min.tardymas baigtas 18 val. 20 min.

Klausimas: Ar galite duoti parodymus rus˜ kalba?Atsakymas: Rus˜ kalbà moku pakankamai. Rusi‰kai moku skaityti,

ra‰yti ir kalbòti, todòl neprie‰tarauju, kad mano apklausa vykt˜ rus˜kalba. Vertòjo a‰ nereikalauju (para‰as).

Klausimas: Ar paÏ∞state js Vaineik∞ Vytautà s. Karolio ir teigiamuatveju, kokie js˜ tarpusavio santykiai?

Atsakymas: Vaineik∞ Vytautà a‰ paÏ∞stu nuo 1955 m. vasario, kuo-met kartu kalòjome 62 atskirame lagerio punkte Vorkutos ITL. Ms˜santykiai buvo normals. Asmenini˜ sàskait˜ su juo neturiu.

Klausimas: Kas jums Ïinoma apie Vaineikio Vytauto antitarybin´veiklà?

Atsakymas: ·iuo klausimu a‰ galiu papasakoti taip: bnant 62 atski-rame lagerio punkte Vaineikis buvo antitarybinòs organizacijos, egzista-vusios tuomet lageryje, ”Laisvòs Kovotoj˜ Sàjunga” dalyvis. Kas ir kuo-met sukrò ‰ià organizacijà neÏinau, taãiau 62 OLP-e jai vadovavo Igna-taviãius Stasys. Tai, kad Vaineikis buvo ‰ios organizacijos narys, liudija‰ie faktai. Su Vaineikiu a‰ gyvenau tame paãiame lagerio barake ir manne kartà teko stebòti kaip jis, kartu su kaliniu Buroku Edvardu ir ·i‰kaVladu spausdino antitarybines proklamacijas, kvieãianãias kalinius or-ganizuoti lageriuose streikà, neinant ∞ darbà. Spausdino jie proklamaci-jas ‰iuo bdu. Ant milimetrinio popieriaus tu‰u pie‰davo raides veidrodi-niu ‰riftu. Vòliau pamirkydavo vandenyje kitus lapus, ant kuri˜ dòdavolapeli˜ tekstus. I‰spausdintas tokiu bdu proklamacijas jie pasira‰inòjo”Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos” vardu, o vòliau jas perduodavo ∞ kitus Vor-kutos lageri˜ skyrius. 1955 m. geguÏ∞, kuomet Ignataviãi˜ i‰ ms˜ lage-rio pervedò ∞ kalòjimo reÏimà, kartà Vaineikis kreipòsi ∞ mane, silyda-mas tapti j˜ organizacijos nariu. Kuomet jo paklausiau, kokia tai organi-zacija, jis tepasakò, kad ji veikia daugelyje lageri˜, buvo sukurta 1953m., taãiau, kas jà sukrò, nepasakò. Vaineikis man pasakojo, kad jis turi‰ios organizacijos programà ir statutà, taãiau, man nesutikus bti LKSorganizacijos nariu, su ‰iais dokumentais man´s nesupaÏindino. Kaip jau

418


esu liudij´s, skleisdami antitarybines proklamacijas, Ignataviãius ir Vai-neikis turòjo tikslà i‰provokuoti kalini˜ streikà ir, kuomet Ignataviãius1955 m. geguÏ´ vyko i‰ ms˜ lagerio ∞ kalòjimo reÏimà, jis man´s pra‰òvadovauti ‰i˜ proklamacij˜ platinimui. A‰ sutikau, taãiau netrukus susi-kivirãijau su Vaineikiu ir Buroku dòl savo lagerio draugo KilikeviãiausTeodoro, kur∞ jie ∞tarò bendraujant su lagerio administracija, ir atsisakiaudalyvauti su jais antitarybiniuose veiksmuose. Po to mums paai‰kòjo,kad dalis kalini˜ devintame lagerio skyriuje nenori dalyvauti streike, irVaineikis savo iniciatyva para‰ò apie dvide‰imt proklamacij˜, grasinan-ãi˜ susidoroti su nenusiteikusiais streikuoti kaliniais, bei pasiuntò ∞ tàlager∞. Netrukus a‰ su Vaineikiu ir Buroku susitaikiau ir vadovavau pro-klamacij˜ platinimui. Kaip mano, taip ir Vaineikio ir Buroko silymums˜ lagerio skyriaus kaliniai uÏmegzdavo ry‰∞ su kitais kaliniais, agi-tuodavo organizuoti streikà j˜ lageri˜ punktuose. Kaliniai, tarp j˜ Vai-neikis, asmeni‰kai lai‰kus atiduodavo man, o a‰ juos persi˜sdavau ∞ kituslagerius per laisvus nuo prieÏiros, kad lai‰kai nepatekt˜ cenzrai, kali-nius. 1955 m. liepos mònes∞ ∞ ms˜ lagerio skyri˜ atvyko Veverskis Pra-nas, kuris i‰ karto ∞ savo rankas peròmò streiko organizavimà. Jis pasilòsukurti streiko organizavimo komitetà ir ‰iuo klausimu j∞ palaikò Vainei-kis, taãiau organizuoti komitetà a‰ atsisakiau, ir jis nebuvo sukurtas. Ve-verskis pasilò leisti laikra‰t∞ ”Varpas” ir tapo jo redaktoriumi. Øvairauspavidalo antitarybinio turinio ra‰ini˜ medÏiagà ra‰ò daugelis kalini˜, tarpj˜ ir Vaineikis, taãiau kuriuos straipsnius para‰ò jis, dabar a‰ neatsimenu.·tai viskas, kà a‰ Ïinau apie Vaineikio antitarybin´ veiklà, kuomet jisbuvo laikomas lageryje. Ar jis t´sò antitarybin´ veiklà paleistas i‰ lage-rio, a‰ neÏinau.

Klausimas: Kuo js noròtumòte papildyti savo parodymus?Atsakymas: Viskà, kas man buvo Ïinoma apie Vaineik∞ ir kitus ma-

no auk‰ãiau ∞vardintus asmenis, a‰ papasakojau teisingai. Kartu noriupareik‰ti tardymo organams, kad man dar teks kalòti ilgà laikà, todòlbti liudininku j˜ bylose nenoriu, kadangi, prie‰ingu atveju, tai bt˜susij´ su pavojumi mano gyvybei. Kit˜ papildym˜ neturiu.

Protokolà perskaiãiau asmeni‰kai, viskas uÏra‰yta teisingai (para-‰as)

Tardò: Kariabkin (para‰as)Faksimilòs 419, 420, 421, 422 p.

419


420


421


422


423


Buroko Edvardo tardymo protokolas(vertimas i‰ rus˜ kalbos)Vilnius 1957 m. geguÏòs 31 d

Tardymas pradòtas 14 val. 30 min.Tardymas baigtas 18 val.

A‰, vyresnysis KGB prie Liet. TSR MT tardytojas kapitonasKariabkin, ‰iandien apklausiau nuteistàj∞ liudininkà Burokà Edvardà s.Vlado, gim. 1933 metais. Laikomas ∞kalintas vidiniame KGB prie Liet.TSR MT kalòjime Vilniuje. Kiti biografiniai duomenys yra 1957 m.geguÏòs 30 d. tardymo protokole.

Tardymas vyksta rus˜ kalba, kurià tardomasis moka ir nuo vertòjoatsisakò (para‰as). Pagal RSFSR BK 95 str. esu ∞spòtas (para‰as)

Klausimas: Papasakokite apie antitarybinòs organizacijos, egzista-vusios Vorkutos pataisos darb˜ lageryje, veiklà.

Atsakymas: Apie jokià antitarybin´ organizacijà Vorkutos pataisosdarb˜ lageryje a‰ negirdòjau.

Klausimas: Pagal kieno gi uÏduot∞ js asmeni‰kai, bdamas patai-sos darb˜ lageryje, gaminote ir platinote antitarybines proklamacijas?

Atsakymas: Bdamas ∞kalintas ir kalòdamas bausmòs laikà patai-sos darb˜ lageryje a‰ antitarybini˜ proklamacij˜ niekad nedauginau,negaminau ir j˜ neplatinau.

Klausimas: Js buvote antrame Vorkutos pataisos darb˜ lagerio sky-riuje?

Atsakymas: Taip, buvau. Antrame lagerio skyriuje, kur buvo Vor-kutos anglies baseino 7-oji ‰achta, a‰ buvau ∞kalintas nuo 1953 met˜rudens iki 1954 met˜ sausio, po to mane i‰siuntò ∞ baudÏiamàj∞ izolia-tori˜, i‰ kurio 1954 met˜ rugpjtyje ar rugsòjyje mane vòl patalpino ∞antrà Vorkutos pataisos darb˜ lagerio skyri˜, kuriame ir i‰buvau iki1954 gruodÏio mònesio.

Klausimas: Pagal ms˜ turimus duomenis, bdamas antrame lage-rio skyriuje, js uÏsiiminòjot antitarybini˜ proklamacij˜ gamyba. Kasjums pavedò jas gaminti?

Atsakymas: A‰ tai neigiu, nes antitarybini˜ proklamacij˜ a‰ niekad

424


pataisos darb˜ lageryje negaminau ir pavedim˜ jas gaminti neturòjau.Klausimas: Js savo parodymuose ne nuo‰irdus. Antitarybin´ veik-

là js vykdòte ne tik antrame lagerio skyriuje, bet ir 62 atskirame lage-rio punkte. Kodòl js slepiate ‰∞ faktà?

Atsakymas: A‰ vòl kartoju tardymui, kad a‰ per savo buvimo patai-sos darb˜ lageryje laikà jokia antitarybine veikla neuÏsiiminòjau.

Klausimas: Netiesa. Ms˜ apklaustas Vaineikis Vytautas Karolio s.apklausiamas 1957 met˜ balandÏio 5 d. parodò, kad bdamas 62 atski-rame lagerio punkte, js buvote ten veikusios antitarybinòs organizaci-jos dalyvis ir vykdòte antitarybin´ veiklà. Vaineikio V. K. parodymaijums skelbiami. Silome papasakoti pagal bylos esm´.

Atsakymas: Kaip jau a‰ parodÏiau vakaryk‰tòje apklausoje, Vainei-k∞ Vytautà a‰ paÏ∞stu nuo 1954 met˜ pagal bendrà bausmòs atlikimàVorkutos pataisos darb˜ lageryje. Jis man buvo draugas ir a‰ i‰ tikr˜j˜,kaip ir jis, 1955 metais buvome 62 atskirame lagerio punkte. Taãiauman perskaityt˜ Vaineikio parodym˜ a‰ nepatvirtinu. Jokioje antitary-binòje organizacijoje a‰ nebuvau ir neÏinojau, kad tokia egzistuoja 62atskirame lagerio punkte. Nei laikra‰ãio ”Varpas”, nei antitarybini˜ pro-klamacij˜ ‰iame lageryje a‰ ne tik neplatinau, bet ir nemaãiau.

Protokolà asmeni‰kai perskaiãiau, uÏra‰yta pagal mano ÏodÏius tei-singai (para‰as).

Tardò: Koriabkin (para‰as).

Faksimilòs 424, 425 p.

425


426


427


Buroko Edvardo tardymo protokolas(vertimas i‰ rus˜ kalbos)Vilnius 1957 m. birÏelio 19 d.

Tardymas pradòtas 14 val.Tardymas baigtas 17 val. 30 min.

A‰, vyresnysis KGB prie Liet. TSR MT tardytojas kapitonas Ka-riabkinas, ‰iandien apklausiau kaip liudininkà Edvardà Burokà s. Vla-do, gimus∞ 1933 m. Kiti biografiniai duomenys yra jo 1957 m. geguÏòs30 d. protokole.

Apklausa vyksta rus˜ kalba, kurià apklausiamasis moka ir ver-tòjo tardymo metu atsisakò (para‰as). Apie atsakomyb´ dòl melaging˜parodym˜ ir atsisakymo duoti parodymus pagal RSFSR BK 92 str esu∞spòtas (para‰as).

Klausimas: Dòl ko, bdamas ∞kalintas Vorkutos pataisos darb˜ la-geryje, js turòjote slapyvard∞?

Atsakymas: Jokio slapyvardÏio a‰ neturòjau, ir visi kaliniai kreip-damiesi ∞ mane vadino Edvardu.

Klausimas: Ms˜ apklausiamas Vaineikis Vytautas liudijo, kad Vor-kutos ITL js turòjote slapyvard∞ ”·vintupis”. Kas j∞ jums suteikò?

Atsakymas: Vaineikis Vytautas i‰ tikr˜j˜ kartu su manimi kalòjoVorkutos ITL, apie kà a‰ jau esu pasak´s mane tardant 1957 m. gegu-Ïòs 30 d., taãiau tai, kad bdamas ‰iame lageryje a‰ turòjau ”·vintupio”slapyvard∞, jis pasakò netiesà, nes jokio slapyvardÏio a‰ niekada netu-ròjau.

Klausimas: Kokius antitarybinius dokumentus js kartu su Vainei-kiu Vytautu sudarinòjote?

Atsakymas: Joki˜ antitarybini˜ dokument˜ nei su Vaineikiu Vytau-tu, nei su kitais a‰ nesudarinòjau.

Klausimas: Kas yra autorius antitarybinio dokumento, pavardintoir verãiamo ∞ rus˜ kalbà kaip ”Lietuvos laisvòs kovotoj˜ Manifestas irStatutas”?

Atsakymas: ·ito a‰ neÏinau, nes pana‰aus dokumento a‰ neskaiãiau.

428


Klausimas: Netiesa. Mums Ïinoma, kad ”Lietuvos laisvòs kovotoj˜sàjungos Manifesto ir Statuto autorius esate asmeni‰kai js ir VaineikisVytautas. Kodòl js slepiate ‰∞ faktà?

Atsakymas: A‰ vòl tvirtinu tardytojui, kad ”Lietuvos laisvòs kovo-toj˜ Manifesto ir Statuto” a‰ neskaiãiau ir juo labiau nesu ‰io doku-mento autorius, todòl kas ir kada j∞ sudarò, man neÏinoma.

Klausimas: Tokiu atveju jums skelbiu 1957 met˜ kovo 30 d. Vai-neikio Vytauto s. Karolio parodymus, kuriais jis liudija, kad ”Lietuvoslaisvòs kovotoj˜ sàjungos Manifestà ir Statutà” para‰òte js su juo.

Atsakymas: Man perskaitytà Vaineikio Vytauto liudijimus a‰ girdò-jau, taãiau j˜ nepatvirtinu. Jokio ”Lietuvos laisvòs kovotoj˜ sàjungosManifesto ir Statuto” a‰ nesudarinòjau, j∞ sudarant iniciatyvos nerei‰-kiau ir laikau, kad Vaineikis mane ‰meiÏia, nors neÏinau kokiu tikslujis taip daro.

Protokolà perskaiãiau asmeni‰kai. Protokolas sura‰ytas pagal ma-no ÏodÏius. (para‰as)

Tardò: KGB prie Liet. TSR MT vyr. tardytojas,kapitonas Kariabkin (para‰as).


429


430


431


K. LiaudÏio ra‰tas A.Serovui ir R.RudenkaiYpatingai slaptai Vertimas i‰ rus˜ kalbosLietuvos TSRValstybòs saugumoKOMITETAS prie Lietuvos TSR Ministr˜ Tarybos1957 m. rugsòjo 26, Nr. 4/2-2318Visi‰kai slaptaiValstybòs saugumo komiteto prie TSRS Ministr˜ Tarybosarmijos generolui draugui Serovui A. A., Maskva

Kopija: Generaliniam TSRS prokurorui, teisòs tikrajam taròjuidraugui Rudenko R. A., Maskva

Pateikiame Js˜ nuoÏirai archyvin´ tardymo bylà Nr. 26767/3,anks-ãiau nuteisto valsybinio nusikaltòlio BUROKO Edvardo snaus Vlado, gi-musio 1933 metais, i‰ valstieãi˜ vidutiniok˜, vidurinio i‰silavinimo.

Burokà nuteisò 1953 met˜ sausio 26 Lietuvos TSR Vilniaus srities VRMKarinis Tribunolas 25 metams ITL (darbo pataisos lageri˜ - vertòjas) kaipantitarybinòs nacionalistinòs organizacijos vadovà.

Pabaltijo Karinòs Apygardos Karinio Tribunolo nutartimi 1955 met˜ sau-sio 28 bausmòs laikas BUROKUI sumaÏintas iki 10 met˜ nelaisvòs.

1956 met˜ rugpjãio 25 TSRS Auk‰ãiausios Tarybos Prezidiumo Ko-misija politiniams, pareigybiniams ir kiniams nusikaltimams nagrinòtiVladimiro srities UMVD kalòjime Nr. 2 Burokui bausmòs laikà sumaÏinoiki penkeri˜ met˜ nelaisvòs, nepaÏeidÏiant teisi˜. Bausmòs Burokui termi-nas baigiasi 1957 met˜ spalio 4 dienà.

Øvertinus Buroko sunk˜ kontrrevoliucin∞ nusikaltimà ir tai, kad kalòda-mas Vorkutos MVD ITL vykdò aktyvià antitarybin´ veiklà, laikome josugràÏinimà ∞ Lietuvos TSR teritorijà pirmalaikiu ir nepagr∞stu.

Pra‰ome Jus kreiptis ∞ TSRS Auk‰ãiausios Tarybos Prezidiumà, kadTSRS Auk‰ãiausios Tarybos Komisijos sprendimas Vladimiro srities ka-lòjime nr. 2 bt˜ panaikintas ir jis bt˜ ∞kalintas bausmòs atlikimo vietojepagal Karinio Tribunolo PabKA 1955 sausio 28 nutart∞.

Valstybòs Saugumo Komiteto prie LTSR Ministr˜ Tarybos pirmininkasK. Liaudis

Lietuvos TSR prokuroras, valstybinis 3 klasòs teisòs pataròjasV. Galinaitis


432


433


434


435


Paliudijimai

436


L.G.G.R.T.C. Rezistencijos teisi˜ komisijai

Nuo Kario Savanorio, eilinio Edvardo Svilainio,gyv. Vilniuje, Taikos g. 111-53, telefonas 42-49-86.Kario Savanorio paÏymòjimo Nr. 2865.

PaliudijimasA‰, Edvardas Svilainis, buv´s politkalinys, du kartus teistas po 25+5

metus. 1954 metais, po pasikasimo Intoje i‰ pirmos ‰achtos (su tikslu pa-bògti), ms˜ kalini˜ grup´ po tardym˜ Intos kalòjime, neatrad´ kalt˜, i‰-tròmò toliau ∞ ·iaur´ uÏ poliarinio rato ∞ Vorkutos lagerius. Tuo metu ãiabuvo ruo‰iamas visuotinis (Vorkutlago) lageri˜ 1955 m. liepos mònesiostreikas. A‰, to streiko aktyvus dalyvis, bdamas 40-tos ‰achtos lageryje,asmeni‰kai susira‰inòjau su streiko komitetu, kurio narys buvo EdvardasBurokas, tuo metu buv´s Vorkutos 62-ame drausmòs lageryje. Tai buvovis˜ Vorkutos lageri˜ koordinacinis centras streiko klausimais. Tame skai-ãiuje ir ms˜ 40-os ‰achtos. Dòka darnios vis˜ lageri˜ veiklos buvo i‰-vengta Ïmoni˜ auk˜ ir rezultate: 3, 4, 7, 40 ir kiti lageriai buvo pradòtileisti darban be sargybos ir palaipsniui likviduojami. I‰ vis˜ Vorkutos la-geri˜ streiko vykdytojus (aktyvistus) suveÏò ∞ 62-jà drausmòs lager∞. Strei-ko komitetà i‰veÏò ∞ Vladimiro ir kitus kalòjimus. Mus, po incidento sulagerio administracija, visà lager∞ (62-jà) i‰veÏò ∞ Sibiro lagerius, ∞ Irkut-sko srit∞, Tai‰eto rajonà (Ozerlagà), ∞ Andziobà, ∞ buvusius japon˜ lageriustaigoje. Be to, Edvardas Burokas ir grupò leido laikra‰tòlius “Severnojesijanija (rus˜ kalba) ir “Protòvi˜ takais”, ranka ra‰ytà (pirmieji du nume-riai buvo spausdinti) “Varpà”. O kiek proklamacij˜, atsi‰aukim˜ ir ragini-m˜? Buvo ir diversij˜ (sprogdinimai) ir kitokios antisovietinòs veiklos,kuri buvo ne maÏiau pavojinga lagerio sàlygomis, tuo labiau, kad jau buvo∞vesta mirties bausmò. Tokia veikla pareikalavo didelio ryÏto, pasi‰venti-mo, rizikos ir meilòs Tòvynei. Kad ‰itai suprasti, reikia i‰gyventi ir pajustito meto laiko dvasià.

Tai, kas auk‰ãiau pasakyta apie Edvardo Buroko, gimusio 1933 m. veik-là, tvirtinu savo para‰u, kadangi esu dalyvis ir gyvas liudininkas vis˜ ‰i˜∞vyki˜.

Karys Savanoris Edvardas Svilainis “Dulkò”2002.03.21

Vilnius

437


Lietuvos gyventoj˜ genocido ir rezistencijos tyrimo centrui2002.09.18

Stasys Ulevskis,32901010013Marijampolò,Draugystòs 25-19

PaliudijimasA‰, Stasys Ulevskis, gyvenantis Marijampolòje, liudiju, kad Edvardas Bu-

rokas ir a‰ gyvenome viename barake ir dirbome toje paãioje brigadoje. Po1953 met˜ Vorkutos streiko numal‰inimo, i‰ kapitalinòs ‰achtos atveÏò Ado-mà Bagdonà ir Edvardà Burokà ∞ ms˜ 7-tà ‰achtà, kurioje jie vòl pradòjoruo‰ti streikà. Tam tikslui ∞krò pogrindin´ organizacijà, kurios nariu tapau ira‰. Organizacijos vadovu tapo Juozas Îilinskas, o jo pavaduotojais - ZenonasPaltaviãius ir Edvardas Burokas. Buvo sudarytos kelios pogrindinink˜ gru-pòs. Mano grupei vadovavo A.Bagdonas, o jos nariais buvo Povilas BerÏys,Algis Plepys, Adolfas Navickas, Jonas Dailidò, Juozas Janceviãius ir dar kele-tas kit˜, kuri˜ pavardÏi˜ nebeprisimenu.

Pana‰ios grupòs buvo sukurtos ir pas kitatauãius: ukrainieãius, rusus, gru-zinus ir kt. Lietuvius 7-oje ‰achtoje bendrame pogrindyje atstovavo J.Îilins-kas, Z.Paldaviãius ir E.Burokas.

Kadangi po nesòkmingos ukrainieãi˜ operacijos baudÏiant “stukaãius” daugukrainieãi˜ suòmò, jie papra‰ò lietuvi˜ juos pridengti. Ms˜ buvo uÏpultasnariaãik˜, de‰imtinink˜ ir kit˜ “pridurk˜” barakas. ·achtos zonoje buvo sun-kiai suÏeistas vyriausias ‰achtos nariaãikas (darb˜ paskirstytojas). ·iame ∞vy-kyje, kiek Ïinau, dalyvavo Z.Paldaviãius, E.Burokas, J.Kojelis ir P.BerÏys.Kad nevykdyt˜ anglies gamybos plano, buvo susprogdinta elektros pastotò‰achtos zonoje. I‰ J.Îilinsko kalbos supratau, kad tai padarò Paldaviãius irBurokas, kurie pasakò: “streikà baikit, uÏsimaskuokit ateities m‰iams”. Ku-rie streiko nenutraukò, buvo i‰veÏti ∞ 62-j∞, o mes visi i‰òjome ∞ laisv´. 7-oje‰achtoje, vietoje lagerio ∞krò serÏant˜ mokyklà.

Gr∞Ï´s ∞ Lietuvà vòl ∞sijungiau ∞ LLKS pogrindÏio veiklà drauge su J.Îi-linsku, E.Buroku ir kitais, su ginklu dalyvavau kagòbisto pagrobime Vilniuje.1976 m. pagal E.Buroko paròdymus platinau “Varpà”. Marijampolòs rajoneturòjau uÏduot∞ organizuoti kartu su jo broliu “Varpo” leidyklà, jeigu spaustu-vò bt˜ i‰ai‰kinta.

Stasys Ulevskis, buv´s Vorkutos lagerio kalinys

438


Lietuvos gyventoj˜ genocido ir rezistencijos tyrimo centrui2002.09.18

Ignas Uogintas,31804020194·iauliai, ·alkauskio 5-57

PaliudijimasSu Edvardu Buroku man teko bti Vorkutoje, septintoje ‰achtoje, bet m-

s˜ paÏintis ten buvo tik kaip tautieãio su tautieãiu. Susprogdinus elektros pa-stot´ ir ‰achtos Nr.7 vir‰ininko kabinetà, kuriame vyko partinis susirinkimas(vietos komunist˜), Edvardas Burokas ir Zenonas Paldaviãius drauge su dau-geliu kit˜ buvo are‰tuoti ir i‰veÏti ∞ Vorkutos tardymo centralà. Tarpe kalini˜sklido kalbos, kad ‰iuos objektus susprogdino Z.Paldaviãius ir E.Burokas. Ka-liniai nei‰davò ir jie patys neprisipaÏino, todòl j˜ kaltòs ne∞rodò ir uÏdarò ∞spec.ypatingàj∞ baudÏiamàj∞ lager∞ Nr.62. âia 1955 m. ir vòl susitikau su E.Bu-roku, nes mane ãia atveÏò kaip Lietuvos karininkà, nepatikimà ir ruo‰us∞ 7-toje ‰achtoje streikà bei skatinus∞ kalinius nekasti anglies ir sabotuoti darbuslageryje. 62 spec.lageryje vyravo pasiprie‰inimo ir kovos dvasia. Povilo Ulo-zo pagamintas detektorinis radijo imtuvas (su jo paãio i‰augintu kristalu) at-ne‰ò Ïinià per “Amerikos balsà” apie 10 m. Jaltos konferencijos jubiliej˜ irPabaltijo ‰ali˜ nepripaÏinimà SSSR sudòtine dalimi. To paskatinti nutaròmeorganizuoti visuotin∞ Vorkutos streikà. Jam paruo‰ti buvo i‰rinktas Vorkutosstreiko komitetas. Ø jo sudòt∞ ∞òjo: Stasys Ignataviãius (pirmininkas), dar kartànuteistas 25 m. uÏ 1953 m. Vorkutos sukilimà, Vytautas Vaineikis, Vladas ·i‰-ka, Edvardas Burokas, Jonas Valaitis, Algis Plepys ir a‰, Ignas Uogintas (vò-liau, i‰veÏus S.Ignataviãi˜ ∞ uÏdarà kalòjimà, buvau i‰rinktas ‰io komiteto pir-mininku). Ypatingai aktyvus buvo E.Burokas, kuris sugebòjo uÏverbuoti netsargybin∞, streiko skatinam˜j˜ atsi‰aukim˜ ir Ïini˜ i‰ ‰acht˜ i‰ne‰iojimui.

Kadangi ãekistai ypatingai stengdavosi suorganizuoti tautinius nesutari-mus, tai E.Burokas sugebòjo suorganizuoti tamprius ry‰ius tarp ∞vairi˜ tauty-bi˜ kalini˜. Streikas baigòsi be auk˜, kalini˜ pergale. âekistai nusileido kali-ni˜ reikalavimams. Jau tada, be Maskvos, SSSR Auk‰ãiausios Tarybos komi-sijos 1955 m. buvo paleisti 3 lageriai, tame tarpe ir ‰achta Nr.7.

UÏ streik˜ organizavimà apie 50 Ïmoni˜ buvo i‰veÏta ∞ Vladimiro uÏdaràkalòjimà (tame tarpe ir E.Burokas), o kitus ir mane su 300 kalini˜ i‰veÏò ∞Tai‰eto lagerius.

Gr∞Ï´s i‰ lageri˜ 1957 m. buvau tardymo organ˜ apklaustas dòl 1955 m.streiko ir dòl Lietuvos Kovotoj˜ Sàjungos pogrindinòs veiklos Lietuvoje. Klau-sinòjo apie V.Vaineikio, E.Buroko, S.Ignataviãiaus, J.Valaiãio ir kit˜ streikoorganizavimo ir pogrindin´ veiklà. A‰ viskà paneigiau ir pasakiau, kad tuosasmenis paÏinojau, bet apie j˜ antikomunistin´ veiklà nieko negirdòjau. Manodraugai irgi man´s nei‰davò.

439


Îinau, kad E.Burokas ir gr∞Ï´s veikò pogrindyje, drauge su kitais leidoantisovietin∞ laikra‰t∞ “Varpas” ir dabar yra aktyvus ms˜ organizacijos narys,dalyvauja visuomeninòje veikloje, leidÏia Lietuvos ∞statym˜ ∞teisintà laikra‰t∞“Varpas”.

Ignas Uogintas,·iauliai, ·alkauskio 5-57

Tel. 43 35 76

L.G.G.R.T.C. Rezistencijos teisi˜ komisijai

Nuo Eligijaus Smetonos,gyv. Anyk‰ãiuose, GeguÏòs 17.A/k 324031607682002.10.16

PaliudijimasLiudiju, kad Edvardas Burokas, dabar gyvenantis Vilniuje, Architekt˜ 14-

60, 1955 met˜ pradÏioje buvo atveÏtas ∞ Vorkutos 4-tos ‰achtos kalini˜ lager∞ir tuojau òmòsi darbo visuotinio streiko parengimo ms˜ lietuvi˜ tarpe ir ben-drai vis˜ tautybi˜ kalini˜. Jo atvykimas buvo Ïymus ∞vykis ms˜ lageryje. A‰buvau ∞kr´s savi‰alpos paramà, kuri turòjo maskuoti ms˜ tikràj∞ tikslà - ko-voti uÏ geresnes kalini˜ gyvenimo sàlygas, arba ir laisv´. Man dar bnantsilpnos sveikatos, trko jòg˜ i‰plòtoti tà idòjà, stipriau pasiruo‰ti lemiamaikovai - streikui! Edvardas Burokas per trumpà laikà, maÏdaug per du mòne-sius, ms˜ lageryje padarò labai daug - buvo pakelta kovinò nuotaika, pasiti-kòjimas savimi, i‰plòsta ms˜ organizacija jau daugiau buvo Ïinoma kaip Lais-vòs Kovotoj˜ Sàjunga. Jam padedant buvo ∞kurti vadovaujantys skyriai, pa-siektos reikiamos priemonòs kontrÏvalgybai, pagal jo atveÏtà pavyzd∞ supla-nuotos diversijos 4-toje ‰achtoje, atlikti kiti darbai. Todòl, jam i‰vykus, ms˜lageris labai gerai pasiruo‰ò ir turbt geriausiai vykdò kalini˜ streikà-sukilimàvisoje Taryb˜ Sàjungos lageri˜ istorijoje.

Edvardas Burokas, nuveÏtas ∞ 62-j∞ drausmòs lager∞, tuojau ∞sijungò ∞ ben-drà visos Vorkutos vyriausiàj∞ streiko komitetà, kuris koordinavo vis˜ lageri˜pasiruo‰imo streikui darbus. A‰, maÏdaug kas 2-3 dienas per Edvardà Burokàpalaikiau susira‰inòjimà su tuo Komitetu. Edvardas Burokas tame lageryjeleido pogrindÏio laikra‰tòlius “Protòvi˜ keliais”, “Varpas” ir rus˜ kalba “Se-vernoje sijanije”, kuriuos a‰ dauginau ir platinau.

Tuo savo paliudijimà ir pasira‰au.Eligijus Smetona

440


Paliudijimas

A‰, Povilas Zagreckas, gim´s 1925 m. liepos 15 d., asmens kodas32507150043, gyvenantis Melioratori˜ g. 8-10 Ariogaloje, Raseini˜ raj., ga-liu paliudyti, kad Edvardas Burokas man yra Ïinomas nuo Vorkutos laik˜. Kaimes susitikome speceliame ypatingame baudÏiamajame lageryje Nr. 62, vyko1953 m. Visuotinas Vorkutos streikas, kuriame jis dalyvavo. Kaip vienas i‰vadov˜, jis pasiÏymòjo ypatingais organizaciniais gabumais bei ∞Ïvalgumuvisos Vorkutos streiko Komitete. Kiek Ïinau, nes pats dalyvavau jo leidime,buvo vienas i‰ pogrindyje spausdinto laikra‰tòlio “Protòvi˜ takai” leidòj˜. Taispaãiais metais su E.Buroku buvome i‰veÏti ∞ Vladimiro kalòjimà, apkaltinusmus (apie 50 Ïmoni˜) ruo‰us ir ∞vykdÏius Vorkutos sukilimà. Mus nubaudòvieneriems metams uÏdaro kalòjimo.

Kalòjime man teko bti vienoje kameroje su E.Buroku, M.Kemãiu, V.Vai-neikiu ir Janceviãiumi. E.Buroko iniciatyva mes paruo‰òme “Lietuvos Lais-vòs Kovotoj˜ Sàjungos” programà, ∞status su manifestu, kuriais buvo naudo-jamasi iki pat Atgimimo laik˜. Be to, ten pat i‰vertòme ∞ lietuvi˜ kalbà “Visuo-tin´ Îmogaus Teisi˜ Deklaracijà”, kuri tapo “Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sà-jungos” programos pagrindine ‰erdimi.

Po met˜ uÏdaro kalòjimo, buvome sugràÏinti ∞ Vorkutà, o i‰ ten ∞ Intos bau-dÏiamàj∞ lager∞. âia, E.Buroko iniciatyva, drauge su kitais kaliniais i‰leidomepogrindin∞ laikra‰tòl∞ “Varpas”, kur∞ uÏ lagerio rib˜ i‰platino Kostas Buknys.·iame laikra‰tòlyje a‰ ra‰iau apie Lietuvos partizan˜ kovà, o Edvardas Burokas,kiek prisimenu, apie komunizmo kriz´ Kinijoje ir Soviet˜ Sàjungoje.

I‰ Intos E.Burokas 1957 m. buvo i‰veÏtas ∞ Vilniaus Saugumo kalòjimà,kuriame buvo noròta j∞, drauge su V.Vaineikiu, V.Korsaku bei kitais, apkaltintisuplanavus ir ∞vykdÏius Vorkutos sukilimus (Vorkutoje, su daugeliu kit˜ kali-ni˜, buvau apklaustas ir a‰, bet niekas i‰ ms˜ neprisipaÏino.).

Gr∞Ï´s po bausmòs paskyrimo termino, E.Burokas po dviej˜ mònesi˜, beteismo, vòl buvo sugràÏintas ∞ Vorkutos lager∞, nustatant bausm´ dar 5 metus,kaip neteisingai paleistam i‰ lagerio.

Gr∞Ï´s i‰ lagerio, Edvardas Burokas ir toliau veikò pogrindyje, leido sukitais “Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos” nariais ir draugais spausdintàlaikra‰t∞ “Varpas”, atsi‰aukimus. Su E.Buroku visà laikà palaikiau gerus san-tykius, atvaÏiavus atostog˜ susitikdavome ir jis papasakodavo man apie savoveiklà. Ry‰iai, kuriuos palaikome iki ‰iol, niekada nebuvo nutrk´.

A‰ turiu Kario Savanorio statusà, apdovanotas Vyãio KryÏiaus IV laips-nio ordinu ir Lietuvos Kariuomenòs Kròjo savanorio medaliu.

2002.08.20 Povilas Zagreckas

441


PaliudijimasPo 1955 m. sukilimo Vorkutoje, mane, Pranà Raãinà, karininkà Kostà

Lek‰à ir daugiau ‰imto kit˜ tautybi˜ kalini˜ atveÏò ∞ ypatingàj∞ lager∞ Into-je. Po kurio laiko i‰ uÏdar˜ kalòjim˜ “Staraja Rus” ir “Vladimiro” kaipbaustus uÏ 1955 m. Vorkutos sukilimà atveÏò S.Ignataviãi˜, P.Zagreckà,A.âijunskà, A.Liaugaudà, poetà kun. K.Vaiãion∞, Edv.Burokà ir de‰imtiskit˜. Jiems atvykus, ‰iame lageryje susikrò “Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜Sàjunga”. E.Buroko, S.Ignataviãiaus, P.Zagrecko ir mano iniciatyva buvopradòtas leisti laikra‰tis “Laisvòs Varpas”, kur∞ uÏ lagerio zonos Komijojei‰platino K.Buknys. Jame buvo ra‰oma apie tarptautin´ padòt∞ (K.Lek‰as),apie Auk‰taitijos partizanus (P.Zagreckas), apie komunizmo Ïlugimà ∞vai-riose komunistinòse ‰alyse (E.Burokas).Savo krybos eilòra‰ãius talpinokunigas K.Vaiãionis. A‰ ra‰iau apie Dainavos partizanus ir kovos t´stinu-mà lageriuose. I‰ viso i‰òjo trys numeriai.

Su Edvardu Buroku teko pabuvoti ir kituose baudÏiamuosiuose lageriuo-se. Jis visur buvo labai aktyvus.

Gr∞Ï´s ∞ Lietuvà, vòl susiradau E.Burokà. Sukr´ LLKS, mes t´sòme kovàuÏ Lietuvos Nepriklausomyb´.

1975 m. E.Burokas pasilò man dalyvauti leidÏiant pogrindin∞ laikra‰t∞“Varpas”. A‰ sutikau. I‰ viso i‰leidome apie 20 numeri˜. Kiek supratau i‰ m-s˜ pokalbi˜ ir aptarim˜, straipsnius ra‰ò trys broliai Burokai ir kai kurie kuni-gai. A‰ para‰iau dokumentinius prisiminimus i‰ partizan˜ gyvenimo, straipsn∞apie M.Suslovà, antràj∞ apie Muravjovà korikà ir “Raudonàj∞ roj˜”.

Jonas Pratuseviãius, dim. pulkininkas,2002.09.04 Vyãio KryÏiaus IV laipsnio ordino kavalierius.

442


PavardÏi˜ rodyklòÎodynòlis

443


PavardÏi˜ rodyklò

AR.Abelis 324J.Abrisas 30V.Adamkus 440D.Adamonis 174K.Adenaueris 48G.Alekna 237, 248Aleksandras II 320â.Aleksandraviãius 178, 180, 234Aleksiejus 83P. Aleksinas 75, 176, 178, 179, 183, 190, 236E.Allilujeva 324 D.Andrejevas 323, 340B.Arcimaviãius 111, 200, 275S.Azimovas 322

BBabilius 116A.Bagdonas 99, 111, 200, 233, 237, 273, 275, 290, 308, 356, 357Bagdonas 168V.Bagdonas 166DÏ.Baironas 373Balãiukonis 291P.Balelinas 200P.Balutis 277S.Bandera 323Banys 111Baranovas 316V.Barauskas 156Barãenko 340J.Baryla 360Barsukovas 357G.Bartkeviãitò 125, 127, 128P.Bartkus 277J.Basanaviãius 367, 394

444


A.Beleckas 277T.Belousova 320J.Beniu‰is 291L.Berija 91, 136, 160, 230, 298, 345, 346, 357, 362K.BerÏinskas 183, 211, 231, 277, 281J.Bilinas 231, 277, 368P.Bisikirskas 231, 277G.Blau‰tein 159, 162G.Bliuvas 277Bokijus 340S.Bolivaras 373Borodinas 325A.Brazauskas 243B.BrazdÏionis 88, 90A.Briedis 231, 277L.Bruãas 111, 191, 192, 193, 194, 198, 231, 233, 273, 275, 277, 311Bruk‰tas 291A.Brundza 204, 238, 239, 277, 305, 361O.Budionova 324M.Bula 237, 249, 265Buliauskas 200, 275N.Bulganinas 144Bulota ???V.Bukovskis 325A.Burokas 254E.Burokas 29, 76, 102, 105, 136, 142, 147, 155, 181, 201, 212, 232, 235, 244,247, 256, 292, 293, 297, 353, 354, 356, 359, 360, 423, 424, 429, 433, 437, 440J.Burokas 242B.Burokienò 297J.Burokienò 97P.Busleviãius 213J.Butkus 102S.Butkus 291E.Butova 323, 324J.Butrimas 247

445


CJ.Cetlinas 322F.Cikataviãius 174V.Cinauskas 72

âP.âaadajevas 320J.âeponis 115B. ir J.âepukaiãiai 131V.âerãilis 29, 118, 227, 232, 238, 313, 373N.âerny‰evskis 320G.âesnakaviãitò 125, 128, 130, 131J.âesnaviãius 168J.âesonis 111, 273A.âyÏas 277A.âijunskis 296, 297

DL.Daba‰inskas 357J.Dailidò 341, 353, 355, 357, 360DÏ.Dalesas 44Danilenka 262K.Dargys 291P.Daujotis 200, 273, 275, 311Daunys 198Derevenko 230, 262, 353, 362, 363P.Deveikis 203M.Didyk 324G.Dimitrovas 345Dlinyj 221, 222, 223, 225, 226I.Dobro‰tanas 103, 184, 187, 188, 189, 190, 262A.Dobrovolskis 316B.Dobrovolskis 277, 291S.Dobrovolskis 114, 198, 211, 238, 239, 274, 275, 276DobÏanskis 116Dombrovskis 168F.Dostojevskis 264, 320, 338Duportas 322N.Du‰anskis 168

446


V.Dvilinskas 24, 26F.DzerÏinskis 91, 292, 294, 304

EJ.Eidukeviãius 199, 200, 204, 213, 275, 277, 285Eitigonovas 324D.Eizenhaueris 375A.Ein‰teinas 367

FZ.Fiodorova 324A.Flikaitis 115F.Frankas 344M.Frunzò 320

GA.Gaidys 277, 291V.Galinaitis 437M.Gandi 333, 371DÏ.Garibaldis 373M.Garmus 131A.GabuÏis 326J.Gebelsas 308, 345B.Gedvilaitò 118, 120J.Gòtò 373Gimbutis 291·.De Golis 373Gomuliak 362, 363, 364Z.Grauslis 361S.Griceviãius 254, 255Grigai 161K.Grigalius 231, 277P.Grigas 178, 200, 235, 273, 275, 341A.Grigola 231, 277V.Grybas 357J.Gru‰ys 72, 131, 134, 136, 159, 160, 161, 162, 165, 166, 169A.Gudelis 176, 178Z.Gudi‰kis 361M.Gudonis 299, 301P.Gudonis 361

447


N.Gudonytò 242GudÏijevas 339A.Gurikaitò 128Gusevas 353D.Gusak 324A.Gustaitytò 130A.GuÏutis 357, 358V.Gvazdaitis 291B.Gvildytò 127

HH.Himleris 304, 345Hitleris 83, 118, 265, 303, 304, 306, 307, 308, 345

ChJ.Chiminecas 96, 97, 232N.Chru‰ãiovas 144, 289, 346, 361, 373, 375

IS.Ignataviãius 29, 76, 92, 108, 229, 247, 249, 274, 423Ignatjevas 363Ivanas Îiaurusis 333, 336, 337, 338, 339Ivanovas 341V.Ivo‰ka 231, 277

JH.Jagoda 91, 304J.Jakiras 348A.Jak‰tas 90Jakubauskas 79A.Jankauskas 176J.Jankauskas 176, 178, 184J.Janceviãius 76, 176, 178, 200, 273, 275, 322, 357Janu‰auskas 162P.Jasiulionis 277K.Jazdauskas 291Jekaterina II 318, 320Jer‰ovas 315N.JeÏovas 91, 296, 297, 298, 306, 346, 348H.Jie‰knas 326, 357, 358, 363, 364J.Jokbauskas 201, 257

448


A.Jonkus 231, 277R.Jukneviãienò 243F.Juodeika 143, 144, 147, 153, 168V.Juodsnukis 75V.Jurdònas 234, 235, 236, 238, 239, 276â.Jur‰ònas 243

KJ.Kadaras 324M.Kalininas 345T.Kampanela 371A.Kareãka 200, 275, 277M.Kaulinytò 127A.Kaulius 291S.Karalius 277J.Karalitò 128Kariapkinas 424, 429, 430, 433, 434Karkovecas 198J.Karni‰auskas 192, 195, 198, 273, 275Karpovas 164K.Kasparas 136V.Kasparaviãius 360V.Kau‰yla 198A.Kazlauskas 231, 277V.Kazlauskas 198Z.Kek‰ienò 127Kozlovas 187M.Kemtys 76, 110, 111, 177, 200, 211, 234, 273, 275, 367, 369, 370T.Kilikeviãius 76, 105, 106, 176, 177, 210, 211, 233, 234, 237, 238, 290, 291,292, 309, 310, 424F.Kinzerskis 363F.Kirvelaitis 76, 140, 143, 153, 155, 178, 277, 281E.Kisminas 76H.Kiudelis 156M.Kybartas 277P.Kybartas 124, 126, 127Kleistas 323J.Klimaviãius 161, 171

449


S.Klimoviãius 365J.Kliuãinskas 199, 231, 277M.Kliuãius 171A.Kliunka 136A.Kniazevas 363A.Kolmakovas 237, 250Kondybinas 256S.Korys 200, 273, 275, 277, 311V.Korsakas 142, 153, 155, 156, 157, 158, 239, 290L.Korvalanas 324A.Kraig 135Krik‰ãinas 291P.Krik‰ãinas 195, 198V.Krik‰ãinas 276D.Krotas 322, 323A.Kubilius 243J.Kuãytò 121, 123, 124, 125, 126, 128, 130V.Kudirka 394A.Kudukis 114, 116, 164, 168, 200, 268, 273, 275, 277, 291, 311J.Kuk‰ta 200, 275, 291â.Kurauskas 170S.Kurmytò 121Kurtinaitis 361I.Kulikas 96, 362, 363A.Kulys 361S.Kunigòlytò 130B.Kutaviãius 175Kuzmickas 161Kuzmina 162Kvetkauskas 174

LV.Landsbergis 243P.Lapinskas 161, 163S.Laskauskas 95, 98, 100, 148, 152, 217, 229E.Laugalys 110, 111, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 121, 134, 147, 163, 168,183, 200, 211, 212, 214, 236, 237, 238, 239, 263, 273, 274, 277, 281, 282,283, 284, 286, 310

450


V.Laugalys 115K.Lek‰as 143, 277K.Liaudis 241, 437J.Lionikas 326Lisicinas 280, 285K.Liubarskis 325Liudvigovas 324V.LiudÏitò 130Lernataviãitò 128, 130Leninas 91, 245, 255, 251, 298, 308, 318, 370, 371Levando 363Lila 143LimieÏius 296, 297, 299, 300R.Litvinas 247, 248, 254, 256A.Luãinskas 176A.Luka‰eviãius 115, 116

MA.Mackela 136, 140L.Maãionis 176, 178Maironis 90J.Makaras 257N.Makiavelis 373A.Makutònas 277A.MaldÏiukas 291S.Malininas 323, 325, 326, 341, 362, 366G.Malenkovas 30A.Malumianas 92, 93J.Maniu‰is 300Mamulovas 321J.Marcinkeviãius 175Marãenka 325A.Marãiulaitis 73A.Margis 176K.Marksas 171J.Markulis 269M.Martinaitis 204, 291Marti‰inas 356

451


I.Maslenikovas 92, 93, 357, 358, 363V.Matulaitis 291V.Matuliauskas 277A.Mazra 277Mechtejevas 314V.MenÏinskis 91A.Merkys 324M.Merkys 374B.Men‰aginas 324A.Me‰kauskas 231M.Me‰kauskas 277G.Micheleviãienò 75, 79, 80J.Micheleviãius 29, 70, 73, 74, 75, 81, 178, 190, 209K.Mickus 291I.Miãiurinas 374J.Mikelionis 175, 177, 181, 200, 275Mikita 291J.Miku‰auskas 111, 200, 231, 275, 277, 361V.Miliauskas 115A.Milinas 111, 200, 273, 275V.Mincius 178, 277P.Mironas 30, 98, 217, 218, 308A.Mi‰kinis 260O.Miza 162, 170V.Molotovas 59.Monteskje 373A.Mordosa 231, 277A.Morknaitò 130,A.Morknas 361V.Muntersas 324M.Muravjovas 391

NA.Navickas 231, 277J.Navickas 95, 99, 102, 103, 105, 107, 114, 172, 173, 229A.Navickienò-Liekytò-Lu-Lu 117, 119, 122, 123, 124, 125, 126, 127, 128,129, 130, 131Nikolajus I 320

452


Noimanas 345V.Noreika 175J.Norkus 127Novikovas 108, 109, 111, 282, 283, 284, 286

OOgurcovas 325K.OrdÏonikidzò 324

PV.Padriezas 195, 198A.Pajarskas 162K.Pak‰tas 90E.Pakutinskaitò 136Z.Paldaviãius 341, 353, 356, 359, 360J.Paleckis 392J.Papas 277L.Paplauskas 198J.Parnarauskas 241S.Patackas 277F.Pauersas 324P.Paulaitis 133, 157, 288Paulauskas 116V.Paulauskas 75, 176V.Peckus 176, 178M.Peãiulionis 374, 376P.Perlys 361M.Petkeviãius 79, 80, 114, 177, 181, 183, 184A.Petraitis 96, 111, 192, 200, 229, 273, 275Petras I 337, 338, 339A.Petronis 277A.Petruseviãius 241Picelis 108, 282Pikenbrokas 323V.Piketis 76, 178E.Pilipaviãitò 130A.Plepys 29, 106, 108, 142K.Pleskas 174, 277

453


A. ir J.Plisauskai 161A.Pocius 198Popovas 230, 233, 284V.PoÏòla 198E.Pri‰liakas 96, 108, 111, 230, 232, 284, 290, 331, 368L.Pru‰inskas 198, 291J.Pugaãiauskas 213, 291V.Putinas 245V.Putna 296, 298, 348

RR.Racònas 244, 247, 248, 254P.Raãinas 79E.Radaviãius 143J.Radzeviãius 221, 277V.Raka‰ius 361B.Rakauskaitò 202A.Ramanauskas 157Ratenhuberis 323A.Regens 324K.Remeika 78J.Repinas 108, 229N.Rerichas 304, 305P.Riceviãius 277A.Ramelis 106, 107R.Rudenko 92, 93, 241, 250, 357, 437M.Rudys 273, 277B.Rudytò 135L.Ruslanova 324J.Rusinas 176, 273, 275, 311Î.Î.Ruso 373E.Russ 216, 233, 258, 284, 287V.Rutkauskas 288F.Ruzveltas 29, 118, 227, 232, 238

SA.Sabaliauskas 299, 301, 337V.Sadauskas 198, 199, 213Sado 325

454


A.Sadonis 361M.Safonovas 311, 314, 317Salovòjus 96, 282, 283Saulytis 108, 111A.Serovas 437P.Sipaviãius 277V.Skabòjus 277J.Skaãkauskas 200, 236, 238J.SkarÏinskas 264, 275, 277Skirsgaila 198K.Sklòrius 75, 176Siãiovas 148, 151J.Slavinskas 277E.Smetona 174, 177, 179, 182, 183, 184, 189, 234, 277I.Sokolovas 341, 353, 354, 359A.Sungaila 76Stalinas 29, 83, 88, 91, 103, 104, 106, 160, 168, 225, 227, 232, 238, 286, 292,296, 297, 298, 308, 314, 318, 324, 334, 339, 340, 345, 346, 348, 366, 375M.Starkus 277, 291I.Stasi‰kienò 244, 246, 247A.Stasi‰kis 78, 240, 243, 244, 247, 254B.Stelmokas 111, 200, 273, 275Steninas 353G.Steponiukas 96, 97, 108, 111, 230, 232, 262, 264, 284, 287, 290, 327, 328,329, 341, 362, 366, 367Strazdas 162A.Strumyla 176, 257, 267, 291Z.Strumskis 111, 192, 195, 198, 273, 275A.Stungys 277S.Stumbreviãius 361V.Subaãienò 120, 121, 126, 127, 128P.Sudaplatovas 324S.Sudnikas 273, 277K.Sutkus 64E.Svilainis 142, 193, 198, 199, 201, 205, 206, 207, 208, 209, 242, 277, 285J.Svilainis 260K.Svilas 132V.Svilas 114, 119, 120, 121, 132, 133, 134, 136, 161, 163, 168

455


·S.·alãius 148A.·akalys 29B.·alna 329A.·alnys 277V.·apoka 277·arija 324V.·ekspyras 373A.·erònas 190, 316·erneris 323·e‰tokas 326A.·ãaranskis 325·ãerbatiukas 197, 198A.·idlauskas 199, 206, 214A.·ifrinas 320·ilgalis 291J.·ilinas 239, 269, 278, 290, 327, 328D.·ilinienò 269D.·ilinytò 370V.·i‰ka 29, 76, 107, 116, 211, 233, 238, 267, 268, 292, 341, 423I.·pektras 247, 251R.·tengel 162V.·ulginas 323J.·umlinskas 231, 277

TB.Taluntis 200, 213, 275, 291J.Tarankus 231, 277M.Tarãilovas 365L.Tasuja 170V.Tekeròjus 368V.Tichanauskas 161D.Toliu‰is 231, 277Tolmaãiovas 230, 232Z.Toma‰inaitò 130G.Tamo‰inas 130O.Trakimaitò 125, 127, 130Trakimas 168

456


Tre‰ãiakas 113H.Trumenas 313M.Tuchaãevskis 296, 297, 298, 348

UJ.Uboreviãius 296, 297, 298, 348G.Ugertas 323S.Ulevskis 150, 151, 356P.Ulozas 76, 308, 362, 366, 368, 369A.Umaras 361I.Uogintas 29, 76, 94, 95, 106, 109, 142, 201, 212, 214, 219, 277, 284, 287,291, 356, 360Urvikas 363T.Usienò 124Uslò 291V.Uspaskich 244I.UÏkurnys 136

VV.Vagonis 300I.Vaiãekauskaitò 147P.Vaiãekauskas 114, 116, 142, 147, 211, 231Vaiãinas 285A.Vaiãinas 162, 163, 170V.Vaineikis 29, 76, 99, 106, 110, 111, 142, 149, 156, 157, 211, 212, 215, 216,217, 232, 233, 237, 258, 267, 284, 287, 288, 310, 331, 341, 364, 367, 370,374, 423, 424, 430, 433, 434J.Valaitis 29, 76, 96, 98, 105, 142, 199, 201, 212, 213, 215, 229, 236, 278, 281,290, 292, 293, 295, 310, 330, 423J.Valenãius 260, 261S.Valiukeviãius 281, 286, 310L.Valoãinskas 335K.Varanauskas 291, 356A.Vasiliauskas 172V.Vasiljevas 324J.Vazgys 277Veidlingas 323K.Venzbergas 326J.Venskeviãius 136

457


V.Verikas 291J.Veselka 243Vespasianas 83K.Veverskis 167, 168P.Veverskis 64, 76, 114, 116, 146, 147, 167, 168, 169, 200, 211, 214, 229, 233,236, 238, 275, 281, 434S.Verikas 291J.Virbickas 277Viskantas 291P.Vyturys 114, 183, 186A.Vlasovas 232, 346Volteras 373

ZP.Zagreckas 269, 270, 271, 273, 300, 367, 368, 371A.Zagreckienò 297S. ir M. Zaikauskai 161Zakovskis 192A.Zolubas 7, 92, 242M.Zujienò 130Zujus 168

ÎD.Îemaitienò 132, 136P.ÎemãiÏina 363Îòruolis 272J.Îibinskas 178, 235, 275J.Îilinskas 151, 172, 341, 356A.Îioba 277V.Îirinovskis 256J.Îiukas 277G.Îukovas 144Îvirblis 157

458


Lagerinink˜ Ïodynòlis

AAbveras – vokieãi˜ karo Ïvalgyba.Achatj – si˜sti “na ch...” (atsikirtimas matui).Aktyruotas – nura‰ytas.Amba – mirtis.Ant viel˜ – ∞ mirties zonà.Arava – masò, banda.Archatas – Ïmogaus dvasios auk‰tesnis laipsnis.Arklys, kon – siuntinukas, ∞mestas per langà.Asmadòjus – piktas Ïmogus.Atas – pavojus.Atpetij – atgiedotas, nepataisomas.Atsisakòlis (atkazãik) – atsisak´s darbo.Atvilkti – atlikti bausm´.Auksinò ‰araga, ‰araga – lengvatiniai lageriai-projektavimo biurai.

BBalakatj – plepòti.Balanda – lagerinò sriuba.Banderovcas – ukrainieãi˜ laisvòs kovotojas.Barakas – gyvenamoji kalini˜ patalpa.Barachlo – daiktai.Bachilai – auliniai batai.Bacatj – ‰okti.Bacila – siuntinys.Ba‰ na ba‰ – keisti, mainai.Beg – pabògimas i‰ lagerio.Beldikas – i‰davikas, stukaãius.Beluga – Ïuvis, kuri i‰traukta i‰ vandens verkia.Beskonvoika – eiti ∞ darbà be sargybos.Bespridelnikas – vagis, nepriklausantis jokiai vagi˜ organizacijai.Bzdun – bailys.Biblija – kortos.Birka – lentelò, kurià priri‰a mirusiam kaliniui prie kairòs kojos didÏiojo pir‰to.Bitij – (mu‰tas) patyr´s kalinys, kuriuo galima pasitikòti.

459


Blatar – tikrasis vagis.Blatnoj – vagi˜ kastos narys.Bobior – kalinys, turintis daug maisto.Baboãka – mar‰kiniai.Bog i vojenij naãalnik – visagalis.Bogomol – tikintysis.BoÏitsia – prisiekinòti (bliat budu, jeigu kalbu ne tiesà).Boka – laikrodis.Boksas – kameròlò.Boksininkas – sukilòlis.Boltun – teistas uÏ antisovietin´ agitacijà, str. 58-10.Boroda – apgavystò.Bortonutj – apgauti.Botatj – kalbòti pagal vagi˜ Ïargonà.Brasletai – antrankiai.Bre‰atj – meluoti, loti.B/U – naudotas.Bumaga – dokumentai.Bumaga terpit – protokolas kantrus.BUR – barakas sustiprinto reÏimo.Burki – veltiniai.Bucharj – girtas, girtuoklis.Bu‰latas – paltas, i‰duodamas 2 metams.Batavykas, bitavykas – kalinys, teistas uÏ buitinius nusikaltimus.Byãiok – nuorka.

CCirulis – kirpòjas.Cvetnoj – vagis.Centralas – kalòjimas (tardymo arba bausmòs).

ââeãiotka – ‰okis.âefirinti – gerti arbatà.âekarda – Ïaidimas “atspòk”.âeldon – sibirietis.âemodaninis – kelioninis.âernoÏopyj – kaukazietis.

460


âimãikuoti – vaÏiuoti.âK – ãekistas, saugumietis.

DDaãa – lageris, kalòjimas.Datj duba – numirti.Deimanas – geroji dvasia.Degti – bti i‰ai‰kintam.Delo v ‰liape – blogi reikalai.Dimensija – kitas laikmetis ar vietomatis.Demiurgas – absoliutas, kròjas.Demonas – piktoji dvasia.De‰imtininkas – kalinys darb˜ priÏiròtojas.Dvoinik – dviej˜ viet˜ kamera.Dvuchstvolka – mergina.Deviatj gram – su‰audymas.Dnevalnas – barako budòtojas.Dolbojob – kietakaktis.Dochnutj – miegoti.Dochodiaga – klipata.Dubasinti – mu‰ti.Dudorga, dura – ‰autuvas, pistoletas.Duoti ãado – pabògti.Dutj – prane‰inòti valdÏiai. (Lagerio oktetas: septyni puãia, vienas bar‰kina).

EEgregoras – tautos, valstybòs, religijos psichinò minãi˜ sankaupa, apjungiantiÏmones, kuri pasirei‰kia kaip didÏiulò ∞sitikinim˜ bei valios varomoji jòga.

FFanfanoviãius – inteligentòlis.Farai – akys.Fa‰istas – politinis kalinys.Fazan – kinas.Fitilis – klipata.Fric – vokietis.Frajeris – “blatnas” kalinys.FZU – amat˜ mokykla.

461


GGad – stukaãius.Gestap’as – vokieãi˜ saugumas.Gliadelki – akys.Govnodavai – batai.Goliec – maÏametis vagis.Golodovka – bado streikas.Golodrancas – proletaras, ubagas.Golovoriezai – ÏmogÏudÏiai.Gorbatitj – dirbti.Gorbu‰ka – duonos kampelis.Gorstrojus – miest˜ statyba.Grabka – ranka.Grev – siuntinys.GULAG’as – vyriausioji lageri˜ valdyba.Gumoznik – venerinis ligonis.Gutalin‰ãik – Stalinas.GuÏevatsia – linksmintis, gerai maitintis.GuÏiovka – maistas.

ChChavala – burna.Chana – galas, mirtis.Charia – snukis.Chochol – ukrainietis.

IIzoliatorius – uÏdaras kalòjimas.Indija – baudÏiamasis barakas.Ispisatsa – suÏaloti save.Ispovedj – tardymas.I‰aãitj – dirbti.I‰ak – mirtis.

JJebalnik – snukis.Jalda‰ – azijatas.JeÏovskije perãatki – kankinimas, kankinimo ∞rankiai (JeÏovas).

462


KKajuk – mirtis.Kagòbò‰nikas – ãekistas, saugumietis.Kalò – vagis, paÏeid´s vagi˜ taisykles.Kamsa – menkas, jaunas.Kantovka – lengvas darbas.Kantov‰ãik – tinginys.Kaptiorka – sandòlis.Karma – likimas.Ke‰er – siuntinys.Kimaritj– miegoti.Kiãman – kalòjimas.Kipetokas – virintas vanduo.Kiriucha – draugas.Ki‰ka tonka – silpnas, bejògis.Kivarka – bdelò, tinkanti gyventi.Klift – ‰varkas.Kodla – vagi˜ mafija.Koknutj – uÏmu‰ti.Koliosa – batai.Koliuãka – spygliuota viela.Kolunas – kirvis.Komunari choro‰o – komunizm, to oãen plocho – Kam narai, gerai – kamapaãia, tam labai blogai. (kalambras)Komuniaga – komunistas, bol‰evikas.Kondòjus – karceris.Konj – slaptai perduotas siuntinukas.Kontra – politinis kalinys.Konvojus – sargyba.Kormu‰ka – langelis kameros duryse.Koroãitj – vogti.Krasnucha – vagonas-pulmanas.Krasnu‰nik – prekinio vagono vagis.Kri‰ka – galas, mirtis.Kritka – uÏdaras kalòjimas.Krivitj du‰oj – veidmainiauti.Krochobor – vagi‰ius.Ksiva – lai‰kas.

463


KTR – katorginiai sunks darbai, katorga, katorgininkas.Kumekatj – màstyti, susigaudyti.Kurat – estas.Kursak – pilvas.Kmas – operatyvininkas, saugumietis.KVâ – kultrinis auklòjamasis skyrius.

LLafa – laimikis, geras gyvenimas.Laty‰ – latvis, lietuvis.LauÏti, lomatj – tardyti.Leistrai – garaÏai.Legenda – sugalvotas veiklos pateisinimas.Legu‰atnik – pranczas.Lepen – ‰varkas, skarelò.Lepila – gydytojas.Liasy toãitj – kalbòti, plepòti.Limon‰ãik – gruzinas.

MMachnovcas – vagis (kalini˜ kasta).Machorka – menkaverãiai rkalai.Makaka – japonas.Makaronnik – italas.Malina – vagi˜ sueiga, pritonas.MamalyÏnik – rumunas.Manikiuras – tardymas, kada nulupami nagai.Mark‰eideris – ‰achtos geodezistas.Maskolis – rusas.Maskoli‰kas – rusi‰kas.Maslina – kulka.Mastj – r‰is (vagi˜).Ma‰kara, mo‰ka – muselòs.Matai – rusi‰ki keiksmai.Matatj na us – ∞sisàmoninti.Materikas, Ïemynas – Ïemòs nuo Vorkutos ∞ pietus.Maza – solidarumas.Meta – po, uÏ.

464


Metro – vieta po narais.Mirties zona – lagerio aptvaras.Moika – skustuvas.Moi‰ãik – ki‰envagis.Mokraja rabota – nuÏudymas.Monka – Ïydas.Morgas – lavoninò.Morzò – bdas susisiekti, stuksenantis su kitomis kameromis.Moza – ãigonas.Muchi ne kusajut – lengvas darbas, gyvenimas.Mu‰a – ÏaidÏia.

NNablatykatsia – pamògdÏioti blatnus.Nadsmen – ne rusas, daugiau kaukazietis.Nadziratelis – kalòjimo priÏiròtojas.Nakatatj na sebia – visà kalt´ prisiimti sau.Nakrytj – ap‰aukti.Na kone – valdo situacijà, gerbiamas.Namordnik – skydas ant kalòjimo lang˜.Nam˜ knyga – koranas.Na plachu – nuteisti mirti.Na provolku – ‰okti ∞ mirties zonà.Na raga – bti akiplò‰a.Nariadãikas – lagerio darb˜ paskirstytojas.Na vsiu ivanovskuju – atvirai ‰aukti, kalbòti.

OObÏatj – atimti.Obsos – operatyvininkas.Okultika – mistinis mokslas apie dvasias.OLP’as – lageris, kito lagerio skyrius.OSO (troika) – ypatingas pasitarimas, teismas uÏ aki˜.Ounovcas – ukrainieãi˜ laisvòs kovotojas.

PPacanas – vaikigalis.Pachan – tòvas, vagi˜ vadas.

465


Pachliovka – buiza.Padagrievas – siuntinys.Paikò – dieninò duonos norma.Paki‰ti po ma‰inke – i‰provokuoti.Para – kita dimensija.Para‰a – tu‰tinimosi indas, gandas.Para‰iutas, arklys – siuntinukas, kur∞ kaliniai permeta i‰ vieno kameros lango∞ kità kameros langà.ParaÏniakas – tu‰ãias vagonas.Parichmacheriai (kirpòjai) – teisti uÏ varp˜ rinkimà laukuose.Paroda – uolienos.Pa‰kudnikas – mirusi˜ nekalt˜ mergeli˜ prievartautojas (relig.).Patalok – lubos (teisti pagal pilnà baudÏiamàj∞ straipsn∞).Perviak – ‰iferis, stipri arbata.Peresilka – kalini˜ perveÏimo lageris, kalòjimas.Pero (plunksna) – peilis.Persikas – iranietis.Pie‰ka – eilinis.Planas – narkotikas (kanapi˜).Pod kolpakom – sekamas.Poduvalo – burna.Polit izoliatorius – kalòjimas politiniams.Polnaja katu‰ka – 25 metai bausmòs.Polskij vor – vagis vieni‰ius (vagi˜ kategorija).Pomoj‰ãik – kalinys, ie‰kantis maisto i‰mat˜ duobòje.Pompabytas – padòjòjas socialiniais klausimais.Popisatj – suraiÏyti peiliu.Pridurkas – kalinys, dirbantis ra‰tinòje ar brigadininku.Priãindalai – kameros daiktai.Prielipa – vir‰ininko padlaiÏys.Prilipti – ∞klimpti.Procharia – batukai.Proizvolas – savivalò.Provokatorius – stukaãius, skundikas.Ot puza – prisivalgyti.Peterik – ranka, delnas.Pietnij – nu‰autas kas penktas.Pudrinti akis – meluoti, apsimesti kvailiu.Pustitj para‰u – paskleisti gandus.

466


RRagai – galva.Razbor ‰apok – bylos uÏbaigimas.Razvodas – kalini˜ kolona.Reichas – Vokietijos valstybò.Reinkornacija – atgimimas po mirties.Rubatj – valgyti.Rubanutj – pavogti.

SSalaga – naujokas, nepatyr´s.Saliarka – Ïibalas.Satrapas – Ïiaurus niek‰as.Seksotas – ãekistas.Selektorius – radijo-telefono garsinis ry‰ys.Sidoras – mai‰elis daiktams.Skeltanagis – rusas.Skorbutas – avitaminozinò liga.Smekalka – protas.SMER – stalininis metodas i‰ai‰kinant ‰nipus.Specas – ypatingas reÏimas politkaliniams.Specialus kalòjimas, uÏdaras kalòjimas – ypatingieji kalòjimai.Stiry – lo‰imo kortos.Stolypino vagonas – kalini˜ perveÏimo vagonas.Stukaãius – kliauznikas, prane‰antis administracijai, i‰davikas.Sverch derÏava – super valstybò.Suãenij – vagis, paÏeid´s vagi˜ ∞statymus.Suka – vagis, paÏeid´s vagi˜ ∞statymus.Sukirsti (porubatj) – suvalgyti.

··anchajus – l‰nynas.·erenga – kalini˜ eilò.·erst – vagi˜ kategorija.·estiorka – vagi˜ patarnautojas, chalujus.·izo – baudÏiamasis izoliatorius, karceris.·tari – kelnòs.·TAZI – Ryt˜ Vokietijos saugumas.

467


·trafniakas – baudÏiamojo lagerio kalinys.·monas – krata.·mul – Ïydas.·ucher – triuk‰mas.·urfas – ventiliacijos anga kasykloje.

TTerikonikas, terekonas – i‰kast˜ uolen˜ kalnas.Tioska – bendravardis.Tolkatj parovoz – meluoti.Treska – Ïuvis.Triochatj – plepòti.Triumas – karceris.Tufta – blefas.Tupas – kvailas.

UUicraoris – didÏiavalstybinis demonas.Urka – vagis.Ustavas – lagerio, kalòjimo elgesio taisyklòs.UÏri‰ti – pabaigti kovà ar priklausymà vagi˜ kastai.UÏsiartaãinti – uÏsispirti.

VVabank – blefuoti, rizikuoti.Valetas – gudrus vaikinukas.Vaser – pavojus.Vasia-vasia – draugauti.Vachta – sargyba, sargybos bstinò.Vachtior – sargybinis.Vertuchai – sargybinis priÏiròtojas.Verchatura – vir‰utiniai narai.Vienas ant ledo – vagis (kalini˜ kasta).Vilkelis, volãok – akutò kameros duryse.Vint – ‰autuvas.Virti savam katile – gyventi atskirai, savo bendrijoje.Vkalyvatj – dirbti.Vlasovec – Vlasovo armijos karys, kovoj´s prie‰ SSSR.

468


Vnutrianka – vidaus kalòjimas.Vodoprovodãik – but˜ vagis.Volkodav – pavojingas tipas.Volodia – aktyvi lesbietò.Volãok – dur˜ akutò.Volynka – riau‰òs.Voron, voronok – autobusas kalini˜ perveÏimui.Vo‰oboika – dezokamera.VoÏak – vadas.Vsuãitj – ∞silyti, ar nubausti kalòjimu.Vyti iz povinovenija – sukilti.Vyskoãitj – pasiliuosuoti.Vy‰ka – mirties bausmò.Vzjobka – koneveikti .V zakone – vagi˜ ∞statyme.

ZZavalitj – i‰duoti.Zavarucha – painiava, sumai‰tis, nesusipratimas.Zavezat – nustoti prie‰intis.Zagaratj – tupòti, bti kalòjime, karceryje.Zagibatj – meluoti.Zagnutsa – numirti.Zagoratj – sòdòti kameroje.Zadok – sena bausmò.Zakliuãionnij – kalinys.Zakonnik – tikras vagis.Zamoãitj – nuÏudyti.Zanaãka – slòptuvò.Zapretka – draudÏiamoji zona.Zasunduãitj – pasodinti ∞ karcer∞.Zatyritj – paslòpti.Zekas – kalinys.ZvoraÏ – plepys.Zek – kalinys.Zenki – akys.Zolotarj – asenizatorius.Zubaãistka – durtuvas.

469


ÎÎarna Ïarnà ryja – norisi valgyt.Îeleska – baustas pagal visà straipsn∞.Îigan – jaunas vadas.Îmurik – numiròlis.Îopoãnik – prisitaikòlis.Îuãka – vagilò.Îuãiok – vagi‰ius.

470


Turinys

I‰au‰o streiko rytas“Gesinam” ukrainieãi˜ nepasitenkinimàNedalyvavusiems sunku suprasti pergalòs dÏiaugsmàPo streiko – ne viskas paprastaI‰ dabarties ∞ tolimà praeit∞Visas gyvenimas – kovai uÏ laisv´Prisimena MackòlaPrie‰inomòs neteisybei (Povilas Vaiãekauskas)Kas vyko kituose lageriuosePrisiminus Vorkutos lageri˜ streikus (Vincas Korsakas)Vincà Korsakà AmÏinybòn palydòjusPrisimena Juozas Gru‰ys-ÎilvinisLietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos HimnasPranui Veverskiui – 80Albinas VaiãinasJonas Navickas ir Juozas Îilinskas dòl streikosusitaria su kriminalini˜ kalini˜ lageriaisPadmokim...Kaliniai ankstina visuotin∞ Vorkutos sukilimàTaigi streikas ar sukilimas?NepalauÏiamos dvasios kovotojas1955 m. streikas Vorkutos 40-oje ‰achtoje (E.Svilainis “Dulkò”)NetektisNusileiskime ‰iandien, bet laimòkime rytojSlogus laukimasNerimas 8-je ‰achtojeNegailestingas sav˜j˜ teismasGolgotos keliais po penkiasde‰imties met˜Skerdynòs

471


Apie ‰ias skerdynes pasakoja buv´s kalinys Jonas Valenãius·ermen˜ mitingasPriesaika Nepriklausomai LietuvaiÑÏuolas liko àÏuoluAkimirkos su kun. S.DobrovolskiuLageris pasipildò GULAG’o ∞kaitaisPersiuntimo kalòjimas – Kotlasas1863 m. sukilòlio ainis LimieÏiusPrsas, nacionalsocialistas, bol‰evikas Ivanas IvanoviãiusMitia Safonovas1948 m. sukilimà apra‰o A.·erònasVladimiro “centralas”Sveika, “tiurma centralnaja” (kalòjime)!Kameroje su keistu seniu“Moskva moja...”Leningrade juodos naktysJono Dailidòs i‰ Kauno prisiminimaiMano VladimirasMokytis ir tobulòtiProtokolai, dokumentaiLLKS CK Ypatingasis pasitarimas 55 – 56, “Vladikalnis”Lietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos ManifestasLietuvos Laisvòs Kovotoj˜ Sàjungos StatutasJ.Valaiãio tardymo protokolasE.Buroko tardymo protokolasE.Buroko tardymo protokolasLietuvos TSR VSK pirm. K.LiaudÏio ra‰tas A.Serovui ir R.RudenkaiPaliudijimaiPavardÏi˜ rodyklòÎodynòlisPrezidento DekretasSantrauka angl˜ kalbaSantrauka rus˜ kalba

472


A word to the readershipWe were not such people, who, taken to the camps thought, that we did

our duty for our motherland. When we were sitting in the lair of our enemywith the handcuffs on our hands, we decided to blemish him, to rise againsthim, to disturb his economy, to stop this worldwide crime, that was verystrangely supported by all the countries of the free world. At that time westrongly believed, that we are fighting for all the world.

We rised against them not for daily bread, but for “our and your free-dom”, for the independence of our nations. And we won this battle...

So, touch our sores, our love for our native land, touch our resolution tofight, touch our spirits, that were confined among the must of Vladimir prison.

Stick your fingers in our wounds, in our soul of rebels... You trusted it?2000 years ago Thomas trusted...

Big thanks to all people, who contributed to the publishing of the secondpart of the book “We were blowing against the wind”, that is called “Therebellion”. Special thanks to Algirdas Kratulis, Algimantas Zolubas, Gedimi-nas Ruzgys, Algimantas Pata‰ius, Mintautas Daulenskis, Jonas Mileris, AntanasRimantas ·akalys, Algirdas ·imonis, Stasys Zimnickas, Juozas Parnarauskas,to my brothers Jonas and Antanas and also to my wife Jadvyga.

I bow low before all the rebels, who fighted in the camps of former USSR.I would like to wring the hand of the successors of these rebellions - thefighters for freedom in Vorkuta in 1955.

Rest eternal for all fighters for freedom, who died.I am not down on those, who collaborated with the administration of the

camps and made me a lot of evil. They break down and became traitorsunder the influence of various factors. The main fault here lies on the com-munists - the masters of the chekists.

I do not carry hate to our beaten enemy.The aim of this book is to disabuse our sceptics historians, who are still

wandering in the mist, that was overspreaded by the communists, who areclaiming, that everything, what took place in the camps a long time agowas only because of the daily living needs of the prisoners. They disagreethat it was a fight for freedom, a fight against “the evil empire”. And thisfight put the kibosh on all the economical system of the USSR. These re-volts started the battle against this monster of the XXth century.

In this book I would like to show and point up, that these rebellions has noanalogues in the world. Thanks to them a free republics were established inthe camps with their own juridical facility. Though the citizens of these repub-lics were shackled, they fearlessly struggled against the communism, who hasalready killed millions of the citizens of his empire without any remorse.

473


ëÎÓ‚Ó Í ˜ËÚ‡ÚÂÎ˛�е такими были, что переловленные в лагеря, считали бы себя

выполнившими долг перед �одиной. � логове врага со скованными рукамирешились восстать, расстроить его экономику, т.е. ослабить его мощьнеобузданного мирового преступления, которое, как ни странно, поддерживалсвободный мир. "ы же тогда верили, что на смерть идем и за него.

�е ради хлеба насущного восстали, а за «�ашу и �ашу %вободу», занезависимость наших народов. ' мы победили...

�у дотроньтесь до наших ран, до нашей любви к своей земле, борьбе ирешимости, перед лицом смерти, духа, заточенного среди заплесневелыхтюрем �ладимира.

�у вложите свои пальцы в наши раны, в тот бунтарский дух… +оверилили? А .ома за 2000 лет до этого поверил…

1лагодарю всех сопричастных к изданию 2 части «�осстание» книги«2ули против ветра». Особенно благодарен %ветлой памяти Альгирдасу4ратулису, Альгимантасу 5олубасу, 6ядиминасу �узгису, Альгимантасу+аташюсу, "интаутасу 2аулянскису, 'онасу "илярису, Антанасу7акалису, 'озасу +арнараускасу, своим братьям – 'онасу и Антанасу, атакже своей жене, Ядвиге, за то, что ей пришлось и приходиться нестипредназначенную мне часть бремени быта при подготовке этой книги.

�изко кланяюсь всем повстанцам лагерей %%%�. Особенно горячо жму рукупродолжателям восстаний, �оркутинским борцам за свободу в 1955 году.

"олю бога за упокой души ушедших в �ечность борцов за свободу.�е обижаюсь ни на сотрудничавших с лагерной администрацией, от

которых пострадал я лично, которые в силу различных обстоятельствбыли надломлены и вынуждены были стать предателями, в таких ихпревратили коммунисты – хозяева чекистов.

�е ношу ненависти и к поверженному врагу.Этой книгой хочу раскрыть глаза нашим историкам-скептикам, все еще

блуждающим в распространенной коммунистами лжи, утверждающими, чтовсе, что происходило в те годы в концлагерях %%%�, было лишь волнения ивосстания по поводу удовлетворения бытовых нужд, а не борьба за свободу– восстание против «империи зла», положившей конец всей лагернойэкономической системе %%%�, заложенной в основы государства. Этивосстания, это начатая борьба против чудища ?? века на свободе.

� книге стараюсь показать и подчеркнуть, что упомянутые восстанияне имеют аналога во всем мире. Они создали в лагерях свободныереспублики со всей неписаной правовой инфраструктурой. %кованныецепями граждане этих республик с неописуемой решимостью, без страхавстали на борьбу против коммунизма, который без зазрения совестиуничтожил десятки миллионов граждан своей империи,

474


ùıÓ ·ÛÌÚ‡ÒÍÓ„Ó ‰Ûı‡ Ë Ì‡‰ÂÊ‰˚, Ê‡Ê‰‡ Ò‚Ó·Ó‰˚, Â¯ËÏÓÒÚËО ссылках, тюрьмах, жестоких истязаниях, тягостном быте

политзаключенных и об изнурительном труде в архипелаге 6улаггоремыки тех лет написали воспоминания, издали книги. Они сталисвидетельствующими документами памяти жертв геноцида,раскрывающими глаза тем, у кого от незнания или ностальгии они досих пор покрыты красной пеленой.

4нига Эдварда 1урокаса ”Ptòme prie‰ vòjà”, борца за свободу,участника и организатора борьбы в тюрьме и за её пределами, изупомянутых изданий выделяется тем, что раскрывает особенностисоветского геноцида, который многим сегодня непостижим илиоценивается очень поверхностно. Она раскрывает суть борьбы нетолько за улучшение бытового положения политзаключенных, или, такназываемую личную свободу, но показывает особенную борьбу, борьбу вневоле за свободу повергнутых наций, стремление к краху империи злаизнутри.

Bсли геноцид охарактеризовать как уничтожение целых группнаселения по расовым, национальным или религиозным мотивам,советский геноцид связывающий воедино упомянутые мотивы, былдополнен идеологией, которая уже объединила все порабощенные нации,все слои населения. .ормула этого геноцида проста: « 4то не с нами,кто не признает и не исповедует большевистскую идеологию – тотвраг. А врага надо уничтожать». ' уничтожали, десятками миллионов.�ыстрелами в затылок не ограничивались – перед смертью обреченныедолжны были отдать свои физические силы для строительстваимперии. Eак вот, «великие социалистические (коммунистические)стройки» вершили, превращенные в рабов политзаключенные. �е толькожители оккупированных стран, живущие в так называемой свободе,но и большинство заключенных не догадывались, что неадекватножестокие наказания они испытывают не за мнимые преступления, аиспользуются как бесплатная рабочая сила, были и такие, которыечистосердечно раскаивались, и старались рабским трудом, получаяложку баланды, граммы хлеба, искупить свою «вину». +оэтому вусловиях заточения была важна просветительская деятельность, и она,отраженная в книге, была существенно выполняема.

4огда говорится о чуде Hитовского %аюдиса (движения), поющейреволюции, должны бы не забывать, что огненными речами и песнямиидти против мощной брутальной силы было бы роковой ошибкой. �ужнобыло империю зла ослаблять изнутри, умалять её мощь.

� архипелаге 6улаг была распространена установка, что каждаялопата руды или угля, добываемая для ковки цепей для закабаления

475


народов, империю превращала в «колоса на глиняных ногах». � книгечитатель найдет много документальных материалов о борьбе засвободу в заключении, описания забастовок и восстаний заключенных,образно описанных эпизодов быта политзаключенных, и всматриваясьпроницательнее – вместе с партизанской борьбой, может единениянарода – истоки Hитовского %аюдиса.

6оворят рукописи не горят. �укописи заключенных повстанцев нетолько не горели, но и в пепел не превращались. Они размножались,превращаясь в воззвания и распространяясь по лагерям средизаключенных, как живые свидетели борьбы они достигли наших дней.Eе воззвания не писались, они рисовались, рисовались зеркальнымибуквами. 'зобретательными заключенными печатались из подручногоматериала приготовленной тушью, размножались примитивнейшимспособом, удовлетворяющим изобретательное тиражирование.

�икакие земные приборы не измерят какую жажду свободы �одине исебе заключенные вложили в каждый листочек. 1уковку, 4акпроповедывали отвагу и решимость среди друзей по несчастью зазарешеченными окнами, колючими загонами под наблюдением дулпулеметов со сторожевых вышек. �оззвания чаще всего писались наязыке поработителя, но тот язык для восстающих заключенных былнужнее чем родной, потому что идея смысл %вободы был общим дляборцов всех национальностей; язык поработителя обернулся противсамих поработителей. +о стилю воззваний и грамматическим ошибкамвидно, что большинство из них писались литовцами. %ыщикам можетлегче было выявлять организаторов сопротивления, номногонациональным лагерникам было ясно к какой нации заключенныхприсоединятся.

� книге читателю предоставляется случай увидеть подлинные,тщательно прятанные и сохраненные упомянутые документы. 4нигуоживляют многочисленные фотографии, с которых глядят благородныесветлые, к сожалению уже многие из �ечности, лица.

�торая часть книги ”Ptòme prie‰ vòjà” - не только эхо жажды%вободы, решительности, боевого духа и надежды, не только пополняетзакрома резистентных изданий, но и является родником, источником,страницей истории нашего народа, освежением памяти толкаемого впропасть забвения материализованного общества, особенно молодежи.

2а донесет попутный ветер книгу до читателя.

Альгимантас 5олубас 2008-01-09

472


Pastabos apie Edvardo Burokoknygà ”Ptòme prie‰ vòjà”Turime Sibiro lagerinink˜ atsiminim˜ apie neÏmoni‰kas kanãias ir

mirtis. Edvardas Burokas pasirinko kità Sibiro kalini˜ gyvenimo istorijà- kovà. Negailestingai tekantis laikas trina i‰ Lietuvos tautos Ïmoni˜ sà-monòs sovietmeãio Ïiaurumo ir kanãi˜ atmint∞. Keiãiasi Ïmoni˜ kartos.Nuo 1940 met˜ jau gyvena treãia lietuvi˜ karta. ·iai kartai sovietmetis -tik praeitis. I‰minãi˜ mokymas byloja, kad tauta be Ïini˜ i‰ praeities -neturi protingos ateities.

E.Buroko knyga ”Ptòme prie‰ vòjà” ms˜ tautos skaudÏiausià isto-rijà primena ne beletristine kalba, o reali˜ ∞vyki˜ pasakojimu, iliustruo-jant dokumentais. Pateikiami dokumentai (neretai - tik lapeli˜ skiaute-lòs) iliustruojantys, kaip, kokiais bdais Sibiro katorgininkai-kaliniai mò-gino i‰sireikalauti elementariausi˜ teisi˜ jau po tirono Stalino mirties.Taãiau antiÏmogi‰koji lenininò-stalininò-ãekistinò sistema nesikeitò. âe-kistai visur taikò j˜ i‰bandytà ginklà - taut˜ ir Ïmoni˜ kir‰ijimà. Autoriusra‰o, kaip buvo bandoma prie‰ lietuvius ”fa‰istus” nuteikti kalinius sla-vus. Taip manò izoliuoti kalini˜ vienyb´. Autorius ra‰o, kaip lietuvi˜ ka-lini˜ sumanumo dòka buvo neutralizuotas ãekist˜ planas. Kaliniai vieni-josi ir tapo gròsminga jòga. Visa tai autorius iliustruoja dokumentais.Suprantama, E.Burokas ra‰o knygà dabar, po beveik penkiasde‰imtiesmet˜. Naudojasi an˜ met˜ pasaulio vadov˜ kalb˜, nutarim˜ dokumen-tais. Knyga ∞gauna poÏiri˜ pasaulyje ir postalininòje Rusijoje taikymorealyb´. Deja, Rusijoje niekas nesikeiãia. Knygoje autorius talpina ”Var-po” straipsnius, kalini˜ ir lagerio vir‰inink˜ dialogus. Niekas nesikei-ãia. Kaliniai vienijasi. Platinami ∞vairiomis kalbomis para‰yti lapeliai,reikalavimai lengvinti kalini˜ padòt∞. Nuo Ïodini˜ pra‰ym˜ einama priestreik˜. Vieningi kaliniai tampa didele jòga, su kuria lagerio valdÏia pri-verãiama skaitytis. Visa tai autorius knygoje ne tik apra‰o, bet ir pagrin-dÏia dokument˜ kopijomis. Suprantama: ne visi knygoje talpinami doku-mentai parsiveÏti i‰ lagerio (tai ne∞kainojamos vertòs dokumentai), dal∞dokument˜ autorius panaudojo i‰ Lietuvos ypatingojo archyvo fond˜.

Knygoje neapsiribota vien lagerio ∞vykiais. Ir ji nepretenduoja tik ∞lagerio visapusi‰kà apra‰ymà. Autorius knygoje daug vietos skiria bendrolikimo broliams. Yra j˜ prisiminim˜, nuotrauk˜. Net kalòjimo vir‰ininko.Knyga - informatyvi, ∞domi, turi i‰liekamàjà vert´ kart˜ kartoms. Tai liu-dytojas apie sovietinòs imperijos terorà, antiÏmogi‰kàjà politikà.

Soc.m.dr. Juozas Parnarauskas 2008-01-30

473


A word to the readershipWe were not such people, who, taken to the camps thought, that we did

our duty for our motherland. When we were sitting in the lair of our enemywith the handcuffs on our hands, we decided to blemish him, to rise againsthim, to disturb his economy, to stop this worldwide crime, that was verystrangely supported by all the countries of the free world. At that time westrongly believed, that we are fighting for all the world.

We rised against them not for daily bread, but for “our and your free-dom”, for the independence of our nations. And we won this battle...

So, touch our sores, our love for our native land, touch our resolution tofight, touch our spirits, that were confined among the must of Vladimir prison.

Stick your fingers in our wounds, in our soul of rebels... You trusted it?2000 years ago Thomas trusted...

Big thanks to all people, who contributed to the publishing of the secondpart of the book “We were blowing against the wind”, that is called “Therebellion”. Special thanks to Algirdas Kratulis, Algimantas Zolubas, Gedimi-nas Ruzgys, Algimantas Pata‰ius, Mintautas Daulenskis, Jonas Mileris, AntanasRimantas ·akalys, Algirdas ·imonis, Stasys Zimnickas, Juozas Parnarauskas,to my brothers Jonas and Antanas and also to my wife Jadvyga.

I bow low before all the rebels, who fighted in the camps of former USSR.I would like to wring the hand of the successors of these rebellions - thefighters for freedom in Vorkuta in 1955.

Rest eternal for all fighters for freedom, who died.I am not down on those, who collaborated with the administration of the

camps and made me a lot of evil. They break down and became traitorsunder the influence of various factors. The main fault here lies on the com-munists - the masters of the chekists.

I do not carry hate to our beaten enemy.The aim of this book is to disabuse our sceptics historians, who are still

wandering in the mist, that was overspreaded by the communists, who areclaiming, that everything, what took place in the camps a long time agowas only because of the daily living needs of the prisoners. They disagreethat it was a fight for freedom, a fight against “the evil empire”. And thisfight put the kibosh on all the economical system of the USSR. These re-volts started the battle against this monster of the XXth century.

In this book I would like to show and point up, that these rebellions has noanalogues in the world. Thanks to them a free republics were established inthe camps with their own juridical facility. Though the citizens of these repub-lics were shackled, they fearlessly struggled against the communism, who hasalready killed millions of the citizens of his empire without any remorse.

Author

474


ëÎÓ‚Ó Í ˜ËÚ‡ÚÂÎ˛�аточение в неволю концлагерей нам не означало, что долг перед �одиной

выполнен. �о скованными руками в логове врага мы решили восстать, подор-вать экономику угнетателя, ослабить необузданного преступника, которого,как ни странно, поддерживал свободный мир. $ мы тогда верили, что насмерть идиом за свободу всех.

&е ради хлеба насущного восстали, а за «&ашу и )ашу свободу», за неза-висимость всех народов. $ мы победили…

,оснитесь к нашим ранам, к нашей любви своей земле, к нашей борьбе и ре-шимости, к нашему духу перед лицом смерти в заплесневелых тюрьмах)ладимира. -оложите свои пальцы на наши раны, на тот бунтарский дух…-оверили? А 0ома неверный две тысячи лет тому назад поверил…

1лагодарю всех сопричастных к изданию II части «)осстание» книги”Ptòme prie‰ vòjà” («4ули против ветра»). Особенно благодарен �ветлойпамяти Альгирдасу ,ратулису, а также Альгимантасу �олубасу, 7ядиминасу�узгису, Альгимантасу -аташюсу, 8интаутасу 4аулянскису, $онасу 8иля-рису, Антанасу 9акалису, $озасу -арнараускасу, своим братьям $онасу иАнтанасу, а также своей жене Ядвиге за то, что ей пришлось и приходитсянести мне предназначенную часть бремени быта при подготовке книги.

-реклоняюсь низко перед всеми повстанцами лагерей ��. Особенно горя-чо жму руку продолжателям восстаний, )оркутинским борцам за свободу в1955 году.

8олю 1ога за упокой души ушедших в )ечность борцов за свободу.&е храню обиду на тех, кто, в силу от них независящих обстоятельств,

были надломлены, сотрудничали с администрацией лагерей, стали предате-лями, не храню обиду даже на тех, от которых пострадал лично. ) таких ихпревратили коммунисты – хозяева чекистов.

&е ношу ненависти и к поверженному врагу.?ель книги – раскрыть глаза нашим историкам-скептикам, все еще блужда-

ющим в распространяемой и утверждаемой коммунистами лжи, что все, чтопроисходило в концлагерях �� в те годы, было лишь волнения и восстанияпо поводу бытовых нужд, а не борьба за свободу, борьба против «империи зла».)осстания – начало борьбы против чудовища @@ века. Эта борьба положилаконец всей лагерной, заложенной в основу государства, экономической системе��.

,нигой хотелось раскрыть и констатировать, что упомянутые восстанияне имеют аналогов во всем мире. 1лагодаря восстаниям, в лагерях образова-лись свободные республики со своей неписаной правовой инфраструктурой.�кованные цепями граждане этих республик, преодолев страх, с неописуемойрешительностью встали на борьбу против коммунизма, который без упрекасовести уничтожил десятки миллионов граждан своей империи.

Автор

475


ùıÓ ·ÛÌÚ‡ÒÍÓ„Ó ‰Ûı‡ Ë Ì‡‰ÂÊ‰˚, Ê‡Ê‰‡ Ò‚Ó·Ó‰˚, Â¯ËÏÓÒÚËО ссылках, тюрьмах, жестоких истязаниях, тягостном быте

политзаключенных и об изнурительном труде в архипелаге 7улаггоремыки тех лет написали воспоминания, издали книги. Они сталисвидетельствующими документами памяти жертв геноцида,раскрывающими глаза тем, у кого от незнания или ностальгии они досих пор покрыты красной пеленой.

,нига Эдварда 1урокаса ”Ptòme prie‰ vòjà”, борца за свободу,участника и организатора борьбы в тюрьме и за её пределами, изупомянутых изданий выделяется тем, что раскрывает особенностисоветского геноцида, который многим сегодня непостижим илиоценивается очень поверхностно. Она раскрывает суть борьбы нетолько за улучшение бытового положения политзаключенных, или,так называемую личную свободу, но показывает особенную борьбу,борьбу в неволе за свободу повергнутых наций, стремление к крахуимперии зла изнутри.

Dсли геноцид охарактеризовать как уничтожение целых группнаселения по расовым, национальным или религиозным мотивам,советский геноцид связывающий воедино упомянутые мотивы, былдополнен идеологией, которая уже объединила все порабощенныенации, все слои населения. 0ормула этого геноцида проста: « ,то нес нами, кто не признает и не исповедует большевистскую идеологию– тот враг. А врага надо уничтожать». $ уничтожали, десяткамимиллионов. )ыстрелами в затылок не ограничивались – передсмертью обреченные должны были отдать свои физические силы длястроительства империи. Gак вот, «великие социалистические(коммунистические) стройки» вершили, превращенные в рабовполитзаключенные. &е только жители оккупированных стран,живущие в так называемой свободе, но и большинство заключенныхне догадывались, что неадекватно жестокие наказания онииспытывают не за мнимые преступления, а используются какбесплатная рабочая сила, были и такие, которые чистосердечнораскаивались, и старались рабским трудом, получая ложку баланды,граммы хлеба, искупить свою «вину». -оэтому в условиях заточениябыла важна просветительская деятельность, и она, отраженная вкниге, была существенно выполняема.

,огда говорится о чуде Hитовского �аюдиса (движения), поющейреволюции, должны бы не забывать, что огненными речами и песнямиидти против мощной брутальной силы было бы роковой ошибкой. &ужнобыло империю зла ослаблять изнутри, умалять её мощь.

476


) архипелаге 7улаг была распространена установка, что каждаялопата руды или угля, добываемая для ковки цепей для закабалениянародов, империю превращала в «колоса на глиняных ногах». ) книгечитатель найдет много документальных материалов о борьбе засвободу в заключении, описания забастовок и восстаний заключенных,образно описанных эпизодов быта политзаключенных, и всматриваясьпроницательнее – вместе с партизанской борьбой, может единениянарода – истоки Hитовского �аюдиса.

7оворят рукописи не горят. �укописи заключенных повстанцев нетолько не горели, но и в пепел не превращались. Они размножались,превращаясь в воззвания и распространяясь по лагерям средизаключенных, как живые свидетели борьбы они достигли наших дней.Gе воззвания не писались, они рисовались, рисовались зеркальнымибуквами. $зобретательными заключенными печатались из подручногоматериала приготовленной тушью, размножались примитивнейшимспособом, удовлетворяющим изобретательное тиражирование.

&икакие земные приборы не измерят какую жажду свободы �одине исебе заключенные вложили в каждый листочек. 1уковку, ,акпроповедывали отвагу и решимость среди друзей по несчастью зазарешеченными окнами, колючими загонами под наблюдением дулпулеметов со сторожевых вышек. )оззвания чаще всего писались наязыке поработителя, но тот язык для восстающих заключенных былнужнее чем родной, потому что идея смысл �вободы был общим дляборцов всех национальностей; язык поработителя обернулся противсамих поработителей. -о стилю воззваний и грамматическим ошибкамвидно, что большинство из них писались литовцами. �ыщикам можетлегче было выявлять организаторов сопротивления, номногонациональным лагерникам было ясно к какой нации заключенныхприсоединятся.

) книге читателю предоставляется случай увидеть подлинные,тщательно прятанные и сохраненные упомянутые документы. ,нигуоживляют многочисленные фотографии, с которых глядят благородныесветлые, к сожалению уже многие из )ечности, лица.

)торая часть книги ”Ptòme prie‰ vòjà” - не только эхо жажды�вободы, решительности, боевого духа и надежды, не только пополняетзакрома резистентных изданий, но и является родником, источником,страницей истории нашего народа, освежением памяти толкаемого впропасть забвения материализованного общества, особенно молодежи.

4а донесет попутный ветер книгу до читателя.Альгимантас �олубас 2008-01-09

Jeigu dar kas pano-ròs su manimi pabuvo-ti pra‰vinkusiuose ka-lòjimuose, karceriuo-se, palydòti mane darpenkeri˜ met˜ laiko-tarpyje mar‰rutu: Vla-dimiras, Vorkuta, Inta,Vilnius, Uchta, Vorku-ta, po to 2 mònesiaila isvòs Ukmergòje ,vòl are‰tas ir “vòl ke-lelis tolimas”, Vilnius,Leningradas, Vorkuta,

Tai‰etas, Anzioba, Vychorevka, âiuna, Vychorevka,Novosibirskas, Sverdlovskas, Mordovijos lageriai –Potma, 20-asis spec. kalòjimas, Sosnovka, Javas.Laisvò...

Tai ne tik geografijos paskaita, ten mano sutiktiÏmonòs – kovos vyrai. Su jais, j˜ ryÏtu ir “kova begalo” ir noriu supaÏindinti jus, kuriems Tòvynòs mei-lò dar nei‰blòsusi ir perspòti Lietuvos prie‰us, kadmes ir i‰òj´ ∞ Anapil∞ kovojame, kad mes ne “ver‰i˜”tauta, o tkstantmetinò kari˜ armija, visada pasir∞-Ïusi apginti savo kra‰tà, Ïmogi‰kumà ir tiesà...

Mes ne ker‰ytojai, mes mylime Ïmones ir teisyb´,todòl mes ir vadinamòs tkstantmeãiais!

Edvardas BUROKASDail. Antano Rimanto ·akalio pie‰.

edvardas.burokas. .puteme.pries.veja.ii.dalis.2007.lt

Documents